Suvestinė redakcija nuo 2021-07-01
Įsakymas paskelbtas: TAR 2021-04-30, i. k. 2021-09188
VIEŠOSIOS ĮSTAIGOS CENTRINĖS PROJEKTŲ VALDYMO AGENTŪROS
DIREKTORIUS
ĮSAKYMAS
DĖL Finansinių pataisų dėl viešojo pirkimo taisyklių nesilaikymo, vykdant viešuosius pirkimus, taikymo metodikOS PATVIRTINIMO IR VIEŠOSIOS ĮSTAIGOS CENTRINĖS PROJEKTŲ VALDYMO AGENTŪROS DIREKTORIAUS 2017 M. BIRŽELIO 20 D. ĮSAKYMO NR. 2017/8-164 „DĖL FINANSINIŲ PATAISŲ DĖL VIEŠOJO PIRKIMO TAISYKLIŲ NESILAIKYMO TAIKYMO METODIKOS PATVIRTINIMO“ PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS
2021 m. balandžio 30 d. Nr. 2021/8-114
Vilnius
Vadovaudamasi viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau - CPVA) įstatų 39.4 papunkčiu ir Vidaus saugumo fondo projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2015 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 1V-683 „Dėl Vidaus saugumo fondo projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“, 164 ir 182 punktais, Europos infrastruktūros tinklų priemonės transporto ir telekomunikacijų sektorių projektams įgyvendinti Lietuvos Respublikoje administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2016 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 3-353(1.5 E) „Dėl Europos infrastruktūros tinklų priemonės transporto ir telekomunikacijų sektorių projektams įgyvendinti Lietuvos Respublikoje administravimo taisyklių patvirtinimo“, 81 punktu, Europos infrastruktūros tinklų priemonės energetikos sektoriaus projektams įgyvendinti Lietuvos Respublikoje administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2015 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 1-250 „Dėl Europos infrastruktūros tinklų priemonės energetikos sektoriaus projektams įgyvendinti Lietuvos Respublikoje administravimo taisyklių patvirtinimo“ 61 punktu ir Veiklos projekto sutarties dėl Sienų valdymo ir vizų finansinės paramos priemonės, įtrauktos į Integruoto sienų valdymo fondą, finansinės paramos lėšų skyrimo bendrųjų sutarties sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2021 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. 1V-120 „Dėl Veiklos projekto sutarties dėl Sienų valdymo ir vizų finansinės paramos priemonės, įtrauktos į Integruoto sienų valdymo fondą, finansinės paramos lėšų skyrimo bendrųjų sutarties sąlygų ir pavyzdinės veiklos projekto sutarties dėl Sienų valdymo ir vizų finansinės paramos priemonės, įtrauktos į Integruoto sienų valdymo fondą, finansinės paramos lėšų skyrimo specialiųjų sutarties sąlygų formos patvirtinimo“, 12.4 punktu,
1. Tvirtinu pridedamą Finansinių pataisų dėl viešojo pirkimo taisyklių nesilaikymo, vykdant viešuosius pirkimus, taikymo metodiką.
2. Pripažįstu netekusia galios CPVA direktoriaus 2017 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 2017/8-164 „Dėl Finansinių pataisų dėl viešojo pirkimo taisyklių nesilaikymo taikymo metodikos patvirtinimo“ patvirtintą Finansinių pataisų dėl viešojo pirkimo taisyklių nesilaikymo taikymo metodiką su visais pakeitimais ir papildymais.
PATVIRTINTA
Viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo
agentūros direktoriaus 2021 m. balandžio 30 d.
įsakymu Nr. 2021/8-114
(2021 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 2021/8-188)
Finansinių pataisų dėl viešojo pirkimo taisyklių nesilaikymo, VYKDANT VIEŠUOSIUS PIRKIMUS, Taikymo metodika
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Finansinių pataisų dėl viešojo pirkimo taisyklių nesilaikymo, vykdant viešuosius pirkimus, taikymo metodika (toliau – Finansinių pataisų taikymo metodika arba metodika) nustato:
1.1. 2014–2020 m. Vidaus saugumo fondo programos, Europos infrastruktūros tinklų priemonės transporto, telekomunikacijų ir energetikos sektorių bei Sienų valdymo ir vizų finansinės paramos priemonės, įtrauktos į Integruoto sienų valdymo fondą (finansinės paramos lėšų skyrimo projektams papildomoms veiklos sąnaudoms finansuoti), (toliau – programos) projektų administravimo metu nustatytų pažeidimų, susijusių su viešųjų pirkimų reikalavimų nesilaikymu, ištaisymo nustatant netinkamas finansuoti projekto išlaidas būdus ir tvarką, mutatis mutandis vadovaujantis 2019 m. gegužės 14 d. Europos Komisijos sprendimu Nr. C(2019) 3452, kuriuo nustatomos su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairių (toliau – Gairės) nuostatomis;
2. Finansinių pataisų taikymo metodikos tikslas:
2.1. nustatyti Gairėse rekomenduojamų finansinių pataisų dėl pažeidimų, susijusių su viešaisiais pirkimais[1], dydžius bei jų nustatymo būdus pagal atitinkamo pažeidimo pobūdį, sunkumą ir finansinį pažeidimo poveikį, atsižvelgiant į tarptautinių, supaprastintų ir mažos vertės viešųjų pirkimų ypatumus pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą (toliau – Viešųjų pirkimų įstatymas arba VPĮ), Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymą (toliau – Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymas arba PĮ), Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymą (toliau – Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymas arba VPAGSSĮ) ir Pirkimų, susijusių su žvalgybinio pobūdžio veikla, tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. kovo 18 d. nutarimu Nr. 282 „Dėl Pirkimų, susijusių su žvalgybinio pobūdžio veikla, tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – KŽ aprašas), bei finansinį pažeidimo poveikį;
3. Finansinių pataisų taikymo metodika vadovaujasi viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – CPVA) darbuotojai, atsakingi už programų projektų pažeidimų, susijusių su viešaisiais pirkimais, tyrimą bei nustatymą. Šia metodika taip pat vadovaujasi CPVA darbuotojai, atsakingi už 2014–2020 m. Vidaus saugumo fondo programos projektų išlaidų tinkamumo, nustačius sisteminį neatitikimą, vertinimą.
4. Finansinių pataisų taikymo metodikoje naudojamos sąvokos:
4.1. Finansinė pataisa (korekcija) – pažeidimo ar sisteminio neatitikimo (taikoma tik 2014–2020 m. Vidaus saugumo fondo programos projektams), susijusio su viešuoju pirkimu, ištaisymo būdas nustatant netinkamų finansuoti išlaidų dydį;
5. Kitos Finansinių pataisų taikymo metodikoje vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Gairėse, Viešųjų pirkimų įstatyme, Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatyme, Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatyme, KŽ apraše, Vidaus saugumo fondo projektų administravimo ir finansavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2015 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 1V-683, Europos infrastruktūros tinklų priemonės transporto ir telekomunikacijų sektorių projektams įgyvendinti Lietuvos Respublikoje administravimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2016 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 3-353(1.5 E), Europos infrastruktūros tinklų priemonės energetikos sektoriaus projektams įgyvendinti Lietuvos Respublikoje administravimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2015 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 1-250, Sienų valdymo ir vizų finansinės paramos priemonės, įtrauktos į Integruoto sienų valdymo fondą, finansinės paramos lėšų skyrimo projektams papildomoms veiklos sąnaudoms finansuoti, mokėjimo ir jų apskaitos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2020 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. 1V-928 „Dėl Sienų valdymo ir vizų finansinės paramos priemonės, įtrauktos į Integruoto sienų valdymo fondą, finansinės paramos lėšų skyrimo projektams papildomoms veiklos sąnaudoms finansuoti, mokėjimo ir jų apskaitos taisyklių patvirtinimo“.
II SKYRIUS
Finansinių pataisų nustatymo TIKSLAS ir DYdžiai
6. Finansinių pataisų tikslas – nustatyti netinkamų finansuoti programų projektų lėšų dydį, užtikrinant proporcingumo principą bei atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, sunkumą ir susijusį finansinį poveikį Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos biudžetams.
7. Finansinės pataisos gali būti taikomos nustatant tikslią netinkamai išleistą sumą, o jei tai neįmanoma – apskaičiuojant fiksuotos normos finansinę pataisą.
8. Atsižvelgiant į konkretų pažeidimą, remiantis šios metodikos 18 punkte nustatytais kriterijais bei vadovaujantis šia metodika bei Gairėmis, fiksuotos normos finansinių pataisų dydžiai gali būti:
8.1. jei viešojo pirkimo sutarčiai taikomos Direktyvos 2014/24/ES[2] ar Direktyvos 2014/25/ES[3] nuostatos arba šios nuostatos netaikomos, tačiau viešasis pirkimas turi aiškų tarptautinį susidomėjimą, kaip tai apibrėžta šios metodikos 9 punkte, taikomos Gairių 2 skirsnyje nurodytos fiksuoto dydžio finansinių pataisų normos: 5, 10, 25 ar 100 procentai;
8.2. jei nėra šios metodikos 8.1 papunktyje nurodytų aplinkybių, tačiau nustatomas nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių viešuosius pirkimus, pažeidimas, priklausomai nuo viešojo pirkimo rūšies ir būdo (taikytina supaprastintiems ir mažos vertės pirkimams), mutatis mutandis taikomos Gairių 2 skirsnyje nurodytos fiksuoto dydžio finansinių pataisų normos, kurios atsižvelgiant į konkretaus pažeidimo pobūdį, sunkumą ir finansinį poveikį, užtikrinant proporcingumo principą, gali būti atitinkamai sumažintos: 2, 5, 10, 25, 50 ar 100 procentų.
9. Sprendžiant, ar pirkimas kelia tarptautinį susidomėjimą, atsižvelgiama į sutarties dalyką (pirkimo objektą), numatomą pirkimo vertę, techninius sutarties reikalavimus, kitų valstybių narių pasiūlymų įrodymus arba skirtingų valstybių narių ekonominių operacijų vykdytojų pareikštą susidomėjimą, atitinkamos rinkos ypatybes (dydis, struktūra ir kt.), geografinę sutarties vykdymo zoną. Nustatant, ar supaprastintas pirkimas kelią tarptautinį susidomėjimą, vadovaujamasi Komisijos aiškinamojo komunikato 2006/C 179/02 2.1 skirsniu.
10. Kai nustatomi keli pažeidimai, susiję su tuo pačiu viešuoju pirkimu, finansinių pataisų normos nesudedamos, o finansinės pataisos dydis nustatomas pagal sunkiausią pažeidimą, t. y. taikoma viena didžiausia pataisos norma.
11. Išlaidoms, patirtoms dėl pažeidimų, susijusių su viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimais, darančiais poveikį Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos biudžetams, susijusiems su sukčiavimu, kenkiantiems Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos finansiniams interesams, ar bet kokia kita Direktyvos (ES) 2017/1371[4] 3–5 straipsniuose apibrėžta nusikalstama veika, kurią nustatė kompetentinga teisminė įstaiga arba kompetentinga nacionalinė ar Europos Sąjungos institucija, remdamasi įrodomaisiais elementais, kuriais patvirtinama, kad padaryta su sukčiavimu susijusių pažeidimų[5], taikoma 100% finansinė korekcija.
III SKYRIUS
Finansinių pataisų nustatymo Tvarka
12. Visais atvejais nustatant finansinių pataisų dydį pirmenybė teikiama tikslios netinkamų finansuoti programų projektų išlaidų sumos nustatymui, tačiau tai taikytina tik tais atvejais, kai finansinį pažeidimo poveikį yra įmanoma tiksliai įvertinti kiekybiškai. Jei dėl pažeidimo pobūdžio nėra galimybių nustatyti tikslios netinkamų finansuoti išlaidų sumos, taikoma finansinės pataisos norma pagal Gairių 2 skirsnyje nurodytas pažeidimų rūšis, o jei pažeidimas susijęs su pirkimo sutarties vykdymu, finansinės pataisos norma nustatoma pagal šios metodikos IV skyriuje nurodytas pažeidimų rūšis.
13. Finansinės pataisos dydis apskaičiuojamas visai viešojo pirkimo sutarties sumai ar deklaruotai išlaidų sumai arba jos daliai, kuriai pažeidimas daro poveikį. Ta pati fiksuotos pataisos norma taikoma ir bet kurioms būsimoms išlaidoms, susijusioms su ta pačia pažeidimo paveikta sutartimi arba jos dalimi, prieš patvirtinant išlaidų tinkamumą.
14. Sutarties dalimi, kuriai pažeidimas daro poveikį, laikytina sutarties dalis:
14.2. sutarties suma be pridėtinės vertės mokesčio, jei pridėtinės vertės mokestis netinkamas finansuoti;
15. Finansinių pataisų taikymo metodika taikoma pažeidimams, nustatytiems po Finansinių pataisų taikymo metodikos įsigaliojimo dienos.
16. Gairių 2 skirsnyje ir šios metodikos IV skyriuje aprašytos pažeidimų rūšys yra dažniausiai nustatomos pažeidimų rūšys. Kiti Gairėse bei šioje metodikoje nenurodyti pažeidimai turėtų būti taisomi pagal proporcingumo principą ir, jei įmanoma, pagal analogiją su Gairėse ar šioje metodikoje nustatytomis pažeidimų rūšimis.
17. Atsižvelgiant į pirkimų ypatumus, nustatytus Viešųjų pirkimų įstatyme, Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatyme, Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatyme ar KŽ apraše, konkretaus pažeidimo atveju taikytinos pataisos dydis nustatomas, atsižvelgiant į tris kriterijus:
18. Nustatant pažeidimo sunkumą atsižvelgiama į konkurencijos lygį, skaidrumą ir lygiavertiškumą įvertinant:
18.2. pažeidimo įtaką tiekėjų konkurencijai, įvertinant:
18.3. kainą (ar perkančioji organizacija[6] naudojosi visuotinai prieinama informacija, paraiškoje nurodyta informacija, atsižvelgė į pasikeitusias rinkos sąlygas);
18.4. su pažeidimu susijusias pretenzijas, jų nagrinėjimą perkančiojoje organizacijoje, teikusių pretenzijas tiekėjų dalyvavimą pirkime;
18.6. aplinkybę, ar įvykdytas tarptautinis, keliantis tarptautinį susidomėjimą, supaprastintas, mažos vertės, skelbiamas ar neskelbiamas (kreipimaisi į kelis, du ar vieną tiekėją) pirkimas;
19. Nustatant pažeidimus bei finansines pataisas vadovaujamasi susijusia Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Taip pat atsižvelgiama į tai, ar su pažeidimu susijusi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika galiojo ir pažeidimo padarymo metu.
IV SKYRIUS
FINANSINIŲ PATAISŲ NUSTATYMO TVARKA PAŽEIDIMUOSE, SUSIJUSIUOSE SU PIRKIMO SUTARTIES VYKDYMU
20. Pažeidimuose, susijusiuose su pirkimo sutarčių vykdymu, finansinės pataisos dydis, priklausomai nuo konkretaus pažeidimo pobūdžio, nustatomas pagal žemiau pateiktas pažeidimų rūšis:
| Pažeidimo rūšis |
Pažeidimo aprašymas |
Finansinės pataisos dydis
|
||
| Tarptautinių ir tarptautinį susidomėjimą keliančių pirkimų atvejai |
Supaprastintų pirkimų atveju |
Mažos vertės pirkimų atveju |
||
| 20.1. Direktyvų neatitinkantys skelbime apie pirkimą arba pirkimo specifikacijose nustatytų sutarties elementų pakeitimai
|
1) Yra sutarties pakeitimų (įskaitant sutarties apimties sumažinimą), kurie neatitinka Direktyvos 2014/24/ES 72 str. 1 d. ar Direktyvos 2014/25/ES 89 str. 1 d.; Tačiau sutarties nuostatų pakeitimai nebus laikomi pažeidimais, kuriems taikoma finansinė pataisa, kai laikomasi atitinkamai Direktyvos 2014/24/ES 72 straipsnio 2 dalies ar Direktyvos 2014/25/ES 89 str. 2 dalies sąlygų. 2) Keičiamos esminės sutarties nuostatos (pvz., kaina, darbų pobūdis, atlikimo laikotarpis, apmokėjimo sąlygos, naudojamos medžiagos) ir dėl to įgyvendinta sutartis iš esmės skiriasi nuo pasirašytos pradinės sutarties. Bet kokiu atveju toks pakeitimas bus laikomas esminiu, jei atitiks sąlygas, nurodytas atitinkamai Direktyvos 2014/24/ES 72 str. 4 d. ar Direktyvos 2014/25/ES 89 str. 4 d. |
25 % pradinės sutarties vertės ir 100 % naujų dėl pakeitimų atsiradusių darbų / prekių / paslaugų (jei tokių yra) vertės
|
10 % pradinės sutarties vertės ir 100 % papildomos sutarties vertės, gautos iš esmės pakeitus sutartį.
|
Skelbiamų pirkimų atvejais – 5 % pradinės sutarties vertės ir 100 % papildomos sutarties vertės, gautos iš esmės pakeitus sutartį; neskelbiamų pirkimų atveju – 2 % pradinės sutarties vertės ir 100 % papildomos sutarties vertės, gautos iš esmės pakeitus sutartį. |
| Bet koks kainos padidėjimas, viršijantis 50 % pradinės sutarties vertės (kaip tai numatyta Direktyvos 2014/24/ES 72 straipsnio 1 dalies b punkto paskutinėje pastraipoje ir Direktyvos 2014/24/ES 72 straipsnio c punkto iii papunktyje). |
25 % pradinės sutarties vertės ir 100% susijusių sutarties pakeitimų (kainos padidėjimas) |
10 % pradinės sutarties vertės ir 100% susijusių sutarties pakeitimų (kainos padidėjimas) |
Skelbiamų pirkimų atvejais – 5 % pradinės sutarties vertės ir 100% susijusių sutarties pakeitimų (kainos padidėjimas); neskelbiamų pirkimų atveju – 2 % pradinės sutarties vertės ir 100% susijusių sutarties pakeitimų (kainos padidėjimas). |
|
| 20.2. Netinkamas pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimas: |
Nepateiktas pirkimo sąlygose nurodyto dydžio ir trukmės pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimas (garantija, laidavimas, užstatas ar kt.). Taikoma, jei sutartinių įsipareigojimų nesilaikymas yra laikytinas esminiu sutarties keitimu. |
Preliminarus tikslių netinkamų programos projekto išlaidų skaičiavimas: Pagal pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo kainą, apskaičiuotą ir pagrįstą perkančiosios organizacijos pateiktais duomenimis. Jei neturima pagrįstų duomenų, taikomas palūkanų dydis, nustatytas Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakyme dėl delspinigių už pavėluotą grąžinti finansinę paramą ir bendrojo finansavimo lėšas bei palūkanų už kiekvieną naudojimosi negrąžintomis lėšomis dieną dydžio nustatymo, pažeidimo nustatymo dienai. |
||
| 20.2.1. nepateiktas; |
Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimas nepateiktas. |
Išskaičiuojamas pirkimo sąlygose nurodytos konkrečios ar procentinės pirkimo sutarties užtikrinimo sumos palūkanų dydis. Skaičiavimo pavyzdys: Pirkimo sąlygose nurodytas pirkimo užtikrinimo dydis 5 % pasiūlymo kainos, kuri yra 1 000 000 Eur 12 mėn. 1 000 000 Eur x 5 % : 100 = 50 000 Eur (Procentinis pirkimo sutarties užtikrinimo dydis nustatomas išskaičiuojant sutarties kainos dydį, nurodytą pirkimo sąlygose bei išreikštą procentais); 50 000 Eur x 0,01 % / 100 = 5 Eur (dienos sutarties užtikrinimo kaina); 5 Eur x 365 (dienų skaičius, atsižvelgiant į metinį dienų skaičių) = 1 825 Eur. |
||
| 20.2.2. pateiktas netinkamo (per mažo) dydžio; |
Pateiktas netinkamo dydžio pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimas. |
Išskaičiuojamas netinkamo dydžio pirkimo sutarties užtikrinimo sumos palūkanų dydis. Užtikrinimo kaina apskaičiuojama iš pagal 21.2.1 punktą nustatyto užtikrinimo dydžio atėmus tiekėjo pateikto užtikrinimo dydį. Skaičiavimo pavyzdys: Pirkimo sąlygose nurodytas pirkimo užtikrinimo dydis 5 % pasiūlymo kainos, kuri yra 1 000 000 Eur 12 mėn. Tiekėjas pateikė užtikrinimą 20 000 Eur. 1 000 000 Eur x 5 % : 100 – 20 000 = 30 000 Eur; 30 000 Eur x 0,01 % / 100 = 3 Eur (suma dienai); 3 Eur x 365 (dienų skaičius, atsižvelgiant į metinį dienų skaičių) = 1 095 Eur. |
||
| 20.2.3. pateiktas netinkamam laikotarpiui. |
Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimas pateiktas pavėluotai, t. y. nevisam pirkimo sąlygose nurodytam laikotarpiui. |
Išskaičiuojamas netinkamo laikotarpio pirkimo sutarties užtikrinimo sumos palūkanų dydis. Užtikrinimo dienos įkainis dauginamas iš nepateikto užtikrinimo dienų skaičiaus. Skaičiavimo pavyzdys: Pirkimo sąlygose nurodytas pirkimo užtikrinimo dydis 50 000 Eur, terminas 365 d. Užtikrinimas pateiktas 200 d.; 50 000 Eur x 0,01 % / 100 = 5 Eur (dienos sutarties užtikrinimo kaina); 5 Eur x (365 - 200) (dienų skaičius, atsižvelgiant į metinį dienų skaičių) = 825 Eur. |
||
| 20.3.Viešojo pirkimo sutarties apmokėjimo sąlygų nesilaikymas atlikus apmokėjimą teikėjui anksčiau, nei numatyta sutartyje. |
Pirkimo sąlygose numatytų sutarties apmokėjimo sąlygų nesilaikymas atlikus apmokėjimą teikėjui anksčiau nei numatyta sutartyje. Taikoma, jei apmokėjimo sąlygų nesilaikymas laikytinas esminiu sutarties keitimu. |
Preliminarus tikslių netinkamų programos projekto išlaidų skaičiavimas: Tiekėjo gauta ekonominė nauda už naudojimąsi neteisėtai suteiktomis lėšomis tam tikrą laikotarpį. Apskaičiuojama taikant palūkanų dydį, nustatytą Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakyme dėl delspinigių už pavėluotą grąžinti finansinę paramą ir bendrojo finansavimo lėšas bei palūkanų už kiekvieną naudojimosi negrąžintomis lėšomis dieną dydžio nustatymo, pažeidimo nustatymo dienai. Skaičiavimo pavyzdys: Sutarties kaina 1 000 000 Eur. Sutartyje numatytas apmokėjimas suteikus paslaugą, t. y. po 12 mėn. Tiekėjui išmokėtas pirkimo sąlygose nenumatytas avansas 100 000 Eur. Dienų skaičius nuo apmokėjimo dienos iki sutartyje numatyto termino išmokėjimo dienos – 300 d.; 100 000 Eur x 0,01 % : 100 = 10 Eur (suma dienai); 10 Eur x 300 d. = 3 000 Eur. |
||
| 20.4. Viešojo pirkimo sutartyje numatytų tiekėjo įsipareigojimų vykdymo vėlavimas nesilaikant pirkimo sąlygose numatytų terminų. |
Taikoma, jei įsipareigojimų vėlavimas yra laikytinas esminiu sutarties keitimu. |
Preliminarus tikslių netinkamų programos projekto išlaidų skaičiavimas: Perkančiajai organizacijai, netaikančiai viešojo pirkimo sutarties užtikrinimo priemonių, taikoma finansinė pataisa lygi pagal pirkimo sutartį tiekėjui turėtos pritaikyti sutarties įvykdymo užtikrinimo priemonės dydžiui (pvz. jei sutartyje numatyti delspinigiai, finansinė pataisa apskaičiuojama sutartyje numatytą delspinigių dydį pritaikant kiekvienai vėlavimo įvykdyti sutartinius įsipareigojimus dienai). Jei pirkimo sutartyje už vėlavimą nėra numatyta konkretus sutarties įvykdymo užtikrinimo dydis, tokių atveju finansinė pataisa apskaičiuojama taikant delspinigių dydį, nustatytą Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakyme dėl delspinigių už pavėluotą grąžinti finansinę paramą ir bendrojo finansavimo lėšas bei palūkanų už kiekvieną naudojimosi negrąžintomis lėšomis dieną dydžio nustatymo, pažeidimo nustatymo dienai. Skaičiavimo pavyzdys: 1 – sutarties kaina 1 000 000 Eur; 2 – delspinigių norma 1 dienai 0,03 %; 3 = 1 x 2 / 100 – vienos dienos kaina 300 Eur; 4 – vėluotų dienų skaičius 150; 5 = 3 x 4 – delspinigių suma 45 000 Eur. |
||
| 20.5.Neesminis pirkimo sutarties keitimas sumažinant pirkimo objektą nemažinant sutarties vertės. |
Tiekėjo faktiškai pristatytos prekės, suteiktos paslaugos ar atlikti darbai neatitinka Pirkimo sąlygose numatytų reikalavimų ar / ir tiekėjo pasiūlymo. |
25 % pradinės sutarties vertės. Pataisa gali būti sumažinta iki 10 arba 5 %, atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą. |
10 % pradinės sutarties vertės. Pataisa gali būti sumažinta iki 5 arba 2 %, atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą. |
Skelbiamų pirkimų atvejais - 5 % pradinės sutarties vertės, neskelbiamų pirkimų atveju – 2 % pradinės sutarties vertės. |
| Preliminarus tikslių netinkamų programos projekto išlaidų skaičiavimas: Taikymo srities susiaurinimo (objekto sumažinimo) vertė. |
||||
| 20.6. Pirkimo sąlygose nustatytų ekonominio naudingumo reikalavimų nesilaikymas pirkimo sutarties įgyvendinimo metu. |
Pirkimo sutarties įgyvendinimo metu nesilaikoma pirkimo sąlygose nustatytų ir laimėjusio tiekėjo nurodytų ekonominio naudingumo kriterijų reikšmių. |
25 % pradinės sutarties vertės. Pataisa gali būti sumažinta iki 10 arba 5 %, atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą.
|
10 % pradinės sutarties vertės. Pataisa gali būti sumažinta iki 5 arba 2 %, atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą.
|
Skelbiamų pirkimų atvejais – 5 % pradinės sutarties vertės, neskelbiamų pirkimų atveju – 2 % pradinės sutarties vertės. |
V SKYRIUS
2014–2020 M. VIDAUS SAUGUMO FONDO PROGRAMOS PROJEKTUOSE NUSTATYTIEMS SISTEMINIAMS NEATITIKIMAMS TAIKOMA FINANSINĖ PATAISA (KOREKCIJA)
21. Sisteminiu neatitikimu laikytinas neatitikimas, atitinkantis Vidaus saugumo fondo projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2015 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 1V-683 „Dėl Vidaus saugumo fondo projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“, 164 punkte nurodytas sąlygas.
22. Nustačius sisteminį neatitikimą, jį ištaisius, su nustatytu neatitikimu susijusioms projekto išlaidoms taikomas 2 procentų pradinės sutarties vertės finansinės pataisos (korekcijos) dydis.
23. Neištaisius sisteminio neatitikimo, įtariamas galimas pažeidimas ir atliekamas įtariamo pažeidimo tyrimas.
24. Tuo atveju, jei nustačius sisteminį neatitikimą ir pritaikius finansinę pataisą (korekciją), tame pačiame projekte nustatomas kitas sisteminis neatitikimas, finansinė pataisa (korekcija) taikoma atsižvelgiant į tai, kurio sisteminio neatitikimo finansinis poveikis yra didesnis (pavyzdžiui, jei projekte nustatomas sisteminis neatitikimas, kurio finansinis poveikis yra 40 000 Eur, o vėliau nustatomas dar vienas sisteminis neatitikimas, kurio finansinis poveikis yra 50 000 Eur, finansinė pataisa (korekcija) skaičiuojama nuo didesnės sumos – 50 000 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad anksčiau nustatyto sisteminio neatitikimo finansinė pataisa (korekcija) projekto vykdytojui jau buvo pritaikyta, pakartotinai nustačius sisteminį neatitikimą, kurio finansinis poveikis yra didesnis, projekto vykdytojui taikytinos finansinės pataisos dydis yra lygus ankstesnio ir pakartotinai nustatyto (didesnio) sisteminių neatitikimų finansinių pataisų (korekcijų) suminės išraiškos skirtumui).
VI SKYRIUS
Finansinių pataisų netaikymo atvejai
25. Kai pažeidimas yra tik formalaus pobūdžio, t. y. nėra pažeidžiami pagrindiniai pirkimų principai ir jis neturi jokio teisinio ar galimo finansinio poveikio, pažeidimas nenustatomas ir finansinės pataisos netaikomos.
Pakeitimai:
1.
VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra, Įsakymas
Nr. 2021/8-188, 2021-06-30, paskelbta TAR 2021-06-30, i. k. 2021-14666
Dėl viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros direktoriaus 2021 m. balandžio 30 d. įsakymo Nr. 2021/8-114 „Dėl Finansinių pataisų dėl viešojo pirkimo taisyklių nesilaikymo, vykdant viešuosius pirkimus, taikymo metodikos patvirtinimo ir viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros direktoriaus 2017 m. birželio 20 d. įsakymo Nr. 2017/8-164 „Dėl Finansinių pataisų dėl viešojo pirkimo taisyklių nesilaikymo taikymo metodikos patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“ pakeitimo