Suvestinė redakcija nuo 2021-04-20
Įsakymas paskelbtas: TAR 2019-09-10, i. k. 2019-14406
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL PARAMOS LIETUVOS BITININKYSTĖS SEKTORIUI 2020–2022 METŲ PROGRAMOS PATVIRTINIMO
2019 m. rugsėjo 10 d. Nr. 3D-507
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo 7 straipsniu ir atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 12 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą (ES), kuriuo patvirtinamos valstybių narių pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1308/2013 pateiktos nacionalinės bitininkystės produktų gamybos ir pardavimo gerinimo programos (Nr. C(2019) 4177) ir nustatomas Sąjungos įnašo į šias programas dydis,
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro
2019 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 3D-507
PARAMOS LIETUVOS BITININKYSTĖS SEKTORIUI 2020–2022 METŲ PROGRAMA
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Paramos Lietuvos bitininkystės sektoriui 2020–2022 metų programa (toliau – Bitininkystės programa) parengta vadovaujantis 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2020 m. gruodžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 2020/2220 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2020 m. gruodžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 2020/2220, 2015 m. gegužės 11 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) Nr. 2015/1366, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 nuostatos dėl pagalbos bitininkystės sektoriuje, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2021 m. vasario 1 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) Nr. 2021/580, 2015 m. rugpjūčio 6 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2015/1368, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 nuostatų dėl pagalbos bitininkystės sektoriuje taikymo taisyklės, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2021 m. vasario 1 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 2021/166, Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymu ir atsižvelgiant į 2019 m. birželio 12 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą (ES), kuriuo patvirtinamos valstybių narių pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1308/2013 pateiktos nacionalinės bitininkystės produktų gamybos ir pardavimo gerinimo programos (Nr. C(2019) 4177) ir nustatomas Sąjungos įnašo į šias programas dydis, ir Bitynų, bitininkystės produktų ir bičių užkrečiamųjų ligų kontrolės reikalavimus, patvirtintus Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2005 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. B1-180 „Dėl Bitynų, bičių produktų ir bičių užkrečiamųjų ligų kontrolės reikalavimų patvirtinimo“.
Punkto pakeitimai:
Nr. 3D-249, 2021-04-19, paskelbta TAR 2021-04-19, i. k. 2021-08037
2. Bitininkystės programos paskirtis – nustatyti bitininkystės sektoriaus plėtros tikslus, įgyvendinimo priemones ir veiksmus, kad būtų sukurta palanki aplinka plėsti bitininkystės ūkius, kelti bitininkų kvalifikaciją, didinti bičių šeimų sveikatingumą, diegti bitininkystės ūkiuose mokslo laimėjimus ir inovacijas, kuriamas patrauklus bitininkystės produktų įvaizdis šalyje ir užsienyje. Bitininkystės programa parengta laikotarpiui nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.
Punkto pakeitimai:
Nr. 3D-249, 2021-04-19, paskelbta TAR 2021-04-19, i. k. 2021-08037
3. Institucijos, rengusios Bitininkystės programą ar prisidėjusios prie jos rengimo:
II SKYRIUS
BITININKYSTĖS PROGRAMOS tikslas IR ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS IR VEIKSMAI, VERTINIMO KRITERIJAI ir JŲ REIKŠMĖS
5. Bitininkystės programos tikslas – gerinti bendrąsias bitininkystės produktų gamybos ir prekybos jais sąlygas, užtikrinti bitininkystės sektoriaus tvarumą ir plėtrą.
6. Lietuvoje bitininkystės programos įgyvendinamos nuo įstojimo į Europos Sąjungą 2004 m. Parama Lietuvos bitininkystės sektoriui yra labai reikšminga: ji padėjo kelti bitininkų kvalifikaciją, gerinti bičių šeimų sveikatingumą, įsigyti bičių avilių gabenimo įrenginių, pakeisti dalį pasenusių ir susidėvėjusių avilių į naujus ir kokybiškesnius bei įsigyti modernios ir didinančios darbo našumą technikos, taip pat atlikti nemažai kitų svarbių darbų. Nors įgyvendinant bitininkystės programas buvo daug padaryta, bet dar yra likę nemažai problemų.
7. Bitininkavimas apima eilę įvairių darbų – bičių šeimų priežiūrą, medaus kopimą, kitų bitininkystės produktų rinkimą (vaško, pikio, bičių nuodų, augalų žiedadulkių bei bičių duonos), jų realizavimą ir t. t. Bitininkai turi žinoti bičių šeimų gyvenimą, jų ligas, gydymo būdus, bičių veislininkystę, medinguosius augalus ir pan. Dėl nuolat besikeičiančių klimato ir agrarinių sąlygų, reikia prisitaikyti ir diegti technologines naujoves, kad būtų padidintas veiklos pelningumas, darbo našumas. Dėl to labai svarbu įvairiais būdais skleisti informaciją bitininkams apie naujas bitininkystės ir bičių produktų perdirbimo technologijas, kitas bitininkavimo naujoves bei iškylančias problemas, apie bičių produktų naudą, remti leidinių bitininkams parengimą ir išleidimą.
8. Lietuvoje nemažai bitininkų yra garbingo amžiaus (vidutinis bitininkų amžius 2016 m. ir 2017 m. buvo 59 metai), jų naudojamas inventorius yra pasenęs, jiems trūksta teorinių žinių apie bitininkavimą, bičių sveikatingumą. Vienas iš bitininkystės srityje dirbančių asmenų senėjimo problemų sprendimo būdų – skatinti jaunimo susidomėjimą šia žemės ūkio šaka, remti Lietuvos ir kitų šalių jaunųjų bitininkų bendravimą (dalyvauti tarptautiniuose jaunųjų bitininkų konkursuose). Taip pat labai svarbus pačių bitininkų aktyvus dalyvavimas tiek šalies (bitininkus vienijančių organizacijų), tiek užsienio bitininkų veikloje.
9. Nors sukeliančių varoatozę Lietuvoje labai paplitusių erkių (lot. Varroa destructor) naikinimui skiriama daug dėmesio ir jau ne vienus metus iš dalies kompensuojamos su tuo susijusios išlaidos, tačiau iki šiol nepavyksta išspręsti šios problemos ir išvengti jos padarinių, ypač sustabdyti įvairių ligų ir kitų kenkėjų rūšių plitimo. Todėl ši problema Lietuvos bitininkams yra dar labai aktuali. Siekiant pagerinti bičių sveikatingumą Lietuvoje, būtina didesnį dėmesį skirti ir profilaktikai: informacijai apie priemones, padedančias išvengti bičių ligų ir kenkėjų, bei kaip nuo jų apsisaugoti, ką duoda bičių šeimų sveikatingumui teisingas varoatozės erkių naikinimas ir t. t.
10. Lietuvoje kasmet gaunama apie 4 000 t medaus (2016 m. buvo pagaminta 3852 t, o 2017 m. – 3715 t medaus, vidutiniškai iš vieno bičių avilio per metus gaunama apie 30–35 kg medaus). Siekiant didinti bičių šeimų produktyvumą, gauti įvairesnio medaus, svarbu kuo efektyviau panaudoti natūralias bičių ganyklas. Daugėjant ūkyje bičių šeimų, bitininkai turi vežioti bičių šeimas prie žydinčių augalų. Tai daug laiko ir investicijų reikalaujantis fiziškai sunkus darbas, todėl tikslinga ir toliau teikti finansinę paramą bičių laikytojams, įsigyjantiems bičių avilių pervežimo įrangą ir priedus.
11. Vartotojams patiekiamas medus privalo atitikti medui keliamus reikalavimus. Medaus tyrimo išlaidos yra pakankamai didelės, todėl būtina kompensuoti dalį medaus mėginio kokybę ir natūralumą (tikrumą) atspindinčių kriterijų (medaus drėgnumas, diastazės aktyvumas, hidroksimetilfurfurolo bendrasis kiekis meduje, medaus botaninė sudėtis (žiedadulkių kiekiai ir jų rūšys) ištyrimo išlaidų. Todėl tikslinga sumažinti medaus kokybės tyrimų išlaidas bitininkams, modernizuoti laboratorinę įrangą medaus kokybę tiriančiose laboratorijose.
12. Kitaip nei kitos ūkinių gyvūnų rūšys, medų nešančios bitės nėra laikomos griežtai kontroliuojamoje aplinkoje, jų priežiūra sudėtingesnė, jas veikia daugiau išorės veiksnių. Todėl labai svarbu, kad kuo daugiau bitininkų laikytų stiprias, aukštos veislinės vertės bičių šeimas. Tikslinga kompensuoti bitininkams dalį aukštos veislinės vertės bičių motinų / bičių šeimų įsigijimo išlaidų. Siekiant plėsti bitynus, skatinti bitininkus bičių šeimas laikyti iš medienos pagamintuose aviliuose.
13. Taikomieji moksliniai tyrimai skatina bitininkystės sektoriaus pažangą. Svarbu, kad mokslo laimėjimai būtų sėkmingai taikomi praktikoje, atliktų mokslinių tyrimų rezultatai skleidžiami bitininkams. Būtina vykdyti tyrimus, susijusius su bitininkavimu ir jo specifika Lietuvoje. Moksliškai pagrįstas bičių produktų gamybos ir prekybos sąlygų pagerinimas turi vykti pagal bitininkams aktualias temas.
14. Oficialiai skelbiami statistiniai duomenys apie Lietuvos bitininkystės sektorių nevisiškai atspindi tikrąją padėtį – būtina rinkti informaciją apie Lietuvos bitynų dydžius, gaminamos produkcijos rūšis, surenkamą produkciją, bičių sveikatingumą, bitynų apsirūpinimą inventoriumi, bitininkų amžių, jų kvalifikaciją ir kt. Tai leistų daryti tikslesnes išvadas ir prognozes dėl bitininkystės sektoriaus vystymo tendencijų.
15. Bitininkystės produktai tampa vis populiaresni, todėl bitininkams labai aktualu išlaikyti ir gerinti bitininkystės produktų kokybę, kuri labai priklauso nuo bitininkystės inventoriaus, todėl tikslinga ir toliau teikti paramą pasenusiam bitininkavimo inventoriui atnaujinti ir (ar) naujam įsigyti.
16. Bitininkystės programos tikslui įgyvendinti numatytos šios priemonės:
16.4. medaus ir bičių produktų fizinių ir cheminių savybių analizė, siekiant nustatyti jų kokybines savybes;
III SKYRIUS
BITININKYSTĖS PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ VEIKSMAI, VERTINIMO KRITERIJAI ir JŲ REIKŠMĖS
17. Numatomi šie bitininkystės priemonių įgyvendinimo veiksmai:
17.1. techninė pagalba bitininkams ir jų grupėms:
17.1.3. informacijos sklaida bitininkams apie bitininkystės sektoriaus naujoves, problemas, bičių produktų naudą ir kt.;
17.2. kova su bičių avilių ir bičių kenkėjais ir ligomis, ypač varoatoze:
17.2.1. vaistų varoatozei gydyti ir kovai su bičių avilių ir bičių kenkėjais priemonių įsigijimo kaštai bei informacijos teikimas (konsultavimas);
17.3. bičių avilių transportavimo į ganyklas racionalizavimas – specialios bičių avilių transportavimo į ganyklas techninės įrangos bei priedų įsigijimas;
17.4. medaus fizinių ir cheminių savybių analizė:
17.5. bičių šeimų atnaujinimas:
17.6. bitininkystei ir bitininkystės produktams skirtos taikomųjų tyrimų programos:
18. Bitininkystės programos priemonių įgyvendinimo vertinimo kriterijai pagal atskiras priemones:
| Vertinimo kriterijaus pavadinimas ir matavimo vienetas |
Faktinės reikšmės 2018 m. |
Vertinimo kriterijaus reikšmė |
|
||
| 2020 m. |
2021 m. |
2022 m. |
|
||
| Techninė pagalba bitininkams ir jų grupėms |
|||||
| Bitininkų, dalyvavusių mokymuose / konferencijose, skaičius, vnt. |
462 |
200 |
200 |
200 |
|
| Suorganizuotų mokymų / konferencijų skaičius, vnt. |
7 |
6 |
6 |
6 |
|
| Kova su avilių kenkėjais ir bičių ligomis, ypač varoatoze |
|||||
| Bitininkų asociacijų skaičius, vnt. |
46 |
44 |
44 |
44 |
|
| Bitininkų skaičius, vnt. |
4486 |
4 500 |
4 500 |
4 500 |
|
| Gydyta bičių šeimų, vnt. |
127 564 |
126 000 |
126 000 |
126 000 |
|
| Bičių avilių transportavimo į ganyklas racionalizavimas |
|||||
| Bitininkų skaičius, vnt. |
51 |
60 |
60 |
60 |
|
| Įsigyta bičių avilių transportavimo įrenginių / jų priedų, vnt. |
72 |
110 |
110 |
110 |
|
| Medaus ir bičių produktų fizinių ir cheminių savybių analizė, siekiant nustatyti jų kokybines savybes |
|||||
| Atliktų medaus ir bičių produktų kokybės tyrimų skaičius, vnt. |
- |
2 000 |
2 000 |
2 000 |
|
| Bičių šeimų atnaujinimas |
|||||
| Įsigyta naujų bičių avilių, vnt. |
2042 |
1 700 |
1 700 |
1 700 |
|
| Dalyvavo bitininkų, vnt. |
414 |
350 |
350 |
350 |
|
| Bitininkystei ir bitininkystės produktams skirtos taikomųjų mokslinių tyrimų programos |
|||||
| Atlikta taikomųjų mokslinių tyrimų, vnt. |
8 |
8 |
8 |
8 |
|
| Rinkos stebėsena |
|||||
| Kasmetinė Lietuvos bitininkystės sektoriaus analizės ataskaita, vnt. |
1 |
1 |
1 |
1 |
|
| Bitininkystės produktų kokybės gerinimas, siekiant didinti jų vertę rinkoje |
|||||
| Bitininkų, gavusių paramą, skaičius, vnt. |
346 |
350 |
350 |
350 |
|
| Įsigyta bitininkystės inventoriaus, vnt. |
345 |
350 |
350 |
350 |
|
IV SKYRIUS
BITININKYSTĖS PROGRAMOS FINANSAVIMAS
19. Bitininkystės programa įgyvendinama iš Lietuvos Respublikos biudžeto asignavimų ir Europos žemės ūkio garantijų fondo pagal 2020–2022 metų finansavimo planą:
|
|
2020 m. |
2021 m. |
2022 m. |
|
| Skirta suma, Eur |
973 800 |
974 228 |
973 344 |
|
20. Už paramos paraiškų ir mokėjimo prašymų bei prie jų pateikiamų dokumentų priėmimą, registravimą, administracinį ir fizinį patikrinimą, paramos dydžio apskaičiavimą ir išmokėjimą paramos gavėjams, paramos susigrąžinimą, lėšų apskaitą ir ataskaitų teikimą atsako Agentūra (www.nma.lt).
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, Įsakymas
Nr. 3D-420, 2020-06-04, paskelbta TAR 2020-06-04, i. k. 2020-12264
Dėl žemės ūkio ministro 2019 m. rugsėjo 10 d. įsakymo Nr. 3D-507 ,,Dėl Paramos Lietuvos bitininkystės sektoriui 2020–2022 metų programos patvirtinimo“ pakeitimo
2.
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, Įsakymas
Nr. 3D-249, 2021-04-19, paskelbta TAR 2021-04-19, i. k. 2021-08037
Dėl žemės ūkio ministro 2019 m. rugsėjo 10 d. įsakymo Nr. 3D-507 „Dėl Paramos Lietuvos bitininkystės sektoriui 2020–2022 metų programos patvirtinimo“ pakeitimo