Suvestinė redakcija nuo 2024-07-06

Įstatymas paskelbtas: TAR 2023-11-29, i. k. 2023-22969

LIETUVOS RESPUBLIKOS

BIUDŽETINIŲ ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO NR. I-1113 PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

2023 m. lapkričio 16 d. Nr. XIV-2241

Vilnius

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo Nr. I-1113 nauja redakcija

Pakeisti Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymą Nr. I-1113 ir jį išdėstyti taip:

„LIETUVOS RESPUBLIKOS

BIUDŽETINIŲ ĮSTAIGŲ

ĮSTATYMAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas

1. Šis įstatymas nustato biudžetinių įstaigų sampratą, steigimą, pertvarkymą, pabaigą, veiklos organizavimą ir valdyseną.

2. Šio įstatymo nuostatos netaikomos, jeigu konkrečių biudžetinių įstaigų veiklą ar tam tikroje srityje veikiančių biudžetinių įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai kitaip nustato šių biudžetinių įstaigų steigimą, pertvarkymą, pabaigą, veiklos organizavimą ar valdyseną.

2 straipsnis. Biudžetinės įstaigos samprata

1. Biudžetinė įstaiga – ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, išlaikomas iš valstybės ar savivaldybės biudžetų asignavimų, Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ar (ir) kitų valstybės pinigų fondų lėšų ir vykdantis viešąjį administravimą, teikiantis viešąsias paslaugas, atliekantis kitas funkcijas, kurios priskiriamos prie valstybės politikos nustatytose srityse formavimo, įgyvendinimo ar šios politikos formavimo, įgyvendinimo subjektų aptarnavimo (toliau – valstybės funkcijos), arba atliekantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme ir kituose įstatymuose nustatytas savivaldybių savarankiškąsias ir valstybines (valstybės perduotas savivaldybėms) funkcijas.

2. Pagal savo prievoles biudžetinė įstaiga atsako tik savo lėšomis. Išieškojimas pagal biudžetinės įstaigos prievoles vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka.

3. Biudžetinės įstaigos interneto svetainėje turi būti skelbiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.44 straipsnyje nurodyta informacija.

3 straipsnis. Lietuvos Respublikos prekybos atstovybė

Lietuvos Respublikos prekybos atstovybė – Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovybė, veikianti užsienyje ir padedanti įgyvendinti valstybės ekonomikos politiką (toliau – prekybos atstovybė).

4 straipsnis. Biudžetinės įstaigos teisės ir pareigos

1. Biudžetinė įstaiga gali turėti ir įgyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja biudžetinės įstaigos nuostatams ir jos veiklos tikslams.

2. Biudžetinė įstaiga įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per biudžetinės įstaigos vadovą. Konkrečios biudžetinės įstaigos veiklą reglamentuojančiame įstatyme ar tam tikroje srityje veikiančių biudžetinių įstaigų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytais atvejais biudžetinė įstaiga gali įgyti civilines teises ir pareigas per biudžetinės įstaigos savininką ar biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančią Lietuvos Respublikos Vyriausybę arba jos įgaliotą valstybės instituciją ar įstaigą, įstatyme nurodytą valstybės instituciją ar įstaigą, taip pat savivaldybės tarybą ir savivaldybės merą (toliau – biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija).

3. Biudžetinė įstaiga jos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos sprendimu gali įstatymų nustatyta tvarka jungtis į asociacijas, kurių paskirtis – įgyvendinti viešuosius interesus, jeigu toks jungimasis neprieštarauja biudžetinės įstaigos nuostatams ir veiklos tikslams. Asociacijos steigėjai ar nariai pagal įstatymus ar asociacijos steigimo dokumentus negali perleisti asociacijai biudžetinės įstaigos savininko biudžetinei įstaigai perduoto ar biudžetinės įstaigos įgyto turto.

4. Biudžetinė įstaiga gali steigti filialus Lietuvos Respublikoje.

5. Ekonomikos ir inovacijų ministerija Vyriausybės pritarimu gali steigti prekybos atstovybes ir priimti sprendimus nutraukti jų veiklą.

6. Biudžetinei įstaigai draudžiama:

1) būti kitų juridinių asmenų dalyve, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje numatytą teisę jungtis į asociacijas;

2) steigti atstovybes, išskyrus prekybos atstovybes;

3) užtikrinti kitų asmenų prievolių vykdymą;

4) savo vardu prisiimti skolinius įsipareigojimus pagal įsipareigojamuosius skolos dokumentus, įskaitant paskolos, finansinės nuomos (lizingo) sutartis, bet jomis neapsiribojant.

5 straipsnis. Biudžetinės įstaigos savininkas

1. Iš valstybės biudžeto arba iš Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ar (ir) kitų valstybės pinigų fondų išlaikomos biudžetinės įstaigos (toliau – valstybės biudžetinė įstaiga) savininkė yra valstybė. Iš savivaldybės biudžeto išlaikomos biudžetinės įstaigos (toliau – savivaldybės biudžetinė įstaiga) savininkė yra savivaldybė.

2. Valstybės biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė arba jos įgaliota valstybės institucija ar įstaiga. Kai valstybės biudžetinė įstaiga steigiama įstatymu, jos savininko teises ir pareigas gali įgyvendinti įstatyme nurodyta valstybės institucija ar įstaiga. Savivaldybės biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendina savivaldybės meras, išskyrus tas biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas, kurios yra priskirtos išimtinei ir paprastajai savivaldybės tarybos kompetencijai (jeigu paprastosios savivaldybės tarybos kompetencijos įgyvendinimo savivaldybės taryba nėra perdavusi savivaldybės merui).

3. Biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija:

1) tvirtina biudžetinės įstaigos nuostatus;

2) priima į pareigas ir atleidžia iš jų ar nušalina nuo pareigų biudžetinės įstaigos vadovą;

3) skiria ir atšaukia biudžetinės įstaigos stebėtojų tarybos (toliau – stebėtojų taryba) narius, jeigu biudžetinė įstaiga turi stebėtojų tarybą;

4) priima sprendimą dėl biudžetinės įstaigos buveinės pakeitimo;

5) priima sprendimą dėl biudžetinės įstaigos pertvarkymo, reorganizavimo ar likvidavimo;

6) priima sprendimą dėl biudžetinės įstaigos filialo steigimo ir jo veiklos nutraukimo;

7) skiria ir atleidžia likvidatorių arba sudaro likvidacinę komisiją ir nutraukia jos įgaliojimus;

8) sprendžia kitus šiame įstatyme, kituose įstatymuose ir biudžetinės įstaigos nuostatuose jos kompetencijai priskirtus klausimus.

4. Biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos sprendimai dėl biudžetinės įstaigos įforminami raštu.

5. Valstybės biudžetinės įstaigos savininko teisės ir pareigos gali būti perduotos savivaldybei Vyriausybės nutarimu. Valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas (išskyrus lėšas), kuriuo naudojosi valstybės biudžetinė įstaiga, savivaldybei įstatymų nustatytoms funkcijoms atlikti perduodamas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai valstybės biudžetinės įstaigos funkcijoms ar savininko teisėms ir pareigoms perduoti priimamas atskiras įstatymas.

6. Savivaldybės biudžetinės įstaigos savininko teisės ir pareigos gali būti perduotos valstybei savivaldybės tarybos sprendimu. Savivaldybei nuosavybės teise priklausantis turtas (išskyrus lėšas), kuriuo naudojosi savivaldybės biudžetinė įstaiga, perduodamas Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatyta tvarka. Tais atvejais, kai įstatymų nustatyta tvarka teismas pripažino, kad savivaldybė neatliko įstatymų nustatytų funkcijų, su šių funkcijų atlikimu susijusios savivaldybės biudžetinės įstaigos savininko teisės ir pareigos gali būti perduotos valstybei, o savivaldybei nuosavybės teise priklausantis turtas (išskyrus lėšas), kuriuo naudojosi savivaldybės biudžetinė įstaiga, – valstybės nuosavybėn Vyriausybės nutarimu (be savivaldybės tarybos sprendimo). Vyriausybės nutarime taip pat nurodoma valstybės institucija ar įstaiga, įgyvendinsianti šios biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas.

7. Sprendimai dėl biudžetinės įstaigos savininko teisių ir pareigų bei turto perdavimo priimami ne vėliau kaip likus 4 mėnesiams iki finansinių metų pabaigos.

8. Biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinsianti institucija, perėmusi biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas, pakeičia biudžetinės įstaigos nuostatus.

II SKYRIUS

BIUDŽETINĖS ĮSTAIGOS STEIGIMAS IR ĮREGISTRAVIMAS

6 straipsnis. Biudžetinės įstaigos steigimas

1. Valstybės funkcijoms atlikti steigiama valstybės biudžetinė įstaiga, savivaldybės funkcijoms atlikti – savivaldybės biudžetinė įstaiga.

2. Valstybės biudžetinė įstaiga steigiama įstatymu arba Vyriausybės nutarimu.

3. Savivaldybės biudžetinę įstaigą sprendimu steigia savivaldybės taryba.

4. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytuose teisės aktuose, kuriais steigiama biudžetinė įstaiga, nurodoma:

1) biudžetinės įstaigos pavadinimas;

2) biudžetinės įstaigos steigimo tikslas;

3) biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija.

7 straipsnis. Biudžetinės įstaigos nuostatai

1. Biudžetinės įstaigos nuostatai yra dokumentas, kuriuo biudžetinė įstaiga vadovaujasi savo veikloje.

2. Biudžetinės įstaigos nuostatuose nurodoma:

1) biudžetinės įstaigos pavadinimas;

2) biudžetinės įstaigos teisinė forma – biudžetinė įstaiga;

3) biudžetinės įstaigos buveinė;

4) biudžetinės įstaigos savininkas;

5) biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija ir jos kompetencija;

6) biudžetinės įstaigos veiklos laikotarpis, jeigu jis ribotas;

7) biudžetinės įstaigos funkcijos ir veiklos tikslai;

8) biudžetinės įstaigos vadovo kompetencija;

9) biudžetinės įstaigos vadovo priėmimo į pareigas ir atleidimo iš jų tvarka;

10) kiti biudžetinės įstaigos organai, jeigu pagal šį ar kitus įstatymus tokie organai sudaromi, šių organų kompetencija, sudarymo, atšaukimo ir sprendimų priėmimo tvarka;

11) šaltinis, kuriame skelbiami vieši biudžetinės įstaigos pranešimai;

12) biudžetinės įstaigos nuostatų keitimo tvarka.

3. Biudžetinės įstaigos nuostatuose gali būti ir kitų nuostatų, neprieštaraujančių šiam ir kitiems įstatymams.

4. Biudžetinės įstaigos vadovo priėmimo į pareigas ir atleidimo iš jų tvarkos, kitų biudžetinės įstaigos organų sudarymo, atšaukimo ir sprendimų priėmimo tvarkos, taip pat biudžetinės įstaigos nuostatų keitimo tvarkos nurodyti nereikia, jeigu tai nesiskiria nuo šiame įstatyme ar konkrečios biudžetinės įstaigos veiklą reglamentuojančiame įstatyme nustatytųjų ir apie tai nurodoma tos biudžetinės įstaigos nuostatuose.

5. Steigiamos biudžetinės įstaigos nuostatus rengia ir tvirtina teisės akte, kuriuo steigiama biudžetinė įstaiga, nurodyta jos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija. Steigiamos biudžetinės įstaigos nuostatus pasirašo jos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos vardu veikiantis asmuo arba jos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos įgaliotas asmuo.

6. Pakeistus biudžetinės įstaigos nuostatus tvirtina jos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija. Pakeistus biudžetinės įstaigos nuostatus pasirašo jos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos vardu veikiantis asmuo arba jos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos įgaliotas asmuo. Pakeitus biudžetinės įstaigos nuostatus, kartu su teisės aktų nustatytais dokumentais Juridinių asmenų registrui pateikiami pakeisti biudžetinės įstaigos nuostatai ir nurodomi jų pakeitimai.

7. Biudžetinės įstaigos nuostatus ir pakeistus biudžetinės įstaigos nuostatus pasirašiusių fizinių asmenų parašų tikrumo notaras neliudija.

8 straipsnis. Biudžetinės įstaigos įsteigimo momentas ir jos įregistravimas

1. Biudžetinė įstaiga laikoma įsteigta nuo jos įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos. Įstatyme ar įstatymų numatytais atvejais kitame teisės akte, kuriuo įsteigta biudžetinė įstaiga, gali būti nustatyta, kad biudžetinė įstaiga laikoma įsteigta nuo teisės akto dėl jos įsteigimo įsigaliojimo.

2. Biudžetinei įstaigai įregistruoti Juridinių asmenų registre pateikiami patvirtinti steigiamos biudžetinės įstaigos nuostatai, teisės aktas dėl biudžetinės įstaigos steigimo ir kiti teisės aktų nustatyti dokumentai. Dokumentus Juridinių asmenų registrui pateikia steigiamos biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos vardu veikiantis asmuo arba savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos įgaliotas asmuo.

9 straipsnis. Juridinių asmenų registro duomenys

1. Be Civilinio kodekso 2.66 straipsnyje išvardytų duomenų, Juridinių asmenų registre nurodoma:

1) biudžetinės įstaigos savininkas;

2) biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija;

3) biudžetinės įstaigos vadovas, jo įgaliojimų pradžios ir pabaigos datos, nušalinimo nuo pareigų laikotarpis;

4) biudžetinės įstaigos stebėtojų tarybos nariai, jeigu stebėtojų taryba yra sudaroma;

5) biudžetinės įstaigos veiklos laikotarpis, jeigu jis yra ribotas;

6) konkrečių biudžetinių įstaigų veiklą ar tam tikroje srityje veikiančių biudžetinių įstaigų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatyti duomenys.

2. Už duomenų, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus duomenis, pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako biudžetinės įstaigos vadovas. Kai dar nėra paskirtas įsteigtos naujos biudžetinės įstaigos vadovas, už šioje dalyje nurodytų duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos vardu veikiantis asmuo arba biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos įgaliotas asmuo.

3. Už duomenų, nurodytų šio straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose, pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos įgaliotas asmuo. Šiuos duomenis Juridinių asmenų registro tvarkytojui jis privalo pateikti ne vėliau kaip per 5 dienas nuo sprendimų priimti biudžetinės įstaigos vadovą į pareigas ar atleisti iš pareigų, nušalinti jį nuo pareigų, paskirti ar atšaukti stebėtojų tarybos narius priėmimo dienos.

III SKYRIUS

BIUDŽETINĖS ĮSTAIGOS VALDYSENA

10 straipsnis. Biudžetinės įstaigos vadovas

1. Biudžetinės įstaigos vadovas yra vienasmenis biudžetinės įstaigos valdymo organas. Biudžetinės įstaigos vadovas pareigas pradeda eiti nuo jo priėmimo į pareigas dienos.

2. Asmuo į biudžetinės įstaigos vadovo pareigas priimamas 5 metų kadencijai konkurso būdu arba įstatymų nustatytais atvejais be konkurso. Konkursai į biudžetinės įstaigos vadovo pareigas organizuojami ir vykdomi Vyriausybės nustatyta tvarka. Asmuo gali eiti tos pačios biudžetinės įstaigos vadovo pareigas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Biudžetinės įstaigos vadovas, kurio veikla visų eitos kadencijos metu atliktų vertinimų metu įvertinta kaip atitinkanti lūkesčius ir (ar) viršijanti lūkesčius (iki 2024 m. sausio 1 d. – gerai ir (ar) labai gerai), biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos sprendimu į tos pačios biudžetinės įstaigos vadovo pareigas antrajai kadencijai gali būti skiriamas be konkurso.

3. Biudžetinės įstaigos vadovu gali būti tik asmuo, kuris atitinka šiuos reikalavimus:

1) turi aukštąjį koleginį arba aukštąjį universitetinį išsilavinimą;

2) yra nepriekaištingos reputacijos;

3) atitinka konkrečių biudžetinių įstaigų veiklą ar tam tikroje srityje veikiančių biudžetinių įstaigų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytus specialiuosius reikalavimus arba, atsižvelgiant į biudžetinių įstaigų veiklos specifiką, biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos nustatytus profesinės patirties, kvalifikacijos, užsienio kalbų mokėjimo lygio ir (ar) skaitmeninio raštingumo reikalavimus.

4. Kandidatas į biudžetinės įstaigos vadovus ar biudžetinės įstaigos vadovas yra laikomas nepriekaištingos reputacijos šio įstatymo tikslais, jeigu jis atitinka Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus įstaigų vadovams.

11 straipsnis. Biudžetinės įstaigos vadovo kompetencija

1. Biudžetinės įstaigos vadovas:

1) organizuoja biudžetinės įstaigos darbą, kad būtų įgyvendinami biudžetinės įstaigos veiklos tikslai ir atliekamos nustatytos funkcijos;

2) užtikrina, kad biudžetinės įstaigos veikloje būtų laikomasi įstatymų, kitų teisės aktų ir biudžetinės įstaigos nuostatų;

3) nustatyta tvarka priima į pareigas ir atleidžia iš jų biudžetinės įstaigos valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartį (toliau – darbuotojai);

4) nustato biudžetinės įstaigos struktūrą ir darbuotojų pareigybių sąrašą;

5) nustato biudžetinės įstaigos darbuotojų darbo apmokėjimo sistemą, jeigu biudžetinėje įstaigoje nėra sudaryta kolektyvinė sutartis;

6) organizuoja biudžetinės įstaigos finansinę apskaitą pagal Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymą;

7) užtikrina racionalų ir taupų lėšų ir turto naudojimą, biudžetinės įstaigos veiksmingos vidaus kontrolės sistemos sukūrimą, jos veikimą ir tobulinimą.

2. Biudžetinės įstaigos vadovas gali turėti ir kitų jam biudžetinės įstaigos nuostatuose arba kituose teisės aktuose nustatytų funkcijų.

12 straipsnis. Stebėtojų taryba

1. Biudžetinėje įstaigoje, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytas biudžetines įstaigas, gali būti sudaromas kolegialus biudžetinės įstaigos priežiūros organas – stebėtojų taryba.

2. Stebėtojų tarybą sudaro biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, kai tokio biudžetinės įstaigos organo sudarymas nustatytas biudžetinės įstaigos nuostatuose.

3. Stebėtojų tarybos nesudaromos:

1) Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijoje;

2) Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijoje;

3) Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijoje;

4) teismuose;

5) ministerijose;

6) biudžetinėse įstaigose, kuriose tarnybą reglamentuoja įstatymu patvirtintas statutas;

7) biudžetinėse įstaigose, kurios priskiriamos teisėsaugos institucijoms;

8) biudžetinėse įstaigose, priklausančiose krašto apsaugos sistemai;

9) biudžetinėse įstaigose, kai konkrečių biudžetinių įstaigų veiklą ar tam tikroje srityje veikiančių biudžetinių įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai nustato pareigą šiose biudžetinėse įstaigose sudaryti kitokius, negu reglamentuoja šis įstatymas, kolegialius organus, kuriems nustatoma analogiška kaip stebėtojų tarybai kompetencija;

10) biudžetinėse įstaigose, kurių nepriklausomumas atliekant įstatymų nustatytas funkcijas ir priimant sprendimus turi būti užtikrintas vadovaujantis Europos Sąjungos ir nacionalinės teisės aktais;

11) savivaldybių biudžetinėse įstaigose.

13 straipsnis. Stebėtojų tarybos kompetencija

1. Stebėtojų taryba biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai teikia:

1) išvadas dėl biudžetinės įstaigos veiklos planavimo dokumentų, metinių ataskaitų rinkinio, išlaidų sąmatų turinio (šiuose dokumentuose teikiamos informacijos);

2) pasiūlymus dėl geresnio biudžetinės įstaigos veiklos organizavimo, geresnio vidaus administravimo funkcijų atlikimo;

3) išvadas dėl biudžetinės įstaigos vidaus kontrolės sistemos veikimo;

4) išvadas ar pasiūlymus dėl kitų su biudžetinės įstaigos veikla susijusių klausimų, kuriuos pateikia biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija.

2. Stebėtojų taryba savo sprendimu šio straipsnio 1 dalyje nurodytas išvadas ir pasiūlymus gali teikti ir biudžetinės įstaigos vadovui.

3. Kituose įstatymuose ar biudžetinės įstaigos nuostatuose stebėtojų tarybai gali būti nustatyta ir kitų, negu nurodytos šiame straipsnyje, funkcijų.

4. Stebėtojų tarybos pateiktos išvados ir pasiūlymai biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai ir biudžetinės įstaigos vadovui nėra privalomi.

14 straipsnis. Stebėtojų tarybos sudėtis

1. Stebėtojų taryba sudaroma 4 metams iš ne mažiau kaip 5 narių, bet ne daugiau kaip iš 15 narių. Konkretus stebėtojų tarybos narių skaičius nustatomas biudžetinės įstaigos nuostatuose.

2. Stebėtojų tarybos nariais skiriami:

1) biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos atstovai; jie turi sudaryti ne mažiau kaip 2/5 biudžetinės įstaigos nuostatuose nurodyto stebėtojų tarybos narių skaičiaus;

2) biudžetinės įstaigos darbuotojų atstovai; jie turi sudaryti ne mažiau kaip 1/5 biudžetinės įstaigos nuostatuose nurodyto stebėtojų tarybos narių skaičiaus;

3) nepriklausomi stebėtojų tarybos nariai, atitinkantys šio įstatymo 15 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus; jie turi sudaryti ne mažiau kaip 2/5 biudžetinės įstaigos nuostatuose nurodyto stebėtojų tarybos narių skaičiaus.

3. Stebėtojų tarybai vadovauja stebėtojų tarybos pirmininkas, kurį iš savo narių išrenka stebėtojų taryba. Stebėtojų tarybos pirmininkas renkamas stebėtojų tarybos kadencijai. Jeigu stebėtojų tarybos pirmininko įgaliojimai nutrūksta anksčiau laiko, naujas stebėtojų tarybos pirmininkas išrenkamas iki veikiančios stebėtojų tarybos kadencijos pabaigos. Stebėtojų tarybos pirmininku negali būti biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos atstovas.

4. Asmuo stebėtojų tarybos nario pareigas gali eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.

5. Jeigu stebėtojų tarybos nario įgaliojimai nutrūksta anksčiau laiko, vietoj jo skiriamas kitas narys iki stebėtojų tarybos kadencijos pabaigos.

15 straipsnis. Reikalavimai stebėtojų tarybos nariams

1. Stebėtojų tarybos nariu negali būti skiriamas biudžetinės įstaigos vadovas, jam, biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos vadovui ar kitam stebėtojų tarybos nariui artimas asmuo – sutuoktinis, sugyventinis, partneris, kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka, taip pat jų tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai (įbroliai), seserys (įseserės), seneliai, vaikaičiai ir jų sutuoktiniai, sugyventiniai ar partneriai, kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka.

2. Stebėtojų tarybos nariu, išskyrus biudžetinės įstaigos darbuotojų atstovus, gali būti tik toks asmuo, kuris atitinka visus šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nurodytus reikalavimus. Stebėtojų tarybos nariams, kurie yra biudžetinės įstaigos darbuotojų atstovai, nėra taikomas šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatytas reikalavimas.

3. Kandidatas į stebėtojų tarybos narius ar stebėtojų tarybos narys yra laikomas nepriekaištingos reputacijos šio įstatymo tikslais, jeigu jis atitinka Valstybės tarnybos įstatyme nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus įstaigų vadovams.

4. Kandidatas į nepriklausomus stebėtojų tarybos narius ir nepriklausomas stebėtojų tarybos narys turi atitikti šiuos nepriklausomumo reikalavimus:

1) ne trumpiau kaip vienus metus neturi būti biudžetinės įstaigos, į kurios stebėtojų tarybą pretenduoja, šios biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos ar juridinio asmens, kurio dalyvio turtines ir neturtines teises ir pareigas įgyvendina biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, vadovu, valstybės tarnautoju ar darbuotoju;

2) neturėti reikšmingų verslo ryšių su biudžetine įstaiga, į kurios stebėtojų tarybą pretenduoja, su biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija ar juridiniu asmeniu, kurio dalyvio turtines ir neturtines teises ir pareigas įgyvendina biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, nei tiesiogiai, nei kaip turinčio tokių ryšių juridinio asmens dalyvis, kolegialaus organo narys ar vadovas. Turinčiu reikšmingų verslo ryšių laikomas fizinis ar juridinis asmuo, kuris yra prekių tiekėjas arba paslaugų teikėjas (įskaitant finansines, teisines, patariamąsias ir konsultacines paslaugas) ir kurio pajamos, gautos iš šiame punkte nurodytų juridinių asmenų per praėjusius finansinius metus, yra didesnės kaip 1 000 eurų, išskyrus atlygį už veiklą atliekant kolegialaus organo nario pareigas;

3) paskutinius 2 metus neturi būti audito įmonės, kuri atlieka ar atliko biudžetinės įstaigos, į kurios stebėtojų tarybą pretenduoja, šios biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos ar juridinio asmens, kurio dalyvio turtines ir neturtines teises ir pareigas įgyvendina biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, auditą, partneris, dalyvis, vadovas, kolegialaus organo narys arba darbuotojas.

16 straipsnis. Stebėtojų tarybos narių atranka

1. Stebėtojų tarybos narių atranką organizuoja ir vykdo biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija Vyriausybės nustatyta tvarka.

2. Biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija motyvuotu rašytiniu prašymu kreipiasi į teisėsaugos, kontrolės ir kitas valstybės ar savivaldybių institucijas ar įstaigas, kitus juridinius asmenis, kad jie pateiktų apie tokį asmenį turimą informaciją, kiek jos reikia tokio asmens atitikčiai šio įstatymo 15 straipsnyje nustatytiems reikalavimams pagrįsti. Ši informacija pateikiama ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo pateikti tokią informaciją gavimo dienos.

17 straipsnis. Stebėtojų tarybos ar jos nario atšaukimas

Biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija gali atšaukti visą stebėtojų tarybą arba pavienius jos narius nesibaigus stebėtojų tarybos kadencijai. Nedelsiant, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo sprendimo atšaukti stebėtojų tarybą ar jos narį priėmimo dienos, biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija inicijuoja stebėtojų tarybos narių atranką.

18 straipsnis. Stebėtojų tarybos darbo organizavimas ir atlygis stebėtojų tarybos nariams už jų veiklą

1. Stebėtojų tarybos nariai veiklą pradeda nuo sprendime dėl jų paskyrimo nurodytos dienos.

2. Už veiklą stebėtojų taryboje jos nariams atlyginama iš biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos darbuotojų darbo užmokesčio fondo. Konkrečius stebėtojų tarybos narių mėnesinio atlygio dydžius nustato biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, atsižvelgdama į stebėtojų tarybos posėdžių skaičių. Stebėtojų tarybos nariui išmokama suma per mėnesį negali būti mažesnė kaip 5 procentai ir didesnė kaip 10 procentų paskutinių 3 kalendorinių mėnesių biudžetinės įstaigos vadovo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio. Stebėtojų tarybos pirmininkui išmokama suma per mėnesį negali būti mažesnė kaip 7 procentai ir didesnė kaip 14 procentų paskutinių 3 kalendorinių mėnesių biudžetinės įstaigos vadovo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio. Stebėtųjų tarybos nariams, kurie yra biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos atstovai ar biudžetinės įstaigos darbuotojų atstovai, jų tarnybos ar darbo metu atliekant stebėtojų tarybos nario pareigas yra garantuojamas biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančioje institucijoje ar biudžetinėje įstaigoje gaunamas darbo užmokestis, papildomai išmokant stebėtojų tarybos nario atlygį. Atlygis stebėtojų tarybos nariams išmokamas Vyriausybės nustatyta tvarka.

3. Stebėtojų tarybos nariai savo veiklos laikotarpiu ir 3 metus jam pasibaigus privalo saugoti konfidencialią informaciją, kurią sužinojo būdami stebėtojų tarybos nariais ir kuri buvo nurodyta kaip konfidenciali informacija.

4. Stebėtojų taryba gali priimti sprendimus ir jos posėdis laikomas įvykusiu, kai posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė stebėtojų tarybos narių. Iš anksto balsavę stebėtojų tarybos nariai laikomi dalyvavusiais posėdyje. Stebėtojų tarybos sprendimas yra priimtas, kai už jį gauta daugiau balsų už negu prieš, jeigu biudžetinės įstaigos nuostatuose nenustatyta didesnė dauguma.

5. Stebėtojų tarybos darbo organizavimo tvarka nustatoma jos patvirtintame darbo reglamente.

19 straipsnis. Biudžetinių įstaigų vidaus administravimo funkcijų centralizuotas atlikimas

1. Biudžetinių įstaigų vidaus administravimo funkcijos gali būti atliekamos centralizuotai. Biudžetinės įstaigos vidaus administravimo funkcijų atlikimas gali būti centralizuotas tiek, kad nebūtų ribojama įstaigos vadovo galimybė atlikti šiame įstatyme ir biudžetinės įstaigos nuostatuose nustatytas funkcijas.

2. Vyriausybė turi teisę priimti sprendimą dėl Vyriausybės kanceliarijos, ministerijų, Vyriausybės įstaigų, Vyriausybės atstovų įstaigos, ministrų valdymo sritims priskirtų įstaigų prie ministerijų, kitų biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė arba jos įgaliota valstybės institucija ar įstaiga, vidaus administravimo funkcijų centralizuoto atlikimo ir dėl konkrečių biudžetinių įstaigų, kurių vidaus administravimo funkcijos bus atliekamos centralizuotai. Sprendimą dėl įstaigos (įstaigų), kuri (kurios) centralizuotai atlieka šioje dalyje nurodytas funkcijas, priima Vyriausybė.

3. Savivaldybės taryba turi teisę priimti sprendimą dėl biudžetinių įstaigų, kurių savininkė yra savivaldybė, vidaus administravimo funkcijų centralizuoto atlikimo ir dėl konkrečių biudžetinių įstaigų, kurių vidaus administravimo funkcijos bus atliekamos centralizuotai. Sprendimą dėl įstaigos (įstaigų), kuri (kurios) centralizuotai atlieka šioje dalyje nurodytas funkcijas, priima savivaldybės taryba.

4. Sprendimą dėl šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytų biudžetinių įstaigų vidaus administravimo funkcijų centralizuoto atlikimo ir dėl biudžetinės įstaigos (įstaigų), kuri (kurios) centralizuotai atliktų šioje dalyje nurodytas funkcijas, turi teisę priimti šių biudžetinių įstaigų vadovai.

5. Centralizuoto biudžetinių įstaigų vidaus administravimo funkcijų atlikimo valstybės lygiu tvarką nustato Vyriausybė. Centralizuoto savivaldybės biudžetinių įstaigų vidaus administravimo funkcijų atlikimo savivaldybės lygiu tvarką nustato savivaldybės taryba.

6. Kai biudžetinės įstaigos vidaus administravimo funkcijos atliekamos centralizuotai, šios biudžetinės įstaigos vadovo ir centralizuotai jos vidaus administravimo funkcijas atliekančios įstaigos vadovo funkcijos, pareigos ir atsakomybė paskirstomos institucijos, kuri priėmė sprendimą dėl biudžetinės įstaigos vidaus administravimo funkcijų centralizuoto atlikimo, nustatyta tvarka, atsižvelgiant į atliekamų funkcijų apimtį.

IV SKYRIUS

BIUDŽETINĖS ĮSTAIGOS TURTAS. ATSKAITOMYBĖ IR AUDITAS

20 straipsnis. Biudžetinės įstaigos turtas

1. Biudžetinės įstaigos savininko jai perduotas ir biudžetinės įstaigos įgytas turtas nuosavybės teise priklauso biudžetinės įstaigos savininkui, o biudžetinė įstaiga šį turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja patikėjimo teise ar panaudos pagrindais.

2. Biudžetinės įstaigos lėšų šaltiniai gali būti:

1) valstybės biudžeto ir (arba) savivaldybės biudžeto asignavimai;

2) Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės ir savivaldybių pinigų fondų lėšos;

3) kitos teisėtai gautos lėšos.

3. Šio straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytas lėšas valstybės biudžetinė įstaiga naudoja Vyriausybės, o savivaldybės biudžetinė įstaiga – savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.

21 straipsnis. Biudžetinės įstaigos atskaitomybė

Biudžetinės įstaigos atskaitomybę reglamentuoja Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymas.

22 straipsnis. Biudžetinės įstaigos auditas

1. Valstybės biudžetinės įstaigos ir savivaldybės biudžetinės įstaigos valstybinį auditą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė.

2. Savivaldybės biudžetinės įstaigos išorės finansinį, atitikties ir veiklos auditą atlieka savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba.

3. Biudžetinės įstaigos vidaus auditas atliekamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymu ir kitais vidaus auditą reglamentuojančiais teisės aktais.

V SKYRIUS

BIUDŽETINĖS ĮSTAIGOS PERTVARKYMAS IR PABAIGA

23 straipsnis. Biudžetinės įstaigos pertvarkymas

1. Biudžetinė įstaiga gali būti pertvarkoma į viešąją įstaigą.

2. Biudžetinės įstaigos pertvarkymo procedūros pradedamos vykdyti tik turint:

1) Vyriausybės sutikimą pertvarkyti valstybės biudžetinę įstaigą, išskyrus atvejus, kai valstybės biudžetinė įstaiga įsteigta įstatymu, arba savivaldybės tarybos sutikimą pertvarkyti savivaldybės biudžetinę įstaigą. Vyriausybės nutarime ar savivaldybės tarybos sprendime dėl sutikimo pertvarkyti biudžetinę įstaigą taip pat turi būti nurodyti biudžetinės įstaigos pertvarkymo tikslai, viešosios įstaigos, į kurią pertvarkoma biudžetinė įstaiga, pavadinimas, buveinė, numatomi viešosios įstaigos veiklos tikslai ir jos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija;

2) jeigu pertvarkoma biudžetinė įstaiga valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtą valdo patikėjimo teise, Vyriausybės nutarimą, išskyrus atvejus, kai valstybės biudžetinė įstaiga įsteigta įstatymu, arba savivaldybės tarybos sprendimą dėl biudžetinės įstaigos patikėjimo teise valdomo viso ar dalies turto perdavimo viešosios įstaigos nuosavybėn kaip įnašo, nustatant (formuojant) viešosios įstaigos dalininkų kapitalą Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatytais valstybės ir savivaldybės turto investavimo pagrindais ir tvarka.

3. Pertvarkomos biudžetinės įstaigos patikėjimo teise valdomas valstybės ar savivaldybės turtas, kuris po pertvarkymo bus perduotas viešosios įstaigos nuosavybėn kaip įnašas, nustatant (formuojant) viešosios įstaigos dalininkų kapitalą, iki šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyto sutikimo pertvarkyti biudžetinę įstaigą gavimo turi būti įvertintas nepriklausomo turto vertintojo teisės aktų, reguliuojančių turto vertinimą, nustatyta tvarka. Šio turto vertinimo ataskaita pateikiama Juridinių asmenų registrui kartu su po pertvarkymo veiksiančios viešosios įstaigos įstatais.

4. Sprendimą pertvarkyti biudžetinę įstaigą priima jos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija.

5. Apie priimtą sprendimą pertvarkyti biudžetinę įstaigą biudžetinės įstaigos vadovas teisės aktų nustatyta tvarka ne vėliau kaip pirmą sprendimo viešo paskelbimo dieną praneša Juridinių asmenų registrui, taip pat viešai paskelbia biudžetinės įstaigos nuostatuose nurodytame šaltinyje tris kartus ne mažesniais kaip 30 dienų intervalais arba viešai paskelbia biudžetinės įstaigos nuostatuose nurodytame šaltinyje vieną kartą ir praneša visiems biudžetinės įstaigos kreditoriams raštu. Pranešime ir skelbime nurodoma:

1) pertvarkomos biudžetinės įstaigos pavadinimas, buveinė, kodas ir registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie pertvarkomą biudžetinę įstaigą;

2) viešosios įstaigos, į kurią pertvarkoma biudžetinė įstaiga, savininko teises ir pareigas įgyvendinsianti institucija;

3) kur ir kada galima susipažinti su viešosios įstaigos, kuri veiks po pertvarkymo, įstatų projektu, pertvarkomos biudžetinės įstaigos paskutinių penkerių finansinių metų metinių ataskaitų rinkiniais.

6. Nuo sprendimo pertvarkyti biudžetinę įstaigą priėmimo dienos biudžetinė įstaiga įgyja pertvarkomos biudžetinės įstaigos statusą.

7. Pertvarkymas laikomas baigtu ir biudžetinė įstaiga netenka pertvarkomos biudžetinės įstaigos statuso nuo viešosios įstaigos, kuri veiks po pertvarkymo, įstatų įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos. Viešosios įstaigos steigimo dokumentai įregistruojami Juridinių asmenų registre ir Juridinių asmenų registro duomenys pakeičiami, kai išrenkami (sudaromi) viešosios įstaigos valdymo organai.

24 straipsnis. Biudžetinės įstaigos reorganizavimas

1. Biudžetinė įstaiga reorganizuojama Civiliniame kodekse nustatytais jungimo ar skaidymo būdais.

2. Reorganizuojant valstybės biudžetinę įstaigą, reorganizavime gali dalyvauti tik valstybės biudžetinės įstaigos.

3. Reorganizuojant savivaldybės biudžetinę įstaigą, reorganizavime gali dalyvauti tik tos pačios savivaldybės biudžetinės įstaigos.

4. Valstybės biudžetinės įstaigos reorganizavimo procedūros pradedamos vykdyti tik turint Vyriausybės sutikimą reorganizuoti biudžetinę įstaigą, išskyrus atvejus, kai valstybės biudžetinė įstaiga įsteigta įstatymu. Kai reorganizuojama įstatymu įsteigta valstybės biudžetinė įstaiga ir kai šios biudžetinės įstaigos reorganizavime dalyvaus Vyriausybės nutarimu įsteigta valstybės biudžetinė įstaiga, reorganizavimo procedūros pradedamos vykdyti tik turint Vyriausybės sutikimą Vyriausybės nutarimu įsteigtai valstybės biudžetinei įstaigai dalyvauti reorganizavime. Savivaldybės biudžetinės įstaigos reorganizavimo procedūros pradedamos vykdyti tik turint savivaldybės tarybos sutikimą reorganizuoti biudžetinę įstaigą. Vyriausybės nutarime ar savivaldybės tarybos sprendime dėl sutikimo reorganizuoti biudžetinę įstaigą, be kita ko, turi būti nurodyti reorganizavimo tikslai, reorganizavimo būdas, reorganizuojamos biudžetinės įstaigos, dalyvaujančios reorganizavime biudžetinės įstaigos, po reorganizavimo veiksiančios biudžetinės įstaigos, numatomos jų funkcijos, kurias atliks kiekviena po reorganizavimo veiksianti biudžetinė įstaiga, kiekvienos po reorganizavimo veiksiančios biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija.

5. Kai Vyriausybė priima nutarimą ar savivaldybės taryba priima sprendimą dėl sutikimo reorganizuoti biudžetinę įstaigą arba kai Vyriausybė priima sprendimą dėl sutikimo biudžetinei įstaigai dalyvauti reorganizavime, reorganizavime dalyvausiančių biudžetinių įstaigų vadovai parengia biudžetinės įstaigos reorganizavimo sąlygų aprašą.

6. Biudžetinės įstaigos reorganizavimo sąlygų apraše nurodoma:

1) kiekvienos reorganizavime dalyvaujančios biudžetinės įstaigos pavadinimas, teisinė forma, buveinė, kodas, registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie šias biudžetines įstaigas;

2) reorganizavimo būdas, pasibaigiančios biudžetinės įstaigos, po reorganizavimo veiksiančios biudžetinės įstaigos;

3) momentas, nuo kurio pasibaigiančios biudžetinės įstaigos teisės ir pareigos pereina po reorganizavimo veiksiančiai biudžetinei įstaigai;

4) po reorganizavimo veiksiančių biudžetinių įstaigų savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos.

7. Apie biudžetinės įstaigos reorganizavimo sąlygų aprašo parengimą viešai paskelbiama visų reorganizavime dalyvaujančių biudžetinių įstaigų nuostatuose nurodytame šaltinyje tris kartus ne mažesniais kaip 30 dienų intervalais arba paskelbiama vieną kartą ir pranešama raštu visiems biudžetinės įstaigos kreditoriams. Pranešime nurodoma:

1) šio straipsnio 6 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodyta informacija;

2) kur ir nuo kada galima susipažinti su biudžetinės įstaigos reorganizavimo sąlygomis, po reorganizavimo veiksiančių biudžetinių įstaigų nuostatų projektais, reorganizavime dalyvaujančių biudžetinių įstaigų paskutinių penkerių finansinių metų metinių ataskaitų rinkiniais.

8. Biudžetinės įstaigos reorganizavimo sąlygų aprašas ne vėliau kaip pirmą viešo paskelbimo apie jo parengimą dieną pateikiamas Juridinių asmenų registrui.

9. Nuo viešo paskelbimo apie biudžetinės įstaigos reorganizavimo sąlygų aprašo parengimą dienos biudžetinė įstaiga, kuri po reorganizavimo pasibaigia, įgyja reorganizuojamos biudžetinės įstaigos statusą, o biudžetinė įstaiga, kuri po reorganizavimo tęsia veiklą, – dalyvaujančios reorganizavime biudžetinės įstaigos statusą.

10. Reorganizuojamos biudžetinės įstaigos kreditorius turi teisę reikalauti prievolę nutraukti ar ją įvykdyti prieš terminą, taip pat atlyginti nuostolius, jeigu tai numatyta sandoryje ar yra pagrindas manyti, kad prievolės įvykdymas dėl reorganizavimo pasunkės, ir jeigu kreditoriaus reikalavimu biudžetinė įstaiga papildomai neužtikrino prievolių įvykdymo. Reorganizuojamos biudžetinės įstaigos kreditorius savo reikalavimus gali pateikti ne vėliau kaip per 60 dienų nuo viešo paskelbimo apie biudžetinės įstaigos reorganizavimo sąlygų aprašo parengimą pirmos dienos. Reorganizuojamos biudžetinės įstaigos kreditoriai turi teisę susipažinti su reorganizavimo sąlygomis, po reorganizavimo veiksiančių biudžetinių įstaigų nuostatų projektais, taip pat visų reorganizavime dalyvaujančių biudžetinių įstaigų paskutinių penkerių finansinių metų metinių ataskaitų rinkiniais. Kiekvienas biudžetinės įstaigos kreditorius turi teisę gauti visų šioje dalyje išvardytų dokumentų kopijas.

11. Sprendimas dėl biudžetinės įstaigos reorganizavimo priimamas tik praėjus 30 dienų nuo paskutinio viešo paskelbimo arba viešo paskelbimo, kai apie biudžetinės įstaigos reorganizavimo sąlygų aprašo parengimą paskelbta vieną kartą ir apie biudžetinės įstaigos reorganizavimo sąlygų aprašo parengimą raštu pranešta visiems biudžetinės įstaigos kreditoriams, dienos.

12. Sprendimą dėl biudžetinės įstaigos reorganizavimo priima ir kartu biudžetinės įstaigos reorganizavimo sąlygų aprašą ir po reorganizavimo veiksiančių biudžetinių įstaigų nuostatus tvirtina kiekvienos reorganizuojamos ir reorganizavime dalyvaujančios biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija. Jeigu biudžetinė įstaiga reorganizuojama prijungimo būdu ir po reorganizavimo tęsiančios veiklą biudžetinės įstaigos nuostatai nesikeičia, jų iš naujo tvirtinti nereikia.

13. Sprendimo dėl biudžetinės įstaigos reorganizavimo priėmimą įrodantis dokumentas pateikiamas Juridinių asmenų registrui. Juridinių asmenų registro tvarkytojas apie sprendimą dėl biudžetinės įstaigos reorganizavimo paskelbia teisės aktų nustatyta tvarka.

14. Reorganizavimas laikomas baigtu, kai į Juridinių asmenų registrą įregistruojami po reorganizavimo sukurtos naujos biudžetinės įstaigos nuostatai ar tęsiančių veiklą biudžetinių įstaigų pakeisti nuostatai. Jeigu biudžetinės įstaigos nuostatai šio straipsnio 12 dalyje nustatytais atvejais iš naujo netvirtinami, Juridinių asmenų registrui pateikiamas pranešimas apie tai, kad visos reorganizavimo sąlygų apraše nustatytos prievolės yra įvykdytos ir atsirado įstatymuose ar reorganizavimo sąlygų apraše nurodytos aplinkybės.

15. Reorganizuota biudžetinė įstaiga pasibaigia nuo jos išregistravimo iš Juridinių asmenų registro dienos.

25 straipsnis. Biudžetinės įstaigos likvidavimas

1. Biudžetinė įstaiga likviduojama Civiliniame kodekse nustatytais juridinių asmenų likvidavimo pagrindais.

2. Kai sprendimą likviduoti valstybės biudžetinę įstaigą priima jos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, sprendimas priimamas tik tada, kai yra Vyriausybės nutarimas nutraukti valstybės biudžetinės įstaigos veiklą, išskyrus atvejus, kai valstybės biudžetinė įstaiga įsteigta įstatymu. Kai sprendimą likviduoti biudžetinę įstaigą priima Juridinių asmenų registro tvarkytojas, biudžetinė įstaiga likviduojama taikant Civilinio kodekso nuostatas, reglamentuojančias juridinio asmens likvidavimą Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva.

3. Sprendimą likviduoti biudžetinę įstaigą priėmusi jos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija arba teismas privalo paskirti likvidatorių arba sudaryti likvidacinę komisiją.

4. Likvidatoriumi arba likvidacinės komisijos pirmininku paprastai skiriamas biudžetinės įstaigos vadovas.

5. Jeigu biudžetinė įstaiga įsteigta ribotam laikui, likus ne mažiau kaip 90 dienų iki nustatyto laikotarpio pabaigos, biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija privalo paskirti likvidatorių ar sudaryti likvidacinę komisiją arba priimti sprendimą pratęsti veiklos laikotarpį ir pakeisti biudžetinės įstaigos nuostatus. Jeigu šio įstatymo 6 straipsnyje nurodytame teisės akte yra nustatytas laikotarpis, kuriam steigiama biudžetinė įstaiga, sprendimas pratęsti valstybės biudžetinės įstaigos veiklos laikotarpį priimamas tik tada, kai gaunamas išankstinis Vyriausybės sutikimas, išskyrus atvejus, kai valstybės biudžetinė įstaiga įsteigta įstatymu, sprendimas pratęsti savivaldybės biudžetinės įstaigos veiklos laikotarpį priimamas tik tada, kai gaunamas išankstinis savivaldybės tarybos sutikimas.

6. Jeigu biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija nepriima sprendimo pratęsti biudžetinės įstaigos veiklos laikotarpio ir nepaskiria likvidatoriaus arba nesudaro likvidacinės komisijos, biudžetinės įstaigos vadovas ar Juridinių asmenų registro tvarkytojas turi teisę kreiptis į teismą, kad jis paskirtų biudžetinės įstaigos likvidatorių arba sudarytų likvidacinę komisiją.

7. Apie sprendimą likviduoti biudžetinę įstaigą viešai paskelbiama biudžetinės įstaigos nuostatuose nustatyta tvarka ir nuostatuose nurodytame šaltinyje tris kartus ne mažesniais kaip 30 dienų intervalais arba viešai paskelbiama vieną kartą biudžetinės įstaigos nuostatuose nurodytame šaltinyje ir pranešama visiems kreditoriams raštu. Skelbime arba pranešime nurodoma:

1) biudžetinės įstaigos pavadinimas, teisinė forma, kodas ir buveinė;

2) registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie likviduojamą biudžetinę įstaigą;

3) sprendimo likviduoti biudžetinę įstaigą priėmimo diena. Kai sprendimą priima teismas, taip pat nurodoma sprendimo įsiteisėjimo diena;

4) duomenys apie likvidatorių ar likvidacinę komisiją (likvidatoriaus vardas, pavardė, paskyrimo likvidatoriumi ir likvidatoriaus įgaliojimų pabaigos datos, likvidatoriaus įgaliojimai, išskyrus įstatymuose ir biudžetinės įstaigos nuostatuose nustatytus likvidatoriaus įgaliojimus).

8. Apie biudžetinės įstaigos likvidavimą pranešama Juridinių asmenų registrui teisės aktų nustatyta tvarka ne vėliau kaip pirmą viešo paskelbimo dieną. Nuo sprendimo likviduoti biudžetinę įstaigą priėmimo dienos ji įgyja likviduojamos biudžetinės įstaigos statusą, kurio netenka ją likvidavus ar įstatymų nustatytais atvejais atšaukus sprendimą ją likviduoti.

9. Likviduojamos biudžetinės įstaigos kreditorių reikalavimai tenkinami įstatymų nustatyta tvarka. Patenkinus visus likviduojamos biudžetinės įstaigos kreditorių reikalavimus, biudžetinei įstaigai skirti, bet nepanaudoti valstybės biudžeto ar savivaldybės biudžeto asignavimai grąžinami į atitinkamą biudžetą, o kitas turtas perduodamas biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai, jeigu Vyriausybė (kai likviduojama valstybės biudžetinė įstaiga, išskyrus atvejus, kai valstybės biudžetinė įstaiga įsteigta įstatymu) arba savivaldybės taryba (kai likviduojama savivaldybės biudžetinė įstaiga) nenustato kitaip.

26 straipsnis. Likvidatoriaus arba likvidacinės komisijos kompetencija

1. Nuo paskyrimo dienos likvidatorius arba likvidacinė komisija turi biudžetinės įstaigos vadovo teises ir pareigas.

2. Be kitų šiame įstatyme ir Civiliniame kodekse nustatytų pareigų, likvidatorius arba likvidacinė komisija privalo:

1) pranešti Juridinių asmenų registrui apie sprendimą likviduoti biudžetinę įstaigą, pateikti sprendimo įrodymo dokumentą ir pranešti duomenis apie likvidatorių arba likvidacinę komisiją;

2) sudaryti likvidavimo laikotarpio pradžios biudžetinės įstaigos balansą;

3) baigti vykdyti biudžetinės įstaigos prievoles, atsiskaityti su kreditoriais;

4) pateikti reikalavimus biudžetinės įstaigos skolininkams;

5) perduoti likusį biudžetinės įstaigos turtą šiame įstatyme nustatyta tvarka;

6) sudaryti biudžetinės įstaigos likvidavimo aktą;

7) perduoti dokumentus saugoti teisės aktų nustatyta tvarka;

8) pateikti Juridinių asmenų registrui biudžetinės įstaigos likvidavimo aktą ir kitus teisės aktų nustatytus dokumentus, reikalingus likviduojamai biudžetinei įstaigai išregistruoti.

VI SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

27 straipsnis. Biudžetinių įstaigų valdysenos stebėsena

Biudžetinių įstaigų valdysenos stebėseną atlieka Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga. Ši institucija ar įstaiga:

1) kaupia informaciją apie biudžetinių įstaigų valdyseną ir atlieka šios informacijos analizę;

2) teikia apibendrintą informaciją apie biudžetinių įstaigų valdyseną ir šios informacijos analizės rezultatus valstybės politiką viešojo administravimo srityje formuojančiai ministerijai;

3) kaupia informaciją apie gerąją biudžetinių įstaigų valdysenos praktiką ir vykdo šios informacijos sklaidą;

4) teikia metodinę pagalbą biudžetinių įstaigų valdysenos klausimais.“

2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2024 m. sausio 1 d.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2023 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

3. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 1 ir 3 punktai netaikomi biudžetinių įstaigų vadovams, priimtiems į pareigas iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, ir jie toliau eina pareigas šio straipsnio 4, 5, 6 ir 8 dalyse nustatyta tvarka. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Biudžetinių įstaigų įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 2 punktas netaikomas biudžetinių įstaigų vadovams, priimtiems į pareigas iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, jeigu Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme numatytos sąlygos, dėl kurių biudžetinės įstaigos vadovas nebūtų laikomas nepriekaištingos reputacijos, atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, išskyrus atvejus, kai įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo biudžetinės įstaigos vadovas pripažįstamas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo. Šiuo atveju biudžetinės įstaigos vadovas, priimtas į pareigas iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, atleidžiamas iš pareigų.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-2838, 2024-06-25, paskelbta TAR 2024-07-05, i. k. 2024-12633

4. Iki šio įstatymo įsigaliojimo į biudžetinių įstaigų vadovų pareigas nustatytam terminui priimti asmenys toliau eina biudžetinės įstaigos vadovo pareigas iki šio termino pabaigos.

5. Biudžetinių įstaigų vadovai, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo priimti į biudžetinės įstaigos vadovo pareigas neterminuotai ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną tos biudžetinės įstaigos vadovo pareigas ėjo 5 metus ar trumpiau, toliau eina tos biudžetinės įstaigos vadovo pareigas 5 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Biudžetinės įstaigos vadovo pareigų ėjimas 5 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos yra laikomas pirmąja biudžetinės įstaigos vadovo kadencija.

6. Biudžetinių įstaigų vadovai, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos buvo priimti į biudžetinės įstaigos vadovo pareigas neterminuotai ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną tos biudžetinės įstaigos vadovo pareigas ėjo ilgiau negu 5 metus, toliau eina tos biudžetinės įstaigos vadovo pareigas 5 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Biudžetinės įstaigos vadovo pareigų ėjimas 5 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos yra laikomas antrąja biudžetinės įstaigos vadovo kadencija.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-2838, 2024-06-25, paskelbta TAR 2024-07-05, i. k. 2024-12633

7. Neteko galios nuo 2024-07-06

Straipsnio dalies naikinimas:

Nr. XIV-2838, 2024-06-25, paskelbta TAR 2024-07-05, i. k. 2024-12633

8. Biudžetinių įstaigų vadovai, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo priimti į biudžetinės įstaigos vadovo pareigas neterminuotai ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną jiems iki teisės gauti visą socialinio draudimo senatvės pensiją yra likę ne daugiau kaip 5 metai, toliau eina tos biudžetinės įstaigos vadovo pareigas iki tos dienos, kai įgis teisę gauti visą socialinio draudimo senatvės pensiją.

9. Šio straipsnio 4, 5, 6 ir 8 dalių nuostatos netaikomos tiems biudžetinių įstaigų vadovams, kurių specialiosios darbo sąlygos neterminuotas darbo sutartis keičiant į terminuotas darbo sutartis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos jau buvo nustatytos kituose atitinkamoje veiklos srityje veikiančių biudžetinių įstaigų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-2838, 2024-06-25, paskelbta TAR 2024-07-05, i. k. 2024-12633

10. Biudžetinių įstaigų savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos iki 2024 m. kovo 1 d. įvertina stebėtojų tarybų sudarymo poreikį biudžetinėse įstaigose ir apie tai iki 2024 m. balandžio 1 d. raštu informuoja biudžetinių įstaigų valdysenos stebėseną atliekančią Vyriausybės įgaliotą instituciją ar įstaigą. Sprendimai sudaryti biudžetinių įstaigų stebėtojų tarybas turi būti priimti ir, atsižvelgiant į tai, biudžetinių įstaigų nuostatai pakeisti iki 2025 m. sausio 1 d.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-2838, 2024-06-25, paskelbta TAR 2024-07-05, i. k. 2024-12633

Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo Nr. I-1113 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2241 2 straipsnio pakeitimo įstatymas