Suvestinė redakcija nuo 2024-07-30
Įsakymas paskelbtas: TAR 2015-09-14, i. k. 2015-13795
LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL KLAIPĖDOS REGIONO INTEGRUOTOS TERITORIJŲ VYSTYMO PROGRAMOS PATVIRTINIMO
2015 m. rugsėjo 11 d. Nr. 1V-719
Vilnius
Vadovaudamasis Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą, taisyklių, pavirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528 „Dėl Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą“, 7.8.7 papunkčiu,
Preambulės pakeitimai:
Nr. 1V-612, 2017-08-30, paskelbta TAR 2017-08-30, i. k. 2017-13839
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro
2015 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. 1V-719
klaipėdos regiono integruota teritorijų vystymo programa
I skyrius
Bendrosios nuostatos
1. Klaipėdos regiono integruotoje teritorijų vystymo programoje (toliau – Klaipėdos regiono ITV programa) pateikiama Klaipėdos regiono ITV programos įgyvendinimo teritorijos situacijos analizė, vystymo tikslai, uždaviniai ir priemonės, programos veiksmų planas.
II skyrius
Klaipėdos REGIONO itv programos įgyvendinimo teritorijOS situacijos analizė
3. Atliekant Klaipėdos regiono ITV programos įgyvendinimo teritorijos situacijos analizę analizuojama apie regioną (apskritį), Šilutės ir Skuodo rajonų savivaldybes pateikiama statistinė ir kita informacija, ir, jeigu tokia informacija prieinama, informacija apie gyvenamąsias vietoves (Klaipėdos regiono ITVP programoje nurodytas tikslines teritorijas).
4. Rengiant Klaipėdos regiono ITV programą vadovaujamasi šių Klaipėdos regiono ITV programos įgyvendinimo teritorijai taikomų planavimo ir teritorijų planavimo dokumentų ir teisės aktų nuostatomis:
4.1. Lietuvos Respublikos partnerystės sutarties, patvirtintos 2014 m. birželio 20 d. Europos Komisijos sprendimu Nr. C92014) 6397 (toliau – Partnerystės sutartis) 1.1 dalies „Teritorinė plėtra ir regioninė politika“, 3.1 dalies „Integruotas teritorinės plėtros požiūris“, 3.1.2 dalies „Integruotos teritorinės investicijos (ITI)“ nuostatomis;
4.2. 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos, patvirtintos Europos Komisijos 2014 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Nr. C(2014) 6397, 4 skirsnio „Integruotos teritorinės plėtros aprašymas“ 7 ir 8 prioritetų „Kokybiško užimtumo ir dalyvavimo darbo rinkoje skatinimas“ bei „Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu“ nuostatomis;
4.3. Lietuvos Respublikos teritorijos bendruoju planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. IX-1154 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano“ (toliau – Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas).
4.4. 2014–2020 metų nacionalinės pažangos programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1482 „Dėl 2014–2020 metų nacionalinės pažangos programos patvirtinimo“, nuostatomis;
4.5. 2014–2020 metų nacionalinės pažangos programos horizontaliojo prioriteto „Regioninė plėtra“ tarpinstitucinio veiklos plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. vasario 19d. nutarimu Nr. 172 „Dėl 2014–2020 metų nacionalinės pažangos programos horizontaliojo prioriteto „Regioninė plėtra“ tarpinstitucinio veiklos plano patvirtinimo“, nuostatomis: tikslu „didinti teritorinę sanglaudą regionuose“; uždaviniu „spręsti tikslinėms teritorijoms (gyvenamosioms vietovėms) būdingas problemas, didinant konkurencingumą ir gyvenamosios vietos patrauklumą, skatinant ekonomikos augimą“;
4.6. Integruotų teritorijų vystymo programų rengimo ir įgyvendinimo gairėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2014 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 1V- 480 „Dėl Integruotų teritorijų vystymo programų rengimo ir įgyvendinimo gairių patvirtinimo“ (toliau – Integruotų teritorijų vystymo programų rengimo ir įgyvendinimo gairės).
5. Socialinei, ekonominei, demografinei, aplinkos būklei ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimams (klimato kaitai) regione didžiausią įtaką daro šie veiksniai:
5.1. Geografinės padėties ypatumai:
5.1.1. Šilutės ir Skuodo rajonų savivaldybės patenka į vieną iš labiausiai išsivysčiusių Klaipėdos regioną, pagal daugelį socialinių ir ekonominių rodiklių – gyventojų pajamų, nedarbo, bendrojo vidaus produkto, Klaipėdos regiono situacija yra geriausia šalyje, arba blogesnė tik lyginant su Vilniaus regionu; tačiau Šilutės ir Skuodo rajonų savivaldybės patenka į periferinę Klaipėdos regiono dalį. Geografinės padėties nulemti ribojimai iš esmės ir nulemia daugelį Skuodo ir Šilutės miestams ir atitinkamoms savivaldybėms socialinės, ekonominės ir demografinės raidos problemų.
5.1.2. Pietinėje regiono dalyje esančios Šilutės rajono savivaldybės galimybes riboja gamtinės ir geografinės kliūtys – Šilutės rajono savivaldybę iš vakarų ir pietų riboja Nemuno upė ir Kuršių marios bei valstybės siena su Rusijos Federacija, rytuose išsidėstęs ekonomiškai (vertinant pagal bendrąjį produktą vienam gyventojui) silpniausiai išsivystęs šalyje Tauragės regionas, ryšiai su Klaipėdos regiono (ir šalies metropoliniu) centru – Klaipėdos miestu (kuris nutolęs per 50 km) ir kitais pagrindiniais šalies ir regiono miestais realizuojami vieninteliu pajūrio transporto koridoriumi Palanga–Klaipėda–Šilutė–Pagėgiai (kuris atitinka magistralinį kelią A13 ir krašto kelią Nr. 141), todėl prielaidos išnaudoti Klaipėdos miesto privalumus yra ribotos.
5.1.3. Skuodo rajono savivaldybė yra šiaurinėje Klaipėdos regiono dalyje, ties siena su Latvija. Atstumai tarp Skuodo ir artimiausių regionų centrų (Klaipėdos ir Telšių miestų) siekia apie 75 kilometrus, savivaldybės teritorijoje nėra magistralinių kelių (susisiekimas vyksta krašto, rajoniniais ir vietiniais keliais), besiribojanti Latvijos teritorijos dalis (Kurzemės regionas) viena iš mažiau ekonomiškai išsivysčiusių Latvijos teritorijų, todėl galimybių pasinaudoti didesnių miestų metropolinės įtakos zonų suteikiamais privalumais (pvz. gyventi Skuodo rajono savivaldybėje, tačiau dirbti kitame mieste) Skuodo rajono savivaldybės gyventojai iš esmės neturi.
5.2. Gyventojų skaičius Šilutės ir Skuodo rajonų savivaldybėse mažėjimas ir gyventojų senėjimas:
5.2.1. Gyventojų skaičius Klaipėdos regione (skaičiuojant be Klaipėdos miesto savivaldybės) 2011–2014 m. sumažėjo 3,4 proc., šalyje – 4,3 proc., kai Šilutės rajono savivaldybėje per tą patį laikotarpį gyventojų sumažėjo 7,9 proc., Skuodo rajono savivaldybėje 10,6 proc. Šių savivaldybių miestuose gyventojų mažėjo tempai buvo kiek mažesni – Šilutės mieste – 5,9 proc., kai Skuodo mieste – 9,5 proc., tačiau Skuodas pateko tarp daugiausiai gyventojų 2011–2014 m. praradusių pagrindinių miestų (savivaldybių centrų) (sparčiau gyventojų skaičius mažėjo tik Visagine ir Naujojoje Akmenėje).
5.2.2. Iš dviejų veiksnių, lemiančių gyventojų skaičiaus pokyčius (natūralios kaitos ir migracijos); Skuodo ir Šilutės rajonų savivaldybėse svarbesnis buvo migracijos veiksnys, dėl kurio 2011–2014 m. miestų gyventojų sumažėjo atitinkamai 7,7 proc. (73 proc. bendro gyventojų skaičiaus pokyčio) ir 6,7 pro. (85 proc. bendro gyventojų skaičiaus pokyčio), kai šalyje per tą patį laikotarpį gyventojų skaičiaus pokytis dėl migracijos siekė 2,9 proc. (67 proc. bendro gyventojų skaičiaus pokyčio). Tai yra, gyventojų skaičiaus pokyčius Šilutės ir Skuodo rajonų savivaldybėse pastaraisiais metais lėmė socialinės ir ekonominės sąlygos – pirmiausiai nedarbas ir mokamas mažas darbo užmokestis.
5.2.3. Nepalankias demografinės raidos prielaidas Skuodo rajono savivaldybėje rodo aukštas gyventojų medianinis amžius – 2015 m. sausio 1 d. – 46 metai, kai šalyje šis rodiklis siekė 42 metus. 2011–2014 m. gyventojų medianinis amžius Skuodo rajonų savivaldybėje padidėjo 3 metais, kai Lietuvoje – 1 metais. Demografinės senatvės koeficientas Skuodo rajono savivaldybėje siekė 157 (t. y. pagyvenusių asmenų skaičius viršijo vaikų skaičių 57 procentais); Šilutės rajono savivaldybė, nepaisant ženklaus gyventojų skaičiaus mažėjimo dėl migracijos, buvo išlaikiusi gerą gyventojų amžiaus struktūrą – 2014 m. demografinės senatvės koeficientas joje siekė 113 (šalyje šio rodiklio reikšmė – 126), medianinis gyventojų amžius (43 metai) nuo šalies rodiklio skyrėsi nedaug (1 metais). Todėl išankstinės prielaidos demografinių procesų suvaldymui Šilutės ir Skuodo rajonų savivaldybėse skiriasi – Šilutės rajono savivaldybės atveju, gyventojų skaičius gali būti stabilizuotas pašalinus migraciją lemiančias socialines ir ekonomines priežastis, tuo tarpu Skuodo rajono savivaldybėje turės būti prisitaikoma prie gyventojų skaičiaus mažėjimo pasekmių.
5.3. Aukštas nedarbas ir žemos gyventojų pajamos:
5.3.1. Šilutės ir Skuodo rajonų savivaldybės 2014 metais išsiskyrė didžiausiu registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykiu Klaipėdos regione, registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis siekė 13 proc. ir 12,5 proc., kai Klaipėdos regione šis rodiklis buvo 8,1 proc., o Lietuvoje – 9,5 proc.
5.3.2. Aukštas nedarbo lygis lemia mažą darbdavių konkurenciją darbo rinkoje, todėl Šilutės ir Skuodo rajonų savivaldybės Klaipėdos regione išsiskiria ir žemu vidutiniu darbo užmokesčiu. 2014 m. Šilutės rajono savivaldybėje mokamas vidutinis bruto darbo užmokestis siekė 535,5 Eur, o Skuodo rajono savivaldybėje – 511,5 Eur ir atitinkamai buvo 141,9 Eur arba 21 proc. ir 165,9 Eur arba 24,5 proc. mažesnis negu vidutiniškai šalyje. Šalyje vidutinio darbo užmokesčio augimas 2010–2014 m. siekė 17,7 proc., ir, nors darbo užmokestis Šilutės rajono savivaldybėje pastaraisiais metais augo, tačiau jo augimo tempas buvo lėtesnis už vidutinį šalyje. Šilutės rajono savivaldybėje nuo 2010 m. vidutinis darbo užmokestis padidėjo 12,5 proc.; Skuodo rajono savivaldybėje darbo užmokesčio augimas buvo itin lėtas, siekė tik 6,1 proc. (beveik tris kartus mažesnis negu Lietuvoje).
5.4. Apgyvendinimo struktūros ypatumai:
5.4.1. Pagal urbanizacijos lygį (2015 m. sausio 1 d. – 71 proc.) Klaipėdos regionas priskirtinas pusiau-miesto (angl. peri-urban) regionų kategorijai, centrinė regiono dalis intensyviai urbanizuota ir tankiai gyvenama, tačiau Šilutės ir Skuodo savivaldybėse vyrauja kaimiška apgyvendinimo struktūra – miestų gyventojų dalis siekė tik apie 30,2 proc. Skuodo rajono savivaldybės gyventojų skaičiaus ir 40,2 proc. Šilutės rajono savivaldybės gyventojų skaičiaus, vyrauja retai gyvenamos vietovės. Šilutės ir Skuodo rajonų savivaldybės yra rečiausiai gyvenamos savivaldybės regione – gyventojų tankumas 2015 m. sausio 1 d. siekė atitinkamai 24,4 ir 20,3 gyv./km2 (skaičiuojant be Šilutės ir Skuodo miestų – 14,7 ir 13,9 gyv./km2); palyginimui – Lietuvos vidutinis gyventojų tankumas – 44,4 gyv./km2 (skaičiuojant be savivaldybių centrų ir daugiau kaip 6 tūkst. gyventojų turinčių miestų (toliau – pagrindiniai miestai) – 16,5 gyv./km2). Tai yra – gyventojai koncentruojasi Klaipėdos regiono centre ir priemiestinėse Klaipėdos rajono savivaldybėje esančiose vietovėse, satelitiniuose (metropolinės zonos) miestuose, tuo tarpu Šilutės ir Skuodo rajono savivaldybės susiduria kaimiškosioms teritorijoms būdinga problematika, kuomet esminis ribojantis veiksnys yra maža gyventojų koncentracija šių miestų poveikio zonoje (atitinkamai – ribotos galimybės verslo plėtrai, ypač verslo, susijusio su gyventojų aptarnavimu ir prekyba).
5.4.2. Esant bendrai gyventojų skaičiaus mažėjimo tendencijai, bet jai mažiau pasireiškiant miestuose, Skuodo ir Šilutės rajonų savivaldybių urbanizacijos lygis augo – Skuodo savivaldybėje – 0,4 proc. punkto (atitiko šalies rodiklį), Šilutėje – 0,9 proc. (du kartus sparčiau, negu vidutiniškai šalyje). Tai yra didėjo šių miestų svarba ne tik kaip ekonominių ar administracinių centrų, bet ir kaip gyvenamųjų teritorijų. Mažėjant retai gyvenamų kaimo vietovių demografiniam potencialui, ši tendencija ateityje turėtų stiprėti.
5.5. Nedidelis teritorijos gyventojų tankumas lemia ir tai, kad viešojo transporto sistemos išlaikymas tampa brangus ir ši sistema negali efektyviai funkcionuoti. Mažu pervežamu autobusais keleivių skaičiumi pasižymi daug savivaldybių, kurių miestai išsidėstę retai gyvenamose teritorijose. Šiuo aspektu Šilutės ir Skuodo rajonų savivaldybės neišsiskyrė, šiose savivaldybėse 1 gyventojui tenkančių kelionių autobusu skaičius buvo atitinkamai 14 ir 26 (palyginimui, vidutiniškai šalyje – 100, Klaipėdos regione – 143). To pasekmė – ženkliai išaugęs (ir augantis) automobilizacijos lygis kelia daug problemų, susijusių su išaugusių transporto srautų valdymu, neigiamu šių srautų poveikiui klimato kaitai. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, per 2008-2013 metus individualių lengvųjų automobilių skaičius Šilutės ir Skuodo rajonų savivaldybėse išaugo atitinkamai 6,5 proc. ir 14,8 proc. (nepaisant mažėjusio gyventojų skaičiaus).
6. Problemas ir vystymo galimybes lemia šie Klaipėdos regiono ITV programos įgyvendinimo teritorijos urbanistinės struktūros ypatumai ir funkciniai ryšiai:
6.1. Šilutės ir Skuodo miestai yra išsidėstę Klaipėdos regiono periferinėje dalyje (šiaurinėje ir pietinėje pusėje), Lietuvos Respublikos teritorijos bendruoju planu šios teritorijos priskiriamos decentruotos plėtros arealams, kuriems reikalingas ypatingas valstybės dėmesys ir parama, nes šie arealai apima santykinai pasyvios ir regresuojančios raidos zonas – savotišką dabartinę socioekonominę šalies periferiją, kuriose pagrindinę ekonominę bazę sudaro žemės bei miškų ūkis ir rekreacija, o teritorijos yra nutolusios nuo IA (metropolinės) ašies.
6.2. Šilutės miestas, kaip savivaldybės centras, turi Lietuvos Respublikos teritorijos bendruoju planu nustatytą pagrindinio šalies lokalinio centro „a“ kategoriją. Šilutė nuo Klaipėdos jūrų uosto nutolusi 50 km, o nuo Palangos oro uosto – 70 km. Šilutės miestą su kitais Klaipėdos regione išsidėsčiusiais urbanistiniais centrai jungia pajūrio transporto koridorius Palanga–Klaipėda–Šilutė–Pagėgiai (atitinka magistralinį kelią A13 ir krašto kelią Nr. 141).
6.3. Skuodo miestas, kaip ir Šilutės miestas, yra „a“ kategorijos lokalinis centras (savivaldybės centras). Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano erdvinėje koncepcijoje nurodoma, jog Skuodas patenka į Lietuvos Respublikos teritorijos bendruoju planu nustatytą palaikomojo tipo arealą, santykinai vidutinio raidos problemiškumo zoną – šiaurės vakarų Lietuvos regioną, kuriam reikalinga žymi dabartinio naudojimo adaptacija.
6.4. Šilutės ir Skuodo rajonų savivaldybėms būdingos panašios gamtinės sąlygos, Šilutės ir Skuodo rajonų savivaldybės priskiriamos vidutinio potencialo rekreaciniams arealams, kurie sudaro regioninės reikšmės rekreacines sistemas, išsiskiria švariu oru, žeme, biologine įvairove, gamtiniais ištekliais.
7. Klaipėdos regiono ITV programa įgyvendinama šiose Klaipėdos regiono tikslinėse teritorijose (žr. 1 pav.):
7.1. išskirtoje vidaus reikalų ministro 2014 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 1V-429 „Dėl tikslinių teritorijų išskyrimo iš miestų, turinčių nuo 6 iki 100 tūkst. gyventojų, ir mažesnių savivaldybių centrų“ išskirtoje tikslinėje teritorijoje – Šilutės mieste;
7.2. 2007–2013 m. finansiniam laikotarpiui nustatytos tikslinės teritorijos savivaldybės centre, kuris vadovaujantis Partnerystės sutarties 3.1.2 dalies „Integruotos teritorinės investicijos (ITI)“ nuostatomis yra laikomas pereinamojo laikotarpio tiksline teritorija – Skuodo mieste.
1 pav. Tikslinių teritorijų žemėlapis. Šaltiniai: Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, UAB „Hnit-Baltic“, VĮ „Registrų centras“
9. Tikslinių teritorijų, kuriose įgyvendinama Klaipėdos regiono ITV programa, gyventojų skaičius, remiantis Lietuvos statistikos departamento paskelbtais 2015 m. sausio 1 d. duomenimis – 22,7 tūkst. gyventojų.
III SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
11. Klaipėdos regiono ITV programos įgyvendinimo teritorijos vystymo tikslai, uždaviniai ir priemonės dėstomi Klaipėdos regiono ITV programos 2 priede, programos veiksmų planas dėstomas Klaipėdos regiono ITV programos 3 priede.
Klaipėdos regiono integruotos teritorijų vystymo programos
1 priedas
STIPRYBIŲ, SILPNYBIŲ, GALIMYBIŲ IR GRĖSMIŲ LENTELĖ
|
Stiprybės |
Aktualumo įvertinimas |
Suteiktą įvertinimą pagrindžianti informacija, prielaidos |
| 1. Santykinai palanki demografinė (gyventojų amžiaus) struktūra Šilutės mieste |
4 |
Šilutės rajono savivaldybė, nepaisant ženklaus gyventojų skaičiaus mažėjimo dėl migracijos, buvo išlaikiusi gerą gyventojų amžiaus struktūrą – 2014 m. demografinės senatvės koeficientas joje siekė 113 (šalyje šio rodiklio reikšmė – 126), medianinis gyventojų amžius (43 metai) nuo šalies rodiklio skyrėsi nedaug (1 metais). |
| 2. Gera gamtinė aplinka |
3 |
Šilutės ir Skuodo rajonų savivaldybės priskiriamos vidutinio potencialo rekreaciniams arealams, kurie sudaro regioninės reikšmės rekreacines sistemas, išsiskiria švariu oru, žeme, biologine įvairove, gamtiniais ištekliais. |
| Silpnybės |
Aktualumo įvertinimas |
Suteiktą įvertinimą pagrindžianti informacija, prielaidos |
| 1. Dėl aukšto nedarbo lygio, ekonominės stagnacijos Klaipėdos regiono tikslinėse teritorijose mokamas mažas darbo užmokestis |
5 |
2014 m. Šilutės rajono savivaldybėje mokamas vidutinis bruto darbo užmokestis siekė 535,5 Eur, o Skuodo rajono savivaldybėje – 511,5 Eur ir atitinkamai buvo 141,9 Eur arba 21 proc. ir 165,9 Eur arba 24,5 proc. mažesnis negu vidutiniškai šalyje. Šalyje vidutinio darbo užmokesčio augimas 2010–2014 m. siekė 17,7 proc., ir, nors darbo užmokestis Šilutės rajono savivaldybėje pastaraisiais metais augo, tačiau jo augimo tempas buvo lėtesnis už vidutinį šalyje. Šilutės rajono savivaldybėje nuo 2010 m. vidutinis darbo užmokestis padidėjo 12,5 proc.; Skuodo rajono savivaldybėje darbo užmokesčio augimas buvo itin lėtas, siekė tik 6,1 proc. (beveik tris kartus mažesnis negu Lietuvoje). |
| 2. Nepalankios sąlygos miestų plėtrai dėl periferinės tikslinių teritorijų padėties ir prieinamumo prie europinių magistralių ir geležinkelių tinklo, tarptautinių oro uostų (išskyrus Palangos oro uostą) |
4 |
Pietinėje Kleipėdos regiono dalyje esančios Šilutės rajono savivaldybės galimybes riboja gamtinės ir geografinės kliūtys – Šilutės rajono savivaldybę iš vakarų ir pietų riboja Nemuno upė ir Kuršių marios bei valstybės siena su Rusijos Federacija, rytuose išsidėstęs ekonomiškai (vertinant pagal bendrąjį produktą vienam gyventojui) silpniausiai išsivystęs šalyje Tauragės regionas, ryšiai su Klaipėdos regiono (ir šalies metropoliniu) centru – Klaipėdos miestu (kuris nutolęs per 50 km) ir kitais pagrindiniais šalies ir regiono miestais realizuojami vieninteliu pajūrio transporto koridoriumi Palanga–Klaipėda–Šilutė–Pagėgiai (kuris atitinka magistralinį kelią A13 ir krašto kelią Nr. 141), todėl prielados išnaudoti Klaipėdos miesto privalumus yra ribotos; Skuodo rajono savivaldybė yra šiaurinėje Klaipėdos regiono dalyje, ties siena su Latvija. Atstumai tarp Skuodo ir artimiausių regionų centrų (Klaipėdos ir Telšių miestų) siekia apie 75 kilometrus, savivaldybės teritorijoje nėra magistralinių kelių (susisiekimas vyksta krašto, rajoniniais ir vietiniais keliais), besiribojanti Latvijos teritorijos dalis (Kurzemės regionas) viena iš mažiau ekonomiškai išsivysčiusių Latvijos teritorijų, todėl galimybių pasinaudoti didesnių miestų metropolinės įtakos zonų suteikiamais privalumais (pvz. gyventi Skuodo rajono savivaldybėje, tačiau dirbti kitame mieste) Skuodo rajono savivaldybės gyventojai iš esmės neturi. |
| Galimybės |
Aktualumo įvertinimas |
Suteiktą įvertinimą pagrindžianti informacija, prielaidos |
| 1. Miestų teritorijų (kaip gyvenamosios vietos) patrauklumo didėjimas aplinkinių regionų ir kaimo gyvenamųjų vietovių gyventojams |
5 |
Mažėjant darbo jėgos poreikiui žemės ūkyje, didėjant nuotolinio darbo galimybėms, didės mažų ir vidutinių miestų, kaip gyvenamosios vietos, patrauklumas. Naujų gyventojų su šeimomis pritraukimas į miestus galimas kuriant patrauklias sąlygas (optimalių gyvenimo, darbo ir poilsio sąlygas miestiečiams sudarymas, užtikrinant jų gyvenamosios aplinkos kokybę), darnaus judumo sistemų vystymas (sudarant sąlygas pasiekti už miesto ribų esančias darbo vietas), tobulinant socialines-ekonomines ir rekreacines tikslinių teritorijų veiklas, tenkinant žmonių mobilumo reikmes (didinamas darbo vietų, išsilavinimo ir laisvalaikio prieinamumas) ir užtikrinant geresnę gyvenimo kokybę. |
| 2. Auganti lietuviškų prekių paklausa užsienio rinkose |
4 |
Lietuvos banko 2015 m. birželio mėnesio Lietuvos ekonominės raidos vertinime nurodoma, kad paskutiniu metu daugiau kaip 90 proc. prekių eksporto į Rusiją sudaro reeksportas – prekės, pagamintos ne Lietuvoje. Reeksporto mažėjimas daugiausia neigiamos įtakos turi vežėjams, prekybos įmonėms ir sandėliavimo paslaugų teikėjams. Krovinių gabenimo į Rusiją paslaugos sudaro reikšmingą visų Lietuvoje suteikiamų transporto paslaugų dalį – daugiau nei dešimtadalį. Taigi, recesija Rusijoje daro pastebimą įtaką transporto ekonominei veiklai, tačiau padėtis kitoje atvirojo ūkio sektoriaus veikloje – pramonėje – geresnė. Apdirbamosios gamybos įmonės didžiąją dalį produkcijos eksportuoja į kitas ES valstybes nares. Šių valstybių narių ekonominė plėtra pamažu spartėja, taigi Lietuvos įmonės į jas eksportuoja vis daugiau ir Lietuvos gamintojų eksporto rinkos dalis ES valstybėse narėse didėja. Įvertinus tai, kad anksčiau didelę dalį produkcijos į Rusiją eksportavusios įmonės pamažu diversifikuoja savo eksporto rinkas, ir didelė dalis šių rinkų yra augančios, ši galimybė yra svarbi Šilutės rajono savivaldybei, kuri turi didžiausią dirbančiųjų apdirbamojoje gamyboje dalį tarp visų Klaipėdos regiono savivaldybių. Išnaudojus galimybę didėtų įmonių gamybos ir pardavimų apimtis, kvalifikuotų darbuotojų poreikis, darbo užmokestis, mažėtų nedarbas. |
|
Grėsmės |
Aktualumo įvertinimas |
Suteiktą įvertinimą pagrindžianti informacija, prielaidos |
| 1. Didžiųjų šalies miestų konkurencinis pranašumas, skatinantis jaunų gyventojų išvykimą |
4 |
Lietuvos didžiuosiuose miestuose įsikūrusios aukštojo mokslo įstaigos, viešųjų paslaugų koncentracija lems jaunų žmonių išvykimą, inovacinių technologijų plėtrą, didėjantį didžiųjų miestų konkurencinį pranašumą. |
________________________
Klaipėdos regiono integruotos teritorijų vystymo programos
2 priedas
KLAIPĖDOS REGIONO INTEGRUOTOS TERITORIJŲ VYSTYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO TERITORIJOS VYSTYMO TIKSLAI, UŽDAVINIAI IR PRIEMONĖS
|
1. Tikslas: Gerinti gyvenamąją aplinką Klaipėdos regiono tikslinėse teritorijose, kuriant naujas darbo vietas ir kompleksiškai tvarkant viešąją infrastruktūrą. |
|||||||||||||||||||||||
| 1. Tikslo įgyvendinimas leis išnaudoti atliktos stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių (toliau – SSGG) analizės metu nustatytą stiprybę – tai, kad Šilutės savivaldybė išsiskiria gera demografine (gyventojų amžiaus) struktūra, Skuodo ir Šilutės rajonų savivaldybės yra išsidėsčiusios mažiau urbanizuotoje regiono dalyje, todėl pasižymi švaresne gyvenamąja aplinka. Tačiau dėl aukšto nedarbo lygio, ekonominės stagnacijos, mokamo mažo darbo užmokesčio (silpnybė) gera gamtinė aplinka neturi įtakos gyventojų migracijai. Stiprybės išnaudojimas ir silpnybės (problemos) sprendimas būtinas siekiant sumažinti poveikį grėsmės, kylančios dėl didžiųjų ir regioninių miestų konkurencinio pranašumo, skatinančios jaunų gyventojų išvykimą, taip pat išnaudoti galimybę, kurią gali suteikti miestų, kaip gyvenamųjų teritorijų, patrauklumo didėjimas aplinkinių (kaimo) gyvenamųjų vietovių gyventojams.
|
|||||||||||||||||||||||
| 2. Svarstyti alternatyvūs tikslai: „Gerinti gyvenamąją aplinką Klaipėdos regiono tikslinėse teritorijose, kuriant naujas darbo vietas ir kompleksiškai tvarkant viešąją infrastruktūrą“ ir „Klaipėdos regiono tikslinėse teritorijose sukurti palankią aplinką investicijoms ir verslui plėtoti“. Daugiakriterės analizės metodu buvo atrinkta tikslo alternatyva „Gerinti gyvenamąją aplinką Klaipėdos regiono tikslinėse teritorijose, kuriant naujas darbo vietas ir kompleksiškai tvarkant viešąją infrastruktūrą“. |
|||||||||||||||||||||||
| 3. Tikslui priskirtas programos efektas: metinis gyventojų skaičiaus pokytis tikslinėse teritorijose 2023 m. – 0 proc. |
|||||||||||||||||||||||
| Programos efektas: |
|||||||||||||||||||||||
| Kodas |
Efekto rodiklio pavadinimas, matavimo vienetai |
Pradinė reikšmė (2013 m.) |
Siekiama reikšmė (2020 m.) |
Siekiama reikšmė (2023 m.) |
|||||||||||||||||||
| 1-E |
Metinis gyventojų skaičiaus pokytis tikslinėse teritorijose, proc. |
-1,53 % |
-0,30 % |
0,00 % |
|||||||||||||||||||
|
Programos rezultatai: |
|||||||||||||||||||||||
| Kodas |
Rezultato rodiklio pavadinimas, matavimo vienetai |
Pradinė reikšmė (2013 m.) |
Siekiama reikšmė (2020 m.) |
Siekiama reikšmė (2023 m.) |
|||||||||||||||||||
| 1-R-1 |
Registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis Šilutės ir Skuodo rajonų savivaldybėse, proc. |
14,30 % |
9,85 % |
8,35 % |
|||||||||||||||||||
| 1-R-2 |
Neto migracija, tenkanti 1 000 Šilutės ir Skuodo rajonų gyventojų |
-16,7 |
-7,5 |
0 |
|||||||||||||||||||
| Programos efekto ir rezultatų pasiekimo grafikas |
|||||||||||||||||||||||
| Kodas |
Rodiklio pavadinimas, matavimo vienetai |
Siekiama reikšmė |
|||||||||||||||||||||
| 2014 m. |
2015 m. |
2016 m. |
2017 m. |
2018 m. |
2019 m. |
2020 m. |
2021 m. |
2022 m. |
2023 m. |
||||||||||||||
| 1-E |
Metinis gyventojų skaičiaus pokytis tikslinėse teritorijose, proc. |
-1,49 % |
-1,30 % |
-1,20 % |
-1,10 % |
-0,90 % |
-0,70 % |
-0,30 % |
-0,20 % |
-0,10 % |
0,00 % |
||||||||||||
| 1-R-1 |
Registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis Šilutės ir Skuodo rajonų savivaldybėse, proc. |
12,85 |
12,35 |
11,85 |
11,35 |
10,85 |
10,35 |
9,85 |
9,35 |
8,85 |
8,35 |
||||||||||||
| 1-R-2 |
Neto migracija, tenkanti 1 000 Šilutės ir Skuodo rajonų gyventojų |
-13,5 |
-12,5 |
-11,5 |
-10,5 |
-9,5 |
-8,5 |
-7,5 |
-4,5 |
-1,5 |
0 |
||||||||||||
| 1.1. Uždavinys: Sudaryti sąlygas SVV plėtrai ir naujų darbo vietų kūrimui Klaipėdos regiono tikslinėse teritorijose, kuriant naujus ir tvarkant esamus traukos centrus. |
|||||||||||||||||||||||
| 1. Uždavinys suformuluotas siekiant spręsti SSGG analizės metu identifikuotą silpnybę (problemą) – dėl aukšto nedarbo lygio, ekonominės stagnacijos, mokamo mažo darbo užmokesčio; išsprendus šią problemą galima sumažinti poveikį grėsmės, kylančios dėl didžiųjų ir regioninių miestų konkurencinio pranašumo, pritraukiant privačias investicijas, skatinančios jaunų gyventojų išvykimą, taip pat išnaudoti galimybę, kurią gali suteikti miestų, kaip gyvenamųjų teritorijų, patrauklumo didėjimas aplinkinių (kaimo) gyvenamųjų vietovių gyventojams. Klaipėdos regiono tikslinėse teritorijose pastebimos neigiamos demografinės tendencijos, kurios lėmė spartų darbingo amžiaus gyventojų dalies mažėjimą. Išsprendus problemą būtų šalinama grėsmė dėl didžiųjų miestų konkurencinio pranašumo, skatinančio jaunų gyventojų išvykimą.
2.1. Klaipėdos regiono tikslinėse teritorijose sudaryti palankias sąlygas SVV steigimuisi, stiprinant viešąsias paslaugas. 2.2. Didinti gyventojų užimtumą Klaipėdos regiono tikslinėse teritorijose, aktualizuojant kultūros paveldą. 2.3. Sudaryti sąlygas SVV plėtrai ir naujų darbo vietų kūrimui Klaipėdos regiono tikslinėse teritorijose, kuriant naujus ir tvarkant esamus traukos centrus. Daugiakriterės analizės būdu pasirinkta alternatyva „Sudaryti sąlygas SVV plėtrai ir naujų darbo vietų kūrimui Klaipėdos regiono tikslinėse teritorijose, kuriant naujus ir tvarkant esamus traukos centrus“.
3. Uždaviniui priskirtas programos rezultatas: registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis Šilutės ir Skuodo rajonų savivaldybėse 2023 metais – 8,35 proc. |
|||||||||||||||||||||||
|
Produktų sukūrimo grafikas (kaupiamuoju būdu): |
|
|
|
|
|
|
|
||||||||||||||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|||||||||||||||||
| Kodas |
Rodiklio pavadinimas, matavimo vienetai |
Siekiama reikšmė |
|||||||||||||||||||||
| 2014 m. |
2015 m. |
2016 m. |
2017 m. |
2018 m. |
2019 m. |
2020 m. |
2021 m. |
2022 m. |
2023 - 2024 m. |
||||||||||||||
| 1-1-P-1 |
Sukurtos arba atnaujintos |
0 |
0 |
0 |
2 436,54 |
63 963,24 |
63 963,24 |
63 963,24 |
63 963,24 |
63 963,24 |
129 714,41 |
||||||||||||
| 1-1-P-2 |
Projektų, kuriuos visiškai ar iš dalies įgyvendino socialiniai partneriai ar NVO, skaičius, vnt. (P.B.020) |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
3 |
3 |
21 |
21 |
23 |
||||||||||||
| 1-1-P-3 |
Sutvarkyti, įrengti ir pritaikyti lankymui gamtos ir kultūros paveldo objektai ir teritorijos, vnt. (P.S.335) |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
1 |
1 |
1 |
1 |
2 |
||||||||||||
| 1-1-P-4 |
Modernizuoti kultūros infrastruktūros objektai, vnt. (P.N.304) |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
1 |
||||||||||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||||||||||||
| Uždavinio įgyvendinimo priemonės: |
Lėšų poreikis (iš viso) tūkst. Eur |
Iš jų viešosios lėšos, tūkst. Eur |
Iš jų ES lėšos, tūkst. Eur |
Sukuriamas produktas (produkto rodiklio pavadinimas, matavimo vienetai, kiekybinė reikšmė) |
|||||||||||||||||||
| 1.1.1.(v) Viešųjų materialinių ir (ar) nematerialinių investicijų (ES, valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų viešųjų lėšų) lėšomis numatomos įgyvendinti priemonės (kurios programos veiksmų plane bus detalizuotos iki veiksmų): |
|
|
|
|
|||||||||||||||||||
| 1.1.1.1. Šilutės miesto Šilokarčemos kvartalo kompleksinis sutvarkymas |
4 148 |
4 148 |
3 467 |
Sukurtos arba atnaujintos atviros erdvės miestų vietovėse 50 376,17 m2 |
|||||||||||||||||||
| 1.1.1.2. Šilutės H. Šojaus dvaro pastatų komplekso įveiklinimas, pritaikant viešiems kultūros poreikiams; Šilutės H. Šojaus dvaro parko teritorijos sutvarkymas ir pritaikymas rekreacijai |
1 063 |
1 063 |
619 |
Sutvarkyti, įrengti ir pritaikyti lankymui gamtos ir kultūros paveldo objektai ir teritorijos – 1 objektas Sukurtos arba atnaujintos atviros erdvės miestų vietovėse – 61 526,70 m2 |
|||||||||||||||||||
| 1.1.1.3. Šilutės kultūros ir pramogų centro modernizavimas, siekiant didinti kultūrinių paslaugų prieinamumą |
1 160 |
1 160 |
516 |
Modernizuoti kultūros infrastruktūros objektai – 1 objektas |
|||||||||||||||||||
| 1.1.1.4. Šilutės miesto Lietuvininkų g. ir Tilžės g. gretutinių teritorijų viešųjų erdvių sutvarkymas, suformuojant rekreacijai ir aktyviai miestiečių veiklai patrauklias erdves |
550 |
550 |
357 |
Sukurtos arba atnaujintos atviros erdvės miestų vietovėse – 15 375 m2 |
|||||||||||||||||||
| 1.1.1.5. Sutvarkyti Skuodo miesto viešąsias erdves gyventojų ir verslo poreikiams: Skuodo muziejaus pastato rekonstrukcija ir muziejaus paslaugų plėtra; Skuodo miesto turgaus aikštės sutvarkymas |
495 |
495 |
391 |
Sukurtos arba atnaujintos atviros erdvės miestų vietovėse – 2 436,54 m2 Sutvarkyti, įrengti ir pritaikyti lankymui gamtos ir kultūros paveldo objektai ir teritorijos – 1 objektas |
|||||||||||||||||||
| 1.1.2. Priemonės, siūlomos įgyvendinti per bendruomenės inicijuotos vietos plėtros iniciatyvą: |
|
|
|
|
|||||||||||||||||||
| 1.1.2.1. Verslumą ir aktyvumą darbo rinkoje skatinančių bendruomenės iniciatyvų ir renginių organizavimas |
X |
X |
X |
Projektų, kuriuos visiškai ar iš dalies įgyvendino socialiniai partneriai ar NVO, skaičius, 23 vnt. |
|||||||||||||||||||
| 1.1.3. Priemonės, siūlomos įgyvendinti per konkurso būdu atrenkamus veiksmus: |
|
|
|
|
|||||||||||||||||||
| 1.1.3.1. Inovatyvių technologijų MVĮ verslo procesuose skatinimas Klaipėdos regiono tikslinėse teritorijose |
X |
X |
X |
Subsidiją gaunančių įmonių skaičius, 7 vnt. |
|||||||||||||||||||
| Lėšų poreikis uždaviniui įgyvendinti: |
7 416 |
7 416 |
5 350 |
|
|||||||||||||||||||
|
1.2. Uždavinys: Didinti Klaipėdos regiono tikslinių teritorijų patrauklumą gyventojams, kompleksiškai tvarkant ir plėtojant viešąją infrastruktūrą. |
|||||||||||||||||||||||
| 1. Uždavinys suformuluotas atsižvelgiant į SSGG analizės metu identifikuotą stiprybę, susijusią su palankiomis sąlygomis Klaipėdos regiono tikslinių teritorijų miestų plėtrai: esamo palankaus automobilių kelių ir geležinkelių tinklo, Klaipėdos uosto, tarptautinio Palangos oro uosto, kultūrinių ir gamtinių, turinčių potencialo rekreacinės ir kultūrinės veiklos vystymui, išteklių. Išsprendus problemą atsirastų poreikis dėl mažesnės nekilnojamojo turto kainos rinktis gyvenamąją vietą ne regiono centre, o aplinkinėse teritorijose, kur išplėtota socialinė ir inžinerinė infrastruktūra.
2. Įvertinti alternatyvūs uždaviniai: 2.1. Gerinti gyvenamąją aplinką Klaipėdos regiono tikslinėse teritorijose, gerinant daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalus. 2.2. Gerinti viešųjų paslaugų kokybę, didinant Klaipėdos regiono tikslinių teritorijų patrauklumą. 2.3. Didinti Klaipėdos regiono tikslinių teritorijų patrauklumą gyventojams, kompleksiškai tvarkant ir plėtojant viešąją infrastruktūrą. Daugiakriterės analizės būdu pasirinkta uždavinio alternatyva „Didinti Klaipėdos regiono tikslinių teritorijų patrauklumą gyventojams, kompleksiškai tvarkant ir plėtojant viešąją infrastruktūrą“.
3. Uždaviniui priskirtas programos rezultatas: neto migracija, tenkanti 1 000 Šilutės ir Skuodo rajonų gyventojų 2023 metais – 0. |
|||||||||||||||||||||||
|
Produktų sukūrimo grafikas (kaupiamuoju būdu): |
|||||||||||||||||||||||
| Kodas |
Rodiklio pavadinimas, matavimo vienetai |
Siekiama reikšmė |
|||||||||||||||||||||
| 2014 m. |
2015 m. |
2016 m. |
2017 m. |
2018 m. |
2019 m. |
2020 m. |
2021 m. |
2022 m. |
2023 - 2024 m. |
||||||||||||||
| 1-2-P-1 |
Sukurtos arba atnaujintos |
0 |
0 |
0 |
5 029,32 |
5 029,32 |
37 623,64 |
37 623,64 |
37 623,64 |
37 623,64 |
443 706,38 |
||||||||||||
| 1-2-P-2 |
Pastatyti arba atnaujinti |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
343,84 |
343,84 |
1 380,38 |
||||||||||||
| 1-2-P-3 |
Bendras rekonstruotų arba atnaujintų kelių ilgis, km (P.B.214) |
0 |
0 |
0 |
0 |
0,86 |
0,86 |
0,86 |
1,74 |
2,8 |
2,8 |
||||||||||||
| 1-2-P-4 |
Įdiegtos saugų eismą gerinančios ir aplinkosaugos priemonės (P.S.342) |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
2 |
2 |
2 |
||||||||||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||||||||||||
| Uždavinio įgyvendinimo priemonės: |
Lėšų poreikis (iš viso) tūkst. Eur |
Iš jų viešosios lėšos, tūkst. Eur |
Iš jų ES lėšos, tūkst. Eur |
Sukuriamas produktas (produkto rodiklio pavadinimas, matavimo vienetai, kiekybinė reikšmė) |
|||||||||||||||||||
| 1.2.1.(v) Viešųjų materialinių ir (ar) nematerialinių investicijų (ES, valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų viešųjų lėšų) lėšomis numatomos įgyvendinti priemonės (kurios programos veiksmų plane bus detalizuotos iki veiksmų): |
|
|
|
|
|||||||||||||||||||
| 1.2.1.1. Šilutės miesto istorinio parko infrastruktūros sutvarkymas, sukuriant sąlygas aktyviam poilsiui, sveikatingumo renginiams |
2 519 |
2 519 |
2 069 |
Sukurtos arba atnaujintos atviros erdvės miestų vietovėse – 406 082,74 m2 |
|||||||||||||||||||
| 1.2.1.2. Daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalo, esančio Šilutės mieste, tarp Parko g., Lietuvininkų g. ir Liepų g., kompleksinis sutvarkymas |
339 |
339 |
288 |
Sukurtos arba atnaujintos atviros erdvės miestų vietovėse – 32 594,32 m2 |
|||||||||||||||||||
| 1.2.1.3. Šilutės kultūros ir pramogų centro ir bibliotekos pastato, esančio Tilžės g. 12, pritaikymas bendruomenės poreikiams |
1 193 |
1 193 |
996 |
Pastatyti arba atnaujinti viešieji arba komerciniai pastatai miestų vietovėse – 1 380,38 m2 |
|||||||||||||||||||
| 1.2.1.4. Eismo saugumo gerinimas ir užterštumo mažinimas: Šilutės miesto Lietuvininkų, Tilžės gatvių eismo saugos gerinimas ir P. Jakšto, H. Zudermano, Knygnešių, M. Jankaus, Lauko, Miško gatvių rekonstravimas; Skuodo miesto Šatrijos, Vaižganto, Birutės gatvių rekonstravimas; Skuodo miesto Dariaus ir Girėno gatvės rekonstravimas |
3 275 |
3 275 |
2 431 |
Bendras rekonstruotų arba atnaujintų kelių ilgis – 2,8 km Įdiegtos saugų eismą gerinančios ir aplinkosaugos priemonės, 2 vnt. |
|||||||||||||||||||
| 1.2.1.5. Viešųjų erdvių ir statinių Skuodo mieste pritaikymas gyventojų poreikiams: Skuodo miesto „Žydų kvartalo“ rekonstrukcija: dangos ir apšvietimo sistemos modernizavimas |
185 |
185 |
148 |
Sukurtos arba atnaujintos atviros erdvės miestų vietovėse – |
|||||||||||||||||||
| Lėšų poreikis uždaviniui įgyvendinti: |
7 511 |
7 511 |
5 932 |
|
|||||||||||||||||||
|
|||||||||||||||||||||||
_________________________
Priedo pakeitimai:
Nr. 1V-594, 2023-09-12, paskelbta TAR 2023-09-12, i. k. 2023-18024
Nr. 1V-475, 2024-07-29, paskelbta TAR 2024-07-29, i. k. 2024-13850
Klaipėdos regiono integruotos teritorijų vystymo programos
3 priedas
KLAIPĖDOS REGIONO INTEGRUOTOS TERITORIJŲ VYSTYMO PROGRAMOS VEIKSMŲ PLANAS
1. Tikslas: Gerinti gyvenamąją aplinką Klaipėdos regiono tikslinėse teritorijose, kuriant naujas darbo vietas ir kompleksiškai
tvarkant viešąją infrastruktūrą.
1.1. Uždavinys: Sudaryti sąlygas SVV plėtrai ir naujų darbo vietų kūrimui Klaipėdos regiono tikslinėse teritorijose, kuriant naujus ir tvarkant esamus traukos centrus.
1.1.1v Veiksmas: Šilutės miesto Šilokarčemos kvartalo kompleksinis sutvarkymas (turgaus aikštės sutvarkymas, pėsčiųjų takų ir Šyšos upės krantinės sutvarkymas / įrengimas, automobilių stovėjimo aikštelių ir privažiavimo kelių įrengimas / sutvarkymas, Šyšos upės kilpos parko sutvarkymas, žuvų turgaus aikštės sutvarkymas, numatant vietas prekybiniams paviljonams).
| Pradžia (metai) |
Pabaiga (metai) |
Vykdytojas |
Ministerija |
Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas |
Veiksmo atrankos būdas (R,V, –) |
| 2019 |
2024 |
Šilutės rajono savivaldybės administracija |
VRM |
7.1.1. Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose) |
R |
1.1.1v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai (eurais)
| Iš viso veiksmui įgyvendinti |
Valstybės biudžeto lėšos |
Savivaldybės biudžeto lėšos |
Kitos viešosios lėšos |
Privačios lėšos |
ES lėšos |
||||
| iš viso |
iš jų bendrasis finansavimas |
iš viso |
iš jų bendrasis finansavimas |
iš viso |
iš jų bendrasis finansavimas |
iš viso |
iš jų bendrasis finansavimas |
||
| 4 147 786,43 |
279 980,19 |
279 980,19 |
400 936,45 |
400 936,45 |
– |
– |
– |
– |
3 466 869,79 |
1.1.2v Veiksmas: Šilutės H. Šojaus dvaro pastatų komplekso įveiklinimas, pritaikant viešiems kultūros poreikiams.
| Pradžia (metai) |
Pabaiga (metai) |
Vykdytojas |
Ministerija |
Veiksmų programos konkretaus uždavinio numeris ir pavadinimas |
Veiksmo atrankos būdas (R,V, –) |
| 2017 |
2024 |
Šilutės rajono savivaldybės administracija |
KM |
5.4.1. Padidinti kultūros ir gamtos paveldo aktualumą, lankomumą ir žinomumą, visuomenės informuotumą apie juos supančią aplinką |
R |
1.1.2v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai (eurais)
1.1.3v Veiksmas: Šilutės H. Šojaus dvaro parko teritorijos sutvarkymas ir pritaikymas rekreacijai (numatoma, kad projekto įgyvendinimo metu bus tvarkomi pėsčiųjų takai, įrengti šviestuvai, vaizdo stebėjimo kameros, mažosios architektūros elementai (suoliukai, šiukšliadėžės ir kt.).
1.1.3v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai (eurais)
1.1.4v Veiksmas: Šilutės kultūros ir pramogų centro modernizavimas, siekiant didinti kultūrinių paslaugų prieinamumą (pastato rekonstrukcija ir vidaus erdvių remontas, aprūpinimas įranga).
1.1.4v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai (eurais)
1.1.5v Veiksmas: Šilutės miesto Lietuvininkų g. ir Tilžės g. gretutinių teritorijų viešųjų erdvių sutvarkymas, suformuojant rekreacijai ir aktyviai miestiečių veiklai patrauklias erdves (Projekto įgyvendinimo metu bus atnaujinti arba naujai įrengti pėsčiųjų takai, apšvietimas, mažosios architektūros elementai, stebėjimo kameros, pastatyti vaikų žaidimų ir sporto įrenginiai, pakeistas tarp Lietuvininkų g. ir Klaipėdos g. (prie pastato, esančio Dariaus ir Girėno g. 1, Šilutėje) esančios aikštės grindinys ir sutvarkyta minėtoje teritorijoje esanti atraminė siena).
1.1.5v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai (eurais)
1.1.6v Veiksmas: Skuodo muziejaus pastato rekonstrukcija ir muziejaus paslaugų plėtra (muziejaus pastato rekonstrukcija, vidaus patalpų remontas, cokolio ir sienų šiltinimas, vidaus patalpų remontas, šildymo sistemos atnaujinimas, elektros instaliacijos atnaujinimas, vėdinimo sistemos įrengimas, baldų ir įrangos atnaujinimas).
1.1.6v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai (eurais)
1.1.7v Veiksmas: Skuodo miesto turgaus aikštės sutvarkymas (dangos ir apšvietimo sistemos modernizavimas, prekybos paviljonų statyba).
1.1.7v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai (eurais)
1.2. Uždavinys: Didinti Klaipėdos regiono tikslinių teritorijų patrauklumą gyventojams, kompleksiškai tvarkant ir plėtojant viešąją infrastruktūrą.
1.2.1v Veiksmas: Šilutės miesto istorinio parko infrastruktūros sutvarkymas, sukuriant sąlygas aktyviam poilsiui, sveikatingumo renginiams (projekto įgyvendinimo metu bus sutvarkytas Šilutės miesto istorinis parkas, jame įrengiant: pėsčiųjų ir dviračių takus, apšvietimą, šunų vedžiojimo parką, stebėjimo kameras, universalią aikštę, teniso aikštę, riedlenčių parką, vaikų žaidimų aikšteles, maudyklą, rekonstruojant vieną tiltą ir pastatant du naujus tiltus, lauko treniruoklius, bendruomenės renginių erdvę, viešuosius tualetus, privažiavimo kelią - akligatvį, dvi poilsio aikšteles, sveikatingumo taką, mažosios architektūros elementus ir persirengimo kabinas).
1.2.1v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai (eurais)
1.2.2v Veiksmas: Daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalo, esančio Šilutės mieste, tarp Parko g., Lietuvininkų g. ir Liepų g., kompleksinis sutvarkymas (numatoma, kad projekto įgyvendinimo metu bus sutvarkyti pėsčiųjų takai, automobilių stovėjimo aikštelė su privažiavimu, Birutės g. atkarpa nuo Parko g. iki Liepų g., lietaus nuotekų tinklai, atnaujinti apšvietimo tinklai, įrengta vaikų žaidimų aikštelė, pastatyti treniruokliai).
1.2.2v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai (eurais)
1.2.3v veiksmas: Šilutės kultūros ir pramogų centro ir bibliotekos pastato, esančio Tilžės g. 12, pritaikymas bendruomenės poreikiams (sukuriant neformalaus ugdymo, bendravimo, komunikacijos erdves, technologijų pagrindu veiksiantį mokslo pažinimo centrą bei pritaikant patalpas bendruomeninei veiklai).
1.2.3v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai (eurais)
1.2.4v Veiksmas: Šilutės miesto Lietuvininkų, Tilžės gatvių eismo saugos gerinimas ir P. Jakšto, H. Zudermano, Knygnešių, M. Jankaus, Lauko, Miško gatvių rekonstravimas.
1.2.4.v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai (eurais)
1.2.5v Veiksmas: Skuodo miesto „Žydų kvartalo“ rekonstrukcija: dangos ir apšvietimo sistemos modernizavimas (abipus Laisvės g. tarp sankryžos su Vydūno g. ir Laisvės g. 38-uoju namu dangų ir apšvietimo sistemos modernizavimas).
1.2.5v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai (eurais)
1.2.6 Veiksmas: Skuodo miesto Šatrijos, Vaižganto, Birutės gatvių rekonstravimas (Šatrijos g. rekonstruojamas atkarpa – 0,177 km, asfalto danga, šaligatviai abipus gatvės, įrengiami gatvės ir šaligatvio apvadai, paviršinio vandens nuotekų sistema, automobilių stovėjimo aikštelė; Birutės g. rekonstruojamas atkarpa – 0,114 km, įrengiama asfalto danga, rekonstruojama paviršinio vandens nuotekų surinkimo sistema, įrengiama automobilių stovėjimo aikštelė šalia Skuodo Bartuvos progimnazijos, įrengiami gatvės apvadai; Vaižganto g. rekonstruojamas atkarpa – 0,503 km, įrengiama asfalto danga su paviršinio vandens nuotekų surinkimu, rekonstruojamas šaligatvis vienoje gatvės pusėje, rekonstruojami gatvės apšvietimo tinklai).
1.2.6v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai (eurais)
1.2.7 Veiksmas: Skuodo miesto Dariaus ir Girėno gatvės rekonstravimas (rekonstruojamas Dariaus ir Girėno gatvės ruožas – 0,320 km atnaujinama gatvės asfalto danga, įrengiami šaligatviai abipus gatvės, įrengiami gatvės ir šaligatvio bortai, paviršinio vandens nuotekų sistema).
1.2.7v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai (eurais)
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
_______________
Priedo pakeitimai:
Nr. 1V-594, 2023-09-12, paskelbta TAR 2023-09-12, i. k. 2023-18024
Nr. 1V-475, 2024-07-29, paskelbta TAR 2024-07-29, i. k. 2024-13850
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Įsakymas
Nr. 1V-807, 2016-11-16, paskelbta TAR 2016-11-16, i. k. 2016-26905
Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2015 m. rugsėjo 11 d. įsakymo Nr. 1V-719 „Dėl Klaipėdos regiono integruotos teritorijų vystymo programos patvirtinimo“ pakeitimo
2.
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Įsakymas
Nr. 1V-612, 2017-08-30, paskelbta TAR 2017-08-30, i. k. 2017-13839
Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2015 m. rugsėjo 11 d. įsakymo Nr. 1V-719 „Dėl Klaipėdos regiono integruotos teritorijų vystymo programos patvirtinimo“ pakeitimo
3.
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Įsakymas
Nr. 1V-545, 2018-07-31, paskelbta TAR 2018-07-31, i. k. 2018-12640
Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2015 m. rugsėjo 11 d. įsakymo Nr. 1V-719 „Dėl Klaipėdos regiono integruotos teritorijų vystymo programos patvirtinimo“ pakeitimo
4.
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Įsakymas
Nr. 1V-757, 2018-10-16, paskelbta TAR 2018-10-17, i. k. 2018-16279
Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2015 m. rugsėjo 11 d. įsakymo Nr. 1V-719 „Dėl Klaipėdos regiono integruotos teritorijų vystymo programos patvirtinimo“ pakeitimo
5.
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Įsakymas
Nr. 1V-1017, 2019-12-19, paskelbta TAR 2019-12-20, i. k. 2019-20727
Dėl vidaus reikalų ministro 2015 m. rugsėjo 11 d. įsakymo Nr. 1V-719 „Dėl Klaipėdos regiono integruotos teritorijų vystymo programos patvirtinimo“ pakeitimo
6.
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Įsakymas
Nr. 1V-713, 2020-07-20, paskelbta TAR 2020-07-21, i. k. 2020-16100
Dėl vidaus reikalų ministro 2015 m. rugsėjo 11 d. įsakymo Nr. 1V-719 „Dėl Klaipėdos regiono integruotos teritorijų vystymo programos patvirtinimo“ pakeitimo
7.
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Įsakymas
Nr. 1V-1292, 2020-12-10, paskelbta TAR 2020-12-10, i. k. 2020-26933
Dėl vidaus reikalų ministro 2015 m. rugsėjo 11 d. įsakymo Nr. 1V-719 „Dėl Klaipėdos regiono integruotos teritorijų vystymo programos patvirtinimo“ pakeitimo
8.
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Įsakymas
Nr. 1V-520, 2021-06-14, paskelbta TAR 2021-06-14, i. k. 2021-13478
Dėl vidaus reikalų ministro 2015 m. rugsėjo 11 d. įsakymo Nr. 1V-719 „Dėl Klaipėdos regiono integruotos teritorijų vystymo programos patvirtinimo“ pakeitimo
9.
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Įsakymas
Nr. 1V-41, 2022-01-18, paskelbta TAR 2022-01-18, i. k. 2022-00686
Dėl vidaus reikalų ministro 2015 m. rugsėjo 11 d. įsakymo Nr. 1V-719 „Dėl Klaipėdos regiono integruotos teritorijų vystymo programos patvirtinimo“ pakeitimo
10.
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Įsakymas
Nr. 1V-428, 2022-06-14, paskelbta TAR 2022-06-14, i. k. 2022-12733
Dėl vidaus reikalų ministro 2015 m. rugsėjo 11 d. įsakymo Nr. 1V-719 „Dėl Klaipėdos regiono integruotos teritorijų vystymo programos patvirtinimo“ pakeitimo
11.
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Įsakymas
Nr. 1V-253, 2023-05-05, paskelbta TAR 2023-05-05, i. k. 2023-08631
Dėl vidaus reikalų ministro 2015 m. rugsėjo 11 d. įsakymo Nr. 1V-719 „Dėl Klaipėdos regiono integruotos teritorijų vystymo programos patvirtinimo“ pakeitimo
12.
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Įsakymas
Nr. 1V-594, 2023-09-12, paskelbta TAR 2023-09-12, i. k. 2023-18024
Dėl vidaus reikalų ministro 2015 m. rugsėjo 11 d. įsakymo Nr. 1V-719 „Dėl Klaipėdos regiono integruotos teritorijų vystymo programos patvirtinimo“ pakeitimo
13.
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Įsakymas
Nr. 1V-475, 2024-07-29, paskelbta TAR 2024-07-29, i. k. 2024-13850
Dėl vidaus reikalų ministro 2015 m. rugsėjo 11 d. įsakymo Nr. 1V-719 „Dėl Klaipėdos regiono integruotos teritorijų vystymo programos patvirtinimo“ pakeitimo