Įsakymas netenka galios 2019-07-19:
Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Įsakymas
Nr. ĮV-487, 2019-07-17, paskelbta TAR 2019-07-18, i. k. 2019-11769
Dėl Kultūros srities investicijų projektų įrašymo į planuojamų metų valstybės investicijų programą ir lėšų ilgalaikiam materialiajam ir nematerialiajam turtui sukurti, įsigyti ar jo vertei padidinti planavimo, skyrimo ir panaudojimo kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo
Suvestinė redakcija nuo 2017-09-29 iki 2019-07-18
Įsakymas paskelbtas: TAR 2016-06-22, i. k. 2016-17409
LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL KULTŪROS SRITIES INVESTICIJŲ PROJEKTŲ ĮTRAUKIMO Į PLANUOJAMŲ METŲ VALSTYBĖS INVESTICIJŲ PROGRAMĄ TVARKOS aprašo patvirtinimo
2016 m. birželio 22 d. Nr. ĮV-537
Vilnius
Vadovaudamasis Valstybės lėšų, skirtų valstybės kapitalo investicijoms, planavimo, tikslinimo, naudojimo apskaitos ir kontrolės taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 26 d. nutarimu Nr. 478 „Dėl valstybės lėšų, skirtų valstybės kapitalo investicijoms, planavimo, tikslinimo, naudojimo, apskaitos ir kontrolės taisyklių patvirtinimo“ 16 punktu ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2015 m. lapkričio 18 d. raštu Nr. S-(92-4253)-2099 „Dėl audito metu nustatytų dalykų“ pateiktas rekomendacijas:
1. Tvirtinu Kultūros srities investicijų projektų įtraukimo į planuojamų metų Valstybės investicijų programą tvarkos aprašą (pridedama).
2. Pripažįstu netekusiu galios Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2008 m. sausio 30 d. įsakymą Nr. ĮV-39 „Dėl Pasiūlymų dėl kultūros srities investicijų projektų įtraukimo į planuojamųjų metų Valstybės investicijų programą rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos kultūros ministro
2016 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. ĮV-985
KULTŪROS SRITIES INVESTICIJŲ PROJEKTŲ ĮRAŠYMO Į PLANUOJAMŲ METŲ VALSTYBĖS INVESTICIJŲ PROGRAMĄ TVARKOS APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Kultūros srities investicijų projektų įrašymo į planuojamų metų Valstybės investicijų programą tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas) reglamentuoja kultūros srities investicijų projektų (investicijų projektų įgyvendinimo programų), skirtų kultūros įstaigų infrastruktūrai atnaujinti (modernizuoti), rengimo, pateikimo, planavimo, nagrinėjimo finansavimo, įgyvendinimo ir valstybės kapitalo investicijų naudojimo kontrolės tvarką.
2. Tvarkos apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme, Valstybės lėšų, skirtų valstybės kapitalo investicijoms, planavimo, tikslinimo, naudojimo, apskaitos ir kontrolės taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 26 d. nutarimu Nr. 478 „Dėl Valstybės lėšų, skirtų valstybės kapitalo investicijoms, planavimo, tikslinimo, naudojimo, apskaitos ir kontrolės taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Valstybės lėšų, skirtų valstybės kapitalo investicijoms, planavimo, tikslinimo, naudojimo, apskaitos ir kontrolės taisyklės), Kultūros objektų aktualizavimo 2014–2020 m. programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2014 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. ĮV-711 „Dėl Kultūros objektų aktualizavimo 2014–2020 m. programos patvirtinimo“ (toliau – Aktualizavimo programa) 3 priedo Rinkodaros plano rengimo metodinėse rekomendacijose (toliau – Rinkodaros plano rengimo metodinės rekomendacijos), Investicijų projektų rengimui taikomų reikalavimų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos finansų ministro 2001 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 201 „Dėl Investicijų projektų rengimui taikomų reikalavimų aprašo patvirtinimo“ (toliau – Investicijų projektų rengimui taikomų reikalavimų aprašas), vartojamas sąvokas.
3. Savivaldybių kultūros centrų, bibliotekų ir muziejų investicijų projektų atrankos kriterijai ir jų reikšmės (Tvarkos aprašo 1 priedas) taikomi savivaldybių investicijų projektams ir rinkodaros planams, atitinkantiems bendruosius ir specialiuosius Aktualizavimo programos reikalavimus.
4. Kultūros ministro valdymo srities ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos (toliau – Kultūros ministerija) tiesioginio pavaldumo įstaigų investicijų projektams ir rinkodaros planams taikomi Aktualizavimo programos bendrieji ir specialieji reikalavimai. Šių subjektų projektai atrenkami vadovaujantis Aktualizavimo programoje nustatyta tvarka, atsižvelgiant į Aktualizavimo programos 1 ir 2 priedų prioritetus.
5. Aktualizavimo programos bendrieji ir specialieji reikalavimai netaikomi VŠĮ Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai, Lietuvos nacionaliniam kultūros centrui, kultūros ministro valdymo srityje viešojo administravimo funkcijas vykdančių įstaigų ir mažos apimties (prekių ir paslaugų vertė mažesnė kaip 70 tūkst. eurų, o statybos darbų vertė mažesnė kaip 175 tūkst. eurų) investicijų projektams.
Punkto pakeitimai:
Nr. ĮV-960, 2017-09-28, paskelbta TAR 2017-09-28, i. k. 2017-15266
6. Tęstiniams savivaldybių investicijų projektams, įrašytiems į Valstybės investicijų programą ankstesniais metais, lėšos einamiesiems metams skiriamos prioritetiškai, atsižvelgiant į savivaldybės prisidėjimo nuosavomis, Europos Sąjungos struktūrinių fondų, skirtų kultūros sričiai, ir kitų fondų lėšomis dydį.
7. Kultūros ministro valdymo srities, Kultūros ministerijos tiesioginio pavaldumo įstaigų ir savivaldybių (toliau – Subjektai) investicijų projektai dėl objektų, kurie teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti valstybei svarbiais kultūriniais projektais arba dėl objektų, kurie teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti avarinės būklės, skiriant lėšas tik avarinės būklės likvidavimui, svarstomi ir įrašomi į atitinkamų metų Valstybės investicijų programą prioriteto tvarka, tik gavus Finansų ministerijos pritarimą ir skyrus Kultūros ministerijai papildomą finansavimą.
8. Į planuojamų metų Valstybės investicijų programą įrašytų investicijų projektų finansavimas skiriamas projektams užbaigti per 3 metus. Jeigu dėl techninių ar su veiklos specifika susijusių priežasčių investicijų projektų techniškai užbaigti per 3 metus neįmanoma, tokie projektai rengiami ir finansavimas planuojamas etapais, etapų įgyvendinimui numatant ne ilgesnį kaip 3 metų terminą.
II SKYRIUS
KULTŪROS SRITIES INVESTICIJŲ PROJEKTŲ RENGIMAS, PATEIKIMAS,
PLANAVIMAS IR NAGRINĖJIMAS
9. Kultūros ministerijai prašymus įrašyti investicijų projektus į atitinkamų metų Valstybės investicijų programą gali teikti kultūros ministro valdymo srities, Kultūros ministerijos tiesioginio pavaldumo įstaigos ir savivaldybės dėl kultūros objektų, skirtų kultūros įstaigų infrastruktūrai atnaujinti (modernizuoti).
10. Prašymas įrašyti kultūros srities investicijų projektą (-us) į atitinkamų metų Valstybės investicijų programą teikiamas Kultūros ministerijai jos interneto tinklalapyje paskelbtais ir/arba raštu nurodytais terminais, atsižvelgus į Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintame atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių projektų rengimo plane nustatytus terminus.
11. Prašymai įrašyti kultūros srities investicijų projektą (-us) į atitinkamų metų Valstybės investicijų programą pateikti po Kultūros ministerijos nustatyto termino nenagrinėjami, išskyrus 7 punkte numatytus atvejus.
12. Kartu su prašymu įrašyti kultūros srities investicijų projektą (-us) pirminiam vertinimui pateikiamas:
12.1. Rinkodaros planas, parengtas vadovaujantis Rinkodaros plano rengimo metodinėmis rekomendacijomis;
13. Kultūros ministerijos Strateginio planavimo ir kontrolės departamento Investicijų ir turto valdymo skyrius (toliau – Investicijų ir turto valdymo skyrius), pasitelkdamas kitus Kultūros ministerijos struktūrinių padalinių specialistus pagal jų kuruojamas veiklos sritis, skiriamus Kultūros ministerijos kanclerio potvarkiu, nustatant šiems specialistams konkrečias užduotis, atlieka pirminį prašymų ir rinkodaros planų su 12 punkte nurodytais priedais vertinimą (vertinama, ar rinkodaros planai parengti vadovaujantis Rinkodaros plano rengimo metodinėmis rekomendacijomis, ar rinkodaros planas atitinka Aktualizavimo programos nuostatas, taip pat įvertinamas rinkodaros plane pateiktas lėšų pagrįstumas ir planuojami pasiekti rezultatai).
14. Susisteminta informacija apie įvertintus rinkodaros planus ir pagal atrankos kriterijus surūšiuotus prašymus dėl investicijų projektų įrašymo į atitinkamų metų Valstybės investicijų programą, teikiama svarstyti kultūros ministro įsakymu sudarytai Kultūros ministerijos investicijų projektų atrankos komisijai (toliau – Komisija). Kartu teikiama informacija apie prašymus, atitinkančius Tvarkos aprašo 5 punkto reikalavimus, tęstinius, įrašytus į Valstybės investicijų programą ankstesniais metais, investicijų projektus ir siūlymai dėl šių projektų finansavimo, taip pat siūlymai, kuriems tęstiniams, įrašytiems į Valstybės investicijų programą ankstesniais metais, investicijų projektams nesiūloma skirti lėšų atitinkamų biudžetinių metų Valstybės investicijų programos projekte, nurodžius neskyrimo priežastis.
Punkto pakeitimai:
Nr. ĮV-960, 2017-09-28, paskelbta TAR 2017-09-28, i. k. 2017-15266
15. Jeigu rinkodaros planai neatitinka Aktualizavimo programos nuostatų, prašymai dėl investicijų projekto (-ų) įrašymo į atitinkamų metų Valstybės investicijų programą, Komisijai svarstyti neteikiami. Komisija supažindinama su informacija apie rinkodaros planus, kurie neatitinka Aktualizavimo programos nuostatų.
16. Komisija prašymus dėl savivaldybių investicijų projekto (-ų) įrašymo į atitinkamų metų Valstybės investicijų programą svarsto ir vertina vadovaudamasi Savivaldybių kultūros centrų, bibliotekų ir muziejų investicijų projektų atrankos kriterijais ir jų reikšmėmis, nustatytais Tvarkos aprašo 1 ir 2 prieduose, Komisijos darbo reglamente nustatyta tvarka. Investicijų projektų atrankos kriterijai ir jų reikšmės, esant poreikiui, gali būti keičiami kas treji metai.
17. Komisija taip pat svarsto Valstybės investicijų programos einamųjų metų lėšų perskirstymo, investicijų projektų tikslinimo, projektų stabdymo ar išbraukimo iš programos klausimus, Komisijos darbo reglamente nustatyta tvarka.
18. Sprendimus dėl investicijų projektų įrašymo į atitinkamų metų Valstybės investicijų programą, Valstybės investicijų programos lėšų paskirstymo, investicijų projektų tikslinimo, investicijų projektų stabdymo ar išbraukimo iš Valstybės investicijų programos, atsižvelgdamas į Komisijos išvadas ir siūlymus, savo įsakymais tvirtina kultūros ministras.
19. Investicijų ir turto valdymo skyrius per 10 darbo dienų raštu apie priimtus sprendimus informuoja prašymus pateikusius subjektus. Subjektai, kurių prašymams įrašyti projektus į Valstybės investicijų programą pritariama, kviečiami Kultūros ministerijos nustatytas terminais pateikti kultūros srities investicijų projektą, parengtą vadovaujantis Investicijų projektų rengimui taikomų reikalavimų aprašu ir Valstybės lėšų, skirtų valstybės kapitalo investicijoms, planavimo, tikslinimo, naudojimo, apskaitos ir kontrolės taisyklėmis.
20. Kultūros srities informacinės visuomenės plėtros investicijų projektai turi būti suderinti su Informacinės visuomenės plėtros komitetu prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, vadovaujantis Informacinės visuomenės plėtros investicijų projektų derinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2009 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. T-30 „Dėl Informacinės visuomenės plėtros investicijų projektų derinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Kartu su teikiamais investicijų projektais pateikiamas suderinimą patvirtinantis raštas.
21. Valstybės kapitalo investicijoms numatytos skirti lėšos negali būti skiriamos tiems investavimo objektams, dėl kurių nėra pateikti pagal finansų ministro nustatytus investicijų projektų (investicijų projektų įgyvendinimo programų), kurie gali būti įrašyti į tam tikrų metų Valstybės investicijų programą, reikalavimus parengti investicijų projektai.
22. Už šiame Tvarkos apraše nurodytų funkcijų ir procedūrų vykdymą atsakingas Investicijų ir turto valdymo skyrius.
23. Vyriausybei pateikus Lietuvos Respublikos Seimui svarstyti atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, kultūros ministras, kartu su strateginiais veiklos planais patvirtina kultūros srities valstybės kapitalo investicijų trejų metų paskirstymą pagal subjektus, kuriems numatoma skirti lėšų, ir investicijų projektus (investicijų projektų įgyvendinimo programas).
III SKYRIUS
KULTŪROS SRITIES INVESTICIJŲ PROJEKTŲ FINANSAVIMAS IR
ĮGYVENDINIMAS
24. Lietuvos Respublikos Seimui priėmus atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą, Kultūros ministerija kartu su programos sąmatomis teikia Finansų ministerijai pasiūlymus dėl patvirtintiems biudžetiniams metams valstybės kapitalo investicijoms numatytų lėšų paskirstymo pagal asignavimų valdytojus ir investicijų projektus (investicijų projektų įgyvendinimo programas).
25. Kultūros ministras tvirtina biudžetiniams metams valstybės kapitalo investicijoms numatytų lėšų paskirstymą pagal asignavimų valdytojus ir investicijų projektus.
26. Lietuvos Respublikos Vyriausybei priėmus nutarimą dėl kapitalo investicijų paskirstymo, Kultūros ministerija, esant poreikiui, patikslina patvirtintiems biudžetiniams metams valstybės kapitalo investicijoms numatytų lėšų paskirstymą pagal investicijų projektus (investicijų projektų įgyvendinimo programas), taip pat lėšų paskirstymą pagal investavimo prioritetus ir per 10 darbo dienų apie tai informuoja subjektus, kuriems numatoma skirti valstybės lėšų investicijų projektams įgyvendinti. Ši informacija per 10 dienų paskelbiama Kultūros ministerijos interneto tinklalapyje.
27. Savivaldybėms, įgyvendinančioms investicijų projektą (-us), valstybės biudžeto lėšos pervedamos kultūros ministro nustatyta tvarka, pasirašius kultūros ministro įsakymu patvirtintas Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų išlaidoms, skirtų savivaldybių investicijų projektams įgyvendinti, pervedimo sutartis.
28. Kultūros ministerijos tiesioginio pavaldumo įstaigoms, įgyvendinančioms investicijų projektą (-us), finansavimas vykdomas pagal biudžetinei įstaigai tam tikslui metinėje sąmatoje numatytus valstybės biudžeto asignavimus.
IV SKYRIUS
KULTŪROS SRITIES VALSTYBĖS KAPITALO INVESTICIJŲ NAUDOJIMO
KONTROLĖ
30. Už valstybės kapitalo investicijų naudojimo apskaitos tvarkymą, jų naudojimą pagal paskirtį, naudojimo kontrolę ir sutartyse su rangovais (tiekėjais) numatytas kainas atsakingas investicijų projektus įgyvendinantis subjektas.
31. Kultūros ministerija bet kuriame investicijų projekto įgyvendinimo etape turi teisę:
31.1. pareikalauti iš investicijų projektą įgyvendinančio subjekto papildomos informacijos apie vykdomą investicijų projektą;
31.2. kilus abejonėms dėl viešųjų pirkimų procedūrų ar rangos sutarčių vykdymo teisėtumo, kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą ir kitas institucijas;
32. Investicijų projektus įgyvendinantis subjektas teikia Investicijų ir turto valdymo skyriui informaciją apie skirtų valstybės kapitalo investicijų naudojimą, vadovaudamasis Informacijos apie valstybės kapitalo investicijų panaudojimą pateikimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. 1K-037 „Dėl Informacijos apie valstybės kapitalo investicijų panaudojimą pateikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, ir Valstybės lėšų, skirtų valstybės kapitalo investicijoms, planavimo, tikslinimo, naudojimo, apskaitos ir kontrolės taisyklėse nustatyta tvarka ir terminais.
______________
Priedo pakeitimai:
Nr. ĮV-985, 2016-12-13, paskelbta TAR 2016-12-13, i. k. 2016-28812
Kultūros srities investicijų projektų įrašymo į
planuojamų metų Valstybės investicijų
programą tvarkos aprašo
1 priedas
SAVIVALDYBIŲ KULTŪROS CENTRŲ, BIBLIOTEKŲ IR MUZIEJŲ INVESTICIJŲ PROJEKTŲ ATRANKOS KRITERIJAI IR JŲ REIKŠMĖS
Eil. Nr. |
Investicijų projektų atrankos kriterijai |
Investicijų projektų atrankos kriterijų reikšmės (balais) |
Atrankos kriterijų įvertinimo aprašymas |
Informacijos šaltinis |
|
Kriterijai kultūros centrams: |
|
|
|
1. |
Lankytojų ir dalyvių skaičiaus kultūros centruose kriterijus paskutinius kalendorinius metus |
0–20 |
20 balų suteikiama, jei kultūros centro lankytojų ir dalyvių skaičius yra 200 000 ir daugiau. 15 balų suteikiama, jei kultūros centro lankytojų ir dalyvių skaičius yra nuo 100 000 iki 199 999. 10 balų suteikiama, jei kultūros centro lankytojų ir dalyvių skaičius yra nuo 50 000 iki 99 999. 5 balai suteikiami, kultūros centro lankytojų ir dalyvių skaičius yra nuo 12 000 iki 49 999. 0 balų suteikiama, jei kultūros centro lankytojų ir dalyvių skaičius yra iki 11 999.
Pvz., 2015 m. Akmenės rajono savivaldybės kultūros centro lankytojų ir dalyvių skaičius buvo 33 995. Kadangi 33 995 patenka i kriterijaus intervalo „nuo 12 000 iki 49 999“ ribas, todėl suteikiami 5 balai.
Balai įrašomi Tvarkos aprašo 2 priedo, 1.1 eilės, 3 stulpelyje. |
Savivaldybės/ Kultūros centrai, jų filialai, skyriai |
2. |
Gyventojų įtraukimo į kultūrinę veiklą kriterijus |
0–20 |
20 balų suteikiama, jei gyventojų įtraukimo į kultūrinė veiklą rodiklis yra 3,5 % ir daugiau. 15 balų suteikiama, jei gyventojų įtraukimo į kultūrinė veiklą rodiklis yra nuo 2 % iki 3,4 %. 10 balų suteikiama, jei gyventojų įtraukimo į kultūrinė veiklą rodiklis yra nuo 1,3 % iki 1,9 %. 5 balai suteikiami, gyventojų įtraukimo į kultūrinė veiklą rodiklis nuo 0,8 % iki 1,2 %. 0 balų suteikiama, jei gyventojų įtraukimo į kultūrinė veiklą rodiklis yra iki 0,7 %.
Kriterijumi suteikiami prioritetai kultūros centrams kuriuose yra didžiausia dalis gyventojų įtrauktų į kultūrinę veiklą. Kriterijaus rodiklis gaunamas paskutinių kalendorinių metų kultūros centrų kolektyvų narių skaičių padalijant iš kultūros centrų lankytojų skaičiaus. Gautas skaičius išreiškiamas procentais. Gyventojų įtraukimo į kultūros veiklą apskaičiavimo formulė: g = (kn /ln) * 100 %; g – Gyventojų įtraukimas į kultūrinę veiklą; ln – Lankytojų ir dalyvių skaičius „N“ metais; kn – Kolektyvų narių skaičius „N“ metais.
Pvz., kultūros centre 2015 m. apsilankė lankytojų (ln) – 88 663, kolektyvų dalyvių skaičius (kn) – 515. g = (kn /ln) * 100 %. g = (515 / 88 663) * 100 % = 0.58 %. Kadangi 0.58 % patenka į kriterijaus intervalo „iki 0.7 %“ ribas, todėl suteikiama 0 balų.
Balai įrašomi Tvarkos aprašo 2 priedo, 1.2 eilės, 3 stulpelyje. |
Savivaldybės/ Kultūros centrai, jų filialai, skyriai |
3. |
Kultūros centrų pastatų nusidėvėjimo kriterijus
|
0–15 |
15 balų suteikiama, jei kultūros centrų ar jo padalinių pastatų nusidėvėjimas yra fizinis ir funkcinis. 10 balų suteikiama, jei kultūros centrų ar jo padalinių pastatų nusidėvėjimas yra tik fizinis. 5 balai suteikiami jei kultūros centrų ar jo padalinių pastatų nusidėvėjimas yra tik funkcinis. 0 balų suteikiama, jei kultūros centrai ar jo padalinių pastatai neturi minimalaus fizinio nusidėvėjimo.
Šis kriterijus nurodo kultūros centrų, jo padalinių, filialų pastatų būklę. Kriterijus nustatomas vadovaujantis savivaldybių kultūros centrų, jų padalinių, filialų pastatų fiziniu ir funkciniu nusidėvėjimu. Vertinami tik objektai, turintys ne mažesnį kaip 25 metų eksploatavimo laikotarpį ir 30 % fizinį nusidėvėjimą po statybos, rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto. Fizinis nusidėvėjimas rodo fizinius vertinamo objekto savybių pakitimus per tam tikrą laiką ir/ar esant tam tikrai atitinkamų funkcijų atlikimo apimčiai – naudojimo intensyvumui. Funkcinis nusidėvėjimas – tai vertinamo objekto funkcinių trūkumų atsiradimas per tam tikrą laikotarpį, rinkoje pasikeitus technologijai, dėl demografinių ar socialinių ir/ar kitų veiksnių. Funkcinis nusidėvėjimas reiškia, kad kažkas vertinamame objekte neatitinka, pvz., teisės aktų reikalavimų. Funkcinio nusidėvėjimo paveiktas vertinamas objektas, kaip ir anksčiau, gali puikiai funkcionuoti, nors jis nebeatitiks esamų standartų. Objekto nepritaikymas neįgaliųjų poreikiams patenkinti – klasifikuojamas kaip funkcinis nusidėvėjimas.
Balai įrašomi Tvarkos aprašo 2 priedo, 1.3 eilės, 3 stulpelyje. |
Savivaldybės |
4. |
Savivaldybės ir/ar Europos Sąjungos skirtų lėšų kultūros centro projektui, procentinės dalies kriterijus |
0–50 |
50 balų suteikiama, jei savivaldybės ir/ar Europos Sąjungos ir/ar kitų finansinių mechanizmų lėšos skirtos projektui sudaro 50 % ar daugiau viso projekto vertės. 40 balų suteikiama, jei savivaldybės ir/ar Europos Sąjungos ir/ar kitų finansinių mechanizmų lėšos skirtos projektui sudaro nuo 40 % iki 49 % viso projekto vertės. 30 balų suteikiama, jei savivaldybės ir/ar Europos Sąjungos ir/ar kitų finansinių mechanizmų lėšos skirtos projektui sudaro nuo 30 % iki 39 % viso projekto vertės. 20 balų suteikiama, jei savivaldybės ir/ar Europos Sąjungos ir/ar kitų finansinių mechanizmų lėšos skirtos projektui sudaro nuo 20 % iki 29 % viso projekto vertės. 10 balų suteikiama, jei savivaldybės ir/ar Europos Sąjungos ir/ar kitų finansinių mechanizmų lėšos skirtos projektui sudaro nuo 15 % iki 19 % viso projekto vertės. 0 balų suteikiama, jei savivaldybės ir/ar Europos Sąjungos lėšos ir/ar kitų finansinių mechanizmų skirtos projektui sudaro iki 14 % viso projekto vertės.
Šis kriterijus nurodo savivaldybių indėlį į projektą. Kuo didesnė dalis projekto vertės yra sudaroma iš savivaldybės ir/ar Europos Sąjungos ir/ar kitų finansinių mechanizmų skiriamų lėšų tuo daugiau balų yra skiriama. Kriterijaus rodiklis gaunamas savivaldybės ir/ar Europos Sąjungos ir/ar kitų finansinių mechanizmų skiriamas lėšas projektui dalinant iš visos to projekto vertės, išreiškiant procentais. Savivaldybės ir/ar Europos Sąjungos skirtų lėšų kultūros centro projektui, procentinės dalies, apskaičiavimo formulė: d = ((s + e + k)/p) * 100 %; d – savivaldybės ir/ar Europos Sąjungos ir/ar kitų finansinių mechanizmų skirtų lėšų dalis projektui; s – savivaldybės lėšos; e – Europos Sąjungos lėšos; k – kitų finansinių mechanizmų lėšos; p – projekto pilna vertė*.
Pvz., savivaldybės skiriamos lėšos (s) yra 180 000 eurų, Europos Sąjungos lėšos (e) – 200 000 eurų, visa projekto vertė (p) – 1 500 000 eurų. d = ((s + e)/p) * 100 % d = (180 000 + 200 000)/1 500 000 * 100 %.= 25.33 % Kadangi 25.33 % patenka į kriterijaus intervalo „nuo 20 % iki 29 %“ ribas, todėl suteikiama 20 balų.
Balai įrašomi Tvarkos aprašo 2 priedo, 1.4 eilės, 3 stulpelyje. |
Savivaldybės, vadovaudamosios savivaldybių tarybų, Regioninių tarybų sprendimais |
|
Kriterijai muziejams: |
|
|
|
5. |
Muziejaus lankytojų skaičiaus kriterijus |
0–20 |
20 balų suteikiama, jei muziejaus paskutinių kalendorinių metų lankytojų skaičius yra 50 000 ir daugiau. 15 balų suteikiama, jei muziejaus paskutinių kalendorinių metų lankytojų skaičius yra nuo 30 000 iki 49 999. 10 balų suteikiama, jei muziejaus paskutinių kalendorinių metų lankytojų skaičius yra nuo 15 000 iki 29 999. 5 balai suteikiami, jei muziejaus paskutinių kalendorinių metų lankytojų skaičius yra nuo 5 000 iki 14 999. 0 balų suteikiama, jei muziejaus paskutinių kalendorinių metų lankytojų skaičius yra iki 4 999.
Balai įrašomi Tvarkos aprašo 2 priedo, 2.1 eilės, 3 stulpelyje |
Muziejus, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos internetiniame puslapyje (http://lrkm.lrv.lt „Kultūros statistika“ => „Muziejų statistika“) skelbiama statistika. |
6. |
Muziejaus edukacinių užsiėmimų dalyvių skaičiaus kriterijus |
0–20 |
20 balų suteikiama, jei muziejaus paskutinių kalendorinių metų edukacinių užsiėmimų dalyvių skaičius yra 10 000 ir daugiau. 15 balų suteikiama, jei muziejaus paskutinių kalendorinių metų edukacinių užsiėmimų dalyvių skaičius yra nuo 3 000 iki 9 999. 10 balų suteikiama, jei muziejaus paskutinių kalendorinių metų edukacinių užsiėmimų dalyvių skaičius yra nuo 1 000 iki 2 999. 5 balai suteikiami, jei muziejaus paskutinių kalendorinių metų edukacinių užsiėmimų dalyvių skaičius yra nuo 500 iki 999. 0 balų suteikiama, jei muziejaus paskutinių kalendorinių metų edukacinių užsiėmimų dalyvių skaičius yra iki 499.
Balai įrašomi Tvarkos aprašo 2 priedo, 2.2 eilės, 3 stulpelyje |
Muziejus, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos internetiniame puslapyje (http://lrkm.lrv.lt „Kultūros statistika“ => „Muziejų statistika“) skelbiama statistika |
7. |
Muziejų pastatų nusidėvėjimo kriterijus |
0–15 |
15 balų suteikiama, jei muziejaus pastatų nusidėvėjimas yra fizinis ir funkcinis. 10 balų suteikiama, jei muziejaus pastatų nusidėvėjimas yra tik fizinis. 5 balai suteikiami„ jei muziejaus pastatų nusidėvėjimas yra tik funkcinis. 0 balų suteikiama, jei muziejaus pastatai neturi minimalaus fizinio nusidėvėjimo.
Šis kriterijus nurodo muziejų pastatų būklę. Kriterijus nustatomas vadovaujantis muziejaus pastatų fiziniu ir funkciniu nusidėvėjimus. Vertinami tik objektai, turintys ne mažesnį kaip 25 metų eksploatavimo laikotarpį ir 30 % fizinį nusidėvėjimą po statybos, rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto. Fizinis nusidėvėjimas rodo fizinius vertinamo objekto savybių pakitimus per tam tikrą laiką ir/ar esant tam tikrai atitinkamų funkcijų atlikimo apimčiai – naudojimo intensyvumui. Funkcinis nusidėvėjimas – tai vertinamo objekto funkcinių trūkumų atsiradimas per tam tikrą laikotarpį, rinkoje pasikeitus technologijai, dėl demografinių ar socialinių ir/ar kitų veiksnių. Funkcinis nusidėvėjimas reiškia, kad kažkas vertinamame objekte neatitinka, pvz., teisės aktų reikalavimų. Funkcinio nusidėvėjimo paveiktas vertinamas objektas, kaip ir anksčiau, gali puikiai funkcionuoti, nors jis nebeatitiks esamų standartų. Objekto nepritaikymas neįgaliųjų poreikiams patenkinti – klasifikuojamas kaip funkcinis nusidėvėjimas.
Balai įrašomi Tvarkos aprašo 2 priedo, 2.3 eilės, 3 stulpelyje. |
Savivaldybės, Muziejai |
8. |
Savivaldybės ir/ar Europos Sąjungos skirtų lėšų muziejaus projektui, procentinės dalies kriterijus |
0–50 |
50 balų suteikiama, jei savivaldybės ir/ar Europos Sąjungos ir/ar kitų finansinių mechanizmų lėšos skirtos projektui sudaro 50 % ar daugiau viso projekto vertės. 40 balų suteikiama, jei savivaldybės ir/ar Europos Sąjungos ir/ar kitų finansinių mechanizmų lėšos skirtos projektui sudaro nuo 40 % iki 49 % viso projekto vertės. 30 balų suteikiama, jei savivaldybės ir/ar Europos Sąjungos ir/ar kitų finansinių mechanizmų lėšos skirtos projektui sudaro nuo 30 % iki 39 % viso projekto vertės. 20 balų suteikiama, jei savivaldybės ir/ar Europos Sąjungos ir/ar kitų finansinių mechanizmų lėšos skirtos projektui sudaro nuo 20 % iki 29 % viso projekto vertės. 10 balų suteikiama, jei savivaldybės ir/ar Europos Sąjungos ir/ar kitų finansinių mechanizmų lėšos skirtos projektui sudaro nuo 10 % iki 19 % viso projekto vertės. 0 balų suteikiama, jei savivaldybės ir/ar Europos Sąjungos ir/ar kitų finansinių mechanizmų lėšos skirtos projektui sudaro iki 9 % viso projekto vertės.
Šis kriterijus nurodo savivaldybių indėlį į projektą. Kuo didesnė dalis projekto vertės yra sudaroma iš savivaldybės ir/ar Europos Sąjungos ir/ar kitų finansinių mechanizmų skiriamų lėšų tuo daugiau balų yra skiriama. Kriterijaus rodiklis gaunamas savivaldybės ir/ar Europos Sąjungos ir/ar kitų finansinių mechanizmų skiriamas lėšas projektui dalinant iš visos to projekto vertės, išreiškiant procentais. Savivaldybės ir/ar Europos Sąjungos ir/ar kitų finansinių mechanizmų skirtų lėšų muziejaus projektui, procentinės dalies, apskaičiavimo formulė: d = ((s + e +k)/p) * 100 %; d – savivaldybės ir/ar Europos Sąjungos skirtų lėšų dalis projektui; s – savivaldybės lėšos; e – Europos Sąjungos lėšos; k – kitų finansinių mechanizmų lėšos; p – projekto pilna vertė*.
Pvz., savivaldybės skiriamos lėšos (s) yra 180 000 eurų, Europos Sąjungos lėšos (e) – 200 000 eurų, visa projekto vertė (p) – 1 500 000 eurų. d = ((s + e)/p) * 100 % d = (180 000 + 200 000)/1 500 000 * 100 %.= 25.33 % Kadangi 25.33% patenka į kriterijaus intervalo „nuo 20% iki 29 %“ ribas, todėl suteikiama 20 balų.
Balai įrašomi Tvarkos aprašo 2 priedo, 2.4 eilės, 3 stulpelyje |
Savivaldybės, vadovaudamosios savivaldybių tarybų, Regioninių tarybų sprendimais, Muziejai |
|
Kriterijai bibliotekoms |
|
|
|
9. |
Bibliotekos lankytojų kriterijus |
0–20 |
20 balų suteikiama, jei bibliotekos paskutinių kalendorinių metų lankytojų skaičius yra 250 000 ir daugiau. 15 balų suteikiama, jei bibliotekos paskutinių kalendorinių metų lankytojų skaičius yra nuo 200 000 iki 249 999. 10 balų suteikiama, jei bibliotekos paskutinių kalendorinių metų lankytojų skaičius yra nuo 140 000 iki 199 999. 5 balai suteikiami, jei bibliotekos paskutinių kalendorinių metų lankytojų skaičius yra nuo 100 000 iki 139 999. 0 balų suteikiama, jei bibliotekos paskutinių kalendorinių metų lankytojų skaičius yra iki 99 999.
Balai įrašomi Tvarkos aprašo 2 priedo, 3.1 eilės, 3 stulpelyje |
Bibliotekos, vadovaudamosios Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos statistiniais duomenimis (http://www.lnb.lt „Bibliotekininkui“ => „Lietuvos bibliotekų statistika“) |
10. |
Bibliotekos turimų ir išduodamų leidinių santykio kriterijus |
0–20 |
20 balų suteikiama, jei paskutinių kalendorinių metų, bibliotekos turimų ir išduodamų leidinių santykis yra 1,8 ir daugiau. 15 balų suteikiama, jei paskutinių kalendorinių metų, bibliotekos turimų ir išduodamų leidinių santykis yra nuo 1,4 iki 1,7. 10 balų suteikiama, jei paskutinių kalendorinių metų, bibliotekų turimų ir išduodamų leidinių santykis yra nuo 1,1 iki 1,3. 5 balai suteikiami, jei paskutinių kalendorinių metų, bibliotekų turimų ir išduodamų leidinių santykis yra nuo 0,9 iki 1. 0 balų suteikiama, jei paskutinių kalendorinių metų, bibliotekų turimų ir išduodamų leidinių santykis yra iki 0,8.
Balai įrašomi Tvarkos aprašo 2 priedo, 3.2 eilės, 3 stulpelyje |
Bibliotekos, vadovaudamosios Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos statistiniais duomenimis (http://www.lnb.lt „Bibliotekininkui“ => „Lietuvos bibliotekų statistika“) |
11. |
Bibliotekų pastatų nusidėvėjimo kriterijus |
0–15 |
15 balų suteikiama, jei bibliotekų pastatų nusidėvėjimas yra fizinis ir funkcinis. 10 balų suteikiama, jei bibliotekų pastatų nusidėvėjimas yra tik fizinis. 5 balai suteikiami, jei bibliotekų pastatų nusidėvėjimas yra tik funkcinis. 0 balų suteikiama, jei bibliotekų pastatai neturi minimalaus fizinio nusidėvėjimo.
Šis kriterijus nurodo bibliotekų pastatų būklę. Kriterijus nustatomas vadovaujantis bibliotekos pastatų fiziniu ir funkciniu nusidėvėjimu. Vertinami tik objektai, turintys ne mažesnį kaip 25 metų eksploatavimo laikotarpį ir 30 % fizinį nusidėvėjimą po statybos, rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto. Fizinis nusidėvėjimas rodo fizinius vertinamo objekto savybių pakitimus per tam tikrą laiką ir/ar esant tam tikrai atitinkamų funkcijų atlikimo apimčiai – naudojimo intensyvumui. Funkcinis nusidėvėjimas – tai vertinamo objekto funkcinių trūkumų atsiradimas per tam tikrą laikotarpį, rinkoje pasikeitus technologijai, dėl demografinių ar socialinių ir/ar kitų veiksnių. Funkcinis nusidėvėjimas reiškia, kad kažkas vertinamame objekte neatitinka, pvz., teisės aktų reikalavimų. Funkcinio nusidėvėjimo paveiktas vertinamas objektas, kaip ir anksčiau, gali puikiai funkcionuoti, nors jis nebeatitiks esamų standartų. Objekto nepritaikymas neįgaliųjų poreikiams patenkinti – klasifikuojamas kaip funkcinis nusidėvėjimas.
Balai įrašomi Tvarkos aprašo 2 priedo, 3.3 eilės, 3 stulpelyje. |
Savivaldybės, Bibliotekos |
12. |
Savivaldybės ir/ar Europos Sąjungos skirtų lėšų bibliotekos projektui, procentinės dalies kriterijus |
0–50 |
50 balų suteikiama, jei savivaldybės ir/ar Europos Sąjungos ir/ar kitų finansinių mechanizmų lėšos skirtos projektui sudaro 50 % ar daugiau viso projekto vertės. 40 balų suteikiama, jei savivaldybės ir/ar Europos Sąjungos ir/ar kitų finansinių mechanizmų lėšos skirtos projektui sudaro nuo 40 % iki 49 % viso projekto vertės. 30 balų suteikiama, jei savivaldybės ir/ar Europos Sąjungos ir/ar kitų finansinių mechanizmų lėšos skirtos projektui sudaro nuo 30 % iki 39 % viso projekto vertės. 20 balų suteikiama, jei savivaldybės ir/ar Europos Sąjungos ir/ar kitų finansinių mechanizmų lėšos skirtos projektui sudaro nuo 20 % iki 29 % viso projekto vertės. 10 balų suteikiama, jei savivaldybės ir/ar Europos Sąjungos ir/ar kitų finansinių mechanizmų lėšos skirtos projektui sudaro nuo 10 % iki 19 % viso projekto vertės. 0 balų suteikiama, jei savivaldybės ir/ar Europos Sąjungos ir/ar kitų finansinių mechanizmų lėšos skirtos projektui sudaro iki 9 % viso projekto vertės.
Šis kriterijus nurodo savivaldybių indėlį į projektus.. Kuo didesnė dalis projekto vertės yra sudaroma iš savivaldybės ir/ar Europos Sąjungos ir/ar kitų finansinių mechanizmų skiriamų lėšų tuo daugiau balų yra skiriama. Kriterijaus rodiklis gaunamas savivaldybės ir/ar Europos Sąjungos ir/ar kitų finansinių mechanizmų skiriamas lėšas projektui dalinant iš visos to projekto vertės, išreiškiant procentais. Savivaldybės ir/ar Europos Sąjungos ir/ar kitų finansinių mechanizmų skirtų lėšų kultūros centro projektui, procentinės dalies, apskaičiavimo formulė: d = ((s + e + k)/p) * 100 %; d – savivaldybės ir/ar Europos Sąjungos skirtų lėšų dalis projektui; s – savivaldybės lėšos; k – kitų finansinių mechanizmų lėšos; e – Europos Sąjungos lėšos; p – projekto pilna vertė*.
Pvz., savivaldybės skiriamos lėšos (s) yra 180 000 eurų, Europos Sąjungos lėšos (e) – 200 000 eurų, visa projekto vertė (p) – 1 500 000 eurų. d = ((s + e)/p) * 100 % d = (180 000 + 200 000)/1 500 000 * 100 %.= 25.33 % Kadangi 25.33 % patenka į kriterijaus intervalo „nuo 20 % iki 29 %“ ribas, todėl suteikiama 20 balų.
Balai įrašomi Tvarkos aprašo 2 priedo, 3.4 eilės, 3 stulpelyje. |
Savivaldybės, vadovaudamosios savivaldybių tarybų, Regioninių tarybų sprendimais, Bibliotekos |
______________
Papildyta priedu:
Nr. ĮV-985, 2016-12-13, paskelbta TAR 2016-12-13, i. k. 2016-28812
Kultūros srities investicijų projektų įrašymo į
planuojamų metų Valstybės investicijų
programą tvarkos aprašo
2 priedas
KULTŪROS CENTRŲ, BIBLIOTEKŲ IR MUZIEJŲ INVESTICIJŲ PROJEKTŲ ATRANKOS KRITERIJAMS IR JŲ REIKŠMĖMS LENTELĖ
Eil. Nr. |
Investicijų projektų atrankos kriterijai |
Atrankos kriterijų reikšmė (skaičiais) |
Atrankos kriterijaus reikšmė (balais) |
1 |
2 |
3 |
4 |
1. Kriterijai kultūros centrams: |
|||
1.1 |
Lankytojų ir dalyvių skaičiaus kultūros centruose kriterijus |
|
|
1.2. |
Gyventojų įtraukimo į kultūrinę veiklą kriterijus |
|
|
1.3. |
Kultūros centrų pastatų nusidėvėjimo kriterijus |
|
|
1.4. |
Savivaldybės ir Europos Sąjungos skirtų lėšų kultūros centro projektui, procentinės dalies kriterijus |
|
|
2. Kriterijai muziejams: |
|||
2.1. |
Muziejaus lankytojų skaičiaus kriterijus |
|
|
2.2. |
Muziejaus edukacinių užsiėmimų dalyvių skaičiaus kriterijus |
|
|
2.3. |
Muziejų pastatų nusidėvėjimo kriterijus |
|
|
2.4. |
Savivaldybės ir Europos Sąjungos skirtų lėšų muziejaus investicijų projektui, procentinės dalies kriterijus |
|
|
3. Kriterijai bibliotekoms: |
|||
3.1. |
Bibliotekos lankytojų kriterijus |
|
|
3.2. |
Bibliotekos turimų ir išduodamų leidinių santykio kriterijus |
|
|
3.3. |
Bibliotekų pastatų nusidėvėjimo kriterijus |
|
|
3.4. |
Savivaldybės ir Europos Sąjungos skirtų lėšų bibliotekų investicijų projektui, procentinės dalies kriterijus |
|
|
Iš viso: |
|
|
Išvada (pildo Kultūros ministerijos specialistas)
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
______________
Papildyta priedu:
Nr. ĮV-985, 2016-12-13, paskelbta TAR 2016-12-13, i. k. 2016-28812
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Įsakymas
Nr. ĮV-620, 2016-07-15, paskelbta TAR 2016-07-18, i. k. 2016-20727
Dėl Lietuvois Respublikos kultūros ministro 2016 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. ĮV-537 „Dėl Kultūros srities investicijų projektų įtraukimo į planuojamų metų valstybės investicijų programą tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo
2.
Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Įsakymas
Nr. ĮV-985, 2016-12-13, paskelbta TAR 2016-12-13, i. k. 2016-28812
Dėl Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2016 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. ĮV-537 „Dėl Kultūros srities investicijų projektų įtraukimo į planuojamų metų valstybės investicijų programą tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo
3.
Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Įsakymas
Nr. ĮV-960, 2017-09-28, paskelbta TAR 2017-09-28, i. k. 2017-15266
Dėl Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2016 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. ĮV-537 „Dėl kultūros srities investicijų projektų įtraukimo į planuojamų metų valstybės investicijų programą tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo