Suvestinė redakcija nuo 2021-02-06
Įsakymas paskelbtas: TAR 2019-01-15, i. k. 2019-00551
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL ŠIAURĖS LIETUVOS KARSTINIO REGIONO POŽEMINIAMS VANDENIMS NUO TARŠOS APSAUGOTI IR EKSTENSYVAUS ŪKININKAVIMO METODAMS PLĖTOTI 2019–2021 METŲ VEIKSMŲ PLANO PATVIRTINIMO
2019 m. sausio 15 d. Nr. 3D-18
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo 51 straipsnio 2 dalimi,
t v i r t i n u Šiaurės Lietuvos karstinio regiono požeminiams vandenims nuo taršos apsaugoti ir ekstensyvaus ūkininkavimo metodams plėtoti 2019–2021 metų veiksmų planą (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos žemės ūkio
ministro
2019 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 3D-18
ŠIAURĖS LIETUVOS KARSTINIO REGIONO POŽEMINIAMS VANDENIMS NUO TARŠOS APSAUGOTI IR EKSTENSYVAUS ŪKININKAVIMO METODAMS PLĖTOTI
2019–2021 METŲ VEIKSMŲ PLANAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šiaurės Lietuvos karstinio regiono požeminiams vandenims nuo taršos apsaugoti ir ekstensyvaus ūkininkavimo metodams plėtoti 2019–2021 metų veiksmų plane (toliau – veiksmų planas) išdėstyta esama situacija, nurodytas veiksmų plano tikslas, uždaviniai ir priemonės, numatomų pasiekti rezultatų vertinimo kriterijai.
2. Veiksmų plano tikslas – sudaryti sąlygas Šiaurės Lietuvos karstinio regiono aplinkai apsaugoti, plėtojant ekologinį ūkininkavimą.
3. Veiksmų plano paskirtis – siekti nuoseklios ekologinio ūkininkavimo plėtros Šiaurės Lietuvos karstiniame regione ir užkirsti kelią požeminio vandens taršai šiame regione.
II SKYRIUS
ESAMOS SITUACIJOS APŽVALGA
5. Šiaurės Lietuvos karstinis regionas yra išskirtinis tarpvalstybinis teritorinis darinys. Dėl gamtinių ypatybių jame sunku suderinti ekologinius, ekonominius ir socialinius interesus. Šis veiksmų planas skirtas Šiaurės Lietuvos karstiniame regione, kurio teritoriją nustato Vyriausybė, vykstančių procesų neigiamam poveikiui mažinti, šio regiono požeminiams vandenims nuo užteršimo apsaugoti, nepažeidžiant čia gyvenančių bei dirbančių asmenų teisėtų interesų, sintetinių trąšų ir pesticidų naudojimui mažinti ir kaip alternatyvą skatinti ekologinio ūkininkavimo plėtros galimybes, vartotojų informuotumui apie ekologiškų produktų vartojimo svarbą didinti.
6. Šiaurės Lietuvos karstinis regionas – teritorija, kurioje dėl gipso tirpimo formuojasi požeminės tuštumos, o žemės paviršiuje aptinkama senų ir atsiranda naujų karstinių formų. Karstinio proceso pažeistoje žemėje susidaro nepalankios sąlygos dėl intensyvios žmogaus ūkinės veiklos, nes dažnai užteršiami požeminiai geriamojo vandens šaltiniai. Dėl intensyvios žemdirbystės ir gyvulininkystės karstiniame regione su paviršinio vandens nuotėkiu per smegduobes ir poringą gruntą į požeminį vandenį lengvai patenka įvairių teršalų – organinių ir mineralinių trąšų, pesticidų, naftos produktų ir kt.
7. Karstiniai reiškiniai Šiaurės Lietuvoje išplitę Biržų, Pasvalio, Panevėžio ir Radviliškio rajonuose, kurie sudaro daugiau nei 10 proc. Lietuvos teritorijos, o intensyvi karstinė zona apima 29,4 tūkst. ha Biržų ir Pasvalio rajonuose. Pavieniai reiškiniai vyksta ir Kupiškio, Pakruojo ir Joniškio r., o bendra karstinių reiškinių apimtų savivaldybių teritorija siekia 10,1 tūkst. km2 arba 15,5 proc. viso šalies ploto. Smegduobės aptinkamos daugiau nei 700 km2 ploto Latvijos pasienio juostoje – nuo Nemunėlio Radviliškio iki Vadaktų. Vien naujesnių įgriuvų Lietuvoje suskaičiuota daugiau nei 8500, o iš viso jų esama net apie 15 tūkstančių.
8. Karstiniai reiškiniai vyksta tuomet, kai požeminis vanduo pradeda plauti tirpias uolienas ir po žeme atsiranda požeminių urvų, kurie dažnai prisipildo gruntinio vandens. Palaipsniui šie urvai gali išdidėti ir virsti didelėmis požeminėmis ertmėmis, kurios, neatlaikiusios grunto svorio, įgriūna. Taip atsiranda tarpusavyje po žeme susisiekiančių įgriuvų, kurios palengvina teršalų kelią į gruntinius vandenis, kur jie gali požeminėmis ertmėmis sparčiai plisti.
9. Šiaurės Lietuvos karstinio regiono žemių ekologinį pažeidžiamumą lemia teršalų nuo žemės paviršiaus patekimo į požeminį vandenį sąlygos, kurias savo ruožtu formuoja smegduobių gausa. Per smegduobes paviršinis vanduo ir teršalai labai greitai patenka į gruntinį, o vėliau, jei būna palankios hidrodinaminės sąlygos, ir į spūdinį vandenį. Hidrodinaminės sąlygos, lemiančios teršalų migraciją į spūdinį vandenį, susidaro tada, kai spūdinio vandens pjezometrinis lygis yra žemesnis už gruntinio vandens lygį. Tokios sąlygos Šiaurės Lietuvos karstiniame regione gana dažnos.
10. Karstiniai reiškiniai – smegduobės ir laipsniški grunto suslūgimai – būna viršutinio devono Tatulos svitos paplitimo plotuose. Tatulos svita nevienalytė, 15–45 m storio, sudaryta iš ritmiškai susisluoksniavusių lagūninių uolienų; ploniausia (15–20 m) ten, kur ištirpęs gipsas. Vertikalusis jos pjūvis dalijamas į tris dalis: gipsingą viršutinę – Nemunėlio sluoksnius, vidurinę – Kirdonių ir apatinę – Pasvalio sluoksnius. Gipsas, domeritas, dolomitas, o ten, kur gipsas ištirpęs, – dolomitmilčiai ir dedolomitas (antrinė klintis) sudaro 5–18 m storio Nemunėlio sluoksnius. Juose gipso tarpsluoksniai siekia 1–2 m. Nemunėlio sluoksnių fragmentus, parodančius tipinę jų sandarą, galime stebėti Karajimiškio apylinkių išgarsėjusiose Karvės oloje ir Lapės duobėje – šachtinio tipo smegduobėse, kurių šlaituose matyti tektoninių plyšių suskaidyti, tarsi nupjauti gipso sluoksniai.
11. Vyrauja du genetiškai skirtingi smegduobių tipai. Pirmasis – per daugelį metų laipsniškai besiformuojančios šachtinio tipo karstinės įgriuvos, kurių ryškiausi pavyzdžiai – Karvės ola ir Lapės duobė. Šitokioms įgriuvoms susidaryti lemiamos reikšmės turi arti žemės paviršiaus slūgsančios gipsingos uolienos, pridengtos plona (vos iki kelių metrų) kvartero nuogulų danga, ir sufozinis procesas – takių karstėjimo produktų (dolomitinių miltų), atskirų domerito dalelių, likusių ištirpus gipsodolomitui ir gipsomergeliui, išplovimas į giliau esančias ertmes, suintensyvėjantis pažemėjant gruntinio vandens lygiui. Šachtinio tipo įgriuvos formuojasi daugiausia Nemunėlio sluoksniuose – Tatulos svitos viršutiniame gipsingame komplekse, o jų dugnas paprastai remiasi į Kirdonių sluoksnių dolomitinius mergelius ir molius. Antrasis smegduobių tipas – staigiai įgriūvančios, gipso klode įgaunančios gilyn platėjančio kraterio ar tiesiog šulinio formą. Tokia smegduobė iš pradžių atrodo kaip šulinys, kurio gylis kelis kartus didesnis už skersmenį. Nauja pastebėta šių smegduobių ypatybė ta, kad jos gali kirsti ne tik viršutinį, bet ir apatinį gipsingus kompleksus. Kartu su kvartero danga į gilumines Pasvalio sluoksniuose esančias ertmes įgriūva ir gipsingus kompleksus skiriantys Kirdonių sluoksnių domeritai bei moliai. Tokios smegduobės pavyzdys yra 1997 m. balandžio mėnesį Karajimiškio apylinkėse atsiradusi įgriuva.
12. Nemunėlio ir Pasvalio sluoksnius atskiriantys Kirdonių sluoksniai yra 3–7 m storio ir susideda iš molio ir domerito su pasitaikančiais gipso, dažniausiai – pluoštuoto selenito, tarpsluoksniais. Kirdonių sluoksniai sudaro sąlyginę vandensparą požeminiam vandeniui, plyšiais cirkuliuojančiam Nemunėlio sluoksnių gipso kloduose ir juos tirpinančiam. Karvės olos urvai (bendras jų ilgis – 46 m) yra gipso klode virš Kirdonių sluoksnių, kurie sudaro urvų aslą. Gausių atvirų ir uždurpėjusių smegduobių Biržų ir Pasvalio apylinkėse daugiausia atsirado užgriuvus tuštumoms, kurias vanduo išgraužė Tatulos svitos viršutinėje dalyje – Nemunėlio sluoksniuose.
13. Pasvalio sluoksniuose yra gausiau gipso: trijų ir netgi penkių metrų storį siekiantys gipso sluoksniai kaitaliojasi su plonesniais domerito ir dolomito tarpsluoksniais. Tačiau Pasvalio sluoksnių po kvartero danga paplitimo plotuose ne tiek daug dabartinio karsto reiškinių. Dėl intensyvaus senojo (tarpledynmetinio) karsto čia gipsas daugiausia išlikęs tik kaip atskiri luitai – atlikuonys. Jei gipso klodai neištisiniai, juose nesusidaro požeminio vandens takų, didesnių kanalų, todėl mažiau ir žemės įgriuvų. Šitaip slūgsantis gipsas daugiausia tirpsta iš paviršiaus, dėl to formuojasi karstinės gremžės, tačiau šį procesą stabdo iki 15 ir daugiau metrų siekianti ledyninių nuogulų danga, storėjanti pietryčių kryptimi, kur, išsipleišėjus Kirdonių sluoksnių domeritams, Pasvalio sluoksnius betarpiškai dengia ledyninės nuogulos.
14. Gipso karstas Šiaurės Lietuvoje – ilgalaikis ir nuolatinis procesas, tačiau jo suintensyvėjimo ir smegduobių atsiradimo etapų būta daug. Tą parodė Smardonės karstinėje raguvoje susikaupusių durpių palinologinė analizė. Žiedadulkių diagramoje išsiskiria keli durpių kaupimosi ir jų nusausėjimo etapai. Apie dabar stebimų smegduobių tam tikrą etapiškumą, apytikriai vienalaikį atskirų smegduobių tipų ir grupių susidarymą rodo grupėmis ir grandinėmis paplitusios labai panašios smegduobės. Tai vidutinio dydžio taisyklingos, piltuvo pavidalo smegduobės Karajimiškio apylinkėse, Karvės olos aplinkoje, didžiulės visiškai vienodos smegduobės arčiau Mantagailiškio esančiame Gojelyje, vienoda žoline danga užaugusios pusiau uždurpėjusios smegduobės pietinėje Kirkilų kaimo dalyje ir netoliese – didesnės sausos ar tik su dugne telkšančiu vandeniu, neuždurpėjusios smegduobės ir į karstinius ežerėlius susijungusios plačiausiai žinomos didžiosios Kirkilų smegduobės.
15. Gruntinio vandens režimo pakeitimas (slenksčio sudarymas), upės užtvankos zonos požeminiame nuotėkyje intensyvina karstinį-sufozinį procesą ir greitina naujų smegduobių atsiradimą. Pasvalyje Lėvens užtvanka neabejotinai turėjo įtakos grunto suslūgimams ir namų deformacijoms užtvankos linijoje. Didžiosios pastarųjų metų smegduobės galėjo rastis dėl kitų gamtinių veiksnių įtakos, pirmiausia – dėl intensyvios požeminio vandens apytakos pagrindinėje jo iškrovos zonoje – Mūšos ir Lėvens upių santakoje.
16. 2016 m. atlikti šaltinių, šulinių, ežerų bei upelių vandens kokybės tyrimai parodė nedarnaus ūkininkavimo bei netvarkomų buitinių nuotėkų poveikį karstinio regiono vandens telkiniams. Per didelis trąšų naudojimas galėjo lemti didžiausias leistinas koncentracijas viršijantį azoto kiekį, o buitinių nuotėkų prietaka į vandens telkinius – per didelį fosforo kiekį. Keliuose Drąseikių kaimo šulinių vandens mėginiuose nustatyta pesticidų, naudojamų vabzdžių naikinimui, sėklų apdorojimui bei medienos apsaugai nuo kenkėjų. Mūšoje ir Tatuloje aukščiau Biržų vandens kokybė dar gana dažnai nepasiekia geros ar labai geros kokybės klasės pagal nitratų azoto ir bendrojo azoto koncentraciją, o ilgalaikės kaitos trendai nerodo, kad situacija keistųsi. Taigi, žemės ūkio veikla, perteklinis trąšų naudojimas šių upių baseinuose vis dar išlieka problema.
17. Šiaurės Lietuvos gamtos išskirtinumą lemiantis karstas iki šiol tebegausina plyšius, požemines tuštumas Tatulos svitos gipsinguose sluoksniuose, o žemės paviršiuje sudaro naujų įslūgimų, atveria pavojingų gilių smegduobių, žeidžia, silpnina ir taip trapų podirvio uždarumą. Todėl teršalai greičiau plinta ir skverbiasi į geologinį substratą, kartu blogėja ekologinė situacija. Ekologiškai jautriame regione karstui neigiamos įtakos turi požeminio vandens eksploatacija ir tradicinė žemdirbystė, todėl Šiaurės Lietuvos karstiniame regione tinkamiausias ūkininkavimo būdas yra ekologinis.
18. Naujų karstinių įgriuvų susidarymo intensyvumui vertinti ir Šiaurės Lietuvos karstinio kraštovaizdžio būklei stebėti pagal Valstybinio aplinkos monitoringo 2011–2017 metų programą kasmet atliekama gipso, išnešamo su karstinių indikatorinių upių nuotėkiu (kub. metrais 1-ame kv. kilometre per metus), t. y. gipso cheminės denudacijos, stebėsena. Indikatoriniame Tatulos baseine 2014 m. gipso cheminė denudacija buvo 167 m³/km² per metus, Smardonės baseine siekė 319 m³/km². Palyginti su nuo 1963 metų renkamais duomenimis, 2014 metai, kaip ir 2013-ieji, nepasižymėjo didelio intensyvumo gipso chemine denudacija. Pagal Valstybinę aplinkos monitoringo 2011–2017 metų programą Biržų–Pasvalio požeminio vandens baseine vykdoma gruntinio ir karstėjančio viršutinio devono Įstro-Tatulos vandeningojo sluoksnio stebėsena. Požeminio vandens kokybė stebima 4 gręžiniuose Karajimiškio poste ir 1 gręžinyje Naradavos poste. Poveikio požeminiam vandeniui stebėsena žemės ūkio veiklos subjektų aplinkoje vykdoma 4 gyvulininkystės kompleksuose ir 19 tręšimo laukų. 2010–2014 metų požeminio vandens stebėsenos rezultatai rodo, kad dirbamuose laukuose vidutinė nitratų koncentracija gruntiniame vandenyje 12–22 mg/l didesnė už foninę, fiksuojamą gamtinėse teritorijose.
19. 1992 m. įsteigtas daugiau kaip 14 tūkst. ha teritoriją užimantis Biržų regioninis parkas, kurio pagrindiniai tikslai – išsaugoti gamtinės ekosistemos stabilumą, vykdyti tyrimus ir stebėjimus, pagal regioninio parko tvarkymo planą reglamentuoti ūkinę veiklą, vykdyti šviečiamąją veiklą. Biržų regioninio parko lankytojų centre parko direkcijos specialistai organizuoja įvairius renginius, seminarus, susitikimus su vietos bendruomenėmis, mokiniais ir ūkininkais. Siekiant skatinti racionalų ūkininkavimą, regiono gamtinės aplinkos tausojimą ir išsaugojimą, užtikrinti natūralų karsto proceso vyksmą, parengta ir platinama atmintinė ūkininkaujantiesiems intensyvaus karsto zonose.
20. Valstybės pažangos strategijoje „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gegužės 15 nutarimu Nr. XI-2015 „Dėl Valstybės pažangos strategijos „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“ patvirtinimo“, akcentuojama, kad visuomenės, ekonomikos ir valdymo pažangai pasiekti ir darniam šalies vystymuisi garantuoti būtina švari ir saugi aplinka ir vientisa šių sričių tarpusavio sąveika.
21. Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“, 1.4.1 darbe „Gyventojų sveikos gyvensenos ugdymo sistemos keitimas, orientuojantis į sveikatinimą „nuo darželio“, numatytas sveikatai palankių, ekologiškų, pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagamintų ir vietinės gamybos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo į ikimokyklines ir bendrojo lavinimo įstaigas skatinimas, o 4.5.2 darbe „Skatinimo sistemos tausiam ūkininkavimui plėtoti diegimas“ numatyta, kad iki 2020 m. plote, kuriame taikoma tausaus ūkininkavimo praktika (ekologinis ūkininkavimas, agrarinės aplinkosaugos ir klimato priemonės), bus 2 proc. padidėjimas.
22. VšĮ „Tatulos programa“ nuo 1992 metų Šiaurės Lietuvos karstiniame regione prisidėjo prie ekologinių ūkių atsiradimo, organizavo ekologiškų produktų supirkimo, perdirbimo ir realizavimo darbus, vykdė gamtosauginių objektų priešprojektinius darbus (Požeminio ir Varniūnų baseino, gyvulininkystės fermų, trąšų ir pesticidų sandėlių, buitinių atliekų sąvartynų, technikos kiemų), nuotekų valymo įrenginių statybos darbus, vykdė ekologiškai ūkininkaujančių žemdirbių švietimą, nuo 2009 m. dalyvauja Lietuvos kaimo tinklo veikloje.
23. Remiantis VšĮ „Ekoagros“ duomenimis, Radviliškio rajone 2017 m. gruodžio 31 d. buvo 6 sertifikuotos įmonės: ekologiškų produktų perdirbimu užsiėmė 3 įmonės, ekologiškos produkcijos sandėliavimu – 2 įmonės, ekologiškos produkcijos didmenine prekyba – 1 įmonė, sertifikuotas plotas 4729,83 ha, sertifikuoti 32 ūkio subjektai. Daugiausia buvo sertifikuota daugiamečių žolių – 30,16 proc. nuo bendro Radviliškio rajone sertifikuoto ploto, žieminių kviečių – 15,56 proc., rapsų – 9,93 proc., žirnių – 7,09 proc. Biržų rajone 2 sertifikuotos įmonės užsiėmė skerdimu, prekyba užsiėmė 3 sertifikuotos įmonės, ekologiškų produktų perdirbimu užsiėmė 3 ūkininkai ir 1 uždaroji akcinė bendrovė, sertifikuotas plotas 16659,15 ha, sertifikuoti 198 ūkio subjektai. Daugiausia buvo sertifikuota daugiamečių žolių – 14,41 proc. nuo bendro Biržų rajone sertifikuoto ploto, avižų – 14,26 proc., pupų –12,38 proc., žieminių kvietrugių – 8,45 proc. Panevėžio rajone ekologiškų produktų perdirbimu užsiėmė 7 įmonės, ekologiškos produkcijos sandėliavimu – 1 įmonė, ekologiškos produkcijos importu – 1 įmonė, ekologiškos produkcijos didmenine prekyba – 1 įmonė, ekologiškos produkcijos prekyba – 3 įmonės, ekologiškos produkcijos fasavimu – 1 įmonė, sertifikuotas plotas 6168,08 ha, sertifikuoti 73 ūkio subjektai. Daugiausia buvo sertifikuota daugiamečių žolių – 23,53 proc. nuo bendro Panevėžio rajone sertifikuoto ploto, žieminių kviečių – 10,56 proc., vasarinių kviečių – 6,94 proc., žirnių – 5,95 proc. Pasvalio rajone ekologiškų produktų perdirbimu užsiėmė 2 įmonės, sertifikuotas plotas 135,27 ha, sertifikuota 13 ūkio subjektų. Daugiausia buvo sertifikuota vasarinių miežių – 10,18 proc. nuo bendro Pasvalio rajone sertifikuoto ploto, vasarinių kviečių – 10, 06 proc., žieminių kviečių – 6,67 ha.
Remiantis VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro 2018-07-01 duomenimis, Biržų rajone registruotos 3289 valdos, Pasvalio rajone – 2875 valdos. Dauguma valdų yra smulkios, vykdančios ekstensyvią žemės ūkio gamybą. Iki 5 ha registruotos Biržų rajone 1609 valdos, Pasvalio rajone – 1927 valdos, daugiau kaip 101 ha – Biržų rajone – 130 valdų, Pasvalio rajone – 100 valdų. 2017 m. deklaruotas žemės ūkio naudmenų plotas – 173236 ha (4523 pareiškėjai): iš jų 147909 ha sudaro ariamoji žemė ir 25327 ha – daugiametės ganyklos ir natūralios pievos. Šiaurės Lietuvos karstiniame regione (Biržų ir Pasvalio rajonuose) laikoma 297819 ūkinių gyvūnų, iš jų – 32940 galvijų, 4569 – avių, 314 – arklių, 43046 – kiaulės, 202095 – vištos.
III SKYRIUS
vEIKSMŲ PLANO UŽDAVINIAI, PRIEMONĖS, įgyvendinimas
24. Veiksmų planas įgyvendinamas pagal veiksmų plano 1 priede pateiktą lentelę. Veiksmų plano 1 priede išdėstyti jo uždaviniai, jo įgyvendinimo priemonės, lėšų poreikis veiksmų plano priemonėms įgyvendinti ir priemones finansuojanti institucija.
25. Veiksmų plano 2 priede išdėstyti įgyvendinamos priemonės vertinimo kriterijai, matavimo vienetai, vertinimo kriterijų reikšmės 2019, 2020 ir 2021 metams.
26. Veiksmų plano įgyvendinimo stebėseną koordinuoja Žemės ūkio ministerija. Žemės ūkio ministerija sudaro stebėsenos grupę atskiru žemės ūkio ministro įsakymu įgyvendintiems veiksmų plano rezultatams aptarti, pasiūlymams parengti.
28. VšĮ „Tatulos programa“ teikia ataskaitas Žemės ūkio ministerijai per 5 darbo dienas pasibaigus ketvirčiui, kaip įgyvendinamos veiksmų plano priemonės ir kokių rezultatų pasiekta.
IV SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
Šiaurės Lietuvos karstinio regiono požeminiams
vandenims nuo taršos apsaugoti ir ekstensyvaus
ūkininkavimo metodams plėtoti 2019–2021 metų
veiksmų plano
1 priedas
ŠIAURĖS LIETUVOS KARSTINIO REGIONO POŽEMINIAMS VANDENIMS NUO TARŠOS APSAUGOTI IR EKSTENSYVAUS ŪKININKAVIMO METODAMS PLĖTOTI 2019–2021 METŲ VEIKSMŲ PLANO ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ SĄRAŠAS
|
Uždaviniai ir įgyvendinimo priemonės |
Lėšų poreikis, Eur |
Priemonę finansuojanti institucija |
||
|
2019 m. |
2020 m. |
2021 m. |
||
|
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
| Uždavinys. Spartinti trumposios ekologiško maisto grandinės įdiegimą „Augintojas–vartotojas“ ir ekologiškų produktų gamybos ir vartojimo viešinimą švietimo įstaigose, skatinti ekologinės gamybos plėtrą Šiaurės Lietuvos karstiniame regione, steigiant naujus sertifikuotus ūkius ar įmones ar plečiant sertifikuojamos produkcijos rūšių įvairovę, viešinti kokybiško maisto principus, užtikrinti darną tarp kokybiško maisto vartojimo sveikatos, ekologinės gamybos bei aplinkosaugos, organizuojant muges, prekyvietes, rengiant, organizuojant ir (arba) dalyvaujant renginiuose, seminaruose, konferencijose, projektuose, rengti geriausių ekologinės gamybos ūkių ir (arba) įmonių bei tarptautinių geriausių ekologinės gamybos ūkių ir (arba) įmonių apdovanojimus, ugdyti ekologiškos produkcijos vartotojus, viešinant informaciją įvairiomis viešinimo priemonėmis.
|
45 000 |
45 000 |
45 000 |
Žemės ūkio ministerija |
| 1 priemonė. Viešinti ekologiškų produktų gamybos ir vartojimo naudą Biržų ir (arba) Pasvalio rajonų švietimo įstaigose. |
4 000 |
4 000 |
4 000 |
Žemės ūkio ministerija |
| 2 priemonė. Skatinti Šiaurės Lietuvos karsto regione naujų ekologinės gamybos ūkių ir (arba) įmonių steigimą ir (arba) naujų ekologiškų produktų rūšių sertifikavimą. |
12 000 |
12 000 |
12000 |
Žemės ūkio ministerija |
| 3 priemonė. Skatinti Šiaurės Lietuvos karsto regiono ekologiškų produktų pardavimus ir ekologiškų produktų vartojimą, organizuojant muges ir prekyvietes, kuriose būtų prekiaujama ekologiškais produktais. |
11 000 |
16 360 |
11000 |
Žemės ūkio ministerija |
| 4 priemonė. Rengti, organizuoti Šiaurės Lietuvos karsto regione seminarus, konferencijas ir (arba) projektus ir (arba) Šiaurės Lietuvos karsto regiono ūkininkams dalyvauti su ekologine gamyba susijusiuose renginiuose. |
6 000 |
12 640 |
6 000 |
Žemės ūkio ministerija |
| 5 priemonė. Rengti geriausių ekologinės gamybos ūkių ir (arba) įmonių, tarptautinių geriausių ekologinės gamybos ūkių ir (arba) įmonių konkursų apdovanojimus Šiaurės Lietuvos karsto regione.
|
12 000 |
0 |
12 000 |
Žemės ūkio ministerija |
| Iš viso: |
45 000 |
45 000 |
45 000 |
Žemės ūkio ministerija |
______________
Priedo pakeitimai:
Nr. 3D-728, 2019-12-27, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21405
Nr. 3D-709, 2020-10-19, paskelbta TAR 2020-10-19, i. k. 2020-21667
Šiaurės Lietuvos karstinio regiono požeminiams
vandenims nuo taršos apsaugoti ir ekstensyvaus
ūkininkavimo metodams plėtoti 2019–2021 metų
veiksmų plano
2 priedas
ŠIAURĖS LIETUVOS KARSTINIO REGIONO POŽEMINIAMS VANDENIMS NUO TARŠOS APSAUGOTI IR EKSTENSYVAUS ŪKININKAVIMO METODAMS PLĖTOTI 2019–2021 METŲ VEIKSMŲ PLANO ĮGYVENDINIMO VERTINIMO KRITERIJAI
|
Įgyvendinama priemonė |
Vertinimo kriterijus ir matavimo vienetas |
Vertinimo kriterijaus reikšmės, vnt. |
||
| 2019 m. |
2020 m. |
2021 m. |
||
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
| 1 priemonė. Viešinti ekologiškų produktų gamybos ir vartojimo naudą Biržų ir (arba) Pasvalio rajonų švietimo įstaigose. |
Surengtų viešinimo renginių švietimo įstaigose, kuriuose dalyvauja ne mažiau kaip 50 vaikų, skaičius.
|
4 |
4 |
4 |
| 2 priemonė. Skatinti Šiaurės Lietuvos karsto regione naujų ekologinės gamybos ūkių ir (arba) įmonių steigimą ir (arba) naujų ekologiškų produktų rūšių sertifikavimą. |
Šiaurės Lietuvos karsto regione įsteigtų naujų ekologinės gamybos ūkių ir (arba) įmonių ir (arba) sertifikuotų naujų ekologiškų perdirbtų produktų rūšių skaičius.
|
0 |
2 |
2 |
| 3 priemonė. Skatinti Šiaurės Lietuvos karsto regiono ekologiškų produktų pardavimus ir ekologiškų produktų vartojimą, organizuojant muges ir prekyvietes, kuriose būtų prekiaujama ekologiškais produktais. |
Organizuotų mugių Vilniuje, kuriose dalyvavo ne mažiau kaip 15 Šiaurės Lietuvos karsto regiono ūkininkų, pristačiusių įvairią ekologišką produkciją vartotojui, skaičius.
|
1 |
|
0 |
| Apmokėtų transporto ir prekybos vietos mokesčio paslaugų prekyvietėse, kuriose prekiavo Šiaurės Lietuvos karsto regiono ūkininkai ekologiškais ir (arba) nacionalinės kokybės produktais, skaičius.
|
8 |
6 |
10 |
|
| 4 priemonė. Rengti, organizuoti Šiaurės Lietuvos karsto regione seminarus, konferencijas ir (arba) projektus ir (arba) Šiaurės Lietuvos karsto regiono ūkininkams dalyvauti su ekologine gamyba susijusiuose renginiuose. |
Rengtų, organizuotų Šiaurės Lietuvos karsto regione seminarų, konferencijų ir (arba) projektų skaičius, renginių, kuriuose dalyvavo Šiaurės Lietuvos karsto regiono ūkininkai kituose Lietuvos regionuose organizuotuose su ekologine gamyba susijusiuose renginiuose, skaičius.
|
2 |
3 |
2 |
| 5 priemonė. Rengti geriausių ekologinės gamybos ūkių ir (arba) įmonių, tarptautinių geriausių ekologinės gamybos ūkių ir (arba) įmonių konkursų apdovanojimus Šiaurės Lietuvos karsto regione. |
Surengtų geriausių ekologinės gamybos ūkių ir (arba) įmonių, tarptautinių geriausių ekologinės gamybos ūkių ir (arba) įmonių konkursų apdovanojimų skaičius Šiaurės Lietuvos karsto regione.
|
1 |
0 |
1 |
Priedo pakeitimai:
Nr. 3D-728, 2019-12-27, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21405
Nr. 3D-709, 2020-10-19, paskelbta TAR 2020-10-19, i. k. 2020-21667
Nr. 3D-87, 2021-02-05, paskelbta TAR 2021-02-05, i. k. 2021-02352
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, Įsakymas
Nr. 3D-422, 2019-07-11, paskelbta TAR 2019-07-11, i. k. 2019-11479
Dėl žemės ūkio ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymo Nr. 3D-18 „Dėl Šiaurės Lietuvos karstinio regiono požeminiams vandenims nuo taršos apsaugoti ir ekstensyvaus ūkininkavimo metodams plėtoti 2019–2021 metų veiksmų plano patvirtinimo“ pakeitimo
2.
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, Įsakymas
Nr. 3D-728, 2019-12-27, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21405
Dėl žemės ūkio ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymo Nr. 3D-18 „Dėl Šiaurės Lietuvos karstinio regiono požeminiams vandenims nuo taršos apsaugoti ir ekstensyvaus ūkininkavimo metodams plėtoti 2019–2021 metų veiksmų plano patvirtinimo“ pakeitimo
3.
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, Įsakymas
Nr. 3D-709, 2020-10-19, paskelbta TAR 2020-10-19, i. k. 2020-21667
Dėl žemės ūkio ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymo Nr. 3D-18 „Dėl Šiaurės Lietuvos karstinio regiono požeminiams vandenims nuo taršos apsaugoti ir ekstensyvaus ūkininkavimo metodams plėtoti 2019–2021 metų veiksmų plano patvirtinimo” pakeitimo
4.
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, Įsakymas
Nr. 3D-87, 2021-02-05, paskelbta TAR 2021-02-05, i. k. 2021-02352
Dėl žemės ūkio ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymo Nr. 3D-18 „Dėl Šiaurės Lietuvos karstinio regiono požeminiams vandenims nuo taršos apsaugoti ir ekstensyvaus ūkininkavimo metodams plėtoti 2019–2021 metų veiksmų plano patvirtinimo“ pakeitimo