Suvestinė redakcija nuo 2020-05-15 iki 2021-06-17

Nutarimas paskelbtas: TAR 2020-05-05, i. k. 2020-09461

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

nutarimas

DĖL SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ DARBUOTOJŲ DARBO UŽMOKESČIO DIDINIMO KARANTINO METU TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO

2020 m. balandžio 29 d. Nr. 449

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 32¹ straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:

Patvirtinti Sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio didinimo karantino metu tvarkos aprašą (pridedama).

Ministras Pirmininkas                                                                      Saulius Skvernelis

Sveikatos apsaugos ministras                                                          Aurelijus Veryga

PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2020 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 449

SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ DARBUOTOJŲ DARBO UŽMOKESČIO DIDINIMO KARANTINO METU TVARKOS APRAŠAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio didinimo karantino metu tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato:

1.1. darbuotojų, įskaitant gydytojus rezidentus, karantino metu organizuojančių ir (ar) teikiančių sveikatos priežiūros paslaugas ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergantiems pacientams ar vykdančių epidemijų profilaktikos priemones ypač pavojingų ligų židiniuose (toliau  – darbuotojai), pareiginės algos (darbo užmokesčio) pastoviosios dalies koeficiento arba mėnesinės algos (priklausomai nuo įstaigoje taikomos darbuotojų darbo apmokėjimo sistemos) didinimą konkrečiu procentiniu dydžiu nuo 60 iki 100 procentų (toliau – darbo užmokesčio didinimas) Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai (toliau – LNSS) priklausančiose sveikatos priežiūros įstaigose (toliau – LNSS priklausanti įstaiga);

1.2. LNSS priklausančių įstaigų, nesudariusių sutarčių su teritorinėmis ligonių kasomis dėl paslaugų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis (toliau – sutarties neturinti LNSS įstaiga), darbuotojų darbo užmokesčio didinimą ir patirtų išlaidų, susijusių su šių įstaigų darbuotojų  darbo užmokesčio didinimu (įskaitant darbdavio socialinio draudimo įmokas) (toliau – patirtos išlaidos, susijusios su šių įstaigų darbuotojų  darbo užmokesčio didinimu) pagal Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 32¹ straipsnio 1 ir 2 dalis, apmokėjimą valstybės biudžeto lėšomis;

1.3. LNSS nepriklausančių sveikatos priežiūros įstaigų (toliau – LNSS nepriklausanti įstaiga) darbuotojų darbo užmokesčio didinimą ir patirtų išlaidų, susijusių su šių įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio didinimu, apmokėjimą iš valstybės biudžeto lėšų.

2. Apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatyme, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme ir Lietuvos Respublikos darbo kodekse.    

II SKYRIUS

LNSS PRIKLAUSANČIŲ ĮSTAIGŲ DARBUOTOJŲ DARBO UŽMOKESČIO DIDINIMAS

3. LNSS priklausančių įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio didinimo konkretus procentinis dydis nuo 60 iki 100 procentų nustatomas LNSS priklausančių įstaigų vadovų sprendimu (LNSS priklausančių įstaigų vadovų – jiems darbo užmokestį nustatančio subjekto sprendimu), atsižvelgiant į konkretaus darbuotojo, karantino metu organizuojančio ir (ar) teikiančio sveikatos priežiūros paslaugas ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergantiems pacientams ar vykdančio epidemijų profilaktikos priemones ypač pavojingų ligų židiniuose (toliau – paslaugos teikimas), atliekamų funkcijų pobūdį, sudėtingumą ir atsakomybės lygį, darbo krūvį ir veiklos mastą.  

Punkto pakeitimai:

Nr. 483, 2020-05-13, paskelbta TAR 2020-05-14, i. k. 2020-10348

4. Vertinant paslaugos teikimo metu atliekamų funkcijų pobūdį atsižvelgiama į tai:

4.1. ar  paslaugos teikimo metu darbuotojo patiriamas tiesioginis kontaktas su pacientu,  kuriam įtariama ir (ar) patvirtinta ypač pavojinga užkrečiamoji liga, yra nuolatinio ir ilgalaikio pobūdžio;  

4.2. ar darbuotojas paslaugos teikimo metu pacientui, kuriam įtariama ir (ar) patvirtinta ypač pavojinga užkrečiamoji liga, atlieka invazinę ir (ar) intervencinę procedūrą;

4.3. ar darbuotojas atlieka autopsiją mirusiam asmeniui, kuriam įtariama ir (ar) patvirtinta ypač pavojinga užkrečiamoji liga;

4.4. ar darbuotojas paslaugos teikimo metu pacientui, kuriam patvirtinta ypač pavojinga užkrečiamoji liga, naudoja specialias ypač pavojingos užkrečiamosios ligos diagnostikos ir gydymo medicinos priemones (prietaisus);

4.5. ar darbuotojo paslaugos teikimo metu generuojami aerozoliai, ar darbuotojas patiria ilgalaikę ekspoziciją su aerozoliais, ar yra sąlyčio su kitais biologiniais paciento skysčiais rizika.

5. Vertinant darbuotojo veiksmų, atliekamų teikiant paslaugas, sudėtingumą, atsakomybę ir veiklos mastą, atsižvelgiama į tai:

5.1. ar darbuotojas ypač pavojingos užkrečiamosios ligos padarinių šalinimą organizuoja nacionaliniu ar regioniniu mastu;

5.2. ar darbuotojas paslaugas teikia dirbdamas sveikatos apaugos ministro paskirtose pagrindinėse ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų  gydymo paslaugas teikiančiose ir (ar) ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų  gydymo paslaugų teikimą organizuojančiose sveikatos priežiūros įstaigose;

5.3. ar  darbuotojas paslaugas teikia dirbdamas sveikatos priežiūros įstaigos infekcinių ligų, intensyvios terapijos ir reanimacijos, priėmimo-skubios pagalbos padaliniuose, kituose užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės padaliniuose;

5.4. ar darbuotojas paslaugas teikia dirbdamas greitosios medicinos pagalbos komandos ar kitoje sveikatos apsaugos ministro nustatyto specialaus su pacientais, kuriems įtariama ypač pavojinga užkrečiamoji liga, dirbančio sveikatos priežiūros įstaigų padalinio (mobiliojo punkto, karščiavimo klinikos ir kt.) komandos sudėtyje;

5.5. ar darbuotojas teikdamas paslaugas ima tepinėlius ypač pavojingos užkrečiamosios ligos  diagnostikai;

5.6.  ar darbuotojas tvarko mirusiųjų nuo ypač pavojingos užkrečiamosios ligos  palaikus;

5.7. ar laboratorijos darbuotojas dirba su pacientų, sergančių ypač pavojinga užkrečiamąja liga,  ėminiais laboratorijoje;

5.8. ar darbuotojas ypač pavojingos užkrečiamosios ligos  padariniams šalinti yra pasitelktas į kitą sveikatos priežiūros įstaigą (kitą tos pačios sveikatos priežiūros įstaigos padalinį).    

6. Vertinant darbuotojo darbo krūvį atsižvelgiama į tai:

6.1. ar yra padidėjęs darbuotojo darbų mastas, atliekant darbuotojo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės;

6.2. ar darbuotojas pavaduoja kitus darbuotojus, kai raštu pavedama laikinai atlikti kitų darbuotojų funkcijas jų laikinojo nedarbingumo ar tikslinių atostogų metu, taip pat esant laisvai darbuotojo pareigybei, kol bus paskirtas darbuotojas;

6.3. ar darbuotojas vykdo jo pareigybės aprašyme ar veiklos vertinimo išvadoje nenustatytas ir vadovybės raštu suformuluotas su paslaugų teikimu susijusias papildomas pareigas ar užduotis.

III SKYRIUS

LNSS NEPRIKLAUSANČIŲ ĮSTAIGŲ DARBUOTOJŲ DARBO UŽMOKESČIO DIDINIMAS IR PATIRTŲ IŠLAIDŲ, SUSIJUSIŲ SU ŠIŲ ĮSTAIGŲ DARBUOTOJŲ DARBO UŽMOKESČIO DIDINIMU, APMOKĖJIMO VALSTYBĖS BIUDŽETO LĖŠOMIS DYDIS

7. LNSS nepriklausančios įstaigos darbuotojų darbo užmokesčio didinimo konkretus procentinis dydis nustatomas įstaigos vadovo sprendimu (LNSS nepriklausančių įstaigų vadovų – jiems darbo užmokestį nustatančio subjekto sprendimu), atsižvelgiant į įstaigoje taikomą darbuotojų darbo apmokėjimo sistemą bei vadovaujantis Aprašo II skyriaus nuostatomis.

Punkto pakeitimai:

Nr. 483, 2020-05-13, paskelbta TAR 2020-05-14, i. k. 2020-10348

8. LNSS nepriklausančioms įstaigoms, vadovaujantis Aprašo nuostatomis, iš valstybės biudžeto apmokamos patirtos išlaidos, susijusios su neviršijančiu 100 procentų darbo užmokesčio didinimu.

IV SKYRIUS

SUTARTIES NETURINČIŲ LNSS ĮSTAIGŲ  IR LNSS NEPRIKLAUSANČIŲ ĮSTAIGŲ PATIRTŲ IŠLAIDŲ, SUSIJUSIŲ SU ŠIŲ ĮSTAIGŲ DARBUOTOJŲ DARBO UŽMOKESČIO DIDINIMU, APMOKĖJIMO VALSTYBĖS BIUDŽETO LĖŠOMIS TVARKA

9. Sutarties neturinčių LNSS įstaigų ir LNSS nepriklausančių įstaigų patirtos išlaidos, susijusios su šių įstaigų darbuotojų  darbo užmokesčio didinimu, apmokamos iš tam tikslui Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų.

10. Sutarties neturinčios LNSS įstaigos, vadovaudamosi Aprašo II skyriaus nuostatomis,  LNSS nepriklausančios įstaigos, vadovaudamosi LNSS nepriklausančiose įstaigose taikoma darbuotojų darbo apmokėjimo sistema ir  Aprašo II skyriaus nuostatomis, iki kiekvieno kalendorinio mėnesio 10 d. apskaičiuoja praėjusio kalendorinio mėnesio (mėnesių) lėšų, susijusių su įstaigos darbuotojų darbo užmokesčio didinimu, poreikį ir pateikia Sveikatos apsaugos ministerijai įstaigos vadovo pasirašytą sveikatos apsaugos ministro patvirtintos formos paraišką valstybės biudžeto lėšoms gauti. Kartu su paraiška turi būti pateikiamas laisvos formos rašytinis įstaigos vadovo pasirašytas pagrindimas  apie darbuotojų veiklą paslaugos teikimo metu ir atitiktį Aprašo II skyriaus  nuostatoms  (toliau – pagrindimas). Už paraiškoje ir pagrindime pateiktos informacijos  teisingumą atsako paraišką ir pagrindimą valstybės biudžeto lėšoms gauti pateikusios įstaigos vadovas.

11. Sveikatos apsaugos ministerija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo paraiškos pateikimo Sveikatos apsaugos ministerijai termino pabaigos įvertina pateiktas paraiškas ir pagrindimus (prireikus paprašo paraiškas ir pagrindimus patikslinti), priima sprendimą dėl sutarčių neturinčių LNSS įstaigų ir LNSS nepriklausančių įstaigų patirtų išlaidų, susijusių su šių įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio didinimu, kompensavimu (nekompensavimu) ir apie tai per 1 darbo dieną nuo sprendimo priėmimo raštu informuoja sutarčių neturinčias LNSS įstaigas ir LNSS nepriklausančias įstaigas, parengia teikimą Lietuvos Respublikos finansų ministerijai dėl valstybės biudžeto lėšų poreikio sutarčių neturinčių LNSS įstaigų ir LNSS nepriklausančių įstaigų  patirtoms išlaidoms, susijusioms su šių įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio didinimu, kompensuoti. Finansų ministerijos teikimu Lietuvos Respublikos Vyriausybei priėmus nutarimą dėl lėšų skyrimo, Finansų ministerija lėšas perveda į Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą.

12. Vyriausybei priėmus Aprašo 11 punkte nurodytą nutarimą dėl lėšų skyrimo, Sveikatos apsaugos ministerija ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo lėšų gavimo į Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą parengia ir priima sveikatos apsaugos ministro įsakymą dėl lėšų skyrimo sutarčių neturinčioms LNSS įstaigoms ir LNSS nepriklausančioms įstaigoms.

13. Sveikatos apsaugos ministerija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo Aprašo 12 punkte nurodyto įsakymo priėmimo su sutarčių neturinčiomis LNSS įstaigomis ir LNSS nepriklausančiomis įstaigomis sudaro dvišales biudžeto lėšų naudojimo sutartis dėl darbuotojų darbo užmokesčiui didinti skirtų lėšų panaudojimo (Aprašo priedas), o jei sutarčių neturinčios LNSS įstaigos ir LNSS nepriklausančios įstaigos yra biudžetinės įstaigos, kurių savininkės teises ir pareigas įgyvendina Sveikatos apsaugos ministerija, – finansų ministro patvirtintos formos sąmatą.

14. Sutarties neturinti LNSS įstaiga ir LNSS nepriklausanti įstaiga privalo:

14.1. gautas valstybės biudžeto lėšas naudoti darbuotojų darbo užmokesčiui didinti;

14.2. kiekvienam ketvirčiui pasibaigus iki kito mėnesio 10 dienos pateikti Sveikatos apsaugos ministerijai  Biudžeto išlaidų sąmatos vykdymo ataskaitą, kurios formą tvirtina  finansų ministras, ir lėšų panaudojimo ataskaitą, kurioje turi būti nurodyta, kiek faktiškai priskaičiuota ir išmokėta darbuotojams pagal Aprašo nuostatas didinto darbo užmokesčio;

14.3. nepanaudotas lėšas, netinkamai (ne pagal paskirtį) panaudotas lėšas, nepagrįstai gautas lėšas grąžinti į Sveikatos apsaugos ministerijos  sąskaitą ir apie tai raštu pranešti Sveikatos apsaugos ministerijai. 

15. Lėšos, skirtos darbuotojų darbo užmokesčiui didinti, turi būti apskaitomos atskiroje sutarties neturinčios LNSS įstaigos ir LNSS nepriklausančios įstaigos banko sąskaitoje.

16. Sveikatos apsaugos ministerija turi teisę tikrinti tikslinį lėšų panaudojimą sutarties neturinčiose LNSS įstaigose ir LNSS nepriklausančiose įstaigose.

V SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

17. Kilus klausimų, ar darbuotojas gali būti laikomas teikiančiu paslaugas darbuotoju,  rekomendacijas sveikatos priežiūros įstaigai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo kreipimosi teikia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

––––––––––––––––––––

Sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio didinimo karantino metu tvarkos aprašo

priedas

SUTARTIS

DĖL DARBUOTOJŲ DARBO UŽMOKESČIUI DIDINTI SKIRTŲ LĖŠŲ PANAUDOJIMO

20     m.                       d. Nr.

Vilnius

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, įmonės kodas 188603472, adresas: Vilniaus g. 33, LT-01506 Vilnius, atstovaujama Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos ___________________ pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 20 m. d. įsakymu Nr. _____ suteiktus įgaliojimus (toliau – Ministerija), ir ________________

________________________________________________________________________ ___,

įmonės kodas ________________________________________________________, adresas: ___________________________________________________________________________,

atstovaujamas (-a)_________________________________________________________ ___

(toliau – sveikatos priežiūros įstaiga), kartu  vadinami Šalimis, o kiekvienas  atskirai  – Šalimi, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 32¹ straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintu Sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio didinimo karantino metu  tvarkos aprašu (toliau – Aprašas) ir kitais teisės aktais, sudarė šią sutartį (toliau  – Sutartis).

I. SUTARTIES DALYKAS

1. Sutarties dalyku laikoma tikslinių valstybės biudžeto lėšų skyrimas, naudojimas ir atsiskaitymo tvarka, kai Ministerija valstybės biudžeto lėšas skiria sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojų, įskaitant gydytojus rezidentus, karantino metu organizuojančių ir (ar) teikiančių sveikatos priežiūros paslaugas ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergantiems pacientams ar vykdančių epidemijų profilaktikos priemones ypač pavojingų ligų židiniuose (toliau – darbuotojas), pareiginės algos (darbo užmokesčio) pastoviosios dalies koeficientui arba mėnesinei algai (priklausomai nuo įstaigoje taikomos darbuotojų darbo apmokėjimo sistemos) didinti (įskaitant darbdavio socialinio draudimo įmokas) nuo 60 iki 100 procentų, atsižvelgiant į konkretaus sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojo atliekamų funkcijų pobūdį, sudėtingumą ir atsakomybės lygį, darbo krūvį ir veiklos mastą pagal Aprašo II skyriaus nuostatas (tolau – darbuotojo darbo užmokesčio didinimas).

2. Veiklos vertinimo kriterijus – 100 procentų tinkamai (pagal Sutarties 1 punkte nurodytą paskirtį) panaudotos lėšos.

II. ŠALIŲ TEISĖS IR PAREIGOS

3. Ministerija:

3.1. įsipareigoja pervesti sveikatos priežiūros įstaigai _____________________ Eur (________________________) darbuotojų darbo užmokesčiui didinti  (programos kodas ___________________, __________ priemonė, finansavimo šaltinis – _________________, išlaidų klasifikacijos pagal valstybės funkcijas kodas _______________________, ekonominės klasifikacijos kodas _________________________) į šios Sutarties 4.1 papunktyje nurodytą sąskaitą;

3.2. turi teisę bet kuriuo metu iš sveikatos priežiūros įstaigos pareikalauti papildomos informacijos apie darbuotojų darbo užmokesčiui didinti skirtų lėšų panaudojimą.

4. Sveikatos priežiūros įstaiga įsipareigoja:

4.1. pasirašius šią Sutartį, valstybės biudžeto lėšas, pervedamas į atidarytą atskirą sąskaitą banke ___________________________, skirti tik darbuotojų darbo užmokesčiui didinti (naudoti pagal Sutarties 1 punkte nurodytą paskirtį) ir kiekvienam ketvirčiui pasibaigus iki kito mėnesio 10 dienos pateikti Ministerijai  biudžeto išlaidų sąmatos vykdymo ataskaitą, kurios formą tvirtina  finansų ministras, ir lėšų panaudojimo ataskaitą, kurioje turi būti nurodyta, kiek faktiškai priskaičiuota ir išmokėta darbuotojams didinto darbo užmokesčio;

4.2. nepanaudotas lėšas iki 202_ m. ____________________d. grąžinti į Ministerijos sąskaitą ir apie tai raštu pranešti Ministerijai;

4.3. netinkamai (ne pagal paskirtį) panaudotas lėšas ar nepagrįstai gautas lėšas grąžinti per 14 dienų nuo Ministerijos pranešimo gavimo dienos į Ministerijos banko sąskaitą ____________________________________ (už kiekvieną uždelstą dieną mokant po 0,02 procento dydžio delspinigius nuo laiku negrąžintos sumos) ir apie tai raštu pranešti Ministerijai.

III. NENUGALIMOS JĖGOS (FORCE MAJEURE) APLINKYBĖS

5. Šalys neatsako už visišką arba dalinį savo įsipareigojimų pagal šią Sutartį nevykdymą, jei tai įvyksta dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių veikimo. Šalys nenugalimos jėgos aplinkybes supranta taip, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. liepos 15 d. nutarime Nr. 840 „Dėl Atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklių patvirtinimo“.

6. Šalis, kuri negali vykdyti įsipareigojimų pagal šią Sutartį dėl nenugalimos jėgos (force majeure)  aplinkybių veikimo, privalo apie tai pranešti kitai Šaliai per 10 dienų nuo tokių aplinkybių veikimo pradžios. Šalis, laiku nepranešusi kitai Šaliai apie nenugalimos jėgos aplinkybes, netenka teisės jomis remtis.

7. Jeigu nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybės ir jų padariniai tęsiasi ilgiau kaip 3 mėnesius, kiekviena iš Sutarties Šalių įgyja teisę atsisakyti vykdyti įsipareigojimus pagal šią Sutartį. Tokiu atveju Šalys neturi teisės reikalauti viena iš kitos padengti galimus nuostolius.

IV. GINČŲ SPRENDIMAS

8. Kilus ginčų ar nesutampant nuomonėms dėl Sutarties arba sąlygų, abi Sutartį pasirašiusios Šalys privalo stengtis juos išspręsti susitarimo keliu.

9. Ginčai sprendžiami derybų keliu. Jeigu ginčų negalima išspręsti derybų keliu, jie sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

V. SUTARTIES GALIOJIMAS

10. Sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos ir galioja iki visiško Sutarties Šalių įsipareigojimų įvykdymo.

VI. SUTARTIES PAKEITIMAI IR PAPILDYMAI

11. Ši Sutartis gali būti keičiama abiejų Šalių sutarimu.

12. Sutarties keitimas ir papildymas įforminamas raštu, prie šios Sutarties surašant papildomą susitarimą, kuris yra neatsiejama šios Sutarties dalis.

VII. SUTARTIES NUTRAUKIMO SĄLYGOS IR ŠALIŲ ATSAKOMYBĖ

13. Sutartis gali būti nutraukta:

13.1. Šalių susitarimu;

13.2. vienos Šalies iniciatyva, kitai Šaliai nesilaikant Sutarties įsipareigojimų, įspėjus kitą Šalį prieš 10 kalendorinių dienų;

13.3. ilgiau kaip tris mėnesius užsitęsus nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms.

14. Šalis, dėl kurios kaltės kita Šalis patyrė nuostolių, vadovaudamasi šia Sutartimi ir  Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis, privalo nukentėjusiai Šaliai atlyginti patirtus nuostolius.

VIII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

15. Ši Sutartis sudaroma dviem egzemplioriais, turinčiais vienodą juridinę galią, – po vieną kiekvienai Šaliai.

16. Sutartyje neaptartos sąlygos sprendžiamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis.

IX. ŠALIŲ JURIDINIAI REKVIZITAI IR ATSTOVŲ PARAŠAI

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija adresas____________________________ Įmonės kodas_______________________ PVM mokėtojo kodas LT _____________ , A. s. Nr. LT________________________ Banko kodas________________________ Tel. Nr. ____________________________ Faks. Nr. __________________________

__________________________________ adresas____________________________ Įmonės kodas_______________________ PVM mokėtojo kodas LT _____________ , A. s. Nr. LT________________________ Banko kodas________________________ Tel. Nr. ____________________________ Faks. Nr. __________________________

_________________

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 483, 2020-05-13, paskelbta TAR 2020-05-14, i. k. 2020-10348

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. balandžio 29 d. nutarimo Nr. 449 „Dėl Sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio didinimo karantino metu tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo