Įstatymas skelbtas: Žin., 1999, Nr. 47-1469

Neoficialus įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

MOKESČIO UŽ APLINKOS TERŠIMĄ

ĮSTATYMAS

1999 m. gegužės 13 d. Nr. VIII-1183
Vilnius

Nauja įstatymo redakcija nuo 2003 m. sausio 1 d.:

Nr. IX-720, 2002-01-22, Žin., 2002, Nr. 13-474 (2002-02-06)

1. Šis Įstatymas nustato fizinių ir juridinių asmenų, vykdančių ūkinę veiklą Lietuvoje, taip pat Lietuvos Respublikoje įregistruotų užsienio juridinių asmenų ir kitų organizacijų atstovybių bei filialų (toliau – fiziniai ir juridiniai asmenys) mokesčio už aplinkos teršimą mokėjimo tvarką ir kontrolę.

2. Įstatymo paskirtis – ekonominėmis priemonėmis skatinti teršėjus mažinti aplinkos teršimą, vykdyti atliekų prevenciją ir tvarkymą, neviršyti nustatytų teršalų išmetimo į aplinką normatyvų, taip pat iš mokesčio kaupti lėšas aplinkosaugos priemonėms įgyvendinti.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1438, 2008-01-29, Žin., 2008, Nr. 18-631 (2008-02-12)

2 straipsnis. Pagrindinės Įstatymo sąvokos

1. Apmokestinamieji gaminiai – pagal šį Įstatymą apmokestinami gaminiai, nurodyti Įstatymo 3 priedėlyje.

2. Apmokestinamoji pakuotė – pagal šį Įstatymą apmokestinama pripildyta gaminių pakuotė, nurodyta Įstatymo 4 priedėlyje.

3. Didžiausios leistinos taršos normatyvas – tam tikro teršalo didžiausio kiekio, leidžiamo išmesti į aplinką per laiko vienetą, rodiklis.

4. Energijos gavyba – degių gaminių ir (ar) pakuotės atliekų naudojimas energijai gauti jas deginant atskirai ar kartu su kitomis atliekomis ir naudojant gautą šilumą.

5. Gaminių ar pakuotės atliekos – atliekos, kurios susidaro pasibaigus apmokestinamųjų gaminių ar pakuotės naudojimo laikui.

6. Gaminių ar pakuotės atliekų perdirbimas – apmokestinamųjų gaminių ar pakuotės atliekose esančių medžiagų perdirbimas gamybos proceso metu, įskaitant organinį perdirbimą, bet išskyrus naudojimą energijai gauti, norint gaminių ar pakuotės atliekose esančias medžiagas panaudoti pagal pirminę ar kitokią paskirtį.

7. Gaminių ar pakuotės atliekų tvarkymas – apmokestinamųjų gaminių ar pakuotės atliekų surinkimas, rūšiavimas ir perdirbimas arba naudojimas energijai gauti.

8. Gaminių ar pakuotės atliekų tvarkytojas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris pagal nustatytus reikalavimus tvarko apmokestinamųjų gaminių ar pakuotės atliekas taip, kaip nustatyta šio Įstatymo ar kitų teisės aktų.

9. Gamintojas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris gamina apmokestinamuosius gaminius ir (ar) kuris pakuoja gaminius į apmokestinamąją pakuotę.

10. Importuotojas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris įveža į Lietuvos Respublikos teritoriją išleidimui į Lietuvos Respublikos vidaus rinką skirtus apmokestinamuosius gaminius ir (ar) gaminius, supakuotus į apmokestinamąją pakuotę.

11. Išleidimas į Lietuvos Respublikos vidaus rinką:

1) Lietuvos Respublikos teritorijoje pagamintų apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pripildytos gaminių apmokestinamosios pakuotės atlygintinai arba neatlygintinai perleidimas bet kuriam kitam asmeniui Lietuvos Respublikos teritorijoje ar sunaudojimas gamintojo reikmėms, arba

2) įvežtų į Lietuvos Respublikos teritoriją apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pripildytos gaminių apmokestinamosios pakuotės atlygintinai arba neatlygintinai perleidimas bet kuriam kitam asmeniui Lietuvos Respublikos teritorijoje ar sunaudojimas importuotojo reikmėms, arba

3) likviduojamų ar reorganizuojamų mokesčio mokėtojų apmokestinamųjų gaminių ir (ar) gaminių, supakuotų į apmokestinamąją pakuotę, neperleistų kitam asmeniui, pagaminimas ir (ar) įvežimas į Lietuvos Respublikos teritoriją.

12. Kombinuota pakuotė – daugiasluoksnė pakuotė, sudaryta iš kelių skirtingų rūšių medžiagų.

13. Laikinai leistinos taršos normatyvas – laikinai leidžiamo išmesti į aplinką per laiko vienetą tam tikro teršalo kiekio, nustatomo konkrečiam objektui, kol bus galima nustatyti didžiausios leistinos taršos normatyvą, rodiklis.

14. Mobilus taršos šaltinis – motorinės transporto priemonės ir kiti judantys mechanizmai, naudojantys degalus.

15. Normatyvas – nustatyta tvarka įteisintas tam tikro teršalo kiekio, mokestiniu laikotarpiu leidžiamo išmesti į aplinką, rodiklis.

16. Organinis perdirbimas – aerobinis (kompostavimas) ar anaerobinis (biometanizavimas) gaminių ar pakuotės atliekų biologiškai skylančios dalies apdorojimas naudojant mikroorganizmus, kurio metu gaunama stabilizuota organinė liekana arba metanas. Sąvartynas nėra gaminių ar pakuotės atliekų organinio perdirbimo vieta.

17. Pakartotinis naudojimas – bet kokia operacija, kurios metu apmokestinamoji gaminio pakuotė (sukonstruota taip, kad per naudojimo laikotarpį atlaikytų minimalų pervežimų skaičių) yra vėl pripildoma naudojant papildomus rinkoje esančius gaminius arba be jų ar panaudojama tam pačiam tikslui, kuriam ji buvo pagaminta. Jei tokia pakartotinio naudojimo pakuotė daugiau neužpildoma, ji tampa pakuočių atlieka.

18. Gaminių ir pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduotys – Vyriausybės ir (ar) jos įgaliotos institucijos nustatytas atitinkamų gaminių ir pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo kiekis, išreikštas procentais nuo mokesčio mokėtojo per mokestinį laikotarpį pagaminto ir (ar) įvežto bei išleisto į vidaus rinką visos pakuotės ir (ar) apmokestinamųjų gaminių kiekio.

19. Stacionarus taršos šaltinis – taršos objektas, kuris negali būti perkeltas iš vienos vietos į kitą, nepakeitus jo paskirties ir iš esmės nesumažinus jo vertės.

20. Teršalai – į aplinką išmetamos teršiančios medžiagos, kurios kenksmingai veikia žmogaus sveikatą ir aplinką.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1970, 2004-01-22, Žin., 2004, Nr. 25-746 (2004-02-14)

Nr. X-152, 2005-03-31, Žin., 2005, Nr. 47-1560 (2005-04-12)

3 straipsnis. Mokesčio objektas

Mokesčio objektas yra:

1) išmetami į aplinką teršalai;

2) gaminiai, nurodyti Įstatymo 3 priedėlyje;

3) pripildyta pakuotė, nurodyta Įstatymo 4 priedėlyje.

4 straipsnis. Mokesčio mokėtojai

1. Mokestį už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių moka aplinką teršiantys fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka privalo turėti gamtos išteklių naudojimo arba taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą su nustatytais teršalų išmetimo į aplinką normatyvais.

2. Mokestį už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių moka fiziniai ir juridiniai asmenys, teršiantys aplinką iš ūkinei komercinei veiklai naudojamų mobilių taršos šaltinių.

3. Mokestį už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis moka gaminių gamintojai ir importuotojai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1438, 2008-01-29, Žin., 2008, Nr. 18-631 (2008-02-12)

5 straipsnis. Mokesčio lengvatos

1. Fiziniai ir juridiniai asmenys, įgyvendinantys aplinkosaugos priemones, mažinančias teršalų išmetimą į aplinką iš stacionarių taršos šaltinių ne mažiau kaip 5 procentais skaičiuojant nuo nustatyto didžiausios leistinos taršos normatyvo, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka atleidžiami nuo mokesčio už tuos teršalus, kurių kiekis sumažinamas 5 procentais, išskyrus atvejus, kai priemonei įgyvendinti yra naudojamos valstybės biudžeto lėšos, taip pat kai įgyvendinamos aplinkosaugos priemonės yra skirtos biokurui naudoti. Atleidimas nuo mokesčio galioja ne ilgiau kaip 3 metus nuo priemonės įgyvendinimo pradžios.

2. Jei teršalų išmetimo iš stacionarių taršos šaltinių sumažinimo priemonė nustatytu laiku neįgyvendinama arba negaunamas planuotas efektas, mokestis už aplinkos teršimą už visą laikotarpį sumokamas šio Įstatymo nustatyta tvarka arba išieškomas Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

3. Nuo mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių atleidžiami:

1) fiziniai ir juridiniai asmenys, teršiantys iš transporto priemonių, kuriose įrengtos ir veikia išmetamųjų dujų neutralizavimo sistemos;

2) fiziniai ir juridiniai asmenys, teršiantys iš transporto priemonių, naudojamų žemės ūkio veiklai, jei jų pajamos iš šios veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gaunamų pajamų;

3) fiziniai asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, ir savo veikloje naudoja asmenines transporto priemones;

4) fiziniai ir juridiniai asmenys, teršiantys iš transporto priemonių, naudojančių nustatytus standartus atitinkančius biodegalus, ir pateikę biodegalų sunaudojimą patvirtinančius dokumentus.

4. Fiziniai ir juridiniai asmenys, pateikę biokuro sunaudojimą patvirtinančius dokumentus, už išmetamus į atmosferą teršalus, susidarančius naudojant biokurą, nuo mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių yra atleidžiami.

5. Fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie patys arba per trečiuosius asmenis išveža iš Lietuvos Respublikos teritorijos pagal šį Įstatymą apmokestinamus gaminius ir (ar) į apmokestinamąją pakuotę įpakuotus gaminius, yra atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ar pakuotės atliekomis už tokį apmokestinamųjų gaminių ar pakuotės kiekį, koks buvo išvežtas iš Lietuvos Respublikos teritorijos per mokestinį laikotarpį, Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka pateikus dokumentus, patvirtinančius išvežtą iš Lietuvos Respublikos teritorijos apmokestinamųjų gaminių ar pakuotės kiekį.

6. Gamintojai ir importuotojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis už visą gaminių ir (ar) pakuotės kiekį, jei įvykdo Vyriausybės nustatytas gaminių bei pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduotis ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pateikia dokumentus, patvirtinančius šių gaminių ar pakuotės atliekų pakartotinai panaudotą arba perdirbtą ar panaudotą energijai gauti kiekį. Jei mokesčio mokėtojas įvykdė tris ketvirtadalius Vyriausybės nustatytos gaminių bei pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties, jis atleidžiamas nuo mokesčio už tris ketvirtadalius apmokestinamųjų gaminių ir (ar) apmokestinamosios pakuotės kiekio. Jei mokesčio mokėtojas įvykdė pusę Vyriausybės nustatytos gaminių bei pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties, jis atleidžiamas nuo mokesčio už pusę apmokestinamųjų gaminių ir (ar) apmokestinamosios pakuotės kiekio. Jei mokesčio mokėtojas įvykdė ketvirtadalį Vyriausybės nustatytos gaminių bei pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties, jis atleidžiamas nuo mokesčio už ketvirtadalį apmokestinamųjų gaminių ir (ar) apmokestinamosios pakuotės kiekio. Mokesčio mokėtojas, vykdęs užduotis, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pateikia dokumentus, patvirtinančius šių gaminių ar pakuotės atliekų pakartotinai panaudotą arba perdirbtą ar panaudotą energijai gauti kiekį.

7. Nuo mokesčio už aplinkos teršimą atleidžiamas Lietuvos bankas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1265, 2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5550 (2002-12-24)

Nr. IX-1547, 2003-04-29, Žin., 2003, Nr. 48-2108 (2003-05-15)

Nr. IX-1970, 2004-01-22, Žin., 2004, Nr. 25-746 (2004-02-14)

Nr. IX-2139, 2004-04-15, Žin., 2004, Nr. 61-2188 (2004-04-27)

Nr. X-152, 2005-03-31, Žin., 2005, Nr. 47-1560 (2005-04-12), atitaisymas skelbtas: Žin., 2005, Nr. 49

6 straipsnis. Teršalų ir gaminių bei pakuotės apmokestinimo ir tarifų nustatymo tvarka

1. Mokesčio už aplinkos teršimą tarifai ir tarifų koeficientai nustatomi teršalams ir teršalų grupėms pagal jų kenksmingumą aplinkai.

2. Mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių tarifai, pateikti šio Įstatymo 1 priedėlyje, nustatomi vienai teršalų tonai.

3. Stacionarių taršos šaltinių išmetamiems į aplinką teršalams, kuriems nustatytas laikinai leistinos taršos normatyvas, mokesčio už aplinkos teršimą tarifai, nustatyti šio Įstatymo 1 priedėlyje, didinami taikant koeficientą 1, 2.

4. Mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių tarifai vienai tonai sunaudotų degalų, o lėktuvams – pakilimo ir nusileidimo ciklui pateikti šio Įstatymo 5 priedėlyje.

5. Mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių tarifai, atsižvelgiant į taršos šaltinio technines savybes, yra koreguojami (mažinami ar didinami) taikant Vyriausybės arba jos įgaliotų institucijų nustatytus koeficientus.

6. Apmokestinamų teršalų sąrašą, išskyrus 1 priedėlyje nurodytus teršalus, ir jų grupes nustato ir tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos.

7. Apmokestinamųjų gaminių sąrašas ir mokesčio už aplinkos teršimą šių gaminių atliekomis tarifai pateikti šio Įstatymo 3 priedėlyje.

8. Apmokestinamosios pakuotės rūšys ir mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis tarifai pateikti šio Įstatymo 4 priedėlyje.

9. Mokesčio už aplinkos teršimą tarifai, išskyrus tuos, kurie nustatomi kaip tam tikras kainos procentas, indeksuojami Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka, taikant vartotojų prekių ir paslaugų kainų indeksą.

7 straipsnis. Mokestinis laikotarpis

1. Mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių mokestinis laikotarpis yra:

1) kalendorinis ketvirtis – jei už praėjusius metus mokėtina mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių suma buvo lygi 10 tūkstančių litų arba didesnė;

2) kalendorinis pusmetis – jei už praėjusius metus mokėtina mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių suma buvo mažesnė kaip 10 tūkstančių litų.

2. Mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių mokestinis laikotarpis yra kalendorinis pusmetis.

3. Mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ar pakuotės atliekomis mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai.

4. Mokestis už aplinkos teršimą sumokamas ir mokesčio už aplinkos teršimą deklaracija pateikiama ne vėliau kaip per 60 dienų nuo mokestinio laikotarpio pabaigos teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, kurios veiklos teritorijoje mokesčių mokėtojas yra įregistruotas mokesčių mokėtojų registre.

5. Pradedantys verstis savo veikla fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie teršia iš stacionarių ir (ar) mobilių taršos šaltinių, mokestį už aplinkos teršimą pirmaisiais mokėjimo metais moka pasibaigus kalendoriniam pusmečiui.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-152, 2005-03-31, Žin., 2005, Nr. 47-1560 (2005-04-12)

Nr. X-1438, 2008-01-29, Žin., 2008, Nr. 18-631 (2008-02-12)

8 straipsnis. Mokesčio už aplinkos teršimą apskaita

1. Fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie pagal šį Įstatymą privalo mokėti mokestį už aplinkos teršimą, Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka tvarko teršalų išmetimo į aplinką apskaitą.

2. Mokestis už aplinkos teršimą apskaičiuojamas ir mokamas Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka.

3. Mokestis už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių mokamas pagal faktiškai per ataskaitinį laikotarpį išmestą į aplinką teršalų kiekį, už teršimą iš mobilių taršos šaltinių (išskyrus lėktuvus) – pagal sunaudotą per ataskaitinį laikotarpį degalų kiekį, už teršimą iš lėktuvų – pagal pakilimo ir nusileidimo ciklų skaičių.

4. Mokestis už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis mokamas pagal faktiškai per ataskaitinį laikotarpį išleistą į Lietuvos Respublikos vidaus rinką apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pripildytos gaminių apmokestinamosios pakuotės kiekį.

5. Mokesčio už aplinkos teršimą mokėtojas yra atsakingas už ataskaitoje pateiktus duomenis.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1970, 2004-01-22, Žin., 2004, Nr. 25-746 (2004-02-14)

9 straipsnis. Mokesčio už aplinkos teršimą mokėjimo kontrolė

1. Aplinkos ministerija kontroliuoja teršalų išmetimo į aplinką apskaitą, tikrina mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimą.

2. Fiziniams ir juridiniams asmenims, kurie netvarko privalomos teršalų išmetimo į aplinką apskaitos, teršalų kiekis nustatomas pagal Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų patvirtintas metodikas.

3. Už išmestą iš stacionarių taršos šaltinių normatyvus viršijantį teršalų kiekį ar nuslėptą teršalų ir (ar) apmokestinamųjų gaminių bei apmokestinamosios pakuotės kiekį mokestis už aplinkos teršimą mokamas taikant didesnį tarifą.

4. Mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą apskaičiuojamas:

1) normatyvus viršijantį ir (ar) nuslėptą teršalų kiekį, išmestą iš stacionarių taršos šaltinių, dauginant iš mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių tarifo, pateikto šio Įstatymo 1 priedėlyje, ir iš mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių tarifo koeficiento, nurodyto šio Įstatymo 2 priedėlyje;

2) nuslėptą degalų kiekį, sunaudotą mobiliuose taršos šaltiniuose, dauginant iš mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių tarifo, nurodyto šio Įstatymo 5 priedėlyje, ir iš mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių tarifo koeficiento, nurodyto šio Įstatymo 6 priedėlyje;

3) nuslėptą apmokestinamųjų gaminių bei apmokestinamosios pakuotės kiekį dauginant iš tarifo, nurodyto šio Įstatymo 3 ar 4 priedėlyje, ir koeficiento 2.

5. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos, taip pat Aplinkos ministerija ar jos įgaliotos institucijos keičiasi mokesčiui už aplinkos teršimą administruoti reikalinga informacija. Keitimosi mokesčio už aplinkos teršimą administravimui reikalinga informacija tvarką nustato Aplinkos ministerija, suderinusi su Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1438, 2008-01-29, Žin., 2008, Nr. 18-631 (2008-02-12)

10 straipsnis. Mokesčio sumokėjimas, išieškojimas ir paskirstymas

1. Mokestis už aplinkos teršimą, išskyrus mokestį už aplinkos teršimą gaminių ar pakuotės atliekomis, paskirstomas taip:

1) 30 procentų mokama į valstybės biudžetą. Šios lėšos naudojamos pagal tikslinę paskirtį Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo programoje numatytiems aplinkos apsaugos investiciniams projektams finansuoti;

2) 70 procentų mokama į savivaldybės, kurios teritorijoje yra taršos objektas, biudžetą. Šios lėšos naudojamos pagal tikslinę paskirtį Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiojoje programoje numatytoms priemonėms finansuoti.

2. Mokestis už aplinkos teršimą gaminių ar pakuotės atliekomis mokamas į valstybės biudžetą. Šios lėšos naudojamos Atliekų tvarkymo įstatyme numatytiems Gaminių ar pakuotės atliekų tvarkymo programos tikslams įgyvendinti.

3. Didesnio tarifo mokestis už aplinkos teršimą, kai jis taikomas už nuslėptą teršalų ir apmokestinamųjų gaminių bei apmokestinamosios pakuotės kiekį, už normatyvus viršijantį teršalų kiekį, mokamas arba išieškomas iš pažeidėjo į valstybės biudžetą. Šios lėšos naudojamos Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatyme numatytiems tikslams įgyvendinti.

4. Nesumokėtas mokestis už aplinkos teršimą sumokamas arba išieškomas, delspinigiai skaičiuojami, permokėta mokesčio suma grąžinama Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1608, 2003-06-10, Žin., 2003, Nr. 61-2761 (2003-06-27)

11 straipsnis. Mokesčio tarifų galiojimo terminas

1 dalies redakcija iki 2010 m. sausio 1 d.:

1. Mokesčio už aplinkos teršimą tarifai, išskyrus mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis tarifus, galioja iki 2005 m. sausio 1 d.

1 dalies redakcija nuo 2010 m. sausio 1 d.:

1. Mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių tarifai nustatyti šio Įstatymo 1 priedėlyje.

2. Neteko galios nuo 2008 m. vasario 12 d.

3. Mokesčio už aplinkos teršimą tarifų maksimalus galiojimo terminas neribojamas, bet yra ne trumpesnis kaip vieneri metai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-516, 2006-03-16, Žin., 2006, Nr. 32-1111 (2006-03-23)

Nr. X-1438, 2008-01-29, Žin., 2008, Nr. 18-631 (2008-02-12)

12 straipsnis. Pasiūlymai Vyriausybei

Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2002 m. spalio 1 d. parengia ir patvirtina šiam Įstatymui įgyvendinti būtinus teisės aktus.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS ADAMKUS

Lietuvos Respublikos 2002 m. sausio 22 d.

įstatymo Nr. IX-720

1 priedėlis

Mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių tarifai 2005–2009 metų periodui (2003 m. balandžio 29 d. įstatymo Nr. IX-1547 1 priedėlis):

MOKESČIO UŽ APLINKOS TERŠIMĄ IŠ STACIONARIŲ TARŠOS ŠALTINIŲ TARIFAI

I. Teršalai, išmetami į atmosferą

Teršalai	Mokesčio tarifai, Lt/t
	2005 m.	2006 m.	2007 m.	2008 m.	2009 m.
SO₂	311	311	311	311	311
NO_x	587	587	587	587	587
Vanadžio pentoksidas	11 485	11 485	11 485	11 485	11 485
Kietosios dalelės (organinės ir neorganinės)(* )	184	184	184	184	184
Teršalų grupės
I	1210	1210	1210	1210	1210
II	570	570	570	570	570
III	74	74	74	74	74
IV	13	13	13	13	13

II. Teršalai, išmetami į vandens telkinius, žemės paviršių ir gilesnius jos sluoksnius

Teršalai	Mokesčio tarifai, Lt/t
	2005 m.	2006 m.	2007 m.	2008 m.	2009 m.
BDS₇	765	765	765	765	765
Bendrasis azotas	600	600	600	600	600
Bendrasis fosforas	3000	3000	3000	3000	3000
Suspenduotos medžiagos	309	309	309	309	309
Sulfatai	2	2	2	2	2
Chloridai	9	9	9	9	9
Teršalų grupės
I	8700460	8700460	8700460	8700460	8700460
II	792710	792710	792710	792710	792710
III	129250	129250	129250	129250	129250
IV	29290	29290	29290	29290	29290
V	2871	2871	2871	2871	2871

1 priedėlio redakcija nuo 2010 m. sausio 1 d.:

Lietuvos Respublikos

mokesčio už aplinkos

teršimą įstatymo

1 priedėlis

MOKESČIO UŽ APLINKOS TERŠIMĄ IŠ STACIONARIŲ TARŠOS ŠALTINIŲ TARIFAI

I. Teršalai, išmetami į atmosferą

Teršalai	Mokesčio tarifai, Lt/t
SO₂	360
NO_x	680
Vanadžio pentoksidas	13 311
Kietosios dalelės (organinės ir neorganinės)*	213
Teršalų grupės
I	1 402
II	661
III	86
IV	15

II. Teršalai, išmetami į vandens telkinius, žemės paviršių ir gilesnius jo sluoksnius

Teršalai	Mokesčio tarifai, Lt/t
BDS₇	887
Bendras azotas	695
Bendras fosforas	3 477
Suspenduotos medžiagos	358
Sulfatai	2
Chloridai	10
Teršalų grupės
I	10 083 833
II	918 751
III	149 801
IV	33 947
V	3 328

*Išskyrus:

kietąsias daleles, susidarančias deginant kietąjį, skystąjį arba dujinį kurą;

asbesto turinčias kietąsias daleles.

Priedėlio pakeitimai:

Nr. X-1438, 2008-01-29, Žin., 2008, Nr. 18-631 (2008-02-12)

Lietuvos Respublikos 2002 m. sausio 22 d.

įstatymo Nr. IX-720

2 priedėlis

MOKESČIO UŽ APLINKOS TERŠIMĄ IŠ STACIONARIŲ TARŠOS ŠALTINIŲ TARIFŲ KOEFICIENTAI

I. Teršalai, išmetami į atmosferą

Teršalai	Koeficientai
SO₂	1,5
NO_x	1,5
Vanadžio pentoksidas	300
Kietosios dalelės (organinės ir neorganinės)(* )	1,5
Teršalų grupės
I	300
II	50
III	30
IV	1,5

II. Teršalai, išmetami į vandens telkinius, žemės paviršių ir gilesnius jos sluoksnius

Teršalai	Koeficientai
BDS₇	10
Bendrasis azotas	5
Bendrasis fosforas	10
Suspenduotos medžiagos	1,5
Sulfatai	1,5
Chloridai	1,5
Teršalų grupės
I	100
II	50
III	10
IV	5
V	2

Lietuvos Respublikos

1999 m. gegužės 13 d.

įstatymo Nr. VIII-1183

3 priedėlis

(Lietuvos Respublikos

2006 m. kovo 16 d.

įstatymo Nr. X-516 redakcija)

APMOKESTINAMŲJŲ GAMINIŲ SĄRAŠAS IR MOKESČIO TARIFAI

Gaminys	Kodas⁽¹⁾	Tarifas
1. Padangos, sveriančios daugiau kaip 3 kg:
1.1. naujos	ex40.11	0,30 Lt už 1 kg
1.2. restauruotos	ex40.12	0,30 Lt už 1 kg
1.3. naudotos	ex40.12	0,36 Lt už 1 kg
2. Akumuliatoriai	85.07	0,50 Lt už 1 kg
3. Galvaniniai elementai	85.06	0,50 Lt už 1 kg
4. Vidaus degimo variklių degalų arba tepalų filtrai	8421.23	1 Lt už vienetą
5. Vidaus degimo variklių įsiurbimo oro filtrai	8421.31	1 Lt už vienetą
6. Automobilių hidrauliniai (tepaliniai) amortizatoriai	8708.80	3 Lt už vienetą

¹ Prekių kodai pateikti pagal Europos Bendrijos kombinuotosios nomenklatūros versiją, patvirtintą 2003 m. rugsėjo 11 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1789/2003, iš dalies keičiančiu Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės prekių nomenklatūros bei dėl bendrojo muitų tarifo I priedą.

Priedėlio pakeitimai:

Nr. IX-1547, 2003-04-29, Žin., 2003, Nr. 48-2108 (2003-05-15)

Nr. X-152, 2005-03-31, Žin., 2005, Nr. 47-1560 (2005-04-12)

Nr. X-516, 2006-03-16, Žin., 2006, Nr. 32-1111 (2006-03-23)

Lietuvos Respublikos

1999 m. gegužės 13 d.

įstatymo Nr. VIII-1183

4 priedėlis

(Lietuvos Respublikos

2006 m. kovo 16 d.

įstatymo Nr. X-516 redakcija)

APMOKESTINAMOSIOS PAKUOTĖS RŪŠYS IR MOKESČIO TARIFAI

Pakuotės rūšys	Tarifai
Stiklinė pakuotė	0,2 Lt/kg pakuotės svorio
Plastikinė pakuotė	1,8 Lt/kg pakuotės svorio
PET (polietileno tereftalatas) pakuotė	2,0 Lt/kg pakuotės svorio
Kombinuota pakuotė	2 Lt/kg pakuotės svorio
Metalinė pakuotė	2,60 Lt/kg pakuotės svorio
Popierinė ir kartoninė pakuotė	0,1 Lt/kg pakuotės svorio
Kita pakuotė	0,2 Lt/kg pakuotės svorio

Priedėlio pakeitimai:

Nr. X-152, 2005-03-31, Žin., 2005, Nr. 47-1560 (2005-04-12)

Nr. X-516, 2006-03-16, Žin., 2006, Nr. 32-1111 (2006-03-23)

Lietuvos Respublikos

2002 m. sausio 22 d.

įstatymo Nr. IX-720

5 priedėlis

Mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių tarifai 2005–2009 metų periodui (2003 m. balandžio 29 d. įstatymo Nr. IX-1547 2 priedėlis):

MOKESČIO UŽ APLINKOS TERŠIMĄ IŠ MOBILIŲ TARŠOS ŠALTINIŲ

TARIFAI

Transporto	Kuro rūšis	Mokesčio tarifai, Lt/t/(ciklą)
priemonėms	arba ciklas	2005 m.	2006 m.	2007 m.	2008 m.	2009 m.
1. Motorinėms	benzinas	21	21	21	21	21
transporto	dyzelinas	22	22	22	22	22
priemonėms su vidaus degimo	suskystintos naftos dujos	20	20	20	20	20
varikliais	suslėgtos gamtinės dujos	16	16	16	16	16
2. Laivams	benzinas	32	32	32	32	32
	dyzelinas	34	34	34	34	34
	mazutas, kurio sieringumas £0,5%	8	8	8	8	8
	mazutas, kurio sieringumas nuo 0,5% iki 1,5%	14	14	14	14	14
	mazutas, kurio sieringumas nuo 1,5% iki 2,5%	20	20	20	20	20
3. Geležinkelių transporto priemonėms	dyzelinas	26	26	26	26	26
4. Lėktuvų pakilimo ir nusileidimo ciklui	už vieną ciklą	5	5	5	5	5

Lietuvos Respublikos

2002 m. sausio 22 d.

įstatymo Nr. IX-720

6 priedėlis

MOKESČIO UŽ APLINKOS TERŠIMĄ IŠ MOBILIŲ TARŠOS ŠALTINIŲ TARIFŲ KOEFICIENTAI

Transporto priemonėms	Kuro rūšis arba ciklas	Koeficientas
1. Motorinėms transporto priemonėms su vidaus degimo varikliais	benzinas	1,5
	dyzelinas	6
	suskystintos naftos dujos	1,5
	suslėgtos gamtinės dujos	1,5
2. Laivams	benzinas	2
	dyzelinas	6
	mazutas, kurio sieringumas £0,5%	2
	mazutas, kurio sieringumas nuo 0,5% iki 1,5%	3
	mazutas, kurio sieringumas nuo 1,5% iki 2,5%	3
3. Geležinkelių transporto priemonėms	dyzelinas	4
4. Lėktuvų pakilimo ir nusileidimo ciklui	už vieną ciklą	4

__________________

Pakeitimai: