DĖL JONIŠKIO RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS

PATVIRTINTA

Joniškio rajono savivaldybės tarybos

2021 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. T-150

(2022 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo Nr. T-171

redakcija)

JONIŠKIO RAJONO SAVIVALDYBĖS FORMALŲJĮ ŠVIETIMĄ PAPILDANČIO UGDYMO MOKYKLŲ VEIKLOS ORGANIZAVIMO

TVARKOS APRAŠAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Joniškio rajono savivaldybės (toliau – Savivaldybė) formalųjį švietimą papildančio ugdymo mokyklų veiklos organizavimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja vaikų, mokinių ir suaugusiųjų (toliau – mokiniai) ugdymo organizavimo neformaliojo švietimo mokyklose pagal formalųjį švietimą papildančio ugdymo bei neformaliojo vaikų ir suaugusių švietimo programas tvarką.

2. Aprašo nuostatomis vadovaujasi Joniškio Algimanto Raudonikio meno mokykla (toliau – Meno mokykla) ir Joniškio sporto centras (toliau – Sporto centras), (toliau kartu – Mokyklos).

3. Apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme ir kituose teisės aktuose vartojamas sąvokas.

II SKYRIUS

NEFORMALIOJO ŠVIETIMO PROGRAMŲ PASKIRTYS, RENGIMAS

4. Mokyklos, rengdamos ugdymo programas, atsižvelgia į mokinių poreikius ir interesus, tėvų pageidavimus, pedagoginių darbuotojų pasirengimą, Mokyklos turimą materialinę bazę ir finansinius išteklius. Mokyklos sistemingai analizuoja, prireikus – tikslina ir atnaujina programas, planuoja jų įgyvendinimo procesą ir priemones.

5. Neformaliojo švietimo programų paskirtys:

5.1. neformaliojo vaikų švietimo programų paskirtis – tenkinti mokinių pažinimo, ugdymosi ir saviraiškos poreikius, padėti jiems tapti aktyviais visuomenės nariais;

5.2. formalųjį švietimą papildančio ugdymo programų paskirtis – pagal ilgalaikes programas sistemiškai plėsti tam tikros srities žinias, stiprinti gebėjimus ir įgūdžius ir suteikti asmeniui papildomas dalykines kompetencijas;

5.3. neformaliojo suaugusiųjų švietimo programų paskirtis – sudaryti sąlygas asmeniui mokytis visą gyvenimą, tenkinti jo pažinimo poreikius.

6. Neformaliojo švietimo programų rengimo principai:

6.1. individualizavimo – orientuojamasi į asmenį, jo pasiekimus ir mokymosi ypatumus, individualią gabumų raidą;

6.2. šiuolaikiškumo ir dermės – derinamos tradicijos ir ugdymo naujovės;

6.3. kūrybingumo ir iniciatyvumo – ugdomas kūrybinis mąstymas, atsakomybės už mokymąsi prisiėmimas, taip pat pasiekimų pristatymo visuomenei gebėjimai.

7. Formuojant Mokyklų ugdymo turinį naudojamasi švietimo stebėsenos, mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo ugdymo procese informacija, veiklos įsivertinimo ir išorinio vertinimo duomenimis.

8. Mokyklose ugdymo turiniui įgyvendinti rengiamas mokslo metų ugdymo planas, kurį rengia Mokyklos direktoriaus įsakymu sudaryta darbo grupė. Grupės darbui vadovauja direktorius ar jo įgaliotas asmuo. Parengtas ugdymo planas suderinamas su Mokyklos taryba ir Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriumi. Ugdymo planas iki mokslo metų pradžios tvirtinamas Mokyklos direktoriaus įsakymu.

9. Formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas Mokyklos rengia vadovaudamosi atitinkamai Rekomendacijomis dėl meninio formalųjį švietimą papildančio ugdymo programų rengimo ir įgyvendinimo, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. V-48 „Dėl Rekomendacijų dėl meninio formalųjį švietimą papildančio ugdymo programų rengimo ir įgyvendinimo patvirtinimo“, Sportinio ugdymo organizavimo rekomendacijomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. V-976 „Dėl sportinio ugdymo rekomendacijų tvirtinimo“. Formalųjį švietimą papildančio ugdymo programos suderinamos su Mokyklos taryba ir Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriumi. Programos iki mokslo metų pradžios tvirtinamos Mokyklos direktoriaus įsakymu ir registruojamos Neformaliojo švietimo programų registre.

10. Neformaliojo vaikų švietimo programos, neformaliojo suaugusiųjų švietimo programos rengiamos vadovaujantis Bendrųjų iš valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamų neformaliojo švietimo programų kriterijų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. ISAK-991 „Dėl Bendrųjų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų finansuojamų neformaliojo švietimo programų kriterijų aprašo patvirtinimo“, iki mokslo metų pradžios tvirtinamos Mokyklos direktoriaus įsakymu ir suderinus su Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriumi registruojamos Neformaliojo švietimo programų registre.

11. Mokyklos kiekvienų mokslo metų pabaigoje įvertina ateinančių mokslo metų mokinių neformaliojo švietimo poreikius, prireikus juos tikslina mokslo metų pradžioje ir, atsižvelgiant į juos, siūlo formalųjį švietimą papildančio ugdymo ir neformaliojo vaikų švietimo programas.

III SKYRIUS

UGDYMO ORGANIZAVIMAS

12. Mokyklose mokslo metų (ugdymo proceso) pradžia – rugsėjo 1 d. Jei pirmoji mokslo metų diena sutampa su poilsio diena, ugdymo proceso pradžia mokyklos sprendimu gali būti nukeliama į artimiausią darbo dieną po poilsio dienos.

13. Ugdymo proceso trukmė – 175 dienos.

14. Mokyklose mokiniams skiriamos rudens, žiemos, pavasario atostogos, kurių datos sutampa su ugdymo atostogų datomis, nustatytomis Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendruosiuose ugdymo planuose.

15. Vasaros atostogos skiriamos pasibaigus ugdymo procesui. Atostogų pradžią nustato Mokyklos direktorius, suderinęs su Mokyklos taryba ir Savivaldybės administracija. Vasaros atostogos trunka iki einamųjų mokslo metų rugpjūčio 31 d.

16. Mokyklose mokslo metai skirstomi pusmečiais:

16.1. pirmasis pusmetis – rugsėjo 1 d. – sausio 31 d.;

16.2. antrasis pusmetis – vasario 1 d. – iki ugdymo proceso pabaigos.

17. Mokymo forma – pamoka (veikla, treniruotė, pratybos). Ugdymo veiklos metu, atsižvelgiant į veiklos pobūdį, kas 30–45 min. turi būti daromos ne trumpesnės kaip 5 minučių pertraukos.

18. Mokyklos dirba penkias dienas per savaitę. Individualaus, grupinio ir kitos ugdymo pamokos (veiklos, treniruotės, pratybos, varžybos), suderinus su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais), Mokyklos tarybos pritarimu gali būti organizuojamos šeštadieniais ir sekmadieniais.

19. Bendrojo ugdymo mokyklų mokinių rudens, žiemos, pavasario atostogų metu Mokyklose, suderinus su tėvais, repeticijos, koncertai, komandiruotės, išvykos, treniruotės ir kiti su neformaliuoju švietimu susiję renginiai gali būti vykdomi pagal atskirą tvarkaraštį, suderintą su Mokyklos direktoriumi.

20. Asmeniui, baigusiam neformaliojo švietimo programą, išduodamas Mokyklos nustatyto pavyzdžio pažymėjimas. Formalųjį švietimą papildančio ugdymo programą baigusiam asmeniui išduodamas Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyto pavyzdžio pažymėjimas (serija NV kodas 9201).

21. Minimalus mokinių skaičius formalųjį švietimą papildančio (sportinio) ugdymo atskirų sporto šakų grupėje, atsižvelgiant į sporto šakos specifiką, 8–20 mokinių:

21.1. imtynės: pradinio ugdymo grupėje – 10 ir daugiau mokinių, pagrindinio ugdymo grupėje – 8 ir daugiau mokinių;

21.2. futbolas: pradinio ugdymo grupėje – 14 ir daugiau mokinių, pagrindinio ugdymo grupėje – 14 ir daugiau mokinių;

21.3. krepšinis: ankstyvojo ugdymo grupėje – 8 ir daugiau mokinių, pradinio ugdymo grupėje – 12 ir daugiau mokinių, pagrindinio ugdymo grupėje – 10 ir daugiau mokinių;

21.4. lengvoji atletika: pradinio ugdymo grupėje – 10 ir daugiau mokinių, pagrindinio ugdymo grupėje – 10 ir daugiau mokinių;

21.5. stalo tenisas: pradinio ugdymo grupėje – 10 ir daugiau mokinių, pagrindinio ugdymo grupėje – 10 ir daugiau mokinių;

21.6. žolės riedulys: pradinio ugdymo grupėje – 12 ir daugiau mokinių, pagrindinio ugdymo grupėje – 12 ir daugiau mokinių;

21.7. gimnastika visiems: ankstyvojo ugdymo grupėje – 8 ir daugiau mokinių, pradinio ugdymo grupėje – 10 ir daugiau mokinių, pagrindinio ugdymo grupėje – 10 ir daugiau mokinių;

21.8. tinklinis: pradinio ugdymo grupėje – 10 ir daugiau mokinių, pagrindinio ugdymo grupėje – 10 ir daugiau mokinių;

21.9. karate: pradinio ugdymo grupėje – 10 ir daugiau mokinių, pagrindinio ugdymo grupėje – 10 ir daugiau mokinių.

22.Vidutinis mokinių skaičius formalųjį švietimą papildančio (meninio) ugdymo programos grupėje:

22.1. ankstyvojo ugdymo grupės – 6 mokiniai;

22.2. pradinio, pagrindinio ugdymo grupės – 8 mokiniai;

22.3. jungtinės grupės vidurkis – 5 mokiniai;

22.4. mėgėjų ugdymo grupės – 5 mokiniai;

22.5. muzikavimo (muzikos instrumento / solinio dainavimo) užsiėmimai vyksta individualiai.

23. Karantino, ekstremalios situacijos, ekstremalaus įvykio ar įvykio, keliančio pavojų mokinių sveikatai ir gyvybei laikotarpiu ar esant aplinkybėms Mokyklose, dėl kurių ugdymo procesas negali būti organizuojamas kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Savivaldybės teisės aktais ugdymas gali būti organizuojamas nuotoliniu būdu.

IV SKYRIUS

PRIĖMIMO Į MOKYKLAS ORGANIZAVIMAS IR VYKDYMAS

24. Priėmimas į Mokyklas vykdomas Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.

25. Į Mokyklas priimami Savivaldybės teritorijoje gyvenantys ir / arba Savivaldybės mokyklose besimokantys mokiniai. Mokiniai iš kitų savivaldybių priimami tik esant laisvų vietų.

26. Meno mokykloje vykdomų formalųjį švietimą papildančio ugdymo programos:

26.1. muzikinio ugdymo programos:

26.1.1. pradinio muzikinio ugdymo: fortepijono, smuiko, violončelės, solinio dainavimo, gitaros, akordeono, tautinių, pučiamųjų ir mušamųjų instrumentų;

26.1.2. pagrindinio muzikinio ugdymo: fortepijono, smuiko, violončelės, solinio dainavimo, gitaros, akordeono, tautinių, pučiamųjų ir mušamųjų instrumentų;

26.2. dailės ugdymo programos:

26.2.1. pradinio dailės ugdymo;

26.2.2. pagrindinio dailės ugdymo;

26.3. choreografijos ugdymo programos:

26.3.1. pradinio choreografijos ugdymo;

26.3.2. pagrindinio choreografijos ugdymo.

27. Meno mokykloje vykdomų formalųjį švietimą papildančių programų trukmė ir priimamų vaikų amžius:

27.1. pradinio ugdymo programos: muzikinio – 3 metai (vaikų amžius 7–12 metų), šokio – 2 metai (vaikų amžius 7–11 metų), dailės 1–4 metai (vaikų amžius 7–10 metų);

27.2. pagrindinio ugdymo programos: muzikinio – 4 metai (nuo 10 metų baigus pradinį ugdymą), šokio – 3 metai (nuo 9 metų baigus pradinį ugdymą), dailės – 5 metai (gali būti nebaigtas pradinis ugdymas nuo 11 metų amžiaus).

28. Meno mokykloje vykdomų neformaliojo vaikų švietimo programos:

28.1. ankstyvojo muzikinio ugdymo: muzikinio rašto ir kultūros pažinimo, muzikos instrumento / solinio dainavimo 1–2 metai (vaikų amžius 5–6 metų);

28.2. kryptingo (išplėstinio) muzikinio ugdymo, baigus pagrindinio muzikinio ugdymo programą;

28.3. mėgėjų muzikinio ugdymo mokymosi trukmė neribota (vaikų ir jaunimo amžius 13–19 metų, specialiųjų poreikių – iki 21 metų), jeigu vaikas lanko antrą skyrių – vaikų ir jaunimo amžius 7–19 metų, specialiųjų poreikių – iki 21 metų;

28.4. dailės ugdymo programos:

28.4.1. ankstyvojo dailės ugdymo 1–2 metai (vaikų amžius 5–6 metai);

28.4.2. kryptingo (išplėstinio) dailės ugdymo, baigus pagrindinio ugdymo programą;

28.4.3. mėgėjų dailės ugdymo mokymosi trukmė neribota (vaikų ir jaunimo amžius 13–19 metų, specialiųjų poreikių – iki 21 metų), jeigu vaikas lanko antrą skyrių – vaikų amžius 7–19 metų, specialiųjų poreikių – iki 21 metų;

28.5. choreografijos ankstyvojo ugdymo programa 1–2 metai (vaikų amžius 5–6 metai);

28.6. mėgėjų choreografijos ugdymo mokymosi trukmė neribota (vaikų amžius 13–19 metų, specialiųjų poreikių – iki 21 metų), jeigu pasirinktas antras skyrius – vaikų amžius 7–19 metų, specialiųjų poreikių – iki 21 metų.

29. Į neformaliojo vaikų švietimo programas Meno mokykloje priimami vaikai nuo 5 iki 19 metų, specialiųjų poreikių – iki 21 metų (pagal bendrojo ugdymo programas besimokantys mokiniai).

30. Į neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas Meno mokykloje – ne jaunesni nei 18 m. asmenys (mokymosi trukmė neribota):

30.1. mėgėjų muzikinio ugdymo;

30.2. mėgėjų dailės ugdymo.

31. Sporto centre vykdomų sporto šakų formalųjį švietimą papildančios ugdymo programos:

31.1. imtynės;

31.2. futbolas;

31.3. krepšinis;

31.4. lengvoji atletika;

31.5. stalo tenisas;

31.6. žolės riedulys;

31.7. gimnastika visiems;

31.8. tinklinis;

31.9. karate.

32. Sporto centre vykdomų sporto šakų formalųjį švietimą papildančių programų trukmė ir priimamų vaikų amžius:

32.1. ankstyvojo ugdymo programos – 1 metai (vaikų amžius 5–6 metų);

32.2. pradinio ugdymo programos – 3 metai (vaikų amžius 7–10 metų);

32.3. pagrindinio ugdymo programos – 8 metai (vaikų amžius 11–19 metų, specialiųjų poreikių – iki 21 metų).

33. Per mokslo metus Mokyklų atskirose ugdymo grupėse mokinių skaičiui sumažėjus 2/3, grupės jungiamos, mokiniai nukreipiami ugdytis į kitas pagal ugdymo kryptį ir amžių atitinkančias programas arba ugdymas grupėje nutraukiamas (išskyrus Meno mokyklos baigiamąsias klases).

34. Mokyklų vadovai, priimdami vaikus mokytis, organizuodami grupių / klasių formavimą, objektyviai įvertina Mokyklos turimus išteklius, sudaro ugdymo kokybei būtinas sąlygas, racionaliai naudoja Mokyklos finansus ir priima į Mokyklos vykdomas ugdymo programas tiek mokinių, kiek leidžia Mokyklai skirtas biudžetas.

V SKYRIUS

MOKESTIS UŽ NEFORMALŲJĮ ŠVIETIMĄ

35. Mokestis už neformalųjį švietimą Meno mokykloje nustatomas, atsižvelgiant į mokinio pasirinktą ugdymo programą, už kiekvieną mokslo metų mėnesį:

35.1. besimokantiems pagal formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas – 14,48 Eur;

35.2. besimokantiems pagal 2 valandų per savaitę mėgėjų muzikinio ugdymo programas – 23,17 Eur;

35.3. besimokantiems pagal 1 valandos per savaitę mėgėjų muzikinio ugdymo programas – 11,58 Eur;

35.4. besimokantiems pagal 4 valandų per savaitę mėgėjų dailės ugdymo programas – 23,17 Eur;

35.5. besimokantiems pagal 2 valandų per savaitę mėgėjų dailės ugdymo programas – 11,58 Eur;

35.6. besimokantiems pagal 4 valandų per savaitę mėgėjų choreografijos ugdymo programas – 23,17 Eur;

35.7. besimokantiems pagal 2 valandų per savaitę mėgėjų choreografijos ugdymo programas – 11,58 Eur;

35.8. besimokantiems pagal ankstyvojo ugdymo programas – 5,00 Eur.

36. Mokestis už neformalųjį švietimą Sporto centre pagal visas ugdymo programas – 2,90 Eur už kiekvieną mokslo metų mėnesį.

37. Priimamų į Mokyklą mokinių tėvai, kiti teisėti jų atstovai supažindinami su mokesčio už neformalųjį vaikų švietimą dydžiais ir atsiskaitymo tvarka. Informacija skelbiama Mokyklos interneto svetainėje.

38. Įsiskolinimas išieškomas teisės aktų nustatyta tvarka.

VI SKYRIUS

atleidimo nuo mokesčio už ugdymą tvarka

39. Nuo mokesčio už ugdymą Mokyklose, gavus tėvų prašymą, atleidžiami:

39.1. mokiniai iš socialiai remtinų šeimų, gaunančių socialinę pašalpą, ir Joniškio rajono vaiko ir šeimos gerovės centro auklėtiniai – 100 proc.;

39.2. respublikinių, tarptautinių konkursų diplomantai, laureatai, Lietuvos pirmenybių, čempionatų prizininkai – 100 proc.;

39.3. mokiniai, kada Mokyklą lanko daugiau nei vienas tos šeimos vaikas ir vienam šeimos nariui tenka mažiau pajamų nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas valstybės remiamų pajamų dydis per mėnesį, – 50 proc.;

39.4. mokiniai, pasirinkę lankyti daugiau nei du skyrius ar daugiau nei dvi sporto šakas, – 50 proc. už antrą ir kitus skyrius ar antrą ir kitas sporto šakas;

39.5. mokiniai iš šeimų, auginančių 3 ir daugiau vaikų, kurie mokosi bendrojo ugdymo mokyklose ir lanko Mokyklas, – 50 proc.;

39.6. mokiniai, jei jie ne mažiau kaip dvi savaites nelankė užsiėmimų dėl ligos ar kitos svarbios priežasties ir atvykę į Mokyklą per tris dienas pateikė argumentuotą tėvų (globėjų, rūpintojų) paaiškinimą – 100 proc.;

39.7. mokiniai, jei jie nelankė užsiėmimų mokinių atostogų bendrojo ugdymo mokyklose metu (tėvų (globėjų, rūpintojų) prašymų teikti nereikia) – 100 proc.

39¹. Nuo mokesčio už ugdymą Mokyklose atleidžiami užsieniečių, pasitraukusių iš Ukrainos dėl Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje, vaikai, gyvenantys Savivaldybės teritorijoje, iki Rusijos Federacijos karinių pajėgų vykdomų karinių veiksmų Ukrainoje pabaigos. Tėvų prašymas neteikiamas

Papildyta punktu:

Nr. T-196, 2022-10-27, paskelbta TAR 2022-10-28, i. k. 2022-21866

40. Nuo mokesčio už ugdymą Mokyklose atleidžiami mokiniai, jeigu ugdymo programa nevykdoma ar vykdoma nuotoliniu būdu dėl įstaigoje susidariusių objektyvių priežasčių (nuo paskelbto karantino pradžios iki karantino pabaigos) – 100 proc.

41. Atleidimas nuo mokesčio už ugdymą įforminamas Mokyklos vadovo įsakymu.

42. Už prašyme nurodytų duomenų teisingumą atsako tėvai.

43. Mokiniai nuo mokesčio atleidžiami ne ilgiau kaip vienerius metus.

44. Mokyklų vadovų įsakymai dėl atleidimo nuo mokesčio už ugdymą gali būti skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

VII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

45. Už šio Aprašo įgyvendinimą Mokyklose atsako jų direktoriai.

46. Mokyklų vadovai inicijuoja mokinių, jų tėvų, kitų teisėtų atstovų, mokytojų supažindinimą su Aprašu.

47. Mokykla informaciją apie Mokykloje vykdomas neformaliojo švietimo programas, jų pasirinkimo galimybes, priėmimo sąlygas, mokamas paslaugas, mokytojų kvalifikaciją, svarbiausius Mokyklos išorinio vertinimo rezultatus, Mokyklos bendruomenės tradicijas ir pasiekimus skelbia viešai.

48. Aprašas gali būti keičiamas, papildomas Savivaldybės tarybos sprendimu.

49. Aprašo kontrolę atlieka Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyrius.

___________________

Pakeitimai:

Joniškio rajono savivaldybės taryba, Sprendimas

Nr. T-171, 2022-08-31, paskelbta TAR 2022-09-01, i. k. 2022-18181

Dėl Joniškio rajono savivaldybės tarybos 2021 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo Nr. T-150 „Dėl Joniškio rajono savivaldybės formalųjį švietimą papildančio ugdymo mokyklų veiklos organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

Joniškio rajono savivaldybės taryba, Sprendimas

Nr. T-196, 2022-10-27, paskelbta TAR 2022-10-28, i. k. 2022-21866