Suvestinė redakcija nuo 2018-01-01 iki 2020-06-15
Įsakymas paskelbtas: TAR 2016-11-21, i. k. 2016-27168
LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL STATYBOS TECHNINIO REGLAMENTO STR 1.01.03:2017
„STATINIŲ KLASIFIKAVIMAS“ PATVIRTINIMO
2016 m. spalio 27 d. Nr. D1-713
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (2016 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XII-2573 redakcija) 2 straipsnio 20 ir 30 dalimis, 4 straipsnio 3 dalimi ir 24 straipsnio 20 dalimi:
1. T v i r t i n u statybos techninį reglamentą STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ (pridedama).
2. P r i p a ž į s t u netekusiais galios:
2.1. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymą Nr. D1-813 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.06:2013 „Ypatingi statiniai“ patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais;
2.2. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymą Nr. D1-812 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais;
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1 –713
STATYBOS TECHNINIS REGLAMENTAS STR 1.01.03:2017
„STATINIŲ KLASIFIKAVIMAS“
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šis statybos techninis reglamentas (toliau – Reglamentas) nustato:
2. Statiniai, atsižvelgiant į galimą žalą jų avarijos atveju, skirstomi į nesudėtinguosius, neypatinguosius ir ypatinguosius statinius [3.3]. Šis reglamentas nenustato statinių priskyrimo neypatingiesiems statiniams reikalavimų. Statiniai priskiriami neypatingiesiems statiniams vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 28 dalimi.
II sKYRIUS
NUORODOS
3. Reglamente pateikiamos nuorodos į šiuos dokumentus:
3.26. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimą Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“;
3.27. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 29 d. nutarimą Nr. 817 „Dėl teisės aktų, būtinų Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymui įgyvendinti, patvirtinimo“;
3.28. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimą Nr. 966 „Dėl Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatų ir Pavojingųjų medžiagų ir mišinių sąrašo, jų kvalifikacinių kiekių nustatymo ir cheminių medžiagų bei mišinių priskyrimo pavojingosioms medžiagoms kriterijų aprašo patvirtinimo“;
3.29. Šilumos tiekimo tinklų ir šilumos punktų įrengimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. 1-160 „Dėl Šilumos tiekimo tinklų ir šilumos punktų įrengimo taisyklių patvirtinimo“;
3.30. Suskystintų naftos dujų sistemų eksploatavimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos ūko ministro 2008 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. 4-331 „Dėl Suskystintų naftos dujų sistemų eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“;
3.31. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymą Nr. D1-367/3D-342 „Dėl Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“;
3.32. kelių techninį reglamentą KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. D1-11/3-3 „Dėl kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ patvirtinimo“;
3.33. statybos techninį reglamentą STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 390 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ patvirtinimo“;
3.34. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2016 m. gegužės 17 d. įsakymą Nr. 1-162 „Dėl Skirstomųjų dujotiekių įrengimo taisyklių patvirtinimo“;
3.35. statybos techninį reglamentą STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“, patvirtinimo“;
3.36. statybos techninį reglamentą STR 2.02.08:2012 „Automobilių saugyklų projektavimas“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. D1-83 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.08:2012 „Automobilių saugyklų projektavimas“ patvirtinimo“;
3.37. statybos techninį reglamentą STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai”, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-933 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, patvirtinimo pakeitimo“.
3.38. statybos techninį reglamentą STR 2.06.02:2001 „Tiltai ir tuneliai. Bendrieji reikalavimai“, patvirtintą 2001 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 319 „Dėl STR 2.06.02:2001 „Tiltai ir tuneliai. Bendrieji reikalavimai“ patvirtinimo;
3.39. statybos techninį reglamentą STR 2.02.06:2004 „Hidrotechnikos statiniai. Pagrindinės nuostatos“ patvirtintą, 2004 m. spalio 18 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-538 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.06:2004 „Hidrotechnikos statiniai. Pagrindinės nuostatos“ patvirtinimo“;
3.40. techninį reglamentą „Keleiviniai lynų keliai“ patvirtintą 2002 m. spalio 25 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir aplinkos ministro įsakymu Nr. 137/559 „Dėl techninio reglamento „Keleiviniai lynų keliai“ patvirtinimo;
3.41. Degalinių eksploatavimo taisykles, patvirtintas 2009 m. balandžio 16 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-37 „Dėl Degalinių eksploatavimo taisyklių patvirtinimo”;
3.42. statybos techninį reglamentą STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ patvirtinimo“;
3.43. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2001 m. rugsėjo 26 d. įsakymą Nr. 124 „Dėl Įrenginių techninės būklės tikrinimo įstaigų prižiūrimų ir valstybės registre registruojamų potencialiai pavojingų įrenginių (nurodant jų parametrus) sąrašo patvirtinimo;
3.44. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gruodžio 21 d. įsakymą Nr. 4-457 „Dėl Įgaliotų įstaigų prižiūrimų ir valstybės registre registruojamų potencialiai pavojingų įrenginių (nurodant jų parametrus) sąrašo patvirtinimo“;
3.45. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 11 d. įsakymą Nr. 1-291 „Dėl Įgaliotų įstaigų prižiūrimų ir valstybės registre registruojamų potencialiai pavojingų įrenginių (nurodant jų parametrus) sąrašo patvirtinimo“;
3.46. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. lapkričio 9 d. įsakymą Nr. A1-246 „Dėl Įgaliotų įstaigų prižiūrimų ir valstybės registre registruojamų potencialiai pavojingų įrenginių (nurodant jų parametrus) sąrašo patvirtinimo“;
3.47. slėginių įrenginių techninį reglamentą, patvirtintą Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2000 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 349 „Dėl slėginių įrenginių techninio reglamento tvirtinimo“;
III sKYRIUS
PAGRINDINĖS SĄVOKOS
4. Reglamente vartojamos sąvokos atitinka jų apibrėžtis, pateiktas [3.2 − 3.41] nurodytuose teisės aktuose. Kitos Reglamente vartojamos sąvokos:
4.1. elingas – konstrukciškai su krantu sujungtas vieno aukšto statinys be pastogės patalpų (mansardos, mezonino) vidaus vandenų uosto, prieplaukos teritorijoje ar akvatorijoje, skirtas laivams, jachtoms, valtims iškelti iš vandens, laikyti ir remontuoti. Elinge gali būti projektuojamos ir įrengiamos tik laivų, jachtų, valčių laikymo, remonto, persirengimo, tualeto ir dušo patalpos;
4.2. energetikos pastatai:
4.2.1. energijos gavybos ir gamybos pastatai – įvairių tipų elektrinių, katilinių, naftos perdirbimo ir kiti gamybiniai pastatai skirti energijos ar energijos išteklių gavybai, gamybai, perdirbimui;
4.2.2. energijos perdavimui ar skirstymui naudojami pastatai – pastatai, kuriuose įrengti gamtinių dujų slėgio reguliavimo įrenginiai, apskaitos, valymo, odoravimo, pašildymo įrenginiai ir/ar kompresoriai, transformatorinės, transformatorių pastotės, skirstomieji punktai, srovės keitikliai, kitų rūšių energijos perdavimui ar skirstymui skirti pastatai;
4.3. garažas – patalpa ar atskiras pastatas, skirtas transporto priemonėms laikyti ir (ar) remontuoti;
4.4. statinio priklausiniai – savarankiški prie pagrindinio statinio priskirti statiniai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu statiniu. Dviejų ar daugiau statinių sujungimas nedaro nė vieno iš tokių statinių kito priklausiniu, jeigu nėra priklausiniams būdingų požymių [3.1];
4.5. atraminė sienelė – inžinerinis statinys, kuriuo sulaikomas už jo esantis gruntas, kad negriūtų ar nešliaužtų;
4.6. stoginė – žmonėms ar daiktams pridengti nuo kritulių ir saulės skirtas inžinerinis statinys, kurį sudaro stogas ant stulpų (gali būti su galinėmis sienomis ar be jų). Stoginė gali būti atskiras statinys ar kito statinio priestatas;
4.7. vėjo elektrinė – elektros energijos gamintojo nuosavybės ar kita teise valdomas energetikos objektas, elektros energijai iš vėjo energijos gaminti, susidedantis iš vieno ar daugiau tarpusavyje technologiškai susijusių elektros energiją generuojančių įrenginių;
IV SKYRIUS
STATINIŲ KLASIFIKAVIMAS PAGAL JŲ NAUDOJIMO PASKIRTĮ
PIRMASIS SKIRSNIS
PASTATŲ IR INŽINERINIŲ STATINIŲ PAGRINDINĖ NAUDOJIMO PASKIRTIS
5. Statiniai skirstomi į pastatus ir inžinerinius statinius [3.3]:
5.1. Pastatai pagal paskirtį skirstomi į dvi grupes [3.26]:
5.1.2. negyvenamuosius pastatus.
Pastatas priskiriamas vienai ar kitai paskirties grupei (pogrupiui), jeigu jo visas bendrasis plotas arba didžiausioji jo dalis naudojama tai paskirčiai.
Kai pastatą sudaro įvairių paskirčių patalpos, suformuotos ar numatomos suformuoti atskirais nekilnojamojo turto objektais, pastato paskirtis nustatoma tokia tvarka: pirmiausia nustatoma pastato paskirties grupė pagal didžiausią atskirų paskirties grupių patalpų, suformuotų ar numatomų suformuoti atskirais nekilnojamojo turto objektais, suminį bendrąjį plotą. Tada nustatomas paskirties grupės pogrupis pagal didžiausią visų tos paskirties grupės pogrupių patalpų, suformuotų ar numatomų suformuoti atskirais nekilnojamojo turto objektais, bendrąjį suminį plotą.
Įvairių paskirčių patalpos, formuojamos ar numatomos suformuoti atskirais nekilnojamaisiais daiktais, turi atitikti normatyvinių statybos techninių, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų ir kitų teisės aktų joms nustatytus reikalavimus. Gyvenamosios paskirties patalpos negyvenamosios paskirties pastatuose turi būti atskirtos nuo kitos paskirties patalpų atitvaromis, turi turėti atskirus įėjimus ir atskirtas (atjungimo ventiliais, apskaitos prietaisais, sklendėmis ir pan.) inžinerines sistemas.
Papunkčio pakeitimai:
Nr. D1-962, 2017-11-29, paskelbta TAR 2017-11-30, i. k. 2017-19072
ANTRASIS SKIRSNIS
gyvenamieji pastatai
6. Gyvenamieji pastatai pagal tipą skirstomi į pogrupius [3.26]:
6.3 gyvenamosios paskirties (trijų ir daugiau butų (daugiabučiai) pastatai – skirti gyventi trim šeimoms ir daugiau. Negyvenamosios paskirties patalpos gyvenamosios paskirties pastatuose turi būti atskirtos nuo kitos paskirties patalpų atitvaromis, turi turėti atskirus įėjimus ir atskirtas (atjungimo ventiliais, apskaitos prietaisais, sklendėmis ir pan.) inžinerines sistemas;
Papunkčio pakeitimai:
Nr. D1-962, 2017-11-29, paskelbta TAR 2017-11-30, i. k. 2017-19072
6.4 gyvenamosios paskirties (įvairių socialinių grupių asmenims) pastatai – skirti gyventi įvairių socialinių grupių asmenims (bendrabučiai, vaikų namai, prieglaudos, globos namai, šeimos namai, vienuolynai ir pan.). Negyvenamosios paskirties patalpos gyvenamosios paskirties pastatuose turi būti atskirtos nuo kitos paskirties patalpų atitvaromis, turi turėti atskirus įėjimus ir atskirtas (atjungimo ventiliais, apskaitos prietaisais, sklendėmis ir pan.) inžinerines sistemas.
Papunkčio pakeitimai:
Nr. D1-962, 2017-11-29, paskelbta TAR 2017-11-30, i. k. 2017-19072
TREČIASIS SKIRSNIS
NEGYVENAMieji PASTATAI
7. Negyvenamieji pastatai pagal paskirtį skirstomi į pogrupius [3.26]:
7.1. viešbučių paskirties pastatai – trumpalaikio apgyvendinimo pastatai (viešbučiai, moteliai ir svečių namai);
7.2. administracinės paskirties pastatai – pastatai administraciniams tikslams (bankai, paštas, valstybės ir savivaldybės įstaigos, ambasados, teismai, kiti įstaigų ir organizacijų administraciniai pastatai);
7.3. prekybos paskirties pastatai – skirti didmeninei ir mažmeninei prekybai (parduotuvės, degalinių operatorinės su prekybos sale, vaistinės, knygynai, prekybos paviljonai ir kiti pastatai);
7.4. paslaugų paskirties pastatai – skirti paslaugoms teikti (tarp jų buities) ir buitiniam aptarnavimui: pirtys, grožio salonai, skalbyklos, taisyklos, remonto dirbtuvės, priėmimo − išdavimo punktai, autoservisai, plovyklos, laidojimo namai, krematoriumai ir kiti pastatai;
7.5. maitinimo paskirties pastatai – skirti žmonėms maitinti: valgyklos, restoranai, kavinės, barai ir kiti pastatai;
7.6. transporto paskirties pastatai – skirti transporto reikmėms – susiję su transportavimu (oro uosto, jūros ir upių laivyno, geležinkelio ir autobusų stočių pastatai, judėjimo postų, dispečerinių, iešmų postai, uosto terminalai, signalų perdavimo, švyturių, muitinių pastatai ir kiti pastatai);
7.7. garažų paskirties pastatai – pastatai, skirti transporto priemonėms laikyti ir (ar) remontuoti: automobilių garažai, antžeminės automobilių saugyklos, elingai, geležinkelio vagonų depai, autobusų ir troleibusų garažai, orlaivių angarai, laivų ir aerostatų elingai ir panašiai);.
7.8. gamybos, pramonės paskirties pastatai – gamybai skirti pastatai (gamyklos, dirbtuvės, produkcijos pramonės perdirbimo įmonės, kalvės, energetikos pastatai (energetikos gavybos ir gamybos pastatai, energijos perdavimui ar skirstymui naudojami pastatai), gamybinės laboratorijos, kūrybinės dirbtuvės (išskyrus skirtas savo ar savo šeimos reikmėms ir (arba) kuriose vienu metu dirba ne daugiau kaip 5 žmonės ir nenaudojami potencialiai pavojingi įrenginiai), skerdyklos ir kita);
7.9. sandėliavimo paskirties pastatai – pastatai, pagal savo tiesiginę paskirtį naudojami sandėliuoti: saugyklos, bendro naudojimo sandėliai, specialūs sandėliai, kiti pastatai, naudojami produkcijai laikyti ir saugoti;
7.10. kultūros paskirties pastatai – skirti kultūros reikmėms: kino teatrai, teatrai, kultūros namai, klubai, bibliotekos, muziejai, archyvai, parodų centrai, planetariumai, radijo ir televizijos pastatai ir kiti pastatai;
7.11. mokslo paskirties pastatai – skirti švietimo ir mokslo reikmėms: institutai ir mokslinio tyrimo įstaigos, observatorijos, meteorologijos stotys, laboratorijos (išskyrus gamybines laboratorijas), bendrojo lavinimo, profesinės ir aukštosios mokyklos, vaikų darželiai, lopšeliai ir kiti pastatai;
7.12. gydymo paskirties pastatai – pastatai gydymo tikslams, t. y. pastatai, kuriuose teikiama medicininė pagalba ir priežiūra sergantiems žmonėms (ligoninės, klinikos, poliklinikos, sanatorijos, reabilitacijos centrai, specialiųjų įstaigų sveikatos apsaugos pastatai, gydyklų pastatai, medicininės priežiūros įstaigų slaugos namai ir kita) veterinarijos gydyklų pastatai;
7.13. poilsio paskirties pastatai – pastatai skirti poilsiui (poilsio namai, turizmo centrai, kempingų pastatai, kaimo turizmo pastatai, vasarnamiai, medžioklės nameliai ir kiti poilsio pastatai);
7.14. sporto paskirties pastatai – pastatai skirti sportuoti: sporto salių, teniso kortų, baseinų, čiuožyklų, jachtklubų, šaudyklų, stadionų, maniežų ir kiti pastatai;
7.15. religinės paskirties pastatai – pastatai skirti religiniams tikslams: bažnyčios, cerkvės, koplyčios, sinagogos, maldos namai, katedros ir kiti religiniams tikslams naudojami pastatai;
7.16. specialiosios paskirties pastatai – pastatai skirti specialiesiems tikslams (kareivinių pastatai, kalėjimai, pataisos darbų kolonijos, tardymo izoliatoriai, policijos, priešgaisrinių ir gelbėjimo tarnybų pastatai, slėptuvės, pasienio kontrolės punktai ir kiti pastatai) ;
7.17. pagalbinio ūkio paskirties pastatai – sodybų ūkio pastatai, pagalbinio ūkio pastatai (tvartai, daržinės, sandėliai, garažai, vasaros virtuvės, dirbtuvės, pirtys, kietojo kuro sandėliai (malkinės) ir panašiai, kurie tarnauja pagrindiniam daiktui;
7.18. kitos (fermų) paskirties pastatai – pastatai galvijams, gyvuliams, paukščiams auginti (kiaulidės, karvidės, arklidės, veršidės, paukštidės ir kita);
7.19. kitos (ūkio) paskirties pastatai – žemės ūkiui tvarkyti skirti pastatai (svirnai, angarai, garažai ir kita);
7.20. kitos (šiltnamių) paskirties pastatai – augalams auginti skirti pastatai (šiltnamiai, oranžerijos, žiemos sodai ir kita);
KETVIRTASIS SKIRSNIS
SUSISIEKIMO KOMUNIKACIJOS
8. Susisiekimo komunikacijos pagal paskirtį skirstomos į pogrupius [3.26]:
8.1. keliai – inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelio elementai yra šie: žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai kitos vandens nuleidimo sistemos, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdiniai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kiti įrenginiai su šių elementų užimama žeme;
8.2. gatvės – keliai ar jų ruožai, esantys miesto ar kaimo gyvenamosios vietovės teritorijoje, paprastai turintys pavadinimą;
8.3. geležinkelio kelias – inžinerinis statinys, kurį sudaro žemės sankasa, viršutinė kelio konstrukcija (balasto sluoksnis, pabėgiai, bėgiai), geležinkelio tiltai, viadukai, tuneliai ir pralaidos, iešmai, pervažos, užtveriamieji statiniai, platformos ir kiti inžineriniai statiniai;
8.4. oro uostų statiniai – oro uostų pakilimo, tūpimo, riedėjimo takai, peronai, orlaivių stovėjimo ir specialiosios aikštelės, skrydžių valdymo statiniai, radiotechniniai, elektros apšvietimo, signalinių žiburių ir kiti įrenginiai;
8.5. vandens uostų statiniai – vandens uostų krantinės, elingai, dokai, prieplaukų statiniai, molai, atitveriamos dambos, šalivagės ir kiti inžineriniai statiniai;
8.6. kiti transporto statiniai – tiltai, viadukai, estakados, pėsčiųjų tiltai, tuneliai, kelių pralaidos, lynų keliai, atraminės sienelės, praginos, triukšmą slopinančios sienelės, gyvūnijos atitvarai, platformos, pervažos, užtveriamieji statiniai ir įrenginiai, pridengtos ir požeminės perėjos, (išskyrus nurodytus 8.1 ir 8.3 punktuose) ir kiti, kurie nėra pastatai.
PENKTASIS SKIRSNIS
INŽINERINIAI TINKLAI
9. Inžineriniai tinklai pagal paskirtį skirstomi į pogrupius [3.26]:
9.1. naftos tinklai – magistraliniai naftotiekiai ir produktotiekiai; skirstomieji naftos ir naftos produktų vamzdynai (naftai ar naftos produktams perkrauti ir (ar) transportuoti iki technologinių įrenginių); naftos perdirbimo įrenginiai, naftos ir naftos produktų terminalai ir saugyklos, kiti inžineriniai statiniai;.
9.2 dujų tinklai – magistraliniai dujotiekiai, didesnio kaip 5 bar, bet ne didesnio kaip 16 bar didžiausiojo darbinio slėgio skirstomieji dujotiekiai ir (ar) vartotojo įvadai, suskystintų gamtinių dujų įrenginiai, gamtinių dujų saugyklos, suskystintų naftos dujų sistema, kurią sudaro skirstomieji dujotiekiai, ir kiti inžineriniai statiniai;
Papunkčio pakeitimai:
Nr. D1-962, 2017-11-29, paskelbta TAR 2017-11-30, i. k. 2017-19072
9.3. vandentiekio tinklai − magistraliniai, skirstomieji ir įvadiniai tinklų vamzdynai šaltam ir karštam vandeniui tiekti, arteziniai šuliniai, hidrantai, rezervuarai, vandentiekio bokštai, giluminiai vandentiekio gręžiniai, kurie yra statiniai, kiti inžineriniai statiniai;
9.4. šilumos tinklai – magistraliniai, skirstomieji ir įvadiniai tinklų vamzdynai šilumai perduoti ir kiti inžineriniai statiniai. Šilumos perdavimo tinklus sudaro statinių ir įrenginių kompleksas, susidedantis iš vamzdynų, uždaromosios ir reguliuojamosios armatūros, siurblių, kontrolės ir matavimo prietaisų ir kitų elementų, kuriais šilumnešis (termofikacinis vanduo, garas ir panašiai)
iš šilumos šaltinio perduodamas ir skirstomas vartotojams;
9.5. nuotekų šalinimo tinklai − nuotekų surinkimo tinklai (nuotekų šalinimo kolektoriai, nuotekų rinktuvai, nuotekų tinklų išvadai), nuotekų slėginiai tinklai, drenažo tinklai ir kiti;
9.6. elektros tinklai − perdavimo, tiesioginių linijų elektros tinklai, transporto (troleibusų, tramvajų, geležinkelių riedmenų) kontaktiniai tinklai, kiti inžineriniai statiniai;
9.7. ryšių (telekomunikacijų) tinklai (elektroninių ryšių tinklai pagal [3.14]) – kolektoriai, bokštai, stiebai ir kiti inžineriniai statiniai, skirti elektroninių ryšių veiklai;
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
HIDROTECHNIKOS STATINIAI
10. Hidrotechnikos statiniai [3.26] – statiniai ir įrenginiai vandens ištekliams naudoti ir aplinkai nuo žalingo vandens poveikio saugoti. Užtvankos, dambos, hidroelektrinės, derivacinės elektrinės, hidroakumuliacinės elektrinės, siurblinės, vandens ėmyklos, krantinės, dokai, prieplaukos, molai, vandens pralaidos, vandenvietės ir vandenruošos statiniai statiniai, nusodintuvai, kanalai ir jų statiniai, upių vagotvarkos statiniai, krantosaugos statiniai, žuvininkystės statiniai, laivininkystės statiniai, bangolaužiai, jūros naftos ir dujų gavybos statiniai, akvedukai, diukeriai, bunos, polderiai, žuvų pralaidos, melioracijos statiniai vandens ištekliams naudoti ir aplinkai nuo žalingo vandens poveikio saugoti, kiti hidrotechnikos statinių požymius atitinkantys inžineriniai statiniai.
SEPTINTASIS SKIRSNIS
KITI INŽINERINIAI STATINIAI
11. Sporto paskirties inžineriniai statiniai [3.26] − sporto aikštynai, naudojami žaidimams atvirame ore (futbolui, krepšiniui, beisbolui, regbiui, vandens sportui ir panašiai), mašinų, dviračių ar arklių lenktynių keliai ir kiti inžineriniai statiniai, kurie nėra pastatai.
12. Kitos paskirties inžineriniai statiniai [3.26] − fortai, bunkeriai, šaudyklos, techniniai stebėjimo bokštai, sąvartynai, atsinaujinančių išteklių energiją naudojantys energijos gamybos statiniai (vėjo elektrinės, saulės šviesos energijos elektrinės, saulės šilumos energijos kolektoriai ir kiti), transporterių galerijos, estrados, nuotekų valyklos statiniai ir kiti inžineriniai statiniai, neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo, kurie tarnauja pagrindiniam daiktui (tvoros, kiemo aikštelės, lauko tualetai, stoginės, pavėsinės, atraminės sienelės, šachtiniai šuliniai, lieptai, mėšlidės, aplinkos tvarkymo elementai ir panašiai).
V SKYRIUS
YPATINGIEJI STATINIAI
PIRMASIS SKIRSNIS
statinių priskyrimo
YPATINGIESIEMS statiniams POŽYMIAI
13.Ypatingųjų statinių kategorijai priskiriami statiniai, kaip nustatyta Statybos įstatymo [3.3] 2 straipsnio 20 dalyje − statiniai, kuriuose naudojamos ar saugomos pavojingosios medžiagos (pagal nustatytus jų ribinius kiekius); statinys, kuriame yra potencialiai pavojingų įrenginių ar atliekami potencialiai pavojingi darbai; sudėtingos konstrukcijos ir sudėtingų technologijų statinys (pagal šio Reglamento 1 lentelėje nustatytus sudėtingumo požymius ir techninius parametrus); visuomenės poreikiams naudojamas pastatas, kuriame vienu metu būna daugiau kaip 100 žmonių; aukštybinis (daugiau kaip 5 aukštų) daugiabutis gyvenamasis namas; kultūros paveldo statinys [3.43–3.48].
ANTRASIS SKIRSNIS
YPATINGŲJŲ STATINIŲ KATEGORIJAI PRISKIRIAMŲ STATINIŲ SĄRAŠAS
1 lentelė
|
Eil. Nr. |
Statiniai |
Statinių požymiai ir techniniai parametrai |
|
Gyvenamieji pastatai |
||
|
1.
|
Gyvenamosios paskirties pastatai
|
20 m ir aukštesni
įgilinti 7 m ir daugiau skaičiuojant nuo pastatu užstatyto žemės paviršiaus vidutinės altitudės
konsolinių pastato dalių laikančiosios konstrukcijos, išsikišančios nuo fasado plokštumos daugiau kaip 3 m
pastatai, kurių laikančiosios konstrukcijos tarp atramų (angos) ilgesnės kaip 12 m
pastato bendras plotas didesnis kaip 2000 m2 |
|
Negyvenamieji pastatai |
||
|
2. |
Energetikos pastatai |
statiniai, kuriuose vykdoma 5 MW ir (ar) didesnės galios elektros ir šilumos gamyba |
|
3. |
Degalinės |
visi statiniai, išskyrus teisės aktais priskiriamus nesudėtingiesiems |
|
Kiti negyvenamieji pastatai nenurodyti 2 ir 3 punktuose |
||
|
4.
|
Negyvenamosios paskirties pastatai
|
20 m ir aukštesni
įgilinti 7 m ir daugiau skaičiuojant nuo pastatu užstatyto žemės paviršiaus vidutinės altitudės
konsolinių pastato dalių laikančiosios konstrukcijos, išsikišančios nuo fasado plokštumos daugiau kaip 3 m
pastatai, kurių laikančiosios konstrukcijos tarp atramų (angos) ilgesnės kaip 12 m
pastato bendras plotas didesnis kaip 2000 m2
naudojamos 100 m3 ir didesnės 1 grupės takiųjų medžiagų talpyklos |
|
Susisiekimo komunikacijos |
||
|
5. |
Keliai ir gatvės |
valstybinės reikšmės keliai ir A, B, C kategorijų gatvės |
|
6. |
Geležinkelio keliai |
riedmenų greitis 60 km/h ir daugiau arba yra kontaktinis elektros tiekimo tinklas |
|
7.
|
Kelio statiniai: tiltai, viadukai, estakados, tuneliai, požeminės ir virš žemės esančios pėsčiųjų perėjos |
kurių konstrukcijos nuo žemės (vandens) paviršiaus konstrukcijų įrengimo vietose įgilintos daugiau kaip 7 m
statiniai, kurių laikančiosios konstrukcijos tarp atramų (angos) ilgesnės kaip 12 m
20 m ir aukštesni
statiniai ypatingiems statiniams priskiriamuose keliuose |
|
8.
|
Oro uosto statiniai, aerodromai |
kilimo, tūpimo, riedėjimo takai su dirbtine danga, peronas su dirbtine danga |
|
9.
|
Vandens uostų statiniai (krantinės, prieplaukos) |
aukštis nuo krantinės (prieplaukos) viršaus (kordono) altitudės iki vandens telkinio dugno ties krantine (prieplauka) didesnis kaip 7 m |
|
Inžineriniai tinklai |
||
|
10. |
Šilumos tinklai |
magistraliniai šilumos perdavimo tinklai didesnio kaip 16 bar slėgio, kurių vidinis skersmuo didesnis kaip 100 mm, ir jų technologiniai priklausiniai |
|
11. |
Dujų, naftos tinklai |
magistraliniai dujotiekiai ir jų technologiniai priklausiniai (išskyrus kompresorių, dujų skirstymo, dujų apskaitos ir(ar) slėgio reguliavimo stočių teritorijoje esančius ryšių įrangos ir apsaugos postų pastatus, lauko tualetus, kabelių kanalus, stočių ir kontrolinio įtaiso paleidimo/priėmimo kamerų, uždarymo įtaisų teritorijoje esančius vidaus (vietinės reikšmės) kelius, aikšteles, tvoras ir privažiavimo prie šių teritorijų kelius), skirstomieji dujotiekiai, kurių slėgio (bar) ir skersmens (mm) sandauga lygi arba didesnė kaip 3500, magistraliniai naftotiekiai (produktotiekiai) ir jų technologiniai priklausiniai |
|
12. |
Elektros tinklai |
110 kV ir aukštesnės įtampos elektros perdavimo tinklai ir jų technologiniai priklausiniai (išskyrus transformatorių pastočių, skirstyklų ir srovės keitiklių, teritorijoje esančius kelius, aikšteles, tvoras, ryšių įrangos ir apsaugos postų pastatus, lauko tualetus, kabelių kanalus ir privažiavimo prie šių teritorijų kelius) |
|
13. |
Vandentiekio, nuotekų šalinimo tinklai |
vandentiekio tinklai, nuotekų tinklų kolektoriai, kurių vidinis skersmuo didesnis kaip 500 mm |
|
Hidrotechnikos statiniai |
||
|
14. |
Užtvankos, dambos |
kai patvankos aukštis didesnis kaip 4 m arba vandens tūris tvenkinyje daugiau kaip 100 000 m3 |
|
15. |
Vandenvietės ir vandenruošos statiniai |
300 m3/d ir didesnio našumo |
|
16.
|
Krantinės, prieplaukos |
aukštis nuo krantinės (prieplaukos) viršaus (kordono) altitudės iki vandens telkinio dugno ties krantine (prieplauka) didesnis kaip 7 m |
|
Kiti inžineriniai statiniai |
||
|
17. |
Sporto paskirties inžineriniai statiniai |
kuriuose įrengta daugiau kaip 1000 stacionarių vietų žiūrovams |
|
18. |
Nuotekų valyklos |
500 m3/d ir didesnio našumo |
|
19. |
Sąvartynai |
kuriuose numatyta saugoti 50 000 t ir daugiau atliekų |
|
Statiniai neatsižvelgiant į jų naudojimo paskirtį |
||
|
20.
|
Naudingųjų iškasenų gavybos, tiekimo ir naudojimo požeminiai ir antžeminiai statiniai |
30 m ir aukštesni
įgilinti daugiau kaip 7 m skaičiuojant nuo vidutinės žemės paviršiaus altitudės iki įgilinimo (grindų) paviršiaus |
|
21.
|
Bokštai, stiebai, radiolokatoriai, skrydžių valdymo bokštai, vėjo elektrinės, vandentiekio bokštai, vandens aušyklos, ir kiti panašūs inžineriniai statiniai |
30 m ir aukštesni
|
|
22. |
Inžineriniai tinklai |
visi vamzdynai, kurių didžioji dalis tiesiama giliau kaip 3 m po vandeniu ir visi inžineriniai tinklai, kurių didžioji dalis įgilinama daugiau kaip 7 m, skaičiuojant nuo žemės ar vandens paviršiaus konkrečiose tiesimo vietose iki vamzdyno ar inžinerinio tinklo konstrukcijos apačios
visi vamzdynai, tiesiami giliau kaip 3 m po vandeniu (išskyrus skirstomuosius dujotiekius, kurių slėgio (bar) ir skersmens (mm) sandauga mažesnė kaip 3500 ir kurie įrengti horizontalaus gręžimo būdu) ir visi inžineriniai tinklai, įgilinti daugiau kaip 7 m, skaičiuojant nuo žemės ar vandens paviršiaus konkrečiose tiesimo vietose iki vamzdyno ar inžinerinio tinklo konstrukcijos apačios, jei didžioji dalis tiesiamo vamzdyno ar inžinerinio tinklo atitinka šioje dalyje nustatytus gylio (įgilinimo) kriterijus |
|
23.
|
Branduolinės energetikos objektų statiniai, naftos ir dujų gavybos statiniai (sausumoje ir jūroje) |
visi statiniai
|
VI SKYRIUS
NESUDĖTINGIEJI STATINIAI
PIRMASIS SKIRSNIS
statinių priskyrimo
nesudėtingiesiems statiniams POŽYMIAI
15. Nesudėtingieji statiniai skirstomi į šias grupes:
16. Nesudėtingųjų statinių sąrašas pateikiamas Reglamento 2 ir 3 lentelėse. Objektai laikomi nesudėtingaisiais statiniais, jei jie atitinka Statybos įstatyme [3.3] įtvirtintą sąvoką.
17. Nesudėtingieji statiniai valstybiniuose parkuose, valstybiniuose rezervatuose, valstybiniuose draustiniuose, biosferos rezervatuose turi atitikti specialiuosius projektavimo ir statybos reikalavimus, nustatytus saugomų teritorijų individualiuose apsaugos reglamentuose ir saugomų teritorijų regioniniuose architektūriniuose reglamentuose [3.13].
18. Objektai, kurių statinio matmenų įvertinimo koeficientas K < 10, nelaikomi nesudėtingaisiais statiniais ir jiems netaikomi Statybos įstatymo [3.3] reikalavimai. Statinio matmenų įvertinimo koeficientas K apskaičiuojamas pagal 3 lentelės „Inžineriniai statiniai“ 22 punkte pateiktą formulę.
ANTRASIS SKIRSNIS
NESUDĖTINGŲJŲ STATINIŲ SĄRAŠAS
2 lentelė
| Eil. Nr.
|
Pastatai |
Pastatų požymiai ir techniniai parametrai
|
Pastabos |
|||
| Didžiausias aukštis, m |
Didžiausias plotas, m2 |
|||||
| I grupė |
II grupė |
I grupė |
II grupė |
|||
| Gyvenamieji pastatai |
||||||
| 1.
|
Gyvenamosios paskirties (vieno, dviejų butų) pastatas
|
_
|
8,5
|
_
|
80
|
Projektuojami pagal |
| Negyvenamieji pastatai |
||||||
| 2.
|
Pagalbinio ūkio paskirties pastatai – be gyvenamųjų patalpų |
5
|
8,5
|
50
|
80
|
|
| 3.
|
kitos (šiltnamių) paskirties pastatai |
5
|
_
|
80
|
_
|
|
| 4. |
Sodo namai [3.15] |
8,5 |
_ |
80 |
_ |
|
| 5.
|
Kiti negyvenamieji pastatai nenurodyti 2, 3 ir 4 punktuose |
5
|
8,5
|
50
|
80
|
|
20. 2 lentelės 5 punkte nesudėtingiesiems pastatams nepriskiriami pastatai, kuriuose:
naudojamos ar saugomos pavojingos medžiagos, neatsižvelgiant į jų ribinį kiekį [3.28]; yra potencialiai pavojingi įrenginiai, neatsižvelgiant į jų parametrus; naudojami atviros liepsnos įrenginiai (išskyrus buitinius).
21. 2 lentelėje nurodytų pastatų rūsiai negali būti įrengiami už pastatų ribų [3.3].
3 lentelė
| Eil. Nr. |
Inžineriniai statiniai |
Inžinerinių statinių požymiai ir techniniai parametrai |
Pastabos |
||
| I grupė |
II grupė |
||||
| 1. Susisiekimo komunikacijos [3.6], [3.37]: |
|||||
| 1.1.
|
gatvės |
E1, E2, F1, F2 kategorijų gatvės |
D2, D3 kategorijos gatvės |
|
|
| 1.2.
|
keliai |
IVv kategorijų vietinės reikšmės keliai
|
Iv, IIv ir IIIv kategorijos vietinės reikšmės keliai |
|
|
| 2. Inžineriniai tinklai: |
|||||
| 2.1.
|
vandentiekio tinklai |
Vandentiekio tinklai, kurių išorinis vamzdžio skersmuo ≤ 50 mm; |
Vandentiekio tinklai, kurių išorinis vamzdžio skersmuo > 50 iki ≤ 110 mm; |
žiūrėti 22.8 papunktį
|
|
| 2.2.
|
Nuotekų šalinimo tinklai |
nuotekų tinklai, kurių išorinis skersmuo ≤ 160 mm; |
nuotekų tinklai, kurių išorinis skersmuo > 160 iki ≤ 200 mm; |
|
|
| 2.3. |
Neteko galios nuo 2018-01-01 |
||||
| 2.4.
|
suskystintų naftos dujų tinklai |
–
|
mažo slėgio suskystintų naftos dujų įvadai; |
|
|
| 2.5.
|
šilumos tinklai |
–
|
Iki didžiausio leidžiamojo 16 barų slėgio p(s) šilumos perdavimo tinklai, kurių išorinis vamzdžio skersmuo ≤ 115 mm.
|
|
|
| 3. Kiti inžineriniai statiniai: |
|||||
| 3.1.
|
įvairios užtvaros (tvoros, aptvarai, diendaržiai, voljerai) |
aukštis ≥ 1 iki ≤ 2 m;
|
aukštis > 2 iki ≤ 5 m aukštesnių kaip 2 m užtvarų dalių akytumas ≥ 80 proc. |
žiūrėti 22.1 papunktį
|
|
| 3.2.
|
atraminės sienelės
|
aukštis ≥ 0,2 iki ≤ 1 m;
|
aukštis > 1 iki ≤ 2 m;
|
žiūrėti 22.2 papunktį
|
|
| 3.3.
|
įvairios užtvaros ant atraminių sienelių
|
3.1 ir 3.2 punktuose nurodytų I grupės parametrų |
3.1 ir 3.2 punktuose nurodytų II grupės parametrų |
žiūrėti 22.3; 22.7 papunkčius
|
|
| 3. 4.
|
inžineriniai statiniai paviršinio vandens telkiniuose, išskyrus hidrotechninius statinius |
aukštis ≤ 2 m; K< 500
|
aukštis > 2 m iki ≤ 4 m; K ≥ 500
|
žiūrėti 22.4; 22.7 papunkčius |
|
| 3.5.
|
mėšlidės ir skystojo mėšlo (srutų) kauptuvai:
|
− |
aukštis ≤ 4 m; plotas ≤ 1500 m2 |
žiūrėti 22.5 Papunktį
|
|
| 3.6.
|
plokščiadugniai grūdų saugojimo bokštai
|
aukštis ≤ 9 m; plotas ≤ 80 m2
|
aukštis > 9 m, ≤ 15 m; plotas > 80 m2, ≤ 200 m2
|
žiūrėti 22.5; 22.7 papunkčius |
|
| 3.7
|
siloso ir šienainio tranšėjos
|
aukštis ≤ 2,5 m, K ≤ 16000
|
aukštis > 2,5 m, ≤ 4 m; 16000 < K ≤ 65000
|
žiūrėti 22.4; 22.7 papunkčius |
|
| 3.8.
|
stacionarios grūdų džiovyklos
|
− |
aukštis ≤ 15 m; plotas ≤ 40 m2 |
žiūrėti 22.5 papunktį |
|
| 3.9.
|
žemės ūkio technikos lauko plovyklos
|
− |
+
|
|
|
| 3.10.
|
vėjo elektrinės
|
galingumas ≥ 0,5 kW, ≤ 10 kW
|
galingumas > 10 kW, ≤ 30 kW
|
|
|
| 3.11.
|
saulės šviesos energijos elektrinės, saulės šilumos energijos kolektoriai |
− |
galingumas ≤ 30 kW |
|
|
| 3.12.
|
žaibosaugos statiniai
|
− |
+
|
žiūrėti 22.6 papunktį |
|
| 3.13.
|
šachtiniai šuliniai
|
+
|
− |
|
|
| 3.14.
|
nuotekų valyklos ir nuotekų kaupimo rezervuarai |
− |
5 m3/per parą ir mažesnio našumo |
žiūrėti 22.9 papunktį |
|
| 4. Kiti šios lentelės 1–3 punktuose nenurodytų paskirčių inžineriniai statiniai: žiūrėti 22.6 papunktį |
|||||
| 4.1.
|
plokšti horizontalūs inžineriniai statiniai (terasos, aikštelės ir kt.) |
plotas ≥ 10 m2, ≤ 100 m2
|
plotas > 100 m2, ≤ 10000 m2
|
žiūrėti 22.5 papunktį |
|
| 4.2. |
inžineriniai statiniai nenurodyti 4.1 papunktyje, ne aukštesni kaip 15 m |
10 ≤ K ≤ 10000
|
10000 < K ≤ 40000
|
žiūrėti 22.4 papunktį |
|
Lentelės pakeitimai:
Nr. D1-962, 2017-11-29, paskelbta TAR 2017-11-30, i. k. 2017-19072
22. Pastabos:
22.1. aukštis nuo žemės paviršiaus. Jei dėl cokolinės dalies įrengimo atsiranda iki 0,2 m aukščių skirtumas tarp žemės paviršių, aukštis skaičiuojamas nuo žemesniojo žemės paviršiaus. Jei aukščių skirtumas didesnis kaip 0,2 m, laikoma, kad užtvara įrengiama ant atraminės sienelės ir taikomos lentelės 3.2 papunkčio nuostatos;
22.3. atraminės sienelės aukštis nuo žemesniojo žemės paviršiaus; užtvaros aukštis nuo atraminės sienelės viršaus;
22.4. K – statinio matmenų įvertinimo koeficientas, apskaičiuojamas pagal formulę:
K = S × H3,
čia:
S – statinio išorinio kontūro vertikalios projekcijos į žemės ir (ar) vandens paviršių plotas, neįskaičiuojant šios projekcijos viduje esančių didesnių kaip 10 m2 laisvų (neužstatytų) žemės ir (ar) paviršiaus plotų;
H – statinio aukštis, matuojamas nuo statiniu užstatyto žemės paviršiaus vidutinės altitudės iki statinio aukščiausiojo (požeminiam statiniui – giliausio) laikančiųjų konstrukcijų taško (m);
22.6. įrengiant ant pastato vadovaujamasi STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ [3.42] reikalavimais;
22.7. jei vienas iš parametrų atitinka I grupę, o kitas – II grupę, laikoma, kad statinys yra II grupės;
22.9 nuotekų valyklos apima ir kaupimo septikus.
Papildyta papunkčiu:
Nr. D1-962, 2017-11-29, paskelbta TAR 2017-11-30, i. k. 2017-19072
VII SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas
Nr. D1-962, 2017-11-29, paskelbta TAR 2017-11-30, i. k. 2017-19072
Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymo Nr. D1-713 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtinimo“ pakeitimo