Įsakymas netenka galios 2023-01-04:

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Įsakymas

Nr. 1P-364-(1.3 E.), 2022-12-08, paskelbta TAR 2022-12-15, i. k. 2022-25587

Dėl kai kurių Valstybinės geodezijos ir kartografijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus įsakymų pripažinimo netekusiais galios

 

Suvestinė redakcija nuo 2006-09-06 iki 2023-01-03

 

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2002, Nr. 116-5240, i. k. 102233TISAK00000075

 

NACIONALINĖS ŽEMĖS TARNYBOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS GENERALINIS DIREKTORIUS

 

Į S A K Y M A S

DEL TECHNINIŲ REIKALAVIMŲ REGLAMENTO GKTR 2.15.01:2002 PATVIRTINIMO

 

2002 m. lapkričio 15 d. Nr. 75

Vilnius

 

 

Vadovaudamasis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 194 (Žin., 2001, Nr. 52-1852), 6.18 ir 9.3 punktais,

tvirtinu Geodezijos ir kartografijos techninių reikalavimų reglamentą GKTR2.15.01:2002 „Pasėlių laukų blokų duomenų bazės specifikacija. Pirmasis leidimas“ (pridedama).

 

 

 

GENERALINIS DIREKTORIUS                                                                     KAZYS MAKSVYTIS


 

Patvirtinta

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės

ūkio ministerijos generalinio direktoriaus

2002 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 75

 

Geodezijos ir kartografijos techninių reikalavimų reglamentas GKTR 2.15.01:2002 „pasėlių laukų blokų duomenų bazės specifikacija. pirmasis leidimas“

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOs

 

1. Integruotos administravimo ir kontrolės sistemos (toliau – IAKS) tikslas:

1.1. sukurti ir išlaikyti paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai administravimo sistemą, suderintą su Europos Sąjungos (ES) Bendrosios žemės ūkio politikos principais, ES reglamentais bei Lietuvos Respublikos derybinio skyriaus Nr. 7 „Žemės ūkis“ nuostatomis, siekiant tinkamai pasiruošti efektyviai administruoti visus atsiskaitymus, susijusius su Europos fondų finansuojamomis žemės ūkio rinkos reguliavimo ir paramos bei nacionalinės paramos programomis;

1.2. sukurti visoje šalyje funkcionuojančią žemės sklypų tapatybės nustatymo sistemą (toliau – ŽSTNS);

1.3. diegti ir užtikrinti nepriekaištingą IAKS sudėtinių dalių veikimą pagal Europos Tarybos reglamento 3508/92 „Dėl integruotos Bendrijos paramos administravimo ir kontrolės sistemos sukūrimo“, kurį papildo Europos Tarybos reglamentas 1593/2000, reikalavimus.

2. Pagrindinės IAKS dalys:

2.1. kompiuterinė duomenų bazė – paraiškų paramai gauti duomenų ir paramos administravimo eigos duomenų bazė;

2.2. žemės sklypų tapatybės nustatymo sistema, susidedanti iš grafinių ir atributinių kiekvieno žemės ūkio subjekto naudojamo žemės ūkio naudmenų ar pasėlių lauko bei kaimo vietovių teritorijose suformuotų žemės blokų, kuriuose išsidėstę laukai, tapatybės nustatymo duomenų;

2.3. gyvulių identifikavimo ir registravimo sistema – individualus gyvulio identifikavimas, gyvulio judėjimo ir būsenos pasikeitimų registravimas kompiuterinėje duomenų bazėje;

2.4. paraiškos paramai gauti – paraiškos, kurias iki nustatytos datos privalo pateikti žemės ūkio veiklos subjektas, pretenduojantis gauti numatytą paramą;

2.5. integruota kontrolės sistema – administraciniai patikrinimai, patikra vietoje, kryžminė duomenų patikra kompiuterinėmis duomenų bazėmis ir nuotolinė patikra.

3. ŽSTNS grindžiama šiais bendraisiais sprendimais:

3.1. vienetas – žemės blokas;

3.2. kuriama geografinių informacinių sistemų principais;

3.3. kuriama esamų skaitmeninių ortofotografinių žemėlapių pagrindu;

3.4. naudojama Lietuvos Respublikos mastelio 1:10 000 kartografinių duomenų bazė KDB10LT-mikro lygis, sukurta pagal reglamento GKTR2.09.02:2001 „Lietuvos Respublikos mastelio 1:10 000 žemėlapio kartografinių duomenų bazė KDB10LT-mikro lygis“ (Žin., 2001, Nr. 41-1442) reikalavimus;

3.5. taikomi šio reglamento reikalavimai.

4. Pasėlių laukų blokų duomenų bazė turi būti kuriama šiomis pakopomis:

4.1. blokų ribų ir referencinių objektų dešifravimas ir digitavimas naudojant skaitmeninius ortofotografinius žemėlapius;

4.2. blokų atributų nustatymas;

4.3. duomenų bazės tikrinimas ir patvirtinimas;

4.4. duomenų bazės įrašymas ir pristatymas.

5. Pagrindinės šiame reglamente naudojamos sąvokos:

5.1. Žemės blokas – vientisas žemės sklypas, ribojamas natūralių gamtinių ir dirbtinių objektų ir turintis jam būdingas gamtines savybes, vyraujantį dangos tipą bei ūkinio naudojimo ypatumus.

5.2. Dirbamos žemės blokas – žemės blokas, kuriame vyraujantis žemės naudojimas yra dirbama žemė, tokia kaip ariamoji žemė, pūdymai, kultūrinės pievos ir ganyklos, sodai, išskyrus sodininkų bendrijų žemę.

5.3. Žemės ūkio naudmenų ar pasėlių laukas – vieno žemės ūkio subjekto dirbamas vientisas žemės sklypas, kuriame auginami vienos rūšies pasėliai, ar vieno žemės ūkio subjekto naudojamas vientisas vienos rūšies žemės ūkio naudmenų žemės sklypas, išskyrus sodininkų bendrijų žemę.

5.4. Urbanizuotos teritorijos žemės (užstatytas) blokas – žemės blokas, kuriame vyraujantis dangos tipas yra pastatai, statiniai ir kiti infrastruktūros objektai su įsiterpusiais nedideliais dirbamos žemės ar kitų žemės naudmenų plotais.

5.5. Kitos paskirties teritorijos žemės (mišrusis) blokas – žemės blokas, kuriame vyraujantis dangos tipas yra nedirbamos žemės ir neurbanizuotos teritorijos, tokios kaip vandens telkiniai, miškai, krūmai ir kita nedirbama žemė bei sodininkų bendrijų žemė.

5.6. Referenciniai objektai – natūralūs (upės, ežerai ir pan.) arba dirbtiniai objektai (keliai, kanalai ir pan.), nustatantys bloko ribas ir sudarantys bazinį žemėlapį.

5.7. Privalomi referenciniai objektai – referenciniai objektai, kurie dešifruojami ir digituojami visai susijusiai teritorijai, nepaisant, ar jie bus naudojami bloko riboms formuoti, ar ne. Privalomi referenciniai objektai yra grafinės duomenų bazės GDB10LT dalis.

5.8. Papildomi referenciniai objektai – referenciniai objektai, kurie dešifruojami ir digituojami tik tuo atveju, jei bus naudojami dirbamos žemės blokų riboms formuoti.

5.9. Objekto kodas – objekto klasės kodas GKODAS, kuris apibrėžiamas ir koduojamas pagal „Integruotos geoinformacinės sistemos (InGIS) geoduomenų specifikacijos“ (Žin., 2000, Nr. 36-1019) reikalavimus.

5.10. Geografinės informacinės sistemos (GIS) – geografinių objektų, jų charakteristikų ir kitos informacijos, turinčios sąsają su žeme, kaupimo, tvarkymo, apdorojimo, saugojimo, paieškos ir pateikimo kompiuterizuota informacinė sistema, skirta projektavimo, modeliavimo, analizės, mokslo ir kitiems geografinės erdvės uždaviniams spręsti.

5.11. GIS duomenų bazės – geoinformacinių sistemų principais organizuotas, susistemintas ir metodiškai sutvarkytas geografinių duomenų rinkinys, kuriame sąlyginai išskiriamos grafinių bei atributinių duomenų bazės, saugomos kompiuterinėse laikmenose.

5.12. Buferis – apie referencinį grafinį objektą apibrėžta zona tam, kad būtų galima nustatyti kitos paskirties teritorijos žemės blokų dangos tipų tikrąsias ribas (toliau – bloko ribos). Pavyzdžiui, buferis, juosiantis dešifruotą kelio ašinę liniją, sudarys tikruosius kelio pakraščius, tartum jis būtų dešifruotas iš abiejų kraštų. Automatiškai nustatyti kelio kraštai, sutampantys su pasėlių lauku, sudarys dirbamos žemės bloko ribas. Buferiavimo technikos tikslas – automatizuoti bloko dešifravimą ir atribojimą bei sukurti galutinius duomenis daugiatiksliam naudojimui.

 

ii. duomenų Bazės apimtis geografiniu požiūriu

 

6. Visa Lietuvos Respublikos teritorija yra suskirstyta lapais 5x5 km tinkleliu pagal žemėlapį masteliu 1:10 000 (standartinis žemėlapio lapas). Visą Lietuvos teritoriją dengia 2781 lapas (1 priedas).

7. Pirminė kartografijos medžiaga Lietuvoje yra aerofotonuotraukos, pagamintos 1995–1998 metais pagal bendrą Lietuvos – Švedijos projektą. Aerofotografavimo mastelis – 1:20 000, 1:30 000 ir 1:40 000. Šios aerofotonuotraukos buvo naudojamos skaitmeniniams ortofotografiniams žemėlapiams gaminti. 1999 metais pagaminus Lietuvos–Baltarusijos pasienio zonos ortofografinius žemėlapius, 95 procentai Lietuvos teritorijos buvo padengta ortofografiniais žemėlapiais. 1992 ir 1993 metų aerofotonuotraukos buvo naudojamos pasienio zonų skaitmeninių ortofotografinių žemėlapių gamybai. Skaitmeninių ortofotografinių žemėlapių diagrama pateikiama 2 priede.

 

 

iII. Bazinė medžiaga

 

8. Pasėlių blokų duomenų bazei kurti naudojama dviejų tipų bazinė medžiaga:

8.1. skaitmeniniai ortofotografiniai žemėlapiai;

8.2. grafinių duomenų bazė GDB10LT pagal šio reglamento reikalavimus;

8.3. vykdytojas savo nuožiūra gali naudoti visus papildomus šaltinius blokų duomenų bazei sukurti.

 

IV. Skaitmeniniai ortofotografiniai žemėlapiai

 

9. Ortofotografinių žemėlapių rezoliucija vietovėje yra 0,5 m. Absoliutus geometrinis tikslumas atitinka topografinio žemėlapio masteliu 1:5000 tikslumą, t. y. absoliuti vidutinė kvadratinė paklaida mažesnė kaip 3 metrai.

10. Ortofotografinių žemėlapių autorinės teisės priklauso Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Tarnyba).

 

 

V. Grafinių duomenų bazės GDB10LT struktūra

 

11. Lietuvos Respublikos teritorijos kartografinių duomenų bazė KDB10LT yra pagrindinė mastelio 1:10 000 duomenų bazė. Ją sudaro geografinių duomenų bazės duomenys ir kartografiniai duomenys – papildomi duomenys atitinkamo mastelio topografinio žemėlapio kartografiniam vaizdui sudaryti. KDB10LT sudaro 36 atskiri sluoksniai: 7 taškiniai, 25 linijiniai ir 4 plotiniai geoobjektų sluoksniai.

12. KDB10LT apibendrintas lygis vadinamas KDB10LT-mikro lygiu. Jį sudaro pagrindinių duomenų sluoksniai: geodezinio pagrindo punktai, administracinės ribos, keliai su ribotu atributų skaičiumi, hidrografinis tinklas su ribotu atributų skaičiumi ir geografiniai pavadinimai. KDB10LT-mikro lygio duomenų bazė yra pagrindas grafinių duomenų bazei GDB10LT sudaryti. GDB10LT turinys ir duomenų struktūra pateikta 2 priede.

13. GDB10LT duomenų bazės autorinės teisės priklauso Tarnybai.

 

 

VI. Bazinės medžiagos pateikimo vykdytojui sąlygos

 

14. Skaitmeniniai ortofotografiniai žemėlapiai ir grafinių duomenų bazė GDB10LT vykdytojui pasėlių blokų duomenų bazei kurti turi būti pateikiami šiomis sąlygomis:

14.1. skaitmeniniai ortofotografiniai žemėlapiai ir grafinių duomenų bazė GDB10LT (baziniai duomenys) turi būti naudojami tik pasėlių blokų duomenų bazei kurti ir negali būti naudojami kitiems tikslams;

14.2. vykdytojas neturi teisės trečiajai šaliai perduoti ir kopijuoti bazinių duomenų skaitmeninėje ir analoginėje formoje bet kokioje kompiuterinėje laikmenoje. Vykdytojas turi garantuoti šios sąlygos vykdymą, imdamasis visų reikiamų administracinių ir techninių priemonių;

14.3. baziniai duomenys turi likti vykdytojo organizacijoje visą laikotarpį, kuriam jie pateikti;

14.4. bazinės medžiagos pateikimo vykdytojui laikotarpis nustatomas sutartyje.

15. Skaitmeninių ortofotografinių žemėlapių pateikimo techninės charakteristikos:

15.1. skaitmeniniai ortofotografiniai žemėlapiai pateikiami TIFF arba GeoTIFF formate CD-ROM laikmenoje. Vaizdų georeferencinė informacija pateikiama TFW formate;

15.2. vieno lapo apimtis – apie 100 MB;

15.3. skaitmeniniai ortofotografiniai žemėlapiai turi būti grafiškai susieti su 1994 metų Lietuvos koordinačių sistema LKS-94.

16. Grafinės duomenų bazės GDB10LT pateikimo techninės charakteristikos:

16.1. perdavimo formatas SHAPE;

16.2. koordinačių sistema – 1994 metų Lietuvos koordinačių sistema LKS-94;

16.3. GDB10LT turi būti pateikta dviem kopijomis: viena – kaip vientisa duomenų bazė susietai teritorijai, kita – suskirstyta į atskirus lapus pagal žemėlapio suskirstymą masteliu 1:10000 1994 metų Lietuvos koordinačių sistemoje LKS-94;

16.4. išsamumo ir kodavimo klaidų gali būti ne daugiau kaip 5 procentai.

 

 

vII. Blokų duomenų bazės pristatymas, tikrinimas ir priėmimas

 

 

17. Pasėlių blokų duomenų bazės duomenys turi būti pristatomi pagal sutartyje numatytas sąlygas.

18. Pasėlių blokų duomenų bazės tikrinimas ir priėmimas atliekamas šiais tikslais:

18.1. duomenų bazės struktūros teisingumas;

18.2. duomenų bazės išbaigtumas ir kokybė;

18.3. atributų išbaigtumas ir teisingumas;

18.4. vaizdų dešifravimo kokybė.

19. Pasėlių blokų duomenų bazės tikrinimas atliekamas per vieną mėnesį nuo jos pristatymo datos.

 

 

VIII. Blokų ribų nustatymas

 

 

20. Integruotoje administravimo ir kontrolės sistemoje pasėlių laukai identifikuojami tarpinėmis nuorodomis. Pagal šio reglamento reikalavimus tarpinė nuoroda – žemės blokas, jungiantis keletą besiribojančių pasėlių laukų.

21. Blokų ribos turi būti pastovios, t. y. ribos, kurios nesikeičia ir kurias lengva atpažinti ir kartografinėje medžiagoje, ir vietovėje.

22. Ribų tipai, kurie naudojami blokams atriboti, išvardyti hierarchine tvarka:

22.1. infrastruktūra (keliai, geležinkeliai, ežerai, upės, kanalai, kiti vandens telkiniai, grioviai, užstatytos teritorijos ir t. t.);

22.2. žemės naudmenų ribos, ūkių keliai, kitos ribos, kurios dažniausiai laikomos pastoviomis (miškų ribos, nenaudojama žemė ir t. t.);

22.3. pasėlių laukų ribos tarp to paties tipo pasėlių, kurias galima laikyti pastoviomis (gyvatvorių juostos, tvoros ir t. t.).

 

 

Ix. Žemėlapio referencinė sistema ir geometrinis tikslumas

 

 

23. Žemėlapių referencinė sistema, kuri naudojama visiems galutiniams produktams skaitmeninėje arba analoginėje formoje, yra 1994 metų Lietuvos koordinačių sistema LKS-94.

24. Blokų ribų geometrinis tikslumas turi atitikti topografinių žemėlapių mastelio 1:10 000 tikslumo reikalavimus. Bloko ribų ir referencinių objektų absoliuti horizontalios padėties vidutinė kvadratinė paklaida turi būti mažesnė kaip 3 metrai. Šis reikalavimas taikomas tinkamai apibrėžtiems posūkio taškams.

 

 

X. Bloko charakteristikos

 

 

25. Bloko dydis ir struktūra gali būti įvairūs priklausomai nuo pasėlių kraštovaizdžio struktūros ir nuo vyraujančių žemės dangos tipų tame bloke. Dėl kintamo žemės naudojimo ir neatnaujintos bazinės medžiagos blokus dažniausiai sudarys mišriosios žemės naudojimo paskirties plotai, kur ariamos žemės plotai ir ganyklos neturi pastovių ribų.

26. Išskiriamos šios trys pagrindinės vyraujančių žemės dangos tipų blokų kategorijos:

26.1. dirbamos žemės blokai, kuriuose yra tik dirbama žemė, pavyzdžiui, ariama žemė ir pievos, išskyrus natūralias ganyklas;

26.2. užstatyti blokai, kuriuose yra pastovūs statiniai (gatvės ir namai, bei nedideli žemės plotai, kuriuose auginami pasėliai);

26.3. mišrieji blokai, kuriuose nėra nei pasėlių, nei užstatytų žemėnaudų, pavyzdžiui, miškų, krūmynų, pelkėtų teritorijų, apleistų žemių, duobių ir t. t. Natūralios ganyklos prie upių ir kiti natūralūs kontūrai dažnai ūkininkų naudojami kaip ganyklos arba pievos bus priskiriami mišriesiems blokams.

26.4. nedeklaruotinų plotų blokai, kurie 2003 m. birželio 30 d. neatitiko geros agrarinės būklės reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2006 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. 3D-101 (Žin., 2006, Nr. 32-1145)

Papildyta punktu:

Nr. 1P-104, 2006-08-30, Žin., 2006, Nr. 94-3722 (2006-09-05), i. k. 106233TISAK001P-104

 

27. Nors formavimo metu blokų dydis gali būti įvairus, tačiau dirbamos žemės blokų dydis neturi viršyti 100 ha, o užstatytos žemės blokų – 5 ha. Vidutinis dirbamos žemės blokų dydis – apie 30 ha. Mišriųjų blokų dydis gali būti įvairus. Mažiausias pažymėto ir į duomenų bazę įrašyto dirbamos žemės, užstatyto arba mišriojo bloko dydis neturi būti mažesnis kaip 0,1 ha.

28. Dirbamos žemės blokus turi sudaryti daugiausiai vienodo tipo žemėnaudos, t. y. juose pagrindinai pasėlių žemės dangos tipai turi būti ariama žemė, naudojama įvairiems pasėliams, kultūrinės pievos, kultūrinės ganyklos, dirvonuojanti žemė. Tačiau dirbamos žemės blokuose gali būti ir kitos paskirties nedideli plotai, kurie neturi viršyti 10 procentų bendrojo bloko ploto. Kiti nedirbamos žemės plotai, mažesni kaip 1 ha, įsiterpę į dirbamos žemės blokus, visuomet turi būti atriboti šiame bloke, apibrėžiant kiekvieną plotą kaip atskirą poligoną, kuris vėliau koduojamas kaip mišrusis blokas.

29. Užstatytus blokus paprastai sudaro mišriosios žemės dangos. Užstatytos žemės blokai formuojami urbanizuotose teritorijose – asmeniniuose ūkiuose, kaimuose, gyvenvietėse ir miesteliuose, kur individualių namų grupės, kiti pastatai ir infrastruktūra yra susimaišę su mažais žemės ūkio paskirties ir sodų žemės plotais. Didesnių gyvenviečių, rajonų ir miestų teritorijose blokai formuojami ta pačia tvarka kaip ir kaimo teritorijose. Tačiau tose teritorijose, kur nėra dirbamos žemės, pageidautino bloko dydžio, kuris neturėtų viršyti 5 ha, galima nepaisyti.

30. Mišriuosius blokus sudaro visa kitos paskirties žemė, kuri nepriskiriama dirbamos žemės arba užstatytos žemės blokams. Visi objektai, esantys mišriuosiuose blokuose, nedešifruojami ir neatribojami. Užstatyti ir dirbami plotai mišriuosiuose blokuose atribojami ir jiems suteikiama atitinkama bloko kategorija. Mišrieji blokai formuojami iš visų likusių plotų, nustačius dirbamos žemės ir užstatytos žemės blokus. Mišriuosius blokus sudaro šių tipų žemės dangos:

30.1. miško plotai, iškasta žemė, apleisti žemės plotai ir ne žemės ūkio paskirties žemė;

30.2. vasarnamių žemė, sodai ir pan.

31. Kitų žemės dangų tipų plotai, mažesni kaip 1 ha, įsiterpę dirbamos žemės blokuose, turi būti priskiriami mišriesiems blokams ir taip koduojami.

 

 

xi. Bloko dešifravimo ir GIS duomenų bazės kūrimo eiga

 

 

32. Šiame reglamente aprašyti metodai ir darbo eiga yra rekomendacinio pobūdžio. Vykdytojas gali naudoti savo metodą ir būdus galutiniams tikslams pasiekti ir kokybės reikalavimams atitikti. Turiniui, charakteristikoms ir kriterijams keliami reikalavimai yra privalomi ir jų būtina laikytis nepriklausomai nuo taikomos metodikos.

33. Blokų dešifravimo ir GIS duomenų bazės kūrimo darbo eiga skirstoma į šiuos etapus:

33.1. 1 etapas – referencinių objektų iš GDB10LT perkėlimas. Privalomi referenciniai objektai paimami iš grafinės duomenų bazės GDB10LT. Privalomi referenciniai objektai visą teritoriją suskirsto į atskirus blokus. Privalomi referenciniai sluoksniai įkeliami į darbinę aplinką tolesniam papildomų referencinių objektų dešifravimui.

33.2. 2 etapas – vaizdų dešifravimas, digitavimas ir papildomų referencinių objektų (kelių tinklo, griovių ir t. t.) atributų nustatymas. Vaizdų dešifravimas, digitavimas ir papildomų referencinių objektų atributų nustatymas turi atitikti topografinio žemėlapio masteliu 1:10 000 reikalavimus. Papildomi referenciniai objektai turi būti digituoti tik tuo atveju, jei jie skaido dirbamą žemę. Kai nėra privalomų referencinių objektų, kurie išvardyti GDB10LT (2 priedas), jie digituojami tik tuo atveju, jei skaido dirbamą žemę. Tik ūkių keliai yra apdorojami kaip papildomi referenciniai objektai ir koduojami pagal papildomų referencinių objektų sąrašą (3 priedas). Papildomi referenciniai objektai naudojami vientisą dirbamą žemę suskirstyti į dirbamos žemės blokus. Ūkio keliai ir takai apdorojami, jei yra aiškiai identifikuojami kaip pastovūs objektai ir nesikeičia. Papildomi referenciniai objektai koduojami (objekto kodas – GKODAS) pagal GDB10LT. Papildomi referenciniai objektai ir trūkstami privalomi referenciniai objektai apdorojami kaip tas pats duomenų sluoksnis, kaip apibrėžta GDB10LT (3 priedas).

33.3. 3 etapas – referencinių objektų poligonų kūrimas. Kai visi referenciniai objektai digituoti, jiems reikia sukurti poligonus. Poligonai kuriami automatiškai taikant buferiavimo techniką ir panaudojant nustatytas buferio reikšmes. Buferio reikšmės priklauso nuo objekto klasės (objekto kodas – GKODAS). Buferio reikšmės nustatomos empiriniais metodais arba panaudojant nustatytas pločio reikšmes, atitinkančias objekto klasę ir tipą. Paprastai buferio riba, juosianti atitinkamos klasės objektą, sutampa su tikrąja riba vietoje tam tikru priimtinu tikslumu. Buferiavimas naudojamas referencinių objektų tikriems kontūrams sukurti, kad būtų galima nužymėti pasėlių žemę ir palengvinti tolesnį bloko duomenų apdorojimą. Buferio reikšmių sąrašas pateikiamas 5 priede. Referenciniams objektams, kurių buferio reikšmė yra „N/a“, buferiai nebus kuriami. Poligono objektams buferiai turi būti kuriami išorėje. Buferių kontūrai bus naudojami kaip tikrosios ribos pasėlių laukams, užstatytos teritorijos ir mišriesiems blokams atriboti. Buferio kontūrai koduojami tuo pačiu objekto, kuriam nustatytas buferis, kodu.

33.4. 4 etapas – vaizdų dešifravimas ir užstatytos žemės blokų ribų nustatymas. Užstatytų teritorijų ribos defišruojamos faktiniais kontūrais, natūraliais objektais: tvoromis, gyvatvorėmis, keliais, gatvėmis ir kitais pastoviais objektais. Nedirbamos žemės dangų tipai, sodai ir pan. užstatytos teritorijos kontūre gali būti įtraukti į ją, nebent jie sudaro ne pasėlių laukų ir neužstatytos zonos poligonus. Tokiu atveju jie turi būti priskirti mišriesiems blokams. Užstatytoje teritorijoje nereikia atriboti jokių objektų, net jei jie yra dirbamos žemės dangos tipo. Pavyzdžiui, nereikalaujama nužymėti mažų dirbamos žemės plotų kontūrų, jei jie yra užstatytoje teritorijoje. Ši taisyklė taikoma ir kitiems žemėnaudų tipams, esantiems užstatytose teritorijose. Didesni kaip 2 ha vientisi dirbamos žemės plotai, priklausantys pasėlių plotų blokams, užstatytoje arba greta jos esančioje teritorijoje, visada atribojami kaip atskiras objektas ir koduojami pasėlių plotų bloku. Užstatytų zonų kontūrai koduojami kaip blokų ribos pagal 5 priede pateiktą specifikaciją. Nužymėti užstatyti plotai dalijami į blokus pagal privalomus arba papildomus referencinius objektus (pravažiavimo kelius, upes, upelius, griovius). Blokai turi būti ne didesni kaip 5 ha. Jei jie neatitinka ploto kriterijaus, juos reikia toliau dalyti pagal kitus referencinius objektus (pagrindinai gatves) arba kitus matomus pastovius objektus, kol jie atitiks ploto kriterijų. Linijos, dalijančios užstatytas zonas, koduojamos kaip bloko kontūrai. Bloko plotas gali būti didesnis už nustatytą ploto kriterijų, kai negalima dešifruoti kitų pastovių arba matomų ribų skaitmeniniame ortofotografiniame žemėlapyje. Tarpai, kurių ilgis iki 50 metrų, gali būti uždaryti, jei reikia pasiekti bloko dydžio ribą. Tokie tarpai gali būti uždaryti, jei juos logiškai galima laikyti referencinių objektų tęsiniu, nors vietoje ir nėra natūralių ribų. Pvz., jei aklagatvis kaime nesiekia užstatytos teritorijos kontūro, o tarpas mažesnis kaip 50 metrų, toks tarpas gali būti uždarytas. Linijos, uždarančios tarpus, turi būti užkoduotos kaip bloko ribos, tačiau ne kaip referenciniai objektai. Rajonų ar miestų teritorijose, kur nėra dirbamos žemės, bloko ploto kriterijaus galima nepaisyti ir tokios teritorijos gali būti apibrėžtos kaip visuma.

33.5. 5 etapas – vaizdų dešifravimas ir dirbamos žemės blokų ribų nustatymas. Dirbamos žemės blokų ribų nustatymas atliekamas dešifruojant ir nužymint pasėlių žemės dangos kontūrus. Dirbamos žemės blokų kontūrai koduojami kaip bloko ribos. Ne žemės ūkio paskirties žemės plotai, kurie visiškai įsiterpia į pasėlių plotų bloką, digituojami kaip vidiniai plotai, jei atitinka mažiausio ploto kriterijaus reikalavimus. Mažiausio ploto kriterijai poligono objektui yra 1 ha, t. y. visi plotai, didesni kaip 1 ha, digituojami kaip atskiri poligonai. Apribojimai netaikomi referenciniams objektams, esantiems pasėlių plotų bloke, kurie mažesni už nustatytas minimalias reikšmes. Linijiniai objektai, kurie atitinka minimalaus ploto kriterijus ir jų plotis neviršija 10 metrų, gali būti digituoti kaip linijiniai objektai ir toliau formuojamas poligonas, buferiuojant liniją ir nustatant tikruosius objekto kontūrus. Linijiniai objektai, kurių plotis ne didesnis kaip 10 metrų, visada turi būti užfiksuoti, jei jie pasėlių žemę dalija į atskirus blokus. Šiuo atveju linijinis objektas koduojamas kaip bloko riba. Nustatant pasėlių bloko viduje esančių plotų ribas, greta esantys referenciniai objektai gali būti sujungiami į ištisinį plotą, nenužymint vidinių ribų tarp jų. Tokie vidiniai plotai galutinėje duomenų bazėje turi būti priskirti mišriesiems blokams ir taip koduojami. Pasėlių bloko kontūrai fiksuojami pagal tikrąsias kitų referencinių objektų, priklausančių mišriesiems blokams, ribas. Kai pasėlių blokai ribojasi su privalomų arba papildomų referencinių objektų kontūrais arba užstatytų blokų ribomis, jie turi būti ties jais uždaromi.

33.6. 6 etapas – mišriųjų blokų formavimas. Mišriojo bloko ribos neapima papildomų objektų digitavimo. Jos formuojamos naudojant vektorinius duomenis, apdorotus referenciniams objektams, užstatytų teritorijų ir pasėlių blokams nužymėti. Mišriesiems blokams priskirti plotai identifikuojami įvedant poligono žymą – centrinį tašką ir suteikiant atitinkamą bloko kodą. Poligonai negali įsiterpti į vidinius plotus.

33.7. 7 etapas – bloko geografinių duomenų apdorojimas. Jo metu atliekamas ištisinio poligono BLOKAI formavimas, kurį sudaro:

33.7.1. linijiniai referenciniai objektai, kuriems netaikomas buferiavimas, išskyrus suskirstymą lapais, GKODAS – cs1 (4 priedas);

33.7.2. Baltijos jūros ir Kuršių marių poligono kontūrai, GKODAS – hd5, kuriam netaikomas buferiavimas (4 priedas);

33.7.3. buferinio poligono kontūrai privalomiems ir papildomiems referenciniams objektams;

33.7.4. linijinės bloko ribos užstatytų plotų ir pasėlių plotų blokams.

33.7.5. Bloko poligonai turi užsidaryti ties buferinėmis ribomis. Bloko ribos apdorojamos taikant GIS technologijas. Visi poligonai turi būti koduojami objekto kodu GKODAS. Bloko poligonai turi būti koduojami pagal sluoksnio BLOKAI reikalavimus (5 priedas). Poligonai, kurie sudaryti iš referencinių objektų, koduojami pagal GDB10LT reikalavimus (2 priedas). Bloko poligono apimtis BLOKAI neturi turėti privalomųjų arba papildomų referencinių objektų, kuriems reikia sukurti buferius. Formuojant ištisinio poligono apimtį, buferiniai poligonai turi persidengti. Buferiniai poligonai koduojami tokia tvarka:

33.7.5.1. kelių tinklas;

33.7.5.2. vandens poligonų objektai;

33.7.5.3. upių, upelių, griovių tinklas.

33.8. 8 etapas – blokų dydžių ir ribų analizė, peržiūra bei galutinis bloko ribų nustatymas:

33.8.1. Pirmoji patikra yra vizualinė bloko ribų peržiūra nustatant, ar ribos sutampa su tikrosiomis objekto ribomis, dešifravimo geometrinis tikslumas ir atribojimas. Klaidos privalo būti ištaisytos taikant atitinkamas priemones: trūkstamų referencinių objektų dešifravimą, digituotų linijų koregavimą ir kt.

33.8.2. Antrosios patikros metu reikia patikrinti, ar galima logiškai suskaidyti į mažesnius blokus. Šios patikros metu blokai gali būti suskaidyti trianguliuojant siaurus tarpus (sąsmaukas, kaklelius), įvedant papildomas linijas – blokų ribas. Blokai padalijami nutiesiant tarpus, jei jie logiškai suprantami ir priimtini kaip du atskiri vienetai. Terminas „siauri tarpai“ nurodo taškus, kur atstumas tarp priešingų to paties bloko ribų yra lygus arba mažesnis kaip 100 metrų pasėlių blokuose, o užstatytų plotų blokuose – 50 metrų. Tačiau tarpų nutiesimas turi būti atliekamas logiškai ir nebūtinai pačiu trumpiausiu keliu. Kadangi tarpai paprastai yra ne natūralios ribos, o pakankamai gerai matomos logiškai besitęsiančios arba jungiančios natūralius (referencinius, situacijos) objektus ribos, todėl linijos, jungiančios tarpus, koduojamos kaip bloko ribos.

33.8.3. Atlikus visus patikrinimus ir įvedus papildomas bloko ribas, sukuriamas galutinis bloko duomenų bazės sluoksnis BLOKAI ir apskaičiuojamas kiekvieno bloko plotas. Plotas skaičiuojamas kvadratiniais metrais ir hektarais dviem skaičiais po kablelio. Baigiamoji patikra apima tik didelių ir mažų blokų peržiūrą.

33.8.4. Blokai, kurie didesni už nustatytą vidurkį, patikrinami ir peržiūrimi, ar galima juos padalyti į mažesnius blokus. Jei negalima bloko suskaidyti į mažesnius, ypač jei suformuotas didelis pasėlių arba didelės užstatytos teritorijos plotas, tai tokie blokai traktuojami priimtinais.

33.8.5. Blokai, kurių plotas mažesnis kaip 0,1 ha, turi būti sujungiami su greta esančiais blokais. Pasėlių, užstatytų plotų arba mišrieji blokai, mažesni kaip 0,1 ha, turi būti peržiūrimi ir sujungiami su greta esančiu bloku pačiu tinkamiausiu ir logiškiausiu būdu. Jei toks mažas blokas ribojasi su tos pačios kategorijos bloku, tai mažasis blokas bus prijungiamas prie greta esančio tos pačios kategorijos bloko. Kai mažąjį bloką juosia kitos kategorijos blokai, mažasis blokas turi būti sujungtas su vienu iš jų pačiu tinkamiausiu ir logiškiausiu būdu. Šiuo atveju mažojo bloko kategorija keičiama į to bloko kategoriją, prie kurio jis prijungtas.

33.8.6. Jei patikros metu buvo koreguojamos bloko ribos, bloko duomenų rinkinys turi būti apdorotas dar kartą ir sukurta galutinė bloko duomenų bazė BLOKAI.

33.8.7. Pasėlių blokų duomenų bazė atitinkamai teritorijai turi būti vientisa. Blokai turi sutapti su žemėlapio lapų ribomis. Žemėlapio rėmelio linijos nepriimamos kaip bloko ribos, išskyrus tą atvejį, kai jos uždaro bloko poligoną ties atitinkamo gamybinio ploto kraštu. Pateikiant duomenų bazę dalimis, duomenys turi sutapti tuo pačiu būdu kaip ir tarp atskirų žemėlapio lapų.

33.9. 9 etapas – bloko identifikavimas. Bloko identifikavimas – tai atributo BLOKAS_ID reikšmių užpildymas (5 priedas). Baigus dešifravimą, patikrą, koregavimą ir apdorojimą, blokai sunumeruojami pagal apibrėžtą numeravimo sistemą, kuri aprašyta toliau. Suteikiant blokams identifikatorius galima taikyti automatizuotas procedūras. Blokų numeravimui naudojamos plokštuminės koordinatės X ir Y 1994 metų Lietuvos koordinačių sistemoje LKS-94. Gautas bloko identifikacijos kodas ID yra ir visuomet privalo būti unikalus. Bloko ID rodo bloko poligono vidaus žymos (centroido) koordinates 10 metrų tikslumu. Bloko identifikatoriaus formavimo pavyzdys pateikiamas 6 priede. Bloko ID saugomas GIS duomenų bazės lauke BLOKAS_ID. BLOKAS_ID visuomet turi būti unikalus visoje vienarūšėje duomenų bazėje.

33.10. 10 etapas – kokybės kontrolė. Prieš pateikiant galutinę pasėlių blokų duomenų bazę, nustatytos klaidos ir reikalavimų neatitikimai turi būti ištaisomi.

33.11. 11 etapas – nedeklaruotinų plotų blokų formavimas. Nedeklaruotinų plotų blokai formuojami pagal Pareiškėjų deklaruojamų laukų, neatitikusių 2003 m. birželio 30 d. geros agrarinės būklės reikalavimų, išskyrimo kontrolinių žemės sklypų duomenų bazėje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2006 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu Nr. 3D-345 (Žin, 2006, Nr. 91-3581), 3 punkte nurodytus nedeklaruotinų plotų duomenis. Vektoriškai išskiriami lygūs 0,1 ha ir didesni nedeklaruotini plotai. Mažesni nei 0,1 ha nedeklaruotini plotai vektoriškai neišskiriami, šiais plotais sumažinamas realus žemės bloko plotas: atributinės informacijos laukuose PLOTAS_M2 ir PLOTAS_HA įrašomi sumažinti žemės blokų plotai, o atributinės informacijos lauke INFO rašoma pastaba apie ploto sumažinimą ir nurodomas neatitiktis geros agrarinės būklės reikalavimams

Papildyta punktu:

Nr. 1P-104, 2006-08-30, Žin., 2006, Nr. 94-3722 (2006-09-05), i. k. 106233TISAK001P-104

 

xii. Gamybos technologija panaudojant geografines informacines sistemas (GIS)

 

 

34. Skaitmeniniai ortofotografiniai žemėlapiai dešifruojami taikant monovektorizavimą ir GIS technologijas natūralaus bloko ribų ir referencinių objektų skaitmeninei grafinei duomenų bazei suformuoti. Galutiniai pateikiami produktai – sudaryta pasėlių blokų duomenų bazė GIS formate (vektoriniai ir atributiniai duomenys) atitinkamam standartinių lapų skaičiui pagal šio reglamento reikalavimus.

35. Bloko ribų dešifravimas atliekamas naudojant GIS vartotojo sąsajos vaizdą ekrane. Darbas atliekamas tiesiogiai skaitmeniniuose ortofotografiniuose žemėlapiuose. Be pateiktos bazinės medžiagos, dešifravimui, blokų formavimui ir atributų nustatymui vykdytojas gali naudoti papildomą medžiagą.

36. Objektų charakteristikų atributiniai duomenys pagal šio reglamento reikalavimus įrašomi GIS duomenų bazėje. Bloko sluoksnis galutiniame duomenų rinkinyje turi turėti visus atributus, nustatytus šiame reglamente.

 

 

xiii. pateiktini rezultatai

 

 

37. GIS grafinė duomenų bazė apima visus duomenų sluoksnius, tarp jų GDB10LT sluoksnius ir naujai sukurtus sluoksnius pagal šio reglamento reikalavimus.

38. Dešifravimo ir digitavimo metu sukurta pasėlių blokų duomenų bazė pateikiama CD-ROM laikmenose.

39. Visi duomenys turi būti pateikti perdavimo formate SHAPE. Atributiniai duomenys turi būti pateikiami toje pačioje SHAPE byloje. Linijiniai objektai turi turėti linijų topologiją. Turi būti išlaikyta poligono sluoksnio ir linijos sluoksnio topologija. Sluoksnis BLOKAI pristatomas SHAPE byloje. Visi GDB10LT sluoksniai pristatomi vienoje SHAPE byloje.

40. Gamybos tikslams apdorota pasėlių blokų duomenų bazės tarpinė informacija turi būti sunaikinta ir pašalinta iš visų laikmenų ir priemonių.

______________

 


 

Pasėlių laukų blokų duomenų bazės

GDB10LT specifikacijos

1 priedas

 


Skaitmeninių ortofotografinių žemėlapių diagrama

______________

 


 

Pasėlių laukų blokų duomenų bazės

GDB10LT specifikacijos

2 priedas

 

GDB10LT turinys ir struktūra

 

Eil. Nr.

Sluoksnio pavadinimas

Sluoksnio aprašymas

Objekto tipas

Objektų aprašymas

GKODAS

Papildomi laukai (*)

1.

LAPAI

Suskirstymas lapais

Poligonas

Lapai 5 x 5 km, atitinkantys masteliu 1:10000 padalijimą

cs1

 

2.

RIBOS

Administracinės ribos

Linijinis

Valstybės sienos ribos

as1

 

3.

HIDRO_L

Ašinės upių linijos

Linijinis

Ašinės upių linijos

hc1

VARDAS

4.

HIDRO_L

Ašinės upių linijos

Linijinis

Upelių, kanalų ir drenažo griovių ašinės linijos (platesni kaip 12 m)

hc3

VARDAS

5.

HIDRO_L

Ašinės upių linijos

Linijinis

Ašinės 1–2 m pločio upelių, kanalų ir drenažo griovių linijos

hc31

VARDAS

6.

HIDRO_L

Ašinės upių linijos

Linijinis

Ašinės 3–5 m pločio upelių, kanalų ir drenažo griovių linijos

hc32

VARDAS

7.

HIDRO_L

Ašinės upių linijos

Linijinis

Ašinės 6–12 m pločio upelių, kanalų ir drenažo griovių linijos

hc33

VARDAS

8.

HIDRO_L

Ašinės upių linijos

Linijinis

Ašinės vandens tėkmės po keliais ir kitais objektais linijos

op0

 

9.

HIDRO_L

Ašinės upių linijos

Linijinis

Ašinės vandens tėkmės po užtvankomis linijos

op01

 

10.

PLOTAI

Žemės dangos ribos

Linijinis

Upės krantas (aiškus)

hk1

 

11.

PLOTAI

Žemės dangos ribos

Linijinis

Papildomos linijos hidrografijos kontūrams uždaryti

fhk1

 

12.

PLOTAI

Žemės dangos ribos

Linijinis

Neaiškūs krantai (pelkėti, apaugę meldais)

hk2

 

13.

PLOTAI

Žemės dangos ribos

Linijinis

Griūvantys krantai

hk3

 

14.

PLOTAI

(Plotai). Žemės dangos plotai

Poligonas

Upės

hd1

 

15.

PLOTAI

(Plotai). Žemės dangos plotai

Poligonas

Upeliai, kanalai, drenažo grioviai

hd2

 

16.

PLOTAI

(Plotai). Žemės dangos plotai

Poligonas

Ežerai, tvenkiniai

hd3

VARDAS, INFO

17.

PLOTAI

(Plotai). Žemės dangos plotai

Poligonas

Atviros vandens saugyklos, baseinai, kūdros

hd4

VARDAS

18.

PLOTAI

(Plotai). Žemės dangos plotai

Poligonas

Baltijos jūra, Kuršių marios

hd5

VARDAS

19.

KELIAI

Keliai ir gatvės

Linijinis

Greitkeliai

gc11

NUMERIS, DANGA (e. g., A1/E271, A)

20.

KELIAI

Keliai ir gatvės

Linijinis

Sąlyginės linijos greitkeliams su skiriamąja juosta

fgc11

NUMERIS, DANGA (e. g., A1/E271, A)

21.

KELIAI

Keliai ir gatvės

Linijinis

Keliai su danga

gc12

NUMERIS, DANGA (e. g., 139, A)

22

KELIAI

Keliai ir gatvės

Linijinis

Keliai su danga be kieto pagrindo (žvyrkeliai)

gc14

NUMERIS, DANGA (e. g., 1139, Z)

23.

KELIAI

Keliai ir gatvės

Linijinis

Gruntkeliai

gc15

 

24.

GELEZINK

Geležinkeliai

Linijinis

Europinio standarto geležinkelių ašinės linijos

gz1

BEGIU_SK, INFO

25.

GELEZINK

Geležinkeliai

Linijinis

Plačios vėžės geležinkelių ašinės linijos

gz2

BEGIU_SK, INFO

26.

GELEZINK

Geležinkeliai

Linijinis

Ašinės siaurųjų geležinkelių ir funikulierių linijos

gz4

INFO

______________

 


 

Pasėlių laukų blokų duomenų bazės

GDB10LT specifikacijos

3 priedas

 

Papildomų referencinių objektų sąrašas

 

Eil. Nr.

Sluoksnis

Sluoksnio aprašymas

Objekto tipas

Objektų aprašymas

GKODAS

1.

KELIAI

Keliai ir gatvės

Linijinis

Laukų ir miško keliai

gc16

______________


 

Pasėlių laukų blokų duomenų bazės

GDB10LT specifikacijos

4 priedas

 

Buferių reikšmių sąrašas

 

Eil. Nr.

Sluoksnio pavadinimas

Sluoksnio aprašymas

Vaizdavimo tipas

Objektų aprašymas

GKODAS

Buferio reikšmė, metrais

1.

LAPAI

Suskirstymas lapais

Poligonas

Žemėlapio masteliu 1:10000 suskirstymas lapais 5 x 5 km tinkleliu

cs1

N/a

2.

RIBOS

Administracinės ribos

Linijinis

Valstybės sienos

as1

N/a

3.

HIDRO_L

Ašinės upės linijos

Linijinis

Ašinės upės linijos

hc1

N/a

4.

HIDRO_L

Ašinės upės linijos

Linijinis

Ašinės platesnių daugiau kaip 12 m pločio upelių, kanalų ir drenažo griovių linijos

hc3

N/a

5.

HIDRO_L

Ašinės upės linijos

Linijinis

1–2 m pločio ašinės upelių, kanalų ir drenažo griovių linijos

hc31

6

6.

HIDRO_L

Ašinės upės linijos

Linijinis

3–5 m pločio ašinės upelių, kanalų ir drenažo griovių linijos

hc32

7

7.

HIDRO_L

Ašinės upės linijos

Linijinis

6–12 m pločio ašinės upelių, kanalų ir drenažo griovių linijos

hc33

9,5

8.

HIDRO_L

Ašinės upės linijos

Linijinis

Upės tėkmės ašinė linija po keliais ar kitais objektais

op0

N/a

9.

HIDRO_L

Ašinės upės linijos

Linijinis

Ašinė upės tėkmės linija po užtvankomis

op01

N/a

10.

PLOTAI

Žemės dangos ribos

Linijinis

Aiškūs upės krantai

hk1

N/a

11.

PLOTAI

Žemės dangos ribos

Linijinis

Sąlyginės linijos hidrografijos kontūrams uždaryti

fhk1

N/a

12.

PLOTAI

Žemės dangos ribos

Linijinis

Neaiškūs upės (krantai pelkėti, apaugę meldais)

hk2

N/a

13.

PLOTAI

Žemės dangos ribos

Linijinis

Griūvantys upės krantai

hk3

N/a

14.

PLOTAI

(Plotai). Žemės dangos plotai

Poligonas

Upės

hd1

7

15.

PLOTAI

(Plotai). Žemės dangos plotai

Poligonas

Upeliai, kanalai ir drenažo grioviai

hd2

7

16.

PLOTAI

(Plotai). Žemės dangos plotai

Poligonas

Ežerai, tvenkiniai

hd3

6

17.

PLOTAI

(Plotai). Žemės dangos plotai

Poligonas

Atviros vandens saugyklos, kūdros

hd4

5

18.

PLOTAI

(Plotai). Žemės dangos plotai

Poligonas

Baltijos jūra, Kuršių marios

hd5

N/a

19.

KELIAI

Keliai ir gatvės

Linijinis

Greitkeliai

gc11

20,5

20.

KELIAI

Keliai ir gatvės

Linijinis

Sąlyginės linijos greitkeliams su skiriamąja juosta

fgc11

14

21.

KELIAI

Keliai ir gatvės

Linijinis

Keliai su kieto pagrindo danga

gc12

13

22.

KELIAI

Keliai ir gatvės

Linijinis

Keliai su danga be kieto pagrindo (žvyrkeliai)

gc14

5,5

23.

KELIAI

Keliai ir gatvės

Linijinis

Gruntkeliai

gc15

4,5

24.

KELIAI

Keliai ir gatvės

Linijinis

Laukų ir miškų keliai

gc16

1

25.

GELEZINK

Geležinkeliai

Linijinis

Europinio standarto geležinkelio ašinė linija

gz1

N/a

26.

GELEZINK

Geležinkeliai

Linijinis

Plačios vėžės standarto geležinkelio ašinė linija

gz2

N/a

27.

GELEZINK

Geležinkeliai

Linijinis

Siaurųjų geležinkelių ir funikulierių ašinė linija

gz4

N/a

______________

 


 

Pasėlių laukų blokų duomenų bazės

GDB10LT specifikacijos

5 priedas

 

Bloko duomenų bazės turinys ir struktūra

 

Eil. Nr.

Sluoksnis

Sluoksnio aprašymas

Objekto tipas

Objektų aprašymas

GKODAS

1.

BLOKAI

Blokai

Linijinis

Referencinių objektų bloko kontūrai (nesutampantys su buferio kontūrais)

bl0

2.

BLOKAI

Blokai

Linijinis

Referencinių objektų buferių kontūrai arba patys referenciniai objektai

Pagal GDB10LT

3.

BLOKAI

Blokai

Poligonas

Pasėlių bloko poligonai

bl1

4.

BLOKAI

Blokai

Poligonas

Užstatytų plotų bloko poligonai

bl2

5.

BLOKAI

Blokai

Poligonas

Mišraus bloko poligonai

bl3

6.

BLOKAI

Blokai

Poligonas

Nedeklaruotinų plotų blokai

Bl2003

7.

BLOKAI

Blokai

Poligonas

Buferio poligonai referenciniams objektams

Pagal GDB10LT

 

Sluoksnio BLOKAI. bloko poligonų atributai

 

Eil. Nr.

Lauko pavadinimas

PLOTIS

REZULTATAS

Tipas

N. DEC

Pastabos

1.

PLOTAS

8

18

F

5

Vidinis poligono plotas duomenų laukuose (Standartinis Arcinfo apimties atributas)

2.

PERIMETRAS

8

18

F

5

Vidinis poligono perimetras duomenų laukuose (Standartinis Arcinfo apimties atributas)

3.

BLOKAI#

4

5

B

-

Vidinis įrašo numeris (standartinis Arcinfo apimties atributas)

4.

BLOKAI-ID

4

5

B

-

Vidinis objekto ID (Standartinis Arcinfo apimties atributas), privalomas pasėlių plotų, užstatytų plotų ir mišriems blokams

5.

GKODAS

12

12

C

-

Fobjekto kodas

6.

BLOKAS_ID

11

11

C

-

Pagal identifikavimo taisykles suteiktas bloko ID

7.

PLOTAS_M2

12

12

I

-

Paskaičiuotas bloko plotas kvadratiniais metrais

8.

PLOTAS_HA

8

8

N

2

Paskaičiuotas bloko plotas hektarais

9.

INFO

80

80

C

-

Komentarai

______________

 

Priedo pakeitimai:

Nr. 1P-104, 2006-08-30, Žin., 2006, Nr. 94-3722 (2006-09-05), i. k. 106233TISAK001P-104

 


 

Pasėlių laukų blokų duomenų bazės

GDB10LT specifikacijos

6 priedas

 


Bloko identifikatoriaus suteikimo taisyklės


______________

 

 

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Įsakymas

Nr. 1P-104, 2006-08-30, Žin., 2006, Nr. 94-3722 (2006-09-05), i. k. 106233TISAK001P-104

Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2002 m. lapkričio 15 d. įsakymo Nr. 75 "Dėl techninių reikalavimų reglamento GKTR 2.15.01:2002 patvirtinimo" pakeitimo