Suvestinė redakcija nuo 2023-08-02

Sprendimas paskelbtas: TAR 2015-04-17, i. k. 2015-05887

KLAIPĖDOS MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBA

SPRENDIMAS

DĖL PRITARIMO KLAIPĖDOS MIESTO INTEGRUOTOS TERITORIJOS VYSTYMO PROGRAMOS PROJEKTUI

2015 m. balandžio 14 d. Nr. T2-63

Klaipėda

Pakeistas teisės akto pavadinimas:

Nr. T2-343, 2015-12-22, paskelbta TAR 2015-12-29, i. k. 2015-20905

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 23 punktu, 16 straipsnio 2 dalies 40 punktu, 18 straipsnio 1 dalimi, 50 straipsnio 3 dalimi ir įgyvendindama 2014–2020 metų nacionalinės pažangos programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1482, 7 prioritetą „Regioninė plėtra“, Klaipėdos miesto savivaldybės taryba nusprendžia:

1. Pritarti Klaipėdos miesto integruotos teritorijos vystymo programos projektui ir teikti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai (pridedama).

Punkto pakeitimai:

Nr. T2-343, 2015-12-22, paskelbta TAR 2015-12-29, i. k. 2015-20905

2. Pritarti 572 ha teritorijos tarp Naikupės g., Taikos pr., Baltijos pr., Šilutės pl., Mokyklos g., Kapsų g., Žemaičių g., Joniškės g., Mokyklos g., Danės g. tęsinio, Artojo g., Liepų g., K. Donelaičio g., Vytauto g., Bokštų g., Naujojo Sodo g.,  S. Šimkaus g., Danės g., Tiltų g., Daržų g., Pilies g., Galinio Pylimo g., Taikos pr., Dubysos g., Minijos g. iki Naikupės g. ir Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos šv. Kazimiero provincijos Klaipėdos šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyno teritorijos prie Savanorių prospekto, kurioje numatyta įgyvendinti integruotą teritorijos vystymo programą, ribų nustatymui pagal pridedamą schemą, iš jų:

2.1. 512 ha tikslinės teritorijos ribų nustatymui;

2.2. 60 ha susietų teritorijų ribų nustatymui.

Punkto pakeitimai:

Nr. T2-146, 2015-07-10, paskelbta TAR 2015-07-16, i. k. 2015-11396

3. Pripažinti netekusiu galios Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2014 m. spalio 23 d. sprendimo Nr. T2-283 „Dėl 2014–2020 metų integruotos teritorijos vystymo programos rengimo Klaipėdos mieste“ 3 punktą.

4. Skelbti šį sprendimą Teisės aktų registre ir Klaipėdos miesto savivaldybės interneto svetainėje.

Savivaldybės meras                                                                        Vytautas Grubliauskas

PATVIRTINTA

Klaipėdos miesto savivaldybės

tarybos 2015 m. balandžio 14 d.

sprendimu Nr. T2-63

(Klaipėdos miesto savivaldybės

tarybos 2017 m. liepos 27 d.

sprendimo Nr. T2-175 redakcija)

Klaipėdos miesto integruotos teritorijos vystymo programa

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Klaipėdos miesto integruotoje teritorijos vystymo programoje (toliau – Klaipėdos ITV programa) pateikiama Klaipėdos miesto ITV programos įgyvendinimo teritorijos situacijos analizė, vystymo tikslai, uždaviniai ir priemonės, programos veiksmų planas.

2. Klaipėdos ITV programoje ir jos prieduose vartojami šie sutrumpinimai:

2.1. AM – Aplinkos ministerija;

2.2. BIVP – bendruomenės inicijuota vietos plėtra;

2.3. ERPF – Europos regioninės plėtros fondas;

2.4. ES – Europos Sąjunga;

2.5. ITI – integruotos teritorinės investicijos;

2.6. ITV – integruotas teritorijų vystymas;

2.7. KM – Kultūros ministerija;

2.8. KMS – Klaipėdos miesto savivaldybė;

2.9. LRV – Lietuvos Respublikos Vyriausybė;

2.10. LEZ – laisvoji ekonominė zona;

2.11. SADM – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija;

2.12. SAM – Sveikatos apsaugos ministerija;

2.13. SM – Susisiekimo ministerija;

2.14. SVV –smulkusis ir vidutinis verslas;

2.15. ŠMM – Švietimo ir mokslo ministerija;

2.16. UAB – uždaroji akcinė bendrovė;

2.17. TUI – tiesioginės užsienio investicijos;

2.18. VRM – Vidaus reikalų ministerija;

2.19. VšĮ – viešoji įstaiga;

2.20. VVG – vietos veiklos grupė.

II SKYRIUS

KLAIPĖDOS MIESTO ITV PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO TERITORIJOS SITUACIJOS ANALIZĖ

3. Rengiant Klaipėdos miesto ITV programą vadovaujamasi šių Klaipėdos miesto ITV programos įgyvendinimo teritorijai taikomų planavimo ir teritorijų planavimo dokumentų ir teisės aktų nuostatomis:

3.1. Lietuvos Respublikos partnerystės sutarties, patvirtintos 2014 m. birželio 20 d. Europos Komisijos sprendimu Nr. C(2014) 4234 (toliau – Partnerystės sutartis) 1.1 dalies „Teritorinė plėtra ir regioninė politika“, 3.1 dalies „Integruotas teritorinės plėtros požiūris“, 3.1.2 dalies „Integruotos teritorinės investicijos (ITI)“ nuostatomis;

3.2. 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos, patvirtintos Europos Komisijos 2014 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Nr. C(2014) 6397 (toliau – Veiksmų programa), 4 skirsnio „Integruotos teritorinės plėtros aprašymas“, 7 ir 8 prioritetų „Kokybiško užimtumo ir dalyvavimo darbo rinkoje skatinimas“ bei „Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu“ nuostatomis;

3.3. 2014–2020 metų nacionalinės pažangos programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1482 „Dėl 2014–2020 metų nacionalinės pažangos programos patvirtinimo“, nuostatomis;

3.4. 2014–2020 metų nacionalinės pažangos programos horizontaliojo prioriteto „Regioninė plėtra“ tarpinstitucinio veiklos plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. vasario 19 d. nutarimu Nr. 172 „Dėl 2014–2020 metų nacionalinės pažangos programos horizontaliojo prioriteto „Regioninė plėtra“ tarpinstitucinio veiklos plano patvirtinimo“, nuostatomis: tikslu „didinti teritorinę sanglaudą regionuose“; uždaviniu „spręsti tikslinėms teritorijoms (gyvenamosioms vietovėms) būdingas problemas, didinant konkurencingumą ir gyvenamosios vietos patrauklumą, skatinant ekonomikos augimą“;

3.5. Lietuvos Respublikos teritorijos bendruoju planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. IX-1154 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano“ (toliau – Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas);

3.6. Klaipėdos miesto bendruoju planu, patvirtintu Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. balandžio 5 d. sprendimu Nr. T2-110 (toliau – Klaipėdos miesto bendrasis planas).

4. Didžiausią įtaką socialinei, ekonominei, demografinei, aplinkos būklei, šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimams (klimato kaitai) Klaipėdos mieste daro šie veiksniai:

4.1. Neigiami ilgalaikiai gyventojų skaičiaus pokyčiai – gyventojų skaičiaus mažėjimas ir gyventojų išsikėlimas į priemiestį yra vienas didžiausių iššūkių Klaipėdos miestui tiek socialiniu, tiek aplinkosauginiu ir klimato kaitos aspektu:

4.1.2. 2015 m. sausio 1 d. Klaipėdos mieste gyveno 156,1 tūkst. gyventojų, arba 19,1 proc. mažiau, lyginant su 2001 metais. Gyventojų skaičiaus 2001–2015 m. panašia apimtimi sumažėjo visuose didžiuosiuose miestuose (Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje), išskyrus Vilnių (toliau – didieji miestai) (nuo 19,2 proc. Klaipėdoje iki 22 proc. Šiauliuose); visų šių miestų gyventojų skaičiaus pokytis buvo didesnis už santykinį gyventojų skaičiaus pokytį atitinkamu laikotarpiu šalyje (16,2 proc.);

4.1.3. 2011–2014 m. Klaipėdos miesto gyventojų skaičiaus mažėjimo tempas susilygino su šalies tendencija (4,2 ir 4,4 proc.), pirmiausiai dėl suaktyvėjusios migracijos į didžiuosius miestus ir jų priemiesčius iš likusios Lietuvos Respublikos teritorijos (2001 m. į didžiuosius miestus ir žiedines savivaldybes atvykdavo 41 proc. keičiančių gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikos gyventojų, 2011 m. – 48 proc., 2014 m. – 51 proc.), išaugęs bendras gyventojų mobilumas (2001 m. gyvenamąją vietą Lietuvoje keitė 1,1 proc., 2011 m. – 1,7 proc., 2014 m. – 2,1 proc. visų Lietuvos gyventojų) ir didėjanti imigracija (daugiausiai grįžtamoji, anksčiau į užsienį išvykusių asmenų, dėl kurios į Klaipėdos miestą, gerėjant ekonominei situacijai, 2011–2014 m. iš užsienio atvyko daugiau kaip 5 tūkst. gyventojų).

1 pav. Gyventojų skaičiaus kitimas miestuose nuo 1996 m., Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

4.2. Lemiantis gyventojų skaičiaus pokyčius veiksnys Klaipėdos mieste yra migracija, vykstanti dviem pagrindinėmis kryptimis – į priemiestį ir į užsienio valstybes. Natūralios kaitos poveikis siekė apie -0,1 proc. gyventojų skaičiaus per metus, t. y. gimstamumas Klaipėdos miesto savivaldybėje yra nepakankamas, kad užtikrintų teigiamą natūralios kaitos lygį, tačiau, lyginant su migracija, natūralios kaitos poveikis buvo mažiau reikšmingas.

4.3. Nuo 2001 m. Klaipėdos miesto savivaldybėje fiksuojami 2 trumpalaikiai neigiamos neto migracijos pikai – 2005 m. (supaprastėjus įsidarbinimo kitose Europos Sąjungos šalyse narėse) ir 2010 m. (dėl visai šaliai būdingo tarptautinės migracijos šuolio po 2009 m. finansinės krizės), kai gyventojų skaičius sparčiai mažėjo dėl gyventojų išvykimo į užsienį. Spartesnio gyventojų pajamų augimo laikotarpiais (ypač 2003–2008 m.) buvo pastebima intensyvesnio išsikėlimo į priemiestines teritorijas Klaipėdos rajono savivaldybėje tendencija, todėl didesnę analizuojamo laikotarpio dalį Klaipėdos miesto gyventojų skaičiui ir demografinei struktūrai pastebimai įtakos turėjo urbanistinė plėtra priemiestinėse teritorijose.

2 pav. Gyventojų skaičiaus pokyčio struktūra nuo 2001 m. Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

4.4. Klaipėdos miesto (kaip ir kitų didžiųjų miestų) gyventojų išsikėlimo į užmiestį tendencijas galima įvertinti analizuojant keletą apie didžiuosius miestus ir gretimas savivaldybes pateikiamų rodiklių (neto migraciją, atvykusių gyventojų skaičių, gyventojų amžiaus struktūros pokyčius ir kt.), iš kurių bene tiksliausiai faktinės miesto plėtros į priemiestį mastą rodo bendras gyventojų skaičiaus pokytis priemiestinėje teritorijoje, naujų butų statyba ir agreguotas gyventojų kaitos rodiklis (naujai atvykusių gyventojų dalis bendrame gyventojų skaičiuje) aplink miestus išsidėsčiusiose savivaldybėse, kurių administracinėmis ribomis eina didžioji dalis didžiojo miesto administracinės ribos, t. y. Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių ir Vilniaus rajonų savivaldybėse) (toliau – žiedinės savivaldybės).

3 pav. Gyventojų skaičiaus kitimas miestuose ir žiedinėse savivaldybėse 2001–2014 m.

4.5. Nepaisant to, kad teigiama neto vidaus migracija būdinga visoms žiedinėms savivaldybėms (į jas atvyksta daugiau gyventojų, keičiančių gyvenamąją vietą šalies viduje, negu išvyksta), tik 3 iš šių savivaldybių bendras gyventojų skaičiaus pokytis buvo teigiamas. Didžiausias santykinis gyventojų skaičiaus pokytis (lyginant su atitinkamoje savivaldybėje 2001 m. gyvenusių asmenų skaičiumi) buvo Klaipėdos rajono savivaldybėje, kurioje gyventojų skaičius 2001–2014 metais padidėjo apie 6,7 tūkst., arba 14,4 proc.

4.6. 2001–2014 m. laikotarpiu vidutinis į Klaipėdos rajono savivaldybę kasmet atvykstančių gyventojų skaičius siekė beveik 2 tūkstančius gyventojų per metus, arba vidutiniškai 3,9 proc. atitinkamų metų pradžioje savivaldybėje gyvenusių gyventojų skaičiaus (laikotarpiu nuo 2001 m. šis rodiklis buvo didžiausias tarp visų žiedinių savivaldybių, nuo 2010 m. panaši atvykstančių gyventojų dalis stebima ir Kauno rajono savivaldybėje); palyginimui, šalyje 2001–2014 m. šis rodiklis vidutiniškai siekė 2 proc. Tai yra, gyventojų kaita aplink Klaipėdos miestą vyksta beveik du kartus sparčiau, negu vidutiniškai šalyje. Tokiu tempu keičiantis Klaipėdos rajono savivaldybės gyventojų sudėčiai, nuo 2001 metų naujai atvykusių gyventojų skaičius (konservatyviu vertinimu) gali siekti iki 43 proc. visų savivaldybės gyventojų (iki 23 tūkstančių), iš kurių beveik 10 tūkstančių (18,5 proc.) yra gyventojai, anksčiau gyvenę Klaipėdos mieste (įvertinus skirtingas migracijos kryptis pasirenkančių gyventojų tikimybinį pasiskirstymą, potencialių migrantų grupės dydį, iš skirtingų Lietuvos teritorijų išvykstančių ir atvykstančių gyventojų skaičių, emigracijos į užsienį ar pakartotinės migracijos Lietuvoje tikimybę ir mirtingumą skirtingose amžiaus grupėse ir teritorijose ir kt. veiksnius).

4 pav. Gyventojų kaita miestuose ir žiedinėse savivaldybėse (gyventojų grupės dalis nuo gyventojų skaičiaus, 2015 m. sausio 1 d.)

4.7. Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijų planavimo dokumentai analizuojamu laikotarpiu buvo (ir tebėra) liberalūs gyvenamosios statybos plėtros priemiestinėse teritorijoje atžvilgiu, todėl nemažai miesto gyventojų pasistatė individualius gyvenamuosius namus priemiestinėse Sendvario, Kretingalės, Dovilų, Priekulės seniūnijose. Po nekilnojamojo turto krizės gyventojų migracija į priemiestį vėl įgauna spartėjančią tendenciją, 2013 m. Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje pastatomų būstų skaičius pirmą kartą analizuojamu laikotarpiu viršijo pastatomų būstų skaičių mieste. Akivaizdi rinkos ir statytojų orientacijos į vienbučių ir dvibučių pastatų statybą tendencija. Ši tendencija rodo tai, kad gyventojai labiau vertina individualaus gyvenamojo namo teikiamus saugios ir švaresnės aplinkos privalumus, nei miesto teritorijos siūlomą infrastruktūros artumą. Svarbus veiksnys yra ir beveik vienoda analogiško komforto buto mieste ir namo priemiestyje kaina.

5 pav. Būsto statyba Klaipėdoje ir Klaipėdos rajono savivaldybėje

4.8. Nepaisant 2009–2010 m. nekilnojamojo turto krizės, sustabdžiusios tiek miesto plėtros procesus (dėl gyventojų emigracijos į užsienį), tiek migraciją į priemiestinę zoną, Klaipėdos miestas išlaikė artimą optimaliai urbanistinę struktūrą, miesto gyvybingumą užtikrinančius užstatytų teritorijų tankumo bei gyventojų tankumo rodiklius. Klaipėdos miesto gyventojų tankis užstatytoje teritorijoje (57 gyv./ha) panašus į Rygos (64 gyv./ha), žymiai didesnis už Vilniaus (39 gyv./ha). Tai rodo, kad Klaipėda yra kompaktiškos struktūros miestas, galintis išlaikyti efektyvias infrastruktūros sistemas. Nepaisant gyventojų skaičiaus priemiestinėje zonoje augimo, gyventojų tankis tiek centrinėje dalyje, tiek pietiniuose mikrorajonuose yra pakankamas išlaikyti socialines bei aptarnavimo paslaugas ir finansuoti infrastruktūrą. Netgi anksčiau užstatytuose mažaaukščių individualių gyvenamųjų namų kvartaluose šiaurinėje miesto dalyje gyventojų tankis viršija 30 gyv./ha. Vis dėlto besiformuojančios periferinės zonos tankumo rodikliai pernelyg maži, kad ši zona efektyviai funkcionuotų. Remiantis Klaipėdos miesto bendrojo plano monitoringo ataskaitos duomenimis, tankiausiai apgyvendinta teritorija Klaipėdoje yra miesto centras (74 gyv./ha užstatytose teritorijose), miesto šiauriniuose ir pietiniuose gyvenamuosiuose daugiabučių namų kvartaluose gyventojų tankis yra šiek tiek mažesnis ir sudaro 73 gyv./ha, o periferijoje yra pats mažiausias – 6,5 gyv./ha.

6 pav. Gyventojų tankumas Klaipėdos mieste ir priemiestinėse teritorijose. Šaltinis: Klaipėdos miesto bendrojo plano monitoringo 2014 m. ataskaita

7 pav. Klaipėdos miesto gyventojų migracijos į priemiestines teritorijas kryptys. Šaltinis: Klaipėdos miesto bendrojo plano monitoringo 2014 m. ataskaita.

4.9. Klaipėdos miesto savivaldybė pasižymi santykinai aukštu ir stabiliu užimtumo lygiu. 2013 m. užimtųjų ir darbingo amžiaus santykis Klaipėdos miesto savivaldybėje siekė 80,4 proc. Tai buvo antras geriausias rodiklis tarp 5 didžiausių Lietuvos miestų savivaldybių (nežymiai geresnis, siekiantis 81 proc., užimtųjų ir darbingo amžiaus santykis buvo tik Kauno miesto savivaldybėje). Užimtųjų skaičius Klaipėdos miesto savivaldybėje išliko stabilus, nepaisant gyventojų skaičiaus mažėjimo: 2009–2011 m. absoliutinis užimtųjų skaičius sumažėjo nuo 79,2 iki 76,6 tūkst. asmenų, tačiau per 2011–2013 m. vėl padidėjo ir pasiekė 2009 m. lygį. Kiek geresnė užimtųjų skaičiaus dinamika buvo stebimu laikotarpiu buvo tik Kauno ir Vilniaus miestų savivaldybėse. Jau 2013 m. užimtumo lygis Klaipėdos miesto savivaldybėje buvo artimas maksimaliam, t. y. tokiam, kai neužimti yra tik tie gyventojai, kurie neieško darbo dėl objektyvių priežasčių (pvz., mokosi), yra bedarbiai dėl natūralaus (frikcinio) nedarbo, egzistuojančio net esant geroms įsidarbinimo galimybėms (pvz., keičiant darbą ar persikvalifikuojant), arba priklauso socialiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms (pvz., buvę kaliniai, asmenys, sergantys priklausomybės ligomis, kitų panašių tikslinių grupių asmenys, kurių koncentracija didesniuose miestuose yra didesnė).

4.10. Aptariamu laikotarpiu užimtųjų skaičius sparčiai didėjo ir Klaipėdos regione (6,5 tūkst. užimtųjų, arba 4,3 proc.), Klaipėdos miesto metropolinėje zonoje esančiose savivaldybėse registruoto nedarbo lygis buvo pastebimai žemesnis už vidutinį Lietuvoje, užimtumo lygis buvo aukštas arba (Klaipėdos rajono savivaldybėje) sparčiai didėjo, todėl galima pagrįstai teigti, kad Klaipėdos miestas turi teigiamą įtaką (angl. spill-over efektą) visai aplinkinei teritorijai, ir tolesnis darbo vietų kūrimas Klaipėdos miesto įmonėse ir organizacijose, mažins nedarbo lygį ir didins užimtumą ne tiek Klaipėdos mieste (kur užimtumas ir šiuo metu artimas maksimaliam), kiek aplinkinėse teritorijose (ypač Klaipėdos rajono savivaldybėje, kurioje užimtųjų skaičius sparčiai didėja, bet tebėra santykinai žemas (nuo 2011 m. padidėjo 13 proc. ir 2013 m. siekė 65,7 proc.) ir labiau nutolusiose nuo Klaipėdos miesto Šilutės rajono ir Skuodo rajono savivaldybėse, kuriose registruoto nedarbo lygis yra santykinai aukštas).

4.11. Klaipėdos miesto savivaldybė yra viena iš nedaugelio Lietuvos savivaldybių, kuri mokamo darbo užmokesčio aspektu yra konkurencinga su Vilniaus miesto savivaldybe ir pasižymi didesniu mokamu darbo užmokesčiu, lyginant su kitomis didžiųjų miestų savivaldybėmis. Didelis atstumas iki Vilniaus miesto, galimybė studijuoti Klaipėdos mieste veikiančiose aukštosiose mokyklose lemia tai, kad Vakarų Lietuvos gyventojams Klaipėdos miesto savivaldybė gali būti patrauklesnė gyvenimo ir darbo vieta vien dėl to, kad renkantis Klaipėdą (arba aplink Klaipėdą išsidėsčiusiais teritorijas) kaip darbo ar gyvenamąją vietą nėra būtinybės iš esmės nutraukti socialinius ryšius.

4.12. Svarbus veiksnys, darantis įtakos ekonominei aplinkai, yra Klaipėdoje veikianti laisvoji ekonominė zona (LEZ). Klaipėdos LEZ – pirmoji ir sėkmingiausia tokio pobūdžio teritorija Lietuvoje. Ji apima 412 ha žemės, esančios strategiškai patogioje vietoje netoli jūrų uosto (~ 3 km), oro uosto (~ 30 km), magistralių ir geležinkelio. Nuo 2002 m. Klaipėdos LEZ pritraukė per 230 mln. eurų investicijų. Pagrindinis Klaipėdos LEZ tikslas – sudaryti palankias sąlygas šalies ir užsienio investicijų plėtrai, siūlant visą reikiamą fizinę infrastruktūrą, gerai organizuotas įmonės steigimo paslaugas ir mokestines lengvatas.

4.13. Didžiausia Klaipėdos miesto ir regiono įmonė – Klaipėdos valstybinis jūrų uostas, kuris daro didžiausią įtaką Klaipėdos miesto ir regiono ekonomikai. Didelė Klaipėdos miesto ekonominės sėkmės dalis priklauso nuo uosto veiklos. Uoste auga kruizinės laivybos mastai. Tai palankiai veikia turistų srautus mieste, gerina miesto ekonominę situaciją. Klaipėdos uoste 2013 m. pasiektos didžiausios uosto istorijoje investicijos į uosto infrastruktūrą: preliminariais duomenimis, investuota per 330 mln. litų.  2013 m. sausio–gruodžio mėn. Klaipėdos uoste krauta 33,32 mln. t jūrinių krovinių. Nors tai – 5,4 proc. (arba 1,92 mln. t) mažiau nei 2012 metais, ilgalaikės krovos tendencijos rodo augimą – šis krovos rezultatas trečiasis Klaipėdos uosto istorijoje.

4.14. Materialinės investicijos, tenkančios vienam gyventojui, Klaipėdos miesto savivaldybėje 2012 m. sudarė 8 322 Lt. Pagal šį rodiklį 2009–2012 m. Klaipėda lenkė šalies, apskrities bei kitų didžiųjų miestų (išskyrus Vilnių) rodiklius.

4.15. Žemas nedarbas, geros užimtumo galimybės ir nuolat vykstantis Klaipėdos miesto gyventojų išsikėlimas į priemiestį (toliau besinaudojant mieste esančiomis darbo vietomis, socialine ir inžinerine infrastruktūra) lemia tai, kad realios Klaipėdos miesto ribos, jas interpretuojant kaip teritorijos, kurios gyventojai susiję su miestu darbo, mokymosi, socialinės ir paslaugų infrastruktūros vartojimo ryšiais, skiriasi nuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracinių ribų. Remiantis Lietuvos Respublikos statistikos departamento pateiktais 2011 metų visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, preliminariu vertinimu nustatytoje Klaipėdos metropolinėje zonoje (miesto savivaldybė bei funkciškai su miestu susieta teritorija) gyventojų skaičius 2011 metais buvo apie 173,6 tūkst.

4.16. Klaipėdos gyventojų tankis užstatytoje teritorijoje (57 gyv./ha) žymiai didesnis už Vilniaus (39 gyv./ha). Tai rodo, kad Klaipėda dar pakankamai kompaktiškos struktūros miestas, galintis išlaikyti efektyvias infrastruktūrines sistemas. Iš esmės Klaipėdos miestą sudaro trys principinės dalys:

4.16.1. centrinė zona – istorinio miesto dalis, pasižyminti perimetriniu užstatymu, raiškiomis, aiškiai diferencijuotomis viešomis ir privačiomis erdvėmis, istorinio miesto siluetu, funkciniu mišrumu. Plotas – 302 ha, gyventojų skaičius – 15281, gyventojų tankis – 50,5 gyv./ha, gyventojų tankis užstatytoje teritorijos dalyje – 74 gyv./ha;

4.16.2. vidurinė zona – sovietmečiu statytas miestas su laisvo planavimo principais užstatyta, raiškios erdvinės struktūros, diferencijuotų viešų ir privačių erdvių neturinti, į monofunkcines zonas suskaidyta teritorija. Plotas – 3100 ha, gyventojų skaičius – 141540, gyventojų tankis – 45,6 gyv./ha, gyventojų tankis užstatytoje teritorijos dalyje – 73 gyv./ha. Joje gyvena didžioji Klaipėdos miesto gyventojų dalis;

4.16.3. periferinė zona – mažaaukščio sodybinio užstatymo dominuojama zona. Klaipėdos miesto teritorijoje ji suformuota gana kokybiškai, turi aiškią planinę struktūrą, išvystytą susisiekimo ir inžinerinę infrastruktūrą. Klaipėdos rajono teritorijoje esanti periferinės zonos dalis yra stichiškai besiformuojanti, raiškios užstatymo, erdvinės struktūros neturinti, stokojanti socialinės, paslaugų, kokybiškos inžinerinės ir susisiekimo infrastruktūros. Joje išsiskiria nedideli tvarkingesnės urbanizacijos židiniai – seniau susiformavusios gyvenvietės. Šios zonos plotas – 20901 ha, gyventojų skaičius – 19969, gyventojų tankis – 1,0 gyv./ha, gyventojų tankis užstatytoje teritorijos dalyje – 6,5 gyv./ha. Į ją migruoja saugesnės aplinkos ir tinkamesnio būsto ieškantys bei aukštesnes pajamas gaunantys gyventojai iš vidurinės zonos.

8 pav. Pagrindinės Klaipėdos miesto zonos. Šaltinis: Klaipėdos miesto bendrojo plano monitoringo 2014 m. ataskaita.

4.17. Pastarąjį dešimtmetį pastebima tendencija, kad didesnes pajamas gaunantys gyventojai yra labiau linkę įsigyti būstą šiaurinėje miesto dalyje (Miško, Dragūnų, Žolynų, Tauralaukio ir kituose kvartaluose), kur yra daugiau rekreacinių išteklių ir vykdoma nemažai gyvenamųjų kvartalų vystymo projektų. Dauguma asmenų, persikraustančių gyventi į šiaurinę miesto dalį ir priemiesčius, yra darbingo amžiaus ir augina ikimokyklinio bei mokyklinio amžiaus vaikus. Kadangi šiaurinėje miesto dalyje ir priemiesčiuose nėra pakankamai išplėtota socialinė infrastruktūra, minėtos šeimos yra priverstos vežti vaikus į ikimokyklinio, bendrojo lavinimo ir neformaliojo ugdymo mokyklas miesto centrinėje bei pietinėje dalyse, kur yra daugiausia socialinės infrastruktūros objektų. Taip pat dauguma mieste esančių darbo vietų yra koncentruotos centrinėje ir pietinėje miesto dalyse. Dauguma šeimų į darbą, mokyklas ir vaikų darželius vyksta individualiu transportu, dėl to mieste gausėja automobilių, tenka spręsti jų laikymo klausimus, blogėja aplinkos oro kokybė, didėja triukšmas. Gyventojų migravimas miesto viduje lemia didėjančius amžiaus struktūros netolygumus ir daro neigiamą įtaką viso miesto gyvenamajai aplinkai.

9 pav. Vaikų dalis bendrame gyventojų skaičiuje. Šaltinis: Klaipėdos miesto bendrojo plano monitoringo 2014 m. ataskaita.

4.18. Klaipėdos mieste anglies mononoksido koncentracija susijusi su transporto infrastruktūra. Didžiausia ji apie pagrindines gatves, geležinkelio stotį bei keltų perkėlą į Kuršių neriją. Tačiau ribinės taršos anglies monoksidu vertės – 10mg/m³ yra nepasiekiamos. Tarša sieros dioksidu susijusi su uosto akvatorijoje vykstančia laivyba,  tačiau taip pat ribinės taršos vertės nėra pasiekiamos. Oro tarša kietosiomis dalelėmis taip pat sukeliama transporto srautų ir laivybos uoste. Ji nuolat auga ir 2012–2013 metais prie centrinių gatvių ir laivybos kanale nežymiai viršijo normatyvinius reikalavimus. Mažinti jos poveikį būtina mažinant transporto srautus – vystant viešojo transporto tinklą, rekonstruojant transporto kamščius generuojančias sankryžas. Oro kokybė vertinant pagal oro taršos tyrimų duomenis stacionarioje aplinkos oro kokybės matavimo stotyje, esančioje Bangų g. 7, 2012 m. 28 paras kietųjų dalelių ribinė vertė viršijo normas, 2013 m. – 35 dienas, 20 parų viršyta SO₂ norma.

4.19. Remiantis Lietuvos statistikos departamento informacija, teršalų kiekis iš stacionarių taršos šaltinių, tenkantis vienam gyventojui, Klaipėdos mieste 2007–2010 m. sumažėjo 35,57 proc., nuo 25,3 kg 2007 m. iki 16,3 kg 2010 m. 2010 m. didžiausią dalį į atmosferą iš stacionarių taršos šaltinių išmetamų teršalų sudarė anglies monoksidai (6,9 kg, arba 42,3 proc. vienam gyventojui) bei lakūs organiniai junginiai (4,2 kg, arba 25,8 proc. vienam gyventojui). Mažiausiai į atmosferą išmetama fluoro ir kitų teršalų (0,5 kg, arba 3 proc. vienam gyventojui) bei sieros dioksido (0,8 kg, arba 4,9 proc. vienam gyventojui).

4.20. 2012 metais parengti strateginiai triukšmo žemėlapiai nurodo kompiuterine programa sumodeliuotą triukšmo situaciją Klaipėdos mieste. Atskirai išskirtas triukšmas nuo transporto, geležinkelio pramonės, dienos ir nakties triukšmas. Didesnis transporto triukšmas dienos ir nakties metu stebimas apie pagrindines miesto gatves, tačiau gyvenamoji struktūra turi pakankamai izoliuotus kiemus, kur sąlygos išlieka komfortiškos. Geležinkelio triukšmas didžiausią įtaką daro šiaurinei miesto daliai ir arčiausiai geležinkelio esančioms teritorijoms. Pramoninės veiklos keliamas triukšmas koncentruojasi apie svarbiausius gamybinius ir infrastruktūrinius objektus – geležinkelio stotis, Klaipėdos valstybinį jūrų uostą, atskiras pramonės įmones.

Tiek oro tarša, tiek triukšmo lygis Klaipėdos mieste yra daugiausiai lemiamas transporto srautų, kurie yra gana dideli. Klaipėdiečiai ir priemiesčių gyventojai yra linkę naudotis individualiu transportu. Klaipėdos miesto savivaldybėje 2013 m. 1 000‑iui gyventojų teko 516 individualių lengvųjų automobilių. Šis rodiklis buvo didesnis nei Vilniaus ir Šiaulių mieste, tačiau mažesnis už Kauno miesto rodiklį ir šalies vidurkį.

4.21. Didėjant miesto susisiekimo sistemos eismo srautų intensyvumui, eismo įvykių skaičiui, būtina skirti daugiau dėmesio saugaus eismo užtikrinimui, įdiegti efektyvų srautų valdymą užtikrinančias informacinių technologijų sistemas. Šių tikslų taip pat galima pasiekti rekonstravus sankryžą prie Senojo turgaus, įrengus Taikos pr. iki 6 eismo juostų tarp Tiltų ir Kauno g., rekonstravus Tilžės g. nuo Šilutės pl. iki geležinkelio pervažos, pertvarkant žiedinę Mokyklos g. ir Šilutės pl. sankryžą.

4.22. Prielaidas automobilių eismo srautams mažinti sudaro gana subalansuota ir efektyvi miesto viešojo transporto sistema. Klaipėdos autobusų parkas aptarnauja apie 55 % miesto pervežimo rinkos, o kitą maršrutų dalį aptarnauja dvi privačios bendrovės. Be šių vežėjų, Klaipėdos mieste dar veikia maršrutinių taksi ir lengvųjų taksi automobilių vežėjų įmonės. Klaipėdoje įdiegta viešojo miesto transporto valdymo ir apmokėjimo elektroninėmis priemonėmis už keleivių pervežimą sistema. Keleiviai taip pat gali pasinaudoti optimalaus maršruto paieškos elektronine paslauga. 2013 m. buvo pasiektas viešojo transporto kelionių rekordas – 34 621 507 ir ikikrizinis 2007 metų kelionių rekordas 34 498 155 buvo viršytas 123 352 kelionėmis. 2012 m. sparčiai augo ir ekologiškesnio kuro (suspaustų gamtinių dujų) naudojimas Klaipėdos miesto viešajame transporte. Per 2011 m. suspaustomis gamtinėmis dujomis atlikta rida miesto maršrutais nesiekė 0,5 proc., o 2012 m. jau siekė 4,86 proc.

4.23. Siekiant gerinti gyventojų gyvenimo kokybę, tolygiai paskirstyti transporto srautus, efektyviai aptarnauti senamiestį, būtina nutiesti naują gatvę ir tiltą per Danės upę. Šis apvažiavimas ir tiltas būtų skirtas viešajam, aptarnaujančiam ir lengvojo keleivinio transporto eismui. Bastionų gatvė (arba Baltikalnio gatvės tęsinys iki Danės g.) su transporto tiltu per Danės upę yra vienas iš prioritetinių infrastruktūros objektų miesto susisiekimo sistemoje, kuris sprendžia miesto, centrinės dalies bei senamiesčio susisiekimo poreikius, tiesiogiai sprendžia Klaipėdos senamiesčio apsaugą nuo neigiamo transporto poveikio.

4.24. Transporto srautų sureguliavimas, nutiesus naują gatvę su tiltu, įdiegus žaliosios bangos principą ir toliau tobulinant viešojo transporto sistemą, ne tik užtikrins saugesnes eismo sąlygas, bet ir sumažins CO₂ kiekį, teritorijos oro taršą kietosiomis dalelėmis, kurių kiekį daug lemia neefektyvios miestų transporto sistemos.

5. Tikslinė teritorija atrinkta pagal socialines ir infrastruktūros būklės problemas, viešųjų institucijų, rekreacinių zonų ir viešųjų erdvių koncentraciją, ekonominį potencialą:

5.1. Svarstant, kurią miesto dalį pasirinkti kaip tikslinę teritoriją, buvo analizuojami keli miesto centrinėje dalyje (turinčioje didžiausią ekonominį potencialą) esantys kvartalai: Įgulos g. –  Kretingos g. gyvenamasis kvartalas; gyvenamasis kvartalas prie Vėtrungės prekybos centro; gyvenamasis kvartalas prie buvusio Žvejybos uosto; gyvenamasis kvartalas tarp Taikos pr., Galinio Pylimo g., Aukštosios g., Turgaus g., Tiltų g., Danės g., Mokyklos g., Šilutės pl., Kauno g. Teritorijos vertintos pagal šiuos kriterijus: visuomeninės paskirties objektų skaičius, rekreacinių teritorijų kiekis, gyvenamosios aplinkos būklė, aplinkos užterštumas, susisiekimo sistemos būklė, teritorijos funkcionalumas, konversijos galimybės, galimybės kurti darbo vietas, gyventojų socialinė būklė. Nagrinėtų teritorijų palyginimas pateiktas 1 lentelėje.

5.2. Pasirinkta tikslinė teritorija apima gyvenamąjį kvartalą tarp Taikos pr., Galinio Pylimo g., Aukštosios g., Turgaus  g., Tiltų g., Danės g., Mokyklos g., Šilutės pl., Kauno g. su prieigomis (512 ha (susieta teritorija – 60 ha)), teritorija yra tankiai apgyvendinta (27 780 miesto gyventojų), daug visuomeninės paskirties objektų (švietimo įstaigų, kultūros įstaigų, 2 socialinių paslaugų įstaigos, 3 asmens sveikatos priežiūros įstaigos), rekreacinių teritorijų ir viešųjų erdvių (Trinyčių tvenkinys su parku, Ąžuolyno parkas, visuomeninis skveras prieš buvusį „Vaidilos“ kino teatrą, pėsčiųjų takas palei Taikos pr. nuo Sausio 15-osios iki Kauno g., Jono kalnelis su prieigomis, Atgimimo aikštė), apleistų, efektyviai neišnaudojamų teritorijų (2-osios vandenvietės teritorija, Futbolo sporto mokyklos teritorija, Senojo turgaus teritorija). Pasirinkto rajono gyvenamieji namai seni (statybos metų vidurkis – apie 1960 m.), susidėvėjusios 80 % mikrorajono šaligatvių dangų, daugiabučių kiemų važiuojamoji dalis duobėta 50 proc.; per mažai automobilių stovėjimo aikštelių prie namų, trūksta vaikų žaidimų aikštelių, neįrengtos atliekų konteinerių pastatymo vietos.

10 pav. Programos įgyvendinimo teritorija

5.3. Tikslinėje teritorijoje yra daug neišnaudotų, apleistų viešųjų erdvių, kurias galima būtų pritaikyti tiek miesto gyventojams, tiek miesto reprezentacinėms reikmėms. Patraukliose tikslinės teritorijos vietose esančias apleistas erdves galima efektyviai atnaujinti, pritaikant konversijos būdą.

5.4. Didėjant miesto susisiekimo sistemos eismo srautų intensyvumui, būtina modernizuoti tikslinės teritorijos kelius, užtikrinti efektyvų transporto srautų valdymą; įvertinus tikslinei teritorijai būdingus esamus ir potencialius (įrengus tiltą) tranzitinio transporto srautus, tai užtikrintų didesnį eismo visame mieste saugumą, sumažintų oro taršą.

5.5. Neišnaudotos ir apleistos tikslinės teritorijos, esančios centrinėje miesto dalyje, problematika riboja viso miesto ekonominio augimo ir konkurencingumo galimybes. Įgyvendinant kompleksinio pobūdžio investicines ir neinvesticines priemones, bus sudarytos sąlygos gerinti visos miesto centrinės dalies (įskaitant senamiestį ir naujai besiformuojančius komercinius centrus) patrauklumą investicijoms, verslo plėtrai, naujų darbo vietų kūrimui, taip pat ir įgalinti vietos partnerius ir bendruomenes prisidėti prie socialinių problemų sprendimo.

5.5. Sutvarkius apleistas Danės upės pakrančių teritorijas, upė taptų viena iš miesto gyvybių arterijų su patrauklia pakrantės infrastruktūra tiek verslui, tiek miesto gyventojams ir svečiams. Dalies pietinės Danės upės krantinės nuo Biržos tilto iki įplaukos prie Jono kalnelio sutvarkymas, pritaikymas viešoms reikmėms ir burlaivio „Meridianas“ stovėjimui sudarytų saugias sąlygas mėgėjiškai žvejybai ir laivelių švartavimuisi. Šios teritorijos pritaikymas gyventojų poreikiams ir rekreacijai padidintų jos patrauklumą ir užtikrintų jos funkcionalų panaudojimą.

5.6. Šalia esantis Jono kalnelis jau tapo tradicine Joninių ir Užgavėnių švenčių susibūrimo vieta, tačiau paprastą dieną klaipėdiečiai ar miesto svečiai čia užsuka gana retai.

5.7. Šalia tikslinės teritorijos yra fachverkinės architektūros kompleksas – tai vienas svarbiausių išlikusių kultūros paveldo objektų Klaipėdos mieste. Šios architektūros pastatų komplekse (Aukštoji g. 3) įsikūrę: Lietuvos dailininkų sąjunga, Lietuvos architektų sąjungos apskrities organizacija, Kultūrų komunikacijų centras, Etnokultūros centras, Menininkų galerija (Daržų g. 10 / Bažnyčių g. 4), Parodų rūmai su muziejumi (Didžioji Vandens g. 2 / Aukštoji g. 3), Klaipėdos lėlių teatras (Vežėjų g. 4). Sutvarkius šiuos kultūros paveldo pastatus, būtų sudarytos sąlygos išplėsti teikiamų kultūrinių paslaugų pasiūlą.

5.8. Tikslinėje teritorijoje įsikūrę Klaipėdos laikrodžių muziejus, Muzikinis teatras. Ką tik duris atvėrė ir Kultūros fabrikas, kuriame siekiama sutelkti įvairių rūšių meno kūrėjus, jų grupes ir su menu susijusius verslus (kūrybines industrijas) plėtojančius asmenis vienoje vietoje: teikti jiems išskirtinę naudą, kurios jie negautų įprastomis rinkos sąlygomis, skatinti bendruomenę aktyviau dalyvauti kultūriniame gyvenime.

5.9. Tikslinei teritorijai būdinga didžiausia mieste švietimo įstaigų koncentracija; veikia 16 švietimo įstaigų: 6 lopšeliai-darželiai („Žiogelis“ (lanko 147 vaikai), „Klevelis“ (lanko 227 vaikai), „Pingviniukas“ (lanko 116 vaikų), „Kregždutė“ (lanko 117 vaikų), „Vėrinėlis“ (lanko 109 vaikai) „Radastėlė“ (lanko 105 vaikai), 3 mokyklos-darželiai („Inkarėlio“ (lanko 74 vaikai), „Saulutės“ (lanko 95 vaikai), „Šaltinėlio“ (lanko 86 vaikai)), 2 gimnazijos („Ąžuolyno“ (lanko 860 mokinių) ir „Aitvaro“ (lanko 402 mokiniai)), 2 progimnazijos („Gabijos“ (lanko 332 mokiniai) ir „Sendvario“ (lanko 402 mokiniai)), pagrindinė mokykla („Saulėtekio“ (lanko 301 mokinys“)) bei neformaliojo ugdymo įstaigos: Adomo Brako dailės mokykla (lanko 323 mokiniai) ir Jaunimo centras.

5.10. Tilžės g. 9 ir Tilžės g. 11 yra įsikūrę Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Jaunimo skyrius ir vaikų filialas „Pelėdžiukas“. Šie du pastatai sudaro kompleksą ir yra nekilnojamosios kultūros vertybės senamiesčio teritorijoje. Kauno g. 49 įsikūręs viešosios bibliotekos filialas „Kauno atžalynas“.

11 pav. Nagrinėtos galimos tikslinės teritorijos

1 lentelė. Galimų tikslinių teritorijų analizė pagal vertinimo kriterijus ir objektus

Vertinimo kriterijai	Kretingos ir Įgulos g. gyvenamasis kvartalas	Gyvenamasis kvartalas prie „Vėtrungės“ prekybos centro	Gyvenamasis kvartalas prie buvusio Žvejybos uosto	Gyvenamasis kvartalas tarp Taikos pr., Galinio Pylimo g., Aukštosios g., Turgaus  g., Tiltų g., Danės g., Mokyklos g., Šilutės pl., Kauno g.
Kiek teritorijoje yra socialinės infrastruktūros  objektų?	Nėra	Nėra	3 darželiai, 4 mokyklos, Klaipėdos miesto savivaldybės  viešosios bibliotekos Kalnupės filialas ir vaikų filialas „Ruoniukas“, Klaipėdos teritorinė darbo birža, „Viesulo“  sporto centras	Teritorijoje yra 6 darželiai, 5 mokyklos, Klaipėdos m. viešosios bibliotekos vaikų filialas „Pelėdžiukas“, Adomo Brako dailės mokykla, Futbolo sporto mokykla su aikštynu ir buvusio baseino pastatai
Kiek teritorijoje yra rekreacinės paskirties objektų?	Nėra	Nėra	Nėra	Danės upės krantinės, Danės skveras, Trinyčių tvenkinys su parku, Ąžuolyno parkas, skveras  prie buvusio „Vaidilos“ kino teatro), „Neringos“ skveras (Bangų g. ir Taikos pr. susikirtimas), Senasis turgus, Atgimimo aikštė
Kokia yra gyvenamosios aplinkos būklė? (daugiabučių namų statybos metai, parkavimo aikštelės, vaikų žaidimo aikštelės, sporto aikštynai ir pan.)	Vyrauja mišrus užstatymas: daugiabučiai ir individualūs  gyvenamieji namai	Vyraujantis tarpukario laikų užstatymas, mažaaukštė statyba	Vyrauja mišrus užstatymas: daugiabučiai ir individualūs  gyvenamieji namai	Vyraujantis užstatymas  XX amžiaus  7 dešimtmečio daugiaaukštė statyba. Didžioji dauguma daugiabučių namų – energetiškai neefektyvūs, prastos estetinės išvaizdos. Kiemų infrastruktūra susidėvėjusi ir neatitinkanti šiuolaikinių poreikių. Trūksta automobilių laikymo vietų, reikalinga įrengti aikšteles šiukšlių konteineriams, trūksta vaikų žaidimų ir sporto aikštelių, netvarkingi želdynai
Kokia yra susisiekimo infrastruktūra? (kvartalo pasiekiamumas viešuoju transportu , gatvių būklė)	Pasiekiamu-mas viešuoju transportu patenkinamas, gatvių su priklausiniais  būklė gera	Pasiekiamu-mas viešuoju transportu patenkinamas, gatvių su priklausiniais  būklė patenkinama	Pasiekiamumas viešuoju transportu patenkinamas, gatvių su priklausiniais  būklė patenkinama	Pasiekiamumas viešuoju transportu geras, gatvių su priklausiniais  būklė patenkinama
Kokia yra vyraujanti teritorijos funkcija? (gyvenamosios, komercinės, mokslo, pramoninės paskirties )	Šioje teritorijoje vyrauja gyvenamoji funkcija	Ši teritorija pasižymi mišria gyvenamosios bei komercinės paskirties funkcija	Ši teritorija yra gyvenamosios bei komercinės paskirties, dalis teritorijos patenka į uosto plėtros zoną	Ši teritorija pasižymi mišria gyvenamosios bei komercinės paskirties funkcija
Ar galima pastatų konversija?	Ne	Ne	Ne	Galima futbolo mokyklos ir buvusio baseino konversija į universalų kompleksą; Senojo turgaus erdvių, Atgimimo aikštės konversija į visuomenės traukos objektus
Koks yra aplinkos užterštumas? (triukšmo lygis, želdinių kūrimas, naftos gaudyklės ir kt.)	Oro tarša ir triukšmas iš geležinkelio stoties	Oro tarša ir triukšmas  iš uosto įmonių  ir „Klaipėdos kartono“ įmonės, prastos būklės želdynai	Oro tarša ir triukšmas  iš uosto įmonių	Oro tarša dėl transporto priemonių srautų; Trinyčių tvenkinio tarša nuotekomis ir kitais teršalais; prastos būklės želdynai
Kiek yra darbo vietų? (veikiančių verslo įmonių skaičius)	Veikiančių įmonių mažai,  teritorija nepatraukli verslui	Veikiančių įmonių mažai, nes dauguma objektų yra gyvenamosios paskirties	Veikiančių įmonių skaičius vidutinis	Veikiančių įmonių skaičius vidutinis
Kokia yra kvartalo gyventojų demografinė-socialinė struktūra?	Gyventojų amžiaus vidurkis – 50 m.	Gyventojų amžiaus vidurkis – 50 m.	Neigiamas teritorijos įvaizdis dėl nusikalstamumo lygio, asocialių asmenų skaičiaus ir pan.	Teritorija tankiai apgyvendinta. Gyventojų amžiaus vidurkis – 50 m., siekis pritraukti jaunas šeimas
Išvados	Kvartalas nepasižymi visuomeni-nės paskirties objektų ir erdvių gausa, jo sutvarkymas nesukurtų didelės pridėtinės vertės visiems miesto gyventojams	Kvartalas nepasižymi visuomeninės paskirties objektų ir erdvių gausa,  jo sutvarkymas nesukurtų didelės pridėtinės vertės visiems miesto gyventojams	Netikslinga investuoti šiuo laikotarpiu, kadangi planuojama uosto plėtra savaime darys įtaką šios teritorijos pokyčiams	Aktualių temų spektras pakankamai platus, todėl siūloma šią teritoriją laikyti tiksline. Šios teritorijos kompleksinis sutvarkymas sukurs pridėtinę vertę ne tik šiam rajonui, bet ir viso miesto gyventojams ir lankytojams

III SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

6. Klaipėdos ITV programos įgyvendinimo teritorijos vystymo tikslai, uždaviniai ir priemonės dėstomi 2 priede, programos veiksmų planas dėstomas 3 priede.

7. Klaipėdos ITV programa įgyvendinama Integruotų teritorijų vystymo programų rengimo ir įgyvendinimo gairių nustatyta tvarka.

____________________

part_86b50fb3d4b34432bbc4e498accdb4e3_end

Klaipėdos miesto integruotos teritorijos vystymo programos

1 priedas

STIPRYBIŲ, SILPNYBIŲ, GALIMYBIŲ IR GRĖSMIŲ LENTELĖ

Eil. Nr.	Stiprybės	Aktualumo įvertinimas	Suteiktą įvertinimą pagrindžianti informacija, prielaidos
1.	Konkurencinga geografiniu ir urbanistiniu požiūriu tikslinė teritorija	5	Teritorija apima centrinę miesto dalį ir yra tarp senamiesčio ir komercinio centro, kvartalo pasiekiamumas visuomeniniu transportu išvystytas optimaliai. Gaunami pasiūlymai investuoti į objektus, esančius tikslinės teritorijos rajone. Teritorijoje yra daug parkų, viešųjų erdvių (Trinyčių parkas, Ąžuolų giraitė, skveras prieš buvusį „Vaidilos“ kino teatrą ir t. t.). Visos minėtos teritorijos yra apleistos, tačiau tinkamai sutvarkytos būtų patrauklios tiek teritorijos gyventojams, tiek miestiečiams ir svečiams. Teritorijoje yra visi reikalingi tinklai: elektros, šilumos, vandens tiekimo ir nuotekų
2.	Teritorijoje yra didelė koncentracija viešąsias paslaugas teikiančių įstaigų	3	Nagrinėjamoje teritorijoje veikia Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Jaunimo skyrius ir vaikų filialas „Pelėdžiukas“, įsikūrę adresu Tilžės g. 9 ir Tilžės g. 11, „Kauno atžalyno“ filialas, įsikūręs adresu Kauno g. 49. Taip pat teritorijoje įsikūręs Klaipėdos muzikinis teatras, Laikrodžių muziejus, neseniai atidarytas Kultūros fabrikas. Tikslinėje teritorijoje veikia 16 švietimo įstaigų: 6 lopšeliai-darželiai („Žiogelis“ (lanko 147 vaikai), „Klevelis“ (lanko 227 vaikai), „Pingviniukas“ (lanko 116 vaikų), „Kregždutė“ (lanko 117 vaikų), „Vėrinėlis“ (lanko 109 vaikai) „Radastėlė“ (lanko 105 vaikai)), 3 mokyklos-darželiai („Inkarėlio“ (lanko 74 vaikai), „Saulutės“ (lanko 95 vaikai), „Šaltinėlio“ (lanko 86 vaikai)), 2 gimnazijos („Ąžuolyno“ (lanko 860 mokinių) ir „Aitvaro“ (lanko 402 mokiniai)), 2 progimnazijos („Gabijos“ (lanko 332 mokiniai) ir „Sendvario“ (lanko 402 mokiniai)), pagrindinė mokykla („Saulėtekio“ (lanko 301 mokinys“)), Adomo Brako dailės mokykla (lanko 323 mokiniai) ir Jaunimo centras
3.	Tinkamų konversijai plotų potencialas	5	Teritorijoje yra konversijai tinkamų plotų – Futbolo mokyklos ir baseino pastatų, Senojo turgaus ir 2‑osios vandenvietės teritorijos. Taip pat yra apleistų viešųjų erdvių (skveras prieš buvusį „Vaidilos“ kino teatrą, pėsčiųjų takas palei Taikos per. nuo Sausio 15-osios g. iki Kauno g. ir t. t.). Juose galima sukurti naujos kokybės teritorijas, tinkamas įsikurti smulkiajam ir vidutiniam verslui, leisti laisvalaikį gyventojams

Eil. Nr.	Silpnybės	Aktualumo įvertinimas	Suteiktą įvertinimą pagrindžianti informacija, prielaidos
1.	Didelį gyventojų procentą sudaro pensinio amžiaus gyventojai	5	Sovietinės statybos daugiabučių namų kvartaluose (Paryžiaus Komunos g., Kauno g., Rumšiškės g. ir kt.) gyvena daugiau vyresnio amžiaus žmonių. Tai atsispindi Klaipėdos miesto bendrojo plano monitoringo ataskaitoje
2.	Socialinės problemos	5	Nagrinėjamoje miesto teritorijoje gyvena 46 šeimos, įrašytos į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Specialiųjų poreikių asmenų šioje teritorijoje yra 802, t. y. 13,5 proc. (iš viso mieste – 5920), slaugos išmoką gaunančių yra 170 , t. y. 12,3 proc. (iš viso – 1382 ), priežiūros išmoką gaunančių yra 394, t. y. 15,2 proc. (iš viso – 2595), šalpos išmoką gaunančių yra 185, t. y. 10 proc. (iš viso – 1887), su mažomis pajamomis ir gaunantys piniginę paramą socialinės pašalpos gavėjų yra 821, t. y. 12,1 proc. (iš viso – 6764), kompensacijų už būsto šildymą ir vandenį gavėjų yra 1696, t. y. 14,4 proc. (iš viso – 11 799). Mažas gyventojų fizinis aktyvumas (visiškai nesimankština ir nesportuoja net 44 proc. gyventojų), netinkami mitybos įpročiai, kiti sveikatą žalojantys ir su nesveika gyvensena susiję veiksniai (perteklinis alkoholio vartojimas, rūkymas) yra pagrindinės širdies kraujagyslių ir kraujo apytakos, susirgimų vėžiu, nelaimingų atsitikimų ir sužalojimų, psichikos sutrikimų priežastys, nulemiančios didelį ankstyvų mirčių ir neįgalumo atvejų skaičių. Teritorijoje per metus vidutiniškai užregistruojama apie 25,6 proc. visų Klaipėdos mieste įvykdomų nusikaltimų. Analizuojant pačių pavojingiausių nusikaltimų (žmogaus gyvybei ir sveikatai) statistiką, pastebimas akivaizdus situacijos blogėjimas Rumpiškės mikrorajone, kur senesni būstai ir stebima silpnesnio socialinio sluoksnio koncentracija
3.	Aplinkos tarša	4	Oro tarša smulkiosiomis kietosiomis dalelėmis yra didžiausia Lietuvos miestų oro kokybės problema. Didelis taršos šaltinis kietosiomis dalelėmis yra ir motorinis transportas, kai tarša keliama dylant stabdžių kaladėlėms ir kelių dangai, ypač kai naudojamos dygliuotos padangos šaltuoju metų laiku. Taip pat teršiama aplinka įsivyravus sausiems orams, o ypač daug kietųjų dalelių į orą patenka nuo tinkamai nenuvalytų gatvių. Pasirinkta teritorija yra tarp arterinių miesto gatvių, kur transporto srautai ypač dideli. Didėjant miesto susisiekimo sistemos eismo srautų intensyvumui, eismo įvykių skaičiui, būtina skirti daugiau dėmesio saugaus eismui užtikrinti, įdiegti efektyvų srautų valdymą užtikrinančias informacinių technologijų sistemas. Transporto srautų sureguliavimas, rekonstravus žiedines sankryžas, pastačius naują gatvę su tiltu, įdiegus žaliosios bangos principą ne tik užtikrins saugesnes eismo sąlygas, bet ir sumažins teritorijos oro taršą, kietosiomis dalelėmis ir CO2 išmetimus Trinyčių tvenkinyje yra didelis dumblo užterštumas naftos produktais: įtekėjimo į tvenkinį dalyje būtina įrengti naftos gaudyklę. Teritorijos viešosios erdvės ir parkai apleisti, morališkai ir fiziškai nusidėvėję. Didžiąją dalį teritorijos visuomeninės paskirties pastatų būtina modernizuoti. Gyvenamųjų namų statybos metų vidurkis – 1960 m. (neskaičiuojant senamiesčio dalies), pastatai nerenovuoti, gyvenamųjų namų kiemai nusidėvėję, nepritaikyti gyventojų poreikiams

Eil. Nr.	Galimybės	Įvertinimas	Suteiktą įvertinimą pagrindžianti informacija, prielaidos
1.	Klaipėdos valstybinio jūrų uosto potencialas	5	Didžiausia Klaipėdos miesto ir regiono įmonė – Klaipėdos valstybinis jūrų uostas, kuris daro didžiausią įtaką Klaipėdos miesto ir regiono ekonomikai. Klaipėdos miesto ekonominės sėkmės didelė dalis priklauso nuo uosto veiklos. Uoste auga kruizinės laivybos mastai. Tai palankiai veikia turistų srautus mieste, gerina miesto ekonominę situaciją. Klaipėdos uoste 2013 m. pasiektos didžiausios uosto istorijoje investicijos į uosto infrastruktūrą: preliminariais duomenimis, investuota per 330 mln. Litų. 2013 m. sausio–gruodžio mėn. Klaipėdos uoste krauta 33,32 mln. t jūrinių krovinių. Nors tai – 5,4 proc. (arba 1,92 mln. t) mažiau nei 2012 metais, ilgalaikės krovos tendencijos rodo augimą – šis krovos rezultatas trečiasis Klaipėdos uosto istorijoje. Konteinerių krova. Ji sudaro 13,7 proc. bendros uosto krovos ir 2013 metais stabiliai didėjo: krauta 4,56 mln. t, t. y. 4,6 proc. daugiau nei 2012 m. Trąšos. 2013 m. sausio–gruodžio mėn. Klaipėdos uoste krauta 8,52 mln. t trąšų. 2013 m. krova nuo 2012 m. atsilieka 12,4 proc. arba 1,21 mln. t. Nors ir sumažėjęs, minėtas krovinys uoste išlieka gausiausias –trąšos sudaro 25,6 proc. bendros krovinių apyvartos. Naftos produktai. Palyginti su 2012 m., krova sumažėjo 14,4 proc. (2012 m. 8,26 mln. t, 2013 m. 7,07 mln. t). 2014 metų sausio–rugsėjo mėnesiais Klaipėdos uosto krovos apyvarta augo 5,2 proc. Iš viso krauta 26,4 mln. tonų, o tai yra 1,3 mln. tonų daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Tokį Klaipėdos uosto krovos augimą labiausiai lėmė net 40,9 proc. išaugusi skystųjų ir biriųjų (palaidų ir pakuotų) trąšų krova
2.	LEZ plėtra	4	Klaipėdos LEZ plėtojama logistikos ir sandėliavimo, metalo apdirbimo, žuvies ir jų produktų perdirbimo veikla, plastiko pakuočių ir plastiko granulių (PET), elektronikos prietaisų, plieno konstrukcijų, architektūrinio stiklo, maisto pakuočių, biodyzelino, energijos iš atsinaujinančių šaltinių gamyba. Nuo LEZ veiklos pradžios teritorijoje investuota apie 1,8 mlrd. litų, sukuriama apie 2,8 proc. Lietuvos nacionalinio produkto ir apie 5 proc. eksporto, sukurta per 1800 darbo vietų. 2013 metais bendra LEZ įmonių metų apyvarta siekė 3,08 mlrd. litų, eksportas – 2,5 mlrd. litų. Sutartis dėl veiklos zonoje jau pasirašė 28 užsienio ir lietuviško kapitalo įmonės, iš kurių 19 jau vykdo veiklą
3.	Mokymosi visą gyvenimą principo propagavimas (povidurinio mokymo įstaigų (profesinių mokyklų, kolegijų, universitetų) kokybiniai pokyčiai bei plėtra)	3	2013–2014 mokslo metų pradžioje Klaipėdoje buvo 7 profesinio mokymo įstaigos, 7 aukštosios mokyklos – 5 kolegijos ir 2 universitetai, kuriose studijavo daugiau nei 13 tūkst. studentų. Klaipėdos profesinės mokyklos: Klaipėdos laivininkų mokykla (Rambyno g. 14) – apie 316 studentų, Klaipėdos laivų statybos ir remonto mokykla (Statybininkų pr. 39) – apie 370 studentų, Klaipėdos paslaugų ir verslo mokykla (J. Janonio g. 13) – apie 1015 studentų, Klaipėdos siuvimo ir paslaugų verslo mokykla (Puodžių g. 10) – apie 616 studentų, Klaipėdos statybininkų mokykla (Taikos pr. 67) – apie 328 studentai, Klaipėdos turizmo mokykla (Taikos pr. 69) – apie 776 studentai. Kolegijos: Klaipėdos valstybinė kolegija (Jaunystės g. 1), Klaipėdos verslo aukštoji mokykla (Tilžės g. 46A), Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla (I. Kanto g. 7), VšĮ Socialinių mokslų kolegija (Nemuno g. 2), VšĮ Vakarų Lietuvos verslo kolegija (Šilutės pl. 2); universitetai: Klaipėdos universitetas (Herkaus Manto g. 84) – apie 6000 studentų, VšĮ LCC tarptautinis universitetas (Kretingos g. 36) – apie 650 studentų

Eil. Nr.	Grėsmės	Įvertinimas
1.	Neigiami demografiniai pokyčiai	5	2013 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 2971,9 tūkst. asmenų. Pagrindinės priežastys, lėmusios spartų gyventojų skaičiaus mažėjimą, yra emigracija ir neigiama natūrali gyventojų kaita. 2007–2012 m. laikotarpiu išvykimą iš Lietuvos deklaravo 272,7 tūkst. gyventojų, iš kurių 46 proc. (125,8 tūkst.) priklausė 15–29 metų amžiaus grupei. Tokia emigracijos struktūra yra nepalanki Lietuvos darbo rinkai ir visai socialinės apsaugos sistemai. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2013 metais Klaipėdos miesto savivaldybės gyventojų migracija pasiskirstė taip: atvyko – 4322, o išvyko – 5275 gyventojai. Nuo 2007 m. vidutinis gyventojų amžius išaugo 2,3 metais – iki 40,9 meto (2012 m.), o 65 metų ir vyresnių gyventojų dalis padidėjo nuo 16,6 proc. iki 18 proc. (543,3 tūkst.). Palyginti su 2001 m. surašymo duomenimis, 2011 m. vaikų iki 15 metų skaičius sumažėjo 245,4 tūkst., arba 33,3 proc., ir jų dalis iš bendro gyventojų skaičiaus sumažėjo 5 procentiniais punktais, t. y. nuo 21,1 proc. iki 16,1 proc. Sparčiau vaikų mažėjo kaime – jų dalis iš bendro kaimo gyventojų skaičiaus sumažėjo nuo 22,8 proc. iki 15,7 proc. Prognozuojama, kad pagyvenusių išlaikomo amžiaus (vyresnių nei 65 metų) žmonių koeficientas, kuris 2012 m. siekė 26,9 (ES valstybių narių vidurkis – 26,8), ir toliau didės. 2007–2011 m. vidutinė tikėtina Lietuvos gyventojų gyvenimo trukmė padidėjo 2,8 metais, tačiau vis dar yra mažiausia tarp visų ES šalių gyventojų
2.	Energijos išteklių mažėjimas, jų brangimas	3	Tarp penkių didžiųjų miestų už šilumą mažiausia moka Kauno, daugiausia – Vilniaus gyventojai. Klaipėdoje šilumos kaina per metus mažėjo 26 proc., o Kaune – 31,6 proc., Vilniuje – 15,5 proc. Nuo 2010 metų gamtinių dujų dalis bendroje šilumos gamybai naudojamo kuro struktūroje tolygiai mažėjo ir nuo 2010 iki 2013 m. sumažėjo 13,4 proc. (nuo 74,2 iki 60,8 proc.). Tuo pačiu laikotarpiu šilumos gamybai naudojamo biokuro dalis augo 13 proc. (nuo 18,2 proc. 2010 m. iki 31,2 proc. 2013 m.). Klaipėdiečiams šiluma bei karštas vanduo ir toliau pinga, nes 11,3 proc. sumažėjo pirktos šilumos, o 0,2 proc. – gamtinių dujų kaina. 2014 metų balandžio mėn. duomenimis, didžiausią įtaką rekordiniam šilumos kainos mažėjimui turėjo 43 proc. atpigusi nepriklausomų šilumos gamintojų (NŠG) parduodama šiluma. Klaipėdoje veikia šeši NŠG, kurie pasibaigus šildymo sezonui pradėjo konkuruoti tarpusavyje ir trys iš jų beveik perpus sumažino miestui parduodamos energijos kainas. Nepaisant pastarojo laikotarpio energinių išteklių kainų mažėjimo, ilgalaikio laikotarpio tendencijos rodo, kad energinių išteklių kiekiams mažėjant, kainos augs
3.	Politinių sprendimų tęstinumo nebuvimas	4	Nestabili politinė padėtis daro įtaką ekonominei šalies ir miesto padėčiai, sunku priimti ilgalaikius sprendimus ir nuosekliai juos įgyvendinti

____________________________

part_407ffe25a0284c908f755d7dfc28dc0d_end

Klaipėdos miesto integruotos teritorijos vystymo programos

2 priedas

PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO TERITORIJOS VYSTYMO TIKSLAI, UŽDAVINIAI IR PRIEMONĖS

1. Tikslas: Didinti tikslinės teritorijos patrauklumą gyventojams

1. Tikslo įgyvendinimas leis išnaudoti atliktoje stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių analizėje (toliau – SSGG) nustatytą stiprybę, kad pasirinkta tikslinė teritorija yra konkurencinga geografiniu ir urbanistiniu požiūriu, todėl teritorijos kompleksinis vystymas ateityje leis pasinaudoti išorinės veiksniu (galimybe) – augančiu Klaipėdos valstybinio jūrų uosto potencialu ir LEZ plėtra, kuri sudaro prielaidas Klaipėdos miesto ir regiono gyventojų perkamosios galios augimui bei su tuo susijusiam paslaugų paklausos augimui. Siekiant pasinaudoti galimybėmis, turi būti išspręstos pasirinktos tikslinės teritorijos silpnybės aplinkos taršos problemos (ypač oro tarša kietosiomis dalelėmis (KD10), dėl transporto srautų) ir socialinės problemos (aukštas nusikalstamumo lygis, didelė socialiai pažeidžiamų asmenų dalis (pagyvenusių asmenų, ekonomiškai neaktyvių gyventojų). Tikslo įgyvendinimas leis sumažinti neigiamų demografinių pokyčių ir energijos išteklių mažėjimo, jų brangimo grėsmių tikslinei teritorijai ir Klaipėdos miestui poveikį.

2. Svarstyti alternatyvūs tikslai „Didinti tikslinės teritorijos patrauklumą gyventojams“ ir „Padidinti teritorijos patrauklumą investicijoms į tikslinę teritoriją“. Tikslų alternatyvų pasirinkimo įvertinimo išvada: Tikslas „Didinti tikslinės teritorijos patrauklumą gyventojams“ daro didesnę teigiamą įtaką socialinei sričiai, demografijai, aplinkai ir yra optimalus, sprendžiant SSGG analizėje identifikuotas problemas (silpnybes) ir išnaudojant stiprybes ir galimybes ir mažinat grėsmių poveikį.

3. Tikslui priskirtas efekto rodiklis: gyventojų skaičius programos įgyvendinimo teritorijoje. 2023 m. šis rodiklis sieks 28 100.

Programos efektas:

Kodas	Efekto rodiklio pavadinimas, matavimo vienetai	Pradinė reikšmė (2013 m.)	Siekiama reikšmė (2020 m.)	Siekiama reikšmė (2023 m.)
1-E	Gyventojų skaičius programos įgyvendinimo teritorijoje	27 780	28 020	28 100

Programos rezultatai:

Kodas	Rezultato rodiklio pavadinimas, matavimo vienetai	Pradinė reikšmė (2013 m.)	Pradinė reikšmė (2020 m.)	Pradinė reikšmė (2023 m.)
1-R-1	Naujai įsikūrusių įmonių ar jų padalinių (vietos vienetų) sutvarkytoje teritorijoje skaičius, vnt.	0	75	80
1-R-2	Parų skaičius per metus, kai buvo viršijamos ribinės teršalų vertės (KD10), vnt. (stacionarioje aplinkos oro kokybės matavimo stotyje, esančioje Bangų g. 7)	35	33	32
1-R-3	Nusikalstamų veikų skaičius tikslinėje teritorijoje, vnt.	1483	1335	1290

Programos efekto ir rezultatų pasiekimo grafikas:

Kodas	Rodiklio pavadinimas, matavimo vienetai	Siekiama reikšmė
		2014 m.	2015 m.	2016 m.	2017 m.	2018 m.	2019 m.	2020 m.	2021 m.	2022 m.	2023 m.
1-E-1	Gyventojų skaičius programos įgyvendinimo teritorijoje	-	-	-	-	-	-	28 020	-	-	28 100
1-R-1	Naujai įsikūrusių įmonių ar jų padalinių (vietos vienetų) sutvarkytoje teritorijoje skaičius, vnt.	-	-	-	-	-	21	75	78	79	80
1-R-2	Parų skaičius, kai buvo viršijamos ribinės teršalų vertės per metus (KD10), vnt. (stacionarioje aplinkos oro kokybės matavimo stotyje, esančioje Bangų g. 7)	36	35	35	35	34	34	33	33	32	32
1-R-3	Nusikalstamų veikų skaičius tikslinėje teritorijoje, vnt.	1483	1480	1470	1455	1400	1380	1335	1320	1300	1290

1.1. Uždavinys: Sudaryti sąlygas SVV kūrimuisi ir užimtumo didinimui tikslinėje teritorijoje

1. Uždavinys iškeltas įvertinus SSGG nustatytą stiprybę, kad pasirinkta tikslinė teritorija yra konkurencinga geografiniu ir urbanistiniu požiūriu ir siekiant augančiu Klaipėdos valstybinio jūrų uosto potencialu ir LEZ plėtra, kurie sudaro prielaidas Klaipėdos miesto ir regiono gyventojų perkamosios galios augimui bei su tuo susijusiam paslaugų paklausos augimui ir naujų gyventojų traukos centrų formavimuisi anksčiau neišnaudotose teritorijose.

2. Svarstyti alternatyvūs uždaviniai: „Sudaryti sąlygas SVV kūrimuisi, steigiant SVV inkubatorius, skirtus inovatyvaus verslo plėtrai“ ir „Sudaryti sąlygas SVV kūrimuisi ir užimtumo didinimui, plėtojant komerciją bei gamybą tikslinėje teritorijoje esančiuose konversiniuose ar laisvuose žemės sklypuose“ ir „Sudaryti sąlygas SVV kūrimuisi ir užimtumo didinimui tikslinėje teritorijoje“. Uždavinių alternatyvų pasirinkimo įvertinimo išvada: pasirinktas uždavinys „Sudaryti sąlygas SVV kūrimuisi ir užimtumo didinimui tikslinėje teritorijoje“ yra optimalus, nes atlikus daugiakriterinę analizę, jo vertinimo kriterijų reikšmių vidurkis, lyginant su nagrinėtų uždavinių alternatyvų vidurkiu, yra geriausias.

3. Uždaviniui priskirtas rezultato rodiklis: naujai įsikūrusių įmonių ar jų padalinių (vietos vienetų) sutvarkytoje teritorijoje skaičius. Siekiama reikšmė 2023 m. – 80 vnt.

Produktų sukūrimo grafikas (kaupiamuoju būdu):

Kodas	Rodiklio pavadinimas, matavimo vienetai	Siekiama reikšmė
		2014 m.	2015 m.	2016 m.	2017 m.	2018 m.	2019 m.	2020 m.	2021 m.	2022 m.	2023 m.
1.1.P-1	Sukurtos arba atnaujintos viešosios erdvės, m^2	0	0	0	0	0	33 720	108 961	122 284	149 250	149 250
1.1.P-2	Bendras rekonstruotų arba atnaujintų kelių ilgis, km	0	0	0	0	0	0	0,421	0,421	0,421	0,421
1.1.P-3	Sutvarkyti, įrengti ir pritaikyti lankymui gamtos, kultūros ir kultūros paveldo objektai ir teritorijos, vnt.	0	0	0	0	1	5	5	5	6	6
1.1.P-4	Bendras naujai nutiestų kelių ilgis	0	0	0	0	0	0,44	0,885	0,885	0,885	0,885
1.1.P-5	Numatomo apsilankymų remiamuose kultūros ir paveldo objektuose bei turistų traukos vietose skaičiaus padidėjimas	0	0	0	0	0	0	1200	1200	1200	1200
1.1.P-6	BIVP projektų veiklų dalyviai (įskaitant visas tikslines grupes), skaičius	0	0	0	0	0	0	0	0	293	293
1.1.P-7	Pastatyti arba atnaujinti viešieji arba komerciniai pastatai miestų vietovėse, kv. m	0	0	0	0	0	4883	4883	4883	4883	4883

Uždavinio įgyvendinimo priemonės:	Lėšų poreikis (tūkst. eurų)	Iš jų viešosios lėšos (tūkst. eurų)	Iš jų ES lėšos (tūkst. eurų)	Sukuriamas produktas (produkto rodiklio pavadinimas, matavimo vienetai, kiekybinė reikšmė)
1.1.1. (v) Viešųjų materialinių ir (ar) nematerialinių investicijų (ES, valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų viešųjų lėšų) lėšomis numatomos įgyvendinti priemonės (kurios programos veiksmų plane bus detalizuotos iki veiksmų) (toliau – Viešųjų investicijų priemonės):
1.1.1.1. Naujo tilto su pakeliamu mechanizmu per Danę statyba ir prieigų sutvarkymas Danės pakrantėje	6 053,06	6 053,06	5 145,10	Sukurtos arba atnaujintos atviros erdvės miestų vietovėse, 5039 m^2
1.1.1.2. Bastionų gatvės tiesimas (I etapas: Bastionų g. nuo Danės g. iki Danės upės ir nuo Danės upės iki Gluosnių gatvės; II etapas. Bastionų g. nuo Gluosnių gatvės iki Bangų gatvės)	2 200,44	2 200,44	1 758,15	Bendras rekonstruotų arba atnaujintų kelių ilgis – 0,421 km Bendras naujai nutiestų kelių ilgis - 0,445 km
1.1.1.3. Danės upės krantinių rekonstrukcija palei Danę (nuo Biržos tilto), skatinant verslumą (turizmą, smulkiąją žvejybą ir pan.), ir prieigų sutvarkymas (Danės skveras su fontanais)	4 097,27	4 097,27	3 482,68	Sukurtos arba atnaujintos atviros erdvės miestų vietovėse – 32121 m^2
1.1.1.4. Turgaus aikštės su prieigomis sutvarkymas, pritaikant verslo, bendruomenės poreikiams	2 768,91	2 768,91	2 353,57	Sukurtos arba atnaujintos atviros erdvės miestų vietovėse – 8284 m^2
1.1.1.5. Atgimimo aikštės sutvarkymas, didinant patrauklumą investicijoms, skatinant lankytojų srautus	1 448,10	1 448,10	1 230,89	Sukurtos arba atnaujintos atviros erdvės miestų vietovėse – 8573 m^2
1.1.1.6. Bastionų komplekso (Jono kalnelio) ir jo prieigų sutvarkymas, sukuriant išskirtinį paslaugų traukos centrą bei skatinant smulkųjį ir vidutinį verslą	1 362,92	1 362,92	1 158,48	Sukurtos arba atnaujintos atviros erdvės miestų vietovėse – 33720 m^2
1.1.1.7. Viešosios erdvės prie buvusio „Vaidilos“ kino teatro konversija	1 537,545	1 537,545	1 306,91	Sukurtos arba atnaujintos atviros erdvės miestų vietovėse –  9075 m^2
1.1.1.8. Pėsčiųjų tako sutvarkymas palei Taikos pr. nuo Sausio 15osios iki Kauno g., paverčiant viešąja erdve, pritaikyta gyventojams bei smulkiajam ir vidutiniam verslui	945,52	945,52	803,70	Sukurtos arba atnaujintos atviros erdvės miestų vietovėse – 25472 m^2
1.1.1.9. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro modernizavimas	4 999,09	4 999,09	4 249,23	Pastatyti arba atnaujinti viešieji arba komerciniai pastatai miestų vietovėse – 4883 kv. m
1.1.1.10. Naujo įvažiuojamojo kelio (Priešpilio g.) į Piliavietę ir  Kruizinių laivų terminalą tiesimas	868,86	868,86		Bendras naujai nutiestų kelių ilgis – 0,44 km
1.1.1.11. Fachverkinės architektūros pastatų sutvarkymas (Bažnyčių g. 4/Daržų g. 10, Bažnyčių g. 6, Aukštoji g. 31/ Didžioji Vandens g. 2, Vežėjų g. 4)	1 202,07	1 202,07	1 021,76	Sutvarkyti, įrengti ir pritaikyti lankymui kultūros paveldo objektai ir (ar) teritorijos – 4 vnt. Numatomo apsilankymų remiamuose kultūros ir paveldo objektuose bei turistų traukos vietose skaičiaus padidėjimas - 1200
1.1.1.12. Buvusios AB „Klaipėdos energija“ teritorijos dalies konversija, sudarant sąlygas vystyti komercines, rekreacines veiklas	1 874,59	1 874,59	1593,40	Sukurtos arba atnaujintos atviros erdvės miestų vietovėse – 26966 kv. m
1.1.2. Priemonės, siūlomos įgyvendinti per konkurso būdu atrenkamus veiksmus:	X	X	X
1.1.2.1 Visuomeninių renginių infrastruktūros buvusioje pilies teritorijoje (Pilies g. 4) suformavimas: Klaipėdos pilies ir bastionų komplekso šiaurinės kurtinos atkūrimas ir bastionų tvarkybos darbai	X	X	X	Sutvarkyti, įrengti ir pritaikyti lankymui kultūros paveldo objektai ir teritorijos – 1 vnt.
1.1.3. Priemonės, siūlomos įgyvendinti per bendruomenės inicijuotos vietos plėtros iniciatyvą:	X	X	X
1.1.3.1. Palankių sąlygų verslo pradžiai sudarymas	X	X	X	BIVP projektų veiklų dalyviai (įskaitant visas tikslines grupes) - 165
1.1.3.2. Ekonomiškai neaktyvių darbingo amžiaus gyventojų motyvavimas įgyti profesinę kvalifikaciją, persikvalifikuoti ir įsilieti į darbo rinką	X	X	X	BIVP projektų veiklų dalyviai (įskaitant visas tikslines grupes) - 128
1.1.4. Privačiomis lėšomis siūlomos įgyvendinti priemonės:
1.1.4.1. Šv. Jono bažnyčios bokšto pritaikymas bendruomenės reikmėms	6 405,70	250,00		Sutvarkyti, įrengti ir pritaikyti lankymui gamtos ir kultūros paveldo objektai ir (ar) teritorijos – 1 vnt.
Lėšų poreikis uždaviniui įgyvendinti:	35 764,11	29 608,38	24 103,87

1.2. Uždavinys: Mažinti gyvenamosios aplinkos užterštumą

1. Uždavinys iškeltas siekiant spręsti SSGG analizėje nurodytą aplinkos taršos silpnybę (problemą) ir išvengti energijos išteklių mažėjimo, jų brangimo grėsmės.

2. Svarstyti alternatyvūs uždaviniai: „Mažinti gyvenamosios aplinkos užterštumą, didinant gatvių pralaidumą“ „Mažinti gyvenamosios aplinkos užterštumą“ ir „Mažinti gyvenamosios aplinkos užterštumą, diegiant ekologines viešojo transporto priemones bei skatinant ekologiškų transporto priemonių naudojimą“. Uždavinių alternatyvų pasirinkimo įvertinimo išvada: pasirinktas uždavinys „Mažinti gyvenamosios aplinkos užterštumą“ yra optimalus, nes atlikus daugiakriterinę analizę, jo vertinimo kriterijų reikšmių vidurkis, lyginant su nagrinėtų uždavinių alternatyvų vidurkiu, yra geriausias.

3. Uždaviniui priskirtas rezultato rodiklis: parų skaičius per metus, kai buvo viršijamos ribinės kietųjų dalelių (KD10) vertės, vnt. (stacionarioje aplinkos oro kokybės matavimo stotyje, esančioje Bangų g. 7). Siekiama, kad ši reikšmė 2023 m. nebūtų didesnė kaip 32 vnt.

Produktų sukūrimo grafikas (kaupiamuoju būdu):

Kodas	Rodiklio pavadinimas, matavimo vienetai	Siekiama reikšmė
		2014 m.	2015 m.	2016 m.	2017 m.	2018 m.	2019 m.	2020 m.	2021 m.	2022 m.	2023 m.
1.2P-1	Bendras rekonstruotų arba atnaujintų kelių ilgis, km	0	0	0	0	0	0	1,401	1,401	1,401	1,401
1.2.P-2	Įrengtų naujų dviračių ir (ar) pėsčiųjų takų ir (ar) trasų ilgis, km	0	0	0	0	0	1,935	1,935	1,935	1,935	1,935
1.2.P-3	Įdiegtos intelektinės transporto sistemos, skaičius	0	0	0	0	0	0	1	1	1	1
1.2.P-4	Įsigyti gatvių valymo įrengimai, skaičius	0	0	0	0	0	8	8	8	8	8
1.2.P-5	Namų ūkių, priskirtų geresnei energijos vartojimo efektyvumo klasei, skaičius	0	0	0	20	30	60	80	80	80	80
1.2.P-6	Metinis pirminės energijos suvartojimo viešuosiuose pastatuose sumažėjimas kWh/per metus	0	0	0	0	0	660 000	760 000	1 800 000	1 800 000	1 800 000
1.2.P-7	Bendras metinis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimas, t CO2 ekvivalentu	0	0	0	0	0	0	71,18	71,18	71,18	71,18
1.2P-8	Lietaus nuotėkio plotas, iš kurio surenkamam paviršiniam (lietaus) vandeniui tvarkyti, įrengta ir (ar) rekonstruota infrastruktūra, hektarai	0	0	0	0	0	0	22	22	22	22
1.2P-9	Įdiegtos saugų eismą gerinančios ir aplinkosaugos priemonės	0	0	0	0	0	0	1	1	1	1

Uždavinio įgyvendinimo priemonės:	Lėšų poreikis (tūkst. eurų)	Iš jų viešosios lėšos (tūkst. eurų)	Iš jų ES lėšos tūkst. eurų)	Sukuriamas produktas (produkto rodiklio pavadinimas, matavimo vienetai, kiekybinė reikšmė)
1.2.1. (v) Viešųjų investicijų priemonės):
1.2.1.1. Tilžės g. nuo Šilutės pl. iki geležinkelio pervažos rekonstrukcija, pertvarkant žiedinę Mokyklos g. ir Šilutės pl. sankryžą	6 962,8	6 962,8	1 980,6	Bendras rekonstruotų arba atnaujintų kelių ilgis –1,401 km Įdiegtos saugų eismą gerinančios ir aplinkosaugos priemonės – 1 vnt.
1.2.1.2. Dviračių tako nuo Paryžiaus Komunos g. iki Jono kalnelio tiltelio įrengimas	486	486	413,08	Įrengtų naujų dviračių ir/ar pėsčiųjų takų ir/ar trasų ilgis –1,935 km
1.2.1.3. Koordinuotos šviesoforų valdymo sistemos, siekiant sumažinti oro taršą kietosiomis dalelėmis (KD10), įgyvendinimas  (I etapas)	1 158,48	1 158,48	984,71	Įdiegtos intelektinės transporto sistemos, skaičius – 1 vnt.
1.2.1.4. Oro taršos kietosiomis dalelėmis mažinimas, atnaujinant gatvių priežiūros ir valymo technologijas	1 595,7	1595,7	1 356	Įsigyti gatvių valymo įrengimai, skaičius – 8 vnt.
1.2.1.5. Paviršinių nuotekų sistemų tvarkymas Klaipėdos mieste	7 297,42	7 297,42	6 202,81	Lietaus nuotėkio plotas, iš kurio surenkamam paviršiniam (lietaus) vandeniui tvarkyti, įrengta ir (ar) rekonstruota infrastruktūra – 22 hektarai
1.2.2. Priemonės, kurių įgyvendinimui numatomos naudoti finansinės priemonės:
1.2.2.1. Gyvenamojo rajono kvartalo bandomojo apšvietimo projekto įgyvendinimas, siekiant didinti elektros energijos panaudojimo efektyvumą	1 626,80			Bendras metinis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimas -71,18 t CO2 ekvivalentu
1.2.2.2. Daugiabučių gyvenamųjų namų pastatų renovacijos skatinimas	23 169,60			Namų ūkių, priskirtų geresnei energijos vartojimo efektyvumo klasei, skaičius – 80 vnt.
1.2.2.3. Visuomeninės paskirties pastatų energetinio efektyvumo didinimas	13 588,89			Metinis pirminės energijos suvartojimo viešuosiuose pastatuose sumažėjimas – 1 800 000 kWh/per metus
Lėšų poreikis uždaviniui įgyvendinti:	55 885,69	17 500,40	10 937,20

1.3. Uždavinys: Sukurti saugią ir patrauklią aplinką gyventojams

1. Uždavinys iškeltas siekiant spręsti SSGG analizėje nurodytą socialinių problemų silpnybę (aukštas nusikalstamumo lygis, didelė socialiai pažeidžiamų asmenų dalis (pagyvenusių asmenų, ekonomiškai neaktyvių gyventojų), siekiant sumažinti neigiamų demografinių pokyčių grėsmės poveikį.

2. Svarstyti alternatyvūs uždaviniai: „Sukurti saugią ir patrauklią aplinką gyventojams“, „Sukurti saugią aplinką, sprendžiant socialines problemas“ ir „Sukurti saugią ir patrauklią aplinką, kuriant infrastruktūrą gyventojų užimtumui ir laisvalaikio praleidimui didinti“. Uždavinių alternatyvų pasirinkimo įvertinimo išvada: pasirinktas uždavinys „Sukurti saugią ir patrauklią aplinką gyventojams“, yra optimalus, nes atlikus daugiakriterinę analizę, jo vertinimo kriterijų reikšmių vidurkis, lyginant su nagrinėtų uždavinių alternatyvų vidurkiu, yra geriausias.

3. Uždaviniui priskirtas rezultato rodiklis: nusikalstamų veikų skaičius tikslinėje teritorijoje, vnt. Siekiama, kad šis rodiklis 2023 m. būtų ne didesnis kaip 1290.

Produktų sukūrimo grafikas (kaupiamuoju būdu):

Kodas	Rodiklio pavadinimas, matavimo vienetai	Siekiama reikšmė
		2014 m.	2015 m.	2016 m.	2017 m.	2018 m.	2019 m.	2020 m.	2021 m.	2022 m.	2023 m.
1.3P-1	Sukurtos arba atnaujintos atviros erdvės miestų vietovėse, kv. metrai	0	0	0	0	0	103 640	103 640	259 337	259 337	324 005
1.3P-2	Pastatyti arba atnaujinti viešieji arba komerciniai pastatai miestų vietovėse, kv. metrai	0	0	0	0	7 431	11 122	11 122	11 122	11 122	11 122
1.3P-3	Sukurti ar pagerinti atskiro komunalinių atliekų surinkimo pajėgumai – tonos/metai	0	0	0	0	0	6 887	6 887	6 887	6 887	6887
1.3P-4	Investicijas gavę socialinių paslaugų infrastruktūros objektai, vnt.	0	0	0	0	0	1	2	2	2	2
1.3P-5	Investicijas gavusiose įstaigose esančios vietos socialinių paslaugų gavėjams, vnt.	0	0	0	0	0	50	100	100	100	100
1.3P-6	Investicijas gavusios vaikų priežiūros arba švietimo infrastruktūros pajėgumas	0	0	0	0	0	800	800	800	800	800
1.3P-7	Pagal veiksmų programą ERPF lėšomis sukurtos naujos ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo vietos	0	0	0	0	0	0	240	240	240	240
1.3P-8	Bendras rekonstruotų arba atnaujintų kelių ilgis, km	0	0	0	0	0	0,8	0,8	0,8	0,8	0,8
1.3P-9	Modernizuoti kultūros infrastruktūros objektai skaičius	0	0	0	0	0	1	2	2	2	2
1.3.P-10	Pagal veiksmų programą ERPF lėšomis atnaujintos neformaliojo ugdymo įstaigos	0	0	0	0	0	1	1	1	1	1
1.3.P-11	BIVP projektų veiklų dalyviai (įskaitant visas tikslines grupes)	0	0	0	0	0	0	0	0	5012	5012

Uždavinio įgyvendinimo priemonės:	Lėšų Lėšų poreikis (tūkst. eurų)	Iš jų viešosios lėšos (tūkst. eurų)	Iš jų ES lėšos tūkst. eurų)	Sukuriamas produktas (produkto rodiklio pavadinimas, matavimo vienetai, kiekybinė reikšmė)
1.3.1. (v) Viešųjų investicijų priemonės):
1.3.1. Ąžuolyno giraitės sutvarkymas, gerinant gamtinę aplinką ir skatinant aktyvų laisvalaikį bei lankytojų srautus	1 448,94	1 448,94	1 231,60	Sukurtos arba atnaujintos atviros erdvės miestų vietovėse – 86 027 m^2
1.3.2. Malūno parko teritorijos sutvarkymas, gerinant gamtinę aplinką ir skatinant lankytojų srautus (atnaujinamos dangos, sutvarkomi želdiniai, ir tvenkinio pakrantės, įrengiama mažoji architektūra ir pontoninis tiltas)	973,82	973,82	827,74	Sukurtos arba atnaujintos atviros erdvės miestų vietovėse – 155 697 m^2
1.3.3. Klaipėdos daugiafunkcio sveikatingumo centro statyba	15 772,9	15 772,9	11 564,5	Pastatyti arba atnaujinti viešieji arba komerciniai pastatai miestų vietovėse –7 413 m^2
1.3.4. Futbolo mokyklos ir baseino pastatų konversija įkuriant daugiafunkcį paslaugų kompleksą, skirtą įvairių amžiaus grupių kvartalo gyventojams ir sporto bendruomenei, Paryžiaus Komunos g. 16A)	5 000	5 000	1 635	Pastatyti arba atnaujinti viešieji arba komerciniai pastatai miestų vietovėse – 3 709 m^2 Sukurtos arba atnaujintos atviros erdvės miestų vietovėse – 13 701 m^2
1.3.5. Kompleksinis tikslinės teritorijos daugiabučių kiemų tvarkymas. Konteinerių aikštelių su pusiau požeminiais mišrių komunalinių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo konteineriais įrengimas	4 011,46	4 011,46	3 409,73	Sukurtos arba atnaujintos atviros erdvės miestų vietovėse – 104 492 m^2 Sukurti ar pagerinti atskiro komunalinių atliekų surinkimo pajėgumai – 6 887 tonos/metai
1.3.6. Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos „Kauno atžalyno“ filialo plėtra – naujos galimybės mažiems ir dideliems	1 410	1 410	1 198,46	Modernizuoti kultūros infrastruktūros objektai skaičius – 1 vnt.
1.3.7. Klaipėdos karalienės Luizės jaunimo centro (Puodžių g.) modernizavimas, plėtojant neformaliojo ugdymosi galimybes	644,41	644,41	547,75	Investicijas gavusios vaikų priežiūros arba švietimo sistemos infrastruktūros pajėgumas – 800 vaikų Pagal veiksmų programą ERPF lėšomis atnaujintos neformaliojo ugdymo įstaigos - 1
1.3.8. Laikino apnakvindinimo namų steigimas	591,5	591,5	502,8	Investicijas gavę socialinių paslaugų infrastruktūros objektai – 1 vnt. Investicijas gavusiose įstaigose esančios vietos socialinių paslaugų gavėjams – 50
1.3.10. Laikino apgyvendinimo namų infrastruktūros modernizavimas (Šilutės pl. 8, nakvynės namai)	292,4	292,4	235,7	Investicijas gavę socialinių paslaugų infrastruktūros objektai –1 vnt. Investicijas gavusiose įstaigose esančios vietos socialinių paslaugų gavėjams – 50
1.3.11. Socialinio kultūrinio klasterio „Vilties miestas“ Klaipėdoje plėtra: aplinkos ir gerbūvio sutvarkymas, Savanorių gatvės rekonstrukcija, kultūrų diasporų centro infrastruktūros kompleksinė plėtra ir vaikų dienos centro vaikų darželio statyba	3 682,2	3 682,2	2200	Bendras rekonstruotų arba atnaujintų kelių ilgis – 0,8 km Modernizuoti kultūros infrastruktūros objektai skaičius – 1 vnt. Pagal veiksmų programą ERPF lėšomis sukurtos naujos ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo vietos – 240 vnt.
1.3.2. Priemonės, siūlomos įgyvendinti per bendruomenės inicijuotos vietos plėtros iniciatyvą:	X	X	X
1.3.2.1. Darbingų asmenų socialinės atskirties mažinimas sudarant sąlygas vaikų ir jaunų žmonių socializacijai.	X	X	X	BIVP projektų veiklų dalyviai (įskaitant visas tikslines grupes) – 180
1.3.2.2. Neįgaliųjų ir dėl ligos krizę patiriančių asmenų bei jų šeimų narių socialinės atskirties mažinimas	X	X	X	BIVP projektų veiklų dalyviai (įskaitant visas tikslines grupes) – 612
1.3.2.3. Pagalbos socialinę atskirtį patiriančioms šeimoms, vienišiems asmenims ir marginalioms visuomenės grupėms teikimas	X	X	X	BIVP projektų veiklų dalyviai (įskaitant visas tikslines grupes) – 4 220
1.3.3. Priemonės, siūlomos įgyvendinti per konkurso būdu atrenkamus veiksmus:	X	X	X
1.3.3.1. Sveiko senėjimo centro įkūrimas Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos šv. Kazimiero provincijos Klaipėdos šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyne	X	X	X
1.3.3.2. Vaikų ir jaunimo kūrybiškumo skatinimas, didinant kompetencijas tiksliųjų ir gamtos mokslų srityje	X	X	X
1.3.3.3. Tėvų ir vaikų tarpusavio ryšių stiprinimo priemonių įgyvendinimas, įtraukiant tikslinės teritorijos šeimas	X	X	X
Lėšų poreikis uždaviniui įgyvendinti:	33 827,63	33 827,63	23 353,28

____________________________________

Priedo pakeitimai:

Nr. T2-316, 2019-11-28, paskelbta TAR 2019-12-03, i. k. 2019-19377

part_1fb0960c062a4be59f4d17a4d8eaa9cd_end

Klaipėdos miesto integruotos teritorijos vystymo programos

3 priedas

PROGRAMOS VEIKSMŲ PLANAS

1.         Tikslas: Didinti tikslinės teritorijos patrauklumą gyventojams

1.1.      Uždavinys: Sudaryti sąlygas SVV kūrimuisi ir užimtumo didinimui tikslinėje teritorijoje

1.1.1v Veiksmas: Naujo tilto su pakeliamu mechanizmu per Danę statyba ir prieigų sutvarkymas

Pradžia (metai)	Pabaiga (metai)	Vykdytojas	Ministerija (ministerijos)	Veiksmų programos konkretaus uždavinio (uždavinių) numeris (numeriai) ir pavadinimas (pavadinimai)	Veiksmo atrankos būdas (R,V, –)
2017	2021	KMS	VRM	7.1.1. Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose)	R

1.1.1v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai (eurais)

Iš viso veiksmui įgyvendinti:	Valstybės biudžeto lėšos:		Savivaldybės biudžeto lėšos:		Kitos viešosios lėšos:		Privačios lėšos:		ES lėšos:
	Iš viso:	iš jų bendrasis finansavimas (toliau – BF)::	Iš viso:	iš jų BF:	Iš viso:	iš jų BF:	Iš viso:	iš jų BF:
6 053 060	453 980	453 980	453 980	453 980	0	0	0	0	5 145 100

1.1.2v Veiksmas: Bastionų gatvės tiesimas (I etapas: Bastionų g. nuo Danės g. iki Danės upės ir nuo Danės upės iki Gluosnių gatvės; II etapas. Bastionų g. nuo Gluosnių gatvės iki Bangų gatvės)

Pradžia (metai)	Pabaiga (metai)	Vykdytojas	Ministerija (ministerijos)	Veiksmų programos konkretaus uždavinio (uždavinių) numeris (numeriai) ir pavadinimas (pavadinimai)	Veiksmo atrankos būdas (R,V, –)
2019	2020	KMS	SM	6.2.1. Padidinti regionų judumą, plėtojant regionų jungtis su pagrindiniu šalies transporto tinklu ir diegiant eismo saugos priemones	R

1.1.2vVeiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai (eurais)

Iš viso veiksmui įgyvendinti:	Valstybės biudžeto lėšos:		Savivaldybės biudžeto lėšos:		Kitos viešosios lėšos (KPPP):		Privačios lėšos:		ES lėšos:
	Iš viso:	iš jų: BF:	Iš viso:	iš jų BF:	Iš viso:	iš jų BF:	Iš viso:	iš jų: BF
2 200 440	0	0	211 242	211 242	231 050	231 050	0	0	1 758 148

1.1.3v Veiksmas: Danės upės krantinių rekonstrukcija (nuo Biržos tilto) ir prieigų (Danės skvero su fontanais) sutvarkymas (dangų keitimas, mažosios architektūros įrengimas, želdynų sutvarkymas, didinant teritorijos patrauklumą smulkiajam verslui (turizmui, smulkiai žvejyba ir pan.))

Pradžia (metai)	Pabaiga (metai)	Vykdytojas	Ministerija (ministerijos)	Veiksmų programos konkretaus uždavinio (uždavinių) numeris (numeriai) ir pavadinimas (pavadinimai)	Veiksmo atrankos būdas (R,V, –)
2017	2020	KMS	VRM	7.1.1. Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose)	R

1.1.3v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai (eurais)

Iš viso veiksmui įgyvendinti:	Valstybės biudžeto lėšos:		Savivaldybės biudžeto lėšos:		Kitos viešosios lėšos:		Privačios lėšos:		ES lėšos:
	Iš viso:	iš jų BF:	Iš viso:	iš jų BF:	Iš viso:	iš jų BF:	Iš viso:	iš jų BF:
4 097 270	307 300	307 300	307 300	307 300					3 482 680

1.1.4v Veiksmas: Turgaus aikštės su prieigomis sutvarkymas, pritaikant verslo, bendruomenės poreikiams (Šaltkalvių, Aukštoji, Skerdėjų gatvių, lauko prekybos paviljono Turgaus a. 5A sutvarkymas)

Pradžia (metai)	Pabaiga (metai)	Vykdytojas	Ministerija (ministerijos)	Veiksmų programos konkretaus uždavinio (uždavinių) numeris (numeriai) ir pavadinimas (pavadinimai)	Veiksmo atrankos būdas (R,V, –)
2019	2021	KMS	VRM	7.1.1. Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose)	R

1.1.4vVeiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai (eurais)

Iš viso veiksmui įgyvendinti:	Valstybės biudžeto lėšos:		Savivaldybės biudžeto lėšos:		Kitos viešosios lėšos:		Privačios lėšos:		ES lėšos:
	Iš viso:	iš jų BF:	Iš viso:	iš jų BF:	Iš viso:	iš jų BF:	Iš viso:	iš jų BF:
2 768 906	207 688	207 668	207 668	207 668					2 353 570

1.1.5v Veiksmas: Atgimimo aikštės sutvarkymas, didinant patrauklumą investicijoms, skatinant lankytojų srautus (dangų keitimas, mažosios architektūros įrengimas, želdynų sutvarkymas, automobilių statymo vietų įrengimas)

Pradžia (metai)	Pabaiga (metai)	Vykdytojas	Ministerija (ministerijos)	Veiksmų programos konkretaus uždavinio (uždavinių) numeris (numeriai) ir pavadinimas (pavadinimai)	Veiksmo atrankos būdas (R,V, –)
2018	2020	KMS	VRM	7.1.1. Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose)	R

1.1.5v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai (eurais)

Iš viso veiksmui įgyvendinti:	Valstybės biudžeto lėšos:		Savivaldybės biudžeto lėšos:		Kitos viešosios lėšos:		Privačios lėšos:		ES lėšos:
	Iš viso:	iš jų BF:	Iš viso:	iš jų BF:	Iš viso:	iš jų BF:	Iš viso:	iš jų BF:
1 448 100	108 610	108 610	108 610	108 610					1 230 890

1.1.6v Veiksmas: Bastionų komplekso (Jono kalnelio) ir jo prieigų sutvarkymas, sukuriant išskirtinį kultūros ir turizmo traukos centrą bei skatinant smulkųjį ir vidutinį verslą (dangų keitimas, mažosios architektūros įrengimas, fontano įrengimas ir kt.)

Pradžia (metai)	Pabaiga (metai)	Vykdytojas	Ministerija (ministerijos)	Veiksmų programos konkretaus uždavinio (uždavinių) numeris (numeriai) ir pavadinimas (pavadinimai)	Veiksmo atrankos būdas (R,V, –)
2017	2019	KMS	VRM	7.1.1. Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose)	R

1.1.6v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai (eurais)

Iš viso veiksmui įgyvendinti:	Valstybės biudžeto lėšos:		Savivaldybės biudžeto lėšos:		Kitos viešosios lėšos:		Privačios lėšos:		ES lėšos:
	Iš viso:	iš jų BF:	Iš viso:	iš jų BF:	Iš viso:	iš jų BF:	Iš viso:	iš jų BF:
1 362 920	102 220	102 220	102 220	102 220					1 158 480

1.1.7v Veiksmas: Viešosios erdvės prie buvusio „Vaidilos“ kino teatro konversija (dangų keitimas, mažosios architektūros įrengimas, baseino sutvarkymas, poilsio aikštelių ir žaliųjų plotų įrengimas ir kt.)

Pradžia (metai)	Pabaiga (metai)	Vykdytojas	Ministerija (ministerijos)	Veiksmų programos konkretaus uždavinio (uždavinių) numeris (numeriai) ir pavadinimas (pavadinimai)	Veiksmo atrankos būdas (R,V, –)
2018	2020	KMS	VRM	7.1.1. Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose)	R

1.1.7v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai (eurais)

Iš viso veiksmui įgyvendinti:	Valstybės biudžeto lėšos:		Savivaldybės biudžeto lėšos:		Kitos viešosios lėšos:		Privačios lėšos:		ES lėšos:
	Iš viso:	iš jų BF:	Iš viso:	iš jų BF:	Iš viso:	iš jų BF:	Iš viso:	iš jų BF:
1 537 550	115 320	115 320	115 320	115 320					1 306 910

1.1.8v Veiksmas: Pėsčiųjų tako sutvarkymas palei Taikos pr. nuo Sausio 15-osios iki Kauno g., paverčiant viešąja erdve, pritaikyta gyventojams bei smulkiajam ir vidutiniam verslui (įrengiant, sutvarkant želdynus, dviračių takus, mažosios architektūros elementus, įrengiant privažiavimą)

Pradžia (metai)	Pabaiga (metai)	Vykdytojas	Ministerija (ministerijos)	Veiksmų programos konkretaus uždavinio (uždavinių) numeris (numeriai) ir pavadinimas (pavadinimai)	Veiksmo atrankos būdas (R,V, –)
2018	2020	KMS	VRM	7.1.1. Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose)	R

1.1.8v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai (eurais)

Iš viso veiksmui įgyvendinti:	Valstybės biudžeto lėšos:		Savivaldybės biudžeto lėšos:		Kitos viešosios lėšos:		Privačios lėšos:		ES lėšos:
	Iš viso:	iš jų BF:	Iš viso:	iš jų BF:	Iš viso:	iš jų BF:	Iš viso:	iš jų BF:
945 520	70 910	70 910	70 910	70 910					803 700

            1.1.9v Veiksmas: Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro modernizavimas

Pradžia (metai)	Pabaiga (metai)	Vykdytojas	Ministerija (ministerijos)	Veiksmų programos konkretaus uždavinio (uždavinių) numeris (numeriai) ir pavadinimas (pavadinimai)	Veiksmo atrankos būdas (R,V, –)
2018	2019	Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras	KM	7.1.1. Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose)	V

            1.1.9v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai (eurais)

Iš viso veiksmui įgyvendinti:	Valstybės biudžeto lėšos:		Savivaldybės biudžeto lėšos:		Kitos viešosios lėšos:		Privačios lėšos:		ES lėšos:
	Iš viso:	iš jų BF:	Iš viso:	iš jų BF:	Iš viso:	iš jų BF:	Iš viso:	iš jų BF:
4 999 090	749 864	749 864							4 249 226

1.1.10v Veiksmas: Naujo įvažiuojamojo kelio (Priešpilio g.) į Piliavietę ir Kruizinių laivų terminalą tiesimas

Pradžia (metai)	Pabaiga (metai)	Vykdytojas	Ministerija (ministerijos)	Veiksmų programos konkretaus uždavinio (uždavinių) numeris (numeriai) ir pavadinimas (pavadinimai)	Veiksmo atrankos būdas (R,V, –)
2017	2019	KMS		—	R

1.1.10v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai (eurais)

Iš viso veiksmui įgyvendinti:	Valstybės biudžeto lėšos:		Savivaldybės biudžeto lėšos:		Kitos viešosios lėšos (KPPP):		Privačios lėšos:		ES lėšos:
	Iš viso:	iš jų BF:	Iš viso:	iš jų BF:	Iš viso:	iš jų BF:	Iš viso:	iš jų BF:
868 860					868 860

1.1.11v Veiksmas: Fachverkinės architektūros pastatų sutvarkymas (Bažnyčių g. 4/Daržų g. 10, Bažnyčių g. 6, Aukštoji g. 1/ Didžioji Vandens g. 2, Vežėjų g. 4)

Pradžia (metai)	Pabaiga (metai)	Vykdytojas	Ministerija (ministerijos)	Veiksmų programos konkretaus uždavinio (uždavinių) numeris (numeriai) ir pavadinimas (pavadinimai)	Veiksmo atrankos būdas (R,V, –)
2017	2019	KMS	KM	5.4.1. Padidinti kultūros ir gamtos paveldo aktualumą, lankomumą ir žinomumą, visuomenės informuotumą apie juos supančią aplinką	R

1.1.11v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai (eurais)

Iš viso veiksmui įgyvendinti:	Valstybės biudžeto lėšos:		Savivaldybės biudžeto lėšos:		Kitos viešosios lėšos:		Privačios lėšos:		ES lėšos:
	Iš viso:	iš jų BF:	Iš viso:	iš jų BF:	Iš viso:	iš jų BF:	Iš viso:	iš jų BF:
1 202 079			180 312	180 312					1 021 767

1.1.12v Veiksmas: Šv. Jono bažnyčios atstatymas ir pritaikymas bendruomenės reikmėms

Pradžia (metai)	Pabaiga (metai)	Vykdytojas	Ministerija (ministerijos)	Veiksmų programos konkretaus uždavinio (uždavinių) numeris (numeriai) ir pavadinimas (pavadinimai)	Veiksmo atrankos būdas (R,V, –)
2017	2022	KMS	-	-	-

1.1.12v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai (eurais)

Iš viso veiksmui įgyvendinti:	Valstybės biudžeto lėšos:		Savivaldybės biudžeto lėšos:		Kitos viešosios lėšos:		Privačios lėšos:		ES lėšos:
	Iš viso:	iš jų BF:	Iš viso:	iš jų BF:	Iš viso:	iš jų BF:	Iš viso:	iš jų BF:
6 405 700			250 000				6 155 700

1.1.13v Veiksmas: Buvusios AB „Klaipėdos energija“ teritorijos dalies konversija, sudarant sąlygas vystyti komercines, rekreacines veiklas

Pradžia (metai)	Pabaiga (metai)	Vykdytojas	Ministerija (ministerijos)	Veiksmų programos konkretaus uždavinio (uždavinių) numeris (numeriai) ir pavadinimas (pavadinimai)	Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)
2018	2022	KMSA	VRM	7.1.1. Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose)	-

1.1.13v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai (eurais):

Iš viso veiksmui įgyvendinti:	Valstybės biudžeto lėšos:		Savivaldybės biudžeto lėšos:		Kitos viešosios lėšos:		Privačios lėšos (Paramos fondas):		ES lėšos:
	Iš viso:	iš jų BF:	Iš viso:	iš jų BF:	Iš viso:	iš jų BF:	Iš viso:	iš jų BF:
1 874 590	140 594	140 594	140 594	140 594					1 593 402

Iš viso pagal  1.1 uždavinį:	Valstybės biudžeto lėšos:		Savivaldybės biudžeto lėšos:		Kitos viešosios lėšos:		Privačios lėšos:		ES lėšos
	Iš viso:	Iš jų BF	Iš viso:	Iš jų BF	Iš viso:	Iš jų BF	Iš viso:	Iš jų BF
35 764 105	2 256 466	2 256 466	2 148 156	2 148 156	1 099 910	1 099 910	6 155 700	0	24 103 873

1.2. Uždavinys: Mažinti gyvenamosios aplinkos užterštumą

1.2.1v Veiksmas: Tilžės g. nuo Šilutės pl. iki geležinkelio pervažos rekonstrukcija, pertvarkant žiedinę Mokyklos g. ir Šilutės pl. sankryžą

Pradžia (metai)	Pabaiga (metai)	Vykdytojas	Ministerija (ministerijos)	Veiksmų programos konkretaus uždavinio (uždavinių) numeris (numeriai) ir pavadinimas (pavadinimai)	Veiksmo atrankos būdas (R,V, –)
2018	2020	KMS	SM	6.2.1. Padidinti regionų judumą, plėtojant regionų jungtis su pagrindiniu šalies transporto tinklu ir diegiant eismo saugos priemones	R

1.2.1v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai (eurais)

Iš viso veiksmui įgyvendinti:	Valstybės biudžeto lėšos:		Savivaldybės biudžeto lėšos:		Kitos viešosios lėšos (KPPP):		Privačios lėšos:		ES lėšos:
	Iš viso:	iš jų BF:	Iš viso:	iš jų BF:	Iš viso:	iš jų BF:	Iš viso:	iš jų BF:
6 962 779,45			1 072 178,20	1 072 178,20	3 910 000	3 910 000			1 980 301,25

1.2.2v Veiksmas: Dviračių tako nuo Paryžiaus Komunos g. iki Jono kalnelio tiltelio įrengimas

Pradžia (metai)	Pabaiga (metai)	Vykdytojas	Ministerija (ministerijos)	Veiksmų programos konkretaus uždavinio (uždavinių) numeris (numeriai) ir pavadinimas (pavadinimai)	Veiksmo atrankos būdas (R,V, –)
2018	2019	KMS	SM	4.5.1. Skatinti darnų judumą ir plėtoti aplinkai draugišką transportą, siekiant sumažinti anglies dioksido išmetimus	R

1.2.2v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai (eurais)

Iš viso veiksmui įgyvendinti:	Valstybės biudžeto lėšos:		Savivaldybės biudžeto lėšos:		Kitos viešosios lėšos:		Privačios lėšos:		ES lėšos:
	Iš viso:	iš jų BF:	Iš viso:	iš jų BF:	Iš viso:	iš jų BF:	Iš viso:	iš jų BF:
485 980			21 870	21 870	51 030	51 030			413 080

1.2.3v Veiksmas: Koordinuotos šviesoforų valdymo sistemos įgyvendinimas, siekiant sumažinti oro taršą kietosiomis dalelėmis (KD10) įgyvendinimas (I etapas)

Pradžia (metai)	Pabaiga (metai)	Vykdytojas	Ministerija (ministerijos)	Veiksmų programos konkretaus uždavinio (uždavinių) numeris (numeriai) ir pavadinimas (pavadinimai)	Veiksmo atrankos būdas (R,V, –)
2018	2020	KMS	SM	4.5.1. Skatinti darnų judumą ir plėtoti aplinkai draugišką transportą, siekiant sumažinti anglies dioksido išmetimus	R

1.2.3v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai (eurais)

Iš viso veiksmui įgyvendinti:	Valstybės biudžeto lėšos:		Savivaldybės biudžeto lėšos:		Kitos viešosios lėšos:		Privačios lėšos:		ES lėšos:
	Iš viso:	iš jų BF:	Iš viso:	iš jų BF:	Iš viso:	iš jų BF:	Iš viso:	iš jų BF:
1 158 480			52 130	52 130	121 640	121 640			984 710

1.2.4v Veiksmas: Oro taršos kietosiomis dalelėmis mažinimas, atnaujinant gatvių priežiūros ir valymo technologijas (8 gatvių ir šaligatvių valymo mašinų įsigijimas)

Pradžia (metai)	Pabaiga (metai)	Vykdytojas	Ministerija (ministerijos)	Veiksmų programos konkretaus uždavinio (uždavinių) numeris (numeriai) ir pavadinimas (pavadinimai)	Veiksmo atrankos būdas (R,V, –)
2017	2019	KMS	AM	5.6.1. Sumažinti miestuose kietųjų dalelių ore ir cheminių medžiagų grunte pavojaus sveikatai ir aplinkai taršos lygį	V

1.2.4v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai (eurais)

Iš viso veiksmui įgyvendinti:	Valstybės biudžeto lėšos:		Savivaldybės biudžeto lėšos:		Kitos viešosios lėšos:		Privačios lėšos:		ES lėšos:
	Iš viso:	iš jų BF:	Iš viso:	iš jų BF:	Iš viso:	iš jų BF:	Iš viso:	iš jų BF:
1 595 744			239 362	239 362					1 356 382

1.2.5v Veiksmas: Paviršinių nuotekų sistemų tvarkymas Klaipėdos mieste

Pradžia (metai)	Pabaiga (metai)	Vykdytojas	Ministerija (ministerijos)	Veiksmų programos konkretaus uždavinio (uždavinių) numeris (numeriai) ir pavadinimas (pavadinimai)	Veiksmo atrankos būdas (R,V, –)
2017	2020	KMS	AM	5.1.1. Sumažinti dėl klimato kaitos atsirandančius nuostolius	R

1.2.5v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai (eurais)

Iš viso veiksmui įgyvendinti:	Valstybės biudžeto lėšos:		Savivaldybės biudžeto lėšos:		Kitos viešosios lėšos:		Privačios lėšos:		ES lėšos:
	Iš viso:	iš jų BF:	Iš viso:	iš jų BF:	Iš viso:	iš jų BF:	Iš viso:	iš jų BF:
7 297 420			1 094 610	1 094 610					6 202 810

Iš viso pagal  1.2 uždavinį:	Valstybės biudžeto lėšos:		Savivaldybės biudžeto lėšos:		Kitos viešosios lėšos:		Privačios lėšos:		ES lėšos
	Iš viso:	Iš jų BF	Iš viso:	Iš jų BF	Iš viso:	Iš jų BF	Iš viso:	Iš jų BF
17 500 405,45	0	0	2 480 153,20	2 480 153,20	4 082 670	4 082 670	0	0	10 937 582,25

1.3. Uždavinys: Sukurti saugią ir patrauklią aplinką gyventojams

1.3.1v Veiksmas: Ąžuolyno giraitės sutvarkymas, gerinant gamtinę aplinką ir skatinant aktyvų laisvalaikį bei lankytojų srautus (įrengiant pagrindinį žiedinį taką, erdvę aktyviam ir pasyviam poilsiui, sutvarkant tvenkinį, želdynus ir kt. viešųjų erdvių infrastruktūrą)

Pradžia (metai)	Pabaiga (metai)	Vykdytojas	Ministerija (ministerijos)	Veiksmų programos konkretaus uždavinio (uždavinių) numeris (numeriai) ir pavadinimas (pavadinimai)	Veiksmo atrankos būdas (R,V, –)
2018	2019	KMS	VRM	7.1.1. Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose)	R

1.3.1v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai (eurais)

Iš viso veiksmui įgyvendinti:	Valstybės biudžeto lėšos:		Savivaldybės biudžeto lėšos:		Kitos viešosios lėšos:		Privačios lėšos:		ES lėšos:
	Iš viso:	iš jų BF:	Iš viso:	iš jų BF:	Iš viso:	iš jų BF:	Iš viso:	iš jų BF:
1 448 935	108 670	108 670	108 670	108 670					1 231 595

1.3.2v Veiksmas: Malūno parko teritorijos sutvarkymas, gerinant gamtinę aplinką ir skatinant lankytojų srautus (atnaujinamos dangos, sutvarkomi želdiniai ir tvenkinio pakrantės, įrengiama mažoji architektūra ir pontoninis tiltas)

Pradžia (metai)	Pabaiga (metai)	Vykdytojas	Ministerija (ministerijos)	Veiksmų programos konkretaus uždavinio (uždavinių) numeris (numeriai) ir pavadinimas (pavadinimai)	Veiksmo atrankos būdas (R,V, –)
2017	2021	KMS	VRM	7.1.1. Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose)	R

1.3.2v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai (eurais)

Iš viso veiksmui įgyvendinti:	Valstybės biudžeto lėšos:		Savivaldybės biudžeto lėšos:		Kitos viešosios lėšos:		Privačios lėšos:		ES lėšos:
	Iš viso:	iš jų BF:	Iš viso:	iš jų BF:	Iš viso:	iš jų BF:	Iš viso:	iš jų BF:
973 820	73 040	73 040	73 040	73 040					827 740

1.3.3v Veiksmas: Klaipėdos daugiafunkcio sveikatingumo centro statyba

Pradžia (metai)	Pabaiga (metai)	Vykdytojas	Ministerija (ministerijos)	Veiksmų programos konkretaus uždavinio (uždavinių) numeris (numeriai) ir pavadinimas (pavadinimai)	Veiksmo atrankos būdas (R,V, –)
2017	2018	KMS	VRM	7.1.1.Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose)	V

1.3.3v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai (eurais)

Iš viso veiksmui įgyvendinti:	Valstybės biudžeto lėšos:		Savivaldybės biudžeto lėšos:		Kitos viešosios lėšos:		Privačios lėšos:		ES lėšos:
	Iš viso:	iš jų BF:	Iš viso:	iš jų BF:	Iš viso:	iš jų BF:	Iš viso:	iš jų BF:
15 772 939,59	1 020 399	1 020 399	3 188 021,59	2 174 528,85					11 564 519

1.3.4v Veiksmas: Futbolo mokyklos ir baseino pastatų konversija. I etapas (įkuriant daugiafunkcį paslaugų kompleksą, skirtą įvairių amžiaus grupių kvartalo gyventojams ir sporto bendruomene (Paryžiaus Komunos g. 16A))

Pradžia (metai)	Pabaiga (metai)	Vykdytojas	Ministerija (ministerijos)	Veiksmų programos konkretaus uždavinio (uždavinių) numeris (numeriai) ir pavadinimas (pavadinimai)	Veiksmo atrankos būdas (R,V, –)
2017	2019	KMS	VRM	7.1.1. Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose)	R

1.3.4v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai (eurais)

Iš viso veiksmui įgyvendinti:	Valstybės biudžeto lėšos:		Savivaldybės biudžeto lėšos:		Kitos viešosios lėšos:		Privačios lėšos:		ES lėšos:
	Iš viso:	iš jų BF:	Iš viso:	iš jų BF:	Iš viso:	iš jų BF:	Iš viso:	iš jų BF:
1 923 892	144 292	144 292	144 292	144 292					1 635 308

1.3.5v Veiksmas: Futbolo mokyklos ir baseino pastatų konversija. II etapas (įkuriant daugiafunkcį paslaugų kompleksą, skirtą įvairių amžiaus grupių kvartalo gyventojams ir sporto bendruomene (Paryžiaus Komunos g. 16A))

Pradžia (metai)	Pabaiga (metai)	Vykdytojas	Ministerija (ministerijos)	Veiksmų programos konkretaus uždavinio (uždavinių) numeris (numeriai) ir pavadinimas (pavadinimai)	Veiksmo atrankos būdas (R, V, –)
2017	2019	KMSA

1.3.5v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai (eurais):

Iš viso veiksmui įgyvendinti:	Valstybės biudžeto lėšos:		Savivaldybės biudžeto lėšos:		Kitos viešosios lėšos:		Privačios lėšos:		ES lėšos:
	Iš viso:	iš jų BF:	Iš viso:	iš jų BF:	Iš viso:	iš jų BF:	Iš viso:	iš jų BF:
3 076 108			3 076 108

1.3.6v Veiksmas: Kompleksinis tikslinės teritorijos daugiabučių namų kiemų tvarkymas (automobilių statymo vietų, vaikų žaidimų aikštelių ir kt. viešųjų erdvių infrastruktūros įrengimas, prioritetą teikiant teritorijoms prie renovaciją atliekančių (atlikusių) namų)

Pradžia (metai)	Pabaiga (metai)	Vykdytojas	Ministerija (ministerijos)	Veiksmų programos konkretaus uždavinio (uždavinių) numeris (numeriai) ir pavadinimas (pavadinimai)	Veiksmo atrankos būdas (R,V, –)
2018	2023	KMS	VRM	7.1.1. Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose)	R

1.3.6v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai (eurais)               

Iš viso veiksmui įgyvendinti:	Valstybės biudžeto lėšos:		Savivaldybės biudžeto lėšos:		Kitos viešosios lėšos:		Privačios lėšos:		ES lėšos:
	Iš viso:	iš jų BF:	Iš viso:	iš jų BF:	Iš viso:	iš jų BF:	Iš viso:	iš jų BF:
2 891 950	216 900	216 900	216 900	216 900					2 458 150

1.3.7v Veiksmas: Konteinerių aikštelių su pusiau požeminiais mišrių komunalinių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo konteineriais įrengimas

Pradžia (metai)	Pabaiga (metai)	Vykdytojas	Ministerija (ministerijos)	Veiksmų programos konkretaus uždavinio (uždavinių) numeris (numeriai) ir pavadinimas (pavadinimai)	Veiksmo atrankos būdas (R,V, –)
2017	2019	Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras	AM	5.2.1. Sumažinti sąvartynuose šalinamų komunalinių atliekų kiekį ir užtikrinti tinkamą radioaktyvių atliekų saugojimą	R

1.3.7v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai (eurais)

Iš viso veiksmui įgyvendinti:	Valstybės biudžeto lėšos:		Savivaldybės biudžeto lėšos:		Kitos viešosios lėšos:		Privačios lėšos:		ES lėšos:
	Iš viso:	iš jų BF:	Iš viso:	iš jų BF:	Iš viso:	iš jų BF:	Iš viso:	iš jų BF:
1 119 510			167 930	167 930					951 580

1.3.8v Veiksmas: Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos „Kauno atžalyno“ filialo plėtra – naujos galimybės mažiems ir dideliems (Kauno g. 49, įsikūrusio viešosios bibliotekos filialo „Kauno atžalynas“ vidaus erdvių modernizavimas ir išplėtimas (iki 800 kv. m), pritaikant naujų paslaugų teikimui)

Pradžia (metai)	Pabaiga (metai)	Vykdytojas	Ministerija (ministerijos)	Veiksmų programos konkretaus uždavinio (uždavinių) numeris (numeriai) ir pavadinimas (pavadinimai)	Veiksmo atrankos būdas (R,V, –)
2017	2019	KMSA	KM	7.1.1. Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose)	R

1.3.8 v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai (eurais)

Iš viso veiksmui įgyvendinti:	Valstybės biudžeto lėšos:		Savivaldybės biudžeto lėšos:		Kitos viešosios lėšos:		Privačios lėšos:		ES lėšos:
	Iš viso:	iš jų BF:	Iš viso:	iš jų BF:	Iš viso:	iš jų BF:	Iš viso:	iš jų BF:
1 409 955			211 493	211 493					1 198 462

1.3.9v Klaipėdos karalienės Luizės jaunimo centro (Puodžių g.) modernizavimas, plėtojant neformaliojo ugdymosi galimybes

Pradžia (metai)	Pabaiga (metai)	Vykdytojas	Ministerija (ministerijos)	Veiksmų programos konkretaus uždavinio (uždavinių) numeris (numeriai) ir pavadinimas (pavadinimai)	Veiksmo atrankos būdas (R,V, –)
2017	2019	KMS	ŠMM	9.1.3. Padidinti bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo įstaigų  (ypač vykdančių ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas) tinklo veiklos efektyvumą	R

1.3.9v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai (eurais)

Iš viso veiksmui įgyvendinti:	Valstybės biudžeto lėšos:		Savivaldybės biudžeto lėšos:		Kitos viešosios lėšos:		Privačios lėšos:		ES lėšos:
	Iš viso:	iš jų BF:	Iš viso:	iš jų BF:	Iš viso:	iš jų BF:	Iš viso:	iš jų BF:
644 410			96 660	96 660					547 750

1.3.10v Veiksmas: Laikino apnakvindinimo namų steigimas

Pradžia (metai)	Pabaiga (metai)	Vykdytojas	Ministerija (ministerijos)	Veiksmų programos konkretaus uždavinio (uždavinių) numeris (numeriai) ir pavadinimas (pavadinimai)	Veiksmo atrankos būdas (R,V, –)
2017	2019	KMS	SADM	8.4.1. Padidinti bendruomenėje teikiamų paslaugų prieinamumą ir kokybę, plėtoti paslaugas šeimai	R

1.3.10v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai (eurais)

Iš viso veiksmui įgyvendinti:	Valstybės biudžeto lėšos:		Savivaldybės biudžeto lėšos:		Kitos viešosios lėšos:		Privačios lėšos:		ES lėšos:
	Iš viso:	iš jų BF:	Iš viso:	iš jų BF:	Iš viso:	iš jų BF:	Iš viso:	iš jų BF:
591 533,66			88 730,05	88 730,05					502 803,61

1.3.11v Veiksmas: Laikino apgyvendinimo namų infrastruktūros modernizavimas (Šilutės pl. 8, nakvynės namai)

Pradžia (metai)	Pabaiga (metai)	Vykdytojas	Ministerija (ministerijos)	Veiksmų programos konkretaus uždavinio (uždavinių) numeris (numeriai) ir pavadinimas (pavadinimai)	Veiksmo atrankos būdas (R,V, –)
2017	2020	KMS	SADM	8.4.1. Padidinti bendruomenėje teikiamų paslaugų prieinamumą ir kokybę, plėtoti paslaugas šeimai	R

1.3.11v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai (eurais)

Iš viso veiksmui įgyvendinti:	Valstybės biudžeto lėšos:		Savivaldybės biudžeto lėšos:		Kitos viešosios lėšos:		Privačios lėšos:		ES lėšos:
	Iš viso:	iš jų BF:	Iš viso:	iš jų BF:	Iš viso:	iš jų BF:	Iš viso:	iš jų BF:
292 448,65			56 712,26	56 712,26					235 736,39

1.3.12v Veiksmas: Neteko galios nuo 2023-08-02.

1.3.12v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai (eurais)

Iš viso veiksmui įgyvendinti:	Valstybės biudžeto lėšos:		Savivaldybės biudžeto lėšos:		Kitos viešosios lėšos (KPPP):		Privačios lėšos:		ES lėšos:
	Iš viso:	iš jų BF:	Iš viso:	iš jų BF:	Iš viso:	iš jų BF:	Iš viso:	iš jų BF:
594 010					594 010

1.3.13v Veiksmas: Socialinio kultūrinio klasterio „Vilties miestas“ Klaipėdoje aplinkos sutvarkymas

Pradžia (metai)	Pabaiga (metai)	Vykdytojas	Ministerija (ministerijos)	Veiksmų programos konkretaus uždavinio (uždavinių) numeris (numeriai) ir pavadinimas (pavadinimai)	Veiksmo atrankos būdas (R,V, –)
2016	2017	KMS	VRM	-	-

1.3.143v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai (eurais)

Iš viso veiksmui įgyvendinti:	Valstybės biudžeto lėšos:		Savivaldybės biudžeto lėšos:		Kitos viešosios lėšos:		Privačios lėšos:		ES lėšos:
	Iš viso:	iš jų BF:	Iš viso:	iš jų BF:	Iš viso:	iš jų BF:	Iš viso:	iš jų BF:
500 000	500 000

1.3.14v Veiksmas: Vaikų dienos centro-vaikų darželio statyba (Socialinio kultūrinio klasterio „Vilties miestas“ infrastruktūros įrengimas)

Pradžia (metai)	Pabaiga (metai)	Vykdytojas	Ministerija (ministerijos)	Veiksmų programos konkretaus uždavinio (uždavinių) numeris (numeriai) ir pavadinimas (pavadinimai)	Veiksmo atrankos būdas (R,V, –)
2018	2020	Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos šv. Kazimiero provincijos Klaipėdos šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolynas	ŠMM	9.1.3. Padidinti bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo įstaigų  (ypač vykdančių ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas) tinklo veiklos efektyvumą	V (ŠMM skyrus papildomą finansavimą)

1.3.14v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai (eurais)

Iš viso veiksmui įgyvendinti:	Valstybės biudžeto lėšos:		Savivaldybės biudžeto lėšos:		Kitos viešosios lėšos:		Privačios lėšos:		ES lėšos:
	Iš viso:	iš jų BF:	Iš viso:	iš jų BF:	Iš viso:	iš jų BF:	Iš viso:	iš jų BF:
2 000 000	0	0	0	0	0	0	300 000	300 000	1 700 000

1.3.15v Veiksmas: Kultūrų diasporų centro infrastruktūros kompleksinė plėtra (Socialinio kultūrinio klasterio „Vilties miestas“ klasterio infrastruktūros įrengimas)

Pradžia (metai)	Pabaiga (metai)	Vykdytojas	Ministerija (ministerijos)	Veiksmų programos konkretaus uždavinio (uždavinių) numeris (numeriai) ir pavadinimas (pavadinimai)	Veiksmo atrankos būdas (R,V, –)
2017	2020	Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos šv. Kazimiero provincijos Klaipėdos šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolynas	KM	7.1.1. Padidinti ūkinės veiklos įvairovę ir pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui, siekiant kurti naujas darbo vietas tikslinėse teritorijose (miestuose)	R

1.3.15v Veiksmo lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai (eurais)

Iš viso veiksmui įgyvendinti:	Valstybės biudžeto lėšos:		Savivaldybės biudžeto lėšos:		Kitos viešosios lėšos:		Privačios lėšos:		ES lėšos:
	Iš viso:	iš jų BF:	Iš viso:	iš jų BF:	Iš viso:	iš jų BF:	Iš viso:	iš jų BF:
588 235	0	0	0	0	0	0	88 235	88 235	500 000

Iš viso pagal  1.3 uždavinį:	Valstybės biudžeto lėšos:		Savivaldybės biudžeto lėšos:		Kitos viešosios lėšos:		Privačios lėšos:		ES lėšos
	Iš viso:	Iš jų BF	Iš viso:	Iš jų BF	Iš viso:	Iš jų BF	Iš viso:	Iš jų BF
33 827 746,90	2 063 301	1 563 301	7 428 556,90	4 352 448,90	594 010	594 010	388 235	388 235	23 353 644

Iš viso pagal  veiksmų planą:	Valstybės biudžeto lėšos:		Savivaldybės biudžeto lėšos:		Kitos viešosios lėšos:		Privačios lėšos:		ES lėšos
	Iš viso:	Iš jų BF	Iš viso:	Iš jų BF	Iš viso:	Iš jų BF	Iš viso:	Iš jų BF
87 092 257,35	4 319 767	3 819 767	12 056 866,10	8 980 758,10	5 776 590	5 776 590	6 543 935	388 235	58 395 099,25

________________________________

Priedo pakeitimai:

Nr. T2-193, 2023-07-27, paskelbta TAR 2023-08-01, i. k. 2023-15584

Pakeitimai:

1.

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba, Sprendimas

Nr. T2-146, 2015-07-10, paskelbta TAR 2015-07-16, i. k. 2015-11396

Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. balandžio 14 d. sprendimo Nr. T2-63 „Dėl pritarimo Klaipėdos miesto 2014–2020 metų integruotų investicijų programos projektui“ pakeitimo

2.

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba, Sprendimas

Nr. T2-343, 2015-12-22, paskelbta TAR 2015-12-29, i. k. 2015-20905

Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. balandžio 14 d. sprendimo Nr. T2-63 „Dėl pritarimo Klaipėdos miesto 2014–2020 metų integruotų investicijų programos projektui“ pakeitimo

3.

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba, Sprendimas

Nr. T2-175, 2017-07-27, paskelbta TAR 2017-08-01, i. k. 2017-12917

Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. balandžio 14 d. sprendimo Nr. T2-63 „Dėl pritarimo Klaipėdos miesto integruotos teritorijos vystymo programos projektui“ pakeitimo

4.

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba, Sprendimas

Nr. T2-316, 2019-11-28, paskelbta TAR 2019-12-03, i. k. 2019-19377

Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. balandžio 14 d. sprendimo Nr. T2-63 „Dėl pritarimo Klaipėdos miesto integruotos teritorijos vystymo programos projektui“ pakeitimo

5.

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba, Sprendimas

Nr. T2-193, 2023-07-27, paskelbta TAR 2023-08-01, i. k. 2023-15584

Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. balandžio 14 d. sprendimo Nr. T2-63 „Dėl pritarimo Klaipėdos miesto integruotos teritorijos vystymo programos projektui“ pakeitimo

part_dc223364dad34a58bdec786a0c1b3cab_end