Sprendimas netenka galios 2023-11-30:

Marijampolės savivaldybės taryba, Sprendimas

Nr. 1-343, 2023-11-27, paskelbta TAR 2023-11-29, i. k. 2023-23013

Dėl Marijampolės savivaldybės atliekų prevencijos ir tvarkymo 2021-2027 m. plano patvirtinimo

Suvestinė redakcija nuo 2016-11-03 iki 2023-11-29

Sprendimas paskelbtas: TAR 2015-07-02, i. k. 2015-10643

Mherbas

MARIJAMPOLĖS SAVIVALDYBĖS TARYBA

SPRENDIMAS

DĖL MARIJAMPOLĖS SAVIVALDYBĖS ATLIEKŲ TVARKYMO 2014 - 2020 METŲ PLANO PATVIRTINIMO

2015 m. birželio 29 d. Nr. 1-107

Marijampolė

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 40 punktu, 4 dalimi ir 18 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 28 straipsnio 3 dalimi, Valstybiniu atliekų tvarkymo 2014–2020 metų planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 519 „Dėl Valstybinio atliekų tvarkymo 2014-2020 metų plano patvirtinimo“, Reikalavimais regioniniams ir savivaldybių atliekų tvarkymo planams, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. D1-1004 „Dėl reikalavimų regioniniams ir savivaldybių atliekų tvarkymo planams patvirtinimo“ bei atsižvelgdama į Marijampolės regiono atliekų tvarkymo planą 2014-2020 metams, patvirtintą Marijampolės regiono plėtros tarybos 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. 51/8S-50 „Dėl Marijampolės regiono atliekų tvarkymo plano 2014–2020 metams patvirtinimo“, Marijampolės savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:

1. Patvirtinti Marijampolės savivaldybės atliekų tvarkymo 2014–2020 metų planą (pridedama).

2. Pripažinti netekusiu galios Marijampolės savivaldybės tarybos 2009 m. balandžio 27 d. sprendimo Nr. 1-757 „Dėl Marijampolės savivaldybės atliekų tvarkymo plano patvirtinimo“ 1 punktą.

Savivaldybės meras Vidmantas Brazys

PATVIRTINTA

Marijampolės savivaldybės

tarybos 2015 m. birželio 29 d.

sprendimu Nr. 1-107

MARIJAMPOLĖS SAVIVALDYBĖS

ATLIEKŲ TVARKYMO PLANAS

2014 - 2020 METAMS

Užsakovas: UAB MARIJAMPOLĖS APSKRITIES ATLIEKŲ TVARKYMO CENTRAS

Rengėjas: UAB „EKO RIVI“

Rengimo pagrindas: 2013 m. birželio 14 d. sutartis Nr.2013/4-06/14-ER-MAATC

Turinys

I. Įvadas 6

II. Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisinis reguliavimas ir atliekų tvarkymo politika 7

1. Atliekų tvarkymas bendrame visuomenės pažangos ir aplinkos išsaugojimo kontekste 7

2. ES teisinis reguliavimas ir politika 7

3. LR teisinis reguliavimas ir politika 8

4. Atliekų tvarkymo reguliavimas Marijampolės regione ir savivaldybėje 9

III. Bendra Marijampolės regiono ir savivaldybės apžvalga 10

IV. Esamos atliekų tvarkymo būklės apžvalga 15

1. Šiuo metu veikianti atliekų tvarkymo sistema ir atliekų tvarkymo paslaugų teikimas 15

1.1 Atliekų tvarkymo sistema ir ją papildantys elementai 15

1.2. Numatomi vykdyti MRATS plėtros projektai 18

1.3. Atliekų tvarkymo paslaugų teikimas 19

2. Marijampolės savivaldybėje tvarkomų komunalinių atliekų apžvalga 24

2.1. Susidariusių komunalinių atliekų kiekiai ir sudėtis 24

2.2. Atliekų, kurioms taikomas gamintojo atsakomybės principas, tvarkymas ir bendradarbiavimas su komunalinių atliekų tvarkymo sistema 34

2.3. Marijampolės regiono atliekų turėtojų apklausos duomenų tyrimas 36

3. Bendras Marijampolės regiono ir savivaldybės atliekų tvarkymo būklės įvertinimas 39

V. Komunalinių atliekų srautų susidarymo ir tvarkymo ateityje vertinimas 42

VI. Atliekų tvarkymo tikslai, uždaviniai ir užduotys 44

VII. Marijampolės savivaldybės atliekų tvarkymo sistemos plėtra 49

1. Realistinis scenarijus - Marijampolės savivaldybė 49

2. Marijampolės savivaldybės ir regioninės apimties užduotys bei veiksmai 2014- 2020 m. laikotarpiui 57

3. Plano įgyvendinimo finansavimas ir poveikis atliekų tvarkymo paslaugos kainai 65

3.1. MAATC išlaidų sumažinimo galimybės 65

3.2. Marijampolės regiono ATP įgyvendinimo finansavimas 66

VIII. Plano įgyvendinimo vertinimo kriterijai ir kontrolė 67

Sąvokos ir trumpinimai

APA-atliekų priėmimo aikštelės

ATPS - Atliekų Tvarkymo Planavimo Sistema, (angliškai Waste Management Planning System - WAMPS)

AŽ - antrinės žaliavos

BSA - biologiškai skaidžios atliekos

BVP – bendras vidaus produktas

BVP PPG - bendras vidaus produktas pagal paritetinę perkamąją galią

DGASA - didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelė

DS – didžiosios ir specifinės atliekos

FA - fiziniai asmenys

JA- juridiniai asmenys

HoReCa – maitinimo paslaugų sektorius: viešbučiai, restoranai ir kavinės, (angliškai hotel, restaurant, catering)

KA - komunalinės atliekos

KAK - kietasis atgautas kuras

MAATC - UAB Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras

MRATS – Marijampolės regiono atliekų tvarkymo sistema

Organizacijos – gamintojų atsakomybės principą įgyvendinančios gamintojų ir importuotojų organizacijos

Stabilatas - yra į kompostą panaši stabilizuota organinė biomasė – biologinė atlieka, gauta iš mišrių komunalinių atliekų, jas apdorojant mechaniniu – biologiniu būdu.

VSATP – valstybinis strateginis atliekų tvarkymo planas. Šiame plane užduočių įvykdymo vertinimas daromas atsižvelgiant į valstybinį 2007-2013 m. planą, o naujų formavimas - atsižvelgiant į 2014-2020 m. projektą

ŽAKA-žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelės

WAMPS - Atliekų Tvarkymo Planavimo Sistema, (angliškai Waste Management Planning System)

I. Įvadas

Marijampolės savivaldybės atliekų tvarkymo planas – Marijampolės regiono atliekų tvarkymo plano sudedamoji dalis.

Pagrindinis savivaldybių atliekų tvarkymo planų tikslas – nustatyti komunalinių atliekų tvarkymo sistemų organizavimo priemones, kurios užtikrintų aplinkosaugos, techninius - ekonominius ir higienos reikalavimus atitinkančios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos pasiūlą visiems savivaldybės teritorijoje gyvenantiems asmenims.

Marijampolės savivaldybės 2014 - 2020 m. atliekų tvarkymo planas atnaujins ir pakeis anksčiau galiojusį 2009 - 2018 metų planą, kuris buvo patvirtintas Marijampolės savivaldybės tarybos 2009 m. balandžio mėn. 27 d. sprendimu Nr. 1757. Naujojo regiono ir savivaldybių planų laikotarpis sutampa su Valstybinio atliekų tvarkymo plano laikotarpiu.

Atliekų tvarkymo planas paruoštas vadovaujantis projektų ruošimo metu galiojančiais teisės aktais, bendrą atliekų tvarkymo politiką formuojančiomis strategijomis, ekonominio, socialinio vystymosi tendencijomis, tuo pačiu įsigilinant į konkrečius regiono ir savivaldybės poreikius ir galimybes.

Marijampolės savivaldybės atliekų tvarkymo planas – pagrindinis strateginio planavimo dokumentas, kuriuo remiantis Marijampolės savivaldybės teritorijoje bus plėtojama ir įgyvendinama Marijampolės regioninė atliekų tvarkymo sistema.

II. Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisinis reguliavimas ir atliekų tvarkymo politika

1. Atliekų tvarkymas bendrame visuomenės pažangos ir aplinkos išsaugojimo kontekste

Šiandieniniame pasaulyje dideliais tempais auga vartojimas, kuris reikalauja vis didesnių gamtinių išteklių, susidaro milžiniškas atliekų kiekis, naudojamos pavojingos medžiagos - to pasekmė vis spartesnis žemės ekosistemos griovimas. Todėl atsakingai mąstančios valstybės turi imtis žingsnių, kurie iš esmės pakeistų iki šiol buvusias nuostatas ir tendencijas. Pasaulyje ir Lietuvoje vis didesnis dėmesys skiriamas aplinkosaugai, kuri tampa viena pagrindinių strateginio planavimo sričių. Valstybės turi imtis priemonių, kurios skatintų žmonių sąmoningumą ir atsakomybę už padarytą negrįžtamą žalą aplinkai, ir už tai, ką dar galima ištaisyti ateityje. Saugus aplinkai - mažiausiai išteklių reikalaujantis ir minimaliai atliekų generuojantis produktas per visą gyvavimo ciklą - nuo pat sukūrimo idėjos iki atsikratymo jam virtus atliekomis- pagrindinis uždavinys ateičiai.

2. ES teisinis reguliavimas ir politika

Per paskutinius dešimtmečius atliekų tvarkymui ES aplinkosaugos politikoje buvo skiriamas ypatingas dėmesys, įdėta nemažai pastangų, skirta resursų tobulinimui, sugriežtintas teisinis reguliavimas. Ilgalaikis ES tikslas yra tapti atliekas perdirbančia visuomene, siekiančia vengti atliekų susidarymo ir naudojančia atliekas kaip išteklius. Pagrindinėje, Bendrojoje atliekų direktyvoje teigiama - pirmasis visų atliekų politikos krypčių tikslas turėtų būti siekis sumažinti neigiamą atliekų susidarymo ir tvarkymo įtaką žmonių sveikatai ir aplinkai. Atliekų politika taip pat turėtų būti siekiama sumažinti išteklių naudojimą ir skatinti praktinį atliekų hierarchijos taikymą.

Siekiant sukurti Europos atliekas perdirbančią visuomenę, kurioje labai efektyviai naudojami ištekliai, turėtų būti nustatyti pakartotinio atliekų naudojimo ir perdirbimo pasiruošimo tikslai.

Viena pagrindinių strategijų- 2005 metais priimta Teminė atliekų prevencijos ir perdirbimo strategija, kurioje nustatyti pagrindiniai uždaviniai. Nors ir padaryta pažanga - supaprastinta teisinė bazė (sujungta ir panaikinta keletas direktyvų), įvesta "gyvavimo ciklo" nuostata (angl. life-cycle), patobulinta ekologinio projektavimo direktyva ir kitos susiję direktyvos, pagerinta žinių bazė, tačiau, kaip minima įvairiose vertinimo ataskaitose, atliekų kiekis daugumoje ES narių padidėja arba geriausiu atveju stabilizuojasi. Blogai įgyvendinami veikiantys įstatymai- todėl nepasiekti tikslai, dideli skirtumai tarp ES šalių - vis dar yra probleminiai ir spręstini dalykai.

Pagrindinės ES su atliekų tvarkymu susijusios programos ir strategijos:

• “Europa 2020” strategija

• Darnaus vystymosi strategija

• 6-oji aplinkos apsaugos programa

• Tausaus gamtinių išteklių naudojimo teminė strategija

• Teminė atliekų prevencijos ir perdirbimo strategija

• Integruota produktų politika

• Tvarios gamybos strategija

• Jungtinė Baltijos jūros regiono komunalinių atliekų tvarkymo strategija

• Efektyvaus išteklių naudojimo Europos Planas

6-oji aplinkos apsaugos programos (2002–2012 m.), kuri savo ruožtu suformavo temines aplinkos apsaugos strategijas, pagrindiniai punktai buvo: klimato kaita, unikalių gamtos išteklių ir biologinės įvairovės apsauga, aplinka ir sveikata, subalansuotas gamtos išteklių valdymas.

Pagrindinės direktyvos, reglamentuojančios atliekų tvarkymą:

§ 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/98/EB dėl atliekų ir

§ panaikinanti kai kurias direktyvas

§ 1999 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyva 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų

§ 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/19/ES dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų

§ 1994 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų su pakeitimais, padarytais 2009 m. kovo 11 d. , 2008 m. spalio 22 d. , 2013 m vasario 7 d.

§ 2000 m. rugsėjo 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/53/EB dėl eksploatuoti

§ netinkamų transporto priemonių su pakeitimais, padarytais 2010 m. vasario 23 d.

§ 2002 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2150/2002 dėl atliekų

§ su pakeitimais, padarytais 2010 m. rugsėjo 27 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 849/

§ 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo su pakeitimais, padarytais 2010 m. gegužės 12 d. Komisijos sprendimu 413/2010

§ 2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/66/EB dėl baterijų ir

§ akumuliatorių bei baterijų ir akumuliatorių atliekų ir direktyvos 91/157/EEB panaikinimo su pakeitimais, padarytais 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/103/EB

§ 2000 m. gruodžio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2000/76/EB dėl atliekų deginimo

§ 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2010/75/ES dėl pramoninių

§ išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės)

§ 2000 m. gegužės 3 d. Komisijos sprendimas keičiantis Sprendimą 94/3/EB, nustatantį atliekų sąrašą pagal Tarybos direktyvos 75/442/EEB dėl atliekų 1 straipsnio a dalį, ir Tarybos sprendimą 94/904/EB, nustatantį pavojingų atliekų sąrašą pagal Tarybos direktyvos 91/689/EEB dėl pavojingų medžiagų 1 straipsnio 4 dalį.

1 pav. Galiojanti Europos Sąjungos atliekų tvarkymo teisinės bazės struktūra

3. LR teisinis reguliavimas ir politika

Lietuvoje galiojantys pagrindiniai dokumentai, kuriais įgyvendinamos ES nuostatos ir kurie formuoja atliekų tvarkymo politiką, tikslus ir nustato uždavinius. Jų pagrindu ruošiami atliekų tvarkymo planai:

· Nacionalinė darnaus vystymosi strategija (Žin., 2009, Nr. 121-5215)

· Valstybės ilgalaikės raidos strategija (Žin., 2002, Nr. 113-5029)

· Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos įstatymas (Žin., 1992, Nr. 5–75).

· Valstybinis atliekų tvarkymo 2014 – 2020 metų planas (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 16 d. nutarimo Nr. 366 redakcija)

· Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija (Žin., 2012, Nr. 80-4149)

· Atliekų tvarkymo įstatymas (1998 m. birželio 16 d. Nr. VIII-787)

· Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas (1999 m gegužės 13 Nr.VIII-1183)

· Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašas (2004 m. rugpjūčio 18 d. nutarimas Nr. 967 (Žin., 2004, Nr. 130-4650; 2011, Nr. 50-2431);

· Atliekų tvarkymo taisyklės (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. Nr. 217 (2011 m. gegužės 3 d. redakcija) (Žin., 1999, Nr. 63-2065; 2011, Nr.57-2721);

· Reikalavimai regioniniams ir savivaldybių atliekų tvarkymo planams, patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. D1-1004 „Dėl reikalavimų regioniniams ir savivaldybių atliekų tvarkymo planams patvirtinimo„ (Žin., 2010, Nr. 149-7654);

· Visuomenės dalyvavimo planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo procedūrose bei vertinimo subjektų ir Europos Sąjungos valstybių narių informavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. D1-455 (Žin., 2004, Nr. 136-4970; 2010, Nr.53-2625).

Pagrindinis atliekų tvarkymo veikos planavimo ir organizavimo dokumentas - Valstybinis atliekų tvarkymo planas. Jame apibrėžiamos esminė - atliekų hierarchijos nuostata ir tvarkymo principai. Atliekų hierarchija:

· prevencija;

· paruošimas pakartotiniam naudojimui;

· perdirbimas;

· kitoks naudojimas;

· šalinimas.

Pagrindiniai atliekų tvarkymo principai:

ü savarankiškumo ir artumo,

ü atsargumo ir tvarumo,

ü techninio galimumo ir ekonominio gyvybingumo,

ü savarankiškumo,

ü visuotinumo principai

ü „teršėjas moka“.

Kaip rekomenduojama Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane, siekiant atliekų tvarkymo sistemos efektyvumo ir ekonominės naudos vartotojams, komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtrą ir toliau vykdyti regioniniu principu. Kuriamų komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros objektų pajėgumai turi užtikrinti ne mažiau kaip atitinkamame komunalinių atliekų tvarkymo regione ar regionų grupėje susidarančių atliekų tvarkymą, efektyvų atliekų tvarkymo sistemos funkcionavimą, kokybiškų ir prieinamų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimą visiems regiono komunalinių atliekų turėtojams.^{^[1]}

Savivaldybių atliekų tvarkymo planuose turi būti nustatytos priemonės, užtikrinančios valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane bei regioniniuose atliekų tvarkymo planuose nustatytų užduočių įgyvendinimą.^{^[2]}

4. Atliekų tvarkymo reguliavimas Marijampolės regione ir savivaldybėje

Marijampolės savivaldybės atliekų tvarkymo sistema veikia kaip Marijampolės regiono atliekų tvarkymo sistemos dalis. Regioniniu principu veikianti atliekų tvarkymo sistema sukurta 2010 m. , kurios funkcijas vykdo UAB Marijampolės atliekų tvarkymo centras. MAATC steigėjai ir akcininkai: Marijampolės savivaldybė, Vilkaviškio rajono savivaldybė, Šakių rajono savivaldybė, Kalvarijos savivaldybė, Kazlų Rūdos savivaldybė.

Marijampolės savivaldybės ATP - sudedamoji regiono ATP dalis, organizuojantis atliekų tvarkymo veiklą ir nustatantis užduotis savivaldybei.

Esminiai įmonės veiklos sprendimai, sprendimai dėl tarifų, rinkliavos, lengvatų už atliekų tvarkymą, aptariami regiono plėtros tarybos ir tvirtinami savivaldybių tarybų.

Savivaldybė turi patvirtintas atliekų tvarkymo taisykles ir konteinerių naudojimo Marijampolės regione tvarką.

III. Bendra Marijampolės regiono ir savivaldybės apžvalga

Administracinis suskirstymas, demografinė statistika

Marijampolės savivaldybė - viena iš penkių Marijampolės regiono savivaldybių. Savivaldybė vakaruose ribojasi su Vilkaviškio rajono savivaldybe, šiaurėje – su Kazlų Rūdos savivaldybe, pietuose – su Kalvarijos savivaldybe, rytuose – su Prienų ir Alytaus rajonais.

2 pav. Marijampolės savivaldybės teritorija

marijampoles_sav_map_detalus

Savivaldybės centras – Marijampolės miestas, didžiausias Sūduvos (Suvalkijos) miestas, septintas pagal dydį Lietuvoje, kuris yra ir Marijampolės apskrities centras. Savivaldybėje yra 6 miesteliai – Daukšiai, Gudeliai, Igliškėliai, Liudvinavas, Sasnava ir Šunskai.^{^[3]} Marijampolės savivaldybė suskirstyta į 9 seniūnijas- jos pateiktos žemiau esančioje lentelėje.

Marijampolės savivaldybės seniūnijos^{^[4]}

Seniūnija	Seniūnijos centras	Gyvenamųjų vietovių skaičius
Gudelių	Gudelių miestelis	22
Igliaukos	Igliaukos miestelis	49
Liudvinavo	Liudvinavo miestelis	55
Marijampolės	Marijampolės miestas, jis į seniūnijos teritoriją neįeina	72
Degučių	Marijampolės miestas	1
Mokolų	Marijampolės miestas
Narto	Marijampolės miestas
Sasnavos	Sasnavos miestelis	52
Šunskų	Šunskų miestelis	32
Iš viso		282

Atstumas nuo Marijampolės iki Vilniaus - 139 km, iki Klaipėdos – 231 km, iki Lenkijos sienos – 38 km.

Savivaldybė užima 755 km² (1,16 % Lietuvos ploto ir 16,92 % regiono ploto). 72 % užima žemdirbystės plotai, 12,3 % - miškai, 4,2 %- miestai ir gyvenvietės, 2 % - pramonės įmonės ir keliai, 6,9 % - kitos paskirties žemė.^{^[5]} Pagal teritorijos technogenizaciją (užstatytų teritorijų ir su jomis susijusių naudmenų), savivaldybėje vyrauja kaimų agrarinis tipas, Marijampolės mieste- urbanizacinės ir gyvenamosios paskirties tipas ir nedidelę teritoriją užima pramoninė kasyba.

Savivaldybė yra svarbių automobilių magistralių sankirtoje. Viena iš jų Via Baltica po rekonstrukcijos sujungs Helsinkį su Centrine ir Pietų Europa, kita - Karaliaučiaus (Kaliningrado) miestą per Minską (Baltarusija) su Maskva. Marijampolės miestas turi patogų susisiekimą su kitais Pietų Lietuvos miestais. Per savivaldybės teritoriją eina geležinkelis Kaunas-Šeštokai-Alytus.^{^[6]}

2013 m. pradžioje savivaldybėje gyveno 59,483.gyventojai (2 % Lietuvos gyventojų ir 38,02 % regiono gyventojų), tankis – 78,79 gyv. / km². Kaip ir visoje Lietuvoje ir Marijampolės apskrityje, savivaldybėje gyventojų mažėja. Lyginant su 2003 m., t.y. per 10 metų, jų sumažėjo 14,77 %, t.y. 10 306 žmonėmis, o kasmet - vidutiniškai po 1,48 %. Pagrindinė gyventojų sumažėjimo priežastis- migracija. Vidaus ir tarptautinės migracijos balansas 2012 m. savivaldybėje buvo neigiamas - 807 gyventojų daugiau išvyko, nei atvyko. Daugiausia gyventojų išvyko 2010 m.- 1752 žmonės.

2 pav. Marijampolės savivaldybės gyventojų skaičiaus kitimas 2003- 2013 m.^{^[7]}*

*metų pradžios duomenys

2- je lentelėje pateikiami duomenys apie gyventojų pasiskirstymą savivaldybėse pagal miesto ir kaimo vietoves. Vidutiniškai regione 50 % gyventojų gyvena mieste ir 50 % kaime, tačiau šis pasiskirstymas kai kuriose savivaldybėse gana stipriai skiriasi. Marijampolės savivaldybė išsiskiria dideliu miesto gyventojų skaičiumi - 66.90 % ir tik 33,10 % kaime. Tai stipriai skiriasi nuo Šakių raj. savivaldybės, kur kaimo gyventojų yra net 70,62 %.

2 lentelė. Gyventojų pasiskirstymas regiono savivaldybėse pagal miesto ir kaimo vietoves 2012 m.

Savivaldybė	Namų ūkiai	Gyventojų skaičius	Bendras gyventojų skaičius
Savivaldybė	Namų ūkiai	Gyventojų skaičius	Kaime	Mieste	Gyvenančių kaime dalis nuo bendro gyventojų skaičiaus,%	Gyvenančių mieste dalis nuo bendro gyventojų skaičiaus,%
Kalvarijos sav.	4587	12056	7599	4457	63.03	36.97
Kazlų Rūdos sav.	5423	13235	6600	6635	49.87	50.13
Marijampolės sav.	24078	61366	20315	41051	33.10	66.90
Šakių raj.sav.	12672	32488	22944	9544	70.62	29.38
Vilkaviškio raj.sav.	16545	42504	24231	18273	57.01	42.99
Regione iš viso	63305	161649	81689	79960	50.53	49.47

Daugiausia gyventojai pasiskirstę gyvenvietėse virš 3000 žmonių- 64 %. 11 % žmonių gyveno gyvenvietėse, kuriose yra iki 100 gyventojų (3 lentelė).

3 lentelė. Regiono savivaldybių gyventojų skaičius pagal gyvenviečių dydį 2012 m.

	Kalvarijos sav.	Kazlų Rūdos sav.	Marijampolės sav.	Šakių raj. sav.	Vilkaviškio raj. sav.	Iš viso:
Gyventojų skaičius gyvenvietėse, kuriose gyveno virš 3000 gyventojų	4457	6635	38583	5864	18123	73662
Gyventojų skaičius gyvenvietėse, kuriose gyveno nuo 2000 iki 3000 gyventojų	0	0	0	0	2451	2451
Gyventojų skaičius gyvenvietėse, kuriose gyveno nuo 1000 iki 2000 gyventojų	0	0	3302	6248	1123	10673
Gyventojų skaičius gyvenvietėse, kuriose gyveno nuo 500 iki 1000 gyventojų	855	600	6891	4042	2677	15065
Gyventojų skaičius gyvenvietėse, kuriose gyveno nuo 300 iki 500 gyventojų	787	1980	2805	4846	9934	20352
Gyventojų skaičius gyvenvietėse, kuriose gyveno nuo 100 iki 300 gyventojų	3447	1509	4782	6036	7204	22978
Gyventojų skaičius gyvenvietėse, kuriose gyveno iki 100 gyventojų	2510	2511	4174	7410	5093	21698
Iš viso:	12056	13235	60537	34446	46605	166879

Žemiau pateikiama kita svarbi informacija, susijusi su gyventojų pasiskirstymu pagal gyvenamojo objekto tipą 2012 m. Kadangi Marijampolės savivaldybė pasižymi dideliu miesto gyventojų skaičiumi, atitinkamai 1-2 namų skaičius nėra didelis - apie 33 %, 3 ir daugiau butų gyvenamųjų objektų - 68,80 %, gyvenamųjų patalpų - 5,6 %.

4 lentelė. Gyvenamųjų objektų skaičius seniūnijose pagal tipą 2012 m.

Gyvenamojo objekto tipas/ Seniūnija	1-2 butų pastatai	3 ir daugiau butų pastatai	Įvairių socialinių grupių gyvenamieji pastatai	Gyvenamosios patalpos	Iš viso:
Gudelių sen.	311	72	0	28	411
Igliaukos sen.	577	219	0	96	892
Liudvinavo sen.	1234	417	1	151	1803
Marijampolės sen.	1311	701	0	113	2125
Marijampolės miestas	3706	14172	16	888	18782
Sasnavos sen.	929	160	1	108	1198
Sodų bendrijos	78	6	0	28	112
Šunskų sen.	635	180	1	55	871
Marijampolės savivaldybėje iš viso	8781	15927	19	1467	26194

Socialiniai - ekonominiai rodikliai^{^[8]}

2013 m. pradžioje Marijampolės savivaldybėje buvo 37430 darbingo amžiaus žmonės, per 2011- 2013 m. laikotarpį jų sumažėjo 3,31 %. Daugiausia darbingų žmonių regione yra Marijampolės savivaldybėje - 62,93 %.

5 lentelė. Darbingo amžiaus žmonių skaičius Marijampolės regiono savivaldybėse

Darbingo amžiaus žmonės*	2011	2012	2013	Darbingų žmonių dalis,%	pokytis 2011-2013, %
Kalvarijos sav.	7147	7081	7017	59.58%	-1.82%
Kazlų Rūdos sav.	7970	7778	7590	59.59%	-4.77%
Marijampolės sav.	38711	38004	37430	62.93%	-3.31%
Šakių r. sav.	19080	18817	18598	59.23%	-2.53%
Vilkaviškio r. sav.	25330	24692	24386	59.40%	-3.73%
Iš viso Marijampolės apskrityje	98238	96372	95021	60.73%	-3.27%

*nuo 16 metų iki nustatyto senatvės pensijos amžiaus

2013 m. liepos 1 d. savivaldybėje buvo registruota iki 11 % bedarbių^{^[9]} (palyginimui- Marijampolės apskrityje - 11,7 %, o Lietuvos nedarbo lygis 2013 m. pirmąjį ketvirtį siekė 13,1 %). Marijampolės savivaldybėje yra mažiausias nedarbas palyginus su kitomis regiono savivaldybėmis. Užimtumo lygis regione 2012 m - 56,2 % (Lietuvos bendras užimtumo lygis 2012 m. - 62,2 %).

Vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis apskrityje 2013 m. 4 - tą ketvirtį buvo 1464,5 Lt (424,15 eurų), Lietuvoje - 1730,4 Lt (501,16 eurų). Lyginant su 2008 m. neto darbo užmokestis padidėjo 98,7 Lt (28,59 eurais) - 7,07 %. Tačiau vidutinės disponuojamos pajamos regione per paskutinius metus mažėjo ir 2010 m. sudarė 1938 Lt (561,28 eurų) per mėnesį (lentelė žemiau).

6 lentelė. Vidutinės disponuojamosios pajamos Marijampolės apskrityje 2007-2010 m.

Marijampolės apskritis	2007	2008	2009	2010
Vidutinės disponuojamosios pajamos vienam namų ūkiui per mėnesį, Lt	2129.4	2042.6	2082	1938
Vidutinės disponuojamosios pajamos vienam namų ūkiui per mėnesį, Eur	616,7	591,6	603	561,3
Vidutinės disponuojamosios pajamos vienam namų ūkio nariui per mėnesį, Lt	762.4	833.3	835.5	750.8
Vidutinės disponuojamosios pajamos vienam namų ūkio nariui per mėnesį, Eur	220,8	241,3	242	217,4

Vienam Marijampolės savivaldybės gyventojui 2011 m. teko 4 900 Lt (1419,14 eurų) materialinių investicijų - o tai daugiau už vidutinį regiono rodiklį (3 705 Lt (1073,04 eurų)). Lietuvoje vienam gyventojui vidutiniškai tenka 5 110 Lt (1479,96 eurų) investicijų. Bendra materialinių investicijų suma savivaldybėje – 298 882 Lt (86 562,21eurų).

2012 m. pradžioje Marijampolės savivaldybėje veikė 1464 ūkio subjektai. Nuo 2009 m. buvo įregistruoti 37 ūkio subjektai, tai sudaro 1,37 % padidėjimą, tačiau veikiančių ūkio subjektų sumažėjo (2009 m. veikė 1496 subjektai).

Pagrindinės plėtojamos verslo šakos yra maisto produktų, trąšų gamyba, metalo apdirbimas (metalo dirbiniai, mašinos, įrengimai), verpalų gamyba, medienos apdirbimas ir baldų gamyba, statyba ir statybinių konstrukcijų gamyba, prekyba automobiliais ir su jais susijusios paslaugos.

Ūkio subjektų pasiskirstymas regione ir savivaldybėse pagal veiklas pateikiamas žemiau esančioje lentelėje.

7 lentelė. Ūkio subjektų pasiskirstymas pagal veiklas 2012 m.

Bendrasis vidaus produktas Marijampolės apskrityje sudarė 3,5 mlrd. Lt. (1 mlrd. Eurų), bendrasis vidaus produktas vienam gyventojui - 21,9 tūkst. Lt (6,34 tūkst. eurų). Marijampolės apskrities BVP sudarė 3,3 procento šalies BVP.

2013 m. regione numatomos teigiamos ekonomikos tendencijos, dauguma verslo atstovų tikisi veiklos augimo arba bent jau nemažėjimo^{^[10]}. Marijampolės teritorinės darbo biržos prognozėmis pramonės sektoriuje 67 % gamintojų numato investicijas gamybos vystymui, 36 % - paslaugų sektoriuje, 40 % - statybų sektoriuje, žemės ūkyje - 57 %.

IV. Esamos atliekų tvarkymo būklės apžvalga

1. Šiuo metu veikianti atliekų tvarkymo sistema ir atliekų tvarkymo paslaugų teikimas

1.1 Atliekų tvarkymo sistema ir ją papildantys elementai

Marijampolės regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistema, kuriai priklauso ir Marijampolės savivaldybė, veikia pagal Marijampolės regiono plėtros tarybos patvirtintą regiono atliekų tvarkymo modelį (1 priedas). Sistema apima mišrių komunalinių atliekų surinkimą naudojant individualius ir bendro naudojimo konteinerius bei atliekų sutvarkymą regioniniame nepavojingų atliekų sąvartyne, specifinių atliekų (tame tarpe antrinių žaliavų) surinkimą ir jų perdavimą atliekų tvarkytojams, didžiųjų atliekų, buities pavojingų atliekų, elektros ir elektronikos atliekų priėmimą didžiųjų atliekų priėmimo aikštelėse, taip pat didžiųjų atliekų, buityje susidarančių pavojingų atliekų, elektros ir elektronikos įrangos atliekų bei antrinių žaliavų surinkimą periodinio, viešai skelbiamo apvažiavimo būdu, sudarant galimybę visiems ir nutolusiems nuo aikštelių gyventojams naudotis atliekų tvarkymo sistema.

Sistema veikia regioniniu principu - apima visas regiono savivaldybes ir jose užtikrina komunalinių atliekų tvarkymo funkcijas. Komunalinės atliekos - tai buityje susidarančios ir į jas savo pobūdžiu ar sudėtimi ir kiekiu panašios atliekos, susidarančios įmonėse, įstaigose ir organizacijose.

Modelyje susieti sistemos dalyviai su atliekų srautais bei dalyviais, papildančiais sistemą ir atliekų srautai už sistemos ribų, kaip pavaizduota 1 priede. Žemiau pateikiamos pagrindinės su atliekų tvarkymu savivaldybėje susijusios funkcijos ir jas vykdantys ūkio subjektai.

8 lentelė. Atliekų tvarkymo sistemos dalyviai ir dalyviai, papildantys sistemą

Atliekų tvarkymo sistemos dalyviai
Funkcija	Vykdytojas, veikimo pagrindas
Mišrių komunalinių atliekų surinkimas	UAB „Marijampolės švara“ - vykdantysis partneris, atstovaujantis ūkinės veiklos grupę. Paslaugų sutartis Nr. 2010/4-35 pasirašyta 2010 liepos 30 d. Paslaugos teikiamos nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. spalio 1 d
Antrinių žaliavų ir kitų specifinių atliekų surinkimas	UAB „Marijampolės švara“, vykdantysis partneris
Didžiųjų ir specifinių atliekų priėmimo aikštelių eksploatavimas	UAB „Marijampolės švara“, vykdantysis partneris
Nepavojingų atliekų sąvartyno eksploatavimas	MAATC
Žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelės eksploatavimas	MAATC
Uždaryto sąvartyno priežiūra po uždarymo	MAATC
Mobilios buitinių atliekų rūšiavimo linijos eksploatavimas	UAB „Marijampolės švara“
Marijampolės sąvartyno elektrinės eksploatavimas	MAATC
Dalyviai, papildantys sistemą
Pavojingų ir kitų specifinių atliekų surinkimas	UAB „Žalvaris“, 2012 m. sausio mėn.4 d., sutartis Nr. MAR 12/01/04/1 /2012/4-1
Komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo sistemos kūrimas	Viešoji įstaiga „Žaliasis taškas“, gamintojų ir (ar) importuotojų organizacija, 2013 m. kovo 29 d sutartis Nr. 2013/4-14.
Komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo sistemos kūrimas	Viešoji įstaiga „Pakuočių tvarkymo organizacija“, gamintojų ir (ar) importuotojų organizacija, sutartis Nr. 2013/4-18, 2013 m. balandžio 16 d
EEĮ surinkimas	EEPA - gamintojų ir (ar) importuotojų organizacija. Surenka EEĮ atliekas, yra nurodytos konteinerių vietos Marijampolės apskr. savivaldybėse, sutartis Nr. 2014/4-41, 2014-07-24.
Energiją taupančių lempučių surinkimas	VŠĮ "Ekošviesa"- gamintojų sukurta organizacija. Yra nuodytos konteinerių vietos Marijampolės apskr. (Marijampolėje ir Vilkaviškyje), sutartis Nr. 2013/4-58, 2013-11-11.
EEĮ surinkimas	VšĮ „Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacija“, sutartis Nr. 2013/4-58, 2013-11-11 (surinkimo operatoriai- UAB „Atliekų tvarkymo centras“, UAB „EMP Recycling“)
EEĮ, baterijų ir akumuliatorių surinkimas	Asociacija EEPA, sutartis Nr. 2014/4-41, 2014-07-24.
Komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo sistema	Viešoji įstaiga „Gamtos ateitis“ , gamintojų ir (ar) importuotojų organizacija, sutartis Nr. 2014/4-75, 2014-12-05.

2 priede pateikiama Marijampolės savivaldybės ir regiono atliekų tvarkymo infrastruktūra. Nuo 2009 metų kovo mėn. visoje Marijampolės apskrityje susidariusios komunalinės atliekos, kurių negalima perdirbti arba kitaip panaudoti šalinamos naujame, ES reikalavimus atitinkančiame regioniniame sąvartyne. Sąvartyno metinis pajėgumas- 38 000 tonų. Šiuo metu pildomos 1 ir 2 sekcijos, ir jau pradėta sąvartyno 3-os bei 4-os sekcijų statyba. Taip pat, vykdant 3 ir 4 celių statybą, ruošiamasi įrengti statybinių atliekų turinčio asbesto utilizavimo vietą. Jame pastatyta biodujų kogeneracinė elektros jėgainė, kurios pagalba gaminama elektra iš sąvartyne susidarančių biodujų. 2012 m. ES paramos lėšų pagalba, apskrityje buvo uždaryti nelegalūs sąvartynai, taip pat uždarytas ES reikalavimų neatitikęs Marijampolės savivaldybės sąvartynas.

Marijampolės savivaldybėje veikia 3 didžiųjų ir kitų specifinių atliekų (antrinių žaliavų, buities pavojingų, elektros ir elektronikos atliekų) priėmimo aikštelės. 2012 m. pradėjo veikti žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelė, pajėgumas- 8500 t/m. ^{^[11]}

Turima mišrių atliekų surinkimo infrastruktūra užtikrina 100 % paslaugos prieinamumą Marijampolės savivaldybėje.

Marijampolės savivaldybė yra nustačiusi ir patvirtinusi antrinių žaliavų surinkimo konteinerių stovėjimo aikštelių schemas.

Antrinių žaliavų konteinerių kiekis ir išdėstymas atitinka VSATP ir Marijampolės apskrities 2009 – 2018 metų atliekų tvarkymo plano reikalavimus:

1. Marijampolės mieste - ne mažiau kaip 1 antrinių žaliavų konteinerių aikštelė 600 gyventojų;

2. Kitose Marijampolės sav. teritorijose - ne mažiau kaip 1 antrinių žaliavų konteinerių aikštelė 800 gyventojų.

Antrinių žaliavų konteinerių pasiskirstymas savivaldybėse pateiktas žemiau esančioje lentelėje.

9 lentelė. Antrinių žaliavų konteinerių pasiskirstymas savivaldybėse^{^[12]}

Savivaldybės pavadinimas	Gyventojų skaičius	Antrinių žaliavų konteinerių aikštelių skaičius	1 konteinerių aikštelė tenkanti gyventojų skaičiui
Marijampolės miestas	44.069	118	373
Kitos Marijampolės sav. gyvenvietės	17.215	72	239

Antrinėms žaliavoms surinkti naudojami „varpo“ arba stačiakampio formos konteineriai – „varpo“ formos konteineriai plastikui ir popieriui - 2,5 m³ tūrio, stiklo - 1,8 m³ tūrio. Detalesnė informacija pateikta 2 priede.

Šiuo metu įgyvendinama biologiškai skaidžių atliekų surinkimo sistemos plėtra, kol kas savivaldybėje yra tik žaliosioms atliekoms skirti 1.1 m³ir10 m³talpos konteineriai. Žaliųjų atliekų surinkimo konteineriai pastatyti individualių namų kvartaluose.

Mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerinės sistemos organizavimas:

1. mišrioms komunalinėms atliekoms surinkti naudojami plastikiniai ir metaliniai konteineriai: 0,08 m³ – 0,24 m³, 0,66 m³ - 1,1 m³ talpos, atitinkantys LST EN 840-1-6 standartų reikalavimams.

2. bendro naudojimo konteinerių dydis ir kiekis aikštelėse parenkamas atsižvelgiant į jų ištuštinimo dažnumą, atliekų turėtojų, besinaudojančių jais, skaičių, kad konteineriai nebūtų perpildyti ir išlaikytos tinkamos higienos sąlygos.

3. mišrių komunalinių atliekų individualaus naudojimo konteinerių dydis ir kiekis fiziniams bei juridiniams asmenims parenkamas vadovaujantis Konteinerių naudojimo Marijampolės regione tvarka, suderinta su MAATC administracija ir 2012 06 08 patvirtinta UAB "Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro direktoriaus įsakymu Nr. V-27. Konteineriai keičiami arba statomi nauji pagal raštišką MAATC darbuotojų nurodymą per dvi savaites.

4. Konteineriai išdėstomi tokia tvarka:

4.1. individualius konteinerius atliekų turėtojai pasistato sau patogioje vietoje;

4.2. bendro naudojimo konteineriai statomi konteinerių aikštelėse, suderintose su seniūnais arba gyventojais;

4.3. tose vietose, kur apsunkintas šiukšliavežių privažiavimas dėl kelio sąlygų bei tose vietovėse, kuriose yra nenorinčių naudotis individualiais konteineriais, mišrių komunalinių atliekų bendro naudojimo konteineriai statomi prie pagrindinio įvažiavimo sankryžose, šalia antrinių žaliavų konteinerių ar kitose patogiose vietose.

5. Atliekų surinkimo tvarka ir terminai:

5.1. į atliekų surinkimo maršrutus yra įtraukti visi konteineriai, kurie pastatyti miestuose, gyvenvietėse ir kaimuose (įskaitant ir mažesnius nei 50 gyventojų);

5.2. gyvenvietėse, kurių gyventojų skaičius yra lygus arba didesnis nei 201 – ne rečiau kaip kartą per dvi savaites;

5.3. kitose gyvenvietėse – ne rečiau kaip kartą per dvi savaites.

Apvažiavimo būdu pagal nustatytą grafiką yra surenkamos didžiosios ir specifinės atliekos. Surenkama 2 - 4 kartus per metus, priklausomai nuo gyvenvietės dydžio.

Į didžiųjų ir kitų specifinių atliekų bei kompostavimo aikšteles atliekas pristato ir patys komunalinių atliekų turėtojai.

Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane nustatyta, kad rūšiuojant atliekas jų susidarymo vietoje, atskirai būtų surenkamos pavojingosios, biologiškai skaidžios atliekos, antrinės žaliavos – popierius ir kartonas, stiklas, plastikas, metalas, įskaitant pakuočių atliekas, degios atliekos, elektros ir elektroninės įrangos atliekos, naudotos padangos, didelių gabaritų statybos ir griovimo atliekos, tekstilės atliekos, mišrios (likusios po rūšiavimo) atliekos. Marijampolės regione šis surinkimas pavaizduotas žemiau esančioje lentelėje.

10 lentelė. Atliekų rūšis ir surinkimas

Atliekų rūšis	Kur surenkama/kokiu būdu
Pavojingosios atliekos	Didžiųjų ir specifinių atliekų aikštelėse bei apvažiavimo būdu
Biologiškai skaidžios atliekos	Žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelėse ir konteineriniu būdu (yra iki 8 konteinerių savivaldybėse)
Antrinės žaliavos – popierius ir kartonas, stiklas, plastikas, metalas, įskaitant pakuočių atliekas	Konteineriniu būdu ir nedidelis kiekis didžiųjų bei specifinių atliekų aikštelėse, apvažiavimo būdu
Degios atliekos	Atskirai nerenkama, surenkama visais aukščiau paminėtais būdais
Elektros ir elektroninės įrangos atliekos	Didžiųjų ir specifinių atliekų aikštelėse ir apvažiavimo būdu
Naudotos padangos	Didžiųjų ir specifinių atliekų aikštelėse ir apvažiavimo būdu
Didelių gabaritų komunalinės atliekos pvz., baldai ir kitos	Didžiųjų ir specifinių atliekų aikštelėse ir apvažiavimo būdu
Statybos ir griovimo atliekos	Didžiųjų ir specifinių atliekų aikštelėse ir apvažiavimo būdu
Tekstilės atliekos	Atskirai nerenkama
Mišrios komunalinės atliekos	Konteineriniu būdu

Atliekų rūšis

Kur surenkama/kokiu būdu

Pavojingosios atliekos

Didžiųjų ir specifinių atliekų aikštelėse bei apvažiavimo būdu

Biologiškai skaidžios atliekos

Žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelėse ir konteineriniu būdu (yra iki 8 konteinerių savivaldybėse)

Antrinės žaliavos – popierius ir kartonas, stiklas, plastikas, metalas, įskaitant pakuočių atliekas

Konteineriniu būdu ir nedidelis kiekis didžiųjų bei specifinių atliekų aikštelėse, apvažiavimo būdu

Degios atliekos

Atskirai nerenkama, surenkama visais aukščiau paminėtais būdais

Elektros ir elektroninės įrangos atliekos

Didžiųjų ir specifinių atliekų aikštelėse ir apvažiavimo būdu

Naudotos padangos

Didžiųjų ir specifinių atliekų aikštelėse ir apvažiavimo būdu

Didelių gabaritų komunalinės atliekos pvz., baldai ir kitos

Didžiųjų ir specifinių atliekų aikštelėse ir apvažiavimo būdu

Statybos ir griovimo atliekos

Didžiųjų ir specifinių atliekų aikštelėse ir apvažiavimo būdu

Tekstilės atliekos

Atskirai nerenkama

Mišrios komunalinės atliekos

Konteineriniu būdu

1.2. Numatomi vykdyti MRATS plėtros projektai

Siekiant įvykdyti ankstesniame atliekų tvarkymo plane nustatytas užduotis, yra numatyta atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra. Bendradarbiaujant su gamintojų ir importuotojų organizacijomis VŠĮ „Žaliasis taškas“ ir „Pakuočių tvarkymo organizacija“, numatyta pakuočių atliekų atskiro (rūšiuojamojo) surinkimo sistemos plėtra. Su Organizacijomis sudarytose sutartyse pakuočių atliekų surinkimui numatyta:

1. kiekvienai individualiai gyvenamųjų namų valdai, kuri turi mišrių atliekų aptarnaujamą konteinerį, papildomas dviejų konteinerių komplektas:

a. vienas 80÷120 litrų talpos konteineris (toliau vadinamu - konteineris „Stiklas“) stiklinių pakuočių atliekų bei kitų tinkamų perdirbti stiklo atliekų surinkimui;

b. vienas 120÷240 litrų talpos konteineris (toliau vadinamu - konteineris „Pakuočių atliekos“) visų kitų rūšių pakuočių atliekų bei kitų tinkamų perdirbti plastiko ir metalo atliekų surinkimui;

2. daugiabučių gyvenamųjų namų bei kitose viešose teritorijose - specializuoti viešo (kolektyvinio) naudojimo konteinerių komplektai, susidedantys iš ne mažiau kaip:

a. vieno 1,1÷2,5 m³ talpos konteinerio (toliau vadinamu – konteineris „Stiklas“) stiklinių pakuočių atliekų bei kitų tinkamų perdirbti stiklo atliekų surinkimui;

b. vieno 1,1÷5,0 m³ talpos konteinerio (toliau vadinamu - konteineris „Popierius“) popierinių ir kartoninių pakuočių atliekų bei kitų tinkamų perdirbti popieriaus atliekų surinkimui;

c. vieno 1,1÷5,0 m³ talpos konteinerio (toliau vadinamu - konteineris „Plastikas“) plastikinių, metalinių, kombinuotų ir kitų pakuočių atliekų bei kitų tinkamų perdirbti plastiko ir metalo atliekų surinkimui;

Parenkant vietas viešo (kolektyvinio) naudojimo konteineriams siekiama ir stengiamasi išlaikyti sąlygą, kad jais galėtų naudotis ne didesniu kaip 100÷150 m atstumu esančių daugiabučių namų gyventojai, o vienu komplektu turėtų naudotis ne daugiau kaip 300 gyventojų

Kaip paminėta 8 lentelėje, yra paruošti sutarčių projektai dėl komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildančios elektros ir elektroninės įrangos bei baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo sistemos su gamintojų ir importuotojų organizacijomis, kurių pagrindu bus daugiau infrastruktūros šių atliekų surinkimui.

Taip pat MAATC planuoja įsigyti BSA atliekų surinkimo konteinerių, kurių pagalba šių atliekų surinkimo priemonėmis bus aprūpinti gyventojai, gyvenantys individualių namų valdose, daugiabučių gyventojai bei juridiniai asmenys.

Numatyta statyti mechaninio - biologinio atliekų apdorojimo (MBA) gamyklą, kurioje būtų tvarkomos mišrios komunalinės ir biologiškai suyrančios atliekos (projektinė stadija). Yra pradėta regioninio sąvartyno 3-os ir 4-os celių statyba ir statybinių atliekų turinčio asbesto utilizavimo vieta (projektinė stadija).

1.3. Atliekų tvarkymo paslaugų teikimas

1.3.1. Atliekų tvarkymo paslaugos užtikrinimas

Kaip jau minėta anksčiau, atliekų tvarkymo paslauga užtikrina mišrių komunalinių atliekų surinkimo paslaugos pasiūlą 100 procentų savivaldybės teritorijos asmenų, kuriems toje teritorijoje nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto objektai (išskyrus žemės sklypus be pastatų) ar kurie kitu pagrindu teisėtai valdo ar naudoja šiuos objektus.

Nuo MRATS veikimo pradžios visi komunalinių atliekų turėtojai moka už teikiamas komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas.

1.3.2. Marijampolės savivaldybės atliekų tvarkymo sistemos finansavimas

Marijampolės savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistema finansuojama iš lėšų, gautų iš atliekų turėtojų, mokančių vietinę rinkliavą ir įmokas pagal sutartis už komunalinių atliekų tvarkymą bei kitų finansavimo šaltinių (savivaldybės biudžetas, valstybės biudžetas ir kt.). Komunalinių atliekų turėtojams yra taikoma lanksti atliekų tvarkymo mokesčių surinkimo sistema, leidžianti jiems pasirinkti priimtiniausią būdą mokėti už MAATC teikiamas atliekų tvarkymo paslaugas.

Remiantis UAB Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro direktoriaus 2012 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. V-14 „Marijampolės regioninėje atliekų tvarkymo sistemoje teikiamų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimo sutarčių sudarymo tvarka“, fiziniai ir juridiniai asmenys (gyvenamosios ir/ar negyvenamosios paskirties patalpų ir/ar pastatų savininkai ar valdytojai), kurie neturi iš ankstesnių laikotarpių susidariusių ir nepadengtų skolų, gali sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimo sutartis:

· mišrių komunalinių atliekų išvežimas iš atliekų turėtojo, kuris vykdomas pagal atliekų tvarkymo centro nuožiūra patvirtintą/us grafiką/us, kurie skelbiami MAATC interneto tinklapyje (juridiniams asmenims gali būti nurodoma atskirame priede);

· didžiųjų ir kitų specifinių atliekų (pavojingų, elektros ir elektronikos, antrinių žaliavų) priėmimas į bet kurias didžiųjų atliekų ir antrinių žaliavų priėmimo aikšteles, esančias Marijampolės regiono savivaldybėse bei fiziniams asmenims papildomai numatant jų perdavimą atliekų surinkėjui jo vykdomų, viešai skelbiamų, apvažiavimų metu;

· priimti mišrias komunalines atliekas, pristatytas į Marijampolės regioninį sąvartyną;

· iš atliekų turėtojų priimti žaliąsias atliekas kompostavimo aikštelėse, esančiose Marijampolės regiono savivaldybėse.

Marijampolės savivaldybės gyventojams (atliekų turėtojams), pasirašiusiems su MAATC atliekų tvarkymo paslaugų teikimo sutartį, taikomi sekantys atliekų tvarkymo paslaugų tarifai be PVM^{^[13]}:

· 64,33 Lt (18,63 Eur)/m³(77,84 Lt (22,54 Eur) su PVM) už 1 m³ mišrių komunalinių atliekų išvežimą ir pristatytų į Marijampolės regiono didžiųjų atliekų ir antrinių žaliavų priėmimo aikšteles priėmimą;

· 63,81 Lt ( 23,71 Eur)/t (77,21 Lt ( 28,69 Eur) su PVM) už 1 tonos mišrių atliekų, atliekų turėtojo pristatytų į regioninį sąvartyną priėmimą;

· 11,76 Lt (3,41 Eur)/t (14,23 Lt (4,12 Eur) su PVM) už 1 tonos statybos ir griovimo atliekų (be biologiškai skaidžių), atliekų turėtojo pristatytų į bet kurią didžiųjų atliekų ir antrinių žaliavų priėmimo aikštelę, esančią Marijampolės regione, priėmimą;

· 271,25 Lt (78,56 Eur)//t (328,21 Lt (95,06 Eur) su PVM) už 1 tonos atliekų išvežimą ir sutvarkymą;

· didžiųjų ir specifinių atliekų priėmimo aikštelėse esančiose Marijampolės regione, mokamai priimamų atliekų tarifai (kainos)^{^[14]}.

Tais atvejais, kai individualaus konteinerio pastatyti neįmanoma, savivaldybės gyventojams suteikiama galimybė pasirinkti mokėti mokesčius už atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugas sudarius sutartį su MAATC pagal gyvenamajame būste deklaruojamą vietą nurodančių gyventojų skaičių. Vadovaujantis 2012 m. vasario 27 d. Marijampolės savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-422 „Dėl komunalinių atliekų tvarkymo tarifo patvirtinimo“ buvo patvirtintas tarifas fiziniams asmenims sudariusiems sutartis su MAATC dėl atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugų teikimo – vienam fiziniam asmeniui 8,0 Lt (2,32 EUR) be pridėtinės vertės mokesčio.

Marijampolės savivaldybės gyventojai (atliekų turėtojai), kurie nėra sudarę komunalinių atliekų tvarkymo sutarčių su MAATC, privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą. Remiantis 2012 m. vasario 27 d. Marijampolės savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-421 „Dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų“ šiuo metu nustatytas vietinės rinkliavos dydis - 25 Lt (7,24 EUR) per mėnesį gyvenamosios paskirties pastatams, 1 buto gyvenamiesiems namams (maksimaliai apmokestinamas plotas: 1 buto name - 100 m², 2 butų name - 180 m²).

Marijampolės savivaldybės teritorijoje veiklą vykdantiems juridiniams asmenims (atliekų turėtojams) pasirašiusiems su MAATC atliekų tvarkymo paslaugų teikimo sutartį, taikomi sekantys atliekų tvarkymo paslaugų tarifai be PVM^{^[15]}:

· 63,81 Lt ( 23,71 Eur)/t (77,21 Lt ( 28,69 Eur) su PVM) už 1 tonos mišrių atliekų, atliekų turėtojo pristatytų į regioninį sąvartyną priėmimą;

· 271,25 Lt (78,56 Eur)//t (328,21 Lt (95,06 Eur) su PVM) už 1 tonos atliekų išvežimą ir sutvarkymą;;

· didžiųjų ir specifinių atliekų aikštelėse priimamų atliekų kainos^{^[16]}.

Marijampolės savivaldybės teritorijoje veikiantys juridiniai asmenys (atliekų turėtojai), kurie nėra sudarę komunalinių atliekų tvarkymo sutarčių su MAATC, privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Vietinės rinkliavos dydžiai juridiniams asmenims (negyvenamosios paskirties patalpų ir/ar pastatų savininkams ar valdytojams) yra nustatomi remiantis aukščiau minėto 2012 m. vasario 27 d. Marijampolės savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-421 priedu „Atliekų susidarymo normos vietinės rinkliavos mokėtojams ir vietinės rinkliavos dydžiai priklausomai nuo vietinės rinkliavos mokėjimo objekto“.

Remiantis 2012 m. gruodžio 31 d. Marijampolės savivaldybės administracijos ir MAATC pasirašyta „Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administravimo sutartimi“ Nr. AS-1438, nuo 2013 m. sausio 1 d. atliekų tvarkymo sistemos administratorius pakeitė vietinės rinkliavos apskaitos tvarką atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus (kainos pripažįstamos pagal kaupimo apskaitos principą, t.y. tada, kai jos uždirbamos, neatsižvelgiant į pinigų gavimą). Šiuo metu savivaldybei komunalinių atliekų tvarkymo sistemos vieno mėnesio administravimo kaina su PVM yra lygi per tą mėnesį priskaičiuotos mokėtinos vietinės rinkliavos sumai Marijampolės savivaldybėje. Pridėtinės vertės mokestis skaičiuojamas ir apmokamas remiantis Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais. Pridėtinės vertės mokestis apmokamas iš lėšų, gautų už surinktą vietinę rinkliavą.

Atsižvelgiant į aukščiau minėtos sutarties punktą 11.2 Marijampolės savivaldybė įsipareigoja „Teikti Marijampolės savivaldybės Tarybai tvirtinti MAATC valdybos patvirtintus vienodus visose Marijampolės regiono savivaldybėse atliekų tvarkymo tarifus arba vietines rinkliavos mokėjimus, kad gaunamos pajamos padengtų visas Marijampolės regioninės atliekų tvarkymo sistemos išlaidas, įskaitant atliekų šalinimo įrenginių uždarymą ir jų priežiūrą po uždarymo“.

Vadovaujantis Marijampolės regiono savivaldybių Tarybų sprendimais „Dėl komunalinių atliekų tvarkymo tarifo patvirtinimo“ buvo nustatyti ir šiuo metu taikomi sekantys tarifai fiziniams asmenims sudariusiems sutartis su MAATC dėl atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugų teikimo (žr. 11 lentelę):

11 lentelė. Marijampolės regiono savivaldybių tarybų sprendimais patvirtinti tarifai fiziniams asmenims, sudariusiems sutartį su MAATC dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugų teikimo

Savivaldybė

Savivaldybės Tarybos sprendimo Nr.

Data

Tarifas vienam fiziniam asmeniui per mėn. (Lt be PVM)

Kalvarijos

T-16-19

2012 m. kovo 29 d.

6,0 (1,74 EUR)

Kazlų Rūda

1-9

2010 m. liepos 30 d^{^[17]}.

6,0 (1,74 EUR)

Marijampolė

1-422

2012 m. vasario 27 d.

8,0 (2,32 EUR)

Šakių raj.

T-249

2012 m. birželio 28 d.

6,0 (1,74 EUR)

Vilkaviškio raj.

B-TS–342

2012 m. balandžio 30 d.

6,0 (1,74 EUR)

Marijampolės regiono savivaldybių gyventojai bei juridiniai asmenys (atliekų turėtojai), kurie nėra sudarę komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo sutarčių su MAATC, už atliekų tvarkymo sistemos administratoriaus teikiamas komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugas privalo mokėti vietinę rinkliavą. Šiuo metu Marijampolės regiono savivaldybėse taikomi vietinės rinkliavos dydžiai nustatyti remiantis Marijampolės regiono savivaldybių priimtais tarybų sprendimais „Dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų“ bei jų priedų „Atliekų susidarymo normos vietinės rinkliavos mokėtojams ir vietinės rinkliavos dydžiai priklausomai nuo vietinės rinkliavos mokėjimo objekto“ pagrindu. Šakių ir Vilkaviškio rajonų bei Kazlų Rūdos savivaldybėse fiziniai asmenys už MAATC teikiamas paslaugas moka 28 Lt (8,11 EUR) per mėnesį vietinę rinkliavą nuo gyvenamosios paskirties pastatų, namų bendrojo ploto (maksimalus apmokestinamas plotas: vieno buto namo - 100 m², dviejų butų namo – 180 m²) Marijampolės savivaldybėje – 25 Lt (7,24 EUR) ir Kalvarijos savivaldybėje – 23 Lt (6,66 EUR).

Marijampolės regiono savivaldybėse veikiantys juridiniai asmenys moka vienodo dydžio vietinę rinkliavą priklausomai nuo negyvenamųjų pastatų naudojimo paskirties, išskyrus Kalvarijos savivaldybę, kuri remiantis 2012 m. kovo 29 d. Tarybos sprendimu Nr. T-16-19 nustačiusi mažesnius vietinės rinkliavos dydžius pagal visas negyvenamųjų pastatų naudojimo paskirtis.

Remiantis aukščiau paminėtais atliekų tvarkymo sistemoje taikomais vietiniais rinkliavos dydžiais, tarifais ir kainomis, 2013 m. MAATC gavo 12.958.284.Lt (3.752.979 EUR) pajamų. Pateikti duomenys rodo, kad pagrindinis atliekų tvarkymo centro pajamų šaltinis yra iš fizinių asmenų surenkami mokesčiai – 9,015 mln. Lt (2,611 mln. EUR), kas sudarytų 69,6 proc. visų metinių MAATC 2013 m. pajamų. Iš juridinių asmenų gautos pajamos sudarė 3,645 mln. Lt (1,055 mln. EUR), t.y. 28,1 proc. visų pajamų. 2013 m. taip pat gauta 217,76 tūkst. Lt (63.068 EUR) pajamų iš regioniniame sąvartyne eksploatuojamos biodujų jėgainės pagamintos elektros energijos pardavimo, 39.767 Lt (11.517 EUR) iš AŽ realizacijos bei 39.912 Lt (11.559 EUR) iš ŽAKA pagaminto techninio komposto pardavimo bei kitos netipinės veiklos pajamų.

12 lentelė. Prognozuojamos MAATC pajamos 2014 m.^{^[18]}

Eil.nr.	Pajamų rūšis	Litai	Eurai	proc.
1.	Pajamos iš savivaldybių	6.600.000	1.911.492	50,70%
2.	Sutartys su gyventojais, pagal gyventojų skaičių	2.540.000	735.635	19,51%
3.	Už atliekų priėmimą į sąvartyną	640.000	185.357	4,92%
4.	Sutartys su įmonėmis už atliekų išvežimą	2.990.000	865.964	22,97%
5.	Elektra	180.000	52.132	1,38%
6.	Antrinės žaliavos	18.000	5.213	0,14%
7.	Kompostinė žemė	8.500	2.462	0,07%
8.	Techninis kompostas	12.000	3.475	0,09%
9.	Kitos netipinės veiklos pajamos	30.000	8.689	0,23%
	IŠ VISO	13.018.500	3.770.418	100,00%

Vietinės rinkliavos dydžiai ir tarifai už MAATC teikiamas atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugas nustatomi tokiu būdu, kad surinktos lėšos padengtų suplanuotas Marijampolės regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtros ir administravimo, vietinės rinkliavos administravimo, atliekų surinkimo ir transportavimo, šalinimo, sąvartyno eksploatavimo, infrastruktūros plėtros, uždarymo, rekultivavimo, priežiūros po uždarymo bei kitas su atliekų tvarkymu susijusias išlaidas.

1.3.3. Marijampolės regiono komunalinių atliekų tvarkymo sąnaudos

Kaip buvo pateikta skyriuje apžvalgoje, “visų sąnaudų padengimo“ principas numato, kad mokėjimai už komunalinių atliekų tvarkymą turi padengti visas tiesiogines ir netiesiogines atliekų surinkimo ir tvarkymo sąnaudas. 2013 m. MRATS išlaidos sudarė 13,171 mln. Lt (3,815 mln. Eurų). Iš jų atliekų surinkimo ir tvarkymo operatorių teikiamų paslaugų išlaidos sudaro 69,5 proc., atliekų tvarkymo sistemos administravimas – 22,6 proc. ir finansinės-investicinės veiklos sąnaudos (iš esmės tai Marijampolės regioninės atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros sukūrimui paimtų paskolų aptarnavimo sąnaudos) – 7,9 proc.

2013 m. išlaidos 213 tūkst. Lt (61,69 tūkst. eurų) viršijo pajamas, todėl siekiant sumažinti regioninės atliekų tvarkymo sistemos išlaidas bei nedidinti esamų paslaugų tarifų, būtina ženkliai padidinti pirminį atliekų rūšiavimą jų susidarymo šaltinyje.

13 lentelė. Prognozuojamos Marijampolės regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos išlaidos 2014 m.

Eil.nr.	Sąnaudų straipsniai	Litai	Eurai	proc.
1.	Operatorių suteiktos paslaugos	9.160.000	2.652.919	68,68%
2.	Administracinės (veiklos) sąnaudos	2.960.000	857.275	22,19%
3.	Finansinės veiklos sąnaudos	87.623	25.377	0,66%
4.	Paskolų grąžinimas	1.128.947	326.966	8,47%
	IŠ VISO	13.336.570	3.862.538	100,00%

Šaltinis: 2013 m. MAATC duomenys

Pateiktos lentelės duomenys rodo, kad ir 2014 m. planuojamos išlaidos viršys pajamas, be to numatoma išlaidų augimo tendencija. Atsižvelgiant į tai, kad 70 proc. išlaidų yra tiesioginės ir betarpiškai priklauso nuo atliekų turėtojų susidarančių ir pateikiamų tvarkyti atliekų, efektyvumo potencialas atliekų tvarkymo sistemos išlaidų (atliekų surinkimo ir tvarkymo operatorių teikiamų paslaugų) sumažinimui yra pakankamai didelis.

1.3.4. Atliekų turėtojų nuomonės tyrimas

Atlikta Marijampolės regiono gyventojų apklausa parodė, kad 70 % apklaustųjų (iš bendro 176 atsakiusiųjų skaičiaus) yra patenkinti teikiamos atliekų tvarkymo paslaugos kokybe, 20 % - nepatenkinti ir 10 % neturi nuomonės. Pagrindinės problemos, kylančios dėl paslaugos kokybės:

§ atokiose kaimo vietovėse konteinerį toli gabenti iki kelio;

§ nėra galimybių rūšiavimui, ypač kaimo vietovėse ir individualių namų valdose (labai didelis atstumas iki rūšiavimo konteinerių);

§ per mažai visuomenės švietimo ir informacijos kur atsikratyti konkrečiomis atliekomis;

§ nešvarūs konteineriai ir netvarkingos aikštelės;

§ sudėtinga iš kaimo vietovių išvežti stambias ir pavojingas atliekas;

§ trūksta konteinerių rūbams, tekstilei;

§ per retai arba per dažnai ištuštinami konteineriai- patobulinti išvežimo grafiką.

69 % atsakiusiųjų (iš bendro 212 apklaustųjų skaičiaus) yra patenkinti esama apmokėjimo už paslaugas sistema, 27 % - nepatenkinti, 4 % neturi nuomonės. Pagrindinės nepasitenkinimo sistema priežastys:

§ vienodas mokesčio tarifas rūšiuojantiems ir nerūšiuojantiems;

§ apmokestinimas už negyvenamas sodybas;

§ per brangi paslauga.

Gyventojų pasiūlymai:

· šviesti visuomenę apie rūšiavimo naudą ir suteikti daugiau informacijos apie paslaugas- kur konkrečias atliekas galima priduoti;

· skatinti rūšiavimą taikant skirtingą tarifą rūšiuojantiems ir nerūšiuojantiems;

· pastatyti konteinerius prie ežerų ir kitose gausiai lankomose poilsio vietose;

· taikyti skirtingą tarifą gyvenantiems kaime ir mieste;

· apmokestinti pagal atliekų kiekį.

2. Marijampolės savivaldybėje tvarkomų komunalinių atliekų apžvalga

2.1. Susidariusių komunalinių atliekų kiekiai ir sudėtis

MAATC pateikti duomenys apie Marijampolės savivaldybėje susidarančių atliekų kiekius ir šaltinius rodo (žr. 3 priedą), kad , 2014 metais susidarė 27.334 tonos komunalinių atliekų. Biologiškai skaidžios atliekos (įskaitant popieriaus ir kartono) sudarė 45,4 proc., antrinės žaliavos (įskaitant pakuotę) – 25,3 proc., kitos atliekos – 33,8 proc., iš kurių inertinės atliekos – 13,9 proc. Vienam Marijampolės savivaldybės gyventojui teko 288 kg komunalinių atliekų per metus. Tai tik 1 kg daugiau negu Marijampolės regiono vidurkis. Bendras pas gyventojus susidarantis komunalinių atliekų kiekis 2014 m. - 17.150 tonos, t.y. 62,7 proc. nuo bendro komunalinių atliekų srauto. Juridiniai asmenys 2014 m. pateikė tvarkymui 10.184 tonų komunalinių atliekų, kas sudarė 37,3 proc. bendro komunalinių atliekų kiekio. Iš jų 991 tonos UAB „Mantinga“ savo transportu į Marijampolės regioninį sąvartyną šalinti atgabentos „medžiagos netinkamos vartoti ir perdirbti (02 06 01)“ ir 676 tonos UAB „Litesko“ „neapdorotos medienos pelenai (10 01 03)“ atliekos.

2.1.1. Antrinių žaliavų, įskaitant pakuočių atliekas, surinkimas ir tvarkymas

Remiantis Marijampolės regiono komunalinių atliekų, antrinių žaliavų ir kitų specifinių atliekų surinkimo bei didžiųjų ir specifinių atliekų priėmimo aikštelių eksploatavimo paslaugų sutartimi Nr. 2010/4-35, tarp MAATC ir komunalinių atliekų surinkimo operatoriaus buvo priimtas susitarimas iš surinktų ir realizuotų antrinių žaliavų gautas pajamas dalintis po lygiai, o centras atliekų vežėjams apmokėdavo už antrinių žaliavų kiekius, surenkamus „varpo“ tipo konteineriuose. Kadangi didžioji dalis ten patenkančių antrinių žaliavų yra pakuotės, 2013-04-10 vykusio MAATC vadybinio susirinkimo metu buvo priimtas sprendimas (protokolas Nr. AS- 1), kad už jų tvarkymą nuo šiol sumokės pakuočių gamintojų ir importuotojų asociacijos. MAATC apmokės tik už antrinių žaliavų surinkimo kaštus. Už kitokias antrines žaliavas gaunamos pajamos bus skaičiuojamos pagal aukščiau minėtą susitarimą. Tai iš esmės mišraus popieriaus frakcija, kuri sudaro apie 60 proc. viso konteineriuose surenkamo popieriaus/kartono AŽ kiekio.

Pagal MAATC pateiktą informaciją (žr. 14 lentelę), Marijampolės savivaldybėje 2011-2012 m. antrinių žaliavų (toliau – AŽ) surinkimui skirtų „varpo“ tipo konteinerių skaičius buvo pastovus. Šiuo metu savivaldybės teritorijoje įrengta 188 AŽ surinkimo aikštelių. Marijampolės mieste 1 AŽ surinkimo aikštelė tenka 373 gyventojų, Marijampolės savivaldybės kitose gyvenvietėse – 239 gyventojų^{^[19]}. Jose po vieną minėto tipo konteinerį skirta plastiko (kai kur pastatyti papildomi vienetai), stiklo ir popieriaus/kartono surinkimui.

14 lentelė. MAATC turimos antrinių žaliavų surinkimo priemonės Marijampolės savivaldybėje 2011-2013 m.

Antrinės žaliavos	2011 m.	2012 m.	2013 m.	2014 m.
Plastikas	191	191	191	191
Stiklas	188	188	188	188
Popierius/kartonas	188	188	190	190
Viso	567	567	569	569

Remiantis MAATC pateikta informacija (žr. 15 lentelę), Marijampolės savivaldybėje 2011 m. buvo surinkta 576 tonos, 2012 m. - 665 tonos, 2013 m. – 767 tonos ir 2014 m. surinkta 847 tonos antrinių žaliavų. Pagal komunalinių atliekų surinkėjo pateiktus 2014 m. duomenis, naudojant papildomus konteinerius, iš juridinių asmenų surinkta apie 7,7 proc. nuo viso AŽ kiekio. 2014 m. individualioms valdoms išdalinta 6289 vnt. mėlynųjų (pakuočių atliekoms ir antrinėms žaliavoms) konteinerių iš kurių buvo papildomai surinkta 91 tona antrinių žaliavų. Iš minėtoje lentelėje pateiktų duomenų matyti, kad bendras AŽ surinkimas Marijampolės savivaldybėje 2011-2012 m. padidėjo 15,4 proc., 2012-2013 m. 15,3 proc., o 2013-2014 m. kartu su iš mėlynųjų konteinerių surinktų antrinių žaliavų kiekiu padidėjo 22,3 proc. 2013-2014 m. palyginimas rodo, kad surenkamų AŽ sudėtis kito 3 proc. ribose ir šiuo metu bendrame surenkamų AŽ kiekyje plastikai sudaro 23 proc., stiklas – 42 proc. ir popierius – 35 proc.

15 lentelė. Antrinių žaliavų surinkimas Marijampolės savivaldybėje 2011-2014 metais (tonos)

Antrinės žaliavos	2011 m.	2012 m.	2013 m.	2014 m.	2014 m. mėlyniji konteineriai
Plastikai	108	156	171	199	71
Stiklas	313	298	329	350	3
Popierius/kartonas	155	211	267	298	17
Viso	576	665	767	847	91

Šaltinis: 2011- 2014 m. MAATC

Žemiau pateiktoje 16 lentelėje parodyta, kiek (kg/metus) buvo surinkta AŽ vienam Marijampolės savivaldybės gyventojui 2011-2014 m. Iš pateiktų duomenų matyti, kad AŽ kiekis tenkantis vienam Marijampolės savivaldybės gyventojui 2011-2012 m. padidėjo 17 proc., 2012- 2013 m. 16 proc., o 2013 – 2014 m. 25 proc.

16 lentelė. Surinktų AŽ kiekis vienam Marijampolės savivaldybės gyventojui (kg/metus)

Antrinės žaliavos	2011 m.	2012 m.	2013 m.	2014 m.
Plastikai	1,8	2,6	2,8	4,6
Stiklas	5,1	4,9	5,5	6
Popierius/kartonas	2,5	3,5	4,5	5,4
Viso	9,4	11,0	12,8	16

2012-2013 m. MRATS vyko AŽ antrinis rūšiavimas. 2012 m. jį vykdė UAB „Ekoaplinka“ ir UAB „Autogrida“, o nuo 2012 m. vykdo UAB „Marijampolės švara“, kuri Marijampolės regioninio sąvartyno teritorijoje yra pastačiusi laikiną mišrių komunalinių atliekų (toliau MKA) rūšiavimo liniją. 2012 m. iš mišrių komunalinių atliekų, patekusių į regioninį sąvartyną, buvo surinkta 319 tonos AŽ, iš kurių Marijampolės savivaldybės – 158,7 tonos (žr. 17 lentelę). Kadangi jų apskaita pagal savivaldybes nebuvo vykdoma, AŽ kiekiai Marijampolės regiono savivaldybėms buvo padalinti proporcingai iš jų atvežtiems į regioninį sąvartyną ir patekusiems į rūšiavimo liniją mišrių komunalinių atliekų kiekiams. 2013 m. UAB „Marijampolės švara“ į liniją nukreipė 16548 tonas atliekų (59,4 proc. iš jų sudarė Marijampolės savivaldybės atliekų srautas), iš kurių buvo išrūšiuota 1030,64 tonos AŽ. Iš jų 612,2 tonos Marijampolės savivaldybės. Bendras antrinio rūšiavimo rodiklis siekė 6,23 proc. nuo viso perrūšiuoto kiekio. 2014 m. UAB „Marijampolės švara“ į liniją nukreipė 11946 tonas atliekų (58,2 proc. iš jų sudarė Marijampolės savivaldybės atliekų srautas), iš kurių buvo išrūšiuota 914,04 tonos AŽ. Iš jų 531,97 tonos Marijampolės savivaldybės. Bendras antrinio rūšiavimo rodiklis siekė 7,65 proc. nuo viso perrūšiuoto kiekio.

17 lentelė. Mišrių komunalinių atliekų antrinis rūšiavimas Marijampolės savivaldybėje 2012-2014 m. (tonos)

Antrinės žaliavos	2012	2013	2014
Plastikai	62,2	218,6	182,19
Stiklas	38,3	158,7	125,61
Popierius	25,8	149,8	134,87
Metalai	32,4	89,7	89,3
Viso	158,7	616,8	531,97

Šaltinis: 2012- 2014 m. MAATC

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 366 patvirtintas Valstybinis atliekų tvarkymo 2014 – 2020 metų planas„ kuriame viena iš numatomų užduočių^{^[20]} yra - „Užtikrinti, kad iki 2020 metų mažiausiai 50 proc. (vertinant pagal atliekų kiekį) komunalinių atliekų sraute esančių popieriaus ir kartono, metalų, plastikų ir stiklo atliekų būtų paruošiamos naudoti pakartotinai ir perdirbti“. Užduoties vykdymas numatomas veikiančių regioninių atliekų tvarkymo sistemų mastu.

Įvertinus aukščiau pateiktų AŽ pirminio ir antrinio rūšiavimų veiklos rezultatus bei šiuo metu komunaliniame atliekų sraute esančių popieriaus ir kartono, metalų, plastikų ir stiklo atliekų kiekius, matyti (18 lentelė), kad 2013 m. Marijampolės savivaldybė šios VSATP keliamos užduoties reikalavimus įvykdytų 39 proc. tikslumu, o Marijampolės regionas - 31 proc. Darant prielaidą, kad iki 2020 m. mišrių komunalinių atliekų kiekiai ir sudėtis regione ženkliai nesikeis, reikėtų iki to laiko Marijampolės regione 5.650 tonomis padidinti paruošimui pakartotinai naudoti ir perdirbti tinkamų AŽ apimtis.

18 lentelė. 2014 m. Marijampolės savivaldybėje susidarančių ir išrūšiuojamų AŽ bei VSATP keliamų užduočių AŽ paruošimui pakartotinai naudoti ir perdirbti palyginimas (tonos)

Atliekų (AŽ) rūšis	Marijampolės sav.	Regionas
Popieriaus/kartono	1.601	3.724
Plastikų atliekos	3.524	8.519
Stiklo atliekos	1.236	2.882
Metalo laužas	562	1.361
Viso AŽ	6.923	16.485
AŽ kiekis reikalingas užduočiai įvykdyti	3.461	8.243
Vykdoma 2013 m. po pirminio rūšiavimo	749	1.532
Vykdoma 2013 m. po pirminio rūšiavimo (proc.)	22%	19%
Vykdoma 2013 m. po antrinio rūšiavimo	1.366	2.593
Vykdoma 2013 m. po antrinio rūšiavimo (proc.)	39%	31%

Šiuo metu yra sėkmingai įvykęs „Marijampolės regiono komunalinių atliekų mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) įrenginių projektavimas, statyba ir eksploatacija“ pirkimo konkursas ir vykdomi statybos darbai. 2016 m. numatoma šių įrenginių eksploatacijos pradžia. Įgyvendinus projektą padidės Marijampolės regiono antrinio rūšiavimo pajėgumai bei padidės MRATS (MBA įrenginio eksploatacijos) kaštai. Planuojama, kad iki to laiko savo darbą vykdys laikinoji komunalinių atliekų rūšiavimo linija.

2.1.2. Biologiškai skaidžių atliekų surinkimas ir tvarkymas

2011-2012 m. pagal MAATC pateiktus duomenis buvo atskirai surenkamos tik žaliosios (kapų, parkų) biologiškai suyrančios atliekos. Jų sudėtis neaiški, kadangi komunalinių atliekų surinkimo operatorius tuo metu jas rinkdavo naudodamas mišrių komunalinių atliekų konteinerių infrastruktūrą ir veždavo šiuos kiekius šalinti į regioninį sąvartyną. Minėtos atliekos buvo surenkamos kartu su kitomis komunalinėmis atliekomis. Žaliųjų (kapų, parkų) atliekų kiekiams apskaityti surinkėjas taikydavo nustatytą procentinę išraišką, todėl tikėtina, kad MAATC pateikti duomenys nevisiškai tiksliai atspindi tuo metu deklaruojamų biologiškai skaidžių atliekų kiekių (toliau BSA). Pagal MAATC pateiktus duomenis 2012 m. Marijampolės savivaldybėje buvo surinkta 2046 tonos biologiškai skaidžių atliekų, iš kurių 713 tonų sudarė pagal pasirašytą MAATC sutartį su UAB „Mantinga“ į regioninį sąvartyną šalinti vežamos gamybos proceso bioskaidžios atliekos. Taip pat JA savo transportu į regioninį sąvartyną šalinti atgabeno 17 tonų netinkamos kompostavimui medienos (20 01 38) bei 22 tonas biologiškai suyrančių atliekų (20 02 01). 2013 m. UAB „Mantinga“ į regioninį sąvartyną šalinti pateikė 990 tonų gamybos proceso bioskaidžių atliekų.

Nuo 2012 m. spalio mėn. Marijampolės regiono savivaldybėse pradėjo veikti žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelės (toliau - ŽAKA). Nuo to laiko žaliosios atliekos yra surenkamos specialiai tam skirtais konteineriais ir vežamos tolimesniam kompostavimui į ŽAKA. Regiono gyventojai ir jo teritorijoje veikiantys juridiniai asmenys taip pat turi galimybę į jas atvežti kompostavimui tinkamas biologiškai skaidžias atliekas. Regione pradėjus veikti minėtoms aikštelėms, iš karto pagerėjo į jas patenkančių biologiškai skaidžių atliekų apskaita. Iš MAATC pateiktos informacijos matyti (žr. 19 lentelę), kad 2012 m. į Marijampolės sav. ŽAKA kompostavimui FA atvežė 9 tonas, JA – 46 tonas ir KA surinkimo operatorius - 73 tonas biologiškai suyrančių atliekų. 2013 m. surinkta 7563 tonos BSA, iš kurių FA sudarė 32 tonas, JA -6988 tonas ir KA surinkimo operatoriaus – 347 tonas.

19 lentelė. Kompostavimui tinkamų biologiškai skaidžių atliekų surinkimas Marijampolės savivaldybėje 2012-2013 m. (tonos)

Biologiškai skaidžių atliekų pavadinimas	2012 m.				2013 m.
Biologiškai skaidžių atliekų pavadinimas	FA	JA	KASO^{^[21]}	Viso	FA	JA	KASO	Viso
Biologiškai suyrančios atliekos	9	46	73	127	19	6609	347	6975
Medžio žievės ir medienos atliekos	-	-	-	-	13	-	-	13
Iš viso	9	46	73	127	32	6609	347	6988

2014 m. į Marijampolės sav. ŽAKA kompostavimui atvežė 64 tonas medienos ir 1423 tonos biologiškai suyrančių atliekų.

Iš regioninio sąvartyno teritorijoje veikiančios laikinos rūšiavimo linijos atrinktos biologiškai skaidžios atliekos vežamos į Marijampolės savivaldybės teritorijoje esančią kompostavimo aikštelę, kur iš jų gaminamas techninis kompostas. Pagal MAATC specialistų pateiktus duomenis iš antrinio rūšiavimo atrinktų biologiškai skaidžių atliekų pagaminama 70 proc. techninio komposto. Šis savo ruožtu parduodamas regioninio sąvartyno operatoriui ir yra panaudojamas sąvartyno rekultivacijai. Likusi frakcija šalinama regioniniame sąvartyne. Iš MAATC pateiktų duomenų matyti (žr. 20 lentelę), kad 2012 m. Marijampolės savivaldybės ŽAKA buvo apdorota 1097 tona biologiškai skaidžių atliekų. Iš jų buvo pagaminta 127 tonos komposto ir 680 tonos techninio komposto, iš kurio Marijampolės savivaldybės – 438 tonos. 2013 m. tolimesniam naudojimui išgauta 575 tonų komposto ir 5683 tonos techninio komposto, iš kurio Marijampolės savivaldybės – 3358 tonos. 2014 m. pagaminta 1423 tonos komposto ir 4100 tonos techninio komposto, iš kurio Marijampolės savivaldybįs – 2378 tonos. Techninio komposto gamybos ciklas vyksta 3 mėn., komposto – 5-6 mėn. MAATC skaičiuoja komposto gamybos savikainą ir planuoja galimus jo pardavimus.

20 lentelė. Biologiškai skaidžių atliekų tvarkymas Marijampolės savivaldybės žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelėje 2012-2014 m. (tonos)

BSA	2012 m.	2013 m.	2014 m.
Kompostavimui	127	575	1422
Po antrinio rūšiavimo^{^[22]}	970	5683	4100
Iš viso	1097	6258	5522

Šaltinis: 2012- 2014 m. MAATC

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 366 patvirtintas Valstybinis atliekų tvarkymo 2014 – 2020 metų plane viena iš numatomų užduočių^{^[23]} yra –„Siekiant įvykdyti Lietuvos Respublikai nustatytas biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo užduotis, savivaldybėms nustatomos pereinamosios 2014-2015 metų, 2016-2017 metų, 2018-2019 metų ir 2020 metų laikotarpio komunalinių biologiškai skaidžių atliekų šalinimo sąvartyne mažinimo užduotys.

Regioniniuose ir savivaldybių atliekų tvarkymo planuose turi būti įtraukiamos ir vykdomos 18 lentelėje nustatytos komunalinių biologiškai skaidžių atliekų šalinimo sąvartynuose mažinimo užduotys“. Remiantis tuo, Marijampolės savivaldybei nustatomos sekančios „Didžiausio leistino šalinti komunalinių BSA kiekio“ užduotys:

· iki 2016 metų – 7709 tonos/metus;

· nuo 2016 metų – 6938 tonos/metus;

· nuo 2018 metų – 6167 tonos/metus;

· nuo 2020 metų – 5396 tonos/metus.

Analizuojant VSATP keliamus uždavinius BSA tvarkymui ir 2013 m. Marijampolės savivaldybėje prognozuojamą biologiškai skaidžių atliekų susidarymą ir tvarkymą matyti (žr. 21 lentelę), kad esant dabartinėms BSA susidarymo tendencijoms bei sutvarkymo pajėgumams, iki 2016 m. BSA tvarkymui keliamų užduočių reikalavimų įvykdymui Marijampolės savivaldybėje reikėtų padidinti BSA sutvarkymą 82 proc. Laikinosios rūšiavimo linijos veikimo įtakos dėka, šių įsipareigojimų įgyvendinimas pagerėja 59 proc.

21 lentelė. 2014 m. Marijampolės savivaldybėje sutvarkomų BSA ir VSATP keliamų užduočių BSA šalinimui sąvartyne palyginimas (tonos)

Biologiškai skaidžių atliekų susidarymas	12.420
Leistinas šalinti BSA kiekis užduočiai įvykdyti iki 2016 m.	7.709
Po pirminio rūšiavimo surinktos BSA	1.423
Vykdoma 2013 m. po pirminio rūšiavimo (proc.)^{^[24]}	-82%
Po pirminio ir antrinio rūšiavimo surinktos BSA	2.378
Vykdoma 2013 m. po pirminio ir antrinio rūšiavimo (proc.)	-11%

Šiuo metu yra sėkmingai įvykęs „Marijampolės regiono komunalinių atliekų mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) įrenginių projektavimas, statyba ir eksploatacija“ pirkimo konkursas. 2015 m. IV ketv. numatoma šių įrenginių eksploatacijos pradžia. Remiantis MBA įrenginio technine specifikacija, planuojama pilnai sutvarkyti į jį patenkančias biologiškai skaidžias atliekas. Įgyvendinus šį regioninį projektą bus įvykdytos Lietuvos Respublikai nustatytos ir VSATP nurodytos 2016-2020 m. BSA tvarkymo užduotys Marijampolės bei kitose Marijampolės regiono savivaldybėse. Tuo pačiu padidės MRATS (MBA įrenginio eksploatacijos) kaštai. Prognozuojama, kad iki to laiko savo darbą vykdys laikinoji komunalinių atliekų rūšiavimo linija.

2.1.3. Didžiųjų ir specifinių komunalinių atliekų surinkimas ir tvarkymas

2010 m. buvo užbaigtas projektas Nr. 2002LT/16/P/PE/011 „Marijampolės regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“, kurio metu įrengtos atliekų priėmimo aikšteles kiekvienoje savivaldybėje ir surenkamos antrinės žaliavos, buities pavojingos atliekos, priimamos didžiosios atliekos iš gyventojų bei įmonių. Šiuo metu Didžiųjų ir specifinių atliekų (toliau DS) surinkimas, remiantis MAATC tinklapyje bei vietinėje spaudoje pateikta tvarka, Marijampolės savivaldybėje vyksta per „Marijampolės didžiųjų atliekų ir antrinių žaliavų priėmimo aikštelę“ (Marijampolė, Vokiečių g. 10), „Marijampolės apskrities regioninio sąvartyno didžiųjų atliekų ir antrinių žaliavų priėmimo aikštelę“ (Panausupio k., Marijampolės sav.) bei vykdant šių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų apvažiavimo būdu, pagal MAATC tinklapyje iš anksto skelbiamus surinkimo grafikus. Marijampolės savivaldybės gyventojai ir įmonės taip pat turi galimybę pateikti tvarkyti minėtas atliekas bet kurioje Marijampolės regione esančioje didžiųjų atliekų ir antrinių žaliavų priėmimo aikštelėje. Šių aikštelių eksploataciją, pagal pasirašytą sutartį su MAATC iki 2015 m. liepos 30 d. vykdys komunalinių atliekų surinkimo operatorius.

Remiantis šiuo metu parengtu VSATP projektu, savivaldybės, taikydamos įvairius atliekų surinkimo būdus ir priemones, privalo užtikrinti, kad jų valdomose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose atskirai būtų surenkamos šios DS komunalinės atliekos:

· pavojingosios atliekos;

· elektros ir elektroninės įrangos atliekos;

· naudotos padangos;

· didelių gabaritų komunalinės atliekos (pvz., baldai ir kitos).

Marijampolės savivaldybėje DS atliekos iš fizinių ir juridinių atliekų turėtojų priimamos nemokamai arba už tam tikrą mokestį, priklausomai nuo atvežamų atliekų klasifikacijos. Minėti įkainiai paskelbti MAATC internetiniame tinklapyje. DS atliekos apvažiavimo būdu iš gyventojų yra surenkamos nemokamai, bet už kiekvieną surinktą komunalinių atliekų toną sumokama surinkimo operatoriui. Iš žemiau pateiktų duomenų matyti (žr. 22 lentelę), kad 2012 m. į Marijampolės savivaldybėje esančią DS atliekų priėmimo aikštelę buvo atvežta 40 tonų naudotų padangų, iš kurių 16 tonų surinkta apvažiavimo būdu iš gyventojų. Pagal MAATC pateiktus 2013 m. duomenis 2013 metais buvo surinkta 44 tonos naudotų padangų. Iš atliekų turėtojų surinktos naudotos padangos pagal MAATC pateiktus duomenis, atiduodamos tvarkyti įmonėms UAB „Metaloidas“, UAB „Antrinis perdirbimas“. 2014 m. busvo surinkta 73,303 tonų naudotų padangų iš kurių 44,62 tonos surinkta apvažiavimo būdu.

22 lentelė. Didžiųjų ir specifinių komunalinių atliekų susidarymas pagal frakcijas Marijampolės savivaldybėje 2012-2014 m. (tonos)

Atliekų pavadinimas	2012 m.				2013 m.
	Atvežta tvarkymui į APA		Surinkta apvažiavimo būdu		Atvežta tvarkymui į APA		Surinkta apvažiavimo būdu
	FA	JA	FA	Viso	FA	JA	FA	Viso
Antrinės žaliavos	23,9	0,05	-	24	18,3	4,4	-	22,7
Naudotos padangos	17	7	16	40	21,2	4,6	36	61,8
Didžiosios	45	1	8	54	54,8	1,2	24,1	80,1
EEĮ^{^[25]}	9	0,4	4	13	3,2	0,2	4,6	8,0
Pavojingos	143	9	-	152	112,5	18,4	-	130,9
Kitos	70	0,5	-	70	102,4	1,2	42,4	146,0
Viso	308	18	28	353	312,4	30	107,1	449,5

Atliekų pavadinimas	2014 m.
	Atvežta tvarkymui į APA		Surinkta apvažiavimo būdu
	FA	JA	FA	Viso
Antrinės žaliavos	25,3	6,4	-	31,7
Naudotos padangos	24,1	5,5	44,62	74,22
Didžiosios	84,0	4,3	21,92	110,22
EEĮ^{^[26]}	13,8	0,7	3,13	17,63
Pavojingos	69,9	55,3	-	125,2
Kitos	111,9	2,5	-	113,7
Viso	329	74,7	69,67	473,37

Šaltinis: MAATC 2012-2014 m.

Tvarkant padangas yra taikomas gamintojo atsakomybės principas, t.y. padangų gamintojai ir (ar) importuotojai privalo organizuoti padangų atliekų surinkimą iš padangų platinimo vietų, transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančių įmonių ir šių atliekų perdavimą tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui. Šiuo metu MAATC ieško galimybių pasirašyti papildančios atliekų surinkimo sistemos sutartį su šias atliekas tvarkančia įmone, kuri turėtų įgaliojimus sutartiniais pagrindais tvarkyti gamintojų ir importuojamų gaminių atliekas. Šis bendradarbiavimas padėtų išvengti papildomų kaštų, kurie sumokami komunalinių atliekų surinkimo operatoriui už naudotų padangų surinkimą apvažiavimo būdu.

Iš 22 lentelėje pateiktų duomenų matyti, kad 2012 m. Marijampolės savivaldybėje atliekų turėtojai pateikė tvarkyti 54 tonas didžiųjų atliekų, iš kurių 8 tonos (15 proc.) buvo surinkta apvažiavimo būdu. Remiantis MAATC pateiktais 2013 m. duomenimis 2013 m. Marijampolės regione buvo pateikta tvarkymui 80 tonų didžiųjų atliekų. Minėtos atliekos šiuo metu tvarkomos šalinant jas Marijampolės regioniniame sąvartyne.

2012 m. Marijampolės savivaldybėje fiziniai ir juridiniai atliekų turėtojai pateikė tvarkymui 13 tonų elektros ir elektroninės įrangos (toliau EEĮ) atliekų, 2013 m. buvo pateikta 8 tonos. Šiuo metu pagal MAATC pateiktą informaciją DAS aikštelėse ir apvažiavimo būdu surinktos EEĮ atliekos yra perduodamos tvarkyti UAB „EMP Recycling“.

LR įstatymu nustatyta tvarka elektros ir elektroninės įrangos gamintojai ir importuotojai yra atsakingi už jų tiektų vidaus rinkai EEĮ atliekų surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą bei šio tvarkymo ir organizavimo išlaidų padengimą, visuomenės švietimo ir informavimo organizavimą bei išlaidų padengimą. Dabartiniu metu tarp MAATC ir VšĮ „Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacija“ vyksta derybos dėl papildančios atliekų surinkimo sistemos sutarties pasirašymo. Tai leistų ženkliai pagerinti EEĮ atliekų surinkimą bei perdirbimą.

Remiantis MAATC pateikta informacija (žr. 22 lentelę) 2012 m. Marijampolės savivaldybėje atliekų turėtojai pateikė tvarkymui 152 tonas pavojingųjų atliekų, iš kurių 99,6 proc. sudarė atliekos turinčios asbesto. Šių atliekų aukštas rodiklis yra sąlygotas LR Vyriausybės 2008 m. balandžio 17 d. nutarimu Nr. 351 vykdomos asbesto atliekų tvarkymo programos. Asbesto turinčios atliekos perduotos tvarkyti UAB „Toksika“, likusios 0,53 tonos pavojingų atliekų – UAB „Žalvaris“. 2013 m. Marijampolės savivaldybėje susidarė 131 tona pavojingų atliekų, iš kurių 93 proc. sudarė atliekos turinčios asbesto. Jos visos buvo perduotos pavojingų atliekų tvarkymą vykdančioms įmonėms. Dabartiniu metu tarp MAATC ir UAB „Žalvaris“ vyksta derybos dėl papildančios atliekų surinkimo sistemos sutarties pasirašymo. Tai leistų papildomai pagerinti minėtų atliekų surinkimą bei tvarkymą.

2012 m. Marijampolės savivaldybėje fiziniai ir juridiniai atliekų surinkėjai pateikė tvarkyti (žr. 22 lentelė) 70 tonų kitų atliekų, kurių pagrindą sudarė mišrios statybinės ir griovimo atliekos (kodas: 17 09 04) – 67 tonos ir transporto priemonių stiklai ir plastikai (kodai: 16 01 19; 16 01 20), kurie netinkami tolimesniam perdirbimui – 3 tonos. Remiantis MAATC pateiktais 2013 m. rezultatais kitų atliekų srautas, dėl didesnio mišrių statybinės ir griovimo atliekų kiekio, pasiekė 90 tonų. Kitos atliekos tvarkant šalinamos regioniniame sąvartyne, išskyrus mišrias statybines ir griovimo atliekas, kurios perduodamos tolimesniam tvarkymui į inertinių atliekų priėmimo aikštelę.

Pagal MAATC pateiktą informaciją (žr. 22 lentelę), 2012 m. DAS aikštelėse buvo surinkta ir perduota perdirbimui 24 tonos antrinių žaliavų, kurių pagrindą sudarė stiklo ir plastikinės pakuotės atliekos. 2013 m. surinkta ir perduota perdirbimui 23 tonos antrinių žaliavų.

Apibendrinant 2012-2013 m. DAS atliekų tvarkymą (žr. 23 lentelę), matyti, kad 2012 m.. kitais būdais buvo sutvarkyta 84 proc., o 2013 m 76 proc.visų Marijampolės savivaldybės DAS aikštelėje surinktų atliekų.

23 lentelė. Didžiųjų ir specifinių atliekų tvarkymas Marijampolės savivaldybėje 2012-2013 m. (tonos)

Atliekų pavadinimas	2012 m.				2013 m.
Atliekų pavadinimas	Sutvarkyta kitais būdais	Pašalinta RS	Viso	Sutvarkyta kitais būdais (proc.)	Sutvarkyta kitais būdais	Pašalinta RS	Viso	Sutvarkyta kitais būdais (proc.)
Antrinės žaliavos	24	-	24	100%	22,7	-	22,7	100%
Naudotos padangos	40	-	40	100%	61,8	-	61,8	100%
Didžiosios	-	54	54	0%	-	80,1	80,1	0%
EEĮ^{^[27]}	13	-	13	100%	8,0	-	8,0	100%
Pavojingos	152	-	152	100%	130,9	-	130,9	100%
Kitos	67	3	70	96%	121,9	24,1	146	83%
Viso	296	57	353	84%	345.3	104,2	449,5	76%

2.1.4. Komunalinių atliekų tvarkymas

Atsižvelgiant į praėjusių metų patirtį ir šiuo metu esančius Marijampolės savivaldybės ir Marijampolės regiono atliekų tvarkymo sistemos pajėgumus ir galimybes matome (žr. 24 lentelę), kad pasitvirtinus 2013 m. komunalinių atliekų susidarymo prognozėms, 5887 tonos komunalinių atliekų bus perdirbtos ar kitaip panaudotos, o 21447 tonos – pašalintos regioniniame sąvartyne. Minėti skaičiai rodo, kad šalinamų sąvartyne atliekų kiekis sudarys 78 proc. visų Marijampolės savivaldybėje susidarančių komunalinių atliekų.

Iš jų vieną didžiausių srautų sudaro biologiškai skaidžios ir antrinės žaliavos (įskaitant pakuotę), kurios bendrame šalinamų komunalinių atliekų kiekyje sudaro 61 proc., įskaitant laikinoje rūšiavimo linijoje surenkamas AŽ ir biomasės atskyrimą techninio komposto gamybai, kas pagerina „Perdirbta ar kitaip panaudota“ rodiklį 15 proc. Šių šalinamų atliekų srautai atskleidžia didelį efektyvumo potencialą gerinant minėtų BSA ir AŽ pirminį rūšiavimą šaltinyje ir tuo pačiu mažinant MRATS komunalinių atliekų surinkimo sąnaudas.

Pasitvirtinus Marijampolės regiono 2013 m. komunalinių atliekų susidarymo prognozėms, 12.305 tonos komunalinių atliekų bus perdirbtos ar kitaip panaudotos, o 51.902 tonos – pašalintos regioniniame sąvartyne. Minėti duomenys rodo, kad šalinamų sąvartyne atliekų kiekis sudarys 81 proc. visų Marijampolės regione susidarančių komunalinių atliekų.

24 lentelė. Komunalinių atliekų tvarkymas Marijampolės savivaldybėje 2013 m. (tonos)

Komunalinių atliekų pavadinimas	Viso komunalinių atliekų (tonos)	Perdirbta ar kitaip panaudota (tonos)	Perdirbta ar kitaip panaudota (proc.)	Pašalinta sąvartyne (tonos)	Pašalinta sąvartyne (proc.)
Biologiškai skaidžios	10 652	3 323	31%	7 329	69%
Popieriaus/kartono	1 506	376	25%	1 130	75%
Biologiškai skaidžios iš viso	12 158	3 699	30%	8 459	70%
Plastikai	3 519	334,3	10%	3 185	90%
Stiklas	1 215	457,6	38%	757	62%
Metalo laužas	559	75	13%	484	87%
Didžiosios atliekos	80	-	0%	80	100%
Padangos	62	62	100%	-	0%
Elektros ir elektroninės įranga	81	16,7	21%	64,3	79%
Pavojingos atliekos	149	130,9	88%	18	12%
Kitos atliekos	9 537	1 225	13%	8 312	87,%
Iš viso	27 360	6 001	22%	21 359	78%
Iš jų antrinių žaliavų (tame tarpe pakuotės)	6 799	1 243	18%	5 556	82%
Iš jų inertinių atliekų	3 801	1 103	29%	2 698	71%

Šaltinis: 2013 m. MAATC

Savivaldybės atsakingos už Valstybiniame atliekų tvarkymo plane (VATP) nustatytų valstybinių komunalinių atliekų tvarkymo užduočių vykdymą:

· užtikrinti, kad sąvartynuose šalinamos komunalinės biologiškai skaidžios atliekos iki 2020 metų sudarytų ne daugiau kaip 35 procentus 2000 metais susidariusių komunalinių biologiškai skaidžių atliekų;

· iki 2016 metų užtikrinti, kad šalinamų komunalinių atliekų kiekis neviršytų 55 procentų savivaldybės teritorijoje susidariusių komunalinių atliekų per metus, o kitos susidariusios komunalinės atliekos turi būti perdirbtos ir kitaip panaudotos;

· iki 2020 metų užtikrinti, kad šalinamų komunalinių atliekų kiekis neviršytų 35 procentų savivaldybės teritorijoje susidariusių komunalinių atliekų per metus, o kitos susidariusios komunalinės atliekos turi būti perdirbtos ir kitaip panaudotos.

Vertinant dabartinį Marijampolės savivaldybės pasiruošimą minėtų užduočių įgyvendinimui matome, kad 2016 m. keliamiems reikalavimams įvykdyti perdirbamų ar kitaip panaudojamų komunalinių atliekų kiekį reikėtų padidinti 23 proc., o iki 2020 m. – 43 proc. Šiuo metu yra sėkmingai įvykęs „Marijampolės regiono komunalinių atliekų mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) įrenginių projektavimas, statyba ir eksploatacija“ pirkimo konkursas ir nuo 2015 m. 4-jo ketvirčio numatoma šių įrenginių eksploatacijos pradžia. Planuojama, kad minėto projekto sėkmingas įgyvendinimas užtikrins savalaikį aukščiau paminėtų užduočių įvykdymą.

2.1.5 Komunalinių atliekų šalinimo įrenginiai ir jų pajėgumai

Marijampolės regiono savivaldybėms pasirašius bendradarbiavimo sutartį ir įgyvendinus projektą „Marijampolės regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“, projekto Nr. 2002LT/16/P/PE/01, Marijampolės regione įrengtas naujas Marijampolės regiono komunalinių atliekų sąvartynas (I ir II sekcijos), atitinkantis Europos Komisijos atliekų tvarkymo direktyvų ir Lietuvos Respublikos teisės ir norminių aktų reikalavimus. Projekto vertė – 44.917.475 Lt (13 mln. eurų) be PVM, iš kurių 3.593.398 Lt (1,04 mln. eurų) – MAATC lėšos. Marijampolės regioninis sąvartynas yra Marijampolės savivaldybės teritorijos rytinėje dalyje, 10 km į rytus nuo Marijampolės miesto centro ir 3,5 km į pietvakarius nuo Igliškėlių gyvenvietės, netoli Panausupio kaimo, šalia esamo Marijampolės miesto sąvartyno. Vidutiniškai jame per metus buvo numatyta pašalinti apie 38 tūkst. t., per sąvartyno 20 metų eksploatacijos laikotarpį – 750 tūkst. tonų atliekų. 1-2 celių projektinis pajėgumas 375 tūkst. tonų. Sąvartyno eksploatavimas suskirstytas etapais. Pradžioje atliekos pilamos pradedant nuo naujojo sąvartyno dalies (1 sekcijos), vėliau (2 sekcija) ir po to tęsiamas 3 ir 4 sekcijose. Regioninį sąvartyną pagal pasirašytą sutartį iki 2015 m. vasario mėn. eksploatuoja UAB „Ekoaplinka“, nuo 2015 m. balandžio mėn. sąvartyną eksploatauoja MAATC. Marijampolės regioniniame nepavojingų atliekų sąvartyne šalinamos Marijampolės regione susidarančios nepavojingos komunalinės atliekos ir nepavojingos gamybinės atliekos iš įmonių, kurių perdirbti nėra techninių galimybių bei pajėgumų. Pagal MAATC pateiktą informaciją, iš viso sąvartyne nuo 2009.03.02 iki 2014.01.01 (su uždarytais sąvartynais) sutvarkyta 302 116 tonų atliekų.

Atvežtos statybos ir griovimo atliekos kaupiamos prie sąvartyno esančioje Inertinių atliekų aikštelėje. Šalia esančioje didžiųjų atliekų aikštelėje surenkamos didžiosios buitinės atliekos: panaudoti buitiniai prietaisai, mediena, pakuotės atliekos, stiklas, metalai, naudotos padangos. Į inertinių atliekų aikštelę tolesniam naudojimui 2013 m. buvo pristatyta 594 tonos inertinių atliekų.

2014 m. pabaigoje baigtos statyti dvi papildomos sąvartyno celės, darbai vykdyti pagal „Marijampolės regioninis sąvartynas Panausupio k., Marijampolės sav. 3 ir 4 sąvartyno sekcijos statybos“ sutartį. Statybos kaina – 4,5 mln. Lt (1,3 mln. eurų) be PVM. Projekto finansavimas 100 proc. bus vykdomas iš MAATC lėšų.

2012 m. gegužės 31 d. įgyvendinus projektą „Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Šakių rajono ir Vilkaviškio rajono savivaldybių sąvartynų uždarymo projektavimo ir statybos darbai“, projekto kodas Nr. VP3-3.2-AM-01-V-01-004 Marijampolės regione buvo uždaryti 6 sąvartynai. Projekto vertė – 32.221.000 Lt (9,33 eurų) be PVM.

2013 m. birželio 21 d. įgyvendinus projektą „Marijampolės apskrities senų sąvartynų uždarymas, kompostavimo aikštelių įrengimas“, projekto kodas Nr. VP3-3.2-AM-01-V-01-009; Marijampolės regione uždaryti 12 nelegalių mažųjų sąvartynų (1 Kalvarijos sav., 1 Šakių raj.sav., 3 Vilkaviškio raj.sav., 1 Kazlų Rūdos sav. ir 6 Marijampolės sav.). Projekto vertė – 25.547.642 Lt (7,4 mln. eurų) be PVM, iš kurių 1.500.778 Lt (0,43 mln. eurų) – UAB Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras lėšos. 2013 m. MAATC senų sąvartynų aplinkos monitoringui ir priežiūrai išleido 51.915 Lt (15.036 eurų).

Įvertinus tai, kad kaupimai sąvartyno uždarymui bei priežiūrai po uždarymo pagal LR galiojančius įstatymus apmokestinami pelno mokesčiu bei padidina paslaugų kainą atliekų turėtojams, šiuo metu jie nėra daromi. Minėtus darbus ateityje numatoma finansuoti skolintomis lėšomis.

2.1.6 Mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiai ir jų pajėgumai

Remiantis 2007-2013 m.“Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 3 prioriteto „Aplinka ir darnus vystymasis“ priemonės Nr. VP-3-3.2-AM-01 „Atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“ nuostatomis, nuo 2013m. MAATC įgyvendina MBA įrenginių stsybos darbus pagal pasirašytą sutartį „Marijampolės regiono komunalinių atliekų mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) įrenginių projektavimas, statyba ir eksploatacija“. Įgyvendinus minėtą projektą:

· Marijampolės regione surenkamų mišrių komunalinių atliekų srautas bus apdorojamas mechaninio apdorojimo (MA) įrenginiuose, iš jo maksimaliai atskiriant biologiškai skaidžių atliekų (BSA) frakciją, metalų, stiklo, įvairių rūšių plastiko, popieriaus ir kartono atliekas ir pakuotę bei kietojo atgautojo kuro (vad. KAK) frakciją;

· Atskirta BSA frakcija bus stabilizuojama intensyvaus aerobinio apdorojimo įrenginiuose, gaminant stabilatą (biologiškai apdorotą frakciją) ir papildomai atskiriant KAK frakciją.

Pagrindiniai numatomi vykdyti procesai:

· Atliekų priėmimas (įskaitant svėrimą);

· Stambiųjų atliekų prevencinis atskyrimas iškrovimo/perkrovimo metu, jų tolimesnis tvarkymas;

· Mechaninis rūšiavimas (BSA frakcijos atskyrimas, juodųjų metalų atskyrimas);

· Rankinis rūšiavimas (stiklo, spalvotųjų metalų, įvairių rūšių plastiko, popieriaus ir kartono, KAK frakcijos atskyrimas);

· Atskirtų antrinių žaliavų, didžiųjų ir pavojingų atliekų bei KAK frakcijų laikinas saugojimas;

· Aerobinis biologiškai skaidžių atliekų apdorojimas intensyvaus uždaro kompostavimo įrenginiuose;

· Suskaidytos BSA masės stabilizavimas, gravitacinis sausinimas, lengvos degios frakcijos atskyrimas.

Mechaninio apdorojimo įrenginiuose bus sudarytos galimybės apdoroti ne mažiau kaip 65000 t/m. mišrių komunalinių atliekų. Biologinio apdorojimo įrenginių pajėgumai turi būti pakankami apdoroti ne mažiau kaip 16 000 t/m. mechaninio apdorojimo įrenginiuose atskirtos BSA frakcijos. Pagal tiekėjo pateiktą pasiūlymą, dirbant pilnu pajėgumu ir apdorojant 65 tūkst. tonų komunalinių atliekų, proceso liekanos (šalinimui sąvartyne) sudarytų 17,58 proc., t.y. 11.430 tonų. Pagal pateiktą pasiūlymą vienos tonos mišrių komunalinių atliekų apdorojimo kaina – 69 Lt (20 eurų) be PVM. Bendra projekto vertė – 33 mln. Lt (9,56 mln. eurų), iš kurių 15 proc. MAATC lėšos.

2.2. Atliekų, kurioms taikomas gamintojo atsakomybės principas, tvarkymas ir bendradarbiavimas su komunalinių atliekų tvarkymo sistema

Gamintojo atsakomybės principas taikomas tvarkant šiuos atliekų srautus:

1. pakuočių;

2. apmokestinamųjų gaminių (padangos, akumuliatoriai, baterijos, vidaus degimo variklių degalų, tepalų,įsiurbimo oro filtrai, automobilių hidrauliniai (tepaliniai) amortizatoriai);

3. elektros ir elektroninės įrangos;

4. eksploatuoti netinkamų transporto priemonių;

5. alyvų.^{^[28]}

Šių atliekų, esančių komunalinių atliekų sraute, surinkimą turi organizuoti savivaldybės dalyvaujant gamintojams ir importuotojams. Komunalinių atliekų sraute esančių gaminių ir pakuočių atliekų turėtojai – fiziniai asmenys turi naudotis savivaldybių organizuojamomis šių atliekų tvarkymo (surinkimo, rūšiavimo ir kita) sistemomis. Gamintojai ir importuotojai, įgyvendindami gamintojo atsakomybės principą, turi naudotis savivaldybių organizuojamomis komunalinių atliekų tvarkymo sistemomis (pvz., didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės, atliekų rūšiavimo konteineriai, kitos priemonės) ir, siekdami įgyvendinti nustatytas užduotis ir organizuoti visų susidariusių gaminių ir pakuočių atliekų sutvarkymą, gali taikyti papildomas priemones (pvz., organizuoti elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimą platinimo vietose).^{^[29]}

Atliekų tvarkymo įstatymas įpareigoja savivaldybes (arba jų įsteigtus juridinius asmenis, kuriems pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą) su gamintojais ir importuotojais sudaryti gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo sutartis.

2013 m. MAATC pasirašė pakuočių atliekų tvarkymo sutartis su gamintojų ir importuotojų organizacijomis VŠĮ „Žaliasis taškas“ ir „Pakuočių tvarkymo organizacija“. Sutartyse šalys įsipareigoja bendradarbiauti:

• eksploatuojant komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo sistemą,

• šviečiant ir informuojant visuomenę pakuočių atliekų tvarkymo klausimais sąlygas,

• nustatant komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų surinkimo sistemos infrastruktūros plėtros finansavimo tvarką,

• komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų surinkėjų parinkimo tvarką.

Veiklos organizavimas

Diegiamoje pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo sistemoje atskirai nuo kitų komunalinių atliekų bus surenkamos, išvežamos, paruošiamos naudoti ir perduodamos atliekų naudotojams (perdirbti ar panaudoti energijai gauti) šios komunalinės atliekos:

a) stiklinių pakuočių atliekos;

b) popierinių ir kartoninių pakuočių atliekos;

c) plastikinių pakuočių atliekos;

d) PET (polietileno tereftalato) pakuočių atliekos;

e) metalinių pakuočių atliekos;

f) kombinuotų (popierinių) pakuočių atliekos;

g) kombinuotų (kitų) pakuočių atliekos;

h) medinių pakuočių atliekos;

i) kitos pakuočių atliekos;

j) kartu su aukščiau nurodytomis atliekomis surenkamos tinkamos perdirbti antrinės žaliavos, nurodomos pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo ir paslaugų teikimo sutartyje(-se)

Sutartyse taip pat numatytas visuomenės informavimas ir švietimas pakuočių atliekų tvarkymo klausimais pagal Organizacijoms teisės aktuose keliamus reikalavimus. Tam tikslui kiekvieniems kalendoriniams metams rengiamos programos, kuriose nurodomos visuomenės švietimo ir informavimo priemonės, kurias ruošiamasi įgyvendinti bendromis MAATC ir Organizacijų pastangomis ir (ar) finansavimu, šių priemonių apimtys, įgyvendinimo bei finansavimo tvarka. Organizacijos įsipareigoja privačių namų valdų gyventojams ir juridiniams asmenims parengti atmintines apie jiems pateiktų rūšiavimo priemonių naudą, naudojimosi tvarką, išvežimo grafikus, Organizacijos internetinėje svetainėje skelbti informaciją apie pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo sistemą, naudojimosi ja tvarką ir naudą, pasiektus rezultatus ir sprendžiamas problemas, parengti metinius pranešimus apie Pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo sistemos komunalinių atliekų tvarkymo regione rezultatus ir pristatyti juos Organizacijos ar MAATC organizuojamuose viešuose renginiuose.

Finansavimas

Išlaidos, susijusios su pakuočių atliekų surinkimu, vežimu, paruošimu naudoti/perdirbti, kiek šių išlaidų nepadengia pajamos už parduotas antrines žaliavas, taip pat pakuočių atliekų surinkimo priemonių įsigijimo ir pastatymo išlaidos bei kitos, su šia veikla susijusios išlaidos kompensuojamos Organizacijos narių kooperuotomis lėšomis pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo ir paslaugų teikimo sutartyje(-se), nustatytomis sąlygomis, proporcingai Organizacijos narių užimamai rinkos daliai, kuri apskaičiuojama ir skelbiama teisės aktų nustatyta tvarka.

Organizacija finansuoja visuomenės švietimo ir informavimo priemonių, kurių apimtys ir įgyvendinimo tvarka nurodoma programoje, įgyvendinimą Marijampolės regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje.

Iki šiol nebuvo sudaryta sutarčių su Organizacijomis dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo, tačiau šios atliekos surenkamos ir tvarkomos pagal MAATC sudarytą sutartį su UAB “Žalvaris”, diegiant papildančią atliekų tvarkymo sistemą. Šios sutarties pagrindu be elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkomos ir kitos gamintojo atsakomybės atliekos - apmokestinamųjų gaminių (padangos, akumuliatoriai, baterijos, vidaus degimo variklių degalai, tepalai, įsiurbimo oro filtrai, automobilių hidrauliniai (tepaliniai) amortizatoriai), alyvų atliekos. Atliekos surenkamos apvažiavimo būdu UAB “Žalvaris” priemonėmis ir surenkama iš MAATC didžiųjų ir specifinių atliekų priėmimo aikštelių. MAATC nepatiria šių atliekų surinkimo sąnaudų- surinkimas vykdomas surinkėjo sąskaita.

2013 m. yra pasirašytos sutartys su gamintojų ir importuotojų organizacijomis - Viešąja įstaiga „Žaliasis taškas“, Viešąja įstaiga „Pakuočių tvarkymo organizacija“, dėl Komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo - VŠĮ „Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacija“ ir Asociacija EEPA dėl elektros ir elektroninės įrangos bei baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo. Šios atliekos būtų surenkamos ir tvarkomos Organizacijų sąskaita.

Analogiškos sutartys su gamintojų ir importuotojų organizacijomis turėtų būti pasirašytos ir dėl padangų surinkimo, kadangi joms taip pat taikomas gamintojo atsakomybės principas. Kadangi šių atliekų susidarymo kiekis gana didelis, Organizacijų sąskaita tvarkomos atliekos ženkliai sumažintų MAATC kaštus.

2.3. Marijampolės regiono atliekų turėtojų apklausos duomenų tyrimas

Siekiant giliau pažvelgti į situaciją Marijampolės regione buvo surengta atliekų turėtojų apklausa. Jos metu regiono gyventojų buvo paprašyta atsakyti į klausimus, susijusius su atliekų rūšiavimu, kliūtimis su kuriomis susiduriama bandant tinkamai pašalinti atliekas bei informacijos apie atliekų tvarkymą prieinamumą. Gauti apklausos rezultatai padėjo geriau suprasti regiono žmonėms aktualias problemas bei požiūrį į atliekų tvarkymą.

Apklausos duomenimis, didelė dalis savo atsakymus pateikusių žmonių, kurie nerūšiuoja atliekų, nurodė, kad jų atliekų nerūšiavimo priežastis yra tam tinkamų sąlygų nebuvimas. Žemiau pateiktame paveikslėlyje (4 pav.) pavaizduotos pagrindinės antrinių žaliavų ir bioskaidžių atliekų frakcijos, kurias apklausoje sudalyvavę žmonės nurodė, kaip neturintys sąlygų šalinti rūšiuojant.

4 pav. Apklausos duomenys

Apklausoje dalyvavę žmonės paminėjo, kad tinkamų sąlygų nebuvimas tinkamai šalinti atliekas yra sietinas su nepakankamu atliekų konteinerių kiekiu arba per dideliu atstumu iki artimiausios konteinerių buvimo vietos. Dalyvavusieji apklausoje taip pat paminėjo, jog esamų konteinerių būklė yra prasta, jų aikštelės netvarkingos. Taip pat įvardintas konteinerių skirtų kitoms frakcijoms (žaliosioms atliekoms, rūbams, batams, tekstilei, cheminėms medžiagoms) trūkumas.

Kita vertus, atėmus žmones, atsakiusius, jog jų gyvenamojoje vietoje nėra sąlygų rūšiuoti atliekas, didžioji dauguma likusiųjų atsakė, kad atliekas rūšiuoja. Žemiau pateiktame paveikslėlyje (5 pav.) galima matyti, kad net 92% apklausoje dalyvavusiųjų žmonių, turinčių sąlygas rūšiuoti popierių ir kartoną, juos rūšiuoja. Taip pat labai didelė dalis (virš 85 %) atsakiusiųjų teigė rūšiuojantys plastiką, metalą ir stiklą. Beveik visi apklausoje dalyvavę asmenys teigė žinantys netinkamai šalinamų atliekų žalą gamtai ir visuomenei.

5 pav. Apklausos duomenys

Toks aukštas procentas tikinančiųjų, jog rūšiuoja antrines žaliavas, yra ganėtinai toli nutolęs nuo realių duomenų, pasak kurių tik mažiau nei 11% antrinių žaliavų fizinių asmenų atliekų sraute yra surenkama išrūšiuotos šaltinyje. Interpretuojant situaciją galima teigti, kad apklausoje sudalyvavo žmonės, kuriuos lengviau pasiekia visuomenės informavimo priemonės, tiek apie pačią apklausą, tiek apie rūšiavimo svarbą, tad jų atliekų šalinimo įpročiai yra pažangesni nuo bendrojo atliekų srauto statistikos. Galima daryti prielaidą, kad regiono gyventojams suteikus tinkamas sąlygas rūšiuoti atliekas ir tinkamai investavus į gyventojų informavimo priemones galima būtų ženkliai padidinti šaltinyje išrūšiuojamų atliekų dalį.

Žemiau taip pat pateiktas paveikslėlis (6 pav.), kuriame atsispindi likusiųjų frakcijų rūšiavimo procentas, tiriant tų regiono gyventojų atsakymus, kurie turi galimybę rūšiuoti atliekas. Kaip atsispindi paveikslėlyje, didžioji dalis apklaustųjų, turinčiųjų sąlygas, atliekas rūšiuoja.

6 pav. Galimybę rūšiuoti atliekas turinčių žmonių rūšiuojančiųjų ir nerūšiuojančiųjų dalys. Apklausos duomenys

Toliau nagrinėjant apklausos rezultatus, didelė gyventojų dalis nurodė, kad savarankiškai kompostuoja biologiškai skaidžias atliekas. Daugiau nei pusė žmonių, kurie nurodė jog rūšiuoja biologiškai skaidžias atliekas, teigė jog jas kompostuoja (7 pav.). Vėlgi gana akivaizdu, jog yra stiprus pagrindas daryti prielaidą, kad geriau informuotoji ir sąlygas tam turinti visuomenės dalis renkasi tinkamą atliekų šalinimo būdą šalinant ir šią atliekų frakciją, tad būtų tikslinga atkreipti dėmesį, kad daugiau regiono gyventojų būtų tinkamai informuoti bei turėtų tinkamas sąlygas atliekų šalinimui.

7 pav. Biologiškai skaidžias atliekas kompostuojančiųjų skaičius. Apklausos duomenys.

Galiausiai, apklausoje sudalyvavę regiono gyventojai išreiškė nuomonę, jog norėtų turėti galimybę už atliekų tvarkymo paslaugas atsiskaityti internetu, tiesioginio debeto būdu. Pasitaikė nuomonių, kad rūšiuojantiems ir nerūšiuojantiems atliekas reikėtų taikyti skirtingus tarifus, taip pozityviai skatinant rūšiuojančius.

8 pav. Apklausos duomenys.

3. Bendras Marijampolės regiono ir savivaldybės atliekų tvarkymo būklės įvertinimas

Bendras įvertinimas daromas atsižvelgiant į Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane nustatytų užduočių vykdymą.

25 lentelė. VSATP nustatytos komunalinių atliekų tvarkymo užduotys ir jų vykdymas 2013 m. pabaigai :

VSATP punktas	VSATP komunalinių atliekų tvarkymo užduotys	Būklė
84.2	Ne vėliau kaip nuo 2009 metų vidurio nepavojingas atliekas šalinti tik Europos Sąjungos reikalavimus atitinkančiuose regioniniuose nepavojingų atliekų sąvartynuose;	Įvykdyta
84.3.	Iki 2011 metų pabaigos uždaryti visus aplinkos apsaugos ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimų neatitinkančius sąvartynus;	Įvykdyta
84.4.	Iki 2013 metų Lietuvoje sukurti reikiamus komunalinių nuotekų dumblo tvarkymo pajėgumus;	Įvykdyta
	Atliekų tvarkymo paslaugos prieinamumas ir kokybė	Įvykdyta, tačiau yra netolygumai didesnėse ir mažesnėse gyvenamosiose vietovėse
98.1, 84.1	Iki 2009 metų užtikrinti, kad ji būtų visuotinė, geros kokybės, prieinama (įperkama) ir atitiktų aplinkos apsaugos, techninius-ekonominius ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimus.(Visuotinumo principas laikomas užtikrintu, kai viešoji komunalinių atliekų tvarkymo paslauga teikiama ne mažiau kaip 95 procentams savivaldybės teritorijos asmenų, kuriems toje teritorijoje nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto objektai (išskyrus žemės sklypus be pastatų) ar kurie kitu pagrindu teisėtai valdo ar naudoja šiuos objektus)
98.2.	Antrinių žaliavų (popieriaus ir kartono, stiklo, plastiko, metalo) rūšiavimas
98.2.1.1	Įrengti didžiųjų miestų savivaldybių (Marijampolės) gyvenamuosiuose daugiabučių namų rajonuose ne mažiau kaip po vieną antrinių žaliavų surinkimo konteinerių aikštelę 600 gyventojų šalia mišrių komunalinių atliekų konteinerių ar kitose gyventojams patogiose, estetiškai įrengtose ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimus atitinkančiose vietose;	Įvykdyta
98.2.1.2.	Kitų savivaldybių gyvenamuosiuose daugiabučių namų rajonuose įrengti ne mažiau kaip po vieną antrinių žaliavų surinkimo konteinerių aikštelę 800 gyventojų šalia mišrių komunalinių atliekų konteinerių ar kitose gyventojams patogiose, estetiškai įrengtose ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimus atitinkančiose vietose	Įvykdyta
98.2.1.3.	Savivaldybių gyvenamuosiuose individualių namų kvartaluose ir miesteliuose, sodų ir garažų savininkų bendrijų teritorijose įrengti ne mažiau kaip po vieną antrinių žaliavų surinkimo konteinerių aikštelę prie pagrindinio išvažiavimo iš tokio kvartalo ar bendrijos teritorijos arba įvažiavimo į juos, šalia mišrių komunalinių atliekų konteinerių ar kitose gyventojams (bendrijų nariams) patogiose, estetiškai įrengtose ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimus atitinkančiose vietose	Įvykdyta
98.2.1.4.	Atskirai rinkti antrines žaliavas (esančias komunalinėse atliekose) iš įmonių, įstaigų ir organizacijų į specialius konteinerius ir (arba) naudojant kitas surinkimo priemones;	Įvykdyta
98.2.2. 98.2.3.	Pastatyti specialius konteinerius, skirtus antrinėms žaliavoms surinkti viešosiose vietose, kuriose dėl dažno gyventojų lankymosi ir aptarnavimo specifikos susidaro daug antrinių žaliavų, taip pat laikinuosius specialius konteinerius viešųjų renginių metu.	Įvykdyta
998.3	Iki 2009 metų užtikrinti, kad būtų įrengta ne mažiau kaip viena didelių gabaritų atliekų (baldų, statybos ir griovimo, elektros ir elektroninės įrangos atliekų, naudotų padangų, pavojingų buitinių atliekų, antrinių žaliavų, biologiškai skaidžių atliekų) surinkimo aikštelė 50000 gyventojų, tačiau ne mažiau kaip viena tokia aikštelė savivaldybės teritorijoje, taip pat šios atliekos surenkamos ir kitokiais būdais (pvz., apvažiuojant turėtojus). Atsižvelgdamos į savivaldybių teritorijų specifiką ir faktinį minėtų aikštelių įrengimo poreikį, savivaldybės gali taikyti griežtesnius didelių gabaritų atliekų aikštelių įrengimo reikalavimus. Didžiųjų miestų savivaldybių (Marijampolės) gyventojams atstumas iki tokių aikštelių turėtų būti ne daugiau kaip 5 kilometrai, o kitų savivaldybių gyventojams – ne daugiau kaip 10 kilometrų	Įvykdyta
998.4, 84.5	Iki 2013 metų užtikrinti, kad šalinamų komunalinių atliekų kiekis neviršytų 50 procentų susidariusių savivaldybės teritorijoje komunalinių atliekų per metus. Kitos susidariusios komunalinės atliekos turi būti perdirbtos ar kitaip panaudotos.	Neįvykdyta
998.5, 84.6	Ne vėliau kaip nuo 2013 metų užtikrinti, kad sąvartynuose būtų šalinamos apdorotos, t. y. išrūšiavus likusios, netinkamos perdirbti ar kitaip naudoti, atliekos.	Neįvykdyta
1	Komunalinių biologiškai skaidžių atliekų tvarkymas
1 1101,1102	Biologiškai skaidžių atliekų tvarkymas turi užtikrinti, kad sąvartynuose šalinamos komunalinės biologiškai skaidžios atliekos sudarytų: iki 2010 metų – ne daugiau kaip 75 procentus 2000 metų biologiškai skaidžių komunalinių atliekų; iki 2013 metų – ne daugiau kaip 50 procentų 2000 metų biologiškai skaidžių komunalinių atliekų.	Neįvykdyta dėl techninių kliūčių, nepriklausiusių nuo regiono savivaldybės ir regioninės sistemos administratoriaus.
1104.1.	„Žaliosios atliekos“, t. y. sodų, parkų ir želdynų tvarkymo biologinės atliekos, būtų atskirai surenkamos ir apdorojamos kompostavimo įrenginiuose. Turi būti skatinamas ir individualus „žaliųjų atliekų“ kompostavimas	Vykdoma, tęstinė veikla. Pradėta eksploatuoti žaliųjų atliekų tvarkymo sistema, įrengta viena žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelė savivaldybėje.
1104.2.	Iki 2010 metų būtų įdiegtas mechaninis biologinis apdorojimas arba atskiras komunalinių biologiškai skaidžių atliekų surinkimas ir šių atliekų apdorojimas;	Dalinai įvykdyta 2013 m- įrengta viena žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelė savivaldybėje, vyksta MBA pirkimo procedūros
1104.3.	Atskirai surinktos komunalinės biologiškai skaidžios atliekos būtų kompostuojamos, o gautas kompostas naudojamas įvairioms reikmėms;	Dalinai įvykdyta, vykdoma veikla.
1104.4.	Biodujos būtų išgaunamos komunalinių biologiškai skaidžių atliekų anaerobinio pūdymo įrenginiuose ir toliau naudojamos;	Neaktualu
1104.5.	Biologinės atliekos iš viešbučių, motelių, restoranų, viešojo maitinimo įstaigų (švietimo įstaigų ir kt.) būtų surenkamos atskirai ir perdirbamos (pvz., kompostuojant) ar kitaip naudojamos (pvz., biodujų gamybai) aplinkai ir visuomenės sveikatai saugiu būdu, laikantis atliekų hierarchijos.	Neįvykdyta,vykdoma
1106.2.	Savivaldybės turi informuoti visuomenę apie savivaldybės teritorijoje numatomą komunalinių biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo būdą, taip pat skatinti individualų šių atliekų kompostavimą susidarymo vietoje; Iki 2010 metų, atsižvelgdamos į regionų bendradarbiavimo galimybes, privalo užtikrinti, kad kiekviename atliekų tvarkymo regione būtų sudarytos sąlygos apdoroti (kompostuoti ir (ar) anaerobiškai pūdyti) komunalines biologiškai skaidžias atliekas.	Vykdoma, tęstinė veikla. Dalinai įvykdyta -įrengta viena žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelė savivaldybėje ir keletas konteinerių individualių namų valdose
1108.	Komunalinių atliekų naudojimas energijai gauti Išrūšiavus likusios, netinkamos perdirbti ir turinčios energetinę vertę komunalinės atliekos, kurių energetinio naudingumo koeficientas, apskaičiuotas pagal energetinio naudingumo formulę, lygus arba didesnis negu 0,65, turi būti naudojamos energijai gauti.	Bus vykdoma ateityje
97,113,141, 142	Gamintojų ir importuotojų dalyvavimas savivaldybių organizuojamomis komunalinių atliekų tvarkymo sistemomis, įgyvendinant gamintojo atsakomybės principą.	Vykdoma nuo 2013 m.

V. Komunalinių atliekų srautų susidarymo ir tvarkymo ateityje vertinimas

Naudojantis penktosios struktūrinių fondų programos metu devynių Europos valstybių mokslininkų bendrai sukurtos programinės įrangos “Atliekų Tvarkymo Planavimo Sistema” (ATPS, angl. “Waste Management Planning System - WAMPS”) skirtos regioninių komunalinių atliekų susidarymo Europos miestuose prognozavimui bei realistiniame scenarijuje (detalizuotas aprašymas pateikiamas žemiau, VII skyriuje) išvardintomis priemonėmis, tyrimo metu buvo nustatytas 2020 metais galimas komunalinių atliekų srautas Marijampolės regione. Tyrimo metu buvo atsižvelgta į demografinius bei ekonominius regiono rodiklius, tokius kaip BVP pagal paritetinę perkamąją galią, vidutinė tikėtina gyventojų gyvenimo trukmė, mirtingumas, populiacijos sudėtis pagal amžių bei ekstrapoliacijos metodu gauti galutiniai prognozuotini rezultatai. Pamažu gerėjant ekonominei padėčiai, numatomas didėjantis gyventojų vartojimas. Atlikti skaičiavimai rodo, jog atliekų kiekis, tenkantis vienam Marijampolės regiono gyventojui, išaugs nuo 287 kg per metus iki 308 kg per metus (žr. 9 pav.).

9 pav. KA susidarymas per metus, tenkantis vienam gyventojui Marijampolės regione, ATPS (angl. WAMPS) duomenys.

Atlikus bendrą atliekų prognozę, darėme išsamesnius atliekų sudėties ir kiekio vertinimus. Sėkmingai įgyvendinus realistiniame scenarijuje numatytas priemones ir įvykdžius užsibrėžtus tikslus susijusius su pagerėjusiu komunalinių atliekų rūšiavimu pirminiame šaltinyje, 2020 m. prognozuojamas 6,5 karto didesnis, palyginus su 2013 m., fizinių asmenų komunalinių atliekų atskiras surinkimas ir juridinių asmenų, savo veiklą vykdančių Marijampolės regione - 2 kartus. Planuojama, jog 2020 m. bendras atskiras komunalinių atliekų surinkimas sieks 35.572 tonų, t.y. 55 proc. nuo viso susidarančio komunalinių atliekų srauto

10 pav. KA susidarymas, tenkantis vienam gyventojui Marijampolės savivaldybėje, ATPS (angl. WAMPS) duomenys.

Pritaikius aukščiau minėtąjį ATPS modelį Marijampolės savivaldybei ir į skaičiavimus įtraukus būtent tos savivaldybės prognozuojamą gyventojų skaičių, pragyvenimo lygį (BVP PPG), demografinę sudėtį, tikėtiną gyvenimo trukmę, kūdikių mirtingumą ir kitus objektyvius duomenis, gauta, kad Marijampolės savivaldybėje KA susidarymas vienam asmeniui per metus 2014-2020m. laikotarpiu išaugs nuo 288 kg iki 310 kg arba 7.6 proc. (10 pav.)

Nors bendras gyventojų skaičius regione mažės, vadovaujantis 2014-2020 m. teigiamomis Lietuvos ekonominių rodiklių projekcijomis bei tuo laikotarpiu šalies ūkiui numatoma ženklia ES struktūrinių fondų parama bei didėjančių užsienio ir vietinių investicijų prognozėmis, daroma prielaida, kad juridinių asmenų generuojamas komunalinių atliekų srautas Marijampolės savivaldybėje nemažės. Vertinant komunalinių atliekų sudėtį buvo daroma prielaida, kad šių atliekų sudėtis planavimo laikotarpiu nesikeis.

4-ajame priede pateikti skaičiai rodo, kad sėkmingai įgyvendinus numatytas priemones ir įvykdžius užsibrėžtus tikslus susijusius su pagerėjusiu komunalinių atliekų rūšiavimu pirminiame šaltinyje, lyginant su 2013 m. duomenimis, 2020 m. prognozuojama:

· 5,4 karto didesnis fizinių asmenų KA atskiras surinkimas;

· 2 kartus didesnis juridinių asmenų, savo veiklą vykdančių Marijampolės savivaldybėje KA atskiras surinkimas;

· 3,1 karto didesnis bendras KA atskiras surinkimas;

· bendras atskiras KA surinkimas sieks 15.223 tonas, t.y. 56 proc. nuo viso susidarančio komunalinių atliekų srauto.

VI. Atliekų tvarkymo tikslai, uždaviniai ir užduotys

Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane numatyti tokie strateginiai tikslai ir uždaviniai:

1. Atliekos turi būti tvarkomos taip, kad nekeltų pavojaus visuomenės sveikatai ir aplinkai bei būtų

racionaliai naudojami atliekų medžiaginiai ir energetiniai ištekliai.

2. Ilgalaikiai atliekų tvarkymo strateginiai tikslai:

2.1. atliekas tvarkyti pagal atliekų tvarkymo prioritetų eiliškumą;

2.2. iki 2030 metų nutraukti biologiškai skaidžių atliekų ir energetinę vertę turinčių atliekų šalinimą

sąvartynuose.

3. Atliekų tvarkymo strateginiai tikslai iki 2020 metų:

3.1. siekti, kad atliekų susidarymas augtų lėčiau nei ekonomika;

3.2. perdirbti ir kitaip panaudoti:

3.2.1. iki 2016 metų ne mažiau kaip 45 proc. komunalinių atliekų (vertinant pagal atliekų kiekį);

3.2.2. iki 2020 metų ne mažiau kaip 65 proc. komunalinių atliekų (vertinant pagal atliekų kiekį);

3.3. iki 2016 metu užtikrinti viešosios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos visuotinumą,

kokybę ir prieinamumą;

3.4. iki 2016 metų sukurti reikiamus mišrių komunalinių atliekų ir jose esančių biologiškai skaidžių

atliekų apdorojimo pajėgumus;

3.5. iki 2020 metų mažiausiai 50 proc. (vertinant pagal atliekų kiekį) komunalinių atliekų sraute

esančių popieriaus ir kartono, metalų, plastikų ir stiklo atliekų paruošti naudoti pakartotinai ir perdirbti;

3.6. išlaikyti 2011 metais pasiektą gamybos ir kitos ūkinės veiklos atliekų perdirbimo ir kitokio

naudojimo lygį – perdirbti ir kitaip panaudoti ne mažiau kaip 90 proc. gamybos ir kitos ūkinės veiklos

atliekų (vertinant pagal atlieku kiekį, išskyrus fosfogipso atliekas);

3.7. iki 2020 metų ne mažiau kaip 70 proc. (vertinant pagal atliekų kiekį) nepavojingųjų statybos ir

griovimo atliekų, išskyrus atliekų sąrašo 17 05 04 kategorijoje (gruntas ir akmenys, nenurodyti 17 05 03

kategorijoje) nurodytas natūraliai susidarančias medžiagas, paruošti naudoti pakartotinai, perdirbti ir kitaip

panaudoti, įskaitant užpildymo veiklos rūšis, naudojant atliekas vietoj kitų medžiagų.

4. Numatomi šie atliekų tvarkymo 2014–2020 metų tikslai:

4.1. skatinti atliekų prevenciją ir paruošimo naudoti pakartotinai veiklą;

4.2. sumažinti sąvartynuose šalinamų atliekų kiekį, plėtojant racionalų atliekų medžiaginių ir

energetinių išteklių naudojimą;

4.3. užtikrinti visuomenės sveikatai ir aplinkai saugų visų atliekų srautų tvarkymą, tobulinti esamas

atliekų tvarkymo sistemas;

4.4. sukurti vieningą gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos sistemą;

4.5. efektyvinti atliekų tvarkymo reikalavimų įgyvendinimo ir atliekų tvarkymo užduočių vykdymo

kontrolę;

4.6. didinti visuomenės sąmoningumą bei kelti valstybės ir savivaldybės institucijų darbuotojų

kvalifikaciją atliekų tvarkymo srityje.

Pagrindiniai komunalinių atliekų tvarkymo sistemos vystymo prioritetai ir kryptys 2014-2020

metų laikotarpiu yra:

Ø sumažinti sąvartynuose šalinamų komunalinių biologiškai skaidžių atliekų kiekį;

Ø užtikrinti atliekų tvarkymo prioritetų eiliškumo įgyvendinimą;

Ø išplėtoti atskiro atliekų surinkimo sistemą;

Ø užtikrinti visuotinę atliekų surinkimo paslaugą.

Atsižvelgiant į šiuos tikslus ir uždavinius, formuojami Marijampolės regiono atliekų tvarkymo strateginiai tikslai, politikos kryptys ir uždaviniai. Išanalizavus esamą padėtį ir nustatytus tikslus, planuojama MATS plėtra, siūlomos priemonės ir sistemos finansavimo būdai.

Strateginis tikslas

Strateginis tikslas - sukurti efektyvią ir tvarią regioninę komunalinių atliekų tvarkymo sistemą Marijampolės regione, atitinkančią aplinkosauginius ir techninius – ekonominius reikalavimus.

10 pav. Marijampolės regioninės atliekų tvarkymo sistemos plėtros struktūra

Politika

Marijampolės regioninės atliekų tvarkymo sistemos politiką ir toliau formuos bei vykdys UAB „Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras“ bendradarbiaudama su ją įsteigusiomis Marijampolės apskrities savivaldybių administracijomis ir koordinuojant Marijampolės regioninės plėtros Tarybai.

Laikantis nuoseklumo ir tęstinumo principų, 2014 –2020 metams lieka galioti anksčiau nustatytos Marijampolės regioninės atliekų tvarkymo sistemos politikos kryptys:

P1 „Marijampolės apskrityje – MRATS“. Siekti, kad Marijampolės regioninė atliekų tvarkymo sistema užtikrintų efektyvų, tvarų ir reikalavimus atitinkantį atliekų tvarkymą regione.

UAB „Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras“ ir Marijampolės apskrities savivaldybės susidariusių atliekų tvarkymui turi kurti ir palaikyti tokią infrastruktūrą, apmokestinimo sistemą ir veiklos organizavimą, kad sistema būtų ekonomiškai ir ekologiškai tvari ir efektyvi. Ši politikos kryptis glaudžiai siejasi su kitomis, žemiau nurodytomis kryptimis.

P2. „Apverskime piramidę“. Siekti, kad komunalinės atliekos Marijampolės regioninėje atliekų tvarkymo sistemoje būtų tvarkomos laikantis ES direktyvomis ir LR Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane nustatytos atliekų tvarkymo hierarchijos, t.y. skatinti atliekų prevenciją, didinti perdirbimui skirtų atliekų atskirą surinkimą ir mažinti sąvartyne šalinamų atliekų kiekius.

Marijampolės apskrityje, kaip ir visoje Lietuvoje vis dar daug komunalinių atliekų patenka į sąvartynus ir maža dalis rūšiuojama ir perdirbama. Todėl vis dar aktuali politika – „apversti piramidę“ (žr. 0.).

11 pav. Atliekų tvarkymo „piramidės“ apvertimas

Šios politikos įgyvendinimui pirmiausia būtina siekti, kad atliekų turėtojai suprastų atliekų prevencijos, pakartotino naudojimo, svarbą, žinotų kokiais būdais galima išvengti atliekų bei kokias atliekas galima naudoti pakartotinai; skatinti atliekų prevencijos iniciatyvas, skatinti atskirą atliekų surinkimą jų susidarymo vietose, sukurti pakankamą rūšiavimui skirtų įrenginių tinklą bei regiono poreikius atitinkančių atliekų perdirbimo įrenginių tinklą.

P3. „Principai ne tik popieriuje“. Siekti, kad komunalinės atliekos Marijampolės regioninėje atliekų tvarkymo sistemoje būtų tvarkomos užtikrinant atliekų tvarkymo principų įgyvendinimą – „savarankiškumo ir artumo“, „visuotinumo“, „teršėjas moka“, „gamintojo atsakomybės“, „atsargumo ir tvarumo“, „techninio galimumo ir ekonominio gyvybingumo“.

Atliekų tvarkymo principų laikymasis padeda užtikrinti atliekų tvarkymo sistemos „teisingumą“.

Remiantis Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano nuostatomis, „savarankiškumo ir artumo“ principas turi užtikrinti, kad netinkamos perdirbti ir kitaip naudoti atliekos būtų šalinamos viename iš artimiausių reikalavimus atitinkančiame atliekų šalinimo įrenginyje. Šis principas siejasi su kitais - „techninio galimumo ir ekonominio gyvybingumo“ ir „atsargumo ir tvarumo“ principais- kuriant infrastruktūrą turi būti įvertintos techninės – ekonominės galimybės ir pavojingumas.

Visuotinumo principas - viešoji komunalinių atliekų tvarkymo paslauga turi būti visuotinė (teikiama visiems komunalinių atliekų turėtojams), geros kokybės, prieinama, įperkama.

Principas „teršėjas moka“. Atliekų tvarkymo išlaidas pagal principą „teršėjas moka“ turi apmokėti atliekų turėtojas. Tačiau siekiant efektyvesnio atliekų tvarkymo šio principo supratimas palaipsniui turi būti praplėstas iki principo „mokėk kiek terši“.

Gamintojo atsakomybės principas. Šio principo įgyvendinimas padės sumažinti atliekų tvarkymo kaštus regione, nes už „gamintojo atsakomybės“ atliekų tvarkymą atliekų turėtojai jau yra sumokėję, įsigyjant atitinkamas prekes. Reikia siekti, kad kuo daugiau gamintojų ir importuotojų kurtų regione papildančias atliekų tvarkymo sistemas.

P4. „Atliekų tvarkymo paslauga – viešoji paslauga“. Siekti, kad informacija apie atliekų tvarkymą regione būtų prieinama ir aiški visiems atliekų turėtojams, kad atliekų turėtojai prisiimtų atsakomybę ir bendradarbiautų sistemos kūrime.

Šiai politikai įgyvendinti pirmiausia reikia pasiekti, kad atliekų turėtojus nuolat pasiektų informacija apie regioninę atliekų tvarkymo sistemą, tarifų skaičiavimo principus, turimas galimybes rūšiuoti atliekas, aktyviai įtraukinėti visuomenę į klausimų, susijusių su atliekų tvarkymų sprendimą.

P5. „Tobulumui ribų nėra“. Siekti, kad Marijampolės regioninės atliekų tvarkymo sistemos atliekų tvarkymo įrenginiai bei jų tinklas būtų nuolat modernizuojami ir plėtojami atsižvelgiant į sistemos poreikius bei technologijų progresą.

Kaip ir bet kokioje kitoje veikloje, modernios technologijos atliekų tvarkyme padeda pasiekti didesnio efektyvumo, mažiau teršti aplinką. Todėl reikia siekti, kad sistemos įrenginiai ir kitos priemonės (pvz., apskaitos, vadybos, logistikos) atitiktų šiuolaikinius reikalavimus ir būtų kiek įmanoma labiau artimi geriausiai prieinamoms praktikoms.

VII. Marijampolės savivaldybės atliekų tvarkymo sistemos plėtra

Ruošiant Marijampolės regiono ATP buvo modeliuojami trys regiono atliekų tvarkymo sistemos plėtros scenarijai - optimistinis, realistinis ir pesimistinis. Siekiant atliekų tvarkymo bendro tvarumo, kuris išskaidomas į ekonominį, ekologinį ir socialinį, buvo vadovaujamasi būvio ciklo koncepcija, įvertinta atliekų prevencijos ir atskiro surinkimo priemonių ir kitų priemonių įtaka ekologiniu, ekonominiu ir socialiniu požiūriais. Modeliavimui buvo naudojamos Atliekų Tvarkymo Planavimo Sistemos (ATPS) “WAMPS Reco Baltic” ir “LCA-IWM WAMPS”.

Scenarijams buvo taikomos tokios prielaidos ir priemonės:

• visi scenarijai užtikrina VSATP keliamų uždavinių įgyvendinimą;

• kadangi esminiai sprendimai dėl priemonių jau yra padaryti (MBA įrenginio ir RS 3-4 sekcijų statyba), galėjome varijuoti tik tam tikrose ribose. Scenarijuose taikėme skirtingą BSA konteinerių skaičių (optimistiniame- daugiausia, pesimistiniame- mažiausia);

• skirtingą lėšų kiekį VIP (optimistiniame ir realistiniame tokį patį, pesimistiniame- mažesnį);

• skirtingas prielaidas dėl rūšiavimo šaltinyje intensyvumo.

Atlikus scenarijų ekonominę, ekologinę bei socialinę analizę, pasirinktas realistinis scenarijus, kaip tinkamiausias pagal priemones ir labiausiai tikėtinas pagal prielaidas.

Pesimistinis scenarijus atmestas kaip netinkamas dėl ekonominių ir ekologinių vertinimo rodiklių netenkinimo:

- esant tokiam atliekų rūšiavimo procentui, daugiausia komunalinių atliekų pateks į MBA įrenginį, taip pat daugiau bus surenkama konteineriniu būdu- dėl to padidės kaštai, ko rezultatas būtų paslaugos tarifo kėlimas;

- susiformuos didžiausias kiekis MBA įrenginio produktų - KAK ir stabilato;

- ekologiniai rodikliai- blogiausi iš visų trijų variantų;

- socialiniu požiūriu - esminė nauda žmogui mažiausia.

Optimistinis scenarijus pagal visus kriterijus būtų laikomas tinkamiausiu, tačiau jis vis dėlto buvo atmestas dėl šių priežasčių:

- modeliuotas atliekų rūšiavimo procentas yra pakankamai aukštas, nors ir įvertinant, kad žmonių sąmoningumas kils;

- padarytos investicijos (rūšiavimui skirtų priemonių, švietimo) gali neduoti atitinkamo efekto - nors priemonės bus pakankamos, žmonės nepersiorientuos ir nepakeis savo požiūrio taip greitai;

- socialiniu požiūriu kriterijų rezultatai esminės įtakos nedaro.

Marijampolės savivaldybės atliekų tvarkymo sistemos plėtra vykdoma Marijampolės regiono ATP numatyto realistinio scenarijaus pagrindu ir vadovaujantis Marijampolės regioninės atliekų tvarkymo sistemos plėtros strategija.

1. Realistinis scenarijus - Marijampolės savivaldybė

Bendros scenarijaus prielaidos, priemonės ir investicijos

26 lentelė. Bendros prielaidos, priemonės ir investicijos

Bendros prielaidos	Priemonės	Investicijos, tūkst. Lt/eurai
1. Planuojama pastatyti laiku	Mechaninio biologinio apdorojimo įrenginio statyba	33000 9557 eurų
2. Sudarytos sutartys su Organizacijomis, kitais vykdytojais įsigalios ir bus veiksmingos	1. Pakuočių atskiro surinkimo konteineriai pagal sutartis su organizacijomis (jau vykdomos priemonės pagal pasirašytas sutartis): 1.1.gyventojų, gyvenančių namų valdose aprūpinimas 24 500 vnt. konteinerių iki 2014 m. II pusmečio, 10 500 – nuo 2015 m.(išskyrus stiklą); stikliui- nuo 2016 metų.- 35 000; 1.2.daugiabučių gyventojų aprūpinimas konteineriais – pagal atstumus (ne daugiau kaip 150 m iki 2016 m. ir 100 m.iki 2018 m.). 1.3 Juridinių asmenų aprūpinimas - pagal poreikį
	2. BSA konteineriai/dėžės: 2.1. gyventojų, gyvenančių namų valdose aprūpinimas 6 000 vnt. kompostavimo dėžių nuo 2014-2015 m., 3 000 kompostavimo dėžių nuo 2016-2018 m., 2.2.daugiabučių gyventojų aprūpinimas konteineriais – 7 000 vnt. nuo 2017 m.	6000 1738 eurų 3000 869 eurų
	3. Tekstilės atskiro surinkimo sistemos sukūrimas pasirašant sutartis su surinkėjais 4. EEĮ ir padangų surinkimo papildančių sistemų sukūrimas pagal sutartis su Organizacijomis (gamintojo atsakomybės principo taikymas)	6000 1738 eurų 3000 869 eurų
3. Viešinimo priemonės bus veiksmingos	Viešinimo priemonės	1 080 312 eurų
4. Interneto svetainė bus patogesnė gyventojams	MAATC interneto svetainės patobulinimas	10 2,9 eurų
5. EMAS ir programos bus sėkmingai įdiegtos ir bus veiksmingos	EMAS diegimas	350 (ES lėšos - 85 proc.) 101,4 eurų
	Logistika, stebėsenos, vizualizacijos programos	150 43,4 eurų

Antrinių žaliavų atskiras surinkimas

Kadangi MAATC jau vykdo pakuočių atskiro surinkimo plėtrą pagal pasirašytas sutartis su Organizacijomis, vertinama, kad šios priemonės bus pakankamos (aprašymas IV skyrius 1.2 punkte)

Atskiro surinkimo konteineriai bus aprūpinti visi individualių namų valdų gyventojai, o daugiabučių gyventojai - pagal nustatytus atstumus. Bus surenkamos pakuočių atliekos ir kartu tinkamos perdirbti antrinės žaliavos.

Remiantis aukščiau išvardintomis priemonėmis ir prielaidomis, prognozavome antrinių žaliavų atskiro surinkimo srautus fiziniams asmenims- atskirai individualių namų gyventojų ir daugiabučių bei juridinių asmenų. Manoma, kad didžiausias surinkimo procentas Marijampolės regiono mastu bus individualių namų gyventojų, nes jie bus pilnai aprūpinti rūšiavimo priemonėmis - nuo manomų 6 % (nuo susidariusių šių atliekų kiekio) 2013 m. pabaigoje- iki 80 % 2020 metais. Planuojama, kad daugiabučių gyventojai dėl mažesnio patogumo rūšiuos mažesniu procentu- nuo 16 % 2013 m. pabaigoje, iki 50 % 2020 m. Daroma prielaida, kad iš juridinių asmenų atskirai bus surinkta nuo 4 % 2013 m. pabaigoje iki 50 % 2020 m.- panašiai kaip daugiabučių namų gyventojai.

Marijampolės savivaldybėje bendras rūšiavimo procentas (žr. 27 lentelę) didėja nuo 11 % 2013 m. pabaigoje iki 62 % 2020 m. Visoms frakcijoms vienodą rūšiavimo procentą, nes priemonių bus pateikia vienodai visoms frakcijoms. Kadangi AŽ pirminis rūšiavimas Marijampolės savivaldybėje viršija Marijampolės regiono 2013 m. vidurkį (9,3 proc.), 2013-2014 m. AŽ surinkimo užduotis, palyginus su Kazlų Rūdos ir Vilkaviškio raj. savivaldybėmis, galėtų būti mažesnė arba minėtoji savivaldybė didesniu AŽ surinkimu prisidėtų prie Marijampolės regiono ATP numatomų AŽ surinkimo užduočių įgyvendinimo.

27 lentelė. Prognozuojami antrinių žaliavų atskiro surinkimo kiekiai Marijampolės savivaldybėje 2013- 2020 m. pagal frakcijas.

Atskirai surenkamų AŽ rūšis	Susidaro, t	2013	2014	2015	2016	2017	2018	2019	2020
Popieriaus/kartono, t	1.601	254	314	538	670	801	899	932	998
Plastikų atliekos, t	3.524	156	692	1.185	1.474	1.763	1.979	2.052	2.197
Stiklo atliekos, t	1.236	338	338	416	517	618	694	720	771
Metalo laužas, t	562	1	110	189	235	281	316	327	351
Iš viso, t	6.923	749	1.455	2.329	2.896	3.463	3.889	4.031	4.316
Atskiro surinkimo proc.		11%	21%	34%	42%	50%	56%	58%	62%

Marijampolės savivaldybėje gyventojų rūšiavimo procentas (žr. 28 lentelę) didėja nuo 13,9 % 2013 m. pabaigoje iki 62 % 2020 m. Daroma prielaida, kad iš juridinių asmenų atskirai bus surinkta nuo 3,1 % 2013 m. pabaigoje iki 50 % 2020 m.

28 lentelė. Prognozuojami antrinių žaliavų atskiro surinkimo kiekiai Marijampolės savivaldybėje 2013- 2020 m. pagal susidarymo vietą (tonos).

Susidarymo vieta	2013	2014	2015	2016	2017	2018	2019	2020
Atskirai gyventojų surenkami AŽ kiekiai	689	1.258	1.935	2.306	2.677	2.905	3.047	3.332
Atskirai JA surenkami AŽ kiekiai	60	197	393	590	787	984	984	984
*Iš viso*	*749*	*1455*	*2329*	*2896*	*3463*	*3889*	*4031*	*4316*
Atskiro surinkimo proc.	11%	21%	34%	42%	50%	56%	58%	62%

Biologiškai skaidžių atliekų tvarkymas

Kaip ir antrinių žaliavų surinkimui, atskirai skaičiavome galimus surinkti BSA kiekius pagal gyvenamosios vietos tipą ir atliekų turėtoją. Iki 2016 m. numatyta Marijampolės regiono individualių namų gyventojams pateikti 14000 konteinerių, nuo 2018 m - papildomai dar 14000 konteinerių ir 7000 kompostavimo dėžių, daugiabučių gyventojams- 7000 vnt. konteinerių nuo 2015 m., juridiniams asmenims pagal sutartis apie 900 vnt. Jų paskirstymas pagal savivaldybes bus vykdomas remiantis MAATC valdybos sprendimais, atsižvelgiant į BSA galimus srautus, jų detalesnę sudėtį, regiono savivaldybėse patikslintu individualiuose ir daugiabučiuose namuose gyvenančių gyventojų skaičiumi, atliekų turėtojų pasiekiamumą ir sąmoningumą bei BSA surinkimo stebėsenos tvarumą. Taip pat įtraukiama priemonė - atskiras tekstilės atliekų surinkimas (atliekų tvarkymo sistemą papildanti sutartis). 2013 m. Marijampolės savivaldybėje vienam gyventojui per metus (atėmus tekstilės atliekas) MKA sraute susidarė 89,2 kg BSA.

Planuojant tokią plėtrą ir laikantis aukščiau minėtų prielaidų, prognozuojami sekantys atliekų surinkimo kiekiai:

29 lentelė. Prognozuojami atskiro biologiškai skaidžių atliekų surinkimo kiekiai Marijampolės savivaldybėje 2013-2020 m.

Atliekų frakcija	Susidarė 2013	Atskirai surinkti kiekiai
Atliekų frakcija	Susidarė 2013	2013	2014	2015	2016	2017	2018	2019	2020
Maisto ir žaliosios, t	9.248	1.571	1.643	2.142	3.237	4.078	4.792	5.116	5.618
Popierius, t	1.601	254	314	538	670	801	899	932	998
Tekstilė^{^[30]}, t	1.571	-	157	393	550	707	786	864	943
Iš viso BSA, t	12.420	1.824	2.114	3.073	4.456	5.586	6.477	6.913	7.559
Atskiro surinkimo proc.		15%	17%	25%	36%	45%	52%	56%	61%

Biologiškai skaidžių atliekų atskiro surinkimo kiekius skaičiavome tik tiems individualių namų gyventojams, kurie turės konteinerius arba kompostavimo dėžes. Tie gyventojai, ypatingai kaimo vietovėse, kurie kompostuoja patys ir toliau kompostuos tokiu būdu. Kadangi jų susidarę BSA iki šiol nepakliuvo į mišrias atliekas, atgabentas į sąvartyną, tai jų kiekis neįtakojo prognozuojamų skaičių.

Visose savivaldybėse BSA surinkimas vykdomas vienodu pajėgumu – proc. nuo vienam gyventojui per metus (atėmus tekstilės atliekas) MKA sraute susidarančių BSA normos:

30 lentelė. BSA surinkimas Marijampolės savivaldybėje 2014-2020 m.

Atliekų turėtojai	2014	2015	2016	2017	2018	2019	2020
Individulių namų gyventojai	11%	20%	47%	59%	65%	70%	71%
Daugiaaukščių namų gyventojai	-	17%	23%	29%	35%	41%	44%

Remiantis aukščiau pateiktais skaičiais prognozuojama, kad individualių namų valdose BSA surinkimas išaugs (žr. 31 lentelę) nuo 10 % 2014 m. iki 66 % 2020 m. nuo susidariusio BSA kiekio.

Daugiabučių gyventojų BSA surinkimo procentas sunkiau prognozuojamas, bet bus mažesnis dėl didesnio nepatogumo, didesnių atstumų iki konteinerių. Manoma, kad 2015 m. atskiras surinkimas bus 16 % ir didės po 5-6 %, o 2020 m. – 2 proc. 2013 m. surenkamos tik žaliosios atliekos iš viešų vietų ir žaliųjų atliekų surinkimui skirtų konteinerių, įtraukti fizinių bei juridinių šių atliekų turėtojų pateikti kiekiai patekę į žaliųjų atliekų kompostavimo aikšteles.

31 lentelė. Prognozuojami atskiro biologiškai skaidžių atliekų surinkimo kiekiai iš gyventojų Marijampolės savivaldybėje 2013-2020 m. (tonos)

BSA surinkimas pagal gyvenamąją vietą	BSA susidarymas	2013	2014	2015	2016	2017	2018	2019	2020
Individualūs namai	1.979	133	205	377	868	1.085	1.190	1.290	1.308
BSA surinkimo proc.		7%	10%	19%	44%	55%	60%	65%	66%
Daugiaaukščiai namai	3.711	250	250	578	779	1.001	1.208	1.433	1.515
BSA surinkimo proc.		7%	7%	16%	21%	27%	33%	39%	41%
BSA surinkimas iš viso	5.690	384	455	955	1.647	2.086	2.399	2.723	2.823
BSA surinkimo proc.		7%	8%	17%	29%	37%	42%	48%	50%

Juridinių asmenų elgseną taip pat sunku prognozuoti, dėl atliekų specifiškumo. Šiuo metu detalūs pas juridinius asmenis susidarančių MKA srautų sudėties tyrimai nėra padaryti, todėl jų galimi (esantys mišriose komunalinėse atliekose) BSA susidarymo kiekiai nustatyti remiantis MAATC pateikta bendra mišrių komunalinių atliekų sudėtimi. Marijampolės savivaldybėje, kaip ir kitose Marijampolės regiono savivaldybėse prognozuojamas vienodo dydžio MKA esančių BSA surinkimas. Pagal prognozes Marijampolės savivaldybėje 2016 m. numatomas 45 proc. susidarančių BSA (MKA sraute) surinkimas. 2020 m. jis padidėja iki 79 proc. Planuojama, kad bendras JA surenkamų BSA kiekis 2014-2020 m. padidės 45 proc. Žaliųjų atliekų surinkimas iš viešųjų vietų išliks toks pats.

Likusių komunalinių atliekų apdorojimas MBA įrenginyje

Rėmėmės prielaida, kad nuo 2015 m. IV ketvirčio regione jau veiks MBA įrenginys. Prognozavome kitų atskirai surenkamų atliekų kiekius - EEĮ, padangų, statybinių atliekų ir kt. Taikant aukščiau aprašytas priemones ir prielaidas, planuojama, kad Marijampolės savivaldybėje EEĮ surinkimas nuo 12 % 2013 m. padidės iki 90 % 2020 m., nes tikėtina bus vykdomos priemonės pagal sutartis su Organizacijoms. Kadangi yra parengti sutarčių projektai, jau 2014 m. EEĮ surinkimas turėtų būti apie 30 %. Pavojingų atliekų surinkimas 2020 m. turėtų siekti 98 %, statybinių atliekų – 70 %., tekstilės - 60 %, padangų 100 % (pastarųjų tiek surenkama ir 2013 m.). Likę po rūšiavimo mišrios KA atliekos patenka į MBA įrenginį, kur toliau apdorojamos. Čia atskiriamos antrinių žaliavų frakcijos, kitos atliekos, kurios netinkamos apdorojimui (patekusios į srautą EEĮ, baterijos, kitos nepavojingos, inertinės atliekos).

Toliau lentelėje pateikiami atliekų sutvarkymo būdai ir kiekiai 2020 m. Į MBA įrenginį patekusios komunalinės atliekos apdorojamos pagal jo tiekėjo pateiktos specifikacijos duomenis.

32 lentelė. Marijampolės savivaldybėje susidarančių komunalinių atliekų kiekiai bei jų sutvarkymo būdai 2020 m. (tonos)

Surinkta atskirai	Perdirbta ar kitaip apdorota	Šalinimas RS	Viso
BSA	5.382	-	5.382
AŽ	4.316	-	4.316
EEĮ	74	-	74
Pavojingos	145	-	145
Didžiosios	-	73	73
Padangos	44	-	44
Inertinės	2.657	-	2.657
AŽ (MBA)	1.328	-	1.328
KAK (kietasis atgautas kuras)	5.740	-	5.740
Stabilatas	1.274	-	1.274
Inertinės, EEĮ, baterijos, kitos nepavojingos, kitos komunalinės	369	-	370
Proceso liekanos (į sąvartyną)	-	3.858	2.505
Iš viso	21.329	3.931	25.260
Proceso nuostoliai			2.073
Iš viso įvertinus proceso nuostolius			27.334

MBA įrenginyje atrenkama 1328 t AŽ – 4,9 % nuo bendro atliekų kiekio ir 19 % nuo susidarančių AŽ kiekio. Gautas KAK sudaro 5740 t -21 % nuo bendro atliekų kiekio, stabilatas - 1274 t – 4,7 % nuo bendro atliekų kiekio, proceso nuostoliai- 2073 t – 7,6 %. Įrenginyje atrenkamos netinkamos apdoroti atliekos (inertinės, EEĮ, baterijos, kitos nepavojingos, kitos komunalinės) kurios sutvarkomos kitu būdu. Pagal 2020 m. prognozę 78 % (21329 t) KA bus perdirbama arba kitaip naudojama, 14,4 % (3931 t) šalinama sąvartyne.

VSATP užduočių vykdymas

Toliau aprašomas VSATP užduočių ir atitinkamai šio plano uždavinių vykdymas.

Antrinių žaliavų perdirbimo užduotis:

ü Užtikrinti, kad iki 2020 metų mažiausiai 50 proc. (vertinant pagal atliekų kiekį) komunalinių atliekų sraute esančių popieriaus ir kartono, metalų, plastikų ir stiklo atliekų būtų paruošiamos naudoti pakartotinai ir perdirbti.

33 lentelė. Užduoties vykdymas Marijampolės savivaldybėje 2013 -2020 m. (tonos)

	2013	2014	2015	2016	2017	2018	2019	2020
Bendras atskirai ir rūšiavimo linijoje surinktas AŽ kiekis	1366	2.072	2.945	2.896	3.463	3.889	4.031	4.316
MBA įrenginyje surinktas AŽ kiekis	0	0	515	2051	1762	1545	1473	1328
Iš viso	1366	2.072	3.460	4.947	5.225	5.434	5.504	5.644
Pakartotinio naudojimo/perdirbimo užduotis	3461	3461	3461	3461	3461	3461	3461	3461
Trūkumas(-)/perviršis(+)	-2.095	-1.390	-1	1.486	1.764	1.973	2.042	2.182

Užduotis vykdoma nuo 2016 m. pradžios, pastačius MBA įrenginį ir jam pradėjus veikti nuo 2015 m. IV ketv.

BSA šalinimo sąvartyne apribojimo užduotis:

ü Užtikrinti, kad nebūtų viršytas didžiausias leistinas šalinti sąvartyne komunalinių biologiškai skaidžių atliekų kiekis:

· iki 2016 metų – 7709 tonos/metus;

· nuo 2016 metų – 6938 tonos/metus;

· nuo 2018 metų – 6167 tonos/metus;

· nuo 2020 metų – 5396 tonos/metus.

34 lentelė. Užduoties vykdymas Marijampolės savivaldybėje 2013 -2020 m. (tonos)

	2013	2014	2015	2016	2017	2018	2019	2020
Iš viso atskirai surinktos , t	829	1.123	2.082	3.465	4.595	5.486	5.922	6.568
Iš viso, proc.	15%	17%	25%	36%	45%	52%	56%	61%
Likusios sraute BSA	11.591	11.297	10.338	8.955	7.826	6.934	6.499	5.852
*Užduotis - limitas*	7709	7709	7709	6938	6938	6167	6167	5396
BSA kiekis patenkantis į sąvartyną^{^[31]}	8.777	8.484	5.838	0	0	0	0	0
Vykdymas:rezervas (+)/atliekų perviršis(-)	- 1.068	- 775	1.871	6.938	6.938	6.167	6.167	5.396

Užduotis vykdoma nuo 2015 m. darant prielaidą, kad MBA įrenginys veiks jau nuo 2015 m. IV ketv.

Šalinamų komunalinių atliekų kiekio apribojimo užduotis:

ü Iki 2016 metų užtikrinti, kad šalinamų komunalinių atliekų kiekis neviršytų 55 procentų savivaldybės teritorijoje susidariusių komunalinių atliekų per metus, o kitos susidariusios komunalinės atliekos turi būti perdirbtos ir kitaip panaudotos;

ü Iki 2020 metų užtikrinti, kad šalinamų komunalinių atliekų kiekis neviršytų 35 procentų savivaldybės teritorijoje susidariusių komunalinių atliekų per metus, o kitos susidariusios komunalinės atliekos turi būti perdirbtos ir kitaip panaudotos.

35 lentelė. Užduoties vykdymas Marijampolės savivaldybėje 2020 m.

2020 m.	Perdirbta ar kitaip panaudota	Šalinimas sąvartyne	Iš viso
Iš viso atliekų, t	21.329	3.931	25.260
Iš viso, proc.	78,1%	14,4%	92,4%
MBA proceso nuostoliai (7,6 %)			2.073
Iš viso (susidariusių) atliekų, t			27.334

Užduotis vykdoma nuo 2016 m. (pastačius MBA įrenginį)

2. Marijampolės savivaldybės ir regioninės apimties užduotys bei veiksmai 2014- 2020 m. laikotarpiui

36 lentelė. veiksmų programa politikos krypčiai P1 „Marijampolės apskrityje – MRATS“ įgyvendinti

Užduotys

Veiksmai

Vykdytojas

Numatyti vykdymo metai

Finansavimas (regiono mastu)

P1.1. 3-4 celių statyba

Pradėti naujų celių statybą ir eksploataciją.

MAATC

2015

4,5 tūkst. litų

(1,3 tūkst. eurų)

P1.2. MBA įrenginio statyba

Pastatyti ir pradėti eksploatuoti MBA įrenginį

MAATC, operatorius

2015

32 000 tūkst. litų

(9 268 tūkst eurų)

P1.3. 2015 metais įdiegti mokesčio už atliekų tvarkymo paslaugas apskaitos ir surinkimo sistemą.

Įdiegti, eksploatuoti ir tobulinti mokesčio už atliekų tvarkymą surinkimo sistemą, kuri apimtų priimtą AM įsakymu naują mokesčių dydžių skaičiavimo metodiką.

MAATC

2015

50 tūkst.

(14,5 tūkst. eurų)

P1. 4. Diferencijuoti mokestį atliekų turėtojams, atsižvelgiant į rūšiavimo susidarymo vietoje laipsnį.

Parengti ir įdiegti QR kodų^{^[32]} sistemą, kurios pagalba MAATC turėtų galimybę vykdyti rūšiavimo stebėseną atliekų susidarymo vietoje.

MAATC

2015

ES lėšos, 200 tūkst. litų

(57,9 tūkst. eurų)

Subalansuoti mokestį už inertinių atliekų priėmimą aikštelėse ir sąvartyne, skatinant atliekų turėtojus neatsikratyti šių atliekų per mišrių atliekų sistemą.

P1.5. Užtikrinti visuomenės informuotumą apie naujos mokesčio už atliekų tvarkymo paslaugas sistemos įvedimą.

Nuolat informuoti visuomenę apie atliekų tvarkymo tarifą, jo struktūrą, priemones, galinčias sumažinti tarifo dydį (rūšiavimas, atliekų kiekio mažinimas)

MAATC, Marijampolės savivaldybė, seniūnijos

2014-2020

37 lentelė. Veiksmų programa krypčiai P2 „Apverskime piramidę“ įgyvendinti

*Užduotys*	*Veiksmai*	*Vykdytojas*	*Numatyti vykdymo metai*	*Finansavimas (regiono mastu)*
*Užduotys*	*Veiksmai*	*Vykdytojas*	*Numatyti vykdymo metai*
P2.1. Kasmet ruošti Visuomenės informavimo programą. Joje numatyti visuomenės švietimo ir informavimo priemones atliekų prevencijos ir atsakingo vartojimo srityje.	Visuomenės informavimo programos paruošimas, visuomenės švietimo ir informavimo priemonių nustatymas (akcijos, renginiai, straipsniai spaudoje, interviu ir kt.)	MAATC, Marijampolės savivaldybė seniūnijos	2014 – 2020	1 080 tūkst. litų (313 tūkst. eurų)
P2.2. Ne rečiau kaip kartą per metus informuoti gyventojus apie antrinių žaliavų ir pakuotės surinkimą savivaldybės teritorijoje.	Parinkti informavimo būdą ir priemones ir informuoti	MAATC, Marijampolės savivaldybė, seniūnijos	2014 – 2020
P2.3. Ne rečiau kaip du kartus per metus pateikti išsamią informaciją apie pavojingųjų atliekų tvarkymą asmeniškai visiems gyventojams.	Parinkti informavimo būdą ir priemones ir informuoti	MAATC, Marijampolės savivaldybė, seniūnijos	2014 – 2020
P2.4. Skatinti atliekų prevencijos veiklą ir pakartotinį naudojimą.	MAATC ir kitose Marijampolės regiono interneto svetainėse viešinti informaciją apie Marijampolės savivaldybėje veikiančias elektros ir elektroninės įrangos taisyklas, įrankių nuomos punktus, taip pat kitas taisyklas ir dirbtuves.	MAATC, Marijampolės savivaldybė	2014 – 2020, nuolatos
	Remti savivaldybėse veikiančias elektros ir elektroninės įrangos taisyklas, kitas taisyklas ir remonto dirbtuves, restauravimo ir atnaujinimo studijas ir taisyklas.	MAATC, Marijampolės savivaldybė	2014 – 2020, nuolatos	Įeina į P2.1., P2.2., P2.3 finansavimą
	Skatinti gyventojus neatsikratyti daiktų, kurie turi vertę, o mainyti, parduoti interneto svetainėse. Suteikti informaciją apie tokias galimybes. Rengti tokių daiktų pardavimo ir apsikeitimo akcijas, muges.	MAATC, Marijampolės savivaldybė	2014-2020, nuolatos	ES, MAATC lėšos
	Įgyvendinti didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių įrengimą/atnaujinimą ir (arba) jų pritaikymą atliekų paruošimui naudoti pakartotinai	MAATC, Marijampolės savivaldybė	2014-2020	ES, MAATC lėšos
P2.5. Įgyvendinti aplinkos apsaugos vadybos sistemų diegimą regiono įmonėse.	EMAS diegimas	MAATC, Marijampolės savivaldybė	2014 - 2020	350 tūkst. litų, kofinansavimas 15 proc. 101 tūkst. eurų
P2.6. Tobulinti stebėsenos ir kontrolės priemones	Įdiegti logistikos, stebėsenos, vizualizacijos programas	MAATC, Marijampolės savivaldybė	2014 - 2020	150 tūkst. litų 43,4 tūkst. eurų
P2.6. Tobulinti stebėsenos ir kontrolės priemones	Vykdyti komunalinių atliekų sudėties stebėseną: 1-ąjį pusmetį – 1 kartą į savaitę; 2-ąjį pusmetį – 2 kartai per savaitę; 3-ąjį pusmetį – 1 kartas per mėnesį; nuo 4-ojo pusmečio – 1 kartas per ketvirtį.	MAATC, Marijampolės savivaldybė	2014 - 2020	150 tūkst. litų 43,4 tūkst. eurų
P2.7. Palaikyti tokį konteinerių skaičių, kad daugiabučių namų rajonuose būtų įrengta mažiausiai po vieną antrinių žaliavų konteinerių aikštelių 600 gyventojų Marijampolės mieste ir 800 gyventojų kituose gyvenamuose vietovėse.	Palaikyti konteinerinių antrinių žaliavų surinkimo aikštelių tinklą gyvenamųjų namų kvartaluose	MAATC, Marijampolės savivaldybė	2014 – 2020	Palaikymui, AM lėšos
P2.8. Palaikyti tokį konteinerių skaičių, kad individualių namų kvartaluose, sodų ir garažų bendrijų savininkų teritorijose būtų įrengta mažiausiai po vieną antrinių žaliavų konteinerių aikštelę.	Palaikyti konteinerinių antrinių žaliavų surinkimo aikštelių tinklą sodų ir garažų bendrijų teritorijose	MAATC, Marijampolės savivaldybė	2014 – 2020	Palaikymui, AM lėšos
P2.9. Iki 2020 metų pabaigos užtikrinti pakankamą antrinių žaliavų konteinerių aikštelių skaičių viešosiose vietose, kuriose dėl dažno gyventojų lankymosi ir aptarnavimo specifikos susidaro daug antrinių žaliavų	Plėsti konteinerinių antrinių žaliavų surinkimo aikštelių tinklą viešosiose vietose.	MAATC, pakuočių tvarkymo organizacijos	2014-2020	pakuočių tvarkymo organizacijos
P2.10. Iki 2019 metų sukurti atskiro maisto atliekų surinkimo sistemą.	(žr. P2.18. užduotį)	MAATC, Marijampolės savivaldybė, rangovai	2014-2019	MAATC, savivaldybės , AM
P2.11. Iki 2016 metų būtų įdiegta žaliųjų atliekų susidarymo vietoje tvarkymo infrastruktūra.	(žr. P2.18. užduotį)			MAATC, savivaldybės , AM
P2.12. Iki 2016 metų užtikrinti, kad visų miestų gyvenamuosiuose daugiabučių namų rajonuose vidutinis atstumas iki antrinių žaliavų surinkimo konteinerių aikšteliu būtų ne daugiau 150 metrų.	Nustatyti poreikį ir įrengti aikšteles	MAATC, pakuočių tvarkymo organizacijos	2014-2016	pakuočių tvarkymo organizacijos
P2.13. Iki 2018 metų užtikrinti, kad visų miestų gyvenamuosiuose daugiabučių namų rajonuose vidutinis atstumas iki antrinių žaliavų surinkimo konteinerių aikšteliu būtų ne daugiau 100 metrų.	Nustatyti poreikį ir įrengti aikšteles	MAATC, pakuočių tvarkymo organizacijos	2016-2018	pakuočių tvarkymo organizacijos
P2.14. Įdiegti tekstilės atliekų atskiro surinkimo sistemą.	Sudaryti sutartį (-is) dėl papildančių MRATS sistemų sukūrimo. Pasirinkti iš esančių rinkoje tekstilės surinkėjų.	MAATC, surinkėjas	2014-2016	surinkėjas
P2.15. Iki 2016 metų užtikrinti, kad šalinamų komunalinių atliekų kiekis neviršytų 55 procentų savivaldybės teritorijoje susidariusių komunalinių atliekų per metus, o kitos susidariusios komunalinės atliekos turi būti perdirbtos ir kitaip panaudotos.	Užduotis sprendžiama kompleksiškai vykdant kitų punktų užduotis	MAATC, Marijampolės savivaldybė, AM, MRATS papildančių sistemų sutarčių vykdytojai- pakuočių tvarkymo organizacijos	2014-2016
P2.16. Iki 2020 metų užtikrinti, kad šalinamų komunalinių atliekų kiekis neviršytų 35 procentų savivaldybės teritorijoje susidariusių komunalinių atliekų per metus, o kitos susidariusios komunalinės atliekos turi būti perdirbtos ir kitaip panaudotos.	Užduotis sprendžiama kompleksiškai vykdant kitų punktų užduotis	MAATC, Marijampolės savivaldybė, AM, MRATS papildančių sistemų sutarčių vykdytojai- pakuočių tvarkymo organizacijos	2014-2018
P2.17. Užtikrinti, kad nebūtų viršytas didžiausias leistinas šalinti sąvartyne komunalinių biologiškai skaidžių atliekų kiekis: · nuo 2014 iki 2015 metų, tonos/metus- 7 709; · nuo 2016 iki 2017 metų, tonos/metus- 6 938; · nuo 2018 iki 2019 metų, tonos/metus - 6 167; · nuo 2020 metų, tonos/metus- 5 396.	1. Užduotis sprendžiama kompleksiškai vykdant kitų punktų užduotis 2. BSA konteineriai/dėžės (regionui): 2.1. gyventojų, gyvenančių namų valdose aprūpinimas 6 000 vnt. kompostavimo dėžių nuo 2014 - 2015m., 3000 vnt. nuo 2016 – 2018 m; 2.2.daugiabučių gyventojų aprūpinimas konteineriais- 7 000 vnt. nuo 2017 m.; 3. Iki 2020 m. pabaigos vykdyti biologinių atliekų konteinerių ir (arba) kompostavimo priemonių individualioms valdoms plėtrą.	MAATC, Marijampolės savivaldybė, AM,	2014-2020	6000 tūkst. litų 1738 tūkst. eurų 3000 tūkst. litų 869 tūkst. eurų
P2.18. Užtikrinti, kad iki 2020 metų mažiausiai 50 proc. (vertinant pagal atliekų kiekį) komunalinių atliekų sraute esančių popieriaus ir kartono, metalų, plastikų ir stiklo atliekų būtų paruošiamos naudoti pakartotinai ir perdirbti.	1. Užduotis sprendžiama kompleksiškai vykdant kitų punktų užduotis 2. Aprūpinti gyventojus atliekų surinkimo priemonėmis pagal jau pasirašytas sutartis su pakuočių organizacijomis.	MAATC, Marijampolės savivaldybė, AM, MRATS papildančių sistemų sutarčių vykdytojai- pakuočių tvarkymo organizacijos	2014-2020
P2.19. Iki 2020 m. pabaigos įgyvendinti Minimalių komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimus konteinerinėms aikštelėms	Įgyvendinti antrinių žaliavų ir mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerių aikštelių įrengimą/rekonstrukciją ir konteinerių įsigijimą konteinerinėms aikštelėms.	MAATC, Marijampolės savivaldybė	2014-2020	ES, MAATC lėšos

38 lentelė. Veiksmų programa krypčiai P3 „Principai ne tik popieriuje“ įgyvendinti

Užduotys

Veiksmai

Vykdytojas

Numatyti vykdymo metai

Finansavimas (regiono mastu)

P3.1.Bendradarbiaujant su gamintojais ir importuotojais iki 2016 metų sukurti trūkstamą pakuočių atliekų, elektros ir elektroninės įrangos atliekų, eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ir jų dalių, alyvų atliekų, baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo tinklą.

Įgyvendinti ruošiamas sutartis su Organizacijomis dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų bei baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo.

MAATC, Organizacijos

2014

Organizacijos

Pasirašyti analogiškas sutartis su Organizacijomis dėl padangų, alyvų ir kt. surinkimo

MAATC, Organizacijos

2014 - 2015

Organizacijos

P3.2. Stiprinti gamintojų atsakomybės principą pasitelkiant RAAD. Į sąvartyną turi pakliūti tik netinkamos perdirbti ar kitaip naudoti atliekos.

Savivaldybėje veikiančių gamybos įmonių pristatomų atliekų kontrolė su RAAD pagalba.

MAATC, RAAD

2014 – 2020, nuolat

P3.3. Inertinių ir kitų atliekų srauto kontrolė

Patikslinti sraute susidarančių atliekų kiekį, siūlyti savivaldybei neišduoti statybos/remonto darbų leidimo, kol darbus atliekantis asmuo neįsigijo tam skirto konteinerio.

MAATC, Marijampolės savivaldybė

2014 – 2020, nuolat

Prašyti gamintojų pateikti MAATC savo pelenų tvarkymo planus.

39 lentelė. Veiksmų programa politikos krypčiai P4. „Atliekų tvarkymo paslauga – viešoji paslauga“ įgyvendinti

Užduotys

Veiksmai

Vykdytojas

Numatyti vykdymo metai

Finansavimas

(regiono mastu)

P4.1. Iki 2015 metų pabaigos patobulinti internetinį tinklapį.

Aiškiau pateikti informaciją atliekų turėtojui, nurodyti daugiau informacijos

MAATC

2014-2015, nuolat

10 tūkst. litų

2,9 tūkst. eurų

P4.2. Užtikrinti, kad visuomenė informuotumo ir sąmoningumo lygis atliekų tvarkymo klausimais nuolat didėtų.

Nuolat vykdyti visuomenės informavimą ir švietimą atliekų tvarkymo klausimais.

MAATC, Marijampolės savivaldybė, seniūnijos, operatoriai, Organizacijos

2014 – 2020, nuolat

Įeina į P2.1., P2.2., P2.3 finansavimą

P4.3. Siekti, kad atliekų turėtojai bendradarbiautų su MAATC ir savivaldybėmis

Rengti apklausas, skatinti teikti pasiūlymus dėl paslaugos tobulinimo ir atliekų tvarkymo sistemos gerinimo

MAATC, Marijampolės savivaldybė, seniūnijos

2014 – 2020, nuolat

P4.4 Užtikrinti, kad ir toliau viešoji komunalinių atliekų tvarkymo paslauga būtų teikiama 100 proc. atliekų turėtojų.

Stebėti ir atnaujinti nekilnojamojo turto savininkų sąrašus, sudaryti sąlygas jiems naudotis atliekų tvarkymo paslauga

MAATC, Marijampolės savivaldybė

2014 – 2020, nuolat

40 lentelė. Veiksmų programa politikos krypčiai P5. „Tobulumui ribų nėra“ įgyvendinti

*Užduotys*	*Veiksmai*	*Vykdytojas*	*Numatyti vykdymo metai*	*Finansavimas* *(regiono mastu)*
*Užduotys*	*Veiksmai*	*Vykdytojas*	*Numatyti vykdymo metai*
P5.1. Užtikrinti, kad MRATS veiktų remiantis aplinkos apsaugos vadybos principais.	Įdiegti MAATC aplinkos vadybos sistemą ir ją tobulinti, atsižvelgiant į besikeičiančias sąlygas.	MAATC, konsultantai	2014 – 2020, nuolat	Žr. P2.5. punktą
P5.2. Užtikrinti, kad MAATC, savivaldybių, seniūnijų personalo kvalifikacija nuolat būtų tobulinama.	Parengti MRATS mokymų programą ir ją įgyvendinti.	MAATC, Marijampolės savivaldybė, seniūnijos	2014 – 2020, nuolat	Įeina į P2.1., P2.2., P2.3 finansavimą MAATC, savivaldybės, ES parama

3. Plano įgyvendinimo finansavimas ir poveikis atliekų tvarkymo paslaugos kainai

Kadangi savivaldybė yra bendros regioninės atliekų tvarkymo sistemos dalis, finansiniai skaičiavimai bei vertinimai atliekami ir pateikiami regiono mastu. Atliekant Marijampolės regiono ATP įgyvendinimo finansavimo ir jo poveikio atliekų tvarkymo kainai vertinimą (žr. regiono ATP 6 priedą) buvo remtasi sekančiomis makroekonominėmis prielaidomis:

· Vidutinės disponuojamos namų ūkio pajamos per mėn. pagal paskutinius Lietuvos statistikos departamento duomenis^{^[33]} Marijampolės regione 2010 m. buvo 1875 Lt (543 eurų) per mėn. Pateikti skaičiai rodo, kad nuo 2007 m. jos kasmet mažėjo. Lietuvos ekonomikai atsigaunant turėtų kilti ir vidutinės disponuojamos namų ūkio pajamos, tačiau turint omenyje infliacijos įtaką realioms disponuojamoms namų ūkio pajamoms, daroma prielaida, kad jos 2014 - 2020 m. periodu išliks nepakitusios;

· Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis Lietuvoje 2011 m. kovo 1 d. buvo 1 mln. 267 tūkst. namų ūkių. Vidutinį namų ūkį sudarė 2,38 asmenys. Darant prielaidą, kad Marijampolės regione gyventojų skaičius turėtų mažėti 1 proc. kasmet, prognozuojamas vidutinio namų ūkio dydžio sumažėjimas iki 2,21 gyventojo 2020 m.;

· Marijampolės regiono gyventojas už atliekų tvarkymo paslaugas moka 7,26 Lt (2,10 eurų) per mėn. (remtasi keturiose savivaldybėse patvirtintais tarifais fiziniams asmenims, sudariusiems sutartį su MAATC dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugų, išskyrus Marijampolės savivaldybę).

Socialiniai veiksniai plano realumui turi nepaprastai didelę reikšmę, todėl įvertinant būsimosios atliekų tvarkymo sistemos tinkamumą būtina atsižvelgti į tai, ar vienam gyventojui tenkančios santykinės atliekų tvarkymo sąnaudos neviršija 1% vidutinių namų ūkio disponuojamų pajamų. Atlikti skaičiavimai rodo, jog Marijampolės regione 2014 m. namų ūkio išlaidos per mėn. už MAATC teikiamas atliekų tvarkymo paslaugas sudarytų 0,91 proc. nuo vidutinių disponuojamų namų ūkio pajamų per mėn. ir būtų ties 1 proc. riba. Marijampolės regiono savivaldybėms priėmus sprendimą jų nedidinti, 2020 m. minėtas rodiklis siektų 0,86 proc. Verta paminėti, jog šiuo metu Marijampolės savivaldybėje šis rodiklis sudaro 1,22 proc., kadangi remiantis savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintas 8 Lt (2,31 eurai) be PVM tarifas už atliekų tvarkymo paslaugas.

Įvertinus aukščiau minėtas sąlygas, Marijampolės regiono ATP pasirinktame realistiniame scenarijuje pateikiamos užduotys ir jų įgyvendinimo priemonės, kurios užtikrintų Marijampolės RATS gyvybingumą nedidinant regiono gyventojams mokesčių už MAATC teikiamas komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugas.

3.1. MAATC išlaidų sumažinimo galimybės

Siekiant šio tikslo, (žr. regiono ATP 6 priedą) realistiniame scenarijuje numatomas pirminio rūšiavimo šaltinyje ženklus padidėjimas, kuris sumažintų MAATC išlaidas mokamas komunalinių atliekų surinkimo operatoriui už surinktas komunalines atliekas. Sėkmingas užduočių įgyvendinimas 2014-2020 m. generuotų teigiamą pinigų srautą nuo 0,4 mln. Lt (0,12 mln. eurų) iki 3,2 mln. Lt (0,93 mln. eurų) kiekvienais metais.

Nuo 2016 m. pradėjus veikti MBA įrenginiui į regioninį sąvartyną šalinimui per metus patektų apie 10 tūkst. tonų komunalinių atliekų. Kadangi dabartiniu metu regioninio sąvartyno operatoriaus paslaugų kaina už komunalinių atliekų tvarkymą svyruoja apie 28 Lt (8,1 euro)/toną ir paskutiniais paslaugos teikimo metais sieks 1,037 mln. litų (0,3 mln. eurų), prognozuojama, kad nuo 2016 m. regioninio sąvartyno eksploatacijos kaštai neviršys 300 tūkst. litų (87 tūkst. eurų) per metus ir sumažins MAATC išlaidas 700 tūkst. litų (202 tūkst. eurų) kasmet.

Įgyvendinus priemones susijusias su atliekų tvarkymo sistemą papildančių sutarčių sudarymu, sumažėtų APA eksploatacijos apimtys. Nuo 2016 m. prognozuojamas 200 tūkst. Lt (58 tūkst. eurų) MAATC išlaidų sumažėjimas per metus APA eksploatacijai. Šis sprendinys būtų įgyvendinamas kartu su naujo komunalinių atliekų surinkimo operatoriaus atrankos konkursu.

3.2. Marijampolės regiono ATP įgyvendinimo finansavimas

Įvertinus tai, kad įgyvendinus numatytas priemones būtų ženkliai padidintas AŽ, BSA bei kitų komunalinių atliekų pirminis rūšiavimas šaltinyje, galutiniam apdorojimui į MBA įrenginius (žr. regiono ATP 6 priedą) 2016 m. patektų 41.420 tonos komunalinių atliekų. Jų tvarkymas MRATS papildomai kainuotų 2.858.004 Lt (827.734 eurų). 2020 m. šis kiekis sumažėtų iki 29.625 tonų ir sumažintų MAATC išlaidas 2.044.138 Lt (592.023 eurų).

Planuojamų pagrindinių Marijampolės regiono ATP priemonių finansavimui numatomos sekančios finansavimo galimybės:

ü MBA įrenginio statyba 2014 -2015 m. Projekto vertė – 33 mln. Lt (9,55 mln. eurų). MAATC lėšos (15 proc.) – 4,95 mln. Lt (1,4 mln. eurų). Finansuojama Europos investicijų banko paskola, kurios terminas 20 m., metinės palūkanos – 3,3 proc. Numatomas lengvatinis periodas – 1 metai (mokamos tik palūkanos);

ü BSA kompostavimo konteinerių pirkimas 1 etapas, 2014 m. Projekto vertė – 3 mln. Lt (0,87 mln. eurų). MAATC lėšos (15 proc.) – 450 tūkst. litų (130,3 tūkst. eurų). Finansuojama Europos investicijų banko paskola, kurios terminas 10 m., metinės palūkanos – 3,3 proc. Numatomas lengvatinis periodas – 1 metai (mokamos tik palūkanos);

ü BSA kompostavimo konteinerių pirkimas 2 etapas, 2015 m. Projekto vertė – 6 mln. Lt (1,7 mln. eurų). MAATC lėšos (15 proc.) – 900 tūkst. litų (260 tūkst. eurų)) Planuojama Europos investicijų banko paskola, kurios terminas 10 m., metinės palūkanos – 3,3 proc. Numatomas lengvatinis periodas – 1 metai (mokamos tik palūkanos);

ü Regioninio sąvartyno 3-4 sekcijų statyba. Projekto vertė – 4,5 mln. Lt (1,3 mln. eurų). Projektą 100 proc. finansuoja MAATC. Finansuojama komercinio banko paskola, kurios terminas 10 m., metinės palūkanos – 3,3 proc.

ü KAK panaudojimo Galimybių studija Marijampolės apskrityje ir Poveikio aplinkai vertinimo darbai pasirinktai vietai, 2015 metai. Darbų vertė – 300 tūkst. Lt (86,9 tūkst. eurų). Finansavimo šaltinis - ES subsidija.

ü Patvirtinus poreikį. Planuojama Techninio projekto ir konkursinės dokumentacijos parengimas Privataus ir Viešojo sektorių partnerystės konkursui. Nugalėtojo atranka. 2015 metai. 300 tūkst. Lt (86,9 tūkst. eurų). Finansavimo šaltinis - ES subsidija.

Prognozuojama, kad paminėtų investicinių projektų finansavimas 2016 m. MAATC kainuotų 453 tūkst. Lt (131,2 eurų) ir nuo 2016 m. - padidėtų iki 1.052 tūkst. Lt (304 tūkst eurų).

Visų aukščiau išvardintų priemonių sėkmingas įgyvendinimas padėtų subalansuoti MAATC pinigų srautus bei užtikrintų Marijampolės regioninės atliekų tvarkymo sistemos tvarumą 2014-2020 m. Vertinant Marijampolės regiono ATP įgyvendinimo priemones ir jų finansavimo įtaką atliekų tvarkymo paslaugos kainai, buvo padaryta prielaida, kad po komunalinių atliekų apdorojimo MBA įrenginyje susidarančių KAK (kietojo atgautojo kuro) ir stabilato (biologiškai apdorota frakcija) tolimesnis tvarkymas nepadidins MAATC papildomų sąnaudų.

KAK tolimesnio panaudojimo Marijampolės apskrityje galimybėms nustatyti siūloma numatyti Galimybių studijos finansavimą naujajame periode. Patvirtinus poreikį KAK panaudojimo rezultatyvų panaudojimą, subsidijų iš ES pagalba, sukurti KAK deginimo pajėgumus vienoje iš Marijampolės apskrities savivaldybių išplečiant esamus šilumos ir elektros energijos gamybos pajėgumus.

VIII. Plano įgyvendinimo vertinimo kriterijai ir kontrolė

Pagrindiniai šio Marijampolės savivaldybės atliekų tvarkymo plano įgyvendinimo kriterijai:

1. numatytų tikslų pasiekimo ir uždavinių įgyvendinimo lygis (36- 40 lent.);

2. faktinio atskiro atliekų surinkimo ir šalinimo sąvartyne procentas palyginus su realistinio scenarijaus prognozuojamais atliekų srautais (VII skyrius "1. Realistinis scenarijus - Marijampolės savivaldybė ");

3. rodikliai, nusakantys atliekų prevencijos, paruošimo pakartotiniam naudojimui, atliekų perdirbimo, atliekų naudojimo ir šalinimo lygį savivaldybėje:

§ bendras komunalinių atliekų susidarymas, tonomis per metus;

§ komunalinių atliekų susidarymas vienam gyventojui, kilogramais per metus;

§ pakartotiniam naudojimui paruoštų atliekų kiekiai, tonomis per metus;

§ pakartotiniam naudojimui paruoštų atliekų kiekiai, proc. nuo bendro susidariusių komunalinių atliekų kiekio;

§ iš gyventojų ir juridinių asmenų atskirai surinktų antrinių žaliavų kiekiai, tonomis per metus ir proc. nuo bendro atliekų kiekio pagal atliekų kategorijas (popieriaus ir kartono, stiklo, plastikų, metalo atliekos);

§ atskirai surinktų elektros ir elektroninės įrangos, statybos ir inertinių atliekų, tekstilės ir kt. kiekiai, tonomis per metus ir proc. nuo susidarančių kiekio;

§ atskirai surinktų ir sukompostuotų biologinių atliekų kiekiai, tonomis per metus ir proc. nuo bendro atliekų kiekio ir nuo BSA susidarančių kiekio;

§ bendras perdirbtų komunalinių atliekų kiekis, tonomis per metus;

§ bendras perdirbtų komunalinių atliekų kiekis, proc. nuo bendro susidariusių komunalinių atliekų kiekio;

§ panaudotų energijai gauti komunalinių atliekų kiekis, proc. nuo bendro susidariusių komunalinių atliekų kiekio;

§ pašalintų sąvartyne komunalinių atliekų kiekis, tonomis per metus.

Metams pasibaigus, remiantis metų eigoje vykdytais atliekų sudėties tyrimais, turi būti tikslinami atliekas sudarančių frakcijų srautai. 2 punkte numatytas vertinimas atliekamas patikslinus šiuos srautus.

Marijampolės savivaldybės atliekų tvarkymo planas turi būti peržiūrimas ne rečiau kaip kartą metuose ir, esant poreikiui, atnaujinamas.

Priedo pakeitimai:

Nr. 1-279, 2016-10-28, paskelbta TAR 2016-11-02, i. k. 2016-26137

1 priedas. Marijampolės regiono atliekų tvarkymo sistemos modelis

2 priedas. Marijampolės regiono atliekų tvarkymo infrastruktūra, 2013 06 30^{^[34]}

1. Įrenginiai (be konteinerių)

Įrenginys			Įrenginio našumas
1. Marijampolės regioninis nepavojingų atliekų sąvartynas			38 000 t/m
Atliekų kodas	Atliekų pavadinimas
01 04 09	Smėlio ir molio atliekos
02 03 04	Medžiagos netinkamos vartoti ir perdirbti
02 04 01	Purvas, likęs nuvalius ir nuplovus runkelius
02 06 01	Medžiagos netinkamos vartoti ir perdirbti
02 07 01	Žaliavų plovimo, valymo ir mechaninio smulkinimo atliekos
02 07 04	Medžiagos netinkamos vartoti ir perdirbti
03 01 05	Pjuvenos, drožlės, skiedros, mediena, medienos drožlių plokštės ir fanera, nenurodyti 03 01 04
03 01 99	Dekoratyvinis popierius ir plėvelė
04 02 09	Sudėtinių medžiagų (impregnuoti tekstilės gaminiai, elektromerai, termoplastų) atliekos
04 02 15	Apdailos atliekos
04 02 21	Neperdirbto tekstilės pluošto atliekos
04 02 22	Perdirbto tekstilės pluošto atliekos
07 02 13	Plastikų atliekos
10 01 01	Dugno pelenai, šlakas ir garo katilų dulkės
10 01 02	Lakieji anglių pelenai
10 01 03	Lakieji durpių ir neapdorotos medienos pelenai
10 09 03	Krosnių šlakai
10 11 03	Stiklo pluošto medžiagų atliekos
12 01 05	Plastiko drožlės ir nuopjovos
12 01 13	Suvirinimo atliekos
12 01 21	Naudotos šlifavimo dalys ir šlifavimo medžiagos
15 01 05	Kombinuotosios pakuotės
15 01 06	Mišrios pakuotės
15 01 09	Pakuotės iš tekstilės
15 02 03	Absorbentai, filtrų medžiagos, pašluostės ir apsauginiai drabužiai, nenurodyti 15 02 02
16 01 12	Stabdžių trinkelės, nenurodytos 16 01 11
16 01 19	Plastikai
16 01 20	Stiklas
17 02 01	Medis
17 02 02	Stiklas
17 02 03	Plastikas
17 03 02	Bituminiai mišiniai, nenurodyti 17 03 01
17 06 04	Izoliacinės medžiagos
18 01 04	Atliekos, kurių rinkimui ir šalinimui netaikomi specialūs reikalavimai, kad būtų išvengta infekcijos (pvz., tvarsliava, gipso tvarsčiai, skalbiniai, vienkartiniai drabužiai, vystyklai)
19 07 02	Koncentratas iš nuotekų valymo įrenginių
19 08 01	Rūšiavimo atliekos
19 08 02	Smėliagaudžių atliekos
19 12 04	Plastikai ir guma
19 12 12	Kitos mechaninio atliekų apdorojimo atliekos
19 12 08	Tekstilės dirbiniai
20 01 02	Stiklas
20 01 10	Drabužiai
20 01 11	Tekstilės gaminiai
20 01 38	Mediena
20 01 39	Plastikai
20 01 41	Kaminų valymo atliekos
20 02 03	Kitos biologiškai nesuyrančios atliekos
20 03 01	Mišrios komunalinės atliekos
20 03 02	Turgaviečių atliekos
20 03 03	Gatvių valymo liekanos
20 03 07	Didžiosios atliekos
20 03 99	Kitaip neapibrėžtos atliekos
2. Inertinių atliekų aikštelė prie regioninio sąvartyno			3160 t/m
Atliekų kodas	Atliekų pavadinimas
17 01 01	Betonas
17 01 02	Plytos
17 01 03	Čerpės ir keramika
17 01 07	Betono, plytų, čerpių ir keramikos gaminių mišiniai, nenurodyti 17 01 06
17 05 04	Gruntas ir akmenys, nenurodyti 17 05 03
17 05 08	Kelių skalda, nenurodyta 17 05 07
17 08 02	Gipso izoliacinės statybinės atliekos
17 09 04	Mišrios statybinės ir griovimo atliekos, nenurodytos 17 09 01, 17 09 02 ir 17 09 03
20 02 02	Gruntas ir akmenys
3. Didžiųjų ir specifinių atliekų priėmimo aikštelės – 3 vnt.			7644,4 t/m
1. Marijampolės didžiųjų ir specifinių atliekų priėmimo aikštelė			1024,0 t/m
3. Didžiųjų ir specifinių atliekų priėmimo aikštelė prie regioninio sąvartyno			20 t/m
3. UAB „Marijampolės švara“ didžiųjų ir specifinių atliekų priėmimo aikštelė			6600,4 t/m
Atliekų kodas	Atliekų pavadinimas
15 01 01	Popieriaus ir kartono pakuotė
15 01 02	Plastmasinės pakuotės atliekos
15 01 04	Metalinės pakuotės atliekos
15 01 07	Stiklinės pakuotės atliekos
16 01 03	Naudotos padangos
17 09 04	mišrios statybinės ir griovimo atliekos, nenurodytos 17 09 01, 17 09 02 ir 17 09 03
20 01 01	Popieriaus ir kartono atliekos
20 01 02	Stiklas
20 01 13*	Tirpikliai
20 01 14*	Rūgštys
20 01 15*	Šarmai
20 01 17*	Fotografijos cheminės medžiagos
20 01 21*	Liuminescencinės lempos
20 01 23*	nebenaudojama įranga, kurioje yra chlorfluorangliavandenilių
20 01 27*	Dažai, rašalas, klijai ir dervos, kuriuose yra pavojingų cheminių medžiagų
20 01 29*	plovikliai, kuriuose yra pavojingų cheminių medžiagų
20 01 31*	citotoksiniai ir citostatiniai vaistai
20 01 33*	baterijos ir akumuliatoriai, nurodyti 16 06 01, 16 06 02 arba 16 06 03, nerūšiuotos baterijos ar akumuliatoriai, kuriuose yra tos baterijos
20 01 35*	nebenaudojama elektros ir elektroninė įranga, nenurodyta 20 01 21 ir 20 01 23, kurioje yra pavojingų sudedamųjų dalių
20 01 36	nebenaudojama elektros ir elektroninė įranga, nenurodyta 20 01 21, 20 01 23 ir 20 01 35
20 01 38	mediena, nenurodyta 20 01 37
20 01 39	plastikai
20 01 40	metalai
20 03 01	Mišrios komunalinės atliekos
20 03 07	Didžiosios atliekos
15 01 10*	pakuotės, kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų likučių arba kurios yra jomis užterštos
13 02 08*	kita variklio, pavarų dėžės ir tepalinė alyva
15 02 02*	absorbentai, filtrų medžiagos (įskaitant kitaip neapibrėžtus tepalų filtrus), pašluostės, apsauginiai drabužiai, užteršti pavojingomis cheminėmis medžiagomis
16 01 07*	tepalų filtrai
16 06 01*	švino akumuliatoriai
17 06 05*	statybinės medžiagos, turinčios asbesto
16 01 19	plastikai
16 01 20	stiklas
06 04 04*	Atliekos kuriose yra gyvsidabrio
08 01 19*	Vandeninės suspensijos, kuriose yra dažų ar lako, kuriuose yra organinių tirpiklių ar kitų pavojingų cheminių medžiagų.
13 02 04*	Mineralinė chlorintoji variklio, pavarų dėžės ir tepalinė alyva
13 02 05*	Mineralinė nechlorintoji variklio, pavarų dėžės ir tepalinė alyva
13 02 06*	Sintetinė variklio, pavarų dėžės ir tepalinė alyva
13 02 07*	Lengvai biologiškai suyranti variklio, pavarų dėžės ir tepalinė alyva
15 01 11*	Metalinės pakuotės, įskaitant suslėgto oro talpyklas, kuriose yra pavojingų kietų poringų rišamųjų medžiagų
20 01 34	baterijos ir akumuliatoriai, nenurodyti 20 01 33
02 01 04	plastikų atliekos (išskyrus pakuotę)
03 01 05	Pjuvenos, drožlės, skiedros, mediena, medžio drožlių plokštės ir fanera
03 03 08	perdirbti skirto popieriaus ir kartono rūšiavimo atliekos
15 01 03	medinės pakuotės
15 01 05	kombinuotosios pakuotės
15 01 06	Mišrios pakuotės
16 01 17	Juodieji metalai
16 02 14	nebenaudojama įranga, nenurodyta 16 02 09 - 16 02 13
16 02 16	sudedamosios dalys, išimtos iš nebenaudojamos įrangos, nenurodytos 16 02 15
17 02 01	medis
17 02 02	stiklas
17 02 03	plastikas
17 04 05	geležis ir plienas
19 05 03	netinkamas naudoti kompostas
19 12 01	popierius ir kartonas
19 12 02	juodieji metalai
19 12 03	spalvotieji metalai
19 12 04	plastikai ir guma
19 12 05	stiklas
19 12 07	mediena, nenurodyta 19 12 06
19 12 08	tekstilės dirbiniai
20 01 10	drabužiai
20 01 11	tekstilės gaminiai
20 02 01	Biologiškai suyrančios atliekos
08 01 11*	dažų ir lako, kuriuose yra organinių tirpiklių ar kitų pavojingų cheminių medžiagų, atliekos
08 01 21*	dažų ar lako nuėmiklių atliekos
08 03 12*	dažų atliekos, kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų
08 03 17*	spaustuvinio dažiklio atliekos, kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų
13 01 01*	alyva hidraulinėms sistemoms, kurioje yra PCB'
13 01 13*	Kita alyva hidraulinėms sistemoms
13 03 10*	izoliacinė ir šilumą perduodanti alyva
13 08 99*	Kitaip neapibrėžtos atliekos
16 06 05*	Kitos baterijos ir akumuliatoriai
16 01 13*	Stabdžių skystis
16 01 14*	aušinamieji skysčiai, kuriuose yra pavojingų cheminių medžiagų
16 02 13*	nebenaudojama įranga, kurioje yra pavojingų sudedamųjų dalių, nenurodytų 16 02 09 - 16 02 12
16 02 15*	pavojingos sudedamosios dalys, išimtos iš nebenaudojamos įrangos
16 05 06*	laboratorinės cheminės medžiagos, įskaitant laboratorinių cheminių medžiagų mišinius, sudarytos iš pavojingų cheminių
18 01 01	Aštrūs daiktai (išskyrus 18 01 03)
18 01 06*	cheminės medžiagos, sudarytos iš pavojingų cheminių medžiagų arba jų turinčios
18 01 08*	citotoksiniai arba citostatiniai vaistai
18 01 09	vaistai, nenurodyti 18 01 08
18 02 01	Aštrūs daiktai (išskyrus 18 02 03)
18 02 05*	cheminės medžiagos, sudarytos iš pavojingų cheminių medžiagų arba jų turinčios
18 02 07*	citotoksiniai arba citostatiniai vaistai
18 02 08	vaistai, nenurodyti 1 8 02 07
20 01 32	vaistai, nenurodyti 20 01 31
4. Marijampolės Žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelė			8500 t/m
Atliekų kodas	Atliekų pavadinimas
20 02 01	Biologiškai suyrančios atliekos
20 01 38	Mediena, nenurodyta 20 01 37
03 01 01	Medžio žievės ir kamščiamedžio atliekos
03 01 05	Pjuvenos, drožlės, skiedros, mediena, nenurodyti 03 01 04
03 01 99	Kitaip neapibrėžtos atliekos
03 03 01	Medžio žievės ir medienos atliekos
17 02 01	Medis
02 01 07	Miškininkystės atliekos
02 03 04	Medžiagos netinkamos vartoti ar perdirbti (vaisių, daržovių, grūdų ir jų produktų gamybos)
02 07 04	Medžiagos netinkamos vartoti ar perdirbti (supuvę obuoliai, obuolių išspaudos ir kt.)
5. Transporto priemonės, krautuvai (bendri regiono)		Vnt.
Šiukšliavėžės,		19 vnt.	Iki 10-15 t
Šiukšliavėžės, su manipuliatoriumi		1 vnt.
Šiukšliavėžės,		1 vnt.	Iki 3,5 t
Krovininiai automobiliai, Su "Hook" tipo pakėlimo mechanizmu		6 vnt.
Krovininiai automobiliai, Su ASK tipo pakėlimo mechanizmu		5 vnt.
Krovininiai automobiliai, Su tentu		5 vnt.
Savivartis		3 vnt.
Savivartis, Su manipuliatoriumi		2 vnt.
Automobilines priekabos		5 vnt.
Autokrautuvai		2 vnt.
Traktoriai vikšriniai		2 vnt.
Frontaliniai krautuvai		2 vnt.
Ratiniai ekskavatoriai		1 vnt.
6. Kita technika, įrengimai
Sijotuvas bioskaidžioms atliekoms		1 vnt.	3000 t/m
Mišrių komunalinių atliekų rūšiavimo linija		1 vnt.	48000 t/m
Antrinių žaliavų rūšiavimo linija		1 vnt.	10000 t/m
Komposto vartytuvas BACKHUS 17.43			2 vnt.
Sijotuvas TERRA SELECT T3			2 vnt.
Ratinis krautuvas LW300K			10 vnt.
Svarstyklės			10 vnt.

2. Konteineriai, 2013 06 30

2.1. Mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteineriai, vnt.^{^[35]}

Savivaldybės				Konteinerių talpa, m3
pavadinimas	1,l	0,77	0,66	0,08	0,12	0,14	0,24	Iš viso
Marijampolės	1,100	0	0	2.708	3,640	0	4.053	11.501

2.2. Antrinių žaliavų surinkimo konteineriai, vnt.

Savivaldybės pavadinimas	Konteinerių paskirtis
Savivaldybės pavadinimas	Popieriui	Stiklui	Plastikui
Marijampolės	248	204	235

2.3. Žaliosioms atliekoms skirti konteineriai (individualių namų kvartaluose)

Savivaldybės pavadinimas	Vnt.	Talpa
Marijampolės sav.	3	10 m3
Marijampolės sav.	3	1.1 m3

2.4. Kiti konteineriai (bendri regiono), vnt.

Įrangos pavadinimas

Vnt.

Talpa

Presavimo konteineriai, mobilus ir stacionarūs

21 vnt.

Konteineriai

36 vnt.

20-40 m3

Konteineriai

15 vnt.

10 m3

Gofroplastiko/kartono dėžutės rūšiavimui

219 vnt.

0,06-0,86 m

Rūšiavimo dėžės

30 vnt.

0,12 m

Atsarginiai konteineriai mišrioms komunalinėms atliekoms

0,08 -0,24 m

630 vnt.

0,66-1,1

83 vnt.

Atsarginiai konteineriai antrinėms žaliavoms

15 kompl.

3 priedas. Komunalinių atliekų kiekiai ir sudėtis pagal susidarymo šaltinį Marijampolės savivaldybėje 2013 m. (tonos)^{^[36]}

	Susidarymas pas gyventojus			Susidarymas pas juridinius asmenis			Komunalinių atliekų kiekiai Marijampolės savivaldybėje iš viso
Komunalinių atliekų rūšis	Kiekis MKA sraute	Surinkta atskirai	Viso gyventojai	Kiekis MKA sraute	Surinkta atskirai	Viso JA	Kiekis MKA sraute	Proc. nuo bendro kiekio	Surinkta atskirai	Proc. nuo bendro kiekio	Viso komunalinių atliekų	Komunalinių atliekų sudėtis
Biologiškai skaidžios	6.392	384	6.776	2.857	1.187	4.044	9.249	33,8%	1.571	5,7%	10.820	39,6%
Popieriaus/kartono	931	225	1.156	416	28	444	1.347	4,9%	254	0,9%	1.601	5,9%
Biologiškai skaidžios iš viso	7.323	609	7.932	3.273	1.215	4.488	10.596	38,8%	1.824	6,7%	12.420	45,4%
Plastikai	2.327	142	2.469	1.040	15	1.055	3.367	12,3%	156	0,6%	3.524	12,9%
Stiklas	621	321	942	277	17	294	898	3,3%	338	1,2%	1.236	4,5%
Metalo laužas	388	1	389	173	-	173	561	2,1%	1	0,0%	562	2,1%
Didžiosios atliekos	-	70	70	-	4	4	-	0,0%	73	0,3%	73	0,3%
Padangos	-	43	43	-	2	2	-	0,0%	44	0,2%	44	0,2%
Elektros ir elektroninės įranga	50	10	60	22	0	22	72	0,3%	10	0,0%	82	0,3%
Pavojingos atliekos	16	99	115	7	26	33	22	0,1%	125	0,5%	148	0,5%
Kitos atliekos	4.791	340	5.131	2.141	1.971	4.112	6.932	25,4%	2.311	8,5%	9.244	33,8%
Iš viso	15.515	1.635	17.150	6.934	3.250	10.184	22.449	82,1%	4.884	17,9%	27.334	100%
Iš jų antrinių žaliavų (tame tarpe pakuotės)	4.267	689	4.956	1.907	60	1.967	6.174	23%	749	3%	6.923	25,3%
Iš jų inertinių atliekų	1.862	176	2.038	832	926	1.758	2.694	10%	1.102	4%	3.796	13,9%

4 priedas. Prognozuojami susidarančių komunalinių atliekų kiekiai ir sudėtis pagal susidarymo šaltinį Marijampolės savivaldybėje 2020 m. (tonos)

	Susidarymas pas gyventojus				Susidarymas pas juridinius asmenis				Komunalinių atliekų kiekiai Marijampolės savivaldybėje iš viso
Komunalinių atliekų rūšis	Kiekis MKA sraute	Surinkta atskirai	Viso gyventojai	Kiekis MKA sraute	Surinkta atskirai	Viso JA	Kiekis MKA sraute	Proc. nuo bendro kiekio	Surinkta atskirai	Proc. nuo bendro kiekio	Viso komunalinių atliekų	Komunalinių atliekų sudėtis
Biologiškai skaidžios	3.301	3.475	6.776	957	3.087	4.044	4.258	16%	6.561	24%	10.820	40%
Popieriaus/kartono	381	776	1.156	222	222	444	603	2%	998	4%	1.601	6%
Biologiškai skaidžios iš viso	3.682	4.250	7.932	1.179	3.309	4.488	4.861	18%	7.559	28%	12.420	45%
Plastikai	800	1.669	2.469	527	527	1.055	1.327	5%	2.197	8%	3.524	13%
Stiklas	318	623	942	147	147	294	466	2%	771	3%	1.236	5%
Metalo laužas	125	264	389	87	87	173	212	1%	351	1%	562	2%
Didžiosios atliekos	-	70	70	-	4	4	-	0,0%	73	0,3%	73	0,3%
Padangos	-	43	43	-	2	2	-	0,0%	44	0,2%	44	0,2%
Elektros ir elektroninės įranga	6	54	60	2	20	22	8	0,03%	74	0,3%	82	0,3%
Pavojingos atliekos	2	113	115	1	32	33	3	0,01%	145	1%	148	1%
Kitos atliekos	3.451	1.681	5.131	1.783	2.329	4.112	5.234	19%	4.010	15%	9.244	34%
Iš viso	8.384	8.766	17.150	3.726	6.458	10.184	12.110	44%	15.223	56%	27.334	100,0%
Iš jų antrinių žaliavų (tame tarpe pakuotės)	1.624	3.332	4.956	984	984	1.967	2.607	10%	4.316	16%	6.923	25%
Iš jų inertinių atliekų	621	1.449	2.070	518	1.209	1.726	1.139	4%	2.657	10%	3.796	14%

Pakeitimai:

Marijampolės savivaldybės taryba, Sprendimas

Nr. 1-279, 2016-10-28, paskelbta TAR 2016-11-02, i. k. 2016-26137

Dėl Marijampolės savivaldybės atliekų tvarkymo plano 2014 - 2020 metams pakeitimo

^{^[1]} Valstybinis strateginis atliekų tvarkymo planas (LR Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimas Nr. 519), 90²punktas

^{^[2]} Atliekų tvarkymo įstatymas (1998 m. birželio 16 d. Nr. VIII-787), 28 straipsnis, 1 punktas

^{^[3]} http://regionai.stat.gov.lt/start_lt.html

^{^[4]} http://www.marijampole.lt/go.php/Atributika519913

^{^[5]} http://www.marijampole.lt/go.php/Kur-esame22831

^{^[7]} http://www.osp.stat.gov.lt/web/guest/statistiniu-rodikliu-analize?id=1353&status=A

^{^[8]} Lietuvos statistikos departamentas, http://osp.stat.gov.lt/home

^{^[9]}Marijampolės teritorinė darbo birža https://www.ldb.lt/tdb/Marijampole/Puslapiai/default.aspx

^{^[10]} Marijampolės teritorinė darbo birža https://www.ldb.lt/tdb/Marijampole/Puslapiai/default.aspx

^{^[13]} UAB Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro direktoriaus 2012 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. V-14 patvirtinta “Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimo sutartis” su fiziniais asmenimis, 1 priedas.

^{^[14]} www.maatc.lt/index.php/primimo-aiktels/atliek-kainos-gyventojams.

^{^[15]} UAB Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro direktoriaus 2012 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. V-14 patvirtinta “Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimo sutartis” su juridiniais asmenimis, 5 priedas.

^{^[16]} www.maatc.lt/index.php/primimo-aiktels/atliek-kainos-monms

^{^[17]} Kazlų Rūdos savivaldybė nėra priėmusi atitinkamo Tarybos sprendimo ir vadovaujasi pateiktu MAATC valdybos sprendimu.

^{^[19]} Gyventojų skaičius Techninės specifikacijos duomenimis

^{^[20]} Valstybinis atliekų tvarkymo 2014 – 2020 metų planas, 230.4 punktas

^{^[21]} Komunalinių atliekų surinkimo operatorius

^{^[22]} Bendras Marijampolės regiono savivaldybių BSA kiekis. Dydžiai pagal savivaldybes apskaičiuoti remiantis į laikiną rūšiavimo liniją iš savivaldybių patenkančiais MKA srautais. Joje 2012 m. buvo apdorota 64,5 proc., 2013 m. – 58,2 proc. Marijampolės savivaldybės MKA.

^{^[23]} Valstybinis atliekų tvarkymo 2014 – 2020 metų planas,236 punktas.

^{^[24]} Neigiama rodiklio reikšmė parodo, kiek proc. trūksta iki VSATP užduoties įvykdymo.

^{^[28]} Valstybinis strateginis atliekų tvarkymo planas, 140 punktas

^{^[30]} Pagal MAATC pateiktus duomenis 7 proc. mišrių komunalinių atliekų sudaro „Natūralaus pluošto audinių atliekos“

^{^[31]} BSA kiekis likęs po antrinio rūšiavimo

^{^[32]} Išmaniųjų telefonų pagalba naudojama stebėjimo priemonė

^{^[33]} www.db1.stat.gov.lt/statbank/selectvarval/saveselections.asp?MainTable=M3080104&PLanguage=0&TableStyle=&Buttons=&PXSId=20750&IQY=&TC=&ST=ST&rvar0=&rvar1=&rvar2=&rvar3=&rvar4=&rvar5=&rvar6=&rvar7=&rvar8=&rvar9=&rvar10=&rvar11=&rvar12=&rvar13=&rvar14=

^{^[34]} MAATC, UAB "Marijampolės švara"