Redaguota : 1995 07 21

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos 1995 07 04

Įstatymas Nr.1-1013

Žin., 1995, Nr.60-1502

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SAUGOMŲ TERITORIJŲ

ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO

LIETUVOS RESPUBLIKOS

SAUGOMŲ TERITORIJŲ

ĮSTATYMAS

1993 m. lapkričio 9 d. Nr.I-301

Vilnius

I skyrius. BENDRIEJI NUOSTATAI

1 straipsnis. Įstatymo tikslas ir objektas

Saugomų teritorijų įstatymo tikslas - reguliuoti

visuomeninius santykius, susijusius su saugomomis teritorijomis.

Saugomų teritorijų įstatymo objektas - sausumos ir vandens

plotai bei kraštovaizdžio objektai, dėl savo vertės turintys

specialų valstybės nustatytą aplinkos apsaugos ir naudojimo

režimą.

Saugomų kultūrinių kraštovaizdžio objektų apskaitą, apsaugą

bei tvarkymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos kultūros vertybių

apsaugos įstatymai ir kiti norminiai dokumentai.

2 straipsnis. Saugomų teritorijų paskirtis

Teritorijų saugojimas garantuoja gamtinių ir kultūros

paveldo kompleksų bei objektų apsaugą, kraštovaizdžio ekologinę

pusiausvyrą, biologinę įvairovę ir genetinį fondą, gamtos

išteklių atkūrimą, sudaro sąlygas pažintinei rekreacijai,

moksliniams tyrimams ir aplinkos būklės stebėjimams, propaguoja

gamtos ir kultūros paveldo vertybių apsaugą.

3 straipsnis. Saugomų teritorijų sistema

Saugomų teritorijų sistemą sudaro:

1. Išsaugančios (konservacinės) teritorijos, kuriose saugomi

unikalūs arba tipiški gamtinio bei kultūrinio kraštovaizdžio

kompleksai, objektai ir biologinė įvairovė. Prisitaikant prie

apsaugos tikslų, šiose teritorijose ūkinė bei rekreacinė veikla

ribojama arba draudžiama. Šiai kategorijai priskiriami

rezervatai, draustiniai bei saugomi kraštovaizdžio objektai:

1) rezervatai, tarp jų rezervatinės apyrubės, - steigiami

moksliniu požiūriu vertingiems gamtinio arba kultūrinio Lietuvos

kraštovaizdžio kompleksams saugoti bei tirti. Juose uždrausta

ūkinė veikla;

2) draustiniai - steigiami moksliniu, pažintiniu

požiūriais vertingiems gamtos ir kultūros paveldo kompleksams,

ansambliams bei vietovėms saugoti. Juose reguliuojama ir ribojama

ūkinė, rekreacinė veikla;

3) saugomi kraštovaizdžio objektai - paskiri arba

kompaktiškas grupes sudarantys gamtos ir kultūros paveldo

elementai, kuriems dėl mokslinės, istorinės, meninės bei

pažintinės vertės yra taikomas specialus apsaugos režimas.

2. Apsaugančios (prezervacinės) teritorijos, kuriose, norint

išvengti neigiamo poveikio saugomiems gamtos ir kultūros paveldo

kompleksams bei objektams arba neigiamo antropogeninių objektų

poveikio aplinkai, ribojama tam tikra ūkinė, rekreacinė ir

kitokia veikla. Šiai kategorijai priskiriamos apsaugos zonos.

3. Gamtos išteklius atkuriančios (rekuperacinės)

teritorijos, kuriose, norint, kad atsistatytų, pagausėtų bei būtų

apsaugoti gamtos ištekliai, ribojama ir reguliuojama ūkinė,

rekreacinė bei kitokia veikla. Šiai kategorijai priskiriami

saugomi gamtos išteklių sklypai.

4. Kompleksinės paskirties (integracinės) saugomos

teritorijos, kuriose sujungiamos išsaugančios, apsaugančios,

rekreacinės ir ūkinės zonos pagal bendrą apsaugos, tvarkymo ir

naudojimo programą. Šiai kategorijai priskiriami valstybiniai

parkai (nacionaliniai ir regioniniai) bei biosferos monitoringo

teritorijos (biosferos rezervatai ir biosferos poligonai):

1) valstybiniai parkai - steigiami gamtiniu, kultūriniu

požiūriais vertingose teritorijose, kurių apsaugos, tvarkymo ir

naudojimo programai įgyvendinti sukuriama organizacinė struktūra;

2) biosferos monitoringo teritorijos - steigiamos

globaliniam bei regioniniam ekologiniam monitoringui ir

gamtosaugos eksperimentams organizuoti taikant pagal mokslinę

programą numatytą specialų apsaugos režimą.

Visas gamtinio pobūdžio saugomas teritorijas ir kitas

ekologiškai svarbias bei pakankamai natūralias teritorijas,

garantuojančias bendrąjį kraštovaizdžio stabilumą, į bendrą

kraštotvarkos ekologinio kompensavimo zonų sistemą jungia

gamtinis karkasas.

4 straipsnis. Saugomų teritorijų steigimas

Valstybinius rezervatus, valstybinius parkus steigia ir jų

statusą keičia Lietuvos Respublikos Seimas, jų ribas nustato ir

keičia Lietuvos Respublikos Vyriausybė Aplinkos apsaugos

departamento arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos

institucijos teikimu.

Valstybinius draustinius, biosferos monitoringo teritorijas,

rezervatų apyrubes bei saugomus gamtos išteklių sklypus steigia,

jų ribas nustato ir keičia Lietuvos Respublikos Vyriausybė

Aplinkos apsaugos departamento arba Lietuvos Respublikos

Vyriausybės įgaliotos institucijos teikimu.

Pasiūlymai valstybiniams rezervatams, valstybiniams parkams,

valstybiniams draustiniams ir biosferos monitoringo teritorijoms

steigti turi būti pagrįsti mokslo darbais arba projektais.

Apsaugos zonų ir gamtinio karkaso teritorijų nustatymo

tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė Aplinkos

apsaugos departamento arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės

įgaliotos institucijos teikimu.

Saugomų kultūrinių kraštovaizdžio objektų apsaugos zonų

išskyrimo principus nustato Lietuvos Respublikos kultūros

vertybių apsaugos įstatymai ir kiti norminiai dokumentai.

Saugomus gamtinius kraštovaizdžio objektus skelbia Aplinkos

apsaugos departamentas.

Įsteigtos valstybės saugomos teritorijos bei saugomi

kraštovaizdžio objektai nustatyta tvarka gali būti registruojami

atitinkamose tarptautinėse organizacijose Aplinkos apsaugos

departamento arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos

institucijos teikimu.

Savivaldybės gali steigti savivaldybių saugomus draustinius,

skelbti savivaldybių saugomus kraštovaizdžio objektus bei

nustatyti vietinės reikšmės apsaugos zonas, suderinusios su

Aplinkos apsaugos departamentu arba Lietuvos Respublikos

Vyriausybės įgaliota institucija.

Institucijos, teikiančios steigti saugomą teritoriją ar

skelbti kraštovaizdžio objektą saugomu, privalo informuoti žemės

savininkus ir naudotojus apie tai ir apie numatomą veiklos

ribojimo pobūdį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta

tvarka, bet ne vėliau kaip prieš šešis mėnesius iki šių

teritorijų įsteigimo.

Saugomų teritorijų steigimas derinamas su teritorinio

planavimo dokumentų rengimą koordinuojančia institucija,

valstybine žemėtvarkos tarnyba, taip pat su savivaldybėmis.

Pareikštas pastabas ir pretenzijas nagrinėja teikimą rengusi

institucija, o sprendimus priima institucija, steigianti saugomą

teritoriją arba skelbianti kraštovaizdžio objektą saugomu.

Saugomų teritorijų ribos žymimos žemės kadastro žemėlapiuose

ir teritorinio planavimo dokumentuose. Saugomoms teritorijoms

nustatoma valstybinė žymėjimo natūroje sistema, kurią tvirtina ir

žymėjimo tvarką bei priežiūrą nustato Lietuvos Respublikos

Vyriausybė.

5 straipsnis. Nuosavybės formos saugomose teritorijose

Rezervatų, valstybinių parkų rezervatų, Kuršių nerijos

nacionalinio parko žemė yra valstybės nuosavybė. Kitose saugomose

teritorijose žemės nuosavybė gali būti valstybinė ir privati.

Valstybiniai rezervatai ir nacionaliniai parkai valdo ir

naudoja valstybinės nuosavybės žemę bei kitą jiems priklausantį

turtą. Žemė bei kitas nekilnojamasis turtas jiems skiriami

Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Nuosavybės teisių į žemę ir mišką atstatymo tvarką ir

sąlygas saugomose teritorijose nustato Lietuvos Respublikos

įstatymas "Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį

nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų".

Valstybinių draustinių, valstybinių parkų draustinių ir

rekreacinių zonų žemė, taip pat ne žemės ūkio naudmenos (miškai,

krūmynai, vandenys, pelkės, smėlynai, nenaudojama žemė)

neprivatizuojamos, išskyrus grąžinamą žemę, namų valdų žemės

sklypus, asmeninio ūkio žemę ir sodininkų bendrijų narių sodų

sklypus ar iki 5 ha ploto miško, krūmynų, vandenų sklypus,

įsiterpusius į žemės ūkio naudmenas ir esančius tarp privačios

žemės plotų.

Saugomose teritorijose žemės naudmenos grąžinamos pagal

preliminariniuose ir kompleksiniuose žemės reformos žemėtvarkos

projektuose nustatytas grąžinamos žemės ribas.

Saugomose teritorijose miškas, žemė gali būti grąžinama,

parduodama, nuomojama, suteikiama tik ribotam tiksliniam

naudojimui laikantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų

Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų šioms teritorijoms.

Pagrindinė žemės naudojimo tikslinė paskirtis saugomose

teritorijose keičiama tik pagal įstatymus ir teritorinio

planavimo dokumentus, patvirtintus Lietuvos Respublikos

Vyriausybės nustatyta tvarka.

Valstybiniuose draustiniuose, valstybiniuose parkuose

nuosavybės teise turimo sklypo neleidžiama dalimis parduoti,

išnuomoti, įkeisti, dovanoti, išskyrus atvejus, kai keičiamos

savininkų gretimų valdų ribos.

Komercinės-ūkinės įmonės, poilsio namai, esantys saugomose

teritorijose, gali būti privatizuojami laikantis įstatymų ir

Lietuvos Respublikos Vyriausybės norminiuose dokumentuose

patvirtintų privalomų jų naudojimo sąlygų.

Saugomi kraštovaizdžio objektai gali būti valstybinė ar

privati nuosavybė. Gamtos paminklai yra valstybės nuosavybė.

Saugomi kraštovaizdžio objektai gali būti privatizuojami tik

nustačius apsaugos ir naudojimo režimą.

Valstybė turi pirmumo teisę įsigyti valstybiniuose parkuose

parduodamus žemės sklypus, kitą nekilnojamąjį turtą.

Pakeitimai:

1.Lietuvos Respublikos 1995 07 04

Įstatymas Nr.1-1013

Žin., 1995, Nr.60-1502

6 straipsnis. Saugomų teritorijų naudojimo ir apsaugos

reglamentavimas bei nuostatai

Ūkinę veiklą saugomose teritorijose reglamentuoja, jų

apsaugos bei naudojimo režimą nustato šis įstatymas, Lietuvos

Respublikos kultūros vertybių apsaugos įstatymai, kiti Lietuvos

Respublikos įstatymai, Specialiosios žemės ir miško naudojimo

sąlygos, poįstatyminiai norminiai dokumentai.

Veiklos saugomose teritorijose apribojimai nustatomi

nuostatuose ir kituose norminiuose dokumentuose, kuriuos tvirtina

Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Kiekvienas valstybinis rezervatas, valstybinis parkas,

biosferos monitoringo teritorija turi individualius nuostatus.

Kitos saugomos teritorijos turi bendruosius nuostatus.

Valstybiniai draustiniai gali turėti ir individualius nuostatus.

Savivaldybės įsteigtiems draustiniams, paskelbtiems

saugomais kraštovaizdžio objektams, išskirtoms vietinės reikšmės

apsaugos zonoms taikomas apsaugos ir naudojimo režimas,

nustatytas valstybės saugomų teritorijų atitinkamuose

nuostatuose.

Saugomos teritorijos tvarkomos pagal įstatymus ir

teritorinio planavimo dokumentus, patvirtintus Lietuvos

Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

7 straipsnis. Juridinių ir fizinių asmenų teisės bei

pareigos saugomose teritorijose

Žemės savininkai ir naudotojai privalo būti informuojami

apie saugomų teritorijų steigimą ar kraštovaizdžio objekto

paskelbimą saugomu ir veiklos ribojimo pobūdį Lietuvos

Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, bet ne vėliau kaip

prieš šešis mėnesius iki jų steigimo. Steigiant saugomas

teritorijas, už veiklos apribojimą dėl jų steigimo žemės

savininkams ir naudotojams mokamos kompensacijos Lietuvos

Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Žemės savininkai ir naudotojai turi teisę pareikšti

pretenzijas dėl saugomų teritorijų steigimo institucijai,

teikiančiai pasiūlymus saugomai teritorijai steigti,

kraštovaizdžio objektui skelbti saugomu, Lietuvos Respublikos

Vyriausybės nustatyta tvarka.

Neatsižvelgus į žemės savininkų ir naudotojų pretenzijas,

saugomos teritorijos steigiamos, gamtiniai kraštovaizdžio

objektai skelbiami saugomais, kai kraštovaizdžio kompleksams ar

objektams gresia išnykimas, sunaikinimas.

Jeigu saugomos teritorijos įsteigtos, kraštovaizdžio

objektai paskelbti saugomais neatsižvalgus į žemės savininkų ir

naudotojų pretenzijas, jie turi teisę kreiptis į teismą dėl

kompensacijų dydžio už ūkinės veiklos apribojimus. Teisme

valstybei atstovauja Aplinkos apsaugos departamentas arba

Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija.

Saugomose teritorijose žemės savininkai ir naudotojai, kiti

juridiniai bei fiziniai asmenys privalo laikytis veiklos

apribojimų, nustatytų šiame įstatyme, Lietuvos Respublikos

kultūros vertybių apsaugos įstatymuose, Žemės įstatyme, kituose

įstatymuose ir Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose,

saugomų teritorijų nuostatuose, kituose poįstatyminiuose

norminiuose dokumentuose.

Privatizavimo tarnybos, įtraukdamos į privatizavimo

programas komercines-ūkines įmones, poilsio namus, esančius

saugomose teritorijose, privalo kartu paskelbti ir šių objektų

naudojimo privalomas sąlygas Lietuvos Respublikos Vyriausybės

nustatyta tvarka.

Žemės savininkai ir naudotojai negali trukdyti įstatymuose

ar kituose norminiuose dokumentuose numatytais tikslais lankyti

saugomus kraštovaizdžio kompleksus bei objektus.

Asmenys, nuolat gyvenantys saugomose teritorijose, gali

verstis veikla, neprieštaraujančia saugomos teritorijos tikslams

ir uždaviniams; turi pirmumo teisę išsinuomoti žemę, statinius,

įrenginius ūkinei veiklai; turi teisę gauti kompensacijas už

paskelbtų paminklais eksponuojamų sodybų (pastatų), kuriose jie

gyvena, priežiūrą bei apsaugą.

Jeigu saugomose teritorijose žemės savininkams ir

naudotojams ribojama ūkinė veikla, jiems teikiamos žemės mokesčio

bei kitos lengvatos ir kompensacijos Lietuvos Respublikos

įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

8 straipsnis. Finansavimas

Valstybinių rezervatų valdymo struktūrų steigimas, jų

veikla, valstybės saugomų teritorijų tikslinės tvarkymo bei

mokslinių tyrimų programos finansuojamos iš valstybės biudžeto.

Valstybinių parkų valdymo, veiklos organizavimo struktūrų

steigimas finansuojamas iš valstybės bei savivaldybių biudžeto.

Savivaldybės įsteigtų saugomų teritorijų tikslinės tvarkymo

programos finansuojamos iš savivaldybių biudžeto.

Saugomoms teritorijoms tvarkyti gali būti naudojamos iš

komercinės-ūkinės veiklos gautos lėšos bei kitos lėšos.

9 straipsnis. Saugomų teritorijų apsaugos valstybinė

kontrolė

Saugomų teritorijų apsaugos valstybinę kontrolę atlieka

Lietuvos Respublikos ir Kultūros

paveldo inspekcija pagal kompetenciją.

Pakeitimai:

1.Lietuvos Respublikos 1995 07 04

Įstatymas Nr.1-1013

Žin., 1995, Nr.60-1502

10 straipsnis. Saugomų teritorijų kadastras ir registras

Saugomų teritorijų kadastras yra sudėtinė Valstybinio

kadastro dalis, kuri tvarkoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės

nustatyta tvarka.

Saugomų teritorijų registras yra sudėtinė saugomų teritorijų

kadastro dalis.

II skyrius. REZERVATAI

11 straipsnis. Rezervatų paskirtis

Rezervatų paskirtis yra:

1) išsaugoti tipiškus arba unikalius kraštovaizdžio

kompleksus bei juose esantį biotos genofondą;

2) organizuoti pastovius mokslinius tyrimus ir stebėjimus;

3) propaguoti gamtos ar kultūros vertybes.

12 straipsnis. Rezervatų rūšys

Pagal saugomų kompleksų ypatumus rezervatai skirstomi į:

1) gamtinius - vertingiausiems gamtos kraštovaizdžio

kompleksams išsaugoti;

2) kultūrinius - istoriškai vertingiausiems kultūros

kraštovaizdžio kompleksams išsaugoti.

Pagal organizavimo formą rezervatai skirstomi į

valstybinius, rezervatus valstybiniuose parkuose, rezervatus

biosferos monitoringo teritorijose bei rezervatines apyrubes.

13 straipsnis. Rezervatų valdymas

Valstybiniams rezervatams valdyti steigiamos mokslo

įstaigos, turinčios juridinio asmens statusą. Valstybinių

gamtinių rezervatų veiklą organizuoja Aplinkos apsaugos

departamentas, valstybinių kultūrinių rezervatų - Lietuvos

Respublikos Vyriausybė.

Rezervatų, išskirtų valstybiniuose parkuose ir biosferos

monitoringo teritorijose, apsaugą ir priežiūrą organizuoja

valstybinių parkų ar biosferos monitoringo teritorijų tarnybos.

Rezervatinių apyrubių apsaugą ir priežiūrą organizuoja

Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos.

14 straipsnis. Veiklos rezervatuose nustatymas

Gamtinių rezervatų teritorijose galima:

1) statyti įrenginius, reikalingus rezervato uždaviniams

įgyvendinti;

2) imtis priešgaisrinių ir sanitarinių priemonių gaisrų,

epizootijų ir masinių miško kenkėjų plitimo atvejais;

3) įgyvendinti kitas priemones, atitinkančias rezervato

paskirtį.

Kultūrinių rezervatų teritorijose galima:

1) vykdyti šio straipsnio 1 punkte nurodytas statybas;

2) atkurti gamtos ir kultūros kompleksus bei objektus,

pažeistus dėl ūkinės ar kitokios veiklos;

3) remontuoti, restauruoti ir konservuoti kultūros

kompleksus bei objektus;

4) eksponuoti, pritaikyti lankymui kultūros ir gamtos

kompleksus bei objektus.

Kultūriniuose rezervatuose tyrinėjimo, konservavimo darbai

vykdomi Lietuvos Respublikos kultūros vertybių apsaugos įstatymų

nustatyta tvarka.

Šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nenurodyta

veikla rezervatų teritorijose yra draudžiama.

III skyrius. DRAUSTINIAI

15 straipsnis. Draustinių paskirtis

Draustinių paskirtis yra:

1) išsaugoti gamtos ir kultūros paveldo kompleksus ar

atskirus jų elementus, augalijos ir gyvūnijos rūšis;

2) užtikrinti Lietuvos kraštovaizdžio įvairovę bei ekologinę

pusiausvyrą;

3) būti mokslo tyrimų objektais;

4) būti pažintinės rekreacijos objektais.

16 straipsnis. Draustinių rūšys

Pagal saugomų objektų ypatumus draustiniai skirstomi į:

1) gamtinius,

2) kultūrinius,

3) kompleksinius.

Gamtiniai draustiniai yra:

1) geologiniai - žemės gelmių struktūrų, tipiškų sluoksnių

atodangų, uolienų ir fosilijų kompleksams saugoti;

2) geomorfologiniai - tipiškiems bei unikaliems reljefo

formų kompleksams saugoti;

3) telmologiniai - tipiškiems bei unikaliems pelkių

kompleksams saugoti;

4) hidrografiniai - atskirų hidrografinio tinklo elementų

(upių, ežerų, tvenkinių) ar jų dalių pavyzdžiams saugoti;

5) pedologiniai - natūralios dirvožemio dangos pavyzdžiams

saugoti;

6) botaniniai - augalų ir grybų rūšims, jų bendrijoms ir

biotopams saugoti; šioje draustinių grupėje gali būti išskirtos

miškų, pievų, vandens augmenijos ir kitos rūšys;

7) zoologiniai - gyvūnų rūšims, jų bendrijoms ir biotopams

saugoti; šioje draustinių grupėje gali būti išskirtos

teriologinių, ornitologinių, herpetologinių, ichtiologinių,

entomologinių ir kitos rūšys;

8) botaniniai-zoologiniai - augalų ir gyvūnų rūšims bei jų

bendrijoms saugoti.

9) talasologiniai - vertingiems jūrų gamtos kompleksams ir

ekosistemoms saugoti.

Kultūriniai draustiniai yra:

1) archeologiniai - teritoriniams archeologiniams

kompleksams, nepaisant ar jie buvo tyrinėti, ar ne, taip pat

mitologinėms, sakralinėms ir ritualinėms vietovėms, suformuotoms

tiek gamtos, tiek žmogaus, saugoti;

2) memorialiniai - teritorijoms, susijusioms su istoriniais

įvykiais ar atmintimi, įžymių istorinių asmenybių gyvenimu ir

veikla, istoriškai reikšmingoms gyvenvietėms saugoti;

3) etnokultūriniai - vertingiems etnografiniams kompleksams

- statinių grupėms, gyvenvietėms ir jų grupėms, atliekančioms

gyvenamąją funkciją, saugoti;

4) architektūriniai - istorinių miestų, tradicinių

miestelių, kaimų architektūros ypatumams saugoti;

5) urbanistiniai - gyvenviečių, istorinių žemėnaudų ir

inžinerinių įrenginių bendrosios planinės ir erdvinės struktūros

ypatumams saugoti;

6) kraštovaizdžio architektūros - architektūros ansamblių,

dvarų parkų (dvarų sodybų) ir jų aplinkos ypatumams saugoti.

Kompleksiniai draustiniai yra:

1) kraštovaizdžio - unikaliems bei tipiškiems gamtinio ir

kultūrinio kraštovaizdžio kompleksams saugoti;

2) kartografiniai - ypatingas geografines koordinates

turinčioms vietovėms saugoti.

Pagal organizavimo pobūdį skiriami valstybiniai ir

savivaldybių draustiniai, taip pat draustiniai valstybiniuose

parkuose bei biosferos monitoringo teritorijose.

Pakeitimai:

1.Lietuvos Respublikos 1995 07 04

Įstatymas Nr.1-1013

Žin., 1995, Nr.60-1502

17 straipsnis. Veiklos draustiniuose nustatymas

Draustinių teritorijose draudžiama arba ribojama komercinė-

ūkinė, statybinė, rekreacinė, kita veikla, galinti pakenkti

saugomiems kompleksams bei objektams. Tuo norima išsaugoti,

atkurti ir propaguoti gamtinius, istoriškai susiklosčiusius

socialinės, kultūrinės ir ūkinės veiklos elementus.

Draustinių teritorijose draudžiama statyti pramonės įmones,

stacionaraus poilsio įstaigas, eksploatuoti naudingąsias

iškasenas, suteikti žemę sodininkų bendrijoms, individualiems

vasarnamiams statyti.

Veiklos apribojimus draustinių teritorijose nustato

nuostatai ir kiti norminiai dokumentai. Atsižvelgiant į saugomų

kompleksų bei objektų ypatumus, gali būti draudžiama keisti

reljefo formas, hidrografinio tinklo natūralius elementus, iš

esmės keisti hidrologinį režimą, naikinti ir keisti istoriškai

susiformavusio kultūrinio kraštovaizdžio, urbanistinių ir

architektūrinių jo elementų bei kitų saugomų objektų vertės

požymius. Draustinių teritorijose draudžiamos arba ribojamos

statybos, reglamentuojamos pastatų formos, tūriai. Gali būti

ribojama: komunikacinių objektų bei linijų tiesimas; žemės,

miško, vandenų ir kito nekilnojamojo turto naudojimas bei

nustatytų jų naudojimo būdų keitimas; chemikalų naudojimas žemės,

miškų ir vandens ūkyje; automobilių ir vandens transporto

priemonių judėjimas; vizualinės informacijos įrengimas;

medžioklė, žvejyba, augalų, vaisių, grybų rinkimas; saugomų

objektų naudojimas ir lankymas; skraidymas skraidyklėmis bei

lėktuvais.

Kai kuriose draustinių dalyse gali būti naudojamos

skirtingos, tačiau draustinių steigimo tikslus ir uždavinius

atitinkančios tvarkymo priemonės pagal ūkinių priemonių planą.

Draustinių teritorijos tvarkomos pagal įstatymus ir teritorinio

planavimo dokumentus, patvirtintus Lietuvos Respublikos

Vyriausybės nustatyta tvarka.

Draustinių teritorijose skatinama veikla, gausinanti ir

išryškinanti saugomus objektus bei atkurianti tradicinės

gyvensenos, socialinės, kultūrinės ir ūkinės veiklos elementus.

IV skyrius. SAUGOMI KRAŠTOVAIZDŽIO OBJEKTAI

18 straipsnis. Saugomų kraštovaizdžio objektų rūšys

Pagal gamtos ir kultūros paveldo elementų ypatumus saugomi

kraštovaizdžio objektai skirstomi į:

1) gamtinius,

2) kultūrinius,

3) kompleksinius.

Saugomi gamtinio kraštovaizdžio objektai yra:

1) geologiniai - unikalūs rieduliai ir uolos, smegduobės ir

olos, tipiškos ir unikalios, moksliniu požiūriu vertingos

atodangos, fosilijų ir mineralų radimvietės;

2) hidrogeologiniai - išskirtinio debito ir ypatingų savybių

šaltiniai;

3) geomorfologiniai - išskirtinių dydžių ir formų kalvos,

gūbriai, daubos, raguvos, dubakloniai ir kitos reljefo formos;

4) hidrografiniai - išskirtinių dydžių rėvos, senvagės,

salos, kriokliai ir kiti;

5) botaniniai - išskirtinio amžiaus ir formų medžiai,

krūmai, įtrauktų į Raudonąją knygą augalų ir grybų rūšių

augimvietės ir radimvietės, unikalios ir nykstančios augalų

bendrijos;

6) zoologiniai - įtrauktų į Raudonąją knygą gyvūnų rūšių

radimvietės (veisimosi ir maitinimosi vietos), išskirtinių gyvūnų

kolonijų buveinės, unikalūs paukščių lizdai, drevėti medžiai,

kiti gyvūnų veiklos unikumai ir reliktai.

Saugomi kultūrinio kraštovaizdžio objektai yra:

1) archeologiniai - senovės stovyklavietės ir gyvenvietės,

piliakalniai, piliavietės, senoviniai gynybiniai įtvirtinimai ir

jų liekanos; senovės gamybos vietos, įrenginiai ir jų liekanos;

senovės laidojimo vietos (pilkapiai, senkapiai, kapinynai,

pavieniai kapai); alkavietės, alkakalniai, sakraliniai ir

mitologiniai akmenys; kūlgrindos (žemgrindos); senovės

sakralinės, mitologinės ar ritualinės vietos bei objektai;

2) memorialiniai - kapinės, žuvusiųjų karuose ir rezistentų

kapai; vietos, susijusios su svarbiais istoriniais įvykiais,

asmenybėmis, buvusiais istoriškai reikšmingais statiniais;0

3) architektūriniai - bažnytiniai, visuomeniniai,

gyvenamieji, ūkiniai bei pramoniniai pastatai, statiniai ir jų

ansambliai; unikalūs inžineriniai statiniai bei įrenginiai ar jų

grupės (tiltai, tuneliai, užtvankos, keliai, sausinimo, drėkinimo

sistemos, gynybiniai įrenginiai ir pan.).

Saugomi kompleksiniai kraštovaizdžio objektai yra gamtiniai-

kultūriniai kraštovaizdžio objektai, turintys įvairiapusę

mokslinę pažintinę vertę.

Visi kraštovaizdžio objektai turi savo teritorijas, kuriose

jie yra ir su kuriomis funkciškai, kompoziciškai ar istoriškai

susiję. Kraštovaizdžio objektų teritorijos nustatomos skelbiant

juos saugomais arba pagal specialius projektus.

Saugomų gamtinių kraštovaizdžio objektų apskaitą, apsaugą,

tvarkymą reglamentuoja jų nuostatai ir kiti norminiai dokumentai.

Pakeitimai:

1.Lietuvos Respublikos 1995 07 04

Įstatymas Nr.1-1013

Žin., 1995, Nr.60-1502

19 straipsnis. Gamtos ir kultūros paminklai

Vertingiausi saugomi kraštovaizdžio objektai skelbiami

gamtos ir kultūros paminklais.

Gamtos paminklus skelbia Lietuvos Respublikos Vyriausybė

Aplinkos apsaugos departamento teikimu. Kultūros paminklus

skelbia Lietuvos Respublikos Vyriausybė jos įgaliotos

institucijos teikimu.

Gamtos paminklų apskaitą, apsaugą ir tvarkymą reglamentuoja

nuostatai. Kultūros paminklų skelbimo tvarką nustato Lietuvos

Respublikos kultūros vertybių apsaugos įstatymai.

V skyrius. VALSTYBINIAI PARKAI (NACIONALINIAI IR

REGIONINIAI)

20 straipsnis. Valstybinių parkų paskirtis

Valstybinių parkų paskirtis yra:

1) išsaugoti gamtiniu, kultūriniu požiūriais vertingus

kraštovaizdžio kompleksus ir objektus;

2) išlaikyti gamtos ekosistemų stabilumą;

3) atkurti sunaikintus ir pažeistus gamtinius, kultūrinius

kompleksus bei objektus;

4) plėtoti mokslo tyrimus gamtos, kultūros paveldo apsaugos

ir kitose srityse;

5) propaguoti ir remti Lietuvos regionų tradicinę gyvenseną;

6) sudaryti sąlygas rekreacijai, pirmiausia turizmui;

7) skatinti ekologiškai patikimą ūkinę veiklą;

8) vykdyti kitus individualiuose parko nuostatuose numatytus

uždavinius.

21 straipsnis. Valstybinių parkų rūšys

Pagal reikšmę ir valdymo organizavimą skiriami:

1) nacionaliniai parkai - steigiami nacionalinės svarbos

kraštovaizdžio kompleksams bei antropoekosistemoms,

reprezentuojančioms Lietuvos Respublikos etnokultūrinių sričių

gamtinius bei kultūrinius savitumus, saugoti, tvarkyti ir jų

naudojimui reguliuoti.

Specifiniai nacionaliniai parkai yra istoriniai

nacionaliniai parkai. Jie steigiami istorinių Lietuvos

valstybingumo centrų kultūriniams kompleksams bei jų gamtinei

aplinkai išsaugoti;

2) regioniniai parkai - steigiami gamtiniu, kultūriniu ir

rekreaciniu požiūriais regioninės svarbos kraštovaizdžio

kompleksams ir ekosistemoms saugoti, jų rekreaciniam bei ūkiniam

naudojimui reguliuoti.

Specifiniai regioniniai parkai yra istoriniai regioniniai

parkai. Jie steigiami istoriškai vertingiausiems regioniniams

etnokultūriniams kompleksams bei jų gamtinei aplinkai išsaugoti.

22 straipsnis. Nacionalinių parkų valdymas

Nacionalinių parkų ir jų apsaugos zonų ribos paprastai

sutapatinamos su administracinių-teritorinių vienetų ribomis.

Nacionalinius parkus valdo:

1) jungtinės savivaldybių ir valstybinių institucijų atstovų

valdybos;

2) valstybinės biudžetinės organizacijos.

Savivaldybių tarybų, jų vykdomųjų institucijų bei pareigūnų

aktai ar veiksmai, pažeidžiantys nacionalinio parko ir jo

teritorijoje esančių organizacijų ar piliečių teises, gali būti

skundžiami teisme. Savivaldybių tarybos dėl jų teisių pažeidimo

taip pat turi teisę kreiptis į teismą.

Pakeitimai:

1.Lietuvos Respublikos 1995 07 04

Įstatymas Nr.1-1013

Žin., 1995, Nr.60-1502

23 straipsnis. Regioninių parkų valdymas

Regioninių parkų veiklos organizavimo formos:

1) specifinės paskirties valstybinės įmonės;

2) specifinės paskirties valstybinių įmonių dalys;

3) biudžetinės organizacijos - direkcijos arba valstybinės

inspekcijos;

4) jungtinės organizacijos, sudaromos iš savivaldybių ir

valstybinių institucijų atstovų.

Regioninių parkų veiklos organizavimo formą, pavaldumą,

tarnybų struktūrą nustato individualūs nuostatai.

Pakeitimai:

1.Lietuvos Respublikos 1995 07 04

Įstatymas Nr.1-1013

Žin., 1995, Nr.60-1502

24 straipsnis. Valstybinių parkų zonos

Valstybinių parkų teritorijose išskiriamos išsaugančios

(rezervatai ir draustiniai), apsaugos, rekreacinės, ūkinės zonos

ir saugomi kraštovaizdžio objektai. Šios ir galimos kitos zonos

nustatomos parkų teritorinio planavimo dokumentuose, kuriuos

tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

25 straipsnis. Veiklos valstybiniuose parkuose nustatymas

Valstybiniuose parkuose dirbamas apsauginis, atkuriamasis,

kultūros ir švietėjiškas, mokslo darbas, atitinkantis parko

paskirtį, reguliuojama rekreacinė, verslo, statybinė, komercinė-

ūkinė veikla, neprieštaraujanti parko paskirčiai.

Valstybiniuose parkuose draudžiama įrengti naujus naudingųjų

iškasenų karjerus, šachtas ir kitus kalnakasybos objektus,

statyti pramonės įmones, suteikti žemę sodininkų bendrijoms ir

individualiems vasarnamiams, tiesti tranzitines komunikacijas,

keisti reljefo formas, hidrografinio tinklo natūralius elementus,

iš esmės keisti hidrologinį režimą, naikinti ir keisti istoriškai

susiformavusio kultūrinio kraštovaizdžio, urbanistinių ir

architektūrinių jo elementų bei kitų saugomų objektų vertės

požymius.

Nauji pastatai statomi išlaikant tradicines architektūros

formas ir mastelį.

Valstybinių parkų rezervatuose, draustiniuose bei apsaugos

zonose veiklą nustato atitinkami šio įstatymo straipsniai, o jos

reguliavimo ypatumus ir mastą atitinkamai nustato rezervatų,

draustinių, apsaugos zonų nuostatai bei kiti norminiai

dokumentai.

Valstybinių parkų ūkinėse, rekreacinėse ir kitose zonose

gali būti ribojamas: komunikacinių objektų bei linijų tiesimas;

žemės, miško, vandenų, kito nekilnojamojo turto naudojimas bei

nustatytų jų naudojimo būdų keitimas; chemikalų naudojimas žemės,

miškų ir vandens ūkyje; automobilių ir vandens transporto

priemonių judėjimas, medžioklė, žvejyba; saugomų objektų

naudojimas ir lankymas. Veiklos ribojimo pobūdį ir mastą nustato

individualūs parko nuostatai bei kiti norminiai dokumentai.

Valstybinių parkų teritorijos tvarkomos pagal įstatymus ir

teritorinio planavimo dokumentus (parko planavimo schemas, jų

pagrindu parengtus detalius projektus).

Valstybinių parkų teritorijose skatinama veikla, padedanti

gausinti ir išryškinti saugomus objektus bei atkurti tradicinės

gyvensenos, socialinės, kultūrinės ir ūkinės veiklos elementus.

26 straipsnis. Valstybinių parkų tarnybų teisės ir

pareigos

Valstybinių parkų tarnybos, įgyvendindamos parko uždavinius ir

remdamosi parkų teritorinio planavimo dokumentais, atsako už

parko būklę, teikia pasiūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybei

dėl žemės, miško, vandenų, rekreacinės infrastruktūros naudojimo,

nustato parko teritorijos lankymo tvarką, kontroliuoja fizinių ir

juridinių asmenų ūkinę (taip pat ir rekreacinę) veiklą parkų

teritorijose, teikia ieškinius dėl valstybinių parkų nuostatų ir

teritorijos naudojimo pažeidimų įstatymų nustatyta tvarka.

VI skyrius. BIOSFEROS MONITORINGO TERITORIJOS

27 straipsnis. Biosferos monitoringo teritorijų paskirtis

Biosferos monitoringo teritorijų paskirtis yra:

1) sukurti reprezentatyvią kompleksinio ekologinio

monitoringo sistemą - stebėti, kontroliuoti, prognozuoti gamtinių

sistemų pokyčius;

2) vykdyti biosferos naudojimo eksperimentus bei tyrimus;

3) plėtoti ekologinį švietimą bei propagandą;

4) garantuoti gamtinių kompleksų apsaugą.

28 straipsnis. Biosferos monitoringo teritorijų rūšys

Pagal reikšmę ir organizavimo ypatumus skiriami:

1) biosferos rezervatai - steigiami natūraliuose gamtinių

zonų kompleksuose (gamtiniuose branduoliuose) bei juos supančiose

apsaugos teritorijose globalinio ekologinio monitoringo programai

bei gamtosaugos eksperimentams vykdyti;

2) biosferos poligonai - steigiami ypatingą geoekologinę

arba kontrolinę svarbą turinčiose geosistemose regioniniam

ekologiniam monitoringui organizuoti. Biosferos poligonai gali

būti kompleksiniai arba specializuoti (hidrogeologiniai,

hidrologiniai, zoologiniai ir kt.).

29 straipsnis. Biosferos monitoringo teritorijų teisinis

statusas

Biosferos rezervatai yra juridiniai asmenys, turintys mokslo

įstaigos statusą, priklausantys Aplinkos apsaugos departamento

reguliavimo sričiai.

Biosferos poligonų įsteigimas nekeičia į jų sudėtį įeinančių

saugomų teritorijų statuso, o tik nustato regioninio ekologinio

monitoringo programą.

Kompleksinio bei specializuoto ekologinio monitoringo stotys

ir eksperimentų stacionarai privačiose ir valstybinės nuosavybės

žemėse įforminami sutartimis.

30 straipsnis. Biosferos monitoringo teritorijų zonos

Biosferos rezervatuose išskiriamos išsaugančios (gamtinis

branduolys), apsaugos, eksperimentų, ekosistemų atkūrimo ir šiai

teritorijai būdingos ūkinės veiklos zonos. Pagal biosferos

poligonų individualius nuostatus gali būti išskirtos kitos zonos.

31 straipsnis. Veiklos biosferos monitoringo teritorijose

nustatymas

Biosferos monitoringo teritorijų rezervatuose,

draustiniuose, apsaugos zonose veiklą reglamentuoja atitinkami

šio įstatymo straipsniai, o jos reguliavimo pobūdį ir mastą

nustato rezervatų, draustinių, apsaugos zonų nuostatai bei kiti

norminiai dokumentai.

Eksperimentų, rekreacijos, ekosistemų atkūrimo ir šiai

teritorijai būdingos ūkinės veiklos zonose gali būti ribojama

pramonės, verslo, agrarinė, miškų ūkio veikla. Veiklos ribojimų

pobūdį ir mastą nustato individualūs biosferos monitoringo

teritorijų nuostatai bei kiti norminiai dokumentai.

VII skyrius. APSAUGOS ZONOS

32 straipsnis. Apsaugos zonų paskirtis

Apsaugos zonų paskirtis yra:

1) izoliuoti saugomus objektus ir teritorijas nuo neigiamo

žmogaus veiklos poveikio;

2) išsaugoti tradicinius vietovės ypatumus, vizualinę

saugomų objektų ir kompleksų aplinką;

3) sumažinti neigiamą ūkinių objektų ir kompleksų poveikį

žmogui ir gamtai bei garantuoti normalų šių objektų

funkcionavimą;

4) užtikrinti bendrąjį ekologinį kraštovaizdžio stabilumą.

33 straipsnis. Apsaugos zonų rūšys

Pagal paskirtį apsaugos zonos skirstomos į šias rūšis:

1) išsaugančių ir kompleksinių saugomų teritorijų;

2) saugomų kraštovaizdžio objektų;

3) paviršinių vandens telkinių;

4) vandenviečių ir gręžtinių šulinių;

5) karstinio regiono;

6) dirbamų laukų;

7) gyvenviečių;

8) kurortų ir vasarviečių, kitų rekreacinių teritorijų;

9) pramonės objektų ir įrenginių;

10) kelių, geležinkelių, aerouostų;

11) energetinių komunikacijų ir objektų;

12) ryšių, tarp jų radijo ryšių, radionavigacijos ir

radiolokacijos objektų bei įrenginių.

Kiekviena zonos rūšis gali būti skirstoma į porūšius

(pozonius, juostas) su skirtingu režimu.

34 straipsnis. Veiklos apsaugos zonose nustatymas

Valstybinių rezervatų, valstybinių parkų, biosferos

monitoringo teritorijų apsaugos zonų režimą nustato individualūs

šių teritorijų nuostatai. Šių teritorijų apsaugos zonos

nustatomos steigiant aukščiau išvardintas saugomas teritorijas

arba jas tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė pagal atskirą

projektą.

Saugomų kultūrinių kraštovaizdžio objektų apsaugos zonų

režimą reguliuoja Lietuvos Respublikos kultūros vertybių

įstatymai, kiti norminiai dokumentai.

Kitų rūšių apsaugos zonų nustatymo tvarką ir apsaugos bei

naudojimo režimą nustato šis įstatymas, bendrieji apsaugos zonų

nuostatai ir kiti norminiai dokumentai.

VIII skyrius. SAUGOMI GAMTOS IŠTEKLIŲ SKLYPAI

35 straipsnis. Saugomų gamtos išteklių sklypų paskirtis

Saugomų gamtos išteklių sklypų paskirtis yra:

1) atkurti ūkinės veiklos nuskurdintas gamtos išteklių

rūšis;

2) pagausinti bei praplėsti bendrą gamtos išteklių fondą;

3) garantuoti atsinaujinančių gamtos išteklių išsaugojimą ir

racionalų naudojimą.

36 straipsnis. Saugomų gamtos išteklių sklypų rūšys

Saugomi gamtos išteklių sklypai pagal paskirtį skirstomi į:

1) medynų;

2) uogynų ir grybynų;

3) vaistažolynų;

4) gyvūnijos biotopų;

5) atsistatančių pelkių;

6) požeminių vandens telkinių.

37 straipsnis. Veiklos nustatymas saugomuose gamtos

išteklių sklypuose

Saugomuose gamtos išteklių sklypuose ribojama tam tikra

komercinė-ūkinė, statybinė, rekreacinė ir kita veikla, mažinanti

gamtos išteklius, naudingųjų išteklių eksploatavimas, žemės,

miško, vandenų, kito nekilnojamojo turto naudojimas bei nustatytų

jų naudojimo būdų keitimas. Veiklos ribojimo pobūdį ir mastą

nustato bendrieji saugomų gamtos išteklių sklypų nuostatai bei

kiti norminiai dokumentai.

IX skyrius. GAMTINIS KARKASAS

38 straipsnis. Gamtinio karkaso paskirtis

Gamtinio karkaso paskirtis yra:

1) sukurti vientisą gamtinio ekologinio kompensavimo sistemą

ir užtikrinti gamtinius ryšius tarp išsaugančių, apsaugančių,

atkuriančių ir kompleksinės paskirties saugomų teritorijų;

2) saugoti natūralų kraštovaizdį ir gamtos rekreacinius

išteklius;

3) sudaryti sąlygas miškams atkurti;

4) optimizuoti agrarinio kraštovaizdžio struktūrą

geoekologiniu požiūriu, reguliuoti agrarinės veiklos plėtrą;

5) reguliuoti kraštovaizdžio urbanizacijos bei

technogenizacijos plėtrą.

39 straipsnis. Gamtinio karkaso sudėtis

Gamtinis karkasas jungia įvairios paskirties teritorijas:

rezervatus, draustinius, valstybinius parkus, apsaugos zonas bei

saugomus gamtos išteklių sklypus, įvairias rekreacines, miškų

ūkio, taip pat ribojamos agrarinės veiklos zonas.

Gamtinį karkasą sudaro:

1) geoekologinės takoskyros - teritorijų juostos,

atskiriančios stambias geosistemas ir atliekančios ekologinį

kompensavimą tarp sistemų;

2) geosistemų stabilizavimo židiniai - teritorijos,

atliekančios ekologinį kompensavimą geosistemose;

3) migracijos koridoriai - slėniai bei dubakloniai, kuriais

vyksta intensyvi geodinaminė bei bioinformacinė apykaita.

40 straipsnis. Gamtinio karkaso formavimas

Gamtinis karkasas formuojamas pagal respublikinius,

rajoninius bei vietinius teritorinio planavimo dokumentus.

Gamtinio karkaso formavimo tvarką nustato Lietuvos

Respublikos Vyriausybė.

41 straipsnis. Veiklos gamtiniame karkase nustatymas

Gamtiniame karkase esančiuose rezervatuose, draustiniuose,

apsaugos zonose, valstybiniuose parkuose, saugomuose gamtos

išteklių sklypuose veiklą nustato atitinkami šio įstatymo

straipsniai, o jos reguliavimo pobūdį ir mastą nustato rezervatų,

draustinių, valstybinių parkų, biosferos rezervatų, apsaugos zonų

ir saugomų gamtos išteklių sklypų bendrieji ar individualūs

nuostatai bei kiti norminiai dokumentai.

Gamtinio karkaso rekreacinės, miškų ūkio ir ribojamos

agrarinės paskirties teritorijose draudžiama statyti pramonės

įmones ir gyvenamuosius kvartalus. Gamtinio karkaso teritorijose

ribojama verslo, miškų ūkio, agrarinė bei statybinė veikla.

Veiklos ribojimo pobūdį ir mastus nustato Specialiosios žemės ir

miško naudojimo sąlygos, gamtinio karkaso nuostatai bei kiti

norminiai dokumentai.

X skyrius. ATSAKOMYBĖ UŽ SAUGOMŲ TERITORIJŲ

ĮSTATYMO PAŽEIDIMUS

42 straipsnis. Teisinė atsakomybė

Juridiniai ir fiziniai asmenys, pažeidę Lietuvos Respublikos

saugomų teritorijų įstatymo reikalavimus, traukiami atsakomybėn

pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

43 straipsnis. Žalos, padarytos saugomoms teritorijoms,

saugomiems kraštovaizdžio objektams,

atlyginimas

Juridiniai ir fiziniai asmenys, padarę žalą saugomiems

kraštovaizdžio kompleksams bei objektams, privalo juos atkurti,

atstatyti teritorijos pirminę būklę ir atlyginti padarytą žalą.

Žalos dydį nustato teismas pagal Aplinkos apsaugos departamento

arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos

pateiktus skaičiavimus.

Pateikti teismui ieškinius dėl padarytos žalos atlyginimo

turi teisę Aplinkos apsaugos dapartamentas, Kultūros paveldo

inspekcija, saugomų teritorijų tarnybos, saugomų kraštovaizdžio

objektų, žemės bei miško savininkai ir naudotojai.

Žalos atlyginimas neatleidžia nuo drausminės,

administracinės ar baudžiamosios atsakomybės.

44 straipsnis. Saugomų teritorijų žemės, miško, saugomų

kraštovaizdžio objektų priverstinis

išpirkimas

Jeigu saugomų kraštovaizdžio vertybių, saugomų teritorijų

žemės bei miško savininkai nesilaiko įstatymuose ir kituose

dokumentuose nustatyto saugomų teritorijų apsaugos ir naudojimo

režimo, Aplinkos apsaugos departamento arba Lietuvos Respublikos

įgaliotos institucijos reikalavimu tos žemės gali būti

priverstinai valstybės išpirktos pagal jų realią vertę išpirkimo

metu.

45 straipsnis. Ginčų sprendimas

Ginčus saugomų teritorijų klausimais pagal kompetenciją

sprendžia Lietuvos Respublikos Vyriausybė, savivaldybės, Lietuvos

Respublikos Aplinkos apsaugos departamentas, valstybės įgaliotos

institucijos, teismas ar arbitražas Lietuvos Respublikos įstatymų

nustatyta tvarka.

46 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas įsigalioja

bendra tvarka, išskyrus 22 straipsnio antrosios dalies 1 punktą,

kuris įsigalios po Lietuvos Respublikos administracinės

teritorinės reformos.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS