Suvestinė redakcija nuo 2024-04-05
Sprendimas paskelbtas: TAR 2021-07-01, i. k. 2021-15013
ŠIAULIŲ MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBA
SPRENDIMAS
DĖL STRATEGINIO PLANAVIMO ORGANIZAVIMO ŠIAULIŲ MIESTO SAVIVALDYBĖJE TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO
2021 m. liepos 1 d. Nr. T-301
Šiauliai
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 101, 103 straipsniais, 16 straipsnio 2 dalies 41 punktu, 18 straipsnio 1 dalimi, Šiaulių miesto savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:
1. Patvirtinti Strateginio planavimo organizavimo Šiaulių miesto savivaldybėje tvarkos aprašą (pridedama).
2. Pripažinti netekusiu galios Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimą Nr. T-374 „Dėl Strateginio planavimo organizavimo Šiaulių miesto savivaldybėje tvarkos aprašo patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais.
PATVIRTINTA
Šiaulių miesto savivaldybės tarybos
2021 m. liepos 1 d. sprendimu Nr. T-301
(2024 m. balandžio 4 d. sprendimo Nr. T-104
redakcija)
STRATEGINIO PLANAVIMO ORGANIZAVIMO ŠIAULIŲ MIESTO SAVIVALDYBĖJE TVARKOS APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Strateginio planavimo organizavimo Šiaulių miesto savivaldybėje tvarkos aprašas (toliau − Aprašas) reglamentuoja Šiaulių miesto savivaldybės (toliau − Savivaldybė) strateginio planavimo dokumentų rengimą, svarstymą, vykdymo stebėseną ir keitimą.
2. Apraše vartojamos pagrindinės sąvokos:
2.1. Strateginis planavimas Savivaldybėje – procesas, kurio metu nustatomos veiklos kryptys ir būdai, kaip vykdyti Savivaldybės misiją, pasiekti numatytus tikslus ir rezultatus, veiksmingai panaudojant finansinius, materialinius ir žmogiškuosius išteklius.
2.2. Strateginio planavimo sistema (toliau – strateginio planavimo sistema) – tai planavimo dokumentų, dalyvių ir procesų visuma, skirta ilgalaikei ir darniai Savivaldybės pažangai užtikrinti.
2.3. Šiaulių regiono plėtros planas (toliau – ŠRPP) – 4–10 metų trukmės planavimo dokumentas, kuriame, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane nustatytas teritorijos naudojimo privalomąsias nuostatas, pateikiama išsami regiono situacijos analizė, įvertinamas numatomas nacionalinių plėtros programų įgyvendinimo poveikis regiono lygiu, prireikus detalizuojamos regionui Regionų plėtros programoje nustatytos išankstinės sąlygos, kurias Regiono plėtros taryba ir regiono savivaldybės turi įgyvendinti ir užtikrinti jų laikymąsi, siekdamos veiksmingo ir rezultatyvaus pažangos uždavinių įgyvendinimo, nurodomi regiono plėtros tikslai ir regiono plėtros uždaviniai, suplanuojamos regiono plėtros tikslus ir regiono plėtros uždavinius įgyvendinančios priemonės ir (arba) projektai, nurodomos preliminarios kiekvienai pažangos priemonei ir (arba) projektui įgyvendinti reikalingos pažangos lėšos, nustatomi rezultato rodikliai.
2.4. Savivaldybės strateginis plėtros planas (toliau – ŠSPP) – ilgalaikis 4–10 metų trukmės strateginio planavimo dokumentas, skirtas aplinkos, socialinei ir ekonominei raidai Savivaldybės teritorijoje planuoti, ir rengiamas atsižvelgiant į kitus strateginio ir programavimo lygmens planavimo dokumentus. Šis planas taip pat turi derėti su Savivaldybės lygmens teritorijų planavimo dokumentais ir ŠRPP.
2.5. Savivaldybės strateginis veiklos planas (toliau – SVP) – Savivaldybės veiklos lygmens trejų metų trukmės strateginio planavimo dokumentas, kuriame, atsižvelgiant į ŠSPP ir kitus Savivaldybės tarybos patvirtintus planavimo dokumentus ir aplinkos analizę, detalizuojamas Savivaldybės strateginio plėtros plano ir atskirų ūkio šakų (sektorių) plėtros programų tikslų ir uždavinių įgyvendinimas, atsižvelgiant į planuojamus Savivaldybės finansinius ir žmogiškuosius išteklius.
2.6. Savivaldybės administracijos, biudžetinių įstaigų metiniai veiklos planai (toliau – MVP) yra SVP programų ar jų dalies (tikslų ar uždavinių, atskirų priemonių), už kurias atsakingos Savivaldybės administracija ir biudžetinės įstaigos, įgyvendinimą detalizuojantys dokumentai, kurie rengiami atsižvelgiant į Šiaulių miesto savivaldybės biudžete (toliau – savivaldybės biudžetas) numatomus joms skirti asignavimus. Šiuose planuose nurodomi konkretūs Savivaldybės administracijos ir biudžetinių įstaigų darbai (veiksmai) ir (ar) projektai, kurie numatomi atlikti tais metais, darbams (veiksmams) ir (ar) projektams planuojami skirti asignavimai ir rezultatų, kuriuos šios įstaigos ar jų padaliniai turi pasiekti, vertinimo kriterijai (ir jų reikšmės).
2.7. Savivaldybės viešųjų įstaigų ir valdomų įmonių strateginiai veiklos planai (toliau – ĮSVP) – dokumentai, kuriuose pateikiama misija, veiklos analizė, strateginiai tikslai, uždaviniai, priemonės, veiklos vertinimo kriterijai ir finansiniai rodikliai.
2.8. Atskirų Savivaldybės sektorių plėtros programos – vienos ar kelių veiklos sričių programos, rengiamos, kai šios veiklos sritys nenumatytos ŠSPP arba šių programų rengimas numatytas Lietuvos Respublikos įstatymuose.
2.9. Strateginės plėtros taryba (toliau – SPT) – Savivaldybės tarybos įgaliojimų laikui Savivaldybės mero (toliau – meras) potvarkiu patvirtinta taryba, sudaryta iš mero, vicemerų, Savivaldybės tarybos narių, Savivaldybės administracijos direktoriaus ir administracijos atstovų bei Savivaldybės socialinių-ekonominių partnerių atstovų. SPT yra patariamasis organas, koordinuojantis ŠSPP įgyvendinimą, kuriam vadovauja meras.
2.10. Strateginio planavimo grupė (toliau – SPG) – mero potvarkiu sudaryta grupė, skirta SVP rengimui koordinuoti, sprendimams dėl SVP keitimo priimti, projektų įgyvendinimo prioritetams nustatyti, metinei SVP įgyvendinimo stebėsenai koordinuoti. SPG darbo reglamentas tvirtinamas mero potvarkiu.
2.11. SVP programa – viena iš programų, kurios sudaro Savivaldybės tarybos tvirtinamą SVP, esminė SVP dalis, skirta strateginiam tikslui pasiekti, kurioje nustatomi programos tikslai, uždaviniai, priemonės (projektai), vertinimo kriterijai, jų reikšmės ir asignavimai.
2.12. Savivaldybės plėtros tikslas – ŠSPP užsibrėžtas siekis, rodantis planuojamą pasiekti rezultatą per strateginio planavimo dokumento įgyvendinimo laikotarpį.
2.13. Uždavinys – per nustatytą laikotarpį planuojama veikla, užtikrinanti, kad bus pasiektas strateginio planavimo dokumente nustatytas tikslas.
2.14. Priemonė – užsibrėžto uždavinio įgyvendinimo būdas (veiklų grupė), kuriam naudojami žmogiškieji, finansiniai ir materialiniai ištekliai.
2.15. Vertinimo kriterijus – rodiklis, suteikiantis informaciją apie strateginio tikslo, uždavinio ir priemonės įgyvendinimą.
2.16. Pažangos priemonė – projektas, įtrauktas į ŠRPP ir kuriam įgyvendinti lėšos skiriamos ilgalaikiam materialiajam ir nematerialiajam turtui, reikalingam naujoms viešosioms paslaugoms teikti, esamų paslaugų teikimo efektyvumui arba mastui didinti, sukurti, įsigyti arba jo vertei padidinti (pastatams, reikalingiems naujai paslaugai teikti, įsigyti, kapitaliniam remontui atlikti ir pan.).
2.17. Investicinis projektas – priemonė, skirta naujam produktui sukurti ar geresnėms sąlygoms tęstinei veiklai vykdyti sudaryti;
2.18. Investicinių projektų sąrašas – kasmet atnaujinamas trimetis Savivaldybės investavimo strategiją nustatantis dokumentas, kuriame nustatomos pagrindinės investavimo kryptys, numatomos lėšos, reikalingos projektams įgyvendinti, finansavimo šaltiniai ir įgyvendinimo terminai.
2.19. Programos koordinatorius – mero potvarkiu paskirtas Savivaldybės administracijos skyrius, atsakingas už tam tikros SVP programos rengimo ir įgyvendinimo koordinavimą. Jis vykdo šias pagrindines funkcijas:
2.19.3. įvertina priemonių vykdytojų pateiktų veiklų suderinamumą su uždaviniais, užtikrina programos uždavinių, priemonių ir vertinimo kriterijų suderinamumą;
2.19.5. koordinuoja Savivaldybės viešųjų įstaigų ir valdomų įmonių ĮSVP suderinamumą su Savivaldybės planavimo dokumentais, vertinimo rodiklių ir jų reikšmių nustatymą;
2.20. Programos vykdytojas – Savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, specialistas, neįeinantis į struktūrinio padalinio sudėtį, viešosios įstaigos, Savivaldybės valdomos įmonės, biudžetinės įstaigos, atsakingos už tam tikros programos konkrečių priemonių planavimą ir įgyvendinimą. Programų vykdytojai dalyvauja strateginio planavimo procese, pagal kompetenciją teikdami informaciją programų koordinatoriams ir Strateginio planavimo ir finansų skyriui.
2.21. Suinteresuotoji šalis – viešasis juridinis asmuo arba kita institucija, neturinti juridinio asmens statuso, suinteresuoti jų veiklos tikslams įtaką darančiais planavimo dokumentais.
2.22. Socialiniai-ekonominiai partneriai – Savivaldybės interesų grupių (bendruomenių, valstybinių institucijų, asocijuotų verslo ir kitų visuomenės struktūrų) atstovai.
2.23. Stebėsena – atskiras veiklos valdymo etapas, kurio tikslas – nuolat rinkti informaciją apie planavimo dokumentų įgyvendinimą pagal nustatytus stebėsenos rodiklius, analizuojant pasiektus rezultatus, ir laiku priimti reikiamus sprendimus pažangos ir tęstinės veiklos efektyvumui užtikrinti, taip pat stebėti ir analizuoti kitai su veiklos rezultatais susijusiai informacijai.
2.24. Savivaldybės strateginio veiklos plano įgyvendinimo ataskaita – dokumentas, kuriame pateikiama informacija apie SVP priemonių įgyvendinimą, planuotų lėšų panaudojimo sumos, planuotos ir faktinės vertinimo kriterijų reikšmės. Ataskaita parodo, ar įgyvendintos priemonės, ar pasiekti planuoti uždaviniai.
II SKYRIUS
STRATEGINIO PLANAVIMO SISTEMA
4. Strateginio planavimo sistemą sudaro strateginio planavimo dokumentai (toliau – planavimo dokumentai) ir institucijos bei įstaigos, atsakingos už planavimo dokumentų parengimą, tvirtinimą, įgyvendinimą, vertinimą ir atsiskaitymą už pasiektus rezultatus, jų viešinimą. Savivaldybės strateginių planų rengimą, įgyvendinimą, stebėseną ir ataskaitų rengimą organizuoja meras.
5. Strateginio planavimo sistemos dalyviai – subjektai, dalyvaujantys Savivaldybės strateginio valdymo procesuose:
6. Strateginio planavimo dokumentų sistemą sudaro:
6.3. Savivaldybės administracijos MVP, kuris rengiamas atsižvelgiant į patvirtintą SVP ir vadovaujantis Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintu Šiaulių miesto savivaldybės administracijos metinio veiklos plano rengimo tvarkos aprašu ir kurį tvirtina Savivaldybės administracijos direktorius;
6.4. biudžetinių įstaigų MVP, kurie atsižvelgiant į patvirtintą SVP ir vadovaujantis Šiaulių miesto savivaldybės biudžetinių įstaigų metinių veiklos planų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus teisės aktų nustatyta tvarka rengiami, derinami su atitinkamą veiklą kuruojančio Savivaldybės administracijos padalinio vadovu ir tvirtinami biudžetinių įstaigų vadovų;
6.5. skirtingų Savivaldybės ūkio šakų (sektorių) plėtros programos, kurias pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus yra įgaliota tvirtinti Savivaldybės taryba. Šių dokumentų laikotarpis yra toks, koks apibrėžtas Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose;
7. Planavimo dokumentai yra tarpusavyje susiję – ilgalaikių planavimo dokumentų nuostatos pereina į trumpesnės trukmės planavimo dokumentus, kuriuos sudarant atsižvelgiama į planuojamus Savivaldybės finansinius ir žmogiškuosius išteklius. Planavimo dokumentai susiejami aiškiais loginiais ryšiais, jų nuostatos neturi prieštarauti viena kitai.
8. Strateginio planavimo sistemos principai:
8.1. darnumo ir integralumo – viešojo valdymo sprendimai ir planavimo dokumentai tarpusavyje turi būti susieti aiškiais loginiais ryšiais, o jų visuma turi sudaryti sąlygas pasiekti ilgalaikę ir darnią Savivaldybės pažangą, užtikrinti veiksmingą Savivaldybės finansų planavimą ir panaudojimą. Ilgalaikių planavimo dokumentų nuostatos turi pereiti į trumpesnės trukmės planavimo dokumentus. Finansų planavimo dokumentuose turi būti numatytas finansavimas planavimo dokumentuose atitinkamais metais numatytoms veikloms įgyvendinti;
8.2. veiksmingumo ir orientavimosi į rezultatus – priimant viešojo valdymo sprendimus, planuojant ir įgyvendinant planavimo dokumentus, pagrindinis dėmesys turi būti skiriamas strateginiams tikslams, pažangos ir tęstinės veiklos uždaviniams (toliau kartu – uždaviniai) nustatyti ir jiems įgyvendinti laiku, tinkamiausiais būdais, atsisakant vertės nekuriančios veiklos ar funkcijų;
8.3. įrodymais grįsto valdymo – viešojo valdymo sprendimų priėmimas turi būti grindžiamas pasiektų rezultatų stebėsenos duomenimis ir sprendimų finansinio, administracinio, socialinio ir kito poveikio vertinimu;
8.4. efektyvumo ir finansinio ilgalaikio tvarumo – viešojo valdymo sprendimai ir planavimo dokumentai turi būti įgyvendinami siekiant didžiausios naudos mažiausiomis sąnaudomis, racionaliai skirstant turimus finansinius išteklius, atsižvelgiant į strateginius tikslus, uždavinius ir finansines galimybes naudoti ir išlaikyti pasiektus rezultatus;
8.5. bendradarbiavimo – planavimo dokumentai turi būti rengiami ir įgyvendinami bendradarbiaujant visiems strateginio planavimo sistemos dalyviams, racionaliai naudojant jų turimus žmogiškuosius, materialinius ir finansinius išteklius strateginiams tikslams pasiekti ir uždaviniams įgyvendinti;
8.6. atvirumo ir įtraukimo – planavimo dokumentai turi būti rengiami ir įgyvendinami į sprendimo priėmimo procesus įtraukiant visas suinteresuotas šalis ir konsultuojantis su visuomene, socialiniais ir ekonominiais partneriais. Informacija apie pasiektą pažangą ir panaudotas lėšas turi būti aiški, suprantama ir viešai prieinama;
8.7. lyčių lygybės ir nediskriminavimo – rengiant ir įgyvendinant planavimo dokumentus, turi būti atsižvelgiama į lyčių lygybės, lygių galimybių ir nediskriminavimo (dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, negalios, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos ir kitų diskriminacinių motyvų) aspektų integravimą planavimo, įgyvendinimo, stebėsenos ir vertinimo etapais, siekiant užkirsti kelią susidaryti kliūtims arba galimybių apribojimams, kurie gali sukelti nepageidaujamas pasekmes moterims ar vyrams, taip pat visuomenės grupėms, galinčioms patirti diskriminaciją;
8.8. ateities vertinimo – strateginis valdymas turi būti grindžiamas ateities įžvalgomis, tai yra rengiant planavimo dokumentus turi būti sistemiškai ir kompleksiškai nagrinėjamos ir vertinamos įvairios ateities galimybės ir jų įtaka Lietuvai Europos ir pasaulio pokyčių kontekste, o vertinimo rezultatai pateikiami kartu su planavimo dokumentais juos tvirtinantiems strateginio valdymo sistemos dalyviams. Strateginiai tikslai turi būti formuluojami vertinant valstybės pažangos scenarijų įtaką Lietuvai ir atskiroms valstybės veiklos sritims.
9. Pagrindiniai strateginio planavimo dokumentų įgyvendinimo stebėsenos vykdymo principai:
9.1. tikslingumas – renkami tie stebėsenos duomenys, kurie reikalingi ir naudingi atsiskaitant už strateginio planavimo dokumentų įgyvendinimo rezultatus, priimant sprendimus dėl valdymo tobulinimo;
9.2. patikimumas – stebėsenos duomenys renkami, apdorojami ir analizuojami taikant pasirinktas duomenų patikimumo užtikrinimo priemones: atliekamas vidaus ir išorės duomenų auditas, esant poreikiui, rengiami vertinimo kriterijų techniniai priedai, kuriuose pagrindžiamas kriterijaus pasirinkimas (ryšys su kitais planavimo dokumentais), duomenų šaltinis, vertinimo kriterijaus reikšmės skaičiavimo metodas, apibrėžti vertinimo kriterijaus formuluotėje vartojami terminai ar nurodoma kita informacija;
9.3. subalansuotumas – vykdant stebėseną ne tik renkami ir apdorojami duomenys, bet ir atliekama jų įvairiapusė analizė, siekiant pateikti objektyviais duomenimis pagrįstus pasiūlymus dėl veiklos tobulinimo ir stebėsenos, analizės išvadas panaudoti sprendimų priėmimo procese;
9.4. suderinamumas – įgyvendinimo stebėsena derinama su kitomis įrodymais pagrįstomis priemonėmis (veiklos auditu, programų vertinimu, funkcijų ar veiklos peržiūra, veiklos gebėjimų vertinimu ir kita);
III SKYRIUS
ŠSPP RENGIMAS, TVIRTINIMAS, ĮGYVENDINIMAS, STEBĖSENA IR ATSISKAITYMAS UŽ PASIEKTUS REZULTATUS
10. ŠSPP – programavimo lygmens dokumentas, kuris yra miesto bendruomenės, politinių jėgų ir socialinių partnerių susitarimas dėl miesto plėtros vizijos, plėtros tikslų, jų įgyvendinimo krypčių ir siekiamos pažangos rodiklių, rengiamas atsižvelgiant į ŠRPP. Kiti Savivaldybėje rengiami planavimo dokumentai turi būti suderinti su ŠSPP nuostatomis. ŠSPP rengimą, viešą svarstymą, įgyvendinimo stebėseną ir ataskaitų rengimą organizuoja meras.
12. ŠSPP rengimo procesą sudaro šie etapai:
13. ŠSPP projektui parengti gali būti sudaromos visuomeninės darbo grupės (toliau – darbo grupės), apimančios verslo plėtros, socialinę, sveikatos apsaugos, švietimo, kultūros, sporto, laisvalaikio ir turizmo, infrastruktūros plėtros ir (ar) kitas sritis. Darbo grupės sudaromos ir jų sudėtis keičiama mero potvarkiu. Darbo grupės sudaromos iš Savivaldybės tarybos frakcijų pasiūlytų asmenų, suinteresuotų įmonių, įstaigų ir organizacijų, įvairių interesų grupių atstovų, Savivaldybės administracijos, biudžetinių įstaigų, viešųjų įstaigų ir valdomų įmonių atstovų.
14. ŠSPP projektas, kuriame suformuluojami Savivaldybės plėtros vizija, Savivaldybės plėtros strateginiai tikslai, uždaviniai tikslams pasiekti, priemonės ir atsakingi jų vykdytojai, taip pat bendrieji, tikslų, uždavinių ir priemonių įgyvendinimo vertinimo kriterijai ir jų reikšmės, parengiamas atsižvelgiant į aplinkos analizės išvadas.
15. ŠSPP struktūra:
15.1. bendroji informacija – nurodomas ŠSPP rengimo tikslas, laikotarpis, planavimo dokumentai, kuriais vadovautasi rengiant ŠSPP, taip pat pateikiama kita rengėjo nuožiūra svarbi informacija;
15.2. Savivaldybės esamos situacijos analizė:
15.2.1. pateikiama Savivaldybės pagrindinių vidinių ir išorinių veiksnių analizė, jos pagrindu nustatomos pagrindinės Savivaldybės problemos ir esminės jų priežastys;
15.2.2. nurodomos Savivaldybės stiprybės, silpnybės, galimybės ir grėsmės ir įvertinami jų tarpusavio ryšiai;
15.3. Savivaldybės plėtros vizija – nurodomas savivaldybės teritorijos, socialinės, ekonominės ir aplinkos plėtros ateities pokytis, kurio bus siekiama įgyvendinant ŠSPP. Vizijos formuluotė turėtų atskleisti savivaldybės išskirtinumą;
15.4. Savivaldybės plėtros tikslai ir jų poveikio rodikliai, plėtros uždaviniai ir jų rezultato rodikliai;
15.5. priemonių planas – nurodomos plėtros tikslus ir uždavinius įgyvendinančios priemonės, atsakingi vykdytojai, įgyvendinimo laikotarpis ir stebėsenos rodikliai;
15.6. finansavimo planas – nurodomas preliminarus plėtros uždaviniams įgyvendinti reikalingų lėšų poreikis ir galimi finansavimo šaltiniai;
15.7. ŠRPP pažangos priemonės ir kiti projektai, kuriuos įgyvendina arba kuriuos įgyvendinant dalyvauja Savivaldybė, preliminarios projektams įgyvendinti skiriamos lėšos, subjektai, kurių bendradarbiavimas būtinas projektams įgyvendinti;
15.8. svarbiausi Savivaldybės investiciniai projektai – nurodomi Savivaldybės įgyvendinami ir (arba) planuojami įgyvendinti investiciniai projektai, pateikiant informaciją apie jų sąsajas su ŠRPP pažangos priemonėmis, projektų vykdytojus, įgyvendinimo terminus ir projektams įgyvendinti planuojamas ir (arba) skirtas lėšas, taip pat nurodant, ar šie projektai įgyvendinami ir (arba) planuojami įgyvendinti viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdu;
16. ŠSPP rengimo procesas turi būti organizuojamas taip, kad būtų užtikrintas visų suinteresuotų strateginio valdymo sistemos dalyvių dalyvavimas, pagrįstas bendradarbiavimu ir partneryste su socialiniais-ekonominiais partneriais, suinteresuotomis šalimis.
17. Meras organizuoja strateginio planavimo procesą, naudodamas tokius socialinių-ekonominių partnerių dalyvavimo planavimo procese būdus:
17.1. tiesioginis socialinių-ekonominių partnerių atstovų įtraukimas į planavimo organizacines struktūras (pavyzdžiui, darbo grupes);
17.2. efektyvus keitimasis informacija viešai skelbiant planavimo dokumentų projektus, Savivaldybės ir įstaigų atstovams konsultuojantis su socialiniais-ekonominiais partneriais strateginio planavimo metu;
17.3. organizuojant viešas diskusijas, konferencijas, piliečių apklausas, analizuojant surinktus duomenis ir kita;
18. Parengtas ŠSPP projektas paskelbiamas Savivaldybės interneto svetainėje www.siauliai.lt (toliau – Savivaldybės interneto svetainė) konsultacijoms su vietos gyventojais, sudarant galimybes miesto bendruomenei susipažinti su dokumentu ir per nustatytą terminą teikti pastabas bei pasiūlymus.
19. Naujo periodo ŠSPP turi būti parengtas ir Savivaldybės tarybos patvirtintas paskutiniųjų ŠSPP galiojimo metų ketvirtą ketvirtį.
20. ŠSPP uždaviniai ir priemonės, esant poreikiui, gali būti peržiūrimi ir keičiami vieną kartą per kalendorinius metus. Pasiūlymai dėl ŠSPP keitimo teikiami raštu merui. Pakeitimai ar papildymai tvirtinami Savivaldybės tarybos sprendimu.
21. Meras organizuoja ŠSPP įgyvendinimo stebėseną, grindžiamą suplanuotų vertinimo kriterijų pasiekimo analize. Stebėsena vykdoma taip, kad būtų galima laiku nustatyti strateginio planavimo dokumentų įgyvendinimo problemas ir priimti reikiamus sprendimus.
IV SKYRIUS
SAVIVALDYBĖS SEKTORIŲ PLĖTROS PROGRAMŲ RENGIMAS, TVIRTINIMAS, ĮGYVENDINIMO PRIEŽIŪRA
23. Savivaldybės atskirų sektorių plėtros programose, kai tokių programų rengimas numatytas įstatyme, pateikiamos išorės ir vidaus aplinkos analizės išvados, suformuluojami tikslai, uždaviniai ir priemonės, jų vertinimo kriterijai ir siekiamos reikšmės, numatomi atsakingi vykdytojai, preliminarus lėšų poreikis ir galimi finansavimo šaltiniai, suformuojama priežiūros sistema. Savivaldybės sektorių plėtros programoms taikoma ŠSPP plano struktūra.
24. Savivaldybės atskirų sektorių plėtros programas rengia Savivaldybės atsakingi asmenys (padaliniai) ir (arba) pasitelkiamas išorinis konsultacinių paslaugų teikėjas.
25. Savivaldybės atskirų sektorių plėtros programos įgyvendinimo stebėsenos, tikslinimo, atsiskaitymo už įgyvendinimo rezultatus ir vertinimo procesai yra nustatomi Savivaldybės atskirų sektorių plėtros programos priežiūros sistemoje, kuri yra neatsiejama Savivaldybės atskirų sektorių plėtros programos struktūros dalis.
V SKYRIUS
SVP RENGIMAS, SVARSTYMAS IR TVIRTINIMAS
26. SVP – dokumentas, rengiamas kasmet numatant Savivaldybės veiklą ateinantiems trejiems metams, siekiant koordinuotai ir veiksmingai įgyvendinti ŠSPP ir kitų planavimo dokumentų nuostatas. SVP projektą rengia Strateginio planavimo ir finansų skyrius, projekto rengimą koordinuoja SPG. SVP rengimo grafikas numatomas mero potvarkiu patvirtintose Šiaulių miesto savivaldybės strateginio veiklos plano ir biudžeto projektų rengimo taisyklėse. Svarstymą Savivaldybės tarybos posėdyje, viešinimą ir įgyvendinimą organizuoja meras.
28. SVP rengiamas atsižvelgiant į ŠSPP, kitus planavimo dokumentus, Savivaldybės administracijos ir biudžetinių įstaigų planuojamus asignavimus veiklai ir investiciniams projektams vykdyti, Savivaldybės viešųjų įstaigų ir valdomų įmonių ĮSVP, savivaldybės biudžeto pajamų ir kitų finansavimo šaltinių prognozę trejiems metams.
29. SVP pateikiama ši informacija:
29.3. planuojami trejų metų asignavimai, skirti Savivaldybės plėtros tikslų ir uždavinių įgyvendinimo priemonėms ir (ar) projektams įgyvendinti;
29.6. Savivaldybės valdomų įmonių ir viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra Savivaldybė arba kai Savivaldybė turi 50 procentų ir daugiau balsų visuotiniame dalininkų susirinkime) planuojami pasiekti pagrindiniai veiklos rodikliai;
30. Savivaldybės SVP rengiamas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 292 „Dėl Strateginio valdymo metodikos patvirtinimo“ patvirtintas formas.
31. Savivaldybės veiklos prioritetai gali būti planuojami metams arba Savivaldybės tarybos kadencijos laikotarpiui, susiejant juos su Savivaldybės tarybos veiklos programa. Kiekvienais metais rengiant SVP veiklos prioritetai ir siekiami rezultatai peržiūrimi, patikslinami ir suplanuojami svarbiausi darbai.
33. Savivaldybės valdomos įmonės ir viešosios įstaigos, atsižvelgdamos į ŠSPP ir kitus planavimo dokumentus, parengia ĮSVP projektus ir pateikia jų veiklą kuruojantiems Savivaldybės administracijos padaliniams.
34. Į Savivaldybės administracijos padalinių programų projektus integruojamos Savivaldybės valdomų įmonių ir viešųjų įstaigų strateginių veiklos planų dalys, kurioms įgyvendinti reikalingos lėšos iš savivaldybės biudžeto ar iš kitų finansavimo šaltinių.
35. Savivaldybės administracijos padalinių vedėjai yra atsakingi už pasiūlymų dėl SVP programų rengimo, priemonių įtraukimo ir priemonių tikslinimo pateikimą, patvirtinto SVP priemonių įgyvendinimą.
36. Savivaldybės administracijos padalinių vedėjai ir biudžetinių įstaigų vadovai skiria specialistus, atsakingus už SVP programų ar jų dalių rengimą ir ataskaitų apie SVP programų įvykdymą rengimą ir pateikimą Strateginio planavimo ir finansų skyriui.
37. Savivaldybės administracijos padaliniai, rengdami SVP programas, turi:
38. Savivaldybės administracijos padaliniai, atsižvelgę į kuruojamų savivaldybės viešųjų įstaigų bei valdomų įmonių pateiktus strateginių veiklos planų projektus, savivaldybės biudžeto pajamų ir kitų finansavimo šaltinių prognozę trejiems metams, rengia SVP programų projektus ir teikia Strateginio planavimo ir finansų skyriui.
39. Strateginio planavimo ir finansų skyrius, gavęs iš Savivaldybės administracijos padalinių SVP programų projektus, išanalizuoja jų parengtumą, pagrįstumą, atitiktį ŠSPP, kitiems planavimo dokumentams ir savivaldybės biudžeto pajamų ir kitų finansavimo šaltinių prognozei trejiems metams, parengia pagal mero potvarkiu nustatytus terminus SVP projektą ir teikia svarstyti SPG.
40. Parengtas SVP projektas paskelbiamas Savivaldybės interneto svetainėje, sudarant galimybes miesto bendruomenei susipažinti su dokumentu ir per nustatytą terminą teikti pastabas bei pasiūlymus.
41. Strateginio planavimo ir finansų skyrius išnagrinėja gautus pasiūlymus ir prireikus patikslina SVP projektą.
43. SVP projektas teikiamas svarstyti Savivaldybės tarybos komitetams tokia tvarka:
43.1. SVP projektas pristatomas komitetuose, daugiausia dėmesio skiriant SVP programų projektams pagal jų kuruojamas sritis. Komitetų posėdžiuose, kuriuose pristatomas SVP projektas, turi dalyvauti su komitetų veiklos sritimi susijusių SVP programų rengėjai, o komiteto nariams pakvietus – kitų padalinių, įstaigų ar įmonių vadovai. Komitetai teikia pastabas ir pasiūlymus dėl SVP projekto tikslinimo ar papildymo;
43.2. po svarstymo SPT ir komitetuose prireikus Strateginio planavimo ir finansų skyrius koreguoja SVP projektą ir teikia tvirtinti Savivaldybės tarybai;
43.3. SVP projektas yra savivaldybės biudžeto projekto planavimo pagrindas. Parengtas SVP projektas turi atitikti Savivaldybės finansines galimybes. Savivaldybės biudžeto projekte asignavimai planuojami SVP programoms įgyvendinti ir programose nustatytiems rodikliams pasiekti;
VI SKYRIUS
SVP KEITIMAS
45. SVP peržiūrimas ir keičiamas einamųjų metų liepos ir gruodžio mėnesiais, įvertinus SVP programų įgyvendinimo rezultatus, užfiksuotus SVP įgyvendinimo tarpinėse ataskaitose.
46. SVP gali būti keičiamas dažniau atsižvelgiant į savivaldybės biudžeto tikslinimų poveikį SVP programų įgyvendinimui ir šiose programose nustatytų stebėsenos rodiklių pasiekimui.
47. Pasiūlymus dėl SVP koregavimo gali teikti Savivaldybės tarybos nariai, Savivaldybės administracijos direktorius ir kitų biudžetinių įstaigų vadovai, kiti suinteresuoti juridiniai ir fiziniai asmenys.
49. Pritarus SPG, rengiamas Savivaldybės tarybos sprendimo projektas dėl SVP keitimo, atitinkamai koreguojamas ir savivaldybės biudžetas. SVP keitimo projektą rengia Strateginio planavimo ir finansų skyrius.
VII SKYRIUS
SVP ĮGYVENDINIMO ORGANIZAVIMAS, STEBĖSENA
51. Savivaldybės tarybai patvirtinus SVP ir savivaldybės biudžetą, pradedamas SVP įgyvendinimas. Už SVP įgyvendinimo stebėseną ir informacijos pateikimą SPG atsakingi SVP nurodyti programų koordinatoriai ir priemonių vykdytojai.
52. Pradėjus įgyvendinti SVP, prasideda nuolatinė SVP įgyvendinimo rezultatų stebėsena ir vertinimas. Stebėsenos tikslas – nuolat stebėti SVP įgyvendinimo rezultatus ir laiku priimti sprendimus, siekiant pagerinti Savivaldybės veiklą ir rezultatus. Stebėseną organizuoja Strateginio planavimo ir finansų skyrius.
53. Savivaldybės administracijos padaliniai ketvirčiui pasibaigus pateikia Strateginio planavimo ir finansų skyriui duomenis apie jiems priskirtų vykdyti SVP programų priemonių įgyvendinimo lygį. Išanalizavęs gautus duomenis, Strateginio planavimo ir finansų skyrius parengia SVP įgyvendinimo tarpines (ketvirtines) ataskaitas, kurių formas tvirtina meras, ir organizuoja jų svarstymą SPG.
54. Pasibaigus kalendoriniams metams, savivaldybės biudžetinės, viešosios įstaigos ir valdomos įmonės pateikia jų veiklą kuruojantiems padaliniams informaciją apie priskirtų vykdyti SVP dalių įgyvendinimo rezultatus. Strateginio planavimo ir finansų skyrius parengia SVP įgyvendinimo galutinę ataskaitą ir teikia ją svarstyti SPG. SVP įgyvendinimo galutinės ataskaitos duomenys integruojami į metinės mero ataskaitos projektą.
VIII SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
55. Aprašas, kiti Savivaldybės strateginio planavimo ir jų įgyvendinimą detalizuojantys dokumentai yra vieši ir skelbiami Savivaldybės interneto svetainėje.
56. Teritorijų planavimas Savivaldybėje atliekamas ir teritorijų planavimo dokumentai rengiami ir įgyvendinami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis.
Priedo pakeitimai:
Nr. T-284, 2022-07-07, paskelbta TAR 2022-07-07, i. k. 2022-14863
Nr. T-93, 2023-03-30, paskelbta TAR 2023-03-30, i. k. 2023-05798
Nr. T-104, 2024-04-04, paskelbta TAR 2024-04-04, i. k. 2024-06386
Pakeitimai:
1.
Šiaulių miesto savivaldybės taryba, Sprendimas
Nr. T-284, 2022-07-07, paskelbta TAR 2022-07-07, i. k. 2022-14863
Dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2021 m. liepos 1 d. sprendimo Nr. T-301 „Dėl Strateginio planavimo organizavimo Šiaulių miesto savivaldybėje tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo
2.
Šiaulių miesto savivaldybės taryba, Sprendimas
Nr. T-93, 2023-03-30, paskelbta TAR 2023-03-30, i. k. 2023-05798
Dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2021 m. liepos 1 d. sprendimo Nr. T-301 „Dėl Strateginio planavimo organizavimo Šiaulių miesto savivaldybėje tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo
3.
Šiaulių miesto savivaldybės taryba, Sprendimas
Nr. T-104, 2024-04-04, paskelbta TAR 2024-04-04, i. k. 2024-06386
Dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2021 m. liepos 1 d. sprendimo Nr. T-301 „Dėl Strateginio planavimo organizavimo Šiaulių miesto savivaldybėje tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo