II SKYRIUS
FINANSINIO TURTO VALDYMO PRINCIPAI
3. Finansinio turto paskirtis – užtikrinti Lietuvos ir euro zonos finansų sistemos stabilumą, sudaryti sąlygas sėkmingai vykdyti pinigų politiką, užtikrinti Lietuvos banko finansinį nepriklausomumą bei sudaryti prielaidas šaliai lengviau absorbuoti ekonominius, finansinius šokus ir kitas ypatingas aplinkybes.
4. Atsižvelgiant į finansinio turto paskirtį, finansinio turto valdymas pirmiausia grindžiamas saugumo principu, kuris yra prioritetinis likvidumo ir pelningumo principų atžvilgiu. Vadovaujantis saugumo principu, finansinis turtas valdomas taip, kad neigiamas investicijų vertės pokytis neviršytų priimtino rizikos lygio. Finansų rinkose nėra absoliučiai saugių investicijų, visos investicijos yra daugiau ar mažiau rizikingos. Investuojamo finansinio turto vertės pokyčius gali lemti kredito, rinkos, likvidumo ar kitų rūšių rizika. Vadovaujantis saugumo principu, valdant finansinį turtą yra keliamas uždavinys šių rūšių riziką identifikuoti ir valdyti taip, kad patiriamos rizikos lygis (neigiamas investuojamo finansinio turto vertės pokytis) su didele tikimybe atitiktų priimtiną rizikos lygį. Svarbi saugumo principo įgyvendinimo nuostata – atskirų investicijų rizika (kaip ir grąža) neišskiriama atskirai ir vertinama tik atsižvelgiant į visą portfelį. Individuali, bet rizikinga investicija gali mažinti viso investicijų portfelio riziką, jei įgyvendinamos strategijos yra mažai tarpusavyje susijusios ir užtikrina didesnį rizikos išskaidymą (diversifikaciją).
5. Vadovaujantis likvidumo principu, finansinis turtas valdomas taip, kad reikšminga investicijų dalis galėtų būti greitai ir be reikšmingų sąnaudų sutelkta panaudoti vykdant Lietuvos banko funkcijas arba sutartinius įsipareigojimus. Kadangi investicijų likvidumas yra susijęs su mažesne grąža, finansinis turtas valdomas atsižvelgiant į pagrįstą likvidumo poreikį.
6. Pelningumo principas valdant finansinį turtą yra pavaldus saugumo principui. Tačiau pelningumo principas labai svarbus, nes Lietuvos bankas valdo didelės vertės finansinį turtą, o finansinio turto valdymo pajamos yra labai reikšmingos Lietuvos bankui ir valstybei. Finansinio turto investavimo grąža priklauso nuo valdomo finansinio turto dydžio, atskirų turto klasių grąžos ir prisiimamos rizikos lygio. Didesnė grąža apskritai yra susijusi su didesne rizika, išmatuojama investicijų rinkos vertės svyravimais per metus. Todėl pelningumo principo įgyvendinimas susijęs su priimtino kompromiso dėl papildomos grąžos su didesne rizika arba mažesnės rizikos ir dėl to negautos papildomos grąžos paieška ir pasirinkimu.
7. Lietuvos bankas, vadovaudamasis finansinio turto valdymo pelningumo principu, siekia didžiausios grąžos, atsižvelgdamas į tai, koks didžiausias neigiamas investavimo rezultatas būtų priimtinas. Šis priimtinas dydis, vadinamasis rizikos biudžetas, nustatomas atsižvelgiant į Lietuvos banko gebėjimą finansinių metų nuostolį dengti turimais Lietuvos banko atidėjiniais ir atsargos kapitalu.
8. Dalį finansinio turto sudaro apie 5,8 tonos aukso. Šios aukso atsargos sukauptos tarpukario Lietuvoje. Auksas yra nedaug pajamų duodantis ir dideliais kainos svyravimais pasižymintis turtas, tačiau, esant visuotiniams ekonominiams ar politiniams kataklizmams, auksas paprastai yra geriau nei bet kuri kita valiuta apsaugotas nuo rizikos prarasti perkamąją galią ir todėl užtikrina pakankamai didelę finansinės rizikos diversifikaciją. Aukso atsargos šiuolaikinėje finansų sistemoje gali užtikrinti šalies būtiniausių poreikių tenkinimą, kai įvyksta visuotiniai ekonominiai ar politiniai kataklizmai. Atsižvelgdamas į tai, Lietuvos bankas turimo aukso atsargų kiekio keisti neketina.
9. Finansinio turto valdymas yra nenutrūkstamas procesas per pastovų investavimo laikotarpį siekiant gauti kuo didesnę grąžą, galimą atsižvelgiant į rizikos biudžetą ir atskirų finansinio turto dalių paskirtį. Lietuvos banko taikomas finansinio turto valdymo investavimo laikotarpis yra pastovūs (slenkamieji ir atsinaujinamieji) treji metai. Jis nesutampa su finansinėje apskaitoje taikomu vienų kalendorinių metų nuolat trumpėjančiu laikotarpiu, prilygstančiu vienai dienai metų pabaigoje. Todėl apskaitinis laikotarpis netaikytinas pastovios, nenutrūkstamos veiklos procesui. Taip pat finansinio turto valdymo veiksmingumas vertintinas taikant ne finansinės apskaitos principus, o remiantis ekonominiu principu, atsižvelgiant į visą finansinio turto portfelį. Finansinėje apskaitoje, kuri tvarkoma pagal Europos Centrinio Banko nustatytas apskaitos ir finansinės atskaitomybės gaires, finansinio turto perkainojimo operacijos parodomos taikant asimetrinį jų pripažinimo metodą[3]. Todėl Lietuvos banko metinės finansinės atskaitomybės pelno (nuostolio) ataskaitoje parodyta finansinio turto investavimo pajamų ir išlaidų visuma neatspindi visos investavimo grąžos, kuri skaičiuojama vadovaujantis rinkos vertėmis, ir neaprėpia ilgalaikių finansinio turto investavimo strategijų bei tikslų. Metinis finansinio turto investavimo rezultatas (visa investicinė grąža) kalendorinių metų pabaigoje suderinamas su finansinės apskaitos duomenimis ir nurodomas skirtumų pobūdis ir priežastys.
III SKYRIUS
FINANSINIO TURTO DALYS
10. Lietuvos bankas finansinį turtą skirsto į penkis portfelius: investicinį, rezervų, algoritminį, trumpalaikį ir aukso. Kiekvienam jų taikomos atskiros investavimo strategijos.
Punkto pakeitimai:
Nr. 03-213, 2019-12-05, paskelbta TAR 2019-12-10, i. k. 2019-19848
11. Investicinį portfelį sudaro investicijos eurais (įskaitant lėšas TARGET2 sąskaitoje) bei kitomis valiutomis. Šio portfelio tikslas yra trejų slenkamųjų metų laikotarpiu sukaupti kuo didesnę investicijų grąžą, diversifikuojant susijusią riziką ir veiksmingai naudojant rizikos biudžetą, suteiktą vienų slenkamųjų metų laikotarpiui. Investicinio portfelio minimalų ir maksimalų dydį nustato Lietuvos banko valdyba.
12. Rezervų portfelį sudaro investicijos JAV doleriais. Šio portfelio tikslas – užtikrinti pakankamą oficialiųjų tarptautinių atsargų dydį ir likvidumą. Atsižvelgiant į rezervų portfelio tikslą, šio portfelio valiutinė rizika yra nedraudžiama ir todėl galimi nemaži portfelio vertės eurais svyravimai. Minimalų ir maksimalų rezervų portfelio dydį nustato Lietuvos banko valdyba.
13. Trumpalaikį portfelį sudaro trumpalaikės investicijos. Jam priskiriamos ir Lietuvos banke laikomos valstybės iždo lėšos užsienio valiuta.
13¹. Algoritminį portfelį sudaro ateities sandoriai ir lėšos, reikalingos užtikrinti prekybą ateities sandoriais. Šio portfelio tikslas – siekti grąžos investicinius sprendimus priimant remiantis iš anksto nustatytomis ir kompiuterinių algoritmų vykdomomis taisyklėmis.
Papildyta punktu:
Nr. 03-213, 2019-12-05, paskelbta TAR 2019-12-10, i. k. 2019-19848
14. Aukso portfelį sudaro Lietuvos banko aukso atsargos. Aukso portfelis yra investuojamas į aukso indėlius arba laikinai iškeičiamas į eurus ar kitą valiutą. Atsižvelgiant į šio portfelio paskirties ir valdymo specifiką, investuojama taip, kad aukso kiekis reikšmingai nesikeistų ir siektų 186–188 tūkstančių Trojos uncijų.
IV SKYRIUS
Strateginė finansinio turto dalių struktūra
15. Nustatoma investicinio ir rezervų portfelių strateginė struktūra.
16. Strateginė investicinio portfelio struktūra išreiškiama Lietuvos banko valdybos tvirtinamu strateginiu lyginamuoju portfeliu, kurį sudarant siekiama maksimaliai išskaidyti portfelio investicijų rizikos šaltinius. Strateginė investicinio portfelio struktūra nustatoma atsižvelgiant į finansinio turto valdymo principus, priimtinas turto klases, rizikos biudžetą ir kitus apribojimus.
17. Strateginė rezervų portfelio struktūra išreiškiama Lietuvos banko valdybos tvirtinamu strateginiu lyginamuoju portfeliu. Strateginė rezervų portfelio struktūra nustatoma atsižvelgiant į finansinio turto valdymo principus, priimtinas turto klases, rizikos biudžetą, šiam portfeliui keliamus tikslus ir kitus apribojimus.
Skyriaus pakeitimai:
Nr. 03-73, 2019-03-26, paskelbta TAR 2019-03-27, i. k. 2019-04660
v skyrius
PORTFELIŲ VALDYMAS
Pakeistas skyriaus pavadinimas:
Nr. 03-213, 2019-12-05, paskelbta TAR 2019-12-10, i. k. 2019-19848
18. Investicinio ir rezervų portfelių valdymo sprendimai priimami dviem lygmenimis:
18.1. Lietuvos banko valdybos nustatomų strateginių lyginamųjų portfelių, parodančių esminius lūkesčius dėl portfelių investicijų grąžos ir susijusios rizikos per trejų metų laikotarpį;
18.2. aktyvaus investicijų valdymo pozicijų, nukrypstančių nuo strateginių lyginamųjų portfelių, neviršijant nustatyto rizikos biudžeto.
19. Aktyvaus valdymo tikslas – gauti didesnę grąžą nei strateginio lyginamojo portfelio grąža, veiksmingai naudojant suteiktą rizikos biudžetą. Šis rizikos biudžetas yra išreikštas maksimalia priimtina aktyvaus valdymo neigiama grąža strateginio lyginamojo portfelio atžvilgiu per nustatytą laikotarpį. Vykdant aktyvų valdymą priimamais sprendimais negali būti reikšmingai keičiamas Lietuvos banko valdybos nustatyto strateginio lyginamojo portfelio rizikos ir su ja susijusios grąžos pobūdis. Aktyvaus valdymo rezultatai vertinami lyginant juos su strateginiu lyginamuoju portfeliu ir ne už trumpesnį nei nustatytą trejų metų investavimo laikotarpį.
20. Aktyvus investicinio portfelio valdymas grindžiamas:
20.1. taktiniu lyginamuoju portfeliu, orientuotu į vienų metų investavimo laikotarpį, siekiant viršyti strateginio lyginamojo portfelio grąžą;
20.2. portfelio valdytojų investavimo sprendimais, siekiant viršyti taktinio lyginamojo portfelio grąžą.
Skyriaus pakeitimai:
Nr. 03-73, 2019-03-26, paskelbta TAR 2019-03-27, i. k. 2019-04660
VI skyrius
rizikos biudžetas
21. Rizikos biudžetu nustatomas priimtinas portfelio rizikos lygis. Rizikos biudžetas apibrėžiamas kaip didžiausi galimi nuostoliai per vienų metų slenkamąjį laikotarpį su 95 proc. tikimybe.
22. Sudaromas investicinio ir rezervų portfelių bei aktyvaus investicinio ir rezervų portfelių valdymo rizikos biudžetas.
22¹. Algoritminis portfelis valdomas aktyviai (strateginis lyginamasis portfelis jam nenustatomas). Investiciniai sprendimai priimami kompiuterinių algoritmų pagal iš anksto nustatytas ir reguliariai peržiūrimas taisykles.
Papildyta punktu:
Nr. 03-213, 2019-12-05, paskelbta TAR 2019-12-10, i. k. 2019-19848
23. Investicinio portfelio rizikos biudžetas yra 150 mln. eurų, t. y. investicinio portfelio neigiama grąža per vienų metų slenkamąjį laikotarpį su 95 proc. tikimybe neturi viršyti 150 mln. eurų.
24. Rezervų portfelio rizikos biudžetas yra 25 mln. JAV dolerių, t. y. rezervų portfelio neigiama grąža per vienų metų slenkamąjį laikotarpį su 95 proc. tikimybe neturi viršyti 25 mln. JAV dolerių.
25. Aktyvaus investicinio ir rezervų portfelių valdymo bei algoritminio portfelio rizikos biudžeto dydžius nustato Lietuvos banko valdyba.
Punkto pakeitimai:
Nr. 03-213, 2019-12-05, paskelbta TAR 2019-12-10, i. k. 2019-19848
Skyriaus pakeitimai:
Nr. 03-73, 2019-03-26, paskelbta TAR 2019-03-27, i. k. 2019-04660
VII skyrius
INVESTICINIO IR REZERVŲ PORTFELIŲ nuokrypiai nuo
STRATEGINIŲ LYGINAMŲJŲ PORTFELIŲ
26. Investicinio ir rezervų portfelių struktūros gali skirtis nuo strateginių lyginamųjų portfelių struktūrų, neviršijant suteikto rizikos biudžeto ir laikantis kitų Lietuvos banko valdybos ir Bankininkystės tarnybos Rizikos valdymo ir atskaitomybės skyriaus nustatytų limitų.
27. Investicinio portfelio modifikuotoji finansinė trukmė (MFT) negali skirtis nuo jo strateginio lyginamojo portfelio MFT daugiau kaip 0,75, padauginus iš maksimalaus investicinio portfelio ir faktinio investicinio portfelio dydžių santykio.
28. Investicinio portfelio akcijų dalis negali skirtis nuo strateginio lyginamojo portfelio akcijų dalies daugiau kaip 0,5 proc. punkto. Aktyvioms investavimo į akcijas pozicijoms limitas nesuteikiamas.
29. Rezervų portfelio MFT negali skirtis nuo jo strateginio lyginamojo portfelio MFT daugiau kaip 0,05.
Skyriaus pakeitimai:
Nr. 03-73, 2019-03-26, paskelbta TAR 2019-03-27, i. k. 2019-04660
VIII skyrius
Finansinės priemonės
30. Valdant finansinį turtą gali būti investuojama į šias finansines priemones:
| Turto klasė |
Priimtinos priemonės arba kriterijai (tinka visi išvardytieji) |
| Pinigų rinkos priemonės |
iždo vekseliai diskontuotieji vertybiniai popieriai komerciniai vertybiniai popieriai (tarp jų komerciniai vertybiniai popieriai eurais) pinigai sąskaitoje terminuotieji indėliai (įskaitant aukso) perleidžiamieji indėlių sertifikatai Tarptautinių atsiskaitymų banko perleidžiamieji įsipareigojimai atpirkimo skolinimosi ir atpirkimo investavimo sandoriai (įskaitant trišalius) vertybinių popierių skolinimas ir skolinimasis |
| Obligacijos |
trukmė: neribojama atkarpos pobūdis: fiksuotoji, kintamoji, susieta su indeksais kapitalo išpirkimo struktūra: turinčios išankstinio išpirkimo, pardavimo emitentui, pratęsimo pasirinkimo, amortizuojančiąją, mažėjančiąją, konvertuojamąją, susietą su indeksais galimybes ir kt. kapitalo išpirkimo prioritetiškumas: vyriausybių tiesiogiai arba netiesiogiai garantuotos, negarantuotos, bet kurio prioritetiškumo, atsižvelgiant į emitento ir (arba) emisijos ilgalaikį skolinimo reitingą kapitalo padengimas: užtikrintos, neužtikrintos, aktyvais padengtos, įskaitant padengimą nekilnojamojo turto paskolomis |
| Akcijos |
biržoje prekiaujamos akcijos ir akcijų fondai |
| Valiutos |
valiutos |
| Žaliavos |
auksas |
| Investiciniai fondai |
investiciniai fondai (tarp jų indekso ir biržoje prekiaujami fondai), kurių finansinis turinys atitinka naudotinų finansinių priemonių ir operacijų finansinį turinį |
| Išvestinės finansinės priemonės |
ateities sandoriai apsikeitimo sandoriai (valiutų, palūkanų normų, įskaitant ir tarpvaliutinius, infliacijos indeksų, kredito pajamingumo priedų, bendrosios grąžos, kredito įsipareigojimų neįvykdymo) išankstiniai sandoriai (obligacijų, palūkanų normų, valiutų, biržoje prekiaujamų fondų) pasirinkimo sandoriai (obligacijų, palūkanų normų, valiutų, biržoje prekiaujamų fondų) valiutų keitimo ir aukso išvestinės priemonės“. |
Punkto pakeitimai:
Nr. 03-213, 2019-12-05, paskelbta TAR 2019-12-10, i. k. 2019-19848
Punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. 03-73, 2019-03-26, paskelbta TAR 2019-03-27, i. k. 2019-04660
31. Išvestinės finansinės priemonės naudotinos siekiant valdyti riziką arba siekiant veiksmingai įgyvendinti pasirinktą investicinį sprendimą, neprieštaraujantį politikos nuostatoms.
Punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. 03-73, 2019-03-26, paskelbta TAR 2019-03-27, i. k. 2019-04660
32. Investuojama į finansines priemones, į kurias Lietuvos bankas yra tinkamai pasirengęs investuoti: išanalizuotos jų ypatybės ir informacijos poreikis, nustatyti ir pritaikyti vertinimo metodai, parengtos informacinės sistemos, pasirašytos atitinkamos sutartys su sandorio šalimis, pasiruošta tinkamai įtraukti į apskaitą ir pan. Detalų tinkamų investuoti finansinių priemonių sąrašą tvirtina Bankininkystės tarnybos Rizikos valdymo ir atskaitomybės skyrius.
Punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. 03-73, 2019-03-26, paskelbta TAR 2019-03-27, i. k. 2019-04660
IX SKYRIUS
FINANSINIO TURTO IR JO OPERACIJŲ VALIUTA
33. Finansinis turtas gali būti investuojamas (saugomas) ir jo operacijos atliekamos eurais, specialiosiomis skolinimosi teisėmis (SST), auksu ir valiutomis šalių, turinčių ne žemesnį kaip investicinį ilgalaikį skolinimo reitingą nacionaline valiuta.
Punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. 03-73, 2019-03-26, paskelbta TAR 2019-03-27, i. k. 2019-04660
34. Reikalaujama finansinio turto struktūra pagal valiutą užtikrinama investuojant leidžiamomis valiutomis ir, jei būtina, kartu sudarant valiutos apsikeitimo arba kitus valiutos kurso rizikos mažinimo sandorius.
Punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. 03-73, 2019-03-26, paskelbta TAR 2019-03-27, i. k. 2019-04660
35. Rezervų portfelio investicijoms atvirosios užsienio valiutų pozicijos limitai netaikomi.
Punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. 03-73, 2019-03-26, paskelbta TAR 2019-03-27, i. k. 2019-04660
36. Bendra užsienio valiutų atviroji pozicija negali viršyti 15 proc. maksimalaus investicinio portfelio dydžio.
Punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. 03-73, 2019-03-26, paskelbta TAR 2019-03-27, i. k. 2019-04660
37. Vienos užsienio valiutos, išskyrus JAV dolerį, atviroji pozicija negali viršyti 3 proc. maksimalaus investicinio portfelio dydžio.
Punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. 03-73, 2019-03-26, paskelbta TAR 2019-03-27, i. k. 2019-04660
X SKYRIUS
REIKALAVIMAI EMITENTAMS IR SANDORIŲ ŠALIMS
38. Finansinis turtas investuojamas tik į tokias obligacijas ir sandoriai sudaromi tik su tomis sandorių šalimis (įskaitant institucijas, kuriose Lietuvos bankas turi korespondentines, vertybinių popierių saugojimo arba tarpuskaitos sąskaitas), kurioms nustatytas ilgalaikis investicinis reitingas. Neatidėliotino atsiskaitymo (angl. spot) pirkimo–pardavimo sandorius, už kuriuos atsiskaitoma DVP (angl. delivery-versus-payment) principu, galima sudaryti su sandorio šalimis, kurios neturi ilgalaikio investicinio reitingo, kai Bankininkystės tarnybos Rizikos valdymo ir atskaitomybės skyrius įvertina jų priimtinumą.
Punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. 03-73, 2019-03-26, paskelbta TAR 2019-03-27, i. k. 2019-04660
39. Jeigu obligacijai reitingas nesuteiktas ir obligacija yra nesubordinuota kitų turtu neužtikrintų skolos vertybinių popierių atžvilgiu, atsižvelgiama į emitento reitingą.
Punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. 03-73, 2019-03-26, paskelbta TAR 2019-03-27, i. k. 2019-04660
40. Jeigu institucija ir jos patronuojančioji institucija yra skirtingi juridiniai vienetai, į patronuojančiajai institucijai suteiktą reitingą atsižvelgiama tik turint jos garantiją raštu.
Punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. 03-73, 2019-03-26, paskelbta TAR 2019-03-27, i. k. 2019-04660
41. Jeigu nacionaliniam centriniam bankui reitingas nesuteiktas, atsižvelgiama į šalies reitingą.
Punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. 03-73, 2019-03-26, paskelbta TAR 2019-03-27, i. k. 2019-04660
42. Vidutinis skolos vertybinių popierių fondo investicijų reitingas turi būti ne mažesnis negu investicinis.
Punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. 03-73, 2019-03-26, paskelbta TAR 2019-03-27, i. k. 2019-04660
43. Reitingo reikalavimai netaikomi Tarptautiniam valiutos fondui ir Tarptautinių atsiskaitymų bankui.
Punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. 03-73, 2019-03-26, paskelbta TAR 2019-03-27, i. k. 2019-04660
44. Reitingo reikalavimai netaikomi investicijoms į akcijas, įskaitant netiesiogines investicijas per fondus, išvestines priemones ir pan.
Punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. 03-73, 2019-03-26, paskelbta TAR 2019-03-27, i. k. 2019-04660
45. Žemesnio nei A- (A3) ilgalaikio reitingo investicijų bendra suma negali viršyti 20 proc. maksimalaus investicinio portfelio dydžio.
Punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. 03-73, 2019-03-26, paskelbta TAR 2019-03-27, i. k. 2019-04660
46. Vieno emitento (arba sandorio šalies), kurio ilgalaikis reitingas yra žemesnis nei A- (A3), įsipareigojimai Lietuvos bankui negali būti didesni kaip 100 mln. eurų.
Punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. 03-73, 2019-03-26, paskelbta TAR 2019-03-27, i. k. 2019-04660
47. Investicijų į neužtikrintus bendrovių skolos vertybinius popierius (įskaitant netiesiogiai per biržoje prekiaujamus arba kitokius investicinius fondus, išvestines priemones) rinkos vertė negali viršyti 30 proc. maksimalaus investicinio portfelio dydžio.
Punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. 03-73, 2019-03-26, paskelbta TAR 2019-03-27, i. k. 2019-04660
XII SKYRIUS
VIDAUS VALDYMAS IR TVARKA
49. Lietuvos banko valdyba suteikia įgaliojimus Lietuvos banko Bankininkystės tarnybai pagal savo kompetenciją valdyti, tvarkyti Lietuvos banko finansinį turtą ir juo disponuoti neviršijant Politikoje nustatytų apribojimų bei suteikto rizikos biudžeto pagal nustatytą strateginę investicijų struktūrą.
Punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. 03-73, 2019-03-26, paskelbta TAR 2019-03-27, i. k. 2019-04660
50. Bankininkystės tarnybos Rizikos valdymo ir atskaitomybės skyrius informuoja Lietuvos banko valdybą, jei nuo metų pradžios investicinio portfelio ar jo strateginio lyginamojo portfelio neigiama grąža tampa didesnė už rizikos biudžeto dydį arba jei rizikos vertinimas ex-ante viršija nustatytą rizikos biudžetą. Lietuvos banko valdyba sprendžia, ar yra poreikis mažinti strateginės investicijų struktūros riziką.
Punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. 03-73, 2019-03-26, paskelbta TAR 2019-03-27, i. k. 2019-04660
51. Bankininkystės tarnyboje, siekiant nustatyti atsakomybės ribas ir užtikrinti kontrolę, investavimo sprendimų priėmimo ir įgyvendinimo procesas yra atskirtas nuo sudarytų sandorių tvarkymo proceso ir mokėjimų už investavimo operacijas vykdymo.
Punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. 03-73, 2019-03-26, paskelbta TAR 2019-03-27, i. k. 2019-04660
52. Valdant investicijas, rizikos prisiėmimas, t. y. aktyvus investicijų valdymas, yra griežtai atskirtas nuo rizikos valdymo ir kontrolės.
Punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. 03-73, 2019-03-26, paskelbta TAR 2019-03-27, i. k. 2019-04660
XIII SKYRIUS
ATSKAITOMYBĖ IR DOKUMENTAVIMAS
53. Kartą per ketvirtį Bankininkystės tarnybos Rizikos valdymo ir atskaitomybės skyrius teikia Lietuvos banko valdybai finansinio turto ir jo dalių investavimo rezultatų, prisiimtos ir patirtos rizikos, grąžos ir rizikos šaltinių ataskaitą.
Punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. 03-73, 2019-03-26, paskelbta TAR 2019-03-27, i. k. 2019-04660
54. Bent kartą per metus Bankininkystės tarnybos Rizikos valdymo ir atskaitomybės skyrius atlieka ir teikia Lietuvos banko valdybai vertinimą, ar taikoma finansinio turto valdymo strategija ir prisiimamas rizikos lygis yra tinkami siekiant įgyvendinti finansinio turto valdymo tikslus.
Punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. 03-73, 2019-03-26, paskelbta TAR 2019-03-27, i. k. 2019-04660
55. Valdant finansinį turtą vadovaujamasi viešumo, skaidrumo ir atskaitomybės visuomenei principais. Siekdamas įgyvendinti šiuos principus, Lietuvos bankas supažindina visuomenę su pagrindiniais Politikos aspektais ir periodiškai skelbia informaciją apie finansinį turtą. Informaciją apie finansinio turto valdymą ir apskaitą Lietuvos bankas pateikia metinėje ataskaitoje, kuri skelbiama Lietuvos banko interneto svetainėje.
Punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. 03-73, 2019-03-26, paskelbta TAR 2019-03-27, i. k. 2019-04660
56. Investicijų struktūra pateikiama Lietuvos banko interneto svetainėje.
Punkto pakeitimai:
Nr. 03-73, 2019-03-26, paskelbta TAR 2019-03-27, i. k. 2019-04660
Punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. 03-73, 2019-03-26, paskelbta TAR 2019-03-27, i. k. 2019-04660
