Suvestinė redakcija nuo 2022-04-08
Sprendimas paskelbtas: TAR 2014-06-30, i. k. 2014-09398
ŠIAULIŲ MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBA
SPRENDIMAS
DĖL ŠIAULIŲ MIESTO SAVIVALDYBĖS ATLIEKŲ TVARKYMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2014 m. birželio 26 d. Nr. T-174
Šiauliai
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktu, 16 straipsnio 2 dalies 36 punktu, 18 straipsnio 1 punktu ir Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 31 straipsnio 1 dalimi, Šiaulių miesto savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:
2. Pripažinti netekusiu galios Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2006 m. gruodžio 21 d. sprendimą Nr. T-452 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių tvirtinimo“.
Šis sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
PATVIRTINTA
Šiaulių miesto savivaldybės tarybos
2014 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. T-174
(Šiaulių miesto savivaldybės tarybos
2022 m. balandžio 7 d. sprendimo Nr. T-105
redakcija)
ŠIAULIŲ MIESTO SAVIVALDYBĖS ATLIEKŲ TVARKYMO
TAISYKLĖS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šiaulių miesto savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklės (toliau – Taisyklės) parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymu, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymu, Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymu, Valstybiniu atliekų tvarkymo 2014–2020 metų planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 366, Atliekų tvarkymo taisyklėmis, patvirtintomis aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217, Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklėmis, patvirtintomis aplinkos ministro 2002 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 348, Minimaliais komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimais, patvirtintais aplinkos ministro 2012 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. D1-857.
2. Taisyklių paskirtis – Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje (toliau – savivaldybės teritorija) plėtoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, kuri užtikrintų, kad komunalinių atliekų tvarkymo paslauga būtų visuotinė, geros kokybės, prieinama (įperkama) ir atitiktų aplinkosaugos, techninius, ekonominius, visuomenės sveikatos saugos reikalavimus, Šiaulių miesto savivaldybės (toliau – Savivaldybė) ir regiono atliekų tvarkymo planų įgyvendinimą nustatančias komunalinių atliekų tvarkymo sąlygas.
3. Taisyklės reglamentuoja savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimą, viešosios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo reikalavimus savivaldybės teritorijoje, komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriaus, komunalinių atliekų turėtojų ir tvarkytojų teises, pareigas, atsakomybę, Taisyklių reikalavimų laikymosi priežiūros, kontrolės mechanizmus ir tvarką.
4. Taisyklės nustato reikalavimus šioms savivaldybės teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti:
5. Atliekos privalo būti tvarkomos laikantis teisės aktuose nustatytų prevencijos ir atliekų tvarkymo prioritetų eilės tvarkos (paruošimas naudoti pakartotinai, perdirbimas, kitoks naudojimas, šalinimas).
II SKYRIUS
PAGRINDINĖS SĄVOKOS
7. Taisyklėse vartojamos sąvokos:
7.1. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius (toliau – Administratorius) – Šiaulių komunalinių atliekų tvarkymo regiono savivaldybių įsteigtas juridinis asmuo, Savivaldybės pavedimu savivaldybės teritorijoje atliekantis komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkcijas ir teikiantis atliekų tvarkymo paslaugas – VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras.
7.3. Komunalinės atliekos – mišriosios ir atskirai surinktos buitinės (buityje susidarančios) atliekos, įskaitant popieriaus ir kartono, stiklo, metalų, plastiko, biologines, medienos, tekstilės, pakuočių, elektros ir elektroninės įrangos, baterijų ir akumuliatorių, taip pat didelių gabaritų atliekas, ir atliekos, surinktos iš kitų šaltinių, kai jos savo pobūdžiu ar sudėtimi yra panašios į buitines atliekas. Prie komunalinių atliekų nepriskiriamos gamybos, sveikatos priežiūros veikloje susidarančios atliekos, žemės ūkio, miškininkystės, žvejybos, septikų, taip pat kanalizacijos ir nuotekų valymo atliekos, įskaitant nuotekų dumblą, eksploatuoti netinkamos transporto priemonės ir statybinės atliekos.
7.4. Mišriosios komunalinės atliekos – buityje susidarančios įvairios, sumaišytos atliekos, likusios po pirminio atliekų rūšiavimo, neatskirtos pagal rūšį ir pobūdį atliekų susidarymo vietoje, įskaitant atliekas, surinktas iš kitų šaltinių, kai šios atliekos savo pobūdžiu ar sudėtimi yra panašios į buitines atliekas.
7.5. Buityje susidarančios pavojingosios atliekos – buityje susidarančios atliekos, kurios pasižymi viena ar keliomis pavojingumą lemiančiomis savybėmis ir (ar) atitinka atliekų pavojingumo kriterijus: baterijos, akumuliatoriai, buitinės chemijos produktų, dažų, lakų, skiediklių atliekos, cheminėmis medžiagomis užteršta pakuotė, tepalų filtrai, panaudoti tepalai ir kitos naftos produktų atliekos, pavojingų medžiagų turinčios elektros ir elektronikos įrangos, dienos šviesos lempos ir kitos atliekos, kuriose yra gyvsidabrio.
7.6. Didelių gabaritų atliekos – stambūs buities apyvokos daiktai, kurie dėl savo dydžio negali būti metami į mišriųjų komunalinių atliekų surinkimo konteinerius. Didelių gabaritų atliekoms nepriskiriamos statybos ir griovimo atliekos, buityje susidarančios pavojingosios, elektros ir elektroninės įrangos atliekos, naudotos padangos.
7.7. Statybos ir griovimo atliekos – atliekos, susidarančios statant, rekonstruojant, remontuojant ar griaunant statinius, taip pat statybos gaminių brokas: konstrukciniai ir apdailos gaminiai, mediena, grindų danga, mineralinės atliekos (betonas, plytos, keramika ir kt.), metalas, stiklas, plastikas, gipsas ir kt.
7.8. Biologinės atliekos – biologiškai skaidžios sodų, parkų ir želdynų tvarkymo atliekos (pvz.: šakos, lapai, žolė), maisto ir virtuvės atliekos iš namų ūkių, biurų, restoranų, didmeninės prekybos, valgyklų, viešojo maitinimo įstaigų ir mažmeninės prekybos punktų ir panašios atliekos iš maisto perdirbimo įmonių. Prie jų nepriskiriamos miškų ar žemės ūkio atliekos, nuotekų dumblas, natūralių audinių, popieriaus ir kartono, medienos atliekos.
7.9. Žaliosios atliekos – sodų, parkų ir želdynų tvarkymo biologiškai skaidžios atliekos (šakos, lapai, žolė, daržo atliekos).
7.10. Gatvių, šaligatvių ir kitų teritorijų valymo sąšlavos – smulkios medžių šakos, lapai, pumpurai, žiedai, smulkios komunalinės atliekos, dulkės, žemės, purvas, smėlis, žvyras, kitos panašios medžiagos, kurios susidaro valant gatves, šaligatvius ir kitas teritorijas, ir šiukšlės, išmetamos į viešose vietose esančias šiukšlių dėžes (urnas).
7.11. Didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės – aikštelės, esančios prie Kairių sąvartyno, Bertužių kaime, Šiaulių rajone, J. Basanavičiaus g. 168B ir Pailių g. 19, Šiauliuose, kuriose atliekos priimamos ir tvarkomos Administratoriaus nustatyta tvarka.
7.12. Žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelė – aikštelė, esanti prie Kairių sąvartyno, Bertužių kaime, Šiaulių rajone, kurioje atliekos priimamos ir tvarkomos Administratoriaus nustatyta tvarka.
7.13. Elektros ir elektroninės įrangos atliekos – elektros arba elektroninės įrangos atliekos, įskaitant visas jos sudedamąsias dalis ir komplektavimo gaminius, kurie yra ardomos elektros ir elektroninės įrangos dalis: skalbimo mašinos, šaldytuvai, šaldikliai, viryklės, kompiuteriai, monitoriai, televizoriai, dulkių siurbliai, šviestuvai, mikrobangų krosnelės ir kt.
7.14. Maisto atliekos – atliekomis virtęs maistas, apibrėžtas 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002, nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančio Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančio su maisto saugos klausimais susijusias procedūras, su visais pakeitimais 2 straipsnyje.
7.15. Šiukšlės – atliekos, išmestos viešose vietose (viešuose paplūdimiuose, vandens telkiniuose ir jų pakrantėse, miškuose, parkuose, skveruose, aikštelėse, stotelėse, pakelėse ir pan.) ne į viešas jų surinkimo sistemas.
7.16. Šiukšlių išrinkimas – šiukšlių pakėlimas, išgriebimas ar kitoks paėmimas iš viešų vietų (viešų paplūdimių, vandens telkinių ir jų pakrančių, miškų, parkų, skverų, aikštelių, stotelių, pakelių ir pan.).
Kitos Taisyklėse vartojamos sąvokos yra suprantamos taip, kaip jos yra apibrėžtos galiojančiuose teisės aktuose.
III SKYRIUS
SAVIVALDYBĖS ATLIEKŲ TVARKYMO SISTEMA
8. Savivaldybė organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, būtiną jos teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti.
9. Šiaulių regiono savivaldybės bendradarbiauja organizuodamos atliekų tvarkymo sistemą ir kartu yra įsteigusios juridinį asmenį – Administratorių.
10. Atliekų turėtojai skirstomi į šias grupes:
10.2. juridiniai asmenys, jų filialai, atstovybės, kurių veikloje susidaro atliekos, panašios į komunalines atliekas, ir šių atliekų tvarkymas nėra apibrėžtas minėtiems asmenims išduotame taršos leidime, taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime arba šie leidimai jiems yra neprivalomi;
11. Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistema apima šiame punkte išvardytų komunalinių atliekų ir atliekų, kurių neapima gamybos atliekų tvarkymo sistemos, tvarkymą:
12. Savivaldybės organizuojama komunalinių atliekų tvarkymo sistema neapima šių atliekų tvarkymo:
12.2. juridinių asmenų, kurių taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimuose arba taršos leidimuose nustatytų atliekų tvarkymo reikalavimų negali įvykdyti Savivaldybės organizuojama komunalinių atliekų tvarkymo sistema, atliekų;
IV SKYRIUS
KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO SISTEMOS ORGANIZAVIMAS IR FINANSAVIMAS
14. Administratoriaus pareigos atlikti jam pavestas sistemos organizavimo funkcijas nustatomos steigimo dokumentuose, Savivaldybės ir Administratoriaus sudarytoje Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo ir vietinės rinkliavos administravimo sutartyse.
15. Administratoriui nepavestas atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkcijas Savivaldybė atlieka įstatymų nustatyta tvarka.
16. Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistema organizuojama ir plėtojama vadovaujantis regioniniu ir Savivaldybės atliekų tvarkymo planu.
17. Apmokestinamųjų gaminių, elektros ir elektroninės įrangos, pakuočių atliekų tvarkymą organizuoja ir (ar) dalyvauja organizuojant gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymą Savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje gamintojai ir importuotojai arba jų licencijuotos organizacijos (toliau – organizacijos).
18. Apmokestinamųjų gaminių, elektros ir elektroninės įrangos, pakuočių atliekų tvarkymo sąnaudos, kurias teisės aktų nustatyta tvarka privalo apmokėti gamintojai ir importuotojai (jų organizacijos), neįtraukiamos į gyventojų mokamą rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą.
19. Siekiant pagerinti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų atskyrimą iš bendro komunalinių atliekų srauto, savivaldybės teritorijoje teisės aktų nustatyta tvarka gali būti diegiamos komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildančios atliekų surinkimo sistemos (toliau – papildanti atliekų surinkimo sistema). Atliekų turėtojai gali gaminių ir (ar) pakuočių atliekas perduoti papildančios atliekų surinkimo sistemos operatoriui. Apie šių atliekų surinkimo būdus ir vietas papildančios atliekų surinkimo sistemos diegėjas informuoja atliekų turėtojus papildančios atliekų surinkimo sistemos diegimo sąlygose nustatyta tvarka.
20. Komunalinių atliekų tvarkymo sistema finansuojama vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (toliau – vietinė rinkliava) lėšomis. Už mokamą vietinę rinkliavą atliekų turėtojai turi teisę naudotis Savivaldybės organizuojama komunalinių atliekų tvarkymo sistema Taisyklėse ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka: mišriųjų komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo, biologinių atliekų surinkimo ir tvarkymo (arba individualaus kompostavimo priemonėmis), didelių gabaritų atliekų surinkimo apvažiavimo būdu, organizuojamos pakuočių, jų atliekų, stiklo atskiro surinkimo sistemos, tekstilės atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugomis, didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių, žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelių ir kita komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūra.
21. Vietinės rinkliavos dydžio apskaičiavimą, mokėtojų registro sudarymą, mokėjimą, apskaitą ir išieškojimą reglamentuoja Savivaldybės tarybos sprendimu patvirtinti Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai.
22. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtojimas gali būti finansuojamas iš savivaldybės biudžeto, specialiųjų fondų ir programų, investicijų projektų, kreditų ir privačiomis lėšomis.
23. Savivaldybės teritorijoje susidariusių šiukšlių ir atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris nebeegzistuoja (bešeimininkių atliekų), tvarkymą organizuoja Savivaldybė. Tokiomis atliekomis užterštos teritorijos išvalymo ir sutvarkymo, šiukšlių ir atliekų surinkimo ir transportavimo darbai finansuojami savivaldybės biudžeto ir Lietuvos Respublikos savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšomis.
24. Viešosios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybę pagal teisės aktų ir sudarytų atliekų tvarkymo paslaugų pirkimo sutarčių reikalavimus užtikrina komunalinių atliekų tvarkytojai.
25. Savivaldybė ar Savivaldybės pavedimu Administratorius atrenka komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą teikiančius komunalinių atliekų tvarkytojus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
26. Už komunalinių atliekų tvarkytojų teikiamų paslaugų kokybės priežiūrą ir kontrolę pagal pasirašytas sutartis atsako Administratorius.
28. Tais atvejais, kai atliekoms surinkti naudojami individualūs konteineriai, konteinerių priėmimo ir perdavimo faktas fiksuojamas pasirašytinai. Atliekų turėtojui atsisakius priimti konteinerius ir (ar) pasirašyti priėmimo ir perdavimo dokumentus, Savivaldybė ar Administratorius gali sudaryti komisiją, kuri patvirtintų konteinerio perdavimo arba atsisakymo priimti faktą. Atliekoms surinkti naudojant kolektyvinius (bendro naudojimo) konteinerius, atliekų turėtojai informuojami apie jiems priskirto konteinerio pastatymo vietą, o mišriųjų komunalinių atliekų surinkimo kolektyvinių (bendro naudojimo) konteinerių stovėjimo naujos vietos nustatomos ir įrengiamos vadovaujantis Taisyklių 120 punkto nuostatomis.
29. Rengiant gyvenamųjų ir visuomeninės paskirties pastatų projektus, pastatytų gyvenamųjų namų ir visuomeninės paskirties pastatų teritorijų detaliuosius planus ar schemas, būtina numatyti ir įrengti mišriųjų komunalinių atliekų ir pakuočių atliekų, kitų antrinių žaliavų surinkimo konteinerių aikšteles (laikino atliekų laikymo vietas (patalpas) vadovaujantis Taisyklių 118–120 punktų, statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ ir statybos techninio reglamento STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties pastatai“ nuostatomis. Aikštelėse turi būti numatyta galimybė pastatyti ir biologinių atliekų (žaliųjų ir ateityje maisto ir virtuvės atliekų) surinkimo konteinerius.
V SKYRIUS
KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TURĖTOJŲ TEISĖS IR PAREIGOS
30. Komunalinių atliekų turėtojai privalo naudotis tik to komunalinių atliekų tvarkytojo paslaugomis, kuris įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka komunalinių atliekų turėtojo teritorijoje yra parinktas Savivaldybės ir (ar) Administratoriaus.
31. Komunalinių atliekų turėtojai turi teisę:
31.1. gauti Taisyklėse ir kituose teisės aktuose nustatytos kokybės komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą;
31.2. gauti informaciją, susijusią su komunalinių atliekų tvarkymu (t. y. informaciją apie savivaldybės teritorijoje veikiančius komunalinių atliekų tvarkytojus, jiems priskirtas teritorijas, teikiamas paslaugas, paslaugų kainas ir kt.);
31.3. teikti pasiūlymus paslaugos teikėjui, Savivaldybei, Administratoriui ir organizacijoms dėl atliekų tvarkymo paslaugos kokybės gerinimo;
31.4. Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka pasinaudoti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lengvatomis;
32. Komunalinių atliekų turėtojai privalo:
32.2. rūšiuoti susidarančias komunalines atliekas jų susidarymo vietoje į šias frakcijas:
32.2.1. pakuočių atliekas ir kitas antrines žaliavas (popierių ir kartoną, stiklą, plastiką, metalą, kombinuotų pakuočių atliekas);
32.3. naudotis konteineriais ir juos naudoti tik pagal paskirtį, laikytis konteinerių naudojimosi ir rūšiavimo instrukcijų ir dėti į konteinerius tik tas atliekas, kurioms šie konteineriai yra skirti, uždaryti konteinerių dangčius po atliekų išmetimo į konteinerius;
32.4. prieš išmetant mišriąsias komunalines atliekas į konteinerį, jas tvarkingai sudėti į plastikinius (polietileninius) maišelius ir juos užrišti;
32.5. užtikrinti, kad specialieji automobiliai netrukdomi privažiuotų prie atliekų konteinerių tuo laiku, kada jie turi būti ištuštinami pagal atliekų tvarkytojo ir Administratoriaus suderintą ir viešai paskelbtą grafiką, ir išstumti atliekų surinkimo priemones ištuštinti prie važiuojamosios kelio dalies. Daugiabučiams, sodininkų bendrijoms, savivaldybės švietimo įstaigoms, sporto centrams, viešosioms sveikatos priežiūros įstaigoms ir socialines paslaugas teikiančioms įstaigoms suteikti didžiatūriai 1 m3 maišai turi stovėti prie kolektyvinių (bendro naudojimo) ir (ar) individualių konteinerių, kad paslaugos teikėjas netrukdomai galėtų prižiūrėti atliekų surinkimo priemones;
33. Įmonės, kurių ūkinėje veikloje susidaro gamybos atliekų, privalo jas atskirti susidarymo vietoje ir nemaišyti su komunalinėmis atliekomis.
34. Atliekų turėtojams draudžiama:
34.2. savavališkai pakeisti konteinerio stovėjimo vietą (išskyrus individualaus naudojimo konteinerius);
34.3. užstatyti autotransporto priemonėmis komunalinių atliekų konteinerių aikštelių ar stovėjimo vietų priežiūros zonas;
34.5. išmesti komunalines atliekas gatvėse, aikštėse, skveruose, parkuose ir kitur, palikti atliekas šalia konteinerių;
34.7. mesti į konteinerius gruntą, degančias ar karštas atliekas, farmacines, medicinines atliekas, kitas nekomunalines atliekas, buityje susidarančias pavojingąsias, elektros ir elektroninės įrangos atliekas; pilti į konteinerius chemines medžiagas, srutas, nuotekas ir skystąsias atliekas; mesti į tam neskirtus konteinerius naudotas padangas, didelių gabaritų, statybos ir griovimo ir žaliąsias atliekas;
34.8. pernešti privačiose teritorijose susidariusias žaliąsias atliekas į bendro naudojimo teritorijas;
34.10. raustis konteineriuose, imti iš jų atliekas ir (ar) antrines žaliavas, įskaitant pakuočių atliekas;
34.11. mišriąsias komunalines atliekas mesti į kitiems asmenims priklausančius ar kitiems atliekų turėtojams priskirtus mišriųjų komunalinių atliekų konteinerius (pavyzdžiui, į kaimyninio daugiabučio namo konteinerį ar atvežti mišriąsias komunalines atliekas iš individualių valdų ar kolektyvinių sodų į daugiabučių namų konteinerius ir pan.);
35. Jei atliekų surinkimo priemonė tampa netinkama naudoti dėl atliekų turėtojo kaltės, ji pakeičiama už atskirą mokestį.
VI SKYRIUS
KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYTOJŲ TEISĖS IR PAREIGOS
37. Komunalinių atliekų tvarkytojai vykdo Savivaldybės ir Administratoriaus reikalavimus ir užduotis, skirtas komunalinių atliekų tvarkymo sistemai įgyvendinti.
38. Komunalinių atliekų tvarkytojai turi teisę patikrinti prižiūrimų komunalinių atliekų konteinerių turinį ir rūšiavimo kokybę.
39. Komunalinių atliekų tvarkytojai privalo:
39.1. teikti paslaugas pagal Minimalius komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimų ir kitų teisės aktų nuostatas, sutarties su Savivaldybe ir (ar) Administratoriumi sąlygas;
39.2. neimdami papildomo mokesčio, suteikti atliekų turėtojams visą reikiamą mišriųjų komunalinių atliekų, pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų surinkimo priemonių kiekį ir įvairovę. Gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto objektų atliekų turėtojams, savivaldybės švietimo įstaigoms, sporto centrams, viešosioms sveikatos priežiūros įstaigoms ir socialines paslaugas teikiančioms įstaigoms suteikti ir biologinių atliekų surinkimo priemones;
39.3. tinkamai paženklinti konteinerius – ant konteinerių priekinės dalies turi būti pateikta informacija apie konteinerio paskirtį, informacija apie komunalinių atliekų tvarkytoją (įmonės pavadinimas, adresas, telefono numeris) ir informacija, kokių atliekų negalima mesti į konteinerį. Jei konteineris paskirtas atitinkamam atliekų turėtojui, – jį nurodyti;
39.4. komunalinėms atliekoms surinkti naudoti saugius žmonių sveikatai ir aplinkai konteinerius, atitinkančius teisės aktų ir Savivaldybės ar Administratoriaus nustatytus reikalavimus;
39.5. mišriąsias komunalines atliekas surinkimo iš atliekų surinkimo priemonių ir vežimo metu nemaišyti su pakuočių atliekomis, antrinėmis žaliavomis ar kitomis atskirai surenkamomis atliekomis;
39.6. konteinerius tuštinti pagal sudarytą ir su Administratoriumi suderintą grafiką, kuris skelbiamas Savivaldybės, Administratoriaus ir komunalinių atliekų tvarkytojo interneto svetainėse ir kituose atliekų turėtojams prieinamuose šaltiniuose (toliau – grafikas). Grafikas gali būti keičiamas ne vėliau kaip prieš 14 dienų apie tai įspėjus atliekų turėtoją Savivaldybės, Administratoriaus ir komunalinių atliekų tvarkytojo interneto svetainėse ir kituose atliekų turėtojams prieinamuose informavimo šaltiniuose;
39.7. ištuštintus kolektyvinius (bendro naudojimo) konteinerius grąžinti į jų nuolatinę stovėjimo vietą, o individualius konteinerius pastatyti į tą pačią vietą, iš kurios buvo paimti, po ištuštinimo uždaryti konteinerių dangčius;
39.8. konteinerių ištuštinimo metu užtikrinti konteinerių aikštelės ar konteinerių stovėjimo vietos tvarką ir švarią aplinką 5 m atstumu aplink konteinerių aikštelę ar konteinerio stovėjimo vietą (5 m skaičiuojant nuo kiekvieno konteinerio išorinės kraštinės);
39.9. plauti ir dezinfekuoti kolektyvinius (bendro naudojimo) konteinerius, kai yra nors vienas iš šių požymių: nešvari konteinerio išorė, priskretęs, aplipęs atliekų dariniais vidus, iš ištuštinto konteinerio sklinda nemalonus kvapas:
39.10. plauti kolektyvinius (bendro naudojimo) pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų, tekstilės atliekų surinkimo konteinerius (jų išorę) ne rečiau kaip vieną kartą per metus pagal sudarytą ir su Administratoriumi suderintą plovimo grafiką;
39.11. pavogtus, sugadintus ir techniškai netvarkingus konteinerius suremontuoti ar pakeisti kitais to paties dydžio ir tos pačios paskirties kokybiškais konteineriais suderinus su Savivaldybe ir (ar) Administratoriumi nustatyta tvarka:
39.11.1. konteinerius, skirtus mišriosioms komunalinėms atliekoms ir biologinėms atliekoms surinkti, pakeisti ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo informacijos apie surinkimo priemonės netinkamumą naudoti gavimo ar sužinojimo dienos;
39.12. didelio gabarito atliekas, naudotas padangas, buityje susidarančias pavojingąsias, elektros ir elektroninės įrangos atliekas rinkti apvažiuojant atliekų turėtojus pagal su Administratoriumi suderintą grafiką tokiu dažnumu, kuris numatytas Taisyklėse ir sutarties su Savivaldybe ir (ar) Administratoriumi sąlygose;
39.13. laikytis atliekų surinkimo ir išvežimo grafikų ir, esant pakartotiniam konteinerių perpildymo faktui, informuoti Administratorių, kuris nusprendžia, ar būtina pastatyti papildomą konteinerį ir, apie tai raštu gavus informaciją iš Administratoriaus, pastatyti papildomą konteinerį;
39.14. nuolat skelbti savo interneto svetainėje į konteinerius surenkamų mišriųjų komunalinių atliekų, pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų, biologinių atliekų surinkimo ir išvežimo grafikus, konteinerių dezinfekavimo ir plovimo grafikus, buityje susidarančių pavojingųjų atliekų, didelių gabaritų, įskaitant naudotas padangas, elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo apvažiavimo būdu grafikus;
39.16. kontroliuoti atskirai surenkamų biologinių atliekų pirminio išrūšiavimo (pas atliekų turėtojus) kokybę;
40. Komunalinių atliekų tvarkytojai turi teisę atsisakyti tuštinti konteinerius šiais atvejais:
40.1. jei atliekų turėtojai nepristato (neišstumia) individualių konteinerių ar patalpose ir uždarose teritorijose esančių kolektyvinių (bendro naudojimo) konteinerių nustatytu jų ištuštinimo laiku į nurodytas vietas;
40.2. komunalinių atliekų tvarkytojo personalui yra kliūčių ar grėsmių, kurios neleidžia ar trukdo suteikti paslaugą (pavyzdžiui, jei žiemą nuo konteinerių stovėjimo vietos ar konteinerių aikštelės nenuvalytas sniegas, jei konteinerių stovėjimo vietos ar aikštelės užstatytos autotransporto priemonėmis ir pan.);
40.3. jei atliekų surinkimo priemonėse yra daiktų ir (ar) atliekų, kurių buvimas neleistinas pagal Taisykles ir (ar) kelia pavojų žmogaus saugumui ir (ar) aplinkai;
41. Jei komunalinių atliekų tvarkytojas dėl Taisyklių 40 punkte nurodytų priežasčių negali ištuštinti konteinerio (-ių), komunalinių atliekų tvarkytojas šį faktą užregistruoja Administratoriaus nustatyta tvarka ir apie tai informuoja atliekų turėtoją. Esant reguliariems atvejams, komunalinių atliekų tvarkytojas turi informuoti Savivaldybę ir (ar) Administratorių.
VII SKYRIUS
BIOLOGINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMAS
42. Savivaldybės teritorijoje biologinės atliekos kompostuojamos individualių namų valdose kompostavimo dėžėse ir (ar) surenkamos atskirai nuo kitų komunalinių atliekų į individualius ir kolektyvinius (bendro naudojimo) konteinerius arba maišus.
43. Biologinių atliekų, kurias komunalinių atliekų turėtojai privalo rūšiuoti jų susidarymo vietoje, sąrašas pateiktas Taisyklių 1 priede.
44. Biologines atliekas draudžiama mesti į mišriųjų komunalinių atliekų, pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų ar į kitus šioms atliekoms neskirtus konteinerius. Surenkamos ir vežamos atskirose atliekų surinkimo priemonėse surinktos biologinės atliekos negali būti sumaišomos su mišriosiomis komunalinėmis atliekomis ir (ar) pakuočių atliekomis ir kitomis antrinėmis žaliavomis.
45. Komunalinių atliekų turėtojai biologines atliekas privalo atskirti nuo kitų komunalinių atliekų jų susidarymo vietoje:
45.1. komunalinių atliekų turėtojai, kurie turi galimybes ir pageidauja biologines atliekas kompostuoti, turi tai daryti komposteryje (kompostavimo dėžėje), savo privačioje valdoje specialiai tam skirtoje vietoje;
45.2. komunalinių atliekų turėtojai, kurie neturi galimybių ar nepageidauja kompostuoti atliekų individualių namų ūkių teritorijose, atskirtas biologines atliekas privalo:
45.2.1. išmesti į tam skirtas surinkimo priemones (konteinerius ar sudėti į komunalinių atliekų tvarkytojo duotus maišus);
46. Biologines atliekas, kurios susidaro tvarkant kapaviečių ir kapinių teritorijas, komunalinių atliekų turėtojai privalo atskirti nuo kitų komunalinių atliekų jų susidarymo vietoje ir išmesti į tam skirtus surinkimo konteinerius, pastatytus bendrose kapinių teritorijose.
47. Individualių namų komunalinių atliekų turėtojai biologinėms atliekoms surinkti yra aprūpinami individualiais 0,12 m3–0,24 m3 talpos konteineriais. Už vietinę rinkliavą vienai namų valdai suteikiama viena priemonė. Papildomos priemonės gali būti suteikiamos pagal prašymą už kiekvieną šiomis priemonėmis atliktą paslaugą, skaičiuojant papildomą įkainį Šiaulių miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą nuostatuose nurodyta tvarka. Biologinės atliekos į konteinerius dedamos tiesiogiai, nededant į plastikinius maišelius, racionaliai išnaudojant surinkimo priemonės tūrį.
48. Daugiabučių namų nekilnojamojo turto objektų komunalinių atliekų turėtojai biologinėms atliekoms surinkti aprūpinami paslaugos teikėjo suteiktais didžiatūriais 1 m3 talpos maišais arba kolektyviniais (bendro naudojimo) 1,1 m3 talpos konteineriais. Biologinės atliekos į didžiatūrius maišus dedamos tiesiogiai, nededant į plastikinius maišelius, racionaliai išnaudojant surinkimo priemonės tūrį.
49. Sodo paskirties nekilnojamojo turto objektų komunalinių atliekų turėtojai biologinėms atliekoms surinkti aprūpinami paslaugos teikėjo suteiktais didžiatūriais 1 m3 talpos maišais arba kolektyviniais (bendro naudojimo) 1,1 m3 talpos konteineriais, kurių suteikiama pagal poreikį, skiriant ne daugiau kaip 1 vnt. trisdešimčiai sodo sklypų toje bendrijoje. Biologinės atliekos į didžiatūrius maišus dedamos tiesiogiai, nededant į plastikinius maišelius, racionaliai išnaudojant surinkimo priemonės tūrį. Papildomos priemonės gali būti suteikiamos pagal prašymą už kiekvieną šiomis priemonėmis atliktą paslaugą, skaičiuojant papildomą įkainį Šiaulių miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą nuostatuose nurodyta tvarka.
50. Biologinės atliekos iš gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto objektų atliekų turėtojų, savivaldybės švietimo įstaigų, sporto centrų, viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų ir socialines paslaugas teikiančių įstaigų biologinių atliekų surinkimo priemonių yra surenkamos nuo balandžio 1 d. iki lapkričio 30 d. kas antrą savaitę pagal grafiką.
51. Biologinės atliekos, prieš jas išmetant į konteinerius, gali būti sudedamos į popierinius arba kitokius biologiškai suyrančius maišelius. Biologines atliekas draudžiama dėti į plastikinius maišelius.
52. Bendro naudojimo teritorijų priežiūros metu susidarančias žaliąsias atliekas miestą tvarkančios įmonės pristato į žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelę šių paslaugų teikimo sutartinių santykių su Savivaldybe pagrindu.
53. Konteineriais ir kitomis biologinių atliekų atskiro surinkimo priemonėmis komunalinių atliekų tvarkytojai aprūpinami pagal jų su Administratoriumi sudarytose sutartyse numatytas sąlygas.
55. Įmonės, kurių ūkinėje veikloje susidaro maisto ir virtuvės atliekų (viešbučiai, moteliai, restoranai, kitos viešojo maitinimo įstaigos (švietimo įstaigos ir kt.), prekybos centrai, parduotuvės), susidariusias ir išrūšiuotas maisto ir virtuvės atliekas turi perdirbti (pvz., kompostuojant kompostavimo įrenginiuose), kitaip panaudoti (pvz., energijai gauti) visuomenės sveikatai ir aplinkai saugiu būdu patys arba perduoti jas sutartiniais pagrindais atliekų apdorojimo įmonei. Šioms įmonėms maisto ir virtuvės atliekas draudžiama dėti į mišriųjų komunalinių atliekų ar į kitus šioms atliekoms neskirtus konteinerius. Atskirai surinktos maisto ir virtuvės atliekos gali būti laikinai laikomos tik nerūdijančiose, vandens nesugeriančiose ir nepraleidžiančiose, atliekų ir klimato poveikiui atspariose talpyklose, kurios užtikrintų apsaugą nuo vėjo, graužikų, paukščių, vabzdžių ir pan. Iš tokių talpyklų neturi tekėti skysčiai ir sklisti kvapai.
VIII SKYRIUS
PAKUOČIŲ ATLIEKŲ IR KITŲ ANTRINIŲ ŽALIAVŲ TVARKYMAS
56. Komunalinių atliekų turėtojai pakuočių atliekas ir kitas antrines žaliavas privalo atskirti nuo kitų komunalinių atliekų jų susidarymo vietoje.
57. Atliekų, kurias galima mesti į atitinkamus pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų (toliau – pakuočių atliekos) surinkimo konteinerius, sąrašas pateikiamas Taisyklių 2 priede.
58. Pakuočių atliekos (išskyrus stiklo pakuočių atliekas) individualių namų ūkiuose dedamos į tam skirtus individualius 0,24 m3 talpos pakuočių atliekų surinkimo konteinerius.
59. Taisyklių 58 punkte nurodyti konteineriai tuštinami pagal grafiką ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį.
60. Stiklo pakuočių atliekos individualių namų ūkiuose dedamos į tam skirtus individualius 0,12 m3 talpos stiklo pakuočių atliekų surinkimo konteinerius.
61. Taisyklių 60 punkte nurodyti konteineriai tuštinami pagal grafiką ne rečiau kaip vieną kartą per 3 mėnesius.
62. Individualių namų ūkiai gali papildomai naudotis pakuočių atliekų surinkimo kolektyvinių (bendro naudojimo) konteinerių aikštelėmis, didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėmis ir papildančiomis atliekų surinkimo sistemomis.
63. Daugiabučių namų atliekų turėtojai pakuočių atliekas turi išmesti į pakuočių atliekų kolektyvinius (bendro naudojimo) surinkimo konteinerius ir papildomai gali naudotis didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėmis ir papildančiomis atliekų surinkimo sistemomis.
64. Savivaldybės teritorijoje pakuočių atliekoms surinkti naudojami kolektyviniai (bendro naudojimo) 1,6 m3, 1,8 m3, 3 m3 ir 5 m3 talpos konteineriai.
65. Esant poreikiui, gali būti naudojami ir kitokios talpos pakuočių atliekų surinkimo konteineriai, taip pat gali būti naudojami antžeminiai, požeminiai arba pusiau požeminiai konteineriai. Jeigu pakuočių atliekų gabaritai netinka pakuočių atliekų surinkimo konteineriams, jas reikia susmulkinti arba tvarkyti kaip didelių gabaritų atliekas.
66. Kolektyviniai (bendro naudojimo) pakuočių atliekų surinkimo konteineriai tuštinami pagal grafiką ne rečiau kaip:
66.2. skirti popierinių ir kartoninių pakuočių, popieriaus ir kartono atliekoms surinkti, pavadinti POPIERIUS, tuštinami 2 kartus per mėnesį;
67. Surūšiuotos ir į pakuočių atliekų surinkimo konteinerius metamos pakuočių atliekos turi būti be priemaišų (pvz., maisto, skysčio, kitų medžiagų likučių).
68. Surenkamos ir vežamos skirtingų rūšių, atskirose atliekų surinkimo priemonėse surinktos pakuočių atliekos negali būti maišomos tarpusavyje ir (ar) su mišriosiomis komunalinėmis atliekomis.
69. Draudžiama kolektyviniuose (bendro naudojimo) pakuočių atliekų surinkimo konteineriuose deginti atliekas, raustis juose, išimti iš jų atliekas, mesti atliekas, kurios negali būti metamos į šiuos konteinerius.
70. Draudžiama šalia kolektyvinių (bendro naudojimo) pakuočių atliekų surinkimo konteinerių palikti atliekas, kurioms šie konteineriai nėra skirti, taip pat šalia palikti tam skirtų konteinerių dideles, nesuplėšytas, nesulankstytas pakuotes ir pakuočių atliekas, kurias, jeigu jos netelpa į konteinerio angą ir konteineriuose yra vietos, privaloma sulankstyti ar kitaip susmulkinti ir sudėti į konteinerį.
71. Taisyklių 40 punkte nurodytais atvejais komunalinių atliekų tvarkytojai turi teisę atsisakyti tuštinti pakuočių atliekų surinkimo konteinerius.
72. Komunalinių atliekų tvarkytojas turi teisę neištuštinti individualaus pakuočių atliekų surinkimo konteinerio, jeigu tuštinimo metu nustatyta, kad konteineryje yra kitokių atliekų, nei numatyta į tokius konteinerius mesti. Komunalinių atliekų tvarkytojas apie tai raštu turi pranešti komunalinių atliekų turėtojui ir Administratoriui.
73. Jeigu komunalinių atliekų turėtojas konteinerių tuštinimo dieną į nurodytas vietas pakuočių atliekų surinkimo konteinerių neišstumia arba komunalinių atliekų tvarkytojas negali ištuštinti konteinerių dėl kitų priežasčių, nurodytų Taisyklių 40 punkte, konteineriai ištuštinami ir atliekos surenkamos kitą pagal grafiką nustatytą konteinerių tuštinimo dieną. Tokiu atveju individualūs konteineriai ištuštinami ir pakuočių atliekos surenkamos kitą pagal grafiką nustatytą konteinerių tuštinimo dieną, o pakuočių atliekų kolektyviniai (bendro naudojimo) konteineriai – kai tik pašalinamos priežastys, trukdžiusios ištuštinti konteinerį, bet ne vėliau kaip per 2 dienas.
74. Komunalinių atliekų turėtojai pakuočių atliekas gali pristatyti į artimiausią didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę.
75. Įmonės, įstaigos ar organizacijos gali naudotis Savivaldybės sukurta pakuočių atliekų surinkimo sistema arba tvarkyti jas pagal dvišales sutartis su atliekų tvarkytojais.
76. Gali būti taikomos ir kitos pakuočių atliekų surinkimo iš komunalinių atliekų turėtojų priemonės. Informacija apie papildomas pakuočių atliekų surinkimo priemones skelbiama komunalinių atliekų tvarkytojo, Administratoriaus ir (ar) Savivaldybės interneto svetainėse.
77. Viešųjų renginių metu renginių organizatoriai privalo užtikrinti, kad būtų pastatyti laikinieji specialieji konteineriai, skirti ne tik mišriosioms komunalinėms atliekoms, bet ir pakuočių atliekoms surinkti. Konteineriai ir jų pastatymo vietos turi būti estetiški ir patogūs lankytojams, atitikti visuomenės sveikatos saugos reikalavimus.
IX SKYRIUS
TEKSTILĖS ATLIEKŲ TVARKYMAS
X SKYRIUS
BUITYJE SUSIDARANČIŲ PAVOJINGŲJŲ ATLIEKŲ TVARKYMAS
79. Komunalinių atliekų turėtojai buityje susidarančias pavojingąsias atliekas privalo atskirti nuo kitų komunalinių atliekų jų susidarymo vietoje.
80. Komunalinių atliekų turėtojai, nurodyti Taisyklių 10.1 papunktyje, buityje susidarančias pavojingąsias atliekas pristato į artimiausią didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę, kurioje jos priimamos Administratoriaus nustatyta tvarka.
81. Komunalinių atliekų turėtojai, nurodyti Taisyklių 10.2 ir 10.3 papunkčiuose, pavojingąsias atliekas perduoda tvarkyti atliekų tvarkytojams teisės aktų nustatyta tvarka.
82. Komunalinių atliekų turėtojai buityje susidarančias pavojingąsias atliekas gali perduoti atliekų tvarkytojui, kai jis jas surenka apvažiavimo būdu ne rečiau kaip 4 kartus per metus pagal grafiką.
83. Komunalinių atliekų turėtojai susidariusius vaistus, kurių galiojimas pasibaigęs, turi perduoti vaistinėms, kurios šias atliekas priima Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka.
84. Komunalinių atliekų turėtojai nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekas gali pristatyti į nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo vietas (prekybos centruose, mokyklose, kitose švietimo įstaigose, degalinėse ir pan.), kurių sąrašas skelbiamas Savivaldybės, Administratoriaus ar organizacijų interneto svetainėse, arba perduoti nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių platintojams, kurie pagal teisės aktų reikalavimus turi priimti šias atliekas nemokamai ir nereikalaudami pirkti naują bateriją ar akumuliatorių.
XI SKYRIUS
ELEKTROS IR ELEKTRONINĖS ĮRANGOS ATLIEKŲ TVARKYMAS
86. Komunalinių atliekų turėtojai elektros ir elektroninės įrangos atliekas privalo atskirti nuo kitų komunalinių atliekų jų susidarymo vietoje.
87. Komunalinių atliekų turėtojai, nurodyti Taisyklių 10.1 papunktyje, elektros ir elektroninės įrangos atliekas:
87.1. pristato į artimiausią didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę, kurioje jos priimamos Administratoriaus nustatyta tvarka;
87.2. perduoda atliekų tvarkytojui, kai jis jas surenka apvažiavimo būdu ne rečiau kaip 4 kartus per metus pagal grafiką;
88. Komunalinių atliekų turėtojai, nurodyti Taisyklių 10.2 ir 10.3 papunkčiuose, pristato elektros ir elektroninės įrangos atliekas į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę, esančią prie Kairių sąvartyno, Bertužių kaime, Šiaulių rajone, kurioje jos priimamos Administratoriaus nustatyta tvarka, arba teisės aktų nustatyta tvarka perduoda elektros ir elektroninės įrangos gamintojams, importuotojams ar atliekų tvarkytojams.
89. Komunalinių atliekų turėtojai pakartotiniam naudojimui tinkamas elektros ir elektroninės įrangos atliekas gali pristatyti į artimiausią didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę, kurioje jos priimamos Administratoriaus nustatyta tvarka.
90. Komunalinių atliekų turėtojai susidariusias elektros ir elektroninės įrangos atliekas gali pristatyti į elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo vietas (prekybos centruose, mokyklose, kitose švietimo įstaigose, degalinėse ir pan.), kurių sąrašas skelbiamas Savivaldybės, Administratoriaus ar organizacijų interneto svetainėse.
XII SKYRIUS
DIDELIŲ GABARITŲ IR NAUDOTŲ PADANGŲ ATLIEKŲ TVARKYMAS
91. Didelių gabaritų atliekos ir naudotos padangos iš atliekų turėtojų yra surenkamos apvažiavimo būdu pagal grafiką ne rečiau kaip 4 kartus per metus.
92. Komunalinių atliekų tvarkytojas ir (ar) Savivaldybė, ir (ar) Administratorius reguliariai informuoja atliekų turėtojus apie datą, laiką ir vietą, kai bus surenkamos buityje susidariusios didelių gabaritų atliekos ir naudotos padangos.
93. Komunalinių atliekų turėtojai, nurodyti Taisyklių 10.1 papunktyje, didelių gabaritų atliekas ir naudotas padangas gali pristatyti į artimiausią didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę, kurioje jos priimamos Administratoriaus nustatyta tvarka.
94. Komunalinių atliekų turėtojai pakartotiniam naudojimui tinkamas gaminių ir kitas atliekas (senus baldus, statybines medžiagas, dėvėtus drabužius ir pan.) gali pristatyti į artimiausią didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę, kurioje jos priimamos Administratoriaus nustatyta tvarka.
95. Komunalinių atliekų turėtojai, nurodyti Taisyklių 10.2 ir 10.3 papunkčiuose, didelių gabaritų atliekas ir naudotas padangas perduoda tvarkyti atliekų tvarkytojams galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka.
96. Variklinių transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto metu susidariusios netinkamos naudoti padangos turi būti paliekamos variklinių transporto priemonių techninę priežiūrą ir remontą atliekančioms įmonėms teisės aktų nustatyta tvarka.
97. Komunalinių atliekų turėtojai nemokamai gali atiduoti naudotas padangas padangų platintojams, jeigu atiduodamos padangų atliekos skirtos tam pačiam transporto priemonės tipui ir padangų atliekų skaičius (skaičiuojant vienetais) atitinka atliekų turėtojo perkamų padangų skaičių.
98. Atliekų turėtojui kreipusis (žodžiu ar raštu) dėl buityje susidariusių didelių gabaritų komunalinių atliekų surinkimo papildomos paslaugos, komunalinių atliekų tvarkytojas privalo tokią paslaugą suteikti už papildomą mokestį ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo kreipimosi dienos, apie tai iš anksto informavęs besikreipusį atliekų turėtoją.
XIII SKYRIUS
STATYBOS IR GRIOVIMO ATLIEKŲ TVARKYMAS
100. Taisyklės reglamentuoja tik statybos ir griovimo atliekų, susidarančių pas atliekų turėtojus, nurodytus Taisyklių 10.1 papunktyje, atliekant smulkius patalpų statybos ir griovimo ar remonto darbus, kuriems vykdyti teisės aktų nustatyta tvarka nėra privalomas statybos leidimas ar rašytinis pritarimas statinio projektui, tvarkymą.
101. Atliekų turėtojai, nurodyti Taisyklių 10.2 ir 10.3 papunkčiuose, savo statybos ir griovimo atliekas tvarko arba perduoda tvarkyti atliekų tvarkytojams teisės aktų nustatyta tvarka.
102. Atliekų turėtojai statybos ir griovimo atliekas (įskaitant atliekas, užterštas pavojingomis medžiagomis, pvz., asbesto turinčias atliekas) privalo atskirti nuo kitų komunalinių atliekų jų susidarymo vietoje, pagal galimybes išrūšiuoti (metalas, mediena, gruntas, šiferis, putų polistirolas ir kt.), sudėti į patvarius maišus ar dėžes ir pristatyti į artimiausią didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę, kurioje jos priimamos Administratoriaus nustatyta tvarka.
103. Atliekų turėtojai, kurie per kalendorinius metus sukaupė didesnį statybos ir griovimo atliekų kiekį, nei yra leidžiama pristatyti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles, perduoda šias atliekas tvarkančiai (apdorojančiai) įmonei patys arba per atliekų vežėją sutartiniais pagrindais.
104. Statybos ir griovimo atliekos, kad neužterštų aplinkos ir nekeltų pavojaus iki statybos darbų pabaigos, kaupiamos ir iki jų perdavimo atliekų tvarkytojui saugomos apvertoje teritorijoje, konteineriuose ar kitoje uždaroje talpykloje.
XIV SKYRIUS
MIŠRIŲJŲ KOMUNALINIŲ (LIKUSIŲ PO PIRMINIO ATLIEKŲ RŪŠIAVIMO) ATLIEKŲ TVARKYMAS
106. Savivaldybės teritorijoje mišriąsias komunalines atliekas surenka įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka Savivaldybės ir (ar) Administratoriaus parinktas komunalinių atliekų tvarkytojas.
107. Mišriosios komunalinės atliekos surenkamos visoje savivaldybės teritorijoje iš visų atliekų turėtojų.
108. Komunalinių atliekų turėtojai mišriąsias komunalines, t. y. po rūšiavimo likusias atliekas, turi išmesti į mišriųjų komunalinių atliekų surinkimo konteinerius. Jeigu Administratorius nustato faktą, kad vietinės rinkliavos mokėtojas komunalines atliekas netinkamai rūšiuoja, šalina (meta) į konteinerius arba deda prie konteinerių komunalines atliekas, kurios pagal Taisyklių reikalavimus privalo būti pristatomos į didelių gabaritų surinkimo aikšteles ar sutvarkomos kitais būdais, vietinės rinkliavos mokėtojui to mėnesio, kurį tai buvo nustatyta, vietinės rinkliavos kintamoji dedamoji yra indeksuojama 5 kartus. Jeigu vietinės rinkliavos mokėtojai, kurie naudojasi kolektyviniais (bendro naudojimo) konteineriais, identifikavo konkretų vietinės rinkliavos mokėtoją, kuris atliko nurodytus neleistinus veiksmus, ir informavo apie tai Administratorių bei Savivaldybę, to mėnesio, kurį tai buvo nustatyta, vietinės rinkliavos kintamoji dedamoji yra indeksuojama 5 kartus tik tam vietinės rinkliavos mokėtojui.
109. Prieš išmetant mišriąsias komunalines atliekas į konteinerį, komunalinių atliekų turėtojai privalo jas tvarkingai sudėti į plastikinius (polietileninius) maišelius ir juos užrišti.
110. Individualių namų atliekų turėtojams yra skirti 0,12 m3–0,24 m3 talpos individualūs konteineriai.
111. Daugiabučių namų ir sodo paskirties nekilnojamojo turto objektų komunalinių atliekų turėtojams suteikiami antžeminiai 1,1 m3, pusiau požeminiai arba požeminiai 3–5 m3 kolektyviniai (bendro naudojimo) konteineriai, kurių skaičius mišriųjų komunalinių atliekų surinkimo aikštelėje arba stovėjimo vietoje nustatomas atsižvelgiant į objektų, prie kurių statomi konteineriai, skaičių. Esant poreikiui, gali būti naudojami ir kitokios talpos konteineriai, taip pat antžeminiai, požeminiai arba pusiau požeminiai konteineriai.
112. Juridiniams asmenims suteikiami naudotis individualūs 0,12 m3–1,1 m3 talpos konteineriai, kurių talpa ir skaičius nustatomi pagal nekilnojamojo turto objekte dirbančių darbuotojų skaičių:
| Darbuotojų skaičius |
Maksimali konteinerio talpa m3 |
Didžiausias suteikiamų konteinerių skaičius vnt. |
| 1–10 |
0,12 |
1 |
| 11–50 |
0,24 |
1 |
| 51–250 |
0,77 |
1 |
| 251–400 |
1,1 |
1 |
| 401–650 |
1,1 |
2 |
| 651–950 |
1,1 |
3 |
| 951–2000 |
1,1 |
4 |
| ≥2001 |
1,1 |
5 |
Administratoriui pritarus, juridiniam asmeniui (atliekų turėtojui, kuriam suteiktas (-i) individualus (-ūs) konteineris (-iai) jo pateikto argumentuoto prašymo pagrindu gali būti suteiktas (-i) naudotis didesnės talpos, nei nustatyta, konteineris (-iai) arba didinamas konteinerių skaičius.
113. Konteineriais aprūpina ir juos keičia komunalinių atliekų tvarkytojai pagal jų su Administratoriumi sudarytose sutartyse numatytas sąlygas. Netinkamą naudoti ir (ar) sugadintą surinkimo konteinerį komunalinių atliekų tvarkytojas turi pakeisti ar suremontuoti Taisyklių 39.11.1 papunktyje nustatyta tvarka.
114. Mišriosios komunalinės atliekos iš individualių namų yra vežamos kas antrą savaitę pagal grafiką.
115. Mišriosios komunalinės atliekos iš daugiabučių namų bendro naudojimo konteinerių vežamos ne rečiau kaip 3 kartus per savaitę pagal grafiką; iš sodo paskirties nekilnojamojo turto objektų bendro naudojimo ir sodininkų bendrijų naudojamų individualių konteinerių vežamos ne rečiau kaip 1 kartą per savaitę pagal grafiką.
116. Mišriosios komunalinės atliekos iš juridinių asmenų naudojamų individualių konteinerių vežamos ne dažniau kaip 1 kartą per dvi savaites, bet ne rečiau kaip 1 kartą per mėnesį pagal iš anksto su šiais asmenimis suderintą grafiką.
117. Taisyklių 40 punkte nurodytais atvejais komunalinių atliekų tvarkytojai turi teisę atsisakyti tuštinti mišriųjų komunalinių atliekų konteinerius. Jeigu komunalinių atliekų turėtojas konteinerių tuštinimo dieną į nurodytas vietas mišriųjų komunalinių atliekų surinkimo konteinerių neišstumia arba komunalinių atliekų tvarkytojas negali ištuštinti konteinerių dėl kitų priežasčių, nurodytų Taisyklių 40 punkte, konteineriai ištuštinami ir atliekos surenkamos kitą pagal grafiką nustatytą konteinerių tuštinimo dieną. Tokiu atveju individualūs konteineriai ištuštinami ir mišriosios komunalinės atliekos surenkamos kitą pagal grafiką nustatytą konteinerių tuštinimo dieną, o mišriųjų komunalinių atliekų kolektyviniai (bendro naudojimo) konteineriai ištuštinami, kai tik pašalinamos priežastys, trukdžiusios ištuštinti konteinerį, bet ne vėliau kaip per 2 dienas.
118. Konteineriai turi stovėti atliekų turėtojo teritorijoje – įstatymo nustatyta tvarka priskirtoje teritorijoje (žemės sklype) suformuotame kaip daiktas ir įregistruotame valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filiale. Jeigu teritorijų planavimo dokumentuose teritorija nėra apibrėžta – faktiškai naudojamoje teritorijoje taip, kaip tai nustatyta Šiaulių miesto tvarkymo ir švaros taisyklėse.
119. Mišriųjų kolektyvinių (bendro naudojimo) komunalinių atliekų ir pakuočių atliekų surinkimo kolektyvinių (bendro naudojimo) konteinerių išdėstymas nustatomas Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu tvirtinamoje Konteinerių aikštelių schemoje.
120. Mišriųjų komunalinių atliekų surinkimo kolektyvinių (bendro naudojimo) konteinerių stovėjimo vietos turi būti nustatomos ir aikštelės pagal galimybes įrengiamos kiekvienam daugiabučiam namui ar kelių namų grupei. Daugiabučio namo butų savininkai arba savininkų atstovai pagal įstatymą, arba savininkų įgalioti asmenys, arba daugiabučio namo savininkų bendrija, arba bendrojo naudojimo objektų administratorius, arba asmenys, sudarę jungtinės veiklos sutartis bendrosios dalinės nuosavybės teisei įgyvendinti (toliau – asmenys, sudarę jungtinės veiklos sutartis), turi teisę vieno iš atliekų turėtojo teritorijoje ar Taisyklių 119 punkte nurodytoje komunalinių atliekų konteinerių stovėjimo vietoje (aikštelėje) bendrai naudotis konteineriais, sudarę tarpusavio komunalinių atliekų naudojimo nurodytoje aikštelėje sutartį, suderinę su Administratoriumi arba Savivaldybe. Sutarties forma tvirtinama Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu. Asmenys, sudarę jungtinės veiklos sutartis bendrosios dalinės nuosavybės teisei įgyvendinti, privalo užtikrinti mišriųjų komunalinių atliekų surinkimo kolektyvinių (bendro naudojimo) konteinerių pastatymo vietą daugiabučio namo žemės sklype ar faktiškai naudojamoje teritorijoje. Jei ši vieta nenumatyta 119 punkte nurodytame specialiajame plane arba schemoje, konteinerių stovėjimo vieta turi būti suderinta su Savivaldybe ar Administratoriumi.
121. Sodininkų ir garažų bendrijų teritorijose mišriųjų komunalinių atliekų surinkimo kolektyvinių (bendro naudojimo) konteinerių stovėjimo vietos ar aikštelių vietos parenkamos pagal susitarimą su bendrijos atstovais prie pagrindinio įvažiavimo (nepažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimų) ar išvažiavimo iš teritorijos, ar teritorijos viduje taip, kad būtų patogu juos prižiūrėti.
122. Viešųjų renginių metu renginių organizatoriai privalo užtikrinti, kad būtų pastatyti laikinieji specialieji konteineriai, skirti mišriosioms komunalinėms atliekoms ir pakuočių atliekoms surinkti. Konteineriai ir jų pastatymo vietos turi būti estetiški ir patogūs lankytojams, atitikti visuomenės sveikatos saugos reikalavimus.
123. Mišriųjų komunalinių atliekų konteineriai negali būti perpildyti, konteinerių dangčiai turi laisvai užsidaryti. Atliekos negali būti presuojamos ar grūdamos į konteinerius.
124. Už individualių konteinerių sanitarinę higieninę būklę atsako komunalinių atliekų turėtojas, už kolektyvinių (bendro naudojimo) konteinerių sanitarinę higieninę būklę atsako komunalinių atliekų tvarkytojas, kuris privalo plauti ir dezinfekuoti mišriųjų komunalinių atliekų konteinerius Taisyklių 39.9.1 papunktyje nustatytu dažnumu.
125. Draudžiama kolektyviniuose (bendro naudojimo) mišriųjų komunalinių atliekų surinkimo konteineriuose deginti atliekas, raustis juose, išimti iš jų atliekas arba dėti į juos atliekas, kurių šalinimas šiuose konteineriuose yra draudžiamas. Draudžiama pilti atliekas šalia kolektyvinių (bendro naudojimo) mišriųjų komunalinių atliekų surinkimo konteinerių.
XV SKYRIUS
GATVIŲ, ŠALIGATVIŲ IR KITŲ TERITORIJŲ VALYMO SĄŠLAVŲ TVARKYMAS
126. Už gatvėse, šaligatviuose ir kitose teritorijose (viešosiose erdvėse) susikaupusių sąšlavų išvežimą atsakingos teritorijas valančios ir prižiūrinčios įmonės ir teritorijų savininkai.
127. Gatvių ir kitų teritorijų tvarkymo metu susidarančios sąšlavos gali būti šalinamos Šiaulių regiono nepavojingų atliekų sąvartyne. Už šių atliekų šalinimą sąvartyne turi mokėti įmonė, kuri vykdo teritorijos priežiūrą ir pristato šias atliekas į sąvartyną.
XVI SKYRIUS
VISUOMENĖS INFORMAVIMAS
129. Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimą, plėtojimą ir eksploatavimą reglamentuojantys dokumentai yra vieši ir prieinami visuomenei. Visi fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę su jais susipažinti įstatymų nustatyta tvarka. Taisyklės skelbiamos vietinėje spaudoje, Savivaldybės ir Administratoriaus interneto svetainėse.
130. Atliekų turėtojai Minimaliuose komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimuose nustatyta tvarka informuojami apie komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas, savivaldybės teritorijoje veikiančius komunalinių atliekų tvarkytojus, jiems priskirtas teritorijas, paslaugų kainas ir pan. Ši informacija teikiama Savivaldybės ir (ar) Administratoriaus, komunalinių atliekų tvarkytojo interneto svetainėse, buveinėse raštu, telefonu ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis nemokamai.
131. Komunalinių atliekų tvarkytojas, pasinaudodamas įvairiais jam prieinamais būdais, privalo periodiškai informuoti komunalinių atliekų turėtojus apie esamus atliekų tvarkymo įrenginius ir sistemas, savivaldybės teritorijos atliekų tvarkymo sistemos plėtojimo ir eksploatavimo ypatumus, teikiamas paslaugas, antrinių žaliavų ir pakuočių atliekų atskyrimo būdus ir ypatumus siekiant surinkti geros kokybės pakuočių atliekas ir kitas antrines žaliavas, atliekų pavojingumą, buityje susidarančių pavojingųjų atliekų surinkimo galimybes ir kt.
132. Kiekvienais metais iki birželio 1 d. Administratorius interneto svetainėje paskelbia metinę veiklos ataskaitą.
133. Gamintojai (importuotojai) ar organizacija nustatyta tvarka pateikia išsamią ataskaitą apie pakuočių, elektros ir elektroninės įrangos, kitų apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkymą savivaldybės teritorijoje ir skiria lėšų visuomenės švietimo ir informavimo veiklai teisės aktų nustatyta tvarka.
134. Savivaldybė ir Administratorius įgyvendina visuomenės švietimo ir informavimo priemones, numatytas Savivaldybės atliekų tvarkymo plane.
135. Atliekų rūšiavimui skatinti Administratorius privalo ne rečiau kaip 2 kartus per metus informuoti gyventojus apie antrinių žaliavų ir pakuočių atliekų surinkimą savivaldybės teritorijoje, pateikti informaciją apie surinktus kiekius ir surinkimo dinamiką, informuoti apie numatomas per artimiausius metus įdiegti ir (ar) vykdyti rūšiuojamojo pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų surinkimo priemones.
136. Administratorius ne rečiau kaip 2 kartus per metus turi pateikti išsamią informaciją apie pavojingųjų atliekų tvarkymą visiems gyventojams ir šią informaciją skelbti interneto svetainėje. Pateikiamoje informacijoje turi būti nurodyta pavojingųjų atliekų tvarkymo svarba, pavojingųjų atliekų surinkimo savivaldybės teritorijoje vietos (nurodoma surenkamos atliekos, darbo laikas, kontaktinė informacija, kainos, jei tokios nustatytos), gyventojų teisės perduodant pavojingąsias atliekas atitinkamų gaminių platinimo vietose.
XVII SKYRIUS
KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO PASLAUGOS KOKYBĖS STEBĖSENA
137. Komunalinių atliekų turėtojų skundus ir prašymus dėl šių atliekų tvarkymo sistemos teikiamų paslaugų kokybės nagrinėja savivaldybės teritoriją prižiūrintys komunalinių atliekų tvarkytojai, Administratorius ir Savivaldybė.
138. Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas teikiantys komunalinių atliekų tvarkytojai privalo įdiegti ir palaikyti kokybės užtikrinimo ir ataskaitų apie teikiamą paslaugą teikimo sistemą, vykdyti teikiamų paslaugų kokybės stebėseną pagal sutartyje su Administratoriumi nustatytus reikalavimus.
139. Komunalinių atliekų tvarkytojų įdiegta kokybės užtikrinimo sistema turi garantuoti, kad:
139.1. komunalinių atliekų turėtojų skundai bus registruojami ir apie juos bus pranešama Administratoriui;
140. Savivaldybės teritorijoje veikiantys komunalinių atliekų tvarkytojai, pasibaigus mėnesiui, per 5 kalendorines dienas Administratoriui turi pateikti:
140.1. duomenis apie savivaldybės teritorijos įvairiuose šaltiniuose surinktų ir perduotų apdoroti visų, taip pat ir rūšiuojamuoju būdu ir apvažiavimo būdu surinktų komunalinių atliekų kiekį pagal atliekų rūšis ir atskiras atliekų turėtojų grupes raštu ir elektroninėje laikmenoje;
140.2. duomenis apie praėjusį mėnesį gautų skundų ir prašymų skaičių ir priežastis, atsakymų į juos raštu skaičių;
140.3. duomenis apie konteinerių, ištuštintų per ataskaitinį mėnesį, skaičių elektroninėje laikmenoje;
140.4. duomenis apie konteinerių priežiūrą kiekvieną mėnesį (plovimą, dezinfekavimą, keitimą ir pan.) elektroninėje laikmenoje;
140.5. dirbančių transporto priemonių sąrašus (nurodoma markė, valstybinis numeris, talpa m3 ir tonomis, paskirtis);
141. Atliekų turėtojas turi teisę raštiškai kreiptis tiesiai į Savivaldybę arba Administratorių su skundu dėl komunalinių atliekų tvarkytojo neveikimo ar netinkamo veikimo. Tokie skundai yra nagrinėjami Savivaldybės nustatyta tvarka.
142. Administratorius teikiamos komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybę vertina pagal šiuos paslaugos kokybės rodiklius:
142.3. pagarbus elgesys su rinkliavos mokėtojais, visų trūkumų pagal gautus skundus pašalinimas laiku;
142.4. reguliari ir laiku atlikta konteinerių būklės priežiūra (plovimas, dezinfekavimas, remontas);
142.5. trūkstamų, pavogtų ir sugadintų konteinerių pateikimas, pakeitimas ir (ar) sutvarkymas per nustatytą terminą;
XVIII SKYRIUS
ATSAKOMYBĖ UŽ TAISYKLIŲ NESILAIKYMĄ
144. Taisyklėse nustatytų reikalavimų laikymąsi kontroliuoja Savivaldybė ir Administratorius. Teisę surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus už Taisyklių nesilaikymą turi Savivaldybės administracijos direktoriaus tam įgalioti specialistai ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse nurodyti pareigūnai.
145. Komunalinių atliekų tvarkymo, taip pat ir rūšiavimo susidarymo vietoje kokybės, kontrolę vykdo Administratoriaus kontrolės padalinys, kuris veikia pagal Administratoriaus patvirtintus nuostatus.
146. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtojimo užduočių vykdymo ir atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugų kokybę kontroliuoja Savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir aplinkos skyrius ir Administratorius.
147. Asmenims, pažeidusiems Taisyklių reikalavimus, yra taikoma administracinė atsakomybė pagal ją nustatančius teisės aktus.
Priedo pakeitimai:
Nr. T-62, 2020-03-05, paskelbta TAR 2020-03-06, i. k. 2020-05062
TAR pastaba. Nauja redakcija.
Nr. T-105, 2022-04-07, paskelbta TAR 2022-04-07, i. k. 2022-07281
Priedų pakeitimai:
T-105 p1
T-105 p2
Pakeitimai:
1.
Šiaulių miesto savivaldybės taryba, Sprendimas
Nr. T-62, 2020-03-05, paskelbta TAR 2020-03-06, i. k. 2020-05062
Dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2014 m. birželio 26 d. sprendimo Nr. T-174 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo
2.
Šiaulių miesto savivaldybės taryba, Sprendimas
Nr. T-105, 2022-04-07, paskelbta TAR 2022-04-07, i. k. 2022-07281
Dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2014 m. birželio 26 d. sprendimo Nr. T-174 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo