Suvestinė redakcija nuo 2024-07-06 iki 2024-12-05

Sprendimas paskelbtas: TAR 2018-05-04, i. k. 2018-07167

herbas

ŠIAULIŲ MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBA

SPRENDIMAS

DĖL ŠIAULIŲ MIESTO SAVIVALDYBĖS GYVENTOJŲ MOKĖJIMO UŽ SOCIALINES PASLAUGAS TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO

2018 m. gegužės 3 d. Nr. T-155

Šiauliai

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 12 punktu, 16 straipsnio 4 dalimi, 18 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 13 straipsniu, 26 straipsnio 3 dalimi, Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 583 „Dėl Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo“, 3 punktu, Šiaulių miesto savivaldybės taryba nusprendžia:

1. Patvirtinti Šiaulių miesto savivaldybės gyventojų mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašą (pridedama).

2. Pripažinti netekusiu galios Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2011 m. spalio 27 d. sprendimą Nr. T-281 „Dėl mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašų patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais.

Savivaldybės meras Artūras Visockas

PATVIRTINTA

Šiaulių miesto savivaldybės tarybos

2018 m. gegužės 3 d. sprendimu Nr. T-155

(Šiaulių miesto savivaldybės tarybos

2024 m. liepos 4 d. sprendimo Nr. T-290

redakcija)

ŠIAULIŲ MIESTO SAVIVALDYBĖS GYVENTOJŲ MOKĖJIMO UŽ SOCIALINES PASLAUGAS TVARKOS APRAŠAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Šiaulių miesto savivaldybės gyventojų mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas tvarką, atleidimo nuo mokėjimo ar mokėjimo sumažinimo už šias paslaugas sąlygas ir atvejus, asmens (šeimos narių) finansinių galimybių mokėti už socialines paslaugas vertinimą ir kitas sąlygas.

2. Aprašas taikomas asmenims, deklaravusiems gyvenamąją vietą Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje (toliau – savivaldybės teritorija). Aprašas taikomas mokant už tas socialines paslaugas, kurias planuoja, skiria, kurių poreikį asmeniui (šeimai) nustato Šiaulių miesto savivaldybė (toliau – Savivaldybė) ir kurių teikimas finansuojamas iš Šiaulių miesto savivaldybės biudžeto (toliau – savivaldybės biudžetas) ar savivaldybės biudžetui skiriamų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų socialinėms paslaugoms organizuoti. Tais atvejais, kai socialinių paslaugų kaina viršija Savivaldybės tarybos nustatytą maksimalų socialinių paslaugų išlaidų finansavimo savivaldybės teritorijos gyventojams dydį, skirtumas tarp šio dydžio ir socialinių paslaugų kainos mokamas paslaugas gaunančio asmens (jam atstovaujančio asmens) ir socialinių paslaugų įstaigos tarpusavio susitarimu.

3. Konkretus mokėjimo už socialines paslaugas dydis asmeniui (šeimai) nustatomas individualiai, atsižvelgiant į asmens (šeimos narių) finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas ir asmeniui (šeimai) teikiamų socialinių paslaugų rūšį.

4. Asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydis negali būti didesnis už asmeniui (šeimai) teikiamų socialinių paslaugų kainą.

5. Mokėjimo už socialines paslaugas dydis gali būti nustatytas tik pinigine išraiška.

6. Sutartis dėl mokėjimo už teikiamas socialines paslaugas pasirašoma Savivaldybės mero įgalioto Savivaldybės administracijos darbuotojo, socialines paslaugas gaunančio asmens (vieno iš suaugusių šeimos narių), jo globėjo ar kito asmens, kuris mokės už socialines paslaugas, ir socialinės globos įstaigos vadovo (sutarties forma patvirtinta Savivaldybės mero potvarkiu). Konkretus mokėjimo dydis pinigine išraiška yra apskaičiuojamas Asmens finansinių galimybių vertinime, kuris yra neatsiejama sutarties dalis.

7. Socialinių paslaugų kaina apskaičiuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 10 d. nutarimu Nr. 978 „Dėl Socialinių paslaugų finansavimo ir lėšų apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“.

8. Lėšos, gautos už socialines paslaugas, įtraukiamos į apskaitą ir naudojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais.

9. Tais atvejais, kai socialinių paslaugų įstaigose yra laisvų vietų, socialinės paslaugos gali būti teikiamos ir ne Šiaulių miesto gyventojams – jie moka visą nustatytą socialinės paslaugos kainą.

10. Apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme (toliau – Socialinių paslaugų įstatymas), Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatyme, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme, Lietuvos Respublikos šeimynų įstatyme ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2024 m. birželio 11 d. įsakyme Nr. A1-937 „Dėl Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Mokėjimo tvarkos aprašas) apibrėžtas sąvokas.

II SKYRIUS

MOKĖJIMAS UŽ PREVENCINES IR BENDRĄSIAS SOCIALINES PASLAUGAS

11. Prevencinės socialinės paslaugos ir bendrosios socialinės paslaugos, išskyrus transporto organizavimo ir maitinimo organizavimo paslaugas, teikiamos nemokamai.

12. Už transporto organizavimo ir pavėžėjimo paslaugą asmenys, nurodyti Socialinių paslaugų kataloge, patvirtintame Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1-93 „Dėl Socialinių paslaugų katalogo patvirtinimo“ moka Savivaldybės tarybos nustatytą paslaugų kainą.

13. Maitinimo organizavimo paslauga teikiama nemokamai asmenims (šeimoms), kurių 1 mėnesio pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) mažesnės kaip 2,5 valstybės remiamų pajamų (toliau – VRP) dydžiai ir kurie atitinka vieną iš šių sąlygų:

13.1. registruoti Užimtumo tarnyboje;

13.2. senyvo amžiaus asmenys (šeimos);

13.3. asmenys su negalia;

13.4. šeimos, auginančios 3 ir daugiau vaikų;

13.5. socialinę riziką patiriantys asmenys ir jų šeimos.

14. Asmeniui (šeimai), teisės aktų nustatyta tvarka gaunančiam socialinę pašalpą, arba asmeniui (šeimai), kurio pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) yra mažesnės kaip 2 VRP dydžiai, transporto ir maitinimo organizavimo paslaugos teikiamos nemokamai, išskyrus socialinę riziką patiriančius suaugusius asmenis, ilgiau kaip mėnesį per kalendorinius metus gyvenančius socialinių paslaugų įstaigoje ir joje gaunančius socialinę priežiūrą, ir asmenis, gaunančius individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją, mokamą pagal Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą (toliau – Tikslinių kompensacijų įstatymas).

15. Atskaičius nustatytą asmens (šeimos) mokėjimo už transporto ir maitinimo organizavimo paslaugas ir (ar) socialinės priežiūros dalį, asmens (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) mėnesio pajamos negali likti mažesnės už 2 VRP dydį.

III SKYRIUS

MOKĖJIMAS UŽ SOCIALINĘ PRIEŽIŪRĄ

16. Mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens (šeimos) pajamas. Jeigu asmuo pagal Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą gauna individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją ar iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatyta tvarka paskirtą slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, mokėjimo už socialinės priežiūros paslaugas dydis asmeniui nustatomas atsižvelgiant į šios kompensacijos dydį.

17. Mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis asmeniui:

17.1. kai asmens mėnesio pajamos yra didesnės už 2 VRP dydžius, bet mažesnės kaip 3 VRP dydžiai, mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis yra 5 procentai asmens pajamų;

17.2. kai asmens mėnesio pajamos yra 3 VRP dydžiai, bet mažesnės kaip 4 VRP dydžiai, mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis yra 10 procentų asmens pajamų;

17.3. kai asmens mėnesio pajamos yra 4 VRP dydžiai, bet mažesnės kaip 5 VRP dydžiai, mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis yra 15 procentų asmens pajamų.

18. Mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis šeimai (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui per mėnesį):

18.1. kai mėnesio pajamos yra didesnės už 2 VRP dydžius, bet mažesnės kaip 3 VRP dydžiai, mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis yra 5 procentai šeimos pajamų;

18.2. kai mėnesio pajamos yra 3 VRP dydžiai arba didesnės už juos, bet mažesnės kaip 4 VRP dydžiai, mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis yra 10 procentų šeimos pajamų;

18.3. kai mėnesio pajamos yra 4 VRP dydžiai arba didesnės už juos, bet mažesnės kaip 5 VRP dydžiai, mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis yra 15 procentų šeimos pajamų;

19. Kitais atvejais, nei numatyta Aprašo 17 ir 18 punktuose, mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą socialinę priežiūrą dydis neturi viršyti 20 procentų asmens (šeimos) pajamų.

20. Mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis asmeniui, gaunančiam individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją, mokamą pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą ir Socialinių paslaugų įstatymą, yra:

20.1. 40 procentų šios kompensacijos dydžio, jeigu paslaugos teikiamos asmeniui, kuriam nustatyta pirmo ar antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacija ar iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatyta tvarka paskirta pirmojo ar antrojo lygio slaugos išlaidų tikslinė kompensacija;

20.2. 60 procentų šios kompensacijos dydžio, jeigu paslaugos teikiamos asmeniui, kuriam nustatyta trečio ar ketvirto lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacija ar iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatyta tvarka paskirta pirmojo ar antrojo lygio priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija.

21. Krizių atvejais, kai asmuo (šeima) patiria fizinį ar psichologinį smurtą arba kyla grėsmė jo fiziniam ar emociniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, socialinė priežiūra 7 pirmąsias kalendorines dienas teikiama nemokamai.

22. Asmeniui (šeimai), teisės aktų nustatyta tvarka gaunančiam (-iai) socialinę pašalpą, arba asmeniui (šeimai), kurio pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) mažesnės kaip 2 VRP dydžiai, socialinės priežiūros paslaugos teikiamos nemokamai, išskyrus atvejus, kai šis asmuo yra socialinės rizikos suaugęs asmuo, kuris ilgiau kaip mėnesį per kalendorinius metus gyvena socialinių paslaugų įstaigoje ir joje gauna socialinę priežiūrą.

23. Atskaičius nustatytą asmens (šeimos) mokėjimo už socialinę priežiūrą dalį, asmens (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) mėnesio pajamos negali likti mažesnės kaip 2 VRP dydžiai, o socialinės rizikos suaugusio asmens, ilgiau kaip mėnesį per kalendorinius metus gyvenančio socialinių paslaugų įstaigoje ir joje gaunančio socialinę priežiūrą, mėnesio pajamos negali likti mažesnės nei 0,8 VRP dydžio.

24. Mokėjimo už trumpiau nei vieną kalendorinį mėnesį, ne visą dieną ar trumpiau nei nustatyta maksimali galima socialinės priežiūros paslaugų teikimo trukmė, teikiamas socialinės priežiūros paslaugas dydis nustatomas proporcingai teikiamų socialinės priežiūros paslaugų trukmei.

25. Laikino apnakvindinimo paslauga teikiama nemokamai.

26. Socialinės reabilitacijos asmenims su negalia bendruomenėje paslaugos, vaikų dienos socialinė priežiūra, socialinė priežiūra šeimoms, psichosocialinė pagalba (jeigu ji neteikiama su apgyvendinimu), pagalba globėjams (rūpintojams), budintiems ir nuolatiniams globotojams, įtėviams ir šeimynų dalyviams ar besirengiantiesiems jais tapti, socialinių dirbtuvių paslaugos, intensyvi krizių įveikimo pagalba (jeigu neteikiamas laikinas apgyvendinimas), palydėjimo paslauga jaunuoliams (jeigu ji neteikiama su apgyvendinimu savarankiško gyvenimo namuose, apsaugotame būste), psichologinė ir socialinė reabilitacija vaikams bendruomenėje, kurios finansuojamos iš savivaldybės biudžeto lėšų ar iš valstybės biudžeto dotacijų savivaldybių biudžetams arba iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, teikiamos nemokamai.

IV SKYRIUS

MOKĖJIMAS UŽ DIENOS SOCIALINĘ GLOBĄ

27. Mokėjimo už dienos socialinę globą dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens pajamas. Jeigu asmuo pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą gauna individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją ar iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatyta tvarka paskirtą slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, mokėjimo už dienos socialinę globą dydis asmeniui nustatomas atsižvelgiant į šias kompensacijas.

28. Mokėjimo už dienos socialinę globą dydis asmeniui:

28.1. kai pajamos mažesnės kaip 2 VRP dydžiai, mokėjimo už dienos socialinę globą dydis yra 10 procentų asmens pajamų;

28.2. kai pajamos yra 2 VRP dydžiai arba didesnės už juos, bet mažesnės kaip 3 VRP dydžiai, mokėjimo už dienos socialinę globą dydis yra 15 procentų asmens pajamų;

29. kitais atvejais, nei numatyta Aprašo 28 punkte, mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą dydis neturi viršyti 20 procentų asmens pajamų.

30. Mokėjimo už dienos socialinę globą dydis asmeniui, gaunančiam individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją, mokamą pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą ir Socialinių paslaugų įstatymą, yra:

30.1. 40 procentų šios kompensacijos dydžio, jeigu paslaugos teikiamos asmeniui, kuriam nustatyta pirmo ar antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacija ar iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatyta tvarka paskirta pirmojo ar antrojo lygio slaugos išlaidų tikslinė kompensacija;

30.2. 60 procentų šios kompensacijos dydžio, jeigu paslaugos teikiamos asmeniui, kuriam nustatyta trečio ar ketvirto lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją ar iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatyta tvarka paskirta pirmojo ar antrojo lygio priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija.

31. Mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą asmens namuose dydis asmeniui nustatomas proporcingai teikiamos dienos socialinės globos asmens namuose trukmei, proporciją apskaičiuojant nuo maksimalios galimos konkrečiam asmeniui taikomos dienos socialinės globos asmens namuose trukmės.

32. Mokėjimo dydis už trumpiau nei visą dieną teikiamą dienos socialinę globą institucijoje yra nustatomas proporcingai teikiamos dienos socialinės globos trukmei. Tais atvejais, kai asmuo, gaudamas dienos socialinę globą dienos socialinės globos centre, maitinasi savo lėšomis, mokėjimo už dienos socialinę globą dydis mažinamas proporcingai ta dalimi, kuria sumažėja dienos socialinės globos kaina, kai į ją neįskaičiuojamos maitinimosi išlaidos. Likusi dienos socialinės globos kainos dalis socialinės globos įstaigai padengiama iš savivaldybės biudžeto lėšų arba savivaldybės biudžetui skiriamų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų socialinėms paslaugoms organizuoti, bet ne daugiau, nei Savivaldybės nustatytas maksimalus dienos socialinės globos išlaidų finansavimo dydis.

V SKYRIUS

MOKĖJIMAS UŽ TRUMPALAIKĘ SOCIALINĘ GLOBĄ

33. Mokėjimo už trumpalaikę socialinę globą dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens pajamas.

34. Asmens mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą trumpalaikę socialinę globą institucijoje dydis yra 80 proc. asmens pajamų ir, jei asmuo pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą gauna individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją ar iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatyta tvarka paskirtą slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa šios kompensacijos suma (100 proc.) skiriama mokėjimui už trumpalaikę socialinę globą padengti. Likusi trumpalaikės socialinės globos kainos dalis socialinės globos įstaigai padengiama iš savivaldybės biudžeto lėšų arba savivaldybės biudžetui skiriamų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų socialinėms paslaugoms organizuoti, bet ne daugiau, nei Savivaldybės nustatytas maksimalus socialinės globos išlaidų finansavimo dydis.

35. Mokėjimo už trumpiau nei vieną kalendorinį mėnesį ar ne visą parą teikiamą trumpalaikę socialinę globą dydis nustatomas proporcingai teikiamos trumpalaikės socialinės globos trukmei.

36. Krizių atvejais, kai socialinės rizikos suaugęs asmuo patiria fizinį ar psichologinį smurtą arba kyla grėsmė jo fiziniam ar emociniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, trumpalaikė socialinė globa 30 kalendorinių dienų teikiama nemokamai, gavus asmens prašymą atleisti nuo asmens mokamos dalies, kurį nagrinėja Socialinių paslaugų skyrimo komisija, sudaryta Savivaldybės mero potvarkiu (toliau – Socialinių paslaugų skyrimo komisija), ir priimtą sprendimą atleisti asmenį nuo mokėjimo.

37. Trumpalaikė socialinė globa likusiam be tėvų globos vaikui ir socialinės rizikos vaikui teikiama nemokamai.

38. Asmenys, laikinai Socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka išvykę iš trumpalaikę socialinę globą teikiančios socialinių paslaugų įstaigos, už išvykimo laiką nuo ketvirtos išvykimo paros moka 30 procentų jiems nustatyto mokėjimo dydžio. Už 3 pirmąsias išvykimo paras (įskaitant ir tuos atvejus, kai išvykstama trumpiau kaip 3 paroms) mokėjimo už trumpalaikę socialinę globą dydis nemažinamas. Išvykimo laikas pradedamas skaičiuoti nuo kitos paros, einančios po išvykimo paros.

VI SKYRIUS

MOKĖJIMAS UŽ ILGALAIKĘ SOCIALINĘ GLOBĄ

39. Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens pajamas, o tais atvejais, kai asmuo pradėjo gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio 1 d., – ir į asmens turtą.

40. Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą institucijoje dydis asmeniui per mėnesį yra 80 procentų asmens pajamų, jeigu jo turto vertė yra mažesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą. Tais atvejais, kai asmuo pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą gauna individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją ar iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatyta tvarka paskirtą slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa šios kompensacijos suma (100 proc.) skiriama mokėjimui už ilgalaikę socialinę globą padengti. Likusi ilgalaikės socialinės globos kainos dalis socialinės globos įstaigai padengiama iš savivaldybės biudžeto lėšų arba savivaldybės biudžetui skiriamų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų socialinėms paslaugoms organizuoti, bet ne daugiau, nei Savivaldybės nustatytas maksimalus socialinės globos išlaidų finansavimo dydis.

41. Mokėjimo už vaiko su negalia ilgalaikę socialinę globą dydis nustatomas neatsižvelgiant į asmens turtą ir yra 80 procentų vaiko pajamų. Tais atvejais, kai vaikas su negalia pagal Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą gauna individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją ar iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatyta tvarka paskirtą slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa šios kompensacijos suma (100 procentų) skiriama mokėjimui už ilgalaikę socialinę globą padengti.

42. Jeigu suaugusio asmens turto vertė didesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą, mokėjimo už suaugusiam asmeniui teikiamą ilgalaikę socialinę globą dydis per mėnesį padidėja 1 procentu, skaičiuojant nuo turto vertės, viršijančios šį normatyvą.

43. Ilgalaikė socialinė globa likusiam be tėvų globos vaikui ir socialinės rizikos vaikui teikiama nemokamai.

44. Asmenys, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka išvykę laikinai iš ilgalaikę socialinę globą teikiančios socialinių paslaugų įstaigos, už išvykimo laiką nuo ketvirtos išvykimo paros moka 30 procentų jiems nustatyto mokėjimo dydžio. Už 3 pirmąsias išvykimo paras (įskaitant ir tuos atvejus, kai išvykstama trumpiau kaip 3 paroms) mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis nemažinamas. Išvykimo laikas pradedamas skaičiuoti nuo kitos paros, einančios po išvykimo paros.

VII SKYRIUS

MOKĖJIMAS UŽ LAIKINO ATOKVĖPIO PASLAUGĄ

45. Mokėjimo už laikino atokvėpio paslaugą, kai paslauga teikiama asmens namuose, dydis nustatomas atsižvelgiant į individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją ar iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatyta tvarka paskirtą slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, mokamą pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą laikino atokvėpio paslaugos gavėjo prižiūrimam asmeniui.

46. Mokėjimo už laikino atokvėpio paslaugą teikiamą asmens namuose dydis asmeniui, gaunančiam individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją, mokamą pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą, yra:

46.1. 40 procentų šios kompensacijos dydžio, jeigu paslaugos teikiamos asmeniui, kuriam nustatyta pirmo ar antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacija ar iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatyta tvarka paskirta pirmojo ar antrojo lygio slaugos išlaidų tikslinė kompensacija;

46.2. 60 procentų šios kompensacijos dydžio, jeigu paslaugos teikiamos asmeniui, kuriam nustatyta trečio ar ketvirto lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacija ar iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatyta tvarka paskirta pirmojo ar antrojo lygio priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija.

47. Mokėjimo už laikino atokvėpio paslaugą institucijoje su apgyvendinimu dydis asmeniui per mėnesį yra 80 proc. asmens pajamų. Tais atvejais, kai asmuo pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą gauna individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją ar iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatyta tvarka paskirtą slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa šios kompensacijos suma (100 procentų) skiriama mokėjimui už laikino atokvėpio paslaugą su apgyvendinimu padengti. Likusi laikino atokvėpio kainos dalis socialinės globos įstaigai padengiama iš savivaldybės biudžeto lėšų arba valstybės biudžeto lėšų, bet ne daugiau, nei Savivaldybės nustatytas maksimalus išlaidų finansavimo dydis.

48. Mokėjimo už trumpiau nei nustatyta maksimali galima laikino atokvėpio paslaugos teikimo trukmė teikiamą laikino atokvėpio paslaugą dydis nustatomas proporcingai teikiamos laikino atokvėpio paslaugos trukmei.

VIII SKYRIUS

ASMENS MOKĖJIMAS UŽ ASMENINĘ PAGALBĄ

49. Mokėjimo už asmeninę pagalbą dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją ar iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatyta tvarka paskirtą slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, mokamą pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą.

50. Mokėjimo už asmeninę pagalbą dydis asmeniui, gaunančiam individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją, mokamą pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą, yra:

50.1. 20 procentų šios kompensacijos dydžio, jeigu paslaugos teikiamos asmeniui, kuriam nustatyta pirmo ar antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacija ar iki 2023 m. gruodžio 31 d. – pirmojo ar antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis, ar iki 2018 m. gruodžio 31 d. – specialusis nuolatinės slaugos poreikis;

50.2. 30 procentų šios kompensacijos dydžio, jeigu paslaugos teikiamos asmeniui, kuriam nustatyta trečio ar ketvirto lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacija ar iki 2023 m. gruodžio 31 d. – pirmojo ar antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, ar iki 2018 m. gruodžio 31 d. – specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis.

51. Jei asmeniui, kuriam paskirta ir mokama individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacija, nustatomas poreikis gauti asmeninę pagalbą ir specialiąsias socialines paslaugas, asmens mokėjimo už asmeninę pagalbą dydis neturi viršyti Aprašo 50 punkte nurodyto individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos dydžio, nesvarbu, kiek jis moka už specialiąsias socialines paslaugas.

52. Asmeniui, kurio pajamos yra mažesnės negu 2 VRP dydžiai, asmeninė pagalba teikiama nemokamai.

53. Mokėjimo už asmeninę pagalbą, kai asmeniui neskirta ir nemokama individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacija, dydis asmeniui:

53.1. kai pajamos yra 2 VRP dydžiai arba didesnės už juos, bet mažesnės už 3 VRP dydžius, mokėjimo už asmeninę pagalbą dydis yra 3 procentai asmens pajamų;

53.2. kai pajamos yra 3 VRP dydžiai arba didesnės už juos, bet mažesnės už 4 VRP dydžius, mokėjimo už asmeninę pagalbą dydis yra 6 procentai asmens pajamų;

53.3. kai pajamos yra 4 VRP dydžiai arba didesnės už juos, bet mažesnės už 5 VRP dydžius, mokėjimo už asmeninę pagalbą dydis yra 10 procentų asmens pajamų;

53.4. kai pajamos yra 5 VRP dydžiai arba didesnės už juos, mokėjimo už asmeninę pagalbą dydis yra 15 procentų asmens pajamų.

IX SKYRIUS

ATLEIDIMAS NUO MOKĖJIMO UŽ SOCIALINĖS GLOBOS PASLAUGAS

54. Savivaldybės administracija turi teisę atleisti asmenį nuo mokėjimo arba sumažinti mokėjimą už socialinės globos (trumpalaikės, ilgalaikės) paslaugas, gavusi asmens prašymą, kurį turi pateikti Savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriui (toliau – Socialinių paslaugų skyrius). Kartu su prašymu turi pateikti Aprašo 55.1–55.3 papunkčiuose nurodytus faktus patvirtinančias pažymas ar kitus dokumentus, patvirtinančius patirtus nuostolius ar aplinkybes (pvz.: draudimo bendrovės nuostolių ar žalos aktą, patvirtinantį, kad įvykis nėra draudžiamasis; priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pažymą apie gaisrą ar kitas pažymas apie ištikusias nelaimes).

55. Asmens prašymą atleisti nuo skirtumo tarp įstaigos nustatytos socialinės globos kainos ir asmens mokamos dalies (kai nėra nustatytas mokestis nuo turto vertės) bei Savivaldybės tarybos sprendimu nustatyto maksimalaus socialinės globos išlaidų finansavimo dydžio sumos už 54 punkte nurodytas paslaugas nagrinėja Socialinių paslaugų skyrimo komisija, jei:

55.1. asmuo yra vienišas (t. y. vienas gyvenantis asmuo, neturi sutuoktinio, vaikų, vaikaičių);

55.2. asmens suaugusiems vaikams ir (ar) vaikaičiams teikiama socialinė priežiūra ar socialinė globa;

55.3. asmuo prarado nuosavybės teise valdomą turtą dėl stichinės nelaimės ar gaisro;

55.4. asmuo nėra perleidęs savo turto, nurodyto Socialinių paslaugų įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje, vaikams ar kitiems artimiesiems giminaičiams, kurie įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo rūpintis ir išlaikyti savo artimuosius.

56. Sprendimą dėl atleidimo nuo mokėjimo priima Socialinių paslaugų skyriaus vedėjas Socialinių paslaugų skyrimo komisijos siūlymu.

X SKYRIUS

ASMENS (ŠEIMOS NARIŲ) FINANSINIŲ GALIMYBIŲ VERTINIMAS

57. Asmens (šeimos) finansinės galimybės mokėti už socialines paslaugas negali turėti įtakos asmens (šeimos) galimybėms gauti socialines paslaugas, kurių poreikis asmeniui (šeimai) nustatytas.

58. Mokėjimo už ilgalaikės socialinės globos paslaugas šaltiniai – asmens pajamos ir turtas, nurodytas Socialinių paslaugų įstatymo 40 straipsnio 1 ir 2 dalyje, išreikštas pinigais. Kai asmens turimų pajamų ir piniginių lėšų nepakanka, mokėjimo šaltiniu nustatomas asmens suaugusių vaikų, kitų suinteresuotų asmenų – turto perėmėjų ar būsimų paveldėtojų – piniginės lėšos, kurios naudojamos sutartyje numatyto asmens mokėjimo dydžio teikiamoms socialinių paslaugų išlaidoms apmokėti.

Kilus įtarimui, kad asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas, aprūpintojas pateikė neteisingus duomenis apie asmens (šeimos) turimas pajamas ir asmens turtą, Savivaldybės administracija gali pareikalauti papildomų dokumentų, patvirtinančių pateiktų duomenų teisingumą ir (ar) patikrinti šiuos duomenis registruose, valstybės ar vidaus administravimo informacinėse sistemose.

59. Informaciją apie asmens (šeimos) pajamas ir asmens turtą (turto vertę) asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas, aprūpintojas) pateikia kartu su Prašymu-paraiška socialinėms paslaugoms gauti (toliau – Prašymas-paraiška; forma SP-8), patvirtinta Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. A1-183, išskyrus atvejus, kai Savivaldybė turi duomenis arba juos gauna iš valstybės ir žinybinių registrų, valstybės ir savivaldybių informacinių sistemų.

60. Asmens (šeimos) finansines galimybes vertina Socialinių paslaugų skyriaus specialistas:

60.1. nustačius asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį ir priėmus sprendimą ir (ar) išdavus siuntimą;

60.2. išskirtiniais atvejais, kai socialinės paslaugos asmeniui (šeimai) skiriamos siekiant išvengti grėsmės asmens (šeimos) fiziniam ar emociniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, finansinės galimybės vertinamos po to, kai nustatomas asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikis ir jam skiriamos socialinės paslaugos;

60.3. gavęs informaciją apie socialinių paslaugų gavimo metu pasikeitusias asmens (šeimos) pajamas (jų rūšį, dydį kt.) ir (ar) turtą (jį ar jo dalį pardavus, padovanojus, įsigijus turtą ir kt.), finansines galimybes iš naujo įvertina ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo minėtos informacijos gavimo. Iš naujo įvertinus asmens (šeimos) finansines galimybes, asmuo už socialines paslaugas moka nuo to mėnesio, nuo kurio pasikeitė asmens (šeimos) pajamos, turtas arba teisės aktai, reglamentuojantys mokėjimą už socialines paslaugas;

60.4. ilgalaikės socialinės globos skyrimo atveju asmens (šeimos) finansinės galimybės vertinamos prieš ilgalaikės socialinės globos teikimą, bet ne vėliau kaip likus 30 dienų iki ilgalaikės socialinės globos teikimo pradžios dienos;

60.5. tais atvejais, kai finansinių galimybių vertinimas apima ir asmens turto vertinimą ir šis vertinimas atliekamas vėliau, negu pradedamos teikti socialinės paslaugos, asmeniui mokėjimo už socialines paslaugas dydis skaičiuojamas ir už socialines paslaugas, suteiktas iki turto vertinimo dienos;

60.6. bendrųjų socialinių paslaugų asmens (šeimos) finansinės galimybės nevertinamos, išskyrus tuos atvejus, kai asmuo (šeima) nesutinka su Savivaldybės nustatytu mokėjimo už bendrąsias paslaugas dydžiu ir pageidauja šias paslaugas gauti nemokamai.

61. Už asmeninę pagalbą finansinių galimybių vertinimas atliekamas vadovaujantis Asmens su negalia mokėjimo už asmeninę pagalbą dydžio nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2021 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. A1-478 (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2023 m. gruodžio 7 d. įsakymo Nr. A1-804 redakcija), nustatyta tvarka.

62. Socialines paslaugas gaunantis asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas, aprūpintojas) privalo ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo įvykusių asmens pajamų ir turto pokyčių dienos pranešti socialines paslaugas teikiančios įstaigos vadovui ir (ar) Socialinių paslaugų skyriui apie asmens (šeimos) pajamų, išskyrus Socialinių paslaugų įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 5–9, 13, 15, 17–19 punktuose nurodytas pajamas, asmens turto pokyčius po ankstesnio (vertinimo).

63. Socialinių paslaugų įstaigos vadovas, gavęs informaciją apie jau gaunančio ilgalaikę socialinę globą asmens pajamų ar (ir) turto pokyčius ar pasikeitusias kitas asmens finansines galimybes (įskaitant ir asmens turto vertės sumažėjimą iki nustatyto normatyvo, jei mokamas 1 procento turto vertės, viršijančios normatyvą, mokestis), nedelsiant apie tai raštu informuoja Socialinių paslaugų skyrių, bet ne vėliau, nei iki atsiskaitymo dokumentų Savivaldybei pateikimo termino, nurodyto sudarytoje finansavimo sutartyje.

64. Asmens (šeimos) finansinės galimybės nevertinamos:

64.1. kai asmuo (šeima) teisės aktų nustatyta tvarka gauna socialinę pašalpą, išskyrus atvejus, kai šis asmuo yra socialinę riziką patiriantis suaugęs asmuo, kuris ilgiau kaip mėnesį per kalendorinius metus gyvena socialinių paslaugų įstaigoje ir joje gauna socialinę priežiūrą;

64.2. kai asmuo (šeima) sutinka mokėti visą socialinių paslaugų kainą.

65. Socialiniai darbuotojai, nustatantys asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį, konsultuoja asmenis (šeimos narius) finansinių galimybių vertinimo, mokėjimo už socialines paslaugas šaltinių parinkimo klausimais ir jiems tarpininkauja.

66. Socialinių paslaugų skyrius turi teisę asmens (šeimos), gaunančio (-ios) socialines paslaugas, finansines galimybes iš naujo vertinti savo ar socialines paslaugas asmeniui (šeimai) teikiančios socialinių paslaugų įstaigos iniciatyva.

XI SKYRIUS

ASMENS (ŠEIMOS) PAJAMOS IR JŲ APSKAIČIAVIMAS

67. Nustatant asmens finansines galimybes, į asmens pajamas įskaitomas Socialinių paslaugų įstatymo 39 straipsnio 1 dalyje nustatytos asmens gaunamos pajamos.

68. Informaciją apie Aprašo 67 punkte nurodytas pajamas pateikia pats asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas, aprūpintojas) išskyrus atvejus, kai Savivaldybė turi duomenis arba juos gauna iš valstybės ir žinybinių registrų, valstybės ir savivaldybių informacinių sistemų.

69. Kilus įtarimui, kad asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) pateikė neteisingus duomenis, Savivaldybė gali pareikalauti papildomų dokumentų, patvirtinančių pateiktų duomenų teisingumą.

70. Skaičiuojant asmens pajamas, imamos vidutinės 3 paskutinių mėnesių iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo pajamos.

71. Duomenys apie Socialinių paslaugų įstatyme nurodytas pajamas gaunami iš atitinkamas išmokas mokančių institucijų ar įstaigų pagal asmens duomenų teikimo sutartis. Jeigu tokių sutarčių Savivaldybė ar socialinių paslaugų įstaiga nėra sudariusi, duomenys gaunami (surenkami) iš asmens (šeimos narių) pateiktų pažymų.

72. Skaičiuojant šeimos pajamas, imamos visų šeimos narių vidutinės 3 paskutinių mėnesių iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo pajamos, nurodytos Socialinių paslaugų įstatyme.

73. Vertinant vidutines šeimos pajamas, tenkančias vienam šeimos nariui, šeimos nariams priskiriami sutuoktiniai ar bendrai gyvenantys asmenys arba vienas iš tėvų ir jų (jo) vaikai (įvaikiai) iki 18 metų, taip pat nedirbantys, nesusituokę ir su kitu asmeniu bendrai negyvenantys pilnamečiai vaikai (įvaikiai) iki 24 metų, besimokantys pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuojantys aukštojoje mokykloje (studentai), įskaitant akademinių atostogų dėl ligos ar nėštumo laikotarpį, taip pat pilnamečiai vaikai (įvaikiai) nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos. Vaikai, kuriems nustatyta globa ar rūpyba, šeimos nariams nepriskiriami.

74. Jeigu asmens (šeimos) pajamos tą mėnesį, nuo kurio pradėtos gauti socialinės paslaugos, palyginti su praėjusiais 3 mėnesiais, pasikeitė, asmens (šeimos) pajamos per mėnesį apskaičiuojamos pagal to mėnesio pajamas.

75. Apskaičiuotas darbo užmokestis, užmokestis už prastovas ne dėl darbuotojo kaltės ir užmokestis už kasmetines atostogas, pensijos, pensijų išmokos ir vietoj pensijų mokamos kompensacijos, rentos, valstybinės šalpos išmokos, ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos, nedarbo socialinio draudimo išmokos, stipendijos, kitos kas mėnesį gaunamos pajamos įskaitomos į pajamas tų mėnesių, už kuriuos jos paskirtos.

76. Vaiko išlaikymo periodinės išmokos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą, įskaitomos į pajamas tų mėnesių, per kuriuos jos išmokėtos.

77. Pajamos iš žemės ūkio veiklos ir išmokos žemės ūkio veiklai nustatomos tik tada, kai yra šios veiklos apskaitos dokumentai.

XII SKYRIUS

ASMENS TURTAS IR JO VERTINIMAS

78. Nustatant asmens finansines galimybes mokėti (kai asmeniui skiriama ar pradėta teikti ilgalaikė socialinė globa po 2007 m. sausio 1 d.), įskaitomas asmens nuosavybės teise turimas ar per praėjusius 24 mėnesius iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo ar asmens finansinių galimybių mokėti už ilgalaikę socialinę globą vertinimo (įskaitant finansinių galimybių vertinimą iš naujo dėl ilgalaikės socialinės globos teikimo metu įvykusių turto pokyčių) turėtas turtas, nurodytas Socialinių paslaugų įstatyme.

79. Asmens turimo arba turėto turto vertė nustatoma sumuojant visą Socialinių paslaugų įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodytą turtą. Asmens turto, nurodyto Socialinių paslaugų įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, vertė nustatoma pagal duomenis apie vidutines rinkos vertes, Savivaldybės gaunamus iš valstybės ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų. Jei asmuo nesutinka su turto verte, nurodyta Nekilnojamojo turto registre ir (ar) kadastre, jis turi teisę kreiptis į asmenį, turintį teisę verstis turto arba verslo vertinimo veikla pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, iš kurio gautą turto vertinimo ataskaitą pateikia savivaldybei, vertinusiai finansines asmens galimybes. Rinkos vertės nustatymo data turi būti ne vėlesnė kaip 12 mėnesių iki finansinių galimybių vertinimo.

80. Jei vertinamas turtas, turėtas per praėjusius 24 mėnesius iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo ar asmens finansinių galimybių mokėti už ilgalaikę socialinę globą vertinimo (įskaitant finansinių galimybių vertinimą iš naujo dėl ilgalaikės socialinės globos teikimo metu įvykusių turto pokyčių), bet šio kreipimosi metu ar asmens finansinių galimybių vertinimo metu pakeistas į kitą kurį nors Socialinių paslaugų įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodytą turtą, šis turtas apskaitomas tik vieną kartą. Pakeisto turto vertė nustatoma pagal asmens pateiktus turto vertę pagrindžiančius dokumentus.

81. Jei Socialinių paslaugų įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodytas turtas perduotas kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui pagal rentos ar išlaikymo iki gyvos galvos sutartis, jis taip pat įskaitomas į asmens turtą. Rentos mokėtojo įsipareigojimai dėl asmens mokėjimo už socialines paslaugas nustatomi Aprašo 6 punkte nurodytoje sutartyje.

82. Vertinant asmens finansines galimybes iš naujo dėl ilgalaikės socialinės globos teikimo metu įvykusių turto pokyčių, kai turtas pakeistas į kitą kurį nors Socialinių paslaugų įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodytą turtą, pakeisto turto vertė nustatoma pagal asmens pateiktus turto vertę pagrindžiančius dokumentus.

83. Asmuo už ilgalaikę socialinę globą (jei mokėjimas už ją nustatomas atsižvelgiant į asmens turto vertę) moka tol, kol jo turto vertė viršija jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą.

84. Tais atvejais, kai Socialinių paslaugų įstatyme nurodytas turtas asmeniui priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, į asmens turtą įskaitoma jam tenkanti šio turto dalis.

85. Tais atvejais, kai asmuo gyvena su šeima ir (arba) artimaisiais giminaičiais (tiesiosios linijos giminaičiai iki antrojo laipsnio imtinai – tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai, ir šoninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai – broliai ir seserys) ir šios šeimos ir (arba) artimųjų giminaičių gyvenamoji patalpa, kurioje jie ne trumpiau kaip vienus metus yra deklaravę savo gyvenamąją vietą, yra asmens nuosavybės teise turimas turtas, šios patalpos į asmens turtą neįskaitomos.

86. Informaciją apie pinigines lėšas (jų sumas) raštu pateikia pats asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas).

87. Kilus įtarimui, kad asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) pateikė neteisingus duomenis, Savivaldybė gali pareikalauti papildomų dokumentų, patvirtinančių pateiktų duomenų teisingumą.

88. Turto vertės normatyvas nustatomas vadovaujantis Socialinių paslaugų įstatyme numatytu turto normatyvu asmeniui ir Mokėjimo tvarkos apraše numatyta tvarka.

89. Tais atvejais, kai asmuo jau gauna socialines paslaugas įstaigoje ir ten pat yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą, turto normatyvas nustatomas pagal to asmens gyvenamosios vietos, kurioje jis gyveno prieš patekdamas į socialinės globos įstaigą, nekilnojamojo turto normatyvinę vertę.

90. Turto vertės normatyvui nustatyti taikomos valstybės įmonės Registrų centro nustatomos ir šios įmonės interneto svetainėje skelbiamos nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinės vertės piniginei socialinei paramai nepasiturintiems gyventojams gauti pagal kiekvienų metų sausio 1 dienos vidutines nekilnojamojo turto rinkos vertes Lietuvos miestuose ir savivaldybių centruose, kitose savivaldybių teritorijose.

XIII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

91. Socialinių paslaugų skyrius ir socialinių paslaugų įstaigos užtikrina asmens (šeimos narių) pateiktų duomenų konfidencialumą teisės aktų nustatyta tvarka.

92. Asmenį atleidus nuo mokėjimo už teikiamas socialines paslaugas (sumažinus mokėjimo dalį), socialinių paslaugų teikimo išlaidos yra dengiamos savivaldybės biudžeto ar valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų savivaldybės biudžetui lėšomis.

93. Savivaldybės taryba nustato maksimalų trumpalaikės ir ilgalaikės socialinės globos išlaidų finansavimo savivaldybės teritorijos gyventojams dydį.

94. Asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas), Aprašu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais asmens duomenų apsaugą ir tvarkymą.

95. Duomenų subjekto teisės įgyvendinamos duomenų valdytojo, į kurį kreipiamasi dėl duomenų subjekto teisių įgyvendinimo, nustatyta tvarka, vadovaujantis Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu (ES) 2016/679.

96. Socialinių paslaugų įstaigos atsako už lėšų, skirtų socialinėms paslaugoms finansuoti, tinkamą panaudojimą.

97. Ginčai dėl Savivaldybės administracijos priimtų sprendimų (neveikimo) nagrinėjami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

_____________________________

Priedo pakeitimai:

Nr. T-36, 2020-02-06, paskelbta TAR 2020-02-07, i. k. 2020-02822

Nr. T-290, 2024-07-04, paskelbta TAR 2024-07-05, i. k. 2024-12666

Pakeitimai: