Suvestinė redakcija nuo 2019-03-22 iki 2019-05-30
Įsakymas paskelbtas: TAR 2015-08-14, i. k. 2015-12315
Nauja redakcija nuo 2016-05-27:
Nr. V-490, 2016-05-26, paskelbta TAR 2016-05-26, i. k. 2016-14097
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJOS ADMINISTRUOJAMŲ AUKŠTOJO MOKSLO IR MOKSLINIŲ TYRIMŲ IR EKSPERIMENTINĖS (SOCIALINĖS, KULTŪRINĖS) PLĖTROS POLITIKOS PRIEMONIŲ, PRISIDEDANČIŲ PRIE PRIORITETINIŲ MOKSLINIŲ TYRIMŲ IR EKSPERIMENTINĖS (SOCIALINĖS, KULTŪRINĖS) PLĖTROS IR INOVACIJŲ RAIDOS (SUMANIOS SPECIALIZACIJOS) KRYPČIŲ PLĖTOJIMO, JŲ PRIORITETŲ IR SUSIJUSIŲ PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO BENDROJO VEIKSMŲ PLANO PATVIRTINIMO
2015 m. rugpjūčio 13 d. Nr. V-895
Vilnius
Įgyvendindama Prioritetinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir inovacijų raidos (sumanios specializacijos) krypčių ir jų prioritetų įgyvendinimo programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 30 d. nutarimu Nr. 411 „Dėl Prioritetinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir inovacijų raidos (sumanios specializacijos) krypčių ir jų prioritetų įgyvendinimo programos patvirtinimo“, atsižvelgdama į Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą, taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528 „Dėl atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą“, 6.2.4 papunktį, Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 „Dėl Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“, 30 ir 35 punktus,
tvirtinu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos administruojamų aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros politikos priemonių, prisidedančių prie prioritetinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir inovacijų raidos (sumanios specializacijos) krypčių plėtojimo, jų prioritetų ir susijusių priemonių įgyvendinimo bendrąjį veiksmų planą (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro
2015 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. V-895
(Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro
2016 m. gegužės 26 d. įsakymo Nr. V-490 redakcija)
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJOS ADMINISTRUOJAMŲ AUKŠTOJO MOKSLO IR MOKSLINIŲ TYRIMŲ IR EKSPERIMENTINĖS (SOCIALINĖS, KULTŪRINĖS) PLĖTROS POLITIKOS PRIEMONIŲ, PRISIDEDANČIŲ PRIE PRIORITETINIŲ MOKSLINIŲ TYRIMŲ IR EKSPERIMENTINĖS (SOCIALINĖS, KULTŪRINĖS) PLĖTROS IR INOVACIJŲ RAIDOS (SUMANIOS SPECIALIZACIJOS) KRYPČIŲ PLĖTOJIMO, JŲ PRIORITETŲ IR SUSIJUSIŲ PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO BENDRASIS VEIKSMŲ PLANAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos administruojamų aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros politikos priemonių, prisidedančių prie prioritetinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir inovacijų raidos (sumanios specializacijos) krypčių plėtojimo, jų prioritetų ir susijusių priemonių įgyvendinimo bendrasis veiksmų planas (toliau – Bendrasis veiksmų planas) parengtas, vadovaujantis Prioritetinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir inovacijų raidos (sumanios specializacijos) krypčių ir jų prioritetų įgyvendinimo programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 30 d. nutarimu Nr. 411 „Dėl Prioritetinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir inovacijų raidos (sumanios specializacijos) krypčių ir jų prioritetų įgyvendinimo programos patvirtinimo“ (toliau – MTEPI prioritetų įgyvendinimo programa), prioritetinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir inovacijų raidos (sumanios specializacijos) krypčių prioritetų veiksmų planais, patvirtintais Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymais, Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) kūrimo ir plėtros koncepcija, patvirtinta 2007 m. kovo 21 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 321 „Dėl Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) kūrimo ir plėtros koncepcijos patvirtinimo“ (toliau – Slėnių koncepcija), Lietuvos Respublikos 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programa, patvirtinta 2014 m. rugsėjo 8 d. Europos Komisijos įgyvendinimo sprendimu, kuriuo patvirtinami tam tikri „2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos“ elementai, kad, siekiant investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslo, iš Europos regioninės plėtros fondo, Sanglaudos fondo, Europos socialinio fondo ir specialaus asignavimo Jaunimo užimtumo iniciatyvai būtų teikiama parama Lietuvai (apie nurodytą sprendimą Europos Komisija pranešė dokumentu Nr. C(2014) 6397) (toliau – Veiksmų programa). Bendrasis veiksmų planas taip pat prisideda įgyvendinant Valstybės pažangos strategiją „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“, patvirtintą Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr. XI-2015 „Dėl Valstybės pažangos strategijos „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“ patvirtinimo“, 2014–2020 metų nacionalinę pažangos programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1482 „Dėl 2014–2020 metų nacionalinės pažangos programos patvirtinimo“, Valstybinę studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros 2013–2020 metų plėtros programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 1494 „Dėl Valstybinės studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros 2013–2020 metų plėtros programos patvirtinimo“. Patvirtinti šie prioritetinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir inovacijų raidos (sumanios specializacijos) krypčių prioritetų veiksmų planai:
1.1. Prioritetinės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir inovacijų raidos (sumanios specializacijos) krypties „Agroinovacijos ir maisto technologijos“ prioritetų veiksmų planai, patvirtinti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2015 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. V-59/4-48 „Dėl Prioritetinės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir inovacijų raidos (sumanios specializacijos) krypties „Agroinovacijos ir maisto technologijos“ prioritetų veiksmų planų patvirtinimo“;
1.2. Prioritetinės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir inovacijų raidos (sumanios specializacijos) krypties „Nauji gamybos procesai, medžiagos ir technologijos“ prioritetų veiksmų planai, patvirtinti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2015 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. V-133/4-88 „Dėl Prioritetinės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir inovacijų raidos (sumanios specializacijos) krypties „Nauji gamybos procesai, medžiagos ir technologijos“ prioritetų veiksmų planų patvirtinimo“;
1.3. Prioritetinės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir inovacijų raidos (sumanios specializacijos) krypties „Įtrauki ir kūrybinga visuomenė“ prioritetų veiksmų planai, patvirtinti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2015 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. V-290/4-175 „Dėl Prioritetinės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir inovacijų raidos (sumanios specializacijos) krypties „Įtrauki ir kūrybinga visuomenė“ prioritetų veiksmų planų patvirtinimo“;
1.4. Prioritetinės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir inovacijų raidos (sumanios specializacijos) krypties „Energetika ir tvari aplinka“ prioritetų veiksmų planai, patvirtinti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2015 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. V-291/4-176 „Dėl Prioritetinės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir inovacijų raidos (sumanios specializacijos) krypties „Energetika ir tvari aplinka“ prioritetų veiksmų planų patvirtinimo“;
1.5. Prioritetinės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir inovacijų raidos (sumanios specializacijos) krypties „Transportas, logistika ir informacinės ir ryšių technologijos“ prioritetų veiksmų planai, patvirtinti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2015 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. V-363/4-239 „Dėl Prioritetinės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir inovacijų raidos (sumanios specializacijos) krypties „Transportas, logistika ir informacinės ir ryšių technologijos“ prioritetų veiksmų planų patvirtinimo“;
1.6. Prioritetinės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir inovacijų raidos (sumanios specializacijos) krypties „Sveikatos technologijos ir biotechnologijos“ prioritetų veiksmų planai, patvirtinti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2015 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. V-422/4-293 „Dėl Prioritetinės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir inovacijų raidos (sumanios specializacijos) krypties „Sveikatos technologijos ir biotechnologijos“ prioritetų veiksmų planų patvirtinimo“.
2. Bendrasis veiksmų planas reglamentuoja Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos (toliau – Švietimo ir mokslo ministerija) veiksmus jos administruojamomis aukštojo mokslo, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros (toliau – MTEP) politikos priemonėmis tiesiogiai ir (arba) netiesiogiai prisidedant prie prioritetinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir inovacijų raidos (sumanios specializacijos) krypčių (toliau – Prioritetinės MTEPI raidos kryptys) plėtojimo ir jų prioritetų įgyvendinimo. Bendrasis veiksmų planas jungia Prioritetinių MTEPI raidos krypčių prioritetų (toliau – MTEPI prioritetai) veiksmų planuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymais, nustatytas priemones, priskirtinas Švietimo ir mokslo ministerijos atsakomybei, ir prisideda prie MTEPI prioritetų veiksmų planų įgyvendinimo. Bendrasis veiksmų planas taip pat jungia kitas aukštojo mokslo ir MTEP politikos priemones, priskirtinas Švietimo ir mokslo ministerijos kompetencijai, kurias įgyvendinant netiesiogiai prisidedama prie Prioritetinių MTEPI raidos krypčių plėtojimo ir jų prioritetų įgyvendinimo.
II SKYRIUS
ESAMOS BŪKLĖS IR TENDENCIJŲ ANALIZĖ
5. Remiantis Strategijos „Europa 2020“ pavyzdinės iniciatyvos „Inovacijų sąjunga“, patvirtintos Europos Komisijos 2010 m. spalio 6 d. komunikatu Nr. KOM(2010) 546 „Strategijos „Europa 2020“ pavyzdinė iniciatyva „Inovacijų sąjunga“, pagrindu Europos Komisijos rengiamos Inovacijų sąjungos švieslentės (angl. Innovation Union Scoreboard) (toliau – Inovacijų sąjungos švieslentė) 2014 m. duomenimis, Lietuva pagal suminį inovatyvumo indeksą tarp Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybių narių užima 25 vietą ir yra priskirtina nuosaikių novatorių kategorijai. Aukščiausią – šeštąją – vietą ES Lietuva užima pagal žmogiškuosius išteklius, pagal finansinę paramą – 12 vietoje. Nepaisant per pastaruosius metus pasiektos pažangos, Lietuva nemažai atsilieka nuo ES vidurkio, o buvimą nuosaikių inovatorių tarpe užtikrina daugiausia rezultatai, gaunami įgyvendinant studijų ir MTEP politikos priemones. Pasauliniame inovacijų indekse Lietuva taip pat užima vidutinę poziciją (39 vieta tarp 143 valstybių), o buvimą joje daugiausia lemia neblogi rezultatai žmogiškųjų išteklių ir mokslinių tyrimų segmente. Tai lemia didelė asmenų, turinčių vidurinį ir aukštąjį išsilavinimą, dalis nuo visų šalies gyventojų. Tyrėjų skaičius per pastarąjį dešimtmetį taip pat augo, ir 2012 m. sąlyginių MTEP darbuotojų dalis sudarė 0,84 proc. visų užimtųjų. 2007–2013 metų laikotarpyje didelė ES paramos dalis buvo skirta tyrėjų karjeros patrauklumui didinti ir MTEP personalo gebėjimams stiprinti. Investicijų efektas jau atsispindi augančiuose tyrėjų judumo, MTEP veiklos kokybės ir tarptautiškumo rodikliuose. Kita vertus, Lietuva susiduria su šiais iššūkiais:
5.1. Lietuvoje parengiamų mokslo daktarų skaičius išlieka beveik du kartus mažesnis nei vidutiniškai ES. Be to, Lietuvoje vykdomos doktorantūros programos nėra konkurencingos: 2013 m. publikuoto MORE 2 tyrimo duomenimis, net 20 proc. Lietuvos pilietybę turinčių doktorantų studijavo užsienyje, tačiau tik 2 proc. Lietuvoje studijuojančių doktorantų turi užsienio pilietybę. Net ir skiriant didesnį finansavimą doktorantūrai, jos kokybė priklauso nuo dviejų veiksnių: aukščiausio lygio MTEP infrastruktūros ir vadovų, gebančių vykdyti aukščiausio lygio tyrimus bei parengti doktorantus, stoka. Šių iššūkių mastas atskirose mokslo kryptyse stipriai skiriasi. Doktorantūros vadovų pritraukimas iš užsienio prisidėtų sprendžiant šią problemą;
5.2. Lietuvoje mažiau nei 20 proc. sąlyginių MTEP darbuotojų dirba verslo sektoriuje, kai vidutiniškai ES tokių darbuotojų yra daugiau nei 50 proc. Siekiant, kad verslo sektoriuje dirbančių tyrėjų skaičius augtų, svarbu kurti paskatas tyrėjų įdarbinimui versle;
5.3. studentų fizinių, biomedicinos ir technologijų mokslų studijų srityse dalis yra mažesnė nei vidutiniškai ES. Biomedicinos studijos pastaraisiais metais pritraukia vis didesnę dalį geriausiai abitūros egzaminus išlaikiusių abiturientų. Tačiau stojančiųjų į technologijų srities studijas vidutiniai balai išlieka mažiausi. Siekiant spręsti šias problemas, svarbu didinti šių studijų sričių patrauklumą tarp mokinių (pvz., investuojant į gamtos mokslų laboratorijų kūrimą ir mokymo aplinkos atnaujinimą), tobulinti šių studijų sričių studijų programas;
5.4. plati rodiklių aibė rodo, kad egzistuoja neatitikimas tarp švietimo sistemoje įgytų ir darbo rinkoje paklausių kompetencijų. Pavyzdžiui, 2012 m. paskelbtoje Jaunimo problematikos tyrimų lyginamoje analizėje, kurią atliko Jaunimo reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ministerijos, pateikti dirbančio jaunimo apklausos rezultatai rodo, kad mažiau nei pusė jaunimo teigia dirbantys pagal švietimo sistemoje įgytą specialybę.
6. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, per dešimtmetį Lietuvos išlaidos MTEP vidutiniškai augo 3,4 proc. sparčiau nei bendrasis vidaus produktas (toliau – BVP) (ES – vidutiniškai tik 0,9 procento). Nepaisant to, 2012 m. BVP dalis, kurią sudaro išlaidos MTEP, Lietuvoje buvo mažesnė už ES vidurkį daugiau nei perpus (Lietuvos – 0,9 proc., ES – 2,07 proc.). Daugelyje ES valstybių daugiau nei pusę išlaidų MTEP sudaro verslo lėšos, o Lietuvoje valstybės biudžetas išlieka svarbiausiu MTEP finansavimo šaltiniu. Be to, Lietuvoje užsienio lėšos sudarė net 33 proc. visų išlaidų MTEP (iš jų 75 proc. sudarė ES struktūrinė ir kita per valstybės biudžetą paskirstoma parama). Vadinasi, verslo investicijų į MTEP augimas yra viena svarbiausių sistemos finansinio tvarumo sąlygų. Tam būtina sustiprinti MTEP paklausą versle bei mokslo ir studijų institucijų gebėjimus atliepti šią paklausą.
7. Remiantis Inovacijų sąjungos švieslentės duomenimis, Lietuva yra tarp penkių didžiausią pažangą 2006–2013 metų laikotarpyje padariusių ES narių pagal tarptautinių publikacijų ir labai dažnai cituojamų publikacijų skaičiaus augimą. Tikėtina, kad tai paskatino 2007–2013 metų laikotarpyje išaugęs mokslo finansavimas konkurso būdu, kitos subsidijos, skirtos mokslininkams ir kitiems tyrėjams, įgyvendintos, vykdant Tyrėjų karjeros programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. ISAK-2335 „Dėl Tyrėjų karjeros programos patvirtinimo“, ir kitas programas. Siekiant toliau didinti mokslinių tyrimų vertę ir tarptautiškumą, svarbu toliau stiprinti tyrėjų kompetencijas dalyvauti tarptautinėse MTEP veiklose, padėti jauniems mokslininkams pasirengti savarankiškai vykdyti MTEP veiklas, pritraukti „protus“, tikslingai finansuoti aukščiausios kokybės mokslinius tyrimus.
8. Europos Komisijos iniciatyvos „Eurobarometras“ pagrindu 2013 m. atliktos apklausos duomenimis, 81 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad mokslo ir technologijų dėka ateities kartoms atsiveria naujos galimybės. Kita vertus, net 48 proc. Lietuvos gyventojų teigė nesantys informuoti apie naujausius mokslinius ir technologinius atradimus ir jais nesidomintys. Pavyzdžiui, Švedijoje taip teigė tik penktadalis respondentų. Anot minėto tyrimo, egzistuoja teigiama koreliacija tarp gyventojų informuotumo apie mokslo ir technologijų pasiekimus ir Inovacijų sąjungos švieslentės rezultatų. Tai rodo poreikį skatinti mokslo populiarinimo veiklas.
9. Skatinti sektorinę ir regioninę mokslo, studijų ir verslo sąveiką, žinių ekonomikos branduolių – integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) kūrimąsi – viena iš svarbiausių ES MTEP, studijų ir inovacijų politikos krypčių, kurios laikantis įgyvendinamos iniciatyvos, didinančios investicijas į MTEP ir inovacijas ES mastu (klasteriai, technologinės platformos, jungtinės technologinės iniciatyvos, programos „Žinių regionai“, „Besimokantys regionai“, kitos paramos programos ir priemonės).
10. 2007–2013 metų MTEP ir studijų infrastruktūros kūrimui ir atnaujinimui mokslo ir studijų institucijose buvo skirta didelė dalis Švietimo ir mokslo ministerijos administruojamų priemonių lėšų. Sukurti ir modernizuoti MTEP ir studijų centrai su moderniomis laboratorijomis, aukštus standartus atitinkančia įranga, mokomosiomis laboratorijomis studentams yra pagrindas koncentruoti MTEP ir studijų potencialą aplink stipriausias mokslo ir studijų institucijas ar institucijas, savo vykdomos MTEP ir (arba) studijų veiklos išskirtinumu aktualias šalies socialinės, ekonominės, kultūrinės aplinkos ir įvairovės plėtojimui. Investicijos, skirtos stipriausių mokslo ir studijų institucijų MTEP ir studijų infrastruktūros kūrimui ir atnaujinimui yra pagrindas kurtis tarptautinę praktiką atitinkantiems slėniams, sudarantiems sąlygas rengti aukščiausio lygio specialistus, kurti naujas žinias, produktus, konkurencingus tarptautinėje erdvėje, kuriantiems didelę pridėtinę vertę, skatinantiems kurtis aukštųjų technologijų verslus, diegti aukštąsias technologijas ir inovacijas tiek aukštųjų technologijų pramonėje, tiek tradicinėse ūkio šakose, kultūroje ir socialinėje aplinkoje. Galima būtų išskirti šias didžiausias investicijas į MTEP ir studijų infrastruktūrą:
10.1. Vilniaus universiteto (toliau – VU) kartu su Vilniaus Gedimino technikos universitetu (toliau – VGTU) ir Valstybiniu mokslinių tyrimų institutu Fizinių ir technologijos mokslų centru sukurtas didžiausias Baltijos valstybėse MTEP centras – Nacionalinis fizinių ir technologijos mokslų centras. Šis centras kartu su praplėstu ir atnaujintu VU Lazerinių tyrimų centru (sukurtas tarptautinės prieigos lazerinis kompleksas „Naglis“), VGTU sukurtu Civilinės inžinerijos mokslų centru, sukurtu moderniu VU bibliotekos Nacionaliniu atviros prieigos mokslinės komunikacijos ir informacijos centru, Vismaliukų mikrorajone Ūkio ministerijos lėšomis kuriama investicine inovacijų zona, sustiprino Saulėtekio rajone, Vilniuje, esančią MTEP ir studijų infrastruktūrą, kuri ateityje, po tolimesnių tikslingų investicijų, galėtų tapti besiformuojančio „Saulėtekio“ žinių ekonomikos branduolio (slėnio) pagrindu su jame sutelkta lazerių ir šviesos technologijų, medžiagotyros ir nanotechnologijų, puslaidininkių fizikos ir elektronikos, mechanikos ir transporto inžinerijos, civilinės inžinerijos MTEP ir studijų sričių infrastruktūra ir intelektiniu potencialu. Būsimo žinių ekonomikos branduolio pajėgumus sustiprino VU vykdyta optoelektronikos technologijų infrastruktūros, skirtos MTEP ir studijoms plėtra, medžiagotyros, nano- ir šviesos technologijų bei aukštojo mokslo studijų šiose proveržio kryptyse infrastruktūros kūrimas, biotechnologijos ir biofarmacijos specialistų rengimui ir MTEP veiklai skirtos infrastruktūros kūrimas bei atnaujinimas, „Saulėtekio“ slėnio našių mokslinių skaičiavimų infrastruktūros vystymas. Toje pačioje teritorijoje įkurtas didžiausias Baltijos šalyse biotechnologijų mokslo centras – Jungtinis gyvybės mokslų centras, vienijantis biotechnologijos ir bioformacijos intelektinį potencialą, dirbantį VU ir VGTU;
10.2. Kita išskirtinė investicijų į MTEP ir studijų infrastruktūrą zona yra Vilniaus Santariškių ir Visorių rajonai su juose 2007–2013 metų ES struktūrinių fondų lėšomis sukurtu Jungtiniu inovatyvios medicinos centru, jungiančiu Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Inovatyvios medicinos centro ir Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų intelektinį potencialą. Čia taip pat veikia Jungtinis gamtos tyrimų centras, VU Informacinių technologijų atviros prieigos centras su superkompiuteriu, Visorių informacinių technologijų parkas, atnaujintas Nacionalinis vėžio institutas, VU Matematikos ir informatikos institutas, didelė viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų bazė. Ši teritorija ypatingai patraukli čia jau veikiančioms ir besikuriančioms verslo įmonėmis, vykdančiomis veiklą medicinos, farmacijos, informacinių ir ryšio technologijų srityse. Tikėtina, kad tolesnės tikslingos, tarp Švietimo ir mokslo ministerijos, Ūkio ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos derinamos investicijos šioje teritorijoje taps medicinos ir informacinių bei ryšio technologijų MTEP ir studijų branduoliu (slėniu) „Santara“, kurio sukūrimas numatytas Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) „Santara“ plėtros programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 1263 „Dėl Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) „Santara“ plėtros programos patvirtinimo“;
Punkto pakeitimai:
Nr. V-207, 2018-03-02, paskelbta TAR 2018-03-05, i. k. 2018-03483
10.3. Trečiasis stipriausio MTEP ir studijų infrastruktūros ir intelektinio potencialo telkinys yra Kaune, Kauno technologijos universiteto (toliau – KTU), Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (toliau – LSMU) ir Lietuvos energetikos instituto pagrindu besikuriantis žinių ekonomikos branduolys (slėnis) „Santaka“, kurį sukurti numatyta įgyvendinant Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) „Santaka“ plėtros programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1170 „Dėl Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) „Santaka“ plėtros programos patvirtinimo“. KTU Nacionalinis atviros prieigos MTEP centras, LSMU Naujausių farmacijos ir sveikatos technologijų centras, kita medicinos mokslams plėtoti skirta LSMU infrastruktūra, Lietuvos energetikos instituto MTEP infrastruktūra (Nacionalinis atviros prieigos Ateities energetikos technologijų mokslo centras, Vandenilio energetikos technologijų centras), sustiprinta KTU MTEP ir studijų infrastruktūra darniosios chemijos, mechatronikos srityse sustiprinio KTU, LSMU ir LEI mokslinį potencialą. Šis potencialas, derinant jo pajėgumus su Ūkio ministerijos lėšomis sukurta slėnio „Santaka“ technologijų perdavimo ir verslo inkubatoriaus baze po tolimesnių tikslingų investicijų į MTEP ir studijų infrastruktūrą galėtų tapti darniosios chemijos, mechatronikos ir susijusių elektroninių technologijų, ateities energetikos, informacinių ir telekomunikacinių technologijų žinių ekonomikos branduoliu su išskirtinai veiksmingai jau dabar organizuojama žinių ir technologijų perdavimo ir MTEP rezultatų komercinimo veikla, sudarančia galimybes plėtotis Lietuvoje kol kas silpnam žinioms imliam verslo sektoriui. Šį ir Bendrojo veiksmų plano 10.1 ir 10.2 papunkčiuose paminėtus būsimus žinių ekonomikos branduolius tikslinga toliau stiprinti, nukreipiant didžiausias 2014–2020 metų Europos Sajungos struktūrinių fondų laikotarpio investicijas, skirtas MTEP ir studijų infrastruktūrai kurti ir atnaujinti;
10.4. Dalis 2007–2013 metų Europos Sajungos struktūrinių fondų laikotarpio lėšų skirtos mokslo ir studijų institucijoms, nepasižyminčiomis aukštais vykdomų studijų ar MTEP veiklos rezultatais ir potencialu, tačiau išsiskiriančioms šaliai strategiškai svarbių MTEP sričių ir studijų krypčių plėtojimu – žemės ūkio, jūrinių technologijų, socialinių, humanitarinių mokslų ir kūrybinių bei kultūrinių industrijų:
10.4.1. Kauno regione ir įvairiose Lietuvos vietose, įgyvendinant Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) „Nemunas“ plėtros programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 1 d. nutarimu Nr. 1130 „Dėl Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) „Nemunas“ plėtros programos patvirtinimo“, formuojasi tinklinis žinių ekonomikos branduolys (slėnis) „Nemunas“. Čia savo veiklą vykdo Aleksandro Stulginskio universiteto (toliau – ASU) kartu su Lietuvos agrariniu ir miškų mokslų centru sukurtas Žemės ir miškų ūkio jungtinis tyrimų centras, KTU sukurtas Maisto mokslo ir technologijų kompetencijos centras, įvairiose Lietuvos vietose atnaujinta Lietuvos agrariniu ir miškų mokslų centro MTEP infrastruktūra, skirta maisto mokslo technologijų, biotechnologijos, agronominiams tyrimams, sukurtas „Nemunas“ slėnio Komunikavimo ir technologijų perdavimo centras taip pat LSMU Gyvūnų sveikatingumo ir gyvūninės kilmės žaliavų kokybės centras. Šie centrai, toliau skiriant tikslingas investicijas MTEP ir studijų infrastruktūros stiprinimui ir intelektinio potencialo telkimui, ateityje galėtų tapti tinkliniu žinių ekonomikos branduoliu (slėniu), vienijančiu aukščiau paminėtų institucijų veiklą agrobiotechnologijų, bioenergetikos, miškininkystės, maisto technologijų, saugos ir sveikatingumo kryptyse;
10.4.2. Savo išskirtinumu strateginiams Lietuvos, kaip jūrinės valstybės siekiams išsiskiria Klaipėdos universitete (toliau – KU) 2007–2013 metų Europos Sajungos struktūrinių fondų laikotarpio lėšomis pradėtas ir 2014–2020 metų Europos Sajungos struktūrinių fondų laikotarpio lėšomis tęsiamas kurti Nacionalinis jūros mokslo ir technologijų centras, ateityje suvienysiantis šalies jūrinio sektoriaus MTEP intelektinį potencialą. Praėjusiame laikotarpyje KU aprūpintas modernia MTEP laboratorine ir mokomąja įranga, pastatytas ir įrengtas jūrinių tyrimų laivas, padidinęs universiteto galimybes vykdyti aukšto lygio mokslinę tiriamąją veiklą Baltijos jūroje ir bendradarbiauti su užsienio partneriais. Šiame laikotarpyje tikslinga tęsti pradėtas investicijas sukuriant Nacionalinį jūros mokslo ir technologijų centrą ir perkeliant į jį anksčiau įsigytą bei naujai įsigyjamą įrangą;
10.4.3. Socialinių ir humanitarinių mokslų ir studijų plėtrai skirta infrastruktūra, nors ir nepasižymi aukšta komercine pridėtine verte, savo pobūdžiu yra ypatingai svarbi valstybės tapatumo išsaugojimui ir plėtojimui. Tuo pagrindu 2007–2013 metų Europos Sajungos struktūrinių fondų laikotarpio lėšomis, taip pat valstybės biudžeto lėšomis investuota į Vytauto Didžiojo universiteto (toliau – VDU) infrastruktūros kūrimą ir atnaujinimą kuriant daugiafunkcinį centrą, modernizuojant duomenų saugyklas. Tikslinga pabaigti daugiafunkcinio centro statybos ir įrengimo darbus, skiriant tam 2014–2020 metų Europos Sajungos struktūrinių fondų laikotarpio lėšas, taip pat sustiprinti VDU humanitarinių mokslų ir menų infrastruktūrą, siekiant sukurti tarptautiniam bendradarbiavimui, partnerystėms, studijoms ir MTEP palankią aplinką, būtiną humanitarinių mokslų kryptims stiprinti;
10.4.4. Savo kol kas mažai vertinamu ir neišnaudojamu, tačiau dideles galimybes sumanios specializacijos kontekste turinčiu potencialu pasižymi kūrybinių ir kultūrinių industrijų kryptis ir ją plėtojantys Lietuvos muzikos ir teatro akademija (toliau – LMTA) ir Vilniaus dailės akademija (toliau – VDA). Visgi dėmesys šioms specializuotoms aukštosioms mokykloms praėjusiame Europos Sajungos struktūrinių fondų laikotarpyje buvo netolygus, kadangi VDA sukurta ir atnaujinta Vilniuje esanti kūrybinių ir kultūrinių industrijų studijoms, MTEP ir meninei praktikai skirta technologinė ir informacinė infrastruktūra, dabar sudaranti puikias galimybes plėtoti dizaino inovacijas ir rodyti gerus šios veiklos komercinimo rezultatus. Tuo tarpu LMTA skirta nežymi lėšų dalis, nepaisant didelio studijų infrastruktūros atnaujinimo poreikio dėl jos prastos būklės. Kūrybinių ir kultūrinių industrijų sritis stiprinta taip pat sukuriant VDU Tarptautinę kūrybinių industrijų mokyklą. 2014–2020 metų Europos Sajungos struktūrinių fondų laikotarpyje pravartu toliau stiprinti VDA studijų infrastruktūrą, atnaujinant Kaune esančius padalinius ir taip sukuriant stiprius kūrybinių bei kultūrinių industrijų centrus dviejuose didžiausiuose Lietuvos miestuose, galinčius išnaudoti nemenką dizaino inovacijų potencialą. Tuo tarpu LMTA infrastruktūrą, išsisklaidžiusią įvairiose Vilniaus vietose, būtų tikslinga sutelkti vienoje teritorijoje, taip sukuriant stiprų kūrybinių ir kultūrinių industijų branduolį, kuris ateityje galėtų būti reikšmingas ne tik Lietuvos, bet ir Europos mastu.
Stiprinant šalies MTEP ir studijų sistemą ypač sumanios specializacijos kontekste tampa svarbus regioninis aspektas. MTEPI prioritetai, apimantys įvairius šalies ūkio segmentus, koduoja savyje siekį stipriausiuose MTEP centruose kuriamas žinias ir technologijas panaudoti praktikoje, ne tik diegiant naujus produktus į rinką, bet minėtas žinias ir technologijas taikant visuomenės poreikiams. Naujos žinios ir technologijos, galinčios pagerinti procesus versle, svarbios ne tik žinioms imlaus verslo segmentui, bet ir tradicinei pramonei, sukuriančiai didžiąją dalį šalies BVP, visuomeninėms organizacijoms, teikiančioms įvairias paslaugas visuomenei. Tradicinei ir aukštųjų technologijų pramonei, visuomeninėms organizacijoms siekiant naujas žinias ir technologijas, sukurtas sumanios specializacijos proceso metu, pritaikyti praktikoje, svarbūs specialistai, gebantys naudoti šias žinias ir technologijas pridėtinei vertei kurti. Šiame kontekste tampa svarbus aukštojo mokslo vaidmuo regionuose. Tam reikalingi ne tik universitetai, bet ir stiprios kolegijos, kurios, rengdamos tiesiogiai darbo rinkai skirtus specialistus, visavertiškai įsilieja į bendrą šalies studijų ir MTEP sistemą. Valstybinių kolegijų studijų infrastruktūra kuriama ir atnaujinama remiantis Valstybinių kolegijų studijų infrastruktūros tobulinimo veiksmų planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V- 177 „Dėl Valstybinių kolegijų studijų infrastruktūros tobulinimo veiksmų plano patvirtinimo“. Šio veiksmų plano tikslas – sukurti gebančiam ir motyvuotam asmeniui palankią aplinką tapti aukštos profesinės kvalifikacijos specialistu, savęs realizavimą derinančiu su valstybės ir visuomenės lūkesčių tenkinimu. Dėl šios priežasties aukštųjų neuniversitetinių mokyklų infrastruktūros plėtra yra svarbi sumanios specializacijos proceso dalis.
11. Dalis planuotos mokslo ir studijų institucijų MTEP infrastruktūros jau sukurta, ir nauji mokslinių tyrimų centrai pradeda savo veiklą. Vienas iš pagrindinių šių centrų veiklos principų – atvira prieiga, t. y. galimybė tam tikromis sąlygomis kitiems viešojo ir privataus sektorių subjektams iš Lietuvos ir užsienio valstybių pasinaudoti sukurta infrastruktūra ir jos pagrindu teikiamomis paslaugomis savo tikslams pasiekti. Pirmosios mokslo ir studijų institucijos atviros prieigos MTEP paslaugas pradėjo teikti 2011 m., o jų turimi ištekliai ir paslaugų skaičius nuolat didėjo priklausomai nuo MTEP infrastruktūros projektų įgyvendinimo pažangos, taip pat didėjo bandomajai taikomajai veiklai skirtos įrangos poreikis. Vis dėlto, ryškėja tendencijos, kad verslo sektoriaus poreikiai nuolat auga ir reikalauja plėsti teikiamas paslaugas, kas reiškia, kurti naują infrastruktūrą, skirtą ne tik fundamentiniams ar pramoniniams moksliniams tyrimams, bet ir bandomajai taikomajai veiklai vykdyti. Įrangos, skirtos bandomajai taikomajai veiklai vykdyti poreikis ypač stipriai pasireiškia pastaruoju metu mokslo ir studijų institucijoms (šiuo atveju – daugiausia aukštosioms universitetinėms mokykloms dėl jų viešosios įstaigos statuso) sutelkus didelį dėmesį į komercinimo veiklas. Aukštosios mokyklos intensyviai skatinamos užsidirbti lėšas savo funkcionavimui, o vienas iš būdų – dalyvauti ekonominėje veikloje tyrėjų ar studentų grupių pagrindu steigiant naujas žinioms imlias įmones, kurios galėtų realizuoti mokslo ir studijų institucijose kuriamas naujas žinias ir jų pagrindu kuriamus technologijų ar produktų prototipus. Minėtoms tyrėjų ar studentų grupėms priartėjus prie tinkamo komerciškai naudoti MTEP veiklos rezultato, labai svarbų vaidmenį pradeda vaidinti bandomajai taikomajai veiklai skirta įranga, kurios šiuo metu mokslo ir studijų institucijose trūksta. Siekiant užpildyti šią spragą, 2014–2020 metų laikotarpyje ketinama sutelkti dėmesį į mokslo ir studijų institucijų kompetencijos centrų infrastruktūros kūrimą ir veiksmingos veiklos užtikrinimą.
12. Siekiant, kad į MTEP infrastruktūrą investuotos lėšos generuotų apčiuopiamą naudą, svarbu išspręsti šiuos iššūkius:
12.1. pabaigti pradėtą kurti MTEP infrastruktūrą, kurios kūrimas dėl tam tikrų, nuo Švietimo ir mokslo ministerijos nepriklausomų priežasčių, atsiliko;
12.2. įveiklinti sukurtą MTEP infrastruktūrą, siekiant naudoti ją šalies ir regioniniams iššūkiams ir problemoms spręsti, vykdyti MTEP veiklas ūkio sektoriams aktualiose tematikose. Sprendžiant šį iššūkį, svarbus nuolatinis MTEP įrangos atnaujinimas, siekiant, kad ji atitiktų aukštus kokybės ir naujumo standartus ir būtų tinkama vykdyti aktualią MTEP veiklą. Taip pat svarbus nuolatinis mokslinių duomenų bazių ir kitų informacinių technologijų sistemų palaikymas ir prieigos prie tarptautinių duomenų bazių užtikrinimas;
12.3. skatinti tarptautinį bendradarbiavimą ir MTEP infrastruktūros integraciją į tarptautinius tinklus. Sprendžiant šį iššūkį, svarbus Lietuvos narystės tarptautinėse MTEP infrastruktūrose palaikymas ir skatinimas, MTEP infrastruktūros, suteikiančios Lietuvos mokslo ir studijų institucijoms galimybes įsijungti į tarptautinius tinklus, kūrimas Lietuvoje, aukšto tarptautinio lygo ekscelencijos centrų (ekscelencijos centras Bendrajame veiksmų plane suprantamas, kaip mokslinių tyrimų centras (tyrėjų grupė, arba mokslo ir studijų institucija, arba jos struktūrinis padalinys), turintis kritinę mokslo potencialo masę ir vykdantis aukšto lygio mokslinius tyrimus, leidžiančius spręsti visuomenei aktualias problemas ir kurti inovacijas, įtakojančias valstybės plėtrą ir augimą), paralelinių laboratorijų (Bendrajame veiksmų plane paralelinė laboratorija suprantama, kaip partnerystės forma tarp Lietuvos tyrėjų grupės arba mokslo ir studijų institucijos struktūrinio padalinio ir užsienio tyrėjų grupės ar mokslo ir studijų institucijos struktūrinio padalinio, turinčio išskirtinę kompetenciją Lietuvai naujoje ir aktualioje tyrimų kryptyje, kurią įgyvendinant siekiama parengti Lietuvos tyrėjų grupę ir suteikti jai reikalingas kompetencijas savarankiškai vykdyti aukšto lygio MTEP veiklą naujoje tyrimų kryptyje, sukauptas kompetencijas ir žinias naudoti studijų procese, MTEP ir inovacijų plėtros procese, naujos tyrėjų kartos ugdymo procese ir kitose veiklose) kūrimas ir kita veikla būtina aktyviam Lietuvos tyrėjų įsitraukimui į regioninių ir pasaulinių problemų ir iššūkių sprendimo procesus.
13. Atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. gruodžio 17 d. reglamento (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (OL 2013 L 347, p. 320) (toliau – Bendrasis reglamentas), nuostatas, ES valstybė narė, rengdama 2014–2020 metų ES paramos panaudojimo dokumentus, turi įvertinti ex ante (išankstinių) sąlygų MTEP ir inovacijoms, numatytų tos šalies Partnerystės sutartyje, įgyvendinimą. Siekiant sutelkti žmogiškuosius, finansinius ir kitus išteklius, maksimaliai pagrįsti ES fondų lėšų poveikį MTEP ir inovacijoms ir pritraukti į šią sritį privačių lėšų, ex-ante (išankstinė) sąlyga 2014–2020 metų laikotarpiui įpareigojo Lietuvą nustatyti ribotą skaičių MTEP ir inovacijų prioritetų, pagrindžiant juos turimu MTEP ir inovacijų potencialu ir atsižvelgiant į galimas MTEP ir inovacijų plėtros tendencijas.
14. Įgyvendindama Bendrojo veiksmų plano 13 punkte minimą sąlygą, Lietuva 2012 m. pradėjo sumanios specializacijos strategijos rengimo procesą, kurio metu, įvertinus MTEP ir inovacijų krypties esamą ir gebantį konkuruoti mokslo potencialą, žiniomis grįsto verslo inovacinių veiklų potencialą ir šio potencialo gebėjimus pasiūlyti, kaip įveikti šalies, regioninius ar pasaulinius iššūkius ir atliepti didžiausią įtaką šalies plėtrai darysiančias ateities tendencijas, nustatytos Prioritetinės MTEPI raidos kryptys, kurios patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 951 „Dėl Prioritetinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir inovacijų raidos (sumanios specializacijos) krypčių patvirtinimo“. Nustačius Prioritetines MTEPI raidos kryptis, buvo ieškoma konkrečių MTEPI prioritetų jose. Į MTEPI prioritetų nustatymo procesą buvo įtrauktas platus, skirtingus interesus atstovaujančių ekspertų ratas – organizuotos ekspertinės diskusijos tarp mokslo, verslo ir valstybės institucijų atstovų, atliktos didelės imties mokslo ir verslo atstovų apklausos, ateities iššūkių, tendencijų ir technologijų apžvalgos, MTEP ir inovacijų potencialo apžvalgos kiekvienoje Prioritetinėje MTEPI kryptyje. Sinergiškai derinant šias ir kitas metodikas, nustatant MTEPI prioritetus buvo siekiama agreguoti realias, jau subrandintas gana didelės apimties ir didelio poveikio mokslo ir verslo bendradarbiavimo idėjas, mokslo ir studijų institucijų ir ūkio subjektų bendrai siūlomas 2014–2020 metų ES struktūrinės paramos periodui, bei egzistuojantį mokslo ir verslo potencialą ir investicines privataus sektoriaus galimybes įgyvendinant prioritetus. MTEPI prioritetai ir jų įgyvendinimo tvarka nustatyti MTEPI prioritetų įgyvendinimo programoje.
15. Atsižvelgiant į šiame Bendrojo veiksmų plano skyriuje pateikiamą informaciją, išskiriamos šios stiprybės, silpnybės, galimybės ir grėsmės:
15.1. Stiprybės:
15.1.2. Inovacijų sąjungos švieslentėje Lietuvos žmogiškieji ištekliai vertinami geriau nei ES vidurkis;
15.1.3. studijų ir MTEP infrastruktūros modernizavimui 2007–2013 metų laikotarpiu buvo skirtos didelės investicijos;
15.2. Silpnybės:
15.2.2. Lietuvoje parengiama per mažai doktorantų, doktorantūra tarptautiniame kontekste nėra konkurencinga;
15.2.4. talentingiausi abiturientai stodami į aukštąsias mokyklas, retai renkasi technologijų mokslus;
15.2.6. nemažai planuotų studijų ir MTEP infrastruktūros objektų (tarp jų didžiausių) nepavyko baigti nustatytu laiku;
15.3. Grėsmės:
15.3.2. atnaujintos studijų ir MTEP infrastruktūros išlaikymas ir nuolatinis atnaujinimas bus pernelyg brangus ir reikalaus neproporcingai didelės mokslo ir studijų institucijų biudžeto dalies;
15.3.3. tolimesnis pasaulinio lygmens MTEP infrastruktūros kūrimas ir išlaikymas yra per brangus net ir turtingiausioms valstybėms;
15.4. Galimybės:
15.4.1. tvarių struktūrinių pokyčių galima pasiekti nukreipiant išteklius MTEPI prioritetams įgyvendinti;
15.4.2. veiksmingai įveiklinus sukurtą MTEP infrastruktūrą, turėtų išaugti bendras mokslo ir studijų institucijų mokslo lygis, pritraukta daugiau pajamų iš verslo sektoriaus;
15.4.3. kuriamos Europos ir kitos tarptautinės tyrimų infrastruktūros ir Lietuvos mokslo ir studijų institucijų įsitraukimas į jų veiklą, turėtų padidinti investicijų į MTEP infrastruktūrą veiksmingumą;
15.4.4. struktūruotos partnerystės su atitinkamoje mokslo šakoje išskirtinę kompetenciją turinčiais užsienio mokslo centrais galėtų paspartinti Lietuvos tyrėjų MTEP gebėjimų augimą;
16. Siekiant veiksmingai pasinaudoti stiprybėmis ir galimybės, maksimaliai sušvelninti silpnybių poveikį ir išvengti grėsmių, siūlomi šie sprendimai:
16.1. skatinti verslo įmonių investicijas į MTEP stiprinant verslo MTEP paklausą ir gebėjimus, didinant mokslo ir studijų institucijų gebėjimus atliepti verslo paklausą, skatinant naujų žinioms imlių įmonių kūrimąsi;
16.2. didinti doktorantūros studijų kokybę, tikslingai investuoti į studijų ir MTEP infrastruktūrą (pvz., kuriant paralelines laboratorijas), pritraukti aukšto tarptautinio lygio tyrėjus iš užsienio, kurie vadovautų doktorantams ir vykdytų MTEP veiklą;
16.4. didinti fizinių, biomedicinos ir technologijų mokslų studijų sričių populiarumą, investuojant į gamtos mokslų laboratorijų atnaujinimą mokyklose, skatinti mokslo populiarinimo veiklas;
16.5. tobulinti studijų programas, įtraukiant darbdavius, rengti specialistus atsižvelgiant į MTEPI prioritetus;
16.6. baigti esminius studijų ir MTEP infrastruktūros modernizavimo darbus, įveiklinti sukurtą infrastruktūrą;
16.7. skatinti aukščiausio lygio mokslinius tyrimus, ugdyti tyrėjų tarptautines kompetencijas, padėti doktorantūrą baigusiems tyrėjams pasirengti savarankiškai mokslinei veiklai, remti studentų MTEP veiklą;
16.9. veiksmingai įveiklinti sukurtą studijų ir MTEP infrastruktūrą, ją intensyviau panaudojant MTEP veiklai ir pritraukiant verslo įmonių investicijas bendrai naudojamiems kompetencijos centrams kurti;
16.10. dalyvauti tarptautiniuose mokslinių tyrimų infrastruktūrų projektuose, siekiant gauti prieigą prie aukščiausio lygio mokslinių tyrimų infrastruktūros ir geriau išnaudoti Lietuvoje jau sukurtą MTEP infrastruktūrą;
16.11. skatinti sistemingą ir struktūruotą bendradarbiavimą su išskirtinę kompetenciją turinčiais užsienio mokslo centrais, kuriant ekscelencijos centrus ir paralelines laboratorijas;
III SKYRIUS
TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
17. Bendrojo veiksmų plano tikslas – įgyvendinant Švietimo ir mokslo ministerijos administruojamas studijų ir MTEP politikos priemones, prisidėti plėtojant Prioritetines MTEPI raidos kryptis ir įgyvendinant MTEPI prioritetus.
18. Uždaviniai, skirti Bendrojo veiksmų plano tikslui pasiekti, suformuoti atsižvelgiant į Bendrojo veiksmų plano 15 punkte pateiktą stiprybių, silpnybių, grėsmių ir galimybių analizę:
18.1. parengti, sustiprinti ir sutelkti MTEP intelektinį potencialą, galintį prisidėti įgyvendinant MTEPI prioritetus ir realizuojant šio proceso metu kuriamus rezultatus;
18.2. įgyvendinti ūkio sektoriams aktualias, svarbiausius šalies iššūkius ir problemas sprendžiančias ir tikėtinas ateities tendencijas atliepiančias MTEP veiklas;
18.3. paskatinti žinių ir technologijų perdavimo, MTEP rezultatų komercinimo procesus mokslo ir studijų institucijose, sudarant sąlygas veiksmingam viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimui MTEP srityje ir aukštojo mokslo, mokslo ir verslo sąveikai;
IV SKYRIUS
BENDROJO VEIKSMŲ PLANO UŽDAVINIUS ĮGYVENDINANČIŲ STUDIJŲ IR MTEP POLITIKOS PRIEMONIŲ VEIKLŲ POREIKIO PAGRINDIMAS
19. Nustatant visai MTEP sistemai, visiems ar atskiriems MTEPI prioritetams aktualias priemones, remtasi Lietuvos mokslų akademijos ir Lietuvos mokslo tarybos bendros ekspertų grupės išvadomis „Ekspertinė konsultacija ir kelrodžių peržiūra“, „Visionary Analytics“ vadovaujamo konsorciumo parengtomis ataskaitomis „Siūlymai dėl sumanios specializacijos prioritetų intervencijų logikos ir finansavimo poreikių“ ir „Sumanios specializacijos prioritetų įgyvendinimo kelrodžiai“, „Technopolis Group ir Ernst&Young“ ataskaita „Galutinė Slėnių stebėsenos projekto ataskaita, įskaitant galutinę MTEP infrastruktūros projektų stebėsenos ataskaitą (T.5.5.)“, Lietuvos mokslų akademijos ataskaita „Mokslo populiarinimo sistema“, „Visionary Analytics“ ir „Technopolis Group“ ataskaita „Lietuvos dalyvavimo tarptautinėse mokslinių tyrimų infrastruktūrose galimybių vertinimas“, Lietuvos mokslo tarybos ataskaita „Lietuvos mokslinių tyrimų infrastruktūrų kelrodis“, Europos Komisijos generalinio direktorato moksliniams tyrimams ir inovacijoms užsakymu atlikta aukšto lygio ekspertinės grupės ataskaita „ESFRI kelrodžio projektų įvertinimas“, 2009 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 723/2009 dėl Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciumo (ERIC) Bendrijos teisinio pagrindo (OL 2009 L 206, p. 1–8) (toliau – Reglamentas Nr. 723/2009) ir 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1261/2013, kuriuo iš dalies keičiamas reglamentas (EB) Nr. 723/2009 dėl Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciumo (ERIC) Bendrijos teisinio pagrindo (OL 2013 L 326, p. 1–2) (toliau – Reglamentas Nr. 1261/2013). Studijų ir MTEP politikos priemonės ir jų veiklos, reikalingos Bendrajam veiksmų planui įgyvendinti, pasirinktos taip pat atsižvelgiant į Bendrojo veiksmų plano 16 punkte suformuluotus sprendimus, pasiūlytus remiantis Bendrojo veiksmų plano 15 punkte išskirtomis stiprybėmis, silpnybėmis, galimybėmis ir grėsmėmis.
20. Įgyvendinant uždavinį „Parengti, sustiprinti ir sutelkti MTEP intelektinį potencialą, galintį prisidėti įgyvendinant MTEPI prioritetus ir realizuojant šio proceso metu kuriamus rezultatus“, svarbu derinti įvairias Švietimo ir mokslo ministerijos administruojamas priemones, kuriančias darnią ir veiksmingą specialistų ugdymo ir tobulinimo ekosistemą. Įgyvendinant šį uždavinį, ketinama remti specialistų rengimą visose studijų pakopose, suteikti jiems galimybę rinktis tyrėjo karjerą ir sąlygas ugdyti tam reikalingas kompetencijas, užpildyti kompetencijų spragas užsienio specialistais, galinčiais įtakoti atskirų mokslo ir studijų institucijų ar visos šalies MTEP sistemos kokybę, ugdyti ir stiprinti tyrėjų ir kitų specialistų gebėjimus dalyvauti nacionaliniu ir tarptautiniu mastu organizuojamoje MTEP veikloje, kurti ir stiprinti žinioms imlių įmonių mokslinį potencialą, pritraukiant į jas aukšto lygio tyrėjus ir kitus specialistus, skatinti tarpdisciplininį, tarpsektorinį ir tarptautinį specialistų judumą. Uždavinys įgyvendinamas vykdant šias priemones:
20.1. priemonė „Finansuoti pirmosios ir antrosios pakopos bei vientisąsias ir laipsnio nesuteikiančias studijas“. Įgyvendinant šią Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis remiamą priemonę, ketinama skirti valstybės finansavimą universitetinių, koleginių, nevalstybinių aukštųjų mokyklų studijų vietoms, įgyvendinti tikslinį studijų programų finansavimą. Ši priemonė skirta visai Lietuvos aukštojo mokslo sistemai ir įgyvendinama įmanomai lanksčiai ir operatyviai reaguojant į darbo rinkos poreikius. Plėtojant Prioritetines MTEPI raidos kryptis ir įgyvendinant atskirus MTEPI prioritetus, ilgalaikėje perspektyvoje neišvengiamai kis darbo rinkos poreikiai (ypač naujoms žinioms imliuose sektoriuose), atsiras specialistų, galinčių taikyti ir dalyvauti taikant sukurtus naujus MTEP rezultatus, paklausa. Dėl to, kiekvienais metais priemonei skirtos lėšos perskirstomos, nukreipiant paramą studijų programoms, rengiančioms specialistus, kurių reikės artimiausioje ateityje. Finansavimą studijoms valstybinės aukštosios mokyklos gauna pagal principą „pinigai paskui studentą“ – biudžeto lėšos tenka programoms, kurias pasirenka geriausieji stojantieji. Siekiant išvengti situacijos, kuomet neužpildomos tarp stojančiųjų nepopuliarios, tačiau valstybei svarbios studijų programos, joms skiriamas tikslinis finansavimas, įpareigojantis baigusį šią programą studentą tam tikrą laiką dirbti pagal įgytą, rinkoje paklausią, specialybę;
20.2. priemonę „Studijų kainos kompensavimas įskaitant specialistų rengimą sumanios specializacijos studijų programose“ planuojama įgyvendinti remiant dviejų rūšių veiklas – kompensuojant studijų kainą gerai besimokantiems aukštųjų mokyklų studentams ir finansuojant atitinkamas studijų programas, kurių pagrindu rengiami sumanios specializacijos procesui reikalingi specialistai. Už studijas sumokėtos kainos kompensavimas vykdomas pagal Mokslo ir studijų įstatymo 71 straipsnio nuostatas. Antroji priemonės veikla – specialistų rengimas sumanios specializacijos studijų programose, tiesiogiai skirta MTEPI prioritetams įgyvendinti, kadangi ją įgyvendinant, planuojama finansuoti studijų programas, kurių pagrindu rengiami specialistai, kurie ateityje įsitrauks į MTEPI prioritetų įgyvendinimo procesą – dalyvaus vykdant MTEP veiklas (t. y. papildys mokslininkų ir kitų tyrėjų gretas), organizuojant sukurtų MTEP veiklos rezultatų sklaidą (t. y. papildys mokslo vadybininkų gretas), realizuojant MTEP veiklų rezultatus (t. y. papildys žinioms imlių ir kitokių įmonių gretas) ir kitaip dalyvaus šiame procese. Pagal šią veiklą skiriamų lėšų poreikis tarp atskirų MTEPI prioritetų yra skirtingas ir priklauso nuo darbo vietų, kurias ketinama sukurti atitinkamo MTEPI prioriteto įgyvendinimo procese, skaičiaus;
20.3. priemonė „Doktorantūros vietų finansavimas ir plėtra (jaunimo iš užsienio pritraukimas)“ reikalinga siekiant didinti doktorantų skaičių ir jų rengimo kokybę. Ši priemonė įgyvendinama derinant Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas, kuriomis remiamos doktorantūros studijos, skiriant finansavimą doktorantūros vykdymui visai MTEP sistemai aktualiose mokslo šakose, ir ES struktūrinių fondų lėšas, kuriomis remiamos doktorantūros studijos skiriant tikslinį finansavimą doktorantūros vykdymui tam tikrose, MTEPI prioritetams įgyvendinti aktualiose mokslo šakose. Įgyvendinant šią priemonę, ketinama remti doktorantūros programų vykdymą finansuojant doktorantūros vietas (ypač fizinių ir technologijų mokslų ir meno: dizaino, medijų, vizualinės komunikacijos, rinkodaros srityje); remti doktorantų vykdomą mokslinę veiklą; remti doktorantūros procesą mokslo ir studijų institucijose ir žinioms imliose įmonėse. Įgyvendinant šią priemonę, ketinama finansuoti doktorantūros studijas, doktorantų keliones, stipendijas, vykdomas MTEP veiklas, užsienio doktorantams – persikėlimą, vizitus. Lėšų, skirtų doktorantūros proceso vykdymui, poreikis atskiriems MTEPI prioritetams skirtingas. Didžiausią lėšų dalį, viena vertus, ketinama skirti tiems MTEPI prioritetams, kuriuose jaučiamas didžiausias MTEP veiklą gebančių vykdyti specialistų trūkumas, kad dėl šio trūkumo nežlugtų viso MTEPI prioriteto įgyvendinimas, o kita vertus – tiems MTEPI prioritetams, kurių įgyvendinimo procese dalyvausiančių viešojo ir privataus sektorių subjektų potencialas išskirtinai aukštas, įvertinant tai, kad didesnės mokslo ir verslo bendradarbiavimo apimtys, verslo investicijos į MTEP veiklą ir infrastruktūras leidžia tikėtis aukštesnės mokslininkų ir kitų tyrėjų paklausos. Planuojama dalį šiai priemonei numatytų ES struktūrinių fondų lėšų palikti atsargai, nukreipiant jas atitinkamiems MTEPI prioritetams po tarpinio jų įgyvendinimo vertinimo, kuris numatytas 2018 m., priklausomai nuo vertinimo rezultatų ir tuo metu būsiančio mokslinio personalo poreikio. Šią priemonę planuojama įgyvendinti derinant su Bendrojo veiksmų plano 20.4 papunktyje aprašyta priemone, skirta pritraukti užsienio mokslininkus ir remti jų Lietuvoje vykdomą MTEP veiklą;
20.4. priemonė „Mokslininkų iš užsienio pritraukimas vykdyti mokslinius tyrimus“ reikalinga siekiant stiprinti žmogiškuosius MTEP gebėjimus, būtinus MTEPI prioritetams įgyvendinti. Vertinant mokslo ir studijų institucijų potencialą, išryškėjo aukšto tarptautinio lygio mokslininkų ir kitų tyrėjų trūkumas atskirose mokslo kryptyse. Ilgalaikėje perspektyvoje šis trūkumas gali sąlygoti ne tik sumažėjusį MTEP veiklų intensyvumą mokslo ir studijų institucijose ar atskiruose jų padaliniuose, bet ir sumažėjusias specialistų, vykdančių MTEP veiklą, aktualią MTEPI prioritetams įgyvendinti, rengimo apimtis, t. y. gali sulėtėti naujų doktorantų rengimo procesas, o rengiami doktorantai neatitiks rinkos poreikių. Mokslo ir studijų institucijose nesant aukšto lygio tyrėjų, gebančių suburti bendraminčius, vangiai formuojasi tyrėjų grupės, galinčios bendromis pastangomis, vykdant reikalingas MTEP veiklas, spręsti aktualias problemas, tarp kurių ir MTEPI prioritetams įgyvendinti aktualios problemos. Tai taip pat gali lemti ir prastus dalyvavimo Bendrojoje mokslinių tyrimų ir inovacijų programoje „Horizontas 2020“ (toliau – Programa „Horizontas 2020“), patvirtintoje 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1291/2013, kuriuo sukuriama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) ir panaikinamas Sprendimas Nr. 1982/2006/EB (OL 2013 L 347, p. 104–173), ir kitose tarptautinėse programose rezultatus. Įgyvendinant veiklą „Užsienio mokslininkų pritraukimas ir MTEP veikla“, bus remiamas užsienio mokslininkų, gebančių vadovauti rengiant doktorantus ir vykdyti MTEP veiklas, pritraukimas į Lietuvos mokslo ir studijų institucijas, tinkamų sąlygų jų ilgalaikiam darbui ir gyvenimui Lietuvoje sudarymas. Pagal šią priemonę skiriamų lėšų poreikis tarp atskirų MTEPI prioritetų yra skirtingas ir daugiausia priklauso nuo mokslo ir studijų institucijų ar atskirų jų padalinių, tikėtina, dalyvausiančių įgyvendinant atitinkamą MTEPI prioritetą, mokslinio personalo ir gebėjimų veiksmingai jį atnaujinti. Lėšų, reikalingų atitinkamiems MTEPI prioritetams įgyvendinti numatymas taip pat priklauso nuo atitinkamo MTEPI prioriteto brandumo, t. y. didesnio poreikio vykdyti fundamentinius ar pramoninius tyrimus, siekiant įgyvendinti prioritetą, nes kai kurių MTEPI prioritetų atveju, daug svarbesnis darbo rinkos aprūpinimas specialistais, gebančiais ne kurti, o realizuoti sukurtus MTEP rezultatus;
20.5. priemonė „Studentų verslumo ir kūrybiškumo ugdymas“ reikalinga siekiant diegti studijų procesą vykdančiose mokslo ir studijų institucijose studentų kūrybiškumą, verslumą ir lyderystę skatinančius studijų ir (arba) mokymo (-si) metodus. Šis siekis prisideda prie bendro tikslo – gerinti studijų kokybę telkiant turimus išteklius esminių aukštojo mokslo kokybę lemiančių veiksnių stiprinimui – patobulinti studijų turinį, tam, kad jos labiau atitiktų darbo rinkos poreikius, studentai įgautų daugiau praktinių įgūdžių, teikti karjeros paslaugas studentams, didinti akademinio personalo profesionalumą. Šios veiklos tęsiamos nuo 2007–2013 metų finansavimo laikotarpio. ES struktūrinių fondų finansavimo laikotarpio, kuomet inovatyvūs verslumo ugdymo modeliai buvo integruoti į aukštųjų mokyklų įvairių sričių studijų programas, dėstytojai tobulino žinias ir gebėjimus apie novatoriškų metodų taikymą ugdant studentų verslumą ir vykdytos kitos susijusios veiklos. 2014 m. vasario mėn. „PPMI Group“, UAB, viešosios įstaigos Viešosios politikos ir vadybos instituto ir UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ atliktas Švietimo ir mokslo srities prioritetų 2014–2020 metų ES struktūrinės paramos programavimo laikotarpiui strateginis vertinimas. Vertinimas parodė, kad siekiant studijų kokybės gerinimo bei studijų atitikties darbo rinkos ir visuomenės poreikiams didinimo 2014–2020 metų laikotarpiu investicijos turėtų būti nukreiptos į studijų turinio, metodų, priemonių, tobulinimą, socialinių partnerių įtraukimą į studijų turinio ir vertinimo procesus. Vienas iš ekspertų siūlymų, siekiant geresnio studentų pasirengimo darbo rinkai, nuosavo verslo pradėjimo, absolventų užimtumo padidinimo ir naujų darbo vietų sukūrimo – yra studijų turinio tobulinimas ir studijų programų vykdymas, perimant naujus metodinius įrankius, mokymo ir dėstymo turinį ir technologijas, apimantis kūrybiškumą, verslumą bei lyderystę skatinančių studijų ir (arba) mokymo metodų švietimo įstaigose diegimą bei studentų verslumo ir praktinių įgūdžių įgijimą. Įgyvendinant šią priemonę, tikimąsi prisidėti sprendžiant problemas, kurios lemia jaunimo su aukštuoju išsilavinimu nedarbą, įgyto išsilavinimo ir kompetencijų neatitiktį darbo rinkos ir visuomenės poreikiams. Studentų verslumo ir kūrybiškumo ugdymas ypatingą reikšmę įgauna sumanios specializacijos procese, kadangi stipriausių Lietuvos tyrėjų grupių sukurtų technologijų diegimas rinkoje ar kitoks taikymas visuomenės poreikiams yra kertinis sumanios specializacijos idėjos komponentas. Stipraus, žinioms imlaus verslo sektoriaus formavimas tam turi didelę reikšmę;
20.6. priemonė „Stažuočių po doktorantūros studijų skatinimas“ reikalinga siekiant sudaryti galimybes jauniems tyrėjams rengtis savarankiškam tiriamajam darbui, kelti savo mokslinę, pedagoginę ir akademinės vadybos kvalifikaciją, skatinti jų nuolatinį tobulėjimą, naujų žinių ir įgūdžių įgijimą bei gilinimą, taip pat sudaryti galimybes jauniems tyrėjams inicijuoti savas tyrimų temas bei projektus, tokiu būdu užtikrinant žmogiškųjų išteklių kompetencijos ir kvalifikacijos plėtrą, padidinti tarpsektorinį, tarpinstitucinį, tarpkryptinį ir tarptautinį tyrėjų mobilumą, tokiu būdu sudarant sąlygas mokslo plėtotei ir inovacijoms. Tarpsektorinis, tarpinstitucinis, tarpkryptinis ir tarptautinis mobilumas sudaro sąlygas dalintis patirtimi, žiniomis ir metodologijomis, kurios leistų spręsti mokslo problemas, inicijuoti novatoriškas ir reikšmingas tyrimų temas. Taip pat siekiama pritraukti jaunuosius tyrėjus iš kitų valstybių į Lietuvos mokslo centrus podoktorantūros stažuotėms, pritraukti žmogiškuosius išteklius į tyrimų sektorių, taip padidinant MTEP sektoriaus našumą. Alternatyvūs ir patrauklūs mokslinės karjeros „keliai“, sudarantys sąlygas išvengti nelanksčios karjeros sistemos, yra vienas iš protų išsaugojimo ir pritraukimo būdų. Kadangi pastovių darbo vietų skaičius tyrimų institucijose yra ribotas ir karjeros tempai labai lėti (daugelyje mokslinių tyrimų įstaigų jauni mokslininkai neturi galimybių inicijuoti savų tyrimų temų), dalis jaunų mokslininkų palieka tyrimų sektorių ir siekia biurokratinės karjeros ar karjeros versle. Kiti išvyksta į mokslinės karjeros požiūriu patrauklesnes valstybes. Podoktorantūros stažuotės sudaro galimybę jauniems mokslininkams pasilikti tyrimų sektoriuje, inicijuoti ir plėtoti naujas tyrimų temas. Žmogiškųjų išteklių pritraukimas padidina MTEP sektoriaus našumą. Ši priemonė glaudžiai susijusi su Bendrojo veiksmų plano 20.3 papunktyje aprašyta priemone ir yra aktuali visai MTEP sistemai, todėl atskiriems MTEPI prioritetams nepriskirtina;
20.7. priemonė „Mokslininkų ir kitų tyrėjų gebėjimų dalyvauti tarptautinėse mokslinių tyrimų programose ugdymas“ reikalinga siekiant paskatinti mokslo ir studijų institucijų tyrėjus aktyviau dalyvauti tarptautinėse iniciatyvose, tokiu būdu ne tik stiprinant bendradarbiavimą su užsienio tyrėjais ir jų grupėmis, bet ir užsitikrinant tarptautinių organizacijų paramą vykdomai MTEP veiklai. Įgyvendinant šią priemonę bus remiamas tyrėjų bendrųjų gebėjimų ir kompetencijų stiprinimas (tyrėjų praktiniai mokymai, kurių metu stiprinami jų gebėjimai rengti projektų paraiškas ir vykdyti MTEP projektus). Įgyvendinant šią priemonę, planuojama konkurso būdu finansuoti mokslo ir studijų institucijų mokslininkų, kitų tyrėjų, mokslo vadybininkų dalyvavimą tarptautinių programų tiksliniuose mokymuose, seminaruose, kituose renginiuose, susitikimuose, skirtuose projektų paraiškoms rengti, Lietuvos atstovų dalyvavimą ES ir kitose tarptautinėse darbo grupėse, komitetuose, komisijose, susijusiose su MTEP, skatinti aktyvesnį dalyvavimą įgyvendinant Programą „Horizontas 2020“. Ši priemonė aktuali visai MTEP sistemai, todėl atskiriems MTEPI prioritetams nepriskirtina;
20.8. priemonė „Mokslininkų ir tyrėjų kvalifikacijos kėlimas žinioms imliose įmonėse“ reikalinga siekiant stiprinti žinioms imlių įmonių mokslinį potencialą, gebėjimus vykdyti MTEP ir inovacijų veiklas, skatinti verslo imlumą žinioms ir investicijas į MTEP. Vykdant šią veiklą ketinama remti mokslininkų ir kitų tyrėjų įdarbinimą žinioms imliose labai mažose, mažose ir vidutinės įmonėse, padengiant dalį darbdavio kaštų. Didžiausią dėmesį ketinama skirti žinioms imlioms įmonėms, dalyvaujančioms įgyvendinant MTEPI prioritetus.
20.9. priemonė „Mokslininkų, tyrėjų gebėjimų plėtra ir bendradarbiavimo vystymas vykdant mokslinių idėjų mainus, mokslinės išvykas iš Lietuvos ir į Lietuvą“ reikalinga siekiant prisidėti prie bendro visos MTEP sistemos siekio plėtoti mokslininkų ir kitų tyrėjų kompetencijas ES mastu, stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą MTEP srityje. „PPMI Group“, UAB, viešosios įstaigos Viešosios politikos ir vadybos instituto ir UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ atliktas Švietimo ir mokslo srities prioritetų 2014–2020 metų ES struktūrinės paramos programavimo laikotarpiui strateginis vertinimas parodė, kad MTEP srities proveržį skatintų mokslo ir studijų institucijų gebėjimų į Lietuvą pritraukti ir čia įdarbinti aukšto lygio tyrėjus iš užsienio stiprinimas, galimybės išsiųsti nuosavus tyrėjus pas užsienio partnerius, kad dirbdami aukšto lygio tyrėjų komandose Lietuvos tyrėjai įgytų naujų kompetencijų ir įgūdžių. Įgyvendinant šią priemonę, ketinama konkurso būdu skatinti tyrėjų tarpinstitucinį, tarptautinį ir tarpsektorinį mobilumą, t. y. remti patyrusių tyrėjų stažuotes užsienio mokslo institucijose bei žinioms imliose įmonėse, finansuoti Lietuvos tyrėjų dalyvavimą tarptautinėse konferencijose, idėjų mugėse ir kituose mokslo renginiuose, remti iniciatyvas, skatinančias užsienio mokslininkus ir kitus tyrėjus atvykti dirbti ir vykdyti MTEP veiklas Lietuvos mokslo ir studijų institucijose, susigrąžinti emigravusius lietuvius tyrėjus. Stiprus MTEP potencialas ir galimybės palaikyti veiksmingus tarptautinius ryšius su stipriausiais užsienio mokslo centrais ir tyrėjų grupėmis yra svarbus sumanios specializacijos proceso komponentas, siekiant panaudoti unikalias Lietuvos tyrėjams nežinomas kompetencijas ir patirtį sprendžiant nacionalinius iššūkius;
20.10. priemonė „Lietuvos mokslo tarptautiškumo didinimas“ reikalinga siekiant prisidėti prie bendro visos MTEP sistemos siekio plėtoti stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą MTEP srityje, didinti dalyvavimo tarptautiniuose MTEP projektuose apimtis. Įgyvendinant šią priemonę planuojama atidaryti „Liazono“ biurą (angl. liaison office) Briuselyje. Planuojama, kad šis biuras organizuos seminarus, teiks organizacinę pagalbą, ieškos kontaktų, skirtų Lietuvos mokslo tarptautiškumui didinti. Tokiu būdu bus didinamas Lietuvos mokslo žinomumas, sudarytos mokslininkų tinklaveikos ir pasikeitimo galimybės. Stiprus MTEP potencialas ir galimybės palaikyti veiksmingus tarptautinius ryšius su stipriausiais užsienio mokslo centrais ir tyrėjų grupėmis yra svarbus sumanios specializacijos proceso komponentas, siekiant panaudoti unikalias Lietuvos tyrėjams nežinomas kompetencijas ir patirtį sprendžiant nacionalinius iššūkius;
20.11. priemonė „Praktikos darbo vietose pagal profesiją, partnerystė su socialiniais partneriais ir jų įtraukimas į studijų praktikų organizavimo tobulinimą ir įgyvendinimą“ reikalinga siekiant stiprinti studijų sąsajas su darbo rinka ir profesija. Šis siekis prisideda prie bendro tikslo – gerinti studijų kokybę telkiant turimus išteklius esminių aukštojo mokslo kokybę lemiančių veiksnių stiprinimui – patobulinti studijų turinį, tam, kad jos labiau atitiktų darbo rinkos poreikius, studentai įgautų daugiau praktinių įgūdžių, teikti karjeros paslaugas studentams, didinti akademinio personalo profesionalumą. Šios veiklos tęsiamos nuo 2007–2013 metų ES struktūrinių fondų finansavimo laikotarpio, kuomet buvo remiamos veiklos, skirtos studentų praktinių gebėjimų stiprinimui realiose ar imitacinėse įmonėse pagal naujus praktikų organizavimo modelius (sistemas). Taip pat buvo tobulinamos dėstytojų kompetencijos parengiant juos būti studentų praktikos vadovais. 2014 m. birželio mėn. viešosios įstaigos Viešosios politikos ir vadybos instituto atliktas Lietuvos 2014–2020 metų ES struktūrinių fondų veiksmų programos išankstinis vertinimo galutinėje ataskaitoje kaip vienos iš svarbiausių aukštojo mokslo problemų išskirtos: galimybių studentams įgyti praktinių įgūdžių stoka. Ekspertai siūlo stiprinti į rezultatus orientuojant studijų programas bei didinant jų lankstumą. Įgyvendinant šią priemonę, ketinama remti studentų praktikas darbo vietose, vystyti partnerystę su socialiniais partneriais ir jų įtraukti juos į studijų praktikų organizavimą ir vykdymą, finansiškai skatinti studentų praktikas įmonėse ir organizacijose. Ši priemonė svarbi sumanios specializacijos procesui, kadangi suteikia galimybę būsimiems specialistams įgyti darbo rinkai reikalingas žinias ir greičiau bei veiksmingiau įsilieti į darbo rinką po studijų baigimo ar jų metu;
20.12. priemonė „Studentų gebėjimų vykdyti MTEP veiklą ugdymas“ reikalinga, siekiant rengti jaunuosius tyrėjus ir tobulinti jų kvalifikaciją. Įgyvendinant šią priemonę, ketinama remti trijų tipų veiklas: pirmąją – studentų mokslinę praktiką vasaros atostogų mėnesiais; antrąją – studentų mokslinius tyrimus laisvu nuo studijų metu; trečiąją – doktorantų stažuotes užsienio mokslo centruose. Pirmoji veikla skirta pirmosios ir antrosios studijų pakopų studentams, norintiems atlikti mokslinius tyrimus, vadovaujant aukštos kvalifikacijos tyrėjams pagal individualią tyrimų programą. Moksline praktika siekiama skatinti studentus susipažinti su moksliniais tyrimais Lietuvos mokslo ir studijų institucijose, supažindinti studentus su moksliniais darbais bei projektais, atliekamais praktikos vietą siūlančioje institucijoje, taip pat su naujausiais mokslinių tyrimų instrumentais, įrengimais, duomenų bazėmis bei kitais mokslinių tyrimų infrastruktūros ištekliais. Antroji veikla suteiks galimybę pirmosios ir antrosios studijų pakopų studentams vykdyti mokslinius tyrimus mokslo ir studijų institucijoje laisvu nuo akademinių užsiėmimų metu. Nuo mokslinės praktikos vasaros metu ši paramos rūšis skiriasi tuo, jog vykdoma studijų semestrų (pavasario arba rudens) metu ir yra gilinamojo, o ne pažintinio pobūdžio veikla. Įgyvendinant šią veiklą, siekiama moksliniais tyrimais suteikti studentui kasdienius tiriamojo darbo įgūdžius, įtraukti studentą į mokslinių tyrimų, vykdomų jo aukštojoje mokykloje tematiką, į institucijoje vykdomus tyrimus pagal valstybės bei tarptautines mokslo programas, gilinti dalykines žinias bei praktinius (laboratorinius) įgūdžius. Trečioji veikla suteiks galimybę trečiosios pakopos studentams (doktorantams) išvykti į geriausius užsienio šalių mokslo centrus, kuriuose jie galėtų susipažinti su naujais tyrimo metodais ir pasinaudoti tyrimų infrastruktūra, kurios nėra Lietuvoje. Stažuotės yra gera proga užmegzti mokslinius ryšius su geriausiais mokslo krypties (šakos), kurioje vykdomos doktorantūros studijos, tyrėjais, parsivežti naujų idėjų ir įgyti kompetencijų, kurios iš esmės pagerintų doktorantūros studijų kokybę bei ateityje išplėstų doktoranto profesines galimybes, o taip pat padidintų jo galimybes gauti aukštos kvalifikacijos reikalaujantį darbą Lietuvoje. Ši priemonė svarbi sumanios specializacijos procesui, kadangi prisideda prie naujos tyrėjų kartos, įsiliesiančios į Lietuvai aktualių iššūkių sprendimo procesus, ugdymo.
21. Įgyvendinant uždavinį „Įgyvendinti ūkio sektoriams aktualias, svarbiausius šalies iššūkius ir problemas sprendžiančias ir tikėtinas ateities tendencijas atliepiančias MTEP veiklas“, svarbu, derinant įvairias Švietimo ir mokslo ministerijos administruojamas priemones, sudaryti sąlygas Lietuvos tyrėjams individualiai, Lietuvos ir užsienio tyrėjų grupėse, bendradarbiaujant su kitų mokslo ir studijų institucijų tyrėjais arba verslo įmonėmis, vykdyti aukšto lygio mokslinius tyrimus ir kitą MTEP veiklą, kurią vykdant būtų ne tik kuriamos naujos žinios, bet ir rezultatai, kurių taikymas gali kurti aukštą pridėtinę vertę. Pagrindinis MTEPI prioritetų įgyvendinimo mechanizmas yra jungtinės studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir inovacijų iniciatyvos (toliau – jungtinės iniciatyvos). Įgyvendinant jungtines iniciatyvas, tikimasi didžiausio indėlio į MTEPI prioritetų įgyvendinimo procesą, nes ketinama remti MTEP veiklas (nuo naujų žinių ir gebėjimų naujiems produktams kurti iki tinkamų komerciškai naudoti prototipų kūrimo) tematikose, aktualiose ūkio sektoriams. Uždavinys įgyvendinamas, vykdant šias priemones:
Punkto pakeitimai:
Nr. V-630, 2018-07-03, paskelbta TAR 2018-07-04, i. k. 2018-11272
21.1. priemonė „Užtikrinti aukščiausio lygio bei visuomenei ir valstybei strategiškai svarbių problemų sprendimui ir ūkio plėtrai aktualių MTEP veiklų finansavimą“. Įgyvendinant šią Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis remiamą priemonę ketinama įgyvendinti nacionalines mokslo programas, kurių pagrindu inicijuojami moksliniai tyrimai, būtini apibrėžtoms valstybei ir visuomenei strategiškai svarbioms problemoms tam tikrose srityse spręsti. Remtinų nacionalinių mokslo programų sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2013 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. V-949 „Dėl Nacionalinių mokslo programų sąrašo patvirtinimo“. Ši priemonė aktuali visai MTEP sistemai, todėl atskiriems MTEPI prioritetams nepriskirtina. Nepaisant to, jos įgyvendinimo metu sukurtos naujos žinios gali būti naudingos įgyvendinant atskirus MTEPI prioritetus;
21.2. priemonė „Aukšto lygio tyrėjų grupių vykdomi moksliniai tyrimai“ reikalinga siekiant plėtoti fundamentines ir taikomąsias žinias, reikalingas MTEPI prioritetams įgyvendinti. Įgyvendinant šią priemonę, ketinama spręsti problemas ir iššūkius, atliepti ateities tendencijas, nustatytas MTEPI prioritetų identifikavimo proceso metu, konkurso būdu finansuojant fundamentinius mokslinius tyrimus ūkio sektoriams aktualiose tematikose. Pagal šią veiklą skiriamų lėšų poreikis tarp atskirų MTEPI prioritetų yra skirtingas ir daugiausia priklauso nuo mokslinio potencialo atitinkamose mokslo šakose, aktualiose įgyvendinant MTEPI prioritetus. Nepaisant to, kad MTEPI prioritetų identifikavimo proceso metu pavyko gan tiksliai išskirti mokslo šakas, kuriose turimas didžiausias mokslinis potencialas, MTEPI prioritetų įgyvendinimo kontekste būtų netikslinga dėmesį sutelkti tik šioms šakoms, kadangi potencialas gali sustiprėti pradėjus įgyvendinti kai kurias aukščiau minimas veiklas. Dėl to, numatyta dalį šiai veiklai numatytų lėšų palikti kaip rezervą ir nukreipti atitinkamiems MTEPI prioritetams po tarpinio jų įgyvendinimo vertinimo, kuris numatytas 2018 m., priklausomai nuo vertinimo metu paaiškėsiančių mokslinio potencialo stiprėjimo ir jo veiklos kokybės tendencijų;
21.3. Neteko galios nuo 2018-07-05
Papunkčio naikinimas:
Nr. V-630, 2018-07-03, paskelbta TAR 2018-07-04, i. k. 2018-11272
21.4. priemonė „MTEP veiklų tarptautiškumo skatinimas (į rinką orientuotų mokslo ir verslo projektų įgyvendinimas per tarpvalstybinį tinklą)“. Įgyvendinant šią priemonę, remiami projektai, finansuojami pagal Europos mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir bendradarbiavimo programą „Eureka“, kuria siekiama stiprinti mokslininkų ir kitų tyrėjų gebėjimus įsijungti į Europos mokslinių tyrimų erdvę. Įgyvendinant šią priemonę, ketinama konkurso būdu remti į rinką orientuotus tarptautinio lygio taikomojo pobūdžio MTEP projektus, mokslo ir studijų institucijų įgyvendinamus kartu su verslo įmonėmis;
Papunkčio pakeitimai:
Nr. V-630, 2018-07-03, paskelbta TAR 2018-07-04, i. k. 2018-11272
21.5. priemonė „Paralelinių laboratorijų MTEP veikla“ reikalinga siekiant sukurti ir skatinti struktūruotas ilgalaikes partnerystes tarp Lietuvos tyrėjų grupių ar mokslo ir studijų institucijų ar universitetų ligoninių struktūrinių padalinių ir užsienio tyrėjų grupių ar mokslo ir studijų institucijų struktūrinių padalinių ar kitų mokslinius tyrimus vykdančių organizacijų, turinčių išskirtinę kompetenciją Lietuvai naujose ir MTEPI prioritetams įgyvendinti aktualiose tyrimų kryptyse. Įgyvendinant šią priemonę, ketinama konkurso būdu remti bendrai Lietuvos ir užsienio mokslo ir studijų institucijų vykdomas MTEP veiklas, aukšto lygio Lietuvos mokslininkų ir kitų tyrėjų stažuotes užsienio mokslo ir studijų institucijose, kitose mokslinius tyrimus vykdančiose organizacijose, aukšto lygio mokslininkų iš užsienio vizitus į Lietuvos mokslo ir studijų institucijas ar universitetų ligonines. MTEPI prioritetų ir jiems įgyvendinti aktualių studijų ir MTEP politikos priemonių identifikavimo proceso metu paaiškėjo, kad ši veikla aktuali dviem Prioritetinės MTEPI raidos krypties „Sveikatos technologijos ir biotechnologijos“ prioritetams – „Molekulinės technologijos medicinai ir biofarmacijai“ ir „Pažangi medicinos inžinerija ankstyvai diagnostikai ir gydymui“, tačiau neatmetama galimybė finansuoti šias veiklas ir kitose srityse atsiradus tokiam poreikiui;
21.6. priemonė „Mokslininkų kvalifikacijos tobulinimas vykdant aukšto lygio tarptautinius ir nacionalinius mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros projektus“ reikalinga siekiant skatinti patyrusių ir jaunųjų mokslininkų tarptautinio lygio mokslinius tyrimus ir mobilumą, taip pat pritraukti aukšto lygio mokslininkus į Lietuvos mokslinių tyrimų erdvę, stiprinti jos konkurencingumą pasaulyje. Įgyvendinant šią priemonę, planuojama finansuoti kelių metų trukmės tarptautinio lygio mokslininkų inicijuotus tyrimus, padengiant visas jų įgyvendinimui reikalingas išlaidas. Priemonė iš dalies susijusi su Bendrojo veiksmų plano 20.4 papunktyje aprašyta priemone „Mokslininkų iš užsienio pritraukimas vykdyti mokslinius tyrimus“, tik nėra saistoma teminio specifiškumo (20.4 papunktyje aprašyta priemonė skirta MTEPI prioritetams įgyvendinti), o skirta bet kurios srities moksliniams tyrimams;
21.7. Neteko galios nuo 2018-07-05
Papunkčio naikinimas:
Nr. V-630, 2018-07-03, paskelbta TAR 2018-07-04, i. k. 2018-11272
Punkto pakeitimai:
Nr. V-1040, 2016-11-24, paskelbta TAR 2016-11-24, i. k. 2016-27386
22. Įgyvendinant uždavinį „Paskatinti žinių ir technologijų perdavimo, MTEP rezultatų komercinimo procesus mokslo ir studijų institucijose, sudarant sąlygas veiksmingam viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimui MTEP srityje ir aukštojo mokslo, mokslo ir verslo sąveikai“, svarbu, derinant įvairias Švietimo ir mokslo ministerijos administruojamas priemones, mokslo ir studijų institucijose sukurti žinių ir technologijų sklaidos ir komercinimo ekosistemą, kuri užtikrintų visapusę paramą tyrėjams ir studentams, siekiantiems komercinti savo kuriamus MTEP rezultatus. Nemažoje dalyje mokslo ir studijų institucijų modernizavus MTEP infrastruktūrą ir atnaujinus MTEP veikloms vykdyti skirtą įrangą, pereita prie šios įrangos veiksmingo įveiklinimo klausimų. Kuo toliau, tuo labiau suvokiama, kad, ateityje mažėjant ES struktūrinių fondų paramai ir nedidėjant arba iš lėto didėjant MTEP finansavimui valstybės biudžeto lėšomis, mokslo ir studijų institucijos, pasinaudodamos didelėmis investicijomis į jų infrastruktūros modernizavimą, įgalinusiomis įsigyti trūkstamą laboratorinę įrangą ar atnaujinti senąją ir tokiu būdu reikšmingai pagerinti ir praplėsti vykdomų MTEP veiklų kokybę ir apimtis, turi pačios pasirūpinti bent jau šios infrastruktūros išlaikymu ir įrangos veiksmingo darbo užtikrinimu, o išskirtiniais atvejais – netgi atnaujinimu. Geriausias būdas įgyvendinti šį uždavinį – stiprinti vidines mokslo ir studijų institucijų MTEP komercinimo kompetencijas, plėsti mokslo ir studijų institucijų kuriamų MTEP rezultatų komercinimo ir bendradarbiavimo su verslu apimtis, siekiant uždirbti iš kuriamų naujų idėjų, technologijų, jų prototipų, teikiant MTEP paslaugas verslui ir panašių veiklų. Per pastaruosius kelerius metus, stebint šių procesų formavimąsi mokslo ir studijų institucijose, paaiškėjo, kokio pobūdžio valstybės intervencija būtų aktuali formuotis MTEP rezultatų komercinimo sistemai. Tam pagelbėjo ir atitinkamų priemonių formavimo būtinybę pagrindė 2014 m. įgyvendintas Mokslo ir studijų institucijų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatų komercinimo plėtros projektų konkursas (konkurso tvarkos aprašas patvirtintas Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros direktoriaus 2014 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. 2V-109 „Dėl Mokslo ir studijų institucijų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatų komercinimo plėtros projektų konkursinio finansavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“), kurio metu buvo remiamas mokslo ir studijų institucijų MTEP rezultatų komercinimo ir (ar) žinių ir technologijų perdavimo centrų plėtros galimybių studijų rengimas (Bendrajame veiksmų plane žinių ir technologijų perdavimo centras suprantamas kaip mokslo ir studijų institucijos struktūrinis padalinys ir (arba) kitoks organizacinis vienetas (taip pat atskiras juridinis asmuo), įgyvendinantis žinių ir technologijų perdavimo ir kitas MTEP rezultatų komercinimo veiklas (teikiantis paramą tyrėjų ir studentų idėjų, turinčių aukštą komercinį potencialą, identifikavimui, išbandymui, komercinimui, intelektinės nuosavybės apsaugai, skatinantis verslumą), ryšių su privačiu sektoriumi ir kitomis mokslo ir studijų institucijomis MTEP rezultatų komercinimo klausimais užmezgimą ir palaikymą, organizuojantis veiksmingą mokslo ir studijų institucijos infrastruktūros pagrindu teikiamų atviros prieigos paslaugų teikimą ir prieigą prie atviros prieigos infrastruktūros). Mokslo ir studijų institucijos įsivertino savo žinių ir technologijų perdavimo, mokslo ir verslo bendradarbiavimo sistemas, jų plėtojimo galimybes. Tokios sistemos ar jų užuomazgos jau egzistuoja atskirose mokslo ir studijų institucijose, o Švietimo ir mokslo ministerijos siekis – tokių vidinių mokslo vadybos kompetencijų formavimas visose mokslo ir studijų institucijose, kuriose, suteikus paramą kelerių metų laikotarpiui, šie procesai toliau vyktų palaikomi pačių institucijų ir teiktų joms naudą (pajamas iš intelektinės veiklos komercinimo, kurias galėtų reinvestuoti į savo pagrindinę veiklą). Šiam uždaviniui įgyvendinti pasitelkiamos priemonės, aprašytos Bendrojo veiksmų plano 22.1–22.4 papunkčiuose. Mokslo ir studijų institucijose egzistuojančių ar planuojamų kurti žinių ir technologijų perdavimo, inovacijų, verslumo skatinimo, bendradarbiavimo su verslu padalinių veiklas planuojama remti įgyvendinant šias priemones:
Punkto pakeitimai:
Nr. V-630, 2018-07-03, paskelbta TAR 2018-07-04, i. k. 2018-11272
22.1. priemonė „MTEP rezultatų komercinimas (parama mokslininkų ir kitų tyrėjų bei studentų, dirbančių / studijuojančių mokslo ir studijų institucijose, idėjų komercinimui, parama besikuriančioms jaunoms inovacinėms įmonėms (pumpurinės įmonės, startuoliai)“. Darbas su mokslo ir studijų institucijoje besikuriančiomis naujomis žinioms imliomis įmonėmis (angl. spin-off) yra viena iš veiksmingo žinių ir technologijų perdavimo, inovacijų, verslumo skatinimo proceso mokslo ir studijų institucijoje sričių. Ji aktualiausia mokslo ir studijų institucijoms, turinčioms viešosios įstaigos statusą, t. y. universitetams. Darbas su naujomis žinioms imliomis įmonėmis apima visokeriopų teisinių paslaugų (konsultacijų dėl intelektinės nuosavybės apsaugos, įmonės steigimo ir pan.) teikimą darbuotojams ar studentams, ketinantiems pagal savo idėjas kurti naujas žinioms imlias įmones, paramą tokių įmonių veiklai pradėti, universiteto teisių į intelektinę nuosavybę užtikrinimą, gaunant pajamas iš tos įmonės vykdomos veiklos ir pan. Šiai veiklai skatinti Švietimo ir mokslo ministerija pastaruoju metu įgyvendina biudžetinėmis lėšomis remiamą priemonę, pagal kurią teikiama parama naujų žinioms imlių įmonių, susikūrusių mokslo ir studijų institucijose, veiklai pradėti. Taip pat šiai veiklai vystyti planuojama pasitelkti ES struktūrinių fondų lėšomis remiamą priemonę „MTEP rezultatų komercinimas ir tarptautiškumo skatinimas“. Įgyvendinant šią priemonę, ketinama skirti nedidelės apimties subsidijas, skirtas padengti pradinius mokslo ir studijų institucijose įkurtų žinioms imlių atžalinių įmonių (angl. spin-off) kūrimo bei veiklos pradžios kaštus, kiek tai leidžia sąžiningą konkurenciją užtikrinančios ES valstybės pagalbos taisyklės. Ši priemonė papildys Bendrojo veiksmų plano 22.2 ir 22.4 papunkčiuose aprašytas priemones, skirtas skatinti mokslo ir studijų institucijose įkurtų kompetencijų centrų ir inovacijų ir technologijų perdavimo centrų veiklą, atviros prieigos paslaugų teikimą kitų mokslo ir studijų institucijų tyrėjams, verslo įmonėms, o įtraukiant ir kompetencijos centrų infrastruktūros kūrimo priemonę, numatytą Bendrojo veiksmų plano 23.6 papunktyje, sudarys bendrą paramos mokslo ir studijų institucijose organizuojamo MTEP rezultatų komercinimo proceso sistemą. Pagal šią veiklą skiriamų lėšų poreikis tarp atskirų MTEPI prioritetų yra skirtingas ir daugiausia priklauso nuo MTEPI prioritetų identifikavimo proceso metu nustatytų naujų žinioms imlių atžalinių įmonių kūrimo mokslo ir studijų institucijose galimybių ir šių įmonių kūrimo bei veiklos pradžios kaštų, priklausomai nuo ūkio sektoriaus, kuriame jos vykdys veiklą, specifikos. Dalį šiai veiklai numatytų skirti lėšų ketinama palikti atsargai ir nukreipti atitinkamiems MTEPI prioritetams po tarpinio jų įgyvendinimo vertinimo, numatyto 2018 m., kurio metu turėtų paaiškėti atskirų ūkio sektorių plėtros dinamika, iki 2018 m. susikūrusių naujų žinioms imlių įmonių veiklos trukmė, pasiekti rezultatai ir galimybės toliau vystantis įsitvirtinti Lietuvos ir tarptautinėse rinkose;
Papunkčio pakeitimai:
Nr. V-630, 2018-07-03, paskelbta TAR 2018-07-04, i. k. 2018-11272
22.2. priemonė „Mokslininkų ir kitų tyrėjų gebėjimų komercinti MTEP rezultatus stiprinimas, žinių, inovacijų ir technologijų perdavimas, MTEP veiklos rinkodara“. MTEP laboratorinės įrangos veiksmingos veiklos užtikrinimas (atviros prieigos centrų funkcionavimas), apimantis mokslo vadybininkų (tarpininkų tarp mokslo ir studijų institucijos tyrėjų, tiesiogiai dirbančių su MTEP įranga ir interesantų iš išorės (kitų institucijų, verslo įmonių)) darbą – identifikuoti mokslo ir studijų institucijos paslaugas, kurias įgalina vykdyti turima MTEP įranga ir potencialas, kurios būtų aktualios verslo įmonėms ar kitiems rinkos dalyviams ir tiesioginis bendravimas su tokių paslaugų vartotojais iš išorės (t. y. „prekyba“ mokslo ir studijų institucijos teikiamomis paslaugomis). Ši veikla įgyvendinama remiant Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros vykdomą projektą „Mokslinių tyrimų atvira prieiga (MITAP)“. Pagal šį projektą nuo 2012 m. skatinta atvira prieiga prie tyrimams reikalingų paslaugų ir MTEP rezultatų mokslo ir studijų institucijose, ugdant mokslininkų, kitų tyrėjų, mokslo ir studijų institucijų ir kitų organizacijų narių ir (arba) darbuotojų gebėjimus identifikuoti tyrimams reikalingas paslaugas ir komercinti tyrimų rezultatus. Panašaus pobūdžio projektą ketinama įgyvendinti ir toliau, aukščiau minėtas veiklas praplečiant iki bendros MTEP rinkodaros, naudojant „Open R&D Lietuva“ ženklą, organizavimo šalies mastu. Šias veiklas ketinama remti įgyvendinant priemonę „Mokslininkų ir kitų tyrėjų gebėjimų komercinti MTEP rezultatus stiprinimas, žinių, inovacijų ir technologijų perdavimas, MTEP prekės ženklo rinkodara“;
22.3. priemonė „Inovacijų ir technologijų perdavimo centrų veiklos skatinimas“. Priemonės tikslas – nukreipti mokslo ir studijų institucijų tyrėjus vykdyti MTEP veiklą, aktualią šalies socialinėms, ekonominėms problemoms spręsti (dalyvauti sumanios specializacijos procese). Šiai veiklai vykdyti reikalingi specialistai, turintys patirties tiek mokslinėje, tiek vadybinėje veikloje, galintys identifikuoti verslo sektoriams (ne atskiroms įmonėms) kylančias problemas, kurias pajėgūs spręsti institucijos tyrėjai, žinantys, kokios žinios ir technologijos, kurias pajėgūs vykdyti institucijos tyrėjai, paklausios rinkoje, gebantys nukreipti tyrėjus šių žinių ir technologijų kūrimo linkme, kitus institucijos specialistus – kitoms veikloms, galinčioms atliepti rinkos poreikius. Įgyvendinant šią priemonę, ketinama finansuoti mokslo ir studijų institucijose įkurtų inovacijų, žinių, technologijų perdavimo ir panašias funkcijas atliekančių, taip pat naujų idėjų paiešką vykdančių, tyrėjų ir studentų grupėms konsultacijas teikiančių vidinių padalinių veiklą. Ši priemonė glaudžiai susijusi su Bendrojo veiksmų plano 22.1 papunktyje aprašyta priemone, pagal kurią bus teikiama parama tyrėjų ar studentų grupių idėjų pagrindu įkurtoms naujoms žinioms imlioms įmonėms. Mokslo ir studijų institucijose veikiantys inovacijų, žinių, technologijų perdavimo ir panašias funkcijas atliekantys vidiniai padaliniai savo veikla gali prisidėti įgyvendinant daugiau negu vieną MTEPI prioritetą, todėl lėšas konkurso būdu ketinama skirti mokslo ir studijų institucijoms, turinčioms išvystytas MTEP rezultatų komercinimo sistemas, galimybes kurti ūkio sektoriams aktualius, šalies problemas ir iššūkius padedančius spręsti MTEP rezultatus ir aiškias šios veiklos palaikymo ir plėtojimo vizijas;
22.4. priemonė „Kompetencijos centrų veiklos skatinimas“ reikalinga siekiant sudaryti sąlygas išskirtinės MTEP kompetencijos tyrėjų ir studentų grupėms eksperimentiškai išbandyti komercinį potencialą turinčias idėjas, aprūpinant šias grupes reikiamomis priemonėmis (medžiagos, reagentai), teikiant visokeriopas konsultacines paslaugas, taip pat, prireikus, išlaikyti personalą, techniškai aptarnaujantį mokslo ir studijų institucijos pagal Bendrojo veiksmų plano 23.6 papunktyje aprašytą priemonę „MTEPI materialinės bazės, skirtos bendrų mokslo ir verslo projektų įgyvendinimui, kūrimas ir plėtra mokslo ir studijų institucijose (kompetencijos centrų MTEPI infrastruktūros kūrimas ir plėtra)“ įsigytą eksperimentinės (bandomosios) plėtros įrangą, aprūpinti reikiamomis medžiagomis tyrėjus, kurie šios įrangos pagrindu vykdo išskirtinės kompetencijos MTEP veiklas, aktualias tam tikram verslo sektoriui, ar atskirų verslo įmonių užsakymus. Įgyvendinant šią priemonę ir papildant ją Bendrojo veiksmų plano 23.6 papunktyje aprašytos priemonės veiklomis, laukiama aktyvesnio mokslo ir studijų institucijų tyrėjų ir studentų ir universitetų ligoninių tyrėjų įsitraukimo į MTEP rezultatų komercinimo veiklas – kuriant naujas žiniomis grįstas įmones (angl. spin-off), intensyvesnio bendradarbiavimo su verslu (daugiau verslo MTEP užsakymų), kadangi galimybė vykdyti eksperimentinės (bandomosios) plėtros veiklas, patraukli verslo subjektams, norintiems patikrinti naujas idėjas praktiškai, kuriant tinkamus komerciškai naudoti technologijų arba produktų prototipus. Finansavimas kompetencijos centrų veiklai bus grindžiamas įrodymu, kad mokslo ir studijų institucijoje ar universiteto ligoninėje egzistuoja išskirtinės kompetencijos centrų sampratą atitinkanti organizacinė struktūra (ne juridinis asmuo, bet išskirtinės MTEP kompetencijos intelektinis potencialas (tyrėjų ir studentų komanda ir eksperimentinės plėtros infrastruktūra, įgalinanti vykdyti eksperimentinės (bandomosios) plėtros veiklas tam tikroje tematikoje (atitinkančioje MTEPI prioritetų veiksmų planuose nustatytas verslo sektoriams aktualias tematikas), sprendžianti konkrečias valstybei ir visuomenei aktualias ekonomines, socialines problemas“;
Punkto pakeitimai:
Nr. V-1040, 2016-11-24, paskelbta TAR 2016-11-24, i. k. 2016-27386
22.5. priemonė „Ekscelencijos centrų veiklos skatinimas sumanios specializacijos kryptyse“. Priemonės tikslas – prisidėti prie visapusiško Europos mokslinio, technologinio ir inovacinio potencialo skatinimo. Įgyvendinant priemonę, tikimasi padidinti konkrečios srities šalies mokslines kompetencijas ir sudaryti ilgalaikes galimybes ekonomikos vystymui; dėl patobulintų mokslinių kompetencijų sudaryti geresnes galimybes siekti konkursinio finansavimo tarptautinėje erdvėje (įskaitant ES Bendrąsias programas); vidutiniu ir ilguoju periodais pasiekti išmatuojamą ir ženklų konkrečios srities mokslinių tyrimų ir inovacijų kultūros pakilimą (tai pasireikštų per padidėjusį imlumą moksliniams tyrimams, inovacinės veiklos efektyvumą, mokslinių tyrimų ir inovacijų vertinimą ir požiūrį į jį). Pagal šią priemonę pretenduoti į finansavimą ekscelencijos centrams kurti gali tik tos paraiškos, kurios turi užtikrintą nacionalinį įsipareigojimą remti ekscelencijos centro įkūrimą mažiausiai tokia pat suma, kokia bus skirta iš Programos „Horizontas 2020“ priemonės „Komandų kūrimas“ (angl. WIDESPREAD-04-2017: TEAMING) lėšų. Įgyvendinant šią priemonę, numatoma finansuoti tuos ekscelencijos centrų projektus, kurie turi ilgalaikę, sumanią specializaciją atitinkančią inovacijų strategiją. Įgyvendinant šią priemonę, ketinama remti šių projektų įgyvendinimą:
22.5.1. projektas „HEALTH-TECH – Sveiko senėjimo mokslo ir technologijų ekscelencijos centras“. Įgyvendinant šį projektą, siekiama sutelkti aukšto tarptautinio lygio mokslo ir inovacijų potencialą bei gebėjimus ir tapti pirmuoju Lietuvoje ir vienu iš lyderių Europoje bei Baltijos jūros regione Sveiko senėjimo mokslo ir technologijų ekscelencijos centru, skirtu inovacijomis pagerinti žmonių gyvenimo kokybę ir sveikatos priežiūros veiksmingumą. Projekto pareiškėjai KTU, VU, LSMU kartu su užsienio partneriais: Lundo universitetas (Švedija) ir Suomijos technologijų institutas (Suomija). KTU, VU ir LSMU inicijuotas projektas „Sveiko senėjimo mokslo ir technologijų ekscelencijos centras (HEALTH-TECH)“ – vienintelis Lietuvos projektas, laimėjęs pirmąjį priemonės etapą ir patekęs tarp 26 Europos Sąjungos finansavimą laimėjusių projektų pagal programos „Horizontas 2020“ priemonę „Komandų kūrimas“ (angl. WIDESPREAD-04-2017: TEAMING). Projekto veiklos tiesiogiai atitinka prioritetinės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei inovacijų raidos (sumanios specializacijos) krypties „Sveikatos technologijos ir biotechnologijos“ prioritetus ir pagal jų finansavimą yra skirstomos į du pogrupius: finansuojamos programos „Horizontas 2020“ lėšomis ir finansuojamos 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis;
22.5.2. projektas „INNOCULT – Kultūros ir kūrybinių inovacijų Lietuvoje kompetencijos centras“. Remiantis turimomis kompetencijomis, projekto vykdytojas VDU kartu su partneriais, Milano politechnikos universitetu (Politecnico di Milano) (Italija) ir KTU, sėkmės atveju turės galimybę įkurti kultūros ir kūrybinių industrijų ekscelencijos centrą, plėtoti ir skatinti tarptautinį kultūros ir kūrybinių industrijų mokslinių tyrimų potencialą ir konkurencingumą Lietuvoje, įveiklinant sukurtą kultūrinių ir kūrybinių inovacijų ekscelencijos centrą, remiantis įtraukios ir dalyvaujamosios kultūros paradigma. Projekto veiklos tiesiogiai atitinka prioritetinės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei inovacijų raidos (sumanios specializacijos) krypties „Įtrauki ir kūrybinga visuomenė“ prioritetus ir pagal jų finansavimą yra skirstomos į du pogrupius: finansuojamos programos „Horizontas 2020“ lėšomis ir finansuojamos 2014–2020 metų ES struktūrinių fondų lėšomis;
22.5.3. projektas „INNOITEAM – IT mokslo ir technologijų ekscelencijos centras“ sujungs KTU, VGTU ir valstybės įmonės Registrų centro, o taip pat dviejų pirmaujančių ES partnerių iš Švedijos – Linšiopingo universiteto ir Švedijos tyrimų instituto (angl. RISE – The Swedish Research Institute) – žinias, patirtį ir resursus siekiant užtikrinti ir paskatinti Lietuvos mokslo ir pramonės augimą daiktų interneto ir išmanių aplinkų srityje, o taip pat suaktyvinti bendradarbiavimą su kitomis ES šalimis IRT mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje. Projekto veiklos atitinka mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei inovacijų raidos (sumanios specializacijos) prioritetines kryptis „Energetika ir tvari aplinka“, „Sveikatos technologijos ir biotechnologijos“, „Nauji gamybos procesai, medžiagos ir technologijos“, „Transportas, logistika ir informacinės ir ryšių technologijos“, „Įtrauki ir kūrybinga visuomenė“ ir pagal jų finansavimą yra skirstomos į du pogrupius: finansuojamos programos „Horizontas 2020“ lėšomis ir finansuojamos 2014–2020 metų ES struktūrinių fondų lėšomis.
Papildyta papunkčiu:
Nr. V-890, 2018-11-14, paskelbta TAR 2018-11-14, i. k. 2018-18370
Papildyta papunkčiu:
Nr. V-630, 2018-07-03, paskelbta TAR 2018-07-04, i. k. 2018-11272
23. Įgyvendinant uždavinį „Sutelkti ir atnaujinti studijų ir MTEP infrastruktūrą, sudaryti sąlygas veiksmingai ją naudoti įgyvendinant MTEPI prioritetus“, svarbu derinant įvairias Švietimo ir mokslo ministerijos administruojamas priemones, sukurti ir atnaujinti aukšto lygio infrastruktūrą, svarbią tolesniam šalies MTEP sistemos plėtrai, užtikrinti nuolatinį jos aukšto lygio palaikymą, taip sudarant geriausias sąlygas tyrėjams vykdyti aukšto lygio MTEP veiklą ir kurti aukštos pridėtinės vertės rezultatus. Uždavinys įgyvendinamas vykdant šias priemones:
23.1. priemonė „Informacinės infrastruktūros mokslui ir studijoms plėtra“ reikalinga siekiant tobulinti duomenų perdavimo bei kitą infrastruktūrą, būtiną inovatyvių elektroninių paslaugų teikimui Lietuvos mokslo ir studijų institucijoms. Lietuvos mokslo ir studijų kompiuterių tinklas LITNET (toliau – LITNET) jau daugiau nei 20 metų teikia interneto ir kitas susijusiais informacinių technologijų paslaugas (duomenų perdavimas, lygiagretūs ir paskirstyti skaičiavimai ir kt.) Lietuvos mokslo ir studijų institucijų tyrėjams, dėstytojams ir studentams. LITNET veiklą vykdo 6 Lietuvos universitetai, koordinuojami Švietimo ir mokslo ministerijos. LITNET pagal galimybes stengiasi patiekti šalies mokslui jam reikalingas naujausias ir pažangiausias informacines technologijas, kurios dar neteikiamos komercinių tiekėjų. LITNET yra esminis veiksnys suteikiant reikiamus išteklius ir paslaugas mokslui ir studijoms, užtikrinant veiksmingą mokslo ir studijų institucijose sukoncentruotos MTEP įrangos panaudojimą. Lietuvos tyrėjams pradėjus aktyviai dalyvauti įgyvendinant MTEPI prioritetus, planuojama, kad reikšmingai padidės reikalavimai LITNET greitaveikai, atsiras poreikis įvesti naujas informacines technologijas. LITNET turimais kompiuterinės ir programinės įrangos ištekliais bus sunku patenkinti augančius šalies tyrėjų poreikius, todėl tinklą būtina modernizuoti. Lietuvos mokslo ir studijų institucijose sutelkta MTEP infrastruktūra ir intelektinis potencialas vaidins pagrindinį vaidmenį kuriant MTEP rezultatus, aktualius MTEPI prioritetams įgyvendinti, todėl ši priemonė aktuali visų MTEPI prioritetų įgyvendinimui. Investicijų į LITNET poreikiai numatyti ir pagrįsti ir kita svarbi informacija pateikta Lietuvos mokslo ir studijų institucijų kompiuterinių tinklo LITNET 2012–2016 metų veiklos užtikrinimo ir plėtros programoje „LITNET-3“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. V-242 „Dėl Lietuvos mokslo ir studijų institucijų kompiuterinių tinklo LITNET 2012–2016 metų veiklos užtikrinimo ir plėtros programos „LITNET-3“ patvirtinimo“. Ši priemonė susijusi su Bendrojo veiksmų plano 23.10 papunktyje numatyta priemone „Užtikrinti Lietuvos mokslo ir studijų institucijų kompiuterių tinklo LITNET veiklą“. Pastaroji skirta LITNET veiksmingam naudojimui užtikrinti ir remiama Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis;
23.2. priemonė „Mokslo populiarinimo infrastruktūros sukūrimas“ reikalinga siekiant sukurti virtualią ir (ar) fizinę infrastruktūrą, skirtą populiarinti mokslą ir technologijas, informuoti visuomenę apie naujausius mokslo pasiekimus, vykdyti socialiai atsakingą MTEP ir inovacijų veiklą ir koordinuoti šias veiklas. Dar 2007 m. Lietuvos mokslo akademijos atliktame Mokslo populiarinimo sistemos tyrime nustatyta, kad pagrindinė mokslo populiarinimo problema yra ta, jog Lietuvoje nėra mokslo populiarinimo struktūros. Šią išvadą Lietuvos mokslų akademija pakartojo ir 2014 m. atliktoje studijoje „Mokslo populiarinimo sistema“. Įgyvendinant šią priemonę, ketinama tokią struktūrą sukurti tokiu būdu padedant pagrindus Lietuvos mokslo populiarinimo sistemos kūrimui. Pagrindinis šios veiklos pagrindu planuojamas įgyvendinti projektas – mokslo ir technologijų populiarinimo centro, atliekančio mokslo populiarinimo funkcijas, įkūrimas. 2014 m. atliktoje studijoje „Mokslo populiarinimo sistema“ tokie centrai įvardijami kaip viena svarbiausių mokslo ir technologijų populiarinimo vietų. Įgyvendinant šią priemonę, nors ji savo turiniu skirta visai MTEP sistemai, ketinama daugiausia orientuotis į MTEPI prioritetų įgyvendinimo metu pasiektų rezultatų populiarinimą ir sklaidą;
23.3. priemonė „Mokiniams pritaikytų gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos tyrimų ir eksperimentinės veiklos atviros prieigos centrų sukūrimas“. Gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, matematikos ir kūrybiškumo kompleksinio ugdymo plėtotė daugelyje užsienio šalių žymima anglų kalba trumpiniu STEAM – Science, Technology, Engineering, Art (creative activities), Mathematics (toliau trumpinys iš anglų kalbos – STEAM). Įgyvendinant priemonę „Mokiniams pritaikytų gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos tyrimų ir eksperimentinės veiklos atviros prieigos centrų sukūrimas“ siekiama didinti mokinių susidomėjimą gamtos mokslais, technologijomis, inžinerija ir matematika ir ugdyti mokinių kūrybiškumo, iniciatyvumo ir verslumo kompetencijas formuojant inovacijų kultūrą Lietuvoje. Sukūrus STEAM atviros prieigos centrų tinklą, tikimasi, kad padidės mokinių susidomėjimas STEAM bendrojo ugdymo dalykais ir jų pasiekimai plėtojant bendrąsias ir dalykines kompetencijas ir pasirenkant su STEAM susijusią karjerą; padidėjęs STEAM ugdymo prieinamumas sudarys prielaidas sušvelninti mokinių pasiekimų netolygumus. Planuojami STEAM ugdymo esminiai pokyčiai ugdymo turinio modernizavimo ir mokytojų kompetencijų plėtotės srityse, jiems pasiekti svarbu informuoti visas suinteresuotas šalis, plačiąją visuomenę ir skatinti domėtis STEAM ir STEAM ugdymo naujovėmis. Įgyvendinant šią priemonę, planuojama sukurti nacionaliniu mastu veikiančius STEAM centrus, kuriuose veikiančios gamtos mokslų laboratorijos ir mokymosi aplinkos bus prieinamos visiems Lietuvos mokiniams. Ši priemonė artimai susijusi su Bendrojo veiksmų plano 23.2 papunktyje aprašyta priemone „Mokslo populiarinimo infrastruktūros sukūrimas“, kadangi prisidės prie mokslo ir technologijų populiarinimo vaikų ir jaunimo tarpe. Ši priemonė, nors yra aktuali įgyvendinant visus MTEPI prioritetus, pagal savo turinį priskirtina Prioritetinės MTEPI raidos krypties „Įtrauki ir kūrybinga visuomenė“ prioritetui „Modernios ugdymosi technologijos ir procesai“;
Punkto pakeitimai:
Nr. V-372, 2018-04-17, paskelbta TAR 2018-04-17, i. k. 2018-06157
23.4. priemonė „Ekscelencijos centrų ir paralelinių laboratorijų infrastruktūros tobulinimas sumanios specializacijos kryptyse“ reikalinga siekiant sudaryti sąlygas formuotis Lietuvos ir užsienio mokslo ir studijų institucijų padalinių ar tyrėjų grupių partnerystėms, siekiant, kad Lietuvoje susiformuotų tose srityse pirmaujantys MTEP centrai. Šią priemonę planuojama vykdyti:
23.4.1. kuriant aukšto tarptautinio lygio ekscelencijos centrų Lietuvos mokslo ir studijų institucijose infrastruktūrą – sutelkiant egzistuojančius pajėgumus ir bendradarbiaujant su atitinkamoje srityje pirmaujančiais užsienio MTEP centrais, siekiama sukurti kritinę masę turinčius ir aukščiausio lygio MTEP veiklą vykdančius MTEP centrus Lietuvoje. Struktūruotos partnerystės su užsienio partneriais turėtų paspartinti žinių perėmimą, MTEP gebėjimų augimą, sudaryti prieigą prie aukšto lygio MTEP infrastruktūros, kurios nėra Lietuvoje. Įgyvendinant šią priemonę, ketinama identifikuoti mokslo ir studijų institucijas, atskirus jų padalinius ar kelias, vykdant MTEP veiklą, tam tikroje srityje bendradarbiaujančias mokslo ir studijų institucijas arba jų padalinius ir finansuoti reikiamos MTEP infrastruktūros jose sukūrimą. Lietuvos mokslo ir studijų institucijoms, turinčioms partnerius užsienio mokslo ir studijų institucijose, su kuriais dalyvauja teikdamos paraišką (verslo planą) pagal programos „Horizontas 2020“ dalies „Pažangos sklaida ir dalyvavimo plėtra“ priemonę „Komandų kūrimas“, apimančią pažangiausių mokslinių tyrimų institucijų ir institucijų iš regionų su žemais mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų (MTTPI) vykdymo rodikliais partnerystę, ketinama teikti pirmenybę skiriant finansavimą pagal šią priemonę (tuo atveju, jeigu Europos Komisija skirtų finansavimą ekscelencijos centro verslo planui (angl. business plan) įgyvendinti);
Punkto pakeitimai:
Nr. V-630, 2018-07-03, paskelbta TAR 2018-07-04, i. k. 2018-11272
23.4.2. kuriant fizinę ir virtualią paralelinių laboratorijų mokslo ir studijų institucijose infrastruktūrą, būtiną Lietuvos tyrėjų grupių ar mokslo ir studijų institucijų padalinių partnerystėms su pirmaujančiais užsienio MTEP centrais. Ši infrastruktūra būtų pagrindas siekiant suburti Lietuvos tyrėjų grupę, gebančią vykdyti aukščiausio lygio MTEP ir studijų veiklą naujoje Lietuvai srityje, kuri būtų remiama įgyvendinant Bendrojo veiksmų plano 21.5 papunktyje aprašytą priemonę „Paralelinių laboratorijų MTEP veikla“. Priemonės „Ekscelencijos centrų ir paralelinių laboratorijų infrastruktūros tobulinimas sumanios specializacijos kryptyse“ ir „Paralelinių laboratorijų MTEP veikla“ neatsiejamos ir papildančios viena kitą – planuojama konkurso būdu atrinkus finansuotinus projektus pagal priemonę „Paralelinių laboratorijų MTEP veikla“, valstybės projektų planavimo būdu skirti paramą partnerystėms plėtoti būtinai infrastruktūrai sukurti;
Punkto pakeitimai:
Nr. V-1040, 2016-11-24, paskelbta TAR 2016-11-24, i. k. 2016-27386
23.5. priemonė „Įsijungimas į tarptautines mokslinių tyrimų infrastruktūras (ESFRI) bei atviros prieigos MTEP infrastruktūros, kuri reikalinga dalyvavimui tarptautinėse ar regioninėse mokslinių tyrimų iniciatyvose, atnaujinimas, kūrimas ir plėtra“ reikalinga siekiant užtikrinti mokslo ir studijų institucijose sukurtos MTEP ir inovacijų infrastruktūros veiklos tvarumą ir išpildyti sąlygas, būtinas prisijungimui prie tarptautinių MTEP ir inovacijų infrastruktūrų kas leistų Lietuvos mokslininkams ir kitiems tyrėjams naudotis aukšto lygio MTEP ir inovacijų infrastruktūra, esančia geriausiuose MTEP ir inovacijų centruose.
2007–2013 metų finansavimo laikotarpiu įgyvendinant integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) plėtros programas buvo skirtos reikšmingos investicijos MTEP ir inovacijų infrastruktūrai mokslo ir studijų institucijose kurti ir atnaujinti. Moderni infrastruktūra ir dėl jos išaugęs mokslinis potencialas tapo pagrindu identifikuojant prioritetines MTEPI raidos kryptis ir jų prioritetus bei sudarys sąlygas juos įgyvendinti, kuriant naujas žinias, technologijas, produktus, procesus ir metodus. Moderni MTEP ir inovacijų infrastruktūra dėl jos unikalių galimybių ir išskirtinumo taip pat leido mokslo ir studijų institucijoms ir jų mokslininkams sustiprinti ryšius su kitų valstybių mokslo centrais bei jų mokslininkais. Dėl to padidėjo galimybės dalyvauti bendruose projektuose, tarptautinėse mokslinių tyrimų ir inovacijų programų kvietimuose, plėtoti kitokių formų tarptautinį bendradarbiavimą. Viena iš tarptautinio bendradarbiavimo formų yra įsijungimas į tarptautines MTEP ir inovacijų infrastruktūras ir aktyvus dalyvavimas jose, sudarant sąlygas Lietuvos mokslininkams ir kitiems tyrėjams naudotis aukšto lygio MTEP laboratorine įranga, esančia garsiausiuose tarptautiniuose MTEP ir inovacijų centruose, taip pat įveiklinant Lietuvoje sukurtą mokslinių tyrimų infrastruktūrą. Europos MTEP ir inovacijų infrastruktūrų kūrimas skatina tarptautinį bendradarbiavimą, sukurdamas sąlygas formuotis skirtingas šalis apimančias mokslo bendruomenes. Lietuvoje atliktos studijos rodo, kad integracija į tarptautines MTEP ir inovacijų infrastruktūras yra veiksmingiausias būdas Lietuvos mokslo ir studijų institucijoms gauti prieigą prie aukščiausio lygio MTEP ir inovacijų infrastruktūros, kuriai kurti ir išlaikyti nacionaliniu lygiu nepakaktų turimų finansinių ir žmogiškųjų išteklių. Europos Komisijos užsakymu atlikti vertinimai rodo, kad europinių MTEP ir inovacijų infrastruktūrų kūrimas yra svarbi Europos mokslo konkurencingumo sąlyga, kadangi aukščiausio lygio tyrimams reikia labai brangios mokslinių tyrimų infrastruktūros, kurios sukūrimo ir veiklos kaštai yra tokie dideli, kad juos padengti galima tik bendradarbiaujant tarpvalstybiniu lygiu.
Europos MTEP ir inovacijų infrastruktūrų strategijos forumas (ESFRI) parengtuose Mokslinių tyrimų infrastruktūrų kelrodžiuose siekia identifikuoti bendras europinės svarbos tyrimų infrastruktūras, kurios jau vystomos ar ateityje galėtų būti vystomos bendradarbiaujant ES narėms. 2010 m. paskelbtame ESFRI Kelrodyje buvo identifikuoti 48 mokslinių tyrimų infrastruktūrų projektai, kuriuos valstybės galėtų kartu įgyvendinti. 2016 m. kovo 10 d. buvo paskelbtas naujas ESFRI Kelrodis, kuriame įvardinta 21 aukšto brandumo lygio mokslinių tyrimų infrastruktūra, įskaitant 6 naujus projektus, ir 29 – pasiekusios įgyvendinimo fazę 2015 m. Tokių infrastruktūrų kūrimo ir veiklos sąlygas numato 2009 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 723/2009 dėl Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciumo (ERIC) Bendrijos teisinio pagrindo ir 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1261/2013, kuriuo iš dalies keičiamas reglamentas (EB) Nr. 723/2009 dėl Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciumo (ERIC) Bendrijos teisinio pagrindo.
Šalys narės, siekdamos išskirti prioritetus dėl nacionalinių mokslinių tyrimų infrastruktūrų vystymo ir integracijos į Europos MTEP ir inovacijų infrastruktūras, rengia nacionalinius kelrodžius. Lietuvos mokslinių tyrimų infrastruktūrų kelrodis patvirtintas Lietuvos mokslo tarybos 2014 m. liepos 7 d. nutarimu Nr. VIII-22 „Dėl Lietuvos mokslinių tyrimų infrastruktūrų kelrodžio projektų sąrašo patvirtinimo“. Siekiant išlaikyti teigiamas tarptautinio bendradarbiavimo tendencijas, jį toliau plėsti pasinaudojant modernios MTEP ir inovacijų infrastruktūros Lietuvoje teikiamomis galimybėmis, taip pat sudaryti sąlygas kitokiai aukšto lygio MTEP veiklai, įskaitant ir prioritetinių MTEPI raidos krypčių plėtojimą ir jų prioritetų įgyvendinimą, būtina užtikrinti nuolatinį MTEP ir inovacijų infrastruktūros aukšto lygio palaikymą ir paskatas mokslo ir studijų institucijoms jungtis į tarptautines MTEPI infrastruktūras, atitinkančias Lietuvos strateginius interesus. Planuojama, kad iki 2020 m. naujai įsigyta MTEP laboratorinė įranga nusidėvės, tad norint ir toliau išlaikyti aukštą jos lygį, ją reikia nuolat atnaujinti, o tam reikia investicijų. Dėl ribotų galimybių skirti paramą MTEP laboratorinės įrangos atnaujinimui 2014–2020 metų finansavimo laikotarpiu, skiriant lėšas atitinkamoms mokslo ir studijų institucijoms bus atsižvelgiama į galimybes įsijungti į tarptautines MTEP ir inovacijų infrastruktūras, pasiekti reikšmingų rezultatų plėtojant prioritetines MTEPI raidos kryptis ir įgyvendinant jų prioritetus, 2007–2013 metų laikotarpio investicijų į įrangą apimtis, Veiksmų programos nuostatas, turimos įrangos naudojimo apimtis, pasiektus rezultatus ir turimą intelektinį potencialą. Atsižvelgiant į ribotas valstybės finansines galimybes, mokslo ir studijų institucijas ketinama įpareigoti pačias padengti dalyvavimo tarptautinėse infrastruktūrose (eksploatacinius) kaštus, narystės mokesčius ir kitas susijusias išlaidas ne mažiau nei 5 metus po infrastruktūros kūrimo ar atnaujinimo projektų įgyvendinimo pabaigos. Tai taip pat turėtų paskatinti mokslo ir studijų institucijas atsakingiau planuoti MTEP ir inovacijų infrastruktūros kūrimą, atnaujinimą ir plėtrą, taip pat išvengti atvejų, kuomet naujai įsigyta įranga būtų naudojama neveiksmingai.
Rengiantis įgyvendinti šią veiklą 2016 m. kovo mėnesį organizuotas tarptautinis ekspertinis Lietuvos mokslo ir studijų institucijų turimos MTEP ir inovacijų infrastruktūros vertinimas. Vertindami MTEP ir inovacijų infrastruktūras ekspertai atsižvelgė į svarbą tolimesnei šalies socio-ekonominei raidai, vykdomas MTEP veiklas, tarptautinio bendradarbiavimo lygį ir galimybes, galimybes veiksmingai ir naudingai įsijungti į tarptautines MTEP ir inovacijų infrastruktūras, atitikimą prioritetinėms MTEPI raidos kryptims ir jų prioritetams ir pan. Taip pat vertinimo metu ekspertai atsižvelgė į tai, ar planuojama kurti ar atnaujinti MTEP ir inovacijų infrastruktūra yra nacionalinio, institucinio lygio, ar skirta išimtinai vienam mokslinių tyrimų projektui įgyvendinti. Remiantis ekspertiniu vertinimu sudarytas prioritetinių MTEPI infrastruktūrų sąrašas (reitingas) pateikiamas Bendrojo veiksmų plano 1 priedo 4.5.1–4.5.19 papunkčiuose.
Priemonė „Įsijungimas į tarptautines mokslinių tyrimų infrastruktūras (ESFRI) bei atviros prieigos MTEP infrastruktūros, kuri reikalinga dalyvavimui tarptautinėse ar regioninėse mokslinių tyrimų iniciatyvose, atnaujinimas, kūrimas ir plėtra“ glaudžiai siejasi su jau 1993 m. prasidėjusiu Lietuvos bendradarbiavimu su Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacija CERN (toliau – CERN). Įvertinus besiplečiantį bendradarbiavimą su CERN, 2015 m. gruodžio 2 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasitarime buvo priimtas sprendimas Lietuvai siekti asocijuotos narystės CERN, o 2016 m. rugsėjo 15 d. CERN taryba priėmė sprendimą dėl asocijuotojo nario statuso suteikimo Lietuvai. Siekiant asocijuotos narystės CERN, tarptautiniai CERN ekspertai atliko Lietuvos tinkamumo asocijuotai CERN narystei analizę ir pateikė išvadas dėl Lietuvos pasirengimo tapti asocijuota CERN nare. Remiantis tarptautinių CERN ekspertų rekomendacijomis, Vilniaus universitetas įsipareigojo įsteigti tarpdisciplininį Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto padalinį - Branduolių ir elementariųjų dalelių fizikos centrą. 2017 m. birželio 27 d. pasirašytas Lietuvos Respublikos ir Europos branduolinių tyrimų organizacijos (CERN) susitarimas dėl CERN asocijuoto nario statuso suteikimo.
Atsižvelgiant į 2016 m. tarptautinio ekspertinio Lietuvos mokslo ir studijų institucijų turimos MTEP ir inovacijų infrastruktūros vertinimo rezultatus, tarptautinių CERN ekspertų vertinimo rezultatus, priemonės įgyvendinimas numatytas dviem etapais. Pirmajame etape (poveiklėje) bus finansuojamas įsijungimas į ESFRI ir kitas tarptautines mokslinių tyrimų infrastruktūras, įskaitant galimą atviros prieigos MTEP infrastruktūros, kuri reikalinga dalyvavimui tarptautinėse mokslinių tyrimų infrastruktūrose atnaujinimą, kūrimą ir plėtrą. Antrajame etape (poveiklėje) bus finansuojamas atviros prieigos MTEP infrastruktūros, reikalingos dalyvauti tarptautinių ir (ar) regioninių iniciatyvų projektuose, atnaujinimas, kūrimas ir plėtra.
Įgyvendinant šią priemonę, ketinama finansuoti atviros prieigos MTEP infrastruktūros, atnaujinimo, kūrimo ir plėtros projektus, mokslo ir studijų institucijų stojimo į tarptautines mokslinių tyrimų infrastruktūras (tarp jų ir ESFRI) ir (ar) narystės mokesčius tik projektų įgyvendinimo laikotarpiu.
Punkto pakeitimai:
Nr. V-1040, 2016-11-24, paskelbta TAR 2016-11-24, i. k. 2016-27386
Nr. V-524, 2017-06-27, paskelbta TAR 2017-06-28, i. k. 2017-10873
Nr. V-815, 2017-10-23, paskelbta TAR 2017-10-23, i. k. 2017-16683
23.6. priemonė „MTEPI materialinės bazės, skirtos bendriems mokslo ir verslo projektams įgyvendinti, kūrimas ir plėtra mokslo ir studijų institucijose (kompetencijos centrų MTEPI infrastruktūros kūrimas ir plėtra)“. Mokslo ir studijų institucijos kompetencijos centras (arba išskirtinė kompetencija) suprantamas kaip mokslo ir studijų institucijos atitinkamos MTEP srities išskirtinės MTEP kompetencijos kritinė masė (intelektinis potencialas ir MTEP infrastruktūra), įtraukta į MTEP rezultato sukūrimą (nuo idėjos iki prototipo) ir jo realizavimą. Priemonės tikslas – sustiprinti išskirtinę mokslo ir studijų institucijos kompetenciją, sudarant sąlygas jos tyrėjų ar studentų grupėms išbandyti savo mokslines idėjas eksperimentinės (bandomosios) plėtros fazėje iki tinkamo komerciškai naudoti produkto ar technologijos prototipo sukūrimo. Tai galėtų paskatinti mokslo ir studijų institucijose sparčiau kurtis naujas žinioms imlias atžalines įmones, paskatinti mokslo ir studijų institucijas intensyviau ir veiksmingiau bendradarbiauti su verslu (turima įranga, su kuria galima vykdyti eksperimentinės (bandomosios) plėtros veiklas, patraukli verslo subjektams, kuriuos domina galimybės patikrinti naujas idėjas praktiškai, kuriant tinkamus komerciškai naudoti technologijų arba produktų prototipus, todėl, tikėtina, padaugės verslo užsakymų). Įgyvendinant kompetencijų centrų infrastruktūros plėtros priemonę, būtų remiamas eksperimentinės (bandomosios) įrangos, reikalingos atitinkamoms tematikoms (nustatytoms MTEPI prioritetų veiksmų planuose) vystyti, įsigijimas. Naujai įsigyjama eksperimentinė-technologinė įranga turės veiksmingai papildyti pareiškėjo MTEP infrastruktūrą, skirtą vykdyti MTEP veiklą srityje, atitinkančioje deklaruojamą išskirtinę kompetenciją, ir sudaryti sąlygas tyrėjų ir (arba) studentų grupėms naudoti ją vykdant eksperimentinės (bandomosios) plėtros darbus. Atrenkant projektus, planuojama vertinti, ar naujai įsigyjama eksperimentinė-technologinė įranga yra trūkstama institucijos MTEP infrastruktūros dalis, kurią užpildžius būtų užtikrinamos galimybės veiksmingai vykdyti MTEP veiklą atitinkamoje srityje iki MTEP grįstos idėjos pritaikymo, parengimo komercinti ir (arba) investicijoms patrauklaus objekto sukūrimo. Pagal šią priemonę įgyvendinami projektai bus finansuojami Švietimo ir mokslo ministerijos ir projektų vykdytojų (mokslo ir studijų institucijų) lėšomis. Mokslo ir studijų institucijos prisidėjimas nuosavomis lėšomis būtų viena iš sąlygų, įrodančių, kad ši institucija turi naudos, bendradarbiaudama su tam tikrų sektorių verslo įmonėmis, ir yra pasiryžusi investuoti savo lėšas, kad, pajungus naują įrangą, ateityje ši nauda didėtų. Vertinant galimybes finansuoti eksperimentinei (bandomajai) plėtrai reikalingos įrangos įsigijimą, taip pat bus vertinami mokslo ir studijų institucijos turimo mokslinio potencialo, dirbančio atitinkamose tematikose, pajėgumas, bendradarbiavimo su verslo įmonėmis apimtys (verslo užsakymai, uždirbtos lėšos, bendri projektai, licencijos, patentai ir pan.), turima įranga, naudojama tyrimams atitinkamose tematikose. Įranga, kurią įsigyja mokslo ir studijų institucija, turi būti aktuali tam tikram verslo sektoriui (pvz., maisto, biotechnologijos, lazerių ir pan.), o ne konkrečioms verslo įmonėms. Planuojama, kad ši priemonė veiksmingai papildys Ūkio ministerijos įgyvendinamas priemones, pagal kurias verslo įmonės turi galimybę kurti ar atnaujinti savo technologinę infrastruktūrą. Taip pat ši priemonė naudinga tuo, jog mokslo ir studijų institucijose būtų sutelkta visam MTEP ciklui reikalinga įranga, įgalinanti vykdyti sudėtingus didelės apimties projektus nuo naujų žinių ir gebėjimų naujiems produktams kurti įgijimo iki tinkamų komerciškai naudoti prototipų kūrimo, o tai galėtų padėti ne tik veiksmingesniam bendradarbiavimui su verslu, tobulesnių mokslinių rezultatų kūrimui, bet ir sudarytų sąlygas tyrėjams ar studentams, ketinantiems kurti savo žinioms imlias įmones, patikrinti savo idėjas. Ši priemonė gali turėti didelę įtaką kitų Bendrajame veiksmų plane numatytų priemonių įgyvendinimui, nes sudarys sąlygas komercinti MTEP rezultatus, kaip numatyta Bendrojo veiksmų plano 22.1 papunktyje, papildyti MTEP infrastruktūrą, kuriamą pagal priemones „Ekscelencijos centrų ir paralelinių laboratorijų infrastruktūros tobulinimas sumanios specializacijos kryptyse“ (Bendrojo veiksmų plano 23.4 papunktis) ir „Įsijungimas į tarptautines mokslinių tyrimų infrastruktūras (ESFRI) bei atviros prieigos MTEP infrastruktūros, kuri reikalinga dalyvavimui tarptautinėse ar regioninėse mokslinių tyrimų iniciatyvose, atnaujinimas, kūrimas ir plėtra“ (Bendrojo veiksmų plano 23.5 papunktis). Mokslo ir studijų institucijose veikiantys išskirtinės MTEP kompetencijų centrai savo veikla gali prisidėti įgyvendinant daugiau negu vieną MTEPI prioritetą, todėl lėšas konkurso būdu ketinama skirti, atsižvelgiant į mokslo ir studijų institucijų galimybes derinti naujai įsigyjamą eksperimentinei plėtrai skirtą įrangą prie jau turimos MTEP įrangos, siekiant įgyvendinti MTEPI prioritetus;
Punkto pakeitimai:
Nr. V-1040, 2016-11-24, paskelbta TAR 2016-11-24, i. k. 2016-27386
Nr. V-630, 2018-07-03, paskelbta TAR 2018-07-04, i. k. 2018-11272
23.7. priemonė „MTEPI infrastruktūros atnaujinimas sumanios specializacijos kryptyse“ reikalinga, siekiant stiprinti ir telkti MTEP potencialą, kuris vaidins svarbų vaidmenį sumanios specializacijos procese. Mokslo ir studijų institucijos – tai įstaigos, galinčios vykdyti ar nemažai prisidėti vykdant visas veiklas, reikalingas MTEPI prioritetams įgyvendinti. Mokslo ir studijų institucijose vykdomos MTEP veiklos, kurių pagrindu kuriamos inovatyvios technologijos, produktai, procesai, metodai, rengiami specialistai, papildantys mokslininkų ir tyrėjų potencialą, kuris reikalingas siekiant nuolatinio naujų žinių ir technologijų kūrimo proceso, taip pat specialistai, papildantys darbo rinką ir galintys įsilieti į naujų žinių, technologijų pritaikymo praktikoje, naujų produktų gamybos, naujų paslaugų teikimo procesus. Mokslo ir studijų institucijos, ypač turinčios viešosios įstaigos statusą, gali aktyviai dalyvauti naujų žinių ir technologijų sklaidos, komercinimo procesuose, vykdydamos verslo MTEP užsakymus, suteikdamos atvirą prieigą prie savo MTEP infrastruktūros, šios infrastruktūros pagrindu teikdamos atitinkamas paslaugas ūkio viešojo ir privataus sektorių subjektams, realizuodamos patentus licencijas, sudarydamos sąlygas tyrėjų ir studentų grupėms kurti naujas žinioms imlias atžalines įmones (angl. spin-off), iš kurių komercinės veiklos galėtų siekti ekonominės naudos. Naujos žinioms imlios atžalinės įmonės, sukurtos stipraus mokslinio potencialo pagrindu, turinčios tvarius ryšius su mokslo ir studijų institucijomis, gali veiksmingai papildyti Lietuvoje kol kas silpną žinioms imlų sektorių ir įsitraukti į inovatyvių technologijų, produktų, procesų, metodų diegimo rinkoje ir kitaip taikant visuomenės poreikiams procesus, stiprinančius šalies konkurencingumą ir didinančius didelės pridėtinės vertės, žinioms ir aukštos kvalifikacijos darbo jėgai imlių ekonominių veiklų įtaką šalies BVP ir struktūriniams ūkio pokyčiams. Skiriant finansavimą pagal šią priemonę univesitetų MTEP infrastruktūros kūrimui ir atnaujinimui, taip pat studijų infrastruktūros kūrimui ir atnaujinimui, kuris aprašytas Bendrojo veiksmų plano 23.8 papunktyje, remiamasi Švietimo ir mokslo ministerijos 2016 m. parengtu Investicijų į aukštojo mokslo sistemą žemėlapiu (toliau – Investicijų į aukštojo mokslo sistemą žemėlapis). Investicijų į aukštojo mokslo sistemą žemėlapyje atlikus aukštojo mokslo tinklo būklės analizę ir apžvelgus 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų laikotarpio investicijų į aukštojo mokslo sistemą rezultatus, koncentruojamasi į svarbiausius principus, kriterijus, sąlygas, kuriais vadovaujantis turėtų būti pertvarkoma Lietuvos aukštojo mokslo sistema, vertinamos jos aukštojo mokslo institucijos (universitetai ir kolegijos), jose vykdoma studijų ir mokslo veikla, koreguojami finansavimo principai. Taip būtų reaguojama į svarbiausias sistemos problemas bei kylančius iššūkius, būtų galima geriausiai panaudoti skiriamas lėšas (valstybės biudžeto ir Europs Sąjungos struktūrinių fondų paramos) stiprinant Lietuvoje turimą potencialą, jį nuolat atnaujinant ir iš esmės pagerinant aukštojo mokslo kokybę. Vienas iš aukštojo mokslo kokybės gerinimo aspektų – aukštųjų mokyklų tinklo pertvarka. Investicijų į aukštojo mokslo sistemą žemėlapyje įvardijami universitetai, kurie ateityje galėtų tapti universitetų tinklo pertvarkos centrais, aplink kuriuos galėtų būti telkiamas Lietuvos MTEP ir studijų potencialas, priklausomai nuo plėtojamų MTEP krypčių ir vykdomų studijų. Šie universitetai yra VU, KTU, LSMU ir VGTU, kurie Lietuvos kontekste išsiskiria pakankamai aukšta studijų ir MTEP kokybe. Išskirtinė Lietuvos kontekste vykdomų studijų ir MTEP kokybė sąlygojama tokių aspektų kaip bendras studentų skaičius ir jo kitimas, studentų priėmimo dinamika, priimamų studentų skaičiaus pokytis, įvedus minimalų konkursinį balą, universiteto stipriosios studijų sritys, MTEP veiklos apimtys ir iš jos gaunamos lėšos, ūkio subjektų MTEP užsakymai ir jų apimtys, tyrėjų skaičius ir universitetų tarptautinės publikacijos. Investicijos į aukščiau minėtų universitetų infrastruktūrą galėtų atnešti didelę pridėtinę vertę MTEP ir studijų sistemai. Remiantis aukščiau paminėtais aspektais, savo potencialu tiek studijų, tiek MTEP srityje išsiskiria didžiausias šalies universitetas – VU, dėl to jam planuojama skirti ženkliai didesnes investicijas tolesniam infrastruktūros plėtojimui palyginus su kitais universitetais. KTU, LSMU ir VGTU pagal Investicijų į aukštojo mokslo sistemą žemėlapį, taip pat pasižymi pajėgumu plėtoti svarbias studijų bei MTEP kryptis ir ypatingai MTEP rezultatų komercinimo rezultatais ir galimybėmis. KTU ir LSMU rodo iniciatyvą jungtis. Tai ateityje galėtų tapti pagrindu susiformuoti stipriam universitetui ne tik Lietuvos, bet ir regioniniu mastu. VGTU išsiskiria stabiliu studentų skaičiumi, nepaisant neigiamų demografinių tendencijų, tyrėjų ir tarptautinių mokslinių publikacijų skaičiumi. Tolesnės investicijos į jų infrastruktūros plėtrą ilgainiui galėtų turėti reikšmingos įtakos jų potencialo sustiprinimui ir pasirengimui optimizuoti aukštųjų mokyklų tinklą. Įvertinus bendrą dabartinę MTEP potencialo koncentraciją ir studentų skaičiaus universitetuose mažėjimo tendencijas, tikėtina, kad dar vienas universitetas, ateityje galintis tapti būsimo universitetų tinko koncentracijos centru (su tam tikromis išlygomis) yra VDU, nors pagal rezultatus ir tendencijas jis atsilieka nuo KTU, LSMU ir VGTU. Remiantis tuo, tolesnei jo MTEP ir studijų infrastruktūros plėtrai, planuojama skirti mažiau lėšų negu KTU, LSMU ir VGTU. Nedidelę dalį 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų planuojama skirti universitetų, pagal vykdomų MTEP ir studijų kokybę ir potencialą gerokai atsiliekančių nuo pirmaujančių universitetų infrastruktūros plėtrai. Šie universitetai yra ASU, Lietuvos edukologijos universitetas (toliau – LEU), Šiaulių universitetas (toliau – ŠU) ir Lietuvos sporto universitetas (toliau – LSU). Lemiamas veiksnys priimant sprendimą mažiau investuoti į šių universitetų infrastruktūrą buvo priimamų studentų skaičiaus pokytis, įvedus minimalų konkursinį balą (įvedus minimalų konkursinį balą lygų 4, stojančiųjų į šiuos universitetus sumažėtų daugiau negu trečdaliu). Atsižvelgiant į tai, tikėtina, kad būsimo universitetų tinko koncentracijos metu šie universitetai taps kitų universitetų padaliniais arba specializuotais universitetais, turinčiais didelį potencialą išskirtinėse studijų ar MTEP srityse. Šias išskirtines sritis planuojama stiprinti, investuojant į atitinkamą infrastruktūrą. Kitas svarbus priemonei „MTEPI ir studijų infrastruktūros atnaujinimas sumanios specializacijos kryptyse“ tenkantis vaidmuo – tęsti MTEP ir studijų infrastruktūros telkimą teritorijose, išsiskiriančiose aukštu studijų, mokslo, žinioms imlaus verslo potencialu ir galimybėmis glaudžiai sąveikauti šiems trims segmentams. Ilgalaikis Lietuvos siekis – tarptautinę praktiką atitinkantys slėniai, sudarantys sąlygas rengti aukščiausio lygio specialistus, kurti naujas žinias, produktus, konkurencingus tarptautinėje erdvėje, kuriantys didelę pridėtinę vertę, skatinantys kurtis aukštųjų technologijų verslus, diegti aukštąsias technologijas ir inovacijas tiek aukštųjų technologijų pramonėje, tiek tradicinėse ūkio šakose, kultūroje ir socialinėje aplinkoje. 2007–2013 metų laikotarpiu šiam siekiui įgyvendinti skirtos didelės ES struktūrinių fondų lėšos, padėjusios iškilti naujiems ir išsiplėsti esamiems MTEP centrams, aprūpintiems modernia įranga, kurie gerokai sustiprino Lietuvos tyrėjų galimybes vykdyti aukšto lygio fundamentinius ir taikomuosius mokslinius tyrimus, bendradarbiauti su verslu bei aukšto lygio užsienio mokslo centrais. Plačiai taikomas atviros prieigos principas atveria galimybes naujos įrangos teikiamomis galimybėmis naudotis visiems suinteresuotiesiems. Pavyko sukurti tvirtą mokslinį pagrindą būsimų slėnių plėtrai, o derinant kitų ministerijų administruojamų priemonių lėšas, taip pat pradėti infrastruktūros, skirtos praktiniam žinių panaudojimui, kūrimą. Visgi, nepaisant didelio institucinio dėmesio MTEP infrastruktūros telkimui bei tam skirtų investicijų, atlikta tik dalis darbo ir nemažai mokslo ir studijų institucijų mokslinių padalinių vis dar nutolę nuo besitelkiančių branduolių (slėnių), aprūpinti tik pasenusia laboratorine įranga, reikalaujantys atnaujinimo. Tokia padėtis menkina juose dirbančių tyrėjų galimybes ne tik vykdyti aukšto lygio fundamentinius ir taikomuosius mokslinius tyrimus, bendradarbiauti su verslu bei stipriais užsienio mokslo centrais, bet ir visavertiškai įsilieti į atitinkamos mokslo ir studijų institucijos MTEP sistemą, sukurdama kontrastą institucijos, kurios dalis infrastruktūros buvo atnaujinta, viduje. Daugeliu atvejų liko neužpildytas gana svarbus studijų segmentas slėniuose, o veiksminga ir artima studijų, mokslo ir verslo sąveiką yra kertinė sąlyga tarptautinę praktiką atitinkantiems slėniams funkcionuoti. Dažniausiai, atskirti MTEP ir studijų veiklai vykdyti reikalingą infrastruktūrą yra sudėtinga ar netgi neįmanoma, nes aukštųjų universitetinių mokyklų fakultetuose vykdoma tiek studijų, tiek MTEP veikla, dirbantis personalas tuo pat metu gali būti ir akademinis, ir mokslinis (mokslininkai ir tyrėjai gali ne tik ugdyti naujus specialistus, bet ir vykdyti MTEP veiklą), mokslinėse laboratorijose esanti įranga taip pat gali būti naudojama ne tik MTEP, bet ir studentų praktinėms veikloms. Pažymėtina, kad mokslo ir studijų vienovė yra vienas iš esminių elementų šiuolaikiškai mokslo ir studijų institucijai veiksmingai funkcionuoti. Atsižvelgiant į tai, 2014–2020 metų didžiausi Švietimo ir mokslo ministerijos planuojami infrastruktūros kūrimo projektai bus skirti aukštųjų universitetinių mokyklų padalinių (fakultetų) perkėlimui į teritorijas, kuriose koncentruojamas studijų, mokslo ir žinioms imlaus verslo potencialas – sukurti ar besikuriantys MTEP centrai, mokslo ir technologijų parkai, žinioms imlaus verslo inkubatoriai, investicinės inovacijų zonos. Universiteto fakultetas, jungiantis savyje mokslinį ir akademinį potencialą, mokslines ir studijų laboratorijas, yra vieta, kurioje formuojamas pagrindas sumanios specializacijos procesams – kuriamos naujos fundamentinio, taikomojo pobūdžio žinios, jų pagrindu – naujos technologijos, produktai, procesai, metodai, ugdomi būsimi specialistai, papildysiantys tyrėjų gretas ar įsitrauksiantys į darbo rinką. Be aukščiau paminėtų, svarbiu kriterijumi sprendžiant atskiriems universitetams planuojamų skirti investicijų MTEP ir studijų infrastruktūrai dydį, tapo jų galimybės lygiomis dalimis su Švietimo ir mokslo ministerija investuoti į savo infrastruktūros plėtrą. Ši sąlyga paskatino universitetus veiksmingiau planuoti savo MTEP ir studijų infrastruktūros plėtrą, vystant tik tuos projektus, kurie užtikrintų ilgalaikę naudą ne tik pačiam universitetui, bet ir visai valstybei. Įgyvendinant šiame Bendrojo veiksmų plano punkte aprašomą priemonę Švietimo ir mokslo ministerija planuoja remti infrastruktūros, susijusios su MTEP veikla, plėtrą – padalinių (fakultetų) mokslinių laboratorijų kūrimą ir atnaujinimą, naujų MTEP padalinių, centrų, vykdysiančių taikomojo pobūdžio MTEP, kūrimą, esamų mokslinių padalinių atnaujinimą. Universitetai, kofinansuodami Švietimo ir mokslo ministerijos įgyvendinamus projektus arba savo lėšomis įgyvendindami naujus projektus, plėtos infrastruktūrą, reikalingą studijų ir MTEP veiklai vykdyti. Įgyvendinant šią priemonę, ketinama finansuoti tik tų MTEP ir studijų infrastruktūros objektų, kuriuose vykdoma veikla atitinka MTEPI prioritetus, kūrimą ir atnaujinimą – tyrėjų ir kitų specialistų, kurie bus rengiami MTEP ir studijų infrastruktūros objekte, poreikis pagrįstas rinkos ir (arba) atskirų ūkio sektorių poreikius analizuojančiose studijose, esama mokslo ir studijų institucijų MTEP ir studijų infrastruktūra nepakankama ir netenkina kokybinių reikalavimų tyrėjams ir kitiems specialistams rengti, MTEP veiklos, planuojamos vykdyti naujame MTEP ir studijų infrastruktūros objekte, atitinka MTEPI prioritetų veiksmų planuose nustatytas ūkio sektoriams aktualias tematikas, numatytos galimybės rengti aukšto tarptautinio lygio tyrėjus, galinčius vykdyti šias MTEP veiklas. Ši priemonė derinama su Bendrojo veiksmų plano 23.8 papunktyje aprašyta priemone „Mokslo ir studijų institucijų infrastruktūros koncentravimas, mokymo ir mokymosi aplinkos modernizavimas“, kurios tikslai iš esmės sutampa, tik, ją įgyvendinant, netaikomi griežti reikalavimai dėl atitikties MTEPI prioritetams. Investavus į MTEP ir studijų infrastruktūros projektus, bus kuriama ar plėtojama infrastruktūra, naudinga visuomenei, skatinant veiksmingą konkurenciją šalies rinkoje, gerinant viešųjų paslaugų kokybę, pasirinkimo galimybes ir prieinamumą, investavus į objektus, mokslo ir studijų institucijos ne tik gaus pajamų, kuriomis užtikrins infrastruktūros išlaikymą ir (arba) reinvestuos į savo pagrindinę veiklą, bet ir bus gautas socialinis švietimo, kultūros, mokslo, sveikatos ir socialinės apsaugos rezultatas. Investuojant į MTEP ir studijų infrastruktūros projektus, kuriama ar plėtojama infrastruktūra, naudinga visuomenei, skatinant veiksmingą konkurenciją šalies rinkoje, gerinant viešųjų paslaugų kokybę, pasirinkimo galimybes ir prieinamumą. Investavus į infrastruktūros objektus, aukštosios universitetinės mokyklos ne tik gaus pajamų, kuriomis užtikrins infrastruktūros išlaikymą ir (arba) reinvestuos į savo pagrindinę veiklą, bet ir bus gautas socialinis švietimo, kultūros, mokslo, sveikatos ir socialinės apsaugos rezultatas. Investuojant į MTEP ir studijų infrastruktūros objektus, skatinamas Lietuvos ekonomikos augimas, stiprinamas ekonominis savarankiškumas ir tarptautinis konkurencingumas. Įgyvendinant priemonę „MTEPI ir studijų infrastruktūros atnaujinimas sumanios specializacijos kryptyse“ ketinama remti šių projektų įgyvendinimą:
23.7.1. projektas „Mechanikos, Elektronikos ir Transporto inžinerijos fakultetų laboratorijų korpuso statyba“. Projektą vykdys VGTU. VGTU Mechanikos, Elektronikos, Transporto inžinerijos fakultetuose vykdoma MTEP ir studijų veikla ypač svarbi sumanios specializacijos proceso tikslams siekti. Šiuose VGTU fakultetuose vykdomos MTEP veiklos ir ruošiamų specialistų pobūdis lemia, kad šių fakultetų tyrėjai prisidės prie daugelio sumanios specializacijos prioritetų įgyvendinimo. Viena iš prioritetinių MTEPI raidos krypčių – „Transportas, logistika ir informacinės ir ryšių technologijos“. VGTU Elektronikos ir Transporto inžinerijos fakultetų tyrėjai turi pakankamą įdirbį prisidėti, įgyvendinant MTEPI prioritetą „Sumanios transporto sistemos ir informacinės ir ryšių technologijos“ (konkrečiai – tiriant ir kuriant įvairių transporto rūšių elektroninio maršrutų planavimo skaitmeninio radijo, vietos nustatymo ir duomenų perdavimo, daiktų interneto technologijas, išmaniąsias sistemas ir priemones, tirti ir vystyti transporto srautų modeliavimo ir prognozavimo galimybes). Įgyvendinant MTEPI prioritetą „Pažangus elektroninis turinys, technologijos jam kurti ir informacinė sąveika“, tikėtinas VGTU perkeliamų fakultetų tyrėjų indėlis tiriant ir kuriant inovatyvias informacinių ir programų sistemų inžinerijos, e. komercijos, sistemų suderinamumo ir sąveikos užtikrinimo, didelės apimties duomenų analizės, matematinio modeliavimo, vizualizavimo, elektroninio turinio saugos ir saugios informacinės sąveikos technologijas. VGTU tyrėjų indėlis taip pat svarbus, įgyvendinant MTEPI prioritetą „Informacinių ir ryšių technologijų infrastruktūros, debesų kompiuterijos sprendimai ir paslaugos“ (konkrečiai – tiriant ir kuriant veiklos procesų ir taisyklių modeliavimo ir integravimo metodus ir technologijas, informacinių sistemų modernizavimo, pokyčių valdymo automatizavimo ir perkėlimo į elektroninę erdvę verslo ir viešojo sektoriaus valdymo procesų automatizavimo, optimizavimo technologijas). Laukiamas nemažas VGTU Mechanikos, Elektronikos, Transporto inžinerijos fakultetų tyrėjų indėlis plėtojant prioritetinę MTEPI kryptį „Nauji gamybos procesai, medžiagos ir technologijos“. Įgyvendinant MTEPI prioritetą „Funkcinės medžiagos ir danga“, VGTU tyrėjai prisidės, tiriant ir kuriant paviršių modifikavimo medžiagų sluoksniais ir nanodariniais, fizinio poveikio matavimo ir medžiagų atpažinimo technologijas. Ieškant MTEP sprendimų išskirtinių savybių (atsparių išoriniams poveikiams, didelio stiprumo, didelio deformatyvumo, lengvų) kompozitinėms ir konstrukcinėms medžiagoms kurti, bus tiriamos ir kuriamos atitinkamos technologijos. Reikšmingo VGTU fakultetų tyrėjų indėlio, tikimasi įgyvendinant MTEPI prioritetą „Lanksčios produktų kūrimo ir gamybos technologinės sistemos“, (konkrečiai – tiriant ir kuriant virtualaus produkto kūrimo technologijas, medžiagas ir išteklius, tausojančius gamybos ir paslaugų teikimo būdus, inovatyvias robotines technologijas, intelektines gamybos ir paslaugų teikimo procesų valdymo sistemas ir jų kūrimo technologijas). Taip pat planuojamas VGTU tyrėjų indėlis įgyvendinant prioritetinės MTEPI krypties „Sveikatos technologijos ir biotechnologijos“ prioritetus. MTEPI prioritetas „Pažangi medicinos inžinerija ankstyvai diagnostikai ir gydymui“ bus įgyvendinamas, dalyvaujant biomedicininės inžinerijos, elektronikos, mechatronikos, biomechanikos, lazerinės ir ultragarso diagnostikos ir gydymo technologijų tyrime ir kūrime. Tiriant ir kuriant visuomenės sveikatos elektronines ir mobiliąsias technologijas, VGTU fakultetų tyrėjai prisidės, įgyvendinant MTEPI prioritetą „Pažangios taikomosios technologijos asmens ir visuomenės sveikatai“. VGTU Mechanikos, Elektronikos, Transporto inžinerijos fakultetai šiuo metu išsibarstę skirtingose vietose Vilniaus centre, geografiškai nutolę nuo pagrindinio VGTU studentų miestelio Saulėtekio mikrorajone – Elektronikos fakultetas įsikūręs Naugarduko g. 41, Mechanikos ir Transporto inžinerijos fakultetai – J. Basanavičiaus g. 28 ir 28B. Sėkmingam sumanios specializacijos proceso įgyvendinimui ypač svarbi glaudi studijų, mokslo ir žinioms imlaus verslo segmentų sąveika, kuri tampa veiksmingiausia, užtikrinus fizinį šių segmentų artumą – studentams ir tyrėjams turi būti sudarytos patogios prieigos prie VGTU ir kitų mokslo ir studijų institucijų mokslinių padalinių, praktikos vietų sąlygos, verslui – galimybės įdarbinti studentus, neatitolinant jų nuo akademinės veiklos. Atsižvelgiant į tai, įgyvendinant projektą „Mechanikos, Elektronikos ir Transporto inžinerijos fakultetų laboratorijų korpuso statyba“, ketinama perkelti į Saulėtekio rajoną Vilniuje nutolusius VGTU padalinius. Siekis perkelti VGTU Mechanikos, Elektronikos ir Transporto inžinerijos fakultetus į Saulėtekio mikrorajoną Vilniuje, kuriame sutelkta akademinė ir mokslinė VU ir VGTU infrastruktūra – veikia modernizuotas VGTU Civilinės inžinerijos mokslo centras, VU Lazerinių tyrimų centras su moderniu aukštos galios lazeriniu kompleksu „Naglis“, 2015 m. rudenį duris atvers du didžiausi Lietuvoje MTEP centrai – Nacionalinis fizinių ir technologijos mokslų centras ir Gyvybės mokslų centras, modernus VU bibliotekos Nacionalinis atviros prieigos mokslinės komunikacijos ir informacijos centras (MKIC), įsikūręs VU ir VGTU studentų miestelis, geografiškai patogioje vietoje Vismaliukų mikrorajone kuriasi investicinė inovacijų zona, nustatytas Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) „Saulėtekis“ plėtros programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 1262 „Dėl Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) „Saulėtekis“ plėtros programos patvirtinimo“. Šios programos rengimo metu kelti ambicingi tikslai Saulėtekio mikrorajone sutelkti lazerių, šviesos technologijų, medžiagotyros, nanotechnologijų, puslaidininkių fizikos, elektronikos ir civilinės inžinerijos mokslinį ir akademinį potencialą, chemijos, mechanikos, transporto inžinerijos akademinį potencialą užstrigo dėl prasidėjusios finansinės krizės ir liko iki galo neįgyvendinti 2007–2013 metų ES struktūrinės paramos laikotarpiu, perskirsčius planuotas lėšas kitiems valstybės prioritetams. Dėl šios priežasties liko neužpildytas svarbus studijų komponentas, siekiant mokslo, studijų ir žinioms imlaus verslo potencialo sutelkimo Saulėtekio mikrorajone, o tai gali turėti neigiamos įtakos tolesniam šios teritorijos, kaip žinių ekonomikos branduolio, plėtrai. Projektu „Mechanikos, Elektronikos ir Transporto inžinerijos fakultetų laboratorijų korpuso statyba“ VGTU fakultetų perkėlimo į Saulėtekio rajoną darbai neužsibaigs. Remdamasis Švietimo ir mokslo ministerijos ir VGTU 2015 m. gegužės 8 d. susitarimu Nr. S-344/12523 „Susitarimas dėl mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros, studijų infrastruktūros kūrimo ir atnaujinimo 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto lėšomis“, VGTU sieks savo arba partnerių lėšomis įgyvendinti kitus projektus, susijusius su Mechanikos, Elektronikos ir Transporto inžinerijos fakultetų perkėlimu iš Vilniaus centro. Bus siekiama įgyvendinti projektus „Mechanikos ir Transporto inžinerijos fakultetų mokomojo korpuso statyba“ ir „Elektronikos fakulteto mokomojo korpuso statyba“, skiriant jiems apytiksliai 16 mln. eurų savo arba partnerių lėšų. Šiems tikslams įgyvendinti planuojama panaudoti lėšas, gautas, pardavus senuosius fakultetų pastatus, įsikūrusius prestižinėse Vilniaus vietose, kurie galėtų būti plačiai naudojami komerciniams tikslams, kitą VGTU nenaudojamą nekilnojamąjį turtą. Valstybės turto investavimo į VGTU procesas pradėtas 2015 m. vasarį;
23.7.2. projektas „Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto naujo pastato statyba“. Šį projektą vykdys VU. 2017 m. asociacijos INFOBALT ir Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro atlikto tyrimo „Lietuvos IRT specialistų pasiūlos ir paklausos tyrimas“ rezultatai parodė, kad jau dabar sektoriui reikia dar 3183 IRT srities specialistų, tai yra daugiau nei ketvirtadalis (27,3%) nuo jau esančių IRT specialistų kiekio. Trejų metų laikotarpiu IRT sektoriaus atstovai planuoja plėtrą, kuriai papildomai reikėtų apie 7 922 specialistų. Nepaisant to, kad 2010–2016 m. laikotarpiu įstojusiųjų į IT bakalauro studijas per bendrąjį priėmimą skaičius išaugo 1,8 karto (nuo 1 461 iki 2 636), specialistų trūkumas vis dar yra vienas iš didžiausių IRT rinkos augimą stabdančių veiksnių Lietuvoje. VU Matematikos ir informatikos fakultete vykdoma MTEP ir studijų veikla ypač svarbi sumanios specializacijos proceso tikslams siekti – vykdomos MTEP veiklos ir ruošiamų specialistų pobūdis lemia, kad šio fakulteto tyrėjai prisidės prie daugelio MTEPI prioritetų įgyvendinimo – daugeliui MTEPI prioritetų įgyvendinti reikalingoms technologijoms, produktams, procesams, metodams kurti reikia aukšto lygio matematinių analizių, metodų taikymo bei informacinių technologijų taikymo žinių ir gebėjimų. Viena iš prioritetinių MTEPI raidos krypčių – „Transportas, logistika ir informacinės ir ryšių technologijos“. Jos prioritetams „Pažangus elektroninis turinys, technologijos jam kurti ir informacinė sąveika“ ir „Informacinių ir ryšių technologijų infrastruktūros, debesų kompiuterijos sprendimai ir paslaugos“ įgyvendinti ypač svarbūs VU Matematikos ir informatikos fakulteto tyrėjų MTEP darbai. Įgyvendinant aukščiau minimus du MTEPI prioritetus, ketinama prisidėti, kuriant informacinių ir programų sistemų inžinerijos, elektroninės komercijos, sistemų suderinamumo ir sąveikos užtikrinimo technologijas, didelės apimties duomenų analizės, matematinio modeliavimo, vizualizavimo technologijas, elektroninio turinio saugos ir saugios informacinės sąveikos technologijas, lietuvių rašytinės ir šnekamosios kalbos, kultūros integravimo į skaitmeninę erdvę technologijas, verslo ir viešojo sektoriaus valdymo procesų automatizavimo ir optimizavimo technologijas, informacinių sistemų modernizavimo ir pokyčių valdymo automatizavimo technologijas, duomenų virtualizavimo, debesų kompiuterijos, skaitmeninės medijos technologijas, elektroninių paslaugų ir debesų kompiuterijos saugos technologijas, kurių svarba Lietuvos ekonomikos plėtrai per sumanios specializacijos procesą įtvirtinta Prioritetinės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir inovacijų raidos (sumanios specializacijos) krypties „Transportas, logistika ir informacinės ir ryšių technologijos“ prioritetų „Pažangus elektroninis turinys, technologijos jam kurti ir informacinė sąveika“ ir „Informacinių ir ryšių technologijų infrastruktūros, debesų kompiuterijos sprendimai ir paslaugos“ veiksmų planuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2015 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. V-363/4-239 „Dėl Prioritetinės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir inovacijų raidos (sumanios specializacijos) krypties „Transportas, logistika ir informacinės ir ryšių technologijos“ prioritetų veiksmų planų patvirtinimo“. Planuojama VU Matematikos ir informatikos fakulteto tyrėjų MTEP veiklos įtaka įgyvendinant ir kitus MTEPI prioritetus. Socialinių technologijų, dizaino ir audiovizualinių medijų technologijų, mišriųjų kompetencijos ugdymo technologijų, formaliojo ugdymo ir neformaliojo švietimo didaktikos technologijų kūrimas svarbus, įgyvendinant prioritetinės MTEPI krypties „Įtrauki ir kūrybinga visuomenė“ prioritetus „Modernios ugdymosi technologijos ir procesai“ ir „Proveržio inovacijų kūrimo ir diegimo technologijos ir procesai“. Biobankų paslaugų ir produktų kūrimo technologijų, visuomenės sveikatos elektroninės ir mobiliosios technologijų, programinių priemonių gydymui kūrimo technologijos, diagnostinės ir gydymo įrangos kūrimo technologijų, metodikų ir interaktyvių technologijų, išplečiančių sveikos gyvensenos ugdymo ir sveikatos stiprinimo galimybes, genominių ir postgenominių tyrimų technologijų kūrimas svarbus, įgyvendinant prioritetinės MTEPI krypties „Sveikatos technologijos ir biotechnologijos“ prioritetus. Išmaniųjų ir autonominių mechatroninių ir robotų sistemų su dirbtinio intelekto komponentais kūrimo technologijos svarbios, įgyvendinant prioritetinės MTEPI krypties „Nauji gamybos procesai, medžiagos ir technologijos“ prioritetą „Lanksčios produktų kūrimo ir gamybos technologinės sistemos“. Šiuo metu VU Matematikos ir informatikos fakultetas išsidėstęs trijose Vilniaus vietose, gana nutolusiose viena nuo kitos, – Naugarduko g. 24, Šaltinių g. 1 ir Didlaukio g. 47. Sėkmingam sumanios specializacijos procesui įgyvendinti ypač svarbi glaudi studijų, mokslo ir žinioms imlaus verslo segmentų sąveika, kuri tampa veiksmingiausia, užtikrinus fizinį šių segmentų artumą – studentams ir tyrėjams turi būti sudarytos patogios prieigos prie VU ir kitų mokslo ir studijų institucijų mokslinių padalinių, praktikos vietų sąlygos, verslui – galimybės įdarbinti studentus, neatitolinant jų nuo akademinės veiklos. Atsižvelgiant į tai, įgyvendinant šį projektą, ketinama į Visorių mikrorajoną Vilniuje perkelti dalį VU Matematikos ir informatikos fakulteto. Siekis perkelti VU Matematikos ir informatikos fakultetą į Visorius, kuriuose veikia VU Matematikos ir informatikos institutas, plečiasi Visorių informacinių technologijų parkas, kuriasi informacinių ir ryšio technologijų verslo klasteris, nustatytas Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) „Santara“ plėtros programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 1263 „Dėl Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) „Santara“ plėtros programos patvirtinimo“. Šios programos rengimo metu kelti ambicingi tikslai Visorių mikrorajone sutelkti informacinių ir ryšio technologijų mokslo, studijų ir verslo potencialą, suformuojant vieną iš „Santaros“ slėnio segmentų, užstrigo dėl prasidėjusios finansinės krizės ir liko neįgyvendinti 2007–2013 metų ES struktūrinės paramos laikotarpiu, perskirsčius planuotas lėšas kitiems valstybės prioritetams. Dėl šios priežasties liko neužpildytas svarbus studijų komponentas, siekiant mokslo, studijų ir žinioms imlaus verslo potencialo sutelkimo „Santaros“ slėnyje, o tai gali turėti neigiamos įtakos tolesniam šios teritorijos, kaip žinių ekonomikos branduolio, plėtrai. Nepaisant finansinės krizės, planai perkelti VU Matematikos ir informatikos fakultetą į Visorius išliko ir su tuo susiję darbai buvo vykdomi, nors ir lėtesniais tempais – 2007–2013 metų ES struktūrinės paramos laikotarpio Švietimo ir mokslo ministerijos administruojamomis lėšomis įgyvendinamas projektas, skirtas parengti VU Matematikos ir informatikos fakulteto perkėlimo į Visorius techninį projektą. Naująja VU Matematikos ir informatikos fakulteto infrastruktūra, planuojama, naudosis visų VU Matematikos ir informatikos fakulteto vykdomų studijų programų studentai. Šiame pastate taip pat planuojama įrengti kompiuterių laboratorijas, informacinių technologijų (duomenų) centrą, inovatyvių skaičiavimų laboratoriją, mokslinę laboratoriją, skirtą mobilių ir kitų informacinių technologijų kūrimui, ir laboratorijas, įgalinsiančias vykdyti kitą MTEP veiklą. Informacinių technologijų srities studijų segmento perkėlimas prie mokslo ir žinioms imlaus verslo segmentų reikštų glaudžią sąveiką, ypač svarbią sumanios specializacijos proceso tikslams siekti. Visoriuose planuojama kurti VU Matematikos ir informatikos fakulteto infrastruktūra ateityje sudarys dar didesnes galimybes ją panaudoti ir kitų mokslo ir studijų institucijų studentų, tyrėjų ir kitų specialistų reikmėms. Atsižvelgiant į Švietimo ir mokslo ministerijos ir VU 2015 m. gegužės 8 d. susitarimą Nr. S-439/KS-14300-1118 „Susitarimas dėl mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros, studijų infrastruktūros kūrimo ir atnaujinimo 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Vilniaus universiteto lėšomis“ (su visais pakeitimais ir papildymais), šis projektas bus finansuojamas VU lėšomis, gautomis pardavus VU nenaudojamo nekilnojamojo turto dalį;
Punkto pakeitimai:
Nr. V-207, 2018-03-02, paskelbta TAR 2018-03-05, i. k. 2018-03483
23.7.3. projektas „Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Mokslo centro sukūrimas“. Projektą vykdys VU. Pasauliniu mastu ir Lietuvoje atliktos rinkos ir sektorinės studijos liudija, kad medicinos profesinių kvalifikacijų specialistų poreikis ir šių specialistų kvalifikacijos tobulinimo būtinumas augs. Sveikatos apsaugos ministerijos užsakymu 2011 m. buvo parengta „Medicinos personalo skaičiaus, poreikio ir darbo krūvio bandomosios „dienos fotografijos“ analizė, kurios išvadose teigiama, kad Lietuvoje prognozuojami gydytojų profesinių kvalifikacijų etatų poreikio pokyčiai iki 2015 m. liudija poreikių augimo tendencijas. Remiantis Statistikos departamento ir Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, iš 9 perspektyviausių specialybių trijų specialistai rengiami VU Medicinos fakultete – medicinos, slaugos ir odontologijos. VU Medicinos fakultete vykdoma MTEP ir studijų veikla ypač svarbi sumanios specializacijos proceso tikslams siekti – fakultete vykdoma veikla daugiausia bus prisidedama, įgyvendinant prioritetinės MTEPI krypties „Sveikatos technologijos ir biotechnologijos“ prioritetus. Sprendžiant tokius visuomenės iššūkius kaip lėtinių ir su gyvenimo būdu susijusių ligų (širdies ir kraujagyslių, onkologinių, neurodegeneracinių) prevencija, atsparių vaistams infekcijų grėsmė, visuomenės psichikos sveikatos būklė, visuomenės senėjimas, ketinama tirti ir kurti pažangias taikomąsias technologijas, pažangias gydymo technologijas, visuomenės sveikatos elektronines ir mobiliąsias technologijas, visuomenės psichikos sveikatos stiprinimo ir labiausiai paplitusių psichikos sveikatos problemų (savižudybės, priklausomybės, vaikų psichikos ir kitos psichikos problemos) prevencijos, nustatymo, stebėsenos, intervencijų ir vertinimo pažangias taikomąsias technologijas, sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir organizavimo metodus. Šiuo metu VU Medicinos fakultetas įsikūręs M. K. Čiurlionio g. 21, Vilniuje. Sėkmingam sumanios specializacijos procesui įgyvendinti ypač svarbi glaudi studijų, mokslo ir žinioms imlaus verslo segmentų sąveika, kuri tampa veiksmingiausia, užtikrinus fizinį šių segmentų artumą – studentams ir tyrėjams turi būti sudarytos patogios prieigos prie VU ir kitų mokslo ir studijų institucijų mokslinių padalinių, praktikos vietų sąlygos, verslui – galimybės įdarbinti studentus, neatitolinant jų nuo akademinės veiklos. Dabartinė VU Medicinos fakulteto mokslo ir studijų infrastruktūra yra prastos būklės, fakulteto patalpose nėra galimybių kurti Lietuvos sveikatos sistemai ir tarptautiniu mastu konkurencingoms MTEP ir studijų veikloms būtinų laboratorijų, eksperimentinių tyrimų bazės. Dėl šios priežasties nėra pakankamai stiprūs ir harmoningi fakulteto ryšiai su sveikatos priežiūros įstaigomis ir atitinkamomis verslo įmonėmis, o tai silpnina medicinos mokslo, studijų ir gydytojų profesinės kvalifikacijos tobulinimo kokybę. Atsižvelgiant į tai, įgyvendinant šį projektą, ketinama į Santariškių mikrorajoną Vilniuje perkelti dalį VU Medicinos fakulteto. Naujame VU Medicinos fakulteto Mokslo centre planuojama įkurti laboratorijas, orientuotas išimtinai MTEPI prioritetams įgyvendinti. Siekis perkelti VU Medicinos fakultetą į Santariškes, kuriose veikia Nacionalinis vėžio institutas, valstybinis mokslinių tyrimų institutas Inovatyvios medicinos centras, Viešoji įstaiga Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos, medicinos ir farmacijos srityje veiklą plėtojančios verslo įmonės, nustatytas Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) „Santara“ plėtros programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 1263 „Dėl Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) „Santara“ plėtros programos patvirtinimo“. Šios programos rengimo metu kelti ambicingi tikslai Santariškių rajone sutelkti inovatyvios medicinos technologijų, molekulinės medicinos ir biofarmacijos mokslo, studijų ir verslo potencialą, suformuojant vieną iš „Santaros“ slėnio segmentų, užstrigo dėl prasidėjusios finansinės krizės ir liko neįgyvendinti 2007–2013 metų ES struktūrinės paramos laikotarpiu, perskirsčius planuotas lėšas kitiems valstybės prioritetams. Dėl šios priežasties liko neužpildytas svarbus studijų komponentas, siekiant mokslo, studijų ir žinioms imlaus verslo potencialo sutelkimo Santariškių ir Visorių mikrorajonuose, o tai gali turėti neigiamos įtakos tolesniam šios teritorijos, kaip žinių ekonomikos branduolio, plėtrai. Nepaisant finansinės krizės, planai perkelti dalį VU Medicinos fakulteto į Santariškes išliko ir su tuo susiję darbai buvo vykdomi, nors ir lėtesniais tempais – 2007–2013 metų ES struktūrinės paramos laikotarpio Švietimo ir mokslo ministerijos administruojamomis lėšomis įgyvendinamas projektas, skirtas parengti dalies VU Medicinos fakulteto perkėlimo į Santariškes techninį projektą. Nauja VU Medicinos fakulteto infrastruktūra sudarytų papildomas galimybes vykdyti bendrus prioritetinius mokslinius tyrimus, didintų medicinos mokslo specialistų ir MTEP žinių sinergiją. Taip pat atsivertų didesnės galimybės bendradarbiauti su kitų Lietuvos ir užsienio mokslo ir studijų institucijų tyrėjais. Bendradarbiavimas ir geresnė MTEP veiklų koordinacija leistų racionaliau panaudoti žmogiškuosius ir finansinius išteklius, o tai užtikrintų aukštesnius MTEP veiklos rodiklius, sukurtų technologijų ir produktų komercinį tinkamumą bei tolesnę, MTEP veiklų rezultatais paremtą medicinos sektoriaus plėtrą. Atnaujinta infrastruktūra būtų skirta ne tik aukštos pridėtinės vertės MTEP veikloms vykdyti, bet ir aukštos kompetencijos tyrėjams rengti ir jų kvalifikacijai tobulinti. Taip pat nauja VU Medicinos fakulteto infrastruktūra leistų daugiau įtraukti į MTEP veiklas studentus, o turintys mokslinio darbo patirtį absolventai, planuojama, turės didesnę kompetenciją dirbdami mokslo ir studijų institucijose ir sveikatos priežiūros įstaigose. Valstybės pažangos strategijoje „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr. XI-2015 „Dėl Valstybės pažangos strategijos „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“ patvirtinimo“, pabrėžiama, kad sveikata vertinama kaip didžiausias turtas ir yra svarbi tiek asmens, tiek visuomenės gerovei. Kad sveikatos sistema darniai funkcionuotų, būtina mokslo, studijų ir praktikos integracija. Įgyvendinus šį projektą, planuojama, ši integracija būtų užtikrinta ir reikšmingai prisidėtų prie sveikatos sistemos darnesnio funkcionavimo bei Lietuvos gyventojų sveikatos būklės gerėjimo. Naujoji VU Medicinos fakulteto infrastruktūra, planuojama, bus aktuali ir ja galės naudotis Vilniaus kolegijos Sveikatos priežiūros fakulteto tyrėjai ir studentai, bus toliau plėtojami bendri projektai su LSMU, kitais Lietuvos ir užsienio universitetais. Remdamasis Švietimo ir mokslo ministerijos ir VU 2015 m. gegužės 8 d. susitarimu Nr. S-439/KS-14300-1118 „Susitarimas dėl mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros, studijų infrastruktūros kūrimo ir atnaujinimo 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Vilniaus universiteto lėšomis“ (su visais pakeitimais ir papildymais), VU savo arba partnerių lėšomis finansuos projekto tinkamas išlaidas, kurių nefinansuos ES struktūriniai fondai, tai sudaro apytiksliai 7,6 mln. eurų.
Ateityje planuojama parduoti šiuo metu VU patikėjimo teise valdomą, valstybei priklausantį nekilnojamąjį turtą Vilniaus centre, kuris taps nereikalingas, Matematikos ir informatikos fakultetą ir Medicinos fakultetą perkėlus į Santariškių–Visorių rajoną. Gautas lėšas ketinama panaudoti tolesnei VU infrastruktūros plėtrai, kuri taip pat apima planus perkelti Chemijos fakultetą į Saulėtekio rajoną Vilniuje;
Punkto pakeitimai:
Nr. V-207, 2018-03-02, paskelbta TAR 2018-03-05, i. k. 2018-03483
23.7.4. projektas „Slaugos fakulteto mokslo bazės sukūrimas“. Šį projektą vykdys LSMU. Įgyvendinant šį projektą, ketinama perkelti į Kauno klinikų teritoriją (Eivinių g. 2, Kaunas) LSMU Slaugos fakulteto padalinius, kuriuose vykdoma MTEP veikla. LSMU Slaugos fakultete vykdoma MTEP ir studijų veikla, svarbi sumanios specializacijos proceso tikslams siekti – ypač plėtojant prioritetinę MTEPI kryptį „Sveikatos technologijos ir biotechnologijos“ ir įgyvendinant vieną iš jos prioritetų – „Pažangi medicinos inžinerija ankstyvai diagnostikai ir gydymui“. LSMU Slaugos fakulteto tyrėjai geba tirti ir kurti medicininių medžiagų (biomedžiagų), reabilitacinės bei nanomedicinos technologijas, adityvinės gamybos technologijų pagrindu biosuderinamas medžiagas, formuojamas, biokeramiką, polimerinius kompozitus (galinčius pakeisti metalus, gaminant implantuojamus medicinos prietaisus), funkcines medžiagas, naudojamas implantams, endo- ir egzoprotezams, sumanią tekstilę, nanomedžiagas, ortopedines, sumanias reabilitacines, kompensacines biomechatronines priemones neįgaliesiems, personalizuotas biomedžiagas ir ortopedinius gaminius, biosuderinamas bei nanomedžiagomis grįstas dangas, sumanios funkcinės bei antimikrobinės tekstilės medžiagų ir protezų, biomechatroninių priemonių neįgaliesiems prototipus, dalyvauti naujos kartos, personalizuotos, sveikatinimui ir fiziologinei stebėsenai skirtos įrangos validacijos procese. LSMU Slaugos fakulteto tyrėjų žymaus indėlio taip pat tikimasi, įgyvendinant kitą prioritetinės MTEPI krypties „Sveikatos technologijos ir biotechnologijos“ prioritetą „Pažangios taikomosios technologijos asmens ir visuomenės sveikatai“. LSMU tyrėjai ir kiti specialistai geba tirti ir kurti sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir organizavimo metodus, visuomenės sveikatos elektronines ir mobiliąsias technologijas, diegti inovatyvius sveikatos ugdymo sprendimus, metodikas ir interaktyvias technologijas, išplečiančias sveikos gyvensenos ugdymo ir sveikatos stiprinimo galimybes ugdymo įstaigose, bendruomenėse ir sveikatos priežiūros sistemoje. LSMU Slaugos fakultetas taip pat pajėgus užtikrinti tyrėjų ir kitų specialistų, gebančių tirti, kurti ir naudoti aukščiau minėtas technologijas, poreikį, aprūpinti sveikatos priežiūros įstaigas slaugos, radiologijos, reabilitacijos, sporto medicinos specialistais, gebančiais taikyti technologijas, kurias planuojama sukurti sumanios specializacijos proceso metu. Šiuo metu fakulteto padaliniai išsidėstę skirtinguose LSMU pastatuose ir net miesto dalyse, nėra vientisos mokslo bazės, tai labai apsunkina MTEP veiklos planavimą. Įgyvendinus projektą, bus sukurta LSMU Medicinos akademijos Slaugos fakulteto mokslo bazė, kuri sudarys tinkamas sąlygas vykdyti MTEP veiklą ir veiksmingiau įsitraukti į aukščiau minimų, sumanios specializacijos procesui svarbių inovatyvių technologijų, produktų, procesų, metodų kūrimo ir diegimo procesus. Projekto įgyvendinimo metu atnaujinta mokslo bazė taip pat leis vykdyti platesnio masto tarptautinius MTEP projektus, dar glaudžiau integruoti studijas, mokslą ir klinikinę praktiką. Projektas „Slaugos fakulteto mokslo bazės sukūrimas“ veiksmingai papildys Bendrojo veiksmų plano 23.8.4 papunktyje aprašytą projektą „Slaugos fakulteto studijų bazės sukūrimas“ ir kartu užtikrins visos Slaugos fakulteto studijų ir mokslo bazės integraciją į LSMU, taip laikantis infrastruktūros optimizavimo ir koncentravimo principų, siekiant sumažinti institucijų administracinius kaštus ir pagerinti aukštojo mokslo kokybę. Remiantis Švietimo ir mokslo ministerijos ir LSMU 2015 m. gegužės 8 d. susitarimu Nr. S-429/PRM15-77 „Susitarimas dėl mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros, studijų infrastruktūros kūrimo ir atnaujinimo 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto lėšomis“, lėšų poreikis visai LSMU Slaugos fakulteto studijų ir mokslo bazei sukurti yra 9,794 mln. eurų. Iš jų Švietimo ir mokslo ministerija skirs 1,682 mln. eurų projektui „Slaugos fakulteto mokslo bazės sukūrimas“, 4,75 mln. eurų – Bendrojo veiksmų plano 23.8.4 papunktyje aprašomam projektui „Slaugos fakulteto studijų bazės sukūrimas“, o likusius 3,362 mln. eurų sudaro LSMU nuosavas indėlis ir kiti finansavimo šaltiniai. Remdamasis aukščiau minėtu susitarimu, LSMU sieks toliau plėtoti savo MTEP ir studijų infrastruktūrą, iš viso skirdamas ne mažiau savo arba partnerių lėšų, negu skiria Švietimo ir mokslo ministerija projektui „Slaugos fakulteto mokslo bazės sukūrimas“ ir Bendrojo veiksmų plano 23.8.4 papunktyje aprašomam projektui „Slaugos fakulteto studijų bazės sukūrimas“ įgyvendinti. Be aukščiau minėto LSMU nuosavo indėlio Slaugos fakulteto studijų ir mokslo bazei sukurti iki 2023 m. gruodžio 31 d. LSMU planuoja pradėti įgyvendinti projektą „Veterinarinės medicinos studijų programai reikalingos infrastruktūros sukūrimas“, kuriuo bus siekiama gerinti veterinarijos studijų ir mokslo procesą, kelti rengiamų veterinarijos gydytojų praktinių įgūdžių kokybę, specializacijų plėtrą, telkti veterinarijos mokslų potencialą ir didinti pajėgumus vykdyti MTEP veiklas veterinarijos srityje, taip užtikrinant mokslo tyrimais grįstas studijas ir jų kokybę. Planuojama projekto vertė – 8,978 mln. eurų. Šias lėšas LSMU planuoja sukaupti, pasiskolinti iš komercinių bankų, gauti, pardavus šiuo metu LSMU patikėjimo teise valdomą, valstybei priklausantį nekilnojamąjį turtą įvairiose Kauno miesto ir rajono vietose, kuris nėra būtinas LSMU vykdomai veiklai. Artimiausiu metu planuojama pradėti valstybės turto investavimo į LSMU procesus;
Punkto pakeitimai:
Nr. V-890, 2018-11-14, paskelbta TAR 2018-11-14, i. k. 2018-18370
23.7.5. projektas „Fizinių ir technologinių mokslų eksperimentinių ir prototipavimo laboratorijų centras „M-Lab“. Šį projektą vykdys KTU. Įgyvendinant projektą siekiama užtikrinti technologinės-eksperimentinės bei inovacijų veiklos plėtrą, orientuojantis į Lietuvos ir užsienio verslo ir viešojo sektoriaus poreikius, taip pat prisidedant prie studijų ir mokslo integracijos rengiant aukštos kvalifikacijos technologinių ir fizinių mokslų specialistus ir tyrėjus. Šiam tikslui įgyvendinti, mokslo, technologijų ir dizaino sankirtoje KTU sukurs tarpdisciplininės eksperimentinės plėtros (EPI), prototipų kūrimo, testavimo ir demonstravimo erdves – „M-Lab“ eksperimentinių laboratorijų ir prototipavimo centrą. Siekiant įgyvendinti strateginius KTU tarptautiškumo, tarpdiscipliniškumo ir darbo su verslu tikslus, reikalinga sukurti MTEP infrastruktūrą – dirbtuves, kuriose būtų galima ne tik vykdyti mokslinius tyrimus, bet ir kurti bei gaminti prototipus ir juos demonstruoti, taip pat reikalingos 24 valandas veikiančios kūrybinės erdvės tiek tyrėjams, tiek visų pakopų studentams. Įvairių tyrimų krypčių tyrėjai, įtraukiant ir verslą, turi turėti sąlygas kartu vykdyti MTEP projektus nuo idėjos iki prototipo demonstravimo vienoje vietoje turint visą reikiamą prototipavimo įrangą. Siekiant MTEP rezultatų patrauklumo visuomenei ir verslui, „M-Lab“ kartu su tyrėjų komandomis dirbs dizaineriai, tuo pat metu kuriantys prototipo dizainą. „M-Lab“ vykdomas kartu su Masačiusetso technologijų instituto (MIT, JAV) tyrėjais. „M-Lab“ misija – netradiciniai, transdisciplininiai tyrimai mokslo, technologijų ir meno sankirtoje, prototipų kūrimas ir demonstravimas. „M-Lab“ vizija – netradicinis, kūrybingas tyrimų procesas ir dinamiška mokslo aplinka, išskirtinis dėmesys eko-sisteminiam dizainui, transdisciplininių, praktinių tyrimų, jungiančių meną, mokslą ir technologijas, plėtra, atsižvelgiant į ateities iššūkius. „M-Lab“ paskirtis ir koncepcija išsiskiria iš jau esamų KTU, studijų ir mokslo organizavimo formų, inovacijų perdavimo. „M-Lab“ išskirtinumas pasireiškia per meno perspektyvos įtraukimą (kritiškai ir kūrybiškai analizuoja pačias technologijas, įkvepia adaptacijas ir technologijų pritaikymą vystant netikėtus naratyvus, spekuliacijas ir fikcijas), pedagogiką (projektai, įtraukiantys įvairias visuomenės grupes – projektai, vystantys novatoriškus metodus – neigiamo poveikio ekosistemoms sumažinimui, „darytojų“ (angl. makers) kultūrą (egzistuojančių technologijų, priemonių ir medžiagų perdarymas, brikoliažas, novatoriškas pritaikymas; veikiančių prototipų kūrimas ir demonstravimas). Pagrindiniai „M-Lab“ naudotojai – mokslininkai ir kiti tyrėjai, studentai, verslo (taip pat pramonės) atstovai ir kiti KTU darbuotojai. „M-Lab“ dalis erdvės bus atvira ir visuomenei. Projekto veiklos ir planuojami pasiekti rezultatai tiesiogiai susiję su tikslinių grupių poreikių tenkinimu – bus sukurtos optimalios darbo, kūrybos ir mokymosi sąlygos. Išplėtota ir naujai sukurta bazinė infrastruktūra užtikrins žmogiškojo kapitalo ir infrastruktūros, reikalingos studijų bei mokslo reikmėms veiksmingą funkcionavimą, laboratorinės įrangos atnaujinimą, šiuolaikinių informacinių sistemų naudojimą, studentų studijoms bei kūrybai tinkamų sąlygų suteikimą. „M-Lab“ vykdomos veiklos pobūdis lemia, kad sukūrus šią infrastruktūrą, KTU tyrėjai ir studentai galės prisidėti prie daugelio sumanios specializacijos prioritetų įgyvendinimo. Ypatingo „M-Lab“ indėlio laukiama plėtojant prioritetinę MTEPI kryptį „Įtrauki ir kūrybinga visuomenė“ ir įgyvendinant abu jos prioritetus – „Modernios ugdymosi technologijos ir procesai“ ir „Proveržio inovacijų kūrimo ir diegimo technologijos ir procesai“. MTEPI prioriteto „Modernios ugdymosi technologijos ir procesai“ atveju, laukiama KTU bendruomenės indėlio kuriant naujas arba iš esmės patobulintas mišriąsias (angl. blended arba hybrid) kompetencijos ugdymo technologijas, kurios apimtų tradicinių ir naujųjų medijų technologijas, užtikrinančias mokymosi pasiekiamumą, lankstumą, patrauklumą ir efektyvumą, autonomiško mokymosi technologijas, gerinančias išmokimo kokybę, mokymo plano, integruojančio įvairius mokymo ir mokymosi metodus ir procesus, siekiant mokymosi efektyvumo ir optimalaus poveikio išmokimui ir įgūdžių įgijimui, sudarymo technologijas. MTEPI prioriteto „Proveržio inovacijų kūrimo ir diegimo technologijos ir procesai“ įgyvendinimo procese laukiama KTU tyrėjų ir studentų indėlio tiriant audiovizualinių medijų technologijas, kuriančias pridėtinę vertę verslams ir (arba) galutiniam vartotojui, didinančias produkto ir paslaugos konkurencingumą Lietuvos ir eksporto rinkose, socialines technologijas, kurios, pasitelkiant informacines ir komunikacines, kitas technologijas, leistų sukurti socialinių ir organizacinių inovacijų, skatinančių novatoriškų įmonių ir socialinio verslo kūrimąsi ir augimą;
Punkto pakeitimai:
Nr. V-630, 2018-07-03, paskelbta TAR 2018-07-04, i. k. 2018-11272
23.7.6. projektas „Maisto instituto ir Cheminės technologijos fakulteto infrastruktūros atnaujinimas“. Šį projektą vykdys KTU. Nuo 2010 m. sausio 1 d. KTU Maisto institutas buvo integruotas į KTU ir tapo jo kamieniniu padaliniu. Instituto misija – tarptautinio lygio maisto krypties mokslinių tyrimų ir taikomosios mokslinės veiklos plėtra, tenkinanti šalies ūkio augimo ir aukštos kvalifikacijos mokslininkų rengimo poreikius. KTU Maisto instituto tyrėjų vykdomos MTEP veiklos svarbios sumanios specializacijos procesui, ypač prioritetinei MTEPI raidos krypčiai „Agroinovacijos ir maisto technologijos“ plėtoti ir jos prioritetui „Tvarūs agrobiologiniai ištekliai ir saugesnis maistas“ įgyvendinti. KTU Maisto instituto tyrėjai pajėgūs tirti ir kurti saugesnes, natūralias maisto žaliavas, maisto sudėtines dalis ir produktus, maisto priedus, inovatyvias maisto pakuotes ir saugojimo technologijas, pažangias kenksmingų organizmų kontrolės ir augalų mitybos sistemas, ieškoti inovatyvių produktų kūrimo ir gamybos procesų, išaiškinti perspektyviausias naujų, saugesnių, natūralių maisto priedų ir kitų sudėtinių dalių žaliavas. KTU Maisto institute vykdomos MTEP veiklos taip pat apima galimybių, kaip žemės ūkio ir maisto perdirbimo atliekas būtų galima panaudoti dirvožemio derlingumui padidinti, tyrimus, naujų natūralių maisto priedų gamybos technologijų kūrimą ir optimizavimą, naujų natūralių maisto priedų pritaikymą maisto produktų saugai pagerinti, naujų natūralių maisto priedų technologijų bandymus ir jų prototipų gamybą, naujų saugesnių maisto priedų ir maisto sudėtinių dalių kūrimą ir diegimą į rinką. Visgi, svarbi šių vykdomų MTEP veiklų kokybė, kurios aukštą lygį sunku pasiekti. Siekiant KTU tikslų ir aukštų mokslo, studijų ir verslo sąveikos rezultatų, būtina siekti KTU infrastruktūros optimizavimo, išdėstyti ją kompleksiškai vienoje teritorijoje pagal mokslo kryptis ir įrengti patalpas pagal šiuolaikinius reikalavimus studijų ir mokslo veikloms vykdyti. Siekiant didinti Maisto instituto veiklos produktyvumą, būtina sukurti patrauklią darbo aplinką, atnaujinti tyrimų bazę integruojant jį į Cheminės technologijos fakultetą. Šiuo metu KTU Maisto instituto patalpos nėra veiksmingai naudojamos dėl jų nuotolio nuo pagrindinio KTU studentų miestelio, poreikio koreguoti patalpų išplanavimą, būtinybės atnaujinti infrastruktūrą, tačiau investicijų efektyvumas renovuojant esamus pastatus yra mažesnis už analogišką infrastruktūrą KTU studentų miestelio teritorijoje dėl geografinio nuotolio ir sudėtingesnės integracijos į bendrą virtualų tinklą. Dalis tokių veiklų dėl geografinio nuotolio yra sunkiai realizuojamos. Geriausias problemų sprendimas – integruoti KTU Maisto instituto infrastruktūrą į Cheminės technologijos fakulteto infrastruktūrą ir taip efektyviai valdyti KTU patikėjimo teise patikėtą nekilnojamąjį turtą. Tai leistų lėšas investuoti į konsoliduotą maisto ir cheminės technologijos mokslo ir studijų infrastruktūrą, suteikiant naujas galimybes studentams ir tyrėjams, taip pat optimizuojant eksploatacines sąnaudas. Projekto veiklos ir planuojami pasiekti rezultatai tiesiogiai susiję su tikslinių grupių (studentų, tyrėjų, kitų specialistų) poreikių tenkinimu – bus sukurtos optimalios darbo ir mokymosi sąlygos. Išplėtota ir naujai sukurta maisto ir cheminės technologijos bazinė infrastruktūra užtikrins žmogiškojo kapitalo ir infrastruktūros, reikalingos studijų ir mokslo reikmėms, veiksmingą funkcionavimą, laboratorinės įrangos atnaujinimą, šiuolaikinių informacinių sistemų naudojimą, studentų studijoms ir laisvalaikiui tinkamų sąlygų suteikimą. Patobulinta Maisto instituto ir Cheminės technologijos fakulteto infrastruktūra dar labiau padidins KTU galimybes veiksmingai įsitraukti į sumanios specializacijos procesą. Remdamasis Švietimo ir mokslo ministerijos ir KTU 2015 m. gegužės 8 d. susitarimu Nr. S-345/SV3-33 „Susitarimas dėl mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros, studijų infrastruktūros kūrimo ir atnaujinimo 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Kauno technologijos universiteto lėšomis“, KTU sieks savo arba partnerių lėšomis finansuoti apie 45 proc. projekto vertės (Švietimo ir mokslo ministerija – 55 proc.), kas sudaro 1,2 mln. eurų. Taip pat, remdamasis šiuo susitarimu, KTU sieks toliau plėtoti savo MTEP ir studijų infrastruktūrą, telkdamas ją KTU studentų miestelyje, skirdamas ne mažiau savo arba partnerių lėšų, negu skiria Švietimo ir mokslo ministerija Bendrojo veiksmų plano 23.7.5 ir šiame papunktyje aprašytiems projektams įgyvendinti. Iki 2023 m. gruodžio 31 d. KTU planuoja pradėti įgyvendinti šiuos projektus – „Naujųjų medijų, technologijų ir dizaino centras (M-Lab) (II etapas)“ (projekto vertė – apie 0,4 mln. eurų), kuris praplės Bendrojo veiksmų plano 23.7.5 papunktyje aprašyto projekto metu planuojamą sukurti Naujųjų medijų, technologijų ir dizaino centro infrastruktūrą ir galimybes, „Neformaliojo mokymosi ir inovacijų plėtros centras“ (projekto vertė – apie 6,7 mln. eurų), „Fakultetų sujungimas ir jų infrastruktūros atnaujinimas“ (projekto vertė – apie 1,5 mln. eurų). Šiems tikslams įgyvendinti planuojama panaudoti lėšas, gautas, pardavus nekilnojamąjį turtą, kuris Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu Nr. 824 „Dėl valstybės turto investavimo ir viešosios įstaigos Kauno technologijos universiteto savininko kapitalo didinimo“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugsėjo 16 d. nutarimu Nr. 999 „Dėl valstybės turto investavimo ir viešosios įstaigos Kauno technologijos universiteto savininko kapitalo didinimo“ investuotas į KTU ir nėra reikalingas universiteto funkcijoms vykdyti;
23.7.7. projektas „Agroinovacijų mokslinių tyrimų bazės modernizavimas ASU“ (ASU pastato Nr. 4E2p rekonstrukcija ir įrangos įsigijimas). Projektą vykdys ASU arba VDU (atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. birželio 5 d. nutarimą Nr. XIII-1229 „Dėl Lietuvos edukologijos universiteto ir Aleksandro Stulginskio universiteto reorganizavimo prijungimo prie Vytauto Didžiojo universiteto būdu ir Vytauto didžiojo universiteto statuto patvirtinimo“ VDU nuo 2019 m. sausio 1 d. numatytas reorganizuojamo ASU teisių perėmėju). ASU vykdoma MTEP ir studijų veikla svarbi sumanios specializacijos proceso tikslams siekti, ypač prioritetinei MTEPI krypčiai „Agroinovacijos ir maisto technologijos“ plėtoti. Patobulinta infrastruktūra leis ASU ir VDU mokslininkams efektyviai įsitraukti į MTEPI prioriteto „Tvarūs agrobiologiniai ištekliai ir saugesnis maistas“ įgyvendinimą, nes įgalins tyrėjus tirti ir kurti saugesnes, natūralias maisto žaliavas, maisto sudėtines dalis ir produktus, maisto priedus, inovatyvias maisto pakuotes ir saugojimo technologijas, perspektyvias, adaptuotas maistinių ir pašarinių augalų veisles, galvijų linijų ir genotipų pradinę medžiagą su tiksliniais kokybiniais parametrais, pažangias kenksmingų organizmų kontrolės ir augalų mitybos sistemas, inovatyvias, technologinėmis, aplinkosauginėmis ir logistinėmis savybėmis pasižyminčias veiksmingas trąšas arba jų komponentus, biologinius preparatus, užtikrinančius tvarią aplinką, tiksliosios (precizinės) augalininkystės ir gyvulininkystės ūkininkavimo technologijas. Apjungus ASU ir VDU tyrėjų pajėgumus, centre dirbančių mokslininkų skaičius padidėtų nuo 33 iki 45. VDU mokslinius tyrimus MTEPI „Agroinovacijos ir maisto technologijos“ kryptyje vykdo trys mokslininkų grupės – klasteriai: Instrumentinės analizės metodų vystymas ir jų taikymas molekulinei biologinių objektų, sintetinių produktų ir aplinkos analizei; Molekulinės bioenergetikos; Klimato kaitos ir aplinkos taršos poveikis organizmų sąveikai ir sveikatingumui. VDU turi sukaupęs patirtį vykdant panašios krypties mokslinių tyrimų projektus, pvz., „Augalų ekstraktų ir jų frakcijų taikymo gyvūnų aplinkos virusų slopinimui ir kontrolei tyrimai“ ir kt. VDU darbuotojų indėlis į šio prioriteto įgyvendinimą: sukurta antimikrobinės maisto konservavimo technologijos chitozano pagrindu, užtikrinančios saugesnio maisto gavybą ir pateikimą vartotojui; aukštos kokybės granuliuoto durpių kraiko, pasižyminčio antiseptinėmis ir antagonistinėmis savybėmis ir pagerinančios paukštienos saugą, kokybę ir maistinę vertę, technologijos sukūrimas; propolio pagrindu paremtų konservuojančių ir stabilizuojančių savybių turinčių produktų prototipų maisto pramonei sukūrimas; ekologiškų probiotikų pagrindu paremtų pašarų priedų, skirtų žuvims, prototipų sukūrimas. ASU tyrėjų indėlis į MTEPI prioriteto „Funkcionalus maistas“ įgyvendinimą – funkcionaliųjų maisto komponentų ir (arba) tokių komponentų išskyrimo tyrimai, funkcionaliųjų maisto komponentų poveikio asmens sveikatai ir savijautai tyrimai, žemės ūkio žaliavų ir jų perdirbimo technologijų kūrimas ir tobulinimas. Didžiausias ASU esamos ir naujai kuriamos infrastruktūros įveiklinimas planuojamas, įgyvendinant MTEPI prioritetą „Inovatyvus biožaliavų kūrimas, tobulinimas ir perdirbimas (biorafinavimas)“, nes planuojama plačiai įtraukti tyrėjus į naujų suprojektuotos sudėties žemės ūkio žaliavų ir pažangių jų gamybos technologijų, kompleksinių žemės ūkio žaliavų ekstrakcijos ir frakcionavimo technologijų, efektyvių žemės ūkio žaliavų fizikocheminio ir biokatalizinio perdirbimo technologijų tyrimus ir kūrimą. VDU tyrėjų indėlis į MTEPI prioriteto „Funkcionalus maistas“ įgyvendinimą – elektroporacijos ir sonoporacijos metodais pagrįstų technologijų, leidžiančių žemose temperatūrose apdoroti sultis bei pieno produktus, išsaugant apdorojamuose produktuose esančias veikliąsias medžiagas. VDU tyrėjai yra sukaupę šios srities kvalifikaciją vykdant tokius projektus kaip „Elektroporacijos tyrimai augalinės žaliavos bioaktyvių komponentų masės pernašos intensyvumui“ ir „Retesnių uoginių augalų bioaktyvių komponentų kitimas priklausomai nuo genotipo ir aplinkos“. Atnaujintame objekte rengiami specialistai, tikimasi, padės išspręsti žmogiškųjų išteklių trūkumo problemą, siejamą su išskirtines kompetencijas turinčių mokslininkų, kitų tyrėjų ir darbuotojų trūkumu maisto gamybos grandinėje. Parengti specialistai gebės taikyti naujausias inovacijas maisto žaliavų ir produktų gamybos grandinėje ne tik mokslinių tyrimų tikslais, bet ir kasdienėje įmonių veikloje užtikrinant saugesnio ir tvaresnio maisto gamybą, įmonių konkurencingumą. Atsižvelgiant į tai, kad šiose srityse dirba nedidelis skaičius tyrėjų, atnaujinta infrastruktūra, tikėtina, leis parengti daugiau mokslo daktaro laipsnio siekiančių studentų, tobulinti mokslo darbuotojų kvalifikacijas, išmokti naujų tyrimo metodų. Be to, minėtiems MTEPI prioritetams įgyvendinti bus naudingi planuojami tarpdisciplininiai doktorantūros projektai, nes kai kurių planuojamų kurti produktų technologijoms ir savybėms moksliškai įvertinti reikalinga šių sričių sinergija. Projekto įgyvendinimo metu siekiama atnaujinti ASU turimą MTEPI infrastruktūrą, įkurti naujas mokslinių tyrimų laboratorijas, kuriose bus vykdomos MTEPI veiklos, tame tarpe teikiamos mokslinių tyrimų paslaugos verslo įmonėms ir kitiems užsakovams. Pastato patalpų pritaikymas MTEPI veikloms ir įsigyjama moderni laboratorinė įranga teigiamai įtakos aukštą mokslinių tyrimų kokybę ir platesnį mokslinių tyrimų paslaugų spektrą, tokiu būdu bus užtikrinamas atnaujintos ir sukurtos infrastruktūros įveiklinimas. Vykstanti aukštojo mokslo reforma tik padidina planuojamo projekto įgyvendinimo aktualumą ir poreikį, nes įvykdžius VDU, ASU ir LEU konsolidavimą, projekto metu sukurta infrastruktūra galės naudotis didesnis skaičius mokslininkų. Sukurtos technologijos ir produktai patentuotini, leidžiantys tris kartus padidinti užsakomųjų tyrimų, ateinančių iš verslo subjektų skaičių. Į mokslinius tyrimus numatoma įtraukti doktorantus bei mokslo darbuotojus, padidinant doktorantų ir mokslo darbuotojų skaičių, dirbantį prioritetinės MTEPI krypties „Agroinovacijos ir maisto technologijos“ tematikose ne mažiau 25 proc., taip pat 50 proc. padidinant šios krypties mokslinių publikacijų skaičių pirmos ir antros kvartilių mokslo žurnaluose. Vystomos tematikos ir kuriamos technologijos sudarys sąlygas atvykti užsienio mokslininkams, doktorantams ir tyrėjams tiek trumpalaikiam tiek ir ilgesniam darbui centre. Planuojami 2-3 užsienio mokslininkai kiekvienais metais;
Punkto pakeitimai:
Nr. V-630, 2018-07-03, paskelbta TAR 2018-07-04, i. k. 2018-11272
23.7.8. projektas „LSMU Medicinos akademijos Kardiologijos instituto MTEP infrastruktūros stiprinimas“. Projektą vykdys LSMU. Pagrindinis projekto tikslas – atnaujinti infrastruktūrą, būtiną širdies ir kraujagyslių moksliniams tyrimams vystyti. Projekto metu bus įrengtos LSMU Medicinos akademijos Kardiologijos instituto (adresu Sukilėlių pr. 17, Kaunas) mokslinių tyrimų veikloms reikalingos patalpos. Tai pat bus įsigyta MTEP įranga, reikalinga vykdyti įvairius, aukščiausio tarptautinio lygmens širdies ir kraujagyslių sistemos fiziologinių funkcijų bei jų reguliavimo mechanizmų tyrimus, Lietuvos gyventojų sveikatos būklės, širdies ir kraujagyslių ligų bei jų rizikos veiksnių paplitimo, raidos dėsningumų ir mirtingumo nuo jų tyrimus, širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikos, diagnostikos bei reabilitacijos metodų kūrimą bei jų efektyvumo įvertinimo tyrimus. Šie tyrimai glaudžiai siejasi su MTEPI krypties „Sveikatos technologijos ir biotechnologijos“ prioriteto „Molekulinės technologijos medicinai ir biofarmacijai“ siekiais (t. y. tirti ir kurti genomines ir postgenomines tyrimų technologijas, kuriant ir tobulinant reagentus ir molekulinius įrankius bei jų rinkinius, skirtus genų struktūros ir jos kitimų, genų reguliavimo, epigenomikos, kryptingo genomų redagavimo, transkriptomikos ir metabolomikos, proteomikos, genetinės informacijos perdavimo bei genų veiklos, individų biologinių ypatumų, įtakos galimam vaistų poveikiui ir ligų progresijai tyrimams bei molekulinei diagnostikai; tirti ir kurti molekulinės diagnostikos technologijas ir biožymenis, ieškant naujų biožymenų ir kuriant kryptimis, kuriose egzistuoja veiksmingų molekulinės diagnostikos priemonių stygius, tiriant žinomų biožymenų taikymą ir diegimą praktikoje. Taip pat vystant biožymenų technologijas, panaudojant naujausius genomikos ir postgenomikos atradimus, žinias apie baltymų tarpusavio sąveikas biologinėse terpėse, audiniuose, ląstelėse ir membranose;) įgyvendinimu. Taip pat šie tyrimai siejasi su tos pačios krypties prioriteto „Pažangios taikomosios technologijos asmens ir visuomenės sveikatai“ siekiais (t.y. tirti ir kurti pažangaus gydymo technologijas, sudarant sąlygas plėtoti pažangios terapijos vaistinių preparatų metodikas, ikiklinikinius modelius, klinikinių tyrimų koncepcijas ir tyrimo protokolus, individualizuotus sprendimus asmens sveikatos priežiūrai, klinikinių procesų ir paciento sveikatos individualų modeliavimą, panaudojant biobankų veiklos produktus, klinikinių sprendimų palaikymo ir pacientų savistabos sistemas, sveikatos duomenų semantinį ir techninį struktūrizavimą informacinėse sistemose, multimodalinį molekulinių, vaizdinimo, signalų ir kitų biomedicininių duomenų integravimą, individualių asmens sveikatos priežiūros paslaugų klinikinę validaciją; t.y. tirti ir kurti visuomenės sveikatos elektronines ir mobiliąsias technologijas, sudarant sąlygas plėtoti mobilias sveikatos platformas, skirtas individualiomis mobiliomis technologijomis vertinti savo sveikatos rizikos profilį ir gauti e. konsultacijas, šiuolaikinių elektroninių ir mobilių technologijų panaudojimą, kuriant inovatyvius, vartotojui patrauklius sveikatos ugdymo sprendimus, e. platformas visuomenės sveikatos rodikliams vertinti, intervencijoms planuoti, atsižvelgiant į rizikos veiksnius, socialinius ir kitus netolygumus, jas kurti, atrinkti ir ekonominiam efektyvumui vertinti). Planuojama, kad įgyvendinus šį projektą atnaujintoje ir pagerintoje infrastruktūroje dirbs ne mažiau kaip 30 tyrėjų, bus pateiktos ne mažiau kaip 2 paraiškos dalyvauti tarptautinėse ar regioninėse mokslinių tyrimų iniciatyvose. Be to tikimasi, kad pagerinta MTEP infrastruktūros baze pasinaudos ne mažiau nei 7 privataus sektoriaus tyrėjų.
Papildyta papunkčiu:
Nr. V-890, 2018-11-14, paskelbta TAR 2018-11-14, i. k. 2018-18370
23.8. priemonė „Mokslo ir studijų institucijų infrastruktūros koncentravimas, mokymo ir mokymosi aplinkos modernizavimas. Investicijos į studijų infrastruktūrą, įrangos įsigijimas, studijų bazinės įrangos kūrimas ir atnaujinimas“ reikalinga siekiant kurti ir atnaujinti mokslo ir studijų institucijų MTEP ir studijų infrastruktūrą, būtiną jų funkcijoms vykdyti. Savo esme ši priemonė panaši į Bendrojo veiksmų plano 23.7 papunktyje aprašytą priemonę „MTEP ir studijų infrastruktūros atnaujinimas sumanios specializacijos kryptyse“, nors jos pagrindu įgyvendinamiems projektams nebus taikomi griežti reikalavimai dėl atitikimo MTEPI prioritetams. Visgi, įgyvendinant šią priemonę, ketinama kurti ir atnaujinti MTEP ir studijų infrastruktūrą, kurios pagrindu vykdoma veikla ateityje gali turėti įtakos šalies ekonominei ir socialinei plėtrai. Pagal šią priemonę finansuojamų universitetų projektų sąrašas atitinka investicijų į aukštojo mokslo sistemą žemėlapyje pateiktas įžvalgas ir siūlymus dėl tolesnės MTEP ir studijų infrastruktūros koncentracijos. Norint palaikyti aukštą studijų ir mokslinių tyrimų lygį šalyje, būtina nuolat investuoti į MTEP ir studijų infrastruktūrą, nes be modernios įrangos net ir geriausiems akademinės ir mokslinės bendruomenės atstovams būtų sudėtinga rengti aukšto lygio, darbo rinkoje paklausius specialistus, vykdyti aktualias MTEP veiklas ir kurti konkurencingas technologijas ir produktus ir tokiu būdu didinti šalies konkurencinį pranašumą. MTEP ir studijų procesui reikalingos infrastruktūros kūrimas neapima tik modernių tyrimų centrų statybą ir aprūpinimą laboratorine įranga. Svarbus ir akademinei veiklai reikalingos infrastruktūros savalaikis atnaujinimas, todėl šios priemonės pagrindu įgyvendinami projektai daugiausia tam ir skirti. Įgyvendinant šią priemonę, ketinama remti šių projektų įgyvendinimą:
Punkto pakeitimai:
Nr. V-278, 2019-03-21, paskelbta TAR 2019-03-21, i. k. 2019-04383
23.8.1. projektas „LMTA studentų miestelio Olandų g., Vilniuje statyba (1 etapas)“. Projektą vykdys LMTA. LMTA yra vienintelė specializuota universitetinė aukštoji mokykla, rengianti profesionalius muzikos, teatro, kino ir šokio meno kūrėjus ir atlikėjus, meno teoretikus ir kritikus, meno pedagogus. Planuojama sukurti infrastruktūra bus naudojama studijoms ir MTEP (kultūros plėtros) veiklai, meno ir meno tyrimų sklaidai, Modernios infrastruktūros trūkumas iki šiol stabdo LMTA galimybes plačiau plėtoti tarptautiškumą vykdant studijų ir MTEP veiklas, išnaudoti turimą žmogiškųjų išteklių potencialą. Nauja infrastruktūra, tikėtina, atvertų galimybes meno verslumo plėtrai, tarpdiscipliniams moksliniams tyrimams. Planuojamas kurti objektas bus naudojamas ne tik LMTA, bet ir kitų mokslo ir studijų institucijų, kitų viešojo ir privataus sektorių subjektų reikmėms. Atsiras galimybė įvairių mokslo ir studijų institucijų tyrėjams, meno kūrėjams ir visuomenei atverti specializuotus muzikinio folkloro, muzikos, teatro, kino fondus ir archyvus, susidarys prielaida formuoti meno tyrimų atviros prieigos centrą. LMTA suburtas aukštos kvalifikacijos dėstytojų menininkų ir tyrėjų kolektyvas, ilgametė bendradarbiavimo su Lietuvos meno mokyklomis ir konservatorijomis, su užsienio aukštosiomis muzikos, teatro ir kino mokyklomis patirtis, sukaupta nuotolinio ir e. mokymo patirtis, vykdomos meno pedagogikos studijos, sudaro prielaidas LMTA prisidėti plėtojant prioritetinę MTEPI kryptį „Įtrauki ir kūrybinga visuomenė“. Įgyvendinant šios krypties MTEPI prioritetą „Modernios ugdymosi technologijos ir procesai“, ne be LMTA tyrėjų ir kitų specialistų pagalbos, ketinama kurti ir diegti naujas arba iš esmės patobulintas mišriąsias kompetencijos ugdymo technologijas, formaliojo ugdymo ir neformaliojo švietimo didaktikos technologijas, užtikrinančias mokymo ir mokymosi priemonių interaktyvumą, orientuotas į kūrybiškos, pokyčiams ir naujovėms atviros asmenybės ugdymą. Įgyvendinant MTEPI prioritetą „Proveržio inovacijų kūrimo ir diegimo technologijos ir procesai“, laukiamas LMTA tyrėjų indėlis tiriant simuliacinių platformų, naujų dizaino produktų, paslaugų ir kūrybinių idėjų kūrimo galimybes, audiovizualinių ir juslinių signalų atpažinimo ir transformavimo technologijų galimybes, siekiant vystyti naujus kūrybinius produktus, greito prototipų kūrimo technologijų ir sistemų, skirtų dizaino produktams ir paslaugoms kurti, galimybes. Remiantis Švietimo ir mokslo ministerijos ir LMTA 2015 m. gegužės 11 d. susitarimu Nr. S-441/F16-302 „Susitarimas dėl mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros, studijų infrastruktūros kūrimo ir atnaujinimo 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos lėšomis“, LMTA sieks toliau plėtoti naujo studentų miestelio Olandų gatvėje infrastruktūrą ir iki 2023 m. gruodžio 31 d. pradėti įgyvendinti projektą „LMTA studentų miestelio Olandų g., Vilniuje statyba (2 etapas)“, kuriam, panaudojant LMTA arba partnerių lėšas, bus skiriama tokia pati arba didesnė nei Švietimo ir mokslo ministerijos skiriama suma (13,033 mln. eurų) projektui „Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentų miestelio Olandų g., Vilniuje statyba (1 etapas)“. Šiems tikslams įgyvendinti planuojama panaudoti lėšas, gautas pardavus šiuo metu LMTA patikėjimo teise valdomą, valstybei priklausantį nekilnojamąjį turtą prestižinėse Vilniaus vietose, kuris taps nereikalingas LMTA įsikūrus studentų miestelyje Olandų gatvėje. Artimiausiu metu planuojama pradėti valstybės turto investavimo į LMTA procesus. Planuojant lėšas šiam projektui, atsižvelgta į tai, kad nepaisant meno ir kūrybinių, kultūrinių industrijų svarbos šalies ekonominei-socialinei plėtrai, 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų laikotarpyje LMTA nebuvo skirta lėšų šios krypties infrastruktūros kūrimui ir atnaujinimui koncentruojant intelektinį potencialą vienoje teritorijoje;
23.8.2. projektas „Šiuolaikinių didaktikų centro įkūrimas“. Projektą vykdys VDU. Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. birželio 29 d. nutarimą Nr. XIII-533 „Dėl Valstybinių universitetų tinklo optimizavimo plano patvirtinimo“ (toliau – LRS nutarimas) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. lapkričio 22 d. nutarimą Nr. 947 „Dėl Valstybinių universitetų tinklo optimizavimo plano įgyvendinimo priemonių patvirtinimo“ (toliau – LRV nutarimas) VDU kaip vienas iš nacionalinių pedagogų rengimo centrų sprendžia šalies strateginį pedagogų rengimo klausimą. Šiuolaikinių didaktikų centras bus sukurtas atsižvelgiant į pasaulines mokslo praktikas. Ugdymo turinio modernizavimas negalimas be šiuolaikinės infrastruktūros ir be kvalifikuotų specialistų, gebančių panaudoti modernias ugdymo priemones, kurti inovacijas. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO) (angl. OECD – Organisation for Economic Co-operation and Development) 2015 metų ataskaitoje „Atvirieji švietimo ištekliai: inovacijų katalizatoriai“ (angl. “Open Educational Resources: A Catalyst for Innovations“) studijoje teigiama, jog Lietuvoje būtina didinti išteklius, skirtus švietimui. Laboratorijose atliekami moksliniai tyrimai (atvejų analizės ir pan.), naujų metodikų išbandymas, eksperimentų vykdymas. Tyrimų pagrindu kuriami nauji ugdymo metodai. EBPO ataskaitoje taip pat teigiama, kad mokytojų rengimui reikalingi nauji įrankiai ir nauji įgūdžiai, technologijų naudojimas, siekiant „į besimokantįjį orientuoto“ ugdymo organizavimo. Šiuolaikinių didaktikų centre bus įkurtos įvairios laboratorijos skirtos tirti, adaptuotis ir skleisti naujas patirtis, diegti jas į studijų ir mokymo mokykloje procesus. Tokios laboratorijos leidžia studentams išmokti procedūrinių įgūdžių stebint praktikuojantis, sprendžiant problemas ir naudojant dalykines priemones ir technikas, kas skatina studentų dalyvavimą ir didesnį savarankiškumą. Inovatyvių metodikų laboratorijos būtinos ir dėl mokymosi vertinimo ir įvertinimo procesų tobulinimo, jų įvairovės pagrindimo ir diegimo į mokyklos realybę ir studijų procesą. Tokios laboratorijos leis kurti ir išbandyti ateities mokyklų, klasių scenarijus, rengiant mokytojus dirbti su vaikais ateities mokyklose, kaip kad jau realiai egzistuoja Norvegijoje (Skaug, 2016). Efektyvaus mokymo strategijos ir yra išugdomos būtent tokiose laboratorijose (Allen at all, 2009), orientuojamose į ateitį, o ne dabartį. Kuriant pedagogų rengimo centrą, VDU Edukologijos akademijoje, bus sukurta šiuolaikinė pedagoginėms studijoms reikalinga šiuolaikinių didaktikų centro infrastruktūra Kaune, Putvinskio g. 23. Bus statomas naujas pastatas (priestatas) prie šiuo metu veikiančio VDU Daugiafunkcinio mokslo ir studijų centro pastato, taip užbaigiant įgyvendinti pastarojo centro techninį projektą bei optimaliai išnaudojant jau šiame pastate esančias modernias erdves. Įgyvendinus projektą bus sukurta ne mažiau 30 naujų tyrėjų darbo vietų, planuojamas ne mažesnis kaip 10 proc. aukščiausio lygio mokslo publikacijų (Clarivate Analytics, Scope) ir ne mažesnis kaip 15 proc. tarptautinių ir nacionalinių mokslo projektų augimai. VDU ir socialinių partnerių (mokyklų, įmonių, nevyriausybinių organizacijų) bendradarbiavimo išplėtimas diegiant mokslu grįstas praktikas švietimo sistemoje – ne mažiau 20 proc.;
Punkto pakeitimai:
Nr. V-630, 2018-07-03, paskelbta TAR 2018-07-04, i. k. 2018-11272
23.8.3. projektas „Pedagogų rengimo centro įkūrimas“. Projektą vykdys VDU. Įgyvendinant šį projektą VDU Edukologijos akademijos pedagogų rengimo centro aplinkos bus kuriamos, renovuojant K. Donelaičio g. 52., Kaune esančias patalpas. Pastato rekonstrukcija ir įrangos įsigijimas bus skirti įgyvendinti pedagogų rengimo studijų programas VDU, kaip Kauno pedagogų rengimo centre, kuris yra vienas iš trijų pedagogų rengimo centrų Lietuvoje, kaip tai numatyta LRS nutarime ir LRV nutarime. Projektas yra tiesiogiai susijęs su Lietuvos edukologijos universiteto veiklų perkėlimu į VDU bei su pedagogų rengimo infrastruktūros plėtojimu Kaune. Šiuo metu viena iš silpniausių pedagogų rengimo studijų vykdymo ir mokslo tyrimų kokybės užtikrinimo grandžių yra studijų patalpų techninė būklė ir esama infrastruktūra. Neišplėtota mokslo ir mokomoji bazė tiesiogiai veikia nepakankamą studijų kokybę ir gali atsiliepti absolventų kvalifikacijai ir kompetencijai. Projektu siekiama modernizuoti esamą infrastruktūrą, sukuriant mokymosi aplinkas, kurios didintų studijų efektyvumą, gerintų studijų kokybę, užtikrintų aukštos kvalifikacijos specialistų rengimo ir jų sėkmingos integracijos į veiklos pasaulį ir sudarytų modernias sąlygas mokymuisi visą gyvenimą įvairioms visuomenės grupėms. Įgyvendinant projektą bus projektuojamos mobilios, lanksčios erdvės, skirtos individualiam, grupiniam darbui, erdvės kooperuotam darbui, sudarant sąlygas dėstytojams, mokslininkams ir praktikams kurti ir išbandyti inovatyvias metodikas, įrankius, atviruosius mokymosi išteklius ir kitas ugdymo priemones. Bus atnaujintos šiuo metu veikiančios kalbos mokymų (SONAKO ir kt.) bei kitos laboratorijos. Kuriant Pedagogų rengimo centrą įvertinama, kad 2018 m. VDU pradėjus priėmimą į naujas bakalauro ugdymo krypties programas Ikimokyklinė ir priešmokyklinė pedagogika, Pradinio ugdymo pedagogika ir ankstyvasis užsienio kalbos mokymas, Mokomojo dalyko pedagogika, Socialinė pedagogika, o taip pat magistrantūros studijų programas, tokias kaip Ikimokyklinė edukologija, Švietimo vadyba, Specialioji pedagogika, Muzikos edukologija, Profesijos edukologija, didesnei daliai LEU dėstytojų reikės vykti į VDU, kur turės būti sukurtos darbo vietos, taip pat įrengtos auditorijos naujai priimtiems bei daliai šiuo metu LEU studijuojantiems studentams. Projekto įgyvendinimo metu bus įrengta apie 100 darbo vietų edukologijos studijų programų dėstytojams ir mokslo darbuotojams, padidintas auditorijų, laboratorijų, skaityklų, seminarų kambarių. Šios vietos skirtos edukologijos programų visų pakopų studentams, mokytojų kvalifikacijos kėlimui ir perkvalifikavimui. Bus išplėsti bibliotekos fondai, įrengtos kompiuterinės klasės, užsienio kalbų mokymosi erdvės. Įgyvendinus projektą, asmenų, studijuojančių pedagogikos krypties programose, skaičiaus augimas – ne mažiau 15 proc., mokytojų, dalyvavusių universiteto organizuojamose perkvalifikavimo programose, skaičius padidės 20 proc., ne mažiau kaip 10 proc. padidės tarptautinių studijų projektų su užsienio universitetais, rengiančiais pedagogus. Planuojamas ne mažesnis kaip 50 asmenų per metus dėstytojų, dirbančių pedagogikos krypties programose, kvalifikacijos tobulinimas;
Punkto pakeitimai:
Nr. V-630, 2018-07-03, paskelbta TAR 2018-07-04, i. k. 2018-11272
23.8.4. projektas „Slaugos fakulteto studijų bazės sukūrimas“. Šį projektą vykdys LSMU. Įgyvendinant šį projektą, ketinama perkelti į Kauno klinikų teritoriją (Eivinių g. 2, Kaunas) LSMU Slaugos fakulteto studijų padalinius. Pasauliniu mastu ir Lietuvoje atliktos rinkos ir sektorinės studijos liudija, kad medicinos profesinių kvalifikacijų specialistų poreikis ir šių specialistų kvalifikacijos tobulinimo būtinumas augs. Sveikatos apsaugos ministerijos užsakymu 2011 m. buvo parengta „Medicinos personalo skaičiaus, poreikio ir darbo krūvio bandomosios „dienos fotografijos“ analizė, kurios išvadose teigiama, kad Lietuvoje prognozuojami gydytojų profesinių kvalifikacijų etatų poreikio pokyčiai iki 2015 m. liudija poreikių augimo tendencijas. Nuo LSMU Slaugos fakulteto įkūrimo 1990 m. jame studijuojančių studentų skaičius nuolat augo, o pastaraisiais metais, nepaisant nepalankių demografinių tendencijų, į Slaugos fakultete vykdomas studijų programas priimama vis daugiau studentų – šiai metais priimta 295, o iš viso šiuo metu studijuoja 745 studentai. Stabilus išlieka studentų, priimamų į doktorantūros studijas, skaičius. Šiuo metu fakulteto padaliniai išsidėstę skirtinguose LSMU pastatuose ir net miesto dalyse, nėra vientisos studijų bazės, tai labai apsunkina studijų proceso organizavimą ir racionalų veiklų planavimą. Daugėjant studijų programų ir didėjant studentų skaičiui, trūksta patalpų teoriniams ir klinikiniams dalykams dėstyti, ypač ikiklinikinių teorinių įgūdžių formavimui skirtų auditorijų su atitinkama modernia įranga. Klinikinių įgūdžių lavinimas yra esminis kompetencijų ugdymo elementas, siekiant parengti sveikatos priežiūros specialistus, kurie užtikrintų pacientų slaugą, teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybę bei sveikatos priežiūros technologijų naudojimo efektyvumą. Įgyvendinus projektą, bus sukurta LSMU Medicinos akademijos Slaugos fakulteto studijų bazė, kuri sudarys tinkamas sąlygas ugdyti aukštos kvalifikacijos sveikatos priežiūros specialistus. Projekto įgyvendinimo metu atnaujinta studijų bazė leis pasiekti geresnę slaugos ir reabilitacijos studijų kokybę, paruošti aukštos kvalifikacijos specialistus, rengti naujas tarpdisciplinines studijų programas, dar glaudžiau integruoti studijas, mokslą ir klinikinę praktiką. Projektas „Slaugos fakulteto studijų bazės sukūrimas“ veiksmingai papildys Bendrojo veiksmų plano 23.7.4 papunktyje aprašytą projektą „Slaugos fakulteto mokslo bazės sukūrimas“, nes pajėgus užtikrinti tyrėjų ir kitų specialistų poreikį, aprūpinti sveikatos priežiūros įstaigas slaugos, radiologijos, reabilitacijos, sporto medicinos specialistais, gebančiais taikyti technologijas, kurias planuojama sukurti sumanios specializacijos proceso metu. Šie du projektai kartu užtikrins visos Slaugos fakulteto studijų ir mokslo bazės integraciją į LSMU, taip laikantis infrastruktūros optimizavimo ir koncentravimo principų, siekiant sumažinti institucijų administracinius kaštus ir pagerinti aukštojo mokslo kokybę. Remiantis Švietimo ir mokslo ministerijos ir LSMU 2015 m. gegužės 8 d. susitarimu Nr. S-429/PRM15-77 „Susitarimas dėl mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros, studijų infrastruktūros kūrimo ir atnaujinimo 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto lėšomis“, lėšų poreikis visai LSMU Slaugos fakulteto studijų ir mokslo bazei sukurti yra 9,794 mln. eurų. Iš jų Švietimo ir mokslo ministerija skirs 4,75 mln. eurų projektui „Slaugos fakulteto studijų bazės sukūrimas“, 1,682 mln. eurų – Bendrojo veiksmų plano 23.7.4 papunktyje aprašomam projektui „Slaugos fakulteto mokslo bazės sukūrimas“, o likusius 3,362 mln. eurų sudaro LSMU nuosavas indėlis ir kiti finansavimo šaltiniai;
Punkto pakeitimai:
Nr. V-890, 2018-11-14, paskelbta TAR 2018-11-14, i. k. 2018-18370
23.8.5. projektas „Studijų infrastruktūros modernizavimas VDA Kauno fakultete (1 etapas)“. Projektą vykdys VDA. Projekto įgyvendinimo poreikį sąlygojo problemos, su kuriomis susiduria VDA Kauno fakultetas – turimos patalpos yra netinkamos naudoti studijų procesui dėl esamo patalpų išplanavimo, neatitikimo sanitariniams – higienos reikalavimams, gaisrinės apsaugos, pritaikymo žmonėms su negalia ir kitiems aukštojo mokslo studijoms keliamiems reikalavimams. Pastato stogo konstrukcijų techninė būklė neatitinka reikalavimų, nėra galimybių plėsti studijų programas ir didinti fakulteto tarptautinį aktyvumą, trūksta patalpų visavertei studijų veiklai, studijų procese naudojama pasenusi ir susidėvėjusi įranga, trūksta kai kurios būtinos studijoms įrangos, nėra galimybės plėtoti kultūrines industrijas ir teikti kitas kultūros paslaugas, nukreiptas į įvairesnes visuomenes grupes, didelės patalpų šildymo ir kitos eksploatacijos sąnaudos, nyksta kultūros paveldo objektas, kuriame įsikūręs VDA Kauno fakultetas. Projekto tikslas – didinti aukštojo meninio ugdymo prieinamumą ir gerinti kokybę, sustiprinti ir plėtoti Kauno senamiesčio kultūrinę erdvę, užtikrinti kultūros paveldo išsaugojimą. Uždavinys – aktualizuoti pastatų kompleksą, esantį Muitinės g. 2 Kaune, aukštosios meno mokyklos VDA Kauno fakulteto reikmėms. Planuojamos projekto veiklos – pastatų komplekso rekonstravimas ir aprūpinimas studijų procesui reikalinga įranga. Įgyvendinus projektą, planuojama, pagerės menų studijų kokybė: studijos bus organizuojamos tam pritaikytose patalpose, aprūpinant studijų procesą (laboratorijas) reikiama technologine įranga, patalpose atsiras papildomų erdvių meno darbų eksponavimui, auditorijų, laboratorijų, studentai turės galimybę dirbti kokybiškai įrengtose individualiose darbo vietose. Bus galimybė pasikvieti dėstytojus ir menininkus iš Lietuvos ir užsienio. Taip pat bus sudarytos sąlygos steigti visuomenei patrauklias ir svarbias naujas studijų programas (meno terapija, juvelyrika ir mažoji plastika, iliustracija, mados dizainas). Taip pat būtų siekiama didinti jungtinių studijų programų (ypač tarptautinių) skaičių. Dar vienas planuojamas projekto rezultatas – įkurta moderni šiuolaikinio meno galerija, kurioje bus eksponuojami studentų, dėstytojų, kviestinių menininkų darbai, vyks įdomūs, visuomenei patrauklūs kultūriniai renginiai, steigiamas menų inkubatorius – naudojantis turima infrastruktūra (patalpomis, įranga), vienoje erdvėje būtų sutelkti įvairių rūšių meno kūrėjai, jų grupės ir su menu susijusius verslus (kūrybines industrijas) plėtojantys asmenys ir taip sudarytos sąlygos menininkams kurti ir pristatyti publikai savo darbus, pradėti nuosavą verslą, plėtoti su menu susijusius verslus, skatinti bendruomenę aktyviau dalyvauti kultūriniame gyvenime. Menų inkubatorius būtų lyg gyvas organizmas, jame būtų užtikrinamas nuolatinis procesas, jaunųjų menininkų, smulkaus ir vidutinio verslo atstovų kaita. Taip pat būtų išplėsta Atvirosios dailės, dizaino ir architektūros mokyklos veikla – mokykloje bus galima pasiūlyti daugiau mokymo programų ir didinti besimokančiųjų skaičių. Tai leis plėtoti mokymosi visą gyvenimą programą. Pastatų komplekso, esančio Muitinės g. 2, rekonstravimas ir pritaikymas VDA Kauno fakulteto reikmėms svarbus ne tik institucijai, bet ir Kauno miestui. Įgyvendinus projektą bus dar labiau išplėsta Kauno senamiesčio kultūrinė erdvė mėgėjams, jauniesiems menininkams, menininkams profesionalams, kuri darys įtaką miesto įvaizdžiui, telks visuomenę, taps traukos židiniu gyventojams ir miesto svečiams. VDA suburtas aukštos kvalifikacijos dėstytojų menininkų ir tyrėjų kolektyvas, ilgametė bendradarbiavimo su Lietuvos ir užsienio meno mokyklomis patirtis, sukaupta nuotolinio ir e. mokymo patirtis, sudaro prielaidas VDA prisidėti plėtojant prioritetinę MTEPI kryptį „Įtrauki ir kūrybinga visuomenė“. Įgyvendinant šios krypties MTEPI prioritetą „Proveržio inovacijų kūrimo ir diegimo technologijos ir procesai“, laukiamas aktyvus VDA tyrėjų įsitraukimas į projektines veiklas. Remiantis Švietimo ir mokslo ministerijos ir VDA 2015 m. gegužės 8 d. susitarimu Nr. S-347/ŪS-174 „Susitarimas dėl mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros, studijų infrastruktūros kūrimo ir atnaujinimo 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos lėšomis“, VDA sieks toliau plėtoti Kauno fakulteto infrastruktūrą ir iki 2023 m. gruodžio 31 d. pradėti įgyvendinti projektą „Studijų infrastruktūros modernizavimas VDA Kauno fakultete (2 etapas)“, kuriam, panaudojant VDA arba partnerių lėšas, bus skiriama tokia pati arba didesnė nei Švietimo ir mokslo ministerijos skiriama suma projektui „Studijų infrastruktūros modernizavimas VDA Kauno fakultete (1 etapas)“ (3,62 mln. eurų). Šiems tikslams įgyvendinti planuojama panaudoti lėšas, gautas pardavus šiuo metu VDA patikėjimo teise valdomą, valstybei priklausantį nekilnojamąjį turtą įvairiose Kauno vietose (artimiausiu metu planuojama pradėti valstybės turto investavimo į VDA procesus), gavus paramą iš Kultūros ministerijos, kadangi planuojamas renovuoti objektas priskirtas nekilnojamam kultūros paveldui. 2007–2013 metų Europos Sajungos struktūrinių fondų laikotarpio lėšomis VDA atnaujinta Vilniuje esanti studijų infrastruktūra, dabar sudaranti puikias galimybes plėtoti dizaino inovacijas ir rodyti gerus šios veiklos komercinimo rezultatus. Projektų „Studijų infrastruktūros modernizavimas VDA Kauno fakultete (1 etapas)“ ir „Studijų infrastruktūros modernizavimas VDA Kauno fakultete (2 etapas)“ įgyvendinimas sąlygos stiprių meno ir kūrybinių bei kultūrinių industrijų centrų dviejuose didžiausiuose Lietuvos miestuose, galinčių išnaudoti nemenką dizaino inovacijų potencialą, susiformavimą;
23.8.6. projektas „Lietuvos sporto universiteto MTEP ir studijų teikimo centro Birutės g. 19, Birštone įkūrimas“. Projektą vykdys LSU. LSU MTEP ir studijų paslaugų teikimo bazės, kaip studentų praktinių įgūdžių formavimui ir tyrimams, siejamiems su sveikatingumu, reabilitacija ir sportu, skirtos vietos plėtra yra galimybė šiam universitetui aktyviau įsijungti į šalies MTEP sistemos plėtrą ir papildyti ją savo tyrėjų vykdomais svarbiais tyrimais sporto mokslo srityje. Šie tyrimai savo esme yra svarbūs ir Lietuvos sumanios specializacijos procesui, ypatingai plėtojant prioritetinę MTEPI kryptį „Sveikatos technologijos ir biotechnologijos“, kadangi LSU tyrėjai pajėgūs tirti ir kurti taikomąsias technologijas, skirtas asmens ir visuomenės sveikatai (interaktyvias technologijas sveikai gyvensenai, reabilitacijai ir ugdymui), o rengiami specialistai galėtų įsitraukti į šių technologijų praktinio diegimo ir sklaidos veiklas sveikatos priežiūros įstaigose. Kuriama praktinė tyrimų bazė bus pirmasis žingsnis link tokių bazių tinklo sukūrimo skirtingose šalies kurortinėse vietovėse, kuriose egzistuoja didelės galimybės studentams tobulinti įgūdžius, o tyrėjams vykdyti tyrimus realioje aplinkoje su sportininkais. Remiantis Švietimo ir mokslo ministerijos ir LSU 2015 m. gegužės 11 d. susitarimu Nr. S-452/S-17 „Susitarimas dėl mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros, studijų infrastruktūros kūrimo ir atnaujinimo 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Lietuvos sporto universiteto lėšomis“, LSU sieks toliau plėtoti tokio pobūdžio MTEP ir studijų infrastruktūrą, iki 2023 m. gruodžio 31 d. pradėdamas įgyvendinti projektą „Lietuvos sporto universiteto MTEP ir studijų teikimo centro Sporto g. 2/Ramybės g. 24, Palangoje įkūrimas“, kuriam bus skiriama tokia pati arba didesnė nei Švietimo ir mokslo ministerijos skiriama suma projektui, įgyvendinamam Birštone (1,013 mln. eurų). Šiam tikslui įgyvendinti planuojama panaudoti lėšas, gautas teikiant MTEP ir kitokio pobūdžio paslaugas, pritraukiant privačius investuotojus ar kitas valstybės institucijas, suinteresuotas sporto srities tyrimais, reabilitacijos paslaugų teikimu, sveikos gyvensenos sklaida;
23.8.7. projektas „Šiaulių universiteto ugdymo mokslų ir socialinės gerovės studijų infrastruktūros modernizavimas“. Projektą vykdys ŠU. Pagrindinis projekto tikslas – atnaujinti ir modernizuoti ŠU ugdymo mokslų ir socialinės gerovės studijų infrastruktūrą, siekiant pagerinti studijų kokybę ir užtikrinti jų prieinamumą. Šis projektas sprendžia problemas, susijusias su nepakankamu studijų aprūpinimu šiuolaikine, inovatyvia studijoms skirta įranga ir priemonėmis, bei patalpų, įrengtų pagal šiuolaikiškus reikalavimus studijų ir mokslo veikloms vykdyti, trūkumą, kurios užtikrintų visapusišką kompetentingų specialistų rengimą. Reaguojant į kintančius reikalavimus ir visuomenės raidos iššūkius, mokytojų ugdymas ŠU pedagogų rengimo centre grindžiamas personalizuoto ugdymo koncepcija ir inkliuzinio ugdymo vertybėmis. Planuojamas infrastruktūros atnaujinimas sudarys galimybes ŠU mokslininkams plėtoti savo kompetencijas dėstymo srityje, kuriant edukacines valdymo technologijas, procesus, metodus ir kt. pagal prioritetinę kryptį „Įtrauki ir kūrybinga visuomenė“. Projekto metu modernizuota studijų infrastruktūra sudarys sąlygas atnaujinti studijų programas grindžiant moduline sandara ir diegiant virtualius, interaktyvius, patirtinio ir probleminio mokymosi metodus. Tai padės užtikrinti nuolatinio mokymosi koncepcijos realizavimą, praplės tęstinio mokymosi galimybes, sukurs palankią aplinką studijuojantiems tapti aukštos profesinės kvalifikacijos specialistais ir prisidėti prie kokybiško švietimo regione užtikrinimo, naujų žinių (svarbių praktikai ir mokslui) kūrimo. Įgyvendinus projektą ir atlikus ŠU Ugdymo mokslų ir socialinės gerovės studijų infrastruktūros erdvių modernizavimą bus sukurta personalizuotam mokymuisi pritaikyta studijų aplinka (įrengtos 4 inovatyvios personalizuoto ugdymo auditorijos), įrengtos 5 laboratorijos (Vaikystės studijų, Specialiosios pedagogikos, Logopedijos, Meno edukacijos, Fizinio aktyvumo ir sveikatos ugdymo) bei Daugiafunkcė salė;
Punkto pakeitimai:
Nr. V-890, 2018-11-14, paskelbta TAR 2018-11-14, i. k. 2018-18370
23.8.8. projektas „Gamtos mokslų fakulteto ir Informatikos fakulteto perkėlimas, Ekonomikos ir vadybos fakultetų integracija: mokslo ir studijų infrastruktūros atnaujinimas“. Projektą vykdys VDU. VDU ir ASU jungimasis sudaro prielaidas stiprinti mokslinius tyrimus ir jais grįstas studijas, reikalingas bioekonomikai vystyti. Tai bus pasiekta apjungus VDU Gamtos mokslų, Informatikos, Ekonomikos ir vadybos fakultetų turimą potencialą.
VDU Gamtos mokslų ir Informatikos fakultetai mokslo ir studijų veiklas vykdo adresu Vileikos g. 8, Kaune. Šiuo metu šie fakultetai yra įsikūrę ir funkcionuoja 30 metų senumo 7 600 kv. m pastate, kuris buvo pastatytas kaip administracinių funkcijų, o ne mokslo paskirties pastatas ir tik vėliau buvo pritaikytas mokslo ir studijų veiklai. Pastato konstrukcijos, stogas, visos inžinerinės sistemos yra nusidėvėjusios ir neatitinka šiandieninių biomedicinos, fizinių ir technologijų sričių mokslų reikalavimų. Pastatas nėra apšiltintas, o jo eksploatavimo kaštai yra vieni didžiausių visame universitete. Perkėlus minėtus fakultetus į naujas patalpas ir atsisakius šio pastato, skaičiuotina, kad vien eksploatavimo sąnaudos sumažėtų 150 tūkst. eurų per metus. Vertinant patiriamas išlaidas pastato būklės palaikymui ir investicijas patalpų atitikčiai šiandienos reikalavimams (nuodingų ir pavojingų medžiagų eksploatavimo ir laikymo, laboratorinių darbo vietų minimalių reikalavimų užtikrinimo, termokontrolės ir kitų specifikacijų įrengimo, energetinio efektyvumo priemonėms ir kt.) kaštai išauga iki 300 tūkst. eurų.
Planuojama, kad VDU Gamtos mokslų fakultetas bus perkeltas į VDU Žemės ūkio akademijos teritoriją, taip pat integruojami Ekonomikos ir Vadybos fakultetai, taip užtikrinant platesnes turimų atviros prieigos MTEP laboratorijų ir įrangos panaudojimo galimybes (pvz., genų inžinerijos, biotechnologijų, tarpkryptinių mokslų bei studijų srityse), tačiau atsiranda poreikis įrengti ar atnaujinti laboratorijas, siekiant jas pritaikyti prie besikeičiančių poreikių. Gamtos mokslų fakulteto perkėlimui planuojama rekonstruoti, išplėsti pastatą adresu Studentų g. 9, Akademijos mstl. Kauno raj., įsigyti įrangą atitinkančią pasaulinių mokslinių tyrimų ir studijų poreikius. Informatikos fakulteto perkėlimui bus rekonstruojamos ir pritaikomos pastato, esančio Universiteto g. 10, Akademijos mstl., patalpos Kauno raj. Atnaujintomis laboratorijomis naudosis platesnis mokslininkų ir studentų skaičius, kas užtikrins MTEP pažangą bei studijų kokybės išaugimą biomedicinos, fiziniuose, technologiniuose, ir socialiniuose moksluose;
Punkto pakeitimai:
Nr. V-278, 2019-03-21, paskelbta TAR 2019-03-21, i. k. 2019-04383
23.8.9. projektas „Vilniaus universiteto studijų procesui reikalingos infrastruktūros modernizavimas ir plėtra“. Projektą vykdys VU. Pagrindinis projekto tikslas – pedagogų rengimo infrastruktūros ir studijų informacinės sistemos modernizavimas ir plėtotė VU. VU iš esmės pertvarkoma ir atnaujinama mokytojų rengimo sistema ir studijų programos įgyvendinant LRV nutarimą bei siekiant sudaryti prielaidas Pedagogų rengimo modelio įgyvendinimui. Vykdant pedagogų rengimo pertvarką, VU tampa vienu iš pedagogų rengimo centrų, tačiau šiuo metu universitete nepakanka esamos infrastruktūros augančiam ugdymo mokslų programų studentų skaičiui, nėra šioms studijoms skirtų inovatyvių edukacinių erdvių, kurios atitiktų tarptautinius mokytojų rengimo standartus, ypač aktualus specializuotos infrastruktūros trūkumas Vaikystės pedagogikos studijoms. Atsižvelgiant į švietimo sistemoje diegiamas inovacijas, naujas didaktines priemones, kurios turi būti integruojamos į ugdymo procesą, taip pat į pedagogų rengimo centro veiklai ir studijų kokybei keliamus reikalavimus, naujai kuriamų ir atnaujinamų studijų programų turinį bei planuojamą studentų skaičiaus augimą, būtina išplėsti ir modernizuoti pedagogų rengimui reikalingą infrastruktūrą. Investicijos bus skiriamos patalpų remontui ir įrengimui, įrangos, baldų bei mokymo priemonių įsigijimui. Įgyvendintos infrastruktūros gerinimo ir studijų programų atnaujinimo priemonės užtikrins naujų ir atnaujintų studijų programų, paremtų modernių mokymosi formų ir mokomųjų priemonių bei technologijų taikymu, vykdymą. Taip pat šiame projekte ketinama užtikrinti sklandų ir efektyvų ŠU ir VU studijų procesų integravimą. Reorganizuojant ŠU į VU struktūrinį padalinį, būtina apjungti ir optimizuoti pagrindines administracines bei studijų aptarnavimo funkcijas ir procesus. Vienas elementų, ypač svarbus efektyviam studijų vykdymui, valdymui ir sėkmingam aukštųjų mokyklų apjungimui – bendra studijų informacinė sistema. Šiuo metu VU naudojamos studijų informacinės sistemos funkcinis branduolys suformuotas daugiau nei prieš 15 metų ir nebeatitinka besikeičiančių aukštojo mokslo organizavimo tendencijų. ŠU naudojama studijų informacinė sistema turi kitokią duomenų architektūrą, tačiau analogiškus trūkumus, be to, dalis procesų nėra įdiegta. Dėl nevienodos informacinių sistemų architektūros šios dvi sistemos negali būti integruotos, o dėl pasenusių technologinių sprendimų jas plėsti, tobulinti ir eksploatuoti ekonomiškai nenaudinga. Projekto lėšomis bus sukurta (ar įsigyta) ir įdiegta nauja studijų informacinė sistema, kurioje bus integruoti VU ir ŠU (vėliau – VU Šiaulių akademijos) studijų organizavimo procesai;
Papildyta papunkčiu:
Nr. V-278, 2019-03-21, paskelbta TAR 2019-03-21, i. k. 2019-04383
23.8.10. projektas „Klaipėdos universiteto Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto infrastruktūros koncentravimas ir modernizavimas“. Projektą vykdys KU. Pagrindinis projekto tikslas – KU infrastruktūros optimizavimas ir koncentravimas bei mokymosi aplinkos modernizavimas, siekiant efektyvesnio infrastruktūros valdymo ir studijų kokybės pagerinimo. KU šiuo metu disponuoja nekilnojamuoju turtu – pastatais įvairiose Klaipėdos miesto vietose, tačiau ne visos patalpos yra optimaliai išnaudojamos, dalies patalpų būklė yra neatitinkanti šiuolaikinių reikalavimų studijų ir mokslo veikloms vykdyti, patiriamos didelės materialaus turto išlaikymo sąnaudos. Po įvykdytų KU struktūrinių pokyčių – KU Menų akademijos perdavimo LMTA, KU Humanitarinių ir ugdymo mokslų bei Socialinių mokslų fakultetų sujungimo ir KU Tęstinių studijų instituto integravimo, atsirado poreikis rekonstruoti Socialinių ir humanitarinio mokslų fakulteto patalpas S. Nėries g. 5 ir į jas perkelti Biblioteką ir Centrinį archyvą, esančius LMTA patalpose (K. Donelaičio g. 4), buvusį Socialinių mokslų fakultetą (Minijos g. 153) ir Tęstinių studijų institutą (Sportininkų g. 13). Atlaisvinus objektus (Minijos g. ir Sportininkų g.), kurių bendras plotas siekia 12,16 tūkst. kvadratinių metrų, KU planuoja jų atsisakyti (investuoti ir parduoti), o už gautas lėšas toliau optimizuoti ir koncentruoti turimą infrastruktūrą, siekiant sumažinti administracinius kaštus ir pagerinti aukštojo mokslo kokybę. Pagerinta studijų infrastruktūra leis racionaliau naudoti KU valdomus nekilnojamojo turto pastatus, objektai kompleksiškai išsidėstys KU Studentų miestelyje ir kultūros paveldo objekte esančiame S. Nėries g. 5, bus efektyviau valdoma infrastruktūra. KU Socialinių ir humanitarinio mokslų fakulteto pastatas yra įtrauktas į Kultūros vertybių registrą, todėl minėtos investicijos prisidės ir prie kultūros paveldo išsaugojimo.
Įgyvendinus projektą, bus tenkinami visuomenės mokymosi interesai – įrengtos šiuolaikinius reikalavimus atitinkančios studijoms ir mokslui naudojamos patalpos, siekiama geresnės studijų kokybės, studijos bus organizuojamos tam pritaikytose patalpose, aprūpinant studijų procesą reikiama įranga, patalpose atsiras papildomų erdvių, auditorijų, laboratorijų, studentai ir dėstytojai turės galimybę dirbti kokybiškai įrengtose darbo vietose.
Papildyta papunkčiu:
Nr. V-278, 2019-03-21, paskelbta TAR 2019-03-21, i. k. 2019-04383
23.9. priemonė „Jūrinio slėnio branduolio sukūrimas, įgyvendinant infrastruktūros atnaujinimo 2-ąjį etapą“ reikalinga siekiant baigti įgyvendinti 2007–2013 metų ES struktūrinių fondų laikotarpio lėšomis finansuotą projektą „Jūrinio slėnio branduolio sukūrimas ir studijų infrastruktūros atnaujinimas (JŪRA)“. Priemonė „Jūrinio slėnio branduolio sukūrimo ir studijų infrastruktūros atnaujinimo 2-ojo etapo įgyvendinimas“ bus įgyvendinama remiant vieną MTEP infrastruktūros kūrimo projektą, kurio metu planuojama pastatyti laboratorijų pastatą pritaikytą KU Jūros ekosistemų, Jūros chemijos, Vandens transporto technologijų ir Jūrinių konstrukcijų patikimumo laboratorijoms, ir atnaujinti šių laboratorijų mokslinių tyrimų įrangą. Šių dviejų projektų planuojamas rezultatas – Nacionalinis jūros mokslo ir technologijų centras, telkiantis KU ir kitų Lietuvos mokslo ir studijų institucijų jūrinių tyrimų potencialą, sudarantis pagrindą kurti ir plėtoti Integruotą mokslo, studijų ir verslo centrą (slėnį) Lietuvos jūrinio sektoriaus plėtrai, kurio plėtros programa patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 786 „Dėl Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) Lietuvos jūrinio sektoriaus plėtrai programos patvirtinimo“. Planuojama kurti MTEP infrastruktūra svarbi įgyvendinant kelis MTEPI prioritetus:
23.9.1. Prioritetinės MTEPI raidos krypties „Transportas, logistika ir informacinės ir ryšių technologijos“ prioritetus „Sumanios transporto sistemos ir informacinės ir ryšių technologijos“ (numatoma vykdyti transporto ir krovinių srautų jūrų uostuose prognozavimo, modeliavimo veiklas ir ieškoti naujų jų optimizavimo sprendimų), „Tarptautinių transporto koridorių valdymo ir transporto rūšių integracijos technologijos / modeliai“ (numatoma kurti inovatyvių transporto koridorių ir logistikos tinklų valdymo modelius), „Informacinių ir ryšių technologijų infrastruktūros, debesų kompiuterijos sprendimai ir paslaugos“ (numatoma kaupti ir apdoroti debesų kompiuterijos metodais didelių navigacinių, logistikos, krovos ir kitų technologinių procesų duomenis);
23.9.2. Prioritetinės MTEPI raidos krypties „Nauji gamybos procesai, medžiagos ir technologijos“ prioritetus „Konstrukcinės ir kompozitinės medžiagos“ (numatoma kurti išskirtinių savybių kompozitines konstrukcines medžiagas ir konstrukcijas jūriniam sektoriui), „Lanksčios produktų kūrimo ir gamybos technologinės sistemos“ (numatoma kurti medžiagas ir išteklius tausojančias technologijas, kurti, adaptuoti ir diegti technologijas ir procesus, taikomus laivų statybos ir remonto technologinėse sistemose);
23.9.3. Prioritetinės MTEPI raidos krypties „Energetika ir tvari aplinka“ prioritetą „Energijos ir kuro gamyba iš biomasės ar atliekų, atliekų apdorojimas, saugojimas ir šalinimas“ (numatoma kurti technologijas, didinančias biodegalų panaudojimo jūrų transporte veiksmingumą ir mažinančias aplinkos taršą);
23.10. priemonė „Užtikrinti Lietuvos mokslo ir studijų institucijų kompiuterių tinklo LITNET veiklą“ reikalinga, siekiant užtikrinti veiksmingą duomenų perdavimo bei kitos infrastruktūros, būtinos inovatyvių elektroninių paslaugų teikimui Lietuvos mokslo ir studijų institucijose, naudojimą. Ši priemonė papildo Bendrojo veiksmų plano 23.1 papunktyje numatytą priemonę „Informacinės infrastruktūros mokslui ir studijoms plėtra“, kuri skirta tobulinti duomenų perdavimo bei kitą infrastruktūrą, būtiną inovatyvių elektroninių paslaugų teikimui Lietuvos mokslo ir studijų institucijoms. Šiandieninė aukštųjų mokyklų ir mokslinių tyrimų institutų infrastruktūra kuo toliau, tuo labiau darosi skaitmeninė. Jei anksčiau didelės spartos duomenų perdavimo reikėjo tik tam tikrų mokslo krypčių uždaviniams spręsti, tai dabar kiekvienoje mokslo srityje mokslininkams reikalingas patikimas ir spartus tinklas prieigai prie įvairių informacijos šaltinių internete. Žinių šaltiniai šiuo metu kuriami ne vien tik mokslo ir studijų institucijose, bet ir kitose vietose, pvz., socialiniuose tinkluose. Vis didėjantis mokslininkų, dėstytojų, studentų mobilumas reikalauja tų pačių prieigos sąlygų nepriklausomai nuo vietos. Mokymasis visą gyvenimą skatina kurti virtualias mokymosi aplinkas, kuriose yra naudojamos daugialypės terpės, tarp jų skaitmeninės televizijos, elementai. Darbo vietų virtualizacija, planšetinių kompiuterių naudojimas mokyklose reikalauja atitinkamos duomenų perdavimo kokybės. Prognozuojama, kad pasaulyje per ateinančius 5 metus mobiliais įrenginiais perduodamų duomenų apimtis išaugs 30 kartų. Skaitmeninių duomenų apimtys padvigubėja greičiau nei per dvejus metus ir ši tendencija ateityje gali spartėti. Visa tai reikalauja pastovaus tinklo infrastruktūros ir joje teikiamų paslaugų palaikymo;
23.11. priemonė „MTEPI veiklai vykdyti reikalingų elektroninių išteklių (publikacijų duomenų bazių, saugyklų ir kt.) prieinamumo užtikrinimas“ reikalinga, siekiant suteikti mokslo ir studijų institucijoms prieigą prie tarptautinių MTEP duomenų bazių. Būtina sėkmingo tyrėjų darbo sąlyga – operatyvios prieigos prie mokslinės informacijos galimybė. Lietuvos tyrėjams pradėjus aktyviai dalyvauti įgyvendinant MTEPI prioritetus, planuojama, reikšmingai padidės prieigos prie tarptautinių MTEP duomenų bazių poreikis ir svarba. Siekiant sumažinti išlaidas, prieigą prie mokslinių straipsnių ir kitos mokslinės literatūros duomenų bazių būtina organizuoti centralizuotai, todėl, remiantis šia priemone, bus įgyvendinamas vienas projektas. Jį įgyvendins Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacija, turinti daug patirties šioje veikloje ir nuolat tirianti kintančius mokslo bendruomenės poreikius. Praėjusiu ES struktūrinių fondų laikotarpiu pradėjus įgyvendinti šią priemonę ir tęsiant šiuo, palaipsniui mažinamas paramos mokslo ir studijų institucijoms intensyvumas ir didinamas jų nuosavas indėlis (šiuo metu jis sudaro 8 proc. išlaidų, nuo 2016 m., planuojama, sudarys 15 proc. išlaidų). Paramos intensyvumo mažinimo principas išliks, siekiant be didesnių sukrėtimų pereiti prie laiko, kuomet reikšmingai sumažės arba visai nebeliks ES struktūrinių fondų paramos šiai veiklai ir ši parama turės būti pakeista į daug kuklesnius Lietuvos Respublikos biudžeto išteklius.
V SKYRIUS
BENDROJO VEIKSMŲ PLANO ĮGYVENDINIMAS
24. Bendrojo veiksmų plano įgyvendinimas finansuojamas:
25. Pagrindinis Bendrojo veiksmų plano uždavinius įgyvendinančių priemonių lėšų šaltinis – ES finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšos:
25.1. Veiksmų programos 1 prioriteto „Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimas“ (toliau – Veiksmų programos 1 prioritetas) 1.1 investicinio prioriteto „MTI infrastruktūros tobulinimas, gebėjimų plėtoti MTI stiprinimas ir kompetencijos centrų, ypač europinės svarbos, veiklos skatinimas“ 1.1.1 konkretaus uždavinio „Siekti aktyvesnio turimos ir naujai kuriamos mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų infrastruktūros panaudojimo“ priemonių lėšomis įgyvendinamos Bendrojo veiksmų plano 23.1–23.7, 23.9 ir 23.11 papunkčiuose aprašytos priemonės;
25.2. Veiksmų programos 1 prioriteto 1.2 investicinio prioriteto „Verslo investicijų į MTI skatinimas, įmonių, MTI centrų ir aukštojo mokslo sektoriaus ryšių ir sąveikos plėtojimas, visų pirma skatinant investicijas į produktų ir paslaugų plėtrą, technologijas, socialines ir viešosioms paslaugoms teikti skirtas inovacijas; taip pat paklausos, jungimosi į tinklus, grupių ir atvirų inovacijų skatinimas pagal pažangiosios specializacijos strategiją, remiant technologinius ir taikomųjų mokslų tyrimus, bandomųjų linijų diegimą, išankstinio produktų patvirtinimo veiksmus ir didelio poveikio technologijų pažangiosios gamybos pajėgumus, pirminės gamybos bei bendrosios paskirties technologijų sklaidą“ 1.2.2 konkretaus uždavinio „Padidinti žinių komercinimo ir technologijų perdavimo mastą“ priemonių lėšomis įgyvendinamos Bendrojo veiksmų plano 20.4, 21.2, 21.4, 21.5, 22.1, 22.3, 22.4 ir 22.5 papunkčiuose aprašytos priemonės;
Punkto pakeitimai:
Nr. V-1040, 2016-11-24, paskelbta TAR 2016-11-24, i. k. 2016-27386
Nr. V-630, 2018-07-03, paskelbta TAR 2018-07-04, i. k. 2018-11272
25.3. Veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ (toliau – Veiksmų programos 9 prioritetas) 9.3 investicinio prioriteto „Aukštojo ir lygiaverčio jam mokslo kokybės, veiksmingumo ir prieinamumo didinimas siekiant didesnės studentų įtraukties ir geresnio mokymosi pažangumo, atkreipiant dėmesį į atskirties grupes“ 9.3.1 konkretaus uždavinio „Siekiant geresnės studijų atitikties darbo rinkos ir visuomenės poreikiams gerinti studijų kokybę ir didinti studijų prieinamumą“ priemonių lėšomis įgyvendinamos Bendrojo veiksmų plano 20.2, 20.5 ir 20.11 papunkčiuose aprašytos priemonės;
25.4. Veiksmų programos 9 prioriteto 9.3 investicinio prioriteto „Aukštojo ir lygiaverčio jam mokslo kokybės, veiksmingumo ir prieinamumo didinimas siekiant didesnės studentų įtraukties ir geresnio mokymosi pažangumo, atkreipiant dėmesį į atskirties grupes“ 9.3.3 konkretaus uždavinio „Sustiprinti viešojo sektoriaus tyrėjų gebėjimus bei pajėgumus vykdyti aukšto lygio MTEP veiklas“ priemonių lėšomis įgyvendinamos Bendrojo veiksmų plano 20.3, 20.6–20.10, 20.12, 21.6 ir 22.2 papunkčiuose aprašytos priemonės;
Punkto pakeitimai:
Nr. V-1040, 2016-11-24, paskelbta TAR 2016-11-24, i. k. 2016-27386
25.5. Veiksmų programos 9 prioriteto 9.1 investicinio prioriteto „Investicijos į švietimą, profesinį mokymą, skirtos švietimo ir mokymo infrastruktūrai tobulinti, siekiant suteikti įgūdžių ir užtikrinti mokymosi visą gyvenimą galimybę“ 9.1.1 konkretaus uždavinio „Tobulinti ir koncentruoti studijų infrastruktūrą, siekiant aukštesnės studijų kokybės“ priemonių lėšomis įgyvendinama Bendrojo veiksmų plano 23.8 papunktyje aprašyta priemonė.
26. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis remiamos priemonės, aktualios visai studijų ir MTEP sistemai ir konkretiems MTEPI prioritetams nepriskirtinos, tačiau jų įgyvendinimo rezultatai gali prisidėti ir prie atskirų MTEPI prioritetų įgyvendinimo. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis įgyvendinamos Bendrojo veiksmų plano 20.1, 21.1 ir 23.10 papunkčiuose aprašytos priemonės. Iš dalies Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis, iš dalies ES struktūrinių fondų lėšomis įgyvendinama Bendrojo veiksmų plano 20.3 papunktyje aprašyta priemonė.
27. Mokslo ir studijų institucijų ir kitų viešųjų ir privačių juridinių asmenų lėšas Bendrojo veiksmų plano įgyvendinimui ketinama pritraukti:
27.1. įgyvendinant Bendrojo veiksmų plano 20.8 papunktyje aprašytą priemonę, kurios pagrindu verslo įmonėse bus įdarbinami tyrėjai, valstybei subsidijuojant dalį jų atlyginimo. Kitą tyrėjo atlyginimo dalį turėtų padengti tyrėjo darbdavys – verslo įmonė;
27.2. Neteko galios nuo 2018-07-05
Punkto naikinimas:
Nr. V-630, 2018-07-03, paskelbta TAR 2018-07-04, i. k. 2018-11272
Punkto pakeitimai:
Nr. V-1040, 2016-11-24, paskelbta TAR 2016-11-24, i. k. 2016-27386
27.3. įgyvendinant Bendrojo veiksmų plano 21.4 papunktyje aprašytą priemonę, pagal Europos mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir bendradarbiavimo programos „Eureka“ įgyvendinimo principus, taip pat laukiama, kad verslo įmonės aktyviai dalyvaus MTEP veiklos rezultatų pagrindu kuriamų tinkamų komerciškai naudoti produktų kūrime;
Punkto pakeitimai:
Nr. V-1040, 2016-11-24, paskelbta TAR 2016-11-24, i. k. 2016-27386
27.4. įgyvendinant Bendrojo veiksmų plano 23.5 ir 23.6 papunkčiuose aprašytas priemones, laukiama, kad mokslo ir studijų institucijos nuosavomis arba partnerių lėšomis iš dalies prisidės finansuojant jų MTEP laboratorinės įrangos, taip pat įrangos, skirtos eksperimentinės plėtros darbams vykdyti (neatmetama galimybė, kad šias lėšas mokslo ir studijų institucijos galėtų pritraukti iš verslo įmonių, suinteresuotų kompetencijos centrų kūrimu ir plėtra mokslo ir studijų institucijose), įrangos, reikalingos, siekiant įsijungti į tarptautines MTEP infrastruktūras, atnaujinimo darbus. Įgyvendinant Bendrojo veiksmų plano 23.11 papunktyje aprašytą priemonę, mokslo ir studijų institucijos savo lėšomis iš dalies finansuos prieigos prie tarptautinių mokslo ir inovacijų duomenų bazių prenumeratą;
27.5. dalis Bendrojo veiksmų plano 23.7 ir 23.8 papunkčiuose aprašytų priemonių pagrindu remiamų projektų bus įgyvendinami pilnai finansuojant Švietimo ir mokslo ministerijai, tačiau mokslo ir studijų institucijos susitarimais su Švietimo ir mokslo ministerija įsipareigojo skirti tokią pačią arba didesnę lėšų sumą kitiems savo planuojamiems MTEP ir studijų infrastruktūros projektams, skirtiems strateginei plėtrai, įgyvendinti. Dalis Bendrojo veiksmų plano 23.7 papunktyje aprašytos priemonės pagrindu remiamų projektų bus įgyvendinama mokslo ir studijų institucijoms iškart skiriant jiems atitinkamą nuosavų lėšų dalį (kofinansuojant).
28. Bendrojo veiksmų plano 1 priedo lentelėje nurodytos Bendrojo veiksmų plano uždavinius įgyvendinančios priemonės (planinių priemonių atveju – konkretūs projektai), jų tikslai, projektų atrankos, priemonių įgyvendinimo būdas, galimi (planinių projektų atveju – jau aiškūs) pareiškėjai, tikslinės grupės, kurias paveiks įgyvendinama priemonė ar jos pagrindu vykdomi projektai, preliminarios priemonėms ar jų projektams skiriamos lėšos ir šias priemones įgyvendinsiančios institucijos.
29. Bendrojo veiksmų plano 2 priedo lentelėje pateiktas Bendrojo veiksmų plano uždavinius įgyvendinančių priemonių lėšų pasiskirstymas tarp konkrečių MTEPI prioritetų.
30. Dalis Bendrojo veiksmų plano uždavinius įgyvendinančių priemonių, skirtos tiesiogiai remti veiklas, reikalingas konkretiems MTEPI prioritetams įgyvendinti, todėl Bendrojo veiksmų plano 2 priedo lentelėje šių priemonių įgyvendinimui skiriamos lėšos padalintos tarp konkrečių prioritetų. Kai kuriais atvejais planuojama palikti dalį lėšų atsargai ir paskirstyti jas po 2018 m. planuojamo tarpinio MTEPI prioritetų įgyvendinimo vertinimo, priklausomai nuo pasiektų rezultatų, taip pat įvertinus galimų priemonių vykdytojų poreikius.
31. Dalis Bendrojo veiksmų plano uždavinius įgyvendinančių priemonių, skirtos visiems MTEPI prioritetams įgyvendinti, nepriskiriant lėšų konkretiems MTEPI prioritetams. Vienu atveju, šios priemonės savo turiniu aktualios visų arba daugumos MTEPI prioritetų įgyvendinimui, kitu atveju – norima paskatinti konkurenciją tarp MTEPI prioritetus įgyvendinančių viešojo ir privataus sektorių subjektų ir tokiu būdu išsiaiškinti, kurie MTEPI prioritetai identifikuoti stipriausio mokslo ir verslo potencialo pagrindu.
32. Dalis Bendrojo veiksmų plano uždavinius įgyvendinančių priemonių, skirtos visai studijų ir MTEP sistemai ir konkretiems MTEPI prioritetams nepriskirtinos, tačiau jų įgyvendinimo rezultatai gali prisidėti ir prie visų arba atskirų MTEPI prioritetų įgyvendinimo.
33. Bendrojo veiksmų plano uždavinius įgyvendinančių priemonių kvietimų teikti paraiškas skelbimo arba projektų sąrašų sudarymo terminai nustatomi atsižvelgiant į 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos administravimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. 1090 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“.
34. Įgyvendinant Bendrąjį veiksmų planą siekiama kiekybinių ir kokybinių rezultatų, atitinkančių Bendrojo veiksmų plano 3 priedo lentelėje nustatytus vertinimo kriterijus, atitinkančius MTEPI prioritetų įgyvendinimo programos uždavinių ir MTEPI prioritetų veiksmų planų uždavinių ir priemonių vertinimo kriterijus, priskirtinus Švietimo ir mokslo ministerijos atsakomybei.
35. Bendrojo veiksmų plano įgyvendinimas stebimas:
35.1. Bendrojo veiksmų plano uždavinius įgyvendinančių priemonių ir jų pagrindu vykdomų projektų įgyvendinimas stebimas ES struktūrinių fondų administravimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka;
35.2. renkant ir analizuojant duomenis, gautus organizuojant MTEPI prioritetų veiksmų planų stebėseną ir vertinimą – MTEPI prioritetų veiksmų planų įgyvendinimo stebėseną ir vertinimą švietimo ir mokslo ministro ir ūkio ministro nustatyta tvarka atlieka Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras.
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos
administruojamų aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų ir
eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros politikos
priemonių, prisidedančių prie prioritetinių mokslinių
tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros
ir inovacijų raidos (sumanios specializacijos) krypčių
plėtojimo, jų prioritetų ir susijusių priemonių
įgyvendinimo bendrojo veiksmų plano
1 priedas
BENDROJO VEIKSMŲ PLANO UŽDAVINIUS ĮGYVENDINANČIOS PRIEMONĖS IR JŲ PAGRINDU ĮGYVENDINAMI PROJEKTAI
| Nr. (Bendrojo veiksmų plano punkto Nr.) |
Uždaviniai, priemonės ir projektai |
Veiklos arba projekto tikslas |
Projektų atrankos (priemonės įgyvendinimo) būdas |
Galimi pareiškėjai
|
Tikslinės grupės
|
Preliminariai skiriamos 2014–2020 metų laikotarpio lėšos, tūkst. Eur |
Įgyvendi-nančioji institucija |
|
| Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos |
Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos |
|||||||
| 1. |
Uždavinys: parengti, sustiprinti ir sutelkti MTEP intelektinį potencialą, galintį prisidėti įgyvendinant MTEPI prioritetus ir realizuojant šio proceso metu kuriamus rezultatus |
- |
- |
- |
- |
71 103 |
822 154 |
- |
| 1.1. (20.1) |
Priemonė: finansuoti pirmosios ir antrosios pakopos bei vientisąsias ir laipsnio nesuteikiančias studijas |
Skirti valstybės finansavimą universitetinių, koleginių, nevalstybinių aukštųjų mokyklų studijų vietoms, įgyvendinti tikslinį studijų programų finansavimą |
Planavimas |
Aukštosios mokyklos |
Aukštųjų mokyklų studentai |
- |
760 000 (2015–2020 metų laikotarpiui) |
Švietimo ir mokslo ministerija |
| 1.2. (20.2) |
Priemonė: studijų kainos kompensavimas įskaitant specialistų rengimą sumanios specializacijos studijų programose |
Kompensuoti studijų kainą gerai besimokantiems aukštųjų mokyklų studentams ir rengti būsimus specialistus, kurie įsitrauks į MTEPI prioritetų įgyvendinimo procesą |
Planavimas |
Aukštosios mokyklos |
Aukštųjų mokyklų studentai |
10 137 |
- |
Valstybinis studijų fondas |
| 1.3. (20.3) |
Priemonė: doktorantūros vietų finansavimas ir plėtra (jaunimo iš užsienio pritraukimas) |
Didinti doktorantų rengimo kokybę, skiriant tikslinį finansavimą doktorantūros vykdymui tam tikrose, MTEPI prioritetams įgyvendinti aktualiose mokslo kryptyse |
Planavimas |
Lietuvos mokslo taryba |
Mokslo ir studijų institucijų trečiosios pakopos studentai |
23 170 |
62 154 |
Europos socialinio fondo agentūra |
| 1.4. (20.4) |
Priemonė: mokslininkų iš užsienio pritraukimas vykdyti mokslinius tyrimus |
Stiprinti žmogiškuosius MTEP gebėjimus, būtinus MTEPI prioritetams įgyvendinti |
Konkursas (visuotinė dotacija) |
Mokslo ir studijų institucijos ir universitetų ligoninės |
Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai ir studentai ir universitetų ligoninių tyrėjai |
14 481 |
- |
Lietuvos mokslo taryba“ |
| 1.5. (20.5) |
Priemonė: studentų verslumo ir kūrybiškumo ugdymas |
Diegti mokslo ir studijų institucijose studentų kūrybiškumą, verslumą ir lyderystę skatinančius studijų ir (arba) mokymo(-si) metodus |
Konkursas |
Aukštosios mokyklos |
Aukštųjų mokyklų studentai |
1 738 |
- |
Europos socialinio fondo agentūra |
| 1.6. (20.6) |
Priemonė: stažuočių po doktorantūros studijų skatinimas |
Sudaryti sąlygas trečiosios studijų pakopos absolventams pradėti savarankiškai vykdyti MTEP veiklą ir pasirengti mokslinei pedagoginei karjerai |
Konkursas (visuotinė dotacija) |
Mokslo ir studijų institucijos |
Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai |
7 240 |
- |
Lietuvos mokslo taryba |
| 1.7. (20.7) |
Priemonė: mokslininkų ir kitų tyrėjų gebėjimų dalyvauti tarptautinėse mokslinių tyrimų programose ugdymas |
Ugdyti mokslininkų, kitų tyrėjų, mokslo vadybininkų gebėjimus integruotis į tarptautinių MTEPI programų erdvę bei didinti mokslo ir verslo dalyvavimą tarptautinėse MTEPI programose, padidinti MTEPI paraiškų skaičių tarptautinėse programose |
Planavimas |
Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra |
MTEP sistemos ekspertinių institucijų darbuotojai, mokslo ir studijų institucijų darbuotojai, tyrėjai, mokslo vadybininkai |
1 304 |
- |
Europos socialinio fondo agentūra |
| 1.8. (20.8) |
Priemonė: mokslininkų ir tyrėjų kvalifikacijos kėlimas žinioms imliose įmonėse
|
Stiprinti žinioms imlių įmonių mokslinį potencialą, gebėjimus vykdyti MTEP ir inovacijų veiklas, skatinti verslo imlumą žinioms ir investicijas į MTEP |
Konkursas |
Labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės |
Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai ir studentai |
2 896 |
- |
Europos socialinio fondo agentūra |
| 1.9. (20.9) |
Priemonė: mokslininkų, tyrėjų gebėjimų plėtra ir bendradarbiavimo vystymas vykdant mokslinių idėjų mainus, mokslines išvykas iš Lietuvos ir į Lietuvą |
Plėtoti mokslininkų ir kitų tyrėjų kompetencijas ES mastu, stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą MTEP srityje |
Konkursas (visuotinė dotacija) |
Viešieji ir privatieji juridiniai asmenys veikiantys mokslo ir (ar) studijų, ir (ar) švietimo srityje. |
Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai |
4 344 |
- |
Lietuvos mokslo taryba |
| 1.10 (20.10) |
Priemonė: Lietuvos mokslo tarptautiškumo didinimas |
Plėtoti mokslininkų ir kitų tyrėjų kompetencijas ES mastu, stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą MTEP srityje |
Planavimas |
Lietuvos mokslo taryba |
Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai ir kiti darbuotojai |
1 738 |
- |
Europos socialinio fondo agentūra |
| 1.11. (20.11) |
Priemonė: praktikos darbo vietose pagal profesiją, partnerystė su socialiniais partneriais ir jų įtraukimas į studijų praktikų organizavimo tobulinimą ir įgyvendinimą |
Stiprinti studijų sąsajas su darbo rinka ir profesija |
Konkursas |
Aukštosios mokyklos |
Aukštųjų mokyklų studentai |
1 738 |
- |
Europos socialinio fondo agentūra |
| 1.12. (20.12) |
Priemonė: studentų gebėjimų vykdyti MTEP veiklą ugdymas |
Rengti jaunuosius tyrėjus ir tobulinti jų kvalifikaciją |
Konkursas (visuotinė dotacija) |
Viešieji ir privatieji juridiniai asmenys veikiantys mokslo ir (ar) studijų, ir (ar) švietimo srityje. |
Aukštųjų mokyklų studentai |
2 317 |
- |
Lietuvos mokslo taryba |
| 2. |
Uždavinys: įgyvendinti ūkio sektoriams aktualias, svarbiausius šalies iššūkius ir problemas sprendžiančias ir tikėtinas ateities tendencijas atliepiančias MTEP veiklas |
- |
- |
- |
- |
113 748 |
54 275 |
- |
| 2.1. (21.1) |
Priemonė: užtikrinti aukščiausio lygio bei visuomenei ir valstybei strategiškai svarbių problemų sprendimui ir ūkio plėtrai aktualių MTEP veiklų finansavimą |
Inicijuoti būtinus mokslinius tyrimus apibrėžtoms problemoms spręsti, sutelkiant Lietuvos mokslinį potencialą ir finansinius išteklius |
Konkursas |
Mokslo ir studijų institucijos |
Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai |
- |
54 275 |
Lietuvos mokslo taryba |
| 2.2. (21.2) |
Priemonė: aukšto lygio tyrėjų grupių vykdomi moksliniai tyrimai |
Plėtoti fundamentines ir taikomąsias žinias, prisidedančias įgyvendinant MTEPI prioritetus |
Konkursas (visuotinė dotacija) |
Mokslo ir studijų institucijos ir universitetų ligoninės |
Mokslo ir studijų institucijų ir universitetų ligoninių tyrėjai |
64 879 |
- |
Lietuvos mokslo taryba |
| 2.3. (21.3) |
Neteko galios nuo 2018-07-05 |
|||||||
| 2.4. (21.4) |
Priemonė: MTEP veiklų tarptautiškumo skatinimas (į rinką orientuotų mokslo ir verslo projektų įgyvendinimas per tarpvalstybinį tinklą) |
Stiprinti mokslininkų ir kitų tyrėjų gebėjimus įsijungti į Europos mokslinių tyrimų erdvę, remiant į rinką orientuotus tarptautinio lygio taikomuosius mokslo ir verslo projektus |
Konkursas (visuotinė dotacija) |
Mokslo ir studijų institucijos |
Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai |
2 896 |
- |
Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra |
| 2.5. (21.5) |
Priemonė: paralelinių laboratorijų MTEP veikla |
Sukurti ir skatinti struktūruotas ilgalaikes partnerystes tarp Lietuvos ir užsienio tyrėjų grupių |
Konkursas (visuotinė dotacija) |
Mokslo ir studijų institucijos ir universitetų ligoninės |
Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai ir studentai ir universitetų ligoninių tyrėjai |
1 448 |
- |
Lietuvos mokslo taryba“ |
| 2.6. (21.6) |
Priemonė: mokslininkų kvalifikacijos tobulinimas vykdant aukšto lygio tarptautinius ir nacionalinius mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros projektus |
Skatinti patyrusių ir jaunųjų mokslininkų tarptautinio lygio mokslinius tyrimus ir mobilumą, pritraukti aukšto lygio mokslininkus į Lietuvos mokslinių tyrimų erdvę, stiprinti jos konkurencingu-mą pasaulyje |
Konkursas (visuotinė dotacija) |
Mokslo ir studijų institucijos |
Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai |
49 525 |
- |
Lietuvos mokslo taryba |
| 2.7. (21.7) |
Neteko galios nuo 2018-07-05 |
|||||||
| 2.8. (21.8) |
Priemonė: rizikos kapitalas mokslinių tyrimų, eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir inovacijų veikloms |
Įgyvendinti finansines priemones, kuriomis finansuojamos mokslo ir studijų institucijos, vykdančios MTEP ir inovacijų veiklas sumanios specializacijos srityse |
Konkursas |
Mokslo ir studijų institucijos |
Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai ir studentai |
5 000 |
- |
Finansų ministerija |
| 3. |
Uždavinys: paskatinti žinių ir technologijų perdavimo, MTEP rezultatų komercinimo procesus mokslo ir studijų institucijose, sudarant sąlygas veiksmingam viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimui MTEP srityje ir aukštojo mokslo, mokslo ir verslo sąveikai |
- |
- |
- |
- |
39 678 |
1 447 |
-
|
| 3.1. (22.1) |
Priemonė: MTEP rezultatų komercinimas (parama mokslininkų ir kitų tyrėjų bei studentų, dirbančių / studijuojančių mokslo ir studijų institucijose, idėjų komercinimui, parama besikuriančioms jaunoms inovacinėms įmonėms (pumpurinės įmonės, startuoliai) |
Skatinti mokslo ir studijų institucijų personalą bei studentus komercinti MTEP veiklos rezultatus kuriant žinioms imlias įmones |
Konkursas (visuotinė dotacija) |
Mokslo ir studijų institucijos, privatūs juridiniai asmenys, kurių akcininkai mokslo ir studijų institucijos |
Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai, studentai, verslo įmonės |
10 137 |
- |
Mokslo, inovacijų ir technologi-jų agentūra |
| 3.2. (22.2) |
Priemonė: mokslininkų ir kitų tyrėjų gebėjimų komercinti MTEP rezultatus stiprinimas, žinių, inovacijų ir technologijų perdavimas, MTEP veiklos rinkodara |
Skatinti atvirą prieigą prie tyrimams reikalingų paslaugų ir MTEP rezultatų mokslo ir studijų institucijose |
Planavimas |
Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra |
Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai ir studentai, žinioms imlių įmonių darbuotojai |
3 475 |
- |
Europos socialinio fondo agentūra |
| 3.3. (22.3) |
Priemonė: inovacijų ir technologijų perdavimo centrų veiklos skatinimas |
Sudaryti sąlygas efektyviau identifikuoti komercinį potencialą turinčias mokslo ir studijų institucijų darbuotojų ir studentų idėjas ir teikti paramą jų vystymui |
Konkursas |
Mokslo ir studijų institucijos |
Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai ir studentai |
14 481 |
- |
Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra |
| 3.4. (22.4) |
Priemonė: kompetencijos centrų veiklos skatinimas |
Sudaryti sąlygas tyrėjų ir studentų grupėms išbandyti komercinį potencialą turinčias idėjas, aprūpinant jas reikiamomis priemonėmis ir teikiant visokeriopas konsultacines paslaugas |
Konkursas |
Mokslo ir studijų institucijos ir universitetų ligoninės |
Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai, studentai, universitetų ligoninių tyrėjai, verslo įmonės |
11 585 |
- |
Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra“ |
| 3.5. (22.5) |
Priemonė: ekscelencijos centrų veiklos skatinimas sumanios specializacijos kryptyse |
Sudaryti sąlygas ekscelencijos centrų vykdomai veiklai užtikrinti, siekiant padidinti šalies mokslines kompetencijas tarptautiniu mastu |
Planavimas |
Mokslo ir studijų institucijos |
Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai ir studentai |
21 645 |
- |
Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra |
| 3.5.1. (22.5.1.) |
Projektas: HEALTH-TECH – Sveiko senėjimo mokslo ir technologijų ekscelencijos centras |
Sukurti Sveiko senėjimo mokslo ir technologijų kompetencijos centrą, siekiant inovacijų pagalba pagerinti žmonių gyvenimo kokybę ir sveikatos priežiūros veiksmingumą |
Planavimas |
Kauno technologijos universitetas (partneriai – Vilniaus universitetas ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetas) |
Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai ir studentai |
9 277 |
- |
Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra |
| 3.5.2. (22.5.2.) |
Projektas: INNOCULT – Kultūros ir kūrybinių inovacijų Lietuvoje kompetencijos centras |
Sukurti kultūros ir kūrybinių industrijų ekscelencijos centrą, siekiant plėtoti ir skatinti tarptautinį kultūros ir kūrybinių industrijų mokslinių tyrimų potencialą ir konkurencingumą |
Planavimas |
Vytauto Didžiojo universitetas (partneris – Kauno technologijos universitetas) |
Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai ir studentai |
6 184 |
- |
Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra |
| 3.5.3. (22.5.3.) |
Projektas: INNOITEAM – IT mokslo ir technologijų ekscelencijos centras |
Stiprinti Lietuvos mokslininkų ir tyrėjų gebėjimus vykdyti aukšto lygio tarptautinius mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą daiktų interneto išmanioms aplinkoms srityje, sudarant prielaidas sukurti ir vystyti pirmaujantį Baltijos šalių regione konkurencingą ekscelencijos centrą. |
Planavimas |
Kauno technologijos universitetas (partneriai – Vilniaus Gedimino technikos universitetas, VĮ Registrų centras) |
Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai ir studentai |
6 184 |
- |
Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra |
| 4. |
Uždavinys: sutelkti ir atnaujinti studijų ir MTEP infrastruktūrą, sudaryti sąlygas veiksmingai ją naudoti įgyvendinant MTEPI prioritetus |
- |
- |
- |
- |
216 516 |
1 447 |
- |
| 4.1. (23.1) |
Priemonė: informacinės infrastruktūros mokslui ir studijoms plėtra |
Tobulinti duomenų perdavimo bei kitą infrastruktūrą, būtiną inovatyvių e. paslaugų teikimui Lietuvos švietimo ir mokslo institucijoms |
Planavimas |
Kauno technologijos universitetas |
Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai ir studentai |
4 344 |
- |
Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra |
| 4.2. (23.2) |
Priemonė: mokslo populiarinimo infrastruktūros sukūrimas |
Sukurti virtualią ir (ar) fizinę infrastruktūrą mokslo ir technologijų populiarinimui, visuomenės informavimui, socialiai atsakingos MTEP ir inovacijų veiklos vykdymui ir šių veiklų koordinavimui |
Planavimas |
VšĮ „Mokslo ir inovacijų sklaidos centras“ |
Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai, studentai, mokiniai, kitos visuomenės grupės |
18 193 |
- |
Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra |
| 4.3. (23.3) |
Priemonė: mokiniams pritaikytų gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos tyrimų ir eksperimentinės veiklos atviros prieigos centrų sukūrimas |
Paskatinti mokinių susidomėjimą bei pasirengimą studijuoti biomedicinos, gamtos ir technologijų mokslų studijų srityse, sukurti sąlygas ugdymo(si) kokybei augti |
Planavimas |
Vilniaus universitetas |
Bendrojo ugdymo mokyklos, jų mokiniai, pedagogai |
2 800 |
- |
Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra |
| Klaipėdos universitetas |
Bendrojo ugdymo mokyklos, jų mokiniai, pedagogai |
1 000 |
- |
|||||
| 4.4. (23.4) |
Priemonė: ekscelencijos centrų ir paralelinių laboratorijų infrastruktūros tobulinimas sumanios specializacijos kryptyse |
Sudaryti sąlygas Lietuvos ir užsienio mokslo ir studijų institucijų padalinių ar tyrėjų grupių partnerystėms, siekiant, kad Lietuvoje susiformuotų tose srityse pirmaujantys mokslo centrai |
Planavimas |
Mokslo ir studijų institucijos |
Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai ir studentai |
0 |
- |
Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra |
| 4.5. (23.5) |
Priemonė[1]: įsijungimas į tarptautines mokslinių tyrimų infrastruktūras (ESFRI) bei atviros prieigos MTEP infrastruktūros, kuri reikalinga dalyvavimui tarptautinėse ar regioninėse mokslinių tyrimų iniciatyvose, atnaujinimas, kūrimas ir plėtra |
Išpildyti sąlygas, būtinas prisijungimui prie tarptautinių mokslinių tyrimų infrastruktūrų (taip pat ir vystant nacionalines mokslinių tyrimų infrastruktūras, kiek tai būtina dalyvavimui tarptautinės infrastruktūros veikloje), ir prie jų prisijungti. |
Planavimas |
Mokslo ir studijų institucijos |
Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai |
52 132 |
- |
Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra |
| 4.5.1. |
Projektas: Nacionalinės ir tarptautinės prieigos didelio intensyvumo ir plataus bangų ruožo ultratrumpųjų lazerinių impulsų mokslinių tyrimų infrastruktūra (Laser RI) |
Patobulinti infrastruktūrą, skirtą tirti ultratrumpųjų šviesos impulsų generavimą plačiame bangų ruože bei jų taikymą spinduliuotės ir medžiagos sąveikos, netiesinės optikos ir parametrinių reiškinių, ultrasparčiųjų procesų tyrimuose bei lazerinėje nano- ir mikrotechnologijoje |
Planavimas |
Vilniaus universitetas (galimas partneris – Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Fizinių ir technologijos mokslų centras) |
Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai |
6 795 |
- |
Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra |
| 4.5.2. |
Projektas: Kompiuterinės, struktūrinės ir sistemų biologijos centras (CossyBio) |
Patobulinti infrastruktūrą, padidinsiančią galimybes suprasti ir valdyti biologinius procesus molekuliniu lygmeniu |
Planavimas |
Vilniaus universitetas (galimas partneris – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas) |
Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai |
6 181 |
- |
Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra |
| 4.5.3. |
Projektas: Elektroniniai lietuvių kalbos ištekliai E-lingua (E-Lingua) |
Patobulinti infrastruktūrą, skirtą darniam lietuvių kalbos išteklių ir technologijų įsijungimui į tarptautinį Bendrosios kalbos išteklių ir technologijų infrastruktūros (CLARIN) tinklą, kuris teikia lengvos ir tiesioginės prieigos prie kitų Europos valstybių kalbų išteklių ir technologijų |
Planavimas |
Vytauto Didžiojo universitetas |
Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai |
41 |
- |
Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra |
| 4.5.4. |
Projektas: Spektrometrinio medžiagų ir elektroninių / molekulinių vyksmų charakterizavimo centras (SPECTROVERSUM) |
Patobulinti infrastruktūrą, skirtą teikti aukšto mokslinio lygio paslaugas charakterizuojant medžiagas, skirtas šiuolaikinėms puslaidininkėms, nano-, bio- ir šviesos technologijoms, plačiame spektriniame intervale optinės ir masių spektroskopijos metodais, taip pat ruošiant aukščiausios kompetencijos specialistus darbui šiose srityse |
Planavimas |
Vilniaus universitetas (galimas partneris – Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Fizinių ir technologijos mokslų centras) |
Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai |
3 610 |
- |
Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra |
| 4.5.5. |
Projektas: Žmogaus biologinių išteklių centras (HBRC) |
Sukurti nacionalinių biologinių išteklių centrą biomedicinos, biofarmacijos ir biotechnologijų tyrimams |
Planavimas |
Nacionalinis vėžio institutas (galimi partneriai: Vilniaus universitetas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, valstybinis mokslinių tyrimų institutas Inovatyvios medicinos centras, Viešoji įstaiga Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos)
|
Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai |
7 928 |
- |
Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra |
| 4.5.6. |
Projektas: Lietuvos GRID našių skaičiavimų tinklas (LitGrid-HPC) |
Patobulinti infrastruktūrą, kompleksiškai ir veiksmingai teikiančią vartotojams reikalingas skaičiavimų galimybes ir susijusias paslaugas bei užtikrinančią įvairiapusį didelio našumo skaičiavimo sistemų ir duomenų saugyklų atviros prieigos resursų funkcionalumą |
Planavimas |
Vilniaus universitetas |
Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai |
5 097 |
- |
Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra |
| 4.5.7. |
Projektas: Europos socialinis tyrimas (ESS LT) |
Sukurti infrastruktūrą, įgalinančią stebėti ir prognozuoti Lietuvos ir Europos visuomenių sandaros, nuostatų ir vertybių kaitą |
Planavimas |
Kauno technologijos universitetas |
Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai |
80 |
- |
Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra |
| 4.5.8. |
Projektas: Molėtų astronomijos observatorija (MAO) |
Patobulinti infrastruktūrą, skirtą užtikrinti tvirtas ir ilgalaikes efektyvios mokslinės panaudos perspektyvas vykdant spektrinius, fotometrinius ir astroseisminius galaktikos žvaigždžių populiacijų tyrimus tarptautiniu lygmeniu, ugdyti įtraukią ir kūrybingą mokslininkų bendruomenę |
Planavimas |
Vilniaus universitetas (galimas partneris – Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Fizinių ir technologijos mokslų centras) |
Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai |
2 400 |
- |
Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra |
| 4.5.9 |
Projektas: Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Branduolių ir elementariųjų dalelių fizikos centras |
Sudaryti sąlygas išnaudoti asocijuotos narystės Europos branduolinių tyrimų organizacijoje (CERN) galimybes įsijungiant į CERN vykdomas mokslinių tyrimų programas |
Planavimas |
Vilniaus universitetas |
Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai |
4 000 |
- |
Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra |
| 4.5.10. |
Projektas: Puslaidininkių technologijų centras (PTC) |
Sukurti infrastruktūrą, sudarančią technologinę platformą, skirtą gaminti puslaidininkines medžiagas ir jų darinius bei jų pagrindu kurti optoelektroninių produktų prototipus, kurti technologijas, skirtas gaminti viduriniosios ir tolimosios infraraudonosios spinduliuotės emiterius ir detektorius, specialios paskirties regimosios srities ir ultravioletinius šviestukus bei lazerinius diodus, organinės optoelektronikos komponentus |
Planavimas |
Vilniaus universitetas (galimas partneris – Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Fizinių ir technologijos mokslų centras) |
Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai |
5 000 |
- |
Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra |
| 4.5.11. |
Projektas: Inovatyvios chemijos centras (INOCHEM) |
Patobulinti infrastruktūrą, skirtą sudaryti sąlygas kurti inovatyvius, veiksmingus, pigius ir aplinkai draugiškus organinių komponentų sintetinimo mikrolygiu, optinių sluoksnių, membranų formavimo ir kitus susijusius metodus, taikomus biotechnologijos, elektronikos ir optoelektronikos mokslui ir pramonei |
Planavimas |
Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Fizinių ir technologijos mokslų centras (galimas partneris – Vilniaus universitetas) |
Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai |
5 000 |
- |
Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra |
| 4.5.12. |
Projektas: Ultragarsinių neardomųjų bandymų, matavimų ir diagnostikos centras (ULTRATEST) |
Sukurti infrastruktūrą, skirtą vykdyti mokslinius tyrimus kuriant inovatyvius ultragarsinius matavimo, medžiagų savybių tyrimo, neardomųjų bandymų, techninės ir medicininės diagnostikos bei stebėsenos metodus ir atitinkamas technologijas |
Planavimas |
Kauno technologijos universitetas |
Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai |
3 000 |
- |
Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra |
| 4.5.13. |
Projektas: Branduolinių tyrimų centras (NRC) |
Sukurti infrastruktūrą, skirtą branduolinės medicinos ir biofarmacijos tyrimams vykdyti, kuri pagerintų teikiamų medicinos paslaugų kokybę ir prieinamumą |
Planavimas |
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (galimi partneriai: Kauno technologijos universitetas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos) |
Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai |
3 000 |
- |
Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra |
| 4.6. (23.6) |
Priemonė: MTEPI materialinės bazės, skirtos bendrų mokslo ir verslo projektų įgyvendinimui, kūrimas ir plėtra mokslo ir studijų institucijose (kompetencijos centrų MTEPI infrastruktūros kūrimas ir plėtra) |
Sudaryti sąlygas mokslo ir studijų institucijų tyrėjams ir studentams patikrinti komercinį potencialą turinčias idėjas, didinti verslo įmonių MTEP užsakymų apimtis |
Konkursas |
Mokslo ir studijų institucijos |
Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai, studentai, verslo įmonės |
8 689 |
- |
Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra |
| 4.7. (23.7) |
Priemonė: MTEPI ir studijų infrastruktūros atnaujinimas sumanios specializacijos kryptyse |
Atnaujinti mokslo ir studijų institucijų MTEP ir studijų infrastruktūrą, atsižvelgiant į MTEPI prioritetų įgyvendinimo poreikius |
Planavimas |
Aukštosios universiteti-nės mokyklos |
Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai ir studentai |
49 988 |
- |
Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra |
| 4.7.1. (23.7.1) |
Projektas: Mechanikos, Elektronikos ir Transporto inžinerijos fakultetų laboratorijų korpuso statyba |
Prisidėti įgyvendinant Vilniaus Gedimino technikos universiteto Mechanikos, Elektronikos ir Transporto inžinerijos fakultetų perkėlimo į Saulėtekio studentų miestelį, projektą – sukurti perkeliamo fakulteto MTEP bazę. |
Planavimas |
Vilniaus Gedimino technikos universitetas |
Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai ir studentai |
11 584 |
- |
Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra |
| 4.7.2. (23.7.2) |
Projektas: Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto naujo pastato statyba |
Perkelti į Visorių mikrorajoną Vilniuje dalį Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto |
Planavimas |
Vilniaus universitetas |
Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai ir studentai |
- |
- |
Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra |
| 4.7.3. (23.7.3)
|
Projektas: Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Mokslo centro sukūrimas |
Perkelti į Santariškių mikrorajoną Vilniuje dalį Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto |
Planavimas |
Vilniaus universitetas |
Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai ir studentai |
23 169 |
- |
Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra |
| 4.7.4. (23.7.4) |
Projektas: Slaugos fakulteto mokslo bazės sukūrimas |
Perkelti į Kauno klinikų teritoriją (Eivinių g. 2, Kaunas) Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Slaugos fakulteto mokslo padalinius |
Planavimas |
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas |
Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai ir studentai |
1 682 |
- |
Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra |
| 4.7.5. (23.7.5) |
Projektas: Fizinių ir technologinių mokslų eksperimentinių ir prototipavimo laboratorijų centras „M-lab“ |
Perkelti į Kauno technologijos universiteto studentų miestelį naujųjų medijų, technologijų ir dizaino laboratorijas |
Planavimas |
Kauno technologijos universitetas |
Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai ir studentai |
5 700 |
- |
Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra |
| 4.7.6 (23.7.6) |
Projektas: Maisto instituto ir Cheminės technologijos fakulteto infrastruktūros atnaujinimas |
Pradėti įgyvendinti Kauno technologijos universiteto Maisto instituto ir Cheminės technologijos fakulteto perkėlimo į Kauno technologijos universiteto studentų miestelį darbus |
Planavimas |
Kauno technologijos universitetas |
Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai ir studentai |
1 500 |
- |
Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra |
| 4.7.7. (23.7.7) |
Projektas: Agroinovacijų mokslinių tyrimų bazės modernizavimas ASU“ (ASU pastato Nr. 4E2p rekonstrukcija ir įrangos įsigijimas) |
Išvystyti Aleksandro Stulginskio universiteto MTEPI infrastruktūrą agroinovacijų srityje, rekonstruojant ASU pastatą Nr. 4E2p (Studentų g. 9, Akademijos mstl. Kauno raj.), modernizuojant agroinovacijų mokslinių tyrimų laboratorijų įrangą. |
Planavimas |
Aleksandro Stulginskio universitetas arba Vytauto Didžiojo universitetas |
Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai ir studentai |
2 310 |
- |
Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra |
| 4.7.8. (23.7.8)
|
Projektas: LSMU Medicinos akademijos Kardiologijos instituto MTEP infrastruktūros stiprinimas |
Atnaujinti infrastruktūrą, būtiną širdies ir kraujagyslių moksliniams tyrimams vystyti |
Planavimas |
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas |
Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai ir studentai |
2 635 |
- |
Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra |
| 4.8. (23.8) |
Priemonė: mokslo ir studijų institucijų infrastruktūros koncentravimas, mokymo ir mokymosi aplinkos modernizavimas. Investicijos į studijų infrastruktūrą, įrangos įsigijimas, studijų bazinės įrangos kūrimas ir atnaujinimas |
Kurti ir atnaujinti mokslo ir studijų institucijų MTEP ir studijų infrastruktūrą, būtiną jų funkcijoms vykdyti |
Planavimas |
Mokslo ir studijų institucijos |
Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai ir studentai |
38 823 |
- |
Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra |
| 4.8.1. (23.8.1) |
Projektas: LMTA studentų miestelio Olandų g., Vilniuje statyba (1 etapas) |
Prisidėti įgyvendinant Lietuvos muzikos ir teatro akademijos infrastruktūros koncentravimo Olandų g. Vilniuje, darbus. |
Planavimas |
Lietuvos muzikos ir teatro akademija |
Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai ir studentai |
13 033 |
- |
Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra |
| 4.8.2. (23.8.2) |
Projektas: Šiuolaikinių didaktikų centro įkūrimas |
Sukurti pedagoginėms studijoms reikalingą šiuolaikinių didaktikų centro infrastruktūrą Kaune, Putvinskio g. 23 |
Planavimas |
Vytauto Didžiojo universitetas |
Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai ir studentai |
1 900 |
- |
Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra |
| 4.8.3. (23.8.3) |
Projektas: Pedagogų rengimo centro įkūrimas |
Modernizuoti studijų infrastruktūrą, pritaikant Pedagogų rengimo centro veikloms |
Planavimas |
Vytauto Didžiojo universitetas |
Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai ir studentai |
3 800 |
- |
Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra |
| 4.8.4. (23.8.4) |
Projektas: Slaugos fakulteto studijų bazės sukūrimas |
Perkelti į Kauno klinikų teritoriją (Eivinių g. 2, Kaunas) Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Slaugos fakulteto studijų padalinius |
Planavimas |
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas |
Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai ir studentai |
4 750 |
- |
Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra |
| 4.8.5. (23.8.5) |
Projektas: studijų infrastruktūros modernizavimas VDA Kauno fakultete (1 etapas) |
Didinti aukštojo meninio ugdymo prieinamumą bei gerinti kokybę, sustiprinti ir plėtoti Kauno senamiesčio kultūrinę erdvę bei užtikrinti kultūros paveldo išsaugojimą |
Planavimas |
Vilniaus dailės akademija |
Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai ir studentai |
3 620 |
- |
Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra |
| 4.8.6. (23.8.6) |
Projektas: Lietuvos sporto universiteto MTEP ir studijų teikimo centro Birutės g.19, Birštone įkūrimas |
Plėtoti Lietuvos sporto universiteto praktinę MTEP ir studijų paslaugų teikimo bazę, skirtą studentų praktinių įgūdžių formavimui ir tyrimams, siejamiems su sveikatingumu, reabilitacija ir sportu |
Planavimas |
Lietuvos sporto universitetas |
Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai ir studentai |
1 013 |
- |
Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra |
| 4.8.7. (23.8.7) |
Projektas: Šiaulių universiteto Ugdymo mokslų ir socialinės gerovės studijų infrastruktūros modernizavimas |
Atnaujinti ir modernizuoti ŠU ugdymo mokslų ir socialinės gerovės studijų infrastruktūrą, siekiant pagerinti studijų kokybę ir užtikrinti jų prieinamumą |
Planavimas |
Šiaulių universitetas |
Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai ir studentai |
1 361 |
- |
Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra |
| 4.8.8. (23.8.8)
|
Projektas: Gamtos mokslų fakulteto ir Informatikos fakulteto perkėlimas, Ekonomikos ir vadybos fakultetų integracija: mokslo ir studijų infrastruktūros atnaujinimas |
Modernizuoti, plėsti ir efektyviai panaudoti mokslo ir studijų infrastruktūrą, rekonstruojant pastatus, įsigyjant laboratorinę įrangą pritaikant naujiems poreikiams konsoliduotų universitetų bendroms modernioms ir kokybiškoms studijoms bei tiriamajai veiklai |
Planavimas |
Vytauto Didžiojo universitetas |
Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai ir studentai |
4 356 |
- |
Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra |
| 4.8.9. (23.8.9) |
Projektas: Vilniaus universiteto studijų procesui reikalingos infrastruktūros modernizavimas ir plėtra |
Modernizuoti ir plėtoti pedagogų rengimo infrastruktūrą ir studijų informacinės sistemą Vilniaus universitete |
Planavimas |
Vilniaus universitetas |
Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai ir studentai |
3 990 |
- |
Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra |
| 4.8.10. (23.8.10)
|
Projektas: Klaipėdos universiteto Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto infrastruktūros koncentravimas ir modernizavimas |
Optimizuoti ir koncentruoti Klaipėdos universiteto infrastruktūrą bei modernizuoti mokymosi aplinką |
Planavimas |
Klaipėdos universitetas |
Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai ir studentai |
1000 |
- |
Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra |
| 4.9. (23.9) |
Priemonė (Projektas): Jūrinio slėnio branduolio sukūrimas, įgyvendinant infrastruktūros atnaujinimo 2-ąjį etapą |
Baigti integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) Lietuvos jūrinio sektoriaus plėtrai MTEP infrastruktūros kūrimo darbus |
Planavimas |
Klaipėdos universitetas |
Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai ir studentai, verslo įmonės |
11 585 |
- |
Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra |
| 4.10. (23.10) |
Priemonė: užtikrinti Lietuvos mokslo ir studijų institucijų kompiuterių tinklo LITNET veiklą |
Užtikrinti veiksmingą duomenų perdavimo bei kitos infrastruktūros, būtinos inovatyvių elektroninių paslaugų teikimui Lietuvos mokslo ir studijų institucijose, naudojimą |
Planavimas |
Mokslo ir studijų institucijos |
Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai ir studentai |
- |
1 447 |
Švietimo ir mokslo ministerija |
| 4.11. (23.11) |
Priemonė: MTEPI veiklai vykdyti reikalingų elektroninių išteklių (publikacijų duomenų bazių, saugyklų ir kt.) prieinamumo užtikrinimas |
Suteikti mokslo ir studijų institucijų tyrėjams ir studentams prieigą prie tarptautinių MTEP duomenų bazių |
Planavimas |
Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacija |
Mokslo ir studijų institucijų tyrėjai ir studentai |
28 962 |
- |
Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra |
Priedo pakeitimai:
Nr. V-982, 2015-09-17, paskelbta TAR 2015-09-17, i. k. 2015-13940
Nr. V-1183, 2015-11-13, paskelbta TAR 2015-11-16, i. k. 2015-18155
Nr. V-181, 2016-03-10, paskelbta TAR 2016-03-10, i. k. 2016-04560
Nr. V-402, 2016-05-04, paskelbta TAR 2016-05-05, i. k. 2016-11318
Nr. V-490, 2016-05-26, paskelbta TAR 2016-05-26, i. k. 2016-14097
Nr. V-1040, 2016-11-24, paskelbta TAR 2016-11-24, i. k. 2016-27386
Nr. V-524, 2017-06-27, paskelbta TAR 2017-06-28, i. k. 2017-10873
Nr. V-815, 2017-10-23, paskelbta TAR 2017-10-23, i. k. 2017-16683
Nr. V-925, 2017-11-23, paskelbta TAR 2017-11-23, i. k. 2017-18494
Nr. V-207, 2018-03-02, paskelbta TAR 2018-03-05, i. k. 2018-03483
Nr. V-372, 2018-04-17, paskelbta TAR 2018-04-17, i. k. 2018-06157
Nr. V-630, 2018-07-03, paskelbta TAR 2018-07-04, i. k. 2018-11272
Nr. V-765, 2018-09-17, paskelbta TAR 2018-09-17, i. k. 2018-14592
Nr. V-890, 2018-11-14, paskelbta TAR 2018-11-14, i. k. 2018-18370
Nr. V-975, 2018-12-04, paskelbta TAR 2018-12-04, i. k. 2018-19710
Nr. V-278, 2019-03-21, paskelbta TAR 2019-03-21, i. k. 2019-04383
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos administruojamų aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros politikos priemonių, prisidedančių prie prioritetinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir inovacijų raidos (sumanios specializacijos) krypčių plėtojimo, jų prioritetų ir susijusių priemonių įgyvendinimo bendrojo veiksmų plano 2 priedas
LĖŠOS, SKIRTOS MTEPI PRIORITETAMS ĮGYVENDINTI
|
|
Prioritetinės MTEPI raidos kryptys |
Likusi MTEP ir studijų sistema |
Iš viso |
|||||||||||||||||||||||||
| Energetika ir tvari aplinka |
Nauji gamybos procesai, medžiagos ir technologijos |
Transportas, logistika ir informacinės ir ryšių technologijos |
Sveikatos technologijos ir biotechnologijos |
Agroinovacijos ir maisto technologijos |
Įtrauki ir kūrybinga visuomenė |
|||||||||||||||||||||||
| MTEPI prioritetai |
|
|||||||||||||||||||||||||||
| Išmaniosios energijos generatorių, tinklų ir vartotojų energetinio efektyvumo, diagnostikos, stebėsenos, apskaitos ir valdymo sistemos |
Energijos ir kuro gamyba iš biomasės ar atliekų, atliekų apdorojimas, saugojimas ir šalinimas |
Išmaniųjų mažaenergių pastatų kūrimo ir naudojimo technologija – skaitmeninė statyba |
Saulės energijos įrenginiai ir jų naudojimo elektros, šilumos ir vėsos gamybai technologijos |
Fotoninės ir lazerinės technologijos |
Funkcinės medžiagos ir danga |
Konstrukcinės ir kompozitinės medžiagos |
Lanksčios produktų kūrimo ir gamybos technologinės sistemos |
Sumanios transporto sistemos ir informacinės ir ryšių technologijos |
Tarptautinių transporto koridorių valdymo ir transporto rūšių integracijos technologijos / modeliai |
Pažangus elektroninis turinys, technologijos jam kurti ir informacinė sąveika |
Informacinių ir ryšių technologijų infrastruktūros, debesų kompiuterijos sprendimai ir paslaugos |
Molekulinės technologijos medicinai ir biofarmacijai |
Pažangi medicinos inžinerija ankstyvai diagnostikai ir gydymui |
Pažangios taikomosios technologijos asmens ir visuomenės sveikatai |
Tvarūs agrobiologiniai ištekliai ir saugesnis maistas |
Funkcionalus maistas |
Inovatyvus biožaliavų kūrimas, tobulinimas ir perdirbimas (biorafinavimas) |
Modernios ugdymosi technologijos ir procesai |
Proveržio inovacijų kūrimo ir diegimo technologijos ir procesai |
|||||||||
| Eil. Nr. |
Uždaviniai ir priemonės |
Preliminariai skiriamos lėšos, tūkst. eurų |
||||||||||||||||||||||||||
| 1. |
Uždavinys: parengti, sustiprinti ir sutelkti MTEP intelektinį potencialą, galintį prisidėti įgyvendinant MTEPI prioritetus ir realizuojant šio proceso metu kuriamus rezultatus |
- |
893 257 |
|||||||||||||||||||||||||
| 1.1. |
Priemonė: finansuoti pirmosios ir antrosios pakopos bei vientisąsias ir laipsnio nesuteikiančias studijas |
760 000 |
760 000 |
|||||||||||||||||||||||||
| 1.2. |
Priemonė: studijų kainos kompensavimas įskaitant specialistų rengimą sumanios specializacijos studijų programose |
103 |
214 |
214 |
214 |
668 |
125 |
81 |
214 |
39 |
39 |
214 |
214 |
897 |
84 |
129 |
214 |
169 |
169 |
129 |
214 |
5 793 |
10 137 |
|||||
| 1.3. |
Priemonė: doktorantūros vietų finansavimas ir plėtra (jaunimo iš užsienio pritraukimas) |
644 |
644 |
644 |
1 287 |
1 287 |
644 |
644 |
644 |
322 |
644 |
322 |
322 |
1 287 |
1 287 |
644 |
644 |
644 |
644 |
644 |
644 |
- |
85 324 |
|||||
| 70 838 |
||||||||||||||||||||||||||||
| 1.4. |
Priemonė: mokslininkų iš užsienio pritraukimas vykdyti mokslinius tyrimus |
14 481 |
- |
14 481 |
||||||||||||||||||||||||
| 1.5. |
Priemonė: studentų verslumo ir kūrybiškumo ugdymas |
1 738
|
1 738 |
|||||||||||||||||||||||||
| 1.6. |
Priemonė: stažuočių po doktorantūros studijų skatinimas |
7 240 |
- |
7 240 |
||||||||||||||||||||||||
| 1.7. |
Priemonė: mokslininkų ir kitų tyrėjų gebėjimų dalyvauti tarptautinėse mokslinių tyrimų programose ugdymas |
1 304 |
1 304 |
|||||||||||||||||||||||||
| 1.8. |
Priemonė: mokslininkų ir tyrėjų kvalifikacijos kėlimas žinioms imliose įmonėse |
2 896 |
- |
2 896 |
||||||||||||||||||||||||
| 1.9. |
Priemonė: mokslininkų, tyrėjų gebėjimų plėtra ir bendradarbiavimo vystymas vykdant mokslinių idėjų mainus, mokslinės išvykas iš Lietuvos ir į Lietuvą |
4 344 |
4 344 |
|||||||||||||||||||||||||
| 1.10. |
Priemonė: Lietuvos mokslo tarptautiškumo didinimas |
1 738 |
1 738 |
|||||||||||||||||||||||||
| 1.11. |
Priemonė: praktikos darbo vietose pagal profesiją, partnerystė su socialiniais partneriais ir jų įtraukimas į studijų praktikų organizavimo tobulinimą ir įgyvendinimą |
1 738 |
1 738 |
|||||||||||||||||||||||||
| 1.12. |
Priemonė: studentų gebėjimų vykdyti MTEP veiklą ugdymas |
2 317 |
2 317 |
|||||||||||||||||||||||||
| 2. |
Uždavinys: įgyvendinti ūkio sektoriams aktualias, svarbiausius šalies iššūkius ir problemas sprendžiančias ir tikėtinas ateities tendencijas atliepiančias MTEP veiklas |
-
|
173019 |
|||||||||||||||||||||||||
| 2.1. |
Priemonė: užtikrinti aukščiausio lygio bei visuomenei ir valstybei strategiškai svarbių problemų sprendimui ir ūkio plėtrai aktualių MTEP veiklų finansavimą |
54 271
|
54 271
|
|||||||||||||||||||||||||
| 2.2. |
Priemonė: aukšto lygio tyrėjų grupių vykdomi moksliniai tyrimai |
64 879 |
64 879 |
|||||||||||||||||||||||||
| 2.3. |
Neteko galios nuo 2018-07-05 |
|||||||||||||||||||||||||||
| 2.4. |
Priemonė: MTEP veiklų tarptautiškumo skatinimas (į rinką orientuotų mokslo ir verslo projektų įgyvendinimas per tarpvalstybinį tinklą) |
130 |
269 |
89 |
89 |
98 |
279 |
89 |
89 |
89 |
89 |
483 |
119 |
263 |
263 |
129 |
179 |
129 |
89 |
89 |
89 |
2 896 |
||||||
| 2.5. |
Priemonė: paralelinių laboratorijų MTEP veikla |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
1 448 |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
1 448 |
||||||
| 2.6. |
Priemonė: mokslininkų kvalifikacijos tobulinimas vykdant aukšto lygio tarptautinius ir nacionalinius tyrimus bei kultūrinę plėtrą |
49 525 |
49 525 |
|||||||||||||||||||||||||
| 2.7. |
Neteko galios nuo 2018-07-05 |
|||||||||||||||||||||||||||
| 3. |
Uždavinys: paskatinti žinių ir technologijų perdavimo, MTEP rezultatų komercinimo procesus mokslo ir studijų institucijose, sudarant sąlygas veiksmingam viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimui MTEP srityje ir aukštojo mokslo, mokslo ir verslo sąveikai |
- |
61 323 |
|||||||||||||||||||||||||
| 3.1. |
Priemonė: MTEP rezultatų komercinimas (parama mokslininkų ir kitų tyrėjų bei studentų, dirbančių / studijuojančių mokslo ir studijų institucijose, idėjų komercinimui, parama besikuriančioms jaunoms inovacinėms įmonėms (pumpurinės įmonės, startuoliai) |
407 |
81 |
81 |
81 |
203 |
163 |
41 |
81 |
203 |
203 |
1 221 |
1 221 |
122 |
41 |
41 |
203 |
203 |
163 |
190 |
523 |
- |
10 137
|
|||||
| 4 665 (Lėšos, kurios bus paskirstytos tarp MTEPI prioritetų po tarpinio jų įgyvendinimo vertinimo, numatyto 2018 m.) |
||||||||||||||||||||||||||||
| 3.2. |
Priemonė: mokslininkų ir kitų tyrėjų gebėjimų komercinti MTEP rezultatus stiprinimas, žinių, inovacijų ir technologijų perdavimas, MTEP veiklos rinkodara |
3 475 |
3 475 |
|||||||||||||||||||||||||
| 3.3. |
Priemonė: inovacijų ir technologijų perdavimo centrų veiklos skatinimas |
14 481 |
14 481 |
|||||||||||||||||||||||||
| 3.4. |
Priemonė: kompetencijos centrų veiklos skatinimas |
11 585 |
- |
11 585 |
||||||||||||||||||||||||
| 3.5. |
Priemonė: ekscelencijos centrų veiklos skatinimas sumanios specializacijos kryptyse |
21 645 |
21 645 |
|
||||||||||||||||||||||||
| 4. |
Uždavinys: sutelkti ir atnaujinti studijų ir MTEP infrastruktūrą, sudaryti sąlygas veiksmingai ją naudoti įgyvendinant MTEPI prioritetus |
- |
216 516 |
|||||||||||||||||||||||||
| 4.1. |
Priemonė: informacinės infrastruktūros mokslui ir studijoms plėtra |
4 344 |
4 344 |
|||||||||||||||||||||||||
| 4.2. |
Priemonė: mokslo populiarinimo infrastruktūros sukūrimas |
18 193 |
18 193 |
|||||||||||||||||||||||||
| 4.3. |
Priemonė: mokiniams pritaikytų gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos tyrimų ir eksperimentinės veiklos atviros prieigos centrų sukūrimas |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
3 800 |
- |
- |
3 800 |
|||||
| 4.4. |
Priemonė: ekscelencijos centrų ir paralelinių laboratorijų infrastruktūros tobulinimas sumanios specializacijos kryptyse |
0 |
- |
0 |
||||||||||||||||||||||||
| 4.5. |
Priemonė: įsijungimas į tarptautines mokslinių tyrimų infrastruktūras (ESFRI) bei atviros prieigos MTEP infrastruktūros, kuri reikalinga dalyvavimui tarptautinėse ar regioninėse mokslinių tyrimų iniciatyvose, atnaujinimas, kūrimas ir plėtra |
52 132 |
- |
52 132“ |
||||||||||||||||||||||||
| 4.6. |
Priemonė: MTEPI materialinės bazės, skirtos bendrų mokslo ir verslo projektų įgyvendinimui, kūrimas ir plėtra mokslo ir studijų institucijose (kompetencijos centrų MTEPI infrastruktūros kūrimas ir plėtra) |
8 689 |
- |
8 689 |
||||||||||||||||||||||||
| 4.7. |
Priemonė: MTEP ir studijų infrastruktūros atnaujinimas sumanios specializacijos kryptyse |
49 988 |
49 988 |
|||||||||||||||||||||||||
| 4.8. |
Priemonė: mokslo ir studijų institucijų infrastruktūros koncentravimas, mokymo ir mokymosi aplinkos modernizavimas. Investicijos į studijų infrastruktūrą, įrangos įsigijimas, studijų bazinės įrangos kūrimas ir atnaujinimas |
38 823 |
38 823 |
|||||||||||||||||||||||||
| 4.9. |
Priemonė: Jūrinio slėnio branduolio sukūrimas, įgyvendinant infrastruktūros atnaujinimo 2-ąjį etapą |
11 585 |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
11 585 |
||||||||||||||||
| 4.10. |
Priemonė: užtikrinti Lietuvos mokslo ir studijų institucijų kompiuterių tinklo LITNET veiklą |
1 447 |
1 447 |
|||||||||||||||||||||||||
| 4.11. |
Priemonė: MTEPI veiklai vykdyti reikalingų elektroninių išteklių (publikacijų duomenų bazių, saugyklų ir kt.) prieinamumo užtikrinimas |
28 962 |
28 962 |
|||||||||||||||||||||||||
Priedo pakeitimai:
Nr. V-1183, 2015-11-13, paskelbta TAR 2015-11-16, i. k. 2015-18155
Nr. V-181, 2016-03-10, paskelbta TAR 2016-03-10, i. k. 2016-04560
Nr. V-490, 2016-05-26, paskelbta TAR 2016-05-26, i. k. 2016-14097
Nr. V-1040, 2016-11-24, paskelbta TAR 2016-11-24, i. k. 2016-27386
Nr. V-630, 2018-07-03, paskelbta TAR 2018-07-04, i. k. 2018-11272
Nr. V-975, 2018-12-04, paskelbta TAR 2018-12-04, i. k. 2018-19710
Nr. V-278, 2019-03-21, paskelbta TAR 2019-03-21, i. k. 2019-04383
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos administruojamų aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros politikos priemonių, prisidedančių prie prioritetinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir inovacijų raidos (sumanios specializacijos) krypčių plėtojimo, jų prioritetų ir susijusių priemonių įgyvendinimo bendrojo veiksmų plano 3 priedas
BENDROJO VEIKSMŲ PLANO UŽDAVINIŲ IR PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO VERTINIMO KRITERIJAI
| Eil. Nr. |
Uždaviniai ir priemonės |
Uždavinių ir priemonių vertinimo kriterijai |
Kriterijų reikšmės |
|
| 2018 metai |
2023 metai |
|||
|
|
Tikslas: įgyvendinant Švietimo ir mokslo ministerijos administruojamas studijų ir MTEP politikos priemones, prisidėti plėtojant Prioritetines MTEPI raidos kryptis ir įgyvendinant MTEPI prioritetus |
Visos išlaidos MTEP (BVP procentais) |
1,4
|
2,2
|
| Mokslo ir studijų institucijų pajamos iš intelektinės veiklos rezultatų (visų pajamų procentais) |
0,1
|
0,3
|
||
| Užimtumas žinioms imliuose sektoriuose (procentais) |
11,8
|
16
|
||
| 1. |
Uždavinys: parengti, sustiprinti ir sutelkti MTEP intelektinį potencialą, galintį prisidėti įgyvendinant MTEPI prioritetus ir realizuojant šio proceso metu kuriamus rezultatus |
Studijuojančiųjų fizinius ir inžinerinius mokslus dalis (procentais), palyginti su visais studijuojančiaisiais |
24 |
27 |
| 1.1. |
Priemonė: finansuoti pirmosios ir antrosios pakopos bei vientisąsias ir laipsnio nesuteikiančias studijas |
Doktorantūros (ISCED 6) absolventų skaičius vienam tūkstančiui visų 25–34 metų gyventojų |
1 |
1,1 |
| 1.2. |
Priemonė: studijų kainos kompensavimas įskaitant specialistų rengimą sumanios specializacijos studijų programose |
|||
| 1.3. |
Priemonė: doktorantūros vietų finansavimas ir plėtra (jaunimo iš užsienio pritraukimas) |
|||
| 1.4. |
Priemonė: mokslininkų iš užsienio pritraukimas vykdyti mokslinius tyrimus |
|||
| 1.5. |
Priemonė: studentų verslumo ir kūrybiškumo ugdymas |
|||
| 1.6. |
Priemonė: stažuočių po doktorantūros studijų skatinimas |
|||
| 1.7. |
Priemonė: mokslininkų ir kitų tyrėjų gebėjimų dalyvauti tarptautinėse mokslinių tyrimų programose ugdymas |
|||
| 1.8. |
Priemonė: mokslininkų ir tyrėjų kvalifikacijos kėlimas žinioms imliose įmonėse
|
|||
| 1.9. |
Priemonė: mokslininkų, tyrėjų gebėjimų plėtra ir bendradarbiavimo vystymas vykdant mokslinių idėjų mainus, mokslinės išvykas iš Lietuvos ir į Lietuvą |
|||
| 1.10. |
Priemonė: Lietuvos mokslo tarptautiškumo didinimas |
|||
| 1.11. |
Priemonė: praktikos darbo vietose pagal profesiją, partnerystė su socialiniais partneriais ir jų įtraukimas į studijų praktikų organizavimo tobulinimą ir įgyvendinimą |
|||
| 1.12. |
Priemonė: studentų gebėjimų vykdyti MTEP veiklą ugdymas |
|||
| 2. |
Uždavinys: įgyvendinti ūkio sektoriams aktualias, svarbiausius šalies iššūkius ir problemas sprendžiančias ir tikėtinas ateities tendencijas atliepiančias MTEP veiklas |
Publikacijų dažnai cituojamuose periodiniuose mokslo leidiniuose skaičius (vnt.) |
2166 |
2587 |
| 2.1. |
Priemonė: užtikrinti aukščiausio lygio bei visuomenei ir valstybei strategiškai svarbių problemų sprendimui ir ūkio plėtrai aktualių MTEP veiklų finansavimą |
Bendrai vykdomų verslo ir mokslo ir studijų institucijų projektų skaičius (vnt.)
Naujų įmonių, gavusių investicijas, skaičius |
47
10 |
107
70 |
| 2.2. |
Priemonė: aukšto lygio tyrėjų grupių vykdomi moksliniai tyrimai |
|||
| 2.3. |
Neteko galios nuo 2018-07-05 |
|||
| 2.4. |
Priemonė: MTEP veiklų tarptautiškumo skatinimas (į rinką orientuotų mokslo ir verslo projektų įgyvendinimas per tarpvalstybinį tinklą) |
|||
| 2.5. |
Priemonė: paralelinių laboratorijų MTEP veikla |
|||
| 2.6. |
Priemonė: mokslininkų kvalifikacijos tobulinimas vykdant aukšto lygio tarptautinius ir nacionalinius mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros projektus |
|||
| 2.7. |
Neteko galios nuo 2018-07-05 |
|||
| 3. |
Uždavinys: paskatinti žinių ir technologijų perdavimo, MTEP rezultatų komercinimo procesus mokslo ir studijų institucijose, sudarant sąlygas veiksmingam viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimui MTEP srityje ir aukštojo mokslo, mokslo ir verslo sąveikai |
Mokslo ir studijų institucijų vykdomi verslo MTEP užsakymai (tūkst. Eur) |
6 369,3 |
8 636,6 |
| Mokslo ir studijų institucijų pajamos iš intelektinės veiklos rezultatų (tūkst. Eur) |
430,4 |
1 038,1 |
||
| 3.1. |
Priemonė: MTEP rezultatų komercinimas (parama mokslininkų ir kitų tyrėjų bei studentų, dirbančių / studijuojančių mokslo ir studijų institucijose, idėjų komercinimui, parama besikuriančioms jaunoms inovacinėms įmonėms (pumpurinės įmonės, startuoliai) |
Patentinės paraiškos (vnt.)
Doktorantūra, vykdoma kartu su verslo subjektais (doktorantų skaičius)
Mokslo ir studijų institucijose susikūrusių naujų žinioms imlių įmonių (angl. spin-off) skaičius (vnt.) |
33
30
22 |
112
68
77 |
| 3.2. |
Priemonė: mokslininkų ir kitų tyrėjų gebėjimų komercinti MTEP rezultatus stiprinimas, žinių, inovacijų ir technologijų perdavimas, MTEP veiklos rinkodara |
|
|
|
| 3.3. |
Priemonė: inovacijų ir technologijų perdavimo centrų veiklos skatinimas |
|
|
|
| 3.4. |
Priemonė: kompetencijos centrų veiklos skatinimas |
|
|
|
| 3.5. |
Priemonė: ekscelencijos centrų veiklos skatinimas sumanios specializacijos kryptyse |
|
|
|
| 3.2. |
Priemonė: mokslininkų ir kitų tyrėjų gebėjimų komercinti MTEP rezultatus stiprinimas, žinių, inovacijų ir technologijų perdavimas, MTEP veiklos rinkodara |
|
|
|
| 3.3. |
Priemonė: inovacijų ir technologijų perdavimo centrų veiklos skatinimas |
|||
| 3.4. |
Priemonė: kompetencijos centrų veiklos skatinimas |
|||
| 3.5. |
Priemonė: ekscelencijos centrų veiklos skatinimas sumanios specializacijos kryptyse |
|
|
|
| 4. |
Uždavinys: sutelkti ir atnaujinti studijų ir MTEP infrastruktūrą, sudaryti sąlygas veiksmingai ją naudoti įgyvendinant MTEPI prioritetus |
Išorės vartotojai iš užsienio mokslo ir studijų institucijų, Lietuvos ir užsienio verslo įmonių, pasinaudoję atnaujinta atviros prieigos mokslinių tyrimų infrastruktūra (lėšos, gautos iš šių vartotojų (tūkst. Eur) |
1 888 |
2 711,9 |
| 4.1. |
Priemonė: informacinės infrastruktūros mokslui ir studijoms plėtra |
Tyrėjų, dirbančių pagerintoje mokslinių tyrimų infrastruktūros bazėje, skaičius (visos darbo dienos ekvivalentai) |
779 |
1 075 |
| 4.2. |
Priemonė: mokslo populiarinimo infrastruktūros sukūrimas |
|||
| 4.3. |
Priemonė: mokiniams pritaikytų gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos tyrimų ir eksperimentinės veiklos atviros prieigos centrų sukūrimas |
|||
| 4.4. |
Priemonė: ekscelencijos centrų ir paralelinių laboratorijų infrastruktūros tobulinimas sumanios specializacijos kryptyse |
|||
| 4.5. |
Priemonė: įsijungimas į tarptautines mokslinių tyrimų infrastruktūras (ESFRI) bei atviros prieigos MTEP infrastruktūros, kuri reikalinga dalyvavimui tarptautinėse ar regioninėse mokslinių tyrimų iniciatyvose, atnaujinimas, kūrimas ir plėtra |
|||
| 4.6. |
Priemonė: MTEPI materialinės bazės, skirtos bendrų mokslo ir verslo projektų įgyvendinimui, kūrimas ir plėtra mokslo ir studijų institucijose (kompetencijos centrų MTEPI infrastruktūros kūrimas ir plėtra) |
|||
| 4.7. |
Priemonė: MTEPI ir studijų infrastruktūros atnaujinimas sumanios specializacijos kryptyse |
|||
| 4.8. |
Priemonė: mokslo ir studijų institucijų infrastruktūros koncentravimas, mokymo ir mokymosi aplinkos modernizavimas. Investicijos į studijų infrastruktūrą, įrangos įsigijimas, studijų bazinės įrangos kūrimas ir atnaujinimas |
|||
| 4.9. |
Priemonė: Jūrinio slėnio branduolio sukūrimas, įgyvendinant infrastruktūros atnaujinimo 2-ąjį etapą |
|||
| 4.10. |
Priemonė: užtikrinti Lietuvos mokslo ir studijų institucijų kompiuterių tinklo LITNET veiklą |
|||
| 4.11. |
Priemonė: MTEPI veiklai vykdyti reikalingų elektroninių išteklių (publikacijų duomenų bazių, saugyklų ir kt.) prieinamumo užtikrinimas |
|||
Priedo pakeitimai:
Nr. V-1183, 2015-11-13, paskelbta TAR 2015-11-16, i. k. 2015-18155
Nr. V-181, 2016-03-10, paskelbta TAR 2016-03-10, i. k. 2016-04560
Nr. V-490, 2016-05-26, paskelbta TAR 2016-05-26, i. k. 2016-14097
Nr. V-1040, 2016-11-24, paskelbta TAR 2016-11-24, i. k. 2016-27386
Nr. V-630, 2018-07-03, paskelbta TAR 2018-07-04, i. k. 2018-11272
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Įsakymas
Nr. V-982, 2015-09-17, paskelbta TAR 2015-09-17, i. k. 2015-13940
Dėl Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. rugpjūčio 13 d. įsakymo Nr. V-895 „Dėl Prioritetinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir inovacijų raidos (sumanios specializacijos) krypčių ir jų prioritetų įgyvendinimo programos įgyvendinimo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos valdymo srityje bendrojo veiksmų plano patvirtinimo“ pakeitimo
2.
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Įsakymas
Nr. V-1183, 2015-11-13, paskelbta TAR 2015-11-16, i. k. 2015-18155
Dėl Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. rugpjūčio 13 d. įsakymo Nr. V-895 „Dėl Prioritetinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir inovacijų raidos (sumanios specializacijos) krypčių ir jų prioritetų įgyvendinimo programos įgyvendinimo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos valdymo srityje bendrojo veiksmų plano patvirtinimo“ pakeitimo
3.
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Įsakymas
Nr. V-181, 2016-03-10, paskelbta TAR 2016-03-10, i. k. 2016-04560
Dėl Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. rugpjūčio 13 d. įsakymo Nr. V-895 „Dėl Prioritetinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir inovacijų raidos (sumanios specializacijos) krypčių ir jų prioritetų įgyvendinimo programos įgyvendinimo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos valdymo srityje bendrojo veiksmų plano patvirtinimo“ pakeitimo
4.
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Įsakymas
Nr. V-402, 2016-05-04, paskelbta TAR 2016-05-05, i. k. 2016-11318
Dėl švietimo ir mokslo ministro 2015 m. rugpjūčio 13 d. įsakymo Nr. V-895 „Dėl Prioritetinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir inovacijų raidos (sumanios specializacijos) krypčių ir jų prioritetų įgyvendinimo programos įgyvendinimo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos valdymo srityje bendrojo veiksmų plano patvirtinimo“ pakeitimo
5.
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Įsakymas
Nr. V-490, 2016-05-26, paskelbta TAR 2016-05-26, i. k. 2016-14097
Dėl švietimo ir mokslo ministro 2015 m. rugpjūčio 13 d. įsakymo Nr. V-895 „Dėl Prioritetinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir inovacijų raidos (sumanios specializacijos) krypčių ir jų prioritetų įgyvendinimo programos įgyvendinimo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos valdymo srityje bendrojo veiksmų plano patvirtinimo“ pakeitimo
6.
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Įsakymas
Nr. V-1040, 2016-11-24, paskelbta TAR 2016-11-24, i. k. 2016-27386
Dėl švietimo ir mokslo ministro 2015 m. rugpjūčio 13 d. įsakymo Nr. V-895 „Dėl Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos administruojamų aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros politikos priemonių, prisidedančių prie prioritetinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir inovacijų raidos (sumanios specializacijos) krypčių plėtojimo, jų prioritetų ir susijusių priemonių įgyvendinimo bendrojo veiksmų plano patvirtinimo“ pakeitimo
7.
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Įsakymas
Nr. V-524, 2017-06-27, paskelbta TAR 2017-06-28, i. k. 2017-10873
Dėl švietimo ir mokslo ministro 2015 m. rugpjūčio 13 d. įsakymo Nr. V-895 „Dėl Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos administruojamų aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros politikos priemonių, prisidedančių prie prioritetinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir inovacijų raidos (sumanios specializacijos) krypčių plėtojimo, jų prioritetų ir susijusių priemonių įgyvendinimo bendrojo veiksmų plano patvirtinimo“ pakeitimo
8.
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Įsakymas
Nr. V-815, 2017-10-23, paskelbta TAR 2017-10-23, i. k. 2017-16683
Dėl švietimo ir mokslo ministro 2015 m. rugpjūčio 13 d. įsakymo Nr. V-895 „Dėl Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos administruojamų aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros politikos priemonių, prisidedančių prie prioritetinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir inovacijų raidos (sumanios specializacijos) krypčių plėtojimo, jų prioritetų ir susijusių priemonių įgyvendinimo bendrojo veiksmų plano patvirtinimo“ pakeitimo
9.
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Įsakymas
Nr. V-925, 2017-11-23, paskelbta TAR 2017-11-23, i. k. 2017-18494
Dėl Švietimo ir mokslo ministro 2015 m. rugpjūčio 13 d. įsakymo Nr. V-895 „Dėl Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos administruojamų aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros politikos priemonių, prisidedančių prie prioritetinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir inovacijų raidos (sumanios specializacijos) krypčių plėtojimo, jų prioritetų ir susijusių priemonių įgyvendinimo bendrojo veiksmų plano patvirtinimo“ pakeitimo
10.
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Įsakymas
Nr. V-207, 2018-03-02, paskelbta TAR 2018-03-05, i. k. 2018-03483
Dėl švietimo ir mokslo ministro 2015 m. rugpjūčio 13 d. įsakymo Nr. V-895 „Dėl Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos administruojamų aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros politikos priemonių, prisidedančių prie prioritetinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir inovacijų raidos (sumanios specializacijos) krypčių plėtojimo, jų prioritetų ir susijusių priemonių įgyvendinimo bendrojo veiksmų plano patvirtinimo“ pakeitimo
11.
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Įsakymas
Nr. V-372, 2018-04-17, paskelbta TAR 2018-04-17, i. k. 2018-06157
Dėl švietimo ir mokslo ministro 2015 m. rugpjūčio 13 d. įsakymo Nr. V-895 „Dėl Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos administruojamų aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros politikos priemonių, prisidedančių prie prioritetinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir inovacijų raidos (sumanios specializacijos) krypčių plėtojimo, jų prioritetų ir susijusių priemonių įgyvendinimo bendrojo veiksmų plano patvirtinimo“ pakeitimo
12.
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Įsakymas
Nr. V-630, 2018-07-03, paskelbta TAR 2018-07-04, i. k. 2018-11272
Dėl švietimo ir mokslo ministro 2015 m. rugpjūčio 13 d. įsakymo Nr. V-895 „Dėl Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos administruojamų aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros politikos priemonių, prisidedančių prie prioritetinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir inovacijų raidos (sumanios specializacijos) krypčių plėtojimo, jų prioritetų ir susijusių priemonių įgyvendinimo bendrojo veiksmų plano patvirtinimo“ pakeitimo
13.
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Įsakymas
Nr. V-765, 2018-09-17, paskelbta TAR 2018-09-17, i. k. 2018-14592
Dėl švietimo ir mokslo ministro 2015 m. rugpjūčio 13 d. įsakymo Nr. V-895 „Dėl Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos administruojamų aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros politikos priemonių, prisidedančių prie prioritetinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir inovacijų raidos (sumanios specializacijos) krypčių plėtojimo, jų prioritetų ir susijusių priemonių įgyvendinimo bendrojo veiksmų plano patvirtinimo“ pakeitimo
14.
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Įsakymas
Nr. V-890, 2018-11-14, paskelbta TAR 2018-11-14, i. k. 2018-18370
Dėl švietimo ir mokslo ministro 2015 m. rugpjūčio 13 d. įsakymo Nr. V-895 „Dėl Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos administruojamų aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros politikos priemonių, prisidedančių prie prioritetinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir inovacijų raidos (sumanios specializacijos) krypčių plėtojimo, jų prioritetų ir susijusių priemonių įgyvendinimo bendrojo veiksmų plano patvirtinimo“ pakeitimo
15.
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Įsakymas
Nr. V-975, 2018-12-04, paskelbta TAR 2018-12-04, i. k. 2018-19710
Dėl švietimo ir mokslo ministro 2015 m. rugpjūčio 13 d. įsakymo Nr. V-895 „Dėl Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos administruojamų aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros politikos priemonių, prisidedančių prie prioritetinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir inovacijų raidos (sumanios specializacijos) krypčių plėtojimo, jų prioritetų ir susijusių priemonių įgyvendinimo bendrojo veiksmų plano patvirtinimo“ pakeitimo
16.
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Įsakymas
Nr. V-278, 2019-03-21, paskelbta TAR 2019-03-21, i. k. 2019-04383
Dėl švietimo ir mokslo ministro 2015 m. rugpjūčio 13 d. įsakymo Nr. V-895 „Dėl Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos administruojamų aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros politikos priemonių, prisidedančių prie prioritetinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir inovacijų raidos (sumanios specializacijos) krypčių plėtojimo, jų prioritetų ir susijusių priemonių įgyvendinimo bendrojo veiksmų plano patvirtinimo“ pakeitimo
[1] Bendrojo veiksmų plano 23.5 papunktyje nurodytos priemonės pirmasis įgyvendinimo etapas (poveiklė) – įsijungimas į ESFRI ir kitas tarptautines mokslinių tyrimų infrastruktūras, įskaitant galimą atviros prieigos MTEP infrastruktūros, kuri reikalinga dalyvavimui tarptautinėse mokslinių tyrimų infrastruktūrose atnaujinimą, kūrimą ir plėtrą, bus baigtas įgyvendinus Bendrojo veiksmų plano 1 priedo 4.5.1–4.5.9 papunkčiuose nurodytus projektus; Bendrojo veiksmų plano 23.5 papunktyje nurodytos priemonės antrasis įgyvendinimo etapas (poveiklė) – atviros prieigos MTEP infrastruktūros, reikalingos dalyvauti tarptautinių ir (ar) regioninių iniciatyvų projektuose, atnaujinimas, kūrimas ir plėtra, bus baigtas įgyvendinus Bendrojo veiksmų plano 1 priedo 4.5.10–4.5.13 papunkčiuose nurodytus projektus.