Suvestinė redakcija nuo 2019-08-13

Nutarimas paskelbtas: TAR 2018-09-10, i. k. 2018-14312

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

nutarimas

DĖL TARPŽINYBINĖS VAIKO GEROVĖS TARYBOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS SUDARYMO IR JOS NUOSTATŲ PATVIRTINIMO

2018 m. rugsėjo 4 d. Nr. 893

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 51 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė  nutaria:

1. Nustatyti, kad Tarpžinybinę vaiko gerovės tarybą prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Taryba) sudaro 18 atstovų:

socialinės apsaugos ir darbo ministras (Tarybos pirmininkas);

2 (du) mokinių atstovai;

4 (keturi) nacionalinių skėtinių nevyriausybinių organizacijų, dirbančių vaiko gerovės srityje ne mažiau kaip pusėje Lietuvos Respublikos savivaldybių, atstovai;

2 (du) nevyriausybinių organizacijų, dirbančių vaiko gerovės srityje, atstovai;

1 (vienas) savivaldybių atstovas;

1 (vienas) Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas;

1 (vienas) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atstovas;

1 (vienas) Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovas;

1 (vienas) Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovas;

1 (vienas) Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos atstovas;

1 (vienas) Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovas;

1 (vienas) Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos atstovas;

1 (vienas) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas.

Punkto pakeitimai:

Nr. 830, 2019-08-07, paskelbta TAR 2019-08-12, i. k. 2019-13091

2. Patvirtinti Tarpžinybinės vaiko gerovės tarybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuostatus (pridedama).

3. Pavesti:

3.1. socialinės apsaugos ir darbo ministrui patvirtinti Tarybos personalinę sudėtį;

3.2. šio nutarimo 1 punkte nurodytoms ministerijoms, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos deleguoti savo atstovus į Tarybą ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo šio nutarimo įsigaliojimo.

4. Rekomenduoti Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai, Lietuvos savivaldybių asociacijai, nevyriausybinėms organizacijoms ir Lietuvos moksleivių sąjungai deleguoti savo atstovus į Tarybą ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo šio nutarimo įsigaliojimo.

Ministras Pirmininkas                                                                           Saulius Skvernelis

Socialinės apsaugos ir darbo ministras                                                Linas Kukuraitis

PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2018 m. rugsėjo 4 d. nutarimu Nr. 893

TARPŽINYBINĖS VAIKO GEROVĖS TARYBOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS NUOSTATAI

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Tarpžinybinės vaiko gerovės tarybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuostatai (toliau – Nuostatai) nustato Tarpžinybinės vaiko gerovės tarybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Taryba) funkcijas, teises, Tarybos sudarymo tvarką ir darbo organizavimą.

2. Taryba savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu, kitais vaiko teisių apsaugos politikos formavimą bei įgyvendinimą reguliuojančiais teisės aktais ir Nuostatais.

3. Nuostatuose vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme, Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme.

4. Taryba nėra juridinis asmuo. Tarybos nariams už dalyvavimą jos veikloje nemokama.

II SKYRIUS

TARYBOS FUNKCIJOS

5. Taryba, siekdama Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje numatyto veiklos tikslo, vykdo šias funkcijas:

5.1. teikia valstybės ir (ar) savivaldybių institucijoms bei įstaigoms siūlymus dėl valstybės ir (ar) savivaldybių institucijų ir (ar) įstaigų bendradarbiavimo vaiko gerovės srityje, jų bendradarbiavimo su nevyriausybinėmis organizacijomis, vaiko teisių apsaugos priemonių įgyvendinimo bei šiais klausimais:

5.1.1. vaikų gerovės;

5.1.2. vaikų sveikatos gerinimo ir sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo;

5.1.3. vaikų formaliojo ir neformaliojo švietimo, dienos užimtumo;

5.1.4. kompleksinės pagalbos ir koordinuotai teikiamų švietimo pagalbos, socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų vaikams bei jų tėvams, globėjams (rūpintojams);

5.1.5. vaikų teisinio švietimo ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo;

5.1.6. vaikų nusikalstamumo, smurto prieš vaikus, prekybos vaikais ir kitų vaiko teisių pažeidimų prevencijos;

5.2. inicijuoja renginių (diskusijų, konferencijų, mokymų ir kt.) organizavimą valstybės ir (ar) savivaldybių institucijų, įstaigų ir (ar) organizacijų įgyvendinamai vaiko teisių apsaugos politikai, įstatymų ir kitų teisės aktų, reguliuojančių vaiko teisių bei teisėtų interesų apsaugą, taikymo klausimams bei jų projektams aptarti;

5.3. skleidžia visuomenei informaciją apie Tarybos vykdomą veiklą;

5.4. vykdo Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 51 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytas funkcijas.

III SKYRIUS

TARYBOS TEISĖS

6. Taryba, vykdydama Nuostatų 5 punkte nustatytas funkcijas, turi teisę:

6.1. gauti iš vaiko teisių apsaugos politiką formuojančių ir įgyvendinančių valstybės ir (ar) savivaldybių institucijų, įstaigų ir (ar) organizacijų informaciją, būtiną Tarybos veiklos tikslui įgyvendinti bei funkcijoms atlikti;

6.2. kviesti į Tarybos posėdžius valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, nevyriausybinių organizacijų, kitų įstaigų atstovus, nepriklausomus ekspertus Tarybos klausimams nagrinėti;

6.3. siūlyti valstybės ir (ar) savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir (ar) organizacijoms, atsižvelgiant į jų veiklos sritis, sudaryti komisijas ir (ar) darbo grupes, nagrinėjančias vaikų gerovės klausimus jų veiklos srityse, kuriems spręsti reikalingas tarpžinybinis susitarimas ir (ar) kompleksiniai sprendimai.

IV SKYRIUS

TARYBOS SUDARYMO TVARKA

7. Taryba sudaroma 4 metų kadencijai. Tarybos pirmininkas yra socialinės apsaugos ir darbo ministras.

8. Ministerijų atstovais ir jų pakaitiniais atstovais gali būti ministrai arba ministro politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas einantys asmenys.

9. Atstovus ir jų pakaitinius atstovus į Tarybą deleguoja:

9.1. valstybės institucijos vadovas, kai deleguojamas valstybės institucijos atstovas ir jo pakaitinis atstovas;

9.2. Lietuvos savivaldybių asociacija, kai deleguojamas savivaldybių atstovas ir jo pakaitinis atstovas;

9.3. nacionalinės skėtinės nevyriausybinės organizacijos, dirbančios vaiko gerovės srityje ne mažiau kaip pusėje Lietuvos Respublikos savivaldybių (toliau – nacionalinės skėtinės nevyriausybinės organizacijos, dirbančios vaiko gerovės srityje), kai deleguojamas nacionalinės skėtinės nevyriausybinės organizacijos, dirbančios vaiko gerovės srityje, atstovas ir jo pakaitinis atstovas. Jei nacionalinėms skėtinėms nevyriausybinėms organizacijoms, dirbančioms vaiko gerovės srityje, nepavyksta susitarti dėl atstovo (-ų) ir jo (jų) pakaitinio (‑ių) atstovo (-ų) į Tarybą kandidatūros (-ų), socialinės apsaugos ir darbo ministras atsitiktinės atrankos būdu išrenka jį (juos) iš visų nacionalinių skėtinių nevyriausybinių organizacijų, dirbančių vaiko gerovės srityje, pateiktų kandidatūrų;

9.4. nevyriausybinės organizacijos, dirbančios vaiko gerovės srityje, kai deleguojamas nevyriausybinės organizacijos, dirbančios vaiko gerovės srityje, atstovas ir jo pakaitinis atstovas. Jei nevyriausybinėms organizacijoms, dirbančioms vaiko gerovės srityje, nepavyksta susitarti dėl atstovo (-ų) ir jo (jų) pakaitinio (-ių) atstovo (-ų) į Tarybą kandidatūros (-ų), socialinės apsaugos ir darbo ministras atsitiktinės atrankos būdu išrenka jį (juos) iš visų nevyriausybinių organizacijų, dirbančių vaiko gerovės srityje, pateiktų kandidatūrų;

9.5. Lietuvos moksleivių sąjunga, kai deleguojamas mokinių atstovas ir jo pakaitinis atstovas, kurie turi būti jaunesni nei 18 metų.

9¹. Kiekvienas Nuostatų 9 punkte nurodytų subjektų deleguotas pakaitinis atstovas Tarybos nario teisėmis dalyvauja Tarybos posėdžiuose, jei Tarybos narys, kurį jis pavaduoja, negali dalyvauti posėdyje dėl priežasčių, nurodytų Nuostatų 24 punkte, arba jei nutrūksta Tarybos nario įgaliojimai, iki tol, kol bus deleguotas naujas atstovas. Tarybos narių pakaitiniai atstovai turi ir kitas Tarybos narių teises ir pareigas, numatytas Nuostatuose.

10. Socialinės apsaugos ir darbo ministras, gavęs Nuostatų 9 punkte nurodytų subjektų deleguojamų atstovų ir jų pakaitinių atstovų kontaktinius duomenis (vardas, pavardė, einamos pareigos, telefono numeris ir elektroninio pašto adresas), tvirtina Tarybos sudėtį. Šio punkto nustatyta tvarka Tarybos sudėtis ir keičiama.

11. Tarybos nario ir (ar) pakaitinio atstovo įgaliojimai pasibaigia arba nutrūksta, kai:

11.1. baigiasi Tarybos kadencija;

11.2. jis atsistatydina;

11.3. jis miršta;

11.4. jį delegavęs subjektas atšaukia jį iš Tarybos.

12. Nuostatų 9 punkte nurodyti subjektai per 14 kalendorinių dienų nuo Nuostatų 11.2–11.4 papunkčiuose nurodytų aplinkybių paaiškėjimo dienos pateikia socialinės apsaugos ir darbo ministrui naują atstovo į Tarybą ar (ir) jo pakaitinio atstovo kandidatūrą likusiai Tarybos kadencijai. Pasibaigus ar nutrūkus Tarybos nario įgaliojimams Nuostatų 11.2–11.4 papunkčiuose nustatytais pagrindais, Tarybos nario pakaitinio atstovo įgaliojimai nepasibaigia ir nenutrūksta.

13. Tarybos pirmininkas, o jo nesant – Tarybos pirmininko pavaduotojas savo iniciatyva arba Tarybos siūlymu turi teisę kreiptis į Tarybos narį ir jo pakaitinį atstovą delegavusį subjektą su prašymu atšaukti deleguotą atstovą ar jo pakaitinį atstovą ir per Tarybos nustatytą terminą, kuris turi būti ne trumpesnis kaip 14 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos, deleguoti į Tarybą naują atstovą ar jo pakaitinį atstovą, jei Tarybos narys ar jo pakaitinis atstovas:

13.1. nedalyvavo daugiau kaip dviejuose iš eilės Tarybos posėdžiuose be pateisinamos priežasties;

13.2. nevykdo Tarybos protokoliniais sprendimais duotų pavedimų be pateisinamų priežasčių.

14. Tarybos pirmininko pavaduotojas renkamas visai Tarybos kadencijai iš Tarybos narių slaptu balsavimu per pirmąjį Tarybos posėdį. Tarybos pirmininko pavaduotoju išrenkamas daugiausia balsų surinkęs Tarybos narys. Balsams pasiskirsčius po lygiai, sprendžiamojo balso teisę turi Tarybos pirmininkas.

15. Tarybos pirmininko pavaduotojas turi būti renkamas iš nacionalinių skėtinių nevyriausybinių organizacijų ir nevyriausybinių organizacijų, dirbančių vaiko gerovės srityje, savivaldybių arba mokinių atstovų.

16. Nuostatų 9 punkte nurodyti subjektai, likus ne mažiau kaip 2 mėnesiams iki Tarybos kadencijos pabaigos, pateikia socialinės apsaugos ir darbo ministrui atstovų ir jų pakaitinių atstovų kandidatūras naujai Tarybos kadencijai.

Skyriaus pakeitimai:

Nr. 830, 2019-08-07, paskelbta TAR 2019-08-12, i. k. 2019-13091

V SKYRIUS

TARYBOS DARBO ORGANIZAVIMAS

17. Tarybai vadovauja Tarybos pirmininkas, jo nesant – Tarybos pirmininko pavaduotojas.

18. Pagrindinė Tarybos veiklos forma yra posėdžiai. Prireikus gali būti organizuojami išvažiuojamieji posėdžiai. Tarybos pirmininkui (o jo nesant – Tarybos pirmininko pavaduotojui) nusprendus, posėdžio klausimai gali būti sprendžiami apklausos būdu, jei jie pateikiami ir Tarybos nariai savo nuomonę pareiškia raštu ir (ar) elektroniniu paštu.

19. Tarybos pirmininkas:

19.1. vadovauja Tarybai, planuoja ir organizuoja Tarybos darbą ir atsako už jai pavestų funkcijų vykdymą;

19.2. šaukia Tarybos posėdžius ir jiems pirmininkauja, sudaro Tarybos posėdžių darbotvarkes;

19.3. pasirašo Tarybos posėdžių protokolus ir kitus su Tarybos veikla susijusius dokumentus;

19.4. atstovauja Tarybai valstybės ir (ar) savivaldybių institucijose, įstaigose ir (ar) organizacijose arba paveda Tarybai atstovauti kitam Tarybos nariui;

19.5. sprendžia dėl posėdžių organizavimo apklausos būdu;

19.6. vykdo kitas funkcijas, būtinas siekiant užtikrinti sklandų Tarybos darbą ir jos funkcijų atlikimą.

20. Eiliniai Tarybos posėdžiai šaukiami ne rečiau kaip kas 4 mėnesius. Tarybos posėdžio metu Tarybos nariai suderina kito eilinio Tarybos posėdžio datą ir vietą. Neeiliniai Tarybos posėdžiai šaukiami Tarybos pirmininko, o jo nesant – Tarybos pirmininko pavaduotojo arba trečdalio Tarybos narių iniciatyva.

21. Tarybos posėdis laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai Tarybos narių. Tarybos posėdyje turi dalyvauti Tarybos pirmininkas, o jo nesant – Tarybos pirmininko pavaduotojas.

Punkto pakeitimai:

Nr. 830, 2019-08-07, paskelbta TAR 2019-08-12, i. k. 2019-13091

22. Tarybos sekretoriaus funkcijas atlieka Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos paskirtas valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, kuris nėra Tarybos narys.

23. Tarybos sekretorius:

23.1. rengia Tarybos posėdžių medžiagą (darbotvarkes, protokolų projektus, kitą medžiagą);

23.2. suderinęs su Tarybos pirmininku, o jo nesant – su Tarybos pirmininko pavaduotoju siunčia Tarybos nariams kvietimus į Tarybos posėdžius;

23.3. vykdo kitus Tarybos pirmininko, o jo nesant – Tarybos pirmininko pavaduotojo pavedimus Tarybos posėdžio rengimo klausimais.

24. Tarybos nariams apie eilinio posėdžio vietą ir laiką turi būti pranešta ne vėliau kaip likus 5 darbo dienoms, apie neeilinio posėdžio vietą ir laiką – ne vėliau kaip likus 2 darbo dienoms iki Tarybos posėdžio. Tarybos narys, negalintis dalyvauti posėdyje, ne vėliau kaip prieš 1 darbo dieną iki posėdžio turi raštu ir (ar) elektroniniu paštu apie tai pranešti Tarybos sekretoriui, nurodydamas nedalyvavimo priežastį. Pateisinamomis nedalyvavimo Tarybos posėdyje priežastimis laikomos: nedarbingumas, komandiruotė, atostogos, stažuotė, kvalifikacijos kėlimas, artimųjų giminaičių ligos ar mirties atvejai, išvykimas į teismą ir teisėsaugos ar kontrolės funkcijas atliekančias institucijas, išvykimas į sveikatos priežiūros įstaigą, nelaimingas atsitikimas, neatleidimas nuo tiesioginio darbo ar pareigų institucijoje, įstaigoje arba organizacijoje dėl priežasčių, susijusių su darbo specifika. Tarybos pirmininko sprendimu pateisinama nedalyvavimo Tarybos posėdyje priežastimi gali būti laikoma ir kitokia nedalyvavimo priežastis.

25. Kiekvienas Tarybos narys likus ne mažiau kaip 2 darbo dienoms iki posėdžio arba posėdžio metu gali teikti siūlymus dėl Tarybos posėdžio darbotvarkės papildymo ir (ar) pakeitimo. Sprendimą dėl Tarybos posėdžio darbotvarkės papildymo ir (ar) pakeitimo priima Tarybos pirmininkas, jo nesant – Tarybos pirmininko pavaduotojas, o Tarybos posėdžio metu – Taryba Nuostatų 27 punkte nustatyta tvarka.

26. Tarybos pirmininkas, o jo nesant – Tarybos pirmininko pavaduotojas posėdžio metu supažindina Tarybos narius ir kitus posėdžio dalyvius su posėdžio darbotvarke, papildoma medžiaga (jei yra), išklauso Tarybos narių ir kitų posėdžio dalyvių pranešimus, nuomonę svarstomais klausimais.

27. Tarybos sprendimai priimami bendru sutarimu. Jeigu sprendimas nepriimamas bendru sutarimu, vyksta atviras balsavimas. Sprendimai priimami trijų ketvirtadalių posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių balsų dauguma. Tarybos nario pareikšta atskiroji nuomonė dėl Tarybos sprendimo turi būti įrašoma Tarybos posėdžio protokole arba prie jo pridedama. Tarybos sprendimai yra rekomenduojamojo pobūdžio.

Punkto pakeitimai:

Nr. 830, 2019-08-07, paskelbta TAR 2019-08-12, i. k. 2019-13091

28. Tarybos narys privalo pranešti posėdžio dalyviams ir nusišalinti nuo klausimo svarstymo, jei jo dalyvavimas balsuojant galėtų sukelti viešųjų ir (ar) privačių interesų konfliktą. Apie Tarybos nario nusišalinimą pažymima Tarybos posėdžio protokole.

29. Tarybos sprendimai įforminami Tarybos posėdžio protokolais. Tarybos posėdžio eiga gali būti fiksuojama garso įrašu. Tarybos posėdyje padarytas garso įrašas pridedamas prie Tarybos posėdžio protokolo ir yra sudedamoji jo dalis.

30. Tarybos posėdžio sekretorius posėdžio protokolą turi surašyti ir jį raštu ir (ar) elektroniniu paštu pateikti Tarybos nariams pastaboms gauti ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po įvykusio Tarybos posėdžio. Tarybos nariams nepateikus pastabų per 2 darbo dienas nuo protokolo išsiuntimo, laikoma, kad protokolas suderintas be pastabų.

31. Su Tarybos nariais suderintą Tarybos posėdžio protokolą pasirašo Tarybos pirmininkas (jo nesant – Tarybos pirmininko pavaduotojas) ir sekretorius.

32. Pasirašytas protokolas ne vėliau kaip per 7 darbo dienas po posėdžio išsiunčiamas Tarybos nariams ir kitiems Tarybos posėdžio dalyviams bei paskelbiamas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugo ir darbo ministerijos interneto svetainėje.

VI SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

33. Tarybą ūkiškai ir techniškai aptarnauja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kurioje Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka saugomi Tarybos veiklos dokumentai.

34. Nuostatuose nenumatytus Tarybos darbo organizavimo klausimus sprendžia Tarybos pirmininkas, o jo nesant – Tarybos pirmininko pavaduotojas.

35. Asmens duomenys, gauti Tarnybai vykdant jai pavestas funkcijas, tvarkomi vadovaujantis 2018 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas)
(OL 2016 L 119, p. 1), kitais asmens duomenų tvarkymą reguliuojančiais teisės aktais.

36. Taryba informaciją apie savo veiklą skelbia Lietuvos Respublikos Vyriausybės interneto svetainėje.

––––––––––––––––––––

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 830, 2019-08-07, paskelbta TAR 2019-08-12, i. k. 2019-13091

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. rugsėjo 4 d. nutarimo Nr. 893 „Dėl Tarpžinybinės vaiko gerovės tarybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudarymo ir jos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo