I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Triukšmo prevencijos Šiaulių miesto savivaldybės viešosiose vietose taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato triukšmo prevencijos viešosiose vietose teisinius pagrindus, triukšmo šaltinio valdytojų teises ir pareigas, triukšmo kontrolės ir atsakomybės tvarką.
2. Taisyklių tikslas – reglamentuoti veiklos, kurią vykdant viešosiose vietose skleidžiamas triukšmas, valdymą, siekiant apsaugoti žmonių sveikatą bei aplinką nuo neigiamo triukšmo poveikio ir užtikrinti žmonių gyvenimo kokybę.
3. Taisyklės parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymu (toliau – Triukšmo valdymo įstatymas) ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais triukšmo valdymą.
4. Taisyklės netaikomos paties asmens keliamo ir jį veikiančio triukšmo atvejais, esant triukšmui darbo vietose ir transporto priemonių viduje, taip pat triukšmo dėl karinių veiksmų karinėse teritorijose atvejais.
5. Daugiabučių namų savininkų bendrijoms, namus administruojančioms įmonėms rekomenduojama namų vidaus tvarkos ir žemės sklypo priežiūros taisyklėse nustatyti triukšmo prevencijos reikalavimus, kurie būtų privalomi visiems daugiabučių namų ir kitos paskirties patalpų savininkams (naudotojams).
6. Planavimo organizatoriai, planuojamos ūkinės veiklos užsakovai, rengdami ir tvirtindami teritorijų planavimo dokumentus ir planuodami ūkinę veiklą, privalo atsižvelgti į galimą triukšmo lygį ir užtikrinti, kad vykdant veiklą nebus viršijami teisės aktuose nustatyti triukšmo ribiniai dydžiai.
7. Statant naujus objektus, kurie gali tapti triukšmo šaltiniu, ar juos rekonstruojant, turi būti parinkti geriausi statybos (rekonstrukcijos) būdai, numatytos priemonės triukšmo lygiams mažinti ir šios priemonės įgyvendinamos.
8. Švietimo įstaigose, neatsižvelgiant į jų steigėją, turi būti įrengtos poilsio nuo triukšmo patalpos Savivaldybės triukšmo prevencijos veiksmų plane nustatytu terminu.
9. Taisyklių Šiaulių miesto savivaldybėje (toliau – Savivaldybė) privalo laikytis visi fiziniai ir juridiniai asmenys.
II SKYRIUS
PAGRINDINĖS SĄVOKOS
10. Taisyklėse vartojamos sąvokos ir jų apibrėžtys atitinka Triukšmo valdymo įstatyme ir kituose triukšmą reglamentuojančiuose teisės aktuose apibrėžtas sąvokas.
11. Dirginimas – per apklausas triukšmo poveikio vietoje nustatytas bendruomenės nepasitenkinimas dėl triukšmo.
12. Gyvenamoji aplinka – nuolatinis ir laikinasis būstas, gyvenamųjų namų bendro naudojimo ir viešosios paskirties patalpos, gyvenamosios ir rekreacinės teritorijos prie gyvenamųjų namų.
13. Įvertinimas – triukšmo rodiklio dydžio arba triukšmo kenksmingo poveikio žmogui nustatymas pagal skaičiavimo, prognozavimo ar matavimo metodą.
14. Judrus triukšmo šaltinis – motorinės transporto priemonės ir kiti judantys mechanizmai, skleidžiantys triukšmą.
15. Stacionarus triukšmo šaltinis – triukšmo šaltinis, kurio buvimo vieta yra nekintama.
16. Tylioji gamtos zona – zona, netrikdoma transporto, pramonės ar kitų mechanizmų skleidžiamo triukšmo ir buitinės veiklos, kaimynų ar lankytojų keliamo triukšmo ar rekreacinės veiklos triukšmo.
17. Tylioji viešoji zona – urbanizuotų teritorijų zona, netrikdoma transporto, pramonės ar komercinės ir gamybinės veiklos triukšmo.
18. Triukšmas – nepageidaujami arba žmogui kenksmingi išoriniai garsai, kuriuos sukuria žmonių veikla.
19. Triukšmo ribinis dydis – triukšmo rodiklio vertė, kurią viršijus triukšmo šaltinio valdytojas privalo imtis priemonių skleidžiamam triukšmui šalinti ar mažinti.
20. Triukšmo prevencija – priemonių, mažinančių triukšmo šaltinių įvairovę ir (ar) skaičių, užkertančių kelią viršyti triukšmo ribinius dydžius ir (ar) mažinančių triukšmo šaltinių garso slėgio, galios, stiprumo, energijos lygius, įgyvendinimas.
21. Triukšmo prevencijos veiksmų planas – dokumentas, kuriame siekiant valdyti triukšmo problemas ir poveikį planuojamos triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonės.
22. Triukšmo prevencijos zona – savivaldybės teritorija, kurioje triukšmas viršija ribinius dydžius ir kurioje būtina įgyvendinti triukšmo prevencijos ir mažinimo priemones.
23. Triukšmo šaltinis – bet koks įrenginys ar objektas, kuris kelia (skleidžia) triukšmą.
24. Triukšmo šaltinio valdytojas – triukšmo šaltinio savininkas arba kitas asmuo, teisėtai valdantis triukšmo šaltinį.
25. Triukšmo valdymas – visuma teisinių, organizacinių ir techninių priemonių, kurių tikslas – užtikrinti gyventojų ir aplinkos apsaugą nuo žalingo triukšmo poveikio, įskaitant gyventojų apsaugą nuo triukšmo sukeliamo dirginimo ir miego trikdymo, ir išsaugoti tyliąsias zonas.
26. Viešoji vieta – vieša erdvė (aikštės, skverai, parkai, gatvės, paplūdimiai, gyvenamųjų namų kiemai, viešasis transportas ir kita žmonių susibūrimui, poilsiui skirta vieta) Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje, savivaldybei ar valstybei nuosavybės teise priklausanti ar patikėjimo teise valdoma teritorija (išskyrus išnuomotą ar perduotą naudotis teritoriją), į kurią turi teisę patekti visi asmenys ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai: gerbti kitų žmonių teises, jų nepažeisti, laikytis rimties, netrukdyti aplinkiniams.
27. Viešosios rimties trikdymas – šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais ir kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai viešose vietose, o vakaro ir nakties metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, jeigu tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą.
28. Triukšmas pagal paros laiką skirstomas:
28.1. dienos metas – nuo 7.00 val. iki 19.00 val.;
28.2. vakaro metas – nuo 19.00 val. iki 22.00 val.;
28.3. nakties metas – nuo 22.00 val. iki 7.00 val.
III SKYRIUS
TRIUKŠMO PREVENCIJA RIBOJANT VEIKLĄ
29. Šiaulių miesto viešosiose vietose organizuojamuose muzikiniuose, informaciniuose, reklaminiuose, komerciniuose ir kituose renginiuose, triukšmo šaltinių naudojimo laikas ir trukmė nustatomi Šiaulių miesto savivaldybės (toliau – Savivaldybė) tarybos patvirtinto Masinių renginių organizavimo Šiaulių mieste tvarkos aprašo nustatyta tvarka išduodamame leidime, atsižvelgiant į renginio specifiką.
30. Arčiau nei 300 m atstumu nuo gyvenamųjų namų, švietimo įstaigų, bibliotekų, gydymo įstaigų įrengti žaidimų, cirko ir kiti atrakcionai gali veikti nuo 8.00 val. iki 22.00 val.
31. Daugiabučiuose namuose įsikūrusių įmonių (parduotuvių, barų, kavinių ir kt.) ir įstaigų, kurių veikloje naudojami triukšmo šaltiniai, savininkai, esant gyventojų skundams ir kontroliuojantiems pareigūnams nustačius triukšmo ribinių dydžių viršijimus, privalo normalizuoti triukšmo lygį ir (ar) keisti triukšmo šaltinio naudojimo laiką.
32. Savivaldybės teritorijoje fizinių ir juridinių asmenų atliekama statybos, rekonstrukcijų, remonto ir kitokia veikla (išskyrus avarijų ir stichinių nelaimių likvidavimo darbus), kurios skleidžiamas triukšmas trikdytų, neigiamai veiktų žmonių sveikatą, darbą, poilsį ar miego kokybę, vykdoma pagal Savivaldybės mero nustatytą statybos darbų pradžios ir pabaigos laiką.
33. Fizinis arba juridinis asmuo, vykdantis triukšmą keliančią ūkinę, komercinę veiklą gyvenamųjų ir visuomeninės paskirties pastatų aplinkoje, privalo numatyti triukšmo mažinimo priemones ir neviršyti leidžiamų triukšmo ribinių dydžių, nurodytų galiojančioje Lietuvos higienos normoje.
34. Draudžiama tyliosiose viešosiose zonose, tyliosiose gamtos zonose, taip pat gyvenamųjų namų teritorijose darbo dienomis nuo 22.00 val. iki 7.00 val. bei poilsio ir švenčių dienomis nuo 22.00 iki 9.00 val. vykdyti ūkinę, gamybinę, statybų, remonto, rekonstrukcijos ar kitokią veiklą, kuri trikdytų, neigiamai veiktų žmonių sveikatą, darbą, poilsį arba miego kokybę.
35. Tyliosiose viešosiose zonose ir tyliosiose gamtos zonose rankinius prietaisus, keliančius triukšmą, darbo dienomis draudžiama naudoti nuo 22.00 val. iki 7.00 val., poilsio ir švenčių dienomis – nuo 18.00 val. iki 8.00 val.
36. Viešosiose vietose draudžiama:
36.1. skleisti garsinę reklamą laikinose ir stacionariose prekybos ar paslaugų teikimo vietose, taip pat transporto priemonėse, jei tai trikdo viešąją tvarką ir viešąją rimtį;
36.2. naudoti mobilią renginiams organizuoti skirtą garsinę reklamą:
36.2.1. didesniu nei 80 dBA garsumu;
36.2.2. nuo 13.00 val. iki 15.00 val. ir nuo 20.00 val. iki 10.00 val. (konkretus reklamos skleidimo laikas ir maršrutas nustatomas Savivaldybės vykdomosios institucijos išduotame leidime);
36.3. transporto priemonėse naudoti garsinius aparatus taip, kad aplinkoje jų skleidžiamas triukšmas viršytų 50 dBA dydį ir trikdytų viešąją rimtį, išskyrus specializuotą ir viešąjį transportą;
36.4. darbo dienomis nuo 22.00 val. iki 7.00 val. bei poilsio ir švenčių dienomis nuo 22.00 iki 9.00 val. naudoti lauko sąlygomis mechanizmus ir kitą techniką, kurie sukelia dirginimą, išskyrus gatvių ir šaligatvių valymo mechanizmus, kitą techniką ir tuos atvejus, kai šios priemonės reikalingos avarijoms likviduoti;
36.5. darbo dienomis nuo 22.00 val. iki 7.00 val. bei poilsio ir švenčių dienomis nuo 22.00 iki 9.00 val. vykdyti prekių pristatymo ir krovos darbus prekybos įstaigose, kurios įsikūrusios arčiau nei 100 m nuo gyvenamųjų namų, jei tai trikdo gyventojų ramybę, poilsį ar darbą;
36.6. naudoti pirotechnikos priemones nuo 22.00 val. iki 10.00 val., išskyrus valstybines švenčių dienas ir renginius, kuriuos rengti nustatyta tvarka yra išduotas Savivaldybės vykdomosios institucijos leidimas;
36.7. naudoti civilines pirotechnikos priemones:
36.7.1. arčiau kaip 75 m nuo gydymo ir švietimo įstaigų, šarvojimo patalpų ir miesto prekyviečių;
36.7.2. individualiose valdose – žodžiu nesuderinus su besiribojančių valdų savininkais (gyventojais);
36.8. visą parą trikdyti viešąją rimtį.
IV SKYRIUS
TRIUKŠMO ŠALTINIŲ VALDYTOJŲ PAREIGOS IR TEISĖS
37. Triukšmo šaltinių valdytojai, planuojantys savo ūkinėje veikloje naudoti stacionarius triukšmo šaltinius, privalo Lietuvos Respublikos įstatymų (toliau – įstatymai) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka atlikti triukšmo poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai įvertinimą.
38. Triukšmo šaltinių valdytojai, planuojantys statybos, remonto, montavimo darbus gyvenamosiose vietovėse, privalo ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki šių darbų pradžios pateikti Savivaldybės vykdomajai institucijai informaciją apie triukšmo šaltinių naudojimo vietą, planuojamą triukšmo lygį ir jo trukmę per parą, triukšmo mažinimo priemones.
39. Savivaldybės vykdomajai institucijai pareikalavus, triukšmo šaltinių valdytojai privalo patikslinti ir keisti triukšmo šaltinio naudojimo trukmę ir konkretų šių šaltinių veiklos pradžios ir pabaigos laiką.
40. Nepateikus Taisyklių 38 punkte nurodytos informacijos, darbai negali būti pradėti, o jau pradėti darbai turi būti nedelsiant nutraukti.
41. Triukšmo šaltinių valdytojai privalo laikytis nustatytų triukšmo ribinių dydžių ir užtikrinti, kad naudojamų įrenginių, inžinerinių statinių ir sistemų, vykdomos ūkinės veiklos ir jos lemiamo triukšmo lygis neviršytų vietovei, kurioje naudojami triukšmo šaltiniai, nustatytų triukšmo ribinių dydžių.
42. Triukšmo šaltinių valdytojai, veikiantys ar vykdantys ūkinę veiklą Savivaldybės tarybos patvirtintose triukšmo prevencijos zonose:
42.1. per 30 dienų nuo šių zonų patvirtinimo privalo pateikti Savivaldybės merui derinti triukšmo prevencijos veiksmų planus;
42.2. privalo kasmet iki einamųjų metų vasario 1 dienos pateikti Savivaldybės merui triukšmo prevencijos veiksmų planų įgyvendinimo praėjusių kalendorinių metų ataskaitas.
43. Savivaldybės vykdomajai institucijai pareikalavus, triukšmo šaltinių valdytojai privalo tikslinti ir keisti triukšmo prevencijos veiksmų planus ir juos įgyvendinti, tikslinti ir keisti triukšmo šaltinių naudojimo trukmę ir konkretų šių šaltinių veiklos pradžios ir pabaigos laiką.
44. Triukšmo šaltinių valdytojai privalo technologinę įrangą ir triukšmo šaltinius naudoti pagal technines sąlygas ir papildomas sąlygas, jeigu jas nustatė kompetentingos valstybės institucijos arba savivaldybių institucijos, suderinusios su sąlygas patvirtinusiomis valstybės institucijomis.
45. Triukšmo šaltinių valdytojai privalo įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka informuoti kompetentingas valstybės institucijas ir visuomenę apie triukšmo lygius ir priemones, kurių imtasi triukšmui mažinti.
46. Daugiabučiuose namuose įsikūrusios įmonės, parduotuvės, barai, kavinės ir kitos įstaigos, kurių veikloje naudojami triukšmo šaltiniai sukelia aplinkinių gyvenamųjų patalpų gyventojų dirginimą, kontroliuojančių pareigūnų reikalavimu privalo tikslinti ir keisti triukšmo šaltinio naudojimo trukmę ir laiką.
47. Triukšmo šaltinių valdytojai privalo vadovautis triukšmą reglamentuojančiais teisės aktais ir laiku vykdyti Savivaldybės vykdomosios institucijos nurodymus ar reikalavimus.
48. Vertinant gyvenamojoje aplinkoje viešosios rimties trikdymą, triukšmo matavimai nėra privalomi, nes gali būti remiamasi ir kitais įrodymais.
49. Bet koks asmuo, veikiantis ar vykdantis ūkinę veiklą Savivaldybės tarybos patvirtintose triukšmo prevencijos zonose, turi teisę pateikti Savivaldybės merui motyvuotus pareiškimus dėl triukšmo šaltinių valdytojų veiklos ir dėl šioje veikloje atsirandančio triukšmo prevencijos ir mažinimo.
V SKYRIUS
TAISYKLIŲ KONTROLĖ
50. Triukšmo šaltinių skleidžiamo triukšmo matavimai atliekami standartizacijos norminių dokumentų nustatyta tvarka.
51. Taisyklių vykdymą kontroliuoja:
51.1. Savivaldybės mero įgalioti Savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai / darbuotojai (toliau – Savivaldybės administracijos pareigūnai);
51.2. teisės aktais įgaliotos institucijos.
52. Triukšmo kontrolę atliekantys Savivaldybės administracijos pareigūnai teikia asmenims triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonių įgyvendinimo reikalavimus. Šiuos reikalavimus turi įvykdyti:
52.1. juridiniai asmenys, besiverčiantys gamyba, – ne vėliau kaip per 90 kalendorinių dienų;
52.2. juridiniai asmenys, besiverčiantys prekyba, – ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų;
52.3. juridiniai asmenys, atliekantys statybos, rekonstrukcijos, remonto darbus miesto viešosiose vietose, gyvenamojoje aplinkoje, – ne vėliau kaip per 4 kalendorines dienas;
52.4. fiziniai asmenys – ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas.
53. Savivaldybės vykdomoji institucija Taisyklių 52.1–52.3 papunkčiuose nurodytus terminus gali sutrumpinti individualiais atvejais arba pratęsti motyvuotu triukšmo šaltinių valdytojų prašymu, bet ne ilgiau kaip pusę atitinkamo termino laiko.
54. Jei triukšmo prevencijos priemonėms įgyvendinti reikia didelių kapitalinių sąnaudų ir ilgesnio laiko, palyginti su Taisyklių 52.1–52.3 papunkčiuose nurodytais terminais, triukšmo valdytojai triukšmo mažinimo planus suderina su Savivaldybės vykdomąja institucija.
55. Savivaldybės vykdomoji institucija privalo reikalauti, kad:
55.1. triukšmo šaltinių valdytojai tikslintų ir keistų triukšmo prevencijos veiksmų planus ir juos įgyvendintų, tikslintų ir keistų triukšmo šaltinių naudojimo trukmę ir konkretų šių šaltinių veiklos pradžios ir pabaigos laiką;
55.2. išduodant leidimą statyti, statinių projektų sprendiniuose būtų numatytos teisės aktų nustatytos apsaugos nuo triukšmo priemonės, o užbaigtuose statiniuose būtų atliktos ekspertizės ir nustatyta, ar įgyvendinti visi triukšmo mažinimo reikalavimai;
55.3. triukšmo šaltinių valdytojai vykdytų kitus triukšmą reglamentuojančiuose teisės aktuose numatytus reikalavimus.
VI SKYRIUS
FIZINIŲ IR JURIDINIŲ ASMENŲ TEISĖS IR PAREIGOS, ATSAKOMYBĖ
56. Fizinių ir juridinių asmenų teisės ir pareigos nustatytos triukšmo valdymą reglamentuojančiuose teisės aktuose.
57. Fiziniai ir juridiniai asmenys, pažeidę Taisyklių ir Triukšmo valdymo įstatymo reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
58. Triukšmo šaltinio valdytojas, padaręs žalos žmonių sveikatai, turtui, aplinkai, privalo ją atlyginti įstatymų nustatyta tvarka.
59. Triukšmo šaltinio valdytojas, laiku neįvykdęs nustatytų reikalavimų, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
60. Triukšmo šaltinio valdytojams už atsisakymą sudaryti triukšmo mažinimo planą įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka panaikinamas leidimo-higienos paso užsiimti ūkine veikla, dėl kurios gali būti viršijami kontroliuojamo triukšmo ribiniai dydžiai, galiojimas.
