Suvestinė redakcija nuo 2025-01-03

Įsakymas paskelbtas: TAR 2020-05-29, i. k. 2020-11612

KVALIFIKACIJŲ IR PROFESINIO MOKYMO PLĖTROS CENTRO

DIREKTORIUS

ĮSAKYMAS

DĖL VIRINAMŲ IR LITUOJAMŲ Metalo gaminių (išskyrus mašinas ir įrenginius) BEI transporto priemonių (IŠSKYRUS VARIKLINES) IR jų įrangos gamybos ir remonto SEKTORIAUS PROFESINIO STANDARTO PATVIRTINIMO

2020 m. gegužės 28 d. Nr. V1-78

Vilnius

Vadovaudamasis Profesinių standartų rengimo, atnaujinimo ir tvirtinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. balandžio 30 d. nutarimu Nr. 428 „Dėl Profesinių standartų rengimo, atnaujinimo ir tvirtinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 25 punktu ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2018 m. vasario 9 d. įsakymo Nr. V-127 „Dėl įgaliojimų Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centrui suteikimo“ 1.2 papunkčiu,

t v i r t i n u Virinamų ir lituojamų metalo gaminių (išskyrus mašinas ir įrenginius) bei transporto priemonių (išskyrus variklines) ir jų įrangos gamybos ir remonto sektoriaus profesinį standartą (pridedama).

Direktorius                                                                                                           Tadas Tamošiūnas

PATVIRTINTA

Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros

centro direktoriaus 2020 m. gegužės 28 d.

įsakymu Nr.V1-78

VIRINAMŲ IR LITUOJAMŲ Metalo gaminių (išskyrus mašinas ir įrenginius) BEI transporto priemonių (IŠSKYRUS VARIKLINES) IR jų įrangos gamybos ir remonto SEKTORIAUS PROFESINIS STANDARTAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Virinamų ir lituojamų metalo gaminių (išskyrus mašinas ir įrenginius) bei transporto priemonių (išskyrus variklines) ir jų įrangos gamybos ir remonto sektoriaus profesinis standartas (toliau – Standartas) apibrėžia virinamų ir lituojamų metalo gaminių (išskyrus mašinas ir įrenginius) bei transporto priemonių (išskyrus variklines) ir jų įrangos gamybos ir remonto sektorių, jo posektorius ir pagrindinius veiklos procesus, aprašo sektoriaus kvalifikacijas.

2. Standarto rekvizitai:

2.1. Standarto pavadinimas: Virinamų ir lituojamų metalo gaminių (išskyrus mašinas ir įrenginius) bei transporto priemonių (išskyrus variklines) ir jų įrangos gamybos ir remonto sektoriaus profesinis standartas;

2.2. Standarto valstybinis kodas: PSC06.

3. Standarte vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatyme, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme, Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme.

II SKYRIUS

VIRINAMŲ IR LITUOJAMŲ Metalo gaminių (išskyrus mašinas ir įrenginius) BEI transporto priemonių (IŠSKYRUS VARIKLINES) IR jų įrangos gamybos ir remonto SEKTORIAUS APIBRĖŽIMAS PAGAL EKONOMINĖS VEIKLOS RŪŠIŲ KLASIFIKATORIŲ

4. Virinamų ir lituojamų metalo gaminių (išskyrus mašinas ir įrenginius) bei transporto priemonių (išskyrus variklines) ir jų įrangos gamybos ir remonto sektorius apima šias veiklas pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių, patvirtintą Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2007 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. DĮ-226 „Dėl Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus patvirtinimo“:

4.1. konstrukcinių metalo gaminių gamybą (25.1 grupė);

4.2. metalinių cisternų, rezervuarų ir talpyklų gamybą (25.2 grupė);

4.3. metalų apdorojimą ir dengimą; mechaninį apdirbimą (25.6 grupė);

4.4. kitų metalo gaminių gamybą (25.9 grupė);

4.5. įvairių tipų laivų statybą (30.1 grupė);

4.6. geležinkelio lokomotyvų bei riedmenų gamybą (30.2 grupė);

4.7. niekur kitur nepriskirtų transporto priemonių gamybą (30.9 grupė);

4.8. pramoninių mašinų ir įrangos įrengimą (33.2 grupė).

5. Virinamų ir lituojamų metalo gaminių (išskyrus mašinas ir įrenginius) bei transporto priemonių (išskyrus variklines) ir jų įrangos gamybos ir remonto sektorių sudaro šie posektoriai:

5.1. Virinamų ir lituojamų metalo gaminių (išskyrus mašinas ir įrenginius) gamybos ir remonto;

5.2. transporto priemonių (išskyrus variklines) ir jų įrangos gamybos ir remonto.

6. Virinamų ir lituojamų metalo gaminių (išskyrus mašinas ir įrenginius) gamybos ir remonto posektorius apima:

6.1. konstrukcinių metalo gaminių gamybą, kurią sudaro metalo konstrukcijų ir jų dalių gamyba ir metalinių durų ir langų gamyba;

6.2. metalinių cisternų, rezervuarų ir talpyklų gamybą, kurią sudaro centrinio šildymo radiatorių ir katilų gamyba ir kitų metalinių cisternų ir talpyklų gamyba, o pastaroji skirstoma į metalinių talpyklų suslėgtosiomis ar suskystintosiomis dujomis gamybą.

6.3. metalų apdorojimą ir dengimą, mechaninį apdirbimą, plieninių statinių ir panašių talpyklų gamybą bei lengvųjų metalų taros gamybą.

7. Transporto priemonių (išskyrus variklines) ir jų įrangos gamybos ir remonto posektorius apima:

7.1. įvairių tipų laivų statybą, susidedančią iš laivų ir plūdriųjų konstrukcijų statybos bei pramoginių ir sportinių katerių (laivų) statybos;

7.2. geležinkelio lokomotyvų bei riedmenų gamybą;

7.3. kitur niekur nepriskirtų transporto priemonių gamybą, kuriai priskiriama dviračių ir invalidų vežimėlių gamyba;

7.4. transporto priemonių (išskyrus variklines) ir jų įrangos remontą.

III SKYRIUS

VIRINAMŲ IR LITUOJAMŲ Metalo gaminių (išskyrus mašinas ir įrenginius) BEI transporto priemonių (IŠSKYRUS VARIKLINES) IR jų įrangos gamybos ir remonto SEKTORIAUS KVALIFIKACIJOS

8. Virinamų ir lituojamų metalo gaminių (išskyrus mašinas ir įrenginius) bei transporto priemonių (išskyrus variklines) ir jų įrangos gamybos ir remonto sektoriui priskiriamos šios kvalifikacijos:

8.1. Virinamų ir lituojamų metalo gaminių (išskyrus mašinas ir įrenginius) gamybos ir remonto posektoriaus kvalifikacijos:

8.1.1. kontaktinio suvirinimo įrenginio operatorius;

8.1.2. kontaktinio suvirinimo meistras;

8.1.3. kontaktinio suvirinimo operatorius;

8.1.4. lituotojas kietaisiais lydmetaliais;

8.1.5. lydomojo suvirinimo priežiūros meistras;

8.1.6. mechanizuoto, orbitinio ir robotizuoto suvirinimo įrenginio operatorius;

8.1.7. mechanizuoto, orbitinio ir robotizuoto suvirinimo meistras;

8.1.8. pramonės gaminių dažytojas;

8.1.9. suvirinimo, pjovimo ir paviršiaus apdorojimo lazeriu įrenginio operatorius;

8.1.10. suvirinimo, pjovimo ir paviršiaus apdorojimo lazeriu meistras;

8.1.11. suvirinimo inspektorius;

8.1.12. suvirinimo inžinierius;

8.1.13. suvirinimo koordinavimo specialistas;

8.1.14. suvirinimo meistras;

8.1.15. suvirinimo technologas;

8.1.16. suvirintojas;

8.1.17. suvirintojas plazmos lanku;

8.1.18. suvirintų sujungimų terminio apdorojimo įrenginio operatorius.

8.1.19. suvirintųjų jungčių defektoskopininkas.

Papunkčio pakeitimai:

Nr. V1-290, 2024-12-31, paskelbta TAR 2025-01-02, i. k. 2025-00023

8.2. Transporto priemonių (išskyrus variklines) ir jų įrangos gamybos ir remonto posektoriaus kvalifikacijos:

8.2.1. geležinkelių riedmenų remonto šaltkalvis;

8.2.2. jūrų architektas;

8.2.3. jūrų technologijų inžinierius;

8.2.4. laivų korpusų surinkėjas;

8.2.5. laivų sistemų ir įrenginių montuotojas;

8.2.6. metalo konstrukcijų ir laivų korpusų surinkėjas.

Papildyta papunkčiu:

Nr. V1-99, 2021-07-07, paskelbta TAR 2021-08-26, i. k. 2021-17957

9. Virinamų ir lituojamų metalo gaminių (išskyrus mašinas ir įrenginius) bei transporto priemonių (išskyrus variklines) ir jų įrangos gamybos ir remonto sektoriaus kvalifikacijos ir jų lygiai pagal Lietuvos kvalifikacijų sandaros aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 535 „Dėl Lietuvos kvalifikacijų sandaros aprašo patvirtinimo“, ir pagal Europos Sąjungos Tarybos 2017 m. gegužės 22 d. rekomendaciją dėl Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sandaros, kuria panaikinama 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacija dėl Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos kūrimo (OL 2017 C189, p. 1), yra nurodomi Standarto 1 priede.

10. Virinamų ir lituojamų metalo gaminių (išskyrus mašinas ir įrenginius) bei transporto priemonių (išskyrus variklines) ir jų įrangos gamybos ir remonto sektoriaus kvalifikacijų aprašai pateikiami Standarto 2 priede.

____________________________

Virinamų ir lituojamų metalo gaminių

(išskyrus mašinas ir įrenginius) bei

transporto priemonių (išskyrus variklines)

ir jų įrangos gamybos ir remonto

sektoriaus profesinio standarto

1 priedas

VIRINAMŲ IR LITUOJAMŲ Metalo gaminių (išskyrus mašinas ir įrenginius) BEI transporto priemonių (IŠSKYRUS VARIKLINES) IR jų įrangos gamybos ir remonto SEKTORIAUS KVALIFIKACIJOS IR JŲ LYGIAI

Kvalifikacijos pavadinimas		Kvalifikacijos lygis (pagal Lietuvos kvalifikacijų sandaros aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 535 „Dėl Lietuvos kvalifikacijų sandaros aprašo patvirtinimo“, priedą)		Kvalifikacijos lygis (pagal Europos Sąjungos Tarybos 2017 m. gegužės 22 d. Tarybos rekomendaciją dėl Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sandaros, kuria panaikinama 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacija dėl Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos kūrimo (OL 2017 C 189, p. 1))
Posektoriaus pavadinimas – Virinamų ir lituojamų metalo gaminių (išskyrus mašinas ir įrenginius) gamybos ir remonto posektorius
Kontaktinio suvirinimo operatorius		II		II
Lituotojas kietaisiais lydmetaliais		II		II
Suvirintojas		II		II
Suvirintojas plazmos lanku		II		II
Suvirintų sujungimų terminio apdirbimo įrenginio operatorius		II		II
Kontaktinio suvirinimo įrenginio operatorius		III		III
Lituotojas kietaisiais lydmetaliais		III		III
Mechanizuoto, orbitinio ir robotizuoto suvirinimo įrenginio operatorius		III		III
Pramonės gaminių dažytojas		III		III
Suvirinimo, pjovimo ir paviršiaus apdorojimo lazeriu įrenginio operatorius		III		III
Suvirintojas		III		III
Suvirintojas plazmos lanku		III		III
Suvirintų sujungimų terminio apdirbimo įrenginio operatorius		III		III
Kontaktinio suvirinimo įrenginio operatorius		IV		IV
Mechanizuoto, orbitinio ir robotizuoto suvirinimo įrenginio operatorius		IV		IV
Suvirinimo, pjovimo ir paviršiaus apdorojimo lazeriu įrenginio operatorius		IV		IV
Suvirintųjų jungčių defektoskopininkas		IV		IV
Suvirintojas		IV		IV
Suvirintojas plazmos lanku		IV		IV
Kontaktinio suvirinimo meistras		V		V
Mechanizuoto, orbitinio ir robotizuoto suvirinimo meistras		V		V
Suvirinimo inspektorius		V		V
Suvirinimo, pjovimo ir paviršiaus apdorojimo lazeriu meistras		V		V
Lydomojo suvirinimo priežiūros meistras		V		V
Suvirinimo meistras		V		V
Suvirinimo koordinavimo specialistas		V		V
Suvirintųjų jungčių defektoskopininkas		V		V
Suvirinimo inspektorius		VI		VI
Suvirinimo technologas		VI		VI
Suvirintųjų jungčių defektoskopininkas		VI		VI
Suvirinimo inspektorius		VII		VII
Suvirinimo inžinierius		VII		VII
Posektoriaus pavadinimas – Transporto priemonių (išskyrus variklines) ir jų įrangos gamybos ir remonto posektorius
Geležinkelių riedmenų remonto šaltkalvis	III		III
Laivų korpusų surinkėjas	III		III
Laivų sistemų ir įrenginių montuotojas	III		III
Geležinkelių riedmenų remonto šaltkalvis	IV		IV
Laivų sistemų ir įrenginių montuotojas	IV		IV
Metalo konstrukcijų ir laivų korpusų surinkėjas	IV		IV
Jūrų architektas	VI		VI
Jūrų technologijų inžinierius	VI		VI
Jūrų architektas	VII		VII
Jūrų technologijų inžinierius	VII		VII

____________________________

Priedo pakeitimai:

Nr. V1-99, 2021-07-07, paskelbta TAR 2021-08-26, i. k. 2021-17957

Nr. V1-290, 2024-12-31, paskelbta TAR 2025-01-02, i. k. 2025-00023

Virinamų ir lituojamų metalo gaminių

(išskyrus mašinas ir įrenginius) bei transporto

priemonių (išskyrus variklines) ir jų įrangos

gamybos ir remonto sektoriaus profesinio

standarto

2 priedas

VIRINAMŲ IR LITUOJAMŲ Metalo gaminių (išskyrus mašinas ir įrenginius) BEI transporto priemonių (IŠSKYRUS VARIKLINES) IR jų įrangos gamybos ir remonto SEKTORIAUS KVALIFIKACIJŲ APRAŠAI

I SKYRIUS

Virinamų ir lituojamų metalo gaminių (išskyrus mašinas ir įrenginius) gamybos ir remonto posektoriaus kvalifikacijų aprašai

1. Kvalifikacijos pavadinimas: kontaktinio suvirinimo operatorius, Lietuvos kvalifikacijos lygis II (pagal Lietuvos kvalifikacijų sandaros aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 535 „Dėl Lietuvos kvalifikacijų sandaros aprašo patvirtinimo“, priedą (toliau – LTKS))

Kvalifikacijos apibūdinimas	Veiklos objektas: plieno ir kitų metalų, neturinčių geležies, kontaktinis (varžinis) taškinis suvirinimas. Tipinės darbo priemonės: kontaktinio taškinio suvirinimo įrankiai, įrenginiai ir mašinos. Tipinės darbo sąlygos: dirbama pramonės įmonių gamybinėse patalpose ir lauke. Papildoma informacija: kontaktinio suvirinimo operatorius veiklas atlieka pagal nurodymus, stebint jo atliekamų darbų kokybę. Kvalifikaciją įgiję ir turintys apsaugos nuo elektros pradinę kategoriją (PK) asmenys galės dirbti inžinerinės apdirbamosios pramonės ir metalo apdirbimo gamyklose, statybos bei montavimo objektuose, mašinų, kėlimo įrenginių gamybos, energetikos, žemės ūkio, aptarnavimo bei kituose ūkio sektoriuose.
Pagrindiniai kvalifikacijos vienetai (nurodant jų lygį pagal LTKS)	Kompetencijos	Kompetencijų ribos
1. Pasiruošimas atlikti kontaktinio taškinio suvirinimo darbus (LTKS II)	1.1. Paruošti naudoti taškinio kontaktinio suvirinimo įrangą.	Kontaktinio suvirinimo technologijos. Taškinio suvirinimo procesas. Elektrotechnika, taikoma kontaktiniame suvirinime. Kontaktinio suvirinimo įrenginių kontrolės parametrai. Kontaktinio suvirinimo įrenginių elektrodai. Pagrindiniai ir bendrieji kontaktinio suvirinimo operatoriaus veiklos, darbo rizikos vertinimo, darbuotojų saugos ir sveikatos bei aplinkosaugos, profesinės etikos reikalavimai. Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimai. Nelaimingi atsitikimai, jų tyrimas ir prevencija. Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo normos, tiesiogiai susijusios su darbuotojų interesais.
	1.2. Paruošti metalines medžiagas suvirinti kontaktinio taškinio suvirinimo būdu.	Metalinių detalių briaunų ir paviršių paruošimo būdai kontaktiniam suvirinimui. Pirminis medžiagų ir jų paruošimo kokybės vertinimas. Plienas, plieno tipai: smulkiagrūdis nelegiruotas, mažai legiruotas, nerūdijantis, jų suvirinamumas.
2. Kontaktinis taškinis suvirinimas (LTKS II)	2.1. Nustatyti kontaktinio taškinio suvirinimo režimus.	Kontaktinio taškinio suvirinimo įranga ir jos reguliavimas. Metalo plokščių su rafinuotu (valytu) paviršiumi kontaktinis taškinis suvirinimas. Metalų, neturinčių geležies, ir skirtingų metalų kontaktinis taškinis suvirinimas. Kontaktinio taškinio suvirinimo įrenginiai, jų valdymas.
	2.2. Suvirinti metalines detales kontaktiniu taškiniu suvirinimo būdu.	Kontaktinis taškinis suvirinimas tiesia linija. Kontaktinio suvirinimo įrenginiai. Suvirinimo kokybės tikrinimas. Suvirinimo elektrodų pritaikymas ir keitimas. Gamybos brėžinio specifikacijos, bandymai, standartinių dydžių lentelės.
Reikalavimai asmeniui kvalifikacijai ar savarankiškai jos daliai įgyti (reikalavimai turimam išsilavinimui, kvalifikacijai, profesinei patirčiai) (jeigu taikomi)	Kvalifikacija suteikiama asmeniui, turinčiam pradinį išsilavinimą, ne jaunesniam kaip 18 metų amžiaus, ir baigusiam                          profesinio mokymo programą.                                                                                  Kvalifikacija asmeniui taip pat gali būti suteikta, pripažinus neformaliojo mokymosi arba savišvietos būdu ir (arba) iš profesinės veiklos įgytas kompetencijas.
Kvalifikacijai įgyti taikomi reikalavimai pagal Europos Sąjungos teisės aktus, tarptautines sutartis ar Lietuvos Respublikos teisės aktus (jeigu taikomi)	Reikalingas kvalifikacijos patvirtinimas ir/ar periodinis tikrinimas bei patvirtinimas pagal LST EN ISO 14732 standartą.
Kompetencijų vertinimo reikalavimai	Kvalifikacijai įgyti reikalingos asmens turimos kompetencijos vertinamos vadovaujantis kompetencijų formuluotėmis ir jų ribų aprašais, kurie išreiškia slenkstinį (minimalųjį) kompetencijos įgijimo lygmenį. Asmens įgytų kompetencijų vertinimas ir pripažinimas vykdomas vadovaujantis švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta ir su ekonomikos ir inovacijų ministru bei socialinės apsaugos ir darbo ministru suderinta asmens įgytų kompetencijų vertinimo tvarka.
Kvalifikacijos atitiktis Europos Sąjungos ir tarptautiniams standartams (jeigu taikoma)	Kvalifikacija atitinka Europos suvirinimo federacijos (EWF) European welding specialist for resistance welding (EWF-525r1-14/SV-00) ir European welding practitioner for resistance welding (EWF-621-06/SV-00) bei LST EN 1418 ir LST EN ISO 14732 standartų reikalavimus.

2. Kvalifikacijos pavadinimas: lituotojas kietaisiais lydmetaliais, LTKS II

Kvalifikacijos apibūdinimas	Veiklos objektas: detalių ir gaminių surinkimas sulituojant kietaisiais lydmetaliais. Tipinės darbo priemonės: litavimo kietaisiais lydmetaliais įrenginiai ir įrankiai. Tipinės darbo sąlygos: dirbama pramonės įmonių gamybinėse patalpose ir lauke. Papildoma informacija: lituotojas kietaisiais lydmetaliais veiklas atlieka esant priežiūrai, sekama jo rezultatų kokybė. Kvalifikaciją įgiję asmenys galės dirbti inžinerinės apdirbamosios pramonės ir metalo apdirbimo gamyklose, statybos, mašinų gamybos, energetikos, žemės ūkio, aptarnavimo bei kitų ūkio sektorių įmonėse.
Pagrindiniai kvalifikacijos vienetai (nurodant jų lygį pagal LTKS)	Kompetencijos	Kompetencijų ribos
1. Pasiruošimas atlikti kietojo litavimo darbus (LTKS II)	1.1. Paruošti naudoti litavimo įrenginius.	Kietasis ir minkštasis litavimas. Litavimo įranga, jos priežiūra ir tipiniai parametrai.  Pagrindiniai ir bendrieji lituotojo profesijos, darbuotojo saugos ir sveikatos bei aplinkosaugos, profesinės etikos reikalavimai. Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo nuostatos, tiesiogiai susiję su darbuotojų interesais. Litavimo technologinės instrukcijos ir žodiniai nurodymai.
	1.2. Paruošti detales ir kietojo litavimo medžiagas.	Plokščių ir vamzdžių jungčių surinkimas bei paruošimas litavimui naudojantis rankiniais ir elektriniais įrankiais. Litavimo įranga, jos priežiūra ir tipiniai parametrai. Litavimo medžiagos. Litavimo charakteristikos ir parametrai kietojo litavimo įrenginiai. Pridėtinės medžiagos kietajam litavimui.
2. Vienodų medžiagų grupių kietasis litavimas (LTKS II)	2.1. Atlikti lakštų ir vamzdžių kietojo litavimo darbus, kai pagrindinio metalo storis iki 3 mm.	Rankinis lakštų ir vamzdžių 1, 2, 3, 4, 5, 6, 9, 11/ 7, 8, 10/ 21, 22, 23/ 31-34/ 41-45/ 51-54 medžiagų grupių pagal CEN ISO/TR 15608 ir iki 3 mm briaunos storio litavimas kietaisiais lydmetaliais, kurių darbinė temperatūra iki 850°C ir daugiau kaip 850°C, kairiniu ir dešininiu būdais, kai lydmetalio tėkmės kryptis horizontali, vertikali žemyn, vertikali aukštyn.
	2.2. Atlikti lakštų ir vamzdžių kietojo litavimo darbus, kai pagrindinio metalo storis nuo 3 mm iki 10 mm.	Rankinis lakštų ir vamzdžių 1, 2, 3, 4, 5, 6, 9, 11/ 7, 8, 10/ 21, 22, 23/ 31-34/ 41-45/ 51-54 medžiagų grupių pagal CEN ISO/TR 15608 nuo 3 iki 10 mm briaunos storio litavimas kietaisiais lydmetaliais, kurių darbinė temperatūra iki 850°C ir daugiau kaip 850°C, kairiniu ir dešininiu būdais, kai lydmetalio tėkmės kryptis horizontali, vertikali žemyn, vertikali aukštyn.
	2.3. Atlikti lakštų ir vamzdžių kietojo litavimo darbus, kai pagrindinio metalo storis daugiau kaip 10 mm.	Rankinis lakštų ir vamzdžių 1, 2, 3, 4, 5, 6, 9, 11/ 7, 8, 10/ 21, 22, 23/ 31-34/ 41-45/ 51-54 medžiagų grupių pagal CEN ISO/TR 15608 didesnio kaip 10 mm briaunos storio litavimas kietaisiais lydmetaliais, kurių darbinė temperatūra iki 850°C ir daugiau kaip 850°C, kairiniu ir dešininiu būdais, kai lydmetalio tėkmės kryptis horizontali, vertikali žemyn, vertikali aukštyn.
	2.4. Sulituoti nesudėtingus gaminius, pusgaminius ar jų detales kietaisiais lydmetaliais.	Kietojo litavimo darbai gamybos procese. Detalių ir mazgų jungčių paruošimas kietajam litavimui, nesudėtingų gaminių, pusgaminių ir detalių jungčių surinkimas pagal kietojo litavimo technologinę instrukciją.
Reikalavimai asmeniui kvalifikacijai ar savarankiškai jos daliai įgyti (reikalavimai turimam išsilavinimui, kvalifikacijai, profesinei patirčiai) (jeigu taikomi)	Kvalifikacija suteikiama asmeniui, turinčiam pradinį išsilavinimą, ne jaunesniam kaip 18 metų amžiaus, ir baigusiam                          profesinio mokymo programą.                                                                                  Kvalifikacija asmeniui taip pat gali būti suteikta, pripažinus neformaliojo mokymosi arba savišvietos būdu ir (arba) iš profesinės veiklos įgytas kompetencijas.
Kvalifikacijai įgyti taikomi reikalavimai pagal Europos Sąjungos teisės aktus, tarptautines sutartis ar Lietuvos Respublikos teisės aktus (jeigu taikomi)	Reikalingas kvalifikacijos patvirtinimas ir/ar periodinis tikrinimas bei patvirtinimas pagal LST EN ISO 13585 standartą.
Kompetencijų vertinimo reikalavimai	Kvalifikacijai įgyti reikalingos asmens turimos kompetencijos vertinamos vadovaujantis kompetencijų formuluotėmis ir jų ribų aprašais, kurie išreiškia slenkstinį (minimalųjį) kompetencijos įgijimo lygmenį. Asmens įgytų kompetencijų vertinimas ir pripažinimas vykdomas vadovaujantis švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta ir su ekonomikos ir inovacijų ministru bei socialinės apsaugos ir darbo ministru suderinta asmens įgytų kompetencijų vertinimo tvarka.
Kvalifikacijos atitiktis Europos Sąjungos ir tarptautiniams standartams (jeigu taikoma)	Netaikoma.

3. Kvalifikacijos pavadinimas: suvirintojas, LTKS II

Kvalifikacijos apibūdinimas	Veiklos objektas: plieno detalių, mazgų ir konstrukcijų virinimas. Tipinės darbo priemonės: rankinio lankinio, lankinio susivirinimo lydžiuoju ir nelydžiuoju volframo elektrodu apsauginėse dujose įrenginiai ir įrankiai. Tipinės darbo sąlygos: dirbama pramonės įmonių gamybinėse patalpose ir lauke. Papildoma informacija: suvirintojas veiklas atlieka prižiūrint aukštesnės kvalifikacijos darbuotojams, pagal nurodymus. Kvalifikaciją įgiję ir turintys apsaugos nuo elektros pradinę kategoriją (PK) asmenys galės dirbti inžinerinės apdirbamosios pramonės ir metalo apdirbimo gamyklose, statybos, mašinų gamybos, energetikos, žemės ūkio, aptarnavimo bei kitų ūkio sektorių įmonėse.
Pagrindiniai kvalifikacijos vienetai (nurodant jų lygį pagal LTKS)	Kompetencijos	Kompetencijų ribos
1. Pasiruošimas atlikti suvirinimo darbus (LTKS II)	1.1. Paruošti suvirintojo darbo vietą.	Pagrindiniai ir bendrieji suvirintojo profesijos, darbo rizikos vertinimo, darbuotojo saugos ir sveikatos bei aplinkosaugos, profesinės etikos reikalavimai. Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo nuostatos, tiesiogiai susiję su darbuotojų interesais. Lydomojo lankinio suvirinimo procesai ir įranga.
	1.2. Pagal darbo brėžinius ir suvirinimo technologiją surinkti detales.	Suvirinimo brėžiniai, suvirinimo procedūrų aprašai (toliau – SPA). Metalų ir jų lydinių savybės ir medžiagos, reikalingos juos suvirinti.
2. Plieno lakštų suvirinimas kampinėmis siūlėmis taikant lankinio suvirinimo procesus (LTKS II)	2.1. Suvirinti plieno lakštų kampines siūles rankiniu lankiniu būdu lydžiaisiais glaistytaisiais elektrodais.	Lankinio suvirinimo technologijos ir įranga. Suvirinimo medžiagos, naudojamos įvairiuose suvirinimo procesuose. Jungčių lankiniam suvirinimui paruošimas. Plieno lakštų (plokščių) suvirinimas rankiniu lankiniu būdu kampinėmis siūlėmis PA, PB, PF, PG padėtyse (LST EN ISO 6947) vienu ir keliais ėjimais. Pavojai suvirinimo gamybos bare ir čia taikomi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai. Darbas su SPA, suvirinimo parametrų parinkimas. Suvirinimo siūlės defektai ir eksploatacinės savybės.
	2.2. Suvirinti plieno lakštų kampines siūles lankiniu būdu lydžiuoju elektrodu (pusautomačiu) apsauginių dujų aplinkoje.	MIG / MAG įranga. Specifinės suvirinimo medžiagos, naudojamos MAG suvirinime. MAG suvirinimo charakteristikos ir parametrų įtaka siūlės galutinei kokybei. Plieno lakštų (plokščių) suvirinimas lankiniu būdu lydžiuoju elektrodu (pusautomačiu) kampinėmis siūlėmis PA, PB, PD, PF, PG padėtyse (LST EN ISO 6947) vienu ir keliais ėjimais. Specifiniai darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai bei papildomos saugos priemonės suvirinant lankiniu būdu lydžiuoju elektrodu (pusautomačiu) apsauginių dujų aplinkoje.
	2.3. Suvirinti plieno lakštų kampines siūles lankiniu būdu nelydžiu volframo elektrodu apsauginių dujų aplinkoje.	Suvirinimo nelydžiu volframo elektrodu apsauginių dujų aplinkoje įranga, jos techninė priežiūra ir tipiniai parametrai. Specifinės suvirinimo medžiagos, naudojamos suvirinimui nelydžiu volframo elektrodu apsauginių dujų aplinkoje. Plieno lakštų (plokščių) TIG suvirinimas kampinėmis siūlėmis PA, PB, PC, PF, padėtyse (LST EN ISO 6947). Suvirinimo nelydžiu volframo elektrodu apsauginių dujų aplinkoje charakteristikos ir parametrų įtaka siūlės galutinei kokybei. Specifiniai darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai bei papildomos saugos priemonės suvirinant suvirinimo nelydžiu volframo elektrodu apsauginių dujų aplinkoje.
	2.4. Atlikti plieno detalių ir pusgaminių suvirinimo darbus.	Detalių ir mazgų jungčių paruošimas suvirinimui pagal suvirinimo brėžinius ir SPA. Įvairių konstrukcijų ir gaminių suvirinimo bei montavimo darbai pagal suvirinimo darbo brėžinius, SPA.
Reikalavimai asmeniui kvalifikacijai ar savarankiškai jos daliai įgyti (reikalavimai turimam išsilavinimui, kvalifikacijai, profesinei patirčiai) (jeigu taikomi)	Kvalifikacija suteikiama asmeniui, turinčiam pradinį išsilavinimą, ne jaunesniam kaip 18 metų amžiaus, ir baigusiam                          profesinio mokymo programą.                                                                                  Kvalifikacija asmeniui taip pat gali būti suteikta, pripažinus neformaliojo mokymosi arba savišvietos būdu ir (arba) iš profesinės veiklos įgytas kompetencijas.
Kvalifikacijai įgyti taikomi reikalavimai pagal Europos Sąjungos teisės aktus, tarptautines sutartis ar Lietuvos Respublikos teisės aktus (jeigu taikomi)	Reikalingas kvalifikacijos patvirtinimas ir/ar periodinis tikrinimas bei patvirtinimas pagal LST EN ISO 9606-1 standartą.
Kompetencijų vertinimo reikalavimai	Kvalifikacijai įgyti reikalingos asmens turimos kompetencijos vertinamos vadovaujantis kompetencijų formuluotėmis ir jų ribų aprašais, kurie išreiškia slenkstinį (minimalųjį) kompetencijos įgijimo lygmenį. Asmens įgytų kompetencijų vertinimas ir pripažinimas vykdomas vadovaujantis švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta ir su ekonomikos ir inovacijų ministru bei socialinės apsaugos ir darbo ministru suderinta asmens įgytų kompetencijų vertinimo tvarka.
Kvalifikacijos atitiktis Europos Sąjungos ir tarptautiniams standartams (jeigu taikoma)	Kvalifikacija atitinka Europos suvirinimo federacijos (EWF) ir Tarptautinio suvirinimo instituto (IIW) reglamentuojamą Tarptautinio suvirintojo (IW) kampinių siūlių suvirintojo dviem lankinio suvirinimo procesais kvalifikaciją.

4. Kvalifikacijos pavadinimas: suvirintojas plazmos lanku, LTKS II

Kvalifikacijos apibūdinimas	Veiklos objektas: plieno suvirinimas plazmos lanku, detalių surinkimas. Tipinės darbo priemonės: suvirinimo plazmos lanku įrenginiai ir įrankiai. Tipinės darbo sąlygos: dirbama pramonės įmonių gamybinėse patalpose ir lauke. Papildoma informacija: suvirintojas plazmos lanku veiklas atlieka prižiūrimas aukštesnės kvalifikacijos darbuotojo. Kvalifikaciją įgiję ir turintys apsaugos nuo elektros pradinę kategoriją (PK) asmenys galės dirbti inžinerinės apdirbamosios pramonės ir metalo apdirbimo gamyklose, statybos, mašinų gamybos, energetikos, žemės ūkio, aptarnavimo bei kitų ūkio sektorių įmonėse.
Pagrindiniai kvalifikacijos vienetai (nurodant jų lygį pagal LTKS)	Kompetencijos	Kompetencijų ribos
1. Pasiruošimas atlikti suvirinimo plazmos lanku darbus (LTKS II)	1.1. Paruošti suvirintojo plazmos lanku darbo vietą.	Suvirintojo plazmos atliekami darbai ir darbo vieta, jos paruošimas. Pagrindiniai suvirintojo plazmos lanku profesijos, darbo rizikos vertinimo, darbuotojo saugos ir sveikatos bei aplinkosaugos, profesinės etikos reikalavimai. Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo nuostatos, tiesiogiai susiję su darbuotojų interesais.
	1.2. Paruošti suvirinimo įrangą suvirinimui plazmos lanku.	Metalų ir jų lydinių savybės ir medžiagos, reikalingos juos suvirinti. Suvirinimo plazmos lanku įranga. Suvirinimo įrangos paruošimas suvirinimui plazmos lanku. Technologinės instrukcijos ir SPA.
2. Plieninių lakštų kampinių siūlių suvirinimas plazmos lanku (LTKS II)	2.1. Suvirinti plieno lakštų kampines siūles plazmos lanku.	Nelegiruoto smulkiagrūdžio plieno suvirinimas plazmos lanku. Nerūdijančio plieno suvirinimas plazmos lanku. Plieno lakštų (plokščių) plazmos lanku suvirinimas kampinėmis siūlėmis PA, PB, PF, PG padėtyse (LST EN ISO 6947). Specifiniai darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai bei papildomos saugos priemonės suvirinant plazmos lanku.
	2.2. Privirinti plieninius vamzdžius prie plieno lakštų kampinėmis siūlėmis plazmos lanku.	Plieninių vamzdžių atšakų suvirinimo kampinėmis siūlėmis rekomendacijos pagal LST EN 1011. Plieninių vamzdžių privirinimas prie plieno lakštų (plokščių) kampinėmis siūlėmis plazmos lanku PA, PB padėtyse (LST EN ISO 6947).
Reikalavimai asmeniui kvalifikacijai ar savarankiškai jos daliai įgyti (reikalavimai turimam išsilavinimui, kvalifikacijai, profesinei patirčiai) (jeigu taikomi)	Kvalifikacija suteikiama asmeniui, turinčiam pradinį išsilavinimą, ne jaunesniam kaip 18 metų amžiaus, ir baigusiam                          profesinio mokymo programą.                                                                                  Kvalifikacija asmeniui taip pat gali būti suteikta, pripažinus neformaliojo mokymosi arba savišvietos būdu ir (arba) iš profesinės veiklos įgytas kompetencijas.
Kvalifikacijai įgyti taikomi reikalavimai pagal Europos Sąjungos teisės aktus, tarptautines sutartis ar Lietuvos Respublikos teisės aktus (jeigu taikomi)	Reikalingas kvalifikacijos patvirtinimas ir/ar periodinis tikrinimas bei patvirtinimas pagal LST EN ISO 9606-1 standartą.
Kompetencijų vertinimo reikalavimai	Kvalifikacijai įgyti reikalingos asmens turimos kompetencijos vertinamos vadovaujantis kompetencijų formuluotėmis ir jų ribų aprašais, kurie išreiškia slenkstinį (minimalųjį) kompetencijos įgijimo lygmenį. Asmens įgytų kompetencijų vertinimas ir pripažinimas vykdomas vadovaujantis švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta ir su ekonomikos ir inovacijų ministru bei socialinės apsaugos ir darbo ministru suderinta asmens įgytų kompetencijų vertinimo tvarka.
Kvalifikacijos atitiktis Europos Sąjungos ir tarptautiniams standartams (jeigu taikoma)	Netaikoma.

5. Kvalifikacijos pavadinimas: suvirintų sujungimų terminio  apdorojimo įrenginio operatorius, LTKS II

Kvalifikacijos apibūdinimas	Veiklos objektas: suvirintų sujungimų terminis  apdorojimas  gaminant bei montuojant įvairius metalo gaminius, konstrukcijas, inžinerinius tinklus. Tipinės darbo priemonės: varžiniai ir indukciniai suvirintų sujungimų terminio apdorojimo įrenginiai. Tipinės darbo sąlygos: dirbama pramonės įmonių gamybinėse patalpose ir lauke. Papildoma informacija: suvirintų sujungimų terminio  apdorojimo įrenginio operatorius veiklas atlieka pagal instrukcijas ir nurodymus. Kvalifikaciją įgiję ir turintys apsaugos nuo elektros pradinę kategoriją (PK) asmenys galės dirbti inžinerinės apdirbamosios pramonės ir metalo apdirbimo gamyklose, statybos, mašinų gamybos, energetikos bei kitų ūkio sektorių įmonėse.
Pagrindiniai kvalifikacijos vienetai (nurodant jų lygį pagal LTKS)	Kompetencijos	Kompetencijų ribos
1. Pasiruošimas atlikti suvirintų sujungimų terminį  apdorojimą (LTKS II)	1.1. Paruošti darbo vietą suvirintų sujungimų terminiam apdorojimui.	Tradicinis terminis apdorojimas. Metalai ir jų lydiniai. Terminio apdorojimo pavojai gamybos bare ir čia taikomi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai. Apsauga nuo elektros smūgio. Darbas su elektriniais įrenginiais. Pirmoji pagalba. Priešgaisriniai reikalavimai. Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai dirbant grupėse tam pačiam objekte arba netoli vienas kito.
	1.2. Paruošti naudoti įrangą suvirintų sujungimų terminiam apdorojimui.	Įranga terminiam apdorojimui. Indukcinis ir varžinis kaitinimas. Įranga, naudojama varžinio ir indukcinio kaitinimo metu.  Kaitinimo pagalvėlių kiekio, tipo ir rūšies parinkimas pagal kaitinamo ploto dydį. Šiluminiai procesai. Termoporų tipai ir konstrukcija. Įranga, skirta kaitinimo priemonių temperatūros reguliavimui.
2. Nesudėtingų suvirintų sujungimų terminis  apdorojimas (LTKS II)	2.1. Atlikti nesudėtingų suvirintų sujungimų terminį apdorojimą.	Varžinių ir indukcinių kaitintuvų aptarnavimas bei įrangos naudojimas. Nesudėtingų suvirintų sujungimų terminio apdorojimo l LST EN ISO 17663 standartas ir gairės,  skirtos užtikrinti darbų kokybę proceso metu ir po suvirintų sujungimų terminio apdorojimo.
	2.2. Atlikti šilumos izoliavimo darbus po terminio ar indukcinio nesudėtingų suvirintų sujungimų kaitinimo.	Šilumos izoliacijos įrengimo technologija. Šilumos izoliacijos taikymo nauda ir prasmė. Izoliacinės medžiagos rūšys ir šiluminės charakteristikos. Šildymo kilimėliai ir jų naudojimas.
Reikalavimai asmeniui kvalifikacijai ar savarankiškai jos daliai įgyti (reikalavimai turimam išsilavinimui, kvalifikacijai, profesinei patirčiai) (jeigu taikomi)	Kvalifikacija suteikiama asmeniui, turinčiam pradinį išsilavinimą, ne jaunesniam kaip 18 metų amžiaus, ir baigusiam                          profesinio mokymo programą.                                                                                  Kvalifikacija asmeniui taip pat gali būti suteikta, pripažinus neformaliojo mokymosi arba savišvietos būdu ir (arba) iš profesinės veiklos įgytas kompetencijas.
Kvalifikacijai įgyti taikomi reikalavimai pagal Europos Sąjungos teisės aktus, tarptautines sutartis ar Lietuvos Respublikos teisės aktus (jeigu taikomi)	Netaikomi.
Kompetencijų vertinimo reikalavimai	Kvalifikacijai įgyti reikalingos asmens turimos kompetencijos vertinamos vadovaujantis kompetencijų formuluotėmis ir jų ribų aprašais, kurie išreiškia slenkstinį (minimalųjį) kompetencijos įgijimo lygmenį. Asmens įgytų kompetencijų vertinimas ir pripažinimas vykdomas vadovaujantis švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta ir su ekonomikos ir inovacijų ministru bei socialinės apsaugos ir darbo ministru suderinta asmens įgytų kompetencijų vertinimo tvarka.
Kvalifikacijos atitiktis Europos Sąjungos ir tarptautiniams standartams (jeigu taikoma)	Kvalifikacija atitinka Europos suvirinimo federacijos (EWF) personalo atsakingo už suvirintųjų sujungimų terminį apdorojimą kvalifikacijai (EWF-628r1-10/SV-02).

Punkto pakeitimai:

Nr. V1-99, 2021-07-07, paskelbta TAR 2021-08-26, i. k. 2021-17957

6. Kvalifikacijos pavadinimas: kontaktinio suvirinimo įrenginio operatorius, LTKS III

Kvalifikacijos apibūdinimas	Veiklos objektas: plieno, aliuminio ir jo lydinių, kitų metalų neturinčių geležies kontaktinis (varžinis) taškinis, siūlinis ar reljefinis suvirinimas, gaminių surinkimas ir montavimas. Tipinės darbo priemonės: kontaktinio taškinio suvirinimo įrankiai, įrenginiai ir mašinos, kontaktinio siūlinio suvirinimo įrenginiai ir mašinos, kontaktinio reljefinio suvirinimo įrenginiai ir mašinos. Tipinės darbo sąlygos: dirbama pramonės įmonių gamybinėse patalpose ir lauke. Papildoma informacija: kontaktinio suvirinimo įrenginio operatorius parenka taškinio, siūlinio ar reljefinio kontaktinio suvirinimo procesus, jų valdymo būdus, medžiagas ir priemones, pritaiko įvairius gerai žinomus ir išbandytus sprendimus, medžiagas, įrenginius ir įrankius, atliekamus suvirinimo darbus derina su kitais darbais, bendradarbiauja su aukštesnės kvalifikacijos asmenimis. Kvalifikaciją įgiję ir turintys apsaugos nuo elektros pradinę kategoriją (PK) asmenys galės dirbti inžinerinės apdirbamosios pramonės ir metalo apdirbimo gamyklose, statybos bei montavimo objektuose, mašinų, kėlimo įrenginių gamybos, energetikos, žemės ūkio, aptarnavimo bei kitų ūkio sektorių įmonėse.
Pagrindiniai kvalifikacijos vienetai (nurodant jų lygį pagal LTKS)	Kompetencijos	Kompetencijų ribos
1. Pasiruošimas atlikti kontaktinio suvirinimo darbus (LTKS III)	1.1. Paruošti naudoti taškinio, siūlinio ir reljefinio kontaktinio suvirinimo įrangą.	Kontaktinio suvirinimo technologijos. Taškinio, reljefinio ir siūlinio kontaktinio suvirinimo procesai. Elektrotechnika taikoma kontaktiniame suvirinime. Kontaktinio suvirinimo įrenginių kontrolės parametrai. Kontaktinio suvirinimo įrenginių elektrodai. Pagrindiniai ir bendrieji kontaktinio taškinio, siūlinio ir reljefinio suvirinimo operatoriaus profesijos, darbo rizikos vertinimo, darbuotojo saugos ir sveikatos bei aplinkosaugos, profesinės etikos reikalavimai. Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimai. Nelaimingi atsitikimai, jų tyrimas ir prevencija. Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo nuostatos, tiesiogiai susiję su darbuotojų interesais.
	1.2. Paruošti metalines medžiagas suvirinti kontaktinio taškinio, siūlinio ir reljefinio suvirinimo būdais.	Metalinių detalių briaunų ir paviršių paruošimas kontaktiniam suvirinimui, jo kokybės įvertinimas. Metalinių medžiagų suvirimo kontaktiniu būdu galimybės.
Specializacijos kvalifikacijos vienetai (nurodant jų lygį pagal LTKS)	Kompetencijos	Kompetencijų ribos
1. Kontaktinis taškinis suvirinimas (LTKS III)	1.1. Nustatyti kontaktinio taškinio suvirinimo režimus.	Kontaktinio taškinio suvirinimo įrangos reguliavimas ir informacijos įrašymas. Metalo plokščių su rafinuotu (valytu) paviršium kontaktinis taškinis suvirinimas. Metalų neturinčių geležies ir skirtingų metalų kontaktinis taškinis suvirinimas. Kontaktinio taškinio suvirinimo kontrolė. Kontaktinio taškinio suvirinimo įrenginiai, jų valdymas. Kontaktinio taškinio suvirinimo elektrodai.
	1.2. Suvirinti metalines detales kontaktiniu taškiniu suvirinimo būdu.	Kontaktinis taškinis suvirinimas tiesia linija pagal specifikacijas gamybos brėžinyje. Suvirinimo elektrodų parinkimas. Kontaktinio suvirinimo mašinos įjungimas bei suvirinimo parametrų nustatymas, remiantis bandymų patirtimi, standartinių dydžių lentelėmis. Suvirinimo parametrų matavimas ir suvirinimo kokybės tikrinimas.
2. Kontaktinis reljefinis suvirinimas (LTKS III)	2.1. Nustatyti kontaktinio reljefinio suvirinimo režimus.	Kontaktinio reljefinio suvirinimo įrangos reguliavimas, informacijos įrašymas ir valdymas. Metalo plokščių su rafinuotu (valytu) paviršium kontaktinis reljefinis suvirinimas. Metalų neturinčių geležies ir skirtingų metalų kontaktinis reljefinis suvirinimas. Kontaktinio reljefinio suvirinimo kontrolė.  Kontaktinio reljefinio suvirinimo elektrodai.
	2.2. Suvirinti metalines detales kontaktiniu reljefiniu suvirinimo būdu.	Kontaktinis reljefinis suvirinimas pagal specifikacijas gamybos brėžinyje, elektrodų sureguliavimas, kontaktinio suvirinimo mašinos suvirinimo parametrų nustatymas, remiantis bandymų patirtimi, standartinių dydžių lentelėmis. Suvirinimo parametrų matavimas ir suvirinimo kokybės tikrinimas.
3. Kontaktinis siūlinis suvirinimas (LTKS III)	3.1. Nustatyti kontaktinio siūlinio suvirinimo režimus.	Kontaktinio siūlinio suvirinimo įrangos reguliavimas, informacijos įrašymas ir valdymas. Metalo plokščių su rafinuotu (valytu) paviršium kontaktinis siūlinis suvirinimas. Metalų neturinčių geležies ir skirtingų metalų kontaktinis siūlinis suvirinimas. Kontaktinio siūlinio suvirinimo kontrolė. Kontaktinio siūlinio suvirinimo elektrodai.
	3.2. Suvirinti metalines detales kontaktiniu siūliniu suvirinimo būdu.	Kontaktinis siūlinis suvirinimas pagal specifikacijas gamybos brėžinyje, elektrodų geometrijos nustatymas, kontaktinio suvirinimo mašinos nustatymas, remiantis bandymų patirtimi, standartinių dydžių lentelėmis. Suvirinimo parametrų matavimas ir suvirinimo kokybės tikrinimas.
Reikalavimai asmeniui kvalifikacijai ar savarankiškai jos daliai įgyti (reikalavimai turimam išsilavinimui, kvalifikacijai, profesinei patirčiai) (jeigu taikomi)	Kvalifikacija suteikiama asmeniui, turinčiam pagrindinį išsilavinimą, ne jaunesniam kaip 18 metų amžiaus, ir baigusiam profesinio mokymo programą. Kvalifikacija asmeniui taip pat gali būti suteikta, pripažinus neformaliojo mokymosi arba savišvietos būdu ir (arba) iš profesinės veiklos įgytas kompetencijas. Stojančiajam mokytis pagal kvalifikaciją suteikiančią profesinio mokymo programą taikomi šie reikalavimai: pradinis išsilavinimas ir mokymasis pagrindinio ugdymo programoje arba pagrindinis išsilavinimas.
Kvalifikacijai įgyti taikomi reikalavimai pagal Europos Sąjungos teisės aktus, tarptautines sutartis ar Lietuvos Respublikos teisės aktus (jeigu taikomi)	Reikalingas kvalifikacijos patvirtinimas ir/ar periodinis tikrinimas bei patvirtinimas pagal LST EN ISO 14732 standartą.
Kompetencijų vertinimo reikalavimai	Kvalifikacijai įgyti reikalingos asmens turimos kompetencijos vertinamos vadovaujantis kompetencijų formuluotėmis ir jų ribų aprašais, kurie išreiškia slenkstinį (minimalųjį) kompetencijos įgijimo lygmenį. Asmens įgytų kompetencijų vertinimas ir pripažinimas vykdomas vadovaujantis švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta ir su ekonomikos ir inovacijų ministru bei socialinės apsaugos ir darbo ministru suderinta asmens įgytų kompetencijų vertinimo tvarka. Kvalifikacija suteikiama įgijus pagrindinio kvalifikacijos vieneto ir dviejų specializacijos kvalifikacijos vienetų kompetencijas.
Kvalifikacijos atitiktis Europos Sąjungos ir tarptautiniams standartams (jeigu taikoma)	Kvalifikacija atitinka Europos suvirinimo federacijos (EWF) European welding specilalist for resistance welding (EWF-525r1-14/SV-00) ir European welding practitioner for resistance welding (EWF-621-06/SV-00) bei LST EN 1418 ir LST EN ISO 14732 standartų reikalavimus.

7. Kvalifikacijos pavadinimas: lituotojas kietaisiais lydmetaliais, LTKS III

Kvalifikacijos apibūdinimas	Veiklos objektas: detalių ir gaminių surinkimas bei montavimas sulituojant kietaisiais lydmetaliais. Tipinės darbo priemonės: litavimo kietaisiais lydmetaliais įrenginiai bei įrankiai. Tipinės darbo sąlygos: dirbama pramonės įmonių gamybinėse patalpose ir lauke. Papildoma informacija: lituotojas kietaisiais lydmetaliais veiklas atlieka savarankiškai, geba pasirinkti atlikimo būdus, medžiagas, priemones, pritaikyti įvairius žinomus ir išbandytus sprendimus, medžiagas ir įrankius, vadovaujasi technine dokumentacija, bendradarbiauja su aukštesnės kvalifikacijos darbuotojais. Kvalifikaciją įgiję asmenys galės dirbti inžinerinės apdirbamosios pramonės ir metalo apdirbimo gamyklose, statybos, mašinų gamybos, energetikos, žemės ūkio, aptarnavimo bei kitų ūkio sektorių įmonėse.
Pagrindiniai kvalifikacijos vienetai (nurodant jų lygį pagal LTKS)	Kompetencijos	Kompetencijų ribos
1. Pasiruošimas atlikti kietojo litavimo darbus (LTKS III)	1.1. Paruošti darbo vietą kietajam litavimui.	Kietasis ir minkštasis litavimas, jų skirtumai. Lituotojo kietaisiais lydmetaliais ir litavimo įrenginių operatoriaus atliekami darbai. Pagrindiniai ir bendrieji lituotojo profesijos, darbo rizikos vertinimo, darbuotojo saugos ir sveikatos bei aplinkosaugos, profesinės etikos reikalavimai. Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo nuostatos, tiesiogiai susiję su darbuotojų interesais.
	1.2. Paruošti detales, kietojo litavimo medžiagas ir įrenginius.	Litavimo brėžiniai. Plokščių ir vamzdžių jungčių surinkimas bei paruošimas lituoti naudojantis rankiniais ir elektriniais įrankiais, metalo paruošimo staklėmis. Litavimo įrangos konstrukcija, jos techninė priežiūra ir tipiniai parametrai. Specifinės litavimo medžiagos, naudojamos litavimui. Litavimo charakteristikų ir parametrų įtaka jungties galutinei kokybei. Pridėtinės medžiagos kietajam litavimui.
2. Vienodų medžiagų grupių kietasis litavimas (LTKS III)	2.1. Atlikti lakštų ir vamzdžių kietojo litavimo darbus, kai pagrindinio metalo storis iki 3 mm.	Rankinis lakštų ir vamzdžių 1, 2, 3, 4, 5, 6, 9, 11/7, 8, 10/21, 22, 23/31–34/41–45/51–54 medžiagų grupių (pagal CEN ISO/TR 15608) ir iki 3 mm briaunos storio litavimas kietaisiais lydmetaliais, kurių darbinė temperatūra iki 850°C ir daugiau kaip 850°C, kairiniu ir dešininiu būdu, kai lydmetalio tėkmės kryptis horizontali, vertikali žemyn, vertikali aukštyn. Mechanizuotas lakštų ir vamzdžių 1, 2, 3, 4, 5, 6, 9, 11/7, 8, 10/21, 22, 23/31–34/41–45/51–54 medžiagų grupių (pagal CEN ISO/TR 15608) ir iki 3 mm briaunos storio litavimas kietaisiais lydmetaliais, kurių darbinė temperatūra iki 850°C ir daugiau kaip 850°, kairiniu ir dešininiu būdu, kai lydmetalio tėkmės kryptis horizontali, vertikali žemyn, vertikali aukštyn. Sujungimų kokybės įvertinimas atlikus kietojo litavimo darbus. Specifiniai darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai bei papildomos saugos priemonės lituojant kietaisiais lydmetaliais vienodas medžiagas.
	2.2. Atlikti lakštų ir vamzdžių kietojo litavimo darbus, kai pagrindinio metalo storis nuo 3 mm iki 10 mm.	Rankinis lakštų ir vamzdžių 1, 2, 3, 4, 5, 6, 9, 11/7, 8, 10/21, 22, 23/31–34/41–45/51–54 medžiagų grupių (pagal CEN ISO/TR 15608), nuo 3 iki 10 mm briaunos storio litavimas kietaisiais lydmetaliais, kurių darbinė temperatūra iki 850°C ir daugiau kaip 850°C, kairiniu ir dešininiu būdu, kai lydmetalio tėkmės kryptis horizontali, vertikali žemyn, vertikali aukštyn. Mechanizuotas lakštų ir vamzdžių 1, 2, 3, 4, 5, 6, 9, 11/7, 8, 10/21, 22, 23/31–34/41–45/51–54 medžiagų grupių (pagal CEN ISO/TR 15608) litavimas kietaisiais lydmetaliais, kurių darbinė temperatūra iki 850°C ir daugiau kaip 850°, kairiniu ir dešininiu būdu, kai lydmetalio tėkmės kryptis horizontali, vertikali žemyn, vertikali aukštyn. Sujungimų kokybės įvertinimas atlikus kietojo litavimo darbus.
	2.3. Atlikti lakštų ir vamzdžių kietojo litavimo darbus, kai pagrindinio metalo storis daugiau kaip 10 mm.	Rankinis lakštų ir vamzdžių 1, 2, 3, 4, 5, 6, 9, 11/ 7, 8, 10/ 21, 22, 23/ 31-34/ 41-45/ 51-54 medžiagų grupių (pagal CEN ISO/TR 15608) didesnio kaip 10 mm briaunos storio litavimas kietaisiais lydmetaliais, kurių darbinė temperatūra iki 850°C ir daugiau kaip 850°C, kairiniu ir dešininiu būdais, kai lydmetalio tėkmės kryptis horizontali, vertikali žemyn, vertikali aukštyn. Mechanizuotas lakštų ir vamzdžių 1, 2, 3, 4, 5, 6, 9, 11/ 7, 8, 10/ 21, 22, 23/ 31-34/ 41-45/ 51-54 medžiagų grupių (pagal CEN ISO/TR 15608) didesnio kaip 10 mm briaunos storio litavimas kietaisiais lydmetaliais, kurių darbinė temperatūra iki 850°C ir daugiau kaip 850°, kairiniu ir dešininiu būdais, kai lydmetalio tėkmės kryptis horizontali, vertikali žemyn, vertikali aukštyn.  Sujungimų kokybės atlikus kietojo litavimo darbus įvertinimas.
	2.4. Atlikti gaminių ir pusgaminių litavimo darbus kietaisiais lydmetaliais.	Kietojo litavimo darbai gamybos procese. Detalių ir mazgų jungčių žymėjimas, paruošimas kietajam litavimui pagal litavimo techninę dokumentaciją. Gaminių ir detalių jungčių kietasis litavimas pagal darbo brėžinius. Kietojo litavimo jungčių vizualinės kontrolės atlikimas pagal LST EN 12799:2002/A1:2004 bei deformacijų ir viso gaminio kokybės įvertinimas.
3. Skirtingų medžiagų grupių kietasis litavimas (LTKS III)	3.1. Atlikti skirtingų medžiagų lakštų ir vamzdžių kietojo litavimo darbus, kai pagrindinio metalo storis iki 3 mm.	Rankinis lakštų ir vamzdžių iš skirtingų medžiagų 1, 2, 3, 4, 5, 6, 9, 11 ir 7, 8, 10; 31–34 ir 1, 2, 3, 4, 5, 6, 9, 11; 31–34 ir 7, 8, 10; 31–34 ir 41–45; 41–45 ir 1, 2, 3, 4, 5, 6, 9, 11; 41–45 ir 7, 8, 10 grupių (pagal CEN ISO/TR 15608) iki 3 mm briaunos storio sujungimų litavimas kietaisiais lydmetaliais, kurių darbinė temperatūra iki 850°C ir daugiau kaip 850°C, kairiniu ir dešininiu būdu, kai lydmetalio tėkmės kryptis horizontali, vertikali žemyn, vertikali aukštyn. Mechanizuotas lakštų ir vamzdžių iš skirtingų medžiagų 1, 2, 3, 4, 5, 6, 9, 11 ir 7, 8, 10; 31–34 ir 1, 2, 3, 4, 5, 6, 9, 11; 31–34 ir 7, 8, 10; 31–34 ir 41–45; 41–45 ir 1, 2, 3, 4, 5, 6, 9, 11; 41–45 ir 7, 8, 10 (pagal CEN ISO/TR 15608) sujungimų litavimas kietaisiais lydmetaliais, kurių darbinė temperatūra iki 850°C ir daugiau kaip 850°C, kairiniu ir dešininiu būdu, kai lydmetalio tėkmės kryptis horizontali, vertikali žemyn, vertikali aukštyn. Sujungimų kokybės įvertinimas atlikus skirtingų medžiagų kietojo litavimo darbus. Specifiniai darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai bei papildomos saugos priemonės lituojant kietaisiais lydmetaliais skirtingas medžiagas.
	3.2. Atlikti skirtingų medžiagų lakštų ir vamzdžių kietojo litavimo darbus, kai pagrindinio metalo storis nuo 3 mm iki 10 mm.	Rankinis lakštų ir vamzdžių iš skirtingų medžiagų 1, 2, 3, 4, 5, 6, 9, 11 ir 7, 8, 10; 31–34 ir 1, 2, 3, 4, 5, 6, 9, 11; 31–34 ir 7, 8, 10; 31–34 ir 41–45; 41–45 ir 1, 2, 3, 4, 5, 6, 9, 11; 41–45 ir 7, 8, 10 grupių (pagal CEN ISO/TR 15608) nuo 3 mm iki 10 mm briaunos storio sujungimų litavimas kietaisiais lydmetaliais, kurių darbinė temperatūra iki 850°C ir daugiau kaip 850°C, kairiniu ir dešininiu būdu, kai lydmetalio tėkmės kryptis horizontali, vertikali žemyn, vertikali aukštyn. Mechanizuotas lakštų ir vamzdžių iš skirtingų medžiagų 1, 2, 3, 4, 5, 6, 9, 11 ir 7, 8, 10; 31–34 ir 1, 2, 3, 4, 5, 6, 9, 11; 31–34 ir 7, 8, 10; 31–34 ir 41–45; 41–45 ir 1, 2, 3, 4, 5, 6, 9, 11; 41–45 ir 7, 8, 10 grupių (pagal CEN ISO/TR 15608) nuo 3 iki 10 mm briaunos storio sujungimų litavimas kietaisiais lydmetaliais, kurių darbinė temperatūra iki 850°C ir daugiau kaip 850°C, kairiniu ir dešininiu būdu, kai lydmetalio tėkmės kryptis horizontali, vertikali žemyn, vertikali aukštyn. Sujungimų kokybės įvertinimas atlikus skirtingų medžiagų kietojo litavimo darbus.
	3.3. Atlikti skirtingų medžiagų lakštų ir vamzdžių kietojo litavimo darbus, kai pagrindinio metalo storis daugiau kaip 10 mm.	Rankinis lakštų ir vamzdžių iš skirtingų medžiagų 1, 2, 3, 4, 5, 6, 9, 11 ir 7, 8, 10; 31–34 ir 1, 2, 3, 4, 5, 6, 9, 11; 31–34 ir 7, 8, 10; 31–34 ir 41–45; 41–45 ir 1, 2, 3, 4, 5, 6, 9, 11; 41–45 ir 7, 8, 10 grupių (pagal CEN ISO/TR 15608) daugiau 10 mm briaunos storio sujungimų litavimas kietaisiais lydmetaliais, kurių darbinė temperatūra iki 850°C ir daugiau kaip 850°C, kairiniu ir dešininiu būdais, kai lydmetalio tėkmės kryptis horizontali, vertikali žemyn, vertikali aukštyn. Mechanizuotas lakštų ir vamzdžių iš skirtingų medžiagų 1, 2, 3, 4, 5, 6, 9, 11 ir 7, 8, 10; 31–34 ir 1, 2, 3, 4, 5, 6, 9, 11; 31–34 ir 7, 8, 10; 31–34 ir 41–45; 41–45 ir 1, 2, 3, 4, 5, 6, 9, 11; 41–45 ir 7, 8, 10 grupių (pagal CEN ISO/TR 15608) daugiau 10 mm briaunos storio sujungimų litavimas kietaisiais lydmetaliais, kurių darbinė temperatūra iki 850°C ir daugiau kaip 850°, kairiniu ir dešininiu būdais, kai lydmetalio tėkmės kryptis horizontali, vertikali žemyn, vertikali aukštyn. Sujungimų kokybės atlikus skirtingų medžiagų kietojo litavimo darbus įvertinimas.
	3.4. Sulituoti gaminius ir pusgaminius iš skirtingų medžiagų kietaisiais lydmetaliais.	Detalių ir mazgų jungčių iš skirtingų metalinių medžiagų žymėjimas, paruošimas kietajam litavimui pagal litavimo techninę dokumentaciją. Gaminių ir detalių iš skirtingų metalinių medžiagų jungčių kietasis litavimas pagal darbo brėžinius. Kietojo litavimo jungčių vizualinės kontrolės atlikimas pagal LST EN 12799:2002/A1:2004 bei deformacijų ir viso gaminio kokybės įvertinimas.
Reikalavimai asmeniui kvalifikacijai ar savarankiškai jos daliai įgyti (reikalavimai turimam išsilavinimui, kvalifikacijai, profesinei patirčiai) (jeigu taikomi)	Kvalifikacija suteikiama asmeniui, turinčiam pagrindinį išsilavinimą, ne jaunesniam kaip 18 metų amžiaus, ir baigusiam profesinio mokymo programą. Kvalifikacija asmeniui taip pat gali būti suteikta, pripažinus neformaliojo mokymosi arba savišvietos būdu ir (arba) iš profesinės veiklos įgytas kompetencijas. Stojančiajam mokytis pagal kvalifikaciją suteikiančią profesinio mokymo programą taikomi šie reikalavimai: pradinis išsilavinimas ir mokymasis pagrindinio ugdymo programoje arba pagrindinis išsilavinimas.
Kvalifikacijai įgyti taikomi reikalavimai pagal Europos Sąjungos teisės aktus, tarptautines sutartis ar Lietuvos Respublikos teisės aktus (jeigu taikomi)	Reikalingas kvalifikacijos patvirtinimas ir/ar periodinis tikrinimas bei patvirtinimas pagal LST EN ISO 13585 standartą.
Kompetencijų vertinimo reikalavimai	Kvalifikacijai įgyti reikalingos asmens turimos kompetencijos vertinamos vadovaujantis kompetencijų formuluotėmis ir jų ribų aprašais, kurie išreiškia slenkstinį (minimalųjį) kompetencijos įgijimo lygmenį. Asmens įgytų kompetencijų vertinimas ir pripažinimas vykdomas vadovaujantis švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta ir su ekonomikos ir inovacijų ministru bei socialinės apsaugos ir darbo ministru suderinta asmens įgytų kompetencijų vertinimo tvarka.
Kvalifikacijos atitiktis Europos Sąjungos ir tarptautiniams standartams (jeigu taikoma)	LST EN ISO 13585 „Kietasis litavimas. Lituotojų ir litavimo operatorių kvalifikacijos tikrinimas“. Level 1 Awards and Certificates in Introductory Welding, Fabrication, Cutting and Brazing and Soldering Skills (3268) October 2014 Version 3.

8. Kvalifikacijos pavadinimas: mechanizuoto, orbitinio ir robotizuoto suvirinimo įrenginio operatorius, LTKS III

Kvalifikacijos apibūdinimas	Veiklos objektas: plieno, aliuminio, vario ir jų lydinių mechanizuotas, orbitinis ir robotizuotas suvirinimas, gaminių surinkimas bei montavimas. Tipinės darbo priemonės: mechanizuoto suvirinimo mašinos ir traktoriai, orbitinio suvirinimo mašinos, suvirinimo robotai. Tipinės darbo sąlygos: dirbama pramonės įmonių gamybinėse patalpose. Papildoma informacija: mechanizuoto, orbitinio ir robotizuoto suvirinimo įrenginio operatorius veiklas atlieka savarankiškai, geba pasirinkti mechanizuoto, orbitinio ir robotizuoto suvirinimo procesus, jų valdymo programas, programavimo įrangą bei būdus, medžiagas, priemones, pritaikyti įvairius žinomus ir išbandytus sprendimus, medžiagas, įrenginius ir įrankius, atliekamus darbus derina su kitais darbais. Kvalifikaciją įgiję ir turintys apsaugos nuo elektros pradinę kategoriją (PK) asmenys galės dirbti inžinerinės apdirbamosios pramonės ir metalo apdirbimo gamyklose, statybos bei montavimo objektuose, mašinų, kėlimo įrenginių gamybos, energetikos, žemės ūkio, aptarnavimo bei kitų ūkio sektorių įmonėse.
Pagrindiniai kvalifikacijos vienetai (nurodant jų lygį pagal LTKS)	Kompetencijos	Kompetencijų ribos
1. Pasiruošimas atlikti mechanizuoto, orbitinio ir robotizuoto suvirinimo darbus (LTKS III)	1.1. Paruošti naudoti mechanizuoto, orbitinio ir robotizuoto suvirinimo sistemas.	Mechanizuoto, orbitinio ir robotizuoto suvirinimo kokybės kontrolė gamybos metu. Pagrindiniai ir bendrieji mechanizuoto, orbitinio ir robotizuoto suvirinimo operatoriaus profesijos, darbo rizikos vertinimo, darbuotojo saugos ir sveikatos bei aplinkosaugos, profesinės etikos reikalavimai. Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimai, jų pravedimo tvarka. Nelaimingi atsitikimai jų tyrimas ir prevencija. Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo nuostatos, tiesiogiai susiję su darbuotojų interesais.
	1.2. Išmanyti mechanizuoto, orbitinio ir robotizuoto suvirinimo projektavimą.	Mechanizuoto ir orbitinio suvirinimo sistemų projektavimas. Suvirinimo roboto sistemos projektavimas. Įrangos išdėstymas dirbtuvėse. Suvirinimo sistemų veiksmingumo įgyvendinimas. Suvirinimo darbų gamyboje ir jų automatizavimo geroji patirtis.
	1.3. Išmanyti suvirintųjų konstrukcijų projektavimą mechanizuotam, orbitiniam ir robotizuotam suvirinimui.	Suvirintųjų konstrukcijų projektavimas mechanizuotam ir orbitiniui suvirinimui. Suvirintųjų konstrukcijų projektavimas robotizuotam suvirinimui. Pasiruošimo mechanizuotam ir orbitiniam suvirinimui procedūros. Pasiruošimo robotizuotam suvirinimui procedūros.
Specializacijos kvalifikacijos vienetai (nurodant jų lygį pagal LTKS)	Kompetencijos	Kompetencijų ribos
1. Suvirinimas mechanizuoto suvirinimo sistemomis (LTKS III)	1.1. Paruošti darbui mechanizuoto suvirinimo sistemas, jas programuoti.	Mechanizuoto suvirinimo konstrukcija, įranga ir sistemos. Suvirinimo jungčių paruošimas. Mechanizuoto suvirinimo kokybės kontrolė. Specifiniai suvirinimo mechanizuotomis sistemomis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai. Mechanizuotų suvirinimo sistemų, suvirinimo parametrų nustatymas ir programavimas.
	1.2. Atlikti suvirinimo darbus mechanizuotomis suvirinimo sistemomis.	Mechanizuoto suvirinimo technologija, suvirinimo ir įrenginių valdymo parametrai. Mechanizuoto suvirinimo programavimo darbai. Mechanizuoto suvirinimo proceso valdymas. Suvirinimo darbai su mechanizuotomis suvirinimo sistemomis.
2. Suvirinimas orbitinio suvirinimo sistemomis (LTKS III)	2.1. Paruošti darbui orbitinio suvirinimo sistemas, jas programuoti.	Orbitinio suvirinimo konstrukcija, įranga ir sistemos. Orbitinio suvirinimo kokybės kontrolė. Specifiniai orbitinio suvirinimo darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai. Orbitinio suvirinimo jungčių paruošimas. Orbitinio suvirinimo pagrindinės ir pridėtinės medžiagos. Orbitinio suvirinimo sistemų, suvirinimo parametrų nustatymas ir programavimas.
	2.2. Atlikti suvirinimo darbus orbitinio suvirinimo sistemomis.	Orbitinio suvirinimo technologija, suvirinimo ir įrenginių valdymo parametrai. Orbitinio suvirinimo programavimo darbai. Orbitinio suvirinimo proceso valdymas. Suvirinimas su orbitinėmis suvirinimo sistemomis.
3. Suvirinimas robotizuoto suvirinimo sistemomis (LTKS III)	3.1. Paruošti darbui robotizuoto suvirinimo sistemas, jas programuoti.	Robotikos pagrindai ir robotizuoto suvirinimo sistemos. Robotikos pagrindai (daugiaašių suvirinimo robotų pagrindai). Robotizuotų suvirinimo sistemų konstrukcija. Robotizuoto suvirinimo jungčių paruošimas. Robotų priežiūra. Robotizuoto suvirinimo kokybės kontrolė. Specifiniai darbuotojų dirbančių su robotizuoto suvirinimo sistemomis saugos ir sveikatos reikalavimai. Lankinio suvirinimo procesai robotizuotam suvirinimui. Roboto programavimas. Suvirinimo roboto programavimas konkrečiai užduočiai. Siūlė stebėjimo (sekimo) sistemos ir jutikliai robotizuotame suvirinime.
	3.2. Atlikti suvirinimo darbus robotizuoto suvirinimo sistemomis.	Robotizuoto suvirinimo technologija. Robotų programavimo praktika. Suvirinimo robotų programavimo uždaviniai. Robotizuoto suvirinimo proceso valdymas. Suvirinimas  robotizuoto suvirinimo sistemomis.
Reikalavimai asmeniui kvalifikacijai ar savarankiškai jos daliai įgyti (reikalavimai turimam išsilavinimui, kvalifikacijai, profesinei patirčiai) (jeigu taikomi)	Kvalifikacija suteikiama asmeniui, turinčiam pagrindinį išsilavinimą, ne jaunesniam kaip 18 metų amžiaus, ir baigusiam profesinio mokymo programą. Kvalifikacija asmeniui taip pat gali būti suteikta, pripažinus neformaliojo mokymosi arba savišvietos būdu ir (arba) iš profesinės veiklos įgytas kompetencijas. Stojančiajam mokytis pagal kvalifikaciją suteikiančią profesinio mokymo programą taikomi šie reikalavimai: pradinis išsilavinimas ir mokymasis pagrindinio ugdymo programoje arba pagrindinis išsilavinimas.
Kvalifikacijai įgyti taikomi reikalavimai pagal Europos Sąjungos teisės aktus, tarptautines sutartis ar Lietuvos Respublikos teisės aktus (jeigu taikomi)	Reikalingas kvalifikacijos patvirtinimas ir/ar periodinis tikrinimas bei patvirtinimas pagal LST EN ISO 14732 standartą.
Kompetencijų vertinimo reikalavimai	Kvalifikacijai įgyti reikalingos asmens turimos kompetencijos vertinamos vadovaujantis kompetencijų formuluotėmis ir jų ribų aprašais, kurie išreiškia slenkstinį (minimalųjį) kompetencijos įgijimo lygmenį. Asmens įgytų kompetencijų vertinimas ir pripažinimas vykdomas vadovaujantis švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta ir su ekonomikos ir inovacijų ministru bei socialinės apsaugos ir darbo ministru suderinta asmens įgytų kompetencijų vertinimo tvarka. Kvalifikacija suteikiama įgijus pagrindinio kvalifikacijos vieneto ir dviejų specializacijos  kvalifikacijos vienetų kompetencijas.
Kvalifikacijos atitiktis Europos Sąjungos ir tarptautiniams standartams (jeigu taikoma)	Kvalifikacija atitinka Europos suvirinimo federacijos (EWF) European mechanized, orbital and robot welding personel. (EWF-IAB-348-13/SV-00) ir Tarptautinio suvirinimo instituto (IIW) Tarptautinio mechanizuoto, orbitinio ir robotizuoto suvirinimo operatoriaus kvalifikaciją (International mechanized, orbital and robot welding personel IAB-348-13/SV-00).

9. Kvalifikacijos pavadinimas: pramonės gaminių dažytojas, LTKS III

Kvalifikacijos apibūdinimas	Veiklos objektas: metalinių paviršių dažymas, padengimas. Tipinės darbo priemonės: metalinio paviršiaus plovimo įrenginiai, smėliasrautė, šratasrautė, metalinių paviršių paruošimo rankiniai, pneumatiniai ir elektriniai įrankiai, dažymo įrankiai ir įranga. Tipinės darbo sąlygos: darbas individualus arba grupinis, patalpose ir lauke, aplinkoje, kurioje yra pavojingų ir kenksmingų veiksnių; darbas gali būti pamaininis ir naktinis; darbo dienos trukmė gali būti nenormuota; galimas darbas savaitgaliais bei švenčių dienomis. Papildoma informacija: pramonės gaminių dažytojas savo veikloje vadovaujasi darbuotojų saugos ir sveikatos, darbo higienos, priešgaisrinės saugos, aplinkosaugos reikalavimais. Kvalifikaciją įgiję asmenys galės dirbti apdirbamosios pramonės įmonėse.
Pagrindiniai kvalifikacijos vienetai (nurodant jų lygį pagal LTKS)	Kompetencijos	Kompetencijų ribos
1. Metalinių paviršių paruošimas dažymui-purškimui (LTKS III)	1.1. Atskirti ir parinkti medžiagas, jas žymėti ir pritaikyti.	Metalų ir jo lydinių sandaros, savybių taikymas parenkant apdirbimo procesus. Terminis metalų apdorojimas ir panaudojimas. Paviršių dangų poreikio nustatymas. Korozijos reiškinių vertinimas. Medžiagų žymėjimas.
	1.2. Nustatyti ir šalinti ruošiamo dažymui paviršiaus defektus.	Paviršių, paruoštų dažymui (dengimui), vertinimas. Paviršiaus užterštumo nustatymas. Dažomo (dengiamo) paviršiaus plovimas, cheminis apdirbimas. Ruošiamo dažymui (dengimui) paviršiaus defektų vertinimas. Ruošiamo dažymui (dengimui) paviršiaus defektų šalinimas.
	1.3. Atlikti įvairių paviršių paruošimo dažymui (dengimui) darbus.	Abrazyvinio valymo darbų technologijos parinkimas. Abrazyvo, jo rūšių parinkimas. Paviršiaus valymas su smėliasraute, šratasraute. Paviršių valymas rankiniais, pneumatiniais ir elektriniais įrankiais. Darbuotojų saugos ir sveikatos priemonių pasirinkimas atliekant paviršių paruošimo dažymui (dengimui) darbus.
2. Dažų (dangų) parinkimas (LTKS III)	2.1. Parinkti dažus (dangą) pagal paskirtį.	Dažų (dangų) gamyba. Dažų (dangų) parinkimas pagal klasifikaciją. Dažų plėvelės susidarymo budų parinkimas. Dangų (dangų) parinkimas pagal paskirtį. Dažų (dangų) parinkimas metalinių paviršių dažymui – padengimui. Plieninių konstrukcijų apsauga nuo korozijos apsauginėmis dažų sistemomis ISO 12944. Priešgaisrinių dažų dažymas.
	2.2. Atlikti tinkamų dažų komponentų maišymą ir pagaminti atspalvį.	Spalvų savybių vertinimas. Kolorimetrijos prietaisų naudojimas. Dažų komponentų maišymas. Spalvų parinkimo įrankių naudojimas. Dažų maišymo įrenginių naudojimas.
3. Metalinių paviršių dažymas-padengimas         (LTKS III)	3.1. Atlikti įvairių paviršių dažymo (dengimo) darbus.	Purškimo būdų parinkimas. Dažymo (dengimo) technologinio proceso parinkimas. Darbo vietos paruošimas dažymo (dengimo) darbams. Dažymo (dengimo) įrankių parinkimas. Įrenginių dažymo (dengimo) darbams paruošimas. Įvairių metalinių paviršių dažymas (dengimas). Įrangos priežiūra baigus dažymo darbus. Reikalavimų darbo vietai atliekant dažymo (dengimo) darbus nustatymas. Darbuotojų saugos ir sveikatos, aplinkos apsaugos reikalavimų atliekant dažymo (purškimo) darbus įvertinimas.
	3.2. Atpažinti ir šalinti dažymo (dengimo) defektus.	Dažymo (padengimo) defektų ir jų atsiradimo priežasčių nustatymas. Dažyto (padengto) paviršiaus kokybės įvertinimas. Dažų (dangos) sluoksnio storio nustatymas. Dažyto (padengto) paviršiaus remonto darbų parinkimas.
	3.3. Atlikti dažyto (padengto) paviršiaus priežiūros darbus.	Veiksnių, veikiančių dažytą (padengtą) paviršių, nustatymas. Dažyto (padengto) paviršiaus priežiūra. Dažyto (padengto) paviršiaus apsaugos, priežiūros medžiagų parinkimas. Įvairių dažytų (padengtų) paviršių priežiūros darbų vykdymas. Dažyto (padengto) paviršiaus džiovimo parinkimas.
Specializacijos kvalifikacijos vienetai (nurodant jų lygį pagal LTKS)	Kompetencijos	Kompetencijų ribos
1. Metalinių paviršių dažymas milteliniu būdu (LTKS III)	1.1. Paruošti paviršius, įrenginius ir medžiagas metaliniams paviršiams dažyti milteliniu būdu.	Paviršių paruošimas dažyti. Įrenginių ir medžiagų parinkimas ir paruošimas. Miltelinio dažymo standartų naudojimas.
	1.2. Dažyti įvairius metalinius paviršius milteliniu būdu.	Miltelinio dažymo įrenginių naudojimas. Miltelinio dažymo technikos parinkimas. Miltelinio dažymo kokybės valdymas.
2. Termoizoliacinių (hidroizoliacinių) dangų purškimas (LTKS III)	2.1. Paruošti paviršius, įrenginius ir medžiagas paviršiams apipurkšti termoizoliacinėmis (hidroizoliacinėmis) dangomis.	Paviršių paruošimas apipurkšti termoizoliacinėmis (hidroizoliacinėmis) dangomis. Įrenginių ir medžiagų parinkimas ir paruošimas. Termoizoliacinių (hidroizoliacinių) dangų parinkimas.
	2.2. Apipurkšti paviršius termoizoliacinėmis (hidroizoliacinėmis) dangomis.	Termoizoliacinių (hidroizoliacinių) dangų purškimo technikos ir technologijos parinkimas. Termoizoliacinių (hidroizoliacinių) dangų įrenginių naudojimas. Termoizoliacinių (hidroizoliacinių) dangų standartų įvertinimas. Termoizoliacinių (hidroizoliacinių) dangų kokybės valdymas.
Reikalavimai asmeniui kvalifikacijai ar savarankiškai jos daliai įgyti (reikalavimai turimam išsilavinimui, kvalifikacijai, profesinei patirčiai) (jeigu taikomi)	Kvalifikacija suteikiama asmeniui, turinčiam pagrindinį išsilavinimą ir baigusiam profesinio mokymo programą. Kvalifikacija asmeniui taip pat gali būti suteikta, pripažinus neformaliojo mokymosi arba savišvietos būdu ir (arba) iš profesinės veiklos įgytas kompetencijas. Stojančiajam mokytis pagal kvalifikaciją suteikiančią profesinio mokymo programą taikomi šie reikalavimai: pradinis išsilavinimas ir mokymasis pagrindinio ugdymo programoje arba pagrindinis išsilavinimas.
Kvalifikacijai įgyti taikomi reikalavimai pagal Europos Sąjungos teisės aktus, tarptautines sutartis ar Lietuvos Respublikos teisės aktus (jeigu taikomi)	Netaikomi.
Kompetencijų vertinimo reikalavimai	Kvalifikacijai įgyti reikalingos asmens turimos kompetencijos vertinamos vadovaujantis kompetencijų formuluotėmis ir jų ribų aprašais, kurie išreiškia slenkstinį (minimalųjį) kompetencijos įgijimo lygmenį. Asmens įgytų kompetencijų vertinimas ir pripažinimas vykdomas vadovaujantis švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta ir su ekonomikos ir inovacijų ministru bei socialinės apsaugos ir darbo ministru suderinta asmens įgytų kompetencijų vertinimo tvarka.
Kvalifikacijos atitiktis Europos Sąjungos ir tarptautiniams standartams (jeigu taikoma)	Netaikoma.

10. Kvalifikacijos pavadinimas: suvirinimo, pjovimo ir paviršiaus apdorojimo lazeriu įrenginio operatorius, LTKS III

Kvalifikacijos apibūdinimas	Veiklos objektas: metalų suvirinimas, pjaustymas ar paviršiaus apdorojimas lazeriu, detalių ir pusgaminių paruošimas, gaminių surinkimas, jų apdorojimas bei montavimas. Tipinės darbo priemonės: lazerinės sistemos, dažnai valdomos CNC, galinčios atlikti metalų suvirinimo, pjaustymo ar paviršiaus apdorojimo procesus. Tipinės darbo sąlygos: dirbama pramonės įmonių gamybinėse patalpose. Papildoma informacija: suvirinimo, pjovimo ir paviršiaus apdorojimo lazeriu įrenginio operatorius veiklas atlieka savarankiškai, geba pasirinkti suvirinimo, pjaustymo ar paviršiaus apdorojimo lazeriu procesus, jų valdymo programas ir būdus, medžiagas, priemones, pritaikyti įvairius žinomus ir išbandytus sprendimus, medžiagas, įrenginius ir įrankius, atliekamus darbus derina su kitais darbais, bendradarbiauja su aukštesnės kvalifikacijos darbuotojais. Kvalifikaciją įgiję ir turintys apsaugos nuo elektros pradinę kategoriją (PK) asmenys galės dirbti inžinerinės apdirbamosios pramonės ir metalo apdirbimo gamyklose, montavimo objektuose, mašinų, kėlimo įrenginių gamybos, energetikos, aptarnavimo bei kitų ūkio sektorių įmonėse.
Pagrindiniai kvalifikacijos vienetai (nurodant jų lygį pagal LTKS)	Kompetencijos	Kompetencijų ribos
1. Pjovimas lazerio spinduliu (LTKS III)	1.1. Paruošti naudoti lazerines sistemas.	Lazerinės sistemos ir įranga, jų valdymas. Kokybės kontrolė ir parametrų laikymasis. Pagrindiniai ir bendrieji operatoriaus dirbančio su lazerinėmis sistemomis darbo rizikos vertinimo, darbuotojo saugos ir sveikatos bei aplinkosaugos, profesinės etikos reikalavimai. Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimai. Nelaimingi atsitikimai, jų tyrimas ir prevencija. Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo nuostatos, tiesiogiai susiję su darbuotojų interesais.
	1.2. Paruošti medžiagas ir įrangą pjovimui lazerio spinduliu.	Lazerio spindulio ir procesų parametrai. Lazerio spindulys kaip šilumos šaltinis pjaunant. Lazerio spindulio poveikis pjaunamoms medžiagoms.
	1.3. Pjaustyti lazerio spinduliu.	Pjovimas lazerio spinduliu. Procesai ir lazerio spindulio parametrai ir jų įtaka pjovimo kokybei. Pjovimo parametrų nustatymas.
2. Suvirinimas lazerio spinduliu ir mišriu būdu (LTKS III)	2.1. Paruošti medžiagas ir įrangą suvirinimui lazerio spinduliu ir mišriu būdu.	Lazerio spindulio kaip šilumos šaltinio įtaka medžiagų apdorojimui, lazerio spindulio ir procesų parametrai. Lazerio spindulys kaip šilumos šaltinis suvirinant lazerio spinduliu ir suvirinant mišriu būdu. Suvirinamų medžiagų reakcija į lazerio spindulio poveikį.
	2.2. Suvirinti lazerio spinduliu ir mišriu būdu.	Suvirinimas lazerio spinduliu. Mišrus suvirinimas. Procesai ir lazerio spindulio parametrai bei jų įtaka suvirinamų metalų paviršiaus ir sujungimo kokybei. Suvirinimas lazerio spinduliu ir mišrus suvirinimas.
3. Metalų paviršiaus apdorojimas lazerio spinduliu (LTKS III)	3.1. Paruošti medžiagas ir įrangą apdoroti metalų paviršius lazerio spinduliu.	Lazerio spindulys kaip šilumos šaltinis medžiagų apdirbimui. Lazerio spindulio ir medžiagų apdorojimo proceso parametrai. Paviršiaus padorojimo lazerio spinduliu parametrų parinkimas. Metalų paviršiaus terminio apdorojimo ypatybės.
	3.2. Apdoroti metalų paviršius lazerio spinduliu.	Paviršiaus apdorojimas lazerio spinduliu. Procesai ir lazerio spindulio parametrai, jų įtaka metalų paviršiaus kokybei. Metalų paviršiaus apdorojimas lazerio spinduliu, parametrų nustatymas.
Reikalavimai asmeniui kvalifikacijai ar savarankiškai jos daliai įgyti (reikalavimai turimam išsilavinimui, kvalifikacijai, profesinei patirčiai) (jeigu taikomi)	Kvalifikacija suteikiama asmeniui, turinčiam pagrindinį išsilavinimą, ne jaunesniam kaip 18 metų amžiaus, ir baigusiam profesinio mokymo programą. Kvalifikacija asmeniui taip pat gali būti suteikta, pripažinus neformaliojo mokymosi arba savišvietos būdu ir (arba) iš profesinės veiklos įgytas kompetencijas. Stojančiajam mokytis pagal kvalifikaciją suteikiančią profesinio mokymo programą taikomi šie reikalavimai: pradinis išsilavinimas ir mokymasis pagrindinio ugdymo programoje arba pagrindinis išsilavinimas.
Kvalifikacijai įgyti taikomi reikalavimai pagal Europos Sąjungos teisės aktus, tarptautines sutartis ar Lietuvos Respublikos teisės aktus (jeigu taikomi)	Reikalingas kvalifikacijos patvirtinimas ir/ar periodinis tikrinimas bei patvirtinimas pagal LST EN ISO 14732 standartą.
Kompetencijų vertinimo reikalavimai	Kvalifikacijai įgyti reikalingos asmens turimos kompetencijos vertinamos vadovaujantis kompetencijų formuluotėmis ir jų ribų aprašais, kurie išreiškia slenkstinį (minimalųjį) kompetencijos įgijimo lygmenį. Asmens įgytų kompetencijų vertinimas ir pripažinimas vykdomas vadovaujantis švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta ir su ekonomikos ir inovacijų ministru bei socialinės apsaugos ir darbo ministru suderinta asmens įgytų kompetencijų vertinimo tvarka.
Kvalifikacijos atitiktis Europos Sąjungos ir tarptautiniams standartams (jeigu taikoma)	Kvalifikacija atitinka Europos suvirinimo federacijos (EWF) lazerinio apdorojimo personalo kvalifikacijai (EWF-651r1-12-SV-00).

11. Kvalifikacijos pavadinimas: suvirintojas, LTKS III

Kvalifikacijos apibūdinimas	Veiklos objektas: plieno, aliuminio, vario ir jų lydinių detalių, mazgų ir konstrukcijų suvirinimas. Tipinės darbo priemonės: rankinio lankinio, lankinio susivirinimo lydžiuoju ir nelydžiuoju volframo elektrodu apsauginėse dujose, terminio metalų pjaustymo įrenginiai ir įrankiai. Tipinės darbo sąlygos: dirbama pramonės įmonių gamybinėse patalpose ir lauke. Papildoma informacija: suvirintojas veiklas atlieka savarankiškai pagal suvirinimo procedūras, seka rezultatų kokybę. Suvirintojas geba pasirinkti atlikimo būdus, medžiagas, priemones ir kontroliuoti savo veiklos kokybę, pritaikyti įvairius žinomus ir išbandytus sprendimus, medžiagas ir įrankius. Vertina atliekamų darbų eigą, atliekamus suvirinimo darbus derina su kitais darbais. Planuoja ir organizuoja savo veiklą, vadovaujasi projektu, bendradarbiauja su aukštesnės kvalifikacijos darbuotojais. Kvalifikaciją įgiję ir turintys apsaugos nuo elektros pradinę kategoriją (PK) asmenys galės dirbti inžinerinės apdirbamosios pramonės ir metalo apdirbimo gamyklose, statybos, mašinų gamybos, energetikos, žemės ūkio, aptarnavimo bei kituose ūkio sektoriuose.
Pagrindiniai kvalifikacijos vienetai (nurodant jų lygį pagal LTKS.	Kompetencijos	Kompetencijų ribos
1. Pasiruošimas atlikti suvirinimo darbus (LTKS III)	1.1. Atlikti darbus laikantis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų.	Suvirintojo profesija, jos specifika ir galimybės darbo rinkoje. Suvirintojo ir suvirinimo operatoriaus atliekami darbai. Pagrindiniai ir bendrieji suvirintojo profesijos, darbo rizikos vertinimo, darbuotojo saugos ir sveikatos bei aplinkosaugos, profesinės etikos reikalavimai. Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo straipsniai, tiesiogiai susiję su darbuotojų interesais.
	1.2. Paruošti suvirintojo darbo vietą, pagal darbo brėžinius bei suvirinimo technologiją surinkti detales.	Suvirintojo kvalifikacijai būdingi ir reikalingi gebėjimai. Suvirinimo brėžiniai, siūlių vaizdavimas brėžiniuose pagal  LST EN ISO 2553, suvirinimo procedūrų aprašai (toliau – SPA) pagal LST EN ISO 15609-1,2. Metalų ir jų lydinių savybės ir medžiagos, reikalingos juos suvirinti. Elektrotechnikos dėsniai, taikomi suvirinimo procesuose bei suvirinimo įrangoje. Tarptautiniai ir nacionaliniai suvirinimo standartai. Pasiruošimas lydomajam suvirinimui pagal brėžinius. Suvirinimo įrangos paruošimas lankiniam suvirinimui.
2. Rankinis lankinis plieno jungčių kampinių siūlių suvirinimas lydžiaisiais glaistytaisiais elektrodais (LTKS III)	2.1. Suvirinti plieno lakštų kampines siūles rankiniu lankiniu būdu lydžiaisiais glaistytaisiais elektrodais.	Lankinio suvirinimo principai. Darbas su lankinio suvirinimo įranga. Suvirinimo medžiagos, naudojamos įvairiuose suvirinimo procesuose. Pavojai suvirinimo gamybos bare ir čia taikomi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai, asmeninės saugos priemonės. Darbas pagal SPA, suvirinimo parametrų parinkimas ir jų įtaka suvirinimo kokybei. Suvirinimo parametrų įtaka siūlės defektams ir eksploatacinėms savybėms. Nerūdijantis plienas bei jo suvirinimas rankiniu lankiniu būdu. Jungčių lankiniam suvirinimui paruošimas. Plieno lakštų (plokščių) suvirinimas rankiniu lankiniu būdu kampinėmis siūlėmis PA, PB, PD, PF, PG padėtyse (LST EN ISO 6947) vienu ir keliais ėjimais. Vamzdžių privirinimas prie lakštų rankiniu lankiniu būdu PB, PD, PH padėtyse (LST EN ISO 6947) vienu ir keliais ėjimais.
	2.2. Atlikti plieno gaminių ir pusgaminių kampinių siūlių rankinio lankinio suvirinimo darbus lydžiaisiais glaistytaisiais elektrodais pagal surinkimo, montavimo brėžinius ir schemas.	Rankinio lankinio plieno gaminių ir pusgaminių suvirinimo kampinėmis siūlėmis darbai ir gamybos procesas. Praktinių darbų gamyboje turinys. Detalių ir mazgų jungčių paruošimas rankiniam lankiniam plieno jungčių suvirinimui kampinėmis siūlėmis pagal LST EN ISO 9692-1, suvirinimo brėžinius ir SPA. Įvairių plieno konstrukcijų ir gaminių rankinio lankinio kampinių siūlių suvirinimo ir montavimo darbai pagal suvirinimo darbo brėžinius, SPA. Kampinių suvirimo siūlių vizualinė kontrolė pagal LST EN ISO 5817 C kokybės lygį, viso gaminio kokybės ir suvirinimo deformacijų įtakos jai įvertinimas.
3. Plieno jungčių kampinių siūlių suvirinimas lankiniu būdu lydžiuoju elektrodu (pusautomačiu) apsauginių dujų aplinkoje (LTKS III)	3.1. Suvirinti plieno lakštų kampines siūles lankiniu būdu lydžiuoju elektrodu (pusautomačiu) apsauginių dujų aplinkoje.	MIG / MAG įrangos konstrukcija, jos techninė priežiūra ir tipiniai parametrai. Specifinės suvirinimo medžiagos, naudojamos MIG / MAG suvirinime. MIG / MAG suvirinimo charakteristikos ir parametrų įtaka siūlės galutinei kokybei. Specifiniai darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai bei papildomos asmeninės saugos priemonės suvirinant lankiniu būdu lydžiuoju elektrodu (pusautomačiu) apsauginių dujų aplinkoje. Nerūdijančio plieno MAG suvirinimas. Plieno lakštų (plokščių) suvirinimas lankiniu būdu lydžiuoju elektrodu (pusautomačiu) kampinėmis siūlėmis PA, PB, PD, PF, PG padėtyse (LST EN ISO 6947) vienu ir keliais ėjimais. Vamzdžių privirinimas prie lakštų lankiniu būdu lydžiuoju elektrodu (pusautomačiu) apsauginių dujų aplinkoje PB, PD, PH padėtyse (LST EN ISO 6947) vienu ir keliais ėjimais.
	3.2. Atlikti plieno gaminių ir pusgaminių kampinių siūlių lankinio suvirinimo darbus lydžiuoju elektrodu (pusautomačiu) apsauginių dujų aplinkoje pagal surinkimo, montavimo brėžinius ir schemas.	Lankinio plieno gaminių ir pusgaminių suvirinimo kampinėmis siūlėmis lydžiuoju elektrodu (pusautomačiu) apsauginių dujų aplinkoje darbai ir gamybos procesas. Praktinių darbų gamyboje turinys. Detalių ir mazgų jungčių paruošimas lankiniam plieno jungčių suvirinimui kampinėmis siūlėmis lydžiuoju elektrodu (pusautomačiu) apsauginių dujų aplinkoje pagal LST EN ISO 9692-1, suvirinimo brėžinius ir SPA. Įvairių plieno konstrukcijų ir gaminių lankinio kampinių siūlių suvirinimo lydžiuoju elektrodu (pusautomačiu) apsauginių dujų aplinkoje ir montavimo darbai pagal suvirinimo darbo brėžinius, SPA. Kampinių suvirimo siūlių vizualinė kontrolė pagal LST EN ISO 5817 C kokybės lygį, viso gaminio kokybės ir suvirinimo deformacijų įtakos jai įvertinimas.
4. Plieno jungčių kampinių siūlių lankinis suvirinimas nelydžiu volframo elektrodu apsauginių dujų aplinkoje (LTKS III)	4.1. Suvirinti plieno lakštų kampines siūles lankiniu būdu nelydžiu volframo elektrodu apsauginių dujų aplinkoje.	Suvirinimo nelydžiu volframo elektrodu apsauginių dujų aplinkoje įrangos konstrukcija, jos techninė priežiūra ir tipiniai parametrai. Specifinės suvirinimo medžiagos, naudojamos suvirinimui nelydžiu volframo elektrodu apsauginių dujų aplinkoje. Suvirinimo nelydžiu volframo elektrodu apsauginių dujų aplinkoje charakteristikos ir parametrų įtaka siūlės galutinei kokybei. Specifiniai darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai bei papildomos saugos priemonės suvirinant nelydžiu volframo elektrodu apsauginių dujų aplinkoje. Nerūdijančio plieno suvirinimas nelydžiu volframo elektrodu apsauginių dujų aplinkoje. Plieno lakštų (plokščių) TIG suvirinimas kampinėmis siūlėmis PA, PB, PF, PD padėtyse (LST EN ISO 6947).Vamzdžių privirinimas prie lakštų TIG būdu PB, PD, PH padėtyse (LST EN ISO 6947).
	4.2. Atlikti plieno gaminių ir pusgaminių kampinių siūlių lankinio suvirinimo darbus nelydžiu volframo elektrodu apsauginių dujų aplinkoje pagal surinkimo, montavimo brėžinius ir schemas.	Lankinio plieno gaminių ir pusgaminių suvirinimo kampinėmis siūlėmis nelydžiu volframo elektrodu apsauginių dujų aplinkoje darbai ir gamybos procesas. Praktinių darbų gamyboje turinys. Detalių ir mazgų jungčių paruošimas lankiniam plieno jungčių suvirinimui kampinėmis siūlėmis nelydžiu volframo elektrodu apsauginių dujų aplinkoje pagal LST EN ISO 9692-1, suvirinimo brėžinius ir SPA. Įvairių plieno konstrukcijų ir gaminių lankinio kampinių siūlių suvirinimo nelydžiu volframo elektrodu apsauginių dujų aplinkoje ir montavimo darbai pagal suvirinimo darbo brėžinius, SPA. Kampinių suvirimo siūlių vizualinė kontrolė pagal LST EN ISO 5817 C kokybės lygį, viso gaminio kokybės ir suvirinimo deformacijų įtakos jai įvertinimas.
5. Metalų pjaustymas terminio pjovimo būdais (dujiniu ir plazminiu)         (LTKS III)	5.1. Atlikti metalų pjaustymą deguoniniu liepsniniu (dujiniu) būdu.	Metalų pjaustymo deguoniniu liepsniniu (dujiniu) būdu technologija. Metalų pjaustymo deguoniniu liepsniniu (dujiniu) būdu režimų skaičiavimas ir parinkimas. Reguliuojama, saugiai ir efektyviai kontroliuojama metalų pjaustymo deguoniniu liepsniniu (dujiniu) būdu įranga. Įvairių plieno lakštų pjovimas deguoniniu liepsniniu (dujiniu) būdu 81 procesu. Įvairių plieninių profilių ir vamzdžių pjovimas deguoniniu liepsniniu (dujiniu) būdu 81 procesu. Plieno lakštų, vamzdžių ir įvairių profilių pjovimas deguoniniu liepsniniu (dujiniu) būdu 81 procesu (LST EN ISO 4063), naudojant pjovimą mechanizuojančią įrangą.
	5.2. Atlikti metalų pjaustymą plazminiu pjovimo būdu.	Metalų pjaustymo plazminiu būdu technologija. Metalų pjaustymo plazminiu būdu režimų skaičiavimas ir parinkimas. Reguliuojama, saugiai ir efektyviai kontroliuojama metalų pjaustymo plazminiu būdu įranga. Įvairių plieno lakštų pjovimas plazminiu būdu 83 procesu. Įvairių plieninių profilių ir vamzdžių pjovimas plazminiu būdu 83 procesu. Plieno lakštų, vamzdžių ir įvairių profilių pjovimas plazminiu būdu 83 procesu (LST EN ISO 4063), naudojant pjovimo mašinas (stakles).
	5.3. Atlikti terminį pjovimą naudojant metalo paruošimo brėžinius.	Terminio pjovimo grafinės užduotys ir parametrai,  pjovimo įrangos reguliavimas, efektyvus kontroliavimas proceso metu, plieno lakštų, vamzdžių bei įvairių profilių pjovimas, vizualinis pjovimo defektų vertinimas.
Reikalavimai asmeniui kvalifikacijai ar savarankiškai jos daliai įgyti (reikalavimai turimam išsilavinimui, kvalifikacijai, profesinei patirčiai) (jeigu taikomi)	Kvalifikacija suteikiama asmeniui, turinčiam pagrindinį išsilavinimą, ne jaunesniam kaip 18 metų amžiaus, ir baigusiam profesinio mokymo programą. Kvalifikacija asmeniui taip pat gali būti suteikta, pripažinus neformaliojo mokymosi arba savišvietos būdu ir (arba) iš profesinės veiklos įgytas kompetencijas. Stojančiajam mokytis pagal kvalifikaciją suteikiančią profesinio mokymo programą taikomi šie reikalavimai: pradinis išsilavinimas ir mokymasis pagrindinio ugdymo programoje arba pagrindinis išsilavinimas.
Kvalifikacijai įgyti taikomi reikalavimai pagal Europos Sąjungos teisės aktus, tarptautines sutartis ar Lietuvos Respublikos teisės aktus (jeigu taikomi)	Reikalingas kvalifikacijos patvirtinimas ir/ar periodinis tikrinimas bei patvirtinimas pagal LST EN ISO 9606-1 standartą.
Kompetencijų vertinimo reikalavimai	Kvalifikacijai įgyti reikalingos asmens turimos kompetencijos vertinamos vadovaujantis kompetencijų formuluotėmis ir jų ribų aprašais, kurie išreiškia slenkstinį (minimalųjį) kompetencijos įgijimo lygmenį. Asmens įgytų kompetencijų vertinimas ir pripažinimas vykdomas vadovaujantis švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta ir su ekonomikos ir inovacijų ministru bei socialinės apsaugos ir darbo ministru suderinta asmens įgytų kompetencijų vertinimo tvarka.
Kvalifikacijos atitiktis Europos Sąjungos ir tarptautiniams standartams (jeigu taikoma)	Kvalifikacija atitinka Europos suvirinimo federacijos (EWF) ir Tarptautinio suvirinimo instituto (IIW) reglamentuojamą Tarptautinio suvirintojo (IW) metalo lakštų suvirintojo lankiniu būdu kampinėmis siūlėmis kvalifikaciją. LST EN ISO 9606 Suvirintojų kvalifikacijos tikrinimas. Lydomasis suvirinimas.

12. Kvalifikacijos pavadinimas: suvirintojas plazmos lanku, LTKS III

Kvalifikacijos apibūdinimas	Veiklos objektas: plieno, aliuminio, vario ir jų lydinių suvirinimas plazmos lanku, detalių pusgaminių ir gaminių surinkimas bei montavimas. Tipinės darbo priemonės: suvirinimo plazmos lanku įrenginiai ir įrankiai. Tipinės darbo sąlygos: dirbama pramonės įmonių gamybinėse patalpose ir lauke. Papildoma informacija: suvirintojas plazmos lanku geba pasirinkti atlikimo būdus, medžiagas, priemones, pritaikyti įvairius žinomus ir išbandytus sprendimus, medžiagas ir įrankius, bendradarbiauti su aukštesnės kvalifikacijos darbuotojais. Kvalifikaciją įgiję ir turintys apsaugos nuo elektros pradinę kategoriją (PK) asmenys galės dirbti inžinerinės apdirbamosios pramonės ir metalo apdirbimo gamyklose, statybos, mašinų gamybos, energetikos, karinės pramonės, aptarnavimo bei kitų ūkio sektorių įmonėse.
Pagrindiniai kvalifikacijos vienetai (nurodant jų lygį pagal LTKS)	Kompetencijos	Kompetencijų ribos
1. Pasiruošimas atlikti suvirinimo plazmos lanku darbus (LTKS III)	1.1. Paruošti suvirintojo plazmos lanku darbo vietą.	Suvirintojo ir operatoriaus plazmos lanku atliekami suvirinimo darbai. Pagrindiniai ir bendrieji suvirintojo plazmos lanku specialybės, darbo rizikos vertinimo, darbuotojo saugos ir sveikatos bei aplinkosaugos, profesinės etikos reikalavimai. Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo straipsniai, tiesiogiai susiję su darbuotojų interesais.
	1.2. Pagal darbo brėžinius bei suvirinimo plazmos lanku technologiją surinkti detales.	Suvirinimo brėžiniai, SPA. Metalai ir jų lydiniai, medžiagos, reikalingos jiems suvirinti. Elektrotechnika plazminio suvirinimo procesuose bei suvirinimo įrangoje. Plazminis suvirinimas pagal brėžinius. Suvirinimo įranga suvirinimui plazmos lanku.
2. Plieninių lakštų kampinių siūlių suvirinimas plazmos lanku (LTKS III)	2.1. Suvirinti plieno lakštų kampines siūles plazmos lanku.	Suvirinimo plazmos lanku įranga, jos techninė priežiūra ir tipiniai parametrai. Specifinės suvirinimo medžiagos, naudojamos suvirinimui plazmos lanku. Nerūdijančio plieno suvirinimas plazmos lanku. Plieno lakštų (plokščių) plazmos lanku suvirinimas kampinėmis siūlėmis PA, PB, PC, PF, PD padėtyse (LST EN ISO 6947). Specifiniai darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai bei papildomos saugos priemonės suvirinant plazmos lanku.
	2.2. Privirinti plieninius vamzdžius prie plieno lakštų kampinėmis siūlėmis plazmos lanku.	Plieninių vamzdžių atšakų suvirinimo kampinėmis siūlėmis rekomendacijos pagal LST EN 1011 ir reikalavimai pagal LST EN 1090. Plieninių vamzdžių privirinimas prie plieno lakštų (plokščių) kampinėmis siūlėmis plazmos lanku PA, PB, PH, PJ padėtyse (LST EN ISO 6947).
3. Plieninių lakštų sandūrinių siūlių suvirinimas plazmos lanku (LTKS III)	3.1. Suvirinti plieno lakštų sandūrines siūles plazmos lanku.	Plienas, jo rūšys, pagal LST CEN ISO/TR 15608. Suvirinimo plazmos lanku režimai. Suvirinimo siūlės ir suvirintos jungtys. Suvirinimo siūlės defektai ir deformacijos, kurias sukelia suvirinimas. Suvirinimo tikrinimas ir bandymai, kokybės užtikrinimas. Vizualinė suvirinimo plazmos lanku siūlių kontrolė. Plieno lakštų (plokščių) sandūrinių siūlių suvirinimas plazmos lanku PA ir PF padėtyse (LST EN ISO 6947). Plieno lakštų (plokščių) sandūrinių siūlių suvirinimas plazmos lanku PC ir PE padėtyse (LST EN ISO 6947). Darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimai suvirinimui plazmos lanku.
	3.2. Surinkti plieno gaminius ir pusgaminius pagal surinkimo, montavimo brėžinius bei schemas.	Suvirinimo darbai ir gamybos procesas. Detalių ir mazgų jungčių paruošimas suvirinimui pagal suvirinimo brėžinius ir SPA. Įvairių konstrukcijų ir gaminių surinkimo bei montavimo darbai pagal suvirinimo darbo brėžinius, SPA. Suvirimo siūlių vizualinė kontrolė pagal LST EN ISO 5817. Viso gaminio kokybės ir suvirinimo deformacijų įtakos jai įvertinimas.
Reikalavimai asmeniui kvalifikacijai ar savarankiškai jos daliai įgyti (reikalavimai turimam išsilavinimui, kvalifikacijai, profesinei patirčiai) (jeigu taikomi)	Kvalifikacija suteikiama asmeniui, turinčiam pagrindinį išsilavinimą, ne jaunesniam kaip 18 metų amžiaus, ir baigusiam profesinio mokymo programą. Kvalifikacija asmeniui taip pat gali būti suteikta, pripažinus neformaliojo mokymosi arba savišvietos būdu ir (arba) iš profesinės veiklos įgytas kompetencijas. Stojančiajam mokytis pagal kvalifikaciją suteikiančią profesinio mokymo programą taikomi šie reikalavimai: pradinis išsilavinimas ir mokymasis pagrindinio ugdymo programoje arba pagrindinis išsilavinimas.
Kvalifikacijai įgyti taikomi reikalavimai pagal Europos Sąjungos teisės aktus, tarptautines sutartis ar Lietuvos Respublikos teisės aktus (jeigu taikomi)	Reikalingas kvalifikacijos patvirtinimas ir/ar periodinis tikrinimas bei patvirtinimas pagal LST EN ISO 9606-1,2 standartą.
Kompetencijų vertinimo reikalavimai	Kvalifikacijai įgyti reikalingos asmens turimos kompetencijos vertinamos vadovaujantis kompetencijų formuluotėmis ir jų ribų aprašais, kurie išreiškia slenkstinį (minimalųjį) kompetencijos įgijimo lygmenį. Asmens įgytų kompetencijų vertinimas ir pripažinimas vykdomas vadovaujantis švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta ir su ekonomikos ir inovacijų ministru bei socialinės apsaugos ir darbo ministru suderinta asmens įgytų kompetencijų vertinimo tvarka.
Kvalifikacijos atitiktis Europos Sąjungos ir tarptautiniams standartams (jeigu taikoma)	Kvalifikacija atitinka Australijos apdirbamosios pramonės išsilavinimo lygius MEASS00121 Orlaivių suvirinimas naudojant plazmos lanką - angliniai ir mažai legiruoti plienai ir standartą bei LST EN ISO 9606 Suvirintojų kvalifikacijos tikrinimas. Lydomasis suvirinimas.

13. Kvalifikacijos pavadinimas: suvirintų sujungimų terminio apdorojimo įrenginio operatorius, LTKS III

Kvalifikacijos apibūdinimas	Veiklos objektas: suvirintų sujungimų terminis apdorojimas gaminant bei montuojant įvairius metalo gaminius, konstrukcijas, inžinerinius tinklus, slėginius indus, katilus ir talpas. Tipinės darbo priemonės: varžiniai ir indukciniai suvirintų sujungimų terminio apdorojimo įrenginiai. Tipinės darbo sąlygos: dirbama pramonės įmonių gamybinėse patalpose ir lauke. Papildoma informacija: suvirintų sujungimų terminio apdorojimo įrenginio operatorius termiškai veiklas atlieka savarankiškai, geba pasirinkti terminio apdorojimo atlikimo būdus, įrangą, priemones, pritaikyti įvairius žinomus ir išbandytus sprendimus, technikas, dirbdamas bendradarbiauja su aukštesnės kvalifikacijos darbuotojais. Kvalifikaciją įgiję ir turintys apsaugos nuo elektros pradinę kategoriją (PK) asmenys galės dirbti inžinerinės apdirbamosios pramonės ir metalo apdirbimo gamyklose, statybos, mašinų gamybos, energetikos bei kitų ūkio sektorių įmonėse, užsiimti individualia veikla.
Pagrindiniai kvalifikacijos vienetai (nurodant jų lygį pagal LTKS)	Kompetencijos	Kompetencijų ribos
1. Pasiruošimas atlikti suvirintų sujungimų terminį apdorojimą (LTKS III)	1.1. Paruošti darbo vietą.	Terminio apdorojimo pavojai gamybos bare ir čia taikomi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai. Apsauga nuo elektros smūgio. Darbo organizavimas aptarnaujant elektros įrenginius. Pirmoji pagalba. Priešgaisriniai reikalavimai. Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai dirbant grupėse tam pačiam objekte arba netoli vienas kito.
	1.2. Paruošti naudoti įrangą suvirintų sujungimų terminiam apdorojimui.	Tradicinis terminis apdorojimas. Metalai ir jų lydiniai, jų lydinių kristalinė struktūra. Geležies-anglies lydinių būsenos diagrama. Įranga terminiam apdorojimui. Elektros grandinės. Indukcinis ir varžinis kaitinimas. Įranga, naudojama varžinio ir indukcinio kaitinimo metu. Kaitinimo pagalvėlių kiekio, tipo bei rūšies parinkimas pagal kaitinamo ploto dydį. Šiluminiai procesai. Termoporų tipai. Šilumos matavimai, informacijos įrašymas ir kontrolė. Įranga, skirta kaitinimo priemonių temperatūros reguliavimui.
2. Nesudėtingų suvirintų sujungimų terminis  apdorojimas (LTKS III)	2.1. Atlikti nesudėtingų suvirintų sujungimų terminį apdorojimą.	Nesudėtingų suvirintų sujungimų terminis apdorojimas pagal LST EN ISO 17663 standartą ir gaires skirtas užtikrinti darbų kokybę proceso metu ir po suvirintų sujungimų terminio apdorojimo.  Suvirintų sujungimų terminio apdorojimo instrukcijos rengimas. Varžinių ir indukcinių kaitintuvų aptarnavimas bei įrangos naudojimas. Veiksmų eiliškumas atliekant suvirintų sujungimų terminį  apdorojimą, temperatūriniai režimai. Atliktų darbų protokolo (akto) surašymas.
	2.2. Atlikti šilumos izoliavimo darbus po terminio ar indukcinio nesudėtingų suvirintų sujungimų kaitinimo.	Šilumos izoliacijos įrengimo technologija. Izoliacinės medžiagos rūšys ir šiluminės charakteristikos. Šildymo kilimėliai ir jų naudojimas. Veiksmų eiliškumas atliekant šilumos izoliavimo darbus po terminio ar indukcinio kaitinimo.
3. Sudėtingų suvirintų sujungimų terminis  apdorojimas (LTKS III)	3.1. Atlikti sudėtingų, potencialiai pavojingų konstrukcijų ir įrenginių, suvirintų sujungimų terminį apdorojimą.	Sudėtingų sujungimų terminis apdorojimas pagal LST EN ISO 17663 standartą ir gaires skirtas užtikrinti darbų kokybę proceso metu ir po suvirintų sujungimų terminio apdorojimo. Suvirintų sujungimų terminio apdorojimo po suvirinimo, temperatūriniai ir išlaikymo režimai. Suvirintų sujungimų terminio  apdorojimo instrukcijos rengimas. Varžinių ir indukcinių kaitintuvų aptarnavimas bei įrangos naudojimas. Veiksmų eiliškumas atliekant suvirintų sujungimų terminį apdorojimą. Atliktų darbų protokolo (akto) surašymas.
	3.2. Atlikti šilumos izoliavimo darbus po terminio ar indukcinio sudėtingų, potencialiai pavojingų konstrukcijų bei įrenginių, suvirintų sujungimų kaitinimo.	Šilumos izoliacijos įrengimo technologija. Šilumos izoliacijos taikymo nauda ir prasmė. Izoliacinės medžiagos rūšys ir šiluminės charakteristikos. Šildymo kilimėliai ir jų naudojimo privalumai bei minusai. Veiksmų eiliškumas atliekant šilumos izoliavimo darbus po terminio ar indukcinio kaitinimo. Šilumos izoliacijos įrengimo darbų protokolavimas suvirintų sujungimo terminio  apdorojimo protokole.
Reikalavimai asmeniui kvalifikacijai ar savarankiškai jos daliai įgyti (reikalavimai turimam išsilavinimui, kvalifikacijai, profesinei patirčiai) (jeigu taikomi)	Kvalifikacija suteikiama asmeniui, turinčiam pagrindinį išsilavinimą, ne jaunesniam kaip 18 metų amžiaus, ir baigusiam profesinio mokymo programą. Kvalifikacija asmeniui taip pat gali būti suteikta, pripažinus neformaliojo mokymosi arba savišvietos būdu ir (arba) iš profesinės veiklos įgytas kompetencijas. Stojančiajam mokytis pagal kvalifikaciją suteikiančią profesinio mokymo programą taikomi šie reikalavimai: pradinis išsilavinimas ir mokymasis pagrindinio ugdymo programoje arba pagrindinis išsilavinimas.
Kvalifikacijai įgyti taikomi reikalavimai pagal Europos Sąjungos teisės aktus, tarptautines sutartis ar Lietuvos Respublikos teisės aktus (jeigu taikomi)	Netaikomi.
Kompetencijų vertinimo reikalavimai	Kvalifikacijai įgyti reikalingos asmens turimos kompetencijos vertinamos vadovaujantis kompetencijų formuluotėmis ir jų ribų aprašais, kurie išreiškia slenkstinį (minimalųjį) kompetencijos įgijimo lygmenį. Asmens įgytų kompetencijų vertinimas ir pripažinimas vykdomas vadovaujantis švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta ir su ekonomikos ir inovacijų ministru bei socialinės apsaugos ir darbo ministru suderinta asmens įgytų kompetencijų vertinimo tvarka.
Kvalifikacijos atitiktis Europos Sąjungos ir tarptautiniams standartams (jeigu taikoma)	Kvalifikacija atitinka Europos suvirinimo federacijos (EWF) personalo atsakingo už suvirintųjų sujungimų terminį apdorojimą kvalifikacijai (EWF-628r1-10/SV-02).

Punkto pakeitimai:

Nr. V1-99, 2021-07-07, paskelbta TAR 2021-08-26, i. k. 2021-17957

14. Kvalifikacijos pavadinimas: kontaktinio suvirinimo įrenginio operatorius, LTKS IV

Kvalifikacijos apibūdinimas	Veiklos objektas: plieno, aliuminio ir jo lydinių, kitų metalų neturinčių geležies kontaktinis (varžinis) taškinis, siūlinis bei reljefinis suvirinimas, gaminių surinkimas bei montavimas. Tipinės darbo priemonės: kontaktinio taškinio suvirinimo įrankiai, įrenginiai ir mašinos, kontaktinio siūlinio suvirinimo įrenginiai ir mašinos, kontaktinio reljefinio suvirinimo įrenginiai ir mašinos. Tipinės darbo sąlygos: dirbama pramonės įmonių gamybinėse patalpose ir lauke. Papildoma informacija: kontaktinio suvirinimo įrenginio operatorius veiklas atlieka savarankiškai, prisiima atsakomybę už veiklos atlikimo procedūrų ir rezultatų kokybę, pritaiko įvairius ne visuomet gerai žinomus ir išbandytus sprendimus, medžiagas, įrenginius ir įrankius, vertina atliekamų darbų eigą, priima sprendimus dėl atliekamų darbų derinimo su kitais darbais moko ir prižiūri žemesnės kvalifikacijos darbuotojus, bendradarbiauja su aukštesnės kvalifikacijos darbuotojais. Kvalifikaciją įgiję ir turintys apsaugos nuo elektros pradinę kategoriją (PK) asmenys galės dirbti inžinerinės apdirbamosios pramonės ir metalo apdirbimo gamyklose, statybos bei montavimo objektuose, mašinų, kėlimo įrenginių gamybos, energetikos, žemės ūkio, aptarnavimo bei kituose ūkio sektoriuose.
Pagrindiniai kvalifikacijos vienetai (nurodant jų lygį pagal LTKS)	Kompetencijos	Kompetencijų ribos
1. Pasiruošimas kontaktiniam suvirinimui mokant tai atlikti kitus (LTKS IV)	1.1. Paruošti naudoti taškinio, siūlinio ir reljefinio kontaktinio suvirinimo įrangą, saugiai bei kokybiškai atlikti darbus bei mokyti kitus.	Elektrotechnika, taikoma kontaktiniame suvirinime. Kontaktinio suvirinimo įrenginių kontrolė (parametrai). Kontaktinio suvirinimo įrenginių elektrodai. Taškinio suvirinimo procesas. Siūlinio suvirinimo procesas. Reljefinio suvirinimo procesas. Mechanizuotas kontaktinis suvirinimas. Pagrindiniai ir bendrieji kontaktinio taškinio, siūlinio ir reljefinio suvirinimo operatoriaus profesijos, darbo rizikos vertinimo, darbuotojo saugos ir sveikatos bei aplinkosaugos, profesinės etikos reikalavimai. Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimai, jų pravedimo tvarka. Nelaimingi atsitikimai, jų tyrimas ir prevencija. Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo straipsniai, tiesiogiai susiję su darbuotojų interesais.
	1.2. Paruošti metalines medžiagas suvirinti kontaktinio taškinio, siūlinio ir reljefinio suvirinimo būdais.	Plienų suvirinamumas. Padengto plieno suvirinamumas. Aliuminio ir jo lydinių suvirinamumas. Metalų neturinčių geležies suvirinamumas. Metalinių detalių briaunų ir paviršių paruošimas kontaktiniam suvirinimui, jo kokybės įvertinimas.
	1.3. Projektuoti pramonėje naudojamas kontaktinio suvirinimo sistemas.	Konstravimas ir projektavimas. Gaminių projektavimui taikomi bendrieji reikalavimai siekiant gamybos efektyvumo. Kontaktinio suvirinimo imitavimas. Kontaktinio taškinio, siūlinio ir reljefinio suvirinimo įrenginių ir jų sistemų galimybės.
2. Kontaktinis taškinis suvirinimas (LTKS IV)	2.1. Valdyti kontaktinio taškinio metalinių detalių suvirinimo įrangą.	Kontaktinio taškinio suvirinimo įrangos reguliavimas ir informacijos įrašymas. Kontaktinio taškinio suvirinimo elektrodai. Metalo plokščių su rafinuotu (valytu) paviršium kontaktinis taškinis suvirinimas. Aliuminio ir jo lydinių suvirinimas. Metalų neturinčių geležies ir skirtingų metalų kontaktinis taškinis suvirinimas. Kontaktinio taškinio suvirinimo kontrolė. Kontaktinio taškinio suvirinimo įrenginiai, jų valdymas. Medžiagų ir kontaktinio taškinio suvirinimo sujungimų defektai. Medžiagų ir suvirintų sujungimų kokybės kontrolė.
	2.2. Suvirinti metalines detales kontaktiniu taškiniu suvirinimo būdu.	Kontaktinio taškinio suvirinimo demonstravimas. Kontaktinis taškinis suvirinimas tiesia linija pagal specifikacijas gamybos brėžinyje, elektrodų parinkimas, kontaktinio suvirinimo mašinos įjungimas bei suvirinimo parametrų nustatymas remiantis bandymų patirtimi, standartinių dydžių lentelėmis. Suvirinimo parametrų optimizavimas ir matavimas, suvirinimo kokybės tikrinimas.
3. Kontaktinis reljefinis suvirinimas (LTKS IV)	3.1. Valdyti kontaktinio reljefinio metalinių detalių suvirinimo įrangą.	Kontaktinio reljefinio suvirinimo įrangos reguliavimas ir informacijos įrašymas. Kontaktinio reljefinio suvirinimo elektrodai. Metalo plokščių su rafinuotu (valytu) paviršium kontaktinis reljefinis suvirinimas. Aliuminio ir jo lydinių suvirinimas. Metalų neturinčių geležies ir skirtingų metalų kontaktinis reljefinis suvirinimas. Kontaktinio reljefinio suvirinimo kontrolė. Kontaktinio reljefinio suvirinimo įrenginiai, jų valdymas. Medžiagų ir kontaktinio reljefinio suvirinimo sujungimų defektai. Medžiagų ir suvirintų sujungimų kokybės kontrolė.
	3.2. Suvirinti metalines detales kontaktiniu reljefiniu suvirinimo būdu.	Kontaktinio reljefinio suvirinimo demonstravimas. Kontaktinis reljefinis suvirinimas pagal specifikacijas gamybos brėžinyje, elektrodų sureguliavimas, kontaktinio suvirinimo mašinos suvirinimo parametrų nustatymas remiantis bandymų patirtimi, standartinių dydžių lentelėmis. Suvirinimo parametrų optimizavimas ir matavimas, suvirinimo kokybės tikrinimas.
4. Kontaktinis siūlinis suvirinimas (LTKS IV)	4.1. Valdyti kontaktinio siūlinio metalinių detalių suvirinimo įrangą.	Kontaktinio siūlinio suvirinimo įrangos reguliavimas ir informacijos įrašymas. Kontaktinio siūlinio suvirinimo elektrodai. Metalo plokščių su rafinuotu (valytu) paviršium kontaktinis siūlinis suvirinimas. Aliuminio ir jo lydinių suvirinimas. Metalų neturinčių geležies ir skirtingų metalų kontaktinis siūlinis suvirinimas. Kontaktinio siūlinio suvirinimo kontrolė. Kontaktinio siūlinio suvirinimo įrenginiai, jų valdymas. Medžiagų ir kontaktinio siūlinio suvirinimo sujungimų defektai. Medžiagų ir suvirintų sujungimų kokybės kontrolė.
	4.2. Suvirinti metalines detales kontaktiniu siūliniu suvirinimo būdu.	Kontaktinio siūlinio suvirinimo demonstravimas. Kontaktinis siūlinis suvirinimas pagal specifikacijas, gamybos brėžinyje elektrodų geometrijos nustatymas, kontaktinio suvirinimo mašinos nustatymas remiantis bandymų patirtimi, standartinių dydžių lentelėmis. Suvirinimo parametrų optimizavimas ir matavimas, suvirinimo kokybės tikrinimas.
5. Kontaktinio suvirinimo darbų organizavimas           (LTKS IV)	5.1. Organizuoti darbuotojų, dirbančių su kontaktinio suvirinimo įrenginiais, darbus.	Savo ir pavaldžių asmenų darbo planavimas ir organizavimas, paskirstymas, darbo laiko dokumentacijos pildymas, darbų atlikimui reikalingų medžiagų ir atlikto darbo kiekio skaičiavimas, darbo projektinės dokumentacijos nagrinėjimas, savo ir pavaldžių darbuotojų darbo kokybės vertinimas. Darbų atlikimo priemonių būdų ir medžiagų parinkimas.
	5.2. Kontroliuoti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų laikymąsi, naudojant kontaktinio suvirinimo įrenginius.	Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų taikymas naudojant kontaktinio taškinio suvirinimo įrenginius. Saugaus atstumo ir darbo zonos nustatymas. Saugos priemonių parinkimas dirbant su konkrečiais kontaktinio taškinio, siūlinio ir reljefinio suvirinimo įrenginiais.
Reikalavimai asmeniui kvalifikacijai ar savarankiškai jos daliai įgyti (reikalavimai turimam išsilavinimui, kvalifikacijai, profesinei patirčiai) (jeigu taikomi)	Kvalifikacija suteikiama asmeniui, turinčiam vidurinį išsilavinimą, ne jaunesniam kaip 18 metų amžiaus,  ir baigusiam profesinio mokymo programą. Kvalifikacija asmeniui taip pat gali būti suteikta, pripažinus neformaliojo mokymosi arba savišvietos būdu ir (arba) iš profesinės veiklos įgytas kompetencijas. Stojančiajam mokytis pagal kvalifikaciją suteikiančią profesinio mokymo programą taikomi šie reikalavimai: pagrindinis išsilavinimas ir mokymasis vidurinio ugdymo programoje arba vidurinis išsilavinimas.
Kvalifikacijai įgyti taikomi reikalavimai pagal Europos Sąjungos teisės aktus, tarptautines sutartis ar Lietuvos Respublikos teisės aktus (jeigu taikomi)	Reikalingas kvalifikacijos patvirtinimas ir/ar periodinis tikrinimas bei patvirtinimas pagal LST EN ISO 14732 standartą.
Kompetencijų vertinimo reikalavimai	Kvalifikacijai įgyti reikalingos asmens turimos kompetencijos vertinamos vadovaujantis kompetencijų formuluotėmis ir jų ribų aprašais, kurie išreiškia slenkstinį (minimalųjį) kompetencijos įgijimo lygmenį. Asmens įgytų kompetencijų vertinimas ir pripažinimas vykdomas vadovaujantis švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta ir su ekonomikos ir inovacijų ministru bei socialinės apsaugos ir darbo ministru suderinta asmens įgytų kompetencijų vertinimo tvarka.
Kvalifikacijos atitiktis Europos Sąjungos ir tarptautiniams standartams (jeigu taikoma)	Kvalifikacija atitinka Europos suvirinimo federacijos (EWF) European welding specilalist for resistance welding (EWF-525r1-14/SV-00) ir European welding practitioner for resistance welding (EWF-621-06/SV-00) bei LST EN 1418 ir LST EN ISO 14732 standartų reikalavimus.

15. Kvalifikacijos pavadinimas: mechanizuoto, orbitinio ir robotizuoto suvirinimo įrenginio operatorius, LTKS IV

Kvalifikacijos apibūdinimas	Veiklos objektas: plieno, aliuminio, vario ir jų lydinių mechanizuotas, orbitinis ir robotizuotas  suvirinimas, gaminių surinkimas bei montavimas, kitų darbuotojų mokymas. Tipinės darbo priemonės: mechanizuoto suvirinimo mašinos ir traktoriai, orbitinio suvirinimo mašinos, suvirinimo robotai. Tipinės darbo sąlygos: dirbama pramonės įmonių gamybinėse patalpose. Papildoma informacija: mechanizuoto, orbitinio ir robotizuoto suvirinimo įrenginio operatorius veiklas atlieka savarankiškai, prisiima atsakomybę už veiklos atlikimo procedūrų ir rezultatų kokybę, geba pritaikyti įvairius ne visuomet gerai žinomus ir išbandytus sprendimus, medžiagas, įrenginius ir įrankius, vertina atliekamų darbų eigą, priima sprendimus dėl atliekamų darbų derinimo su kitais darbais, prižiūri ir moko žemesnės kvalifikacijos darbuotojus. Kvalifikaciją įgiję ir turintys apsaugos nuo elektros pradinę kategoriją (PK) asmenys galės dirbti inžinerinės apdirbamosios pramonės ir metalo apdirbimo gamyklose, statybos bei montavimo objektuose, mašinų, kėlimo įrenginių gamybos, energetikos, žemės ūkio, aptarnavimo bei kituose ūkio sektoriuose.
Pagrindiniai kvalifikacijos vienetai (nurodant jų lygį pagal LTKS)	Kompetencijos	Kompetencijų ribos
1. Pasiruošimas mechanizuotam, orbitiniam ir robotizuotam suvirinimui mokant tai atlikti kitus (LTKS IV)	1.1. Paruošti naudoti mechanizuoto, orbitinio ir robotizuoto suvirinimo sistemas bei mokyti kitus.	Mechanizuoto, orbitinio ir robotizuoto suvirinimo personalo išsilavinimas ir kvalifikacija. Mechanizuoto, orbitinio ir robotizuoto suvirinimo kokybės kontrolė gamybos metu. Pagrindiniai ir bendrieji mechanizuoto, orbitinio ir robotizuoto suvirinimo operatoriaus profesijos, darbo rizikos vertinimo, darbuotojo saugos ir sveikatos bei aplinkosaugos, profesinės etikos reikalavimai. Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimai, jų pravedimo tvarka ir atsakomybė, instrukcijų rengimo bei tvirtinimo tvarka. Nelaimingi atsitikimai, jų tyrimas ir prevencija. Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo straipsniai, tiesiogiai susiję su darbuotojų interesais.
	1.2. Analizuoti mechanizuoto, orbitinio ir robotizuoto suvirinimo projektavimą.	Suvirinimo intelektualių lygių optimizavimas. Investicijų planavimas suvirinimo sistemoms. Suvirinimo roboto sistemos projektavimas. Įrangos išdėstymas dirbtuvėse. Suvirinimo sistemų veiksmingumo įgyvendinimas. Suvirinimo sistemų ekonomiškumas ir produktyvumas. Suvirinimo darbų gamyboje ir jų automatizavimo geroji patirtis.
	1.3. Analizuoti suvirintųjų konstrukcijų projektavimą mechanizuotam, orbitiniam ir robotizuotam suvirinimui.	Suvirintųjų konstrukcijų projektavimas mechanizuotam ir orbitiniam suvirinimui. Suvirintųjų konstrukcijų projektavimas robotizuotam suvirinimui. Suvirinimo roboto suvirinamų detalių tvirtinimo stalai ir tvirtinimo įrangos projektavimas. Pasiruošimo mechanizuotam ir orbitiniam suvirinimui procedūros. Pasiruošimo robotizuotam suvirinimui procedūros.
2. Suvirinimas mechanizuoto suvirinimo sistemomis (LTKS IV)	2.1. Paruošti darbui mechanizuoto suvirinimo sistemas, jas programuoti.	Mechanizuoto suvirinimo konstrukcija, įranga ir sistemos. Mechanizuoto suvirinimo kokybės užtikrinimas.  Specifiniai suvirinimo mechanizuotomis sistemomis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai. Mechanizuoto suvirinimo procesai (MIG, MAG, PAW, SAW, TIG). Suvirinimo jungčių paruošimas. Mechanizuotų suvirinimo sistemų, suvirinimo parametrų nustatymas ir programavimas.
	2.2. Atlikti suvirinimo darbus mechanizuotomis suvirinimo sistemomis.	Mechanizuoto suvirinimo įrenginių funkcinės žinios. Mechanizuoto suvirinimo technologija, suvirinimo ir įrenginių valdymo parametrai. Mechanizuoto suvirinimo operatoriaus kvalifikacijos tikrinimas. Mechanizuoto suvirinimo programavimo darbai. Mechanizuoto suvirinimo proceso valdymas. Suvirinimas su mechanizuotomis suvirinimo sistemomis, vienetinių sudėtingų užduočių atlikimas.
3. Suvirinimas orbitinio suvirinimo sistemomis (LTKS IV)	3.1. Paruošti darbui orbitinio suvirinimo sistemas, jas programuoti.	Orbitinio suvirinimo konstrukcija, įranga ir sistemos. Orbitinio suvirinimo kokybės užtikrinimas. Specifiniai orbitinio suvirinimo darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai. Lankinio suvirinimo procesai orbitiniui suvirinimui, TIG suvirinimo šalta ir karšta viela ir kiti suvirinimo procesai (MIG, MAG FCAW). Orbitinio suvirinimo jungčių paruošimas. Orbitinio suvirinimo pagrindinės ir pridėtinės medžiagos. Orbitinio suvirinimo sistemų, suvirinimo parametrų nustatymas ir programavimas.
	3.2. Atlikti suvirinimo darbus orbitinio suvirinimo sistemomis.	Orbitinio suvirinimo įrenginių funkcinės žinios. Orbitinio suvirinimo technologija, suvirinimo ir įrenginių valdymo parametrai. Orbitinio suvirinimo operatoriaus kvalifikacijos tikrinimas. Orbitinio suvirinimo programavimo darbai. Orbitinio suvirinimo proceso valdymas. Suvirinimas su orbitinėmis suvirinimo sistemomis, vienetinių sudėtingų užduočių atlikimas.
4. Suvirinimas robotizuoto suvirinimo sistemomis (LTKS IV)	4.1. Paruošti darbui robotizuoto suvirinimo sistemas, jas programuoti.	Robotikos pagrindai ir robotizuoto suvirinimo sistemos. Robotikos pagrindai (daugiaašių suvirinimo robotų pagrindai). Robotizuotų suvirinimo sistemų konstrukcija. Robotizuoto suvirinimo jungčių paruošimas. Robotų priežiūra. Robotizuoto suvirinimo kokybės užtikrinimas. Specifiniai darbuotojų dirbančių su robotizuoto suvirinimo sistemomis saugos ir sveikatos reikalavimai. Robotizuotų suvirinimo sistemų programavimas suvirinimui ir efektyviam naudojimui. Lankinio suvirinimo procesai robotizuotam suvirinimui. Roboto programavimas. Suvirinimo roboto programavimas konkrečiai užduočiai. Siūlė stebėjimo (sekimo) sistemos ir jutikliai robotizuotame suvirinime. Dviejų ir daugiau suvirinimo robotų sistemos. Suvirinimo roboto programavimas ir grafinis modeliavimas neprisijungus (offline).
	4.2. Atlikti suvirinimo darbus robotizuoto suvirinimo sistemomis.	Robotizuoto suvirinimo įrenginių funkcinės žinios. Robotizuoto suvirinimo technologija. Robotų programavimo praktika. Suvirinimo robotų programavimo uždaviniai. Robotizuoto suvirinimo operatoriaus kvalifikacijos tikrinimas. Robotizuoto suvirinimo proceso valdymas.  Suvirinimas su robotizuoto suvirinimo sistemomis, vienetinių sudėtingų užduočių atlikimas.
5. Mechanizuoto, orbitinio ir robotizuoto suvirinimo darbų organizavimas (LTKS IV)	5.1. Organizuoti darbuotojų, dirbančių su mechanizuoto, orbitinio ir robotizuoto suvirinimo įrenginiais, darbus.	Savo ir pavaldžių asmenų darbo planavimas ir organizavimas, paskirstymas, darbo laiko dokumentacijos pildymas, darbų atlikimui reikalingų medžiagų ir atlikto darbo kiekio skaičiavimas, darbo projektinės dokumentacijos nagrinėjimas, savo ir pavaldžių darbuotojų darbo kokybės vertinimas. Darbų atlikimo mechanizmų, priemonių, būdų ir medžiagų parinkimas.
	5.2. Kontroliuoti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų laikymąsi, naudojant mechanizuoto, orbitinio bei robotizuoto suvirinimo įrenginius.	Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų taikymas naudojant mechanizuoto, orbitinio bei robotizuoto suvirinimo įrenginius. Saugos priemonių parinkimas dirbant su mechanizuoto, orbitinio bei robotizuoto suvirinimo įrenginiais.
Reikalavimai asmeniui kvalifikacijai ar savarankiškai jos daliai įgyti (reikalavimai turimam išsilavinimui, kvalifikacijai, profesinei patirčiai) (jeigu taikomi)	Kvalifikacija suteikiama asmeniui, turinčiam vidurinį išsilavinimą, ne jaunesniam kaip 18 metų amžiaus, ir baigusiam profesinio mokymo programą. Kvalifikacija asmeniui taip pat gali būti suteikta, pripažinus neformaliojo mokymosi arba savišvietos būdu ir (arba) iš profesinės veiklos įgytas kompetencijas. Stojančiajam mokytis pagal kvalifikaciją suteikiančią profesinio mokymo programą taikomi šie reikalavimai: vidurinis išsilavinimas, LTKS IV lygio suvirintojo kvalifikacija arba ne trumpesnė kaip 2 metų profesinė patirtis atliekant suvirinimo darbus.
Kvalifikacijai įgyti taikomi reikalavimai pagal Europos Sąjungos teisės aktus, tarptautines sutartis ar Lietuvos Respublikos teisės aktus (jeigu taikomi)	Reikalingas kvalifikacijos patvirtinimas ir/ar periodinis tikrinimas bei patvirtinimas pagal LST EN ISO 14732 standartą.
Kompetencijų vertinimo reikalavimai	Kvalifikacijai įgyti reikalingos asmens turimos kompetencijos vertinamos vadovaujantis kompetencijų formuluotėmis ir jų ribų aprašais, kurie išreiškia slenkstinį (minimalųjį) kompetencijos įgijimo lygmenį. Asmens įgytų kompetencijų vertinimas ir pripažinimas vykdomas vadovaujantis švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta ir su ekonomikos ir inovacijų ministru bei socialinės apsaugos ir darbo ministru suderinta asmens įgytų kompetencijų vertinimo tvarka.
Kvalifikacijos atitiktis Europos Sąjungos ir tarptautiniams standartams (jeigu taikoma)	Kvalifikacija atitinka Europos suvirinimo federacijos (EWF) European mechanized, orbital and robot welding personel. (EWF-IAB-348-13/SV-00) ir Tarptautinio suvirinimo instituto (IIW) Tarptautinio mechanizuoto, orbitinio ir robotizuoto suvirinimo operatoriaus kvalifikaciją (International mechanized, orbital and robot welding personel IAB-348-13/SV-00) bei LST EN 1418 ir LST EN ISO 14732 standartų reikalavimus..

Punkto pakeitimai:

Nr. V1-99, 2021-07-07, paskelbta TAR 2021-08-26, i. k. 2021-17957

16. Kvalifikacijos pavadinimas: suvirinimo, pjovimo ir paviršiaus apdorojimo lazeriu įrenginio operatorius, LTKS IV

Kvalifikacijos apibūdinimas	Veiklos objektas: metalų suvirinimas, pjaustymas ir paviršiaus apdorojimas lazeriu, detalių ir pusgaminių paruošimas, gaminių surinkimas jų apdorojimas bei montavimas. Tipinės darbo priemonės: lazerinės sistemos, dažnai CNC valdomos, galinčios atlikti metalų suvirinimo, pjaustymo ar paviršiaus apdorojimo procesus. Tipinės darbo sąlygos: dirbama pramonės įmonių gamybinėse patalpose. Papildoma indormacija: suvirinimo, pjovimo ar paviršiaus apdorojimo lazeriu įrenginio operatorius veiklas atlieka savarankiškai, prisiima atsakomybę už veiklos atlikimo procedūrų ir rezultatų kokybę, geba pritaikyti įvairius ne visuomet gerai žinomus ir išbandytus sprendimus, medžiagas, įrenginius ir įrankius, vertina atliekamų darbų eigą, atliekamus darbus derina su kitais darbais prižiūri ir moko žemesnės kvalifikacijos darbuotojus, bendradarbiauja su aukštesnės kvalifikacijos darbuotojais. Kvalifikaciją įgiję ir turintys apsaugos nuo elektros pradinę kategoriją (PK) asmenys galės dirbti inžinerinės apdirbamosios pramonės ir metalo apdirbimo gamyklose, montavimo objektuose, mašinų, kėlimo įrenginių gamybos, energetikos, aptarnavimo bei kituose ūkio sektoriuose.
Pagrindiniai kvalifikacijos vienetai (nurodant jų lygį pagal LTKS)	Kompetencijos	Kompetencijų ribos
1. Pasiruošimas naudoti lazerines sistemas, mokant tai atlikti kitus (LTKS IV)	1.1. Paruošti naudoti lazerines sistemas, mokyti tai atlikti kitus.	Lazerio spindulio emisijos parametrai. Lazerinės sistemos ir įranga, jų valdymas. Kokybės vertinimas, lazerio spindulio diagnostika ir parametrų laikymasis. Personalo dirbančio su lazerinėmis sistemomis kvalifikacija. Pagrindiniai ir bendrieji operatoriaus dirbančio su lazerinėmis sistemomis darbo rizikos vertinimo, darbuotojo saugos ir sveikatos bei aplinkosaugos, profesinės etikos reikalavimai. Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimai. Nelaimingi atsitikimai jų tyrimas ir prevencija. LR darbo kodekso ir LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo straipsniai, tiesiogiai susiję su darbuotojų interesais.
	1.2. Paruošti darbo vietą pagal darbo brėžinius bei paviršiaus apdorojimo, pjovimo ir suvirinimo  lazeriu technologiją.	Suvirinimo, pjovimo ir paviršiaus apdorojimo lazeriu operatoriui kvalifikacijai būdingi ir reikalingi gebėjimai. Brėžiniai, procedūrų aprašai. Metalų ir jų lydinių savybės ir medžiagos, reikalingos juos suvirinti. Elektrotechnikos dėsniai, taikomi suvirinimo, pjovimo ir paviršiaus apdorojimo procesuose bei įrangoje. Pasiruošimas  suvirinimui, pjovimui ir paviršiaus apdorojimui lazeriu pagal brėžinius. Įrangos paruošimas suvirinimui lazeriu. Įrangos paruošimas pjovimui lazeriu. Įrangos paruošimas paviršiaus apdorojimui lazeriu.
2. Darbų lazerinėmis sistemomis organizavimas (LTKS IV)	2.1. Organizuoti personalo, dirbančio su lazerinėmis sistemomis, darbus.	Savo ir pavaldžių asmenų darbo planavimas ir organizavimas, paskirstymas, darbo laiko dokumentacijos pildymas, darbų atlikimui reikalingų medžiagų ir atlikto darbo kiekio skaičiavimas, darbo projektinės dokumentacijos nagrinėjimas, darbo kokybės vertinimas. Darbų atlikimo priemonių būdų ir medžiagų parinkimas. Skirtingų gamybos procesų naudojant lazerines sistemas organizavimas.
	2.2. Atlikti pjovimo, suvirinimo ir paviršiaus apdorojimo lazerio spinduliu darbus pagal darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus.	Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų taikymas naudojant pjovimo, suvirinimo ir paviršiaus apdorojimo lazerio spinduliu įrenginius. Saugaus atstumo ir darbo zonos nustatymas.
Specializacijos kvalifikacijos vienetai (nurodant jų lygį pagal LTKS)	Kompetencijos	Kompetencijų ribos
1. Pjovimas lazerio spinduliu (LTKS IV)	1.1. Paruošti medžiagas ir įrangą pjauti lazerio spinduliu.	Lazerio spindulio spindulio ir proceso parametrai. Lazerio spindulio poveikis pjaunamoms medžiagoms. Medžiagų elgsena jas pjaunant lazerio spinduliu. Pjovimo lazeriu ypatybės.
	1.2. Pjaustyti lazerio spinduliu.	Pjovimo lazerio spinduliu režimai. Procesai ir lazerio spindulio parametrai bei jų įtaka pjovimo kokybei. Procesų stebėjimas ir kontrolė. Pjovimas lazerio spinduliu.
	1.3. Projektuoti apdirbamojoje pramonėje naudojamas lazerines pjovimo sistemas.	Pjaustymo lazerio spinduliu projektavimas. Ekonominiai rodikliai lazerinių pjovimo sistemų naudojimui apdirbamojoje pramonėje.
2. Suvirinimas lazerio spinduliu ir mišriu būdu (LTKS IV)	2.1. Paruošti medžiagas ir įrangą suvirinti lazerio spinduliu ir mišriu būdu.	Lazerio spindulio ir procesų parametrai. Lazerio spindulys suvirinant lazerio spinduliu ir suvirinant mišriu būdu. Medžiagų reakcija į lazerio spindulio poveikį. Lazerio spindulys pjaunant ir suvirinant medžiagų reakcija į jį.
	2.2. Suvirinti lazerio spinduliu ir mišriu būdu.	Suvirinimo lazerio spinduliu režimai. Mišraus suvirinimo režimai. Procesai ir lazerio spindulio parametrai bei jų įtaka suvirinamų metalų paviršiaus ir jungties kokybei. Procesų stebėjimas ir kontrolė. Suvirinimas lazerio spinduliu ir mišrus suvirinimas.
	2.3. Projektuoti apdirbamojoje pramonėje naudojamas lazerines suvirinimo sistemas.	Suvirinimo lazerio spinduliu ir mišraus suvirinimo projektavimas. Projektavimo reikšmė statinėms ir dinaminėms apkrovoms suvirinant lazerio spinduliu. Fiksavimo įtaisų projektavimas. Ekonominiai rodikliai lazerinių suvirinimo sistemų naudojimui apdirbamojoje pramonėje.
3. Metalų paviršiaus apdorojimas lazerio spinduliu (LTKS IV)	3.1. Paruošti medžiagas ir įrangą apdoroti metalų paviršius lazerio spinduliu.	Lazerio spindulio ir medžiagų apdorojimo proceso parametrai. Lazerio spindulys, apdorojant metalų paviršių lazerio spinduliu. Metalų paviršiaus terminis apdorojimas.
	3.2. Apdoroti metalų paviršius lazerio spinduliu.	Paviršiaus apdorojimo lazerio spinduliu režimai. Procesai ir lazerio spindulio parametrai, jų įtaka metalų paviršiaus kokybei. Procesų stebėjimas ir kontrolė. Metalų paviršiaus apdorojimas lazerio spinduliu.
	3.3. Projektuoti apdirbamojoje pramonėje naudojamas lazerines paviršiaus apdorojimo sistemas.	Metalų paviršiaus apdorojimo lazerio spinduliu projektavimas. Ekonominiai rodikliai lazerinių paviršiaus apdorojimo sistemų naudojimui apdirbamojoje pramonėje.
Reikalavimai asmeniui kvalifikacijai ar savarankiškai jos daliai įgyti (reikalavimai turimam išsilavinimui, kvalifikacijai, profesinei patirčiai) (jeigu taikomi)	Kvalifikacija suteikiama asmeniui, turinčiam vidurinį išsilavinimą, ne jaunesniam kaip 18 metų amžaius, ir baigusiam profesinio mokymo programą. Kvalifikacija asmeniui taip pat gali būti suteikta, pripažinus neformaliojo mokymosi arba savišvietos būdu ir (arba) iš profesinės veiklos įgytas kompetencijas. Stojančiajam mokytis pagal kvalifikaciją suteikiančią profesinio mokymo programą taikomi šie reikalavimai: pagrindinis išsilavinimas ir mokymasis vidurinio ugdymo programoje arba vidurinis išsilavinimas.
Kvalifikacijai įgyti taikomi reikalavimai pagal Europos Sąjungos teisės aktus, tarptautines sutartis ar Lietuvos Respublikos teisės aktus (jeigu taikomi)	Reikalingas kvalifikacijos patvirtinimas ir/ar periodinis tikrinimas bei patvirtinimas pagal LST EN ISO 14732 standartą.
Kompetencijų vertinimo reikalavimai	Kvalifikacijai įgyti reikalingos asmens turimos kompetencijos vertinamos vadovaujantis kompetencijų formuluotėmis ir jų ribų aprašais, kurie išreiškia slenkstinį (minimalųjį) kompetencijos įgijimo lygmenį. Asmens įgytų kompetencijų vertinimas ir pripažinimas vykdomas vadovaujantis švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta ir su ekonomikos ir inovacijų ministru bei socialinės apsaugos ir darbo ministru suderinta asmens įgytų kompetencijų vertinimo tvarka. Kvalifikacija suteikiama įgijus pagrindinius kvalifikacijos vienetus ir du specializacijos kvalifiakcijos vienetus sudarančias kompetencijas.
Kvalifikacijos atitiktis Europos Sąjungos ir tarptautiniams standartams (jeigu taikoma)	Kvalifikacija atitinka Europos suvirinimo federacijos (EWF) lazerinio apdorojimo personalo kvalifikacijai (EWF-651r1-12-SV-00) bei LST EN ISO 14732 standarto reikalavimus.

17. Kvalifikacijos pavadinimas: suvirintųjų jungčių defektoskopininkas, LTKS IV

Kvalifikacijos apibūdinimas	Veiklos objektas: suvirintųjų jungčių neardomoji kokybės kontrolė. Tipinės darbo priemonės: apžiūrimosios kontrolės, kontrolės magnetinėmis dalelėmis, kontrolės skverbikliais, kontrolės sandarumo bandymais, kontrolės sūkurinėmis srovėmis, akustinės kontrolės, ultragarsinės kontrolės, radiografinės kontrolės, termografijos ir tenzometrijos įrankiai ir įranga. Tipinės darbo sąlygos: dirbama pramonės objektuose, įmonių gamybinėse patalpose, suvirinamų konstrukcijų montavimo aikštelėse, kokybės kontrolės laboratorijose. Papildoma informacija: suvirintųjų jungčių defektoskopininkas veiklas atlieka pagal rašytines procedūras su aukštesnės kvalifikacijos defektoskopininkų priežiūra, prisiima atsakomybę už veiklos atlikimo procedūrų ir rezultatų kokybę, geba pritaikyti įvairius kontrolės metodikas, medžiagas, įrenginius ir įrankius, vertina aptiktus defektus ir kontrolės rezultatus, bendradarbiauja su aukštesnės kvalifikacijos asmenimis. Kvalifikaciją įgiję asmenys galės dirbti inžinerinės apdirbamosios pramonės ir metalo apdirbimo gamyklose, statybos bei montavimo objektuose, mašinų, kėlimo įrenginių gamybos, energetikos, žemės ūkio, aptarnavimo bei kituose ūkio sektoriuose.
Pagrindiniai kvalifikacijos vienetai (nurodant jų lygį pagal LTKS)	Kompetencijos	Kompetencijų ribos
1. Pasiruošimas vykdyti neardomąją suvirintųjų jungčių kontrolę (LTKS IV)	1.1. Parinkti suvirintųjų jungčių kontrolės būdus, atsižvelgiant į suvirinimo procesus, suvirinimo įrangą bei suvirinamus metalus.	Suvirinimo procesų klasifikavimas ir žymėjimas. Dujinis suvirinimas ir panašūs procesai. Lankinio suvirinimo procesai ir naudojami maitinimo šaltiniai. Kiti suvirinimo procesai. Terminis pjovimas ir kiti briaunų paruošimo būdai. Suvirinimo padėtys ir jų žymėjimas. Metalų rūšys, lydinių klasifikavimas ir žymėjimas. Suvirinamų metalų grupavimo sistema. Grynųjų metalų sandara ir savybės. Geležies ir anglies lydiniai. Plienų savybės ir jų panaudojimas. Spalvotųjų metalų grupės. Varis ir jo lydiniai. Nikelis ir jo lydiniai. Aliuminis ir jo lydiniai. Kiti metalai ir jų lydiniai. Pagrindinio metalo ir suvirintųjų jungčių terminio apdorojimo būdai. Suvirintųjų jungčių sandara. Suvirintų jungčių ir siūlių tipai. Siūlių grafinis vaizdavimas. Suvirinimo defektų tipai, jų klasifikavimas ir žymėjimas. Neardomosios kontrolės terminologija, istorija ir raida. Medžiagų ir suvirintųjų jungčių kontrolės metodų (apžiūrimosios, skvarbiaisiais dažalais, magnetinėmis dalelėmis, ultragarsinės, akustinės emisijos, radiografinės, sūkurinėmis srovėmis, termografijos, deformacijų ir sandarumo bandymų) apžvalga ir taikymo sritys.
	1.2. Planuoti suvirintų jungčių kontrolę gamyboje.	Reikalavimai suvirinimo siūlių kontrolės personalui, personalo parengimo ir kvalifikacijos tikrinimo sistema. Matavimų, kontrolės ir suvirinimo gamybos dokumentacija. Matavimo priemonių ir neardomosios kontrolės įrangos patikra ir kalibravimas. Bendrosios taisyklės ir neardomosios kontrolės vykdymo darbų sauga. Bendrieji neardomųjų bandymų standartai ir esminiai norminiai dokumentai.
Specializacijos kvalifikacijos vienetai (nurodant jų lygį pagal LTKS)	Kompetencijos	Kompetencijų ribos
1. Apžiūrimosios kokybės kontrolės (VT) atlikimas (LTKS IV)	1.1. Atlikti paruošiamuosius apžiūrimosios suvirintųjų jungčių kokybės kontrolės darbus.	Apžiūrimosios kokybės kontrolės taikymo sritys. Terminai ir apibrėžimai. Apžiūrimosios kontrolės fizikiniai pagrindai ir pagrindiniai principai. Apžiūrimosios kokybės kontrolės atlikimui reikalingos aplinkos ir kitos techninės sąlygos. Gamybos procesai, gaminiai ir apžiūrimąja kontrole aptinkami tipiniai defektai. Tipinių defektų priimtinumo lygiai. Apžiūrimosios kokybės kontrolės metu naudojama įranga, norminiai dokumentai ir kita techninė dokumentacija. Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai atliekant apžiūrimąją kokybės kontrolę.
	1.2. Atlikti apžiūrimąją suvirintųjų jungčių kokybės kontrolę pagal rašytinę procedūrą, prižiūrint aukštesnės kvalifikacijos defektoskopininkams, pildyti kontrolės ataskaitą.	Suvirintųjų jungčių apžiūrimosios kontrolės atlikimas atsižvelgiant į taikomą (tiesioginę ar netiesioginę) kontrolės metodiką. Suvirintųjų jungčių apžiūrimosios kontrolės atlikimas atsižvelgiant į gaminio metalo ir paviršiaus savybes. Paviršiaus arba vaizdo analizė. Tipinių defektų nustatymas ir priimtinumo įvertinimas. Galiojančių įstatymų, standartų ir reglamentų, naudojamų apžiūrimosios kokybės kontrolės metu, taikymas. Apžiūrimosios kokybės kontrolės protokolų pildymas, duomenų ir vizualinės informacijos saugojimas.
2. Kokybės kontrolės magnetinėmis dalelėmis (MT) atlikimas (LTKS IV)	2.1. Atlikti paruošiamuosius suvirintųjų jungčių kokybės kontrolės magnetinėmis dalelėmis darbus.	Neardomosios kontrolės magnetinėmis dalelėmis taikymo sritys. Neardomosios kontrolės magnetinėmis dalelėmis fizikiniai pagrindai ir pagrindiniai principai. Terminai ir apibrėžimai. Kontrolės magnetinėmis dalelėmis atlikimui reikalingos aplinkos ir kitos techninės sąlygos. Metalų magnetinės savybės. Gamybos procesai, gaminiai ir kontrolės metu magnetinių dalelių metodu aptinkami tipiniai defektai. Tipinių defektų priimtinumo lygiai. Neardomosios kontrolės magnetinėmis dalelėmis metu naudojama įranga, kontrolės parametrai, norminiai aktai ir kita techninė dokumentacija. Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai atliekant neardomąją kontrolę magnetinėmis dalelėmis.
	2.2. Atlikti suvirintųjų jungčių kokybės kontrolę magnetinėmis dalelėmis pagal rašytinę procedūrą, prižiūrint aukštesnės kvalifikacijos defektoskopininkams, pildyti kontrolės ataskaitą.	Suvirintųjų jungčių neardomosios kontrolės magnetinėmis dalelėmis atlikimas atsižvelgiant į taikomą kontrolės metodiką ir įrangą (elektromagnetai ar nuolatiniai magnetai, atviro ar uždaro kontūro magnetinis laukas, elektros srovės indukuotas laukas). Suvirintųjų jungčių neardomosios kontrolės magnetinėmis dalelėmis atlikimas taikant skirtingo tipo magnetines daleles (sausus feromagnetinius miltelius, suspensijas). Indikacijų analizė. Tipinių defektų nustatymas ir priimtinumo įvertinimas. Galiojančių įstatymų, standartų ir reglamentų, naudojamų kokybės kontrolės magnetinėmis dalelėmis metu, taikymas. Neardomosios kontrolės magnetinėmis dalelėmis protokolų pildymas, duomenų ir vizualinės informacijos saugojimas.
3. Kokybės kontrolės skverbikliais (PT) atlikimas (LTKS IV)	3.1. Atlikti paruošiamuosius suvirintųjų jungčių kokybės kontrolės skverbikliais darbus.	Neardomosios kontrolės skverbikliais taikymo sritys. Neardomosios kontrolės skverbikliais fizikiniai pagrindai ir pagrindiniai principai. Terminai ir apibrėžimai. Kontrolės skverbikliais atlikimui reikalingos aplinkos ir kitos techninės sąlygos. Gamybos procesai, gaminai ir kontrolės metu skverbikliais aptinkami tipiniai defektai. Tipinių defektų priimtinumo lygiai. Neardomosios kontrolės skverbikliais metu naudojama įranga, kontrolės parametrai, norminiai dokumentai ir kita techninė dokumentacija. Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai atliekant neardomąją kontrolę skverbikliais.
	3.2. Atlikti suvirintųjų jungčių kokybės kontrolę skverbikliais pagal rašytinę procedūrą, prižiūrint aukštesnės kvalifikacijos defektoskopininkams, pildyti kontrolės ataskaitą.	Suvirintųjų jungčių neardomosios kontrolės skverbikliais atlikimas atsižvelgiant į taikomą metodiką (aerozolių purškimo, panardinimo, elektrostatinė). Suvirintųjų jungčių neardomosios kontrolės skverbikliais atlikimas taikant skirtingo tipo skverbiklius (spalvotus ar fluorescencinius dažalus, emulguojamus ir dvejopos paskirties skverbiklius). Indikacijų analizė. Tipinių defektų nustatymas ir priimtinumo įvertinimas. Galiojančių įstatymų, standartų ir reglamentų, naudojamų kokybės kontrolės skverbikliais metu, taikymas. Neardomosios kontrolės skverbikliais protokolų pildymas, duomenų ir vizualinės informacijos saugojimas.
4. Deformacijų matavimų (tenzometrijos) (ST) atlikimas (LTKS IV)	4.1. Atlikti paruošiamuosius suvirintų gaminių deformacijų matavimų darbus.	Suvirintų gaminių kokybės kontrolė matuojant jų deformacijas ar įtempimus, šių matavimų paskirtis ir taikymo sritys. Terminai ir apibrėžimai. Deformacijų ir įtempimų matavimų fizikiniai pagrindai ir pagrindiniai principai. Įtempimų pasiskirstymas ir deformacijos metalo gaminiuose. Suvirintų gaminių deformacijų matavimui reikalingos aplinkos ir kitos techninės sąlygos. Suvirintų gaminių deformacijų matavimui naudojama įranga (skirtingi tenzojutikliai, statinės ir dinaminės matavimo sistemos). Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai atliekant suvirintų gaminių deformacijų ir įtempimų pasiskirstymo matavimus.
	4.2. Atlikti suvirintų gaminių deformacijų matavimus pagal rašytinę procedūrą, prižiūrint aukštesnės kvalifikacijos defektoskopininkams, pildyti matavimų ataskaitą.	Suvirintų gaminių deformacijų ir įtempių matavimų atlikimas tenzometrijos metodu naudojant skirtingus tenzojutiklius, jų sujungimo grandinės ir matavimo sistemas. Maksimalių deformacijų ir padidintų įtempių sričių nustatymas bei įvertinimas. Galiojančių įstatymų, standartų ir reglamentų, naudojamų deformacijų matavimui, taikymas. Deformacijų matavimų protokolų pildymas, duomenų saugojimas.
5. Kokybės kontrolės sandarumo bandymais (LT) atlikimas (LTKS IV)	5.1. Atlikti paruošiamuosius suvirintųjų jungčių kokybės kontrolės sandarumo bandymais darbus.	Sandarumo bandymų tikslas ir taikymo sritys. Terminai ir apibrėžimai. Sandarumo bandymų fizikiniai pagrindai ir pagrindiniai principai. Dujų ir skysčių savybės, slėgis ir vakuumas. Kokybės kontrolės sandarumo bandymais atlikimui reikalingos aplinkos ir kitos techninės sąlygos. Sandarumo bandymų metodai (hidrauliniai, taikant įvairias dujas arba vakuumą, keičiamo slėgio, burbulų išskyrimo metodai, pėdsakinių dujų metodas), nuotėkių tipai. Kokybės kontrolės sandarumo bandymais metu naudojama įranga (įvairūs slėgio ir vakuumo matuokliai bei manometrai, skirtuminiai slėgmačiai ir termoelektriniai matuokliai, nuotėkio aptiktuvai, siurbliai ir jungiamosios detalės, masių spektrometrinio nesandarumo detektoriai, dujų analizatoriai, šiluminiai vakuumetrai). Metodo, matavimo aparatūros ir nuotėkio aptiktuvų parinkimas. Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai atliekant kokybės kontrolę sandarumo bandymais.
	5.2. Atlikti suvirintųjų jungčių kokybės kontrolę sandarumo bandymais pagal rašytinę procedūrą, prižiūrint aukštesnės kvalifikacijos defektoskopininkams, pildyti kontrolės ataskaitą..	Suvirintų gaminių kokybės kontrolė taikant skirtingus sandarumo bandymo metodus. Nuotėkio sričių nustatymas bei įvertinimas. Galiojančių įstatymų, standartų ir reglamentų, naudojamų kokybės kontrolės sandarumo bandymais metu, taikymas. Sandarumo bandymų protokolų pildymas. Duomenų ir vizualinės informacijos saugojimas.
6. Kokybės kontrolės sūkurinėmis srovėmis (ET) atlikimas (LTKS IV)	6.1. Atlikti paruošiamuosius suvirintųjų jungčių kokybės kontrolės sūkurinėmis srovėmis darbus.	Kokybės kontrolės sūkurinėmis srovėmis taikymo sritys. Terminai ir apibrėžimai. Sūkurinių srovių kontrolės metodo fizikiniai pagrindai ir pagrindiniai elektromagnetizmo principai. Medžiagų savybės. Sūkurinių srovių sklidimas medžiagose ir pilnutinė varža. Kontrolės metodikos (vienadažnis, daugiadažnis, tolimojo lauko, savitojo elektrinio laidžio). Matavimai: absoliutiniai, diferencialiniai, kiti). Aptinkami defektai ir fizikinių savybių matavimai. Tipinių defektų priimtinumo lygiai. Kokybės kontrolės sūkurinėmis srovėmis atlikimui reikalingos aplinkos ir kitos techninės sąlygos. Kokybės kontrolės sūkurinėmis srovėmis metu naudojama įranga (skirtingos paskirties ir dizaino zondai). Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai atliekant kokybės kontrolę sūkurinėmis srovėmis.
	6.2. Atlikti suvirintųjų jungčių kokybės kontrolę sūkurinėmis srovėmis pagal rašytinę procedūrą, prižiūrint aukštesnės kvalifikacijos defektoskopininkams, pildyti kontrolės ataskaitą..	Suvirintųjų jungčių kokybės kontrolės sūkurinėmis srovėmis atlikimas naudojant skirtingas metodikas, zondus ir matavimo režimus. Signalų analizė. Defektų aptikimas, jų matmenų ir padėties nustatymas bei priimtinumo įvertinimas. Galiojančių įstatymų, standartų ir reglamentų, naudojamų kokybės kontrolės sūkurinėmis srovėmis metu, taikymas. Kokybės kontrolės sūkurinėmis srovėmis protokolų pildymas, duomenų ir vizualinės informacijos saugojimas.
7. Kokybės kontrolės ultragarsu (UT) atlikimas (LTKS IV)	7.1. Atlikti paruošiamuosius suvirintųjų jungčių kokybės kontrolės ultragarsu darbus	Kokybės kontrolės ultragarsu taikymo sritys. Terminai ir apibrėžimai. Ultragarsinės kontrolės metodo fizikiniai pagrindai ir pagrindiniai principai. Akustinė pilnutinė varža, ultragarso bangų sklidimas medžiagose (atspindys, lūžis, perdavimas, priėmimas), skirtingos ultragarso bangų modos. Ultragarsiniu metodu aptinkamų defektų tipai. Tipinių defektų priimtinumo lygiai. Kontrolės metodikos: (tandeminė, imersinė, fazuotosiomis gardelėmis, lėkio trukmės difrakcijos). Kokybės kontrolės ultragarsu atlikimui reikalingos aplinkos ir kitos techninės sąlygos. Kokybės kontrolės ultragarsu metu naudojama įranga (skirtingi keitliai). A, B, C skenavimo režimai. Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai atliekant kokybės kontrolę ultragarsu.
	7.2. Atlikti suvirintųjų jungčių kokybės kontrolę ultragarsu pagal rašytinę procedūrą, prižiūrint aukštesnės kvalifikacijos defektoskopininkams, pildyti kontrolės ataskaitą..	Suvirintųjų jungčių kokybės kontrolės ultragarsu atlikimas taikant skirtingus keitlius (kampinius, sudvejintus, normalinius), skirtingus skenavimo režimus (A, B, C), AVG diagramas, amplitudės nuotolinės pataisos kreives. Signalų ir diagramų analizė. Defektų aptikimas, jų matmenų ir padėties nustatymas bei priimtinumo įvertinimas. Galiojančių kodeksų, standartų ir reglamentų, naudojamų kokybės kontrolės ultragarsu metu, taikymas. Kokybės kontrolės ultragarsu protokolų pildymas, duomenų ir vizualinės informacijos saugojimas.
8. Kokybės kontrolės akustinės spinduliuotės metodu (AT) atlikimas (LTKS IV)	8.1. Atlikti paruošiamuosius suvirintųjų jungčių kokybės kontrolės akustinės spinduliuotės metodu darbus	Akustinės spinduliuotės metodo taikymo sritys. Terminai ir apibrėžimai. Akustinės spinduliuotės metodo fizikiniai pagrindai ir pagrindiniai bangų sklidimo principai. Medžiagų savybės, akustinių bangų dažnių diapazonas, akustiniu metodu aptinkamų akustinių šaltinių (defektų) tipai ir charakteristikos. Tipinių defektų priimtinumo lygiai. Kokybės kontrolės akustinės spinduliuotės metodu atlikimui reikalingos aplinkos ir kitos techninės sąlygos. Taikant akustinės spinduliuotės metodą, kokybės kontrolės spinduliuotės metodu metu naudojama įranga (jutikliai, stiprintuvai, signalų apdorojimo įranga ir programinis aprūpinimas). Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai atliekant kokybės kontrolę akustinės spinduliuotės metodu.
	8.2. Atlikti suvirintųjų jungčių kokybės kontrolę akustinės spinduliuotės metodu pagal rašytinę procedūrą, prižiūrint aukštesnės kvalifikacijos defektoskopininkams, pildyti kontrolės ataskaitą.	Suvirintųjų jungčių kokybės kontrolės akustinės spinduliuotės metodu atlikimas naudojant skirtingus signalų apdorojimo režimus, defektų padėties nustatymo algoritmus ir signalų apdorojimo įrangą. Signalų analizė. Akustinių šaltinių (defektų) aptikimas, tipo identifikavimas, jų vietos ir matmenų nustatymas ir priimtinumo įvertinimas. Galiojančių įstatymų, standartų ir reglamentų naudojamų kokybės kontrolės akustinės spinduliuotės metodu metu, taikymas. Kokybės kontrolės akustinės spinduliuotės metodu protokolų pildymas, duomenų saugojimas.
9. Radiografinės kokybės kontrolės (RT) atlikimas (LTKS IV)	9.1. Atlikti paruošiamuosius radiografinės suvirintųjų jungčių kokybės kontrolės darbus.	Radiografinės kokybės kontrolės taikymo sritys. Terminai ir apibrėžimai. Radiografinės kontrolės metodai (rentgeno ir gama). Radiografinės kontrolės metodų fizikiniai pagrindai ir pagrindiniai principai. Rentgeno ir gama spinduliuotės savybės. Spinduliuotės sąveika su medžiagomis, ekspozicijų nustatymai, radiografinių juostų sistemos ir ekranų savybės. Radiografinės kontrolės metodais aptinkamų defektų tipai ir jų charakteristikos. Tipinių defektų priimtinumo lygiai. Radiografinės kokybės kontrolės atlikimui reikalingos aplinkos ir kitos techninės sąlygos. Radiografinės kokybės kontrolės metu naudojama skirtingų tipų (stacionari ir mobili) įranga (konteineriai, skirtingo dizaino rentgeno ir gama spinduliuotės šaltiniai, radiografinių juostų sistemos, kokybės indikatoriai, dozimetrai ir radiacijos detektoriai, ryškinimo ir skenavimo įranga, pagalbiniai reikmenys). Radiografinių juostų ir skaitmeninių nuotraukų analizės įranga (negatoskopai, programinis aprūpinimas, densitometrai). Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai atliekant radiografinę kokybės kontrolę.
	9.2. Atlikti suvirintųjų jungčių radiografinę kokybės kontrolę pagal rašytinę procedūrą, prižiūrint aukštesnės kvalifikacijos defektoskopininkams, pildyti kontrolės ataskaitą.	Suvirintųjų jungčių radiografinės kokybės kontrolės atlikimas naudojant skirtingas ekspozicijų schemas ir parametrus. Radiografinių juostų vaizdų ir skaitmeninių nuotraukų analizė. Defektų aptikimas, jų matmenų ir padėties nustatymas bei priimtinumo įvertinimas. Galiojančių įstatymų, standartų ir reglamentų, naudojamų radiografinės kokybės kontrolės metu, taikymas. Radiografinės kokybės kontrolės protokolų pildymas, duomenų ir vizualinės informacijos saugojimas.
10. Termografinių tyrimų (TT) atlikimas (LTKS IV)	10.1. Atlikti paruošiamuosius suvirintųjų jungčių termografinių tyrimų darbus.	Termografinių tyrimų taikymo sritys. Terminai ir apibrėžimai. Termografijos metodo fizikiniai pagrindai ir pagrindiniai principai. Šilumos perdavimas medžiagose, termodinamikos dėsniai, infraraudonųjų spindulių inžinerijos pagrindai, medžiagų terminės savybės, temperatūros matavimo metodai, termografijos tyrimai, terminių įtempių matavimai, termografinių tyrimų metodu aptinkamų defektų tipai ir jų charakteristikos. Tipinių defektų priimtinumo lygiai. Termografijos atlikimui reikalingos aplinkos ir kitos techninės sąlygos. Termografijos metu naudojami skirtingų tipų jutikliai (termoporos, pirometrai, bolometrai, termoelektriniai detektoriai), priedai (filtrai, veidrodžiai, optiniai lęšiai, infraudonųjų spindulių kameros), įvairių tipų kaitinimo įranga. Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai atliekant termografinę kokybės kontrolę.
	10.2. Atlikti suvirintųjų jungčių termografinius tyrimus pagal rašytinę procedūrą, prižiūrint aukštesnės kvalifikacijos defektoskopininkams, pildyti tyrimų ataskaitą.	Suvirintųjų jungčių termografinių tyrimų atlikimas naudojant skirtingus metodus ir įrangą. Matavimų duomenų ir skaitmeninių nuotraukų analizė. Defektų aptikimas, jų matmenų ir padėties nustatymas bei priimtinumo įvertinimas. Galiojančių įstatymų, standartų ir reglamentų, naudojamų termografinių tyrimų metu, taikymas. Termografinių tyrimų protokolų pildymas, duomenų ir vizualinės informacijos saugojimas.
Reikalavimai asmeniui kvalifikacijai ar savarankiškai jos daliai įgyti (reikalavimai turimam išsilavinimui, kvalifikacijai, profesinei patirčiai) (jeigu taikomi)	Stojančiajam mokytis pagal kvalifikaciją suteikiančią profesinio mokymo programą taikomi šie minimalūs reikalavimai: vidurinis išsilavinimas, asmuo ne jaunesnis kaip 18 metų amžiaus, minimali profesinė patirtis priklauso nuo kontrolės metodo. Apžiūrimajai, skvarbiais dažalais, magnetinėmis dalėlėmis ir deformacijų kontrolei reikalinga 15 darbo dienų darbo patirtis atitinkamoje bandymų srityje. Kitiems kontrolės metodams reikalinga 45 darbo dienų patirtis atitinkamoje bandymų srityje. Kvalifikacija suteikiama įgijus pagrindinio kvalifikacijos vieneto ir vieno specializacijos kvalifikacijos vieneto kompetencijas.
Kvalifikacijai įgyti taikomi reikalavimai pagal Europos Sąjungos teisės aktus, tarptautines sutartis ar Lietuvos Respublikos teisės aktus (jeigu taikomi)	Atitinkanti standarto EN ISO 9712 reikalavimus kvalifikacija suteikiama asmeniui, baigusiam profesinio mokymo programą tenkinančią standarto CEN ISO/TR 25107 reikalavimus ir sėkmingai išlaikiusiam egzaminus neardomosios kontrolės personalo sertifikavimo įstaigoje, kuri akredituota pagal EN ISO/IEC 17024 standartą. Mokymus pagal tokia profesinio mokymo programą gali vykdyti mokymo įstaigos atitinkančios standarto CEN ISO/TR 25108 reikalavimus, kurių vykdomą mokymo programą patvirtino sertifikavimo įstaiga. Reikalinga kasmetinė sveikatos patikra ir periodinis (kas 5 metus) kvalifikacijos patvirtinimas pagal EN ISO 9712 standarto reikalavimus neardomosios kontrolės personalo sertifikavimo įstaigoje.
Kompetencijų vertinimo reikalavimai	Kvalifikacijai įgyti reikalingos asmens turimos kompetencijos vertinamos vadovaujantis kompetencijų formuluotėmis ir jų ribų aprašais, kurie išreiškia slenkstinį (minimalųjį) kompetencijos įgijimo lygmenį. Asmens įgytų kompetencijų vertinimas ir pripažinimas vykdomas vadovaujantis švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta ir su ekonomikos ir inovacijų ministru bei socialinės apsaugos ir darbo ministru suderinta asmens įgytų kompetencijų vertinimo tvarka, bei akredituotų pagal EN ISO 17024 asmenų sertifikavimo įstaigų sertifikavimo schemomis ir tvarka.
Kvalifikacijos atitiktis Europos Sąjungos ir tarptautiniams standartams (jeigu taikoma)	Kvalifikacija atitinka 1 lygį pagal EN ISO 9712 Neardomieji bandymai. Neardomųjų bandymų personalo kvalifikacijos tikrinimas ir sertifikavimas.

Punkto pakeitimai:

Nr. V1-290, 2024-12-31, paskelbta TAR 2025-01-02, i. k. 2025-00023

18. Kvalifikacijos pavadinimas: suvirintojas, LTKS IV

Kvalifikacijos apibūdinimas	Veiklos objektas: plieno, aliuminio, vario ir jų lydinių detalių, mazgų ir konstrukcijų suvirinimas. Tipinės darbo priemonės: rankinio lankinio, lankinio suvirinimo lydžiuoju ir nelydžiuoju volframo elektrodu apsauginėse dujose, dujinio suvirinimo, terminio metalų pjaustymo įrenginiai ir įrankiai. Tipinės darbo sąlygos: darbas individualus arba grupinis, patalpose ir lauke, aplinkoje, kurioje yra pavojingų ir kenksmingų veiksnių; darbas gali būti pamaininis ir naktinis; darbo dienos trukmė gali būti nenormuota; galimas darbas savaitgaliais bei švenčių dienomis. Papildoma informacija: suvirintojas veiklas atlieka savarankiškai, prisiima atsakomybę už veiklos atlikimo procedūrų ir rezultatų kokybę. Suvirintojas geba pasirinkti atlikimo būdus, medžiagas, priemones ir kontroliuoja veiklos kokybę, pritaikyti įvairius ne visuomet gerai žinomus ir išbandytus sprendimus, medžiagas ir įrankius. Vertina atliekamų darbų eigą, priima sprendimus dėl atliekamų darbų derinimo su kitais darbais. Prižiūri žemesnės kvalifikacijos darbuotojų veiklą. Planuoja ir organizuoja savo bei grupės veiklą, vadovaujasi projektu, bendradarbiauja su aukštesnės kvalifikacijos asmenimis. Suvirintojas savo veikloje vadovaujasi darbuotojų saugos ir sveikatos, darbo higienos, priešgaisrinės saugos, aplinkosaugos reikalavimais. Kvalifikaciją įgiję ir turintys apsaugos nuo elektros pradinę kategoriją (PK) asmenys galės dirbti inžinerinės apdirbamosios pramonės ir metalo apdirbimo gamyklose, statybos, mašinų gamybos, energetikos, žemės ūkio, aptarnavimo bei kituose ūkio sektoriuose.
Pagrindiniai kvalifikacijos vienetai (nurodant jų lygį pagal LTKS)	Kompetencijos	Kompetencijų ribos
1. Pasiruošimas atlikti suvirinimo darbus (LTKS IV)	1.1. Atlikti darbus laikantis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų.	Suvirintojo profesija, jos specifika ir galimybės darbo rinkoje. Suvirintojo ir suvirinimo operatoriaus atliekami darbai. Pagrindiniai ir bendrieji suvirintojo profesijos, darbo rizikos vertinimo, darbuotojo saugos ir sveikatos bei aplinkosaugos, profesinės etikos reikalavimai. Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo nuostatos, tiesiogiai susiję su darbuotojų interesais. Pavojingi suvirinimo darbai, leidimai juos atlikti ir nelaimingų atsitikimų prevencija.
	1.2. Paruošti suvirintojo darbo vietą pagal darbo brėžinius ir pagal suvirinimo technologiją surinkti detales.	Suvirintojo kvalifikacijai būdingi ir reikalingi gebėjimai. Reikalavimai suvirintojų kvalifikacijai. Suvirintojų kvalifikacijos periodinis tikrinimas ir patvirtinimas pagal LST EN ISO 9606. Suvirinimo brėžiniai, siūlių vaizdavimas brėžiniuose pagal LST EN ISO 2553, suvirinimo procedūrų aprašai (toliau – SPA) pagal LST EN ISO 15609-1,2. Metalų ir jų lydinių savybės ir medžiagos, reikalingos juos suvirinti. Elektrotechnikos dėsniai, taikomi suvirinimo procesuose bei suvirinimo įrangoje. Tarptautiniai ir nacionaliniai suvirinimo standartai. Slėginių indų ir vamzdynų (PED) direktyvos. Vamzdžių suvirinimui naudojami vamzdynų brėžiniai, jungties eskizai. Pasiruošimas lydomajam suvirinimui pagal brėžinius. Suvirinimo įrangos paruošimas lankiniam ir dujiniam suvirinimui.
2. Rankinis lankinis plieno jungčių kampinių siūlių suvirinimas lydžiaisiais glaistytaisiais elektrodais (LTKS IV)	2.1. Suvirinti plieno lakštų kampines siūles rankiniu lankiniu būdu lydžiaisiais glaistytaisiais elektrodais.	Lankinio suvirinimo principai. Darbas su lankinio suvirinimo įranga. Suvirinimo medžiagos, naudojamos įvairiuose suvirinimo procesuose. Pavojai suvirinimo gamybos bare ir čia taikomi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai. Asmeninės ir kolektyvinės saugos priemonės. Darbas pagal SPA, suvirinimo parametrų parinkimas ir jų įtaka suvirinimo kokybei. Suvirinimo parametrų įtaka siūlės defektams ir eksploatacinėms savybėms. Suvirintojų kvalifikacija pagal LST EN ISO 9606-1, reikalavimai bei kvalifikacijos ribos kampinių siūlių suvirinimui. Nerūdijantis plienas bei jo suvirinimas rankiniu lankiniu būdu. Jungčių lankiniam suvirinimui paruošimas. Plieno lakštų (plokščių) suvirinimas rankiniu lankiniu būdu kampinėmis siūlėmis PA, PB, PD, PF, PG padėtyse (LST EN ISO 6947) vienu ir keliais ėjimais. Vamzdžių privirinimas prie lakštų rankiniu lankiniu būdu PB, PD, PH padėtyse (LST EN ISO 6947) vienu ir keliais ėjimais. Kampinės rankinio lankinio suvirinimo siūlės defektų koregavimas ir ištaisymas proceso metu, pagal LST EN ISO 5817 B kokybės lygio reikalavimus.
	2.2. Atlikti plieno gaminių ir pusgaminių kampinių siūlių rankinio lankinio suvirinimo darbus lydžiaisiais glaistytaisiais elektrodais pagal surinkimo, montavimo brėžinius ir schemas.	Rankinio lankinio plieno gaminių ir pusgaminių suvirinimo kampinėmis siūlėmis darbai ir gamybos procesas. Praktinių darbų gamyboje turinys. Detalių ir mazgų jungčių paruošimas rankiniam lankiniam plieno jungčių suvirinimui kampinėmis siūlėmis pagal LST EN ISO 9692-1, suvirinimo brėžinius ir SPA. Įvairių plieno konstrukcijų ir gaminių rankinio lankinio kampinių siūlių suvirinimo ir montavimo darbai pagal suvirinimo darbo brėžinius, SPA bei savarankiškai pasirenkant suvirinimo medžiagas ir suvirinimo parametrus kiekvienam siūlės ėjimui. Kampinių suvirimo siūlių vizualinė kontrolė pagal LST EN ISO 5817 B kokybės lygį, viso gaminio kokybės ir suvirinimo deformacijų įtakos jai įvertinimas.
3. Plieno jungčių kampinių siūlių suvirinimas lankiniu būdu lydžiuoju elektrodu (pusautomačiu) apsauginių dujų aplinkoje (LTKS IV)	3.1. Suvirinti plieno lakštų kampines siūles lankiniu būdu lydžiuoju elektrodu (pusautomačiu) apsauginių dujų aplinkoje.	MIG / MAG įrangos konstrukcija, jos techninė priežiūra ir tipiniai parametrai. Specifinės suvirinimo medžiagos, naudojamos MIG / MAG suvirinime. MIG / MAG suvirinimo charakteristikos ir parametrų įtaka siūlės galutinei kokybei. Specifiniai darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai bei papildomos asmeninės ir kolektyvinės saugos priemonės suvirinant lankiniu būdu lydžiuoju elektrodu (pusautomačiu) apsauginių dujų aplinkoje. Suvirintojų kvalifikacija pagal LST EN ISO 9606-1, reikalavimai bei kvalifikacijos ribos kampinių siūlių MAG suvirinimui.  Nerūdijančio plieno MAG suvirinimas. Plieno lakštų (plokščių) suvirinimas lankiniu būdu lydžiuoju elektrodu (pusautomačiu) kampinėmis siūlėmis PA, PB, PD, PF, PG padėtyse (LST EN ISO 6947) vienu ir keliais ėjimais. Vamzdžių privirinimas prie lakštų lankiniu būdu lydžiuoju elektrodu (pusautomačiu) apsauginių dujų aplinkoje PB, PD, PH padėtyse (LST EN ISO 6947) vienu ir keliais ėjimais. MAG kampinės suvirinimo siūlės defektų koregavimas ir ištaisymas proceso metu, pagal LST EN ISO 5817 B kokybės lygio reikalavimus.
	3.2. Atlikti plieno gaminių ir pusgaminių kampinių siūlių lankinio suvirinimo darbus lydžiuoju elektrodu (pusautomačiu) apsauginių dujų aplinkoje pagal surinkimo, montavimo brėžinius ir schemas.	Lankinio plieno gaminių ir pusgaminių suvirinimo kampinėmis siūlėmis lydžiuoju elektrodu (pusautomačiu) apsauginių dujų aplinkoje darbai ir gamybos procesas. Praktinių darbų gamyboje turinys. Detalių ir mazgų jungčių paruošimas lankiniam plieno jungčių suvirinimui kampinėmis siūlėmis lydžiuoju elektrodu (pusautomačiu) apsauginių dujų aplinkoje pagal LST EN ISO 9692-1, suvirinimo brėžinius ir SPA. Įvairių plieno konstrukcijų ir gaminių lankinio kampinių siūlių suvirinimo lydžiuoju elektrodu (pusautomačiu) apsauginių dujų aplinkoje ir montavimo darbai pagal suvirinimo darbo brėžinius, SPA bei savarankiškai pasirenkant suvirinimo medžiagas ir suvirinimo parametrus kiekvienam siūlės ėjimui. Kampinių suvirimo siūlių vizualinė kontrolė pagal LST EN ISO 5817 B kokybės lygį, viso gaminio kokybės ir suvirinimo deformacijų įtakos jai įvertinimas.
4. Plieno jungčių kampinių siūlių lankinis suvirinimas nelydžiu volframo elektrodu apsauginių dujų aplinkoje (LTKS IV)	4.1. Suvirinti plieno lakštų kampines siūles lankiniu būdu nelydžiu volframo elektrodu apsauginių dujų aplinkoje.	Suvirinimo nelydžiu volframo elektrodu apsauginių dujų aplinkoje įrangos konstrukcija, jos techninė priežiūra ir tipiniai parametrai. Specifinės suvirinimo medžiagos, naudojamos suvirinimui nelydžiu volframo elektrodu apsauginių dujų aplinkoje. Suvirinimo nelydžiu volframo elektrodu apsauginių dujų aplinkoje charakteristikos ir parametrų įtaka siūlės galutinei kokybei. Specifiniai darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai bei papildomos asmeninės ir kolektyvinės saugos priemonės suvirinant nelydžiu volframo elektrodu apsauginių dujų aplinkoje. Suvirintojų kvalifikacija pagal LST EN ISO 9606-1, reikalavimai bei kvalifikacijos ribos kampinių siūlių TIG suvirinimui. Nerūdijančio plieno suvirinimo nelydžiu volframo elektrodu apsauginių dujų aplinkoje ypatumai. Plieno lakštų (plokščių) TIG suvirinimas kampinėmis siūlėmis PA, PB, PC, PF, PD padėtyse (LST EN ISO 6947). Vamzdžių privirinimas prie lakštų TIG būdu PB, PD, PH padėtyse (LST EN ISO 6947). TIG kampinės suvirinimo siūlės defektų koregavimas ir ištaisymas proceso metu, pagal LST EN ISO 5817 B kokybės lygio reikalavimus.
	4.2. Atlikti plieno gaminių ir pusgaminių kampinių siūlių lankinio suvirinimo darbus nelydžiu volframo elektrodu apsauginių dujų aplinkoje pagal surinkimo, montavimo brėžinius ir schemas.	Lankinio plieno gaminių ir pusgaminių suvirinimo kampinėmis siūlėmis nelydžiu volframo elektrodu apsauginių dujų aplinkoje darbai ir gamybos procesas. Praktinių darbų gamyboje turinys. Detalių ir mazgų jungčių paruošimas lankiniam plieno jungčių suvirinimui kampinėmis siūlėmis nelydžiu volframo elektrodu apsauginių dujų aplinkoje pagal LST EN ISO 9692-1, suvirinimo brėžinius ir SPA. Įvairių plieno konstrukcijų ir gaminių lankinio kampinių siūlių suvirinimo nelydžiu volframo elektrodu apsauginių dujų aplinkoje ir montavimo darbai pagal suvirinimo darbo brėžinius, SPA bei savarankiškai pasirenkant suvirinimo medžiagas ir suvirinimo parametrus kiekvienam siūlės ėjimui. Kampinių suvirimo siūlių vizualinė kontrolė pagal LST EN ISO 5817 B kokybės lygį, viso gaminio kokybės ir suvirinimo deformacijų įtakos jai įvertinimas.
5. Metalų pjaustymas terminio pjovimo būdais (dujiniu ir plazminiu)       (LTKS IV)	5.1. Atlikti metalų pjaustymą deguoniniu liepsniniu (dujiniu) būdu.	Metalų pjaustymo deguoniniu liepsniniu (dujiniu) būdu technologija. Metalų pjaustymo deguoniniu liepsniniu (dujiniu) būdu režimų skaičiavimas ir parinkimas. Reguliuojama, saugiai ir efektyviai kontroliuojama metalų pjaustymo deguoniniu liepsniniu (dujiniu) būdu įranga, vadovaujantis terminio pjovimo mašinų saugos reikalavimais pagal LST EN ISO 17916. Įvairių plieno lakštų pjovimas deguoniniu liepsniniu (dujiniu) būdu 81 procesu. Įvairių plieninių profilių ir vamzdžių pjovimas deguoniniu liepsniniu (dujiniu) būdu 81 procesu. Plieno lakštų, vamzdžių ir įvairių profilių pjovimas deguoniniu liepsniniu (dujiniu) būdu 81 procesu (LST EN ISO 4063), naudojant pjovimą mechanizuojančią įrangą. Pjūvių atlikimas vengiant liepsninio pjovimo defektų išvardintų LST EN ISO 17658 standarte.
	5.2. Atlikti metalų pjaustymą plazminiu pjovimo būdu.	Metalų pjaustymo plazminiu būdu technologija. Metalų pjaustymo plazminiu būdu režimų skaičiavimas ir parinkimas. Reguliuojama, saugiai ir efektyviai kontroliuojama metalų pjaustymo plazminiu būdu įranga, vadovaujantis terminio pjovimo mašinų saugos reikalavimais pagal LST EN ISO 17916. Įvairių plieno lakštų pjovimas plazminiu būdu 83 procesu. Įvairių plieninių profilių ir vamzdžių pjovimas plazminiu būdu 83 procesu. Plieno lakštų, vamzdžių ir įvairių profilių pjovimas plazminiu būdu 83 procesu (LST EN ISO 4063), naudojant pjovimo mašinas (stakles). Pjūvių atlikimas vengiant plazminio pjovimo defektų išvardintų LST EN ISO 17658 standarte.
	5.3. Atlikti terminį pjovimą naudojant metalo paruošimo brėžinius.	Terminio pjovimo grafinės užduotys ir parametrai,  pjovimo įrangos reguliavimas, efektyvus kontroliavimas proceso metu, plieno lakštų, vamzdžių bei įvairių profilių pjovimas savarankiškai atliktas vizualinis pjovimo defektų vertinimas, vadovaujantis terminio pjovimo pjūvių klasifikacija, geometrinėmis gaminio specifikacijos ir pjūvio kokybės leidžiamomis nuokrypomis pagal LST EN ISO 9013.
6. Plieninių lakštų jungčių sandūrinių siūlių rankinis lankinis suvirinimas lydžiaisiais glaistytaisiais elektrodais (LTKS IV)	6.1. Suvirinti plieno lakštų sandūrines siūles rankiniu lankiniu būdu lydžiaisiais glaistytaisiais elektrodais.	Plienas, jo rūšys pagal LST CEN ISO/TR 15608. Rankinio lankinio suvirinimo režimai. Suvirinimo siūlės ir suvirintos jungtys. Suvirinimo siūlės defektai ir deformacijos, kurias sukelia suvirinimas. Suvirinimo tikrinimas ir bandymai, kokybės užtikrinimas. Vizualinė rankinio lankinio suvirinimo siūlių kontrolė ir suvirintojų indėlis užtikrinant kokybę. Suvirintojų kvalifikacija pagal LST EN ISO 9606-1, reikalavimai bei kvalifikacijos ribos sandūrinių siūlių suvirinimui rankiniu lankiniu būdu. Plieno lakštų (plokščių) rankinis lankinis kampinių siūlių suvirinimas PF padėtyje ir sandūrinių siūlių suvirinimas PA bei PF padėtyse (LST EN ISO 6947). Tėjinių ir sandūrinių jungčių suvirinimas sandūrinėmis siūlėmis įvairiose padėtyse. Sandūrinės rankinio lankinio suvirinimo siūlės defektų koregavimas ir ištaisymas proceso metu pagal LST EN ISO 5817 B kokybės lygio reikalavimus. Suvirinimo darbų ir darbo statybos aikštelėse saugumo taisyklės, asmeninės ir kolektyvinės saugos priemonės.
	6.2. Atlikti plieno gaminių ir pusgaminių sandūrinių siūlių rankinio lankinio suvirinimo darbus lydžiaisiais glaistytais elektrodais pagal surinkimo, montavimo brėžinius ir schemas.	Rankinio lankinio plieno gaminių ir pusgaminių suvirinimo sandūrinėmis siūlėmis darbai ir gamybos procesas. Praktinių darbų gamyboje turinys. Detalių ir mazgų jungčių paruošimas rankiniam lankiniam plieno jungčių suvirinimui sandūrinėmis siūlėmis pagal LST EN ISO 9692-1, suvirinimo brėžinius ir SPA. Įvairių plieno konstrukcijų ir gaminių rankinio lankinio sandūrinių siūlių suvirinimo ir montavimo darbai pagal suvirinimo darbo brėžinius, SPA bei savarankiškai pasirenkant suvirinimo medžiagas ir suvirinimo parametrus kiekvienam siūlės ėjimui. Sandūrinių suvirimo siūlių vizualinė kontrolė pagal LST EN ISO 5817 B kokybės lygį, viso gaminio kokybės ir suvirinimo deformacijų įtakos jai įvertinimas.
7. Plieninių lakštų jungčių sandūrinių siūlių suvirinimas lankiniu būdu lydžiuoju elektrodu (pusautomačiu) apsauginių dujų aplinkoje (LTKS IV)	7.1. Suvirinti plieno lakštų sandūrines siūles lankiniu būdu lydžiuoju elektrodu (pusautomačiu) apsauginių dujų aplinkoje.	Suvirinimo lankiniu būdu lydžiuoju elektrodu (pusautomačiu) apsauginių dujų aplinkoje režimai. Lydomojo suvirinimo procesai: 111, 13, 114. Vizualinė suvirinimo lankiniu būdu lydžiuoju elektrodu (pusautomačiu) apsauginių dujų aplinkoje siūlių kontrolė ir suvirintojų indėlis užtikrinant kokybę. Suvirintojų kvalifikacija pagal LST EN ISO 9606-1, reikalavimai bei kvalifikacijos ribos sandūrinių siūlių MAG suvirinimui. Plieno lakštų (plokščių) sandūrinių siūlių suvirinimas lankiniu būdu lydžiuoju elektrodu (pusautomačiu) apsauginių dujų aplinkoje PA, PG, PF padėtyse (LST EN ISO 6947). Tėjinių ir sandūrinių jungčių suvirinimas lankiniu būdu lydžiuoju elektrodu (pusautomačiu) apsauginių dujų aplinkoje sandūrinėmis siūlėmis įvairiose padėtyse. MAG sandūrinės suvirinimo siūlės defektų koregavimas ir ištaisymas proceso metu pagal LST EN ISO 5817 B kokybės lygio reikalavimus.
	7.2. Atlikti plieno gaminių ir pusgaminių sandūrinių siūlių lankinio suvirinimo darbus lydžiuoju elektrodu (pusautomačiu) apsauginių dujų aplinkoje pagal surinkimo, montavimo brėžinius ir schemas.	Lankinio plieno gaminių ir pusgaminių suvirinimo sandūrinėmis siūlėmis lydžiuoju elektrodu (pusautomačiu) apsauginių dujų aplinkoje darbai ir gamybos procesas. Praktinių darbų gamyboje turinys. Detalių ir mazgų jungčių paruošimas lankiniam plieno jungčių suvirinimui sandūrinėmis siūlėmis lydžiuoju elektrodu (pusautomačiu) apsauginių dujų aplinkoje pagal LST EN ISO 9692-1, suvirinimo brėžinius ir SPA. Įvairių plieno konstrukcijų ir gaminių lankinio sandūrinių siūlių suvirinimo lydžiuoju elektrodu (pusautomačiu) apsauginių dujų aplinkoje ir montavimo darbai pagal suvirinimo darbo brėžinius, SPA bei savarankiškai pasirenkant suvirinimo medžiagas ir suvirinimo parametrus kiekvienam siūlės ėjimui. Sandūrinių suvirimo siūlių vizualinė kontrolė pagal LST EN ISO 5817 B kokybės lygį, viso gaminio kokybės ir suvirinimo deformacijų įtakos jai įvertinimas.
8. Plieninių lakštų jungčių sandūrinių siūlių suvirinimas lankiniu būdu nelydžiu volframo elektrodu  apsauginių dujų aplinkoje (LTKS IV)	8.1. Suvirinti plieno lakštų sandūrines siūles lankiniu būdu nelydžiu volframo elektrodu apsauginių dujų aplinkoje.	Lankinio suvirinimo nelydžiu volframo elektrodu apsauginių dujų aplinkoje režimai. Lydomojo suvirinimo procesai: 111, 13, 114, 14. Vizualinė lankinio suvirinimo nelydžiu volframo elektrodu apsauginių dujų aplinkoje siūlių kontrolė ir suvirintojų indėlis užtikrinant kokybę. Suvirintojų kvalifikacija pagal LST EN ISO 9606-1, reikalavimai bei kvalifikacijos ribos sandūrinių siūlių TIG suvirinimui.  Plieno lakštų (plokščių) sandūrinių siūlių lankinis suvirinimas nelydžiu volframo elektrodu apsauginių dujų aplinkoje PA ir PF padėtyse (LST EN ISO 6947). Plieno lakštų (plokščių) sandūrinių siūlių lankinis suvirinimas nelydžiu volframo elektrodu apsauginių dujų aplinkoje PC ir PE padėtyse (LST EN ISO 6947). TIG sandūrinės suvirinimo siūlės defektų koregavimas ir ištaisymas proceso metu, pagal LST EN ISO 5817 B kokybės lygio reikalavimus.
	8.2. Atlikti plieno gaminių ir pusgaminių sandūrinių siūlių lankinio suvirinimo darbus nelydžiu volframo elektrodu apsauginių dujų aplinkoje pagal surinkimo, montavimo brėžinius ir schemas.	Lankinio plieno gaminių ir pusgaminių suvirinimo sandūrinėmis siūlėmis nelydžiu volframo elektrodu apsauginių dujų aplinkoje darbai ir gamybos procesas. Praktinių darbų gamyboje turinys. Detalių ir mazgų jungčių paruošimas lankiniam plieno jungčių suvirinimui sandūrinėmis siūlėmis nelydžiu volframo elektrodu apsauginių dujų aplinkoje pagal LST EN ISO 9692-1, suvirinimo brėžinius ir SPA. Įvairių plieno konstrukcijų ir gaminių lankinio sandūrinių siūlių suvirinimo nelydžiu volframo elektrodu apsauginių dujų aplinkoje ir montavimo darbai pagal suvirinimo darbo brėžinius, SPA bei savarankiškai pasirenkant suvirinimo medžiagas ir suvirinimo parametrus kiekvienam siūlės ėjimui. Sandūrinių suvirimo siūlių vizualinė kontrolė pagal LST EN ISO 5817 B kokybės lygį, viso gaminio kokybės ir suvirinimo deformacijų įtakos jai įvertinimas.
9. Plieninių lakštų jungčių sandūrinių siūlių suvirinimas dujiniu būdu (LTKS IV)	9.1. Suvirinti plieno lakštų sandūrines siūles dujiniu būdu.	Dujinio suvirinimo įrangos konstrukcija ir jos priežiūra. Dujinio suvirinimo medžiagos. Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai atliekant dujinį suvirinimą. Dujinio suvirinimo režimai, šiam procesui būdingų defektų, deformacijų ir kitų problemų identifikavimas. Lydomojo suvirinimo procesai: 111, 13, 114, 14, 311, 15, 12. Vizualinė dujinio suvirinimo siūlių kontrolė ir suvirintojų indėlis užtikrinant kokybę. Suvirintojų kvalifikacija pagal LST EN ISO 9606-1, reikalavimai bei kvalifikacijos ribos sandūrinių siūlių dujiniam suvirinimui. Plieno lakštų (plokščių) sandūrinių siūlių acetileninis deguoninis suvirinimas PA, PF, PC, PE padėtyse (LST EN ISO 6947) kairiniu būdu ir pjovimas dujų liepsna. Sandūrinių jungčių suvirinimas acetileniniu deguoniniu suvirinimu dešininiu būdu sandūrinėmis siūlėmis PA, PF ir PC padėtyse (LST EN ISO 6947). Dujinio suvirinimo sandūrinės suvirinimo siūlės defektų koregavimas ir ištaisymas proceso metu, pagal LST EN ISO 5817 B kokybės lygio reikalavimus.
	9.2. Atlikti plieno gaminių ir pusgaminių sandūrinių siūlių suvirinimo darbus dujiniu būdu pagal surinkimo, montavimo brėžinius ir schemas.	Dujinio plieno gaminių ir pusgaminių suvirinimo sandūrinėmis siūlėmis darbai ir gamybos procesas. Praktinių darbų gamyboje turinys. Detalių ir mazgų jungčių paruošimas dujiniam plieno jungčių suvirinimui sandūrinėmis siūlėmis pagal LST EN ISO 9692-1, suvirinimo brėžinius ir SPA. Įvairių plieno konstrukcijų ir gaminių dujinio sandūrinių siūlių suvirinimo ir montavimo darbai pagal suvirinimo darbo brėžinius, SPA bei savarankiškai pasirenkant suvirinimo medžiagas ir suvirinimo parametrus. Sandūrinių suvirimo siūlių vizualinė kontrolė pagal LST EN ISO 5817 B kokybės lygį, viso gaminio kokybės ir suvirinimo deformacijų įtakos jai įvertinimas.
10. Aliuminio ir jo lydinių kampinių siūlių suvirinimas lankiniu būdu lydžiuoju elektrodu (pusautomačiu) inertinių dujų aplinkoje (LTKS IV)	10.1. Suvirinti aliuminio lakštų kampines siūles lankiniu būdu lydžiuoju elektrodu (pusautomačiu) inertinių dujų aplinkoje.	Aliuminio ir jo lydinių suvirinimas lankiniu būdu lydžiuoju elektrodu (pusautomačiu) inertinių dujų aplinkoje ir jam naudojamos suvirinimo medžiagos. Aliuminio ir jo lydinių kampinių siūlių MIG suvirinimo technologija. Aliuminio ir jo lydinių kampinių siūlių suvirinimas lankiniu būdu lydžiuoju elektrodu (pusautomačiu) inertinių dujų aplinkoje PA, PB, PG ir PF padėtyse (LST EN ISO 6947). Aliuminio ir jo lydinių kampinių siūlių suvirinimas PD padėtyje bei vamzdžių privirinimas prie plokščių PB, PH ir PD padėtyse (LST EN ISO 6947), lankiniu būdu lydžiuoju elektrodu (pusautomačiu) inertinių dujų aplinkoje.
	10.2. Atlikti aliuminio gaminių ir pusgaminių kampinių siūlių lankinio suvirinimo darbus lydžiuoju elektrodu (pusautomačiu) inertinių dujų aplinkoje pagal surinkimo, montavimo brėžinius ir schemas.	Aliuminio gaminių detalių jungčių MIG suvirinimui lydžiuoju elektrodu (pusautomačiu) inertinių dujų aplinkoje kampinėmis siūlėmis paruošimas pagal LST EN ISO 9692-3. Pagal pateiktas grafines užduotis ir SPA parinkti MIG suvirinimo parametrai, suvirinimo srovės šaltinio reguliavimas ir efektyvus kontroliavimas proceso metu, jungčių suvirinimas kampinėmis siūlėmis, vizualinis suvirinimo defektų vertinimas pagal LST EN ISO 10042.
11. Aliuminio ir jo lydinių kampinių siūlių suvirinimas lankiniu būdu nelydžiu volframo elektrodu inertinių dujų aplinkoje (LKTS IV)	11.1. Suvirinti aliuminio lakštų kampines siūles lankiniu būdu nelydžiu volframo elektrodu inertinių dujų aplinkoje.	Aliuminio ir jo lydinių suvirinimas lankiniu būdu  nelydžiu volframo elektrodu  inertinių dujų aplinkoje ir jam naudojamos suvirinimo medžiagos. Aliuminio ir jo lydinių kampinių siūlių TIG suvirinimo technologija. Aliuminio ir jo lydinių kampinių siūlių suvirinimas lankiniu būdu nelydžiu volframo elektrodu inertinių dujų aplinkoje PA, PB, PC ir PF padėtyse (LST EN ISO 6947). Aliuminio ir jo lydinių kampinių siūlių suvirinimas PD padėtyje bei vamzdžių privirinimas prie plokščių PB, PH ir PD padėtyse (LST EN ISO 6947), lankiniu būdu nelydžiu volframo elektrodu inertinių dujų aplinkoje.
	11.2. Atlikti aliuminio gaminių ir pusgaminių kampinių siūlių lankinio suvirinimo darbus nelydžiu volframo elektrodu inertinių dujų aplinkoje pagal surinkimo, montavimo brėžinius ir schemas.	Aliuminio gaminių detalių jungčių TIG suvirinimui nelydžiu volframo elektrodu inertinių dujų aplinkoje kampinėmis siūlėmis paruošimas pagal LST EN ISO 9692-3.. Pagal pateiktas grafines užduotis ir SPA parinkti TIG suvirinimo parametrai, suvirinimo srovės šaltinio reguliavimas ir efektyvus kontroliavimas proceso metu, jungčių suvirinimas kampinėmis siūlėmis, vizualinis suvirinimo defektų vertinimas pagal LST EN ISO 10042.
Pirmosios specializacijos kvalifikacijos vienetai (nurodant jų lygį pagal LTKS)	Kompetencijos	Kompetencijų ribos
1. Rankinis lankinis plieninių vamzdžių sandūrinių siūlių suvirinimas lydžiaisiais glaistytaisiais elektrodais (LTKS IV)	1.1. Suvirinti plieninių vamzdžių sandūrines siūles rankiniu lankiniu būdu lydžiaisiais glaistytaisiais elektrodais.	Plieninių vamzdžių rankinio lankinio suvirinimo lydžiaisiais glaistytaisiais elektrodais technologija. Rankinio lankinio plieninių vamzdžių suvirinimo režimai. Vamzdžių suvirinimui naudojami brėžiniai, jungties eskizai. Suvirintos vamzdžių jungtys. Suvirinimo defektai, jų pasekmės ir suvirintojo atsakomybė. Suvirintojų kvalifikacija pagal LST EN ISO 9606-1, reikalavimai bei kvalifikacijos ribos sandūrinių vamzdžių siūlių suvirinimui rankiniu lankiniu būdu. Tarptautiniai ir nacionaliniai suvirinimo standartai. Slėginių indų ir vamzdynų (PED) direktyvos. Plieninių vamzdžių rankinis lankinis sandūrinių siūlių suvirinimas PA, PC ir PH padėtyse (LST EN ISO 6947). Pasvirusių 45 laipsnių kampu plieninių vamzdžių suvirinimas rankiniu lankiniu būdu lydžiaisiais glaistytaisiais elektrodais. Sandūrinės rankinio lankinio vamzdžių suvirinimo siūlės defektų koregavimas ir ištaisymas proceso metu, pagal LST EN ISO 5817 B kokybės lygio reikalavimus.
	1.2. Atlikti plieninių vamzdžių sandūrinių siūlių rankinio lankinio suvirinimo darbus lydžiaisiais glaistytaisiais elektrodais pagal surinkimo, montavimo brėžinius ir schemas.	Vamzdynų rankinio lankinio suvirinimo darbai ir gamybos bei montavimo procesas. Praktinių darbų plieninių vamzdynų gamyboje ir montavime turinys. Plieninių vamzdynų detalių ir mazgų jungčių paruošimas rankiniam lankiniam suvirinimui sandūrinėmis siūlėmis pagal LST EN ISO 9692-1, suvirinimo brėžinius ir SPA. Įvairių plieninių vamzdynų konstrukcijų ir vamzdžių gaminių rankinio lankinio suvirinimo bei montavimo darbai pagal suvirinimo darbo brėžinius, SPA bei savarankiškai pasirenkant suvirinimo medžiagas ir suvirinimo parametrus kiekvienam siūlės ėjimui. Suvirintų vamzdžių siūlių vizualinė kontrolė pagal LST EN ISO 5817 B kokybės lygį, viso vamzdyno ar jo dalies kokybės ir suvirinimo deformacijų įtakos jai įvertinimas.
2. Plieninių vamzdžių jungčių sandūrinių siūlių suvirinimas lankiniu būdu lydžiuoju elektrodu (pusautomačiu) apsauginių dujų aplinkoje (LTKS IV)	2.1. Suvirinti plieninių vamzdžių sandūrines siūles lankiniu būdu lydžiuoju elektrodu (pusautomačiu) apsauginių dujų aplinkoje.	Plieninių vamzdžių suvirinimo lankiniu būdu lydžiuoju elektrodu (pusautomačiu) apsauginių dujų aplinkoje technologija. Plieninių vamzdžių suvirinimo lankiniu būdu lydžiuoju elektrodu (pusautomačiu) apsauginių dujų aplinkoje režimai. Vamzdžių suvirinimui naudojami brėžiniai, jungties eskizai. Suvirintos vamzdžių jungtys. Suvirinimo defektai, jų pasekmės ir suvirintojo atsakomybė. Suvirintojų kvalifikacija pagal LST EN ISO 9606-1, reikalavimai bei kvalifikacijos ribos sandūrinių vamzdžių siūlių suvirinimui  lankiniu būdu lydžiuoju elektrodu (pusautomačiu) apsauginių dujų aplinkoje. Tarptautiniai ir nacionaliniai suvirinimo standartai. Slėginių indų ir vamzdynų (PED) direktyvos. Plieninių vamzdžių sandūrinių siūlių suvirinimas lankiniu būdu lydžiuoju elektrodu (pusautomačiu) apsauginių dujų aplinkoje PA, PC ir PH padėtyse (LST EN ISO 6947). Pasvirusių 45 laipsnių kampu plieninių vamzdžių suvirinimas lankiniu būdu lydžiuoju elektrodu (pusautomačiu) apsauginių dujų aplinkoje. Sandūrinės MAG vamzdžių suvirinimo siūlės defektų koregavimas ir ištaisymas proceso metu, pagal LST EN ISO 5817 B kokybės lygio reikalavimus.
	2.2. Atlikti plieninių vamzdžių sandūrinių siūlių lankinio suvirinimo darbus lydžiuoju elektrodu (pusautomačiu) apsauginių dujų aplinkoje pagal surinkimo, montavimo brėžinius ir schemas.	Vamzdynų lankinio MAG suvirinimo lydžiuoju elektrodu (pusautomačiu) apsauginių dujų aplinkoje darbai ir gamybos bei montavimo  procesas. Praktinių darbų plieninių vamzdynų gamyboje ir montavime turinys. Plieninių vamzdynų detalių ir mazgų jungčių paruošimas rankiniam lankiniam MAG suvirinimui sandūrinėmis siūlėmis pagal LST EN ISO 9692-1, suvirinimo brėžinius ir SPA. Įvairių plieninių vamzdynų konstrukcijų ir vamzdžių gaminių MAG suvirinimo bei montavimo darbai pagal suvirinimo darbo brėžinius, SPA bei savarankiškai pasirenkant suvirinimo medžiagas ir suvirinimo parametrus kiekvienam siūlės ėjimui. Suvirintų vamzdžių siūlių vizualinė kontrolė pagal LST EN ISO 5817 B kokybės lygį, viso vamzdyno ar jo dalies kokybės ir suvirinimo deformacijų įtakos jai įvertinimas.
3. Plieninių vamzdžių jungčių sandūrinių siūlių suvirinimas lankiniu būdu nelydžiu volframo elektrodu apsauginių dujų aplinkoje (LTKS IV)	3.1. Suvirinti plieninių vamzdžių sandūrines siūles lankiniu būdu nelydžiu volframo elektrodu apsauginių dujų aplinkoje.	Plieninių vamzdžių suvirinimo lankiniu būdu nelydžiu volframo elektrodu apsauginių dujų aplinkoje technologija. Plieninių vamzdžių suvirinimo lankiniu būdu nelydžiu volframo elektrodu apsauginių dujų aplinkoje režimai. Vamzdžių suvirinimui naudojami brėžiniai, jungties eskizai. Suvirintos vamzdžių jungtys. Suvirinimo defektai, jų pasekmės ir suvirintojo atsakomybė. Suvirintojų kvalifikacija pagal LST EN ISO 9606-1, reikalavimai bei kvalifikacijos ribos sandūrinių vamzdžių siūlių suvirinimui  lankiniu būdu nelydžiu volframo elektrodu apsauginių dujų aplinkoje. Tarptautiniai ir nacionaliniai suvirinimo standartai. Slėginių indų ir vamzdynų (PED) direktyvos. Plieninių plonasienių vamzdžių sandūrinių siūlių suvirinimas lankiniu būdu nelydžiu volframo elektrodu apsauginių dujų aplinkoje PA, PC, PH ir H-L045 padėtyse (LST EN ISO 6947). Plieninių storasienių vamzdžių sandūrinių siūlių suvirinimas lankiniu būdu nelydžiu volframo elektrodu  apsauginių dujų aplinkoje PA,  PC, PH ir H-L045 padėtyse (LST EN ISO 6947). Sandūrinės TIG vamzdžių suvirinimo siūlės defektų koregavimas ir ištaisymas proceso metu, pagal LST EN ISO 5817 B kokybės lygio reikalavimus.
	3.2. Atlikti plieninių vamzdžių sandūrinių siūlių lankinio suvirinimo darbus nelydžiu volframo elektrodu apsauginių dujų aplinkoje pagal surinkimo, montavimo brėžinius ir schemas.	Vamzdynų lankinio TIG suvirinimo nelydžiu volframo elektrodu apsauginių dujų aplinkoje darbai ir gamybos bei montavimo  procesas. Praktinių darbų plieninių vamzdynų gamyboje ir montavime turinys. Plieninių vamzdynų detalių ir mazgų jungčių paruošimas rankiniam lankiniam TIG suvirinimui sandūrinėmis siūlėmis pagal LST EN ISO 9692-1, suvirinimo brėžinius ir SPA. Įvairių plieninių vamzdynų konstrukcijų ir vamzdžių gaminių TIG suvirinimo bei montavimo darbai pagal suvirinimo darbo brėžinius, SPA bei savarankiškai pasirenkant suvirinimo medžiagas ir suvirinimo parametrus kiekvienam siūlės ėjimui. Suvirintų vamzdžių siūlių vizualinė kontrolė pagal LST EN ISO 5817 B kokybės lygį, viso vamzdyno ar jo dalies kokybės ir suvirinimo deformacijų įtakos jai įvertinimas.
4. Plieninių vamzdžių sandūrinių siūlių dujinis suvirinimas (LTKS IV)	4.1. Suvirinti plieninių vamzdžių sandūrines siūles dujiniu būdu.	Plieninių vamzdžių dujinio suvirinimo technologija. Plieninių vamzdžių dujinio suvirinimo režimai. Vamzdžių suvirinimui naudojami brėžiniai, jungties eskizai. Suvirintos vamzdžių jungtys. Suvirinimo defektai, jų pasekmės ir suvirintojo atsakomybė. Suvirintojų kvalifikacija pagal LST EN ISO 9606-1, reikalavimai bei kvalifikacijos ribos sandūrinių vamzdžių siūlių dujiniam suvirinimui. Tarptautiniai ir nacionaliniai suvirinimo standartai. Slėginių indų ir vamzdynų (PED) direktyvos. Plieninių vamzdžių sandūrinių siūlių dujinis suvirinimas 311 procesu (LST EN ISO 4063) kairiniu būdu PC, PH ir H-L045 padėtyse (LST EN ISO 6947). Plieninių vamzdžių sandūrinių siūlių dujinis suvirinimas 311 procesu (LST EN ISO 4063), dešininiu būdu PC, PH ir H-L045 padėtyse (LST EN ISO 6947). Sandūrinės vamzdžių dujinio  suvirinimo siūlės defektų koregavimas ir ištaisymas proceso metu, pagal LST EN ISO 5817 B kokybės lygio reikalavimus.
	4.2. Atlikti plieninių vamzdžių sandūrinių siūlių suvirinimo darbus dujiniu būdu pagal surinkimo, montavimo brėžinius ir schemas.	Vamzdynų dujinio suvirinimo darbai ir gamybos bei montavimo procesas. Praktinių darbų plieninių vamzdynų gamyboje ir montavime turinys. Plieninių vamzdynų detalių ir mazgų jungčių paruošimas rankiniam dujiniam suvirinimui sandūrinėmis siūlėmis pagal LST EN ISO 9692-1, suvirinimo brėžinius ir SPA. Įvairių plieninių vamzdynų konstrukcijų ir vamzdžių gaminių dujinio suvirinimo bei montavimo darbai pagal suvirinimo darbo brėžinius, SPA bei savarankiškai pasirenkant suvirinimo medžiagas ir suvirinimo parametrus. Suvirintų vamzdžių siūlių vizualinė kontrolė pagal LST EN ISO 5817 B kokybės lygį, viso vamzdyno ar jo dalies kokybės ir suvirinimo deformacijų įtakos jai įvertinimas.
5. Suvirinimo darbų organizavimas ir kokybės vertinimas (LTKS IV)	5.1. Organizuoti suvirinimo darbus ir vadovauti darbuotojų grupei.	Savo ir pavaldžių asmenų darbo planavimas ir organizavimas, paskirstymas, darbo laiko dokumentacijos pildymas, darbų atlikimui reikalingų medžiagų ir atlikto darbo kiekio skaičiavimas, darbo projektinės dokumentacijos nagrinėjimas, savo ir pavaldžių darbuotojų darbo kokybės vertinimas. Darbų atlikimo priemonių būdų ir medžiagų parinkimas.
	5.2. Užtikrinti suvirinimo darbų kokybę.	Suvirinimo siūlės matmenų ir defektų, gaminio paviršiaus šiurkštumo, gaminio surinkimo tolerancijų tikrinimas, deformacijų leistinumo vertinimas bei kontrolė. Lankinio suvirinimo ir suvirinimo dujų liepsna kokybės užtikrinimas. Suvirinimo defektų ir deformacijų taisymas.
Antrosios specializacijos kvalifikacijos vienetai (nurodant jų lygį pagal LTKS)	Kompetencijos	Kompetencijų ribos
1. Aliuminio ir jo lydinių lakštų suvirinimas sandūrinėmis siūlėmis lankiniu būdu lydžiuoju elektrodu (pusautomačiu) inertinių dujų aplinkoje (LTKS IV)	1.1. Suvirinti aliuminio lakštų sandūrines siūles lankiniu būdu lydžiuoju elektrodu (pusautomačiu) inertinių dujų aplinkoje.	Aliuminio ir jo lydinių lakštų sandūrinių siūlių MIG suvirinimo technologija. Aliuminio ir jo lydinių lakštų sandūrinių jungčių sandūrinių siūlių suvirinimas lankiniu būdu lydžiuoju elektrodu (pusautomačiu) inertinių dujų aplinkoje PA ir PF padėtyse (LST EN ISO 6947). Aliuminio ir jo lydinių lakštų sandūrinių bei tėjinių jungčių sandūrinių siūlių suvirinimas lankiniu būdu lydžiuoju elektrodu (pusautomačiu) inertinių dujų aplinkoje įvairiose padėtyse.
	1.2. Atlikti aliuminio gaminių ir pusgaminių sandūrinių siūlių lankinio suvirinimo darbus lydžiuoju elektrodu (pusautomačiu) inertinių dujų aplinkoje pagal surinkimo, montavimo brėžinius ir schemas.	Aliuminio gaminių detalių jungčių MIG suvirinimui lydžiuoju elektrodu (pusautomačiu) inertinių dujų aplinkoje sandūrinėmis siūlėmis paruošimas pagal LST EN ISO 9692-3. Pagal pateiktas grafines užduotis ir SPA parinkti MIG suvirinimo parametrai, suvirinimo srovės šaltinio reguliavimas ir efektyvus kontroliavimas proceso metu, jungčių suvirinimas sandūrinėmis siūlėmis, vizualinis suvirinimo defektų vertinimas pagal LST EN ISO 10042.
2. Aliuminio ir jo lydinių lakštų suvirinimas sandūrinėmis siūlėmis lankiniu būdu nelydžiu volframo elektrodu inertinių dujų aplinkoje (LTKS IV)	2.1. Suvirinti aliuminio lakštų sandūrines siūles lankiniu būdu nelydžiu volframo elektrodu inertinių dujų aplinkoje.	Aliuminio ir jo lydinių lakštų sandūrinių siūlių TIG suvirinimo technologija. Aliuminio ir jo lydinių lakštų sandūrinių jungčių suvirinimas sandūrinėmis dvipusėmis siūlėmis lankiniu būdu nelydžiu volframo elektrodu inertinių dujų aplinkoje PA, PC ir PF padėtyse (LST EN ISO 6947). Aliuminio ir jo lydinių lakštų sandūrinių jungčių suvirinimas sandūrinėmis vienpusėmis siūlėmis lankiniu būdu nelydžiu volframo elektrodu inertinių dujų aplinkoje PA, PC, PF ir PE padėtyse (LST EN ISO 6947).
	2.2. Atlikti aliuminio gaminių ir pusgaminių sandūrinių siūlių lankinio suvirinimo darbus nelydžiu volframo elektrodu inertinių dujų aplinkoje pagal surinkimo, montavimo brėžinius ir schemas.	Aliuminio gaminių detalių jungčių TIG suvirinimui nelydžiu volframo elektrodu inertinių dujų aplinkoje sandūrinėmis siūlėmis paruošimas pagal LST EN ISO 9692-3. Pagal pateiktas grafines užduotis ir SPA parinkti TIG suvirinimo parametrai, suvirinimo srovės šaltinio reguliavimas ir efektyvus kontroliavimas proceso metu, jungčių suvirinimas sandūrinėmis siūlėmis, vizualinis suvirinimo defektų vertinimas pagal LST EN ISO 10042.
3. Aliuminio ir jo lydinių vamzdžių suvirinimas sandūrinėmis siūlėmis lankiniu būdu lydžiuoju elektrodu (pusautomačiu) inertinių dujų aplinkoje (LTKS IV)	3.1. Suvirinti aliuminio vamzdžių sandūrines siūles lankiniu būdu lydžiuoju elektrodu (pusautomačiu) inertinių dujų aplinkoje.	Aliuminio ir jo lydinių vamzdžių sandūrinių siūlių MIG suvirinimo technologija. Aliuminio ir jo lydinių sandūrinių siūlių suvirinimas lankiniu būdu lydžiuoju elektrodu (pusautomačiu) inertinių dujų aplinkoje PA, PC, PF ir H-L045 padėtyse (LST EN ISO 6947). Aliuminio ir jo lydinių vamzdžių sandūrinių bei atšakų jungčių sandūrinių siūlių suvirinimas lankiniu būdu lydžiuoju elektrodu (pusautomačiu) inertinių dujų aplinkoje įvairiose padėtyse.
	3.2. Atlikti aliuminio gaminių ir jo lydinių vamzdžių sandūrinių siūlių lankinio suvirinimo darbus lydžiuoju elektrodu (pusautomačiu) inertinių dujų aplinkoje pagal surinkimo, montavimo brėžinius ir schemas.	Aliuminio vamzdžių detalių jungčių MIG suvirinimui lydžiuoju elektrodu (pusautomačiu) inertinių dujų aplinkoje sandūrinėmis siūlėmis paruošimas pagal LST EN ISO 9692-3. Pagal pateiktas grafines užduotis ir SPA parinkti MIG suvirinimo parametrai, suvirinimo srovės šaltinio reguliavimas ir efektyvus kontroliavimas proceso metu, aliuminio vamzdžių jungčių suvirinimas sandūrinėmis siūlėmis, vizualinis suvirinimo defektų vertinimas pagal LST EN ISO 10042.
4. Aliuminio ir jo lydinių vamzdžių suvirinimas sandūrinėmis siūlėmis lankiniu būdu nelydžiu volframo elektrodu inertinių dujų aplinkoje (LTKS IV)	4.1. Suvirinti aliuminio vamzdžių sandūrines siūles lankiniu būdu nelydžiu volframo elektrodu inertinių dujų aplinkoje.	Aliuminio ir jo lydinių vamzdžių sandūrinių siūlių TIG suvirinimo technologija. Aliuminio ir jo lydinių sandūrinių siūlių suvirinimas lankiniu būdu nelydžiu volframo elektrodu inertinių dujų aplinkoje PA, PC, PF ir H-L045 padėtyse (LST EN ISO 6947). Aliuminio ir jo lydinių vamzdžių sandūrinių bei atšakų jungčių sandūrinių siūlių suvirinimas lankiniu būdu nelydžiu volframo elektrodu inertinių dujų aplinkoje įvairiose padėtyse.
	4.2. Atlikti aliuminio gaminių ir jo lydinių vamzdžių sandūrinių siūlių lankinio suvirinimo darbus nelydžiu volframo elektrodu inertinių dujų aplinkoje pagal surinkimo, montavimo brėžinius ir schemas.	Aliuminio vamzdžių detalių jungčių TIG suvirinimui nelydžiu volframo elektrodu inertinių dujų aplinkoje sandūrinėmis siūlėmis paruošimas pagal LST EN ISO 9692-3. Pagal pateiktas grafines užduotis ir SPA parinkti TIG suvirinimo parametrai, suvirinimo srovės šaltinio reguliavimas ir efektyvus kontroliavimas proceso metu, aliuminio vamzdžių jungčių suvirinimas sandūrinėmis siūlėmis, vizualinis suvirinimo defektų vertinimas pagal LST EN ISO 10042.
5. Vario ir jo lydinių detalių suvirinimas lankiniu būdu apsauginių dujų aplinkoje (LTKS IV)	5.1. Suvirinti vario ir jo lydinių jungtis lankiniu būdu lydžiuoju elektrodu (pusautomačiu) inertinių dujų aplinkoje.	Vario ir jo lydinių suvirinimas lankiniu būdu inertinių dujų aplinkoje ir jam naudojamos suvirinimo medžiagos. Vario ir jo lydinių MIG suvirinimo technologija. Vario ir jo lydinių lakštų jungčių kampinių ir sandūrinių siūlių suvirinimas lankiniu būdu lydžiuoju elektrodu (pusautomačiu) inertinių dujų aplinkoje įvairiose padėtyse. Vario ir jo lydinių vamzdžių jungčių sandūrinių siūlių suvirinimas lankiniu būdu lydžiuoju elektrodu (pusautomačiu) inertinių dujų aplinkoje įvairiose padėtyse.
	5.2. Suvirinti vario ir jo lydinių jungtis lankiniu būdu nelydžiu volframo elektrodu apsauginių dujų aplinkoje.	Vario ir jo lydinių suvirinimas lankiniu būdu inertinių dujų aplinkoje ir jam naudojamos suvirinimo medžiagos. Vario ir jo lydinių TIG suvirinimo technologija. Vario ir jo lydinių lakštų jungčių kampinių ir sandūrinių siūlių suvirinimas lankiniu būdu nelydžiu volframo elektrodu inertinių dujų aplinkoje įvairiose padėtyse. Vario ir jo lydinių vamzdžių jungčių sandūrinių siūlių suvirinimas lankiniu būdu nelydžiu volframo elektrodu inertinių dujų aplinkoje įvairiose padėtyse.
Reikalavimai asmeniui kvalifikacijai ar savarankiškai jos daliai įgyti (reikalavimai turimam išsilavinimui, kvalifikacijai, profesinei patirčiai) (jeigu taikomi)	Kvalifikacija suteikiama asmeniui, turinčiam vidurinį išsilavinimą, ne jaunesniam kaip 18 metų amžiaus,  ir baigusiam profesinio mokymo programą. Kvalifikacija asmeniui taip pat gali būti suteikta, pripažinus neformaliojo mokymosi arba savišvietos būdu ir (arba) iš profesinės veiklos įgytas kompetencijas. Stojančiajam mokytis pagal kvalifikaciją suteikiančią profesinio mokymo programą taikomi šie reikalavimai: pagrindinis išsilavinimas ir mokymasis vidurinio ugdymo programoje arba vidurinis išsilavinimas.
Kvalifikacijai įgyti taikomi reikalavimai pagal Europos Sąjungos teisės aktus, tarptautines sutartis ar Lietuvos Respublikos teisės aktus (jeigu taikomi)	Reikalingas kvalifikacijos patvirtinimas ir/ar periodinis tikrinimas bei patvirtinimas pagal LST EN ISO 9606-1, 2, 3 standartą.
Kompetencijų vertinimo reikalavimai	Kvalifikacijai įgyti reikalingos asmens turimos kompetencijos vertinamos vadovaujantis kompetencijų formuluotėmis ir jų ribų aprašais, kurie išreiškia slenkstinį (minimalųjį) kompetencijos įgijimo lygmenį. Kvalifikacija suteikiama įgijus pagrindinių kvalifikacijos vienetų, dviejų iš pirmosios  specializacijos kvalifikacijos vienetų ir vieno iš antrosios specializacijos kvalifikacijos vienetų kompetencijas. Asmens įgytų kompetencijų vertinimas ir pripažinimas vykdomas vadovaujantis švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta ir su ekonomikos ir inovacijų ministru bei socialinės apsaugos ir darbo ministru suderinta asmens įgytų kompetencijų vertinimo tvarka.
Kvalifikacijos atitiktis Europos Sąjungos ir tarptautiniams standartams (jeigu taikoma)	Kvalifikacija atitinka Europos suvirinimo federacijos (EWF) ir Tarptautinio suvirinimo instituto (IIW) reglamentuojamą Tarptautinio suvirintojo (IW) metalo lakštų ir vamzdžių suvirintojo kvalifikaciją, LST EN ISO 9606 Suvirintojų kvalifikacijos tikrinimas. Lydomasis suvirinimas.

19. Kvalifikacijos pavadinimas: suvirintojas plazmos lanku, LTKS IV

Kvalifikacijos apibūdinimas	Veiklos objektas: plieno, aliuminio, vario ir jų lydinių suvirinimas plazmos lanku, detalių pusgaminių ir gaminių surinkimas bei montavimas. Tipinės darbo priemonės: suvirinimo plazmos lanku įrenginiai ir įrankiai. Tipinės darbo sąlygos: dirbama pramonės įmonių gamybinėse patalpose ir lauke. Papildoma informacija: suvirintojas plazmos lanku veiklas atlieka savarankiškai, prisiima atsakomybę už veiklos atlikimo procedūrų ir rezultatų kokybę, pritaiko įvairius ne visuomet gerai žinomus ir išbandytus sprendimus, medžiagas ir įrankius, vertina atliekamų darbų eigą, priima sprendimus dėl atliekamų darbų derinimo su kitais darbais, prižiūri žemesnės kvalifikacijos darbuotojų darbą, bendradarbiauja su aukštesnės kvalifikacijos darbuotojais. Kvalifikaciją įgiję ir turintys apsaugos nuo elektros pradinę kategoriją (PK) asmenys galės dirbti inžinerinės apdirbamosios pramonės ir metalo apdirbimo gamyklose, statybos, mašinų gamybos, energetikos, karinės pramonės, aptarnavimo bei kituose ūkio sektoriuose.
Pagrindiniai kvalifikacijos vienetai (nurodant jų lygį pagal LTKS)	Kompetencijos	Kompetencijų ribos
1. Pasiruošimas atlikti suvirinimo plazmos lanku darbus (LTKS IV)	1.1. Atlikti darbus laikantis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų.	Suvirintojo ir operatoriaus plazmos lanku atliekami suvirinimo darbai. Pagrindiniai ir bendrieji suvirintojo plazmos lanku specialybės, darbo rizikos vertinimo, darbuotojo saugos ir sveikatos bei aplinkosaugos, profesinės etikos reikalavimai. LR darbo kodekso ir LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo straipsniai, tiesiogiai susiję su darbuotojų interesais.
	1.2. Paruošti suvirintojo darbo vietą pagal darbo brėžinius ir pagal suvirinimo plazmos lanku technologiją surinkti detales.	Suvirintojo plazmos lanku kvalifikacijai būdingi ir reikalingi gebėjimai. Suvirinimo brėžiniai, suvirinimo procedūrų aprašai (SPA). Metalų ir jų lydinių savybės ir medžiagos, reikalingos juos suvirinti. Elektrotechnikos dėsniai, taikomi plazminio suvirinimo procesuose bei suvirinimo įrangoje. Pasiruošimas plazminiam suvirinimui pagal brėžinius. Suvirinimo įrangos paruošimas suvirinimui plazmos lanku.
2. Plieninių lakštų kampinių siūlių suvirinimas plazmos lanku (LTKS IV)	2.1. Suvirinti plieno lakštų kampines siūles plazmos lanku.	Suvirinimo plazmos lanku įrangos konstrukcija, jos techninė priežiūra ir tipiniai parametrai. Specifinės suvirinimo medžiagos, naudojamos suvirinimui plazmos lanku. Suvirinimo plazmos lanku charakteristikos ir parametrų įtaka siūlės galutinei kokybei. Specifiniai darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai bei papildomos saugos priemonės suvirinant plazmos lanku. Nerūdijančio plieno suvirinimas plazmos lanku. Plieno lakštų (plokščių) plazmos lanku suvirinimas kampinėmis siūlėmis PA, PB, PC, PF, PD padėtyse (LST EN ISO 6947).
	2.2. Privirinti plieninius vamzdžius prie plieno lakštų kampinėmis siūlėmis plazmos lanku.	Plieninių vamzdžių atšakų suvirinimo kampinėmis siūlėmis rekomendacijos pagal LST EN 1011 ir reikalavimai pagal LST EN 1090 bei slėginių indų direktyvas. Plieninių vamzdžių privirinimas prie plieno lakštų (plokščių) kampinėmis siūlėmis plazmos lanku PA, PB, PH, PJ, PD padėtyse (LST EN ISO 6947).
3. Plieninių lakštų sandūrinių siūlių suvirinimas plazmos lanku (LTKS IV)	3.1. Suvirinti plieno lakštų sandūrines siūles plazmos lanku.	Plienas, jo rūšys, pagal LST CEN ISO/TR 15608. Suvirinimo plazmos lanku režimai. Suvirinimo siūlės ir suvirintos jungtys. Suvirinimo siūlės defektai ir deformacijos, kurias sukelia plazminis suvirinimas. Suvirinimo tikrinimas ir bandymai, kokybės užtikrinimas. Vizualinė siūlių suvirintų plazmos lanku kontrolė. Plieno lakštų (plokščių) sandūrinių siūlių suvirinimas plazmos lanku PA ir PF padėtyse (LST EN ISO 6947). Plieno lakštų (plokščių) sandūrinių siūlių suvirinimas plazmos lanku PC ir PE padėtyse (LST EN ISO 6947). Saugus darbas statybų aikštelėse.
	3.2. Atlikti plieno gaminių ir pusgaminių suvirinimo plazmos lanku darbus pagal surinkimo, montavimo brėžinius bei schemas.	Suvirinimo plazmos lanku procesas. Detalių ir mazgų jungčių paruošimas suvirinimui pagal suvirinimo brėžinius ir SPA. Įvairių konstrukcijų ir gaminių suvirinimo bei montavimo darbai pagal suvirinimo darbo brėžinius, SPA. Suvirimo siūlių vizualinė kontrolė pagal LST EN ISO 5817. Viso gaminio kokybės ir suvirinimo deformacijų įtakos jai įvertinimas.
4. Plieninių vamzdžių sandūrinių siūlių suvirinimas plazmos lanku (LTKS IV)	4.1. Paruošti ir surinkti vamzdžių detales bei taikyti vamzdžių suvirinimo plazmos lanku technologiją.	Suvirintos vamzdžių jungtys. Įvairūs metalai ir jų lydiniai. Suvirinimo defektai, jų pasekmės ir suvirintojo atsakomybė. Suvirinimo brėžiniai, jungties eskizai. Tarptautiniai ir nacionaliniai suvirinimo standartai.
	4.2. Suvirinti plieninių vamzdžių sandūrines siūles plazmos lanku.	Plieninių vamzdžių suvirinimo plazmos lanku technologija. Plieninių vamzdžių suvirinimo plazmos lanku režimai. Plieninių plonasienių vamzdžių sandūrinių siūlių suvirinimas plazmos lanku PA, PC, PH ir H-L045 padėtyse (LST EN ISO 6947). Plieninių storasienių vamzdžių sandūrinių siūlių suvirinimas plazmos lanku PA, PC, PH ir H-L045 padėtyse (LST EN ISO 6947).
5. Aliuminio ir vario lydinių suvirinimas plazmos lanku (LTKS IV)	5.1. Suvirinti aliuminio lakštų kampines siūles plazmos lanku.	Aliuminio ir jo lydinių suvirinimas plazmos lanku ir jam naudojamos suvirinimo medžiagos. Aliuminio ir jo lydinių kampinių siūlių suvirinimo plazmos lanku technologija. Aliuminio ir jo lydinių kampinių siūlių suvirinimas plazmos lanku PA, PB, PC ir PF padėtyse (LST EN ISO 6947). Aliuminio ir jo lydinių kampinių siūlių suvirinimas plazmos lanku PD padėtyje bei vamzdžių privirinimas prie plokščių PB, PH ir PD padėtyse (LST EN ISO 6947).
	5.2. Suvirinti aliuminio vamzdžių sandūrines siūles plazmos lanku.	Aliuminio ir jo lydinių vamzdžių sandūrinių siūlių suvirinimo plazmos lanku  technologija. Aliuminio ir jo lydinių sandūrinių siūlių suvirinimas plazmos lanku PA, PC, PF ir H-L045 padėtyse (LST EN ISO 6947). Aliuminio ir jo lydinių vamzdžių sandūrinių bei atšakų jungčių sandūrinių siūlių suvirinimas plazmos lanku įvairiose padėtyse.
	5.3. Atlikti aliuminio gaminių ir pusgaminių suvirinimo plazmos lanku darbus pagal surinkimo, montavimo brėžinius bei schemas.	Aliuminio jungtys ir jų paruošimas. Grafinės užduotys ir SPA, suvirinimo parametrai, suvirinimo srovės šaltinio reguliavimas ir kontroliavimas proceso metu, jungčių suvirinimas plazmos lanku kampinėmis siūlėmis, vizualinis suvirinimo defektų vertinimas.
	5.4. Suvirinti vario ir jo lydinių jungtis plazmos lanku.	Vario ir jo lydinių suvirinimas plazmos lanku ir jam naudojamos suvirinimo medžiagos. Vario ir jo lydinių suvirinimo plazmos lanku technologija. Vario ir jo lydinių lakštų jungčių kampinių ir sandūrinių siūlių suvirinimas plazmos lanku įvairiose padėtyse. Vario ir jo lydinių vamzdžių jungčių sandūrinių siūlių suvirinimas plazmos lanku įvairiose padėtyse.
6. Suvirinimo plazmos lanku darbų organizavimas ir kokybės vertinimas      (LTKS IV)	6.1. Organizuoti darbuotojų, dirbančių su suvirinimo plazmos lanku įrenginiais, darbus ir vadovauti darbuotojų grupei.	Savo ir pavaldžių asmenų darbo planavimas ir organizavimas, paskirstymas, darbo laiko dokumentacijos pildymas, darbų atlikimui reikalingų medžiagų ir atlikto darbo kiekio skaičiavimas, darbo projektinės dokumentacijos nagrinėjimas, savo ir pavaldžių darbuotojų darbo kokybės vertinimas. Darbų atlikimo priemonių būdų ir medžiagų parinkimas.
	6.2. Užtikrinti suvirinimo plazmos lanku darbų kokybę.	Suvirinimo siūlės matmenų ir defektų, gaminio paviršiaus šiurkštumo, surinkimo tolerancijų tikrinimas, deformacijų leistinumo vertinimas bei kontrolė. Suvirinimo plazmos lanku kokybės užtikrinimas.
Reikalavimai asmeniui kvalifikacijai ar savarankiškai jos daliai įgyti (reikalavimai turimam išsilavinimui, kvalifikacijai, profesinei patirčiai) (jeigu taikomi)	Kvalifikacija suteikiama asmeniui, turinčiam vidurinį išsilavinimą, ne jaunesniam kaip 18 metų amžaius, ir baigusiam profesinio mokymo programą. Kvalifikacija asmeniui taip pat gali būti suteikta, pripažinus neformaliojo mokymosi arba savišvietos būdu ir (arba) iš profesinės veiklos įgytas kompetencijas. Stojančiajam mokytis pagal kvalifikaciją suteikiančią profesinio mokymo programą taikomi šie reikalavimai: pagrindinis išsilavinimas ir mokymasis vidurinio ugdymo programoje arba vidurinis išsilavinimas.
Kvalifikacijai įgyti taikomi reikalavimai pagal Europos Sąjungos teisės aktus, tarptautines sutartis ar Lietuvos Respublikos teisės aktus (jeigu taikomi)	Reikalingas kvalifikacijos patvirtinimas ir/ar periodinis tikrinimas bei patvirtinimas pagal LST EN ISO 9606-1, 2, 3 standartą.
Kompetencijų vertinimo reikalavimai	Kvalifikacijai įgyti reikalingos asmens turimos kompetencijos vertinamos vadovaujantis kompetencijų formuluotėmis ir jų ribų aprašais, kurie išreiškia slenkstinį (minimalųjį) kompetencijos įgijimo lygmenį. Asmens įgytų kompetencijų vertinimas ir pripažinimas vykdomas vadovaujantis švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta ir su ekonomikos ir inovacijų ministru bei socialinės apsaugos ir darbo ministru suderinta asmens įgytų kompetencijų vertinimo tvarka.
Kvalifikacijos atitiktis Europos Sąjungos ir tarptautiniams standartams (jeigu taikoma)	Kvalifikacija atitinka Australijos apdirbamosios pramonės išsilavinimo lygius MEASS00121 Orlaivių suvirinimas naudojant plazmos lanką - angliniai ir mažai legiruoti plienai ir standartą, bei LST EN ISO 9606 Suvirintojų kvalifikacijos tikrinimas. Lydomasis suvirinimas.

20. Kvalifikacijos pavadinimas: kontaktinio suvirinimo meistras, LTKS V

Kvalifikacijos apibūdinimas	Veiklos objektas: plieno, aliuminio ir jo lydinių, kitų metalų neturinčių geležies kontaktinis (varžinis) taškinis, siūlinis bei reljefinis suvirinimas, gaminių surinkimas bei montavimas, kitų darbuotojų mokymas, instruktavimas, vadovavimas jiems. Tipinės darbo priemonės: kontaktinio taškinio suvirinimo įrankiai, įrenginiai ir mašinos, kontaktinio siūlinio suvirinimo įrenginiai ir mašinos, kontaktinio reljefinio suvirinimo įrenginiai ir mašinos. Tipinės darbo sąlygos: dirbama pramonės įmonių gamybinėse patalpose ir lauke. Papildoma informacija: kontaktinio suvirinimo meistras parenka taškinio, siūlinio ir reljefinio kontaktinio suvirinimo procesus, jų valdymo programas ir būdus, programavimo įrangą, medžiagas, priemones ir kontroliuoja veiklos kokybę, pritaiko įvairius ne visuomet gerai žinomus ir išbandytus sprendimus, medžiagas, įrenginius ir įrankius, prižiūri žemesnės kvalifikacijos darbuotojų veiklą, instruktuoja bei moko juos, planuoja ir organizuoja savo bei grupės veiklą. Kvalifikaciją įgiję ir turintys apsaugos nuo elektros pradinę kategoriją (PK) asmenys galės dirbti inžinerinės apdirbamosios pramonės ir metalo apdirbimo gamyklose, statybos bei montavimo objektuose, mašinų, kėlimo įrenginių gamybos, energetikos, žemės ūkio, aptarnavimo bei kituose ūkio sektoriuose.
Pagrindiniai kvalifikacijos vienetai (nurodant jų lygį pagal LTKS)	Kompetencijos	Kompetencijų ribos
1. Pasiruošimas kontaktinio suvirinimo darbams, mokant tai atlikti kitus (LTKS V)	1.1. Paruošti naudoti taškinio, siūlinio ir reljefinio kontaktinio suvirinimo įrangą, saugiai bei kokybiškai atlikti darbus, instruktuoti bei mokyti kitus.	Elektrotechnika, taikoma kontaktiniame suvirinime. Kontaktinio suvirinimo įrenginių kontrolė (parametrai). Kontaktinio suvirinimo įrenginių elektrodai. Taškinio suvirinimo procesas. Siūlinio suvirinimo procesas. Reljefinio suvirinimo procesas. Mechanizuotas ir robotizuotas kontaktinis suvirinimas. Pagrindiniai ir bendrieji kontaktinio taškinio, siūlinio ir reljefinio suvirinimo operatoriaus profesijos, darbo rizikos vertinimo, darbuotojo saugos ir sveikatos bei aplinkosaugos, profesinės etikos reikalavimai. Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimai, jų pravedimo tvarka ir atsakomybė, instrukcijų rengimo bei tvirtinimo tvarka. Nelaimingi atsitikimai, jų tyrimas ir prevencija. Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo straipsniai, tiesiogiai susiję su darbuotojų interesais.
	1.2. Paruošti metalines medžiagas suvirinti kontaktinio taškinio, siūlinio ir reljefinio suvirinimo būdais.	Metalinės medžiagos ir jų reakcija kontaktinio suvirinimo metu. Medžiagų suvirinamumo apžvalga. Plienų suvirinamumas. Padengto plieno suvirinamumas. Aliuminio ir jo lydinių suvirinamumas. Metalų neturinčių geležies suvirinamumas. Metalinių detalių briaunų ir paviršių paruošimas kontaktiniam suvirinimui, jo kokybės įvertinimas.
	1.3. Projektuoti ir analizuoti pramonėje naudojamas kontaktinio suvirinimo sistemas.	Konstravimas ir projektavimas. Gaminių projektavimui taikomi bendrieji reikalavimai siekiant gamybos efektyvumo. Kontaktinio suvirinimo imitavimas. Kontaktinio taškinio, siūlinio ir reljefinio suvirinimo įrenginių ir jų sistemų galimybių ir efektyvumo analizavimas.
2. Kontaktinis taškinis suvirinimas ir gamybos organizavimas (LTKS V)	2.1. Valdyti kontaktinio taškinio metalinių detalių suvirinimo įrangą ir kontroliuoti procesą.	Kontaktinio taškinio suvirinimo įrangos reguliavimas ir informacijos įrašymas. Kontaktinio taškinio suvirinimo elektrodai. Metalo plokščių su rafinuotu (valytu) paviršium kontaktinis taškinis suvirinimas. Aliuminio ir jo lydinių suvirinimas. Metalų neturinčių geležies ir skirtingų metalų kontaktinis taškinis suvirinimas. Kontaktinio taškinio suvirinimo kontrolė. Stebėjimas ir prisitaikanti suvirinimo kontrolė. Kontaktinio taškinio suvirinimo įrenginiai, jų valdymas. Medžiagų ir kontaktinio taškinio suvirinimo sujungimų defektai. Ardomoji medžiagų ir suvirintų sujungimų kontrolė. Neardomoji medžiagų ir suvirintų sujungimų kontrolė.
	2.2. Suvirinti metalines detales kontaktiniu taškiniu suvirinimo būdu, organizuoti gamybos procesą.	Kontaktinio taškinio suvirinimo demonstravimas. Kontaktinis taškinis suvirinimas tiesia linija pagal specifikacijas gamybos brėžinyje, elektrodų parinkimas, kontaktinio suvirinimo mašinos įjungimas bei suvirinimo parametrų nustatymas remiantis bandymų patirtimi, standartinių dydžių lentelėmis. Suvirinimo parametrų optimizavimas ir matavimas, suvirinimo kokybės tikrinimas ir vertinimas (paviršiaus ir sujungimo stiprumo). Gamybos proceso pagal konkrečią projektinę užduotį organizavimas.
3. Kontaktinis reljefinis suvirinimas ir gamybos organizavimas (LTKS V)	3.1. Valdyti kontaktinio reljefinio metalinių detalių suvirinimo įrangą ir kontroliuoti procesą.	Kontaktinio reljefinio suvirinimo įrangos reguliavimas ir informacijos įrašymas. Kontaktinio reljefinio suvirinimo elektrodai. Metalo plokščių su rafinuotu (valytu) paviršium kontaktinis reljefinis suvirinimas. Aliuminio ir jo lydinių suvirinimas. Metalų, neturinčių geležies, ir skirtingų metalų kontaktinis reljefinis suvirinimas. Kontaktinio reljefinio suvirinimo kontrolė. Stebėjimas ir prisitaikanti suvirinimo kontrolė. Kontaktinio reljefinio suvirinimo įrenginiai, jų valdymas. Medžiagų ir kontaktinio reljefinio suvirinimo sujungimų defektai. Ardomoji medžiagų ir suvirintų sujungimų kontrolė. Neardomoji medžiagų ir suvirintų sujungimų kontrolė.
	3.2. Suvirinti metalines detales kontaktiniu reljefiniu suvirinimo būdu, organizuoti gamybos procesą.	Kontaktinio reljefinio suvirinimo demonstravimas. Kontaktinis reljefinis suvirinimas pagal specifikacijas gamybos brėžinyje, elektrodų sureguliavimas, kontaktinio suvirinimo mašinos suvirinimo parametrų nustatymas remiantis bandymų patirtimi, standartinių dydžių lentelėmis. Suvirinimo parametrų optimizavimas ir matavimas, suvirinimo kokybės tikrinimas ir vertinimas (paviršiaus ir sujungimo stiprumo). Gamybos proceso pagal konkrečią projektinę užduotį organizavimas.
4. Kontaktinis siūlinis suvirinimas ir gamybos organizavimas (LTKS V)	4.1. Valdyti kontaktinio siūlinio metalinių detalių suvirinimo įrangą ir kontroliuoti procesą.	Kontaktinio siūlinio suvirinimo įrangos reguliavimas ir informacijos įrašymas. Kontaktinio siūlinio suvirinimo elektrodai. Metalo plokščių su rafinuotu (valytu) paviršium kontaktinis siūlinis suvirinimas. Aliuminio ir jo lydinių suvirinimas. Metalų, neturinčių geležies, ir skirtingų metalų kontaktinis siūlinis suvirinimas. Kontaktinio siūlinio suvirinimo kontrolė. Stebėjimas ir prisitaikanti suvirinimo kontrolė. Kontaktinio siūlinio suvirinimo įrenginiai, jų valdymas. Medžiagų ir kontaktinio siūlinio suvirinimo sujungimų defektai. Ardomoji medžiagų ir suvirintų sujungimų kontrolė. Neardomoji medžiagų ir suvirintų sujungimų kontrolė.
	4.2. Suvirinti metalines detales kontaktiniu siūliniu suvirinimo būdu, organizuoti gamybos procesą.	Kontaktinio siūlinio suvirinimo demonstravimas. Kontaktinis siūlinis suvirinimas pagal specifikacijas gamybos brėžinyje, elektrodų geometrijos nustatymas, kontaktinio suvirinimo mašinos nustatymas remiantis bandymų patirtimi, standartinių dydžių lentelėmis. Suvirinimo parametrų optimizavimas ir matavimas, suvirinimo kokybės tikrinimas ir vertinimas (paviršiaus ir sujungimo stiprumo). Gamybos proceso pagal konkrečią projektinę užduotį organizavimas.
5. Kontaktinio suvirinimo darbų organizavimas bei darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų užtikrinimas (LTKS V)	5.1. Organizuoti kontaktinio suvirinimo darbus ir vadovauti darbuotojų grupei.	Vadovavimas darbuotojų grupės darbui: savo ir pavaldžių asmenų darbo planavimas ir organizavimas, paskirstymas, darbo laiko dokumentacijos pildymas, darbų atlikimui reikalingų medžiagų ir atlikto darbo kiekio skaičiavimas, darbo projektinės dokumentacijos nagrinėjimas, savo ir pavaldžių darbuotojų darbo kokybės užtikrinimas. Darbų atlikimo priemonių būdų ir medžiagų parinkimas. Skirtingų kontaktinio suvirinimo gamybos procesų organizavimas ir jų valdymas.
	5.2. Užtikrinti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų laikymąsi naudojantis kontaktinio taškinio, siūlinio ir reljefinio suvirinimo įrenginiais.	Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų taikymas naudojant kontaktinio taškinio suvirinimo įrenginius. Saugaus atstumo ir darbo zonos nustatymas. Saugos priemonių parinkimas dirbant su konkrečiais kontaktinio taškinio, siūlinio ir reljefinio suvirinimo įrenginiais. Gamybos proceso vykdymo pagal darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus užtikrinimas, darbuotojų instruktavimas.
6. Inžinerijos praktikos taikymas kontaktinio suvirinimo darbams                (LTKS V)	6.1. Taikyti suvirinimo inžinerijos praktiką kontaktiniame suvirinime ir instruktuoti bei konsultuoti kitus.	Taikomoji inžinerija. Dokumentacija. Darbų priežiūra. Mechanizmai ir pagalbinė įranga. Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai. Kontaktinio suvirinimo mechanizmų (įrangos) pajungimas (sumontavimas). Ekonomika. Metalų ir jų lydinių struktūrinės, fizinės, cheminės, mechaninės konstrukcinės, technologinės ir eksploatacinės savybės, jų suvirinamumas bei suvirinimo įtaka šioms savybėms. Suvirinamų konstrukcijų projektavimas, statinės ir dinaminės apkrovos, tenkančios joms.  Suvirimo praktika gamyboje ir kontaktinio suvirinimo operatorių kvalifikacijos tikrinimas.
	6.2. Užtikrinti kontaktiniu būdu suvirintų jungčių kokybę, taikant suvirinimo gamybos inžinerijos pamatinius principus.	Gamybos inžinerijos principai ir suvirinimo kokybės kontrolė. Kontaktiniu (varžiniu) būdu suvirintų jungčių kokybės užtikrinimas. Suvirinimo kokybės kontrolė gamybos metu. Vidiniai įtempiai (įvaržos) ir deformacijos. Gamybos priemonės, suvirinimo ir tvirtinimo įrenginiai. Kontaktinio suvirinimo siūlių kokybės įvertinimas. Matavimai, stebėjimas, prisitaikanti kontrolė, suvirinimo kokybės kontrolė ir tikrinimo dokumentacija. Suvirinimo defektai, jų priimtinumo kriterijai, neardomieji suvirinimo kokybės bandymai. Kontaktinio (varžinio) suvirinimo ekonomiškumo, darbo našumo ir kokybės santykis, priklausomas nuo suvirinimo režimų parinkimo.
Reikalavimai asmeniui kvalifikacijai ar savarankiškai jos daliai įgyti (reikalavimai turimam išsilavinimui, kvalifikacijai, profesinei patirčiai) (jeigu taikomi)	Kvalifikacija suteikiama asmeniui, turinčiam vidurinį išsilavinimą ir baigusiam kvalifikaciją teikiančią švietimo programą. Kvalifikacija asmeniui taip pat gali būti suteikta, pripažinus neformaliojo mokymosi arba savišvietos būdu ir (arba) iš profesinės veiklos įgytas kompetencijas. Stojančiajam mokytis pagal kvalifikaciją suteikiančią profesinio mokymo programą taikomi šie reikalavimai: LTKS IV lygio kontaktinio suvirinimo operatoriaus kvalifikacija (arba ją atitinkanti) arba ne trumpesnė kaip 5 metų profesinė patirtis, atitinkanti kvalifikaciją.
Kvalifikacijai įgyti taikomi reikalavimai pagal Europos Sąjungos teisės aktus, tarptautines sutartis ar Lietuvos Respublikos teisės aktus (jeigu taikomi)	Reikalingas kvalifikacijos patvirtinimas ir/ar periodinis tikrinimas bei patvirtinimas pagal LST EN ISO 14732, LST EN ISO 14731 standartus.
Kompetencijų vertinimo reikalavimai	Kvalifikacijai įgyti reikalingos asmens turimos kompetencijos vertinamos vadovaujantis kompetencijų formuluotėmis ir jų ribų aprašais, kurie išreiškia slenkstinį (minimalųjį) kompetencijos įgijimo lygmenį. Asmens įgytų kompetencijų vertinimas ir pripažinimas vykdomas teisės aktų nustatyta tvarka.
Kvalifikacijos atitiktis Europos Sąjungos ir tarptautiniams standartams (jeigu taikoma)	Kvalifikacija atitinka Europos suvirinimo federacijos (EWF) European welding specilalist for resistance welding (EWF-525r1-14/SV-00) ir European welding practitioner for resistance welding (EWF-621-06/SV-00) bei LST EN 1418 ir LST EN ISO 14732 standartų reikalavimus.

21. Kvalifikacijos pavadinimas: mechanizuoto, orbitinio arba robotizuoto suvirinimo meistras, LTKS V

Kvalifikacijos apibūdinimas	Veiklos objektas: plieno, aliuminio, vario ir jų lydinių mechanizuotas, orbitinis ir robotizuotas suvirinimas, gaminių surinkimas bei montavimas, kitų darbuotojų mokymas ir instruktavimas, vadovavimas jiems. Tipinės darbo priemonės: mechanizuoto suvirinimo mašinos ir traktoriai, orbitinio suvirinimo mašinos, suvirinimo robotai. Tipinės darbo sąlygos: dirbama pramonės įmonių gamybinėse patalpose. Papildoma informacija: mechanizuoto, orbitinio ir robotizuoto suvirinimo meistras geba parinkti mechanizuoto, orbitinio ir robotizuoto suvirinimo procesus, jų valdymo programas, programavimo įrangą bei būdus, medžiagas, priemones ir kontroliuoja veiklos kokybę, pritaikyti įvairius ne visuomet gerai žinomus ir išbandytus sprendimus, medžiagas, įrenginius ir įrankius, vertina atliekamų darbų eigą, priima sprendimus dėl atliekamų darbų derinimo su kitais darbais, prižiūri žemesnės kvalifikacijos darbuotojų veiklą, instruktuoja bei moko juos, planuoja ir organizuoja savo bei grupės veiklą, bendradarbiauja su aukštesnės kvalifikacijos asmenimis. Kvalifikaciją įgiję ir turintys apsaugos nuo elektros pradinę kategoriją (PK) asmenys galės dirbti inžinerinės apdirbamosios pramonės ir metalo apdirbimo gamyklose, statybos bei montavimo objektuose, mašinų, kėlimo įrenginių gamybos, energetikos, žemės ūkio, aptarnavimo bei kituose ūkio sektoriuose.
Pagrindiniai kvalifikacijos vienetai (nurodant jų lygį pagal LTKS)	Kompetencijos	Kompetencijų ribos
1. Pasiruošimas mechanizuotam, orbitiniam ir robotizuotam suvirinimui, mokant tai atlikti kitus (LTKS V)	1.1. Paruošti naudoti mechanizuoto, orbitinio ir robotizuoto suvirinimo sistemas, instruktuoti bei mokyti kitus.	Suvirinimo kokybės užtikrinimas ir kokybės standartai: EN ISO 3834, ISO 9001 ir kiti. Mechanizuoto, orbitinio ir robotizuoto suvirinimo kokybės kontrolė gamybos metu. Suvirinimo našumas, kokybė ir ekonomiškumas. Pagrindiniai ir bendrieji mechanizuoto, orbitinio ir robotizuoto suvirinimo operatoriaus profesijos, darbo rizikos vertinimo, darbuotojo saugos ir sveikatos bei aplinkosaugos, profesinės etikos reikalavimai. Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimai, jų pravedimo tvarka ir atsakomybė, instrukcijų rengimo bei tvirtinimo tvarka. Nelaimingi atsitikimai, jų tyrimas ir prevencija. Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo straipsniai, tiesiogiai susiję su darbuotojų interesais. Mechanizuoto, orbitinio ir robotizuoto suvirinimo personalo išsilavinimas ir kvalifikacija. Suvirinimo mechanizavimo ir automatizavimo lygiai.
	1.2. Projektuoti ir analizuoti mechanizuoto, orbitinio ir robotizuoto suvirinimo sistemas.	Suvirinimo intelektualių lygių optimizavimas. Investicijų planavimas suvirinimo sistemoms. Suvirinimo roboto sistemos projektavimas. Įrangos išdėstymas dirbtuvėse. Suvirinimo sistemų veiksmingumo įgyvendinimas. Suvirinimo sistemų ekonomiškumas ir produktyvumas. Suvirinimo darbų gamyboje ir jų  automatizavimo geroji patirtis,  suvirinimo praktinių atvejų pramonėje analizė. Suvirintųjų konstrukcijų projektavimas mechanizuotam ir orbitiniam suvirinimui. Suvirintųjų konstrukcijų projektavimas robotizuotam suvirinimui. Suvirinimo roboto suvirinamų detalių tvirtinimo stalai ir tvirtinimo įrangos projektavimas. Pasiruošimo mechanizuotam, orbitiniam, robotizuotam suvirinimui procedūros.
2. Suvirinimas ir jo organizavimas mechanizuoto suvirinimo sistemomis (LTKS V)	2.1. Paruošti mechanizuoto suvirinimo sistemas, jas programuoti bei organizuoti gamybinį procesą.	Mechanizuoto suvirinimo konstrukcija, įranga ir sistemos. Mechanizuoto suvirinimo kokybės užtikrinimas, siūlių neardomoji kontrolė (NDT). Specifiniai suvirinimo mechanizuotomis sistemomis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai. Mechanizuoto suvirinimo procesai (MIG, MAG, PAW, SAW, TIG). Suvirinimo jungčių paruošimas. Mechanizuotų suvirinimo sistemų, suvirinimo parametrų nustatymas ir programavimas. Gamybos proceso pagal konkrečią užduotį organizavimas.
	2.2. Atlikti MIG, MAG, PAW, SAW, TIG suvirinimo darbus mechanizuotomis suvirinimo sistemomis.	Mechanizuoto suvirinimo įrenginių funkcinės žinios. Mechanizuoto suvirinimo technologija, suvirinimo ir įrenginių valdymo parametrai. Mechanizuoto suvirinimo operatoriaus kvalifikacijos tikrinimas. Mechanizuoto suvirinimo programavimo darbai. Iššūkiai mechanizuotam suvirinimui. Vizuali mechanizuoto suvirinimo sujungimų kontrolė. Mechanizuoto suvirinimo proceso valdymas. Suvirinimas su mechanizuotomis suvirinimo sistemomis, vienetinių sudėtingų užduočių atlikimas.
3. Suvirinimas ir jo organizavimas orbitinio suvirinimo sistemomis (LTKS V)	3.1. Paruošti orbitinio suvirinimo sistemas, jas programuoti bei organizuoti gamybinį procesą.	Orbitinio suvirinimo konstrukcija, įranga ir sistemos. Orbitinio suvirinimo kokybės užtikrinimas, siūlių neardomoji kontrolė (NDT). Specifiniai orbitinio suvirinimo darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai. Lankinio suvirinimo procesai orbitiniui suvirinimui, TIG suvirinimo šalta ir karšta viela ir kiti suvirinimo procesai (MIG, MAG FCAW). Orbitinio suvirinimo jungčių paruošimas. Orbitinio suvirinimo pagrindinės ir pridėtinės medžiagos. Orbitinio suvirinimo sistemų, suvirinimo parametrų nustatymas ir programavimas. Gamybos proceso pagal konkrečią užduotį organizavimas.
	3.2. Suvirinti TIG, MIG, MAG FCAW suvirinimo būdais, naudojant orbitinio suvirinimo sistemas.	Orbitinio suvirinimo įrenginių funkcinės žinios. Orbitinio suvirinimo technologija, suvirinimo ir įrenginių valdymo parametrai. Orbitinio suvirinimo operatoriaus kvalifikacijos tikrinimas. Orbitinio suvirinimo programavimo darbai. Iššūkiai orbitiniam suvirinimui. Vizuali sujungimų suvirintų orbitiniu suvirinimu kontrolė. Orbitinio suvirinimo proceso valdymas.  Suvirinimas su orbitinėmis suvirinimo sistemomis, vienetinių sudėtingų užduočių atlikimas.
4. Suvirinimas ir jo organizavimas robotizuoto suvirinimo sistemomis (LTKS V)	4.1. Paruošti robotizuoto suvirinimo sistemas, jas programuoti bei organizuoti gamybinį procesą.	Robotikos pagrindai ir robotizuoto suvirinimo sistemos. Robotikos pagrindai (daugiaašių suvirinimo robotų pagrindai). Robotizuotų suvirinimo sistemų konstrukcija. Specifiniai darbuotojų, dirbančių su robotizuoto suvirinimo sistemomis, saugos ir sveikatos reikalavimai. Robotizuoto suvirinimo jungčių paruošimas. Robotų priežiūra. Robotizuotų suvirinimo sistemų programavimas suvirinimui ir efektyviam naudojimui. Lankinio suvirinimo procesai robotizuotam suvirinimui. Kiti suvirinimo procesai robotizuotam suvirinimui (kontaktinis, lazerio spinduliu). Robotizuoto suvirinimo kokybės užtikrinimas, siūlių neardomoji kontrolė (NDT). Roboto programavimas. Suvirinimo roboto programavimas konkrečiai užduočiai. Siūlės stebėjimo (sekimo) sistemos ir jutikliai robotizuotame suvirinime. Dviejų ir daugiau suvirinimo robotų sistemos. Suvirinimo roboto programavimas ir grafinis modeliavimas neprisijungus (offline). Gamybos proceso pagal konkrečią užduotį organizavimas.
	4.2. Atlikti suvirinimo darbus  robotizuoto suvirinimo sistemomis.	Robotizuoto suvirinimo įrenginių funkcinės žinios. Robotizuoto suvirinimo technologija. Robotų programavimo praktika. Suvirinimo robotų programavimo uždaviniai. Robotizuoto suvirinimo operatoriaus kvalifikacijos tikrinimas. Robotizuoto suvirinimo parametrų parinkimas, pagal pasirinktus procesus. Vizuali suvirintų sujungimų kontrolė. Robotizuoto suvirinimo proceso valdymas. Suvirinimas su robotizuoto suvirinimo sistemomis, vienetinių sudėtingų užduočių atlikimas.
5. Mechanizuoto, orbitinio ir robotizuoto suvirinimo darbų organizavimas (LTKS V)	5.1. Organizuoti personalo, dirbančio su mechanizuoto, orbitinio ir robotizuoto suvirinimo sistemomis, darbus ir vadovauti darbuotojų grupei.	Vadovavimas darbuotojų grupės darbui: savo ir pavaldžių asmenų darbo planavimas ir organizavimas, paskirstymas, darbo laiko dokumentacijos pildymas, darbų atlikimui reikalingų medžiagų ir atlikto darbo kiekio skaičiavimas, darbo projektinės dokumentacijos nagrinėjimas, savo ir pavaldžių darbuotojų darbo kokybės vertinimas, asmeninių savybių įtaka kolektyvo darbo rezultatams. Darbų atlikimo mechanizmų, priemonių, būdų ir medžiagų parinkimas.  Nepriekaištingai kokybiškai atlikti darbai ir sugebėjimas tai perteikti kitiems, atsakomybė už asmenines bei kolektyvines klaidas.
	5.2. Užtikrinti suvirinimo darbų kokybę, mokyti ir instruktuoti kitus bei kontroliuoti jų darbų kokybę.	Suvirinimo siūlės matmenų ir defektų, gaminio paviršiaus šiurkštumo, gaminio surinkimo tolerancijų tikrinimas, deformacijų leistinumo vertinimas bei kontrolė. Mechanizuoto, orbitinio bei robotizuoto suvirinimo kokybės užtikrinimo specifika. Asmeninė ir kolektyvinė atsakomybė už defektuotą produktą, pavojai dėl suvirintų konstrukcijų bei gaminių broko. Atskirų darbuotojų ir viso kolektyvo įtaka darbo kokybės rezultatams. ISO 9001, EN ISO 3834, EN 418 kokybės standartų įtaka.  Suvirinimo defektų ir deformacijų taisymas. Nepriekaištingai kokybiškai atlikti darbai ir sugebėjimas tai perteikti kitiems.
	5.3. Užtikrinti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų laikymąsi naudojant mechanizuoto, orbitinio bei robotizuoto suvirinimo įrenginius.	Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų taikymas naudojant mechanizuoto, orbitinio bei robotizuoto suvirinimo įrenginius. Saugaus atstumo ir darbo zonos nustatymas. Saugos priemonių parinkimas dirbant su mechanizuoto, orbitinio bei robotizuoto suvirinimo įrenginiais.
6. Suvirinimo darbų inžinerijos praktikos taikymas mechanizuoto, orbitinio ir robotizuoto suvirinimo procesuose (LTKS V)	6.1. Taikyti suvirinimo inžinerijos praktiką ir instruktuoti bei konsultuoti kitus.	Suvirinimo procesai pagal LST EN ISO 4063, jų praktinis taikymas mechanizuotam, orbitiniam ir robotizuotam suvirinimui. Metalų ir jų lydinių struktūrinės, fizinės, cheminės, mechaninės-konstrukcinės, technologinės ir eksploatacinės savybės, jų suvirinamumas bei suvirinimo įtaka šioms savybėms. Suvirinamų konstrukcijų projektavimas, statinės ir dinaminės apkrovos, tenkančios joms. Suvirimo praktika gamyboje ir suvirinimo operatorių kvalifikacijos tikrinimas.
	6.2. Užtikrinti mechanizuotu, orbitiniu bei robotizuotu būdu suvirintų jungčių kokybę, taikant suvirinimo gamybos inžinerijos pamatinius principus.	Gamybos inžinerijos principai ir suvirinimo kokybės kontrolė. Mechanizuotu, orbitiniu bei robotizuotu būdu suvirintų jungčių kokybės užtikrinimas. Suvirinimo kokybės kontrolė gamybos metu. Vidiniai įtempiai (įvaržos) ir deformacijos. Gamybos priemonės, suvirinimo ir tvirtinimo įrenginiai. Mechanizuoto, orbitinio bei robotizuoto suvirinimo suvirinimo siūlių kokybės įvertinimas. Matavimai, stebėjimas, prisitaikanti kontrolė, suvirinimo kokybės kontrolė ir tikrinimo dokumentacija. Suvirinimo defektai, jų priimtinumo kriterijai, neardomieji suvirinimo kokybės bandymai. Mechanizuoto, orbitinio bei robotizuoto suvirinimo ekonomiškumo, darbo našumo ir kokybės santykis, priklausomas nuo suvirinimo režimų parinkimo bei mechanikos ir suvirinimo srovės šaltinio suderinimo.
Reikalavimai asmeniui kvalifikacijai ar savarankiškai jos daliai įgyti (reikalavimai turimam išsilavinimui, kvalifikacijai, profesinei patirčiai) (jeigu taikomi)	Kvalifikacija suteikiama asmeniui, turinčiam vidurinį išsilavinimą ir baigusiam kvalifikaciją teikiančią švietimo programą. Kvalifikacija asmeniui taip pat gali būti suteikta, pripažinus neformaliojo mokymosi arba savišvietos būdu ir (arba) iš profesinės veiklos įgytas kompetencijas. Stojančiajam mokytis pagal kvalifikaciją suteikiančią profesinio mokymo programą taikomi šie reikalavimai: LTKS IV lygio mechanizuoto, orbitinio ir robotizuoto suvirinimo operatoriaus kvalifikacija (arba ją atitinkanti) arba ne trumpesnė kaip 5 metų profesinė patirtis, atitinkanti kvalifikaciją.
Kvalifikacijai įgyti taikomi reikalavimai pagal Europos Sąjungos teisės aktus, tarptautines sutartis ar Lietuvos Respublikos teisės aktus (jeigu taikomi)	Reikalingas kvalifikacijos patvirtinimas ir/ar periodinis tikrinimas bei patvirtinimas pagal LST EN ISO 14732, LST EN ISO 14731 standartus.
Kompetencijų vertinimo reikalavimai	Kvalifikacijai įgyti reikalingos asmens turimos kompetencijos vertinamos vadovaujantis kompetencijų formuluotėmis ir jų ribų aprašais, kurie išreiškia slenkstinį (minimalųjį) kompetencijos įgijimo lygmenį. Asmens įgytų kompetencijų vertinimas ir pripažinimas vykdomas teisės aktų nustatyta tvarka.
Kvalifikacijos atitiktis Europos Sąjungos ir tarptautiniams standartams (jeigu taikoma)	Kvalifikacija atitinka Europos suvirinimo federacijos (EWF) European mechanized, orbital and robot welding personel (EWF-IAB-348-13/SV-00) ir Tarptautinio suvirinimo instituto (IIW) Tarptautinio mechanizuoto, orbitinio ir robotizuoto suvirinimo operatoriaus kvalifikaciją (International mechanized, orbital and robot welding personel IAB-348-13/SV-00) bei LST EN 1418 ir LST EN ISO 14732 standartų reikalavimus.

22. Kvalifikacijos pavadinimas: suvirinimo inspektorius, LTKS V

Kvalifikacijos apibūdinimas	Veiklos objektas: suvirintų gaminių gamybos, suvirinimo procesų kokybės valdymo sistemų ir dokumentacijos auditas. Tipinės darbo priemonės: gamybinių ir sandėliavimo patalpų sąlygų tikrinimo įranga, suvirinimo įrangos techninių parametrų tikrinimo priemonės, suvirintų gaminių matmenų tikrinimo priemonės, suvirinimo siūlių apžiūrimosios kontrolės defektų vertinimo įranga, fotografavimo įranga, personalinis kompiuteris ir specializuota programinė įranga. Tipinės darbo sąlygos: dirbama pramonės įmonių gamybinėse patalpose ir administracinėse patalpose. Papildoma informacija: suvirinimo inspektorius vertina gamyboje vykdomų suvirinimo procesų ir kokybės kontrolės darbų organizavimą ir eigą, gamybos kokybės valdymo sistemas ir kokybės valdymo dokumentaciją pagal sudarytus suvirinimo procesų kokybės kontrolės ir pildo inspektavimo ataskaitas, dalyvauja suvirinimo procedūrų aprašų patvirtinimo procese, tikrina suvirinimo procedūrų aprašų, jų patvirtinimo protokolų, suvirintojų kvalifikacijos pažymėjimų ir kvalifikacijos patvirtinimo bandymų, terminio apdorojimo procedūrų, suvirinimo medžiagų ir įrangos, neardomosios kontrolės protokolų turinio atitiktį reikalavimams. Kvalifikaciją įgiję asmenys galės dirbti inžinerinės apdirbamosios pramonės ir metalo apdirbimo gamyklose, statybos bei metalinių konstrukcijų montavimo objektuose, kokybės kontrolės laboratorijose ir akredituotuose sertifikavimo įstaigose, mašinų, kėlimo įrenginių gamybos, energetikos, žemės ūkio, aptarnavimo bei kituose ūkio sektoriuose.
Pagrindiniai kvalifikacijos vienetai (nurodant jų lygį pagal LTKS)	Kompetencijos	Kompetencijų ribos
1. Pasiruošimas atlikti inspektavimo ir suvirinimo procesų kokybės tikrinimo darbus (LTKS V)	1.1. Planuoti suvirinimo procesų ir gaminių kokybės tikrinimą, atsižvelgiant į suvirinimo procesus ir suvirinimo įrangą.	Dujinis suvirinimas ir panašūs procesai. Elektrotechnika. Suvirinimo lankas. Lankiniam suvirinimui naudojami maitinimo šaltiniai. Suvirinimas apsauginėse dujose. Suvirinimas nelydžiu volframo elektrodu inertinių dujų aplinkoje (TIG). MIG/MAG suvirinimas ir suvirinimas milteline viela. Rankinis lankinis suvirinimas. Suvirinimas po fliusu. Kontaktinis suvirinimas. Kiti suvirinimo procesai – lazeriu, elektroniniu spinduliu, plazmos lanku. Terminis pjovimas ir kiti briaunų paruošimo būdai. Paviršių apvirinimas ir apipurškimas. Pagrindinio metalo ir suvirintųjų jungčių terminis apdorojimas. Visiškai mechanizuoti ir robotizuoti procesai. Kietasis ir minkštasis litavimas. Plastikų sujungimo būdai. Keramikos ir kompozitų jungimo procesai. Suvirintųjų jungčių sandara. Suvirintųjų jungčių projektavimo pagrindai. Siūlės grafinis vaizdavimas. Jungčių projektavimas. Suvirintųjų jungčių elgesys esant įvairioms apkrovoms. Aliuminio suvirintųjų konstrukcijų projektavimas. Suvirintųjų jungčių kokybės užtikrinimas. Kokybės kontrolė gamybos metu. Vidiniai įtempiai ir deformacijos. Suvirinimo įrenginiai. Suvirinimo stalai ir suvirinamų gaminių tvirtinimo įrankiai (gamybos priemonės). Darbų saugos ir sveikatos reikalavimai suvirinimo gamyboje. Remontinis suvirinimas.
	1.2. Planuoti suvirinimo procesų ir gaminių kokybės tikrinimą, atsižvelgiant į suvirinamus metalus ir suvirinamų konstrukcijų specifiką.	Plienų gamyba ir jų žymėjimas. Medžiagų ir suvirintųjų jungčių tyrimo metodai. Grynųjų metalų sandara ir savybės. Lydiniai ir jų fazinės diagramos. Geležies ir anglies lydiniai. Angliniai ir angliniai manganiniai plienai. Smulkiagrūdžiai konstrukciniai plienai. Termomechaniškai apdoroti plienai. Suvirintųjų jungčių pleišėjimas. Konstrukcinių ir aukšto stiprumo plienų naudojimas. Mažai legiruoti plienai konstrukcijoms, dirbančioms žemose temperatūrose. Mažai legiruoti valkšnumui atsparūs plienai. Korozija. Gausiai legiruoti ir korozijai atsparūs plienai. Dilimas. Apsauginės dangos. Valkšnumui ir kaitrai atsparūs plienai. Ketus ir plieno liejiniai. Varis ir jo lydiniai. Nikelis ir jo lydiniai. Aliuminis ir jo lydiniai. Kiti metalai ir jų lydiniai. Medžiagų atsparumo fundamentiniai pagrindai. Irimo mechanikos pagrindai. Skirtingų medžiagų sujungimas.
2. Suvirintų produktų ir suvirinimo procesų kokybės vertinimo atlikimas (LTKS V)	2.1. Pasiruošti atlikti suvirinimo procesų kokybės tikrinimą ir atitikties vertinimą.	Terminai ir apibrėžimai. Suvirinimo inspektavimo personalo vaidmuo. Inspektoriaus funkcijos. Suvirinimo kokybės valdymo ir užtikrinimo principai. Suvirintojų ir suvirinimo operatorių kvalifikacijos bei suvirinimo procedūrų patvirtinimas. Matavimas, tikrinimas ir kontrolė suvirinimo metu. Suvirinamų paviršių ir briaunų paruošimas. Suvirinimo defektų tipai ir jų charakteristikos. Defektų priimtinumo lygiai. Suvirintų konstrukcijų atitikties vertinimas.
	2.2. Pasiruošti atlikti suvirinimo procedūrų ir suvirintų produktų neardomosios ir ardomosios kontrolės bandymų protokolų analizę ir vertinimą.	Suvirinimo siūlių kokybės kontrolės metodai ir bandymų protokolai. Ardomieji suvirintų jungčių bandymai. Neardomieji kontrolės metodai ir jų taikymo sritys. Metodų ypatumai (apžiūrimoji kontrolė, neardomoji kontrolė skverbikliais, magnetinėmis dalelėmis, radiografinė, ultragarsinė, akustine spinduliuote, sūkurinėmis srovėmis). Kiti neardomosios kontrolės metodai (tenzometrija ir termografija). Neardomosios kontrolės metodų parinkimas. Kiti bandymo metodai (sandarumo bandymai, matmenų kontrolė). Suvirintojų ir suvirinimo operatorių. suvirinimo koordinavimo ir neardomosios kontrolės personalo kvalifikacija ir atestavimas. Suvirinimo procesų kokybės valdymo ir kontrolės dokumentai. Mechaninių bandymų stebėjimas. Suvirinimo siūlių neardomosios kontrolės (apžiūrimosios, skverbikliais ir magnetinėmis dalelėmis, radiografinės ir ultragarsinės) ir metalografijos tyrimų (mikro ir makro) protokolų turinys, rezultatų interpretavimas. Suvirinimo procedūrų aprašai ir jų patvirtinimo protokolų turinys. Suvirintų produktų ir suvirinimo procesų kokybės tikrinimas įvairiose gamybos ir pramonės srityse. Ekonomikos principai gamyboje.
	2.3. Atlikti suvirintų produktų ir suvirinimo procesų kokybės vertinimą ir užpildyti ataskaitą.	Gamyboje vykdomų suvirinimo procesų ir kokybės kontrolės darbų organizavimo ir eigos vertinimas, gamybos kokybės valdymo sistemų ir kokybės valdymo dokumentacijos analizė ir vertinimas, inspekcijų/auditų ataskaitų rengimas, dalyvavimas suvirinimo procedūrų aprašų patvirtinimo procese, suvirinimo procedūrų aprašų, jų patvirtinimo protokolų turinio analizė ir vertinimas, suvirintojų kvalifikacijos pažymėjimų ir kvalifikacijos patvirtinimo bandymų, terminio apdorojimo procedūrų, suvirinimo medžiagų ir įrangos, neardomosios kontrolės protokolų turinio atitikties reikalavimams vertinimas.
Reikalavimai asmeniui kvalifikacijai ar savarankiškai jos daliai įgyti (reikalavimai turimam išsilavinimui, kvalifikacijai, profesinei patirčiai) (jeigu taikomi)	Stojančiajam mokytis pagal kvalifikaciją suteikiančią profesinio mokymo programą taikomi šie minimalūs reikalavimai: LTKS IV lygio suvirinimo srities kvalifikacija (arba ją atitinkanti) arba suvirinimo meistro (LTKS V) kvalifikacija. 2 metų darbo patirtis suvirinimo arba suvirinimo kokybės vertinimo profesinėje srityje. Asmuo ne jaunesnis kaip 18 metų amžiaus. Kvalifikacija suteikiama įgijus pagrindinių kvalifikacijos vienetų kompetencijas.
Kvalifikacijai įgyti taikomi reikalavimai pagal Europos Sąjungos teisės aktus, tarptautines sutartis ar Lietuvos Respublikos teisės aktus (jeigu taikomi)	Tarptautinio suvirinimo inspektoriaus bazinį lygį (IWI-B) atitinkanti suvirinimo inspektoriaus kvalifikacija suteikiama asmeniui, baigusiam profesinio mokymo programą tenkinančią IIW/EWF-IAB sistemos IAB-041 gairių reikalavimus ir sėkmingai išlaikiusiam egzaminus IIW Įgaliotoje paskirtojoje įstaigoje (ANB) kuri akredituota pagal IAB-365 gairės. Mokymus pagal tokia profesinio mokymo programą gali vykdyti mokymo įstaigos (ATB), atitinkančios IAB-365 ir IAB-001 reikalavimus, kurių vykdomą mokymo programą patvirtino IIW Įgaliotoji paskirtoji įstaiga (ANB).
Kompetencijų vertinimo reikalavimai	Kvalifikacijai įgyti reikalingos asmens turimos kompetencijos vertinamos vadovaujantis kompetencijų formuluotėmis ir jų ribų aprašais, kurie išreiškia slenkstinį (minimalųjį) kompetencijos įgijimo lygmenį. Asmens įgytų kompetencijų vertinimas ir pripažinimas vykdomas vadovaujantis švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta ir su ekonomikos ir inovacijų ministru bei socialinės apsaugos ir darbo ministru suderinta asmens įgytų kompetencijų vertinimo tvarka, bei IIW Įgaliotos paskirtosios įstaigos (ANB) pagal IAB-365 gaires sertifikavimo tvarka.
Kvalifikacijos atitiktis Europos Sąjungos ir tarptautiniams standartams (jeigu taikoma)	Kvalifikacija atitinka Tarptautinio suvirinimo inspektoriaus bazinį lygį (IWI-B) pagal Tarptautinio suvirinimo instituto gairių „International welding inspection personnel. Minimum Requirements for the Education, Examination and Qualification“ (IAB-041) reikalavimus.

Punkto pakeitimai:

Nr. V1-290, 2024-12-31, paskelbta TAR 2025-01-02, i. k. 2025-00023

23. Kvalifikacijos pavadinimas: suvirinimo, pjovimo ir paviršiaus apdorojimo lazeriu meistras, LTKS V

Kvalifikacijos apibūdinimas	Veiklos objektas: metalų suvirinimas, pjaustymas ir paviršiaus apdorojimas lazeriu, detalių ir pusgaminių paruošimas, gaminių surinkimas, jų apdorojimas bei montavimas, kitų darbuotojų mokymas ir instruktavimas. Tipinės darbo priemonės: lazerinės sistemos, dažnai CNC valdomos, galinčios atlikti metalų suvirinimo, pjaustymo ir paviršiaus apdorojimo procesus. Tipinės darbo sąlygos: dirbama pramonės įmonių gamybinėse patalpose. Papildoma informacija: suvirinimo, pjovimo ir paviršiaus apdorojimo lazeriu meistras prisiima atsakomybę už veiklos atlikimo procedūrų ir rezultatų kokybę, instruktuoja bei moko žemesnės kvalifikacijos darbuotojus, geba parinkti suvirinimo, pjaustymo ir paviršiaus apdorojimo lazeriu procesus, jų valdymo programas ir būdus, programavimo įrangą, medžiagas, priemones ir kontroliuoja veiklos kokybę, geba pritaikyti įvairius ne visuomet gerai žinomus ir išbandytus sprendimus, medžiagas, įrenginius ir įrankius, vertina atliekamų darbų eigą, priima sprendimus dėl atliekamų darbų derinimo su kitais darbais, planuoja ir organizuoja savo bei grupės veiklą, bendradarbiauja su aukštesnės kvalifikacijos asmenimis. Kvalifikaciją įgiję ir turintys VK apsaugos nuo elektros kategoriją asmenys galės dirbti inžinerinės apdirbamosios pramonės ir metalo apdirbimo gamyklose, montavimo objektuose, mašinų, kėlimo įrenginių gamybos, energetikos, aptarnavimo bei kituose ūkio sektoriuose.
Pagrindiniai kvalifikacijos vienetai (nurodant jų lygį pagal LTKS)	Kompetencijos	Kompetencijų ribos
1. Pasiruošimas naudoti lazerines sistemas, mokant tai atlikti kitus (LTKS V)	1.1. Paruošti naudoti lazerines sistemas, instruktuoti ir mokyti kitus.	Lazerinių technologijų panaudojimas gamybos organizavime ir gamyboje. Lazerio spindulio emisijos parametrai. Lazerinės sistemos ir įranga, jų valdymas. Kokybės užtikrinimas, lazerio spindulio diagnostika ir parametrų laikymasis. Kokybės standartai CEN, ISO, SFS ISO EN Personalo, dirbančio su lazerinėmis sistemomis, kvalifikacija. Pagrindiniai ir bendrieji operatoriaus, dirbančio su lazerinėmis sistemomis, darbo rizikos vertinimo, darbuotojo saugos ir sveikatos bei aplinkosaugos, profesinės etikos reikalavimai. Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimai, jų pravedimo tvarka ir atsakomybė, instrukcijų rengimo bei tvirtinimo tvarka. Nelaimingi atsitikimai jų tyrimas ir prevencija. Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo straipsniai, tiesiogiai susiję su darbuotojų interesais.
	1.2. Paruošti darbo vietą pagal darbo brėžinius bei paviršiaus apdorojimo, pjovimo ir suvirinimo  lazeriu technologiją.	Suvirinimo, pjovimo ir paviršiaus apdorojimo lazeriu operatoriaus kvalifikacijai būdingi ir reikalingi gebėjimai. Brėžiniai, procedūrų aprašai. Metalų ir jų lydinių savybės ir medžiagos, reikalingos juos suvirinti. Elektrotechnikos dėsniai, taikomi suvirinimo, pjovimo ir paviršiaus apdorojimo procesuose bei įrangoje. Pasiruošimas  suvirinimui, pjovimui ir paviršiaus apdorojimui lazeriu pagal brėžinius. Įrangos paruošimas suvirinimui lazeriu. Įrangos paruošimas pjovimui lazeriu. Įrangos paruošimas paviršiaus apdorojimui lazeriu. Lazerinės įrangos darbo režimų suprogramavimas ir  mechaninės dalies suderinimas su lazerio šaltinio parametrais.
2. Pjovimas lazerio spinduliu ir gamybos organizavimas (LTKS V)	2.1. Paruošti medžiagas ir įrangą pjauti lazerio spinduliu.	Lazerio spindulio ir proceso parametrai. Lazerio spindulys pjaunant. Lazerio spindulio poveikis medžiagoms. Medžiagų elgsena jas pjaunant lazerio spinduliu. Pjovimo lazeriu ypatybės ir specialios charakteristikos.
	2.2. Pjaustyti lazerio spinduliu, organizuoti gamybos procesą.	Pjovimo lazerio spinduliu pagrindai. Procesai ir lazerio spindulio parametrai ir jų įtaka pjovimo kokybei. Procesų stebėjimas ir kontrolė. Pjovimas lazerio spinduliu. Gamybos proceso pagal konkrečią projektinę užduotį organizavimas.
	2.3. Projektuoti ir analizuoti apdirbamojoje pramonėje naudojamas lazerines pjovimo sistemas.	Pjaustymo lazerio spinduliu projektavimas. Ekonominiai rodikliai lazerinių pjovimo sistemų naudojimui apdirbamojoje pramonėje. Ekonominiai rodikliai lazerinių pjovimo sistemų naudojimui apdirbamojoje pramonėje. Pjovimo lazerio spinduliu metodika (atvejo analizė).
3. Suvirinimas lazerio spinduliu ir mišriu būdu bei gamybos organizavimas (LTKS V)	3.1. Paruošti medžiagas ir įrangą suvirinti lazerio spinduliu ir mišriu būdu.	Lazerio spindulys medžiagų apdorojimui, lazerio spindulio ir proceso parametrai. Lazerio spindulys suvirinant lazerio spinduliu ir suvirinant mišriu būdu. Medžiagų reakcija į lazerio spindulio poveikį. Lazerio spindulys pjaunant – medžiagų  reakcija į jį. Specialūs reikalavimai suvirinimui lazerio spinduliu ir mišriam suvirinimui. Suvirinimo lazerio spinduliu ir mišriu suvirinimu ypatybės (specialios charakteristikos).
	3.2. Suvirinti lazerio spinduliu ir mišriu būdu, organizuoti gamybos procesą.	Suvirinimo lazerio spinduliu režimai. Mišraus suvirinimo režimai. Procesai ir lazerio spindulio parametrai bei jų įtaka suvirinamų metalų paviršiaus apdorojimo kokybei. Procesų stebėjimas ir kontrolė. Suvirinimas lazerio spinduliu ir mišrus suvirinimas. Gamybos proceso pagal konkrečią projektinę užduotį organizavimas.
	3.3. Projektuoti ir analizuoti apdirbamojoje pramonėje naudojamas lazerines suvirinimo sistemas.	Suvirinimo lazerio spinduliu ir mišraus suvirinimo projektavimas. Projektavimo reikšmė statinėms ir dinaminėms apkrovoms suvirinant lazerio spinduliu. Fiksavimo įtaisų projektavimas. Ekonominiai rodikliai lazerinių suvirinimo sistemų naudojimui apdirbamojoje pramonėje. Suvirinimo lazerio spinduliu ir mišraus suvirinimo metodika (atvejo analizė).
4. Metalų paviršiaus apdorojimas lazerio spinduliu ir gamybos organizavimas (LTKS V)	4.1. Paruošti medžiagas ir įrangą apdoroti metalų paviršius lazerio spinduliu.	Lazerio spindulys medžiagų apdirbimui. Lazerio spindulio ir medžiagų apdorojimo proceso parametrai. Lazerio spindulys, kaip šilumos šaltinis, apdorojant metalų paviršių lazerio spinduliu. Metalų paviršiaus terminis apdorojimas –    medžiagų elgsena jo metu. Metalų paviršiaus terminio apdorojimo ypatybės (specialios charakteristikos).
	4.2. Apdoroti metalų paviršius lazerio spinduliu, organizuoti gamybos procesą.	Paviršiaus apdorojimo lazerio spinduliu režimai. Procesai ir lazerio spindulio parametrai, jų įtaka metalų paviršiaus kokybei. Procesų stebėjimas ir kontrolė. Metalų paviršiaus apdorojimas lazerio spinduliu. Gamybos proceso pagal konkrečią projektinę užduotį organizavimas.
	4.3. Projektuoti ir analizuoti apdirbamojoje pramonėje naudojamas lazerines paviršiaus apdorojimo sistemas.	Metalų paviršiaus apdorojimo lazerio spinduliu projektavimas. Ekonominiai rodikliai lazerinių paviršiaus apdorojimo sistemų naudojimui apdirbamojoje pramonėje. Metalų paviršiaus apdorojimo lazerio spinduliu metodika (atvejo analizė).
5. Darbų lazerinėmis sistemomis organizavimas, bei darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų užtikrinimas (LTKS V)	5.1. Organizuoti darbus su lazerinėmis sistemomis ir vadovauti darbuotojų grupei.	Darbo planavimas ir organizavimas, paskirstymas, darbo laiko dokumentacijos pildymas, darbų atlikimui reikalingų medžiagų ir atlikto darbo kiekio skaičiavimas, darbo projektinės dokumentacijos nagrinėjimas, darbo kokybės vertinimas. Darbų atlikimo priemonių, būdų ir medžiagų parinkimas.  Skirtingų gamybos procesų naudojant lazerines sistemas organizavimas ir jų valdymas.
	5.2. Užtikrinti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų laikymąsi naudojantis pjovimo, suvirinimo ir paviršiaus apdorojimo lazerio spinduliu įrenginiais.	Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų taikymas naudojant pjovimo, suvirinimo ir paviršiaus apdorojimo lazerio spinduliu įrenginius. Saugaus atstumo ir darbo zonos nustatymas. Saugos priemonių parinkimas dirbant su skirtingomis sistemomis, gamybos procesui naudojančiomis lazerio spindulį.
6. Inžinerijos praktikos taikymas pjovimo, suvirinimo ir paviršiaus apdorojimo lazeriu darbams (LTKS V)	6.1. Taikyti inžinerijos praktiką lazerines sistemas naudojančioje gamyboje ir instruktuoti bei konsultuoti kitus.	Taikomoji inžinerija. Įvadas į lazeriu suvirintų konstrukcijų kokybės užtikrinimą. Dokumentacija. Gamybos  priežiūra. Mechanizmai ir pagalbinė įranga. Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai. Lazerinių sistemų, mechanizmų (įrangos) pajungimas (sumontavimas). Ekonomika. Metalų ir jų lydinių struktūrinės, fizinės, cheminės, mechaninės konstrukcinės, technologinės ir eksploatacinės savybės, jų suvirinamumas bei suvirinimo įtaka šioms savybėms.  Suvirinamų konstrukcijų projektavimas, statinės ir dinaminės apkrovos, tenkančios joms. Pjovimo, suvirinimo bei paviršiaus apdirbimo lazeriu operatorių kvalifikacijos tikrinimas.
	6.2. Užtikrinti pjovimo, suvirinimo ir paviršiaus apdorojimo lazeriu kokybę, taikant suvirinimo gamybos inžinerijos pamatinius principus.	Gamybos inžinerijos principai ir suvirinimo kokybės kontrolė. Pjovimo, suvirinimo ir paviršiaus apdorojimo lazeriu kokybės užtikrinimas. Kokybės kontrolė gamybos metu. Vidiniai įtempiai (įvaržos) ir deformacijos. Gamybos priemonės, suvirinimo ir tvirtinimo įrenginiai. Pjovimo, suvirinimo ir paviršiaus apdorojimo lazeriu suvirinimo siūlių, pjūvio bei apviršiaus apdorojimo parametrų  kokybės įvertinimas. Matavimai, stebėjimas, prisitaikanti kontrolė, suvirinimo kokybės kontrolė ir tikrinimo dokumentacija. Defektai, jų priimtinumo kriterijai, neardomieji kokybės bandymai. Pjovimo, suvirinimo ir paviršiaus apdorojimo lazeriu ekonomiškumo, darbo našumo ir kokybės santykis, priklausomai nuo darbo režimų parinkimo bei mechanikos ir lazerio šaltinio suderinimo.
Reikalavimai asmeniui kvalifikacijai ar savarankiškai jos daliai įgyti (reikalavimai turimam išsilavinimui, kvalifikacijai, profesinei patirčiai) (jeigu taikomi)	Kvalifikacija suteikiama asmeniui, turinčiam vidurinį išsilavinimą ir baigusiam kvalifikaciją teikiančią švietimo programą. Kvalifikacija asmeniui taip pat gali būti suteikta, pripažinus neformaliojo mokymosi arba savišvietos būdu ir (arba) iš profesinės veiklos įgytas kompetencijas. Stojančiajam mokytis pagal kvalifikaciją suteikiančią profesinio mokymo programą taikomi šie reikalavimai: LTKS IV lygio suvirintojo kvalifikacija (arba ją atitinkanti) arba ne trumpesnė kaip 5 metų profesinė patirtis, atitinkanti kvalifikaciją.
Kvalifikacijai įgyti taikomi reikalavimai pagal Europos Sąjungos teisės aktus, tarptautines sutartis ar Lietuvos Respublikos teisės aktus (jeigu taikomi)	Reikalingas kvalifikacijos patvirtinimas ir/ar periodinis tikrinimas bei patvirtinimas pagal LST EN ISO 14732, LST EN ISO 14731 standartus.
Kompetencijų vertinimo reikalavimai	Kvalifikacijai įgyti reikalingos asmens turimos kompetencijos vertinamos vadovaujantis kompetencijų formuluotėmis ir jų ribų aprašais, kurie išreiškia slenkstinį (minimalųjį) kompetencijos įgijimo lygmenį. Asmens įgytų kompetencijų vertinimas ir pripažinimas vykdomas teisės aktų nustatyta tvarka.
Kvalifikacijos atitiktis Europos Sąjungos ir tarptautiniams standartams (jeigu taikoma)	Kvalifikacija atitinka Europos suvirinimo federacijos (EWF) lazerinio apdorojimo personalo kvalifikacijai (EWF-651r1-12-SV-00), lazerinio saugumo pareigūno kvalifikacijai (EWF-657-14/SV-00) bei LST EN ISO 14732 standarto reikalavimus.

24. Kvalifikacijos pavadinimas: lydomojo suvirinimo priežiūros meistras, LTKS V

Kvalifikacijos apibūdinimas	Veiklos objektas: plieno, aliuminio, vario ir jų lydinių lydomojo suvirinimo darbų organizavimas ir koordinavimas, gaminių surinkimo ir montavimo darbų priežiūra, instruktavimas, vadovavimas, kokybės tikrinimas. Tipinės darbo priemonės: rankinio lankinio, lankinio suvirinimo lydžiuoju ir nelydžiuoju volframo elektrodu apsauginėse dujose, dujinio suvirinimo, terminio metalų pjaustymo įrenginiai ir įrankiai. Tipinės darbo sąlygos: dirbama pramonės įmonių gamybinėse patalpose. Papildoma informacija: lydomojo suvirinimo priežiūros meistras veiklas atlieka savarankiškai, prisiima atsakomybę už veiklos procedūrų atlikimo ir rezultatų kokybę, instruktuoja žemesnės kvalifikacijos kolegas, koordinuoja jų gamybinę veiklą. Lydomojo suvirinimo priežiūros meistras geba pasirinkti atlikimo būdus, medžiagas, priemones ir kontroliuoja veiklos kokybę, pritaiko įvairius ne visuomet gerai žinomus ir išbandytus sprendimus, medžiagas ir įrankius. Organizuoja, koordinuoja, vertina atliekamų darbų eigą, priima sprendimus dėl atliekamų darbų derinimo su kitais darbais (dėl gaminių surinkimo, dažymo ir kitų darbų). Prižiūri žemesnės kvalifikacijos darbuotojų veiklą, instruktuoja juos. Lydomojo suvirinimo priežiūros meistras savo darbe vadovaujasi įstatymais, reglamentais, standartais, taisyklėmis, projektu, žino, taiko ir moka kitiems paaiškinti suvirinimo inžinerijos principus, sudaro suvirinimo procedūrų aprašus (SPA), bendradarbiauja su aukštesnės kvalifikacijos asmenimis, atsako už gaminamos produkcijos kokybę. Kvalifikaciją įgiję asmenys galės dirbti inžinerinės apdirbamosios pramonės ir metalo apdirbimo gamyklose, statybos, mašinų gamybos, energetikos, žemės ūkio, aptarnavimo bei kituose ūkio sektoriuose.
Pagrindiniai kvalifikacijos vienetai (nurodant jų lygį pagal LTKS).	Kompetencijos	Kompetencijų ribos
1. Bendrosios veiklos atliekant suvirinimo darbus ir koordinuojant jų eigą (LTKS V)	1.1. Atlikti darbus, laikantis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, instruktuoti suvirintojus, koordinuoti ir prižiūrėti jų veiksmus.	Pagrindiniai ir bendrieji suvirintojo profesijos, darbo rizikos vertinimo, darbuotojo saugos ir sveikatos bei aplinkosaugos, profesinės etikos reikalavimai. Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimai, jų pravedimo tvarka ir atsakomybė, instrukcijų rengimo bei tvirtinimo tvarka. Nelaimingi atsitikimai, jų tyrimas ir prevencija. Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo straipsniai, tiesiogiai susiję su darbuotojų interesais. Suvirinimo darbų priežiūra (ar darbai yra atliekami laikantis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų). Suvirintojų instruktavimas bei jų saugaus darbo koordinavimas.
	1.2. Pasiruošti suvirinimo darbams, paruošiant suvirintojo darbo vietą, pagal darbo brėžinius bei suvirinimo technologiją parenkant detales, koordinuoti gamybos eigą, vykdyti kokybės kontrolę darbo metu.	Suvirinimo brėžiniai, suvirinimo procedūrų aprašai (SPA). Techninės dokumentacijos statusai. Metalų ir jų lydinių savybės ir medžiagos, reikalingos juos suvirinti. Elektrotechnikos dėsniai, taikomi suvirinimo procesuose bei suvirinimo įrangoje. Pasiruošimas lydomajam suvirinimui pagal brėžinius. Suvirinimo įrangos paruošimas lankiniam suvirinimui, saugos reikalavimai jai. LST EN ISO standartai, reglamentuojantys suvirinimo darbus.
2. Suvirinimo darbų inžinerijos praktikos taikymas (LTKS V)	2.1. Taikyti suvirinimo procesus ir efektyviai naudotis technologine įranga.	111, 114, 12, 13, 14, 15, 21, 311 suvirinimo procesų pagal LST EN ISO 4063 technologija bei jų taikymo galimybės. Suvirinime naudojamų elektros lanko ir plazminio lanko maitinimo šaltinių, kontaktinio (varžinio) taškinio, dujinio suvirinimo įrenginių ir įrangos techninės galimybės bei efektyvus technologinis panaudojimas. Lankinio, kontaktinio (varžinio) taškinio bei acetileninio deguoninio suvirinimo procesų taikymas.
	2.2. Parinkti medžiagas suvirinimo jungtims, numatyti jų elgseną suvirinimo metu, po suvirinimo ir eksploatuojant.	Metalų struktūra ir savybės. Fazių diagramos ir lydiniai. Geležies ir anglies lydiniai. Plienų gamyba ir klasifikavimas. Konstrukcinių plienų elgsena lydomojo suvirinimo metu. Metalo pakaitinimas ir suvirintų jungčių terminis apdorojimas. Konstrukciniai nelegiruotieji plienai. Didelio stiprumo plienai. Suvirintų jungčių suyrimas. Nerūdijantieji ir kaitrai atsparūs plienai. Skirtingų medžiagų suvirinimas. Medžiagų ir suvirintų jungčių bandymai. Suvirinimo medžiagų pagal suvirinamo metalo (plieno) savybes ar cheminę sudėtį parinkimas. Metalinių medžiagų suvirinamumas, jų elgsenos bei suvirinimo įtakos jų struktūrai ir savybėms numatymas.
	2.3. Taikyti suvirinimo inžinerijos praktiką ir instruktuoti bei konsultuoti kitus.	Suvirinimo procesai pagal LST EN ISO 4063, jų praktinis taikymas, reikalinga įranga ir jos valdymas. Metalų ir jų lydinių struktūrinės, fizinės, cheminės, mechaninės -konstrukcinės, technologinės ir eksploatacinės savybės, jų suvirinamumas bei suvirinimo įtaka šioms savybėms. Suvirinamų konstrukcijų projektavimas, statinės ir dinaminės apkrovos, tenkančios joms. Gamybos inžinerijos principai ir suvirinimo kokybės kontrolė. Suvirinimo praktika gamyboje ir suvirintojų kvalifikacijos tikrinimas pagal LST EN ISO 9606 standartą. Kitų instruktavimas bei konsultavimas suvirintų konstrukcijų projektavimo ir elgsenos klausimais.
3. Virintinių metalinių konstrukcijų jungčių projektavimas ir gamybos inžinerijos taikymas užtikrinant suvirinimo kokybę (LTKS V)	3.1. Projektuoti, parinkti virintines ir lituotines jungtis pagal gaminio paskirtį bei planuoti suvirinimo procedūras.	Virintinių konstrukcijų konstravimo pagrindai. Medžiagų atsparumo pagrindai. Virintinių ir lituotinų jungčių žymėjimas brėžiniuose, jų įvairovė priklausomai nuo jungties ir briaunų paruošimo prieš suvirinimą. Suvirinimo jungčių projektavimo pagrindai, jų taikymas planuojant suvirinimo procedūras. Suvirintų jungčių ir konstrukcijų elgesys esant statinėms ir dinaminėms apkrovoms.
	3.2. Užtikrinti suvirintų jungčių kokybę, taikant gamybos inžinerijos pamatinius principus.	Suvirintų jungčių kokybės užtikrinimas. Suvirinimo kokybės kontrolė gamybos metu. Vidiniai įtempiai (įvaržos) ir deformacijos. Gamybos priemonės, suvirinimo ir tvirtinimo įrenginiai. Matavimai, suvirinimo kokybės kontrolė ir tikrinimo dokumentacija. Suvirinimo defektai, jų priimtinumo kriterijai, neardomieji suvirinimo kokybės bandymai. Suvirinimo ekonomiškumas ir darbo našumas. Remontinis suvirinimas. Realių sėkmingų ir nesėkmingų pavyzdžių analizavimas. Darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimai atliekant suvirinimo darbus įvairiomis gamybinėmis sąlygomis.
4. Gamybos, naudojant neišardomas jungtis, gautas suvirinimo proceso metu, organizavimas, koordinavimas, suvirinimo kokybės vertinimas ir darbų atlikimo kontrolė (LTKS V)	4.1. Vykdyti gamybos procesą, naudojant virintines siūles neišardomiems detalių ir gaminių jungtims.	Suvirinimo įranga. Gamybos ir kokybės kontrolės planas. Suvirinimo procedūrų aprašai (SPA) ir jų patvirtinimas. Suvirinimo technologiniam procesui naudojamos medžiagos. Suvirinamų medžiagų grupės bei markės, naudojamos gamyboje. Suvirinimo kokybės kontrolė prieš, proceso metu ir po suvirinimo. Neatitiktys, koregavimo ir taisymo darbai ir kokybės įrašai. Suvirinimo ir matavimo įrangos patikra, kalibravimas bei bandymai. Suvirinimo produktų ir kokybes valdymo standartai. Techniniai reikalavimai suvirintoms jungtims. Suvirinimo personalas ir kvalifikaciniai reikalavimai.
	4.2. Organizuoti, koordinuoti suvirinimo darbus, vadovauti darbuotojų grupei ir kontroliuoti jų darbo našumą ir kokybę.	Vadovavimas darbuotojų grupės darbams, jų koordinavimas: savo ir pavaldžių asmenų darbo planavimas ir organizavimas, paskirstymas, darbo laiko dokumentacijos pildymas, darbų atlikimui reikalingų medžiagų ir atlikto darbo kiekio skaičiavimas, darbo projektinės dokumentacijos nagrinėjimas, savo ir pavaldžių darbuotojų darbo kokybės vertinimas. Darbų atlikimo priemonių, būdų ir medžiagų parinkimas. Našiai bei kokybiškai atlikti darbai, atsakomybė už asmenines bei kolektyvines klaidas, asmeninių savybių įtaka kolektyvo darbo rezultatams, išvadų darymas, gamybiniai pasiūlymai ir SPA sudarymas.
	4.3. Užtikrinti suvirinimo darbų kokybę, našumą, ekonomiškumą ir ekologiškumą, kontroliuoti jų eigą.	Suvirinimo siūlės matmenų ir defektų, gaminio paviršiaus šiurkštumo, gaminio surinkimo tolerancijų tikrinimas, deformacijų leistinumo vertinimas bei kontrolė. Lankinio suvirinimo ir suvirinimo dujų liepsna darbo našumo, ekonomiškumo bei kokybės užtikrinimo specifika. Suvirinimo defektų ir deformacijų taisymas. Asmeninė ir kolektyvinė atsakomybė už defektuotą produktą, pavojai dėl suvirintų konstrukcijų bei gaminių broko. Atskirų darbuotojų ir viso kolektyvo įtaka darbo našumo, ekonomiškumo, kokybės bei ekologiškumo rezultatams.
5. Praktinė metalo konstrukcijų slėgio veikiamų įrenginių gamyba pagal suvirinamų gaminių tipą (LTKS V)	5.1. Koordinuoti metalo konstrukcijų gamybą, taikant suvirinimo procesus.	Statybinės konstrukcijos, kėlimo įrenginiai, tiltai ir kitos potencialiai pavojingos konstrukcijos: Bl lygis (EWF-652)- Metalinės konstrukcijos (statybinės 1.1, 1.2,1.4 (CEN ISO/TR 15608) t < 25 mm a*, EXC2 c* konstrukcijos, kėlimo įrenginiai ir t. t.) 8.1 (CEN ISO/TR 15608) t < 4 Sl lygis (EWF-652r2-121/SV-O)- Metalinės konstrukcijos (statybinės 1.1, 1.2, 1.3, 1.4, 2, 3 (CEN ISO/TR 15608) t < 50 mm b* EXC2 c* konstrukcijos, kėlimo įrenginiai ir t. t.) 8.1 (CEN ISO/TR 15608) t < 6 mm. Pastaba*. a - kolonų atramos ir galines plokštės iki 50 mm; b - kolonų atramos ir galinės plokštės iki 75 mm; c - personalas tenkins standarto LST EN 1090-2 EXC2 klasės gaminių gamybai taikomus, minimalius suvirinimo darbų koordinavimo personalui keliamus reikalavimus. Norminių dokumentų ir standartų reikalavimai, suvirinimo specifika ir pasaulinė praktika. Statybinės konstrukcijos, kėlimo įrenginiai, tiltai ir kitos potencialiai pavojingos konstrukcijos :S1 lygis. Sl lygis (EWF-652)- Metalinės konstrukcijos ( statybinės 1.1, 1.2, 1.3, 1.4, 2, 3 (CEN ISO/TR 15608) t < 50 mm b* EXC2 c* konstrukcijos, kėlimo įrenginiai ir t.t.) 8.1 (CEN ISO/TR 15608) t < 6 mm. Pastaba*. a - kolonų atramos ir galines plokštės iki 50 mm; b - kolonų atramos ir galinės plokštės iki 75 mm; c - personalas tenkins standarto LST EN 1090-2 EXC2 klasės gaminių gamybai taikomus, minimalius suvirinimo darbų koordinavimo personalui keliamus reikalavimus. Norminių dokumentų ir standartų reikalavimai, suvirinimo specifika ir pasaulinė praktika S1 lygio konstrukcijoms.
	5.2. Koordinuoti slėgio veikiamų įrenginių ir talpų gamybą, taikant suvirinimo procesus.	Slėginiai indai, slėginiai vamzdynai, katilai ir kiti potencialiai pavojingi slėginiai įrenginiai: B2 lygis (EWF-652r2-121/SV-O) - slėgio veikiami vamzdynai H 1.1, 1.2, 1.4 (CEN ISO/TR 15608) t < 10 mm talpyklos 8.1 (CEN ISO/TR 15608) t < 4 mm. S2 lygis (EWF-652) - slėgio veikiami įrenginiai ir talpyklos 1.1, 1.2, 1.4 (CEN ISO/TR 15608) t < 20 mm; 8.1 (CEN ISO/TR 15608) t < 6 mm (slėginiai indai, vamzdynai, katilai ir kiti potencialiai pavojingi slėginiai įrenginiai). Norminių dokumentų ir standartų reikalavimai, suvirinimo specifika ir pasaulinė praktika. Slėginiai indai, slėginiai vamzdynai, katilai ir kiti potencialiai pavojingi slėginiai įrenginiai: S2 lygis (EWF-652) - slėgio veikiami įrenginiai ir talpyklos 1.1, 1.2, 1.4 (CEN ISO/TR 15608) t < 20 mm; 8.1 (CEN ISO/TR 15608) t < 6 mm (slėginiai indai, vamzdynai, katilai ir kiti potencialiai pavojingi slėginiai įrenginiai). Norminių dokumentų ir standartų reikalavimai, suvirinimo specifika ir pasaulinė praktika S2 lygio konstrukcijoms.
6. Suvirintojų ir žemesnės kvalifikacijos su suvirinimo darbais susijusių darbuotojų mokymas ir vertinimas (LTKS V)	6.1. Mokyti suvirintojus ir žemesnės kvalifikacijos su suvirinimo procesais susijusius darbuotojus.	Suvirintojų ir žemesnės kvalifikacijos darbuotojų mokymo planų ar mokymo programų rengimas. Teorinio ir praktinio mokymo (-si) metodų parinkimas/pasirinkimas bei individualių mokymosi planų sudarymas. Suvirintojų ir žemesnės kvalifikacijos darbuotojų mokymų organizavimas ir vedimas.
	6.2. Vertinti suvirintojų ir žemesnės kvalifikacijos su suvirinimo procesais susijusių darbuotojų kompetencijas.	Suvirintojų ir žemesnės kvalifikacijos darbuotojų turimų kompetencijų įvertinimas bei jų mokymosi poreikio nustatymas ir grįžtamojo ryšio teikimas. Suvirintojų ir žemesnės kvalifikacijos darbuotojų mokymosi pasiekimų vertinimas ir analizavimas.
Reikalavimai asmeniui kvalifikacijai ar savarankiškai jos daliai įgyti (reikalavimai turimam išsilavinimui, kvalifikacijai, profesinei patirčiai) (jeigu taikomi)	Stojančiajam mokytis pagal kvalifikaciją suteikiančią profesinio mokymo programą taikomi šie minimalūs reikalavimai: LTKS IV lygio suvirinimo srities kvalifikacija ir 4 metų patirtis suvirinimo darbų koordinavimo profesinėje srityje arba suvirintojo (LTKS IV) kvalifikacija ir 2 metų darbo patirtis šioje profesinėje srityje. Kvalifikacija suteikiama įgijus pagrindinių kvalifikacijos vienetų kompetencijas.
Kvalifikacijai įgyti taikomi reikalavimai pagal Europos Sąjungos teisės aktus, tarptautines sutartis ar Lietuvos Respublikos teisės aktus (jeigu taikomi)	Lydomojo suvirinimo priežiūros meistro kvalifikacija suteikiama asmeniui, baigusiam modulinę formaliojo profesinio mokymo programą arba mokymo programą tenkinančią IIW/EWF-IAB sistemos IAB-252 arba EWF-652 gairių reikalavimus ir sėkmingai išlaikiusiam egzaminus EWF/IIW Įgaliotoje paskirtojoje įstaigoje (ANB). Mokymus pagal tokia profesinio mokymo programą gali vykdyti mokymo įstaigos arba EWF/IIW patvirtintos mokymo įstaigos (ATB), atitinkančios IAB-365 ir IAB-001 reikalavimus, kurių vykdomą mokymo programą patvirtino EWF/IIW Įgaliotoji paskirtoji įstaiga (ANB). Reikalingas kvalifikacijos patvirtinimas ir/ar periodinis tikrinimas pagal LST EN ISO 14731 ir LST EN ISO 1090-2 standartus akredituotoje pagal EN ISO/IEC 17024 asmenų sertifikavimo įstaigoje.
Kompetencijų vertinimo reikalavimai	Kvalifikacijai įgyti reikalingos asmens turimos kompetencijos vertinamos vadovaujantis kompetencijų formuluotėmis ir jų ribų aprašais, kurie išreiškia slenkstinį (minimalųjį) kompetencijos įgijimo lygmenį. Asmens įgytų kompetencijų vertinimas ir pripažinimas vykdomas vadovaujantis švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta ir su ekonomikos ir inovacijų ministru bei socialinės apsaugos ir darbo ministru suderinta asmens įgytų kompetencijų vertinimo tvarka ir/ar EWF Įgaliotos paskirtosios įstaigos (ANB) pagal EWF-OP-03 i EWF-416 gairėse pateikta tvarka, arba IIW Įgaliotos paskirtosios įstaigos (ANB) pagal IAB-001 ir IAB-365 gairėse pateikta sertifikavimo tvarka, bei EN ISO 14731 ir EN ISO 3834 standartų reikalavimais.
Kvalifikacijos atitiktis Europos Sąjungos ir tarptautiniams standartams (jeigu taikoma)	Kvalifikacija atitinka Europos suvirinimo federacijos (EWF) ir Tarptautinio suvirinimo instituto (IIW) reglamentuojamą europinio suvirinimo koordinavimo meistro kvalifikaciją (EWF-652) ir tarptautinio suvirinimo praktiko (IWP) kvalifikaciją (IAB-252), o taip pat standarto EN ISO 14731 ir EN ISO 3834 standartų serijos reikalavimus.

Punkto pakeitimai:

Nr. V1-290, 2024-12-31, paskelbta TAR 2025-01-02, i. k. 2025-00023

25. Kvalifikacijos pavadinimas: suvirinimo meistras, LTKS V

Kvalifikacijos apibūdinimas	Veiklos objektas: plieno, aliuminio, vario ir jų lydinių suvirintos detalės, mazgai ir konstrukcijos. Tipinės darbo priemonės: rankinio lankinio, lankinio susivirinimo lydžiuoju ir nelydžiuoju volframo elektrodu apsauginėse dujose, dujinio suvirinimo, terminio metalų pjaustymo įrenginiai ir įrankiai. Tipinės darbo sąlygos: dirbama pramonės įmonių gamybinėse patalpose. Papildoma informacija: suvirinimo meistras prisiima atsakomybę už veiklos atlikimo procedūrų ir rezultatų kokybę, instruktuoja bei moko žemesnės kvalifikacijos darbuotojus, geba parinkti atlikimo būdus, medžiagas, priemones ir kontroliuoja veiklos kokybę, pritaikyti įvairius ne visuomet gerai žinomus ir išbandytus sprendimus, medžiagas ir įrankius, vertina atliekamų darbų eigą, priima sprendimus dėl atliekamų darbų derinimo su kitais darbais, planuoja ir organizuoja savo bei grupės veiklą, bendradarbiauja su aukštesnės kvalifikacijos darbuotojais. Kvalifikaciją įgiję ir turintys apsaugos nuo elektros pradinė kategorija (PK) asmenys galės dirbti inžinerinės apdirbamosios pramonės ir metalo apdirbimo gamyklose, montavimo objektuose, mašinų, kėlimo įrenginių gamybos, energetikos, aptarnavimo bei kituose ūkio sektoriuose.
Pagrindiniai kvalifikacijos vienetai (nurodant jų lygį pagal LTKS)	Kompetencijos	Kompetencijų ribos
1. Pasiruošimas suvirinimo darbams, mokant tai atlikti kitus (LTKS V)	1.1. Instruktuoti ir mokyti suvirintojus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, prižiūrėti šių reikalavimų laikymąsi.	Suvirintojo ir suvirinimo operatoriaus atliekami darbai. Pagrindiniai ir bendrieji suvirintojo profesijos, darbo rizikos vertinimo, darbuotojo saugos ir sveikatos bei aplinkosaugos, profesinės etikos reikalavimai. Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimai, jų pravedimo tvarka ir atsakomybė, instrukcijų rengimo bei tvirtinimo tvarka. Nelaimingi atsitikimai, jų tyrimas ir prevencija. Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo straipsniai, tiesiogiai susiję su darbuotojų interesais.
	1.2. Paruošti suvirintojo darbo vietą, pagal darbo brėžinius bei suvirinimo technologiją surinkti detales, mokyti kitus tai atlikti ir vykdyti kokybės kontrolę darbo metu.	Suvirinimo brėžiniai, suvirinimo procedūrų aprašai (SPA). Techninės dokumentacijos statusai. Metalų ir jų lydiniai, reikalingi suvirinimui. Suvirinimo procesai bei įranga. Brėžiniai lydomajam suvirinimui. Suvirinimo įrangos paruošimas lankiniam suvirinimui, saugos reikalavimai jai. LST EN ISO standartai, reglamentuojantys suvirinimo darbus.
2. Plieno lakštų suvirinimas kampinėmis siūlėmis taikant lankinio suvirinimo procesus, kitų mokymas, instruktavimas ir darbų atlikimo kontrolė (LTKS V)	2.1. Suvirinti plieno lakštų kampines siūles rankiniu lankiniu būdu lydžiaisiais glaistytaisiais elektrodais, mokyti ir instruktuoti kitus bei kontroliuoti jų darbų kokybę.	Lankinio suvirinimo principai. Darbas su lankinio suvirinimo įranga. Suvirinimo medžiagos, naudojamos įvairiuose suvirinimo procesuose. Pavojai suvirinimo gamybos bare ir čia taikomi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai. SPA, suvirinimo parametrai. Suvirinimo parametrų įtaka siūlės defektams ir eksploatacinėms savybėms. Nerūdijantis plienas bei jo suvirinimas rankiniu lankiniu būdu. Jungčių lankiniam suvirinimui paruošimas. Plieno lakštų (plokščių) suvirinimas rankiniu lankiniu būdu kampinėmis siūlėmis PA, PB, PD, PF, PG padėtyse (LST EN ISO 6947) vienu ir keliais ėjimais. Vamzdžių privirinimas prie lakštų rankiniu lankiniu būdu PB, PD, PH padėtyse (LST EN ISO 6947) vienu ir keliais ėjimais. Suvirintojų kvalifikacija pagal LST EN ISO 9606.
	2.2. Suvirinti plieno lakštų kampines siūles lankiniu būdu lydžiuoju elektrodu (pusautomačiu) apsauginių dujų aplinkoje, mokyti ir instruktuoti kitus bei kontroliuoti jų darbų kokybę.	MIG/MAG įranga, jos techninė priežiūra ir tipiniai parametrai. Specifinės suvirinimo medžiagos, naudojamos MIG/MAG suvirinime. MIG/MAG suvirinimo charakteristikos ir parametrų įtaka siūlės galutinei kokybei. Nerūdijančio plieno MIG/MAG suvirinimas. Plieno lakštų (plokščių) suvirinimas lankiniu būdu lydžiuoju elektrodu (pusautomačiu) kampinėmis siūlėmis PA, PB, PD, PF, PG padėtyse (LST EN ISO 6947) vienu ir keliais ėjimais. Vamzdžių privirinimas prie lakštų lankiniu būdu lydžiuoju elektrodu (pusautomačiu) apsauginių dujų aplinkoje PB, PD, PH padėtyse (LST EN ISO 6947) vienu ir keliais ėjimais. Specifiniai darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai bei papildomos saugos priemonės suvirinant lankiniu būdu lydžiuoju elektrodu (pusautomačiu) apsauginių dujų aplinkoje.
	2.3. Suvirinti plieno lakštų kampines siūles lankiniu būdu nelydžiu volframo elektrodu apsauginių dujų aplinkoje, mokyti ir instruktuoti kitus bei kontroliuoti jų darbų kokybę.	Suvirinimo nelydžiu volframo elektrodu apsauginių dujų aplinkoje įranga, jos techninė priežiūra ir tipiniai parametrai. Specifinės suvirinimo medžiagos, naudojamos suvirinimui nelydžiu volframo elektrodu apsauginių dujų aplinkoje. Suvirinimo nelydžiu volframo elektrodu apsauginių dujų aplinkoje charakteristikos ir parametrų įtaka siūlės galutinei kokybei. Nerūdijančio plieno suvirinimo nelydžiu volframo elektrodu apsauginių dujų aplinkoje ypatumai. Plieno lakštų (plokščių) TIG suvirinimas kampinėmis siūlėmis PA, PB, PC, PF, PD padėtyse (LST EN ISO 6947). Vamzdžių privirinimas prie lakštų TIG būdu PB, PD, PH padėtyse (LST EN ISO 6947). Specifiniai darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai bei papildomos saugos priemonės suvirinant suvirinimo nelydžiu volframo elektrodu apsauginių dujų aplinkoje.
	2.4. Atlikti plieno gaminių ir pusgaminių suvirinimo darbus pagal surinkimo, montavimo brėžinius bei schemas, mokyti ir instruktuoti kitus bei kontroliuoti jų darbų kokybę.	Suvirinimo darbai ir gamybos procesas. Detalių ir mazgų jungčių paruošimas suvirinimui pagal suvirinimo brėžinius ir SPA. Įvairių konstrukcijų ir gaminių suvirinimo bei montavimo darbai pagal suvirinimo darbo brėžinius, SPA. Suvirimo siūlių vizualinė kontrolė pagal LST EN ISO 5817, viso gaminio kokybės ir suvirinimo deformacijų įtakos jai įvertinimas.
3. Metalų pjaustymas terminio pjovimo būdais (dujiniu ir plazminiu), kitų mokymas, instruktavimas ir darbų atlikimo kontrolė (LTKS V)	3.1. Atlikti metalų pjaustymą ir tiesinimą deguoniniu liepsniniu (dujiniu) būdu, mokyti ir instruktuoti kitus bei kontroliuoti jų darbų kokybę.	Metalų pjaustymo deguoniniu liepsniniu (dujiniu) būdu technologija. Metalų pjaustymo deguoniniu liepsniniu (dujiniu) būdu režimai. Metalų pjaustymo deguoniniu liepsniniu (dujiniu) būdu įrangos reguliavimas, saugus ir efektyvus kontroliavimas. Įvairių plieno lakštų pjovimas deguoniniu liepsniniu (dujiniu) būdu 81 procesu. Įvairių plieninių profilių ir vamzdžių pjovimas deguoniniu liepsniniu (dujiniu) būdu 81 procesu. Plieno lakštų, vamzdžių ir įvairių profilių pjovimas deguoniniu liepsniniu (dujiniu) būdu 81 procesu (LST EN ISO 4063) naudojant pjovimą mechanizuojančią įrangą.
	3.2. Atlikti metalų pjaustymą plazminiu pjovimo būdu, mokyti ir instruktuoti kitus bei kontroliuoti jų darbų kokybę.	Metalų pjaustymo plazminiu būdu technologija. Metalų pjaustymo plazminiu būdu režimai. Metalų pjaustymo plazminiu būdu įrangos reguliavimas, saugus ir efektyvus kontroliavimas. Įvairių plieno lakštų pjovimas plazminiu būdu 83 procesu. Įvairių plieninių profilių ir vamzdžių pjovimas plazminiu būdu 83 procesu. Plieno lakštų, vamzdžių ir įvairių profilių pjovimas plazminiu būdu 83 procesu (LST EN ISO 4063) naudojant pjovimo mašinas (stakles).
	3.3. Atlikti terminį pjovimą naudojant metalo paruošimo brėžinius, mokyti ir instruktuoti kitus bei kontroliuoti jų darbų kokybę.	Grafinės užduotys ir parametrai, pjovimo įrangos reguliavimas, efektyvus kontroliavimas proceso metu ir plieno lakštų, vamzdžių bei įvairių profilių pjovimas, vizualinis pjovimo defektų vertinimas.
4. Plieno lakštų suvirinimas sandūrinėmis siūlėmis taikant lydomojo suvirinimo procesus, kitų mokymas, instruktavimas ir darbų atlikimo kontrolė (LTKS V)	4.1. Suvirinti plieno lakštų sandūrines siūles rankiniu lankiniu būdu lydžiaisiais glaistytaisiais elektrodais, mokyti ir instruktuoti kitus bei kontroliuoti jų darbų kokybę.	Plieno rūšys, pagal LST CEN ISO/TR 15608. Rankinio lankinio suvirinimo režimai. Suvirinimo siūlės ir suvirintos jungtys. Suvirinimo siūlės defektai ir deformacijos, kurias sukelia suvirinimas. Suvirinimo tikrinimas ir bandymai, kokybės užtikrinimas. Vizualinė rankinio lankinio suvirinimo siūlių kontrolė ir suvirintojų indėlis užtikrinant kokybę. Plieno lakštų (plokščių) rankinis lankinis kampinių siūlių suvirinimas PF padėtyje ir sandūrinių siūlių suvirinimas PA bei PF padėtyse (LST EN ISO 6947). Tėjinių ir sandūrinių jungčių suvirinimas sandūrinėmis siūlėmis įvairiose padėtyse. Saugus darbas statybų aikštelėse.
	4.2. Suvirinti plieno lakštų sandūrines siūles lankiniu būdu lydžiuoju elektrodu (pusautomačiu) apsauginių dujų aplinkoje, mokyti ir instruktuoti kitus bei kontroliuoti jų darbų kokybę.	Suvirinimo lankiniu būdu lydžiuoju elektrodu (pusautomačiu) apsauginių dujų aplinkoje režimai. Lydomojo suvirinimo procesai: 111, 13, 114. Vizualinė suvirinimo lankiniu būdu lydžiuoju elektrodu (pusautomačiu) apsauginių dujų aplinkoje siūlių kontrolė. Plieno lakštų (plokščių) sandūrinių siūlių suvirinimas lankiniu būdu lydžiuoju elektrodu (pusautomačiu) apsauginių dujų aplinkoje PA, PG, PF padėtyse (LST EN ISO 6947). Tėjinių ir sandūrinių jungčių suvirinimas lankiniu būdu lydžiuoju elektrodu (pusautomačiu) apsauginių dujų aplinkoje sandūrinėmis siūlėmis įvairiose padėtyse.
	4.3. Suvirinti plieno lakštų sandūrines siūles lankiniu būdu nelydžiu volframo elektrodu apsauginių dujų aplinkoje, mokyti ir instruktuoti kitus bei kontroliuoti jų darbų kokybę.	Lankinio suvirinimo nelydžiu volframo elektrodu apsauginių dujų aplinkoje režimai. Lydomojo suvirinimo procesai: 111, 13, 114, 14. Vizualinė lankinio suvirinimo nelydžiu volframo elektrodu apsauginių dujų aplinkoje siūlių kontrolė. Plieno lakštų (plokščių) sandūrinių siūlių lankinis suvirinimas nelydžiu volframo elektrodu apsauginių dujų aplinkoje PA ir PF padėtyse (LST EN ISO 6947). Plieno lakštų (plokščių) sandūrinių siūlių lankinis suvirinimas nelydžiu volframo elektrodu apsauginių dujų aplinkoje PC ir PE padėtyse (LST EN ISO 6947).
	4.4. Suvirinti plieno lakštų sandūrines siūles dujinio suvirinimo būdu, mokyti ir instruktuoti kitus bei kontroliuoti jų darbų kokybę.	Dujinio suvirinimo įrangos konstrukcija ir jos priežiūra. Dujinio suvirinimo medžiagos. Dujinio suvirinimo režimų skaičiavimas ir parinkimas, šiam procesui būdingų defektų, deformacijų ir kitų problemų identifikavimas. Lydomojo suvirinimo procesai: 111, 13, 114, 14, 311, 15, 12. Vizualinė dujinio suvirinimo siūlių kontrolė ir suvirintojų indėlis užtikrinant kokybę. Plieno lakštų (plokščių) sandūrinių siūlių acetileninis deguoninis suvirinimas PA, PF, PC, PE padėtyse (LST EN ISO 6947) kairiniu būdu ir pjovimas dujų liepsna. Sandūrinių jungčių suvirinimas acetileniniu deguoniniu suvirinimu dešininiu būdu sandūrinėmis siūlėmis PA, PF ir PC padėtyse (LST EN ISO 6947). Dujiniam suvirinimui keliami darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimai.
5. Aliuminio ir jo lydinių lakštų suvirinimas kampinėmis siūlėmis taikant lankinio suvirinimo procesus, kitų mokymas, instruktavimas ir darbų atlikimo kontrolė (LTKS V)	5.1. Suvirinti aliuminio lakštų kampines siūles lankiniu būdu lydžiuoju elektrodu (pusautomačiu) inertinių dujų aplinkoje, mokyti ir instruktuoti kitus bei kontroliuoti jų darbų kokybę.	Aliuminio ir jo lydinių suvirinimas lankiniu būdu lydžiuoju elektrodu (pusautomačiu) inertinių dujų aplinkoje ir jam naudojamos suvirinimo medžiagos. Aliuminio ir jo lydinių kampinių siūlių MIG suvirinimo technologija. Aliuminio ir jo lydinių kampinių siūlių suvirinimas lankiniu būdu lydžiuoju elektrodu (pusautomačiu) inertinių dujų aplinkoje PA, PB, PG ir PF padėtyse (LST EN ISO 6947). Aliuminio ir jo lydinių kampinių siūlių suvirinimas PD padėtyje bei vamzdžių privirinimas prie plokščių PB, PH ir PD padėtyse (LST EN ISO 6947) lankiniu būdu lydžiuoju elektrodu (pusautomačiu) inertinių dujų aplinkoje.
	5.2. Suvirinti aliuminio lakštų kampines siūles lankiniu būdu nelydžiu volframo elektrodu inertinių dujų aplinkoje, mokyti ir instruktuoti kitus bei kontroliuoti jų darbų kokybę.	Aliuminio ir jo lydinių suvirinimas lankiniu būdu nelydžiu volframo elektrodu inertinių dujų aplinkoje ir jam naudojamos suvirinimo medžiagos. Aliuminio ir jo lydinių kampinių siūlių TIG suvirinimo technologija. Aliuminio ir jo lydinių kampinių siūlių suvirinimas lankiniu būdu nelydžiu volframo elektrodu inertinių dujų aplinkoje PA, PB, PC ir PF padėtyse (LST EN ISO 6947). Aliuminio ir jo lydinių kampinių siūlių suvirinimas PD padėtyje bei vamzdžių privirinimas prie plokščių PB, PH ir PD padėtyse (LST EN ISO 6947) lankiniu būdu nelydžiu volframo elektrodu inertinių dujų aplinkoje.
	5.3. Suvirinti aliuminio gaminius ir pusgaminius pagal surinkimo, montavimo brėžinius bei schemas, mokyti ir instruktuoti kitus bei kontroliuoti jų darbų kokybę.	Aliuminio jungtys ir jų paruošimas. Grafinės užduotys, SPA, suvirinimo parametrai, suvirinimo srovės šaltinio reguliavimas ir efektyvus kontroliavimas proceso metu bei jungčių suvirinimas kampinėmis siūlėmis, vizualinis suvirinimo defektų vertinimas.
6. Suvirinimo darbų organizavimas ir kokybės vertinimas, kitų mokymas, instruktavimas ir darbų atlikimo kontrolė (LTKS V)	6.1. Organizuoti suvirinimo darbus ir vadovauti darbuotojų grupei.	Savo ir pavaldžių asmenų darbo planavimas ir organizavimas, paskirstymas, darbo laiko dokumentacijos pildymas, darbų atlikimui reikalingų medžiagų ir atlikto darbo kiekio skaičiavimas, darbo projektinės dokumentacijos nagrinėjimas, savo ir pavaldžių darbuotojų darbo kokybės vertinimas. Darbų atlikimo priemonių, būdų ir medžiagų parinkimas.
	6.2. Užtikrinti suvirinimo darbų kokybę.	Suvirinimo siūlės matmenų ir defektų, gaminio paviršiaus šiurkštumo, gaminio surinkimo tolerancijų tikrinimas, deformacijų leistinumo vertinimas bei kontrolė. Lankinio suvirinimo ir suvirinimo dujų liepsna. Suvirinimo defektų ir deformacijų taisymas. Asmeninė ir kolektyvinė atsakomybė už defektuotą produktą, pavojai dėl suvirintų konstrukcijų bei gaminių broko.
7. Suvirinimo darbų inžinerijos praktikos taikymas bei suvirintojų ir žemesnės kvalifikacijos su suvirinimo darbais susijusių darbuotojų mokymas (LTKS V)	7.1. Taikyti suvirinimo inžinerijos praktiką ir instruktuoti bei konsultuoti kitus.	Suvirinimo procesai pagal LST EN ISO 4063, jų praktinis taikymas, reikalinga įranga ir jos valdymas. Metalų ir jų lydinių struktūrinės, fizinės, cheminės, mechaninės konstrukcinės, technologinės ir eksploatacinės savybės, jų suvirinamumas bei suvirinimo įtaka šioms savybėms. Suvirinamų konstrukcijų projektavimas, statinės ir dinaminės apkrovos, tenkančios joms. Gamybos inžinerijos principai ir suvirinimo kokybės kontrolė. Suvirimo praktika gamyboje ir suvirintojų kvalifikacijos tikrinimas pagal LST EN ISO 9606 standartą.
	7.2. Mokyti suvirintojus ir žemesnės kvalifikacijos su suvirinimo procesais susijusius darbuotojus.	Suvirintojų ir žemesnės kvalifikacijos darbuotojų mokymo planų ar mokymo programų rengimas. Teorinio ir praktinio mokymo (-si) metodų parinkimas/pasirinkimas bei individualių mokymosi planų sudarymas. Suvirintojų ir žemesnės kvalifikacijos darbuotojų mokymų organizavimas ir vedimas. Suvirintojų ir žemesnės kvalifikacijos darbuotojų praktinis mokymas darbo vietoje lydomojo suvirinimo 111, 13, 14, 311 ir terminio pjovimo 81, 83 procesais pagal LST EN ISO 4063.
Specializacijos kvalifikacijos vienetai (nurodant jų lygį pagal LTKS)	Kompetencijos	Kompetencijų ribos
1. Plieninių vamzdžių sandūrinių siūlių suvirinimas lydomojo suvirinimo procesais, kitų mokymas, instruktavimas ir darbų atlikimo kontrolė (LTKS V)	1.1. Paruošti ir surinkti vamzdžių detales bei taikyti vamzdžių suvirinimo technologiją, mokyti ir instruktuoti kitus bei kontroliuoti jų darbų kokybę.	Suvirintos vamzdžių jungtys. Įvairių metalų ir jų lydinių suvirinimas. Suvirinimo defektai, jų pasekmės ir suvirintojo atsakomybė. Pasiruošimas vamzdžių suvirinimui pagal brėžinius, jungties eskizo braižymas. Tarptautiniai ir nacionaliniai suvirinimo standartai.
	1.2. Suvirinti plieninių vamzdžių sandūrines siūle rankiniu lankiniu būdu lydžiaisiais glaistytaisiais elektrodais, mokyti ir instruktuoti kitus bei kontroliuoti jų darbų kokybę.	Plieninių vamzdžių rankinio lankinio suvirinimo lydžiaisiais glaistytaisiais elektrodais technologija. Rankinio lankinio plieninių vamzdžių suvirinimo režimai. Plieninių vamzdžių rankinis lankinis sandūrinių siūlių suvirinimas PA, PC ir PH padėtyse (LST EN ISO 6947). Pasvirusių 45 laipsnių kampu plieninių vamzdžių suvirinimas rankiniu lankiniu būdu lydžiaisiais glaistytaisiais elektrodais.
	1.3. Suvirinti plieninių vamzdžių sandūrines siūles lankiniu būdu lydžiuoju elektrodu (pusautomačiu) apsauginių dujų aplinkoje, mokyti ir instruktuoti kitus bei kontroliuoti jų darbų kokybę.	Plieninių vamzdžių suvirinimo lankiniu būdu lydžiuoju elektrodu (pusautomačiu) apsauginių dujų aplinkoje technologija. Plieninių vamzdžių suvirinimo lankiniu būdu lydžiuoju elektrodu (pusautomačiu) apsauginių dujų aplinkoje režimai. Plieninių vamzdžių sandūrinių siūlių suvirinimas lankiniu būdu lydžiuoju elektrodu (pusautomačiu) apsauginių dujų aplinkoje PA, PC ir PH padėtyse (LST EN ISO 6947). Pasvirusių 45 laipsnių kampu plieninių vamzdžių suvirinimas lankiniu būdu lydžiuoju elektrodu (pusautomačiu) apsauginių dujų aplinkoje.
	1.4. Suvirinti plieninių vamzdžių sandūrines siūles lankiniu būdu nelydžiu volframo elektrodu apsauginių dujų aplinkoje, mokyti ir instruktuoti kitus bei kontroliuoti jų darbų kokybę.	Plieninių vamzdžių suvirinimo lankiniu būdu nelydžiu volframo elektrodu apsauginių dujų aplinkoje technologija. Plieninių vamzdžių suvirinimo lankiniu būdu nelydžiu volframo elektrodu apsauginių dujų aplinkoje režimai. Plieninių plonasienių vamzdžių sandūrinių siūlių suvirinimas lankiniu būdu nelydžiu volframo elektrodu apsauginių dujų aplinkoje, PA, PC, PH ir H-L045 padėtyse (LST EN ISO 6947). Plieninių storasienių vamzdžių sandūrinių siūlių suvirinimas lankiniu būdu nelydžiu volframo elektrodu apsauginių dujų aplinkoje, PA, PC, PH ir H-L045 padėtyse (LST EN ISO 6947).
	1.5. Suvirinti plieninių vamzdžių sandūrines siūles dujiniu suvirinimo būdu, mokyti ir instruktuoti kitus bei kontroliuoti jų darbų kokybę.	Plieninių vamzdžių dujinio suvirinimo technologija. Plieninių vamzdžių dujinio suvirinimo režimai. Plieninių vamzdžių sandūrinių siūlių dujinis suvirinimas 311 procesu (LST EN ISO 4063), kairiniu būdu PC, PH ir H-L045 padėtyse (LST EN ISO 6947). Plieninių vamzdžių sandūrinių siūlių dujinis suvirinimas 311 procesu (LST EN ISO 4063), dešininiu būdu PC, PH ir H-L045 padėtyse (LST EN ISO 6947).
2. Aliuminio ir jo lydinių lakštų bei vamzdžių suvirinimas sandūrinėmis siūlėmis taikant lankinio suvirinimo procesus, kitų mokymas, instruktavimas ir darbų atlikimo kontrolė (LTKS V)	2.1. Suvirinti aliuminio lakštų sandūrines siūles lankiniu būdu lydžiuoju elektrodu (pusautomačiu) inertiniu dujų aplinkoje, mokyti ir instruktuoti kitus bei kontroliuoti jų darbų kokybę.	Aliuminio ir jo lydinių lakštų sandūrinių siūlių MIG suvirinimo technologija. Aliuminio ir jo lydinių lakštų sandūrinių jungčių sandūrinių siūlių suvirinimas lankiniu būdu lydžiuoju elektrodu (pusautomačiu) inertinių dujų aplinkoje PA ir PF padėtyse (LST EN ISO 6947). Aliuminio ir jo lydinių lakštų sandūrinių bei tėjinių jungčių sandūrinių siūlių suvirinimas lankiniu būdu lydžiuoju elektrodu (pusautomačiu) inertinių dujų aplinkoje, įvairiose padėtyse.
	2.2. Suvirinti aliuminio lakštų sandūrines siūles lankiniu būdu nelydžiu volframo elektrodu inertinių dujų aplinkoje, mokyti ir instruktuoti kitus bei kontroliuoti jų darbų kokybę.	Aliuminio ir jo lydinių lakštų sandūrinių siūlių TIG suvirinimo technologija. Aliuminio ir jo lydinių lakštų sandūrinių jungčių suvirinimas sandūrinėmis dvipusėmis siūlėmis lankiniu būdu nelydžiu volframo elektrodu inertinių dujų aplinkoje, PA, PC ir PF padėtyse (LST EN ISO 6947). Aliuminio ir jo lydinių lakštų sandūrinių jungčių suvirinimas sandūrinėmis vienpusėmis siūlėmis lankiniu būdu nelydžiu volframo elektrodu inertinių dujų aplinkoje PA, PC, PF ir PE padėtyse (LST EN ISO 6947).
	2.3. Suvirinti aliuminio vamzdžių sandūrines siūles lankiniu būdu lydžiuoju elektrodu (pusautomačiu) inertinių dujų aplinkoje, mokyti ir instruktuoti kitus bei kontroliuoti jų darbų kokybę.	Aliuminio ir jo lydinių vamzdžių sandūrinių siūlių MIG suvirinimo technologija. Aliuminio ir jo lydinių sandūrinių siūlių suvirinimas lankiniu būdu lydžiuoju elektrodu (pusautomačiu) inertinių dujų aplinkoje, PA, PC, PF ir H-L045 padėtyse (LST EN ISO 6947). Aliuminio ir jo lydinių vamzdžių sandūrinių bei atšakų jungčių sandūrinių siūlių suvirinimas lankiniu būdu lydžiuoju elektrodu (pusautomačiu) inertinių dujų aplinkoje, įvairiose padėtyse.
	2.4. Suvirinti aliuminio vamzdžių sandūrines siūles lankiniu būdu nelydžiu volframo elektrodu inertinių dujų aplinkoje, mokyti ir instruktuoti kitus bei kontroliuoti jų darbų kokybę.	Aliuminio ir jo lydinių vamzdžių sandūrinių siūlių TIG suvirinimo technologija. Aliuminio ir jo lydinių sandūrinių siūlių suvirinimas lankiniu būdu nelydžiu volframo elektrodu inertinių dujų aplinkoje, PA, PC, PF ir H-L045 padėtyse (LST EN ISO 6947). Aliuminio ir jo lydinių vamzdžių sandūrinių bei atšakų jungčių sandūrinių siūlių suvirinimas lankiniu būdu nelydžiu volframo elektrodu inertinių dujų aplinkoje įvairiose padėtyse.
3. Vario ir jo lydinių detalių suvirinimas lankiniu būdu apsauginių dujų aplinkoje, kitų mokymas, instruktavimas ir darbų atlikimo kontrolė (LTKS V)	3.1. Suvirinti vario ir jo lydinių jungtis lankiniu būdu lydžiuoju elektrodu (pusautomačiu) inertinių dujų aplinkoje, mokyti ir instruktuoti kitus bei kontroliuoti jų darbų kokybę.	Vario ir jo lydinių suvirinimas lankiniu būdu inertinių dujų aplinkoje ir jam naudojamos suvirinimo medžiagos. Vario ir jo lydinių MIG suvirinimo technologija. Vario ir jo lydinių lakštų jungčių kampinių ir sandūrinių siūlių suvirinimas lankiniu būdu lydžiuoju elektrodu (pusautomačiu) inertinių dujų aplinkoje, įvairiose padėtyse. Vario ir jo lydinių vamzdžių jungčių sandūrinių siūlių suvirinimas lankiniu būdu lydžiuoju elektrodu (pusautomačiu) inertinių dujų aplinkoje, įvairiose padėtyse.
	3.2. Suvirinti vario ir jo lydinių jungtis lankiniu būdu nelydžiu volframo elektrodu apsauginių dujų aplinkoje, mokyti ir instruktuoti kitus bei kontroliuoti jų darbų kokybę	Vario ir jo lydinių suvirinimas lankiniu būdu inertinių dujų aplinkoje ir jam naudojamos suvirinimo medžiagos. Vario ir jo lydinių TIG suvirinimo technologija. Vario ir jo lydinių lakštų jungčių kampinių ir sandūrinių siūlių suvirinimas lankiniu būdu nelydžiu volframo elektrodu inertinių dujų aplinkoje, įvairiose padėtyse. Vario ir jo lydinių vamzdžių jungčių sandūrinių siūlių suvirinimas lankiniu būdu nelydžiu volframo elektrodu inertinių dujų aplinkoje įvairiose padėtyse.
Reikalavimai asmeniui kvalifikacijai ar savarankiškai jos daliai įgyti (reikalavimai turimam išsilavinimui, kvalifikacijai, profesinei patirčiai) (jeigu taikomi)	Kvalifikacija suteikiama asmeniui, turinčiam vidurinį išsilavinimą, ne jaunesniam kaip 21 metų amžiaus ir baigusiam kvalifikaciją teikiančią švietimo programą. Kvalifikacija asmeniui taip pat gali būti suteikta, pripažinus neformaliojo mokymosi arba savišvietos būdu ir (arba) iš profesinės veiklos įgytas kompetencijas. Stojančiajam mokytis pagal kvalifikaciją suteikiančią profesinio mokymo programą taikomi šie reikalavimai: LTKS IV lygio suvirintojo kvalifikacija (arba ją atitinkanti) arba ne trumpesnė kaip 5 metų profesinė patirtis, atitinkanti kvalifikaciją.
Kvalifikacijai įgyti taikomi reikalavimai pagal Europos Sąjungos teisės aktus, tarptautines sutartis ar Lietuvos Respublikos teisės aktus (jeigu taikomi)	Reikalingas kvalifikacijos patvirtinimas ir/ar periodinis tikrinimas bei patvirtinimas pagal LST EN ISO 9606 serijos standartus.
Kompetencijų vertinimo reikalavimai	Kvalifikacijai įgyti reikalingos asmens turimos kompetencijos vertinamos vadovaujantis kompetencijų formuluotėmis ir jų ribų aprašais, kurie išreiškia slenkstinį (minimalųjį) kompetencijos įgijimo lygmenį. Asmens įgytų kompetencijų vertinimas ir pripažinimas vykdomas teisės aktų nustatyta tvarka. Kvalifikacija suteikiama įgijus pagrindinius kvalifikacijos vienetus sudarančias kompetencijas ir 1 specializacijos kvalifikacijos vieneto 1.1. ir ne mažiau kaip tris iš 1.2, 1.3, 1.4, 1.5 kompetencijų, 2 specializacijos kvalifikacijos vieneto ne mažiau kaip 3 kompetencijas ir 3 specializacijos kvalifikacijos vieneto kompetencijas.
Kvalifikacijos atitiktis Europos Sąjungos ir tarptautiniams standartams (jeigu taikoma)	Kvalifikacija atitinka Europos suvirinimo federacijos (EWF) ir Tarptautinio suvirinimo instituto (IIW) reglamentuojamą aukščiausią Tarptautinio suvirintojo (IW) metalo lakštų ir vamzdžių suvirintojo kvalifikaciją bei Tarptautinio suvirinimo praktiko (IWP) kvalifikaciją (EWF-IAB-252) bei LST EN ISO 9606 standarto reikalavimus.

Punkto pakeitimai:

Nr. V1-290, 2024-12-31, paskelbta TAR 2025-01-02, i. k. 2025-00023

25¹. Kvalifikacijos pavadinimas: suvirinimo koordinavimo specialistas, LTKS V

Kvalifikacijos apibūdinimas	Veiklos objektas: suvirintų gaminių gamybos, suvirinimo procesų koordinavimas. Tipinės darbo priemonės: gamybinių ir sandėliavimo patalpų sąlygų tikrinimo įranga, suvirinimo įrangos techninių parametrų tikrinimo priemonės, suvirintų gaminių matmenų tikrinimo priemonės, suvirinimo siūlių apžiūrimosios kontrolės defektų vertinimo įranga, fotografavimo įranga, personalinis kompiuteris ir specializuota programinė įranga. Tipinės darbo sąlygos: dirbama pramonės įmonių gamybinėse patalpose ir administracinėse patalpose. Papildoma informacija: suvirinimo koordinavimo specialistas vykdo veiklas savarankiškai, koordinuoja gamyboje vykdomus suvirinimo procesus ir kokybės kontrolės darbus, parengia suvirinimo ir susietas technologijas tipiniams suvirinimo produktams, ruošia ir pildo suvirinimo gamybos kokybės valdymo sistemų ir suvirinimo gamybos dokumentaciją, analizuoja savo surinktus duomenis, sutarčių technines sąlygas, atlieka suvirinamų konstrukcijų projekto techninę analizę, vykdo subrangovų atranką ir priežiūrą, numato korekcinius veiksmus ir priima sprendimus dėl atliekamų suvirinimo darbų kokybės gerinimo, sudaro suvirinimo ir kokybės kontrolės planus, ruošia darbo instrukcijas, parenka ir parengia suvirinimo procedūrų aprašus, atlieka suvirinimo personalo atranką ir priežiūrą, organizuoja suvirintojų kvalifikacijos tikrinimą, parenka arba parengia terminio apdorojimo procedūras, parenka ir tikrina suvirinimo medžiagų atitiktį ir suvirinimo įrangos techninę būklę, bendradarbiauja su aukštesnės kvalifikacijos suvirinimo koordinatoriumi. Kvalifikaciją įgiję asmenys galės dirbti inžinerinės apdirbamosios pramonės ir metalo apdirbimo gamyklose, statybos bei metalinių konstrukcijų montavimo objektuose, mašinų, kėlimo įrenginių gamybos, energetikos, žemės ūkio, aptarnavimo bei kituose ūkio sektoriuose.
Pagrindiniai kvalifikacijos vienetai (nurodant jų lygį pagal LTKS)	Kompetencijos	Kompetencijų ribos
1. Pasiruošimas suvirinimo procesų koordinavimo darbams (LTKS V)	1.1. Planuoti suvirinimo darbus ir suvirinimo kokybės valdymo veiklas, atsižvelgiant į suvirinamų konstrukcijų specifiką.	Dujinis suvirinimas ir panašūs procesai. Elektrotechnika. Suvirinimo lankas. Lankiniam suvirinimui naudojami maitinimo šaltiniai. Suvirinimas apsauginėse dujose. Suvirinimas nelydžiuoju volframo elektrodu inertinių dujų aplinkoje (TIG). MIG/MAG suvirinimas ir suvirinimas milteline viela. Rankinis lankinis suvirinimas. Suvirinimas po fliusu. Kontaktinis suvirinimas. Kiti suvirinimo procesai – lazeriu, elektroniniu spinduliu, plazmos lanku. Terminis pjovimas ir kiti briaunų paruošimo būdai. Paviršių aplydymas ir apipurškimas. Visiškai mechanizuoti ir robotizuoti procesai. Kietasis ir minkštasis litavimas. Plastikų sujungimo būdai. Keramikos ir kompozitų jungimo procesai. Plienų gamyba, klasifikavimas ir jų žymėjimas. Medžiagų ir suvirintųjų jungčių tyrimo metodai. Grynųjų metalų sandara ir savybės. Lydiniai ir jų fazinės diagramos. Geležies ir anglies lydiniai. Plienų suvirinamumas. Suvirintų jungčių defektai ir jų atsiradimo priežastys. Pagrindinio metalo ir suvirintųjų jungčių terminis apdorojimas. Suvirintųjų jungčių sandara. Angliniai ir angliniai manganiniai plienai. Smulkiagrūdžiai konstrukciniai plienai. Termomechaniškai apdoroti plienai. Suvirintųjų jungčių pleišėjimas. Konstrukcinių ir aukšto stiprumo plienų naudojimas. Mažai legiruoti plienai konstrukcijoms, dirbančioms žemose temperatūrose. Mažai legiruoti valkšnumui atsparūs plienai. Kriogeninės paskirties plienai. Korozija. Gausiai legiruoti korozijai atsparūs ir atsparus karščiui plienai. Dilimas. Apsauginės dangos. Valkšnumui ir kaitrai atsparūs plienai. Ketus ir plieno liejiniai. Varis ir jo lydiniai. Nikelis ir jo lydiniai. Aliuminis ir jo lydiniai. Kiti metalai ir jų lydiniai. Skirtingų medžiagų sujungimas. Medžiagų atsparumo fundamentiniai pagrindai. Suvirintųjų jungčių projektavimo pagrindai. Siūlės grafinis vaizdavimas. Jungčių projektavimas. Virintinių jungčių elgesys esant įvairioms apkrovoms. Virintinių jungčių elgesys esant statinėms ir kintamoms apkrovoms. Eksploatuojamų konstrukcijų projektavimas esant ciklinėms apkrovoms. Slėginės įrangos projektavimas. Aliuminio lydinių suvirintųjų konstrukcijų projektavimas Irimo mechanikos pagrindai. Suvirintųjų jungčių kokybės užtikrinimas. Kokybės valdymas gamybos metu. Vidiniai įtempiai ir deformacijos. Suvirinimo įrenginiai. Suvirinimo stalai ir suvirinamų gaminių tvirtinimo įrankiai (gamybos priemonės). Suvirinamų paviršių ir briaunų paruošimas. Matavimai, kontrolė ir įrašai suvirinimo dokumentacijoje. Neardomoji kontrolė. Defektai ir priimtinumo kriterijai. Darbų saugos ir sveikatos reikalavimai gamyboje. Remontinis suvirinimas. Armatūros suvirinimas. Suvirinimo koordinavimo veiklų planavimas, suvirinimo technologijų parengimas. Suvirinimo procedūrų, suvirinimo ir kokybės kontrolės planų parengimas tipiniams suvirinamiems produktams. Ardomieji bandymai ir taikomi neardomosios kontrolės metodai gamyboje, kurioje naudojamos tipinės suvirinimo medžiagos ir suvirinimo procesai. Galiojantys suvirinimo procesų koordinavimo, suvirintų produktų gamybos ir neardomosios kontrolės standartai.
	1.2. Atlikti paruošiamuosius suvirinimo procesų koordinavimo gamyboje darbus, priimti suvirinimo kokybės valdymo sprendimus.	Terminai ir apibrėžimai. Suvirinimo koordinatorių vaidmuo ir funkcijos. Suvirinimo procesų kokybės valdymo ir koordinavimo principai. Suvirinimo procesų koordinavimo dokumentacija. Suvirintojų ir suvirinamo operatorių. suvirinimo koordinavimo ir neardomosios kontrolės personalo kvalifikacija ir atestavimas. Suvirintojų ir suvirinimo operatorių kvalifikacijos tikrinimas. Suvirinamų paviršių ir briaunų paruošimas. Matavimai ir kontrolė prieš suvirinimą, suvirinimo metu ir po suvirinimo. Suvirinimo defektų tipai ir jų charakteristikos. Defektų priimtinumo lygiai. Suvirinimo procedūrų aprašai, jų parengimas ir patvirtinimas. Suvirinimo procedūrų patvirtinimo protokolų turinys. Suvirintų produktų ir suvirinimo procesų koordinavimas įvairiose gamybos ir pramonės srityse.
2. Suvirintų produktų ir suvirinimo procesų koordinavimas (LTKS V)	2.1. Atlikti suvirintų produktų ir suvirinimo procesų koordinavimą, užpildyti suvirinimo gamybos dokumentaciją.	Gamyboje vykdomų suvirinimo procesų organizavimas ir koordinavimas savarankiškai arba vadovaujant aukštesnės kvalifikacijos suvirinamo koordinatoriui. Gamybos kokybės valdymo sistemų ir suvirinimo dokumentacijos pildymas, savo surinktų duomenų analizė, sutarčių techninių sąlygų ir suvirinamų konstrukcijų projekto techninė analizė, subrangovų atranka ir priežiūra, suvirinimo technologijų parengimas, suvirinimo ir kokybės kontrolės planų sudarymas, darbo instrukcijų ir suvirinimo procedūrų aprašų atranka ir parengimas, terminio apdorojimo procedūrų atranka ir parengimas, suvirinimo medžiagų ir įrangos atranka ir patikra.
	2.2. Mokyti suvirintojus bei žemesnės kvalifikacijos su suvirinimo procesais susijusius darbuotojus ir vertinti jų kompetencijas	Suvirintojų ir su suvirinimo darbais susietų darbuotojų atranka ir darbo priežiūra. Suvirintojų ir žemesnės kvalifikacijos darbuotojų kvalifikacijos tikrinimo organizavimas, turimų kompetencijų įvertinimas bei jų mokymo (-si) poreikio nustatymas. Individualių mokymo (-si) planų rengimas, teorinio ir praktinio mokymo (-si) metodų parinkimas/pasirinkimas bei mokymų organizavimas ir vedimas.
Reikalavimai asmeniui kvalifikacijai ar savarankiškai jos daliai įgyti (reikalavimai turimam išsilavinimui, kvalifikacijai, profesinei patirčiai) (jeigu taikomi)	Stojančiajam mokytis pagal kvalifikaciją suteikiančią profesinio mokymo programą taikomi šie minimalūs reikalavimai: inžinerijos ir inžinerinių profesijų švietimo srities LTKS IV lygio kvalifikacija ir 2 metų darbo patirtis gamyboje, kur taikomi suvirinimo procesai, profesinėje srityje. Kvalifikacija suteikiama įgijus pagrindinių kvalifikacijos vienetų kompetencijas.
Kvalifikacijai įgyti taikomi reikalavimai pagal Europos Sąjungos teisės aktus, tarptautines sutartis ar Lietuvos Respublikos teisės aktus (jeigu taikomi)	Tarptautinio suvirinimo specialisto (IWS) lygį atitinkantį suvirinimo specialisto kvalifikacija suteikiama asmeniui, baigusiam mokymo programą tenkinančią IIW/EWF-IAB sistemos IAB-252 gairių reikalavimus ir sėkmingai išlaikiusiam egzaminus IIW Įgaliotoje paskirtojoje įstaigoje (ANB) kuri akredituota pagal IAB-365 gaires. Mokymus pagal tokia profesinio mokymo programą gali vykdyti mokymo įstaigos (ATB), atitinkančios IAB-365 ir IAB-001 reikalavimus, kurių vykdomą mokymo programą patvirtino IIW Įgaliotoji paskirtoji įstaiga (ANB).
Kompetencijų vertinimo reikalavimai	Kvalifikacijai įgyti reikalingos asmens turimos kompetencijos vertinamos vadovaujantis kompetencijų formuluotėmis ir jų ribų aprašais, kurie išreiškia slenkstinį (minimalųjį) kompetencijos įgijimo lygmenį. Asmens įgytų kompetencijų vertinimas ir pripažinimas vykdomas vadovaujantis švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta ir su ekonomikos ir inovacijų ministru bei socialinės apsaugos ir darbo ministru suderinta asmens įgytų kompetencijų vertinimo tvarka, bei IIW Įgaliotos paskirtosios įstaigos (ANB) pagal IAB-365 gaires sertifikavimo tvarką.
Kvalifikacijos atitiktis Europos Sąjungos ir tarptautiniams standartams (jeigu taikoma)	Kvalifikacija atitinka Tarptautinio suvirinimo specialisto (IWS) lygį pagal Tarptautinio suvirinimo instituto gairių „IIW Guideline for International Welding Engineers, Technologists, Specialists and Practitioners. Minimum Requirements for the Education, Examination and Qualification“ (IAB-252) reikalavimus.

Papildyta punktu:

Nr. V1-290, 2024-12-31, paskelbta TAR 2025-01-02, i. k. 2025-00023

25². Kvalifikacijos pavadinimas: suvirintųjų jungčių defektoskopininkas, LTKS V

Kvalifikacijos apibūdinimas	Veiklos objektas: suvirintųjų jungčių neardomoji kokybės kontrolė. Tipinės darbo priemonės: apžiūrimosios kontrolės, kontrolės magnetinėmis dalelėmis, kontrolės skverbikliais, kontrolės sandarumo bandymais, kontrolės sūkurinėmis srovėmis, akustinės kontrolės, ultragarsinės kontrolės, radiografinės kontrolės, termografijos ir tenzometrijos įrankiai ir įranga. Tipinės darbo sąlygos: dirbama pramonės objektuose, įmonių gamybinėse patalpose, suvirinamų konstrukcijų montavimo aikštelėse, kokybės kontrolės laboratorijose. Papildoma informacija: suvirintųjų jungčių defektoskopininkas veiklas atlieka savarankiškai, prisiima atsakomybę už veiklos atlikimo procedūrų ir rezultatų kokybę, geba pritaikyti įvairius kontrolės metodikas, medžiagas, įrenginius ir įrankius, kontroliuoja atliekamų kokybės kontrolės darbų eigą, priima sprendimus dėl atliekamų darbų derinimo su kitais gamybos procesais, vertina aptiktus defektus ir kontrolės rezultatus, prižiūri ir moko žemesnės kvalifikacijos darbuotojus, bendradarbiauja su aukštesnės kvalifikacijos asmenimis. Kvalifikaciją įgiję asmenys galės dirbti inžinerinės apdirbamosios pramonės ir metalo apdirbimo gamyklose, statybos bei montavimo objektuose, mašinų, kėlimo įrenginių gamybos, energetikos, žemės ūkio, aptarnavimo bei kituose ūkio sektoriuose.
Pagrindiniai kvalifikacijos vienetai (nurodant jų lygį pagal LTKS)	Kompetencijos	Kompetencijų ribos
1. Pasiruošimas vykdyti neardomąją suvirintųjų jungčių kontrolę (LTKS V)	1.1. Parinkti suvirintųjų jungčių kontrolės būdus ir tipines kontrolės metodikas, atsižvelgiant į suvirinimo procesus, suvirinimo įrangą bei suvirinamus metalus.	Suvirinimo procesų klasifikavimas ir žymėjimas. Dujinis suvirinimas ir panašūs procesai. Lankinio suvirinimo procesai ir naudojami maitinimo šaltiniai. Kiti suvirinimo procesai Terminis pjovimas ir kiti briaunų paruošimo būdai. Suvirinimo padėtys ir jų žymėjimas. Metalų rūšys, lydinių klasifikavimas ir žymėjimas. Suvirinamų metalų grupavimo sistema. Grynųjų metalų sandara ir savybės. Geležies ir anglies lydiniai. Plienų savybės ir jų naudojimas. Spalvotųjų metalų grupės. Varis ir jo lydiniai. Nikelis ir jo lydiniai. Aliuminis ir jo lydiniai. Kiti metalai ir jų lydiniai. Pagrindinio metalo ir suvirintųjų jungčių terminio apdorojimo būdai. Suvirintųjų jungčių sandara. Suvirintų jungčių ir siūlių tipai. Siūlių grafinis vaizdavimas. Suvirinimo defektų tipai, jų klasifikavimas ir žymėjimas. Neardomosios kontrolės terminologija, istorija ir raida. Medžiagų ir suvirintųjų jungčių kontrolės metodų (apžiūrimosios, skvarbiaisiais dažalais, magnetinėmis dalelėmis, ultragarsinės, akustinės emisijos, radiografinės, sūkurinėmis srovėmis, termografijos, deformacijų ir sandarumo bandymų) apžvalga, jų taikymo sritys ir apribojimai.
	1.2. Planuoti ir organizuoti suvirintųjų jungčių kontrolę gamyboje.	Reikalavimai suvirinimo siūlių kontrolės personalui, personalo parengimo ir kvalifikacijos tikrinimo sistema. Matavimų, kontrolės ir suvirinimo gamybos dokumentacija. Neardomosios kokybės kontrolės metodų, įrangos ir parametrų parinkimas. Matavimo priemonių ir neardomosios kontrolės įrangos patikra ir kalibravimas. Bendrosios taisyklės ir neardomosios kontrolės vykdymo darbų sauga. Bendrieji neardomųjų bandymų standartai ir esminiai norminiai dokumentai. Neardomosios kontrolės planai ir instrukcijos.
Specializacijos kvalifikacijos vienetai (nurodant jų lygį pagal LTKS)	Kompetencijos	Kompetencijų ribos
1. Apžiūrimosios kokybės kontrolės (VT) atlikimas (LTKS V)	1.1. Atlikti paruošiamuosius apžiūrimosios suvirintųjų jungčių kokybės kontrolės darbus.	Apžiūrimosios kokybės kontrolės taikymo sritys. Terminai ir apibrėžimai. Apžiūrimosios kontrolės fizikiniai pagrindai ir pagrindiniai principai. Apžiūrimosios kokybės kontrolės atlikimui reikalingos aplinkos ir kitos techninės sąlygos. Gamybos procesai, gaminiai ir apžiūrimąja kontrole aptinkami tipiniai defektai. Tipinių defektų priimtinumo lygiai. Apžiūrimosios kokybės kontrolės metu naudojama įranga, norminiai dokumentai ir kita techninė dokumentacija. Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai atliekant apžiūrimąją kokybės kontrolę.
	1.2. Atlikti apžiūrimąją suvirintųjų jungčių kokybės kontrolę ir pildyti kontrolės dokumentaciją.	Suvirintųjų jungčių apžiūrimosios kontrolės atlikimas atsižvelgiant į taikomą (tiesioginę ar netiesioginę) kontrolės metodiką. Suvirintųjų jungčių apžiūrimosios kontrolės atlikimas atsižvelgiant į gaminio metalo ir paviršiaus savybes. Paviršiaus arba vaizdo analizė. Tipinių defektų nustatymas ir priimtinumo įvertinimas. Galiojančių įstatymų, standartų ir reglamentų, naudojamų apžiūrimosios kokybės kontrolės metu, taikymas. Neardomosios apžiūrimosios kontrolės instrukcijų parengimas. Apžiūrimosios kokybės kontrolės protokolų pildymas, duomenų ir vizualinės informacijos saugojimas.
2. Kokybės kontrolės magnetinėmis dalelėmis (MT) atlikimas (LTKS V)	2.1. Atlikti paruošiamuosius suvirintųjų jungčių kokybės kontrolės magnetinėmis dalelėmis darbus.	Neardomosios kontrolės magnetinėmis dalelėmis taikymo sritys. Neardomosios kontrolės magnetinėmis dalelėmis fizikiniai pagrindai ir pagrindiniai principai. Terminai ir apibrėžimai. Kontrolės magnetinėmis dalelėmis atlikimui reikalingos aplinkos ir kitos techninės sąlygos. Metalų magnetinės savybės. Gamybos procesai, gaminiai ir kontrolės magnetinėmis dalelėmis aptinkami tipiniai defektai. Tipinių defektų priimtinumo lygiai. Neardomosios kontrolės magnetinėmis dalelėmis metu naudojama įranga, kontrolės parametrai, norminiai aktai ir kita techninė dokumentacija. Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai atliekant neardomąją kontrolę magnetinėmis dalelėmis.
	2.2. Atlikti suvirintųjų jungčių kokybės kontrolę magnetinėmis dalelėmis ir pildyti kontrolės dokumentaciją.	Suvirintųjų jungčių neardomosios kontrolės magnetinėmis dalelėmis atlikimas atsižvelgiant į taikomą (elektromagnetai ar nuolatiniai magnetai, atviro ar uždaro kontūro magnetinis laukas, elektros srovės indukuotas laukas) kontrolės metodiką ir įrangą. Suvirintųjų jungčių neardomosios kontrolės magnetinėmis dalelėmis atlikimas taikant skirtingo tipo magnetinės dalelės (sausus feromagnetinius miltelius, suspensijas). Indikacijų analizė. Tipinių defektų nustatymas ir priimtinumo įvertinimas. Galiojančių įstatymų, standartų ir reglamentų, naudojamų kokybės kontrolės magnetinėmis dalelėmis metu, taikymas. Neardomosios kontrolės magnetinėmis dalelėmis instrukcijų parengimas. Neardomosios kontrolės magnetinėmis dalelėmis protokolų pildymas, duomenų ir vizualinės informacijos saugojimas.
3. Kokybės kontrolės skverbikliais (PT) atlikimas (LTKS V)	3.1. Atlikti paruošiamuosius suvirintųjų jungčių kokybės kontrolės skverbikliais darbus.	Neardomosios kontrolės skverbikliais taikymo sritys. Neardomosios kontrolės skverbikliais fizikiniai pagrindai ir pagrindiniai principai. Terminai ir apibrėžimai. Kontrolės skverbikliais atlikimui reikalingos aplinkos ir kitos techninės sąlygos. Gamybos procesai, gaminiai ir kontrole skverbikliais aptinkami tipiniai defektai. Tipinių defektų priimtinumo lygiai. Neardomosios kontrolės skverbikliais metu naudojama įranga, kontrolės parametrai, norminiai aktai ir kita techninė dokumentacija. Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai atliekant neardomąją kontrolę skverbikliais.
	3.2. Atlikti suvirintųjų jungčių kokybės kontrolę skverbikliais ir pildyti kontrolės dokumentaciją.	Suvirintųjų jungčių neardomosios kontrolės skverbikliais atlikimas atsižvelgiant į taikomą metodiką (aerozolių purškimo, panardinimo, elektrostatinė). Suvirintųjų jungčių neardomosios kontrolės skverbikliais atlikimas taikant skirtingo tipo skverbiklius (spalvotus ar fluorescencinius dažalus, emulguojamus ir dvejopos paskirties skverbiklius). Indikacijų analizė. Tipinių defektų nustatymas ir priimtinumo įvertinimas. Galiojančių įstatymų, standartų ir reglamentų, naudojamų kokybės kontrolės skverbikliais metu, taikymas. Neardomosios kontrolės skverbikliais instrukcijų parengimas. Neardomosios kontrolės skverbikliais protokolų pildymas, duomenų ir vizualinės informacijos saugojimas.
4. Deformacijų matavimų (tenzometrijos) (ST) atlikimas (LTKS V)	4.1. Atlikti paruošiamuosius suvirintų gaminių deformacijų matavimų darbus.	Suvirintų gaminių kokybės kontrolė matuojant jų deformacijas ar įtempimus, šių matavimų paskirtis ir taikymo sritys. Terminai ir apibrėžimai. Deformacijų ir įtempimų matavimų fizikiniai pagrindai ir pagrindiniai principai. Įtempimų pasiskirstymas ir deformacijos metalo gaminiuose. Suvirintų gaminių deformacijų matavimui reikalingos aplinkos ir kitos techninės sąlygos. Suvirintų gaminių deformacijų matavimui naudojama įranga (skirtingi tenzojutikliai, statinės ir dinaminės matavimo sistemos). Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai atliekant suvirintų gaminių deformacijų ir įtempimų pasiskirstymo matavimus.
	4.2. Atlikti suvirintų gaminių deformacijų matavimus ir pildyti kontrolės dokumentaciją.	Suvirintų gaminių deformacijų ir įtempių matavimų atlikimas tenzometrijos metodu naudojant skirtingus tenzojutiklius, jų sujungimo grandinės ir matavimo sistemas. Maksimalių deformacijų ir padidintų įtempių sričių nustatymas bei įvertinimas. Galiojančių įstatymų, standartų ir reglamentų, naudojamų deformacijų matavimui, taikymas. Deformacijų matavimo instrukcijų parengimas. Deformacijų matavimų protokolų pildymas, duomenų saugojimas.
5. Kokybės kontrolės sandarumo bandymais (LT) atlikimas (LTKS V)	5.1. Atlikti paruošiamuosius suvirintųjų jungčių kokybės kontrolės sandarumo bandymais darbus.	Sandarumo bandymų tikslas ir taikymo sritys. Terminai ir apibrėžimai. Sandarumo bandymų fizikiniai pagrindai ir pagrindiniai principai. Dujų ir skysčių savybės, slėgis ir vakuumas. Kokybės kontrolės sandarumo bandymais atlikimui reikalingos aplinkos ir kitos techninės sąlygos. Sandarumo bandymų metodai (hidrauliniai, taikant įvairias dujas arba vakuumą, keičiamo slėgio, burbulų išskyrimo metodai, pėdsakinių dujų metodas), nuotėkių tipai. Kokybės kontrolės sandarumo bandymais metu naudojama įranga (įvarius slėgio ir vakuumo matuokliai bei manometrai, skirtuminiai slėgmačiai ir termoelektriniai matuokliai, nuotėkio aptiktuvai, siurbliai ir jungiamosios detalės, masių spektrometrinio nesandarumo detektoriai, dujų analizatoriai, šiluminiai vakuumetrai). Metodo, matavimo aparatūros ir nuotėkio aptiktuvų parinkimas. Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai atliekant kokybės kontrolę sandarumo bandymais.
	5.2. Atlikti suvirintųjų jungčių kokybės kontrolę sandarumo bandymais ir pildyti bandymų dokumentaciją.	Suvirintų gaminių kokybės kontrolė taikant skirtingus sandarumo bandymo metodus. Nuotėkio sričių nustatymas bei įvertinimas. Galiojančių įstatymų, standartų ir reglamentų, naudojamų kokybės kontrolės sandarumo bandymais metu, taikymas. Sandarumo bandymų instrukcijų parengimas. Sandarumo bandymų protokolų pildymas. Duomenų ir vizualinės informacijos saugojimas.
6. Kokybės kontrolės sūkurinėmis srovėmis (ET) atlikimas (LTKS V)	6.1. Atlikti paruošiamuosius suvirintųjų jungčių kokybės kontrolės sūkurinėmis srovėmis darbus.	Kokybės kontrolės sūkurinėmis srovėmis taikymo sritys. Terminai ir apibrėžimai. Sūkurinių srovių kontrolės metodo fizikiniai pagrindai ir pagrindiniai elektromagnetizmo principai. Medžiagų savybės. Sūkurinių srovių sklidimas medžiagose ir pilnutinė varža. Kontrolės metodikos (vienadažnis, daugiadažnis, tolimojo lauko, savitojo elektrinio laidžio). Matavimai: absoliutiniai, diferencialiniai, kiti). Aptinkami defektai ir fizikinių savybių matavimai. Tipinių defektų priimtinumo lygiai. Kokybės kontrolės sūkurinėmis srovėmis atlikimui reikalingos aplinkos ir kitos techninės sąlygos. Kokybės kontrolės sūkurinėmis srovėmis metu naudojama įranga (skirtingos paskirties ir dizaino zondai). Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai atliekant kokybės kontrolę sūkurinėmis srovėmis.
	6.2. Atlikti suvirintųjų jungčių kokybės kontrolę sūkurinėmis srovėmis ir pildyti kontrolės dokumentaciją.	Suvirintųjų jungčių kokybės kontrolės sūkurinėmis srovėmis atlikimas naudojant skirtingas metodikas, zondus ir matavimo režimus. Signalų analizė. Defektų aptikimas, jų matmenų ir padėties nustatymas bei priimtinumo įvertinimas. Galiojančių įstatymų, standartų ir reglamentų, naudojamų kokybės kontrolės sūkurinėmis srovėmis metu, taikymas. Neardomosios kontrolės sūkurinėmis srovėmis instrukcijų parengimas. Kokybės kontrolės sūkurinėmis srovėmis protokolų pildymas, duomenų ir vizualinės informacijos saugojimas.
7. Kokybės kontrolės ultragarsu (UT) atlikimas (LTKS V)	7.1. Atlikti paruošiamuosius suvirintųjų jungčių kokybės kontrolės ultragarsu darbus.	Kokybės kontrolės ultragarsu taikymo sritys. Terminai ir apibrėžimai. Ultragarsinės kontrolės metodo fizikiniai pagrindai ir pagrindiniai principai. Akustinė pilnutinė varža, ultragarso bangų sklidimas medžiagose (atspindys, lūžis, perdavimas, priėmimas), skirtingos ultragarso bangų modos. Ultragarsiniu metodu aptinkamų defektų tipai. Tipinių defektų priimtinumo lygiai. Kontrolės metodikos: (tandeminė, imersinė, fazuotosiomis gardelėmis, lėkio trukmės difrakcijos). Kokybės kontrolės ultragarsu atlikimui reikalingos aplinkos ir kitos techninės sąlygos. Kokybės kontrolės ultragarsu metu naudojama įranga (skirtingi keitliai). A, B, C skenavimo režimai. Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai atliekant kokybės kontrolę ultragarsu.
	7.2. Atlikti suvirintųjų jungčių kokybės kontrolę ultragarsu ir pildyti kontrolės dokumentaciją.	Suvirintųjų jungčių kokybės kontrolės ultragarsu atlikimas taikant skirtingos keitlius (kampinius, sudvejintus, normalinius), skirtingus skenavimo režimus (A, B, C), AVG diagramas, amplitudės nuotolinės pataisos kreivės. Signalų ir diagramų analizė. Defektų aptikimas, jų matmenų ir padėties nustatymas bei priimtinumo įvertinimas. Galiojančių kodeksų, standartų ir reglamentų, naudojamų kokybės kontrolės ultragarsu metu, taikymas. Neardomosios kontrolės ultragarsu instrukcijų parengimas. Kokybės kontrolės ultragarsu protokolų pildymas, duomenų ir vizualinės informacijos saugojimas.
8. Kokybės kontrolės akustinės spinduliuotės metodu (AT) atlikimas (LTKS V)	8.1. Atlikti paruošiamuosius suvirintųjų jungčių kokybės kontrolės akustinės spinduliuotės metodu darbus.	Akustinės spinduliuotės metodo taikymo sritys. Terminai ir apibrėžimai. Akustinės spinduliuotės metodo fizikiniai pagrindai ir pagrindiniai bangų sklidimo principai. Medžiagų savybes, akustinių bangų dažnių diapazonas, akustiniu metodu aptinkamų akustinių šaltinių (defektų) tipai ir charakteristikos. Tipinių defektų priimtinumo lygiai. Kokybės kontrolės akustinės spinduliuotės metodu atlikimui reikalingos aplinkos ir kitos techninės sąlygos. Kokybės kontrolės akustinės spinduliuotės metodu metu naudojama įranga (jutikliai, stiprintuvai, signalų apdorojimo įranga ir programinis aprūpinimas). Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai atliekant kokybės kontrolę akustinės spinduliuotės metodu.
	8.2. Atlikti suvirintųjų jungčių kokybės kontrolę akustinės spinduliuotės metodu ir pildyti kontrolės dokumentaciją.	Suvirintųjų jungčių kokybės kontrolės akustinės spinduliuotės metodu atlikimas naudojant skirtingus signalų apdorojimo režimus, defektų padėties nustatymo algoritmus ir signalų apdorojimo įrangą. Signalų analizė. Akustinių šaltinių (defektų) aptikimas, tipo identifikavimas, jų vietos ir matmenų nustatymas ir priimtinumo įvertinimas. Galiojančių įstatymų, standartų ir reglamentų naudojamų kokybės kontrolės akustinės spinduliuotės metodu metu, taikymas. Neardomosios kontrolės akustine spinduliuote instrukcijų parengimas. Kokybės kontrolės akustinės spinduliuotės metodu protokolų pildymas, duomenų saugojimas.
9. Radiografinės kokybės kontrolės (RT) atlikimas (LTKS V)	9.1. Atlikti paruošiamuosius radiografinės suvirintųjų jungčių kokybės kontrolės darbus.	Radiografinės kokybės kontrolės taikymo sritys. Terminai ir apibrėžimai. Radiografinės kontrolės metodai (rentgeno ir gama). Radiografinės kontrolės metodų fizikiniai pagrindai ir pagrindiniai principai. Rentgeno ir gama spinduliuotės savybės. Spinduliuotės sąveika su medžiagomis, ekspozicijų nustatymai, radiografinių juostų sistemos ir ekranų savybės, Radiografinės kontrolės metodais aptinkamų defektų tipai ir jų charakteristikos. Tipinių defektų priimtinumo lygiai. Radiografinės kokybės kontrolės atlikimui reikalingos aplinkos ir kitos techninės sąlygos. Radiografinės kokybės kontrolės metu naudojama skirtingų tipų (stacionari ir mobili) įranga (konteineriai, skirtingo dizaino rentgeno ir gama ir spinduliuotės šaltiniai, radiografinių juostų sistemos, kokybės indikatoriai, dozimetrai ir radiacijos detektoriai, ryškinimo ir skenavimo įranga, pagalbiniai reikmenys). Radiografinių juostų ir skaitmeninių nuotraukų analizės įranga (negatoskopai, programinis aprūpinimas, densitometrai). Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai atliekant radiografinę kokybės kontrolę.
	9.2. Atlikti suvirintųjų jungčių radiografinę kokybės kontrolę ir pildyti kontrolės dokumentaciją.	Suvirintųjų jungčių radiografinės kokybės kontrolės atlikimas naudojant skirtingas ekspozicijų schemas ir parametrus. Radiografinių juostų vaizdų ir skaitmeninių nuotraukų analizė. Defektų aptikimas, jų matmenų ir padėties nustatymas bei priimtinumo įvertinimas. Galiojančių įstatymų, standartų ir reglamentų, naudojamų radiografinės kokybės kontrolės metu, taikymas. Neardomosios radiografinės kontrolės instrukcijų parengimas. Radiografinės kokybės kontrolės protokolų pildymas, duomenų ir vizualinės informacijos saugojimas.
10. Termografinių tyrimų (TT) atlikimas (LTKS V)	10.1. Atlikti paruošiamuosius termografinių suvirintųjų jungčių tyrimų darbus.	Termografinių tyrimų taikymo sritys. Terminai ir apibrėžimai. Termografijos metodo fizikiniai pagrindai ir pagrindiniai principai. Šilumos perdavimas medžiagose, termodinamikos dėsniai, infraraudonųjų spindulių inžinerijos pagrindai, medžiagų terminės savybės, temperatūros matavimo metodai, termografijos tyrimai, terminių įtempių matavimai, termografinių tyrimų metodu aptinkamų defektų tipai ir jų charakteristikos. Tipinių defektų priimtinumo lygiai. Termografijos atlikimui reikalingos aplinkos ir kitos techninės sąlygos. Termografijos metu naudojami skirtingų tipų jutikliai (termoporos, pirometrai, bolometrai, termoelektriniai detektoriai), priedai (filtrai, veidrodžiai, optiniai lęšiai, infraudonųjų spindulių kameros), įvairių tipų kaitinimo įranga. Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai atliekant termografinę kokybės kontrolę.
	10.2. Atlikti suvirintųjų jungčių termografinius tyrimus ir pildyti kontrolės dokumentaciją.	Suvirintųjų jungčių termografinių tyrimų atlikimas naudojant skirtingus metodus ir įrangą. Matavimų duomenų ir skaitmeninių nuotraukų analizė. Defektų aptikimas, jų matmenų ir padėties nustatymas bei priimtinumo įvertinimas. Galiojančių įstatymų, standartų ir reglamentų, naudojamų termografinių tyrimų metu, taikymas. Termografinių tyrimų instrukcijų parengimas. Termografinių tyrimų protokolų pildymas, duomenų ir vizualinės informacijos saugojimas.
Reikalavimai asmeniui kvalifikacijai ar savarankiškai jos daliai įgyti (reikalavimai turimam išsilavinimui, kvalifikacijai, profesinei patirčiai) (jeigu taikomi)	Stojančiajam mokytis pagal kvalifikaciją suteikiančią profesinio mokymo programą taikomi šie minimalūs reikalavimai: vidurinis išsilavinimas, asmuo ne jaunesnis kaip 18 metų amžiaus, minimali profesinė patirtis priklauso nuo kontrolės metodo. Apžiūrimajai, skvarbiais dažalais, magnetinėmis dalėlėmis ir deformacijų kontrolei reikalinga 60 darbo dienų darbo patirtis atitinkamoje bandymų srityje. Kitiems kontrolės metodams reikalinga 180 darbo dienų patirtis atitinkamoje bandymų srityje. Kvalifikacija suteikiama įgijus pagrindinio kvalifikacijos vieneto ir vieno specializacijos kvalifikacijos vieneto kompetencijas.
Kvalifikacijai įgyti taikomi reikalavimai pagal Europos Sąjungos teisės aktus, tarptautines sutartis ar Lietuvos Respublikos teisės aktus (jeigu taikomi)	Atitinkanti standarto EN ISO 9712 reikalavimus kvalifikacija suteikiama asmeniui, baigusiam profesinio mokymo programą tenkinančią standarto CEN ISO/TR 25107 reikalavimus ir sėkmingai išlaikiusiam egzaminus neardomosios kontrolės personalo sertifikavimo įstaigoje, kuri akredituota pagal EN ISO/IEC 17024 standartą. Mokymus pagal tokia profesinio mokymo programą gali vykdyti mokymo įstaigos atitinkančios standarto CEN ISO/TR 25108 reikalavimus, kurių vykdomą mokymo programą patvirtino sertifikavimo įstaiga. Reikalinga kasmetinė sveikatos patikra ir periodinis (kas 5 metus) kvalifikacijos patvirtinimas pagal EN ISO 9712 standarto reikalavimus neardomosios kontrolės personalo sertifikavimo įstaigoje.
Kompetencijų vertinimo reikalavimai	Kvalifikacijai įgyti reikalingos asmens turimos kompetencijos vertinamos vadovaujantis kompetencijų formuluotėmis ir jų ribų aprašais, kurie išreiškia slenkstinį (minimalųjį) kompetencijos įgijimo lygmenį. Asmens įgytų kompetencijų vertinimas ir pripažinimas vykdomas vadovaujantis švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta ir su ekonomikos ir inovacijų ministru bei socialinės apsaugos ir darbo ministru suderinta asmens įgytų kompetencijų vertinimo tvarka, bei akredituotų pagal EN ISO 17024 asmenų sertifikavimo įstaigų sertifikavimo schemomis ir tvarka.
Kvalifikacijos atitiktis Europos Sąjungos ir tarptautiniams standartams (jeigu taikoma)	Kvalifikacija atitinka 2 lygį pagal EN ISO 9712 Neardomieji bandymai. Neardomųjų bandymų personalo kvalifikacijos tikrinimas ir sertifikavimas.

Papildyta punktu:

Nr. V1-290, 2024-12-31, paskelbta TAR 2025-01-02, i. k. 2025-00023

25³. Kvalifikacijos pavadinimas: suvirinimo inspektorius, LTKS VI

Kvalifikacijos apibūdinimas	Veiklos objektas: suvirintų gaminių gamybos, suvirinimo procesų kokybės valdymo sistemų ir dokumentacijos auditas. Tipinės darbo priemonės: gamybinių ir sandėliavimo patalpų sąlygų tikrinimo įranga, suvirinimo įrangos techninių parametrų tikrinimo priemonės, suvirintų gaminių matmenų tikrinimo priemonės, suvirinimo siūlių apžiūrimosios kontrolės defektų vertinimo įranga, fotografavimo įranga, personalinis kompiuteris ir specializuota programinė įranga. Tipinės darbo sąlygos: dirbama pramonės įmonių gamybinėse patalpose ir administracinėse patalpose. Papildoma informacija: suvirinimo inspektorius vertina gamyboje vykdomų suvirinimo procesų ir kokybės kontrolės darbų organizavimą ir eigą, gamybos kokybės valdymo sistemas ir kokybės valdymo dokumentaciją, analizuoja savo ir žemesnės kvalifikacijos inspektorių atliktų auditų surinktus duomenis, pildo auditų ataskaitas ir priima sprendimus dėl atliekamų suvirinimo darbų atitikties reikalavimams, sudaro įmonių suvirinimo procesų kokybės kontrolės ir auditų planus, dalyvauja suvirinimo procedūrų aprašų patvirtinimo procedūrose, tikrina suvirinimo procedūrų aprašų, jų patvirtinimo protokolų, suvirintojų kvalifikacijos pažymėjimų ir kvalifikacijos patvirtinimo bandymų, terminio apdorojimo procedūrų, suvirinimo medžiagų ir įrangos, neardomosios kontrolės protokolų turinio atitiktį reikalavimams, tikrina neardomosios kontrolės planų tinkamumą, instruktuoja ir koordinuoja žemesnės kvalifikacijos suvirinimo inspektorių veiklą. Kvalifikaciją įgiję asmenys galės dirbti inžinerinės apdirbamosios pramonės ir metalo apdirbimo gamyklose, statybos bei metalinių konstrukcijų montavimo objektuose, kokybės kontrolės laboratorijose ir akredituotuose sertifikavimo įstaigose, mašinų, kėlimo įrenginių gamybos, energetikos, žemės ūkio, aptarnavimo bei kituose ūkio sektoriuose.
Pagrindiniai kvalifikacijos vienetai (nurodant jų lygį pagal LTKS)	Kompetencijos	Kompetencijų ribos
1. Pasiruošimas atlikti inspektavimo ir suvirinimo procesų kokybės tikrinimo darbus (LTKS VI)	1.1. Planuoti ir organizuoti suvirinimo procesų ir gaminių kokybės tikrinimą, atsižvelgiant į suvirinimo procesus ir suvirinimo įrangą.	Projektavimo ir braižybos pagrindai Techniniai brėžiniai, Elektrotechnikos pagrindai. Techninė mechanika. Techniniai ir stiprumo skaičiavimai. Dujinis suvirinimas ir panašūs procesai. Elektrotechnika. Suvirinimo lankas. Lankiniam suvirinimui naudojami maitinimo šaltiniai. Suvirinimas apsauginėse dujose. Suvirinimas nelydžiu volframo elektrodu inertinių dujų aplinkoje (TIG). MIG/MAG suvirinimas ir suvirinimas milteline viela. Rankinis lankinis suvirinimas. Suvirinimas po fliusu. Kontaktinis suvirinimas. Kiti suvirinimo procesai – lazeriu, elektroniniu spinduliu, plazmos lanku. Terminis pjovimas ir kiti briaunų paruošimo būdai. Paviršių apvirinimas ir apipurškimas. Visiškai mechanizuoti ir robotizuoti procesai. Kietasis ir minkštasis litavimas. Plastikų sujungimo būdai. Keramikos ir kompozitų jungimo procesai. Suvirintųjų jungčių projektavimo pagrindai. Siūlės grafinis vaizdavimas. Jungčių projektavimas. Virintinių jungčių elgesys esant įvairioms apkrovoms. Suvirintųjų konstrukcijų projektavimas iš aliuminio lydinių. Suvirintųjų jungčių kokybės užtikrinimas. Kokybės kontrolė gamybos metu. Vidiniai įtempiai ir deformacijos. Suvirinimo įrenginiai. Suvirinimo stalai ir suvirinamų gaminių tvirtinimo įrankiai (gamybos priemonės). Darbų saugos ir sveikatos reikalavimai gamyboje. Remontinis suvirinimas.
	1.2. Planuoti ir organizuoti suvirinimo procesų ir gaminių kokybės tikrinimą, atsižvelgiant į suvirinamus metalus ir suvirinamų konstrukcijų specifiką.	Metalotyros ir chemijos pagrindai. Metalo gaminiai. Metalų apdirbimo technologijos. Plienų gamyba ir jų žymėjimas. Medžiagų ir suvirintųjų jungčių tyrimo metodai. Grynųjų metalų sandara ir savybės. Lydiniai ir jų fazinės diagramos. Geležies ir anglies lydiniai. Pagrindinio metalo ir suvirintųjų jungčių terminis apdorojimas. Suvirintųjų jungčių sandara. Angliniai ir angliniai manganiniai plienai. Smulkiagrūdžiai konstrukciniai plienai. Termomechaniškai apdoroti plienai. Suvirintųjų jungčių pleišėjimas. Konstrukcinių ir aukšto stiprumo plienų naudojimas. Mažai legiruoti plienai konstrukcijoms, dirbančioms žemose temperatūrose. Mažai legiruoti valkšnumui atsparūs plienai. Korozija. Gausiai legiruoti ir korozijai atsparūs plienai. Dilimas. Apsauginės dangos. Valkšnumui ir kaitrai atsparūs plienai. Ketus ir plieno liejiniai. Varis ir jo lydiniai. Nikelis ir jo lydiniai. Aliuminis ir jo lydiniai. Kiti metalai ir jų lydiniai. Skirtingų medžiagų sujungimas. Medžiagų atsparumo fundamentiniai pagrindai. Irimo mechanikos pagrindai
2. Suvirintų produktų ir suvirinimo procesų kokybės vertinimo atlikimas (LTKS VI)	2.1. Pasiruošti atlikti suvirinimo procesų kokybės tikrinimą ir atitikties vertinimą.	Terminai ir apibrėžimai. Suvirinimo inspektavimo personalo vaidmuo. Inspektoriaus funkcijos. Suvirinimo kokybės valdymo ir užtikrinimo principai. Suvirintojų ir suvirinimo operatorių kvalifikacijos bei suvirinimo procedūrų patvirtinimas. Matavimas, tikrinimas ir kontrolė suvirinimo metu. Suvirinamų paviršių ir briaunų paruošimas. Suvirinimo defektų tipai ir jų charakteristikos. Defektų priimtinumo lygiai. Suvirintų konstrukcijų atitikties vertinimas.
	2.2. Pasiruošti atlikti suvirinimo procedūrų ir suvirintų produktų neardomosios ir ardomosios kontrolės bandymų protokolų analizę ir vertinimą.	Suvirinimo siūlių kokybės kontrolės metodai ir bandymų protokolai. Ardomieji suvirintų jungčių bandymai, Neardomieji kontrolės metodai ir jų taikymo sritys. Metodų ypatumai (apžiūrimoji kontrolė, neardomoji kontrolė skverbikliais, magnetinėmis dalelėmis, radiografinė, ultragarsinė, akustine spinduliuote, sūkurinėmis srovėmis). Kiti neardomosios kontrolės metodai (tenzometrija ir termografija). Neardomosios kontrolės metodų parinkimas. Kiti bandymo metodai (sandarumo bandymai, matmenų kontrolė). Suvirintojų ir suvirinimo operatorių. suvirinimo koordinavimo ir neardomosios kontrolės personalo kvalifikacija ir atestavimas. Suvirinimo procesų kokybės valdymo ir kontrolės dokumentai. Ardomųjų bandymų stebėjimas. Suvirinimo siūlių neardomosios kontrolės (apžiūrimosios, skverbikliais ir magnetinėmis dalelėmis, radiografinės ir ultragarsinės) ir metalografijos tyrimų (mikro ir makro) protokolų turinys, rezultatų interpretavimas. Suvirinimo procedūrų aprašai ir jų patvirtinimo protokolų turinys. Suvirintų produktų ir suvirinimo procesų kokybės tikrinimas įvairiose gamybos ir pramonės srityse. Ekonomikos principai gamyboje.
	2.3. Atlikti suvirintų produktų ir suvirinimo procesų kokybės vertinimą ir užpildyti ataskaitą.	Gamyboje vykdomų suvirinimo procesų ir kokybės kontrolės darbų organizavimas ir eigos vertinimas, gamybos kokybės valdymo sistemų ir kokybės valdymo dokumentacijos analizė ir vertinimas, savo ir žemesnės kvalifikacijos inspektorių atliktų auditų surinktų duomenų analizė, inspekcijų/auditų ataskaitų rengimas sprendimų dėl atliekamų suvirinimo darbų atitikties reikalavimams priėmimas, įmonių suvirinimo procesų kokybės kontrolės ir auditų planų sudarymas, dalyvavimas suvirinimo procedūrų aprašų patvirtinimo procedūrose, suvirinimo procedūrų aprašų, jų patvirtinimo protokolų turinio analizė ir vertinimas, suvirintojų kvalifikacijos pažymėjimų ir kvalifikacijos patvirtinimo bandymų, terminio apdorojimo procedūrų, suvirinimo medžiagų ir įrangos, neardomosios kontrolės protokolų turinio atitikties reikalavimams vertinimas, neardomosios kontrolės planų tinkamumo vertinimas, žemesnės kvalifikacijos suvirinimo inspektorių veiklos koordinavimas ir instruktavimas.
Reikalavimai asmeniui kvalifikacijai ar savarankiškai jos daliai įgyti (reikalavimai turimam išsilavinimui, kvalifikacijai, profesinei patirčiai) (jeigu taikomi)	Stojančiajam mokytis pagal kvalifikaciją suteikiančią švietimo programą taikomi šie minimalūs reikalavimai: inžinerijos ir inžinerinių profesijų švietimo srities LTKS V lygio kvalifikacija arba suvirinimo inspektoriaus (LTKS V) kvalifikacija ir 2 metų darbo patirtis šioje profesinėje srityje. Kvalifikacija suteikiama įgijus pagrindinių kvalifikacijos vienetų kompetencijas.
Kvalifikacijai įgyti taikomi reikalavimai pagal Europos Sąjungos teisės aktus, tarptautines sutartis ar Lietuvos Respublikos teisės aktus (jeigu taikomi)	Tarptautinio suvirinimo inspektoriaus standartinį lygį (IWI-S) atitinkanti suvirinimo inspektoriaus kvalifikacija suteikiama asmeniui, baigusiam profesinio mokymo programą tenkinančią IIW/EWF-IAB sistemos IAB-041 gairių reikalavimus ir sėkmingai išlaikiusiam egzaminus IIW Įgaliotoje paskirtojoje įstaigoje (ANB) kuri akredituota pagal IAB-365 gairės. Mokymus pagal tokia profesinio mokymo programą gali vykdyti mokymo įstaigos (ATB), atitinkančios IAB-365 ir IAB-001 reikalavimus, kurių vykdomą mokymo programą patvirtino IIW Įgaliotoji paskirtoji įstaiga (ANB).
Kompetencijų vertinimo reikalavimai	Kvalifikacijai įgyti reikalingos asmens turimos kompetencijos vertinamos vadovaujantis kompetencijų formuluotėmis ir jų ribų aprašais, kurie išreiškia slenkstinį (minimalųjį) kompetencijos įgijimo lygmenį. Asmens įgytų kompetencijų vertinimas ir pripažinimas vykdomas vadovaujantis švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta ir su ekonomikos ir inovacijų ministru bei socialinės apsaugos ir darbo ministru suderinta asmens įgytų kompetencijų vertinimo tvarka, bei IIW Įgaliotos paskirtosios įstaigos (ANB) pagal IAB-365 gaires sertifikavimo tvarka.
Kvalifikacijos atitiktis Europos Sąjungos ir tarptautiniams standartams (jeigu taikoma)	Kvalifikacija atitinka Tarptautinio suvirinimo inspektoriaus standartinį lygį (IWI-S) pagal Tarptautinio suvirinimo instituto gairių „International welding inspection personnel. Minimum Requirements for the Education, Examination and Qualification“ (IAB-041) reikalavimus.

Papildyta punktu:

Nr. V1-290, 2024-12-31, paskelbta TAR 2025-01-02, i. k. 2025-00023

25⁴. Kvalifikacijos pavadinimas: suvirinimo technologas, LTKS VI

Kvalifikacijos apibūdinimas	Veiklos objektas: suvirintų gaminių gamybos, suvirinimo procesų koordinavimas. Tipinės darbo priemonės: gamybinių ir sandėliavimo patalpų sąlygų tikrinimo įranga, suvirinimo įrangos techninių parametrų tikrinimo priemonės, suvirintų gaminių matmenų tikrinimo priemonės, suvirinimo siūlių apžiūrimosios kontrolės defektų vertinimo įranga, fotografavimo įranga, personalinis kompiuteris ir specializuota programinė įranga. Tipinės darbo sąlygos: dirbama pramonės įmonių gamybinėse patalpose ir administracinėse patalpose. Papildoma informacija: suvirinimo technologas vykdo veiklas savarankiškai, koordinuoja gamyboje vykdomus suvirinimo procesus ir kokybės kontrolės darbus, parengia ir adaptuoja suvirinimo ir susietas technologijas skirtingiems tame tarpe sudėtingiems suvirinimo produktams, ruošia ir pildo suvirinimo gamybos kokybės valdymo sistemų ir gamybos suvirinimo dokumentaciją, instruktuoja ir koordinuoja žemesnės kvalifikacijos suvirinimo koordinatorių veiklą, analizuoja savo ir žemesnės kvalifikacijos koordinatorių surinktus duomenis, sutarčių technines sąlygas, atlieka suvirinamų konstrukcijų projekto techninę analizę, vykdo subrangovų atranką ir priežiūrą, numato korekcinius veiksmus ir priima sprendimus dėl atliekamų suvirinimo darbų kokybės gerinimo, sudaro suvirinimo ir kokybės kontrolės planus, ruošia darbo instrukcijas, parenka ir parengia suvirinimo procedūrų aprašus, atlieka suvirinimo personalo atranką ir priežiūrą, organizuoja suvirintojų kvalifikacijos tikrinimą, parenka arba parengia terminio apdorojimo procedūras, parenka ir tikrina suvirinimo medžiagų atitiktį ir suvirinimo įrangos techninę būklę, bendradarbiauja su aukštesnės kvalifikacijos suvirinimo koordinatoriumi. Kvalifikaciją įgiję asmenys galės dirbti inžinerinės apdirbamosios pramonės ir metalo apdirbimo gamyklose, statybos bei metalinių konstrukcijų montavimo objektuose, mašinų, kėlimo įrenginių gamybos, energetikos, žemės ūkio, aptarnavimo bei kituose ūkio sektoriuose.
Pagrindiniai kvalifikacijos vienetai (nurodant jų lygį pagal LTKS)	Kompetencijos	Kompetencijų ribos
1. Pasiruošimas suvirinimo procesų koordinavimo darbams (LTKS VI)	1.1. Planuoti ir organizuoti suvirinimo koordinavimo darbus, atsižvelgiant į suvirinimo procesus, suvirinimo įrangą, suvirinamus metalus ir suvirinamų konstrukcijų specifiką.	Dujinis suvirinimas ir panašūs procesai. Elektrotechnika. Suvirinimo lankas. Lankiniam suvirinimui naudojami maitinimo šaltiniai. Suvirinimas apsauginėse dujose. Suvirinimas nelydžiu volframo elektrodu inertinių dujų aplinkoje (TIG). MIG/MAG suvirinimas ir suvirinimas milteline viela. Rankinis lankinis suvirinimas. Suvirinimas po fliusu. Kontaktinis suvirinimas. Kiti suvirinimo procesai – lazeriu, elektroniniu spinduliu, plazmos lanku. Terminis pjovimas ir kiti briaunų paruošimo būdai. Paviršių apvirinimas ir apipurškimas. Visiškai mechanizuoti ir robotizuoti procesai. Kietasis ir minkštasis litavimas. Plastikų sujungimo būdai. Keramikos ir kompozitų jungimo procesai. Plienų gamyba, klasifikavimas ir jų žymėjimas. Medžiagų ir suvirintųjų jungčių tyrimo metodai. Grynųjų metalų sandara ir savybės. Lydiniai ir jų fazinės diagramos. Geležies ir anglies lydiniai. Plienų suvirinamumas. Suvirintų jungčių defektai ir jų priežastys. Pagrindinio metalo ir suvirintųjų jungčių terminis apdorojimas. Suvirintųjų jungčių sandara. Angliniai ir angliniai manganiniai plienai. Smulkiagrūdžiai konstrukciniai plienai. Termomechaniškai apdoroti plienai. Suvirintųjų jungčių pleišėjimas. Konstrukcinių ir aukšto stiprumo plienų naudojimas. Mažai legiruoti plienai konstrukcijoms, dirbančioms žemose temperatūrose. Mažai legiruoti valkšnumui atsparūs plienai. Kriogeninės paskirties plienai. Korozija. Gausiai legiruoti korozijai atsparūs ir atsparus karščiui plienai. Dilimas. Apsauginės dangos. Valkšnumui ir kaitrai atsparūs plienai. Ketus ir plieno liejiniai. Varis ir jo lydiniai. Nikelis ir jo lydiniai. Aliuminis ir jo lydiniai. Kiti metalai ir jų lydiniai. Skirtingų medžiagų sujungimas. Medžiagų atsparumo fundamentiniai pagrindai. Suvirintųjų jungčių projektavimo pagrindai. Siūlės grafinis vaizdavimas. Jungčių projektavimas. Virintinių jungčių elgesys esant įvairioms apkrovoms. Virintinių jungčių elgesys esant statinėms ir kintamoms apkrovoms. Projektavimas konstrukcijų eksploatuojamų esant ciklinėms apkrovoms. Slėginės įrangos projektavimas. Aliuminio lydinių suvirintųjų konstrukcijų projektavimas Irimo mechanikos pagrindai. Suvirintųjų jungčių kokybės užtikrinimas. Kokybės valdymas gamybos metu. Vidiniai įtempiai ir deformacijos. Suvirinimo įrenginiai. Suvirinimo stalai ir suvirinamų gaminių tvirtinimo įrankiai (gamybos priemonės). Suvirinamų paviršių ir briaunų paruošimas. Matavimai, kontrolė ir įrašai gamyboje naudojant suvirinimo procesus. Neardomoji kontrolė. Defektai ir priimtinumo kriterijai. Darbų saugos ir sveikatos reikalavimai gamyboje. Remontinis suvirinimas. Armatūros suvirinimas. Suvirinimo koordinavimo veiklų planavimas, suvirinimo technologijų parengimas ir adaptavimas. Žemesnės kvalifikacijos suvirinimo koordinatorių veiklos priežiūra, jų pareiginių instrukcijų parengimas ir instruktavimas. Suvirinimo procedūrų, suvirinimo ir kokybės kontrolės planų parengimas tipiniams ir netipiniams sudėtingiems suvirinamiems produktams. Gamyba, kurioje taikomos pažangios medžiagos ir suvirinimo procesai, ardomieji bandymai bei neardomosios kontrolės metodai, pažangios kokybės valdymo sistemos ir programinė įranga. Galiojantys suvirinimo procesų koordinavimo, suvirintų produktų gamybos ir neardomosios kontrolės standartų projektai.
	1.2. Atlikti paruošiamuosius suvirinimo procesų koordinavimo darbus. priimti suvirinimo kokybės valdymo sprendimus.	Terminai ir apibrėžimai. Suvirinimo koordinatorių vaidmuo ir funkcijos. Suvirinimo procesų kokybės valdymo ir koordinavimo principai. Suvirinimo procesų koordinavimo dokumentacija. Suvirintojų ir suvirinamo operatorių. suvirinimo koordinavimo ir neardomosios kontrolės personalo kvalifikacija ir atestavimas. Suvirintojų ir suvirinimo operatorių kvalifikacijos tikrinimas. Suvirinamų paviršių ir briaunų paruošimas. Matavimai ir kontrolė prieš suvirinimą, suvirinimo metu ir po suvirinimo. Suvirinimo defektų tipai ir jų charakteristikos. Defektų priimtinumo lygiai. Suvirinimo procedūrų aprašai, jų parengimas ir patvirtinimas. Suvirinimo procedūrų patvirtinimo protokolų turinys. Suvirintų produktų ir suvirinimo procesų koordinavimas įvairiose gamybos ir pramonės srityse. Ekonomikos principai suvirinimo gamyboje.
2. Suvirintų produktų ir suvirinimo procesų koordinavimas (LTKS VI)	2.1. Atlikti suvirintų produktų ir suvirinimo procesų koordinavimą, analizuoti ir interpretuoti savo bei kitų suvirinimo koordinatorių surinktus duomenis, užpildyti suvirinimo gamybos dokumentaciją	Gamyboje vykdomų suvirinimo procesų organizavimas ir eigos koordinavimas savarankiškai arba vadovaujant aukštesnės kvalifikacijos suvirinamo koordinatoriui, suvirinimo gamybos kokybės valdymo sistemų ir suvirinimo gamybos dokumentacijos ruošimas, savo ir žemesnės kvalifikacijos koordinatorių surinktų duomenų analizė, sutarčių techninių sąlygų ir suvirinamų konstrukcijų projekto techninė analizė, subrangovų atranka ir priežiūra, suvirinimo technologijų parengimas. suvirinimo gamybos dokumentacijos rengimas, suvirinimo ir kokybės kontrolės planų sudarymas, darbo instrukcijų ir suvirinimo procedūrų aprašų atranka ir parengimas, suvirintojų atranka, priežiūra ir kvalifikacijos tikrinimo organizavimas, terminio apdorojimo procedūrų atranka ir parengimas, suvirinimo medžiagų ir įrangos atranka ir patikra, žemesnės kvalifikacijos suvirinimo koordinatorių veiklos koordinavimas ir instruktavimas.
	2.2. Mokyti suvirintojus bei žemesnės kvalifikacijos su suvirinimo procesais susijusius darbuotojus ir vertinti jų kompetencijas.	Suvirintojų ir su suvirinimo darbais susietų darbuotojų atranka ir darbo priežiūra. Suvirintojų ir žemesnės kvalifikacijos darbuotojų kvalifikacijos tikrinimo organizavimas, turimų kompetencijų įvertinimas bei jų mokymo (-si) poreikio nustatymas. Individualių mokymo (-si) planų rengimas, teorinio ir praktinio mokymo (-si) metodų parinkimas/pasirinkimas bei mokymų organizavimas ir vedimas.
Reikalavimai asmeniui kvalifikacijai ar savarankiškai jos daliai įgyti (reikalavimai turimam išsilavinimui, kvalifikacijai, profesinei patirčiai) (jeigu taikomi)	Stojančiajam mokytis pagal kvalifikaciją suteikiančią švietimo programą taikomi šie minimalūs reikalavimai: inžinerijos ir inžinerinių profesijų švietimo srities LTKS V lygio kvalifikacija arba suvirinimo koordinavimo specialisto (LTKS V) kvalifikacija ir 6 metų darbo patirtis šioje profesinėje srityje. Kvalifikacija suteikiama įgijus pagrindinių kvalifikacijos vienetų kompetencijas.
Kvalifikacijai įgyti taikomi reikalavimai pagal Europos Sąjungos teisės aktus, tarptautines sutartis ar Lietuvos Respublikos teisės aktus (jeigu taikomi)	Tarptautinio suvirinimo technologo (IWT) lygį atitinkantį suvirinimo inžinieriaus kvalifikacija suteikiama asmeniui, baigusiam mokymo programą tenkinančią IIW/EWF-IAB sistemos IAB-252 gairių reikalavimus ir sėkmingai išlaikiusiam egzaminus IIW Įgaliotoje paskirtojoje įstaigoje (ANB) kuri akredituota pagal IAB-365 gaires. Mokymus pagal tokia profesinio mokymo programą gali vykdyti mokymo įstaigos (ATB), atitinkančios IAB-365 ir IAB-001 reikalavimus, kurių vykdomą mokymo programą patvirtino IIW Įgaliotoji paskirtoji įstaiga (ANB).
Kompetencijų vertinimo reikalavimai	Kvalifikacijai įgyti reikalingos asmens turimos kompetencijos vertinamos vadovaujantis kompetencijų formuluotėmis ir jų ribų aprašais, kurie išreiškia slenkstinį (minimalųjį) kompetencijos įgijimo lygmenį. Asmens įgytų kompetencijų vertinimas ir pripažinimas vykdomas vadovaujantis švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta ir su ekonomikos ir inovacijų ministru bei socialinės apsaugos ir darbo ministru suderinta asmens įgytų kompetencijų vertinimo tvarka, bei IIW Įgaliotos paskirtosios įstaigos (ANB) pagal IAB-365 gaires sertifikavimo tvarka.
Kvalifikacijos atitiktis Europos Sąjungos ir tarptautiniams standartams (jeigu taikoma)	Kvalifikacija atitinka Tarptautinio suvirinimo technologo (IWT) lygį pagal Tarptautinio suvirinimo instituto gairių „IIW Guideline for International Welding Engineers, Technologists, Specialists and Practitioners. Minimum Requirements for the Education, Examination and Qualification“ (IAB-252) reikalavimus.

Papildyta punktu:

Nr. V1-290, 2024-12-31, paskelbta TAR 2025-01-02, i. k. 2025-00023

25⁵.Kvalifikacijos pavadinimas: suvirintųjų jungčių defektoskopininkas, LTKS VI

Kvalifikacijos apibūdinimas	Veiklos objektas: suvirintųjų jungčių neardomoji kokybės kontrolė. Tipinės darbo priemonės: apžiūrimosios kontrolės, kontrolės magnetinėmis dalelėmis, kontrolės skverbikliais, kontrolės sandarumo bandymais, kontrolės sūkurinėmis srovėmis, akustinės kontrolės, ultragarsinės kontrolės, radiografinės kontrolės, termografijos ir tenzometrijos įrankiai ir įranga. Tipinės darbo sąlygos: dirbama pramonės objektuose, įmonių gamybinėse patalpose, suvirinamų konstrukcijų montavimo aikštelėse, kokybės kontrolės laboratorijose. Papildoma informacija: suvirintųjų jungčių defektoskopininkas veiklas atlieka savarankiškai, prisiima atsakomybę už veiklos atlikimo procedūrų ir rezultatų kokybę, geba pritaikyti įvairius kontrolės metodikas, medžiagas, įrenginius ir įrankius, rengia nestandartines kontrolės metodikas, kontrolės planus ir instrukcijas, kontroliuoja atliekamų kokybės kontrolės darbų eigą, priima sprendimus dėl atliekamų darbų derinimo su kitais gamybos procesais, vertina aptiktus defektus ir kontrolės rezultatus, tikrina, interpretuoja ir patvirtina žemesnės kvalifikacijos darbuotojų kontrolės rezultatus, organizuoja darbus ir vadovauja žemesnės kvalifikacijos darbuotojams, moko žemesnės kvalifikacijos darbuotojus. Kvalifikaciją įgiję asmenys galės dirbti akredituotose bandymų laboratorijose, inžinerinės apdirbamosios pramonės ir metalo apdirbimo gamyklose, statybos bei montavimo objektuose, mašinų, kėlimo įrenginių gamybos, energetikos, žemės ūkio, aptarnavimo bei kituose ūkio sektoriuose.
Pagrindiniai kvalifikacijos vienetai (nurodant jų lygį pagal LTKS)	Kompetencijos	Kompetencijų ribos
1. Pasiruošimas suvirinimo neardomosios kokybės kontrolės veikloms (LTKS VI)	1.1. Parinkti suvirintųjų jungčių kontrolės būdus ir sudaryti netipines kontrolės metodikas, atsižvelgiant į suvirinimo procesus, suvirinimo įrangą, suvirinamus metalus, suvirinamų konstrukcijų specifiką.	Suvirinimo procesų klasifikavimas ir žymėjimas. Dujinis suvirinimas ir panašus procesai. Lankinio suvirinimo procesai ir naudojami maitinimo šaltiniai. Kiti suvirinimo būdai. Terminis pjovimas ir kiti briaunų paruošimo būdai. Suvirinimo padėtys ir jų žymėjimas. Metalų rūšys, lydinių klasifikavimas ir žymėjimas. Suvirinamų metalų grupavimo sistema. Grynųjų metalų sandara ir savybės. Geležies ir anglies lydiniai. Plienų savybės ir jų naudojimas. Spalvotųjų metalų grupės. Varis ir jo lydiniai. Nikelis ir jo lydiniai. Aliuminis ir jo lydiniai. Kiti metalai ir jų lydiniai. Pagrindinio metalo ir suvirintųjų jungčių terminis apdorojimo būdai. Suvirintųjų jungčių sandara. Suvirintų jungčių ir siūlių tipai. Siūlių grafinis vaizdavimas. Suvirinimo defektų rūšys, jų klasifikavimas ir žymėjimas, defektų priimtinumo kriterijai ir kokybės lygiai. Neardomosios kontrolės terminologija, istorija ir raida. Medžiagų ir suvirintųjų jungčių kontrolės metodų (apžiūrimoji, skvarbiaisiais dažalais, magnetinėmis dalelėmis, ultragarsinė, akustinės emisijos, radiografinė, sūkurinėmis srovėmis, termografijos, deformacijų ir sandarumo bandymai) specifika.
	1.2. Planuoti, organizuoti suvirintųjų jungčių ir sudėtingų suvirintų gaminių kontrolę gamyboje.	Reikalavimai suvirinimo siūlių kontrolės personalui, personalo parengimo ir kvalifikacijos tikrinimo sistema. Žemesnės kvalifikacijos neardomosios kontrolės personalo priežiūra, mokymai, kontrolės rezultatų vertinimas ir interpretavimas. Kontrolės metodikų, procedūrų, instrukcijų sudarymas. Neardomosios kontrolės planai ir instrukcijos. Matavimų, kontrolės ir suvirinimo gamybos dokumentacijos valdymas. Neardomosios kokybės kontrolės metodų, įrangos ir parametrų parinkimas. Matavimo priemonių ir neardomosios kontrolės įrangos patikra ir kalibravimas. Reikalavimai akredituotoms bandymo laboratorijoms. Bendrosios taisyklės ir neardomosios kontrolės vykdymo darbų sauga. Bendrieji neardomųjų bandymų standartai ir esminiai norminiai dokumentai. Galiojantys ir nauji neardomosios kontrolės standartų projektai.
Specializacijos kvalifikacijos vienetai (nurodant jų lygį pagal LTKS)	Kompetencijos	Kompetencijų ribos
1. Apžiūrimosios kokybės kontrolės (VT) atlikimas (LTKS VI)	1.1. Pasiruošti vykdyti, organizuoti ir valdyti apžiūrimąją suvirintųjų jungčių kokybės kontrolę.	Apžiūrimosios kokybės kontrolės taikymo sritys. Terminai ir apibrėžimai. Apžiūrimosios kontrolės fizikiniai pagrindai ir pagrindiniai principai. Apžiūrimosios kokybės kontrolės atlikimui reikalingos aplinkos ir kitos techninės sąlygos. Gamybos procesai, gaminiai ir apžiūrimąja kontrole aptinkami tipiniai defektai. Defektų priimtinumo lygiai. Apžiūrimosios kokybės kontrolės metu naudojama įranga ir jos parinkimas. Darbuotojų kvalifikacijos, saugos ir sveikatos reikalavimai atliekant apžiūrimąją kokybės kontrolę. Apžiūrimosios kontrolės planų, metodikų, procedūrų, instrukcijų parengimas, norminių aktų ir kitos techninės reikalavimai bei jų interpretavimas. Inovacijos, techninės naujienos, nauji apžiūrimosios kontrolės metodai.
	1.2. Atlikti, organizuoti ir valdyti apžiūrimąją suvirintųjų jungčių kokybės kontrolę, vertinti ir interpretuoti kokybės kontrolės bandymų rezultatus.	Suvirintųjų jungčių apžiūrimosios kontrolės atlikimas atsižvelgiant į taikomą (tiesioginę ar netiesioginę) kontrolės metodiką. Suvirintųjų jungčių apžiūrimosios kontrolės metodikų parengimas atsižvelgiant į gaminių specifiką. Defektų nustatymas ir jų priimtinumo įvertinimas. Apžiūrimosios kontrolės darbų organizavimas, planų, metodikų, procedūrų, instrukcijų parengimas ir jų turinio išaiškinimas žemesnės kvalifikacijos personalui. Naujų ir galiojančių įstatymų, standartų ir reglamentų, naudojamų apžiūrimosios kontrolės metu, taikymas ir interpretavimas. Gamybos kokybės valdymo dokumentacijos ir apžiūrimosios kontrolės protokolų duomenų analizė, rezultatų interpretavimas ir tvirtinimas. Apžiūrimosios neardomosios kontrolės personalo atranka ir priežiūra, mokymai ir instruktavimas.
2. Kokybės kontrolės magnetinėmis dalelėmis (MT) atlikimas (LTKS VI)	2.1. Pasiruošti vykdyti, organizuoti ir valdyti suvirintųjų jungčių kontrolę magnetinėmis dalelėmis.	Neardomosios kontrolės magnetinėmis dalelėmis taikymo sritys. Terminai ir apibrėžimai. Neardomosios kontrolės magnetinėmis dalelėmis fizikiniai pagrindai ir pagrindiniai principai. Neardomosios kontrolės magnetinėmis dalelėmis atlikimui reikalingos aplinkos ir kitos techninės sąlygos. Gamybos procesai, gaminiai ir kontrole magnetinėmis dalelėmis aptinkami tipiniai defektai. Defektų priimtinumo lygiai. Neardomosios kontrolės magnetinėmis dalelėmis metu naudojama įranga ir jos parinkimas. Darbuotojų kvalifikacijos, saugos ir sveikatos reikalavimai atliekant neardomąją kontrolę magnetinėmis dalelėmis. Neardomosios kontrolės magnetinėmis dalelėmis planų, metodikų, procedūrų, instrukcijų parengimas, norminių aktų ir kitos techninės reikalavimai bei jų interpretavimas. Inovacijos, techninės naujienos (įranga, medžiagos, programinis aprūpinimas ir kita), nauji neardomosios kontrolės magnetinėmis dalelėmis metodai..
	2.2. Atlikti, organizuoti ir valdyti suvirintųjų jungčių kokybės kontrolę magnetinėmis dalelėmis, vertinti ir interpretuoti kokybės kontrolės bandymų rezultatus.	Suvirintųjų jungčių neardomosios kontrolės magnetinėmis dalelėmis atlikimas atsižvelgiant į taikomą (elektromagnetai ar nuolatiniai magnetai, atviro ar uždaro kontūro magnetinis laukas, elektros srovės indukuotas laukas) kontrolės metodiką ir įrangą. Suvirintųjų jungčių neardomosios kontrolės magnetinėmis dalelėmis atlikimas taikant skirtingo tipo magnetinės dalelės (sausus feromagnetinius miltelius, suspensijas). Indikacijų analizė. Defektų nustatymas ir jų priimtinumo įvertinimas. Neardomosios kontrolės magnetinėmis dalelėmis darbų organizavimas, planų, metodikų, procedūrų, instrukcijų parengimas ir jų turinio išaiškinimas žemesnės kvalifikacijos personalui. Naujų ir galiojančių įstatymų, standartų ir reglamentų, naudojamų neardomosios kontrolės magnetinėmis dalelėmis metu, taikymas ir interpretavimas. Gamybos kokybės valdymo dokumentacijos ir neardomosios kontrolės magnetinėmis dalelėmis protokolų duomenų analizė, rezultatų interpretavimas ir tvirtinimas. Neardomosios kontrolės magnetinėmis dalelėmis personalo atranka ir priežiūra, mokymai ir instruktavimas.
3. Kokybės kontrolės skverbikliais (PT) atlikimas (LTKS VI)	3.1. Pasiruošti vykdyti, organizuoti ir valdyti suvirintųjų jungčių kontrolę skverbikliais.	Neardomosios kontrolės skverbikliais taikymo sritys. Terminai ir apibrėžimai. Neardomosios kontrolės skverbikliais fizikiniai pagrindai ir pagrindiniai principai. Neardomosios kontrolės skverbikliais atlikimui reikalingos aplinkos ir kitos techninės sąlygos. Gamybos procesai, gaminiai ir kontrole skverbikliais aptinkami tipiniai defektai. Defektų priimtinumo lygiai. Neardomosios kontrolės skverbikliais metu naudojama įranga ir jos parinkimas. Darbuotojų kvalifikacijos, saugos ir sveikatos reikalavimai atliekant neardomąją kontrolę skverbikliais. Neardomosios kontrolės skverbikliais planų, metodikų, procedūrų, instrukcijų parengimas, norminių aktų ir kitos techninės reikalavimai bei jų interpretavimas. Inovacijos, techninės naujienos (įranga, medžiagos, programinis aprūpinimas ir kita), nauji neardomosios kontrolės skverbikliais metodai.
	3.2. Atlikti, organizuoti ir valdyti suvirintųjų jungčių kokybės kontrolę skverbikliais, vertinti ir interpretuoti kokybės kontrolės bandymų rezultatus.	Suvirintųjų jungčių neardomosios kontrolės skverbikliais atlikimas atsižvelgiant į taikomą metodiką (aerozolių purškimo, panardinimo, elektrostatinė). Suvirintųjų jungčių neardomosios kontrolės skverbikliais atlikimas taikant skirtingo tipo skverbiklius (spalvotus ar fluorescencinius dažalus, emulguojamus ir dvejopos paskirties skverbiklius). Indikacijų analizė. Defektų nustatymas ir jų priimtinumo įvertinimas. Neardomosios kontrolės skverbikliais darbų organizavimas, planų, metodikų, procedūrų, instrukcijų parengimas ir jų turinio išaiškinimas žemesnės kvalifikacijos personalui. Naujų ir galiojančių įstatymų, standartų ir reglamentų, naudojamų neardomosios kontrolės skverbikliais metu, taikymas ir interpretavimas. Gamybos kokybės valdymo dokumentacijos ir neardomosios kontrolės skverbikliais protokolų duomenų analizė, rezultatų interpretavimas ir tvirtinimas. Neardomosios kontrolės skverbikliais personalo atranka ir priežiūra, mokymai ir instruktavimas.
4. Deformacijų matavimų (ST) atlikimas (LTKS VI)	4.1. Pasiruošti vykdyti, organizuoti ir valdyti suvirintų gaminių deformacijų matavimus.	Suvirintų gaminių kokybės kontrolė matuojant jų deformacijas ar įtempimus, šių matavimų paskirtis ir taikymo sritys. Terminai ir apibrėžimai. Deformacijų ir įtempimų matavimų fizikiniai pagrindai ir pagrindiniai principai. Įtempimų pasiskirstymas ir deformacijos metalo gaminiuose. Suvirintų gaminių deformacijų matavimui reikalingos aplinkos ir kitos techninės sąlygos. Suvirintų gaminių deformacijų matavimui naudojama įranga (skirtingi tenzojutikliai, statinės ir dinaminės matavimo sistemos), įrangos parinkimas. Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai atliekant suvirintų gaminių deformacijų ir įtempimų matavimus. Deformacijų ir įtempimų matavimų planų, metodikų, procedūrų, instrukcijų parengimas, norminių aktų ir kitos techninės reikalavimai bei jų interpretavimas. Inovacijos, techninės naujienos (įranga, medžiagos, programinis aprūpinimas ir kita), nauji deformacijų ir įtempimų matavimų metodai.
	4.2. Atlikti, organizuoti ir valdyti suvirintų gaminių deformacijų matavimus, vertinti ir interpretuoti matavimų rezultatus.	Suvirintų gaminių deformacijų ir įtempių matavimų atlikimas tenzometrijos metodu naudojant skirtingus tenzojutiklius, jų sujungimo grandinės ir matavimo sistemas. Maksimalių deformacijų ir padidintų įtempių sričių nustatymas bei įvertinimas. Suvirintų gaminių deformacijų ir įtempių matavimų darbų organizavimas, planų, metodikų, procedūrų, instrukcijų parengimas ir jų turinio išaiškinimas žemesnės kvalifikacijos personalui. Naujų ir galiojančių įstatymų, standartų ir reglamentų, naudojamų suvirintų gaminių deformacijų matavimų metu, taikymas ir interpretavimas. Gamybos kokybės valdymo dokumentacijos ir suvirintų gaminių deformacijų matavimų protokolų duomenų analizė, rezultatų interpretavimas ir tvirtinimas. Suvirintų gaminių deformacijų matavimų personalo atranka ir priežiūra, mokymai ir instruktavimas.
5. Kokybės kontrolės sandarumo bandymais (LT) atlikimas (LTKS VI)	5.1. Pasiruošti vykdyti, organizuoti ir valdyti suvirintų gaminių sandarumo bandymus.	Sandarumo bandymų tikslas ir taikymo sritys. Terminai ir apibrėžimai. Sandarumo bandymų fizikiniai pagrindai ir pagrindiniai principai. Dujų ir skysčių savybės, slėgis ir vakuumas. Kokybės kontrolės sandarumo bandymais atlikimui reikalingos aplinkos ir kitos techninės sąlygos. Sandarumo bandymų metodai (hidrauliniai, taikant įvairias dujas arba vakuumą, keičiamo slėgio, burbulų išskyrimo metodai, pėdsakinių dujų metodas), nuotėkių tipai. Kokybės kontrolės sandarumo bandymais metu naudojama įranga (įvarius slėgio ir vakuumo matuokliai bei manometrai, skirtuminiai slėgmačiai ir termoelektriniai matuokliai, nuotėkio aptiktuvai, siurbliai ir jungiamosios detalės, masių spektrometrinio nesandarumo detektoriai, dujų analizatoriai, šiluminiai vakuumetrai). Metodo, matavimo aparatūros ir nuotėkio aptiktuvų parinkimas. Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai atliekant kokybės kontrolę sandarumo bandymais. Sandarumo bandymų metodikų, procedūrų, instrukcijų parengimas, norminių aktų ir kitos techninės reikalavimai bei jų interpretavimas. Inovacijos, techninės naujienos (įranga, medžiagos, programinis aprūpinimas ir kita), nauji sandarumo bandymų metodai.
	5.2. Atlikti, organizuoti ir valdyti suvirintų gaminių sandarumo bandymus, vertinti ir interpretuoti bandymų rezultatus.	Suvirintų gaminių kokybės kontrolė taikant skirtingus sandarumo bandymo metodus. Nuotėkio sričių nustatymas bei įvertinimas. Sandarumo bandymų organizavimas, planų, metodikų, procedūrų, instrukcijų parengimas ir jų turinio išaiškinimas žemesnės kvalifikacijos personalui. Naujų ir galiojančių įstatymų, standartų ir reglamentų, naudojamų suvirintų gaminių sandarumo bandymų metu, taikymas ir interpretavimas. Gamybos kokybės valdymo dokumentacijos ir suvirintų gaminių sandarumo bandymų protokolų duomenų analizė, rezultatų interpretavimas ir tvirtinimas. Sandarumo bandymų personalo atranka ir priežiūra, mokymai ir instruktavimas.
6. Kokybės kontrolės sūkurinėmis srovėmis (ET) atlikimas (LTKS VI)	6.1. Pasiruošti vykdyti, organizuoti ir valdyti suvirintųjų jungčių kokybės kontrolę sūkurinėmis srovėmis.	Kokybės kontrolės sūkurinėmis srovėmis taikymo sritys. Terminai ir apibrėžimai. Sūkurinių srovių kontrolės metodo fizikiniai pagrindai ir pagrindiniai elektromagnetizmo principai. Medžiagų savybės. Sūkurinių srovių sklidimas medžiagose ir pilnutinė varža. Kontrolės metodikos (vienadažnis, daugiadažnis, tolimojo lauko, savitojo elektrinio laidžio). Matavimai: absoliutiniai, diferencialiniai, kiti). Aptinkami defektai ir fizikinių savybių matavimai. Defektų priimtinumo lygiai. Kokybės kontrolės sūkurinėmis srovėmis atlikimui reikalingos aplinkos ir kitos techninės sąlygos. Kokybės kontrolės sūkurinėmis srovėmis metu naudojama įranga (skirtingos paskirties ir dizaino zondai), įrangos parinkimas. Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai atliekant kokybės kontrolę sūkurinėmis srovėmis. Kontrolės sūkurinėmis srovėmis metodikų, procedūrų, instrukcijų parengimas, norminių aktų ir kitos techninės reikalavimai bei jų interpretavimas. Inovacijos, techninės naujienos (įranga, medžiagos, programinis aprūpinimas ir kita), nauji kontrolės sūkurinėmis srovėmis metodai.
	6.2. Atlikti, organizuoti ir valdyti suvirintųjų jungčių kokybės kontrolę sūkurinėmis srovėmis, vertinti ir interpretuoti bandymų rezultatus.	Suvirintųjų jungčių kokybės kontrolės sūkurinėmis srovėmis atlikimas naudojant skirtingas metodikas, zondus ir matavimo režimus. Signalų analizė. Defektų nustatymas ir jų priimtinumo įvertinimas. Neardomosios kontrolės sūkurinėmis srovėmis darbų organizavimas, planų, metodikų, procedūrų, instrukcijų parengimas ir jų turinio išaiškinimas žemesnės kvalifikacijos personalui. Naujų ir galiojančių įstatymų, standartų ir reglamentų, naudojamų neardomosios kontrolės sūkurinėmis srovėmis metu, taikymas ir interpretavimas. Gamybos kokybės valdymo dokumentacijos ir neardomosios kontrolės sūkurinėmis srovėmis protokolų duomenų analizė, rezultatų interpretavimas ir tvirtinimas. Neardomosios kontrolės sūkurinėmis srovėmis personalo atranka ir priežiūra, mokymai ir instruktavimas.
7. Kokybės kontrolės ultragarsu (UT) atlikimas (LTKS VI)	7.1. Pasiruošti vykdyti, organizuoti ir valdyti suvirintųjų jungčių kokybės kontrolę ultragarsu.	Kokybės kontrolės ultragarsu taikymo sritys. Terminai ir apibrėžimai. Ultragarsinės kontrolės metodo fizikiniai pagrindai ir pagrindiniai principai. Akustinė pilnutinė varža, ultragarso bangų sklidimas medžiagose (atspindys, lūžis, perdavimas, priėmimas), skirtingos ultragarso bangų modos. Ultragarsiniu metodu aptinkamų defektų tipai. Defektų priimtinumo lygiai. Kontrolės metodikos: (tandeminė, imersinė, fazuotosiomis gardelėmis, lėkio trukmės difrakcijos). Kokybės kontrolės ultragarsu atlikimui reikalingos aplinkos ir kitos techninės sąlygos. Kokybės kontrolės ultragarsu metu naudojama įranga (skirtingi keitliai). A, B, C skenavimo režimai. įrangos parinkimas. Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai atliekant kokybės kontrolę ultragarsu. Kontrolės ultragarsu metodikų, procedūrų, instrukcijų parengimas, norminių aktų ir kitos techninės reikalavimai bei jų interpretavimas. Inovacijos, techninės naujienos (įranga, medžiagos, programinis aprūpinimas ir kita), nauji kontrolės ultragarsu metodai.
	7.2. Atlikti, organizuoti ir valdyti suvirintųjų jungčių kokybės kontrolę ultragarsu, vertinti ir interpretuoti bandymų rezultatus.	Suvirintųjų jungčių kokybės kontrolės ultragarsu atlikimas taikant skirtingos keitlius (kampinius, sudvejintus, normalinius), skirtingus skenavimo režimus (A, B, C), AVG diagramas, amplitudės nuotolinės pataisos kreivės. Signalų ir diagramų analizė. Defektų aptikimas, jų matmenų ir padėties nustatymas bei priimtinumo įvertinimas. Neardomosios kontrolės ultragarsu darbų organizavimas, planų, metodikų, procedūrų, instrukcijų parengimas ir jų turinio išaiškinimas žemesnės kvalifikacijos personalui. Naujų ir galiojančių įstatymų, standartų ir reglamentų, naudojamų neardomosios kontrolės ultragarsu metu, taikymas ir interpretavimas. Gamybos kokybės valdymo dokumentacijos ir neardomosios kontrolės ultragarsu protokolų duomenų analizė, rezultatų interpretavimas ir tvirtinimas. Neardomosios kontrolės ultragarsu personalo atranka ir priežiūra, mokymai ir instruktavimas.
8. Kokybės kontrolės akustinės spinduliuotės metodu (AT) atlikimas (LTKS VI)	8.1. Pasiruošti vykdyti, organizuoti ir valdyti suvirintųjų jungčių kokybės kontrolę akustinės spinduliuotės metodu.	Akustinės spinduliuotės metodo taikymo sritys. Terminai ir apibrėžimai. Akustinės spinduliuotės metodo fizikiniai pagrindai ir pagrindiniai bangų sklidimo principai. Medžiagų savybes, akustinių bangų dažnių diapazonas, akustiniu metodu aptinkamų akustinių šaltinių (defektų) tipai ir charakteristikos. Defektų priimtinumo lygiai. Kokybės kontrolės akustinės spinduliuotės metodu atlikimui reikalingos aplinkos ir kitos techninės sąlygos. Kokybės kontrolės akustinės spinduliuotės metodu metu naudojama įranga (jutikliai, stiprintuvai, signalų apdorojimo įranga ir programinis aprūpinimas), įrangos parinkimas . Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai atliekant kokybės kontrolę akustinės spinduliuotės metodu. Kontrolės akustinės spinduliuotės metodikų, procedūrų, instrukcijų parengimas, norminių aktų ir kitos techninės reikalavimai bei jų interpretavimas. Inovacijos, techninės naujienos (įranga, medžiagos, programinis aprūpinimas ir kita), nauji kontrolės akustine spinduliuote metodai.
	8.2. Atlikti, organizuoti ir valdyti suvirintųjų jungčių kokybės kontrolę akustinės spinduliuotės metodu, vertinti ir interpretuoti bandymų rezultatus.	Suvirintųjų jungčių kokybės kontrolės akustinės spinduliuotės metodu atlikimas naudojant skirtingus signalų apdorojimo režimus, defektų padėties nustatymo algoritmus ir signalų apdorojimo įrangą. Signalų analizė. Akustinių šaltinių (defektų) aptikimas, tipo identifikavimas, jų vietos ir matmenų nustatymas ir priimtinumo įvertinimas. Neardomosios kontrolės akustine spinduliuote darbų organizavimas, planų, metodikų, procedūrų, instrukcijų parengimas ir jų turinio išaiškinimas žemesnės kvalifikacijos personalui. Naujų ir galiojančių įstatymų, standartų ir reglamentų, naudojamų neardomosios kontrolės akustine spinduliuote metu, taikymas ir interpretavimas. Gamybos kokybės valdymo dokumentacijos ir neardomosios kontrolės akustine spinduliuote protokolų duomenų analizė, rezultatų interpretavimas ir tvirtinimas. Neardomosios kontrolės akustine spinduliuote personalo atranka ir priežiūra, mokymai ir instruktavimas.
9. Radiografinės kokybės kontrolės (RT) atlikimas (LTKS VI)	9.1. Pasiruošti vykdyti, organizuoti ir valdyti suvirintųjų jungčių radiografinę kokybės kontrolę.	Radiografinės kokybės kontrolės taikymo sritys. Terminai ir apibrėžimai. Radiografinės kontrolės metodai (rentgeno ir gama). Radiografinės kontrolės metodų fizikiniai pagrindai ir pagrindiniai principai. Rentgeno ir gama spinduliuotės savybės. Spinduliuotės sąveika su medžiagomis, ekspozicijų nustatymai, radiografinių juostų sistemos ir ekranų savybės. Radiografinės kontrolės metodu aptinkamų defektų tipai ir jų charakteristikos. Defektų priimtinumo lygiai. Radiografinės kokybės kontrolės atlikimui reikalingos aplinkos ir kitos techninės sąlygos. Radiografinės kokybės kontrolės metu naudojama skirtingų tipų (stacionari ir mobili) įranga (konteineriai, skirtingo dizaino rentgeno ir gama ir spinduliuotės šaltiniai, radiografinių juostų sistemos, kokybės indikatoriai, dozimetrai ir radiacijos detektoriai, ryškinimo ir skenavimo įranga, pagalbiniai reikmenys). Radiografinių juostų ir skaitmeninių nuotraukų analizės įranga (negatoskopai, programinis aprūpinimas, densitometrai), kontrolės parametrų ir įrangos parinkimas. Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai atliekant radiografinę kokybės kontrolę. Radiografinės kontrolės akustinės spinduliuotės metodikų, procedūrų, instrukcijų parengimas, norminių aktų ir kitos techninės reikalavimai bei jų interpretavimas. Inovacijos, techninės naujienos (įranga, medžiagos, programinis aprūpinimas ir kita), nauji radiografinės kontrolės metodai.
	9.2. Atlikti, organizuoti ir valdyti suvirintųjų jungčių radiografinę kokybės kontrolę, vertinti ir interpretuoti bandymų rezultatus.	Suvirintųjų jungčių radiografinės kokybės kontrolės atlikimas naudojant skirtingas ekspozicijų schemas ir parametrus. Radiografinių juostų vaizdų ir skaitmeninių nuotraukų analizė. Defektų aptikimas, jų matmenų ir padėties nustatymas bei priimtinumo įvertinimas. Radiografinės kontrolės darbų organizavimas, planų, metodikų, procedūrų, instrukcijų parengimas ir jų turinio išaiškinimas žemesnės kvalifikacijos personalui. Naujų ir galiojančių įstatymų, standartų ir reglamentų, naudojamų radiografinės kontrolės metu, taikymas ir interpretavimas. Gamybos kokybės valdymo dokumentacijos ir radiografinės kontrolės protokolų duomenų analizė, rezultatų interpretavimas ir tvirtinimas. Radiografinės kontrolės personalo atranka ir priežiūra, mokymai ir instruktavimas.
10. Termografinių tyrimų (TT) atlikimas (LTKS VI)	10.1. Pasiruošti vykdyti, organizuoti ir valdyti termografinius suvirintųjų jungčių tyrimus.	Termografinių tyrimų taikymo sritys. Terminai ir apibrėžimai. Termografijos metodo fizikiniai pagrindai ir pagrindiniai principai. Šilumos perdavimas medžiagose, termodinamikos dėsniai, infraraudonųjų spindulių inžinerijos pagrindai, medžiagų terminės savybės, temperatūros matavimo metodai, termografijos tyrimai, terminių įtempių matavimai, termografinių tyrimų metodu aptinkamų defektų tipai ir jų charakteristikos. Defektų priimtinumo lygiai. Termografijos atlikimui reikalingos aplinkos ir kitos techninės sąlygos. Termografijos metu naudojami skirtingų tipų jutikliai (termoporos, pirometrai, bolometrai, termoelektriniai detektoriai), priedai (filtrai, veidrodžiai, optiniai lęšiai, infraudonųjų spindulių kameros), įvairių tipų kaitinimo įranga, tyrimų parametrų ir įrangos parinkimas. Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai atliekant termografinę kokybės kontrolę. Termografinės kontrolės metodikų, procedūrų, instrukcijų parengimas, norminių aktų ir kitos techninės reikalavimai bei jų interpretavimas. Inovacijos, techninės naujienos (įranga, medžiagos, programinis aprūpinimas ir kita), nauji termografijos metodai.
	10.2. Atlikti, organizuoti ir valdyti suvirintųjų jungčių termografinius tyrimus, vertinti ir interpretuoti tyrimų rezultatus.	Suvirintųjų jungčių termografinių tyrimų atlikimas naudojant skirtingus metodus ir įrangą. Matavimų duomenų ir skaitmeninių nuotraukų analizė. Defektų aptikimas, jų matmenų ir padėties nustatymas bei priimtinumo įvertinimas. Termografinių tyrimų organizavimas, planų, metodikų, procedūrų, instrukcijų parengimas ir jų turinio išaiškinimas žemesnės kvalifikacijos personalui. Naujų ir galiojančių įstatymų, standartų ir reglamentų, naudojamų termografinių tyrimų metu, taikymas ir interpretavimas. Gamybos kokybės valdymo dokumentacijos ir termografinių tyrimų kontrolės protokolų duomenų analizė, rezultatų interpretavimas ir tvirtinimas. Termografinių tyrimų personalo atranka ir priežiūra, mokymai ir instruktavimas.
Reikalavimai asmeniui kvalifikacijai ar savarankiškai jos daliai įgyti (reikalavimai turimam išsilavinimui, kvalifikacijai, profesinei patirčiai) (jeigu taikomi)	Stojančiajam mokytis pagal kvalifikaciją suteikiančią švietimo programą taikomi šie minimalūs reikalavimai: inžinerijos ir inžinerinių profesijų švietimo srities kvalifikacija, suvirintųjų jungčių defektoskopininko kvalifikacija (LTKS V), asmuo ne jaunesnis kaip 18 metų amžiaus, minimali profesinė patirtis priklauso nuo kontrolės metodo. Apžiūrimajai, skvarbiais dažalais, magnetinėmis dalėlėmis ir deformacijų kontrolei reikalinga 240 darbo dienų darbo patirtis atitinkamoje bandymų srityje. Kitiems kontrolės metodams reikalinga 450 darbo dienų patirtis atitinkamoje bandymų srityje. Kvalifikacija suteikiama įgijus pagrindinio kvalifikacijos vieneto ir vieno specializacijos kvalifikacijos vieneto kompetencijas.
Kvalifikacijai įgyti taikomi reikalavimai pagal Europos Sąjungos teisės aktus, tarptautines sutartis ar Lietuvos Respublikos teisės aktus (jeigu taikomi)	Atitinkanti standarto EN ISO 9712 reikalavimus kvalifikacija suteikiama asmeniui, baigusiam profesinio mokymo programą tenkinančią standarto CEN ISO/TR 25107 reikalavimus ir sėkmingai išlaikiusiam egzaminus neardomosios kontrolės personalo sertifikavimo įstaigoje, kuri akredituota pagal EN ISO/IEC 17024 standartą. Mokymus pagal tokia profesinio mokymo programą gali vykdyti mokymo įstaigos atitinkančios standarto CEN ISO/TR 25108 reikalavimus, kurių vykdomą mokymo programą patvirtino sertifikavimo įstaiga. Reikalinga kasmetinė sveikatos patikra ir periodinis (kas 5 metus) kvalifikacijos patvirtinimas pagal EN ISO 9712 standarto reikalavimus neardomosios kontrolės personalo sertifikavimo įstaigoje.
Kompetencijų vertinimo reikalavimai	Kvalifikacijai įgyti reikalingos asmens turimos kompetencijos vertinamos vadovaujantis kompetencijų formuluotėmis ir jų ribų aprašais, kurie išreiškia slenkstinį (minimalųjį) kompetencijos įgijimo lygmenį. Asmens įgytų kompetencijų vertinimas ir pripažinimas vykdomas vadovaujantis švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta ir su ekonomikos ir inovacijų ministru bei socialinės apsaugos ir darbo ministru suderinta asmens įgytų kompetencijų vertinimo tvarka, bei akredituotų pagal EN ISO 17024 asmenų sertifikavimo įstaigų sertifikavimo schemomis ir tvarka.
Kvalifikacijos atitiktis Europos Sąjungos ir tarptautiniams standartams (jeigu taikoma)	Kvalifikacija atitinka 3 lygį pagal EN ISO 9712 Neardomieji bandymai. Neardomųjų bandymų personalo kvalifikacijos tikrinimas ir sertifikavimas.

Papildyta punktu:

Nr. V1-290, 2024-12-31, paskelbta TAR 2025-01-02, i. k. 2025-00023

25⁶. Kvalifikacijos pavadinimas: suvirinimo inspektorius, LTKS VII

Kvalifikacijos apibūdinimas	Veiklos objektas: suvirintų gaminių gamybos, suvirinimo procesų kokybės valdymo sistemų ir dokumentacijos auditas. Tipinės darbo priemonės: gamybinių ir sandėliavimo patalpų sąlygų tikrinimo įranga, suvirinimo įrangos techninių parametrų tikrinimo priemonės, suvirintų gaminių matmenų tikrinimo priemonės, suvirinimo siūlių apžiūrimosios kontrolės defektų vertinimo įranga, fotografavimo įranga, personalinis kompiuteris ir specializuota programinė įranga. Tipinės darbo sąlygos: dirbama pramonės įmonių gamybinėse patalpose ir administracinėse patalpose. Papildoma informacija: suvirinimo inspektorius vertina gamyboje vykdomų suvirinimo procesų ir kokybės kontrolės darbų organizavimą ir eigą, gamybos kokybės valdymo sistemas ir kokybės valdymo dokumentaciją, analizuoja savo ir žemesnės kvalifikacijos inspektorių atliktų auditų surinktus duomenis, pildo auditų ataskaitas ir priima sprendimus dėl atliekamų suvirinimo darbų atitikties reikalavimams, sudaro įmonių suvirinimo procesų kokybės kontrolės ir auditų planus, dalyvauja suvirinimo procedūrų aprašų patvirtinimo procedūrose, tikrina suvirinimo procedūrų aprašų, jų patvirtinimo protokolų, suvirintojų kvalifikacijos pažymėjimų ir kvalifikacijos patvirtinimo bandymų, terminio apdorojimo procedūrų, suvirinimo medžiagų ir įrangos, neardomosios kontrolės protokolų turinio atitiktį reikalavimams, tikrina neardomosios kontrolės planų tinkamumą, instruktuoja ir koordinuoja žemesnės kvalifikacijos suvirinimo inspektorių veiklą. Kvalifikaciją įgiję asmenys galės dirbti inžinerinės apdirbamosios pramonės ir metalo apdirbimo gamyklose, statybos bei metalinių konstrukcijų montavimo objektuose, kokybės kontrolės laboratorijose ir akredituotuose sertifikavimo įstaigose, mašinų, kėlimo įrenginių gamybos, energetikos, žemės ūkio, aptarnavimo bei kituose ūkio sektoriuose.
Pagrindiniai kvalifikacijos vienetai (nurodant jų lygį pagal LTKS)	Kompetencijos	Kompetencijų ribos
1. Pasiruošimas atlikti inspektavimo ir suvirinimo procesų kokybės tikrinimo darbus (LTKS VII)	1.1. Planuoti ir organizuoti suvirinimo procesų ir gaminių kokybės tikrinimą, atsižvelgiant į suvirinimo procesus ir suvirinimo įrangą.	Dujinis suvirinimas ir panašūs procesai. Elektrotechnika. Suvirinimo lankas. Lankiniam suvirinimui naudojami maitinimo šaltiniai. Suvirinimas apsauginėse dujose. Suvirinimas nelydžiu volframo elektrodu inertinių dujų aplinkoje (TIG). MIG/MAG suvirinimas ir suvirinimas milteline viela. Rankinis lankinis suvirinimas. Suvirinimas po fliusu. Kontaktinis suvirinimas. Kiti suvirinimo procesai – lazeriu, elektroniniu spinduliu, plazmos lanku. Terminis pjovimas ir kiti briaunų paruošimo būdai. Paviršių apvirinimas ir apipurškimas. Visiškai mechanizuoti ir robotizuoti procesai. Kietasis ir minkštasis litavimas. Plastikų sujungimo būdai. Keramikos ir kompozitų jungimo procesai. Suvirintųjų jungčių projektavimo pagrindai. Siūlės grafinis vaizdavimas. Jungčių projektavimas. Virintinių jungčių elgesys esant įvairioms apkrovoms. Aliuminio lydinių suvirintųjų konstrukcijų projektavimas. Suvirintųjų jungčių kokybės užtikrinimas. Kokybės kontrolė gamybos metu. Vidiniai įtempiai ir deformacijos. Suvirinimo įrenginiai. Suvirinimo stalai ir suvirinamų gaminių tvirtinimo įrankiai (gamybos priemonės). Darbų saugos ir sveikatos reikalavimai suvirinimo gamyboje. Remontinis suvirinimas. Suvirinimo inspektavimo veiklų planavimas ir organizavimas. Žemesnės kvalifikacijos suvirinimo inspektorių veiklos priežiūra, jų pareiginių .instrukcijų parengimas ir instruktavimas. Parengimas inspektavimo planų netipiniams suvirinamiems produktams, kuriems netaikomi konkretūs gaminio standartai ar teisės aktai, arba kuriems nėra specifikacijų, brėžinių su reikalavimais kokybei. valdyti netradicinių programų tikrinimo veiklą, susijusią su medžiagomis, Inspektavimas gamybos, kurioje taikomos pažangios suvirinimo medžiagos ir suvirinimo procesai. Galiojantys ir naujų neardomosios suvirinimo procesų kokybės valdymo, suvirintų produktų gamybos ir neardomosios kontrolės standartų projektai.
	1.2. Planuoti ir organizuoti suvirinimo procesų ir gaminių kokybės tikrinimą, atsižvelgiant į suvirinamus metalus ir suvirinamų konstrukcijų specifiką.	Plienų gamyba ir jų žymėjimas. Medžiagų ir suvirintųjų jungčių tyrimo metodai. Grynųjų metalų sandara ir savybės. Lydiniai ir jų fazinės diagramos. Geležies ir anglies lydiniai. Pagrindinio metalo ir suvirintųjų jungčių terminis apdorojimas. Suvirintųjų jungčių sandara. Angliniai ir angliniai manganiniai plienai. Smulkiagrūdžiai konstrukciniai plienai. Termomechaniškai apdoroti plienai. Suvirintųjų jungčių pleišėjimas. Konstrukcinių ir aukšto stiprumo plienų naudojimas. Mažai legiruoti plienai konstrukcijoms, dirbančioms žemose temperatūrose. Mažai legiruoti valkšnumui atsparūs plienai. Korozija. Gausiai legiruoti ir korozijai atsparūs plienai. Dilimas. Apsauginės dangos. Valkšnumui ir kaitrai atsparūs plienai. Ketus ir plieno liejiniai. Varis ir jo lydiniai. Nikelis ir jo lydiniai. Aliuminis ir jo lydiniai. Kiti metalai ir jų lydiniai. Skirtingų medžiagų sujungimas. Medžiagų atsparumo fundamentiniai pagrindai. Irimo mechanikos pagrindai. Inspektavimas gamybos, kurioje taikomos pažangios medžiagos, ardomieji bandymai bei neardomosios kontrolės metodai.
2. Suvirintų produktų ir suvirinimo procesų kokybės vertinimo atlikimas (LTKS VII)	2.1. Pasiruošti vykdyti, organizuoti ir valdyti suvirinimo procesų kokybės tikrinimą ir atitikties vertinimą.	Terminai ir apibrėžimai. Suvirinimo inspektavimo personalo vaidmuo. Inspektoriaus funkcijos. Suvirinimo kokybės valdymo ir užtikrinimo principai. Suvirintojų ir suvirinimo operatorių kvalifikacijos bei suvirinimo procedūrų patvirtinimas. Matavimas, tikrinimas ir kontrolė suvirinimo metu. Suvirinamų paviršių ir briaunų paruošimas. Suvirinimo defektų tipai ir jų charakteristikos. Defektų priimtinumo lygiai. Suvirintų konstrukcijų atitikties vertinimas.
	2.2. Pasiruošti atlikti suvirinimo procedūrų ir suvirintų produktų neardomosios ir ardomosios kontrolės bandymų protokolų analizę ir vertinimą.	Suvirinimo siūlių kokybės kontrolės metodai ir bandymų protokolai. Ardomieji suvirintų jungčių bandymai. Neardomieji kontrolės metodai ir jų taikymo sritys. Metodų ypatumai (apžiūrimoji kontrolė, neardomoji kontrolė skverbikliais, magnetinėmis dalelėmis, radiografinė, ultragarsinė, akustine spinduliuote, sūkurinėmis srovėmis). Kiti neardomosios kontrolės metodai (tenzometrija ir termografija). Neardomosios kontrolės metodų parinkimas. Kiti bandymo metodai (sandarumo bandymai, matmenų kontrolė). Suvirintojų ir suvirinimo operatorių. suvirinimo koordinavimo ir neardomosios kontrolės personalo kvalifikacija ir atestavimas. Suvirinimo procesų kokybės valdymo ir kontrolės dokumentai. Mechaninių bandymų stebėjimas. Suvirinimo siūlių neardomosios kontrolės (apžiūrimosios, skverbikliais ir magnetinėmis dalelėmis, radiografinės ir ultragarsinės) ir metalografijos tyrimų (mikro ir makro) protokolų turinys, rezultatų interpretavimas. Suvirinimo procedūrų aprašai ir jų patvirtinimo protokolų turinys. Suvirintų produktų ir suvirinimo procesų kokybės tikrinimas įvairiose gamybos ir pramonės srityse. Ekonomikos principai gamyboje.
	2.3. Atlikti, organizuoti ir valdyti suvirintų produktų ir suvirinimo procesų kokybės vertinimą, analizuoti ir interpretuoti savo bei kitų suvirinimo inspektorių surinktus duomenis ir inspektavimo rezultatus, užpildyti ir tvirtinti ataskaitas ir kitą inspektavimo dokumentaciją.	Gamyboje vykdomų suvirinimo procesų ir kokybės kontrolės darbų organizavimo ir eigos vertinimas, gamybos kokybės valdymo sistemų ir kokybės valdymo dokumentacijos analizė ir vertinimas, savo ir žemesnės kvalifikacijos inspektorių atliktų auditų surinktų duomenų analizė, inspekcijų/auditų ataskaitų rengimas sprendimų dėl atliekamų suvirinimo darbų atitikties reikalavimams priėmimas, įmonių suvirinimo procesų kokybės kontrolės ir auditų planų sudarymas, dalyvavimas suvirinimo procedūrų aprašų patvirtinimo procedūrose, suvirinimo procedūrų aprašų, jų patvirtinimo protokolų turinio analizė ir vertinimas, suvirintojų kvalifikacijos pažymėjimų ir kvalifikacijos patvirtinimo bandymų, terminio apdorojimo procedūrų, suvirinimo medžiagų ir įrangos, neardomosios kontrolės protokolų turinio atitikties reikalavimams vertinimas, neardomosios kontrolės planų tinkamumo vertinimas, žemesnės kvalifikacijos suvirinimo inspektorių veiklos organizavimas, koordinavimas ir instruktavimas.
Reikalavimai asmeniui kvalifikacijai ar savarankiškai jos daliai įgyti (reikalavimai turimam išsilavinimui, kvalifikacijai, profesinei patirčiai) (jeigu taikomi)	Stojančiajam mokytis pagal kvalifikaciją suteikiančią švietimo programą taikomi šie minimalūs reikalavimai: LTKS V lygio kvalifikacija suvirinimo srityje arba suvirinimo inspektoriaus (LTKS V arba VI) arba suvirinimo technologo (LTKS VI) kvalifikacija ir 3 metų darbo patirtis šioje profesinėje srityje. Kvalifikacija suteikiama įgijus pagrindinių kvalifikacijos vienetų kompetencijas.
Kvalifikacijai įgyti taikomi reikalavimai pagal Europos Sąjungos teisės aktus, tarptautines sutartis ar Lietuvos Respublikos teisės aktus (jeigu taikomi)	Tarptautinio suvirinimo inspektoriaus aukščiausią lygį (IWI-C) atitinkantį suvirinimo inspektoriaus kvalifikacija suteikiama asmeniui, baigusiam profesinio mokymo programą, tenkinančią IIW/EWF-IAB sistemos IAB-041 gairių reikalavimus ir sėkmingai išlaikiusiam egzaminus IIW Įgaliotoje paskirtojoje įstaigoje (ANB) kuri akredituota pagal IAB-365 gaires. Mokymus pagal tokia profesinio mokymo programą gali vykdyti mokymo įstaigos (ATB), atitinkančios IAB-365 ir IAB-001 reikalavimus, kurių vykdomą mokymo programą patvirtino IIW Įgaliotoji paskirtoji įstaiga (ANB).
Kompetencijų vertinimo reikalavimai	Kvalifikacijai įgyti reikalingos asmens turimos kompetencijos vertinamos vadovaujantis kompetencijų formuluotėmis ir jų ribų aprašais, kurie išreiškia slenkstinį (minimalųjį) kompetencijos įgijimo lygmenį. Asmens įgytų kompetencijų vertinimas ir pripažinimas vykdomas vadovaujantis švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta ir su ekonomikos ir inovacijų ministru bei socialinės apsaugos ir darbo ministru suderinta asmens įgytų kompetencijų vertinimo tvarka, bei IIW Įgaliotos paskirtosios įstaigos (ANB) pagal IAB-365 gaires sertifikavimo tvarka.
Kvalifikacijos atitiktis Europos Sąjungos ir tarptautiniams standartams (jeigu taikoma)	Kvalifikacija atitinka Tarptautinio suvirinimo inspektoriaus aukščiausia lygį (IWI-C) lygį pagal Tarptautinio suvirinimo instituto gairių „International welding inspection personnel. Minimum Requirements for the Education, Examination and Qualification“ (IAB-041) reikalavimus.

Papildyta punktu:

Nr. V1-290, 2024-12-31, paskelbta TAR 2025-01-02, i. k. 2025-00023

25⁷. Kvalifikacijos pavadinimas: suvirinimo inžinierius, LTKS VII

Kvalifikacijos apibūdinimas	Veiklos objektas: suvirintų gaminių gamybos, suvirinimo procesų koordinavimas. Tipinės darbo priemonės: gamybinių ir sandėliavimo patalpų sąlygų tikrinimo įranga, suvirinimo įrangos techninių parametrų tikrinimo priemonės, suvirintų gaminių matmenų tikrinimo priemonės, suvirinimo siūlių apžiūrimosios kontrolės defektų vertinimo įranga, fotografavimo įranga, personalinis kompiuteris ir specializuota programinė įranga. Tipinės darbo sąlygos: dirbama pramonės įmonių gamybinėse patalpose ir administracinėse patalpose. Papildoma informacija: suvirinimo inžinierius organizuoja ir koordinuoja gamyboje vykdomus suvirinimo procesus ir kokybės kontrolės darbus, parengia ir adaptuoja suvirinimo ir susietas technologijas skirtingiems tame tarpe sudėtingiems suvirinimo produktams, ruošia ir pildo gamybos kokybės valdymo sistemų ir gamybos suvirinimo dokumentaciją, instruktuoja ir koordinuoja žemesnės kvalifikacijos suvirinimo koordinatorių veiklą, analizuoja savo ir žemesnės kvalifikacijos koordinatorių surinktus duomenis, sutarčių technines sąlygas, atlieka suvirinamų konstrukcijų projekto techninę analizę, vykdo subrangovų atranką ir priežiūrą, numato korekcinius veiksmus ir priima sprendimus dėl atliekamų suvirinimo darbų kokybės gerinimo, sudaro suvirinimo ir kokybės kontrolės planus, ruošia darbo instrukcijas, parenka, parengia ir tvirtina suvirinimo procedūrų aprašus, atlieka suvirinimo personalo atranką ir priežiūrą, organizuoja suvirintojų kvalifikacijos tikrinimą, parenka arba parengia terminio apdorojimo procedūras, parenka ir tikrina suvirinimo medžiagų atitiktį ir suvirinimo įrangos techninę būklę. Kvalifikaciją įgiję asmenys galės dirbti inžinerinės apdirbamosios pramonės ir metalo apdirbimo gamyklose, statybos bei metalinių konstrukcijų montavimo objektuose, mašinų, kėlimo įrenginių gamybos, energetikos, žemės ūkio, aptarnavimo bei kituose ūkio sektoriuose.
Pagrindiniai kvalifikacijos vienetai (nurodant jų lygį pagal LTKS)	Kompetencijos	Kompetencijų ribos
1. Pasiruošimas suvirinimo procesų koordinavimo darbams (LTKS VII)	1.1. Planuoti ir organizuoti sudėtingų gaminių suvirinimo koordinavimo darbus, atsižvelgiant į suvirinimo procesus ir suvirinimo įrangą.	Dujinis suvirinimas ir panašūs procesai. Elektrotechnika. Suvirinimo lankas. Lankiniam suvirinimui naudojami maitinimo šaltiniai. Suvirinimas apsauginėse dujose. Suvirinimas nelydžiu volframo elektrodu inertinių dujų aplinkoje (TIG). MIG/MAG suvirinimas ir suvirinimas milteline viela. Rankinis lankinis suvirinimas. Suvirinimas po fliusu. Kontaktinis suvirinimas. Kiti suvirinimo procesai – lazeriu, elektroniniu spinduliu, plazmos lanku. Terminis pjovimas ir kiti briaunų paruošimo būdai. Paviršių apvirinimas ir apipurškimas. Visiškai mechanizuoti ir robotizuoti procesai. Kietasis ir minkštasis litavimas. Plastikų sujungimo būdai. Keramikos ir kompozitų jungimo procesai. Suvirintųjų jungčių projektavimo pagrindai. Siūlės grafinis vaizdavimas. Jungčių projektavimas. Virintinių jungčių elgesys esant įvairioms apkrovoms. Virintinių jungčių elgesys esant statinėms ir kintamoms apkrovoms. Projektavimas konstrukcijų eksploatuojamų esant ciklinėms apkrovoms. Slėginės įrangos projektavimas. Aliuminio lydinių suvirintųjų konstrukcijų projektavimas. Suvirintųjų jungčių kokybės užtikrinimas. Kokybės valdymas gamybos metu. Vidiniai įtempiai ir deformacijos. Suvirinimo įrenginiai. Suvirinimo stalai ir suvirinamų gaminių tvirtinimo įrankiai (gamybos priemonės). Suvirinamų paviršių ir briaunų paruošimas. Matavimai, kontrolė ir įrašai suvirinimo gamyboje. Neardomoji kontrolė. Defektai ir priimtinumo kriterijai. Darbų saugos ir sveikatos reikalavimai gamyboje. Remontinis suvirinimas. Armatūros suvirinimas. Suvirinimo koordinavimo veiklų planavimas ir organizavimas, suvirinimo technologijų parengimas ir adaptavimas. Žemesnės kvalifikacijos suvirinimo koordinatorių veiklos priežiūra, jų pareiginių instrukcijų parengimas ir instruktavimas. Suvirinimo procedūrų, suvirinimo ir kokybės kontrolės planų parengimas tipiniams ir netipiniams sudėtingiems suvirinamiems produktams. Gamyba, kurioje taikomos pažangios suvirinimo medžiagos ir suvirinimo procesai. Galiojantys ir naujų suvirinimo procesų koordinavimo, suvirintų produktų gamybos ir neardomosios kontrolės standartų projektai. Irimo mechanikos pagrindai.
	1.2. Planuoti ir organizuoti sudėtingų gaminių suvirinimo koordinavimo darbus, atsižvelgiant į suvirinamus metalus ir suvirinamų konstrukcijų specifiką.	Plienų gamyba, klasifikavimas ir jų žymėjimas. Medžiagų ir suvirintųjų jungčių tyrimo metodai. Grynųjų metalų sandara ir savybės. Lydiniai ir jų fazinės diagramos. Geležies ir anglies lydiniai. Plienų suvirinamumas. Suvirintų jungčių defektai ir jų priežastys. Pagrindinio metalo ir suvirintųjų jungčių terminis apdorojimas. Suvirintųjų jungčių sandara. Angliniai ir angliniai manganiniai plienai. Smulkiagrūdžiai konstrukciniai plienai. Termomechaniškai apdoroti plienai. Suvirintųjų jungčių pleišėjimas. Konstrukcinių ir aukšto stiprumo plienų naudojimas. Mažai legiruoti plienai konstrukcijoms, dirbančioms žemose temperatūrose. Mažai legiruoti valkšnumui atsparūs plienai. Kriogeninės paskirties plienai. Korozija. Gausiai legiruoti korozijai atsparūs ir atsparus karščiui plienai. Dilimas. Apsauginės dangos. Valkšnumui ir kaitrai atsparūs plienai. Ketus ir plieno liejiniai. Varis ir jo lydiniai. Nikelis ir jo lydiniai. Aliuminis ir jo lydiniai. Kiti metalai ir jų lydiniai. Skirtingų medžiagų sujungimas. Medžiagų atsparumo fundamentiniai pagrindai. Gamyba, kurioje taikomos pažangios medžiagos, ardomieji bandymai bei neardomosios kontrolės metodai, pažangios kokybės valdymo sistemos ir programinė įranga.
2. Suvirintų produktų ir suvirinimo procesų koordinavimas (LTKS VII)	2.1. Pasiruošti vykdyti, organizuoti ir valdyti pažangių suvirinimo procesų koordinavimą.	Terminai ir apibrėžimai. Suvirinimo koordinatorių vaidmuo ir funkcijos. Suvirinimo procesų kokybės valdymo ir koordinavimo principai. Suvirinimo procesų koordinavimo dokumentacija. Suvirintojų ir suvirinimo operatorių. suvirinimo koordinavimo ir neardomosios kontrolės personalo kvalifikacija ir atestavimas. Suvirintojų ir suvirinimo operatorių kvalifikacijos tikrinimas. Suvirinamų paviršių ir briaunų paruošimas. Matavimai ir kontrolė prieš suvirinimą, suvirinimo metu ir po suvirinimo. Suvirinimo defektų tipai, jų charakteristikos. Defektų priimtinumo lygiai. Suvirinimo procedūrų aprašai, jų parengimas ir patvirtinimas. Suvirinimo procedūrų patvirtinimo protokolų turinys. Suvirintų produktų ir suvirinimo procesų koordinavimas įvairiose gamybos ir pramonės srityse. Ekonomikos principai suvirinimo gamyboje.
	2.2. Atlikti, organizuoti ir valdyti sudėtingų suvirintų produktų ir pažangių suvirinimo procesų koordinavimą, analizuoti ir interpretuoti savo bei kitų suvirinimo koordinatorių surinktus duomenis, užpildyti ir tvirtinti suvirinimo gamybos dokumentaciją.	Gamyboje vykdomų suvirinimo procesų organizavimas ir eigos koordinavimas, suvirinimo gamybos kokybės valdymo sistemų ir gamybos suvirinimo dokumentacijos ruošimas, savo ir žemesnės kvalifikacijos koordinatorių surinktų duomenų analizė, sutarčių techninių sąlygų ir suvirinamų konstrukcijų projekto techninė analizė, subrangovų atranka ir priežiūra, suvirinimo technologijų parengimas ir adaptavimas. gamybos suvirinimo dokumentacijos rengimas, korekcinių veiksmų ir sprendimų dėl atliekamų suvirinimo darbų kokybės gerinimo priėmimas, suvirinimo ir kokybės kontrolės planų sudarymas, darbo instrukcijų ir suvirinimo procedūrų aprašų atranka, parengimas ir tvirtinimas, suvirintojų atranka, priežiūra ir kvalifikacijos tikrinimo organizavimas, terminio apdorojimo procedūrų atranka ir parengimas, suvirinimo medžiagų ir įrangos atranka ir patikra, žemesnės kvalifikacijos suvirinimo koordinatorių veiklos organizavimas, koordinavimas ir instruktavimas.
Reikalavimai asmeniui kvalifikacijai ar savarankiškai jos daliai įgyti (reikalavimai turimam išsilavinimui, kvalifikacijai, profesinei patirčiai) (jeigu taikomi)	Stojančiajam mokytis pagal kvalifikaciją suteikiančią švietimo programą taikomi šie minimalūs reikalavimai: aukštasis inžinerijos ir inžinerinių profesijų švietimo srities išsilavinimas (LTKS VI) arba suvirinimo specialisto (LTKS V) ar suvirinimo technologo (LTKS VI) kvalifikacija ir 6 metų darbo patirtis šioje profesinėje srityje. Kvalifikacija suteikiama įgijus pagrindinių kvalifikacijos vienetų kompetencijas.
Kvalifikacijai įgyti taikomi reikalavimai pagal Europos Sąjungos teisės aktus, tarptautines sutartis ar Lietuvos Respublikos teisės aktus (jeigu taikomi)	Tarptautinio suvirinimo inžinieriaus lygį (IWE) atitinkantį suvirinimo inžinieriaus kvalifikacija suteikiama asmeniui, baigusiam mokymo programą tenkinančią IIW/EWF-IAB sistemos IAB-252 gairių reikalavimus ir sėkmingai išlaikiusiam egzaminus IIW Įgaliotoje paskirtojoje įstaigoje (ANB) kuri akredituota pagal IAB-365 gaires . Mokymus pagal tokia profesinio mokymo programą gali vykdyti mokymo įstaigos (ATB), atitinkančios IAB-365 ir IAB-001 reikalavimus, kurių vykdomą mokymo programą patvirtino IIW Įgaliotoji paskirtoji įstaiga (ANB).
Kompetencijų vertinimo reikalavimai	Kvalifikacijai įgyti reikalingos asmens turimos kompetencijos vertinamos vadovaujantis kompetencijų formuluotėmis ir jų ribų aprašais, kurie išreiškia slenkstinį (minimalųjį) kompetencijos įgijimo lygmenį. Asmens įgytų kompetencijų vertinimas ir pripažinimas vykdomas vadovaujantis švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta ir su ekonomikos ir inovacijų ministru bei socialinės apsaugos ir darbo ministru suderinta asmens įgytų kompetencijų vertinimo tvarka, bei IIW Įgaliotos paskirtosios įstaigos (ANB) pagal IAB-365 gaires sertifikavimo tvarką.
Kvalifikacijos atitiktis Europos Sąjungos ir tarptautiniams standartams (jeigu taikoma)	Kvalifikacija atitinka Tarptautinio suvirinimo inžinieriaus (IWE) lygį pagal Tarptautinio suvirinimo instituto gairių „IIW Guideline for International Welding Engineers, Technologists, Specialists and Practitioners. Minimum Requirements for the Education, Examination and Qualification“ (IAB-252) reikalavimus.

Papildyta punktu:

Nr. V1-290, 2024-12-31, paskelbta TAR 2025-01-02, i. k. 2025-00023

II skyrius

Transporto priemonių (išskyrus variklines) ir jų įrangos gamybos ir remonto posektoriaus kvalifikacijų aprašai

26. Kvalifikacijos pavadinimas: geležinkelių riedmenų remonto šaltkalvis, LTKS III

Kvalifikacijos apibūdinimas	Veiklos objektas: geležinkelių riedmenų remontas ir techninė priežiūra. Tipinės darbo priemonės: riedmenų remonto šaltkalvio rankiniai ir mechaniniai darbo įrankiai, matavimo įrankiai, kėlimo ir transportavimo priemonės, tikrinimo ir reguliavimo stendai. Tipinės darbo sąlygos: darbai atliekami patalpoje, pamainomis, dirbama ir individualiai, ir komandose. Papildoma informacija: geležinkelių riedmenų remonto šaltkalvis veiklas atlieka savarankiškai, vadovaujasi technine dokumentacija, bendradarbiauja su aukštesnės kvalifikacijos asmenimis. Kvalifikaciją įgiję asmenys galės dirbti lokomotyvų ir vagonų depuose, geležinkelių infrastruktūros įmonėse, kitose įmonėse, eksploatuojančiose geležinkelių riedmenis.
Pagrindiniai kvalifikacijos vienetai (nurodant jų lygį pagal LTKS)	Kompetencijos	Kompetencijų ribos
1. Paruošiamieji riedmenų remonto darbai (LTKS III)	1.1. Atlikti šaltkalvio darbus.	Asmeninės saugos priemonės. Darbuotojų saugos, priešgaisrinės saugos, aplinkosaugos ir elektrosaugos reikalavimai. Saugaus darbo aukštyje ir uždarose erdvėse reikalavimai. Profesinės rizikos veiksniai, būdai ir priemonės rizikai mažinti, atsakomybė. Gamybos sanitarijos ir higienos reikalavimai. Pirmoji pagalba. Techniniai brėžiniai ir schemos. Pagrindinės matavimo priemonės. Šaltkalvio darbo įrankiai, priemonės, medžiagos ir jų paruošimas darbui. Šaltkalvystės metalo apdirbimo technologija.
	1.2. Paruošti geležinkelių riedmenis techninės priežiūros ir remonto darbams.	Traukos riedmenų įrenginiai. Pagrindinės traukos riedmenų sistemos. Vagonų įrenginiai. Riedmenų pastatymas remontui. Remonto objektų paruošimas. Išdilimų ir deformacijų matavimas.
	1.3. Remontuoti geležinkelio riedmenų įrenginių tipinius mazgus ir sujungimus.	Srieginiai ir presuotieji sujungimai.  Guoliai. Judančiosios cilindrinės detalės. Judantys ir nejudantys kūginiai sujungimai. Sandarikliai. Velenų sujungimai. Pavarų mechanizmai. Spyruoklių būklės įvertinimas ir remontas. Detalių komplektavimas. Remonto objekto surinkimas.
2. Traukos riedmenų dyzelinių variklių remontas ir techninė priežiūra (LTKS III)	2.1. Remontuoti dyzelinius variklius.	Traukos riedmenų dyzeliniai varikliai. Traukos riedmenų dyzelinių variklių remonto technologija. Traukos riedmenų dyzelinių variklių techninė priežiūra.
	2.2. Remontuoti dyzelinių variklių sistemų įrenginius.	Dyzelinių variklių degalų, alyvos, aušinimo ir oro tiekimo sistemos. Dyzelinių variklių sistemų įrenginių remonto technologija. Dyzelinių variklių sistemų įrenginių techninė priežiūra.
3. Geležinkelių riedmenų elektros mašinų, aparatų remontas ir techninė priežiūra (LTKS III)	3.1. Remontuoti riedmenų elektros mašinas.	Geležinkelių riedmenų elektros mašinos. Elektros mašinų remonto technologija. Elektros mašinų techninė priežiūra.
	3.2. Remontuoti riedmenų elektros aparatus.	Geležinkelių riedmenų elektros aparatai. Elektros aparatų remonto technologija. Elektros aparatų techninė priežiūra. Akumuliatorinių baterijų techninė priežiūra. Traukos riedmenų elektros schemos. Traukos riedmenų elektros schemų techninė priežiūra.
4. Geležinkelių riedmenų pagalbinės įrangos remontas ir techninė priežiūra (LTKS III)	4.1. Remontuoti riedmenų stabdžių sistemą.	Geležinkelių riedmenų stabdžių įrenginiai. Stabdžių įrenginių remonto technologija. Stabdžių įrenginių techninė priežiūra.
	4.2. Remontuoti riedmenų važiuoklės įrangą.	Geležinkelių riedmenų važiuoklė. Važiuoklės įrenginių remonto technologija. Važiuoklės įrenginių techninė priežiūra. Smėlio tiekimo įrenginių remontas ir techninė priežiūra.
Reikalavimai asmeniui kvalifikacijai ar savarankiškai jos daliai įgyti (reikalavimai turimam išsilavinimui, kvalifikacijai, profesinei patirčiai) (jeigu taikomi)	Kvalifikacija suteikiama asmeniui, turinčiam pagrindinį išsilavinimą ir baigusiam profesinio mokymo programą. Kvalifikacija asmeniui taip pat gali būti suteikta, pripažinus neformaliojo mokymosi arba savišvietos būdu ir (arba) iš profesinės veiklos įgytas kompetencijas. Stojančiajam mokytis pagal kvalifikaciją suteikiančią profesinio mokymo programą taikomi šie reikalavimai: pradinis išsilavinimas ir mokymasis pagrindinio ugdymo programoje arba pagrindinis išsilavinimas.
Kvalifikacijai įgyti taikomi reikalavimai pagal Europos Sąjungos teisės aktus, tarptautines sutartis ar Lietuvos Respublikos teisės aktus (jeigu taikomi)	Netaikomi.
Kompetencijų vertinimo reikalavimai	Kvalifikacijai įgyti reikalingos asmens turimos kompetencijos vertinamos vadovaujantis kompetencijų formuluotėmis ir jų ribų aprašais, kurie išreiškia slenkstinį (minimalųjį) kompetencijos įgijimo lygmenį. Asmens įgytų kompetencijų vertinimas ir pripažinimas vykdomas vadovaujantis švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta ir su ekonomikos ir inovacijų ministru bei socialinės apsaugos ir darbo ministru suderinta asmens įgytų kompetencijų vertinimo tvarka.
Kvalifikacijos atitiktis Europos Sąjungos ir tarptautiniams standartams (jeigu taikoma)	Netaikoma.

27. Kvalifikacijos pavadinimas: laivų korpusų surinkėjas, LTKS III

Kvalifikacijos apibūdinimas	Veiklos objektas: laivų korpusų ir antstatų gamyba. Tipinės darbo sąlygos: grupinis darbo organizavimo pobūdis, fizinės darbo sąlygos patalpoje ir lauke, darbo laikas organizuojamas pamainomis. Tipinės darbo priemonės: korpuso detalių gaminimo įrenginiai, laivų korpusų surinkėjo įrankiai ir įtaisai, elektrolankinio suvirinimo ir dujinio pjovimo įranga, korpuso mazgų ir sekcijų surinkimo įranga, blokų ir korpuso formavimo stapelyje įranga. Papildoma informacija: laivų korpusų surinkėjas veiklas atlieka savarankiškai, vadovaujasi technine dokumentacija, bendradarbiauja su aukštesnės kvalifikacijos darbuotojais. Jam būtinas geras fizinis pasirengimas be žymių regos ir judėjimo aparato sutrikimų. Kvalifikaciją įgiję asmenys galės dirbti laivų statybos ir remonto įmonėse, metalo konstrukcijų gamybos bendrovėse, užsiimti individualia veikla.
Pagrindiniai kvalifikacijos vienetai (nurodant jų lygį pagal LTKS)	Kompetencijos	Kompetencijų ribos
1. Laivo korpuso detalių gaminimas (LTKS III)	1.1. Atlikti šaltkalviškas detalių apdirbimo operacijas ir surinkimo darbus.	Šaltkalviškų detalių apdirbimo operacijų ir surinkimo darbų technologijos. Šaltkalvystės ir surinkimo darbų įrankiai, įtaisai ir įrenginiai. Matavimo įrankiai, įtaisai ir prietaisai, matavimo metodai ir matavimo technika. Šaltkalviškų detalių apdirbimo operacijos ir surinkimo darbai. Konstrukciniai ir įrankiniai plienai, naudojami šaltkalvystės ir surinkimo darbuose. Šaltkalviškų detalių apdirbimo operacijų ir surinkimo darbų instrukcinės– technologinės kortelės, detalių ir surinkimo brėžiniai.
	1.2. Žymėti ir markiruoti detales pagal eskizus, šablonus ir brėžinius.	Korpuso detalių žymėjimo pagal eskizus, šablonus ir brėžinius technologijos. Žymėjimo ir matavimo įrankiai, įtaisai ir prietaisai. Korpuso detalių žymėjimas pagal eskizus, šablonus ir brėžinius. Korpuso detalių žymėjimo eskizai, šablonai ir brėžiniai. Korpuso detalių markiravimas.
	1.3. Apdirbti detales, naudojantis įrenginiais.	Mašinos, mechanizmai ir mechaninės pavaros. Detalių apdirbimo įrenginių (giljotinų, press–žirklių, lyginimo valcų, lenkimo valcų ir presų) konstrukcija. Detalių apdirbimas įrenginiais.
	1.4. Atlikti detalių kokybės techninę kontrolę ir komplektuoti detales.	Detalių kokybės techninės kontrolės tvarka ir taisyklės, kokybės techninė kontrolė. Komplektavimo dokumentai, taisyklės, detalių komplektavimas.
2. Laivo korpuso mazgų ir sekcijų surinkimas           (LTKS III)	2.1. Surinkti pagrindinių tipų laivo korpuso mazgus.	Mazgų surinkimo technologijos. Surinkėjo įrankiai ir įtaisai (tempikliai, domkratai, veržtuvai, konduktoriai). Pagrindinių tipų korpuso mazgų surinkimas.
	2.2. Surinkti pagrindinių tipų sekcijas.	Pagrindinių tipų korpuso sekcijų surinkimo technologijos. Korpuso sekcijų surinkimo technologinė įranga. Pagrindinių tipų sekcijų surinkimas. Pagrindinių tipų korpuso sekcijų surinkimo darbo brėžiniai, techninių reikalavimų instrukcijos.
	2.3. Suvirinti trumpas siūles elektrolankiniu būdu įvairiose padėtyse.	Elektrolankinis rankinis suvirinimas. Aparatūra ir įrankiai. Suvirinimo darbai renkant korpuso konstrukcijas.
	2.4. Atlikti dujinio pjovimo darbus renkant korpuso konstrukcijas.	Dujinio pjovimo posto įranga, dujinis pjoviklis. Dujinio pjovimo darbai renkant korpuso konstrukcijas. Saugaus darbo su dujiniu pjovikliu taisyklės.
	2.5. Skaityti laivo korpuso mazgų ir sekcijų darbo brėžinius.	Laivų statybos braižybos pagrindai. Korpuso konstrukcijų darbo brėžinių sutartiniai ženklai, skaitymo taisyklės ir korpuso konstrukcijų darbo brėžinių skaitymas.
3. Laivo korpuso formavimas ant stapelio (LTKS III)	3.1. Atlikti laivo blokų ir korpuso formavimo darbus ant stapelio.	Laivo blokų ir korpuso formavimo technologijos. Stapelio įranga ir paruošimas blokų, korpuso formavimui.  Blokų  ir laivo korpuso formavimas ant stapelio.
	3.2. Pastatyti laivo antstatus, stiebus, dūmų kaminus.	Laivo antstatų, stiebų, dūmų kaminų pastatymo technologijos. Laivo antstatų, stiebų, dūmų kaminų pastatymas.
4. Laivo korpuso baigiamieji darbai (LTKS III)	4.1. Pastatyti iliuminatorius, trapus, duris.	Iliuminatorių, trapų, durų pastatymo technologijos. Iliuminatorių, trapų, durų pastatymas.
	4.2. Montuoti patalpų įrangos metalines konstrukcijas.	Patalpų įrangos metalinių konstrukcijų montavimo technologijos. Patalpų įrangos metalinių konstrukcijų montavimas.
	4.3. Išbandyti korpuso konstrukcijas ir patalpas nepralaidumui.	Korpuso konstrukcijų ir patalpų išbandymų nepralaidumui technologijos. Korpuso konstrukcijų ir patalpų išbandymas nepralaidumui.
Reikalavimai asmeniui kvalifikacijai ar savarankiškai jos daliai įgyti (reikalavimai turimam išsilavinimui, kvalifikacijai, profesinei patirčiai) (jeigu taikomi)	Kvalifikacija suteikiama asmeniui, turinčiam pagrindinį išsilavinimą ir baigusiam profesinio mokymo programą. Kvalifikacija asmeniui taip pat gali būti suteikta, pripažinus neformaliojo mokymosi arba savišvietos būdu ir (arba) iš profesinės veiklos įgytas kompetencijas. Stojančiajam mokytis pagal kvalifikaciją suteikiančią profesinio mokymo programą taikomi šie reikalavimai: pradinis išsilavinimas ir mokymasis pagrindinio ugdymo programoje arba pagrindinis išsilavinimas.
Kvalifikacijai įgyti taikomi reikalavimai pagal Europos Sąjungos teisės aktus, tarptautines sutartis ar Lietuvos Respublikos teisės aktus (jeigu taikomi)	Netaikomi.
Kompetencijų vertinimo reikalavimai	Kvalifikacijai įgyti reikalingos asmens turimos kompetencijos vertinamos vadovaujantis kompetencijų formuluotėmis ir jų ribų aprašais, kurie išreiškia slenkstinį (minimalųjį) kompetencijos įgijimo lygmenį. Asmens įgytų kompetencijų vertinimas ir pripažinimas vykdomas vadovaujantis švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta ir su ekonomikos ir inovacijų ministru bei socialinės apsaugos ir darbo ministru suderinta asmens įgytų kompetencijų vertinimo tvarka.
Kvalifikacijos atitiktis Europos Sąjungos ir tarptautiniams standartams (jeigu taikoma)	Netaikoma.

Punkto pakeitimai:

Nr. V1-99, 2021-07-07, paskelbta TAR 2021-08-26, i. k. 2021-17957

28. Kvalifikacijos pavadinimas: laivų sistemų ir įrenginių montuotojas, LTKS III

Kvalifikacijos apibūdinimas	Veiklos objektas: laivų sistemų vamzdynų ir įrenginių montavimas statomuose, išmontavimas ir remontas remontuojamuose laivuose. Tipinės darbo priemonės: šaltkalvystės darbų įrankiai, vamzdžių paruošimo, lenkimo įtaisai ir įrenginiai, matavimo įrankiai, vamzdžių elektrolankinio suvirinimo įranga, vamzdžių pjovimo įrenginiai, vamzdžių hidraulinių išbandymų įranga ir įtaisai, laivų sistemų įrenginiai ir šilumokaičiai, dujinio ir plazminio pjovimo įranga. Tipinės darbo sąlygos: dirbama patalpose, laivuose, dokuose, būdingas darbas grupėse, darbas organizuojamas  pamainomis. Papildoma informacija: laivų sistemų ir įrenginių montuotojas savo veikloje vadovaujasi darbuotojų saugos ir sveikatos, priešgaisrinės saugos reikalavimais. Jo veiklos priežiūra apsiriboja atlikto darbo kokybės kontrole. Laivų sistemų ir įrenginių montuotojas geba planuoti savo veiklą pagal pateiktas užduotis, naudodamasis aukštesnės kvalifikacijos darbuotojo pagalba, prisitaikyti prie veiklos būdų, medžiagų ir priemonių įvairovės, atlieka įvarius veiksmus ir operacijas, pritaikydamas žinomus ir išbandytus sprendimus. Kvalifikaciją įgiję asmenys galės dirbti laivų statybos ir remonto įmonėse, gamybos ir aptarnavimo įmonėse, užsiimti individualia veikla.
Pagrindiniai kvalifikacijos vienetai (nurodant jų lygį pagal LTKS)	Kompetencijos	Kompetencijų ribos
1. Šaltkalvystės darbų atlikimas (LTKS III)	1.1. Paruošti darbo vietą šaltkalvystės darbams atlikti.	Šaltkalvystės darbastalis, jo paruošimas. Šaltkalvystės įrankiai ir įtaisai, jų paruošimas. Medžiagos ir pagalbinės priemonės, jų išdėstymas darbo zonoje. Asmeninės saugos priemonės, jų naudojimas.
	1.2. Naudoti matavimo įrankius ir prietaisus.	Metrologijos pagrindai. Techniniai ir elektroniniai matavimo įrankiai, jų naudojimas. Matavimo darbai atliekami vadovaujant aukštesnės kvalifikacijos darbuotojui ir jam prižiūrint darbų kokybę.
	1.3. Atlikti šaltkalvystės darbus rankiniais ir mechanizuotais įrankiais ir įrenginiais.	Techninės braižybos pagrindai: vaizdų išdėstymas, matmenų žymėjimas ir sutartiniai ženklai detalių darbo brėžiniuose. Detalių apdirbimo šaltkalvystės operacijomis technologijos. Mechanizuotų įrankių ir įrenginių veikimo principai. Šaltkalvystės darbai atliekami rankiniais ir mechanizuotais įrankiais ir įrenginiais  vadovaujant aukštesnės kvalifikacijos darbuotojui ir jam prižiūrint darbų kokybę. Saugaus darbo taisyklės, jų laikymasis, atliekant šaltkalvystės darbus rankiniais įrankiais.
2. Rankinis elektrolankinis suvirinimas glaistytu elektrodu (LTKS III)	2.1. Atlikti rankinio elektrolankinio suvirinimo glaistytu elektrodu darbus.	Rankinio elektrolankinio suvirinimo glaistytu elektrodu principai, įranga, jos paruošimas darbui. Medžiagų savybės ir charakteristikos. Detalių jungtys, jų paruošimas suvirinimui. Suvirinimo prikabinimu darbų atlikimas vadovaujant aukštesnės kvalifikacijos darbuotojui ir jam prižiūrint darbų kokybę. Asmens saugos priemonės, jų parinkimas ir naudojimas. Suvirinimo darbų saugos taisyklės, jų laikymasis atliekant suvirinimo prikabinimu darbus.
	2.2. Suvirinti prikabinimu vamzdžių jungčių siūles įvairiose padėtyse.	Techninės braižybos pagrindai.  Nesudėtingi brėžiniai, jų skaitymas. Vamzdžių suvirinimo procedūrų aprašai: suvirinimo proceso, suvirinimo režimų, medžiagų parinkimas ir kt. procedūrų aprašo reikalavimai. Suvirinimo prikabinimu darbų atlikimas virinant vamzdžių jungčių siūles įvairiose padėtyse vadovaujant aukštesnės kvalifikacijos darbuotojui ir jam prižiūrint darbų kokybę.
3. Metalų pjovimas dujomis ir plazma (LTKS III)	3.1. Paruošti darbo vietą metalų pjovimui dujomis ir plazma.	Dujinio ir plazminio pjovimo įranga, pjovimo principai, reguliuojami parametrai. Dujinio ir plazminio pjovimo įrangos paruošimas. Asmens saugos priemonės, jų parinkimas ir naudojimas.
	3.2. Žymėti lakštų, vamzdžių, profilių pjūvių vietas.	Lakštų, vamzdžių, profilių žymėjimo įrankiai, šablonų naudojimas. Pjūvių vietų žymėjimas pagal brėžinius, naudojant matavimo, žymėjimo įrankius ir šablonus, vadovaujant aukštesnės kvalifikacijos darbuotojui ir jam prižiūrint darbų kokybę. Saugaus darbo taisyklės, jų laikymasis atliekant lakštų, vamzdžių, profilių pjūvių vietų žymėjimą.
	3.3. Atlikti metalų pjovimo darbus dujomis ir plazma.	Dujinio ir plazminio pjovimo procesai. Įvairių metalų ir jų lydinių pjovimo dujomis ir plazma technologijos. Dujinio ir plazminio pjovimo režimų ir parametrų nustatymas. Metalų pjovimas dujiniu liepsniniu būdu ir plazma, vadovaujant aukštesnės kvalifikacijos darbuotojui ir jam prižiūrint darbų kokybę. Saugaus darbo taisyklės, jų laikymasis atliekant metalų pjovimą dujiniu liepsniniu būdu ir plazma.
4. Laivo korpuso paruošimas laivo sistemų montavimo darbams (LTKS III)	4.1.Paruošti darbo vietą laivo sistemų montavimo darbams.	Laivo sistemų montavimo darbo vieta, jos paruošimas. Montavimo įrankiai, įtaisai, pagalbinės priemonės, jų parinkimas ir paruošimas darbui.  Matavimo įrankių parinkimas. Asmens saugos priemonės, jų parinkimas ir naudojimas.
	4.2.Parinkti konstrukcinius elementus borto ir denio įrangos montavimui.	Laivų sistemų konstrukciniai elementai ir jų elementų montavimo seka. Konstrukcinių elementų montavimo brėžinių ir schemų skaitymas. Konstrukcinių elementų paruošimas borto ir denio įrangos montavimui, vadovaujant aukštesnės kvalifikacijos darbuotojui ir jam prižiūrint darbų kokybę. Saugaus darbo taisyklės, jų laikymasis paruošiant konstrukcinius elementus borto ir denio įrangos montavimui.
	4.3. Įvirinti montavimo detales laivo korpuse.	Įvirinimo detalių konstrukcijos ir jų montavimo laivo korpuse technologijos. Detalių įvirinimas į laivo korpusą, vadovaujant aukštesnės kvalifikacijos darbuotojui ir jam prižiūrint darbų kokybę. Saugaus darbo taisyklės, jų laikymasis montuojant įvirinimo detales laivo korpuse.
5. Laivų sistemų vamzdžių paruošimas  ir mazgų surinkimas (LTKS III)	5.1. Paruošti laivų sistemų vamzdžių paruošimo ir mazgų surinkimo vietą.	Įrankiai ir įtaisai, tinkami vamzdžių paruošimui, mazgų surinkimui, laivų sistemų ir įrenginių montavimui, jų parinkimas. Pagalbinės priemonės, jų parinkimas. Matavimo įrankių parinkimas. Asmens saugos priemonės, jų parikimas ir  naudojimas.
	5.2. Žymėti ir pjauti laivų sistemų vamzdžius.	Vamzdžių nomenklatūra, medžiagos, pagrindinės charakteristikos. Vamzdžių žymėjimo būdai. Vamzdžių pjovimo įrenginiai, jų konstrukcija, veikimo principai ir naudojimas. Vamzdžių pjovimas taikant įvairias pjovimo technologijas vadovaujant aukštesnės kvalifikacijos darbuotojui ir jam prižiūrint darbų kokybę. Saugaus darbo taisyklės, jų laikymasis pjaunant vamzdžius.
	5.3. Lenkti laivų sistemų vamzdžius.	Vamzdžių lenkimo būdai. Vamzdžių lenkimo įtaisai ir įrenginiai, jų konstrukcija, veikimo principai ir naudojimas. Vamzdžių lenkimas taikant įvairias vamzdžių lenkimo technologijas vadovaujant aukštesnės kvalifikacijos darbuotojui ir jam prižiūrint darbų kokybę. Saugaus darbo taisyklės, jų laikymasis lenkiant laivų sistemų vamzdžius.
	5.4. Apdirbti vamzdžių galus įvairiems vamzdžių sujungimų tipams.	Vamzdžių galų apdirbimo būdai įvairiems vamzdžių sujungimų tipams. Apdirbimo įrenginiai, jų veikimo principai ir naudojimas. Vamzdžių galų apdirbimas vadovaujant aukštesnės kvalifikacijos darbuotojui ir jam prižiūrint darbų kokybę. Saugaus darbo taisyklės, jų laikymasis apdirbant vamzdžių galus.
	5.5. Pasiruošti laivų sistemų vamzdžių hidrauliniams išbandymams.	Laivų sistemų vamzdžių hidraulinių išbandymų atlikimo instrukcijos ir techniniai reikalavimai. Laivų sistemų vamzdžių hidraulinių išbandymų įranga, įtaisai ir matavimo prietaisai, jų naudojimas. Laivų sistemų vamzdžių hidraulinių išbandymų atlikimas vadovaujant aukštesnės kvalifikacijos darbuotojui ir jam prižiūrint darbų kokybę. Saugaus darbo taisyklės, jų laikymasis atliekant laivų sistemų vamzdžių hidraulinius išbandymus.
	5.6. Parinkti vamzdynų mazgų konstrukcinius elementus pagal techninę dokumentaciją.	Vamzdynų mazgų ir konstrukcinių elementų principinės schemos, pagrindinių standartų reikalavimai. Nesudėtingi surinkimo brėžiniai, jų skaitymas. Vamzdinė armatūra, jos paskirtis ir veikimo principai. Vamzdynų jungiamųjų dalių ir sujungimo būdų parinkimas vadovaujant aukštesnės kvalifikacijos darbuotojui ir jam prižiūrint darbų kokybę.
	5.7. Surinkti vamzdynų mazgus.	Sandarinimo medžiagos, jų savybės ir naudojimo ypatumai. Sujungimo elementų paruošiamųjų darbų atlikimas ir vamzdynų mazgų, taikant įvairias  surinkimo technologijas, surinkimas vadovaujant aukštesnės kvalifikacijos darbuotojui ir jam prižiūrint darbų kokybę.
6. Laivų sistemų vamzdynų montavimas, išmontavimas ir remontas (LTKS III)	6.1. Montuoti laivų sistemų vamzdynus laive.	Laivų sistemų vamzdynų klasifikacija, paskirtis, principinės montavimo schemos. Nesudėtingi darbo brėžiniai, jų skaitymas. Laivų sistemų vamzdynų montavimo darbai ir jų  seka laive. Laivų sistemų vamzdynų laive montavimas vadovaujant aukštesnės kvalifikacijos darbuotojui ir jam prižiūrint darbų kokybę. Saugaus darbo taisyklės, jų laikymasis montuojant laivų sistemų vamzdynus laive.
	6.2. Atlikti laivų sistemų vamzdynų išmontavimą ir ženklinimą laive.	Laivų sistemų vamzdynų išmontavimo seka ir ženklinimo laive reikalavimai. Laivų sistemų vamzdynų išmontavimo ir ženklinimo darbų laive atlikimas vadovaujant aukštesnės kvalifikacijos darbuotojui ir jam prižiūrint darbų kokybę. Saugaus darbo taisyklės, jų laikymasis vykdant laivų sistemų vamzdynų išmontavimą ir ženklinimą laive.
	6.3. Šalinti nustatytus defektus remontuojant vamzdžius ir armatūrą ceche.	Defektų šalinimo technologijos, remontuojant vamzdžius ir armatūrą ceche. Defektų, remontuojant vamzdžius ir armatūrą ceche, šalinimas vadovaujant aukštesnės kvalifikacijos darbuotojui ir jam prižiūrint darbų kokybę. Saugaus darbo taisyklės, jų laikymasis šalinant nustatytus defektus ceche.
7. Laivų sistemų įrenginių montavimas, išmontavimas ir remontas (LTKS III)	7.1. Montuoti ir išmontuoti laivų sistemų įrenginius ir šilumokaičius.	Laivų sandara: laivo korpuso konstrukcija, laivo patalpų klasifikacija ir laivo išplanavimas. Laivų sistemų įrenginiai ir šilumokaičiai, jų veikimo principai, montavimo ir išmontavimo tvarka ir technologiniai reikalavimai montavimui ir išmontavimui. Laivų sistemų įrenginių ir šilumokaičių montavimas ir išmontavimas, vadovaujant aukštesnės kvalifikacijos darbuotojui ir jam prižiūrint darbų kokybę. Saugaus darbo taisyklės, jų laikymasis montuojant ir išmontuojant laivų sistemų įrenginius ir šilumokaičius.
	7.2. Atlikti šilumokaičių restauravimą.	Šilumokaičiai, jų konstrukcija, paskirtis ir veikimo principai. Šilumokaičių išmontavimo, išardymo ir surinkimo tvarka, šilumokaičių vamzdelių restauravimo darbų seka. Šilumokaičių išardymas, šilumokaičių detalių restauravimas ir šilumokaičių surinkimas vadovaujant aukštesnės kvalifikacijos darbuotojui ir jam prižiūrint darbų kokybę. Saugaus darbo taisyklės ir jų laikymasis atliekant šilumokaičių vamzdelių restauravimą.
	7.3. Atlikti siurblių,  aušintuvų ir pašildytuvų remontą.	Siurbliai, aušintuvai, aušintuvai, jų konstrukcija, paskirtis ir veikimo principai. Siurblių,  aušintuvų ir pašildytuvų išmontavimo, išardymo ir surinkimo tvarka, jų išsidėvinčių detalių restauravimo technologija. Siurblių,  aušintuvų ir pašildytuvų išardymas, išsidėvinčių detalių restauravimas ir siurblių,  aušintuvų ir pašildytuvų surinkimas, vadovaujant aukštesnės kvalifikacijos darbuotojui ir jam prižiūrint darbų kokybę. Saugaus darbo taisyklės, jų laikymasis atliekant siurblių,  aušintuvų ir pašildytuvų remontą.
Reikalavimai asmeniui kvalifikacijai ar savarankiškai jos daliai įgyti (reikalavimai turimam išsilavinimui, kvalifikacijai, profesinei patirčiai) (jeigu taikomi)	Kvalifikacija suteikiama asmeniui, turinčiam pagrindinį išsilavinimą ir baigusiam profesinio mokymo programą. Kvalifikacija asmeniui taip pat gali būti suteikta, pripažinus neformaliojo mokymosi arba savišvietos būdu ir (arba) iš profesinės veiklos įgytas kompetencijas. Stojančiajam mokytis pagal kvalifikaciją suteikiančią profesinio mokymo programą taikomi šie reikalavimai: pradinis išsilavinimas ir mokymasis pagrindinio ugdymo programoje arba pagrindinis išsilavinimas.
Kvalifikacijai įgyti taikomi reikalavimai pagal Europos Sąjungos teisės aktus, tarptautines sutartis ar Lietuvos Respublikos teisės aktus (jeigu taikomi)	Netaikomi.
Kompetencijų vertinimo reikalavimai	Kvalifikacijai įgyti reikalingos asmens turimos kompetencijos vertinamos vadovaujantis kompetencijų formuluotėmis ir jų ribų aprašais, kurie išreiškia slenkstinį (minimalųjį) kompetencijos įgijimo lygmenį. Asmens įgytų kompetencijų vertinimas ir pripažinimas vykdomas vadovaujantis švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta ir su ekonomikos ir inovacijų ministru bei socialinės apsaugos ir darbo ministru suderinta asmens įgytų kompetencijų vertinimo tvarka.
Kvalifikacijos atitiktis Europos Sąjungos ir tarptautiniams standartams (jeigu taikoma)	Netaikoma.

29. Kvalifikacijos pavadinimas: geležinkelių riedmenų remonto šaltkalvis, LTKS IV

Kvalifikacijos apibūdinimas	Veiklos objektas: geležinkelių riedmenų remontas ir techninė priežiūra. Tipinės darbo priemonės: riedmenų remonto šaltkalvio rankiniai ir mechaniniai darbo įrankiai, matavimo įrankiai, kėlimo ir transportavimo priemonės, tikrinimo ir reguliavimo stendai. Tipinės darbo sąlygos: darbai atliekami patalpoje, pamainomis, dirbama ir individualiai, ir komandose. Papildoma informacija: geležinkelių riedmenų remonto šaltkalvis veiklas atlieka savarankiškai, prisiima atsakomybę už veiklos atlikimo procedūrų ir rezultatų kokybę, vertina atliekamų darbų eigą, priima sprendimus dėl atliekamų darbų derinimo su kitais darbais, prižiūri žemesnės kvalifikacijos darbuotojų veiklą. Kvalifikaciją įgiję asmenys galės dirbti lokomotyvų ir vagonų depuose, geležinkelių infrastruktūros įmonėse, kitose įmonėse, eksploatuojančiose geležinkelių riedmenis.
Pagrindiniai kvalifikacijos vienetai (nurodant jų lygį pagal LTKS)	Kompetencijos	Kompetencijų ribos
1. Paruošiamieji riedmenų remonto darbai (LTKS IV)	1.1. Atlikti šaltkalvio darbus.	Asmeninės saugos priemonės. Darbuotojų saugos, priešgaisrinės saugos, aplinkosaugos ir elektrosaugos reikalavimai. Saugaus darbo aukštyje ir uždarose erdvėse reikalavimai. Profesinės rizikos veiksniai, būdai ir priemonės rizikai mažinti, atsakomybė. Gamybos sanitarijos ir higienos reikalavimai. Pirmoji pagalba. Brėžinių standartai ir braižymo būdai. Techniniai detalių brėžiniai. Geležinkelių riedmenų įrenginių brėžiniai ir schemos. Pagrindinės ir skaitmeninės matavimo – skanavimo priemonės. Metalų savybės. Šaltkalvio darbo įrankiai, priemonės, medžiagos ir jų paruošimas darbui. Šaltkalvystės metalo apdirbimo technologija. Nesudėtingų detalių gaminimas.
	1.2. Paruošti geležinkelių riedmenis techninės priežiūros ir remonto darbams.	Traukos riedmenų įrenginiai. Pagrindinės traukos riedmenų sistemos. Vagonų įrenginiai. Geležinkelio riedmenų techninės priežiūros ir remonto sistemos charakteristika. Riedmenų pastatymas remontui. Remonto objektų paruošimas. Detalių pažeidimų klasifikavimas. Išdilimų ir deformacijų matavimas. Detalių kontrolės metodai. Remonto organizavimo metodai ir principas. Darbų skyrimas žemesnės kvalifikacijos darbuotojams, jų instruktavimas apie darbų eigą ir jų veiklos priežiūra.
	1.3. Remontuoti geležinkelio riedmenų įrenginių tipinius mazgus ir sujungimus.	Srieginiai ir presuotieji sujungimai. Guoliai. Judančiosios cilindrinės detalės. Judantys ir nejudantys kūginiai sujungimai. Sandarikliai. Velenų sujungimai. Pavarų mechanizmai. Spyruoklių būklės įvertinimas ir remontas. Detalių komplektavimas. Remonto objekto surinkimas ir kokybės kontrolė. Darbų skyrimas žemesnės kvalifikacijos darbuotojams, jų instruktavimas apie darbų eigą ir jų veiklos priežiūra.
2. Traukos riedmenų dyzelinių variklių remontas ir techninė priežiūra (LTKS IV)	2.1. Remontuoti dyzelinius variklius.	Traukos riedmenų dyzeliniai varikliai. Traukos riedmenų dyzelinių variklių diagnostika. Traukos riedmenų dyzelinių variklių remonto technologija. Traukos riedmenų dyzelinių variklių techninė priežiūra. Suremontuoto variklio išbandymas ir reguliavimas. Darbų skyrimas žemesnės kvalifikacijos darbuotojams, jų instruktavimas apie darbų eigą ir jų veiklos priežiūra.
	2.2. Remontuoti dyzelinių variklių sistemų įrenginius.	Dyzelinių variklių degalų, alyvos, aušinimo ir oro tiekimo sistemos. Dyzelinių variklių sistemų diagnostika. Dyzelinių variklių sistemų įrenginių remonto technologija. Dyzelinių variklių sistemų įrenginių reguliavimas. Dyzelinių variklių sistemų įrenginių techninė priežiūra. Darbų skyrimas žemesnės kvalifikacijos darbuotojams, jų instruktavimas apie darbų eigą ir jų veiklos priežiūra.
3. Geležinkelių riedmenų elektros mašinų, aparatų remontas ir techninė priežiūra (LTKS IV)	3.1. Remontuoti riedmenų elektros mašinas.	Geležinkelių riedmenų elektros mašinos. Elektros mašinų diagnostika. Elektros mašinų remonto technologija. Elektros mašinų išbandymas po remonto. Elektros mašinų techninė priežiūra. Darbų skyrimas žemesnės kvalifikacijos darbuotojams, jų instruktavimas apie darbų eigą ir jų veiklos priežiūra.
	3.2. Remontuoti riedmenų elektros aparatus.	Geležinkelių riedmenų elektros aparatai. Traukos riedmenų elektros schemos. Elektros aparatų ir elektrinių schemų diagnostika. Elektros aparatų remonto technologija. Elektros aparatų techninė priežiūra. Akumuliatorinių baterijų techninė priežiūra. Traukos riedmenų elektros schemų techninė priežiūra. Darbų skyrimas žemesnės kvalifikacijos darbuotojams, jų instruktavimas apie darbų eigą ir jų veiklos priežiūra.
4. Geležinkelių riedmenų pagalbinės įrangos remontas ir techninė priežiūra (LTKS IV)	4.1. Remontuoti stabdžių sistemą.	Geležinkelių riedmenų stabdžių įrenginiai. Stabdžių įrenginių diagnostika. Stabdžių įrenginių remonto technologija. Stabdžių įrenginių veikimo tikrinimas ir reguliavimas. Stabdžių įrenginių techninė priežiūra. Darbų skyrimas žemesnės kvalifikacijos darbuotojams, jų instruktavimas apie darbų eigą ir jų veiklos priežiūra.
	4.2. Remontuoti riedmenų važiuoklės įrangą.	Geležinkelių riedmenų važiuoklė. Važiuoklės įrenginių diagnostika. Važiuoklės įrenginių remonto technologija. Važiuoklės įrenginių techninė priežiūra. Smėlio tiekimo įrenginių remontas ir techninė priežiūra. Darbų skyrimas žemesnės kvalifikacijos darbuotojams, jų instruktavimas apie darbų eigą ir jų veiklos priežiūra.
Reikalavimai asmeniui kvalifikacijai ar savarankiškai jos daliai įgyti (reikalavimai turimam išsilavinimui, kvalifikacijai, profesinei patirčiai) (jeigu taikomi)	Kvalifikacija suteikiama asmeniui, turinčiam vidurinį išsilavinimą ir baigusiam profesinio mokymo programą. Kvalifikacija asmeniui taip pat gali būti suteikta, pripažinus neformaliojo mokymosi arba savišvietos būdu ir (arba) iš profesinės veiklos įgytas kompetencijas. Stojančiajam mokytis pagal kvalifikaciją suteikiančią profesinio mokymo programą taikomi šie reikalavimai: pagrindinis išsilavinimas ir mokymasis vidurinio ugdymo programoje arba vidurinis išsilavinimas.
Kvalifikacijai įgyti taikomi reikalavimai pagal Europos Sąjungos teisės aktus, tarptautines sutartis ar Lietuvos Respublikos teisės aktus (jeigu taikomi)	Netaikomi.
Kompetencijų vertinimo reikalavimai	Kvalifikacijai įgyti reikalingos asmens turimos kompetencijos vertinamos vadovaujantis kompetencijų formuluotėmis ir jų ribų aprašais, kurie išreiškia slenkstinį (minimalųjį) kompetencijos įgijimo lygmenį. Asmens įgytų kompetencijų vertinimas ir pripažinimas vykdomas vadovaujantis švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta ir su ekonomikos ir inovacijų ministru bei socialinės apsaugos ir darbo ministru suderinta asmens įgytų kompetencijų vertinimo tvarka.
Kvalifikacijos atitiktis Europos Sąjungos ir tarptautiniams standartams (jeigu taikoma)	Netaikoma.

30. Kvalifikacijos pavadinimas: laivų sistemų ir įrenginių montuotojas, LTKS IV

Kvalifikacijos apibūdinimas	Veiklos objektas: laivų sistemų vamzdynų ir įrenginių montavimas statomuose, išmontavimas ir remontas remontuojamuose laivuose. Tipinės darbo priemonės: šaltkalvystės darbų įrankiai, vamzdžių paruošimo, lenkimo įtaisai ir įrenginiai, matavimo įrankiai, vamzdžių elektrolankinio suvirinimo įranga, vamzdžių pjovimo įrenginiai, vamzdžių hidraulinių išbandymų įranga ir įtaisai, laivų sistemų įrenginiai ir šilumokaičiai, šilumokaičių sandarumo išbandymų įranga ir prietaisai, dujinio ir plazminio pjovimo įranga. Tipinės darbo sąlygos: dirbama patalpose, laivuose, dokuose, būdingas darbas grupėse, darbas organizuojamas  pamainomis. Papildoma informacija: laivų sistemų ir įrenginių montuotojas savo veikloje vadovaujasi darbuotojų saugos ir sveikatos, priešgaisrinės saugos reikalavimais. Laivų sistemų ir įrenginių montuotojas dirba savarankiškai, vykdo jam pavestas sudėtingas užduotis, prižiūri jam pavaldžių, žemesnės kvalifikacijos darbuotojų veiklą, skiria jiems užduotis. Įgiję laivų sistemų ir įrenginių montuotojo kvalifikaciją asmenys galės dirbti laivų statybos ir remonto įmonėse, gamybos ir aptarnavimo įmonėse, užsiimti individualia veikla.
Pagrindiniai kvalifikacijos vienetai (nurodant jų lygį pagal LTKS)	Kompetencijos	Kompetencijų ribos
1. Šaltkalvystės darbų atlikimas (LTKS III)	1.1. Paruošti darbo vietą šaltkalvystės darbams atlikti.	Šaltkalvystės darbastalis, jo paruošimas. Šaltkalvystės įrankiai ir įtaisai, jų paruošimas. Medžiagos ir pagalbinės priemonės, jų išdėstymas darbo zonoje. Asmeninės saugos priemonės, jų naudojimas.
	1.2. Naudoti matavimo įrankius ir prietaisus.	Metrologijos pagrindai. Techniniai ir elektroniniai matavimo įrankiai, jų naudojimas. Matavimo darbai. Darbų skyrimas žemesnės kvalifikacijos darbuotojams, atliekantiems matavimo darbus, jų instruktavimas apie darbų eigą ir jų veiklos priežiūra.
	1.3. Atlikti šaltkalvystės darbus rankiniais ir mechanizuotais įrankiais ir įrenginiais.	Techninės braižybos pagrindai: vaizdų išdėstymas, matmenų žymėjimas ir sutartiniai ženklai detalių darbo brėžiniuose. Detalių apdirbimo šaltkalvystės operacijomis technologijos. Mechanizuotų įrankių ir įrenginių veikimo principai. Šaltkalvystės darbų rankiniais ir mechanizuotais įrankiais ir įrenginiais atlikimas. Darbų skyrimas žemesnės kvalifikacijos darbuotojams, atliekantiems šaltkalvystės darbus, jų instruktavimas apie darbų eigą ir jų veiklos priežiūra. Saugaus darbo taisyklės, jų laikymasis, atliekant šaltkalvystės darbus rankiniais ir mechanizuotais įrankiais ir įrenginiais.
2. Rankinis elektrolankinis suvirinimas glaistytu elektrodu (LTKS III)	2.1. Atlikti rankinio elektrolankinio suvirinimo glaistytu elektrodu darbus.	Rankinio elektrolankinio suvirinimo glaistytu elektrodu principai,  įranga, jos paruošimas darbui. Medžiagų savybės ir charakteristikos. Detalių jungtys, jų paruošimas suvirinimui. Suvirinimo prikabinimu darbų atlikimas. Darbų skyrimas žemesnės kvalifikacijos darbuotojams, atliekantiems suvirinimo prikabinimu darbus, jų instruktavimas apie darbų eigą ir jų veiklos priežiūra. Asmens saugos priemonės, jų parinkimas. Suvirinimo darbų saugos taisyklės, jų laikymasis atliekant suvirinimo prikabinimu darbus.
	2.2. Suvirinti prikabinimu vamzdžių jungčių siūles įvairiose padėtyse.	Techninės braižybos pagrindai. Brėžiniai, jų skaitymas. Vamzdžių suvirinimo procedūrų aprašai: suvirinimo proceso, suvirinimo režimų, medžiagų parinkimas ir kt. procedūrų aprašo reikalavimai. Vamzdžių jungčių siūlių suvirinimas prikabinimu įvairiose padėtyse. Darbų skyrimas žemesnės kvalifikacijos darbuotojams, atliekantiems vamzdžių jungčių suvirinimą prikabinimu įvairiose padėtyse, jų instruktavimas apie darbų eigą ir jų veiklos priežiūra.
3. Metalų pjovimas dujomis ir plazma (LTKS III)	3.1. Paruošti metalų pjovimo dujomis ir plazma darbo vietą.	Dujinio ir plazminio pjovimo įranga, pjovimo principai, reguliuojami parametrai. Dujinio ir plazminio pjovimo įrangos paruošimas. Asmens saugos priemonės, jų parinkimas ir naudojimas.
	3.2. Žymėti lakštų, vamzdžių, profilių pjūvių vietas.	Lakštų, vamzdžių, profilių žymėjimo įrankiai, šablonų naudojimas. Pjūvių vietų žymėjimas pagal brėžinius, naudojant matavimo, žymėjimo įrankius ir šablonus. Darbų skyrimas žemesnės kvalifikacijos darbuotojams, atliekantiems pjūvių vietų žymėjimus, jų instruktavimas apie darbų eigą ir jų veiklos priežiūra. Saugaus darbo taisyklės, jų laikymasis atliekant lakštų, vamzdžių, profilių pjūvių vietų žymėjimą.
	3.3. Atlikti metalų pjovimo darbus dujomis ir plazma.	Dujinio ir plazminio pjovimo procesai. Įvairių metalų ir jų lydinių pjovimo dujomis ir plazma technologijos. Dujinio ir plazminio pjovimo režimų ir parametrų nustatymas. Metalų pjovimas dujiniu liepsniniu būdu ir plazma. Darbų skyrimas žemesnės kvalifikacijos darbuotojams, atliekantiems metalų pjovimą dujiniu liepsniniu būdu ir plazma, jų instruktavimas apie darbų eigą ir jų veiklos priežiūra. Saugaus darbo taisyklės, jų laikymasis atliekant metalų pjovimą dujiniu liepsniniu būdu ir plazma.
4. Laivo korpuso paruošimas laivo sistemų montavimo darbams (LTKS IV)	4.1.Paruošti darbo vietą laivo sistemų montavimo darbams.	Laivo sistemų montavimo darbo vieta, jos paruošimas. Montavimo įrankiai, įtaisai, pagalbinės priemonės, jų parinkimas ir paruošimas darbui.  Matavimo įrankių parinkimas. Asmens saugos priemonės, jų parinkimas ir naudojimas.
	4.2.Parinkti konstrukcinius elementus borto ir denio įrangos montavimui.	Laivų sistemų konstrukciniai elementai ir jų elementų montavimo seka. Konstrukcinių elementų montavimo brėžinių ir schemų skaitymas. Konstrukcinių elementų paruošimas borto ir denio įrangos montavimui. Darbų skyrimas žemesnės kvalifikacijos darbuotojams, atliekantiems konstrukcinių elementų paruošimą borto ir denio įrangos montavimui, jų instruktavimas apie darbų eigą ir jų veiklos priežiūra. Saugaus darbo taisyklės, jų laikymasis paruošiant konstrukcinius elementus borto ir denio įrangos montavimui.
	4.3. Įvirinti montavimo detales laivo korpuse.	Įvirinimo detalių konstrukcijos ir jų montavimo laivo korpuse technologijos. Detalių įvirinimas į laivo korpusą. Darbų skyrimas žemesnės kvalifikacijos darbuotojams, atliekantiems įvirinimo detalių montavimą laivo korpuse,  jų instruktavimas apie darbų eigą ir jų veiklos priežiūra. Saugaus darbo taisyklės, jų laikymasis montuojant įvirinimo detales laivo korpuse.
5. Laivų sistemų vamzdžių paruošimas ir mazgų surinkimas (LTKS IV)	5.1. Paruošti laivų sistemų vamzdžių paruošimo ir mazgų surinkimo vietą.	Įrankiai ir įtaisai vamzdžių paruošimui, mazgų surinkimui, laivų sistemų ir įrenginių montavimui, jų parinkimas. Pagalbinės priemonės, jų parinkimas. Matavimo įrankių parinkimas. Asmens saugos priemonės, jų parinkimas ir naudojimas.
	5.2. Žymėti ir pjauti laivų sistemų vamzdžius.	Vamzdžių nomenklatūra, medžiagos, pagrindinės charakteristikos. Vamzdžių žymėjimo būdai, jų parinkimas ir taikymas. Vamzdžių pjovimo įrenginiai, jų konstrukcija ir veikimo principai ir naudojimas. Vamzdžius pjovimas taikant įvairias pjovimo technologijas. Darbų skyrimas žemesnės kvalifikacijos darbuotojams, atliekantiems vamzdžių pjovimą, jų instruktavimas apie darbų eigą ir jų veiklos priežiūra. Saugaus darbo taisyklės, jų laikymasis pjaunant vamzdžius.
	5.3. Gaminti šablonus.	Šablonų rūšys. Minkštosios ir kietosios šablonų medžiagos, jų parinkimas. Šablonų gaminimas. Darbų skyrimas žemesnės kvalifikacijos darbuotojams, gaminantiems šablonus, jų instruktavimas apie darbų eigą ir jų veiklos priežiūra. Saugaus darbo taisyklės, jų laikymasis gaminant šablonus.
	5.4. Lenkti laivų sistemų vamzdžius.	Vamzdžių lenkimo būdai. Vamzdžių lenkimo įtaisai ir įrenginiai, jų konstrukcija, veikimo principai ir naudojimas. Vamzdžių lenkimas taikant įvairias vamzdžių lenkimo technologijas. Darbų skyrimas žemesnės kvalifikacijos darbuotojams, vykdantiems vamzdžių lenkimą, jų instruktavimas apie darbų eigą ir jų veiklos priežiūra. Saugaus darbo taisyklės, jų laikymasis lenkiant laivų sistemų vamzdžius.
	5.5. Apdirbti vamzdžių galus įvairiems vamzdžių sujungimų tipams.	Vamzdžių galų apdirbimo būdai įvairiems vamzdžių sujungimų tipams. Apdirbimo įrenginiai, jų veikimo principai ir naudojimas. Vamzdžių galus apdirbimas taikant įvairias apdirbimo technologijas. Darbų skyrimas žemesnės kvalifikacijos darbuotojams, atliekantiems vamzdžių apdirbimą, jų instruktavimas apie darbų eigą ir jų veiklos priežiūra. Saugaus darbo taisyklės, jų laikymasis apdirbant vamzdžių galus.
	5.6. Atlikti laivų sistemų vamzdžių hidraulinius išbandymus.	Laivų sistemų vamzdžių hidraulinių išbandymų atlikimo instrukcijos ir techniniai reikalavimai. Laivų sistemų vamzdžių hidraulinių išbandymų įranga, įtaisai ir matavimo prietaisai, jų naudojimas. Laivų sistemų vamzdžių hidraulinių išbandymų atlikimas. Darbų skyrimas žemesnės kvalifikacijos darbuotojams, atliekantiems laivų sistemų vamzdžių hidraulinius išbandymus, jų instruktavimas apie darbų eigą ir jų veiklos priežiūra. Saugaus darbo taisyklės, jų laikymasis atliekant laivų sistemų vamzdžių hidraulinius išbandymus.
	5.7. Parinkti vamzdynų mazgų konstrukcinius elementus pagal techninę dokumentaciją.	Vamzdynų mazgų ir konstrukcinių elementų principinės schemos, pagrindinių standartų reikalavimai. Surinkimo brėžiniai, jų skaitymas. Vamzdinė armatūra, jos paskirtis ir veikimo principai. Vamzdynų jungiamųjų dalių ir sujungimo būdų parinkimas. Darbų skyrimas žemesnės kvalifikacijos darbuotojams, vykdantiems vamzdynų jungiamųjų dalių ir sujungimo būdų parinkimą, jų instruktavimas apie darbų eigą ir jų veiklos priežiūra.
	5.8. Surinkti vamzdynų mazgus.	Sandarinimo medžiagos, jų savybės ir naudojimo ypatumai. Sujungimo elementų paruošiamųjų darbų atlikimas. Vamzdynų mazgų surinkimas, taikant įvairias  surinkimo technologijas. Darbų skyrimas žemesnės kvalifikacijos darbuotojams, atliekantiems vamzdynų mazgų surinkimą, jų instruktavimas apie darbų eigą ir jų veiklos priežiūra.
6. Laivų sistemų vamzdynų montavimas, išmontavimas ir remontas (LTKS IV)	6.1. Montuoti laivų sistemų vamzdynus laive.	Laivų sistemų vamzdynų klasifikacija, paskirtis, principinės montavimo schemos. Darbo brėžiniai, jų skaitymas. Laivų sistemų vamzdynų montavimo darbai ir jų  seka. Laivų sistemų vamzdynų laive montavimas. Darbų skyrimas žemesnės kvalifikacijos darbuotojams, vykdantiems laivų sistemų vamzdynų montavimą laive, jų instruktavimas apie darbų eigą ir jų veiklos priežiūra. Saugaus darbo taisyklės, jų laikymasis montuojant laivų sistemų vamzdynus laive.
	6.2. Atlikti laivų sistemų vamzdynų išmontavimą ir ženklinimą laive.	Laivų sistemų vamzdynų išmontavimo seka ir ženklinimo laive reikalavimai. Laivų sistemų vamzdynų  išmontavimo ir ženklinimo darbų laive atlikimas. Darbų skyrimas žemesnės kvalifikacijos darbuotojams, vykdantiems laivų sistemų vamzdynų išmontavimo ir ženklinimo darbus, jų instruktavimas apie darbų eigą ir jų veiklos priežiūra. Saugaus darbo taisyklės, jų laikymasis vykdant laivų sistemų vamzdynų išmontavimą ir ženklinimą.
	6.3. Šalinti nustatytus defektus remontuojant vamzdžius ir armatūrą ceche.	Defektų šalinimo technologijos, remontuojant vamzdžius ir armatūrą ceche. Defektų, remontuojant vamzdžius ir armatūrą ceche, šalinimas. Darbų skyrimas žemesnės kvalifikacijos darbuotojams, vykdantiems defektų šalinimą ceche, jų instruktavimas apie darbų eigą ir jų veiklos priežiūra. Saugaus darbo taisyklės, jų laikymasis šalinant nustatytus defektus ceche.
7. Laivų sistemų įrenginių montavimas, išmontavimas ir remontas (LTKS IV)	7.1. Montuoti ir išmontuoti laivų sistemų įrenginius ir šilumokaičius.	Laivų sandara: laivo korpuso konstrukcija, laivo patalpų klasifikacija ir laivo išplanavimas. Laivų sistemų įrenginiai ir šilumokaičiai, jų veikimo principai, montavimo ir išmontavimo tvarka ir technologiniai reikalavimai montavimui ir išmontavimui. Laivų sistemų įrenginių ir šilumokaičių montavimas ir išmontavimas. Darbų skyrimas žemesnės kvalifikacijos darbuotojams, vykdantiems laivų sistemų įrenginių ir šilumokaičių montavimą ir išmontavimą, jų instruktavimas apie darbų eigą ir jų veiklos priežiūra. Saugaus darbo taisyklės, jų laikymasis montuojant ir išmontuojant laivų sistemų įrenginius ir šilumokaičius.
	7.2. Atlikti šilumokaičių restauravimą.	Šilumokaičiai, jų konstrukcija, paskirtis ir veikimo principai. Šilumokaičių išmontavimo, išardymo ir surinkimo tvarka, šilumokaičių vamzdelių restauravimo darbų seka. Šilumokaičių išardymas, šilumokaičių detalių restauravimas ir šilumokaičių surinkimas. Darbų skyrimas žemesnės kvalifikacijos darbuotojams, vykdantiems šilumokaičių restauravimą, jų instruktavimas apie darbų eigą ir jų veiklos priežiūra. Saugaus darbo taisyklės, jų laikymasis atliekant šilumokaičių restauravimą.
	7.3. Atlikti šilumokaičių sandarumo bandymus.	Šilumokaičių sandarumo bandymų atlikimo tvarka, techniniai reikalavimai. Šilumokaičių sandarumo išbandymų įranga ir matavimo prietaisai, jų parinkimas ir naudojimas. Saugus šilumokaičių sandarumo bandymų atlikimas. Darbų skyrimas žemesnės kvalifikacijos darbuotojams, vykdantiems šilumokaičių sandarumo bandymus, jų instruktavimas apie darbų eigą ir jų veiklos priežiūra. Saugaus darbo taisyklės, jų laikymasis atliekant šilumokaičių sandarumo bandymus.
	7.4. Atlikti siurblių,  aušintuvų ir pašildytuvų remontą.	Siurbliai, aušintuvai, aušintuvai, jų konstrukcija, paskirtis ir veikimo principai. Siurblių,  aušintuvų ir pašildytuvų išmontavimo, išardymo ir surinkimo tvarka, jų išsidėvinčių detalių restauravimo technologija. Siurblių,  aušintuvų ir pašildytuvų išardymas, išsidėvinčių detalių restauravimas ir siurblių,  aušintuvų ir pašildytuvų surinkimas. Darbų skyrimas žemesnės kvalifikacijos darbuotojams, vykdantiems siurblių,  aušintuvų ir pašildytuvų remontą, jų instruktavimas apie darbų eigą ir jų veiklos priežiūra. Saugaus darbo taisyklės, jų laikymasis atliekant siurblių,  aušintuvų ir pašildytuvų remontą.
Specializacijos kvalifikacijos vienetai (nurodant jų lygį pagal LTKS)	Kompetencijos	Kompetencijų ribos
1. Pusiau automatinis vamzdžių suvirinimas prikabinimu lydžiuoju elektrodu apsauginių dujų aplinkoje (LTKS IV)	1.1. Paruošti vamzdžių jungtis pusiau automatiniam vamzdžių suvirinimui lydžiuoju elektrodu apsauginių dujų aplinkoje.	Metalų ir jų lydinių mechaninės savybės ir mechaninio apdirbimo procesas. Įvairių vamzdžių suvirinimo juntys. Nesudėtingi brėžiniai, jų skaitymas. Vamzdžių jungčių surinkimas pagal brėžinius. Darbų skyrimas žemesnės kvalifikacijos darbuotojams, atliekantiems vamzdžių jungčių surinkimą, jų instruktavimas apie darbų eigą ir jų veiklos priežiūra.
	1.2. Suvirinti prikabinimu vamzdžių jungtis įvairiose padėtyse elektrolankiniu pusiau automatiniu suvirinimo būdu lydžiuoju elektrodu apsauginių dujų aplinkoje.	Elektrolankinio suvirinimo principai. Elektrolankinio suvirinimo įranga, jos paruošimas darbui. Metalų ir jų lydinių savybės ir suvirinamumas. Vamzdžių jungčių trumpų siūlių suvirinimas prikabinimu lydžiuoju elektrodu apsauginių dujų aplinkoje pusiau automatiniu suvirinimo būdu įvairiose padėtyse. Suvirinimo lydžiuoju elektrodu apsauginių dujų aplinkoje pusiau automatiniu suvirinimo būdu darbų atlikimas. Darbų skyrimas žemesnės kvalifikacijos darbuotojams, atliekantiems suvirinimą prikabinimu lydžiuoju elektrodu apsauginių dujų aplinkoje pusiau automatiniu suvirinimo būdu, jų instruktavimas apie darbų eigą ir jų veiklos priežiūra. Saugaus darbo taisyklės, jų laikymasis atliekant pusiau automatinį vamzdžių suvirinimą lydžiuoju elektrodu apsauginių dujų aplinkoje.
2. Vamzdžių suvirinimas nelydžiuoju volframo elektrodu apsauginių dujų aplinkoje (LTKS IV)	2.1. Paruošti vamzdžių jungtis vamzdžių suvirinimui nelydžiuoju volframo elektrodu apsauginių dujų aplinkoje.	Suvirinimo nelydžiuoju volframo elektrodu apsauginių dujų aplinkoje įrenginiai, komponentai, jų veikimo principai. TIG suvirinimo parametrai. Vamzdžiai ir suvirinimo medžiagos. Nesudėtingi brėžiniai, jų skaitymas. Asmeninės saugos priemonės, jų naudojimas.
	2.2. Suvirinti nelydžiuoju volframo elektrodu apsauginių dujų aplinkoje prikabinimu vamzdžių jungtis įvairiose padėtyse.	Vamzdžių jungtys, jų identifikavimas. Suvirinimo nelydžiuoju volframo elektrodu apsauginių dujų aplinkoje technologijos. Vamzdžių jungčių suvirinimas nelydžiuoju volframo elektrodu apsauginių dujų aplinkoje prikabinimu įvairiose padėtyse pagal suvirinimo procedūrų aprašą. Vizuali kokybės kontrolė. Darbų skyrimas žemesnės kvalifikacijos darbuotojams, atliekantiems vamzdžių jungčių suvirinimas nelydžiuoju volframo elektrodu apsauginių dujų aplinkoje, jų instruktavimas apie darbų eigą ir jų veiklos priežiūra. Saugaus darbo taisyklės, jų laikymasis atliekant vamzdžių suvirinimą nelydžiuoju volframo elektrodu apsauginių dujų aplinkoje.
Reikalavimai asmeniui kvalifikacijai ar savarankiškai jos daliai įgyti (reikalavimai turimam išsilavinimui, kvalifikacijai, profesinei patirčiai) (jeigu taikomi)	Kvalifikacija suteikiama asmeniui, turinčiam vidurinį išsilavinimą ir baigusiam profesinio mokymo programą. Kvalifikacija asmeniui taip pat gali būti suteikta, pripažinus neformaliojo mokymosi arba savišvietos būdu ir (arba) iš profesinės veiklos įgytas kompetencijas. Stojančiajam mokytis pagal kvalifikaciją suteikiančią profesinio mokymo programą taikomi šie reikalavimai: pagrindinis išsilavinimas ir mokymasis vidurinio ugdymo programoje arba vidurinis išsilavinimas.
Kvalifikacijai įgyti taikomi reikalavimai pagal Europos Sąjungos teisės aktus, tarptautines sutartis ar Lietuvos Respublikos teisės aktus (jeigu taikomi)	Netaikomi.
Kompetencijų vertinimo reikalavimai	Kvalifikacijai įgyti reikalingos asmens turimos kompetencijos vertinamos vadovaujantis kompetencijų formuluotėmis ir jų ribų aprašais, kurie išreiškia slenkstinį (minimalųjį) kompetencijos įgijimo lygmenį. Asmens įgytų kompetencijų vertinimas ir pripažinimas vykdomas vadovaujantis švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta ir su ekonomikos ir inovacijų ministru bei socialinės apsaugos ir darbo ministru suderinta asmens įgytų kompetencijų vertinimo tvarka. Kvalifikacija suteikiama įgijus pagrindinius kvalifikacijos vienetus ir vieno iš dviejų specializacijos kvalifikacijos vienetą sudarančias kompetencijas.
Kvalifikacijos atitiktis Europos Sąjungos ir tarptautiniams standartams (jeigu taikoma)	Netaikoma.

30¹ . Kvalifikacijos pavadinimas: metalo konstrukcijų ir laivų korpusų surinkėjas, LTKS IV

Kvalifikacijos apibūdinimas	Veiklos objektas: kompleksinių metalo konstrukcijų (didžiagabaritinių), laivų korpusų surinkimas. Tipinės darbo priemonės: metalo konstrukcijų konduktoriai (strypiniai, plokštuminiai, erdviniai), telės, domkratai, pastoliai, kėlimo įrenginiai,  korpuso detalių gaminimo įrenginiai, laivų korpusų surinkėjo įrankiai ir įtaisai, metalo apdirbimo įranga, suvirinimo ir dujinio pjovimo įranga, korpuso mazgų ir sekcijų surinkimo įranga, blokų ir korpuso formavimo stapelyje įranga. Tipinės darbo sąlygos: grupinis darbo organizavimo pobūdis, fizinės darbo sąlygos patalpoje ir lauke, darbo laikas organizuojamas pamainomis. Papildoma informacija: metalo konstrukcijų ir laivų korpusų surinkėjas veiklas atlieka savarankiškai, vadovaujasi technine dokumentacija, bendradarbiauja su aukštesnės kvalifikacijos darbuotojais.  Bendradarbiauja su žemesnio lygio (žemesnės kvalifikacijos) darbuotojais juos apmokant ir prižiūrint jų darbą. Jam būtinas geras fizinis pasirengimas be žymių regos ir judėjimo aparato sutrikimų. Kvalifikaciją įgiję asmenys galės dirbti laivų statybos ir remonto įmonėse, metalo konstrukcijų gamybos bendrovėse, užsiimti individualia veikla.
Pagrindiniai kvalifikacijos vienetai (nurodant jų lygį pagal LTKS)	Kompetencijos	Kompetencijų ribos
1. Metalo konstrukcijų ir laivo korpuso  detalių gaminimas (LTKS IV)	1.1. Skaityti darbo brėžinius, žymėti ir markiruoti metalo konstrukcijų ir laivų korpusų detales pagal eskizus, šablonus ir brėžinius.	Metalo konstrukcijų darbo brėžinių sutartiniai ženklai, skaitymo taisyklės ir metalo konstrukcijų darbo brėžinių skaitymas. Laivo korpuso detalių žymėjimo pagal eskizus, šablonus ir brėžinius technologijos. Žymėjimo ir matavimo įrankiai, įtaisai ir prietaisai. Laivo korpuso detalių žymėjimas pagal eskizus, šablonus ir brėžinius. Laivo korpuso detalių žymėjimo eskizai, šablonai ir brėžiniai. Laivo korpuso detalių markiravimas.
	1.2. Ruošti metalo konstrukcijų  ruošinius, apdirbti laivo korpuso detales, naudojantis įrenginiais.	Mašinos, kėlimo mechanizmai, mechaninės pavaros, naudojamos laivų korpusų ir metalo konstrukcijų gamyboje. Detalių apdirbimo įrenginių (CNC giljotinų, press–žirklių, lyginimo valcų, lenkimo valcų ir presų) konstrukcija. Ruošinių įstatymas į stakles  rankiniu būdu ir automatizuotų-robotizuotų priemonių pagalba. Detalių iš įvairaus profilio ir lakštinio metalo apdirbimas įrenginiais. Mechanizuotų metalo konstrukcijų ir laivo korpusų  detalių apdirbimo operacijų ir surinkimo darbų technologijos. Surinkimo darbų įrankiai, įtaisai ir įrenginiai. Matavimo įrankiai, įtaisai ir prietaisai, matavimo metodai ir matavimo technika. Detalių apdirbimo operacijos ir surinkimo darbai. Konstrukciniai ir įrankiniai plienai, naudojami surinkimo darbuose. Detalių apdirbimo operacijų ir surinkimo                    darbų instrukcinės-technologinės kortelės, detalių ir surinkimo brėžiniai.  Kasdienė įrenginių priežiūra pagal vartotojo instrukciją ir jų parengimas darbui. Darbo vietos paruošimas techninei įrenginių priežiūrai. Mechanizmų ir mechaninių sistemų priežiūra pagal nustatytas instrukcijas. Įrenginių sistemų elektrinių ir elektroninių elementų paskirties ir galimybių išmanymas ir sistemos gedimų nustatymas. Įrenginių sistemų pneumatikos ir hidraulikos elementų gedimų nustatymas. Prevencinių veiksmų vykdymas ir rezultatų tikrinimas. Techninės priežiūros technologijų užtikrinimas ir tobulinimas diegiant skaitmenizavimo metodus.
	1.3. Atlikti metalo konstrukcijų ir laivo korpusų  detalių kokybės techninę kontrolę ir komplektuoti detales.	Metalo konstrukcijų ir laivo korpusų detalių kokybės techninės kontrolės tvarka ir taisyklės, kokybės techninė kontrolė. Komplektavimo dokumentai, taisyklės, detalių komplektavimas. LST EN 1090-1 Konstrukcinių elementų atitikties įvertinimo reikalavimai.  LST EN 1090-2 Techniniai plieninių konstrukcijų darbų atlikimo reikalavimai. LST EN ISO 6520-1 Defektų klasifikatorius standarto reikalavimai. LST EN 13018 Vizualinė kontrolė. Bendrosios taisyklės. Matavimo įrankių ir priemonių parinkimas. Įrankių kalibravimas ir tikrinimas. Matavimo proceso nustatymas. Matavimas elementariais ir elektroniniais įrankiais bei kompiuterizuotais 3D matavimo įrenginiais. Matavimo protokolo parengimas. Matavimo duomenų analizė. Gaminių rūšiavimas. Sprendimų kokybei gerinti priėmimas. Duomenų apsikeitimo įrangos naudojimas kokybės vertinimo rezultatų perdavimui.
	1.4. Skaityti laivo korpuso mazgų ir sekcijų darbo brėžinius.	Laivų statybos braižybos pagrindai. Korpuso konstrukcijų darbo brėžinių sutartiniai ženklai, skaitymo taisyklės ir korpuso konstrukcijų darbo brėžinių skaitymas. Detalių bei surinkimo junginių kompiuterinių brėžinių ir modelių naudojimas. Skaitmenizuotų gamybos metodų ir priemonių: gamybos valdymo programos, duomenų perdavimo įrangos ir prietaisų naudojimas. Kompiuterio naudojimas darbo vietoje skaitmeninių brėžinių peržiūrai.
2. Didžiagabaritinių metalo konstrukcijų ir laivo korpuso mazgų ir sekcijų surinkimas           (LTKS IV)	2.1. Surinkti metalo konstrukcijų konduktorius (strypinius, plokštuminius, erdvinius).	Metalo konstrukcijų konduktoriaus (strypinio, plokštuminio, erdvinio) surinkimo brėžinių skaitymas. Surinkimo technologijos. Surinkėjo įrankiai ir įtaisai (tempikliai, domkratai, veržtuvai, nivelyras, gulsčiukas, slankmatis, kampainis, skriestuvas, skaitmeniniai matavimo įrankiai).
	2.2. Surinkti įvairaus profilio metalo konstrukcijas.	Metalų tipai: dvitėjinės sijos, tėjiniai profiliai, loviai, kampuočiai, vamzdžiai, lakštai. Mazgų surinkimo technologijos. Surinkėjo įrankiai ir įtaisai (tempikliai, domkratai, veržtuvai, pleištai, matavimo įrankiai, skaitmeniniai matavimo įrankiai.). Pagrindinių tipų konstrukcinių mazgų surinkimas. Surinkimo darbo brėžiniai, techninių reikalavimų instrukcijos.
	2.3. Surinkti storasienio (70-150 mm) lakštinio ir profilinio metalo konstrukcijas.	Vidinių procedūrų laikymasis darbo metu. EN 1011-2:2001 rekomendacijų taikymas. Storasienio lakštinio ir profilinio  metalo konstrukcijų surinkimas.
	2.4. Koreguoti  metalo konstrukcijų geometriją.	Priežasčių, lemiančių suvirinimo defektų atsiradimą, išmanymas. Konstrukcijų tiesinimo atlikimas, tiesinimo procedūros išmanymas, tiesinimo proceso kontrolė. Vadovautis įmonės vidinėmis procedūromis, IACS rekomendacijomis.
	2.5. Surinkti laivų  pagrindinių tipų korpuso mazgus.	Laivo korpusų mazgų surinkimo technologijos. Surinkėjo įrankiai ir įtaisai (tempikliai, domkratai, veržtuvai, konduktoriai). Pagrindinių tipų korpuso mazgų surinkimas.
	2.6. Surinkti laivų  pagrindinių tipų korpusų sekcijas.	Pagrindinių tipų laivo korpuso sekcijų surinkimo technologijos. Korpuso sekcijų surinkimo technologinė įranga. Pagrindinių tipų sekcijų surinkimas. Pagrindinių tipų korpuso sekcijų surinkimo darbo brėžiniai, techninių reikalavimų instrukcijos.
	2.7. Suvirinti trumpas siūles elektrolankiniu būdu įvairiose padėtyse.	Elektrolankinis rankinis suvirinimas. Aparatūra ir įrankiai. Suvirinimo darbai renkant metalo ir laivų korpuso konstrukcijas.
	2.8. Suvirinti trumpas siūles pusautomatiniu būdu įvairiose padėtyse.	Pusautomatinis suvirinimas. Aparatūra ir įrankiai. Suvirinimo darbai renkant  metalo ir laivo korpuso konstrukcijas.
	2.9. Atlikti dujinio pjovimo darbus renkant laivo korpuso konstrukcijas.	Dujinio pjovimo posto įranga, dujinis pjoviklis. Dujinio pjovimo darbai renkant metalo ir laivų korpuso konstrukcijas. Saugaus darbo su dujiniu pjovikliu taisyklės.
3. Laivo korpuso formavimas ant stapelio (LTKS III)	3.1. Atlikti laivo blokų ir korpuso formavimo darbus ant stapelio.	Laivo blokų ir korpuso formavimo technologijos. Stapelio įranga ir paruošimas blokų, korpuso formavimui.  Blokų  ir laivo korpuso formavimas ant stapelio.
	3.2. Pastatyti laivo antstatus, stiebus, dūmų kaminus.	Laivo antstatų, stiebų, dūmų kaminų pastatymo technologijos. Laivo antstatų, stiebų, dūmų kaminų pastatymas.
4. Metalo konstrukcijų ir laivo korpuso baigiamieji darbai (LTKS IV)	4.1. Surinkti  metalo konstrukcijas aukštyje.	Metalo konstrukcijų surinkimo darbai aukštyje naudojant pastolius. Vidinių procedūrų, instrukcijų žinojimas, laikymasis. Bendri darbų saugos reikalavimai dirbant aukštyje. Asmeninių apsauginių priemonių (AAP) naudojimas dirbant aukštyje.
	4.2. Statyti laive iliuminatorius, trapus, duris.	Iliuminatorių, trapų, durų pastatymo technologijos laive. Iliuminatorių, trapų, durų pastatymas laive.
	4.3. Montuoti laivo patalpų įrangos metalines konstrukcijas.	Laivo patalpų įrangos metalinių konstrukcijų montavimo technologijos. Patalpų įrangos metalinių konstrukcijų montavimas.
	4.4. Išbandyti laivo korpuso korpusų konstrukcijų ir patalpų nepralaidumą.	Laivo korpuso konstrukcijų ir patalpų išbandymas pagal nepralaidumo technologijas.
5. Savarankiškas metalo konstrukcijų ir laivų korpusų gamybos procesų atlikimas (LTKS IV)	5.1. Vykdyti  metalo konstrukcijų gamybos procesą.	Metalo konstrukcijų sandėliavimas, paruošimas, žymėjimas ir šablonų gamyba, surenkamų detalių gamyba, surinkimas, konstrukcijų paruošimas dažyti, montuoti.
	5.2. Vykdyti laivų korpusų surinkimo procesą.	Laivų korpusų surinkimo principinės schemos, pagrindinių standartų reikalavimai. Surinkimo brėžiniai, jų skaitymas. Surinkimo būdų parinkimas.
Reikalavimai asmeniui kvalifikacijai ar savarankiškai jos daliai įgyti (reikalavimai turimam išsilavinimui, kvalifikacijai, profesinei patirčiai) (jeigu taikomi)	Kvalifikacija suteikiama asmeniui, turinčiam vidurinį išsilavinimą ir baigusiam profesinio mokymo programą. Kvalifikacija asmeniui taip pat gali būti suteikta, pripažinus neformaliojo mokymosi arba savišvietos būdu ir (arba) iš profesinės veiklos įgytas kompetencijas. Stojančiajam mokytis pagal kvalifikaciją suteikiančią profesinio mokymo programą taikomi šie reikalavimai: pagrindinis išsilavinimas ir mokymasis vidurinio ugdymo programoje arba vidurinis išsilavinimas.
Kvalifikacijai įgyti taikomi reikalavimai pagal Europos Sąjungos teisės aktus, tarptautines sutartis ar Lietuvos Respublikos teisės aktus (jeigu taikomi)	Netaikomi.
Kompetencijų vertinimo reikalavimai	Kvalifikacijai įgyti reikalingos asmens turimos kompetencijos vertinamos vadovaujantis kompetencijų formuluotėmis ir jų ribų aprašais, kurie išreiškia slenkstinį (minimalųjį) kompetencijos įgijimo lygmenį. Asmens įgytų kompetencijų vertinimas ir pripažinimas vykdomas vadovaujantis švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta ir su ekonomikos ir inovacijų ministru bei socialinės apsaugos ir darbo ministru suderinta asmens įgytų kompetencijų vertinimo tvarka.
Kvalifikacijos atitiktis Europos Sąjungos ir tarptautiniams standartams (jeigu taikoma)	Netaikoma.

Papildyta punktu:

Nr. V1-99, 2021-07-07, paskelbta TAR 2021-08-26, i. k. 2021-17957

31. Kvalifikacijos pavadinimas: jūrų architektas, LTKS VI

Kvalifikacijos apibūdinimas	Veiklos objektas: vandens transporto priemonių ir atviros jūros konstrukcijų projektavimas ir jų statybos darbo brėžinių rengimas; vandens transporto priemonių ir atviros jūros konstrukcijų remonto ar modernizavimo projektinės dokumentacijos rengimas. Tipinės darbo priemonės: darbų saugos priemonės einant į laivą ar cechą - darbo rūbai ir avalynė, šalmas, apsauginiai akiniai, pirštinės, prožektorius; informacinės priemonės - IACS, registro taisyklės; Jūrinių laivų klasifikavimo ir statybos taisyklės; LST EN ISO standartai, automatizuotos laivų projektavimo programos. Tipinės darbo sąlygos: individualus ir grupinis darbas, darbas patalpoje prie kompiuterio su trumpais vizitais į cechą ar statomą laivą. Papildoma informacija: kvalifikaciją įgiję asmenys galės dirbti laivų projektavimo kompanijose, laivų statybos ir remonto įmonėse, užsiimti individualia veikla.
Pagrindiniai kvalifikacijos vienetai (nurodant jų lygį pagal LTKS)	Kompetencijos	Kompetencijų ribos
1. Techninės dokumentacijos ruošimas naujų laivų statybai       (LTKS VI)	1.1. Rengti laivų statybos darbo brėžinius.	IACS, registro taisyklės; Jūrinių laivų klasifikavimo ir statybos taisyklės; tarptautinių konvencijų reikalavimai; pagrindiniai darbo organizavimo principai projektuojant ir konstruojant bei įvertinant gamybinių padalinių pajėgumus ir įrenginių technines charakteristikas; pažangi analogiškos produkcijos konstravimo patirtis; LST EN ISO standartų reikalavimai, kokybės vadybos principai. Laivų  projektavimas ir jų statybos darbo brėžinių rengimas.
	1.2. Valdyti laivų statybos darbo dokumentaciją.	IACS, registro taisyklės; Jūrinių laivų klasifikavimo ir statybos taisyklės; tarptautinių konvencijų reikalavimai; pagrindiniai darbo organizavimo principai projektuojant ir konstruojant bei įvertinant gamybinių padalinių pajėgumus ir įrenginių technines charakteristikas; pažangi analogiškos produkcijos konstravimo patirtis; LST EN ISO standartų reikalavimai, kokybės vadybos principai.
	1.3. Analizuoti ir vertinti laivų statybos darbo dokumentacijos duomenis, pateikti išvadas bei rekomendacijas.	IACS, registro taisyklės; Jūrinių laivų klasifikavimo ir statybos taisykles; tarptautinių konvencijų reikalavimai; pagrindiniai darbo organizavimo principai projektuojant ir konstruojant bei įvertinant gamybinių padalinių pajėgumus ir įrenginių technines charakteristikas; pažangi analogiškos produkcijos konstravimo patirtis; LST EN ISO standartų reikalavimai, kokybės vadybos principai.
	1.4. Atlikti išleidžiamos laivų statybos darbo dokumentacijos techninę kontrolę.	IACS, registro taisyklės; Jūrinių laivų klasifikavimo ir statybos taisykles; tarptautinių konvencijų reikalavimai; pagrindiniai darbo organizavimo principai projektuojant ir konstruojant bei įvertinant gamybinių padalinių pajėgumus ir įrenginių technines charakteristikas; pažangi analogiškos produkcijos konstravimo patirtis; LST EN ISO standartų reikalavimai, kokybės vadybos principai.
2. Techninės dokumentacijos ruošimas ir valdymas laivų remontui ir modernizavimui (LTKS VI)	2.1. Rengti remontuojamų ir modernizuojamų laivų darbo brėžinius.	IACS, registro taisyklės; Jūrinių laivų klasifikavimo ir statybos taisyklės; tarptautinių konvencijų reikalavimai; pagrindiniai darbo organizavimo principai projektuojant ir konstruojant bei įvertinant gamybinių padalinių pajėgumus ir įrenginių technines charakteristikas; LST EN ISO standartų reikalavimai, kokybės vadybos principai; mechaninės inžinerijos principai projektuojant; konstrukcinių medžiagų savybės ir technologijos; laivų įrenginių eksploatavimo principai bei jų montavimo ir techninio eksploatavimo sąlygos; darbo su automatizuotomis laivų projektavimo ir techninių skaičiavimų programomis patirtis. Remontuojamų ir modernizuojamų laivų  projektavimas ir jų statybos darbo brėžinių rengimas.
	2.2. Valdyti remontuojamų ir modernizuojamų laivų darbo dokumentaciją.	Pagrindiniai darbo organizavimo principai projektuojant ir konstruojant bei įvertinant gamybinių padalinių pajėgumus ir įrenginių technines charakteristikas; pažangi analogiškos produkcijos konstravimo patirtis; LST EN ISO standartų reikalavimai, kokybės vadybos principai.
	2.3. Analizuoti ir vertinti remontuojamų ir modernizuojamų laivų darbo dokumentacijos duomenis, pateikti išvadas bei rekomendacijas.	IACS, registro taisyklės; Jūrinių laivų klasifikavimo ir statybos taisykles; tarptautinių konvencijų reikalavimai; pagrindiniai darbo organizavimo principai projektuojant ir konstruojant bei įvertinant gamybinių padalinių pajėgumus ir įrenginių technines charakteristikas; pažangi pasaulinės analogiškos veiklos patirtis; LST EN ISO standartų reikalavimai, kokybės vadybos principai, darbų saugos, gamybinės sanitarijos ir priešgaisrinės saugos reikalavimai.
	2.4. Atlikti išleidžiamos remontuojamų ir modernizuojamų laivų darbo dokumentacijos techninę kontrolę.	IACS, registro taisyklės; Jūrinių laivų klasifikavimo ir statybos taisykles; tarptautinių konvencijų reikalavimai; pagrindiniai darbo organizavimo principai projektuojant ir konstruojant bei įvertinant gamybinių padalinių pajėgumus ir įrenginių technines charakteristikas; pažangi analogiškos produkcijos konstravimo patirtis; LST EN ISO standartų reikalavimai, kokybės vadybos principai.
Specializacijos kvalifikacijos vienetas (nurodant jo lygį pagal LTKS)	Kompetencijos	Kompetencijų ribos
1. Pramoginių ir sportinių katerių (laivų) statybos techninės dokumentacijos ruošimas naujų laivų statybai (LTKS VI)	1.1. Rengti pramoginių ir sportinių katerių (laivų) statybos darbo brėžinius.	ISO EN LST standartai, Pramoginių laivų projektavimo, statybos, tiekimo rinkai ir atidavimo eksploatuoti techninio reglamento nuostatos; darbo su specializuotomis automatizuoto projektavimo programomis kompetencijos; techninės esteteikos ir meninio konstravimo pagrindai;   pagrindiniai darbo organizavimo principai projektuojant ir konstruojant; konstrukcinių medžiagų savybės ir technologijos;  pažangi analogiškos produkcijos konstravimo patirtis; kokybės vadybos principai. Pramoginių ir sportinių katerių (laivų) projektavimas ir jų statybos darbo brėžinių rengimas.
	1.2. Valdyti pramoginių ir sportinių katerių darbo dokumentaciją.	Pagrindiniai darbo organizavimo principai projektuojant ir konstruojant bei įvertinant gamybinių padalinių pajėgumus ir įrenginių technines charakteristikas; pažangi analogiškos produkcijos konstravimo patirtis; LST EN ISO standartų reikalavimai, kokybės vadybos principai.
	1.3. Analizuoti ir vertinti pramoginių ir sportinių katerių (laivų)  statybos darbo dokumentacijos duomenis ir pateikti išvadas bei rekomendacijas.	IACS, registro taisyklės; Jūrinių laivų klasifikavimo ir statybos taisyklės; tarptautinių konvencijų reikalavimai; pagrindiniai darbo organizavimo principai projektuojant ir konstruojant bei įvertinant gamybinių padalinių pajėgumus ir įrenginių technines charakteristikas; pažangi analogiškos produkcijos konstravimo patirtis; LST EN ISO standartų reikalavimai, kokybės vadybos principai.
	1.4. Atlikti išleidžiamos pramoginių ir sportinių katerių (laivų)  statybos darbo dokumentacijos techninę kontrolę.	Pagrindiniai darbo organizavimo principai projektuojant ir konstruojant bei įvertinant gamybinių padalinių pajėgumus ir įrenginių technines charakteristikas; LST EN ISO standartų reikalavimai, kokybės vadybos principai.
Reikalavimai asmeniui kvalifikacijai ar savarankiškai jos daliai įgyti (reikalavimai turimam išsilavinimui, kvalifikacijai, profesinei patirčiai) (jeigu taikomi)	Kvalifikacijai įgyti asmuo turi turėti aukštąjį jūrų inžinerijos studijų krypties išsilavinimą, profesinio bakalauro arba bakalauro kvalifikacinį laipsnį. Kvalifikaciją sudarančios kompetencijos įgyjamos mokantis jūrų inžinerijos studijų krypties pirmosios pakopos studijose, neformaliojo mokymosi ar savišvietos būdu ir (arba) iš profesinės veiklos patirties.
Kvalifikacijai įgyti taikomi reikalavimai pagal Europos Sąjungos teisės aktus, tarptautines sutartis ar Lietuvos Respublikos teisės aktus (jeigu taikomi)	Netaikomi.
Kompetencijų vertinimo reikalavimai	Kvalifikacijai įgyti reikalingos asmens turimos kompetencijos vertinamos vadovaujantis kompetencijų formuluotėmis ir jų ribų aprašais, kurie išreiškia slenkstinį (minimalųjį) kompetencijos įgijimo lygmenį. Asmens kompetencijų, įgytų studijuojant pirmosios pakopos studijose, vertinimą atlieka aukštosios mokyklos savo nustatyta tvarka. Formaliojo švietimo būdu įgytų kompetencijų asmenims, norintiems tęsti studijas aukštojoje mokykloje, pripažinimą kaip studijų programos dalį atlieka aukštosios mokyklos švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Neformaliuoju ar savišvietos būdu ir (arba) iš profesinės veiklos patirties įgytų kompetencijų vertinimą ir pripažinimą atlieka aukštosios mokyklos savo nustatyta tvarka. Dėl asmens, įgijusio šią kvalifikaciją sudarančias kompetencijas, tinkamumo atitinkamos kvalifikacijos reikalaujančiai darbo vietai, sprendžia darbdavys.
Kvalifikacijos atitiktis Europos Sąjungos ir tarptautiniams standartams (jeigu taikoma)	Netaikoma.

32. Kvalifikacijos pavadinimas: jūrų technologijų inžinierius, LTKS VI

Kvalifikacijos apibūdinimas	Veiklos objektas: vandens transporto priemonių statybos, remonto, modernizavimo proceso parengimas, vykdymas; užsakovo, klasifikacinės bendrovės ir įmonės reikalavimų derinimas; techninės dokumentacijos rengimas ir koregavimas. Tipinės darbo priemonės: darbų saugos priemonės einant į laivą ar cechą - darbo rūbai ir avalynė, šalmas, apsauginiai akiniai, pirštinės, prožektorius; informacinės priemonės - IACS, registro taisyklės; Jūrinių laivų klasifikavimo ir statybos taisyklės; įmonės instrukcijos, LST EN ISO standartai, CAD CAM programos. Tipinės darbo sąlygos: darbas individualus arba grupinis, patalpose ir lauke, aplinkoje, kurioje yra pavojingi ir kenksmingi veiksniai; darbas gali būti pamaininis ir naktinis, darbo dienos trukmė gali būti nenormuota; darbas savaitgaliais bei švenčių dienomis. Papildoma informacija: kvalifikaciją įgiję asmenys galės dirbti laivų statybos ir remonto įmonėse, atviros jūros konstrukcijų gamybos įmonėse, užsiimti individualia veikla.
Pagrindiniai kvalifikacijos vienetai (nurodant jų lygį pagal LTKS)	Kompetencijos	Kompetencijų ribos
1.  Laivų statybos gamybinio proceso parengimas ir planavimas (LTKS VI)	1.1. Analizuoti laivų statybos darbo brėžinius ir kitą techninę dokumentaciją.	Laivo teorija ir laivo sandara; IACS (angl. International Association of Classification Societies), registro taisyklės; Jūrinių laivų klasifikavimo ir statybos taisyklės; brėžinių ir kitų konstrukcinių dokumentų rengimo ir įforminimo metodika bei instrukcijos.
	1.2. Parinkti laivų statybos technologiją atsižvelgiant į laivo statybos techninius sprendimus.	Laivo teorija ir laivo sandara; IACS, registro taisyklės; Jūrinių laivų klasifikavimo ir statybos taisyklės; brėžinių ir kitų konstrukcinių dokumentų rengimo ir įforminimo metodika bei instrukcijos; tipinės laivų statybos technologijos; konstrukcinių medžiagų technologijos; pažangi analogiškos produkcijos statybos patirtis; LST EN ISO standartai.
	1.3. Planuoti laivų statybos technologinį ir gamybinį procesus atsižvelgiant į įmonės gamybinius pajėgumus.	Laivo teorija ir laivo sandara; IACS, registro taisyklės; Jūrinių laivų klasifikavimo ir statybos taisyklės; brėžinių ir kitų konstrukcinių dokumentų rengimo ir įforminimo metodika bei instrukcijos; tipinės laivų statybos technologijos; konstrukcinių medžiagų technologijos; pažangi analogiškos produkcijos statybos patirtis; LST EN ISO standartai; gamybos vadyba.
2. Duomenų analizė ir korekcinių veiksmų parengimas (LTKS VI)	2.1. Analizuoti laivų statybos technologijas pagal gamybos rodiklius.	Konstrukcinių medžiagų technologijos; pažangi analogiškos produkcijos statybos patirtis; laivo sandara; IACS, registro taisyklės; Jūrinių laivų klasifikavimo ir statybos taisyklės; LST EN ISO standartai; gamybos vadyba.
	2.2. Identifikuoti laivų statybos kokybės pokyčių priežastis ir siūlyti technologinius korekcinius veiksmus taikant žinias apie atliekamų darbų kokybės rodiklius.	Konstrukcinių medžiagų technologijos; pažangi analogiškos produkcijos statybos patirtis; laivo sandara; IACS, registro taisyklės; Jūrinių laivų klasifikavimo ir statybos taisyklės; LST EN ISO standartai; gamybos vadyba, kokybės vadyba; inžinerinė ekonomika.
	2.3. Analizuoti laivų statybos technologinius procesus taikant analitinius ir modeliavimo metodus.	Konstrukcinių medžiagų technologijos; pažangi analogiškos produkcijos statybos patirtis; laivo sandara; IACS, registro taisyklės; Jūrinių laivų klasifikavimo ir statybos taisyklės; LST EN ISO standartai; gamybos vadyba, kokybės vadyba; inžinerinė ekonomika.
3. Technologijų diegimo priežiūra ir gamybos techninis konsultavimas (LTKS VI)	3.1. Vykdyti laivų statybos (gamybos) technologinę priežiūrą ir techninį konsultavimą.	IACS, Jūrinių laivų klasifikavimo ir statybos taisyklės; konstrukcinių medžiagų technologijos; gamybos vadyba; kokybės vadyba; LST EN ISO standartai.
	3.2. Parinkti ir įdiegti laivų statybos (gamybos) technologijas.	IACS, Jūrinių laivų klasifikavimo ir statybos taisyklės; konstrukcinių medžiagų technologijos; kokybės vadyba; LST EN ISO standartai; pažangi analogiškos produkcijos statybos patirtis.
4. Gamybos techninės dokumentacijos ruošimas ir valdymas (LTKS VI)	4.1. Rengti laivų statybos  darbo dokumentaciją pagal reikalavimus.	IACS, Jūrinių laivų klasifikavimo ir statybos taisyklės; konstrukcinių medžiagų technologijos; brėžinių ir kitų konstrukcinių dokumentų rengimo ir įforminimo metodika bei instrukcijos; LST EN ISO ir kiti standartai.
	4.2. Valdyti laivų statybos darbo dokumentaciją.	IACS, Jūrinių laivų klasifikavimo ir statybos taisyklės; konstrukcinių medžiagų technologijos; brėžinių ir kitų konstrukcinių dokumentų rengimo ir įforminimo metodika bei instrukcijos; LST EN ISO ir kiti standartai; gamybos vadyba.
	4.3. Analizuoti ir vertinti laivų statybos darbo dokumentacijos duomenis ir pateikti išvadas bei rekomendacijas.	IACS, Jūrinių laivų klasifikavimo ir statybos taisyklės; konstrukcinių medžiagų technologijos; brėžinių ir kitų konstrukcinių dokumentų rengimo ir įforminimo metodika bei instrukcijos; LST EN ISO ir kiti standartai; gamybos vadyba; inžinerinė ekonomika.
Specializacijos kvalifikacijos vienetas (nurodant jo lygį pagal LTKS)	Kompetencijos	Kompetencijų ribos
1. Pramoginių ir sportinių katerių (laivų) statybos gamybinio proceso planavimas ir jo įgyvendinimo priežiūra (LTKS VI)	1.1. Planuoti pramoginių ir sportinių katerių (laivų) statybos gamybinį procesą.	ISO EN LST standartai, pramoginių laivų projektavimo, statybos, tiekimo rinkai ir atidavimo eksploatuoti techninio reglamento nuostatos; gamybos technologijos ir jų taikymas, kokybės vadyba. Pažangi analogiškos produkcijos gamybos patirtis, apimanti  geriausių technologijų technines charakteristikas ir ekonominius rodiklius. Darbo imlumo ir medžiagų sunaudojimo nustatymo, pagal normatyvus, principai; gamybos organizavimo, darbo teisės pagrindai; darbų saugos, darbo higienos ir priešgaisrinės saugos taisyklės bei normos.
	1.2. Analizuoti gamybos duomenis ir numatyti korekcinius veiksmus.	Konstrukcinių medžiagų technologijos; pažangi analogiškos produkcijos statybos patirtis; laivo sandara; pramoginių laivų projektavimo, statybos, tiekimo rinkai ir atidavimo eksploatuoti techninio reglamento nuostatos; LST EN ISO standartai; pažangi analogiškos produkcijos konstravimo patirtis; gamybos vadyba; kokybės vadyba.
	1.3. Prižiūrėti technologijų diegimą pramoginių ir sportinių katerių (laivų) statybos gamybiniame procese.	Pramoginių laivų projektavimo, statybos, tiekimo rinkai ir atidavimo eksploatuoti techninio reglamento nuostatos; konstrukcinių medžiagų technologijos; gamybos vadyba; kokybės vadyba; atitinkami LST EN ISO standartai.
	1.4. Ruošti  darbo  dokumentaciją.	Laivo konstrukcija, Pramoginių laivų projektavimo, statybos, tiekimo rinkai ir atidavimo eksploatuoti techninio reglamento nuostatos; brėžinių ir kitų konstrukcinių dokumentų rengimo ir įforminimo metodika bei instrukcijos; atitinkami LST EN ISO standartai, automatizuotos laivų projektavimo programos; pagrindiniai darbo organizavimo principai projektuojant ir konstruojant; pažangi analogiškos produkcijos konstravimo patirtis; kokybės vadyba.
Reikalavimai asmeniui kvalifikacijai ar savarankiškai jos daliai įgyti (reikalavimai turimam išsilavinimui, kvalifikacijai, profesinei patirčiai) (jeigu taikomi)	Kvalifikacijai įgyti asmuo turi turėti aukštąjį jūrų inžinerijos studijų krypties išsilavinimą, profesinio bakalauro arba bakalauro kvalifikacinį laipsnį. Kvalifikaciją sudarančios kompetencijos įgyjamos mokantis jūrų inžinerijos studijų krypties pirmosios pakopos studijose, neformaliojo mokymosi ar savišvietos būdu ir (arba) iš profesinės veiklos patirties.
Kvalifikacijai įgyti taikomi reikalavimai pagal Europos Sąjungos teisės aktus, tarptautines sutartis ar Lietuvos Respublikos teisės aktus (jeigu taikomi)	Netaikomi.
Kompetencijų vertinimo reikalavimai	Kvalifikacijai įgyti reikalingos asmens turimos kompetencijos vertinamos vadovaujantis kompetencijų formuluotėmis ir jų ribų aprašais, kurie išreiškia slenkstinį (minimalųjį) kompetencijos įgijimo lygmenį. Asmens kompetencijų, įgytų studijuojant pirmosios pakopos studijose, vertinimą atlieka aukštosios mokyklos savo nustatyta tvarka. Formaliojo švietimo būdu įgytų kompetencijų asmenims, norintiems tęsti studijas aukštojoje mokykloje, pripažinimą kaip studijų programos dalį atlieka aukštosios mokyklos švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Neformaliuoju ar savišvietos būdu ir (arba) iš profesinės veiklos patirties įgytų kompetencijų vertinimą ir pripažinimą atlieka aukštosios mokyklos savo nustatyta tvarka. Dėl asmens, įgijusio šią kvalifikaciją sudarančias kompetencijas, tinkamumo atitinkamos kvalifikacijos reikalaujančiai darbo vietai, sprendžia darbdavys.
Kvalifikacijos atitiktis Europos Sąjungos ir tarptautiniams standartams (jeigu taikoma)	Netaikoma.

33. Kvalifikacijos pavadinimas: jūrų architektas, LTKS VII

Kvalifikacijos apibūdinimas	Veiklos objektas: vandens transporto priemonių ir atviros jūros konstrukcijų projektavimas ir jų statybos darbo brėžinių rengimas; vandens transporto priemonių ir atviros jūros konstrukcijų remonto ar modernizavimo projektinės dokumentacijos rengimas. Tipinės darbo priemonės: darbų saugos priemonės einant į laivą ar cechą - darbo rūbai ir avalynė, šalmas, apsauginiai akiniai, pirštinės, prožektorius; informacinės priemonės - IACS, registro taisyklės; Jūrinių laivų klasifikavimo ir statybos taisyklės; LST EN ISO standartai, automatizuotos laivų projektavimo programos. Tipinės darbo sąlygos: individualus ir grupinis darbas, darbas patalpoje prie kompiuterio su trumpais vizitais į cechą ar statomą laivą. Papildoma informacija: kvalifikaciją įgiję asmenys galės dirbti laivų projektavimo kompanijose, laivų statybos ir remonto įmonėse, užsiimti individualia veikla.
Pagrindiniai kvalifikacijos vienetai (nurodant jų lygį pagal LTKS)	Kompetencijos	Kompetencijų ribos
1. Laivų koncepcinio produkto kūrimas                 (LTKS VII)	1.1. Kurti vandens transporto priemonės koncepciją atsižvelgiant į laivo tipą, klasifikacijos taisykles ir užsakovo pageidavimus bei taikant žinias apie laivo jūrines savybes ir laivo plaukiojimo saugumui keliamus reikalavimus.	Laivo teorija ir laivo sandara; IACS (angl. International Association of Classification Societies), registro taisyklės; Jūrinių laivų klasifikavimo ir statybos taisyklės; automatizuotos laivų projektavimo programos; pagrindiniai mokslinio darbo organizavimo principai projektuojant ir konstruojant; techninės estetikos ir meninio konstravimo pagrindai.
	1.2. Įvertinti koncepcinio laivo projekto jūrines savybes ir laivo projekto atitiktį saugaus plaukiojimo reikalavimams.	Laivo teorija ir laivo sandara; IACS, registro taisyklės; Jūrinių laivų klasifikavimo ir statybos taisyklės; automatizuotos laivų projektavimo programos; pagrindiniai mokslinio darbo organizavimo principai projektuojant ir konstruojant; techninės estetikos ir meninio konstravimo pagrindai; pažangi pasaulio laivų projektavimo patirtis.
2. Laivų modeliavimas (LTKS VII)	2.1. Analizuoti laivo jūrines savybes ir vertinti plaukiojimo saugumą taikant analitinius ir modeliavimo metodus.	IACS, registro taisyklės; Jūrinių laivų klasifikavimo ir statybos taisyklės; pagrindiniai mokslinio darbo organizavimo principai projektuojant ir konstruojant; automatizuotos laivų projektavimo programos; pažangi analogiškos produkcijos modeliavimo patirtis.
	2.2. Atlikti kuriamo laivo skaitmeninį modeliavimą, simuliaciją ir vizualizaciją.	Mokslinio darbo organizavimo reikalavimai projektuojant ir konstruojant vandens transporto priemones ar atviros jūros techninius objektus. Pažangi technologiškai sudėtingų produktų modeliavimo patirtis.
3. Laivų konstravimas (LTKS VII)	3.1. Konstruoti laivus pagal tarptautinius reikalavimus vandens transporto priemonių gyvavimo ciklo etapams taikant šiuolaikinius projektavimo metodus ir laivų projektavimo technologijas.	IACS, registro taisyklės; Jūrinių laivų klasifikavimo ir statybos taisyklės; tarptautinių konvencijų reikalavimai; žinios apie automatizuotas laivų projektavimo programas, pažangią analogiškos produkcijos konstravimo patirtį
	3.2. Analizuoti konstruojamo laivo energetinio efektyvumo rodiklius, suderinti užsakovo poreikius ir minimizuoti poveikį aplinkai.	Mokslinio darbo organizavimo reikalavimai projektuojant ir konstruojant vandens transporto priemones ar atviros jūros techninius objektus. Pažangūs energetinio efektyvumo didinimo sprendimai, jų diegimo praktika.
4. Gamybos techninės dokumentacijos ruošimas (LTKS VII)	4.1. Rengti laivų statybos bei remontuojamų ir modernizuojamų laivų  darbo dokumentaciją.	IACS, registro taisyklės; Jūrinių laivų klasifikavimo ir statybos taisyklės; tarptautinių konvencijų reikalavimai; pagrindiniai darbo organizavimo principai projektuojant ir konstruojant bei įvertinant gamybinių padalinių pajėgumus ir įrenginių technines charakteristikas; pažangi analogiškos produkcijos konstravimo patirtis; LST EN ISO standartų reikalavimai, kokybės vadybos principai
	4.2. Valdyti laivų statybos bei remontuojamų ir modernizuojamų laivų  darbo dokumentaciją.	IACS, registro taisyklės; Jūrinių laivų klasifikavimo ir statybos taisyklės; tarptautinių konvencijų reikalavimai; pagrindiniai darbo organizavimo principai projektuojant ir konstruojant bei įvertinant gamybinių padalinių pajėgumus ir įrenginių technines charakteristikas; pažangi analogiškos produkcijos konstravimo patirtis; LST EN ISO standartų reikalavimai, kokybės vadybos principai.
	4.3. Atlikti išleidžiamos laivų statybos bei remontuojamų ir modernizuojamų laivų  darbo  dokumentacijos techninę kontrolę.	IACS, registro taisyklės; Jūrinių laivų klasifikavimo ir statybos taisykles; tarptautinių konvencijų reikalavimai; pagrindiniai darbo organizavimo principai projektuojant ir konstruojant bei įvertinant gamybinių padalinių pajėgumus ir įrenginių technines charakteristikas; pažangi analogiškos produkcijos konstravimo patirtis; LST EN ISO standartų reikalavimai, kokybės vadybos principai.
Reikalavimai asmeniui kvalifikacijai ar savarankiškai jos daliai įgyti (reikalavimai turimam išsilavinimui, kvalifikacijai, profesinei patirčiai) (jeigu taikomi)	Kvalifikacijai įgyti asmuo turi turėti aukštąjį jūrų inžinerijos studijų krypties išsilavinimą, magistro kvalifikacinį laipsnį. Kvalifikaciją sudarančios kompetencijos įgyjamos mokantis jūrų inžinerijos studijų krypties antrosios pakopos studijose, neformaliojo mokymosi ar savišvietos būdu ir (arba) iš profesinės veiklos patirties.
Kvalifikacijai įgyti taikomi reikalavimai pagal Europos Sąjungos teisės aktus, tarptautines sutartis ar Lietuvos Respublikos teisės aktus (jeigu taikomi)	Netaikomi.
Kompetencijų vertinimo reikalavimai	Kvalifikacijai įgyti reikalingos asmens turimos kompetencijos vertinamos vadovaujantis kompetencijų formuluotėmis ir jų ribų aprašais, kurie išreiškia slenkstinį (minimalųjį) kompetencijos įgijimo lygmenį. Asmens kompetencijų, įgytų studijuojant antrosios pakopos studijose, vertinimą atlieka aukštosios mokyklos savo nustatyta tvarka. Formaliojo švietimo būdu įgytų kompetencijų asmenims, norintiems tęsti studijas aukštojoje mokykloje, pripažinimą kaip studijų programos dalį atlieka aukštosios mokyklos švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Neformaliuoju ar savišvietos būdu ir (arba) iš profesinės veiklos patirties įgytų kompetencijų vertinimą ir pripažinimą atlieka aukštosios mokyklos savo nustatyta tvarka. Dėl asmens, įgijusio šią kvalifikaciją sudarančias kompetencijas, tinkamumo atitinkamos kvalifikacijos reikalaujančiai darbo vietai, sprendžia darbdavys.
Kvalifikacijos atitiktis Europos Sąjungos ir tarptautiniams standartams (jeigu taikoma)	Netaikoma.

34. Kvalifikacijos pavadinimas: jūrų technologijų inžinierius, LTKS VII

Kvalifikacijos apibūdinimas	Veiklos objektas: vandens transporto priemonių ir atviros jūros techninių objektų statybos, remonto, modernizavimo proceso parengimas, vykdymas ir valdymas; užsakovo, klasifikacinės bendrovės ir įmonės reikalavimų derinimas; techninės dokumentacijos rengimas, koregavimas ir vertinimas. Tipinės darbo priemonės: darbų saugos priemonės einant į laivą ar cechą - darbo rūbai ir avalynė, šalmas, apsauginiai akiniai, pirštinės, prožektorius; informacinės priemonės - IACS, registro taisyklės; Jūrinių laivų klasifikavimo ir statybos taisyklės; įmonės instrukcijos, LST EN ISO standartai, CAD CAM programos. Tipinės darbo sąlygos: darbas individualus arba grupinis, patalpose ir lauke; aplinkoje, kurioje yra pavojingi ir kenksmingi veiksniai; darbas gali būti pamaininis ir naktinis, darbo dienos trukmė gali būti nenormuota; darbas savaitgaliais bei švenčių dienomis. Papildoma informacija: kvalifikaciją įgiję asmenys galės dirbti laivų statybos ir remonto įmonėse, atviros jūros konstrukcijų gamybos įmonėse vedančiaisiais specialistais, užsiimti individualia veikla.
Pagrindiniai kvalifikacijos vienetai (nurodant jų lygį pagal LTKS)	Kompetencijos	Kompetencijų ribos
1. Laivų statybos gamybinio proceso paruošimas ir planavimas (LTKS VII)	1.1. Analizuoti laivų statybos brėžinius ir techninę dokumentaciją.	Laivo teorija ir laivo sandara; IACS (angl. International Association of Classification Societies), registro taisyklės; Jūrinių laivų klasifikavimo ir statybos taisyklės; brėžinių ir kitų konstrukcinių dokumentų rengimo ir įforminimo metodika bei instrukcijos; projektavimo metodai; laivo statybos metodai.
	1.2. Parengti ir suderinti laivų statybos technologiją atsižvelgiant į konstrukcinius ir techninius sprendimus laivo projekte.	Laivo teorija ir laivo sandara; IACS, registro taisyklės; Jūrinių laivų klasifikavimo ir statybos taisyklės; brėžinių ir kitų konstrukcinių dokumentų rengimo ir įforminimo metodika bei instrukcijos; tipinės laivų statybos technologijos; konstrukcinių medžiagų technologijos; pažangūs analogiškos produkcijos statybos metodai; LST EN ISO standartai.
	1.3. Planuoti laivų statybos technologinį ir gamybinį procesus atsižvelgiant į įmonės gamybinius pajėgumus, siūlyti jų atnaujinimą atsižvelgiant į technologinio konkurencingumo, ekonominius, darbuotojų saugos ir sveikatos bei ekologinius kriterijus.	IACS, registro taisyklės; Jūrinių laivų klasifikavimo ir statybos taisyklės; brėžinių ir kitų konstrukcinių dokumentų rengimo ir įforminimo metodika bei instrukcijos; tipinės laivų statybos technologijos; konstrukcinių medžiagų technologijos; pažangi analogiškos produkcijos statybos patirtis; darbo normavimo normatyvai ir jų tobulinimas; LST EN ISO standartai; gamybos vadyba; daugiakriteriniai sprendimų priėmimo metodai; veikiantys darbuotojų saugos ir sveikatos bei ekologiniai reikalavimai
2. Duomenų analizė ir korekcinių veiksmų parengimas (LTKS VII)	2.1. Analizuoti laivų statybos technologijas pagal gamybos rodiklius.	Konstrukcinių medžiagų technologijos; pažangi analogiškos produkcijos statybos patirtis; laivo sandara; IACS, registro taisyklės; Jūrinių laivų klasifikavimo ir statybos taisyklės; LST EN ISO standartai; gamybos valdymas, rodiklių analizė ir tobulinimas.
	2.2. Taikant modernius kokybės vadybos ir stebėsenos įrankius, identifikuoti laivų statybos kokybės pokyčių priežastis ir siūlyti korekcinius veiksmus.	Konstrukcinių medžiagų technologijos; pažangi analogiškos produkcijos statybos patirtis; laivo sandara; IACS, registro taisyklės; Jūrinių laivų klasifikavimo ir statybos taisyklės; LST EN ISO standartai; gamybos vadyba, kokybės vadyba; inžinerinė ekonomika; inovacijų kūrimas.
	2.3. Analizuoti ir tobulinti  laivų statybos technologinius procesus taikant analitinius ir modeliavimo metodus.	Inovatyvios konstrukcinių medžiagų technologijos; pažangi analogiškos produkcijos statybos patirtis; IACS, registro taisyklės; Jūrinių laivų klasifikavimo ir statybos taisyklės; LST EN ISO standartai; pažangūs gamybos vadybos metodai; pažangūs kokybės vadybos metodai; technologijų rodiklių analizės metodai; gamybos proceso modeliavimo metodai.
3. Technologijų diegimo priežiūra ir gamybos techninis konsultavimas (LTKS VII)	3.1. Vykdyti laivų statybos (gamybos) technologinę priežiūrą ir techninį konsultavimą.	IACS, Jūrinių laivų klasifikavimo ir statybos taisyklės; konstrukcinių medžiagų technologijos; gamybos vadybos ir logistikos metodai; kokybės vadyba; LST EN ISO standartai.
	3.2. Parinkti ir įdiegti inovatyvias laivų statybos (gamybos) technologijas taikant daugiakriterinius sprendimų priėmimo metodus.	IACS, Jūrinių laivų klasifikavimo ir statybos taisyklės; konstrukcinių medžiagų technologijos; kokybės vadyba; LST EN ISO standartai; pažangi analogiškos produkcijos statybos patirtis; daugiakriteriniai sprendimų priėmimo metodai.
4. Gamybos techninės dokumentacijos ruošimas ir valdymas (LTKS VII)	4.1. Rengti ir kontroliuoti laivų statybos (gamybos) darbo dokumentaciją pagal reikalavimus.	IACS, Jūrinių laivų klasifikavimo ir statybos taisyklės; konstrukcinių medžiagų technologijos; brėžinių ir kitų konstrukcinių dokumentų rengimo ir įforminimo metodika bei instrukcijos; LST EN ISO ir kiti standartai.
	4.2. Analizuoti ir tobulinti laivų statybos (gamybos) darbo dokumentacijos rengimą.	IACS, Jūrinių laivų klasifikavimo ir statybos taisyklės; konstrukcinių medžiagų technologijos; brėžinių ir kitų konstrukcinių dokumentų rengimo ir įforminimo metodika bei instrukcijos; LST EN ISO ir kiti standartai; gamybos vadybos metodai.
	4.3. Analizuoti ir vertinti laivų statybos (gamybos) duomenis ir pateikti išvadas bei rekomendacijas tobulinimui.	IACS, Jūrinių laivų klasifikavimo ir statybos taisyklės; konstrukcinių medžiagų technologijos; brėžinių ir kitų konstrukcinių dokumentų rengimo ir įforminimo metodika bei instrukcijos; LST EN ISO ir kiti standartai; gamybos vadybos metodai; inžinerinė ekonomika.
Specializacijos kvalifikacijos vienetas (nurodant jo lygį pagal LTKS)	Kompetencijos	Kompetencijų ribos
1. Pramoginių ir sportinių katerių (laivų) statybos technologinio ir gamybinio procesų planavimas ir jo įgyvendinimo priežiūra (LTKS VII)	1.1. Parengti, planuoti ir tobulinti pramoginių ir sportinių katerių (laivų) statybos technologinį bei gamybinį procesus.	ISO EN LST standartai, pramoginių laivų projektavimo, statybos, tiekimo rinkai ir atidavimo eksploatuoti techninio reglamento nuostatos; pažangios gamybos technologijos ir jų taikymas, kokybės vadybos metodai ir jų diegimas bei taikymas. Pažangi analogiškos produkcijos gamybos patirtis, apimanti  geriausių technologijų technines charakteristikas ir ekonominius rodiklius. Darbo imlumo ir medžiagų sunaudojimo nustatymo pagal normatyvus principai; gamybos organizavimo, darbo teisės pagrindai; darbų saugos, darbo higienos ir priešgaisrinės saugos taisyklės bei normos.
	1.2. Analizuoti technologines problemas ir gamybos duomenis ir numatyti korekcinius veiksmus.	Konstrukcinių medžiagų technologijos; pažangi analogiškos produkcijos statybos patirtis; laivo sandara; pramoginių laivų projektavimo, statybos, tiekimo rinkai ir atidavimo eksploatuoti techninio reglamento nuostatos; LST EN ISO standartai; pažangi analogiškos produkcijos konstravimo patirtis; gamybos vadyba; kokybės vadyba.
	1.3. Koordinuoti technologijų diegimą pramoginių ir sportinių katerių (laivų) statybos gamybiniame procese.	Pramoginių laivų projektavimo, statybos, tiekimo rinkai ir atidavimo eksploatuoti techninio reglamento nuostatos; konstrukcinių medžiagų technologijos; gamybos vadyba; kokybės vadyba; atitinkami LST EN ISO standartai. Gamybos technologinė priežiūra ir techninis konsultavimas. Inovatyvių gamybos technologijų parinkimas ir diegimas taikant daugiakriterinius parinkimo metodus.
	1.4. Ruošti  darbo dokumentaciją, atlikti išleidžiamos dokumentacijos kontrolę.	Laivo konstrukcija, pramoginių laivų projektavimo, statybos, tiekimo rinkai ir atidavimo eksploatuoti techninio reglamento nuostatos; brėžinių ir kitų konstrukcinių dokumentų rengimo ir įforminimo metodika bei instrukcijos; atitinkami LST EN ISO standartai, automatizuotos laivų projektavimo programos; pagrindiniai darbo organizavimo principai projektuojant ir konstruojant; pažangi analogiškos produkcijos konstravimo patirtis; kokybės vadyba. Gamybos techninės dokumentacijos ruošimas ir tobilinimas, remiantis geriausios praktikos pavyzdžiais.
Reikalavimai asmeniui kvalifikacijai ar savarankiškai jos daliai įgyti (reikalavimai turimam išsilavinimui, kvalifikacijai, profesinei patirčiai) (jeigu taikomi)	Kvalifikacijai įgyti asmuo turi turėti aukštąjį jūrų inžinerijos studijų krypties išsilavinimą, magistro kvalifikacinį laipsnį. Kvalifikaciją sudarančios kompetencijos įgyjamos mokantis jūrų inžinerijos studijų krypties antrosios pakopos studijose, neformaliojo mokymosi ar savišvietos būdu ir (arba) iš profesinės veiklos patirties.
Kvalifikacijai įgyti taikomi reikalavimai pagal Europos Sąjungos teisės aktus, tarptautines sutartis ar Lietuvos Respublikos teisės aktus (jeigu taikomi)	Netaikomi.
Kompetencijų vertinimo reikalavimai	Kvalifikacijai įgyti reikalingos asmens turimos kompetencijos vertinamos vadovaujantis kompetencijų formuluotėmis ir jų ribų aprašais, kurie išreiškia slenkstinį (minimalųjį) kompetencijos įgijimo lygmenį. Asmens kompetencijų, įgytų studijuojant antrosios pakopos studijose, vertinimą atlieka aukštosios mokyklos savo nustatyta tvarka. Formaliojo švietimo būdu įgytų kompetencijų asmenims, norintiems tęsti studijas aukštojoje mokykloje, pripažinimą kaip studijų programos dalį atlieka aukštosios mokyklos švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Neformaliuoju ar savišvietos būdu ir (arba) iš profesinės veiklos patirties įgytų kompetencijų vertinimą ir pripažinimą atlieka aukštosios mokyklos savo nustatyta tvarka. Dėl asmens, įgijusio šią kvalifikaciją sudarančias kompetencijas, tinkamumo atitinkamos kvalifikacijos reikalaujančiai darbo vietai, sprendžia darbdavys.
Kvalifikacijos atitiktis Europos Sąjungos ir tarptautiniams standartams (jeigu taikoma)	Netaikoma.

____________________________

Pakeitimai:

1.

Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras, Įsakymas

Nr. V1-99, 2021-07-07, paskelbta TAR 2021-08-26, i. k. 2021-17957

Dėl Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro direktoriaus 2020 m. gegužės 28 d. įsakymo Nr. V1-78 „Dėl Virinamų ir lituojamų metalo gaminių (išskyrus mašinas ir įrenginius) bei transporto priemonių (išskyrus variklines) ir jų įrangos gamybos ir remonto sektoriaus profesinio standarto patvirtinimo“, pakeitimo

2.

Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras, Įsakymas

Nr. V1-290, 2024-12-31, paskelbta TAR 2025-01-02, i. k. 2025-00023

Dėl Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro direktoriaus 2020 m. gegužės 28 d. įsakymo Nr. V1-78 „Dėl Virinamų ir lituojamų metalo gaminių (išskyrus mašinas ir įrenginius) bei transporto priemonių (išskyrus variklines) ir jų įrangos gamybos ir remonto sektoriaus profesinio standarto patvirtinimo“, pakeitimo