Suvestinė redakcija nuo 2024-09-25
Įsakymas paskelbtas: TAR 2023-05-08, i. k. 2023-08684
LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS IŽDO ĮSTATYMO ĮGYVENDINIMO
2023 m. gegužės 8 d. Nr. 1K-180
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės iždo įstatymo 3 straipsnio 2 ir 4 dalimis, 4 straipsnio 1 dalimi, 7 straipsnio 8 punktu, 8 straipsnio 2 ir 3 dalimis, 11 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo 4 straipsniu ir Tarptautinių sankcijų įgyvendinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gegužės 25 d. nutarimu Nr. 535 „Dėl Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo įgyvendinimo“, 4 punktu:
Preambulės pakeitimai:
Nr. 1K-259, 2023-07-04, paskelbta TAR 2023-07-04, i. k. 2023-13854
Nr. 1K-118, 2024-03-26, paskelbta TAR 2024-03-26, i. k. 2024-05358
Nr. 1K-305, 2024-09-17, paskelbta TAR 2024-09-24, i. k. 2024-16596
3. Valstybės biudžetui priskirtų lėšų pervedimo į valstybės iždą taisykles.
Papildyta punktu:
Nr. 1K-259, 2023-07-04, paskelbta TAR 2023-07-04, i. k. 2023-13854
4. Valstybės iždo rizikos valdymo aprašą.
Papildyta punktu:
Nr. 1K-118, 2024-03-26, paskelbta TAR 2024-03-26, i. k. 2024-05358
5. Valstybės iždo operacinės rizikos valdymo aprašą.
Papildyta punktu:
Nr. 1K-118, 2024-03-26, paskelbta TAR 2024-03-26, i. k. 2024-05358
6. Tarptautinių finansinių sankcijų įgyvendinimo vykdant valstybės iždo mokėjimo operacijas tvarkos aprašą.
Papildyta punktu:
Nr. 1K-118, 2024-03-26, paskelbta TAR 2024-03-26, i. k. 2024-05358
7. Valstybės ižde laikomų lėšų likvidumo valdymo aprašą.
Papildyta punktu:
Nr. 1K-118, 2024-03-26, paskelbta TAR 2024-03-26, i. k. 2024-05358
8. Laikinai laisvų lėšų investavimo tvarkos aprašą.
Papildyta punktu:
Nr. 1K-305, 2024-09-17, paskelbta TAR 2024-09-24, i. k. 2024-16596
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos finansų ministro
2023 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. 1K-180
Įstaigų sąskaitų valstybės ižde atidarymo, tvarkymo ir mokėjimŲ vykdymo taisyklės
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Įstaigų sąskaitų valstybės ižde atidarymo, tvarkymo ir mokėjimų vykdymo taisyklėse (toliau – Taisyklės) nustatoma:
1.1. Lietuvos Respublikos valstybės iždo įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų įstaigų (toliau – įstaiga) registravimo ir jų duomenų atnaujinimo Valstybės biudžeto, apskaitos ir mokėjimų sistemos Valstybės iždo konsoliduoto sąskaitų valdymo posistemio (toliau – VIKSVA) naudotojams – įstaigos darbuotojams ar kitiems asmenims, pagal kompetenciją naudojantiems ir (ar) tvarkantiems elektroninę informaciją VIKSVA (toliau – VIKSVA naudotojas), skirtame portale, kuriame įstaiga tvarko valstybės ižde tvarkomas įstaigos sąskaitas (toliau – įstaigos sąskaita) ir vykdo mokėjimo operacijas, – tvarka;
2. VIKSVA visi dokumentai pasirašomi (patvirtinami) kvalifikuotu elektroniniu parašu ir laikomi turinčiais tokią pat teisinę galią, kaip ir pasirašyti (patvirtinti) popieriniai dokumentai. Įstaigos sąskaitos atidarymas, uždarymas, mokėjimų nurodymai, paraiškos ar sandoriai VIKSVA pasirašomi (patvirtinami) mažiausiai 2 parašais, t. y. jie pasirašomi (patvirtinami) mažiausiai 2 asmenų, iš kurių vienas įveda įstaigos duomenis, juos pasirašo (patvirtina), kitas – pasirašo (patvirtina) įstaigos mokėjimo nurodymą, sandorį ar pateikia paraišką ir perduoda juos vykdyti.
3. Taisyklėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatyme, Valstybės iždo įstatyme, Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme, Bendrųjų elektroninės informacijos saugos reikalavimų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 716 „Dėl Bendrųjų elektroninės informacijos saugos reikalavimų aprašo, Saugos dokumentų turinio gairių aprašo ir Elektroninės informacijos, sudarančios valstybės informacinius išteklius, svarbos įvertinimo ir valstybės informacinių sistemų, registrų ir kitų informacinių sistemų klasifikavimo gairių aprašo patvirtinimo“ (toliau – Bendrųjų elektroninės informacijos saugos reikalavimų aprašas), Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. 1R-126 „Dėl Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“, ir 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB.
II SKYRIUS
ĮSTAIGOS REGISTRAVIMAS IR JOS DUOMENŲ ATNAUJINIMAS VIKSVA
4. Įstaigos registravimą VIKSVA inicijuoja įstaigos vadovas, kuris autentifikuojasi per Elektroninių valdžios vartų portalą. Įstaigos vadovas VIKSVA pateiktoje elektroninėje įstaigos registravimo formoje (toliau – registravimo forma) suveda įstaigos juridinio asmens kodą ir jį pasirašo (patvirtina). Kitus įstaigos duomenis registravimo formoje gali patikslinti ir (arba) užpildyti arba įstaigos vadovas, arba įgaliotas asmuo – įstaigos vadovo nurodytas įstaigos valstybės tarnautojas ar pagal darbo sutartį dirbantis darbuotojas. Kai registravimo formą pildo ir (arba) tikslina įgaliotas asmuo, įstaigos vadovas suveda Taisyklių 5.4.1 papunktyje nurodytus įgalioto asmens duomenis ir juos pasirašo (patvirtina).
5. Registruojant įstaigą VIKSVA:
5.1. registravimo formoje nurodomi šie duomenys:
5.1.7. įstaigos kontaktiniai duomenys (elektroninio pašto adresas, telefono numeris, korespondencijos adresas);
5.2. susipažįstama su:
5.3. įstaigos vadovas patvirtina (pasirašo) registravimo formą ir įstaigos vadovas bei įgaliotas asmuo (kai įstaigos vadovas jį nurodė) gauna automatinį pranešimą:
5.3.1. jeigu nėra trūkumų, – įstaiga užregistruota, įstaigos vadovas ir įgaliotas asmuo gali jungtis prie VIKSVA per Elektroninių valdžios vartų portalą;
5.4. įstaiga, gavusi pranešimą apie įstaigos užregistravimą, turi suvesti:
5.4.1. įstaigos vadovo ir įgalioto asmens (kai įstaigos vadovas jį nurodė) duomenis:
5.4.2. duomenis apie visus įstaigos savininkus ar dalininkus, kurie turi daugiau nei 25 procentus balsų visuotiniame dalininkų susirinkime (Taisyklių 5.1.1–5.1.8 papunkčiai). Jeigu yra kitas nei valstybė įstaigos dalininkas (juridinis asmuo), turintis daugiau kaip 25 procentus balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, papildomai pateikiami Taisyklių 5.4.1 papunktyje nurodyti duomenys apie dalininko naudos gavėją;
6. Kai valstybės įmonėje Registrų centre užregistruojami įstaigos duomenų: įstaigos pavadinimo, teisinės formos, buveinės adreso, faktinės veiklos vykdymo adreso, įstaigos kodo, vadovo, steigėjo, savininkų, dalininkų – pakeitimai, įstaigos vadovas arba įgaliotas asmuo privalo ne vėliau nei per 2 dienas pakeisti atitinkamą įstaigos informaciją VIKSVA. Informacija pateikiama Taisyklių 5 punkte nustatyta tvarka.
7. Įstaiga, iš VIKSVA gavusi pranešimą, kad reikia atnaujinti įstaigos duomenis, turi juos patikrinti, jeigu reikia, – patikslinti. Registravimo formą su atnaujintais įstaigos duomenimis turi pasirašyti (patvirtinti) įstaigos vadovas.
8. Įstaigos vadovui ir įgaliotam asmeniui (kai įstaigos vadovas jį nurodė) automatiškai suteikiama VIKSVA naudotojų administravimo teisė, leidžianti įvesti naujus VIKSVA naudotojus. VIKSVA naudotojams gali būti leidžiami tokie veiksmai:
9. Pildydama VIKSVA pateiktas standartines formas, įstaiga gali rengti šias paraiškas:
10. Įstaigos vadovas, įgaliotas asmuo ir VIKSVA naudotojai, pirmą kartą jungdamiesi prie VIKSVA, susipažįsta su Taisyklių 5.2 papunktyje nurodytais dokumentais. Įstaigos vadovas turi užtikrinti, kad įgaliotam asmeniui ar VIKSVA naudotojui įstaigoje pakeitus pareigas į tokias, kurioms nėra būtinos prieigos prie VIKSVA teisės ar tam tikrų VIKSVA išteklių, jam būtų nedelsiant panaikinamos arba pakeičiamos atitinkamos prieigos prie VIKSVA teisės.
11. Kai vadovaujantis Centralizuoto viešojo sektoriaus subjektų buhalterinės apskaitos organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 488 „Dėl Centralizuoto viešojo sektoriaus subjektų buhalterinės apskaitos organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Nacionalinis bendrųjų funkcijų centras įstaigai centralizuotai teikia finansinės apskaitos tvarkymo paslaugas, įstaigos vadovas arba įgaliotas asmuo VIKSVA naudotoju gali nurodyti Nacionalinio bendrųjų funkcijų centro darbuotoją.
12. Visi įstaigos vadovo, įgalioto asmens, VIKSVA naudotojų ar Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Valstybės iždo departamento (toliau – VID) veiksmai, susiję su VIKSVA naudojančios įstaigos duomenų arba jos sąskaitų ar sandorių peržiūra, keitimu, įstaigos sąskaitų atidarymu ir kitais VIKSVA atliekamais veiksmais, registruojami VIKSVA.
III SKYRIUS
ĮSTAIGOS SĄSKAITOS ATIDARYMAS, VALDYMAS IR UŽDARYMAS
13. Įstaiga, kuri yra užregistruota VIKSVA, savo sąskaitos valstybės ižde atidarymą inicijuoja pateikdama VIKSVA informaciją dėl sąskaitos atidarymo, nurodydama sąskaitos tipą (einamoji, valstybės biudžeto lėšų, valstybės biudžeto pajamų įmokų, specialioji depozitinė, projekto lėšų, Europos Sąjungos fondų lėšų, kitų lėšų sąskaita), priskirdama jai VIKSVA naudotojus ir nurodydama sąskaitos limitą.
14. Visos įstaigos sąskaitos atidaromos eurais ir joms priskiriamas unikalus identifikatorius IBAN (tarptautinis banko sąskaitos numeris (angl. International Bank Account number)) formatu (toliau – IBAN sąskaitos numeris).
15. Įstaigos laisvai disponuoja savo atidarytose sąskaitose esančiomis lėšomis, išskyrus atvejus, kai įstaigos teisė disponuoti įstaigos sąskaitoje esančiomis lėšomis yra apribota:
15.1. VID valstybės tarnautojo ar pagal darbo sutartį dirbančio darbuotojo, turinčio teises VIKSVA atlikti veiksmus, reikalingus įstaigų sąskaitoms atidaryti, tvarkyti, centralizuotai valdyti ir mokėjimo operacijoms kontroliuoti įgyvendinant tarptautines sankcijas;
16. Antstolis arba pareigūnai, turintys teisę areštuoti ar duoti nurodymus priverstinai nurašyti skolininko lėšas arba nutraukti lėšų išmokėjimą iš skolininko sąskaitos (sąskaitų), gali nustatyti ir neišieškomą sumą bei sąlygas, kada neišieškoma suma gali būti naudojama. Norėdama atlikti mokėjimo operacijas iš nustatytos neišieškomos sumos, įstaiga turi:
16.1. užpildyti VIKSVA pateikiamos formos įstaigos paraišką pervesti įstaigos sąskaitos riboto naudojimo lėšas ir pateikti VID šių lėšų pervedimo tikslingumo įrodymo dokumentus;
17. VID direktoriaus nustatyta tvarka ne ilgiau kaip per 2 darbo dienas nuo įstaigos paraiškos pervesti įstaigos sąskaitos riboto naudojimo lėšas ir šių lėšų tikslingumo pagrindimo dokumentų bei įstaigos mokėjimų nurodymų gavimo dienos VID nusprendžia dėl neišieškomos sumos panaudojimo. Jeigu nusprendžiama leisti panaudoti neišieškomas lėšas, mokėjimų nurodymai įvykdomi, o neišieškoma suma einamajam mėnesiui sumažėja ta suma, dėl kurios įstaiga pateikė mokėjimo nurodymą.
18. Įstaiga VIKSVA gali teikti prašymą dėl įstaigos sąskaitos uždarymo, jeigu tenkina visas nurodytas sąlygas:
18.5. sąskaita nesusijusi su įstaigos sudarytu sandoriu (pagal tokį sandorį vykdomomis periodinėmis mokėjimo operacijomis);
19. Jeigu įstaigos sąskaitos uždarymo inicijavimo momentu tenkinamos tik Taisyklių 18.1 ir 18.2 papunkčiuose nurodytos sąlygos, VIKSVA gali būti nurodyta kita VIKSVA atidaryta įstaigos sąskaita mokėtinų ar gautinų lėšų pagal Taisyklių 18.3 ir 18.4 papunkčius mokėjimo operacijoms vykdyti ir turi būti patvirtinta, kad sutinkama su automatiniu periodinių mokėjimo operacijų sandorio pagal Taisyklių 18.5 papunktį užbaigimu bei ateities mokėjimo operacijų pagal Taisyklių 18.6 papunktį atšaukimu. Neįvykdžius šių sąlygų, įstaigos sąskaitos uždarymas VIKSVA negalimas.
20. VID turi teisę inicijuoti įstaigos sąskaitos uždarymą, jeigu įstaiga:
20.4. per pastaruosius 18 mėnesių įstaigos sąskaitoje neturėjo apyvartos ir sąskaitos likutis yra nulis;
IV SKYRIUS
VIKSVA NAUDOTOJO LIMITAS, ĮSTAIGOS SĄSKAITOS LIMITAS, ĮSTAIGOS LIMITAS
21. Įstaigos vadovas arba įgaliotas asmuo pateikiamoje VIKSVA naudotojo registravimo formoje atskiriems VIKSVA naudotojams gali nurodyti VIKSVA naudotojo limitus, taikomus vienai mokėjimo operacijai, dienos mokėjimo operacijų sumai, savaitės mokėjimo operacijų sumai, mėnesio mokėjimo operacijų sumai.
22. VID, atsižvelgdamas į įstaigos pateiktus duomenis apie numatomas vidutines vieno mėnesio apyvartas, kiekvienos įstaigos VIKSVA limitų formoje nurodo maksimalius leistinus dienos ir mėnesio limitus – sumas, kurių įstaiga, atlikdama mokėjimo operacijas iš VIKSVA sąskaitų, negali viršyti. Maksimalus leistinas dienos limitas atitinka maksimalų leistiną mėnesio limitą.
23. Įstaigai atidarant VIKSVA savo sąskaitą, sąskaitos atidarymo formoje VIKSVA pateikiama informacija apie maksimalų leistiną limitą. Įstaigos vadovas ar įgaliotas asmuo VIKSVA gali keisti įstaigos sąskaitos limitą neviršydamas nustatyto maksimalaus leistino limito.
24. Jeigu įstaigai reikia atsiskaityti už sumą, didesnę nei maksimalus leistinas limitas, įstaiga teikia VIKSVA nustatytos formos prašymą pakeisti maksimalų leistiną limitą (Taisyklių 9.3 papunktis), kuriame nurodo limito tipą (dienos ir (arba) mėnesio mokėjimo operacijų sumos), didinimo priežastį, naują maksimalų leistiną limitą. VID ne ilgiau kaip per 2 darbo dienas nuo paraiškos pakeisti maksimalų leistiną limitą gavimo dienos VID direktoriaus nustatyta tvarka nusprendžiama dėl maksimalaus leistino limito keitimo. Jeigu nusprendžiama prašymą vykdyti, VIKSVA limitų formoje VID įstaigai nurodo naują maksimalų leistiną limitą, o jeigu prašymą nusprendžiama atmesti, VIKSVA limitų formoje įrašoma prašymo atmetimo priežastis ir per VIKSVA apie atmestą prašymą informuojama įstaiga.
V SKYRIUS
VIKSVA naudojamos elektroninės ATPAŽINties PRIEMONĖS
25. VIKSVA naudotojas turi jungtis prie VIKSVA per Elektroninių valdžios vartų portalą naudodamas turimas elektroninės atpažinties priemones.
26. VID turi teisę atsisakyti vykdyti mokėjimo operacijas ar inicijuoti veiksmų VIKSVA sustabdymą dėl techninių kliūčių, kurios gali pakenkti VIKSVA veikimui ar įstaigai, arba jei yra pavojus, kad VIKSVA gali pasinaudoti ne VIKSVA naudotojas, taip pat jei mokėjimo nurodymai pateikti ne pagal VIKSVA naudojimo instrukcijas, skelbiamas interneto svetainėje viksva.lt, ar yra kitų svarbių priežasčių, dėl kurių neįmanoma įvykdyti iš įstaigos gautų mokėjimų nurodymų, įskaitant VIKSVA aplinkos saugumo užtikrinimą. VID apie atsisakymą vykdyti mokėjimo operacijas ar veiksmų VIKSVA sustabdymą informuoja įstaigos vadovą ir įgaliotą asmenį, jei toks paskirtas, ir (ar) sudaro jiems sąlygas susipažinti su šia informacija Finansų ministerijos interneto svetainėje.
27. Įstaigos vadovas, įgaliotas asmuo ir VIKSVA naudotojai privalo užtikrinti jiems patikėtų elektroninės atpažinties priemonių saugumą: neturi teisės elektroninės atpažinties priemonių ir slaptažodžių perduoti jokiam kitam asmeniui, įsipareigoja laikyti slaptažodžius paslaptyje, nerašyti jų ant popieriaus, ant kitų daiktų ir nelaikyti kitokiu pavidalu, laikytis elektroninės atpažinties priemones išdavusių šalių nustatytų elektroninės atpažinties priemonių naudojimosi taisyklių ir tvarkos.
28. Jeigu elektroninės atpažinties priemonė buvo prarasta ar tapo žinoma kitam asmeniui, įstaigos vadovas, įgaliotas asmuo, VIKSVA naudotojas privalo nedelsdami apie tai informuoti VID elektroninio pašto adresu arba telefonu, nurodytais interneto svetainėje viksva.lt. VID nedelsdamas turi užblokuoti asmens, praradusio elektroninės atpažinties priemones, prieigos prie VIKSVA teises. Jei elektroninės atpažinties priemonių ar jų sudedamųjų dalių praradimas susijęs su trečiųjų asmenų neteisėtais veiksmais, įstaigos vadovas, įgaliotas asmuo, VIKSVA naudotojas privalo apie tai nedelsdami pranešti elektroninės atpažinties priemonę išdavusiam subjektui.
VI SKYRIUS
MOKĖJIMO NURODYMŲ TEIKIMAS IR ATŠAUKIMAS
30. Įstaigos mokėjimo nurodymai VIKSVA pateikiami:
30.3. importuojant dokumentą su mokėjimo nurodymais automatiniu būdu iš įstaigos finansinės apskaitos tvarkymo sistemos (jei įstaigos finansinės apskaitos tvarkymo sistema palaiko tokią funkcinę galimybę);
31. Įstaigos mokėjimo nurodymas laikomas tinkamu, kai jis yra patvirtintas (pasirašytas) VIKSVA arba per Taisyklių 30.4 papunktyje nurodytą sąsają (jeigu pasirinktas toks mokėjimų patvirtinimo metodas) 2 kvalifikuotais elektroniniais parašais.
32. VID įskaito lėšas į įstaigos sąskaitą ir nurašo lėšas iš įstaigos sąskaitos pagal VID iš įstaigos gautame mokėjimo nurodyme pateiktą IBAN sąskaitos numerį.
33. Jei, be IBAN sąskaitos numerio, įstaigos mokėjimo nurodyme pateikta ir papildoma informacija, VID atsakingas tik už mokėjimo operacijos atlikimą pagal įstaigos mokėjimo nurodyme pateiktą IBAN sąskaitos numerį. VID, įskaitydamas lėšas į įstaigos sąskaitą ar nurašydamas iš jos lėšas pagal įstaigos mokėjimo nurodyme pateiktą IBAN sąskaitos numerį, turi teisę netikrinti, ar toks IBAN sąskaitos numeris atitinka įstaigos sąskaitos savininko arba gavėjo rekvizitus, tačiau VID savo nuožiūra, patikrinęs įstaigos mokėjimo nurodyme pateiktą papildomą informaciją, jos pagrindu gali atsisakyti įskaityti lėšas į įstaigos sąskaitą arba atidėti įskaitymą, kol VID prašymu mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas pateikia VID papildomą mokėjimo informaciją.
34. Jeigu VID iš įstaigos gauna mokėjimo nurodymą pervesti lėšas į sąskaitą, esančią kito mokėjimo paslaugų teikėjo įstaigoje bendros mokėjimų eurais erdvės (SEPA) šalyje, tokį mokėjimą VID vykdo pagal gautame mokėjimo nurodyme pateiktą gavėjo sąskaitos numerį pagal IBAN sąskaitos numerio standartą.
35. VID neatsako už tai, kad įstaigos mokėjimo nurodyme nepateikiamas Taisyklių 32 punkte nurodytas IBAN sąskaitos numeris ir (arba) jis pateikiamas neteisingai, ir (arba) gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjas tokiam mokėjimui tinkamai įvykdyti (lėšoms įskaityti į gavėjo sąskaitą) nustato kitokį unikalų identifikatorių ar reikalauja pateikti papildomą informaciją. VID turi teisę gauti informaciją apie mokėjimo sumą ir valiutą, gavėjo vardą ir pavardę arba pavadinimą, įmokos kodą ir kitą mokėjimo nurodymą patikslinančią informaciją, kad galėtų įvykdyti mokėjimo nurodymą.
36. VID, vykdydamas įstaigos mokėjimo nurodymus, perduoda gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjui įstaigos mokėjimo nurodyme esančią informaciją.
37. VID turi teisę atsisakyti laikinai vykdyti įstaigos mokėjimo nurodymą, jeigu jam kyla pagrįstų abejonių dėl mokėjimo nurodymo pagrįstumo ar jį pateikusio asmens nustatymo arba kitokių abejonių dėl pateikto mokėjimo nurodymo teisėtumo ar jo turinio. VID turi teisę reikalauti, kad įstaigos vadovas ar įgaliotas asmuo pateiktų VID dokumentus, kuriais patvirtinama asmenų teisė valdyti įstaigos sąskaitoje esančias lėšas, arba kitus VID nurodytus dokumentus. Siekdamas apsaugoti teisėtus įstaigos ir (arba) VID interesus, VID turi teisę laikinai, kol tikslinama informacija dėl kilusių abejonių, nevykdyti įstaigos mokėjimo nurodymo. Esant galimybei, atsisakymo laikinai vykdyti mokėjimo nurodymus priežastis įstaigai pranešama iš anksto. VID neatsakingas už nuostolius, kurie gali atsirasti dėl atsisakymo vykdyti mokėjimo nurodymą arba laikinai nevykdomo įstaigos pateikto mokėjimo nurodymo.
38. VID turi teisę sustabdyti ir (arba) nutraukti įstaigos pateikto mokėjimo nurodymo vykdymą Taisyklių 15 punkte nurodytais atvejais arba jei tai būtina dėl kitų, nuo VID nepriklausančių ir nekontroliuojamų priežasčių.
39. VID, atsisakęs vykdyti įstaigos mokėjimo nurodymą, apie tai praneša įstaigos vadovui ar įgaliotam asmeniui arba sudaro sąlygas jiems susipažinti su tokiu pranešimu, išskyrus atvejus, kai toks pranešimas techniškai neįmanomas ar tai draudžiama pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, reglamentuojančius kovą su sukčiavimu ir nusikalstama veika. Mokėjimo nurodymas, kurį VID atsisakė įvykdyti, laikomas negautu.
40. Mokėjimo nurodymai gali būti atšaukiami ne vėliau kaip iki darbo dienos, einančios prieš mokėjimo nurodymo įvykdymo terminą, pabaigos arba kai dėl to susitaria įstaiga (mokėtojas) ir VID.
VII SKYRIUS
MOKĖJIMO OPERACIJŲ VYKDYMAS
42. VIKSVA vykdomos šios mokėjimo operacijos:
42.1. tarp VIKSVA naudojančių įstaigų mokėjimų operacijos, kurių mokėtojas ir gavėjas yra registruoti VIKSVA;
42.2. bendros mokėjimų eurais erdvės (SEPA) kredito pervedimai, kurie vykdomi tarp Europos Sąjungos valstybių narių, Jungtinės Karalystės, Šveicarijos, Monako, San Marino, Andoros, taip pat Europos ekonominės erdvės šalių (Norvegijos, Islandijos ir Lichtenšteino) finansų įstaigų;
42.3. grupinės mokėjimo operacijos, kurios skirtos daugiau nei vienam gavėjui ir kurių paskirtis – apmokėti išlaidas (darbo užmokesčio, stipendijų, socialinės paramos, komandiruočių išlaidas pagal numatomą lėšų poreikį ir kitas išmokas) fiziniams asmenims ir prekių tiekėjams ar paslaugų teikėjams, kurie veikia kaip fiziniai asmenys;
43. Mokėjimo operacijas pagal įstaigos pateiktus mokėjimo nurodymus VID vykdo iki kiekvienos Lietuvos Respublikoje galiojančios darbo dienos (toliau – darbo diena) 16 val.
44. Jei mokėjimo nurodymas VID buvo pateiktas po darbo dienos 16 val. ar Lietuvos Respublikoje nustatytą ne darbo dieną, mokėjimo nurodymą VID vykdo pirmą darbo dieną, einančią po mokėjimo nurodymo pateikimo dienos.
45. Bendrieji mokėjimo operacijos įvykdymo terminai:
45.1. Kai atliekamas išeinantis bendros mokėjimų eurais erdvės (SEPA) kredito pervedimas ir įstaiga yra mokėtoja, VID užtikrina, kad mokėjimo suma būtų įskaityta į gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjo sąskaitą mokėjimo vykdymo dieną, o jei mokėjimo vykdymo diena nėra darbo diena, – artimiausią darbo dieną.
45.2. Kai įstaiga yra gavėja, VID užtikrina galimybę įstaigai naudotis įeinančio mokėjimo suma įstaigos sąskaitoje iš karto, kai ta suma įskaitoma į įstaigos sąskaitą ir VID gauna visą tam reikalingą informaciją.
46. VID vykdo mokėjimo nurodymus, jeigu:
47.1. įstaigos sąskaitoje yra pakankamai lėšų tokiems mokėjimams įvykdyti ir mokesčiams, jei jie taikomi, už suteiktas paslaugas ir atliktus mokėjimus sumokėti, išskyrus atvejus, kai finansų ministras yra nustatęs įstaigos sąskaitos kredito limitą ir mokėjimo nurodymo suma neviršija turimo nuosavų lėšų ir kredito limito bendro likučio;
47. VID nevykdo mokėjimo nurodymų, jeigu apribota įstaigos teisė disponuoti įstaigos sąskaitoje esančiomis lėšomis, taip pat kai mokėjimai stabdomi įstatymuose nustatytais atvejais ir tvarka. Jeigu areštuota tam tikra įstaigos sąskaitos lėšų suma, o įstaigos sąskaitos likutis yra didesnis negu areštuotų lėšų suma, arba jeigu įstaigai yra nustatyta neišieškoma suma, VID gali priimti tik tokius mokėjimo nurodymus ir vykdyti tokias mokėjimo operacijas, kurių suma neviršija lėšų sumos, kuria įstaiga gali laisvai disponuoti. VID turi teisę atsisakyti vykdyti mokėjimo operacijas, jeigu įstaiga nepateikė VID prašomos informacijos per VID nurodytą terminą, kuris negali būti trumpesnis negu 2 darbo dienos.
VIII SKYRIUS
SĄSKAITOS IŠRAŠAS
48. Sąskaitos išraše įstaigai (mokėtojui) pateikiama informacija, susijusi su suteiktomis mokėjimo paslaugomis:
48.1. informacija, leidžianti įstaigai (mokėtojui) atpažinti kiekvieną mokėjimo operaciją ir su gavėju susijusią informaciją;
48.2. mokėjimo suma valiuta, kuria suma nurašoma iš įstaigos sąskaitos, ir mokėjimo nurodyme nurodyta valiuta;
49. Sąskaitos išraše įstaigai (gavėjui) pateikiama informacija apie į įstaigos sąskaitą įskaitytas mokėjimo operacijų sumas:
49.1. informacija, leidžianti įstaigai (gavėjui) atpažinti mokėjimo operaciją ir mokėtoją, taip pat mokėjimo nurodymo duomenis;
50. Priklausomai nuo suteiktų prieigos prie VIKSVA teisių, VIKSVA naudotojo sugeneruotame sąskaitos išraše pateikiama skirtinga informacija apie grupines mokėjimo operacijas. Ribotas prieigos teises turintiems VIKSVA naudotojams rodoma viena bendra grupinės mokėjimo operacijos suma. VIKSVA naudotojams, turintiems grupinių mokėjimų operacijų valdymo VIKSVA teises, sąskaitos išraše pateikiama detali kiekvienos mokėjimo operacijos informacija.
51. Įstaiga privalo ne rečiau kaip kartą per mėnesį susipažinti su sąskaitos išrašu. Įstaiga privalo VID informuoti apie bet kokį neteisingai, klaidingai įvykdytą, neautorizuotą mokėjimo nurodymą, kai tik apie tai sužino. VID neatsako už neautorizuotą ar klaidingai įvykdytą mokėjimo nurodymą, jeigu įstaiga apie tai nepraneša VID per 13 mėnesių nuo pinigų nurašymo iš įstaigos sąskaitos dienos.
IX SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
52. Taisyklėse nustatytais atvejais pateikti asmens duomenys tvarkomi Finansų ministerijai pavestų įstaigų sąskaitų tvarkymo ir mokėjimo operacijų vykdymo funkcijų atlikimo, asmenų, kurie jungiasi prie VIKSVA, indentifikavimo ir autentifikavimo, komunikavimo su jais, prieigos teisių jiems suteikimo ir VIKSVA atliekamų veiksmų kontrolės, tarptautinių sankcijų įgyvendinimo, lėšų nurašymų ir apribojimų nurodymų, gautų iš Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos, įvykdymo, vidaus administravimo (dokumentų valdymo) tikslais laikantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme nustatytų reikalavimų.
Įstaigų sąskaitų valstybės ižde atidarymo,
tvarkymo ir mokėjimų vykdymo taisyklių
priedas
INFORMACIJA APIE MOKĖJIMO NURODYMŲ VYKDYMO TERMINUS
1. Mokėjimo nurodymai tarp Lietuvos Respublikos valstybės ižde atidarytų įstaigų sąskaitų įvykdomi nedelsiant mokėjimo nurodymo pateikimo dieną.
2. Bendros mokėjimų eurais erdvės (SEPA) mokėjimas – paprastas mokėjimas eurais į sąskaitas, esančias finansų įstaigose, registruotose Europos Sąjungos valstybėse narėse, Jungtinėje Karalystėje, Šveicarijoje, Monake, San Marine, Andoroje, taip pat Europos ekonominės erdvės šalyse: Norvegijoje, Islandijoje ir Lichtenšteine, – atliekamas:
2.1. jei mokėjimo nurodymas pateikiamas iki Lietuvos Respublikoje galiojančios darbo dienos (toliau – darbo diena) 16 val., pinigai į gavėjo sąskaitą pervedami tą pačią darbo dieną;
3. Mokėjimo operacijos eurais į kitą banką ar mokėjimo paslaugų teikėjo įstaigą vykdomi Lietuvos banko (toliau – LB) sistemos CENTROLink darbo dienomis 5 kartus per parą.
4. Dienomis, kai veikia LB sistema CENTROLink, paprastos mokėjimo operacijos eurais vykdomos lentelėje nurodyta tvarka.
Lentelė
| Mokėjimo nurodymo pateikimo laikas |
Tarpbankinio lėšų pervedimo LB sistemoje CENTROLink apytikslis laikas |
| Nuo 7 iki 9.45 val. |
11.15 val. |
| Nuo 9.45 iki 12.15 val. |
13.45 val. |
| Nuo 12.15 iki 14.45 val. |
16.15 val. |
| Nuo 14.45 iki 16 val. |
17.45 val. |
| Nuo 16 val. iki kitos darbo dienos 7 val. |
9 val. |
5. Faktinis lėšų įskaitymo į gavėjo sąskaitą laikas priklauso nuo gavėjo banko ar mokėjimo paslaugų teikėjo ir gali būti vėlesnis, nei nurodyta lentelėje.
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos finansų ministro
2023 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. 1K-180
Įstaigų sąskaitų FINANSŲ ĮSTAIGOSE atidarymo ATVEJŲ SĄRAŠAS
Lietuvos Respublikos valstybės iždo įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodytos įstaigos (toliau – įstaigos) sąskaitas, reikalingas paslaugoms, kurių įstaigos negali gauti dėl valstybės iždo funkcinių ar techninių apribojimų (toliau – sąskaita), atidaro finansų įstaigose tokiais atvejais, kai sąskaitos naudojamos:
1. mokėjimo kortelių tvarkymo, grynųjų pinigų operacijų vykdymo ir kortelių skaitytuvų tvarkymo finansų įstaigų paslaugoms gauti;
2. alternatyvių mokėjimų, įmokų surinkimo kanaluose ir elektroninėje prekyboje: e. sąskaitai gauti, įmokoms surinkti naudojantis e. sąskaita, įmokoms surinkti grynaisiais pinigais paslaugos teikėjo kasoje (pavyzdžiui, „Perlo“ terminalai, Lietuvos pašto paslauga Paypost), atsiskaityti kortelėmis elektroniniame kanale (E-commerce), Banklink (B2B) autentifikuoti ir įmokoms surinkti;
3. Realaus laiko atsiskaitymų eurais sistemos, skirtos didelės vertės mokėjimams apdoroti (TARGET2), mokėjimams vykdyti;
8. depozitinėms lėšoms laikyti, jeigu įstaigoms taikomuose specialiuose įstatymuose nurodyta, kad depozitinės sąskaitos turi būti atidaromos banke ar kitoje kredito įstaigoje;
9. įgyvendinant įstaigos pasirašytas sutartis dėl tiesioginio skolinimo fiziniams ar juridiniams asmenims grąžintinai, kurios apima didelį skaičių paskolos gavėjų, kai sąskaitų keitimas sutartyse sukeltų neproporcingą administracinę naštą įstaigai;
10. įstaigai įgyvendinant Europos Sąjungos struktūrinių fondų ar kitos tarptautinės finansinės paramos arba tarptautinių organizacijų finansuojamus projektus (toliau – projektas), kai pagal pasirašytą projekto sutartį projektui skiriamos lėšos pervedamos į projekto sutartyje nurodytą finansų įstaigoje atidarytą įstaigos sąskaitą ir projekto įgyvendinimas baigiasi ne vėliau nei 3 mėnesiai nuo planuojamo įstaigos lėšų perkėlimo į valstybės ižde tvarkomą įstaigos sąskaitą;
11. įstaigai įgyvendinant jos veiklą reglamentuojančiuose Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą prievolę įstaigai atidaryti sąskaitas bankuose ar kitose kredito įstaigose;
12. įstaigai įgyvendinant Europos Sąjungos lėšų administravimą reglamentuojančiuose Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytą įpareigojimą įstaigai dėl lėšų laikymo bankuose ar kitose kredito įstaigose ir (arba) efektyvaus jų valdymo, pagrįsto palankesnėmis nei Valstybės biudžeto, apskaitos ir mokėjimų sistemos Valstybės iždo konsoliduoto sąskaitų valdymo posistemio (toliau – VIKSVA) sąlygomis;
13. įstaigos veiklai reikalingiems atsiskaitymams per sąskaitas, atidarytas užsienio finansų įstaigose;
14. kriminalinės žvalgybos subjektams ir kriminalinės žvalgybos pagrindinėms institucijoms kriminalinei žvalgybai finansuoti, žvalgybos institucijoms žvalgybai ir kontržvalgybai finansuoti;
15. kitiems įstaigos sutarties su finansų įstaiga įsipareigojimams, kurių įgyvendinimas negalimas naudojantis VIKSVA, įvykdyti.
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos finansų ministro
2023 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. 1K-180
(Lietuvos Respublikos finansų ministro
2023 m. liepos 4 d. įsakymo Nr. 1K-259
redakcija)
VALSTYBĖS BIUDŽETUI PRISKIRTŲ LĖŠŲ PERVEDIMO Į VALSTYBĖS IŽDĄ TAISYKLĖS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Valstybės biudžetui priskirtų lėšų pervedimo į valstybės iždą taisyklėse (toliau – Taisyklės) reglamentuojama valstybės biudžetui priskirtų surinktų mokesčių, kitų įmokų, rinkliavų (toliau kartu – surinktos įmokos), Europos Sąjungos (toliau – ES), kitos tarptautinės finansinės paramos, biudžetinių įstaigų pajamų ir kitų valstybės biudžetui priskirtų lėšų pervedimo į valstybės iždo pagrindinę sąskaitą, apskaitos ir atskaitomybės tvarka.
II SKYRIUS
Į VALSTYBĖS IŽDĄ PERVEDAMOS LĖŠOS
3. Į valstybės iždo pagrindinę sąskaitą pervedamos:
3.1. į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Muitinės departamentas) valstybės ižde tvarkomas sąskaitas (toliau –tvarkoma sąskaita) surinktos įmokos;
3.2. ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos:
3.2.1. ES finansinė parama – ES struktūrinių fondų, ES paramos žemės ūkiui, ES paramos vidaus politikai, Lietuvos Respublikos atstovų kelionių į ES Tarybos darbo organų susitikimus išlaidų kompensavimo lėšos ir kitos ES finansinės paramos lėšos, skiriamos Lietuvos Respublikai;
3.2.2. kita tarptautinė finansinė parama – Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų lėšos, Lietuvos Respublikos ir Šveicarijos Konfederacijos bendradarbiavimo programos, kuria siekiama sumažinti ekonominius ir socialinius skirtumus išsiplėtusioje Europos Sąjungoje, lėšos;
3.2.3. ES naudai nusavinti užstatai už žemės ūkio produktų importo ir eksporto licencijas bei ES žemės ūkio fondų priemonių išankstines išmokas, žemės ūkio ir maisto produktų intervencinių kainų skirtumo suma (pelnas), lėšos, susidariusios administruojant cukraus pramonės restruktūrizavimo mokėtinas sumas;
3.2.4. baudos, delspinigiai ir palūkanos, priskaičiuotos už ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, išmokėtas ir (arba) panaudotas pažeidžiant teisės aktus, arba kitos pagal teisės aktus ir (ar) paramos sutartis reikalaujamos grąžinti lėšos, palūkanos, sukauptos už ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų einamuosius depozitus, ir kitos palūkanos, delspinigiai bei kitos neišvardytos ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų pajamos, kurių pervedimą į atitinkamą valstybės iždo sąskaitą, skirtą ES ir kitai tarptautinei finansinei paramai, nustato kiti teisės aktai, reglamentuojantys ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos priemonių administravimą;
3.4. kitos valstybės biudžeto lėšos:
3.4.1. baudos, delspinigiai ir palūkanos, priskaičiuotos už bendrojo finansavimo lėšas, panaudotas pažeidžiant teisės aktus, arba kitos pagal teisės aktus ir (ar) paramos sutartis reikalaujamos grąžinti lėšos, palūkanos, sukauptos už šių lėšų einamuosius depozitus, ir kitos palūkanos bei delspinigiai, priskaičiuoti už bendrojo finansavimo lėšas;
3.4.2. palūkanos už investuotus laikinai laisvus valstybės piniginius išteklius ir Lietuvos banko mokamos palūkanos už valstybės iždo pagrindinės sąskaitos likučius;
3.4.4. palūkanos už paskolas iš valstybės perskolinamų paskolų, valstybės vardu pasiskolintų lėšų ir valstybės biudžeto apyvartos lėšų arba paskolas su valstybės garantija ir už Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinius popierius;
3.4.5. asignavimų valdytojų surinktos piliečių sumokėtos palūkanos už suteiktas paskolas, kurios įskaitomos į valstybės biudžetą;
3.4.6. palūkanos, delspinigiai, baudos ir kitos pajamos, sukauptos įgyvendinant finansų inžinerijos priemones ir finansines priemones, pervestos į valstybės iždo pagrindinę sąskaitą vadovaujantis Palūkanų, sukauptų nuo Europos Sąjungos fondų lėšų, panaudojimo ir įskaitymo į valstybės biudžetą taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 1K-192 „Dėl Palūkanų, sukauptų nuo Europos Sąjungos fondų lėšų, panaudojimo ir įskaitymo į valstybės biudžetą taisyklių patvirtinimo“;
3.4.7. netesybos ir kitos biudžetinių įstaigų gautos pajamos, kurios nenaudojamos pagal atskirą įstaigos vadovo patvirtintą išlaidų sąmatą įstaigos funkcijoms atlikti;
3.4.8. kitos valstybės biudžeto pajamos, kurių mokėjimas į valstybės biudžetą numatytas teisės aktuose;
3.4.9. pajamos, gautos parduodant akcijas, kitą nuosavą kapitalą, viešojo aukciono būdu parduodant valstybės nekilnojamąjį turtą, kitus nekilnojamuosius daiktus, ir kitos pajamos, kurias į valstybės biudžetą perveda centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas;
3.5. asignavimų valdytojų grąžintos finansavimo lėšos:
3.5.1. nepanaudotos ir (arba) panaudotos pažeidžiant teisės aktus arba pagal teisės aktus ir (ar) paramos sutartis reikalaujamos grąžinti lėšos (valstybės biudžeto, įskaitant bendrojo finansavimo, ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas), gautos ankstesniais biudžetiniais metais;
III SKYRIUS
SURINKTŲ ĮMOKŲ PERVEDIMAS
4. Per vieną darbo dieną į Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Muitinės departamento tvarkomas sąskaitas surinktos įmokos, grąžinus mokėtojams permokas ar kitas grąžintinas sumas, kitą darbo dieną pervedamos į valstybės iždo pagrindinę sąskaitą Nr. LT784040063650000001 (eurais), nurodant įmokų kodus pagal Taisyklių priede pateiktą Valstybės biudžetui priskirtų lėšų pervedimo į valstybės iždą įmokų kodų sąrašą (toliau – įmokų kodų sąrašas).
Punkto pakeitimai:
Nr. 1K-337, 2023-09-29, paskelbta TAR 2023-09-29, i. k. 2023-19094
5. Į Valstybinės mokesčių inspekcijos tvarkomas sąskaitas surinktos įmokos, viršijančios 3 mln. eurų, ir į Muitinės departamento tvarkomas sąskaitas surinktos įmokos, viršijančios 1,5 mln. eurų arba jų ekvivalentą kita valiuta, turi būti pervestos į valstybės iždo pagrindinę sąskaitą kasdien ne vėliau kaip iki 13.45 val.
6. Pagal Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 „Dėl Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių patvirtinimo“, perimtas turtas – lėšos užsienio valiuta (toliau – perimtos lėšos) – ne vėliau kaip kitą darbo dieną po to, kai jos perimamos, pervedamos į valstybės iždą tokia tvarka:
6.1 Jei perimtos lėšos yra JAV doleriais, Šveicarijos frankais, Japonijos jenomis, Norvegijos kronomis, Didžiosios Britanijos svarais sterlingais, Švedijos kronomis, Danijos kronomis ir kiekvienos nurodytos valiutos suma viršija 1 000 vienetų, šios perimtos lėšos pervedamos į valstybės iždo pagrindinę sąskaitą Nr. LT784040063650000001 ta užsienio valiuta, kuria buvo valstybės perimtos.
6.2. Jei perimtos lėšos yra kita užsienio valiuta, nei nurodyta šio įsakymo 6.1 papunktyje, arba perimtų lėšų suma neviršija 1 000 vienetų, perimtos lėšos konvertuojamos į eurus pagal oficialų valiutos kursą, nustatytą užsienio valiutos perėmimo dieną, ir pervedamos į valstybės iždo pagrindinę sąskaitą Nr. LT784040063650000001 eurais.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1K-337, 2023-09-29, paskelbta TAR 2023-09-29, i. k. 2023-19094
7. Per vieną ar kelias paras muitinės postuose grynaisiais pinigais (eurais) surinktos įmokos, kai jų bendra suma viršija 1 000 eurų, kitą darbo dieną pervedamos į Muitinės departamento tvarkomas sąskaitas. Jei mėnesio surinktų įmokų bendra suma neviršija 1 000 eurų, surinktos įmokos pervedamos į Muitinės departamento tvarkomas sąskaitas paskutinę to mėnesio darbo dieną. Pervedant muitinės postuose surinktas įmokas, leidžiama ne daugiau kaip 100 eurų pasilikti grąžai. Biudžetiniams metams pasibaigus, visos muitinės postuose praėjusiais biudžetiniais metais surinktos įmokos, kurios turi būti pervestos į Muitinės departamento tvarkomas sąskaitas, į valstybės iždo pagrindinę sąskaitą turi būti pervestos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo naujų biudžetinių metų pradžios.
8. Biudžetiniams metams pasibaigus, visos praėjusiais biudžetiniais metais į Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Muitinės departamento tvarkomas sąskaitas surinktos įmokos ne vėliau kaip per 3 darbo dienas pervedamos į valstybės iždo pagrindinę sąskaitą Nr. LT784040063650000001 atskiru mokėjimo pavedimu, nurodant įmokos kodą pagal įmokų kodų sąrašą.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1K-337, 2023-09-29, paskelbta TAR 2023-09-29, i. k. 2023-19094
IV SKYRIUS
ES, KITOS TARPTAUTINĖS FINANSINĖS PARAMOS, BIUDŽETINIŲ ĮSTAIGŲ PAJAMŲ IR KITŲ VALSTYBĖS BIUDŽETUI PRISKIRTŲ LĖŠŲ PERVEDIMAS
10. Asignavimų valdytojai ir kiti mokėtojai, kurių vadovai nėra asignavimų valdytojai, išskyrus subjektus, pervedančius Taisyklių 3.2.1 ir 3.2.2 papunkčiuose nurodytas lėšas (toliau kartu šiame skyriuje – mokėtojai), pervesdami lėšas, mokėjimo pavedimuose nurodo įmokų kodus pagal įmokų kodų sąrašą. Įmokų kodai nurodomi mokėjimo pavedimo mokėjimo paskirties lauko pradžioje (nurodomi 5 pirmieji mokėjimo paskirties lauko simboliai).
11 ES ir kitas tarptautinės finansinės paramos lėšas mokėtojai perveda eurais arba užsienio valiuta į atskiras kiekvienam fondui, programai ar priemonei atidarytas valstybės iždo sąskaitas, iš kurių finansinės paramos lėšos buvo gautos.
12. Valstybės biudžeto lėšas, įskaitant bendrojo finansavimo lėšas, mokėtojai perveda į valstybės iždo pagrindinę sąskaitą Nr. LT784040063650000001 eurais arba užsienio valiuta.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1K-337, 2023-09-29, paskelbta TAR 2023-09-29, i. k. 2023-19094
13. Jeigu valstybės iždo sąskaita, iš kurios lėšos buvo gautos, yra uždaryta, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Valstybės iždo departamentas (toliau – Valstybės iždo departamentas) informuoja mokėtojus apie uždarytas valstybės iždo sąskaitas ir nurodo sąskaitas, į kurias lėšos turi būti pervedamos.
14. Valstybės iždo departamentas mokėtojų pervedamas lėšas kasdien įskaito į valstybės iždo pagrindinę sąskaitą pagal įmokų kodų sąraše nurodytus įmokų kodus.
15. Biudžetinėms įstaigoms, pervedusioms pajamas, nurodytas Taisyklių 3.3 papunktyje, ir mokėjimo pavedimo mokėjimo paskirties lauke nenurodžiusioms teisingo įmokos kodo, gali būti apribojama galimybė įmokėtas lėšas skirti programų, finansuojamų iš pajamų įmokų, mokėjimo paraiškoms apmokėti, kol biudžetinė įstaiga raštu nurodo Valstybės iždo departamentui teisingą įmokos kodą.
16. Asignavimų valdytojai, grąžindami į valstybės iždo atitinkamas sąskaitas Taisyklių 3.5 papunktyje nurodytas lėšas, mokėjimo pavedimo paskirties lauke turi nurodyti įmokos kodą, valstybės funkcijos klasifikacijos kodą, išlaidų ekonominės klasifikacijos kodą ir finansavimo šaltinį. Valstybės funkcijų ir išlaidų ekonominės klasifikacijos kodai nurodyti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamų ir išlaidų klasifikacijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. 1K-184 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamų ir išlaidų klasifikacijos patvirtinimo“. Finansavimo šaltiniai nurodyti Asignavimų valdytojų programų, finansuojamų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, finansavimo šaltinių klasifikacijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. 1K-265 „Dėl Asignavimų valdytojų programų, finansuojamų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, finansavimo šaltinių klasifikacijos patvirtinimo“. Finansavimo lėšos, grąžintos vėlesniais biudžetiniais metais, nei buvo išmokėtos, priskiriamos valstybės biudžeto įplaukoms. Einamaisiais metais asignavimų valdytojų grąžintų lėšų suma mažinami asignavimų valdytojo programai finansuoti skirti asignavimai.
17. Asignavimų valdytojai, pervesdami Taisyklių 3.2.4, 3.4.1 ir 3.4.6 papunkčiuose nurodytas lėšas, mokėjimo pavedimo paskirties lauke turi nurodyti įmokos kodą, pajamų ekonominės klasifikacijos kodą ir finansavimo šaltinį.
18. Asignavimų valdytojai, grąžindami ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas ir pervesdami Taisyklių 3.2.4 ir 3.4.1 papunkčiuose nurodytas lėšas, mokėjimo pavedimo paskirties lauke papildomai turi nurodyti atitinkamuose ES ir kitą tarptautinę finansinę paramą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytą reikalingą informaciją.
19. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija kas mėnesį teikia Valstybės iždo departamentui informaciją apie Taisyklių 3.4.5 papunktyje nurodytas palūkanas, kurios skiriamos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti programai finansuoti.
20. Palūkanas už paskolas į valstybės iždo pagrindinę sąskaitą perveda mokėtojai, gavę Finansų ministerijos perskolinamas paskolas iš valstybės perskolinamų paskolų, valstybės vardu pasiskolintų lėšų ir valstybės biudžeto apyvartos lėšų arba paskolas su valstybės garantija, ir centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas, kai jis administruoja Finansų ministerijos perduotas paskolas, skolas ir kitus turtinius įsipareigojimus.
21. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, norėdama pervesti ES finansinės paramos lėšas, gautas kaip kompensaciją už negautas dėl neišduotų vizų pajamas, teikia Valstybės iždo departamentui mokėjimo paraišką dėl lėšų pervedimo iš atitinkamos ES finansinės priemonės sąskaitos į valstybės iždo pagrindinę sąskaitą Nr. LT784040063650000001. Mokėjimo paraiškoje turi būti įrašomas konsuliniam mokesčiui priskirtas įmokos kodas. Apskaitoje šios lėšos registruojamos kaip gautas konsulinis mokestis.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1K-337, 2023-09-29, paskelbta TAR 2023-09-29, i. k. 2023-19094
22. Kitos valstybės biudžetui priskirtos lėšos, pervestos į valstybės iždo pagrindinę sąskaitą, registruojamos pagal kiekvieną lėšas pervedusį subjektą ir valstybės biudžeto pajamų ekonominės klasifikacijos straipsnį.
23. Asignavimų valdytojai turi užtikrinti, kad nepanaudotas ir (arba) panaudotas pažeidžiant teisės aktus arba kitas reikalaujamas pervesti valstybės biudžeto lėšas, įskaitant ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, į valstybės iždo pagrindinę sąskaitą pervestų jiems pavaldžios biudžetinės įstaigos ar kiti subjektai, kurie Valstybės iždo departamentui pateikė mokėjimo paraišką. Asignavimų valdytojai sugrąžintas einamųjų metų nepanaudotas ir (arba) panaudotas pažeidžiant teisės aktus valstybės biudžeto, ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, kurios buvo pervestos neteisėtai ar klaidingai, gali susigrąžinti einamaisiais metais pateikę valstybės iždui mokėjimo paraišką. Asignavimų valdytojai, koreguodami per ankstesnius metus išmokėtų valstybės biudžeto, ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų finansavimo šaltinius, einamaisiais metais teikia valstybės iždui mokėjimo paraišką dėl to lėšų finansavimo šaltinio, iš kurio lėšos turėjo būti išmokėtos, ir grąžina lėšas į valstybės iždą to finansavimo šaltinio, iš kurio lėšos buvo klaidingai išmokėtos.
24. Biudžetinės įstaigos neturi grąžinti į valstybės iždo pagrindinę sąskaitą asignavimų, kurie ankstesniais metais buvo gauti iš įmokėtų biudžetinių įstaigų pajamų, skirtų programoms finansuoti. Šie asignavimai taip pat negali būti įmokami į valstybės iždo pagrindinę sąskaitą kaip gautos pajamos.
25. Į valstybės iždo pagrindinę sąskaitą lėšas pervedusiems subjektams šios lėšos gali būti grąžinamos, jeigu jos sumokėtos neteisėtai, klaidingai arba jas grąžinti numatyta atitinkamuose teisės aktuose. Lėšos grąžinamos į jas įmokėjusių subjektų sąskaitas pagal jų Finansų ministerijai pateiktus prašymus.
V SKYRIUS
APSKAITA IR ATSKAITOMYBĖ
26. Pasibaigus mėnesiui, Valstybės iždo departamentas pagal įmokų kodų sąrašą parengia mokesčių ir kitų įmokų į biudžetus apyskaitą pagal formą 1-VP, patvirtintą Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. 1K-019 „Dėl mokesčių ir kitų įmokų į valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus apyskaitos“ (toliau – apyskaita pagal formą 1-VP). Valstybės biudžetui priskirtos lėšos įtraukiamos į apyskaitą pagal formą 1-VP pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamų ir išlaidų klasifikaciją, patvirtintą Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. 1K-184 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamų ir išlaidų klasifikacijos patvirtinimo“, o ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšoms priskirtos lėšos apyskaitoje pagal formą 1-VP nurodomos vienoje eilutėje, nepriskiriant įmokai pajamų klasifikacijos kodo (pagal lentelę).
Lentelė
| Eil. Nr. |
Įmokos pavadinimas mokesčių ir kitų įmokų į biudžetus apyskaitos formoje 1-VP |
Pajamų klasifikacijos kodas |
Įmokos kodas |
| 1. |
Palūkanos už paskolas |
1.4.1.1.1.1 |
10300, 10503, 10552 |
| 2. |
Palūkanos už indėlius, depozitus, sąskaitų likučius ir vertybinius popierius |
1.4.1.1.2.1 1.4.1.1.3.1 |
10500, 10501, 10551 10400, 10553 |
| 3. |
Lietuvos banko pelno įmokos |
1.4.1.2.1.1 |
10600 |
| 4. |
Dividendai |
1.4.1.2.1.2 |
10601 |
| 5. |
Pajamos už ilgalaikio ir trumpalaikio materialiojo turto nuomą |
1.4.2.1.2.1 |
11802, 12003 |
| 6. |
Konsulinis mokestis |
1.4.2.1.3.1 |
10800 |
| 7. |
Biudžetinių įstaigų pajamos už prekes ir paslaugas |
1.4 2.1.1.1 |
11801, 12001, 12002 |
| 8. |
Pajamos iš baudų, konfiskuoto turto ir kitų netesybų |
1.4.3.1.1.6 1.4.3.1.1.5 1.4.3.1.1.8 |
11504, 10554 11506, 10556 11507 |
| 9. |
Kitos neišvardytos pajamos |
1.4.4.1.1.2 |
11400, 11502, 11503, 11513, 21401, 10555, 10901 |
| 10. |
Iš tabako bendrovių gaunamos lėšos |
1.4.2.1.7.3 |
11300 |
| 11. |
Atsinaujinančių energijos išteklių realizavimo pajamos |
4.1.2.1.1.8 |
11900, 11901 |
| 12. |
Taršos leidimų realizavimo pajamos |
4.1.2.1.1.6 |
10900 |
| 13. |
Ilgalaikio materialiojo turto realizavimo pajamos |
4.1.1.1 4.1.1.2 4.1.1.5 |
11700 |
| 14. |
Akcijos (parduotos) ir kitas nuosavas kapitalas |
4.2.1.5.1.1 |
11600 |
| 15. |
Kitos gautinos sumos |
4.2.1.7 |
10557, 10558, 10559, 10811, 10812 |
| 16. |
ES ir kita tarptautinė finansinė parama |
|
20101, 20102, 20103, 20201, 20203, 20500, 20600, 20601, 20602, 40101 |
Punkto pakeitimai:
Nr. 1K-337, 2023-09-29, paskelbta TAR 2023-09-29, i. k. 2023-19094
Papildyta priedu:
Nr. 1K-259, 2023-07-04, paskelbta TAR 2023-07-04, i. k. 2023-13854
Valstybės biudžetui priskirtų lėšų pervedimo
į valstybės iždą taisyklių
priedas
Valstybės biudžetui priskirtų lėšų pervedimo į valstybės iždą ĮMOKŲ KODŲ SĄRAŠAS
| Eil. Nr. |
Įmokos pavadinimas
|
Įmokos kodas |
| 1. |
Valstybės biudžeto pajamos: |
|
| 1.1. |
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pervestos įmokos |
10100 |
| 1.2. |
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pervestos įmokos (baigiamosios apyvartos) |
10101 |
| 1.3. |
Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pervestos įmokos |
10200 |
| 1.4. |
Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pervestos įmokos (baigiamosios apyvartos) |
10201 |
| 1.5. |
ūkio subjektų ir savivaldybių pervestos palūkanos už paskolas |
10300 |
| 1.6. |
palūkanos už Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinius popierius |
10400 |
| 1.7. |
palūkanos už biudžetinių sąskaitų lėšų likučius, depozitus, indėlius, pavėluotas grąžinti bendrojo finansavimo lėšas |
10500 |
| 1.8. |
palūkanos už investuotus laikinai laisvus valstybės piniginius išteklius |
10501 |
| 1.9. |
palūkanos už biudžetinių įstaigų teikiamas paskolas |
10503 |
| 1.10. |
palūkanos už indėlius, depozitus ir sąskaitų likučius, sukauptos įgyvendinant finansų inžinerijos ir finansines priemones |
10551 |
| 1.11. |
palūkanos už paskolas, sukauptos įgyvendinant finansų inžinerijos ir finansines priemones |
10552 |
| 1.12. |
palūkanos už vertybinius popierius, sukauptos įgyvendinant finansų inžinerijos ir finansines priemones |
10553 |
| 1.13. |
delspinigiai, sukaupti įgyvendinant finansų inžinerijos ir finansines priemones |
10554 |
| 1.14. |
kitos pajamos, sukauptos įgyvendinant finansų inžinerijos ir finansines priemones |
10555 |
| 1.15. |
baudos už pavėluotus atsiskaitymus, sukauptos įgyvendinant finansines priemones |
10556 |
| 1.16. |
palūkanos, apskaičiuotos už gyvenamųjų namų, butų statybos arba pirkimo lengvatinius kreditus |
10557 |
| 1.17. |
delspinigiai, apskaičiuoti už gyvenamųjų namų, butų statybos arba pirkimo lengvatinius kreditus |
10558 |
| 1.18. |
kitos pajamos, apskaičiuotos už gyvenamųjų namų, butų statybos arba pirkimo lengvatinius kreditus |
10559 |
| 1.19. |
Lietuvos banko pelno įmokos |
10600 |
| 1.20. |
dividendai |
10601 |
| 1.21. |
konsulinis mokestis |
10800 |
| 1.22. |
kitos gautinos sumos (vidaus ilgalaikės) |
10811 |
| 1.23. |
kitos gautinos sumos (vidaus trumpalaikės) |
10812 |
| 1.24. |
Klimato kaitos specialiosios programos lėšos |
10900 |
| 1.25. |
kompensacinis atlyginimas |
10901 |
| 1.26. |
iš tabako bendrovių gaunamos lėšos |
11300 |
| 1.27. |
pajamos dėl teigiamų valiutų kursų pasikeitimo įtakos |
11400 |
| 1.28. |
kitos neišvardytos pajamos |
11502 |
| 1.29. |
Europos Sąjungos (toliau – ES) ir kitos tarptautinės finansinės paramos likusios nepanaudotos lėšos, priskiriamos valstybės biudžeto pajamoms |
11503 |
| 1.30. |
delspinigiai už pavėluotai grąžintas valstybės biudžeto lėšas |
11504 |
| 1.31. |
baudos už pavėluotai grąžintas valstybės biudžeto lėšas |
11506 |
| 1.32. |
kitos netesybos |
11507 |
| 1.33. |
ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos finansavimo sumų likutis, priskiriamas valstybės biudžeto pajamoms |
11513 |
| 1.34. |
valstybei priklausančių akcijų privatizavimo ir kito nuosavo kapitalo pardavimo pajamos |
11600 |
| 1.35. |
valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešojo aukciono būdu pajamos |
11700 |
| 1.36. |
biudžetinių įstaigų, atliekančių funkcijas, numatytas jų veiklą reglamentuojančiuose dokumentuose, pajamos, kurios nėra skiriamos jų vykdomoms programoms finansuoti |
11801 |
| 1.37. |
biudžetinių įstaigų pajamos už materialiojo turto nuomą, kurios nėra skiriamos jų vykdomoms programoms finansuoti |
11802 |
| 1.38. |
atsinaujinančių energijos išteklių lėšos |
11900 |
| 1.39. |
atsinaujinančių išteklių energetikos vystymo jūroje lėšos |
11901 |
| 2. |
Biudžetinių įstaigų pajamų įmokos: |
|
| 2.1. |
biudžetinių įstaigų, atliekančių funkcijas, numatytas jų veiklą reglamentuojančiuose dokumentuose, pajamos (finansavimo šaltinis 1.4.1.1.1) |
12001 |
| 2.2. |
biudžetinių įstaigų, atliekančių funkcijas, numatytas jų veiklą reglamentuojančiuose dokumentuose, pajamos (finansavimo šaltinis 1.4.2.1.1) |
12002 |
| 2.3. |
biudžetinių įstaigų pajamos už materialiojo turto nuomą (finansavimo šaltinis 1.4.1.1.1) |
12003 |
| 3. |
ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos: |
|
| 3.1. |
Europos Komisijos lėšos ir lėšos, susidariusios administruojant cukraus pramonės mokėtinas restruktūrizavimo sumas |
20101 |
| 3.2. |
ES naudai nusavinti užstatai už žemės ūkio produktų importo ir eksporto licencijas bei ES žemės ūkio fondų priemonių išankstines išmokas |
20102 |
| 3.3. |
kitos deklaracijomis prie ES finansinės paramos priskirtos lėšos |
20103 |
| 3.4. |
palūkanos, sukauptos už ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų likučius sąskaitose ir už pavėluotas grąžinti lėšas, kitos palūkanos |
20201 |
| 3.5. |
Lietuvos banko mokamos palūkanos už sąskaitų likučius |
20203 |
| 3.6. |
asignavimų valdytojų grąžintos nepanaudotos ir (arba) neteisėtai panaudotos arba kitos pagal teisės aktus ir (ar) paramos sutartis reikalaujamos grąžinti lėšos (išmokėtos ankstesniais metais) |
20400 |
| 3.7. |
sugrąžintos grąžinamųjų subsidijų lėšos |
20410 |
| 3.8. |
lėšos kelionėms į ES Tarybos darbo organų susitikimus kompensuoti |
20500 |
| 3.9. |
delspinigiai už pavėluotai grąžintas ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas |
20600 |
| 3.10. |
baudos už pavėluotai grąžintas ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas |
20601 |
| 3.11. |
kitos neišvardytos ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų pajamos |
20602 |
| 3.12. |
pajamos dėl teigiamų valiutų kursų pasikeitimų įtakos |
21401 |
| 3.13. |
tarptautinės finansinės paramos lėšos |
40101 |
| 4. |
Įplaukos: |
|
| 4.1. |
iš savivaldybių biudžetų į valstybės biudžetą grąžinama paskola (išduota einamaisiais metais) |
30101
|
| 4.2. |
iš savivaldybių biudžetų į valstybės biudžetą grąžinama paskola (išduota ankstesniais metais) |
30102
|
| 4.3. |
grąžinamos valstybės biudžeto nepanaudotos ir (arba) neteisėtai panaudotos arba kitos pagal teisės aktus ir (ar) paramos sutartis reikalaujamos grąžinti lėšos (ankstesniais metais gauti ir panaudoti valstybės biudžeto asignavimai) |
11501 |
| 5. |
Grąžinamos einamųjų biudžetinių metų nepanaudotų asignavimų sumos (taip pat grąžinamos iki kitų metų sausio 10 dienos) pagal finansavimo šaltinius (kuriomis sumažėja gauti asignavimai): |
|
| 5.1. |
valstybės biudžeto ir bendrojo finansavimo lėšos |
30201 |
| 5.2. |
ES lėšos |
30202 |
| 5.3. |
tarptautinės finansinės paramos lėšos |
30203 |
| 5.4. |
biudžetinių įstaigų pajamų įmokų lėšos programoms finansuoti (finansavimo šaltiniai 1.4.1.1.1 ir 1.4.2.1.1) |
30204 |
| 5.5. |
bankų grąžintos finansavimo lėšos (neįvykdyti mokėjimo nurodymai) |
30205 |
| 5.6. |
kitos valstybės biudžeto lėšos programoms finansuoti (finansavimo šaltinis 1.4.3) |
30206 |
| 5.7. |
pervestos lėšos valstybės biudžeto deficitui dengti |
30400 |
| 5.8. |
grąžinamos investuotos lėšos |
30500 |
| 6. |
Pervestos lėšos laikinam lėšų trūkumui ir pinigų srautams subalansuoti: |
|
| 6.1. |
tarp valstybės biudžeto ir skolintų lėšų sąskaitų |
30601 |
| 6.2. |
tarp valstybės biudžeto ir ES lėšų sąskaitų |
30602 |
| 6.3. |
tarp valstybės biudžeto ir valstybės ižde esančių valstybės pinigų fondų sąskaitų |
30603 |
| 6.4. |
tarp valstybės biudžeto ir tarptautinės finansinės paramos sąskaitų |
30604 |
| 6.5. |
tarp valstybės biudžeto ir PHARE ir SAPARD programų sąskaitų |
30605 |
| 6.6. |
tarp valstybės iždo sąskaitų, kai atliekamos valiutos keitimo operacijos |
30606 |
| 6.7. |
tarp ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos sąskaitų |
30607 |
| 6.8. |
tarp kitų valstybės iždo sąskaitų |
30608 |
| 6.9. |
tarp valstybės biudžeto ir Klimato kaitos programos sąskaitų |
30610 |
| 6.10. |
tarp valstybės biudžeto ir iš tabako bendrovių gaunamų lėšų sąskaitų |
30611 |
| 6.11. |
tarp valstybės biudžeto ir atsinaujinančių energijos išteklių lėšų sąskaitų |
30612 |
| 6.12. |
tarp valstybės biudžeto ir Rezervinio (stabilizavimo) fondo sąskaitų |
30632 |
Priedo pakeitimai:
Nr. 1K-337, 2023-09-29, paskelbta TAR 2023-09-29, i. k. 2023-19094
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos finansų ministro
2023 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. 1K-180
(Lietuvos Respublikos finansų ministro
2024 m. kovo 26 d. įsakymo Nr. 1K-118
redakcija)
VALSTYBĖS IŽDO RIZIKOS VALDYMO APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Valstybės iždo rizikos valdymo apraše (toliau – Aprašas) nustatoma Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – FM) Valstybės iždo departamento (toliau – VID) rizikos vertinimo ir valdymo sistema.
2. VID rizikos vertinimo ir valdymo sistema yra sudėtinė ir neatskiriama FM vidaus kontrolės sistemos dalis, kuriama ir palaikoma atsižvelgiant į VID veiklos pobūdį ir ypatumus, VID veiklos riziką, organizacinę struktūrą, žmogiškuosius išteklius.
II SKYRIUS
VID RIZIKOS VERTINIMO IR VALDYMO SISTEMA
PIRMASIS SKIRSNIS
VID RIZIKOS VERTINIMO IR VALDYMO SISTEMOS TIKSLAS
4. VID rizikos vertinimo ir valdymo sistemos tikslas yra užtikrinti, kad rizikos vertinimas ir valdymas būtų tinkamai organizuotas, veiksmingas ir užtikrintų saugią ir stabilią VID veiklą.
5. VID rizikos vertinimo ir valdymo sistema apima VID rizikų nustatymo, analizės, valdymo, VID veiklos sąlygų užtikrinimą.
6. VID rizikos vertinimo ir valdymo sistemos veiksmingumą užtikrina:
6.5. patikimų informacinių technologijų sistemų, kurios apima visas reikšmingas VID veiklos sritis, veikimas;
6.6. periodinė rizikų valdymo politikos, procedūrų, rizikos limitų ir kontrolės įgyvendinimo priežiūra;
ANTRASIS SKIRSNIS
VID RIZIKOS VERTINIMO IR VALDYMO SISTEMOS PRINCIPAI
7. VID, atlikdamas rizikos vertinimą ir valdymą, turi vadovautis šiais rizikos vertinimo ir valdymo sistemos principais:
7.1. vientisumo – rizikos valdymas yra kasdienės veiklos valdymo, kontrolės, planavimo ir pokyčių valdymo dalis;
7.2. tinkamumo – rizikos valdymas atitinka VID pavestų funkcijų turinį ir nustatytas procedūras, taikomomis rizikos valdymo priemonėmis pirmiausia turi būti siekiama suvaldyti didžiausio reikšmingumo riziką;
7.3. veiklos tęstinumo – VID rizikos valdymas paremtas patikimais istoriniais duomenimis, stebėjimu, patirtimi ir ekspertiniu vertinimu;
7.5. skaidrumo – VID vadovaujasi skaidrumo, atvirumo kriterijais ir VID veiklą koordinuojančiam finansų viceministrui (toliau – viceministras) teikia informaciją apie rizikas;
7.6. savalaikiškumo – FM valstybės tarnautojai ir pagal darbo sutartis dirbantys darbuotojai (toliau kartu – darbuotojai) pagal savo kompetenciją turi laiku gauti patikimą ir reikalingą informaciją, kad įsitrauktų į rizikos valdymo procesą;
7.7. savarankiškumo – VID veikia pagal savo kompetenciją, prisiimdamas atsakomybę už jo kompetencijai priskirtų sprendimų priėmimą, rizikos vertinimą ir jos valdymą;
7.8. preventyvumo – VID pirmiausia siekia taikyti rizikos valdymo priemones, sudarančias sąlygas išvengti galimų rizikų ar minimizuoti jų poveikį ir (ar) tikimybę;
TREČIASIS SKIRSNIS
VID RIZIKOS VERTINIMO IR VALDYMO SISTEMOS DALYVIAI
8. VID rizikos vertinimo ir valdymo sistemos dalyviai yra VID direktorius, VID skyriai ir kiti FM administracijos padaliniai, kurių funkcijų atlikimas susijęs su valstybės iždo funkcijomis, (toliau – kiti MAP), jų darbas FM organizuojamas pagal finansų ministro tvirtinamą FM darbo reglamentą, jiems priskirtos funkcijos ir pavaldumas nustatomi finansų ministro tvirtinamuose VID, kitų MAP, VID skyrių, kitų MAP skyrių nuostatuose, taip pat VID ir kitų MAP darbuotojų pareigybių aprašymuose.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
VID RIZIKOS VERTINIMO IR VALDYMO SISTEMOS VIDAUS KONTROLĖS ELEMENTAI
9. VID rizikos vertinimo ir valdymo sistemai taikomi šie vidaus kontrolės elementai:
9.1. informavimo ir komunikacijos – VID skyrių ir kitų MAP nuolatiniai ir pasikartojantys tarpusavio veiksmai siekiant gauti ir teikti informaciją. VID, atsižvelgdamas į informacijos turinį, gali gerąja vidaus kontrolės praktika keistis su kitų įstaigų struktūriniais padaliniais;
9.2. rizikos vertinimo – neigiamos įtakos VID veiklai galinčių turėti veiksnių (vidinių ir išorinių), rizikų nustatymas ir analizė, rizikų į(si)vertinimas, jų prevencija ir sumažinimas;
9.3. stebėsenos – nuolatinė ir (arba) periodinė prisiimtų rizikų ir jų lygių priežiūra siekiant nustatyti nuokrypį nuo laukiamo rezultato, kitų MAP ir VID skyrių nuolatinis keitimasis su rizikomis susijusia informacija, rizikos valdymo priemonių įgyvendinimo ataskaitų teikimas VID direktoriui ir viceministrui;
9.4. kontrolės aplinkos – kitų MAP, dirbančių su Valstybės biudžeto, apskaitos ir mokėjimų sistema (toliau – VBAMS) ar atsakingų už jos fizinį, techninį ir operacinį saugumą bei tinkamą veikimą, ir valstybės iždo kontrolės aplinka kuriama atsižvelgiant į VID rizikos vertinimo rezultatus ir laikantis Aprašo 7 punkte nustatytų principų;
9.5. kontrolės veiklos – kitų MAP, dirbančių su VBAMS ar atsakingų už jos fizinį, techninį ir operacinį saugumą bei tinkamą veikimą, ir VID skyrių kontrolės veikla bei konkrečios reagavimo į valstybės iždo riziką priemonės nustatomos atsižvelgiant į rizikos vertinimo rezultatus ir laikantis Aprašo 7 punkte nustatytų principų.
PENKTASIS SKIRSNIS
VID RIZIKOS VERTINIMAS
10. VID rizikos vertinimo ir valdymo sistemos dalyviai vertina veiksnius, kurie gali būti VID rizikos, galimos patirti dirbant su VBAMS Valstybės iždo konsoliduoto sąskaitų valdymo posistemiu (toliau – VIKSVA), įgyvendinant Valstybės iždo įstatymą, ir kurie:
10.1. susiję su valstybės iždo pagrindinėje sąskaitoje ir įstaigų tvarkomose sąskaitose laikomų lėšų valdymu, skolinimusi ir investavimu ir kurie gali būti priežastis:
10.1.1. finansinės rizikos:
10.1.1.1. kredito rizika – sandorio šalies negebėjimas laiku ir visa apimtimi įvykdyti savo finansinių įsipareigojimų. Kredito rizikos valdymo sistema pagrįsta reitingų agentūrų nustatytais kredito reitingais ir kitais finansinį patikimumą rodančiais rodikliais, kredito rizikos limitų nustatymu;
10.1.1.2. rinkos rizika – galimas palūkanų normų, valiutos kursų ir kitų rinkos veiksnių pokyčių sukeltas neigiamas poveikis investicijų vertei. Rinkos rizikos valdymo sistema pagrįsta investicijų vertės pokyčio rizikos ir skolos vertybinių popierių kainos jautrumo palūkanų normų pokyčiams rodikliais;
10.1.2. nefinansinės rizikos:
10.1.2.1. operacinė ir atitikties rizikos – tikimybė patirti tiesioginių ar netiesioginių nuostolių dėl vidinių ir išorinių veiksnių, kaip nustatyta finansų ministro tvirtinamose Valstybės iždo operacinės rizikos valdymo taisyklėse. VID priemonės operacinei ir atitikties rizikoms valdyti – incidentų stebėsena, pranešimų sudarymas, informavimas, darbo vadovų ir darbo procesų aprašų rengimo organizavimas, teisinės bazės stebėsena – padeda užtikrinti VID priimtiną (toleruojamą) operacinės ir atitikties rizikų lygį;
10.1.2.2. tarptautinių finansinių sankcijų įgyvendinimo vykdant valstybės iždo mokėjimo operacijas rizika – tikimybė patirti riziką, susidarančią vykdant VIKSVA valstybės iždo mokėjimo operacijas ir susijusią su tarptautinių finansinių sankcijų įgyvendinimo pažeidimais, kaip nustatyta finansų ministro tvirtinamame Tarptautinių finansinių sankcijų įgyvendinimo vykdant valstybės iždo mokėjimo operacijas tvarkos apraše. Tarptautinių finansinių sankcijų pažeidimo rizikos valdymo sistema pagrįsta rizikos nustatymu, rizikos lygio stebėsena ir proporcingų priemonių patiriamai rizikai valdyti taikymu;
10.2. susiję su VID vidaus kontrolės funkcijų atlikimu, kaip nustatyta Apraše ir finansų ministro tvirtinamose Valstybės iždo operacinės rizikos valdymo taisyklėse, ir kurie gali būti priežastis:
10.2.1. išorės rizikos – išoriniai veiksniai, turintys įtakos VID galimybėms vykdyti veiklą ar pasiekti finansų ministro valdymo sričių strateginiame veiklos plane (toliau – SVP) nustatytus tikslus. Išoriniai veiksniai – paslaugų teikimas, sandorių sudarymas, politinė situacija – gali būti sunkiai pašalinami, tačiau VID, įgyvendindamas tinkamas kontrolės ir valdymo priemones, gali laiku nustatyti išorinių veiksnių riziką ir sumažinti jos neigiamas pasekmes;
10.2.2. proceso rizikos – VID veiklos procesai nepakankamai detaliai apibrėžti, netinkamai suderinti tarp VID skyrių, yra neveiksmingi ar ne visai atitinka VIKSVA dalyvių poreikius bei kelia nepriimtiną riziką finansiniam, fiziniam, intelektiniam ar informaciniam turtui. VID veiklos procesai apima VIKSVA dalyvių lūkesčių patenkinimą ir kokybę, paslaugų kūrimo kokybės lygį, tinkamą projektų įgyvendinimą, dokumentavimą, veiklos planavimą ir tikslų pasiekimą, incidentų valdymą ir skundų nagrinėjimą, kompetencijų pasidalijimą, komunikaciją ir ryšius tarp VID skyrių. VID proceso riziką valdo veiklos procesus nuosekliai aprašydamas darbo vadovuose ir proceso aprašuose;
10.2.3. personalo rizikos – VID veikloje neigiami veiksniai gali būti darbuotojų motyvacijos trūkumas, netinkamas kompetencijų ir funkcijų paskirstymas, netinkamas kompetencijų pasidalijimas, veiklos rezultatų ir atlygio sistemos valdymo klaidos, žmogiškųjų išteklių trūkumas, netinkamos darbo aplinkos sąlygos. VID kartu su FM Personalo valdymo skyriumi personalo riziką valdo nuolat tobulindamas VID organizacinę kultūrą ir veiksmingą vidinę komunikaciją;
10.2.4. informacinių sistemų rizikos – VID naudojamos informacinės sistemos ir informacinės technologijos gali kelti pavojų duomenų (įskaitant asmens duomenis) ir informacijos vientisumui, prieinamumui ar konfidencialumui. VID veikloje neigiami veiksniai gali būti informacinių technologijų trūkumai, konfidencialumo, vientisumo ir prieinamumo neužtikrinimas, generuojamos informacijos patikimumo stoka, prieigos prie informacijos, duomenų ar informacinių sistemų kontrolės neužtikrinimas. VID informacinių sistemų riziką valdo kartu su FM Informacinių technologijų departamentu (toliau – ITD) vertindamas informacinių sistemų būsimus poreikius ir prognozuodamas problemas prieš joms atsirandant, planuodamas nenumatytus atvejus, valdydamas darbuotojams VID naudojamose informacinėse sistemose suteikiamas teises.
11. VID rizikos vertinimo procedūros:
11.1. Rizikos veiksnių nustatymas – nustatomi galimi rizikos veiksniai, turintys įtakos VID veiklos tikslų siekimui. Taip pat nustatomi ir įvertinami veiksniai, galintys reikšmingai paveikti VID vidaus kontrolę. SVP ir (ar) VID nuostatuose nustatyti VID veiklos tikslai padeda tinkamai nustatyti ir įvertinti su jais susijusius rizikos veiksnius.
11.2. Nustatytų rizikos veiksnių vertinimas – įvertinama nustatytų rizikos veiksnių pasireiškimo tikimybė, poveikis ir reikšmingumas VID veiklai. Atliekant rizikos veiksnių analizę rizikos veiksniai sugrupuojami pagal jų svarbą VID veiklai.
11.3. Rizikos lygių nustatymas – remiantis rizikos veiksnių nustatymo ir vertinimo rezultatais nustatomi rizikos ribų lygiai, kurių neviršijus rizika tampa priimtina (toleruojama) ir jos valdyti nėra poreikio ar galimybės.
11.4. Reagavimo į rizikos veiksnį (priemonės rizikai, kilusiai dėl tokio rizikos veiksnio, suvaldyti) numatymas, kai siekiama:
11.4.1. sumažinti riziką – veiksmai, kuriais siekiama sumažinti rizikos pasireiškimo tikimybę ir (ar) poveikį VID veiklai iki toleruojamos ar einamuoju laikotarpiu VID priimtinos rizikos. Rizika mažinama nustatant rizikos mažinimo priemones bei, esant poreikiui, tobulinant kontrolės elementus. Prireikus parengiamas valstybės iždo rizikos valdymo priemonių planas, tvirtinamas VID direktoriaus, jame nustatomos didžiausio reikšmingumo rizikos mažinimo priemonės, jų įgyvendinimo terminai ir už priemonių įgyvendinimą atsakingi VID darbuotojai;
11.4.2. perkelti riziką – rizikos perleidimas finansų įstaigai draudžiant ar perkant tam tikras paslaugas, susijusias su valstybės iždo veikla;
11.4.3. toleruoti riziką – rizikos prisiėmimas, kai rizikos pasireiškimo tikimybė ir poveikis veiklai neviršija nustatytos toleruojamos rizikos arba nėra objektyvių galimybių papildomomis rizikos valdymo priemonėmis sumažinti rizikos ir nesiimama jokių veiksmų rizikai mažinti (gali būti toleruojama nereikšminga rizika, kurios pasireiškimo tikimybė maža, o priemonių rizikai mažinti sąnaudos yra didelės, taip pat gali būti toleruojama didesnio reikšmingumo rizika, kurios VID neturi objektyvių galimybių valdyti ir (ar) teisės aktų nustatyta tvarka taikomos rizikos valdymo priemonės nesumažina rizikos reikšmingumo);
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
VID RIZIKOS VALDYMAS
12. Visi VID rizikos vertinimo ir valdymo sistemos dalyviai įgyvendina VID rizikos vertinimo metu numatytas priemones rizikai suvaldyti.
13. VID direktorius turi užtikrinti, kad VID rizika būtų valdoma vadovaujantis Aprašu ir SVP ir kad siekiant VID nuostatuose nustatyto VID veiklos tikslo būtų sukurta ir įgyvendinama VID vidaus kontrolė pagal finansų ministro tvirtinamame FM vidaus kontrolės politikos apraše nustatytus vidaus kontrolės tikslus ir principus.
III SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
14. Siekiant Apraše nustatyto VID rizikos vertinimo ir valdymo sistemos tikslo, asmens duomenys tvarkomi valstybės iždo rizikų valdymo, vidaus administravimo (dokumentų valdymo) tikslais, laikantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) nustatytų reikalavimų.
Papildyta priedu:
Nr. 1K-118, 2024-03-26, paskelbta TAR 2024-03-26, i. k. 2024-05358
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos finansų ministro
2023 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. 1K-180
(Lietuvos Respublikos finansų ministro
2024 m. kovo 26 d. įsakymo Nr. 1K-118
redakcija)
Valstybės iždo operacinės rizikos valdymo APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Valstybės iždo operacinės rizikos valdymo apraše (toliau – Aprašas) reglamentuojama valstybės iždo operacinės rizikos – tikimybės patirti tiesioginių ar netiesioginių nuostolių dėl vidinių ir išorinių veiksnių (netinkamų, netinkamai veikiančių, neveikiančių Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – FM) turimų technologijų, valstybės tarnautojų ir pagal darbo sutartis dirbančių darbuotojų, atsakingų už valstybės iždo veiklos vykdymą, dirbančių su Valstybės biudžeto, apskaitos ir mokėjimų sistema ar atsakingų už jos fizinį, techninį ir operacinį saugumą bei tinkamą veikimą, (toliau kartu – darbuotojai) veiksmų, netinkamų procedūrų ir veiksnių, susijusių su valstybės iždo veikla), kurie yra prielaida kilti operacinei rizikai valstybės ižde (toliau – operacinė rizika), nustatymo ir vertinimo tvarka, valdymo tikslai, principai ir procesai, su operacinės rizikos valdymu susijusios pareigos, operacinės rizikos valdymo būdai ir lygio nustatymo tikslai, operacinės rizikos valdymo stebėsenos, valstybės iždo veiklos tęstinumo ir veiklos pokyčių valdymo tvarka.
2. Operacinės rizikos sudedamosios dalys:
2.1. saugumo rizika – rizika dėl netinkamų ar nepakankamų FM vidaus procesų ar išorės įvykių, kurie turi arba gali turėti neigiamą poveikį informacinių sistemų ir (arba) Valstybės biudžeto, apskaitos ir mokėjimų sistemos Valstybės iždo konsoliduoto sąskaitų valdymo posistemio (toliau – VIKSVA) naudojamos informacijos prieinamumui, vientisumui ir konfidencialumui, įskaitant su kibernetinėmis atakomis ar nepakankamu fiziniu saugumu susijusią riziką;
2.2. teisinė rizika – rizika dėl galimų nuostolių, susijusių su dabartiniais ar ankstesniais įsipareigojimais, kylančiais iš sutarčių ar kitų susitarimų arba sprendimų;
2.3. su vidaus modelių taikymu susijusi rizika – rizika dėl galimų nuostolių, susijusių su sprendimais, pagrįstais rezultatais, gaunamais taikant vidaus modelius – metodus, kurie skirti FM Valstybės iždo departamento (toliau – VID) būdingos rizikos valdymui, vertinimui ir (ar) prognozavimui atlikti ir kuriuos taikant būdingos kūrimo, diegimo ir (ar) naudojimo klaidos.
II SKYRIUS
OPERACINĖS RIZIKOS VALDYMO TIKSLAS, PRINCIPAI IR PROCESAI
3. Operacinės rizikos valdymo tikslas – sukurti tokią VID veiklos tikslus atitinkančią valstybės iždo operacinės rizikos valdymo sistemą (toliau – OR valdymo sistema), kuri būtų ne tik VID kasdienės veiklos, bet VID ir FM vidaus darbo kultūros dalis ir padėtų:
3.3. užtikrinti, kad būtų taikomos priemonės, skirtos operacinei rizikai, su kuria susiduria VID, sumažinti;
3.4. sekti teisės aktų, reglamentuojančių su operacinės rizikos valdymu susijusius reikalavimus (toliau – operacinės rizikos valdymo reikalavimai), pakeitimus ir į juos reaguoti;
3.6. vykdyti operacinės rizikos valdymo veiksmingumo stebėseną ir reguliariai (ne rečiau kaip vieną kartą per metus) peržiūrėti FM vidaus dokumentus, susijusius su operacinės rizikos valdymu, įvertinti, ar jie atitinka operacinės rizikos valdymo reikalavimus ir kitus VID veiklą reglamentuojančius teisės aktus, prireikus inicijuoti jų pakeitimus.
4. Operacinės rizikos valdymo principai:
4.1. vientisumas – FM strategijų, susijusių su VID veikla ir OR valdymo sistemos sukūrimu, taikymas;
4.2. tinkamumas – atitiktis operacinės rizikos valdymo reikalavimams ir veiklos proceso koordinavimo funkcijos sukūrimas;
4.3. aiškumas – operacinės rizikos valdymo procese dalyvaujančių VID darbuotojų kompetencijos (pareigų ir teisių), susijusios su operacinės rizikos valdymu, nustatymas;
4.4. atskaitomybė – VID skyrių vedėjams ir (ar) VID direktoriui, ir (ar) VID veiklą koordinuojančiam finansų viceministrui (toliau – viceministras) perduodamos informacijos apie atskaitomybės kryptis nustatymas;
4.5. dokumentavimas – operacinės rizikos valdymas dokumentuojamas VID direktoriaus tvirtinamame Operacinės rizikos vertinimo ir valdymo procedūrų apraše nustatyta tvarka;
5. Operacinės rizikos valdymo procesai:
5.2. nuolat stebėti riziką galinčius sukelti veiksnius, kurie galėtų turėti esminę įtaką VID gebėjimui atlikti funkcijas;
III SKYRIUS
SU OPERACINĖS RIZIKOS VALDYMU SUSIJUSIOS PAREIGOS
6. VID direktorius turi šias pareigas:
6.5. peržiūrėti operacinės rizikos valdymo koordinatoriaus parengtą operacinės rizikos informaciją apie VID darbuotojų nustatytus operacinės rizikos atvejus, operacinės rizikos valdymo koordinatoriaus parengtas ataskaitas ir priimti sprendimus, kad operacinės rizikos valdymu būtų pasiektas operacinės rizikos valdymo tikslas, nustatytas Aprašo 3 punkte. Jeigu operacinės rizikos valdymo koordinatoriaus pasiūlymui dėl operacinės rizikos valdymo pakeitimų VID direktorius nepritaria, savo nepritarimą jis turi pagrįsti raštu;
6.6. peržiūrėti už VID procesų kokybės kontrolę (atitiktį) atsakingo darbuotojo parengtą metinį VID rizikos kontrolės veiklos planą;
7. Operacinės rizikos valdymo koordinatorius turi šias pareigas:
7.1. koordinuoti OR valdymo sistemos veikimą, informuoti apie OR valdymo sistemos proceso pokyčius visus VID darbuotojus ar kitų FM administracijos padalinių (toliau – kiti MAP), dirbančių su VIKSVA, darbuotojus ir, jei būtina, VIKSVA paslaugų teikėjus ir rangovus;
7.2. reguliariai peržiūrėti Aprašą ir įvertinti procedūrų veiksmingumą, procedūrų aprašus teikti tvirtinti VID direktoriui, o prireikus inicijuoti ir rengti procedūrų aprašų projektus;
7.3. analizuoti operacinės rizikos veiksnius: VID vidinius veiklos pokyčius (įprastų ir naujų funkcijų atlikimą, finansinius duomenis ir kt.) ir VID išorinius veiklos pokyčius (teisės aktų pakeitimus, verslo aplinkos pokyčius, plėtros planus ir kt.), kurie gali turėti nuolatinį poveikį VID veiklai;
7.5. atlikti operacinės rizikos vertinimą – analizuoti esamas ir nustatyti galimas operacines rizikas (scenarijus), su kuriomis gali susidurti VID;
7.6. atlikti VID taikomų priemonių, kuriomis siekiama sumažinti operacinę riziką, efektyvumo vertinimą;
7.7. peržiūrėti ankstesnių rizikos vertinimų rezultatus ir juos palyginti su faktiniais ataskaitinių laikotarpių rezultatais;
7.8. nustatyti operacinės rizikos lygį ir VID direktoriui teikti pasiūlymus dėl būtino nustatyto operacinės rizikos lygio pakeitimo;
7.9. apie operacinės rizikos veiksnius kaip įmanoma anksčiau informuoti VID direktorių ir VID skyrių vedėjus;
7.10. užtikrinti operacinės rizikos valdymo priemonių įgyvendinimo ataskaitų teikimą kiekvieną ketvirtį VID direktoriui ir (ar) viceministrui, ir (ar) kitoms įstaigoms, kurioms tokių ataskaitų teikimas numatytas teisės aktuose;
7.12. dalyvauti VID atliekant įprastas ir Aprašo 29 punkte nurodytas naujas funkcijas, VID direktoriui ir VID skyrių vedėjams teikti pastebėjimus apie operacinės rizikos atvejus, su kuriais gali susidurti VID;
7.13. VID direktoriui ir VID skyrių vedėjams teikti operacinės rizikos apžvalgą – ketvirtinę visų rizikos valdymo procesų ir nustatytų operacinės rizikos įvykių ataskaitą ar kitą svarbią informaciją, bendradarbiauti su rizikos savininkais – už VID nustatytą veiklą ar procesą atsakingais VID darbuotojais (vykdyti nepriklausomą VID darbuotojų veiklos kontrolės funkcijos atlikimo nuolatinę stebėseną ir (ar) periodinius vertinimus), siekdamas užtikrinti, kad operacinės rizikos valdymas būtų įgyvendinamas vadovaujantis Aprašu ir FM strateginiu veiklos planu;
7.15. VID darbuotojus informuoti apie operacinę riziką, vykdyti su operacinės rizikos valdymu susijusius mokymus;
8. Už VID procesų kokybės kontrolę (atitiktį) atsakingas darbuotojas turi šias pareigas:
8.2. koordinuoti valstybės iždo veiklos procesus atsižvelgdamas į teisės aktų pokyčius ir tų pokyčių riziką valstybės iždo veiklai;
IV SKYRIUS
OPERACINĖS RIZIKOS NUSTATYMAS IR VERTINIMAS
9. Operacinės rizikos nustatymas ir vertinimas atliekami taikant kokybinės ir kiekybinės operacinės rizikos analizių metodus.
10. Kokybinė operacinės rizikos analizė atliekama taikant rizikos nustatymo metodą – operacinės rizikos į(si)vertinimą. Tai operacinės rizikos valdymo metodas, kurio pagrindas yra detalus klausimynas. Rizikos į(si)vertinimo tikslas – gauti kokybinį operacinės rizikos valdymo situacijos vertinimą.
11. Kiekybinė operacinės rizikos analizė atliekama naudojant rizikos rodiklių sistemą ir operacinės rizikos įvykių duomenų bazę. Kiekybinė operacinės rizikos analizė – operacinės rizikos valdymo metodas, kurio pagrindas yra operacinės rizikos veiksnių nustatymas ir vertinimas. Rizikos veiksnių nustatymo ir vertinimo tikslas – tobulinti operacinės rizikos mažinimo priemones visose VID veiklos srityse ir gerinti operacinės rizikos valdymą.
V SKYRIUS
OPERACINĖS RIZIKOS VALDYMO BŪDAI IR LYGIO NUSTATYMO TIKSLAI
13. Operacinės rizikos valdymo būdai:
13.1. rizikos prisiėmimas – VID prisiima riziką, kai rizikos mažinimo sąnaudos yra didesnės nei jos galimos pasekmės (pvz., mažo poveikio rizika, liekamoji rizika (angl. residual risk) ar būdinga rizika (angl. inherent risk). Prisiimamos rizikos lygius reikia nuolat stebėti. VID savo veikloje neprisiima didelio lygio rizikos;
13.2. rizikos mažinimas – VID mažina riziką įgyvendindamas rizikos mažinimo priemones ir kontrolės elementus, t. y. metodus, priemones ir veiksmus, kuriais sumažinami arba pašalinami galimi nuostoliai ir rizikos poveikis;
13.3. rizikos perkėlimas – VID, apdrausdamas galimas pasekmes, perleidžia riziką trečiosioms šalims, užtikrinančioms tinkamą rizikos suvaldymą.
14. VID operacinės rizikos lygio nustatymo tikslai:
14.1. apriboti rizikos mastą – VID veiklos riziką gali valdyti ar prisiimti savo veiklos kompetencijos srityje;
14.2. vertinti rizikos lygį – operacinės rizikos lygis vertinamas kompleksiškai remiantis rizikos nustatymo ir vertinimo rezultatais, įvertinus rizikos aplinką, rizikos valdymo brandą, vidaus kontrolės veiksmingumą, pagrindinius rizikos rodiklius ir stebėsenos ribas, veiklai būdingas grėsmes ir galimas pasekmes;
14.3. peržiūrėti rizikos lygį – operacinės rizikos valdymo koordinatorius kartą per metus teikia VID direktoriui siūlymus peržiūrėti operacinės rizikos lygį;
VI SKYRIUS
OPERACINĖS RIZIKOS VALDYMO STEBĖSENA
15. Operacinės rizikos valdymo stebėsenai vykdyti naudojamos šios priemonės: operacinės rizikos įvykių duomenų žurnalo duomenys, operacinės rizikos rodiklių duomenys, atitikties operacinės rizikos valdymo reikalavimams stebėsena ir kitos panašios priemonės.
16. Operacinės rizikos valdymo stebėsena VID vykdoma vadovaujantis operacinės rizikos nustatymo ir vertinimo rezultatais, įdiegtomis vidaus kontrolės priemonėmis, pagrindiniais rizikos rodikliais ir nustatytais limitais, siekiant laiku nustatyti riziką ir neviršyti rizikos lygio ribų.
17. Operacinės rizikos valdymo stebėsena vykdoma nuolat, tačiau ne rečiau kaip kartą per metus turi būti vykdoma kompleksinė stebėsena OR valdymo sistemos veiksmingumui įvertinti, kurios metu analizuojami esami ir istoriniai VID duomenys, taikytos operacinės rizikos valdymo priemonės ir jų veiksmingumas, vidiniai ir išoriniai veiksniai, kurie galėjo būti prielaida kilti operacinei rizikai, VID atliktos funkcijos ir kt. Tokios stebėsenos rezultatai turi būti aprašyti stebėsenos ataskaitoje ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos.
18. VID direktorius turi užtikrinti, kad būtų vykdoma nuolatinė su valstybės iždo veikla susijusių veiklos funkcijų, darbo procesų ir valstybės ižde naudojamų informacinių išteklių ar technologijų stebėsena. Šiems reikalavimams įgyvendinti VID gali pasitelkti kitus MAP, atsakingus už informacines ir duomenų perdavimo technologijas FM.
19. Informacinių išteklių ar technologijų nuolatinė stebėsena turi leisti aptikti fizinį ir loginį įsibrovimą, įskaitant mokėjimo infrastruktūros prieigos priemonėms teikti naudojamos elektroninės informacijos konfidencialumo, vientisumo ir prieinamumo pažeidimus.
20. Nuolatinė operacinės rizikos stebėsena turi apimti:
20.1. svarbius vidinius ir išorinius veiksnius, kurie gali būti prielaida kilti operacinei rizikai, įskaitant VID funkcijas;
20.2. mokėjimų ir mokėtojų operacijas, siekiant nustatyti netinkamą paslaugų teikėjų ir (ar) vartotojų, ir (ar) kitų subjektų prieigų panaudojimą;
21. VID direktorius atlieka šias su operacinės rizikos valdymo stebėsena susijusias pareigas:
21.1. užtikrina, kad būtų įdiegtos informacinių technologijų priemonės, kurios leidžia nustatyti galimo informacijos nutekėjimo, kenkimo programinio kodo ir kitas saugumo grėsmes, žinomus programinės ir techninės įrangos pažeidžiamumus, ir atlieka patikrinimus dėl atitinkamų naujų saugumo priemonių atnaujinimų. Šiems reikalavimams įgyvendinti VID gali pasitelkti kitus MAP, atsakingus už informacines ir duomenų perdavimo technologijas FM;
21.2. nustato kriterijus ir limitus, kuriais remiantis įvykis pripažįstamas operaciniu arba saugumo incidentu, ir ankstyvojo perspėjimo rodiklius, įspėjančius, kad yra aptikta operacinių arba saugumo incidentų;
21.3. užtikrina, kad būtų sukurta pranešimų procedūra, kuria vadovaujantis VID teikiami paslaugas gaunančių subjektų skundai patektų už operacinės ir saugumo rizikos valdymą atsakingiems VID darbuotojams;
21.4. užtikrina, kad VID darbuotojai ir VID skyrių vedėjai aktualią ir būtiną operacinės rizikos informaciją galėtų nedelsdami perduoti operacinės rizikos valdymo koordinatoriui;
21.5. užtikrina, kad VID funkcijos VID skyriams ir VID skyrių darbuotojams būtų paskirstytos taip, kad veiksniai, kurie gali būti prielaida kilti operacinei rizikai, būtų užfiksuoti nedelsiant, kad apie juos būtų informuotas operacinės rizikos valdymo koordinatorius ir (ar) atitinkamo VID skyriaus vedėjas bei VID direktorius, taip pat užtikrina, kad būtų imtasi tolesnių veiksmų rizikai mažinti.
VII SKYRIUS
VALSTYBĖS IŽDO VEIKLOS TĘSTINUMO VALDYMAS
23. VID turi būti įdiegtas valstybės iždo veiklos tęstinumo valdymo procesas, skirtas nenutrūkstamam valstybės iždo veiklos ir veikloje naudojamų informacinių sistemų paslaugų teikimui užtikrinti ir nuostoliams apriboti, jeigu valstybės iždo veikla sutriktų.
24. Vadovaujantis vidaus ir (arba) išorės informacija, taip pat operacinės rizikos scenarijų analizės duomenimis, VID nagrinėjami vidiniai ir išoriniai veiksniai, kurie gali būti prielaida kilti operacinei rizikai, ir kiekybiškai bei kokybiškai įvertinamas galimas tokių veiksnių poveikis. Atsižvelgus į nustatytas kritines funkcijas, procesus, sistemas, operacijas ir tarpusavio ryšius, VID numatomi valstybės iždo veiklos tęstinumą užtikrinantys veiksmai, pirmenybę teikiant veiksmams, nukreiptiems į didžiausias nustatytas rizikas.
25. VID direktorius turi apsvarstyti įvairius valstybės iždo veiklos scenarijus, įskaitant kraštutinius, bet tikėtinus, su kuriais gali tekti susidurti, ir įvertinti galimą tokių scenarijų poveikį. Vadovaudamasis atliktos valstybės iždo veiklos sutrikdymo rizikos ir jos poveikio analizės duomenimis ir nustatytais tikėtinais scenarijais, VID direktorius turi parengti valstybės iždo veiklos tęstinumo planus.
26. VID direktorius turi užtikrinti, kad bent kartą per metus būtų testuojami valstybės iždo veiklos tęstinumo planai, siekiant patikrinti, kaip veikia kritinių funkcijų, procesų, sistemų, operacijų ir tarpusavio ryšiai. Valstybės iždo veiklos tęstinumo planų tikslas yra apsaugoti ir, jei būtina, naujai nustatyti operacijų vientisumą ir prieinamumą, taip pat informacinių išteklių konfidencialumą.
27. Sutrikus valstybės iždo veiklai arba susidarius kritinei situacijai, vykdant valstybės iždo veiklos tęstinumo planą, VID turi būti įgyvendinamos informavimo priemonės, taikomos kilus krizei, kad visos svarbios vidaus ir išorės suinteresuotos šalys, įskaitant išorės paslaugų teikėjus, būtų laiku ir tinkamai informuotos apie situaciją.
VIII SKYRIUS
VALSTYBĖS IŽDO VEIKLOS POKYČIŲ VALDYMAS
28. VID savo veiklos srityje valdo operacinę riziką, kuri atsiranda FM naudojantis turimomis paslaugomis ir produktais, kuriant, įsigyjant naujų produktų ar paslaugų, atnaujinant ar pradedant naudojimąsi jais, vykdant veiklą, diegiant informacines sistemas ir jomis naudojantis, kai tai susiję su VID veikla, ar įgyvendinant valstybės iždo veiklos pokyčius. Įvykus svarbiems valstybės iždo veiklos pokyčiams, atliekamas ir dokumentuojamas operacinės rizikos vertinimas.
IX SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
30. Siekiant Apraše nustatyto operacinės rizikos valdymo tikslo, asmens duomenys tvarkomi operacinės rizikos valdymo, vidaus administravimo (dokumentų valdymo) tikslais, vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) nustatytų reikalavimų.
Papildyta priedu:
Nr. 1K-118, 2024-03-26, paskelbta TAR 2024-03-26, i. k. 2024-05358
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos finansų ministro
2023 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. 1K-180
(Lietuvos Respublikos finansų ministro
2024 m. kovo 26 d. įsakymo Nr. 1K-118
redakcija)
TARPTAUTINIŲ FINANSINIŲ SANKCIJŲ ĮGYVENDINIMO VYKDANT VALSTYBĖS IŽDO MOKĖJIMO OPERACIJAS TVARKOS APRAŠAS
1. Tarptautinių finansinių sankcijų įgyvendinimo vykdant valstybės iždo mokėjimo operacijas tvarkos apraše (toliau – Aprašas) nustatoma, kaip, vykdant valstybės iždo mokėjimo operacijas, įgyvendinamos tarptautinės finansinės sankcijos.
2. Apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos arba vartojamos Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatyme, Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatyme ir Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme.
3. Rizikos, susijusios su tarptautinių finansinių sankcijų įgyvendinimu vykdant valstybės iždo mokėjimo operacijas, valdymui taikomi šie vidaus kontrolės elementai:
3.1. informavimas ir komunikacija – Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – FM) Valstybės iždo departamento (toliau – VID) direktoriaus ir VID skyrių vadovų informavimas apie operacinės rizikos įvykius;
3.2. kompetencijų nustatymas – funkcijų, susijusių su tarptautinių finansinių sankcijų įgyvendinimu, nustatymas VID ir jo skyrių nuostatuose bei VID darbuotojų pareigybių aprašymuose;
3.3. stebėsena – duomenų kaupimas, apdorojimas ir panaudojimas Valstybės biudžeto, apskaitos ir mokėjimų sistemos Valstybės iždo konsoliduoto sąskaitų valdymo posistemyje (toliau – VIKSVA);
4. VID taikomos šios tarptautinių finansinių sankcijų įgyvendinimo vykdant valstybės iždo mokėjimo operacijas pažeidimo riziką mažinančios priemonės:
4.3. klientų (juridinių asmenų), atliekančių pinigines operacijas ir sandorius, jų atstovų ir naudos gavėjų tapatybės tikrinimas tarptautinių finansinių sankcijų sąrašuose;
5. Rizikos, susijusios su tarptautinių finansinių sankcijų įgyvendinimu vykdant valstybės iždo mokėjimo operacijas, valdymo dalyviai:
5.1. Už rizikos, susijusios su tarptautinių finansinių sankcijų įgyvendinimu vykdant valstybės iždo mokėjimo operacijas, valdymą atsakingas finansų viceministras pagal finansų ministro nustatytą veiklos sritį organizuoja tarptautinių finansinių sankcijų įgyvendinimą.
5.2. Už VIKSVA klientų aptarnavimą, VIKSVA sąskaitų administravimą, mokėjimų vykdymą atsakingi VID skyriai (toliau – atsakingas VID skyrius):
5.2.1. nustato ir įvertina su tarptautinių finansinių sankcijų įgyvendinimu vykdant valstybės iždo mokėjimo operacijas susijusią riziką:
5.2.1.1. kuri yra proporcinga valstybės iždo mokėjimo operacijų veiklos mastui, pobūdžiui ir teikiamoms paslaugoms bei tiekiamiems produktams. Rizikos įvertinimas atliekamas atsižvelgiant į valstybės iždo mokėjimo operacijų veiklai būdingas rizikas ir jų veiksnius, nustatytus Valstybės iždo rizikos valdymo apraše;
5.2.1.2. kurios įvertinimo tikslas yra įdiegti reikalingas kontrolės priemones, kad tarptautinių finansinių sankcijų pažeidimo rizika būtų maža. Jei rizikos įvertinimo metu nustatoma, kad pažeidžiamumas yra vidutinis, didelis arba labai didelis, už tarptautinių finansinių sankcijų stebėseną atsakingas VID darbuotojas parengia VID rizikos valdymo priemonių planą, kurį tvirtina VID direktorius;
5.2.3. diegia priemones, kurios leistų įgyvendinant tarptautines finansines sankcijas tarptautinių finansinių sankcijų sąrašuose patikrinti:
5.2.3.1. kliento (juridinio asmens) (vadovo ar atstovo) atliktų mokėjimo operacijų ir (ar) sandorių duomenis;
5.2.4. nustato, kad mokėjimo operacijoje dalyvaujančiam lėšų siuntėjui arba lėšų gavėjui taikomos tarptautinės finansinės sankcijos, ir mokėjimą įšaldo. Mokėjimo operaciją galima įvykdyti tik tada, kai tarptautinės finansinės sankcijos mokėjimo operacijoje dalyvaujantiems lėšų siuntėjui arba lėšų gavėjui atšaukiamos (iki tol įšaldytos lėšos laikomos VIKSVA sąskaitoje).
5.3. Atsakingas VID skyriaus darbuotojas, kurio pareigybės aprašyme nustatytos funkcijos, susijusios su tarptautinių finansinių sankcijų įgyvendinimu vykdant valstybės iždo mokėjimo operacijas, (toliau – atsakingas VID darbuotojas):
5.3.1. kaupia duomenis ir saugo juos vadovaudamasis Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodykle, patvirtinta Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-100 „Dėl Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“, taip, kad:
5.3.1.1. atliktų įtartinų mokėjimo operacijų ir (ar) sandorių registracijos žurnalo (priedas) duomenys (žurnalo stulpeliuose „Siuntėjas“ ir „Gavėjas“) elektroninėje laikmenoje būtų saugomi 10 metų nuo sandorių ar dalykinių santykių su klientu (vadovu ar atstovu) pabaigos dienos;
5.3.1.2. kliento (juridinio asmens) (vadovo ar atstovo) tapatybės patvirtinimo duomenys (vardas, pavardė, gimimo data, juridinio asmens buveinės adresas, VIKSVA naudotojo prisijungimo kodas, kiti duomenys, gauti kliento (vadovo ar atstovo) tapatybės nustatymo metu), VIKSVA sąskaitų tvarkymo dokumentai būtų saugomi 10 metų nuo sandorių ar dalykinių santykių su klientu (vadovu ar atstovu) pabaigos dienos;
5.3.1.3. dalykinių santykių su klientu (juridiniu asmeniu) (vadovu ar atstovu) susirašinėjimo informacija (vadovo ar atstovo vardas, pavardė, darbovietės pavadinimas, pareigų pavadinimas, parašas, juridinio asmens buveinės adresas, elektroninio pašto adresas, telefono ryšio numeris, informacija apie atliktą mokėjimą, kita susirašinėjimo informacija, kuri laikoma asmens duomenimis) būtų saugoma 5 metus nuo sandorių ar dalykinių santykių su klientu (juridiniu asmeniu) (vadovu ar atstovu) pabaigos dienos (popierine arba elektronine forma);
5.3.1.4. kliento (juridinio asmens) (vadovo ar atstovo) atliktos mokėjimo operacijos ir (ar) sandorio patvirtinimo dokumentai ir duomenys (vadovo ar atstovo vardas, pavardė, darbovietės pavadinimas, pareigų pavadinimas, informacija apie atliktą mokėjimą) ar kiti teisinę galią turintys dokumentai ir duomenys, susiję su mokėjimo operacijų atlikimu ir (ar) sandorių sudarymu, būtų saugomi 10 metų nuo mokėjimo operacijos atlikimo ir (ar) sandorio sudarymo dienos;
5.3.1.5. informacija apie kliento (juridinio asmens) (vadovo ar atstovo) neįprastų mokėjimo operacijų ir (ar) sandorių tyrimo rezultatus, galinti turėti kliento (juridinio asmens) (vadovo ar atstovo) tapatybės patvirtinimo duomenų, naudos gavėjo (juridinio asmens) (vadovo ar atstovo) tapatybės duomenų, taip pat mokėjimo operacijos ir (ar) sandorio patvirtinimo duomenų ir su mokėjimo operacijų atlikimu ir (ar) sandorių sudarymu susijusių duomenų (vadovo ar atstovo vardas ir pavardė, darbovietės pavadinimas, pareigų pavadinimas, parašas, juridinio asmens buveinės adresas, elektroninio pašto adresas, telefono ryšio numeris, informacija apie atliktą mokėjimą, kita neįprastų mokėjimų operacijų ir (ar) sandorių tyrimo rezultatų informacija, kuri laikoma asmens duomenimis), būtų saugoma elektroninėje laikmenoje 5 metus;
5.3.1.6. duomenys apie FM ar kitos institucijos organizuotus tarptautinių finansinių sankcijų įgyvendinimo mokymus VID darbuotojams, nuasmenintus žinių patikros rezultatus, mokymų medžiagos turinį ir kitą susijusią informaciją (dėstytojų (lektorių), VID darbuotojų vardas ir pavardė, institucijos, kurioje dirbama, pavadinimas, pareigų pavadinimas, elektroninio pašto adresas, telefono ryšio numeris, mokymų data ir trukmė, mokymų tema) būtų saugomi ne trumpiau negu 5 metus nuo mokymų pabaigos dienos;
5.3.2. organizuoja informacijos saugojimą. Dėl informacijos, kurioje yra asmens duomenų, kaupimo ir saugojimo už tarptautines finansines sankcijas atsakingas VID darbuotojas konsultuojasi su FM duomenų apsaugos pareigūnu. Už informacijos saugojimą atsakingas VID direktorius Aprašo 5.3.1 papunktyje nurodytų duomenų saugojimo terminus gali pratęsti ne ilgiau kaip 2 metams, jei teisės aktų nustatyta tvarka šių duomenų saugojimo terminai pratęsti FM dokumentacijos plane;
5.3.3. rengia ketvirtinę rizikos vertinimo ataskaitą (informacija susipažinti teikiama ir VID direktoriui), kurią sudaro:
5.3.3.1. informacija apie tarptautinių finansinių sankcijų pažeidimo rizikos valdymą (įskaitant informaciją apie patiriamą riziką ir jos lygio pasikeitimus, įdiegtas rizikos valdymo priemones, pasiūlymus dėl priemonių, reikalingų rizikai veiksmingai valdyti (mažinti), pakeitimo, informaciją apie pažeidimus, nustatytus įgyvendinant VID vidaus kontrolės procedūras ir politikas, ir pan.);
6. Informacija, gauta iš VID ir kitų FM administracijos padalinių tarptautinių finansinių sankcijų įgyvendinimo tikslais, turi būti tinkamai apsaugota ir atskleidžiama tik tiems VID darbuotojams, kurių tiesioginėms funkcijoms atlikti ši informacija reikalinga, arba tretiesiems asmenims tik Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytais atvejais ir pagrindais.
7. Atsakingas VID darbuotojas tvarko asmens duomenis:
7.1. nustatydamas ir sutikrindamas su Juridinių asmenų registru bei Juridinių asmenų dalyvių informacine sistema kliento (juridinio asmens) (vadovo ar atstovo), atliekančio mokėjimo operacijas ir (ar) sandorius, ir naudos gavėjo (juridinio asmens) (vadovo ar atstovo), tapatybę: vardą ir pavardę, gimimo datą, juridinio asmens buveinės adresą, VIKSVA naudotojo prisijungimo kodą;
7.2. kontaktuodamas su klientu (juridiniu asmeniu) (vadovu ar atstovu), atliekančiu mokėjimo operacijas ir (ar) sandorius, ir naudos gavėju (juridiniu asmeniu) (vadovu ar atstovu): vardą ir pavardę, darbovietės pavadinimą, pareigų pavadinimą, parašą, juridinio asmens buveinės adresą, elektroninio pašto adresą, telefono ryšio numerį, informaciją apie atliktą mokėjimą, kitą susirašinėjimo informaciją, kuri laikoma asmens duomenimis;
8. Siekiant Apraše nustatyto tarptautinių finansinių sankcijų įgyvendinimo tikslo, asmens duomenys tvarkomi valstybės iždo mokėjimo operacijų vykdymo, mokymų tarptautinių finansinių sankcijų įgyvendinimo srityje organizavimo VID darbuotojams, vidaus administravimo (dokumentų valdymo) tikslais, vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) nustatytų reikalavimų.
9. Dokumentai ir asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymu ir jo įgyvendinamaisiais teisės aktais.
Papildyta priedu:
Nr. 1K-118, 2024-03-26, paskelbta TAR 2024-03-26, i. k. 2024-05358
Tarptautinių finansinių sankcijų įgyvendinimo
vykdant valstybės iždo mokėjimo operacijas
tvarkos aprašo priedas
(Atliktų įtartinų mokėjimo operacijų ir (ar) sandorių registracijos žurnalo forma)
LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS
VALSTYBĖS IŽDO DEPARTAMENTAS
Atliktų įtartinų mokėjimo operacijų ir (ar) sandorių registracijos žurnalas
| Eil. Nr. |
Kryptis |
Unikalus kodas |
Sulaikymo data |
Suma |
Valiuta |
Siuntėjas |
Pradinis siuntėjas |
Siuntėjo kodas |
Siuntėjo buveinės ar gyvenamosios vietos šalis |
Gavėjas |
Gavėjo kodas |
Gavėjo buveinės ar gyvenamosios vietos šalis |
Mokėjimo paskirtis |
Sulaikymo priežastis |
Būsena |
Pirmo lygio analizės data |
Antro lygio analizės data |
Sprendimo data |
Sprendimas dėl mokėjimo |
Sprendimą priėmęs asmuo |
Sprendimo komentaras |
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
9 |
10 |
11 |
12 |
13 |
14 |
15 |
16 |
17 |
18 |
19 |
20 |
21 |
22 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Pastabos:
1. Kryptis – gaunamas arba pervedamas mokėjimas.
2. Unikalus kodas – unikalus įspėjimo kodas.
3. Siuntėjas – lėšų siuntėjo juridinio asmens pavadinimas arba fizinio asmens vardas ir pavardė.
4. Siuntėjo kodas – Valstybės biudžeto, apskaitos ir mokėjimų sistemos Valstybės iždo konsoliduoto sąskaitų valdymo posistemio (toliau – VIKSVA) kliento (juridinio asmens) kodas.
5. Gavėjas – lėšų gavėjo juridinio asmens pavadinimas arba fizinio asmens vardas ir pavardė.
6. Gavėjo kodas –VIKSVA kliento (juridinio asmens) kodas.
Papildyta priedu:
Nr. 1K-118, 2024-03-26, paskelbta TAR 2024-03-26, i. k. 2024-05358
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos finansų ministro
2023 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. 1K-180
(Lietuvos Respublikos finansų ministro
2024 m. kovo 26 įsakymo Nr. 1K-118
redakcija)
VALSTYBĖS IŽDE LAIKOMŲ LĖŠŲ LIKVIDUMO VALDYMO APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Valstybės ižde laikomų lėšų likvidumo valdymo apraše (toliau – Aprašas) reglamentuojama:
1.1. valstybės iždo pagrindinėje sąskaitoje ir įstaigų tvarkomose sąskaitose laikomų lėšų (toliau kartu – valstybės ižde laikomos lėšos) likvidumo valdymo reikalavimai;
1.2. valstybės iždo likvidumo rizikos valdymas ir duomenų – laikinai laisvų lėšų likučio ir jo pokyčių, valstybės iždo ir Lietuvos Respublikos valstybės iždo įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų įstaigų (toliau – įstaiga) lėšų srautų (įplaukų ir išlaidų) prognozavimas;
2. Valstybės ižde laikomos lėšos gaunamos ir kaupiamos sąskaitose, joms atidarytose Valstybės biudžeto, apskaitos ir mokėjimų sistemos Valstybės iždo konsoliduoto sąskaitų valdymo posistemyje (toliau – VIKSVA posistemis), Lietuvos banke ir finansų įstaigose.
3. Duomenis apie valstybės ižde laikomas lėšas rengia Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Valstybės iždo departamentas (toliau – VID), vadovaudamasis VID direktoriaus tvirtinamu Valstybės iždo likvidumo rizikos valdymo procedūrų aprašu (toliau – Valstybės iždo likvidumo rizikos valdymo procedūrų aprašas).
4. Valdant valstybės ižde laikomų lėšų likvidumą vadovaujamasi Valstybės iždo įstatymu, Lietuvos banko ir Finansų ministerijos 2015 m. gruodžio 31 d. valstybės iždo sąskaitos tvarkymo sutarties Nr. 14P-91 ir Lietuvos banko ir Finansų ministerijos 2023 m. gegužės 5 d. „CENTROlink“ sutarties Nr. S 2023/(1.132.E-3200)-12-1918 nuostatomis.
5. Apraše vartojamos sąvokos:
5.1. Valstybės iždo likvidumo rizika – rizika, kad nebus efektyviai patenkinti tiek tikėti, tiek netikėti dabartiniai ir būsimi valstybės iždo pinigų srautų poreikiai ir dėl to sutriks valstybės iždo veikla ir teks patirti papildomų sąnaudų.
II SKYRIUS
VALSTYBĖS IŽDE LAIKOMŲ LĖŠŲ LIKVIDUMO VALDYMO REIKALAVIMAI
6. VID, valdydamas valstybės ižde laikomas lėšas, vadovaujasi šiais principais:
6.1. ekonomiškumo – valstybės ižde laikomos lėšos valdomos taupiai ir efektyviai, pasirenkant optimalius lėšų laikymo ir naudojimo jų srautams subalansuoti variantus;
6.2. prognozavimo – nustatomos valstybės ižde laikomų lėšų ir jų srautų prognozės duomenų rūšys ir duomenų detalumas, prognozių sudarymo periodiškumas, optimalūs prognozių duomenų panaudojimo – lėšų pervedimo – variantai;
6.3. apdairumo (atsargumo) – užtikrinama, kad valstybės iždo pagrindinėje sąskaitoje ir įstaigų tvarkomose sąskaitose visada būtų protingumo kriterijų atitinkantis laikinai laisvų lėšų likutis;
7. VID nustato su valstybės ižde laikomų lėšų likvidumo valdymu susijusią likvidumo riziką ir (arba) neigiamo jos poveikio sušvelninimo būdus, aprašytus VID direktoriaus tvirtinamame Valstybės iždo operacinės rizikos vertinimo ir valdymo procedūrų apraše.
8. VID skyriai, kaupdami, pervesdami valstybės ižde laikomas lėšas ir tvarkydami jas, vadovaujasi Valstybės iždo likvidumo rizikos valdymo procedūrų aprašu.
9. Dalis valstybės ižde laikomų lėšų eurais gali būti laikoma sąskaitose, atidarytose Lietuvos banke – Lietuvos banko mokėjimų sistemoje „CENTROlink“, užtikrinant iš valstybės iždo pagrindinės sąskaitos ir įstaigų tvarkomų sąskaitų atliekamų mokėjimų viešojo sektoriaus ir kitiems subjektams, kurių sąskaitos nėra konsoliduotai valdomos VIKSVA posistemyje, sklandų procesą.
10. Valstybės iždas gali dalį lėšų eurais ir kita valiuta laikyti finansų įstaigose atidarytose sąskaitose vadovaudamasis sutarčių, sudarytų su Finansų ministerija ir kitais tiesioginiais mokėjimų sistemos dalyviais, nuostatomis.
11. VID nuolat apskaičiuoja laikinai laisvų lėšų likučio dydį ir, iškilus būtinybei, apskaičiuoja sumą, kuri reikalinga, kad laikinai laisvų lėšų likutis būtų papildytas iki reikiamo dydžio.
12. VID apskaičiuoja laikinai laisvų lėšų likutį įvertindamas atitinkamo laikotarpio duomenis:
12.1. Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme nustatytų valstybės biudžeto pajamų ir asignavimų skirtumo (neto) prognozės duomenis (toliau – valstybės biudžeto neto);
12.2. sutartinių mokėjimų – su valstybės skola susijusių įsipareigojimų ir valstybės perskolinamų paskolų mokėjimų – duomenis;
13. Valstybės ižde laikomas lėšas sudaro grynieji pinigai ir valstybės iždo valdomos likvidžios investicijos – indėliai bankuose ir investicijos į šalių vyriausybių vertybinius popierius.
14. Valstybės ižde laikomomis lėšomis atitinkamu laikotarpiu turi būti padengiama:
14.1. vieno mėnesio sutartinių mokėjimų išlaidos – iki 100 procentų, prieš 2 mėnesius iki mokėjimo datos vieno sutartinio mokėjimo 1 mlrd. eurų ekvivalento ir didesnės išlaidos – iki 50 procentų;
15. Aprašo 14 punkte nurodyti padengimo rodikliai atitinkamu laikotarpiu negali būti mažesni 5 darbo dienas iš eilės. Jeigu padengimo rodikliai neatitinka nustatytų dydžių ir (arba) išlaidų poreikis nepatenkinamas ilgiau negu 5 darbo dienas iš eilės, VID, atsižvelgdamas į esamas finansų rinkų sąlygas ir įvertinęs ekonominį naudingumą, imasi šių veiksmų, kad padengimo rodikliai pasiektų reikiamą dydį:
III SKYRIUS
VALSTYBĖS IŽDO LIKVIDUMO RIZIKOS VALDYMAS IR PROGNOZAVIMAS
PIRMASIS SKIRSNIS
VALSTYBĖS IŽDO LIKVIDUMO RIZIKOS VALDYMAS
16. Valstybės iždo likvidumo rizikos valdymas pagrįstas likvidaus turto struktūros – grynųjų pinigų ir valstybės iždo valdomų likvidžių investicijų visumos, valstybės ižde laikomų lėšų ir jų srautų – vertinimu ir likvidumo rizikos limitų nustatymu. Valstybės iždo likvidumo rizikos limitai suprantami kaip valstybės ižde laikomų lėšų apimčiai ir struktūrai vertinti nustatytų rodiklių dydžių, išreikštų procentais arba nominaliosiomis sumomis, visuma, atitinkanti padengimo rodiklius ir įstaigai VIKSVA posistemyje nustatytus didžiausius leidžiamus dienos ir mėnesio limitus.
17. VID valdo likvidumo riziką:
17.1. atlikdamas kasdienę valstybės ižde laikomų lėšų likučio dinamikos stebėseną ir lygindamas atitinkamo likučio dydį su padengimo rodikliais;
17.2. atlikdamas nuolatinę valstybės ižde laikomų lėšų ir jų srautų prognozės stebėseną ir analizuodamas prognozės realizavimosi paklaidų priežastis;
17.3. imdamasis Aprašo 15 punkte nustatytų veiksmų, kai valstybės ižde laikomų lėšų likutis yra mažesnis negu padengimo rodikliai, nustatyti Aprašo 14 punkte;
17.5. pagal poreikį kaupdamas likvidžias valstybės iždo lėšas, kurių apimtis užtikrina atitinkamo laikotarpio trumpalaikių finansinių įsipareigojimų vykdymą nesutrikdant valstybės iždo veiklos ir nesiimant papildomo skolinimosi;
ANTRASIS SKIRSNIS
VALSTYBĖS IŽDE LAIKOMŲ LĖŠŲ DUOMENŲ PROGNOZAVIMAS
19. Sudarant valstybės ižde laikomų lėšų ir jų srautų prognozę nuolat analizuojami duomenys apie valstybės ižde sukauptų lėšų dydį ir lėšų išmokėjimą (išmokėjimo dinamiką, pokytį), nuokrypį nuo valstybės ižde laikomų lėšų ir jų srautų biudžetinių metų dienos ir mėnesio prognozės.
20. Valstybės ižde laikomų lėšų ir jų srautų prognozė apima valstybės iždo pagrindinės sąskaitos ir įstaigų tvarkomų sąskaitų įplaukų ir išlaidų prognozes.
21. Valstybės ižde laikomų lėšų ir jų srautų prognozė sudaroma:
21.1. remiantis istoriniais valstybės iždo pagrindinės sąskaitos įplaukų ir išlaidų duomenimis ir istoriniais įstaigų tvarkomų sąskaitų įplaukų ir išlaidų duomenimis;
22. VID, esant poreikiui, gali rengti alternatyvią valstybės ižde laikomų lėšų ir jų srautų prognozę, kuri atspindėtų blogesnę valstybės biudžeto planavimo ir faktinio vykdymo situaciją, t. y. neigiamą poveikį valstybės biudžeto pajamų surinkimui ir (arba) valstybės biudžeto išlaidų patyrimui, arba prognozę pagal kitas, iš anksto VID nustatytas, prielaidas, lemiančias įplaukų ir išlaidų pokyčius.
23. VID gali sudaryti ir tikslinti einamųjų metų ar kito pasirinkto laikotarpio valstybės ižde laikomų lėšų ir jų srautų prognozę (12 mėnesių slenkančią prognozę) bei analizuoti prognozių realizavimosi paklaidų priežastis.
IV SKYRIUS
STEBĖSENA IR ATSKAITOMYBĖ
25. VID atlieka stebėseną atsižvelgdamas į šiuos principus:
25.1. integralumo – visi aktualūs Finansų ministerijos informacinėse sistemose ir mokėjimo sistemose tvarkomi duomenys naudojami užtikrinant valstybės iždo funkcijoms atlikti reikalingą stebėseną ir analizę;
26. Stebėsena atliekama remiantis apžvalgine faktine ir prognozine informacija apie valstybės iždo likvidaus finansinio turto sudedamąsias dalis ir valstybės ižde laikomų lėšų išorinio srauto duomenimis.
27. VID, atlikdamas stebėseną, rengia apibendrintą ataskaitą ir detalias (operacines) ataskaitas. Ataskaitoms parengti reikalingų duomenų šaltiniai, metodai ir ataskaitų parengimo dažnis nurodyti Valstybės iždo likvidumo rizikos valdymo procedūrų apraše.
Papildyta priedu:
Nr. 1K-118, 2024-03-26, paskelbta TAR 2024-03-26, i. k. 2024-05358
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos finansų ministro
2023 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. 1K-180
(Lietuvos Respublikos finansų ministro
2024 m. rugsėjo 17 d. įsakymo Nr. 1K-305
redakcija)
LAIKINAI LAISVŲ LĖŠŲ INVESTAVIMO TVARKOS APRAŠAS
1. Laikinai laisvų lėšų investavimo tvarkos apraše (toliau – Aprašas) nustatoma laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių, įstaigų tvarkomose sąskaitose laikinai nenaudojamų lėšų ir kitų teisės aktuose nurodytų finansų ministro nustatyta tvarka investuotinų laikinai laisvų lėšų (toliau kartu – laisvos lėšos) investavimo tvarka, jeigu kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose atitinkamų lėšų naudojimą, nenustatyta kitaip.
2. Apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos ir vartojamos Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės iždo įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatyme, Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatyme, Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme, Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme.
3. Lietuvos Respublikos finansų ministerija investuoja:
3.1. vadovaudamasi Valstybės iždo įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi – laikinai laisvus valstybės piniginius išteklius ir įstaigų tvarkomose sąskaitose laikinai nenaudojamas lėšas;
3.3. laisvas lėšas, jeigu buvo gautas laisvų lėšų valdytojo rašytinis prašymas ir Finansų ministerija su juo sutiko. Jeigu Finansų ministerija investuoja laisvų lėšų valdytojo laisvas lėšas, ji turi užtikrinti, kad investuotos laisvos lėšos bus grąžintos į laisvų lėšų valdytojo sąskaitą pagal iš anksto suderintą grafiką arba kita laisvų lėšų valdytojo su Finansų ministerija sutarta tvarka. Finansų ministerija ir laisvų lėšų valdytojas gali sutarti dėl papildomų investavimo būdui, krypčiai ar trukmei taikomų apribojimų. Taip pat Finansų ministerija bent kartą per savaitę peržiūri laisvų lėšų valdytojo laisvų lėšų likučius ir įvertina investavimo galimybes. Laisvų lėšų valdytojo sąskaitose turi būti paliktas lėšų likutis dėl laisvų lėšų investavimo patirtoms tiesioginėms išlaidoms apmokėti.
5. Laisvos lėšos turi būti investuojamos į eurais denominuotas priemones (kitomis negu euras valiutomis esančios laisvos lėšos gali būti investuojamos tik į terminuotuosius indėlius Lietuvos banke).
6. Investuojant laisvas lėšas turi būti įvertinta:
6.1. kuris iš nurodytų laisvų lėšų investavimo būdų yra ekonomiškai naudingesnis:
6.1.1. tiesiogiai (jeigu kiti teisės aktai, reglamentuojantys laisvų lėšų investavimą, nenustato kitaip), apklausus ne mažiau kaip 3 potencialius subjektus, į kurių finansines priemones Aprašo nustatyta tvarka gali būti investuojamos laisvos lėšos;
6.1.2. tarpininkaujant tarpininkams – Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje licencijuotoms finansų įstaigoms (bankams ir finansų maklerio įmonėms), turinčioms teisę teikti investicines paslaugas, vykdančioms visus juos prižiūrinčių institucijų nustatytus reikalavimus, turinčioms teisę verstis banko veikla (įskaitant investicinių paslaugų teikimą) arba turinčioms finansų maklerio įmonės A kategoriją ne trumpiau kaip vienus metus. Laisvos lėšos tarpininkaujant tarpininkui į vertybinius popierius ir pinigų rinkos priemones investuojamos apklausus ne mažiau kaip 3 tarpininkus arba, pagal su ne mažiau kaip 3 tarpininkais pasirašytas atitinkamas tarpininkavimo sutartis, pasirinkus geriausias sąlygas siūlantį tarpininką;
6.2. būsimi pinigų srautai ir investicinių priemonių išpirkimo terminai, t. y. investavimo pabaigos terminas turi būti ne vėlesnis kaip iki planuojamos laisvų lėšų panaudojimo pagal paskirtį dienos arba tos investicinės priemonės be apribojimų gali būti parduodamos antrinėje rinkoje bet kurią dieną iki laisvų lėšų panaudojimo pagal paskirtį dienos, atsižvelgiant į laiką, reikalingą sprendimui priimti ir lėšoms už parduotus vertybinius popierius gauti.
7. Laisvas lėšas galima investuoti į:
7.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir užsienio valstybių vyriausybių išleistus skolos vertybinius popierius ir pinigų rinkos priemones;
7.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Europos Sąjungos valstybių narių vyriausybių garantuotus skolos vertybinius popierius;
7.3. Lietuvos banko, užsienio valstybės centrinio banko, Europos Centrinio Banko, tarptautinės organizacijos, kuriai priklauso bent viena Europos Sąjungos valstybė narė, išleistus skolos vertybinius popierius ir pinigų rinkos priemones;
7.4. Lietuvos Respublikos valstybės valdomų įmonių išleistus skolos vertybinius popierius ir pinigų rinkos priemones, neužtikrintas valstybės garantija;
7.5. Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių bankų išleistus skolos vertybinius popierius ir pinigų rinkos priemones;
7.7. terminuotuosius indėlius skolos valdymo įstaigose – Europos Sąjungos arba Europos ekonominės erdvės valstybių narių ar Šveicarijos Konfederacijos įstaigose, kurios įpareigotos valdyti arba dalyvauja valdant valstybės skolą;
7.9. Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje įsteigto kolektyvinio investavimo subjekto viešai platinamus investicinius vienetus (akcijas), jeigu kolektyvinio investavimo subjekto investicijų portfelį sudaro Aprašo 7.1–7.5 papunkčiuose nurodyti skolos vertybiniai popieriai ir pinigų rinkos priemonės, taip pat regioninės valdžios, savivaldybės išleisti arba garantuoti bei užsienio valstybių vyriausybių garantuoti skolos vertybiniai popieriai ir pinigų rinkos priemonės.
8. Laisvas lėšas investuojant į Aprašo 7.1–7.5 papunkčiuose nurodytus skolos vertybinius popierius ir pinigų rinkos priemones:
8.1. skolos vertybiniai popieriai ir pinigų rinkos priemonės turi būti įtraukti į rinkos, kuri pagal Finansinių priemonių rinkų įstatymą laikoma reguliuojama ir veikiančia Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, prekybos sąrašą ir (arba)
8.2. skolos vertybiniai popieriai ar pinigų rinkos priemonės turi būti įtraukti į prekybą užsienio valstybėje pagal nustatytas taisykles veikiančioje, pripažintoje, prižiūrimoje ir visuomenei prieinamoje rinkoje, ir (arba)
9. Laisvas lėšas investuojant į Aprašo 7.2 papunktyje nurodytus skolos vertybinius popierius, šie skolos vertybiniai popieriai (išskyrus Lietuvos Respublikos Vyriausybės garantuotus skolos vertybinius popierius) turi būti įtraukti į Europos Centrinio Banko skelbiamą antrinę rinką turinčio tinkamo turto sąrašą.
10. Laisvas lėšas investuojant į Aprašo 7.1 ir 7.3 papunkčiuose nurodytas pinigų rinkos priemones, kuriomis nėra prekiaujama reguliuojamoje rinkoje arba daugiašalėje prekybos sistemoje, leidžiama investuoti tik tuo atveju, jeigu šių priemonių emisija ar emitentas yra reguliuojami siekiant saugoti investuotojus ir jų santaupas, o šios priemonės yra išleistos Europos Sąjungos valstybės narės vyriausybės, užsienio valstybės centrinio banko, Europos Centrinio Banko, tarptautinės organizacijos, kuriai priklauso bent viena Europos Sąjungos valstybė narė.
11. Laisvas lėšas investuojant į Aprašo 7.1 papunktyje nurodytus užsienio valstybių (išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares) vyriausybių išleistus skolos vertybinius popierius ir pinigų rinkos priemones, galima investuoti:
11.1. ne daugiau kaip 30 procentų visų laisvų lėšų, tačiau galima įsigyti ne daugiau kaip 10 procentų visų vieno emitento išleistų skolos vertybinių popierių ir pinigų rinkos priemonių;
11.2. jeigu valstybė, į kurios skolos vertybinius popierius arba pinigų rinkos priemones investuojama, turi bent vienos iš šių kredito reitingų agentūrų suteiktą ilgalaikio mokumo kredito reitingą, ne mažesnį kaip:
12. Laisvas lėšas investuojant į Aprašo 7.1 papunktyje nurodytus Europos Sąjungos valstybių narių vyriausybių išleistus skolos vertybinius popierius ir pinigų rinkos priemones ir į Aprašo 7.2 papunktyje nurodytus Europos Sąjungos valstybių narių vyriausybių garantuotus skolos vertybinius popierius, galima investuoti:
12.1. visas laisvas lėšas, tačiau į vienos Europos Sąjungos valstybės narės vyriausybės (išskyrus Lietuvos Respublikos Vyriausybę) išleistus ir (ar) garantuotus skolos vertybinius popierius ir pinigų rinkos priemones galima investuoti ne daugiau kaip 20 procentų visų laisvų lėšų;
12.2. jeigu valstybė (išskyrus Lietuvos Respubliką), į kurios išleistus ir (ar) garantuotus skolos vertybinius popierius arba pinigų rinkos priemones investuojama, turi bent vienos iš šių kredito reitingų agentūrų suteiktą ilgalaikio mokumo kredito reitingą, ne mažesnį kaip:
13. Laisvas lėšas investuojant į Aprašo 7.3 papunktyje nurodytus užsienio valstybės centrinio banko, Europos Centrinio Banko, tarptautinės organizacijos, kuriai priklauso bent viena Europos Sąjungos valstybė narė, išleistus skolos vertybinius popierius ir pinigų rinkos priemones, galima investuoti visas laisvas lėšas, tačiau į vieno, šiame punkte nurodyto, subjekto išleistus skolos vertybinius popierius ir pinigų rinkos priemones galima investuoti ne daugiau kaip 20 procentų visų laisvų lėšų.
14. Laisvas lėšas investuojant į Aprašo 7.4 papunktyje nurodytus Lietuvos Respublikos valstybės valdomų įmonių išleistus skolos vertybinius popierius ir pinigų rinkos priemones, neužtikrintas valstybės garantija, galima investuoti ne daugiau kaip 10 procentų visų laisvų lėšų ir įsigyti ne daugiau kaip 10 procentų visų vieno emitento išleistų skolos vertybinių popierių ir pinigų rinkos priemonių.
15. Laisvas lėšas investuojant į Aprašo 7.3 ir 7.6 papunkčiuose nurodytus Lietuvos banko išleistus skolos vertybinius popierius ir pinigų rinkos priemones ar terminuotuosius indėlius, galima investuoti visas laisvas lėšas.
16. Laisvas lėšas investuojant į Aprašo 7.7 papunktyje nurodytus terminuotuosius indėlius skolos valdymo įstaigose, galima investuoti:
16.1. ne daugiau kaip 70 procentų visų laisvų lėšų, tačiau į terminuotuosius indėlius vienoje skolos valdymo įstaigoje galima investuoti ne daugiau kaip 20 procentų visų laisvų lėšų;
16.2. jeigu valstybė, į kurios terminuotuosius indėlius skolos valdymo įstaigose investuojama, turi bent vienos iš šių kredito reitingų agentūrų suteiktą ilgalaikio mokumo kredito reitingą, ne mažesnį kaip:
17. Laisvas lėšas laikant kaip terminuotąjį indėlį Aprašo 7.8 papunktyje nurodytame banke, banko, kuriame laikomas terminuotasis indėlis, registruota buveinė turi būti arba Lietuvos Respublikoje, arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, arba kitoje užsienio valstybėje, kurioje riziką ribojanti priežiūra yra bent lygiavertė priežiūrai Europos Sąjungoje pagal 2021 m. spalio 1 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą (ES) 2021/1753 dėl tam tikrų trečiųjų valstybių ir teritorijų taikomų priežiūros ir reglamentavimo reikalavimų lygiavertiškumo vertinant pozicijas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 575/2013.
18. Į Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių bankų (Aprašo 18.3 ir 18.4 papunkčiuose nustatytais atvejais – tik į Europos Sąjungos arba Europos ekonominės erdvės valstybių narių ar Šveicarijos Konfederacijos bankų) skolos vertybinius popierius, pinigų rinkos priemones arba terminuotuosius indėlius galima investuoti ne daugiau kaip 50 procentų visų laisvų lėšų:
18.1. ne daugiau kaip 50 procentų investavimo dieną esančio (paskutinės oficialiai paskelbtos ataskaitos duomenimis) banko apmokėtojo kapitalo sumos ir ne ilgesniam negu 36 mėnesių terminui, jeigu bankas turi bent vienos iš šių kredito reitingų agentūrų suteiktą ilgalaikio mokumo kredito reitingą, ne žemesnį kaip:
18.2. ne daugiau kaip 50 procentų visų laisvų lėšų į vieną banką ir ne daugiau kaip 35 procentus investavimo dieną esančio (paskutinės oficialiai paskelbtos ataskaitos duomenimis) banko apmokėtojo kapitalo sumos ne ilgesniam negu 12 mėnesių terminui, jeigu bankas turi bent vienos iš šių kredito reitingų agentūrų suteiktą ilgalaikio mokumo kredito reitingą, ne žemesnį kaip:
18.3. ne daugiau kaip 30 procentų visų laisvų lėšų į vieną banką ir ne daugiau kaip 20 procentų investavimo dieną esančio (paskutinės oficialiai paskelbtos ataskaitos duomenimis) banko apmokėtojo kapitalo sumos ne ilgesniam negu 6 mėnesių terminui ir tik eurais, jeigu bankas turi bent vienos iš šių kredito reitingų agentūrų suteiktą ilgalaikio mokumo kredito reitingą, ne žemesnį kaip:
18.4. ne daugiau kaip 10 procentų visų laisvų lėšų į vieną banką ir ne daugiau kaip 5 procentus investavimo dieną esančio (paskutinės oficialiai paskelbtos ataskaitos duomenimis) banko apmokėtojo kapitalo sumos ne ilgesniam negu 3 mėnesių terminui ir tik eurais, jeigu bankas turi bent vienos iš šių kredito reitingų agentūrų suteiktą ilgalaikio mokumo kredito reitingą, žemesnį kaip (arba jam reitingas nėra suteiktas):
19. Lietuvos Respublikoje įsteigtas bankas arba Europos Sąjungos arba Europos ekonominės erdvės valstybių narių ar Šveicarijos Konfederacijos banko Lietuvos Respublikoje įsteigtas filialas gali būti laikomas aukštesnį ilgalaikio mokumo kredito reitingą turinčiu banku, jeigu tokį ilgalaikio mokumo kredito reitingą turi Europos Sąjungos arba Europos ekonominės erdvės valstybių narių ar Šveicarijos Konfederacijos bankas, patronuojantis Lietuvos Respublikoje įsteigtą banką arba Lietuvos Respublikoje įsteigęs savo filialą.
20. Bendra investicijų į Lietuvos Respublikos arba užsienio valstybių bankų ir skolos valdymo įstaigų terminuotuosius indėlius apimtis negali viršyti 70 procentų visų laisvų lėšų.
21. Jeigu Lietuvos Respublikos arba užsienio valstybės bankas nevykdo terminuotojo indėlio sutartyje numatytų sąlygų ilgiau negu vieną darbo dieną, svarstomas investavimo į terminuotuosius indėlius šiame banke sustabdymas. Sprendimą dėl investavimo į terminuotuosius indėlius šiame banke sustabdymo ir dėl tuo metu galiojančių terminuotojo indėlio sutarčių galiojimo priima laisvas lėšas investavusi institucija.
22. Laisvas lėšas galima investuoti į Aprašo 7.9 papunktyje nustatytus viešai platinamus investicinius vienetus (akcijas) tik tokių kolektyvinio investavimo subjektų, kurie atitinka šias sąlygas:
22.1. subjektai yra licencijuoti Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje;
22.2. subjektų dalyvių teisių apsauga, įskaitant turto atskyrimo, skolinimosi, skolinimo ir turto neatlygintino perdavimo reglamentavimą, yra ne mažesnė, negu nustatyta kolektyvinio investavimo subjektų veiklą reglamentuojančiuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose;
22.3. subjektai viešai skelbia savo veiklos pusmečio ir metų ataskaitas, leidžiančias įvertinti jų turtą ir įsipareigojimus, pelną ir veiklą per ataskaitinį laikotarpį;
23. Laisvas lėšas investuojant į kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus (akcijas) galima investuoti tik tuo atveju, jeigu investicijos į kitas priemones, nurodytas Aprašo 7.1–7.8 papunkčiuose, dėl rinkoje esančios situacijos nėra tinkamos tomis aplinkybėmis ir investicijos sudaro:
23.1. ne daugiau kaip 50 procentų visų laisvų lėšų, tačiau į vieno kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus (akcijas) galima investuoti ne daugiau kaip 35 procentus laisvų lėšų;
24. Kolektyvinio investavimo subjektai, Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių bankai, užsienio bankų filialai (skyriai), į kurių skolos vertybinius popierius, pinigų rinkos priemones, investicinius vienetus (akcijas), terminuotuosius indėlius bus investuojamos laisvos lėšos, pasirenkami apklausos būdu. Pagrindiniai kriterijai pasirenkant banką arba kolektyvinio investavimo subjektą, atitinkantį Apraše nurodytus reikalavimus, yra šie:
24.1. banko ilgalaikio mokumo kredito reitingas arba kolektyvinio investavimo subjekto reitingas (jeigu jis nustatytas);
24.5. ankstesnių laikotarpių metinis pelningumas, jeigu investuojama į kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus (akcijas);
25. Aprašo 11–16, 18, 20 ir 23 punktuose nustatyti laisvų lėšų investavimo apimties reikalavimai taikomi bendrai investavimo momentu sąskaitose esančio likučio ir jau investuotų lėšų sumai.
26. Jeigu subjektai, į kurių skolos vertybinius popierius, pinigų rinkos priemones, investicinius vienetus (akcijas) arba terminuotuosius indėlius yra investuotos laisvos lėšos, nebetenkina Apraše nustatytų reikalavimų, laisvas lėšas investavusi institucija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo informacijos sužinojimo dienos, įvertinusi investicijos likutinę trukmę, investuotų lėšų susigrąžinimo išlaidas ir kitą turimą informaciją, turi priimti ekonomiškai pagrįstą sprendimą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su investuotomis lėšomis.
27. Finansų ministerijos Valstybės iždo departamento direktorius ir kitais, negu nurodyta Aprašo 3 punkte, atvejais – laisvų lėšų valdytojas, laikydamiesi Aprašo reikalavimų, atskiru sprendimu gali nustatyti savo valdomų laisvų lėšų prioritetines geografines investavimo kryptis, bendrai investicinio portfelio finansinės trukmės apribojimus, investavimo trukmės apribojimus, taikomus skirtingoms investavimo priemonėms, tam tikros rūšies laisvų lėšų investavimo eilės tvarką, prioritetines investavimo priemones ir investavimo priemonių proporcijas investiciniame portfelyje.
Papildyta priedu:
Nr. 1K-305, 2024-09-17, paskelbta TAR 2024-09-24, i. k. 2024-16596
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Įsakymas
Nr. 1K-259, 2023-07-04, paskelbta TAR 2023-07-04, i. k. 2023-13854
Dėl finansų ministro 2023 m. gegužės 8 d. įsakymo Nr. 1K-180 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės iždo įstatymo įgyvendinimo“ pakeitimo
2.
Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Įsakymas
Nr. 1K-337, 2023-09-29, paskelbta TAR 2023-09-29, i. k. 2023-19094
Dėl finansų ministro 2023 m. gegužės 8 d. įsakymo Nr. 1K-180 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės iždo įstatymo įgyvendinimo“ pakeitimo
3.
Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Įsakymas
Nr. 1K-118, 2024-03-26, paskelbta TAR 2024-03-26, i. k. 2024-05358
Dėl finansų ministro 2023 m. gegužės 8 d. įsakymo Nr. 1K-180 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės iždo įstatymo įgyvendinimo“ pakeitimo
4.
Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Įsakymas
Nr. 1K-305, 2024-09-17, paskelbta TAR 2024-09-24, i. k. 2024-16596
Dėl finansų ministro 2023 m. gegužės 8 d. įsakymo Nr. 1K-180 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės iždo įstatymo įgyvendinimo“ pakeitimo