Įstatymas netenka galios 2019-01-01:

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-1385, 2018-06-29, paskelbta TAR 2018-07-16, i. k. 2018-12053

Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto patvirtinimo įstatymo Nr. VIII-1631 pripažinimo netekusiu galios įstatymas

Suvestinė redakcija nuo 2015-11-18 iki 2018-12-31

Įstatymas paskelbtas: TAR 2014-12-31, i. k. 2014-21326

LIETUVOS RESPUBLIKOS

TARNYBOS KALĖJIMŲ DEPARTAMENTE PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS STATUTO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

2014 m. gruodžio 16 d. Nr. XII-1447

Vilnius

1 straipsnis. Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto nauja redakcija

Pakeisti Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statutą ir jį išdėstyti taip:

„TARNYBOS KALĖJIMŲ DEPARTAMENTE

PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS

STATUTAS

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Statuto paskirtis

Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statutas (toliau – Statutas) nustato Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) ir jam pavaldžių įstaigų veiklos teisinius pagrindus, uždavinius, finansavimą, kontrolę, pataisos pareigūnų teisinę padėtį, specialias priėmimo į valstybės tarnybą, tarnybos atlikimo, atsakomybės ir kitas su tarnybos ypatumais susijusias sąlygas.

2 straipsnis. Statute vartojamos sąvokos

1. Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos – probacijos tarnybos, pataisos įstaigos, tardymo izoliatoriai ir pataisos pareigūnų švietimo įstaigos.

2. Kursantas – asmuo, kuris mokosi pataisos pareigūnų švietimo įstaigoje pagal profesinio mokymo programas.

3. Pakaitinis pataisos pareigūnas – pataisos pareigūnas, pakeičiantis laikinai negalintį eiti pareigų pataisos pareigūną.

4. Pataisos pareigūnas – statutinis valstybės tarnautojas, priimtas į tarnybą Kalėjimų departamente ar jam pavaldžioje įstaigoje.

3 straipsnis. Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų statusas ir uždaviniai

1. Kalėjimų departamentas yra biudžetinė įstaiga prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Teisingumo ministerija). Kalėjimų departamentas turi antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu.

2. Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos yra biudžetinės įstaigos. Kiekviena Kalėjimų departamentui pavaldi įstaiga turi antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu.

3. Kalėjimų departamentas ir jam pavaldžios įstaigos atlieka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – Bausmių vykdymo kodeksas), Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatyme (toliau – Suėmimo vykdymo įstatymas), Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme (toliau – Probacijos įstatymas), kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose ir teisės aktuose, taip pat šių įstaigų nuostatuose nurodytus uždavinius.

4. Kalėjimų departamentas ir jam pavaldžios įstaigos turi savo štandartą ir kitą atributiką. Kalėjimų departamento atributiką tvirtina Kalėjimų departamento direktorius.

4 straipsnis. Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų ir pataisos pareigūnų veiklos etikos principai

1. Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų veikla grindžiama Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme (toliau – Valstybės tarnybos įstatymas) nustatytais valstybės tarnybos veiklos principais ir šiais principais:

1) tarnybos ypatumų kompensavimo. Pataisos pareigūnų tarnybos ypatumai (didesnis pavojus gyvybei ar sveikatai, griežtesnė atsakomybė ir su tarnyba susiję apribojimai) yra kompensuojami šiame statute ir kituose teisės aktuose nustatytomis socialinėmis garantijomis;

2) tarnybinio pavaldumo. Pataisos pareigūnas privalo vykdyti aukštesniojo pagal pavaldumą pataisos pareigūno įsakymus ar nurodymus.

2. Svarbiausi pataisos pareigūnų veiklos etikos principai nustatyti Valstybės tarnybos įstatyme.

5 straipsnis. Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų veiklos teisiniai pagrindai

Kalėjimų departamentas ir jam pavaldžios įstaigos savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Bausmių vykdymo kodeksu, Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu, Suėmimo vykdymo įstatymu, Probacijos įstatymu, kitais įstatymais, šiuo statutu, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis ir kitais teisės aktais.

6 straipsnis. Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų steigimas, reorganizavimas, pertvarkymas ir likvidavimas

1. Kalėjimų departamentą ir jam pavaldžias įstaigas steigia, reorganizuoja, pertvarko ir likviduoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė) teisingumo ministro teikimu.

2. Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų nuostatus tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliotas teisingumo ministras.

7 straipsnis. Duomenų tvarkymas

Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų uždaviniams įgyvendinti būtini duomenys tvarkomi Kalėjimų departamento informacinėje sistemoje (toliau – KADIS). KADIS valdytoja yra Teisingumo ministerija.

ANTRASIS SKIRSNIS

KALĖJIMŲ DEPARTAMENTO IR JAM PAVALDŽIŲ ĮSTAIGŲ STRUKTŪRA. PATAISOS PAREIGŪNAI, KITI VALSTYBĖS TARNAUTOJAI IR DARBUOTOJAI, DIRBANTYS PAGAL DARBO SUTARTIS

8 straipsnis.    Pataisos pareigūnai, kiti valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis

1. Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose dirba pataisos pareigūnai, kiti valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis (toliau – darbuotojai).

2. Pataisos pareigūnų tarnyba Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose organizuojama statutinės drausmės pagrindais ir reglamentuojama įstatymuose, šiame statute ir kituose teisės aktuose. Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų pataisos pareigūnams darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai, kiti teisės aktai taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis statutas ir Valstybės tarnybos įstatymas. Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų pataisos pareigūnų darbo apmokėjimo tvarka nustatyta Valstybės tarnybos įstatyme ir šiame statute.

3. Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų valstybės tarnautojų tarnybą reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas. Be to, šiems valstybės tarnautojams taikomos šio statuto 10 straipsnio 2 dalies 2, 3, 4, 5 punktų ir 11 straipsnio 3 dalies nuostatos.

4. Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų darbuotojų darbo santykius reglamentuoja darbo įstatymai. Be to, šiems darbuotojams ir valstybės įmonių prie pataisos įstaigų darbuotojams taikomos šio statuto 10 straipsnio 2 dalies 2, 3, 4, 5 punktų ir 11 straipsnio 3 dalies nuostatos.

5. Pataisos pareigūnų profesinė šventė yra vasario 11-oji.

9 straipsnis. Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų valdymas

1. Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų valdymą įgyvendina teisingumo ministras.

2. Teisingumo ministras tvirtina pataisos pareigūnų pareigybių poreikio nustatymo, pareigybių aprašymų rengimo ir pataisos pareigūnų kompetencijos lygių nustatymo metodikas.

3. Didžiausią leistiną valstybės tarnautojų ir darbuotojų pareigybių skaičių Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose nustato teisingumo ministras, atsižvelgdamas į šių įstaigų poreikius.

4. Kalėjimų departamento struktūrą nustato teisingumo ministras, vadovaudamasis įstatymais ar jų įgyvendinamaisiais teisės aktais ir atsižvelgdamas į Kalėjimų departamento tikslus, uždavinius, strateginius ar metinius veiklos planus.

5. Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų struktūrą nustato Kalėjimų departamento direktorius, vadovaudamasis įstatymais ar jų įgyvendinamaisiais teisės aktais ir atsižvelgdamas į šių įstaigų tikslus, uždavinius, strateginius ar metinius veiklos planus.

6. Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigybių sąrašus ir pareigybių aprašymus, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje nurodytus pareigybių aprašymus, neviršydami darbo užmokesčiui nustatytų lėšų ir teisingumo ministro patvirtinto didžiausio leistino valstybės tarnautojų ir darbuotojų pareigybių skaičiaus, tvirtina šių įstaigų vadovai.

7. Kalėjimų departamento direktoriaus, direktoriaus pavaduotojų, Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų direktorių pareigybių aprašymus tvirtina teisingumo ministras.

TREČIASIS SKIRSNIS

PATAISOS PAREIGŪNŲ PRIĖMIMAS Į TARNYBĄ

10 straipsnis. Priėmimo į tarnybą reikalavimai ir apribojimai

1. Asmuo, pretenduojantis į tarnybą Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose, turi:

1) būti Lietuvos Respublikos pilietis ir mokėti lietuvių kalbą;

2) būti nepriekaištingos reputacijos;

3) būti ne jaunesnis kaip 18 metų;

4) turėti pareigoms eiti nustatytą išsilavinimą;

5) būti tokios sveikatos būklės, kuri leistų eiti pareigas Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose. Sveikatos būklės reikalavimus nustato teisingumo, vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministrai;

6) būti tokio bendrojo fizinio pasirengimo, kuris leistų eiti pareigas Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose. Bendrojo fizinio pasirengimo reikalavimus nustato teisingumo ministras.

2. Į tarnybą Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose negali pretenduoti asmuo:

1) kuris buvo atleistas iš tarnybos, pareigų ar darbo už tarnybinį (drausmės) nusižengimą ir nuo atleidimo dienos nepraėjo 3 metai;

2) jeigu Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose eina pareigas jo sutuoktinis, artimasis giminaitis ar svainystės ryšiais susijęs asmuo, su kuriais būtų tiesioginio pavaldumo ryšys;

3) kuris yra įtariamas arba kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu;

4) kuris įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu už tyčinio nusikaltimo padarymą, nesvarbu, ar teistumas išnyko, ar panaikintas, arba pripažintas kaltu už kitos nusikalstamos veikos padarymą ir nuo teismo nuosprendžio (nutarties) įsiteisėjimo dienos nepraėjo 5 metai, arba kuris turi teistumą dėl (padaryto) nusikaltimo;

5) kurio sutuoktinis, artimasis giminaitis ar svainystės ryšiais susijęs asmuo atlieka laisvės atėmimo bausmę ir tai gali sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą.

3. Atsisakymas priimti į tarnybą Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose gali būti skundžiamas teismui teisės aktų nustatyta tvarka.

11 straipsnis. Asmenų, pretenduojančių į tarnybą Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose, atitikties reikalavimams ir apribojimams tikrinimas

1. Asmenų, pretenduojančių į tarnybą, sveikatos būklės tikrinimą į pataisos pareigūno pareigas skiriančio vadovo siuntimu atlieka Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centras (toliau – Medicinos centras).

2. Asmenų, pretenduojančių į tarnybą, bendrasis fizinis pasirengimas tikrinamas šio statuto 12 straipsnyje nustatytos atrankos metu.

3. Ar asmenys, pretenduojantys į tarnybą, atitinka šio statuto 10 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą reikalavimą, taip pat ar jiems taikytini šio statuto 10 straipsnio 2 dalyje nustatyti apribojimai, tikrinama renkant informaciją vidaus reikalų įstaigų informacinėse sistemose ir registruose.

12 straipsnis. Asmenų atranka į pataisos pareigūnų pareigas

1. Asmenys į pataisos pareigūnų pareigas atrenkami organizuojant atranką, kurioje vertinami jų gebėjimai, įgūdžiai, kvalifikacija ir privalumai eiti konkrečias pataisos pareigūno pareigas ir atrenkamas asmuo, kuris galėtų būti paskirtas į pataisos pareigūno pareigas.

2. Asmenų atranką į pataisos pareigūnų pareigas atlieka atrankos komisija. Atrankos komisija sudaroma iš ne mažiau kaip 5 narių į pataisos pareigūno pareigas skiriančio vadovo sprendimu. Jeigu Kalėjimų departamente ar jam pavaldžioje įstaigoje veikia profesinė sąjunga, vienas atrankos komisijos narys turi būti profesinės sąjungos atstovas. Jeigu Kalėjimų departamente ar jam pavaldžioje įstaigoje veikia kelios profesinės sąjungos, jos susitarimu skiria bendrą atstovą į atrankos komisijos narius. Jeigu profesinės sąjungos nesusitaria dėl bendro atstovo paskyrimo, profesinių sąjungų atstovas į atrankos komisijos narius neskiriamas.

3. Atrankos į pataisos pareigūnų pareigas taisykles tvirtina teisingumo ministras.

13 straipsnis. Skyrimas į pataisos pareigūno pareigas

1. Asmuo, baigęs profesinio mokymo programą pataisos pareigūnų švietimo įstaigoje, šios įstaigos vadovo įsakymu siunčiamas į Kalėjimų departamentui pavaldžią įstaigą, išdavusią šio statuto 18 straipsnio 3 dalyje nurodytą siuntimą. Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos vadovas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pataisos pareigūnų švietimo įstaigos vadovo įsakymo dėl asmens siuntimo gavimo privalo savo įsakymu paskirti asmenį į pataisos pareigūno pareigas.

2. Šio statuto 12 straipsnyje nustatyta tvarka atrinktas asmuo į pataisos pareigūno pareigas skiriamas į pataisos pareigūno pareigas skiriančio vadovo sprendimu.

3. Šio statuto 12 straipsnyje nustatyta tvarka atrinktus asmenis į Kalėjimų departamento direktoriaus, direktoriaus pavaduotojo ir Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos direktoriaus pareigas 5 metų kadencijai skiria teisingumo ministras. Kalėjimų departamento direktorius gali būti skiriamas eiti šias pareigas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.

4. Asmenys, baigę profesinio mokymo programą pataisos pareigūnų švietimo įstaigoje, taip pat šio statuto 12 straipsnyje nustatyta tvarka atrinkti asmenys skiriami pakaitiniais pataisos pareigūnais į laikinai negalinčių eiti pareigų pataisos pareigūnų pareigas ir jas eina tol, kol sugrįžta arba atleidžiamas negalėjęs eiti pareigų pataisos pareigūnas.

5. Pataisos pareigūnas su įsakymu dėl jo paskyrimo į pataisos pareigūno pareigas ir pareigybės, į kurią paskiriamas, aprašymu supažindinamas jo paskyrimo į pataisos pareigūno pareigas dieną.

6. Paskirtam pataisos pareigūnui pradedama pildyti asmens byla ir išduodamas tarnybinis pažymėjimas. Pataisos pareigūno asmens bylos turinį ir jos pildymo taisykles nustato teisingumo ministras.

14 straipsnis. Priesaika

1. Pataisos pareigūnas, prieš pradėdamas tarnybą Kalėjimų departamente arba jam pavaldžioje įstaigoje, prisiekia tarnauti Lietuvos valstybei pasirinkdamas vieną iš šių priesaikos tekstų:

1) „Aš, (vardas ir pavardė),

prisiekiu būti ištikimas (ištikima) Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, negailėti jėgų gindamas (gindama) visuomenės ir valstybės interesus, gerbti žmogaus teises ir laisves, sąžiningai atlikti man patikėtas pareigas ir visada saugoti gerą pataisos pareigūno vardą.

Tepadeda man Dievas.“;

2) „Aš, (vardas ir pavardė),

prisiekiu būti ištikimas (ištikima) Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, negailėti jėgų gindamas (gindama) visuomenės ir valstybės interesus, gerbti žmogaus teises ir laisves, sąžiningai atlikti man patikėtas pareigas ir visada saugoti gerą pataisos pareigūno vardą.“

2. Prisiekusio pataisos pareigūno pasirašytas priesaikos lapas saugomas šio pareigūno asmens byloje.

3. Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų pataisos pareigūnų prisaikdinimo taisykles nustato teisingumo ministras.

15 straipsnis. Išbandymo terminas

1. Tarnybą Kalėjimų departamente arba jam pavaldžioje įstaigoje pradedančiam pataisos pareigūnui, išskyrus šio statuto 13 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytus asmenis, į pataisos pareigūno pareigas skiriantis vadovas nuo skyrimo į pareigas dienos nustato 6 mėnesių išbandymo terminą ir paskiria kuratorių.

2. Kuratoriumi skiriamas ne mažiau kaip 5 metų tarnybos stažą turintis pataisos pareigūnas, kuris pataisos pareigūnų švietimo įstaigoje yra išklausęs kuratorių kursus ir kuris nebuvo patrauktas tarnybinėn atsakomybėn.

3. Kuratorius išbandymo laikotarpiu supažindina į pareigas paskirtą pataisos pareigūną su įstaigos veikla, jam pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų atlikimo specifika, padeda jam atlikti šias funkcijas ir pataisos pareigūno išbandymo laikotarpio ataskaitą pateikia šį pareigūną į pareigas paskyrusiam vadovui.

4. Jeigu išbandymo terminas yra pasibaigęs ir pataisos pareigūnas iš pareigų neatleistas, laikoma, kad jo tarnyba tęsiasi. Įvadinio mokymo, atostogų ir laikinojo nedarbingumo laikas į išbandymo terminą neįskaitomas.

5. Jeigu pataisos pareigūną į pareigas paskyręs vadovas pripažįsta, kad pataisos pareigūno tarnyba išbandymo laikotarpiu yra nepatenkinama, pataisos pareigūnas iki išbandymo termino pabaigos atleidžiamas iš tarnybos vadovaujantis šio statuto 33 straipsnio 2 dalies 6 punktu. Atleisti pataisos pareigūną iš tarnybos pagal šio statuto 33 straipsnio 2 dalies 6 punktą galima išbandymo terminui nepasibaigus.

16 straipsnis. Perkėlimas į kitas pareigas

1. Pataisos pareigūnas gali būti perkeltas į kitas pareigas vadovo, turinčio teisę skirti į pataisos pareigūno pareigas, įsakymu.

2. Pataisos pareigūnas į aukštesnes pareigas gali būti perkeltas:

1) kai atrenkamas į aukštesnes pareigas;

2) pagal tarnybinės veiklos vertinimo komisijos siūlymą, nustatytą šio statuto 40 straipsnio 10 dalies 3 arba 4 punkte.

3. Pataisos pareigūnas, išskyrus pataisos pareigūną, priimtą į pareigas, kurioms nustatyta kadencija, į to paties lygio pareigas gali būti perkeltas:

1) jo sutikimu ar prašymu;

2) kai panaikinama pareigybė;

3) kai įstatymų nustatytais atvejais į tarnybą grįžta pirmiau dirbęs pataisos pareigūnas.

4. Pataisos pareigūnas į žemesnes pareigas, išskyrus Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojo ir Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų direktoriaus, direktoriaus pavaduotojo ir šių įstaigų administracijos padalinių vadovų ir vadovų pavaduotojų pareigas, gali būti perkeltas:

1) jo sutikimu ar prašymu;

2) kai panaikinama pareigybė ir nėra galimybės perkelti į to paties lygio pareigas;

3) kai įstatymų nustatytais atvejais į tarnybą grįžta pirmiau dirbęs pataisos pareigūnas ir nėra galimybės perkelti į to paties lygio pareigas;

4) pagal tarnybinės veiklos vertinimo komisijos siūlymą.

5. Pataisos pareigūnas gali būti perkeltas į kitas pareigas, jeigu jis atitinka tos kitos pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus ir prašo arba sutinka būti perkeltas.

6. Draudžiama pataisos pareigūną perkelti į kitas pareigas, jeigu įstaigoje, į kurią jis būtų perkeliamas, pareigas eina jo sutuoktinis, artimasis giminaitis ar svainystės ryšiais susijęs asmuo ir tarp jų būtų tiesioginio pavaldumo ryšys.

7. Pataisos pareigūnų perkėlimo į kitas pareigas taisykles nustato teisingumo ministras.

8. Pataisos pareigūnas įsakymą dėl jo perkėlimo į kitas pareigas per vieną mėnesį nuo supažindinimo su įsakymu dienos gali teisės aktų nustatyta tvarka apskųsti tarnybinių ginčų komisijai arba teismui.

9. Pataisos pareigūnai į kitas valstybės tarnautojų pareigas laikinai perkeliami Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

PATAISOS PAREIGŪNŲ MOKYMAS

17 straipsnis. Mokymo organizavimas

1. Asmenų, pageidaujančių tarnauti Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose, ir pataisos pareigūnų mokymas vyksta pataisos pareigūnų švietimo įstaigose, kitose institucijose ar įstaigose ir tarptautinėse institucijose ar užsienio valstybių institucijose.

2. Asmenų, pageidaujančių tarnauti Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose, ir pataisos pareigūnų mokymas apima:

1) asmenų, pageidaujančių tarnauti Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose, profesinį mokymą pagal programas, apimančias socialinio reabilitacinio darbo su nuteistaisiais organizavimą ir vykdymą, taip pat kitus darbo su nuteistaisiais ir suimtaisiais aspektus, pataisos pareigūnų švietimo įstaigose;

2) įvadinį mokymą;

3) kvalifikacijos tobulinimą.

3. Kvalifikacijos tobulinimo tikslus ir prioritetus, organizavimo ir vykdymo, pataisos pareigūnų rengimo užduotis ir reikalavimus, taip pat mokymo kokybės priežiūros tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius.

4. Kursantų statusas, jų mokymo ir kvalifikacijos suteikimo sąlygos ir tvarka nustatyta šiame statute, Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatyme, pataisos pareigūnų švietimo įstaigų nuostatuose ir kituose teisės aktuose.

5. Asmenų, pageidaujančių tarnauti Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose, profesinio mokymo planą ir pataisos pareigūnų įvadinio mokymo programą, suderinę su Kalėjimų departamento direktoriumi, tvirtina pataisos pareigūnų švietimo įstaigų vadovai.

18 straipsnis. Priėmimas į pataisos pareigūnų švietimo įstaigas

1. Į pataisos pareigūnų švietimo įstaigas mokytis pagal profesinio mokymo programą priimami asmenys, turintys vidurinį išsilavinimą ir atitinkantys šio statuto 10 straipsnyje nustatytus reikalavimus, išskyrus 10 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytąjį.

2. Asmenų, pageidaujančių mokytis pataisos pareigūnų švietimo įstaigose, tikrinimą organizuoja Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos šio statuto 11 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyta tvarka.

3. Nustačiusi, kad asmuo, pageidaujantis mokytis pataisos pareigūnų švietimo įstaigoje, atitinka šio statuto 10 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 5 ir 6 punktų ir 2 dalies reikalavimus, Kalėjimų departamentui pavaldi įstaiga išduoda jam siuntimą į pataisos pareigūnų švietimo įstaigą.

4. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyti asmenys, pataisos pareigūnų švietimo įstaigos atrinkti mokytis pagal profesinio mokymo programą ir pasirašę mokymo sutartį, priimami į pataisos pareigūnų švietimo įstaigą ir įrašomi į kursantų sąrašus.

5. Asmenų atrankos ir priėmimo į pataisos pareigūnų švietimo įstaigas tvarką nustato teisingumo ministras.

19 straipsnis. Mokymo sutartis

1. Mokymo sutartis yra trišalis kursanto, pataisos pareigūnų švietimo įstaigos ir Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos, išdavusios šio statuto 18 straipsnio 3 dalyje nurodytą siuntimą, rašytinis susitarimas. Juo kursantas įsipareigoja laikytis šiame statute ir kituose teisės aktuose kursantams nustatytų reikalavimų, atlikti jam pavestas pareigas, pataisos pareigūnų švietimo įstaiga įsipareigoja sudaryti tinkamas mokymosi sąlygas, o Kalėjimų departamentui pavaldi įstaiga įsipareigoja, kad baigęs mokymą kursantas bus paskirtas į pataisos pareigūno pareigas.

2. Privaloma mokymo sutarties sąlyga yra kursanto įsipareigojimas mokytis, baigus mokymąsi ištarnauti Kalėjimų departamentui pavaldžiose įstaigose ne mažiau kaip 3 metus, o jeigu jis bus pašalintas iš pataisos pareigūnų švietimo įstaigos arba atsisakys tarnauti, arba bus atleistas iš pataisos pareigūno pareigų jo paties prašymu ar dėl jo kaltės anksčiau, – atlyginti pataisos pareigūnų švietimo įstaigai su jo mokymu susijusias išlaidas proporcingai ištarnautam tarnybos laikui.

3. Mokymo sutarčių sudarymo ir šio straipsnio 2 dalyje nustatytų privalomų sutarties sąlygų vykdymo kontrolės tvarką, taip pat tipinę mokymo sutarties formą nustato teisingumo ministras.

20 straipsnis. Įvadinis mokymas

1. Pataisos pareigūnai, išskyrus Kalėjimų departamento direktorių, šio departamento direktoriaus pavaduotojus ir Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų direktorius ir direktoriaus pavaduotojus, prieš pradėdami eiti pareigas turi išklausyti įvadinį mokymą pataisos pareigūnų švietimo įstaigoje.

2. Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų pataisos pareigūnams įvadinio mokymo laikotarpiu yra paliekamos einamos pareigos ir mokamas nustatytas vidutinis darbo užmokestis.

21 straipsnis. Kvalifikacijos tobulinimas

1. Pataisos pareigūnai privalo nuolat tobulinti kvalifikaciją. Pataisos pareigūnai, pradėję eiti įstaigos vadovo pareigas, per vienus metus nuo priėmimo į šias pareigas dienos privalo išklausyti įstaigų vadovų mokymo programas.

2. Pataisos pareigūnai siunčiami tobulinti kvalifikaciją į pataisos pareigūnų švietimo įstaigas, kitas institucijas, įstaigas ar organizacijas abipusiu susitarimu.

3. Pataisos pareigūnams kvalifikacijos tobulinimo laikotarpiu yra paliekamos einamos pareigos ir mokamas nustatytas vidutinis darbo užmokestis.

4. Su pataisos pareigūnais, kurių kvalifikacijos tobulinimas trunka ilgiau kaip 2 mėnesius ir yra finansuojamas iš valstybės biudžeto, sudaroma sutartis dėl kvalifikacijos tobulinimui skirtų lėšų grąžinimo ir šias lėšas pataisos pareigūnai grąžina Valstybės tarnybos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka.

PENKTASIS SKIRSNIS

TARNYBINIAI RANGAI IR TARNYBINĖ UNIFORMA

22 straipsnis. Tarnybiniai rangai

1. Pataisos pareigūnų tarpusavio tarnybos santykiams reguliuoti ir jų tarnybos patirčiai nustatyti suteikiami tarnybiniai rangai (toliau – rangai).

2. Jaunesniųjų pataisos pareigūnų grandies rangai:

1) pataisos jaunesniojo pareigūno III rangas;

2) pataisos jaunesniojo pareigūno II rangas;

3) pataisos jaunesniojo pareigūno I rangas.

3. Pataisos pareigūnų grandies rangai:

1) pataisos pareigūno III rangas;

2) pataisos pareigūno II rangas;

3) pataisos pareigūno I rangas.

4. Vyresniųjų pataisos pareigūnų grandies rangai:

1) pataisos vyresniojo pareigūno III rangas;

2) pataisos vyresniojo pareigūno II rangas;

3) pataisos vyresniojo pareigūno I rangas.

5. Vyriausiųjų pataisos pareigūnų grandies rangai:

1) pataisos vyriausiasis pareigūnas;

2) pataisos generalinis pareigūnas.

23 straipsnis. Tarnybinių rangų suteikimas

1. Pasibaigus nustatytam išbandymo terminui, pataisos pareigūnui, paskirtam Kalėjimų departamente ar jam pavaldžioje įstaigoje:

1) eiti jaunesniųjų pataisos pareigūnų grandies pareigas, suteikiamas pataisos jaunesniojo pareigūno III rangas, o pataisos pareigūnui, turinčiam aukštąjį išsilavinimą, – pataisos jaunesniojo pareigūno II rangas;

2) eiti pataisos pareigūnų grandies pareigas, suteikiamas pataisos pareigūno III rangas, o pataisos pareigūnui, turinčiam aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą išsilavinimą, – pataisos pareigūno II rangas;

3) eiti vyresniųjų pataisos pareigūnų grandies pareigas, suteikiamas pataisos vyresniojo pareigūno III rangas;

4) eiti vyriausiųjų pataisos pareigūnų grandies pareigas, suteikiamas pataisos vyriausiojo pareigūno rangas.

2. Aukštesnis jaunesniųjų pataisos pareigūnų grandies rangas suteikiamas pataisos pareigūnui, turinčiam atitinkamą rangą ir ištarnavusiam:

1) pataisos jaunesniojo pareigūno III rangą – ne mažiau kaip 3 metus;

2) pataisos jaunesniojo pareigūno II rangą – ne mažiau kaip 3 metus.

3. Aukštesnis pataisos pareigūnų grandies rangas suteikiamas pataisos pareigūnui, turinčiam atitinkamą rangą ir ištarnavusiam:

1) pataisos pareigūno III rangą – ne mažiau kaip 2 metus;

2) pataisos pareigūno II rangą – ne mažiau kaip 2 metus.

4. Aukštesnis vyresniųjų pataisos pareigūnų grandies rangas suteikiamas pataisos pareigūnui, turinčiam atitinkamą rangą ir ištarnavusiam:

1) pataisos vyresniojo pareigūno III rangą – ne mažiau kaip 4 metus;

2) pataisos vyresniojo pareigūno II rangą – ne mažiau kaip 4 metus.

5. Pataisos generalinio pareigūno rangas suteikiamas asmeniui, kuris skiriamas į Kalėjimų departamento direktoriaus pareigas.

6. Už nuopelnus tarnyboje aukštesnis rangas anksčiau už nustatytą terminą arba viena pakopa aukštesnis (negu priklausytų pagal einamas pareigas) rangas suteikiamas tik vieną kartą per pataisos pareigūno tarnybą.

7. Šio statuto nustatyta tvarka perkėlus pataisos pareigūną į žemesnes pareigas, turėtas pataisos pareigūno rangas prilyginamas tos grandies, kuriai priskirtos pataisos pareigūno pareigos, į kurias jis perkeltas, aukščiausiam rangui, o į aukštesnes pataisos pareigūno pareigas perkeltam pataisos pareigūnui tarnybinis rangas suteikiamas šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

8. Pakaitiniam pataisos pareigūnui, paskirtam į pareigas Kalėjimų departamente ar jam pavaldžioje įstaigoje, tarnybinis rangas suteikiamas šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

9. Pataisos pareigūnams tarnybinius rangus suteikia pataisos pareigūną į pareigas skiriantis vadovas.

10. Pataisos pareigūnui, kuris turi galiojančią tarnybinę nuobaudą arba kurio tarnybinė veikla paskutinio tarnybinės veiklos vertinimo metu buvo įvertinta patenkinamai arba nepatenkinamai, aukštesnis rangas nesuteikiamas.

11. Pareigybių suskirstymą pagal pataisos pareigūnų grandis, tarnybinių rangų priskyrimą pareigybėms ir jų suteikimo taisykles nustato teisingumo ministras.

24 straipsnis. Tarnybinė uniforma ir skiriamieji ženklai

1. Teisingumo ministras tvirtina pataisos pareigūnų, dėvinčių Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintas nustatyto pavyzdžio tarnybines uniformas su tarnybinių rangų ženklais ir simbolika, pareigybių sąrašą.

2. Pataisos pareigūnams tarnybinė uniforma išduodama nemokamai.

3. Tarnybinės uniformos išdavimo normas ir dėvėjimo tvarką nustato teisingumo ministras.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

PATAISOS PAREIGŪNŲ TEISINĖ PADĖTIS

25 straipsnis. Pataisos pareigūnų teisinė padėtis

1. Pataisos pareigūnų gyvybę, sveikatą, garbę ir orumą, teises ir laisves gina Lietuvos Respublikos įstatymai.

2. Pataisos pareigūnai, atlikdami tarnybines pareigas, vadovaujasi įstatymais ir kitais teisės aktais.

3. Pataisos pareigūnas, gavęs įstatymams ar kitiems teisės aktams prieštaraujantį įsakymą ar nurodymą, turi vadovautis įstatymais ir kitais teisės aktais, o apie neteisėtą įsakymą ar nurodymą pranešti Kalėjimų departamento direktoriui ar teisingumo ministrui. Neteisėto įsakymo ar nurodymo vykdymas neatleidžia pataisos pareigūno nuo atsakomybės.

4. Kiekvienas pataisos pareigūnas asmeniškai atsako už savo sprendimus ir veiksmus ar neveikimą bei jų pasekmes.

5. Pataisos pareigūnų teisėti nurodymai, susiję su tarnybinių funkcijų atlikimu, yra privalomi visiems juridiniams ir fiziniams asmenims.

6. Už įstatymų, šio statuto ir kitų teisės aktų pažeidimus ir padarytas nusikalstamas veikas pataisos pareigūnai atsako įstatymų nustatyta tvarka.

26 straipsnis. Pataisos pareigūnų teisės

1. Pataisos pareigūnai turi šias teises:

1) atlikti asmenų, įeinančių (išeinančių) į (iš) pataisos įstaigas (įstaigų) ir tardymo izoliatorius (izoliatorių), ir įmones (įmonių), kuriose dirba suimtieji ir nuteistieji, atliekantys arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes, apžiūrą ir daiktų patikrinimą;

2) tikrinti į pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių teritoriją įvažiuojantį ir išvažiuojantį transportą, fiziniams ar juridiniams asmenims priklausančiose transporto priemonėse esančius krovinius ir daiktus;

3) sulaikyti asmenis, įeinančius (išeinančius) į (iš) pataisos įstaigas (įstaigų) ir tardymo izoliatorius (izoliatorių), ir įmones (įmonių), kuriose dirba suimtieji ir nuteistieji, atliekantys arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes, jei jie įtariami padarę teisės pažeidimą, iki atvyks policijos pareigūnai ar kiti subjektai, turintys teisę priimti sprendimą dėl teisės pažeidimo;

4) turėti, saugoti ir panaudoti šaunamuosius ginklus ir specialiąsias priemones Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme, Bausmių vykdymo kodekse, Suėmimo vykdymo įstatyme, kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytais atvejais ir tvarka. Šią teisę turi tik specialią mokymo programą baigę pataisos pareigūnai;

5) įstatymų nustatyta tvarka neatlygintinai gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų juridinių ir fizinių asmenų informaciją, būtiną Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų uždaviniams įgyvendinti.

2. Pataisos pareigūnai turi teisę Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka dirbti kitą darbą ir gauti už tai atlyginimą.

3. Pataisos pareigūnai gali turėti ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymuose, kituose teisės aktuose nustatytų teisių.

27 straipsnis. Profesinių interesų įgyvendinimas

1. Pataisos pareigūnai įstatymų nustatyta tvarka gali steigti organizacijas, įgyvendinančias jų profesinius interesus, ir į jas stoti, sudaryti darbo tarybas.

2. Pataisos pareigūnų dalyvavimas organizacijų, įgyvendinančių jų profesinius interesus, veikloje neturi trukdyti tiesioginėms pareigoms.

3. Įstatymų nustatyta tvarka įsteigtos profesinės sąjungos ir darbo tarybos turi teisę vesti kolektyvines derybas ir sudaryti kolektyvines sutartis.

4. Kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatytos pataisos pareigūnų darbo užmokesčio, tarnybos ir poilsio laiko, kitos socialinės ir ekonominės sąlygos.

28 straipsnis. Pataisos pareigūnams taikomi draudimai

Pataisos pareigūnams draudžiama:

1) būti politinių partijų nariais, dalyvauti politinių partijų veikloje;

2) streikuoti;

3) turėti alkoholinių gėrimų, narkotinių ir psichotropinių medžiagų, jų pirmtakų (prekursorių), stipriai veikiančių medikamentų ir daiktų (reikmenų), įrašytų į Kalėjimų departamento direktoriaus patvirtintą sąrašą, Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų teritorijose, kuriose laikomi asmenys, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, ir atliekantys arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes nuteistieji, taip pat įmonių teritorijose, kuriose dirba nuteistieji;

4) būti tarnyboje neblaiviems ar apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitokių medžiagų;

5) vykdyti su pataisos pareigūno pareigomis nesuderinamą veiklą, numatytą Valstybės tarnybos įstatymo 17 straipsnyje.

SEPTINTASIS SKIRSNIS

PATAISOS PAREIGŪNŲ SKATINIMAS IR TARNYBINĖ ATSAKOMYBĖ

29 straipsnis. Pataisos pareigūnų skatinimas ir tarnybinė atsakomybė

1. Pataisos pareigūnai gali būti skatinami:

1) padėka;

2) vienkartine pinigine išmoka, skiriama ir mokama Vyriausybės nustatyta tvarka;

3) vardine dovana;

4) papildomomis mokamomis atostogomis iki 10 kalendorinių dienų;

5) žinybiniu ženklu.

2. Pataisos pareigūnams už tarnybinius nusižengimus gali būti skiriamos šios tarnybinės nuobaudos:

1) pastaba;

2) papeikimas;

3) griežtas papeikimas;

4) atleidimas iš tarnybos.

3. Pataisos pareigūnai už padarytus tarnybinius nusižengimus tarnybinėn atsakomybėn traukiami neatsižvelgiant į tai, ar pataisos pareigūnas atsako baudžiamąja, ar administracine tvarka.

4. Pataisos pareigūnai, turintys galiojančių tarnybinių nuobaudų, neskatinami.

5. Pataisos pareigūnams skatinimo priemonės, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytąją, skiriamos teisingumo ministro nustatyta tvarka, o tarnybinės nuobaudos – šio statuto nustatyta tvarka.

6. Tarnybinės nuobaudos negali būti skiriamos profesinių sąjungų nariams dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose.

7. Tarnybinė nuobauda išnyksta Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka.

30 straipsnis. Tarnybinių nuobaudų skyrimas

1. Už tarnybinį nusižengimą skiriama tarnybinė nuobauda. Ji skiriama atsižvelgiant į nusižengusio pataisos pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pataisos pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, į tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme (toliau – Korupcijos prevencijos įstatymas) ir (ar) į Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme (toliau – Kriminalinės žvalgybos įstatymas) nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją. Pagal Korupcijos prevencijos įstatymą ar Kriminalinės žvalgybos įstatymą gauta informacija gali būti panaudota pataisos pareigūnui skiriant tarnybinę nuobaudą tik tuo atveju, kai ši informacija išslaptinama teisės aktų nustatyta tvarka.

2. Tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos – gali būti skiriama už:

1) šiurkštų tarnybinį nusižengimą, apibrėžtą Valstybės tarnybos įstatyme;

2) tarnybinį nusižengimą, jei prieš tai šiam pataisos pareigūnui nors vieną kartą per paskutinius 12 mėnesių buvo taikyta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.

3. Tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, o kai kompetentinga institucija atlieka tyrimą, tarnybinį patikrinimą šio straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatytu atveju, – ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo kompetentingos institucijos atlikto tyrimo pabaigos dienos ar motyvuotos tarnybinio patikrinimo išvados šio straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatytu atveju surašymo dienos. Sprendimas šio straipsnio 7 dalies 2 punkte nustatytu atveju priimamas ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo motyvuotos tarnybinio patikrinimo išvados surašymo dienos. Negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jeigu nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos praėjo vieni metai, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje nustatytus atvejus, kai tarnybinio nusižengimo tyrimas sustabdomas šio straipsnio 8 dalyje nustatytais atvejais arba kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių inventorizaciją arba kompetentingai institucijai atliekant tarnybinį ar kitą patikrinimą. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 3 metus nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos.

4. Į šio straipsnio 3 dalyje nustatytą 30 dienų terminą neįskaitomas laikas, kurį pataisos pareigūnas nebuvo tarnyboje dėl ligos, buvo komandiruotėje ar atostogavo, taip pat laikas, per kurį įstatymų nustatyta tvarka turi būti išnagrinėtas skundas dėl profesinės sąjungos renkamojo organo nesutikimo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pataisos pareigūnui.

5. Už vieną tarnybinį nusižengimą galima skirti tik vieną tarnybinę nuobaudą.

6. Kai yra duomenų apie galimą pataisos pareigūno tarnybinį nusižengimą, atliekamas tarnybinis patikrinimas. Teisingumo ministras arba Kalėjimų departamento direktorius, gavęs duomenų apie galimą pataisos pareigūno tarnybinį nusižengimą, gali pavesti Teisingumo ministerijos administracijos padaliniui (Kalėjimų departamento direktorius – Kalėjimų departamento administracijos padaliniui), atliekančiam tarnybinius tyrimus ir patikrinimus (toliau – tyrimų padalinys), atlikti tarnybinį patikrinimą dėl galimo pataisos pareigūno tarnybinio nusižengimo. Jeigu dėl šio tarnybinio nusižengimo Kalėjimų departamentui pavaldžioje įstaigoje, kurioje pataisos pareigūnas eina pareigas, jau yra pradėtas tarnybinis patikrinimas, teisingumo ministro arba Kalėjimų departamento direktoriaus pavedimu šis tarnybinis patikrinimas perduodamas atlikti tyrimų padaliniui. Šiuo atveju tarnybinis patikrinimas Kalėjimų departamentui pavaldžioje įstaigoje nebeatliekamas. Teisingumo ministras arba Kalėjimų departamento direktorius gali pavesti tyrimų padaliniui įvertinti Kalėjimų departamentui pavaldžiose įstaigose, o teisingumo ministras – ir Kalėjimų departamente atliktų tarnybinių patikrinimų išvadų teisėtumą ir pagrįstumą. Pataisos pareigūną į pareigas skiriantis vadovas, priimdamas sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pataisos pareigūnui, atsižvelgia į teisingumo ministro arba Kalėjimų departamento direktoriaus patvirtintą tyrimų padalinio atlikto tarnybinio patikrinimo išvadą arba į Kalėjimų departamentui pavaldžioje įstaigoje atliktų tarnybinių patikrinimų išvadų teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimą, kuriam pritarė teisingumo ministras arba Kalėjimų departamento direktorius.

7. Tarnybinio nusižengimo tyrimas, gavus informacijos apie galimą pataisos pareigūno tarnybinį nusižengimą, pradedamas, o pradėto tarnybinio nusižengimo tyrimas tęsiamas ir sprendimas dėl tarnybinio nusižengimo padarymo pripažinimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo priimamas:

1) kai pataisos pareigūnas, dėl kurio galimo tarnybinio nusižengimo gauta oficiali informacija arba dėl kurio pradėtas tarnybinis patikrinimas, perkeliamas į pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje. Šiuo atveju tarnybinį patikrinimą pradėjęs asmuo motyvuotą tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje konstatuojama, kad pataisos pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, ir siūloma jam skirti tarnybinę nuobaudą, teisingumo ministro nustatyta tvarka perduoda valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, į kurią perkeltas pataisos pareigūnas, vadovui, valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančiai įstaigai ir pareigūnui, kuris pripažintas padaręs tarnybinį nusižengimą. Sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pataisos pareigūnui priima valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, į kurią pataisos pareigūnas perkeltas, vadovas, atsižvelgdamas į šio straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus;

2) kai pataisos pareigūnas, dėl kurio galimo tarnybinio nusižengimo gauta oficiali informacija arba dėl kurio pradėtas tarnybinis patikrinimas, atleidžiamas iš tarnybos. Sprendimą dėl pataisos pareigūno, atleisto iš tarnybos, pripažinimo padariusiu tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, priima pataisos pareigūną į pareigas skyręs vadovas, atsižvelgdamas į šio straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus. Šis sprendimas teisingumo ministro nustatyta tvarka perduodamas valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančiai įstaigai ir atleistajam iš pataisos pareigūno pareigų.

8. Jeigu paaiškėja, kad tarnybinis nusižengimas turi nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo požymių, tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra sustabdoma ir tarnybinio patikrinimo medžiaga perduodama tirti kompetentingai institucijai. Tarnybinio nusižengimo tyrimas sustabdomas ir paaiškėjus, kad dėl pataisos pareigūno veikos yra pradėtas baudžiamasis procesas ar bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teisena. Jeigu atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą ar bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teiseną arba pasibaigia baudžiamasis procesas ar bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teisena, tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra tęsiama ir tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šių sąlygų atsiradimo. Kai pataisos pareigūno veika turi savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, pagal kuriuos akivaizdžiai galima šį tarnybinį nusižengimą atriboti nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo, tarnybinio nusižengimo tyrimas tęsiamas neatsižvelgiant į baudžiamojo proceso ar bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teisenos eigą.

9. Tarnybinę nuobaudą pataisos pareigūnui skiria arba sprendimą dėl pataisos pareigūno, atleisto iš tarnybos, pripažinimo padariusiu tarnybinį nusižengimą ir sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, priima pataisos pareigūną į pareigas skyręs vadovas.

10. Skiriant tarnybines nuobaudas profesinių sąjungų nariams, išskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos, reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas.

11. Duomenys apie pataisos pareigūnui paskirtas tarnybines nuobaudas įrašomi į asmens bylą, kaupiami ir pateikiami Valstybės tarnautojų registrui.

12. Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pataisos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarką, taip pat sprendimų dėl pataisos pareigūnų, atleistų iš tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir sprendimų dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarką nustato teisingumo ministras.

13. Ginčai dėl tarnybinių nuobaudų paskyrimo sprendžiami teisės aktų nustatyta tvarka.

31 straipsnis. Pataisos pareigūnų padarytos žalos atlyginimas

Žala, kurią eidamas tarnybines pareigas pataisos pareigūnas padaro neteisėtais sprendimais, veiksmais ar neveikimu, atlyginama įstatymų nustatyta tvarka.

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

PATAISOS PAREIGŪNŲ NUŠALINIMAS NUO PAREIGŲ IR ATLEIDIMAS IŠ TARNYBOS

32 straipsnis. Pataisos pareigūnų nušalinimas nuo pareigų

Pataisos pareigūnai nuo pareigų nušalinami Valstybės tarnybos įstatymo ir kitų įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka.

33 straipsnis. Pataisos pareigūnų atleidimo iš tarnybos pagrindai

1. Pataisos pareigūnas gali būti atleistas iš tarnybos, kai dėl laikinojo nedarbingumo neatvyko į tarnybą daugiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba daugiau kaip 140 kalendorinių dienų per paskutinius 12 mėnesių, jeigu šis neatvykimas nėra susijęs su sveikatos sutrikdymu atliekant tarnybos pareigas arba teisės aktuose nėra nustatyta, kad tam tikros ligos atveju pareigos paliekamos ilgesnį laiką.

2. Pataisos pareigūnas atleidžiamas iš tarnybos:

1) jo paties prašymu;

2) kai netenka Lietuvos Respublikos pilietybės;

3) kai atsisako prisiekti arba prisiekęs atsisako priesaikos;

4) kai negali eiti savo kaip pataisos pareigūno pareigų Kalėjimų departamente arba jam pavaldžiose įstaigose dėl sveikatos būklės (kai yra tai patvirtinanti Medicinos centro išvada), o perkelti pataisos pareigūną jo sutikimu į kitas pareigas, kurias jis pagal sveikatos būklę ir kvalifikaciją galėtų eiti, nėra galimybės;

5) kai įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo pataisos pareigūnas pripažįstamas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo arba jam atimama teisė dirbti teisėsaugos institucijose, arba dėl kurio vykdymo jis negali atlikti savo pareigų, arba jei buvo padaręs tyčinį nusikaltimą ir buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą;

6) kai jo tarnyba išbandymo laikotarpiu įvertinama nepatenkinamai;

7) kai pataisos pareigūnas, kurio tarnybinė veikla įvertinta nepatenkinamai, nesutinka būti perkeltas į žemesnes pataisos pareigūno pareigas;

8) kai pagal tarnybinės veiklos vertinimo komisijos siūlymą priimamas sprendimas atleisti pataisos pareigūną iš pareigų;

9) kai pereina į renkamas pareigas arba pareigas, į kurias skiriama atrankos būdu;

10) kai paaiškėja šio statuto 10 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių asmuo į tarnybą Kalėjimų departamente arba jam pavaldžiose įstaigose negali būti priimtas ir kurios asmens priėmimo į tarnybą metu nebuvo žinomos;

11) kai paaiškėja, kad priimant į tarnybą buvo pateikti suklastoti dokumentai;

12) kai paaiškėja, kad priimant į tarnybą buvo nuslėpti ar pateikti neatitinkantys tikrovės duomenys, dėl kurių asmuo negalėjo būti priimtas į tarnybą;

13) kai per 2 mėnesius nuo atleidimo iš privalomosios pradinės karo tarnybos arba alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos negrįžta į eitas pareigas;

14) kai jam paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos;

15) kai jam sukanka 55 metai ir jo tarnyba Kalėjimų departamente arba jam pavaldžioje įstaigoje nebuvo pratęsta šio statuto 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka;

16) kai baigiasi šio statuto 34 straipsnyje nurodyta tvarka nustatytas jo tarnybos pratęsimo terminas arba tarnybos laikas ir jo tarnyba Kalėjimų departamente arba jam pavaldžioje įstaigoje nebuvo pratęsta šio statuto 34 straipsnyje nustatyta tvarka;

17) kai likviduojama įstaiga, kurioje tarnauja pataisos pareigūnas;

18) kai pasibaigia pakaitinio pataisos pareigūno paskyrimo į laikinai negalinčio eiti pareigų pataisos pareigūno pareigas laikas;

19) kai panaikinama pareigybė;

20) kai pataisos pareigūnas įstatymų nustatyta tvarka netenka specialiosios teisės, susijusios su pareigų atlikimu;

21) kai įstatymų nustatytais atvejais į tarnybą grįžta pirmiau dirbęs pataisos pareigūnas;

22) kai pasibaigia šio statuto 13 straipsnio 3 dalyje nustatyta kadencija;

23) kai iš Korupcijos prevencijos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka pateiktos informacijos, iš valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos pateiktos informacijos apie asmenis, atleistus iš valstybės tarnautojo pareigų už šiurkštų tarnybinį nusižengimą ar pripažintus padariusiais tarnybinį nusižengimą, už kurį jiems turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, iš kitų duomenų pataisos pareigūną į pareigas priėmęs asmuo padaro išvadą, kad pataisos pareigūnas neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų ir dėl to negali toliau eiti pataisos pareigūno pareigų;

24) kai pataisos pareigūną į pareigas paskyręs vadovas nevykdo Valstybės tarnybos įstatymo 3¹ straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytų pareigų.

3. Pataisos pareigūnų atleidimo iš tarnybos tvarką nustato teisingumo ministras.

34 straipsnis. Tarnybos pratęsimo tvarka

1. Pataisos pareigūnas tol, kol jam sukaks šio statuto 33 straipsnio 2 dalies 15 punkte nustatytas amžius arba kol baigsis šioje dalyje nurodyta tvarka nustatytas jo tarnybos pratęsimo terminas, turi teisę ne vėliau kaip prieš 4 mėnesius pateikti šio statuto 13 straipsnio 2 arba 3 dalyje nurodytiems vadovams rašytinį prašymą dėl tarnybos pratęsimo. Šie vadovai gali įsakymu pataisos pareigūno tarnybą pratęsti, jeigu nėra galimybių kitais būdais tam tikrą laiką užtikrinti pataisos pareigūnui nustatytų funkcijų atlikimą ir šio pareigūno paskutinių 2 metų tarnybinė veikla buvo įvertinta gerai arba labai gerai. Kiekvieną kartą pataisos pareigūno tarnybą galima pratęsti ne ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui, tačiau ne ilgiau, negu jam sukanka Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatytas senatvės pensijos amžius.

2. Skiriant į pataisos pareigūno pareigas vyresnį kaip 55 metų asmenį, nustatomas ne ilgesnis kaip 3 metų jo tarnybos laikas ir šio pataisos pareigūno tarnybos laikas negali tęstis ilgiau, negu jam sukanka Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatytas senatvės pensijos amžius. Šioje dalyje nurodyto pataisos pareigūno tarnybos laikas gali būti pratęsiamas šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka tol, kol baigsis šioje dalyje nurodyta tvarka nustatytas jo tarnybos laikas arba sueis šioje dalyje nurodyta tvarka nustatytas jo tarnybos pratęsimo terminas.

3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos netaikomos pataisos pareigūnams, kurie paskirti į pareigas nustatytai kadencijai.

35 straipsnis. Atleidimas iš tarnybos pataisos pareigūno prašymu

1. Pataisos pareigūnas, kuris nori nutraukti tarnybą paties prašymu, ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų pateikia prašymą vadovui, turinčiam įgaliojimus atleisti iš tarnybos to prašantį pataisos pareigūną. Vadovo, turinčio įgaliojimus atleisti iš tarnybos pataisos pareigūną, sutikimu pataisos pareigūnas gali būti atleistas ir anksčiau.

2. Pataisos pareigūnas, pateikęs prašymą atleisti jį iš tarnybos, turi teisę nė vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo pateikimo dienos savo prašymą atšaukti. Po to jis gali atšaukti prašymą tik vadovo, turinčio įgaliojimus atleisti iš tarnybos, sutikimu.

36 straipsnis. Reikalavimai, taikomi atleidžiant pataisos pareigūną iš tarnybos atskirais pagrindais

1. Negalima atleisti pataisos pareigūno iš tarnybos jo laikinojo nedarbingumo laikotarpiu arba atostogų metu (išskyrus atleidimą pagal šio statuto 33 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies 1, 3, 4, 5, 11, 12, 15, 16, 17, 18, 20, 21 ir 22 punktus).

2. Atleisti pataisos pareigūną iš tarnybos pagal šio statuto 33 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 17 ir 19 punktus galima tik jį įspėjus raštu ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki atleidimo dienos. Pataisos pareigūnui, kuriam iki teisės gauti visą valstybinio socialinio draudimo senatvės pensiją liko ne daugiau kaip 5 metai, nėščiai pataisos pareigūnei (kai likviduojama įstaiga, kurioje tarnauja ši pataisos pareigūnė), pataisos pareigūnui, vienam auginančiam vaiką (vaikus) iki 14 metų, apie numatomą atleidimą iš tarnybos turi būti pranešta raštu ne vėliau kaip prieš 4 mėnesius iki atleidimo dienos. Įspėjimas netenka galios, jeigu pasibaigus įspėjimo terminui praeina daugiau kaip vienas mėnuo, neįskaitant pataisos pareigūno laikinojo nedarbingumo ir atostogų laiko, ir pataisos pareigūnas neatleidžiamas iš tarnybos. Kai pataisos pareigūnas atleidžiamas iš tarnybos nepasibaigus įspėjimo terminui, jo atleidimo data nukeliama iki to laiko, kada turėjo pasibaigti įspėjimo terminas.

3. Nėščia pataisos pareigūnė, taip pat pataisos pareigūnas, auginantis vaiką (vaikus) iki 3 metų, negali būti atleisti iš tarnybos šio statuto 33 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 8, 19 ir 21 punktuose nurodytais pagrindais.

4. Atleisti pataisos pareigūną iš tarnybos pagal šio statuto 33 straipsnio 2 dalies 18, 19, 21 ir 22 punktus galima tik tuo atveju, kai jis nesutinka eiti kitų jam pasiūlytų pareigų Kalėjimų departamente ar jam pavaldžiose įstaigose, išskyrus šio statuto 13 straipsnio 3 dalyje nustatytas pareigas, arba Kalėjimų departamente ar jam pavaldžioje įstaigoje nėra kitų pareigų, į kurias pataisos pareigūnas galėtų būti perkeltas.

37 straipsnis. Išeitinė išmoka

1. Pataisos pareigūnui, kuris atleidžiamas iš tarnybos pagal šio statuto 33 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 4, 17, 19, 21 ir 22 punktus, išmokama jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, apskaičiuojama atsižvelgiant į nepertraukiamą jo tarnybos stažą Kalėjimų departamente (Pataisos reikalų departamente prie Vidaus reikalų ministerijos arba jam pavaldžioje įstaigoje ar valstybės įmonėje bei policijos komisariato pataisos darbų inspekcijoje) arba jam pavaldžioje įstaigoje ar valstybės įmonėje:

1) iki 5 metų – 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;

2) nuo 5 iki 10 metų – 3 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;

3) nuo 10 iki 20 metų – 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;

4) daugiau kaip 20 metų – 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio.

2. Nustatant šio straipsnio 1 dalyje nurodytos išeitinės išmokos dydį, į nepertraukiamą pataisos pareigūno tarnybos stažą Kalėjimų departamente (Pataisos reikalų departamente prie Vidaus reikalų ministerijos arba jam pavaldžioje įstaigoje ar valstybės įmonėje bei policijos komisariato pataisos darbų inspekcijoje) arba jam pavaldžioje įstaigoje ar valstybės įmonėje taip pat įskaitomas laikas, kurį pataisos pareigūnas šio statuto 16 straipsnyje numatytais atvejais buvo perkeltas į kitas pareigas, ir laikas, kurį pataisos pareigūnas teisės aktų nustatyta tvarka buvo atrankos būdu paskirtas į kitas pareigas.

3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta išeitinė išmoka pradedama mokėti praėjus mėnesiui nuo pataisos pareigūno atleidimo dienos ir mokama kas mėnesį lygiomis dalimis. Išeitinės išmokos mokėjimas nutraukiamas, jeigu asmuo pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas ar priimamas į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke. Kai asmuo pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas ne pirmą mėnesio dieną, išeitinė išmoka mokama tik už to mėnesio dienas, buvusias iki priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas ar priėmimo į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke dienos.

DEVINTASIS SKIRSNIS

PATAISOS PAREIGŪNŲ DARBO UŽMOKESTIS

38 straipsnis. Pataisos pareigūnų darbo užmokestis

1. Pataisos pareigūnų darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, tarnybinį rangą, kvalifikacinę kategoriją, apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą, taip pat pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas ir priemokos.

2. Pareiginė alga, priedai ir priemokos, taip pat už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą mokama Valstybės tarnybos įstatymo ir šio statuto nustatyta tvarka.

3. Pataisos pareigūnams nustatomi tokie pareiginės algos priedų už tarnybinius rangus apskaičiavimo pagal pareiginės algos bazinį dydį (toliau – bazinis dydis) koeficientai:

1) už pataisos jaunesniojo pareigūno III rangą – 0,2 bazinio dydžio;

2) už pataisos jaunesniojo pareigūno II rangą – 0,25 bazinio dydžio;

3) už pataisos jaunesniojo pareigūno I rangą – 0,3 bazinio dydžio;

4) už pataisos pareigūno III rangą – 0,35 bazinio dydžio;

5) už pataisos pareigūno II rangą – 0,4 bazinio dydžio;

6) už pataisos pareigūno I rangą – 0,5 bazinio dydžio;

7) už pataisos vyresniojo pareigūno III rangą – 0,6 bazinio dydžio;

8) už pataisos vyresniojo pareigūno II rangą – 0,7 bazinio dydžio;

9) už pataisos vyresniojo pareigūno I rangą – 0,8 bazinio dydžio;

10) už pataisos vyriausiojo pareigūno rangą – 0,9 bazinio dydžio;

11) už pataisos generalinio pareigūno rangą – 1 bazinio dydžio.

4. Pataisos pareigūnams nustatomi tokie pareiginės algos priedai už kvalifikacines kategorijas:

1) už 3 kategoriją – 15 procentų pareiginės algos;

2) už 2 kategoriją – 30 procentų pareiginės algos;

3) už 1 kategoriją – 50 procentų pareiginės algos.

5. Pareigybių, į kurias paskirtiems Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų pataisos pareigūnams mokamos priemokos už darbą pavojingomis darbo sąlygomis, sąrašą tvirtina Kalėjimų departamento direktorius.

6. Kuratoriais paskirtiems pataisos pareigūnams mokamos priemokos. Šių priemokų mokėjimo tvarką ir sąlygas nustato Kalėjimų departamento direktorius.

39 straipsnis.  Pavėluotas darbo užmokesčio ir kitų su tarnybos santykiais susijusių išmokų mokėjimas

Kai dėl Kalėjimų departamento arba jam pavaldžios įstaigos kaltės pavėluotai mokamas darbo užmokestis ar kitos su tarnybos santykiais susijusios išmokos, pataisos pareigūnui kartu išmokami įstatymų nustatyto dydžio delspinigiai.

40 straipsnis. Tarnybinės veiklos vertinimas

1. Pataisos pareigūnams, atsižvelgiant į jų tarnybinės veiklos rezultatus, dalykines savybes, profesinius įgūdžius, fizinį pasirengimą ir administracinius gebėjimus, gali būti suteiktos kvalifikacinės kategorijos. Kvalifikacinės kategorijos yra trys: aukščiausia yra 1 kvalifikacinė kategorija, žemiausia – 3 kvalifikacinė kategorija.

2. Kvalifikacines kategorijas pataisos pareigūnams, atsižvelgdamas į tarnybinės veiklos vertinimo komisijos siūlymą, suteikia į pareigas paskyręs vadovas.

3. Skiriant pataisos pareigūną į pareigas, jam gali būti suteikiama 3 kvalifikacinė kategorija, atsižvelgiant į jo kvalifikaciją, profesinius įgūdžius ir darbo patirtį.

4. Kai iki paskyrimo į pataisos pareigūno pareigas asmeniui pagal Valstybės tarnybos įstatymą buvo suteikta 3, 2 ar 1 kvalifikacinė klasė arba pagal pareigūnų statusą reglamentuojančius teisės aktus buvo suteikta 3, 2 ar 1 kvalifikacinė kategorija, ta kvalifikacinė klasė ar kvalifikacinė kategorija, atsižvelgiant į asmens kvalifikaciją, profesinius įgūdžius ir darbo patirtį, gali būti atitinkamai prilyginamos pataisos pareigūnams suteikiamoms (paliekamoms) kvalifikacinėms kategorijoms, jeigu nuo asmens atleidimo iš buvusios tarnybos dienos iki paskyrimo į pataisos pareigūno pareigas dienos nepraėjo daugiau kaip 2 mėnesiai.

5. Šio straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytais atvejais pataisos pareigūnui kvalifikacinę kategoriją gali suteikti (palikti) šį pataisos pareigūną į pareigas skiriantis (perkeliantis) vadovas skyrimo (perkėlimo) į pareigas dieną.

6. Pataisos pareigūnų tarnybinę veiklą per kalendorinius metus vertina į pareigas skiriančio vadovo įsakymu sudaryta tarnybinės veiklos vertinimo komisija.

7. Tarnybinės veiklos vertinimo komisija sudaroma 2 metams. Tarnybinės veiklos vertinimo komisija susideda iš 5 narių. Jeigu Kalėjimų departamente ar jam pavaldžioje įstaigoje veikia profesinė sąjunga, vienas tarnybinės veiklos vertinimo komisijos narys turi būti jos atstovas. Jeigu Kalėjimų departamente ar jam pavaldžioje įstaigoje veikia kelios profesinės sąjungos, jos susitarimu skiria bendrą atstovą į tarnybinės veiklos vertinimo komisijos narius. Jeigu profesinės sąjungos nesusitaria dėl bendro atstovo paskyrimo, profesinių sąjungų atstovas į tarnybinės veiklos vertinimo komisijos narius neskiriamas.

8. Apie būsimą tarnybinės veiklos vertinimą Teisingumo ministerijoje, Kalėjimų departamente ar jam pavaldžioje įstaigoje pranešama pataisos pareigūnui ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki tarnybinės veiklos vertinimo pradžios.

9. Tarnybinės veiklos vertinimo komisija pataisos pareigūno tarnybinę veiklą gali įvertinti labai gerai, gerai, patenkinamai arba nepatenkinamai.

10. Tarnybinės veiklos vertinimo komisija, įvertinusi pataisos pareigūno tarnybinę veiklą labai gerai, teisingumo ministrui, Kalėjimų departamento direktoriui ar jam pavaldžios įstaigos direktoriui siūlo:

1) suteikti pataisos pareigūnui 3 kvalifikacinę kategoriją, jeigu ji dar nebuvo suteikta;

2) suteikti pataisos pareigūnui nuosekliai aukštesnę kvalifikacinę kategoriją;

3) perkelti pataisos pareigūną į aukštesnes tos pačios pataisos pareigūnų grandies pareigas, išskyrus Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų direktoriaus, direktoriaus pavaduotojų ir šių įstaigų administracijos padalinių vadovų ir jų pavaduotojų pareigas;

4) perkelti pataisos pareigūną į aukštesnes tos pačios pataisos pareigūnų grandies pareigas, išskyrus Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų direktoriaus, direktoriaus pavaduotojų ir šių įstaigų administracijos padalinių vadovų ir jų pavaduotojų pareigas, ir suteikti jam ne aukštesnę negu turėta kvalifikacinę kategoriją;

5) palikti pataisos pareigūnui tą pačią (aukščiausią) kvalifikacinę kategoriją ir skirti jam pareiginės algos dydžio vienkartinį priedą;

6) taikyti šio statuto 29 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4 ar 5 punkte numatytą skatinimo priemonę.

11. Pataisos pareigūno, kurio tarnybinę veiklą tarnybinės veiklos vertinimo komisija įvertino gerai, iki vertinimo turėta teisinė padėtis nesikeičia.

12. Tarnybinės veiklos vertinimo komisija, įvertinusi pataisos pareigūno tarnybinę veiklą patenkinamai, teisingumo ministrui, Kalėjimų departamento direktoriui ar jam pavaldžios įstaigos direktoriui siūlo:

1) suteikti pataisos pareigūnui nuosekliai žemesnę kvalifikacinę kategoriją arba panaikinti jo turimą 3 kvalifikacinę kategoriją ir tobulinti pataisos pareigūno kvalifikaciją;

2) tobulinti pataisos pareigūno kvalifikaciją.

13. Tarnybinės veiklos vertinimo komisija, įvertinusi pataisos pareigūno tarnybinę veiklą nepatenkinamai, teisingumo ministrui, Kalėjimų departamento direktoriui ar šiam departamentui pavaldžios įstaigos direktoriui siūlo:

1) panaikinti pataisos pareigūno turimą kvalifikacinę kategoriją ir tobulinti jo kvalifikaciją;

2) tobulinti pataisos pareigūno, neturinčio kvalifikacinės kategorijos, kvalifikaciją;

3) perkelti pataisos pareigūną į žemesnes pataisos pareigūno pareigas, išskyrus Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojo ir šiam departamentui pavaldžių įstaigų direktoriaus, direktoriaus pavaduotojo ir šių įstaigų administracijos padalinių vadovų ir jų pavaduotojų pareigas;

4) atleisti pataisos pareigūną iš tarnybos, jei paskutinio tarnybinės veiklos vertinimo metu jo tarnybinė veikla buvo įvertinta nepatenkinamai.

14. Tarnybinės veiklos vertinimo komisija, įvertinusi pakaitinio pataisos pareigūno tarnybinę veiklą labai gerai, teisingumo ministrui, Kalėjimų departamento direktoriui ar šiam departamentui pavaldžios įstaigos direktoriui siūlo:

1) suteikti pataisos pareigūnui 3 kvalifikacinę kategoriją;

2) palikti pataisos pareigūnui turimą kvalifikacinę kategoriją ir skirti jam pareiginės algos dydžio vienkartinį priedą.

15. Pataisos pareigūną į pareigas paskyrusio vadovo sprendimu neeilinis pataisos pareigūno tarnybinės veiklos vertinimas atliekamas, kai yra:

1) abejonių, ar pataisos pareigūnas turi reikiamą kvalifikaciją ar gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir įgyvendinti įstaigos strateginius tikslus;

2) pataisos pareigūno tiesioginio vadovo motyvuotas rašytinis siūlymas suteikti pataisos pareigūnui kvalifikacinę kategoriją arba perkelti pataisos pareigūną į aukštesnes tos pačios pataisos pareigūnų grandies pareigas, išskyrus Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų direktoriaus, direktoriaus pavaduotojų ir šių įstaigų administracijos padalinių vadovų ir jų pavaduotojų pareigas;

3) pakaitinio pataisos pareigūno tiesioginio vadovo motyvuotas rašytinis siūlymas atleisti pakaitinį pataisos pareigūną iš pareigų.

16. Neeilinis pataisos pareigūno tarnybinės veiklos vertinimas atliekamas ne dažniau kaip vieną kartą per kalendorinius metus ir tik tuo atveju, kai nuo kasmetinio to pataisos pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo praėjo ne mažiau kaip 6 mėnesiai arba kai tas pareigūnas ne trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus ėjo pareigas toje įstaigoje, kurioje vertinama jo veikla.

17. Tarnybinės veiklos vertinimo komisija nėščių ir krūtimi maitinančių pataisos pareigūnių ir pataisos pareigūnų, išėjusių vaiko priežiūros atostogų, iki vaikui sueis 3 metai, tarnybinę veiklą vertina tik jų prašymu.

18. Pataisos pareigūnai sprendimus, priimtus pagal tarnybinės veiklos vertinimo komisijos pasiūlymus, ir šio straipsnio 5 dalyje numatytus sprendimus dėl kvalifikacinių kategorijų per vieną mėnesį nuo supažindinimo su šiais sprendimais dienos gali skųsti tarnybinių ginčų komisijai arba teismui teisės aktų nustatyta tvarka.

19. Pataisos pareigūnų kvalifikacinių kategorijų suteikimo taisykles, taip pat konkrečius reikalavimus kvalifikacinėms kategorijoms gauti nustato ir tarnybinės veiklos vertinimo komisijos nuostatus tvirtina teisingumo ministras.

DEŠIMTASIS SKIRSNIS

PATAISOS PAREIGŪNŲ SOCIALINĖS GARANTIJOS

41 straipsnis. Pataisos pareigūnų socialinis draudimas

1. Pataisos pareigūnų sveikata ir gyvybė visam jų tarnybos laikui valstybės biudžeto lėšomis privalomai draudžiama nuo nelaimingų atsitikimų tarnyboje, nuo nelaimingų atsitikimų, susijusių su tarnyba, nuo nelaimingų atsitikimų vykstant į tarnybą ar grįžtant iš jos. Pataisos pareigūnų sveikatos ir gyvybės draudimo suma yra lygi jo darbo užmokesčiui, mokamam draudiminio įvykio mėnesį, padaugintam iš 12, bet negali būti didesnė už Vyriausybės nustatytą minimaliąją mėnesinę algą, padaugintą iš 48.

2. Kursantų sveikata ir gyvybė visam jų profesinio mokymo laikui valstybės biudžeto lėšomis privalomai draudžiama nuo nelaimingų atsitikimų profesinio mokymo metu. Kursanto sveikatos ir gyvybės draudimo suma lygi draudiminio įvykio mėnesį buvusiai Vyriausybės nustatytai minimaliajai mėnesinei algai, padaugintai iš 12.

3. Pataisos pareigūnų ir kursantų sveikatos ir gyvybės draudimo, draudiminių įvykių pripažinimo, draudimo išmokų dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. Nelaimingų atsitikimų tarnyboje, nelaimingų atsitikimų, susijusių su tarnyba, nelaimingų atsitikimų vykstant į tarnybą ar grįžtant iš jos ir nelaimingų atsitikimų profesinio ar įvadinio mokymo metu tyrimo ir apskaitos tvarką nustato teisingumo ministras.

4. Draudimo išmokos nemokamos šio statuto 45 straipsnyje nustatytais atvejais.

5. Pataisos pareigūnai privalomai draudžiami valstybinių socialinio draudimo pensijų draudimu pagal įstatymą, reglamentuojantį valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo tvarką.

6. Pataisos pareigūnai turi teisę gauti pareigūnų valstybinę pensiją pagal įstatymą, reglamentuojantį pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo tvarką.

7. Pataisos pareigūnai privalomai draudžiami nedarbo socialiniu draudimu pagal įstatymą, reglamentuojantį nedarbo socialinį draudimą.

42 straipsnis. Pataisos pareigūnų atostogos

1. Nustatoma tokia kasmetinių atostogų trukmė pataisos pareigūnams, atsižvelgiant į pataisos pareigūno tarnybos stažą:

1) 30 kalendorinių dienų – ištarnavusiems iki 10 metų;

2) 35 kalendorinės dienos – ištarnavusiems nuo 10 iki 15 metų;

3) 40 kalendorinių dienų – ištarnavusiems nuo 15 iki 20 metų;

4) 45 kalendorinės dienos – ištarnavusiems daugiau kaip 20 metų.

2. Ištarnavusiam iki 10 metų pataisos pareigūnui, vienam auginančiam vaiką (vaikus) iki 14 metų arba neįgalų vaiką (vaikus) iki 18 metų, suteikiamos kasmetinės 35 kalendorinių dienų atostogos.

3. Pataisos pareigūnams kasmetinės atostogos suteikiamos už kalendorinius metus. Pirmaisiais kalendoriniais tarnybos metais atostogų trukmė apskaičiuojama proporcingai ištarnautam laikui.

4. Pataisos pareigūnams, tarnaujantiems laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigose, kuriose laikomi asmenys, sergantys pavojingomis infekcinėmis ligomis, Kalėjimų departamento direktoriaus nustatyta tvarka ir sąlygomis šio straipsnio 1 dalyje nurodyta kasmetinių atostogų trukmė pailginama 10 kalendorinių dienų.

5. Nemokamos atostogos iki 3 mėnesių dėl šeiminių ar kitų svarbių aplinkybių gali būti suteikiamos pataisos pareigūną į pareigas paskyrusio vadovo ir pataisos pareigūno susitarimu.

6. Nemokamos atostogos dėl dalyvavimo Lietuvos Respublikos Seimo, Europos Parlamento, Respublikos Prezidento ar savivaldybių tarybų rinkimuose suteikiamos įstatymų nustatyta tvarka.

7. Pataisos pareigūnui, pagal šio statuto 16 straipsnį perkeliamam į kitas pareigas kitoje gyvenamojoje vietovėje, skiriama iki 5 darbo dienų atostogų dėl pataisos pareigūno perkėlimo į kitas pareigas. Už šį laikotarpį pataisos pareigūnui mokamas jo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis. Vidutinį mėnesinį darbo užmokestį moka įstaiga, į kurią pataisos pareigūnas perkeltas.

8. Kitos atostogų rūšys, trukmė ir suteikimo pataisos pareigūnams tvarka nustatyta šiame statute ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose.

43 straipsnis. Pataisos pareigūnų tarnybos stažas

1. Pataisos pareigūno tarnybos stažas (toliau – tarnybos stažas) skaičiuojamas tarnybos pradžia laikant jo priėmimo į tarnybą datą ir į tarnybos stažą papildomai įskaitant (tarp jų ir laikotarpius, buvusius iki 1990 m. kovo 11 d.):

1) faktinį tarnybos vidaus reikalų, krašto apsaugos, valstybės saugumo, prokuratūros sistemose, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyboje (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba), Kalėjimų departamente (Pataisos reikalų departamente prie Vidaus reikalų ministerijos ir jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse), jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse ir Lietuvos muitinėje laiką nuo paskyrimo į pareigūno pareigas ar kario statuso įgijimo dienos;

2) darbo įstaigose ir organizacijose laiką, jeigu pareigūnas buvo nusiųstas dirbti į jas būdamas įtrauktas į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos kadrų rezervą, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento pareigūnų (kadrų) rezervą, Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų (personalo) rezervą;

3) nuteisto pareigūno ar kario bausmės atlikimo laiką, jeigu vėliau jis išteisintas;

4) faktinį tarnybos kitų valstybių ginkluotosiose pajėgose, pasienio tarnyboje, vidaus reikalų ir kitose tarnybose (išskyrus tarnybą naikintojų būriuose ir batalionuose) laiką – Vyriausybės nustatyta tvarka;

5) darbo policijoje (milicijoje), Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Vidaus reikalų ministerijos, vidaus tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros sistemose, Kalėjimų departamente (Pataisos reikalų departamente prie Vidaus reikalų ministerijos ir jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse) ir jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse laiką Darbo sutarties įstatymo pagrindais, jeigu vėliau tos pareigos buvo priskirtos pareigūno pareigoms;

6) darbo laiką, dirbtą profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padalinio vadovu, ugniagesiu (gaisrininku), ugniagesiu (gaisrininku) vairuotoju Darbo sutarties įstatymo pagrindais, jeigu vėliau šis darbuotojas buvo paskirtas statutiniu priešgaisrinės apsaugos pareigūnu;

7) vieną tarnybos ar darbo dieną Lietuvos Respublikos krašto apsaugos departamento struktūriniuose padaliniuose nuo 1990 m. balandžio 25 d. iki 1991 m. rugpjūčio 23 d., Valstybės saugumo departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sistemoje nuo 1990 m. kovo 26 d. iki 1991 m. rugpjūčio 23 d. ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriuje nuo 1990 m. birželio 8 d. iki 1991 m. rugpjūčio 23 d. – kaip 3 tarnybos dienas;

8) asmeniui, pradėjusiam tarnauti ar dirbti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemoje, ir asmeniui, pradėjusiam tarnauti ar dirbti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriuje iki 1991 m. gruodžio 31 d., taip pat Valstybės saugumo departamente prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuo 1990 m. kovo 26 d. iki 1991 m. gruodžio 2 d. ir Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo tarnyboje nuo 1991 m. gruodžio 2 d. iki 1991 m. gruodžio 31 d., – 80 procentų iki šio laiko turėto darbo stažo;

9) mokymosi pataisos pareigūnų švietimo įstaigose, taip pat vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, aukštosiose, specialiosiose vidurinėse, aukštesniosiose Lietuvos Respublikos policijos (vidaus reikalų), saugumo ir karo mokyklose laiką. Mokymosi tokiose pat kitų valstybių mokyklose laikas gali būti įskaitytas į tarnybos stažą Vyriausybės nustatyta tvarka. Į tarnybos stažą taip pat įskaitoma pusė mokymosi kitose aukštosiose, aukštesniosiose ir specialiosiose vidurinėse mokyklose laiko, jeigu jas baigę asmenys yra priimti į tarnybą per 3 mėnesius, neįskaitant ligos, nėštumo ir gimdymo atostogų, taip pat būtinosios tarnybos kariuomenėje ar dalyvavimo kariniuose mokymuose trukmės;

10) vieną tarnybos dieną tarptautinių organizacijų misijose Vyriausybės siuntimu: taikos įvedimo misijose – kaip 3 tarnybos dienas, taikos palaikymo misijose ir patarėjų bei stebėtojų misijose – kaip 2 tarnybos dienas;

11) pareigūno laikinojo nedarbingumo laiką, atostogų laiką;

12) Valstybės tarnybos įstatymo 42 straipsnyje numatytą tarnybos stažą einant valstybės tarnautojo pareigas.

2. Tarnybos stažas, kai pataisos pareigūnas eina pareigas ne vienu metu, sudedamas.

3. Atsižvelgiant į tarnybos stažą, pareigūnui nustatoma šio statuto 42 straipsnyje nurodytų kasmetinių atostogų trukmė.

44 straipsnis. Kompensacijos pataisos pareigūno mirties arba sveikatos sutrikdymo atvejais

1. Pataisos pareigūno, žuvusio einant tarnybines pareigas arba jeigu tai susiję su tarnyba Kalėjimų departamente arba jam pavaldžiose įstaigose, šeimai išmokama vienkartinė 10 metų (120 mėnesių) žuvusio pataisos pareigūno darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Ši kompensacija lygiomis dalimis išmokama kiekvienam žuvusio pataisos pareigūno šeimos nariui ir nedarbingiems asmenims, kurie buvo žuvusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo gauti jo išlaikymą. Žuvęs pataisos pareigūnas laidojamas už valstybės lėšas, kurios negali viršyti 40 bazinių socialinių išmokų dydžio sumos, arba jį laidojančiam asmeniui išmokama 40 bazinių socialinių išmokų dydžio piniginė kompensacija laidotuvių išlaidoms padengti. Valstybės apmokamų laidojimo išlaidų tvarkos aprašą tvirtina Vyriausybė.

2. Žuvusio pataisos pareigūno šeimos nariais laikomi jo sutuoktinis, sugyventinis (partneris), nepilnamečiai vaikai (įvaikiai), iki jiems sukaks 18 metų, taip pat jo vaikai (įvaikiai), kurie mokosi nustatyta tvarka įregistruotose švietimo įstaigose pagal bendrojo ugdymo programą ar formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuoja pagal dieninių ar nuolatinių studijų programą, – iki mokymosi ar studijų pagal šias programas baigimo, bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 24 metai, žuvusiojo vaikai (įvaikiai), vyresni kaip 18 metų, jeigu jie pripažinti neįgaliaisiais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) iki 18 metų, žuvusiojo vaikai, gimę po jo žūties, tėvas (įtėvis) ir motina (įmotė).

3. Pataisos pareigūnui, kuriam buvo sutrikdyta sveikata einant tarnybines pareigas, jeigu tai susiję su didesniu pavojumi ar didesne rizika pataisos pareigūno gyvybei ar sveikatai arba jeigu sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu Kalėjimų departamente ar jam pavaldžiose įstaigose, kai tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesne rizika pataisos pareigūno gyvybei ar sveikatai, atsižvelgiant į darbingumo lygį ar sveikatos sutrikdymo mastą, išmokama vienkartinė kompensacija:

1) dėl sveikatos sutrikdymo netekusiam 75–100 procentų darbingumo – 60 jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio;

2) dėl sveikatos sutrikdymo netekusiam 60–70 procentų darbingumo – 48 jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio;

3) dėl sveikatos sutrikdymo netekusiam 45–55 procentų darbingumo ir pagal Medicinos centro išduotą sveikatos būklės patikrinimo išvadą negalinčiam eiti pataisos pareigūno pareigų Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose – 36 jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio;

4) sunkaus sveikatos sutrikdymo atveju – 24 jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio;

5) apysunkio sveikatos sutrikdymo atveju – 18 jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio;

6) lengvo sveikatos sutrikdymo atveju – nuo 1 iki 12 jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio.

4. Pataisos pareigūnui, kuriam buvo išmokėta kompensacija pagal šio straipsnio 3 dalies 4, 5 arba 6 punktą ir kuriam vėliau dėl to paties sveikatos sutrikdymo nustatomas ir darbingumo lygio sumažėjimas, papildomai išmokamas pagal šio straipsnio 3 dalies 4, 5 arba 6 punktą išmokėtos kompensacijos ir šio straipsnio 3 dalies 1, 2 arba 3 punkte nurodytos kompensacijos, atsižvelgiant į nustatytą darbingumo lygį, skirtumas.

5. Pataisos pareigūnui šio straipsnio 3 dalyje nustatyta kompensacija yra mažinama jam pagal šio statuto 41 straipsnį priklausančių išmokėti draudimo iš valstybės biudžeto išmokų dydžiu.

6. Didesnė kaip 6 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio kompensacija gali būti mokama dalimis, bet ne ilgiau negu per 12 mėnesių. Sprendimą dėl kompensacijos pataisos pareigūnui mokėjimo dalimis priima pataisos pareigūną į pareigas skyręs vadovas, atsižvelgdamas į pataisos pareigūno prašymą, jei šis prašymas buvo pateiktas, ir įstaigai skirtas valstybės biudžeto lėšas.

7. Pataisos pareigūno žūties arba sveikatos sutrikdymo atvejais, numatytais šio straipsnio 1 ir 3 dalyse, kompensacijos dydis apskaičiuojamas pagal įvykio metu gautą jo darbo užmokestį.

8. Ar pataisos pareigūno žūtis arba sveikatos sutrikdymas susiję su tarnybinių pareigų ėjimu ar tarnyba Kalėjimų departamente arba jam pavaldžioje įstaigoje, taip pat ar tarnybinių pareigų atlikimas susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pataisos pareigūno gyvybei ar sveikatai, ir kompensacijos dydis lengvo sveikatos sutrikdymo atveju nustatoma teisingumo ministro nustatyta tvarka ir sąlygomis.

9. Pataisos pareigūno sveikatos sutrikdymo mastą teisės aktų nustatyta tvarka nustato Medicinos centras, vadovaudamasis Vyriausybės tvirtinamu pataisos pareigūnų sunkių, apysunkių ir lengvų sužeidimų, traumų bei kitų sveikatos sutrikdymų sąrašu, Vyriausybės nustatyta tvarka, o darbingumo lygį teisės aktų nustatyta tvarka nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

10. Pataisos pareigūnams kompensuojama materialinė žala, kurią jie patyrė dėl tarnybos ir kuri yra nustatyta įgalioto pareigūno ar valstybės institucijos atlikto tyrimo metu. Ši kompensacija mokama Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

45 straipsnis. Kompensacijų nemokėjimas

Šio statuto 44 straipsnyje nurodytos kompensacijos nemokamos, jeigu:

1) pataisos pareigūnas žuvo arba sutrikdė savo sveikatą darydamas tyčinę nusikalstamą veiką;

2) pataisos pareigūnas žuvo arba sutrikdė savo sveikatą dėl apsvaigimo nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitokių medžiagų;

3) pataisos pareigūnas nusižudė, kėsinosi nusižudyti ar tyčia sutrikdė savo sveikatą;

4) pataisos pareigūnas žuvo arba sutrikdė savo sveikatą dėl eismo įvykio vairuodamas transporto priemonę, kai neturėjo teisės ją vairuoti, arba kai perdavė transporto priemonę vairuoti asmeniui, apsvaigusiam nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitokių medžiagų arba neturinčiam teisės ją vairuoti;

5) pataisos pareigūno sveikata sutriko ar jis mirė dėl ligos ir tai nesusiję su tarnybinių pareigų ėjimu.

46 straipsnis. Kitos kompensacijos

1. Pataisos pareigūnui, kuris paskyrimo vietoje arba laikino perkėlimo eiti kitas pareigas atveju kitoje gyvenamojoje vietovėje neturi gyvenamosios patalpos, Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka kompensuojamos gyvenamosios patalpos nuomos išlaidos. Pataisos pareigūnui, kuris laikinai perkeltas eiti kitas pareigas kitoje gyvenamojoje vietovėje, jo ir jo šeimos turėtos persikėlimo išlaidos kompensuojamos Vyriausybės nustatyta tvarka. Pataisos pareigūnui gyvenamosios patalpos nuomos išlaidas, taip pat vienkartinę negrąžintiną Vyriausybės nustatytos minimaliosios mėnesinės algos dydžio išmoką skiria įstaiga, į kurią jis laikinai perkeltas eiti kitas pareigas.

2. Pataisos pareigūnui, kurio materialinė būklė sunki dėl jo paties ligos, šeimos narių ligos ar mirties, stichinės nelaimės ar turto netekimo, gali būti skiriama iki 5 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio pašalpa. Šią pašalpą skiria įstaigos, kurioje pataisos pareigūnas tarnauja, direktorius iš įstaigai skirtų lėšų. Įstaigos direktoriui pašalpa skiriama iš jo vadovaujamai įstaigai skirtų lėšų.

3. Pataisos pareigūnui, kuris pagal tarnybos pobūdį važinėja tarnybos tikslais keleiviniu ar asmeniniu transportu, taip pat vyksta į tarnybos vietą ir iš jos, kompensuojamos važiavimo išlaidos, išskyrus išlaidas taksi. Pataisos pareigūnų važiavimo išlaidų kompensavimo taisykles ir maksimalų važiavimo išlaidų kompensacijos dydį nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

4. Pataisos pareigūnai gali būti vežami į tarnybos vietą tarnybiniu transportu. Pataisos pareigūnų vežimo į tarnybos vietą tvarką ir taisykles nustato Kalėjimų departamento direktorius.

47 straipsnis. Pataisos pareigūnų sveikatos priežiūra

1. Pataisos pareigūnai turi teisę į šiame statute ir kituose įstatymuose nustatytą sveikatos priežiūrą. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos pataisos pareigūnams Vyriausybės nustatyta tvarka apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų.

2. Pataisos pareigūnų sveikatos priežiūra, apimanti specializuotąją medicininę ekspertizę, prevencinę medicinos pagalbą, šio statuto 48 straipsnyje numatytą asmens sveikatos priežiūrą, psichologinės paramos, sveikatos ugdymo ir stiprinimo priemonių taikymą, papildomai per programas remiama iš valstybės biudžeto lėšų, skirtų Teisingumo ministerijai. Papildomai per programas iš valstybės biudžeto remiamos pataisos pareigūnų sveikatos priežiūros mastą nustato teisingumo ministras, suderinęs su sveikatos apsaugos ministru.

3. Kalėjimų departamentas organizuoja šio straipsnio 2 dalyje nurodytą pataisos pareigūnų sveikatos priežiūrą asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kurių steigėja yra Vidaus reikalų ministerija, ir naudodamasis pataisos pareigūnų tarnybos arba (ir) gyvenamųjų vietovių asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų teikiamomis paslaugomis.

4. Pataisos pareigūnų specializuotosios medicininės ekspertizės ir privalomų periodinių profilaktinių sveikatos patikrinimų tvarką nustato teisingumo ministras, suderinęs su vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministrais.

5. Teisę į pataisos pareigūnams teikiamas iš valstybės biudžeto remiamas sveikatos priežiūros paslaugas asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kurių steigėja yra Vidaus reikalų ministerija, turi ir buvę pataisos pareigūnai – pareigūnų ir karių valstybinių pensijų gavėjai.

48 straipsnis. Medicininės reabilitacijos išlaidų apmokėjimas

1. Iš valstybės biudžeto Teisingumo ministerijai ar Kalėjimų departamentui ir (ar) jam pavaldžioms įstaigoms skirtų lėšų apmokama pataisos pareigūnų medicininė reabilitacija po sužalojimo einant tarnybines pareigas, kai šis gydymas neapmokamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto.

2. Iš valstybės biudžeto Vidaus reikalų ministerijai skirtų lėšų apmokama pataisos pareigūnų medicininė reabilitacija ir psichologinė reabilitacija asmenims sveikatos priežiūros įstaigose, kurių steigėja yra Vidaus reikalų ministerija.

3. Pataisos pareigūnų medicininės reabilitacijos ir psichologinės reabilitacijos išlaidų, kurios iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamos iš dalies arba neapmokamos, apmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

49 straipsnis. Pataisos pareigūnų darbo ir poilsio laiko ypatumai

1. Pataisos pareigūnų darbo trukmė negali būti ilgesnė kaip 40 valandų per savaitę. Kalėjimų departamento direktorius ar jam pavaldžios įstaigos direktorius gali Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau – darbo kodeksas) numatytais atvejais pavesti pataisos pareigūnui dirbti iki 8 valandų viršvalandžių per savaitę. Maksimalus darbo laikas per savaitę, įskaitant viršvalandžius, negali viršyti 48 valandų. Viršvalandžiai per metus negali viršyti 180 valandų.

2. Nustatytas funkcijas nepertraukiamai atliekantiems tam tikras pareigas einantiems pataisos pareigūnams, dirbantiems ne ilgesnėmis kaip 24 valandų trukmės pamainomis, gali būti taikoma suminė darbo laiko apskaita. Šių pareigūnų vidutinis darbo laikas per 7 dienų laikotarpį, įskaitant viršvalandžius, neturi viršyti 48 valandų, o nepertraukiamo poilsio tarp darbo dienų laikas privalo būti ne trumpesnis kaip 24 valandos. Suminės darbo laiko apskaitos laikotarpio trukmė negali būti ilgesnė negu 4 mėnesiai. Į pamainos trukmę įskaičiuojamas laikas, skirtas pataisos pareigūnams instruktuoti, apginkluoti ir pamainai perduoti (priimti). Šis laikas neturi trukti ilgiau kaip 0,5 valandos per pamainą. Šioje dalyje nurodytų pataisos pareigūnų pareigybių sąrašą tvirtina Kalėjimų departamento direktorius.

3. Pagal Kalėjimų departamento direktoriaus ar jam pavaldžios įstaigos direktoriaus iš anksto patvirtintą grafiką pataisos pareigūnai privalo budėti Kalėjimų departamente ar jam pavaldžioje įstaigoje arba iš anksto aptartoje vietoje pasibaigus darbo dienai (pamainai) ar poilsio ir švenčių dienomis, kad prireikus būtų galima juos iškviesti neatidėliotiniems veiksmams atlikti. Kalėjimų departamento direktorius ar jam pavaldžios įstaigos direktorius gali pavesti pataisos pareigūnui budėti Kalėjimų departamente ar jam pavaldžioje įstaigoje arba iš anksto aptartoje vietoje pasibaigus darbo dienai (pamainai) ar poilsio ir švenčių dienomis ne dažniau kaip kartą per mėnesį, o pataisos pareigūno sutikimu – ne dažniau kaip kartą per savaitę. Nepertraukiamo budėjimo trukmė negali viršyti 24 valandų, o bendra budėjimo trukmė negali viršyti 96 valandų per mėnesį. Budėjimas Kalėjimų departamente ar jam pavaldžioje įstaigoje prilyginamas darbo laikui, o budėjimas iš anksto aptartoje vietoje prilyginamas ne mažiau kaip pusei darbo laiko. Už budėjimą Kalėjimų departamente ar jam pavaldžioje įstaigoje, kai viršijama nustatyta darbo laiko trukmė, arba iš anksto aptartoje vietoje per artimiausias 30 kalendorinių dienų privalo būti suteikiamas poilsio laikas tokios pat trukmės kaip budėjimas Kalėjimų departamente ar jam pavaldžioje įstaigoje arba kaip darbo laikui prilygintas budėjimo laikas (kai budima iš anksto aptartoje vietoje) arba pataisos pareigūno pageidavimu šis poilsio laikas gali būti pridedamas prie kasmetinių atostogų, arba už tai apmokama Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka. Pataisos pareigūnų budėjimo Kalėjimų departamente ar jam pavaldžioje įstaigoje arba iš anksto aptartoje vietoje pasibaigus darbo dienai (pamainai) ar poilsio ir švenčių dienomis tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius.

4. Nėščia, neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti pataisos pareigūnė, pataisos pareigūnas, auginantis vaiką (vaikus) iki 3 metų, pataisos pareigūnas, vienas auginantis vaiką (vaikus) iki 14 metų arba neįgalų vaiką (vaikus) iki 18 metų, ir pataisos pareigūnas, slaugantis neįgalųjį, budėti iš anksto aptartoje vietoje gali būti skiriami tik jų sutikimu.

5. Kalėjimų departamento pataisos pareigūnų ir šiam departamentui pavaldžių įstaigų direktorių darbo laiko ir poilsio laiko režimą nustato Kalėjimų departamento direktorius, o kitų Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų pataisos pareigūnų – šių įstaigų direktoriai.

6. Po budėjimo iš anksto aptartoje vietoje netaikomos Darbo kodekso nuostatos dėl nepertraukiamo paros poilsio laiko.

7. Kitus pataisos pareigūnų darbo ir poilsio laiko klausimus, kurie nereglamentuoti šiame straipsnyje, reglamentuoja Darbo kodeksas ir kiti teisės aktai.

50 straipsnis. Kitos socialinės garantijos

Laikinojo nedarbingumo (išskyrus laikinąjį nedarbingumą dėl nelaimingo atsitikimo darbe (tarnyboje), nelaimingo atsitikimo ar įvykio, susijusio su tarnyba, taip pat dėl nelaimingo atsitikimo vykstant į tarnybą ar grįžtant iš jos, profesinės ligos ar sveikatos sutrikimų (tarp jų ir ligos), atsiradusių dėl tarnybos atlikimo), nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų ir vaiko priežiūros atostogų laikotarpiais, taip pat pirmaisiais vaiko auginimo metais, kai vaiko priežiūros atostogos nutraukiamos dėl grįžimo į tarnybą, ar antraisiais vaiko auginimo metais, kai vaiko priežiūros atostogos nesuteiktos arba nutrauktos, pataisos pareigūnams mokamos vidutinio jų darbo užmokesčio arba jo dalies dydžio išmokos, neviršijančios maksimalaus kompensuojamojo uždarbio. Šių išmokų dydžiai, maksimalus kompensuojamojo uždarbio dydis ir mokėjimo trukmė nustatomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatomis. Laikinojo nedarbingumo dėl nelaimingo atsitikimo darbe (tarnyboje), nelaimingo atsitikimo ar įvykio, susijusio su tarnyba, taip pat dėl nelaimingo atsitikimo vykstant į tarnybą ar grįžtant iš jos, profesinės ligos ar sveikatos sutrikimų (tarp jų ir ligos), atsiradusių dėl tarnybos atlikimo, atvejais pataisos pareigūnams mokama 100 procentų jų vidutinio darbo užmokesčio, taikant maksimalaus ir minimalaus kompensuojamojo uždarbio dydžius vadovaujantis Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nuostatomis dėl ligos pašalpos skaičiavimo.

VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS

FINANSAVIMAS IR TECHNINIS APRŪPINIMAS

51 straipsnis. Finansavimas

Kalėjimų departamentas ir jam pavaldžios įstaigos, veikiančios pagal Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymą, finansuojami iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto.

52 straipsnis. Techninis aprūpinimas

1. Kalėjimų departamentas ir jam pavaldžios įstaigos šaunamuosius ginklus, šaudmenis ir specialiąsias priemones įsigyja įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

2. Šaunamieji ginklai, šaudmenys ir specialiosios priemonės saugomos ir išduodamos Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose Kalėjimų departamento direktoriaus nustatyta tvarka.

DVYLIKTASIS SKIRSNIS

GINČŲ SPRENDIMAS

53 straipsnis. Ginčų sprendimas

1. Pataisos pareigūno ir Kalėjimų departamento ar jam pavaldžios įstaigos ginčai dėl šiame statute, kituose teisės aktuose ar kolektyvinėje sutartyje nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo, išskyrus ginčus dėl pataisos pareigūno atleidimo iš tarnybos, gali būti sprendžiami ne teismo tvarka Kalėjimų departamente sudarytoje tarnybinių ginčų komisijoje.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems ginčams spręsti Kalėjimų departamente ne ilgesniam kaip dvejų metų laikotarpiui sudaroma tarnybinių ginčų komisija. Tarnybinių ginčų komisija sudaroma iš vienodo skaičiaus Kalėjimų departamento ar jam pavaldžių įstaigų atstovų ir profesinės sąjungos atstovų. Ginčų nagrinėjimo tvarką nustato teisingumo ministras.

3. Pataisos pareigūnas rašytinį prašymą išnagrinėti ginčą tarnybinių ginčų komisijai gali pateikti per 3 mėnesius nuo tos dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti, kad pažeistos jo teisės. Praleistas šio prašymo pateikimo terminas gali būti atnaujintas tarnybinių ginčų komisijos sprendimu, jeigu prašyme nurodytas termino praleidimo priežastis tarnybinių ginčų komisija pripažįsta svarbiomis.

4. Tarnybinių ginčų komisija atsisako nagrinėti šio straipsnio 3 dalyje nurodytą prašymą arba nutraukia ginčo nagrinėjimą komisijos sprendimu, jeigu:

1) pataisos pareigūno prašymas jau buvo išnagrinėtas tarnybinių ginčų komisijoje ar teisme ir (ar) dėl jo buvo priimtas sprendimas arba byla buvo nutraukta;

2) pataisos pareigūnas atsisakė prašymo iki tarnybinių ginčų komisijos posėdžio arba posėdžio metu. Pataisos pareigūnui atsisakius dalies prašymo, tarnybinių ginčų komisija nutraukia nagrinėjimą dėl tų prašymų, kurių atsisakė pataisos pareigūnas;

3) šalys dėl ginčo išsprendimo sudarė rašytinę taikos sutartį, kurią sprendimu patvirtino tarnybinių ginčų komisija.

5. Tarnybinių ginčų komisijos sprendimas gali būti skundžiamas teismui teisės aktų nustatyta tvarka.

TRYLIKTASIS SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

54 straipsnis. Veiklos kontrolė

Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų veiklą kontroliuoja Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytos valstybės institucijos ir pareigūnai.“

2 straipsnis. Įstatymo taikymas

1. Iki 2015 m. kovo 1 d. į tarnybą Kalėjimų departamente arba jam pavaldžiose įstaigose priimtų pataisos pareigūnų kadencija, nustatyta šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 13 straipsnio 3 dalyje, prasideda 2015 m. kovo 1 d.

2. Pataisos pareigūnai, kurie iki 2015 m. kovo 1 d. į tarnybą Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos arba jam pavaldžioje įstaigoje paskirti neturėdami einamoms pareigoms būtino išsilavinimo, būtiną išsilavinimą privalo įgyti iki 2020 m. kovo 1 d.

3. Pataisos pareigūnai, kurie iki 2020 m. kovo 1 d. neįgijo būtino išsilavinimo, atleidžiami iš tarnybos.

4. Iki 2015 m. kovo 1 d. į tarnybą Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos arba jam pavaldžioje įstaigoje priimtas pataisos pareigūnas iš tarnybos atleidžiamas, kai jam sukanka 50 metų arba pasibaigus tarnybos pratęsimui, jeigu jam nebus sukakę 55 metai.

5. Iki 2015 m. kovo 1 d. į tarnybą Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos arba jam pavaldžioje įstaigoje priimto pataisos pareigūno, kuriam sukanka 50 metų arba kuriam nesukakusiam 55 metų baigiasi tarnybos pratęsimas ir kuris ne vėliau kaip prieš 4 mėnesius iki pratęstos tarnybos termino pabaigos pateikia prašymą pratęsti tarnybą, tarnyba pratęsiama, iki jam sukaks 55 metai. Kai šiam pataisos pareigūnui sukanka 55 metai, jo tarnyba pratęsiama šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Šio įstatymo 1 straipsnis, išskyrus šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 13 straipsnio 1 dalį, 42 straipsnio 2 dalį ir ketvirtąjį skirsnį, įsigalioja 2015 m. kovo 1 d.

2. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 13 straipsnio 1 dalis, 42 straipsnio 2 dalis ir ketvirtasis skirsnis įsigalioja 2015 m. rugsėjo 1 d.

3. Iki 2015 m. rugsėjo 1 d. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Mokymo centras pagal Kalėjimų departamento direktoriaus nustatytas pataisos pareigūnų įvadinio mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo taisykles vykdo pataisos pareigūnų įvadinį mokymą ir kvalifikacijos tobulinimą. Pataisos pareigūnams įvadinio mokymo, taip pat kvalifikacijos tobulinimo laikotarpiu yra paliekamos einamos pareigos ir mokamas nustatytas darbo užmokestis.

4. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 41 straipsnio redakcija galioja iki 2015 m. gruodžio 31 d.

5. 2016 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 41 straipsnio redakcija:

„41 straipsnis. Pataisos pareigūnų socialinis draudimas

1. Pataisos pareigūnai Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka privalomai draudžiami pensijų socialiniu draudimu, ligos ir motinystės socialiniu draudimu, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu.

2. Kursantai Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka draudžiami nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu draudimo įmokas skaičiuojant nuo Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos.

3. Nelaimingų atsitikimų tarnyboje, nelaimingų atsitikimų pakeliui į tarnybą ar iš tarnybos, taip pat nelaimingų atsitikimų profesinio ar įvadinio mokymo metu tyrimo ir apskaitos tvarką nustato teisingumo ministras.

4. Pataisos pareigūnai turi teisę gauti pareigūnų valstybinę pensiją pagal įstatymą, reglamentuojantį pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo tvarką.“

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-1992, 2015-11-05, paskelbta TAR 2015-11-17, i. k. 2015-18260

6. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 50 straipsnio redakcija galioja iki 2015 m. gruodžio 31 d.

7. 2016 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 50 straipsnio redakcija:

„50 straipsnis. Kitos socialinės garantijos

Pataisos pareigūnams, kurie tapo laikinai nedarbingi dėl tarnybinių pareigų atlikimo arba kurių laikinasis nedarbingumas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu (kai pataisos pareigūnas tampa laikinai nedarbingas ne dėl nelaimingo atsitikimo tarnyboje, pakeliui į tarnybą ar iš tarnybos), iš įstaigos, kurioje tarnauja pataisos pareigūnas, lėšų Vyriausybės nustatyta tvarka kompensuojamas vidutinio jų darbo užmokesčio ir gautos ligos pašalpos skirtumas.“

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-1992, 2015-11-05, paskelbta TAR 2015-11-17, i. k. 2015-18260

8. Iki 2015 m. gruodžio 31 d. pataisos pareigūnams paskirtas išmokas dėl ligos, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) ir dėl nelaimingų atsitikimų darbe toliau moka jas paskyręs Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos arba jam pavaldžios įstaigos iš jiems skirtų valstybės biudžeto asignavimų.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XII-1992, 2015-11-05, paskelbta TAR 2015-11-17, i. k. 2015-18260

9. Jeigu nuo 2016 m. sausio 1 d. pataisos pareigūnams, tapusiems apdraustaisiais ligos ir motinystės socialiniu draudimu, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu, apskaičiuojant kompensuojamąjį uždarbį ligos (įskaitant profesinės ligos ir ligos pagal Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą pašalpas), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpoms patenka laikotarpiai, kai jie nebuvo drausti ligos ir motinystės socialiniu draudimu ir nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu, šios socialinio draudimo pašalpos apskaičiuojamos pagal jų draudžiamąsias pajamas. Šioje dalyje numatytais atvejais Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos arba jam pavaldžios įstaigos iš jiems skirtų valstybės biudžeto asignavimų pataisos pareigūnui socialinio draudimo pašalpos gavimo laikotarpiu skiria ir moka jo kompensuojamojo uždarbio dalį. Ši dalis apskaičiuojama kaip mokėtinos ir išmokėtos ligos (įskaitant profesinės ligos ir ligos pagal Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą pašalpas), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos skirtumas.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XII-1992, 2015-11-05, paskelbta TAR 2015-11-17, i. k. 2015-18260

10. Šio straipsnio 8 dalyje nurodytos išmokos, mokamos nuo 2016 m. sausio 1 d., ir šio straipsnio 9 dalyje nurodyta kompensuojamojo uždarbio dalis, mokama Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos arba jam pavaldžių įstaigų iš jiems skirtų valstybės biudžeto asignavimų, prilyginamos socialinio draudimo pašalpoms, numatytoms Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme arba Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XII-1992, 2015-11-05, paskelbta TAR 2015-11-17, i. k. 2015-18260

11. Šio straipsnio 9 dalyje nurodytų išmokų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XII-1992, 2015-11-05, paskelbta TAR 2015-11-17, i. k. 2015-18260

12. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2015 m. kovo 1 d. priima šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto įgyvendinamuosius teisės aktus, o iki 2016 m. sausio 1 d. – šio straipsnio 5, 7 ir 11 dalių įgyvendinamuosius teisės aktus.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-1992, 2015-11-05, paskelbta TAR 2015-11-17, i. k. 2015-18260

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-1992, 2015-11-05, paskelbta TAR 2015-11-17, i. k. 2015-18260

Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo Nr. XII-1447 3 straipsnio pakeitimo įstatymas