Suvestinė redakcija nuo 2011-12-31 iki 2014-10-21
Nutarimas paskelbtas: Žin. 2006, Nr. 143-5461, i. k. 106505ANUTA00000153
LIETUVOS BANKO VALDYBA
N U T A R I M A S
DĖL FINANSINĖS GRUPĖS ATASKAITŲ KONSOLIDAVIMO IR JUNGTINĖS (KONSOLIDUOTOS) PRIEŽIŪROS TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2006 m. gruodžio 7 d. Nr. 153
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo (Žin., 1994, Nr. 99-1957; 2001, Nr. 28-890) 9 straipsniu ir Lietuvos Respublikos bankų įstatymo (Žin., 2004, Nr. 54-1832) 57–59 straipsniais bei įgyvendindama 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/48/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo (nauja redakcija) (OL 2006 L 177, p. 1), 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/111/EB, iš dalies keičiančią direktyvų 2006/48/EB, 2006/49/EB ir 2007/64/EB nuostatas dėl centrinių įstaigų kontroliuojamų bankų, tam tikrų nuosavų lėšų straipsnių, didelių pozicijų, priežiūros priemonių ir krizių valdymo (OL 2009 L 302, p. 97), ir 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/78/ES, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 98/26/EB, 2002/87/EB, 2003/6/EB, 2003/41/EB, 2003/71/EB, 2004/39/EB, 2004/109/EB, 2005/60/EB, 2006/48/EB, 2006/49/EB ir 2009/65/EB dėl Europos priežiūros institucijos (Europos bankininkystės institucijos), Europos priežiūros institucijos (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos) ir Europos priežiūros institucijos (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos) įgaliojimų (OL 2010 L 331, p. 120), Lietuvos banko valdyba nutaria:
Preambulės pakeitimai:
Nr. 03-130, 2010-10-21, Žin., 2010, Nr. 130-6692 (2010-11-06), i. k. 110505ANUTA0003-130
Nr. 03-155, 2011-09-29, Žin., 2011, Nr. 122-5811 (2011-10-11), i. k. 111505ANUTA0003-155
1. Patvirtinti Finansinės grupės ataskaitų konsolidavimo ir jungtinės (konsoliduotos) priežiūros taisykles (pridedamos).
2. Pripažinti netekusiais galios:
2.1. Lietuvos banko valdybos 2004 m. liepos 22 d. nutarimo Nr. 128 „Dėl finansinės grupės ataskaitų konsolidavimo ir jungtinės (konsoliduotos) priežiūros taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 125-4530) 1 punktą;
2.2. Lietuvos banko valdybos 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimą Nr. 145 „Dėl Lietuvos banko valdybos 2004 m. liepos 22 d. nutarimo Nr. 128 „Dėl finansinės grupės ataskaitų konsolidavimo ir jungtinės (konsoliduotos) priežiūros taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2004, Nr. 139-5090).
PATVIRTINTA
Lietuvos banko valdybos
2006 m. gruodžio 7 d. nutarimu Nr. 153
FINANSINĖS GRUPĖS ATASKAITŲ KONSOLIDAVIMO IR JUNGTINĖS (KONSOLIDUOTOS) PRIEŽIŪROS
TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šis dokumentas parengtas vadovaujantis 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/48/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo (nauja redakcija) (OL 2006 L 177, p. 1), 1983 m. birželio 13 d. Septintąja Tarybos direktyva 83/349/EEB, pagrįsta Sutarties 54 straipsnio 3 dalies g punktu, dėl konsoliduotos atskaitomybės (OL 2004 m. specialusis leidimas, 17 skyrius, 1 tomas, p. 58), 1986 m. gruodžio 8 d. Tarybos direktyva 86/635/EEB dėl bankų ir kitų finansų įstaigų metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 1 tomas, p. 157), Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymu (toliau – Finansų įstaigų įstatymas), Lietuvos Respublikos bankų įstatymu (toliau – Bankų įstatymas), Tarptautiniais finansinės atskaitomybės standartais bei Bazelio bankų priežiūros komiteto patvirtintais Pagrindiniais efektyvios bankų priežiūros principais.
II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS
3. Konsoliduojantysis bankas:
3.2. finansinei grupei priklausantis bankas, jei patronuojanti finansinėje grupėje yra finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė;
4. Kontroliuojamoji įmonė – finansų įstaiga, įskaitant ir Lietuvos Respublikos įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatyme apibrėžtas valdymo įmones (toliau – finansų įstaiga) ar draudimo įmonė, kuriose patronuojantis bankas ar finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė turi įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį, suteikiančią teisę kontroliuoti įmonės veiklą. Šiose taisyklėse kontroliuojamąja įmone laikoma ir ta įmonė, kuri yra valdoma bendrai, remiantis sudarytomis sutartimis ar steigimo dokumentuose esamomis nuostatomis, arba jos ir patronuojančio banko ar finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės dauguma administracijos, valdymo ar priežiūros organų narių per finansinius metus iki konsoliduotos finansinės atskaitomybės sudarymo yra tie patys asmenys.
5. Bendrai kontroliuojama įmonė – finansų įstaiga ar draudimo įmonė, kurios ekonomine, veiklą arba turtą pagal sutartį kontroliuoja dvi ar daugiau sutarties šalių (toliau – dalininkai).
6. Banko veiklą papildančias paslaugas teikianti įmonė – įmonė, suprantama kaip Lietuvos Respublikos įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatyme apibrėžta kredito įstaigos veiklą papildančias paslaugas teikianti įmonė.
7. Pilnas konsolidavimas – konsoliduojančiojo banko ir kontroliuojamųjų įmonių finansinių ataskaitų sujungimas (100 proc.), kai sudedami turto, įsipareigojimų, nuosavybės, pajamų, išlaidų, pelno, nuostolio straipsniai ir eliminuojamos finansinės grupės narių tarpusavio turto, įsipareigojimų, nuosavybės, pajamų, išlaidų, pelno ir nuostolio sumos.
8. Proporcinis konsolidavimas – vieno bendrai kontroliuojamos įmonės dalininko turto, įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų straipsnių bendrai kontroliuojamoje įmonėje dalies ir panašių kito dalininko finansinės atskaitomybės straipsnių sudėjimas.
9. Nuosavybės metodas – metodas, kai investicija į įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalis apskaitoje įrašoma nurodant įsigijimo išlaidas, po to jos apskaitinė vertė padidinama arba sumažinama, kad būtų galima pripažinti ir konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose parodyti po įsigijimo datos susidariusią pelno ar nuostolio dalį, t. y. kiekvieną ataskaitine, dieną pridedamas konsoliduojančiajam bankui tenkantis įmonės pelnas arba atimami nuostoliai.
10. Dalinis konsolidavimas – ne visos finansinės grupės, o atskirų tos grupės narių finansinių ataskaitų sujungimas.
11. Patronuojanti kredito įstaiga valstybėje narėje – kredito įstaiga, turinti kontroliuojamąją įmonę – kredito įstaigą arba finansų įmonę – arba dalyvaujanti valdant šios įstaigos arba įmonės kapitalą, kuri pati nėra kitos kredito įstaigos, gavusios leidimą veiklai toje pačioje Europos Sąjungos valstybėje narėje, arba finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės, įsisteigusios toje pačioje Europos Sąjungos valstybėje narėje, kontroliuojama įmonė.
12. Patronuojanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė valstybėje narėje – finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, kuri pati nėra kredito įstaigos, gavusios leidimą veiklai toje pačioje Europos Sąjungos valstybėje narėje, arba finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės, įsisteigusios toje pačioje Europos Sąjungos valstybėje narėje, kontroliuojama įmonė.
13. ES patronuojanti kredito įstaiga – patronuojanti kredito įstaiga Europos Sąjungos valstybėje narėje, kuri nėra kitos kredito įstaigos, gavusios leidimą veiklai bet kurioje Europos Sąjungos valstybėje narėje, arba finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės, įsisteigusios bet kurioje Europos Sąjungos valstybėje narėje, kontroliuojama įmonė.
14. ES patronuojanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė – patronuojanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė Europos Sąjungos valstybėje narėje, kuri nėra kredito įstaigos, gavusios leidimą veiklai bet kurioje Europos Sąjungos valstybėje narėje, arba kitos finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės, įsisteigusios bet kurioje Europos Sąjungos valstybėje narėje, kontroliuojama įmonė.
15. Konsoliduotos priežiūros institucija – priežiūros institucija, atsakinga už ES patronuojančių kredito įstaigų ir kredito įstaigų, kurias kontroliuoja ES patronuojančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės, jungtinės (konsoliduotos) priežiūros vykdymą.
Papildyta punktu:
Nr. 03-130, 2010-10-21, Žin., 2010, Nr. 130-6692 (2010-11-06), i. k. 110505ANUTA0003-130
16. Kitos šiose taisyklėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Finansų įstaigų ir Bankų įstatymuose.
Punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. 03-130, 2010-10-21, Žin., 2010, Nr. 130-6692 (2010-11-06), i. k. 110505ANUTA0003-130
III. KONSOLIDUOTŲJŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ RENGIMO SĄLYGOS IR BŪDAI
17. Konsoliduojantysis bankas privalo parengti finansinės grupės konsoliduotąsias finansines ataskaitas, esant tokioms sąlygoms:
17.1. Kai patronuojantis bankas ar finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė kontroliuoja įmones, finansinės ataskaitos konsoliduojamos pilnai.
17.2. Kai patronuojantis bankas ar finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė kartu su kitais dalininkais bendrai kontroliuoja įmones, finansinės ataskaitos konsoliduojamos taikant proporcinio konsolidavimo metodą.
18. Konsoliduojantysis bankas finansines ataskaitas konsoliduoja taikydamas nuosavybės metodą ir tuomet kai:
18.1. patronuojantis bankas ar finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė turi reikšmingos įtakos (atstovauja įmonės valdymo organuose, dalyvauja nustatant įmonės ekonominės veiklos politiką) vienai ar kelioms įmonėms, tačiau nedalyvauja valdant šių įmonių kapitalą arba neturi kitų su jų kapitalu susijusių ryšių;
18.2. patronuojantis bankas arba finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė kartu su viena ar keliomis finansų įstaigomis arba draudimo įmonėmis priklauso vienai vadovavimo sistemai, tačiau ne tai, kuri nurodyta jų steigimo sutartyje arba įstatuose;
IV. IŠIMTYS, KAI KONSOLIDUOTOSIOS FINANSINĖS ATASKAITOS NERENGIAMOS IR NEVYKDOMA JUNGTINĖ (KONSOLIDUOTA) PRIEŽIŪRA
19. Finansinės ataskaitos gali būti nekonsoliduojamos ir jungtinė (konsoliduota) priežiūra nevykdoma:
19.1. kai kontroliuojamoji įmonė, priklausanti ne Europos Sąjungos valstybės narės jurisdikcijai, veikia su reikšmingais apribojimais, kurie sudaro kliūčių konsoliduojančiajam bankui perduoti ataskaitoms konsoliduoti reikalingą informaciją;
19.2. kai kontroliuojamosios įmonės turtas sudaro ne daugiau kaip 1 proc. konsoliduojančiojo banko turto;
19.3. kai įmonės, kurių finansines ataskaitas reikėtų konsoliduoti, yra nereikšmingos vykdant kredito įstaigų priežiūrą;
Punkto pakeitimai:
Nr. 86, 2008-05-29, Žin., 2008, Nr. 66-2524 (2008-06-10), i. k. 108505ANUTA00000086
20. Lietuvos bankas priima sprendimą dėl finansinių ataskaitų konsolidavimo 19.3 ir 19.4 punktuose nurodytais atvejais. Be to, Lietuvos bankas gali pareikalauti sudaryti konsoliduotas finansines ataskaitas ir neatsižvelgdamas į 19.1 punkte nurodytą išimtį.
Punkto pakeitimai:
Nr. 86, 2008-05-29, Žin., 2008, Nr. 66-2524 (2008-06-10), i. k. 108505ANUTA00000086
V. FINANSINIŲ IR PRIEŽIŪRAI SKIRTŲ ATASKAITŲ KONSOLIDAVIMAS
21. Konsoliduojantysis bankas Lietuvos bankui pateikia tokias finansinės grupės konsoliduotąsias finansines ataskaitas:
21.1. balansinės ataskaitos 0001 formą ir balansinės ataskaitos priedą „Papildoma informacija apie balansinės ataskaitos straipsnius“;
21.2. pelno (nuostolio) ataskaitos 0002 formą ir pelno (nuostolio) ataskaitos priedą „Papildoma informacija apie pelno (nuostolio) ataskaitos straipsnius“;
Punkto pakeitimai:
Nr. 86, 2008-05-29, Žin., 2008, Nr. 66-2524 (2008-06-10), i. k. 108505ANUTA00000086
22. Konsoliduotųjų finansinių ataskaitų pagrindu sudaromos finansinės grupės konsoliduotosios priežiūrai skirtos ataskaitos:
22.2. maksimalios pozicijos vertės vienam skolininkui ir didelių pozicijų ataskaita;
Punkto pakeitimai:
Nr. 03-130, 2010-10-21, Žin., 2010, Nr. 130-6692 (2010-11-06), i. k. 110505ANUTA0003-130
22.3. turto ir įsipareigojimų struktūros pagal terminus ataskaita.
Papildyta punktu:
Nr. 03-130, 2010-10-21, Žin., 2010, Nr. 130-6692 (2010-11-06), i. k. 110505ANUTA0003-130
Punkto pakeitimai:
Nr. 86, 2008-05-29, Žin., 2008, Nr. 66-2524 (2008-06-10), i. k. 108505ANUTA00000086
VI. KONSOLIDUOTŲJŲ METINIŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ PUBLIKAVIMAS
24. Patronuojantis bankas, kontroliuojantis įmones arba dalyvaujantis valdant jų kapitalą, turi parengti ir Lietuvos banko nustatyta tvarka paskelbti metines konsoliduotąsias finansines ataskaitas. Šios ataskaitos turi būti patikrintos nepriklausomo auditoriaus.
25. Publikuojamas metines konsoliduotąsias finansines ataskaitas sudaro:
26. Publikuodamas metines konsoliduotąsias finansines ataskaitas, patronuojantis bankas laikosi įstatymuose ir Lietuvos banko teisės aktuose nustatytų reikalavimų.
27. Aiškinamajame rašte turi būti pateikta papildoma informacija, susijusi su konsolidavimu:
27.1. priežastys, dėl kurių kontroliuojamųjų įmonių ataskaitos nekonsoliduojamos, šių įmonių bei patronuojančio banko ryšiai;
27.2. įmonių, kuriose patronuojantis bankas dalyvauja valdant kapitalą, centrinių būstinių adresai, banko turima įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalis jose;
27.3. patronuojančio banko ir įmonių, kuriose bankas turi reikšmingą įtaką, centrinių būstinių adresai, tarpusavio ryšiai;
27.4. kontroliuojamosiose įmonėse taikomų apskaitos politikos ir apskaitos metodų aprašymas (jei yra kokių nors svarbių skirtumų);
VII. ATASKAITŲ KONSOLIDAVIMO PROCEDŪROS
28. Konsoliduojantysis bankas konsoliduotąsias ataskaitas privalo sudaryti pagal 17 punkte numatytas sąlygas nuo to laikotarpio, kai įmonės pradėtos kontroliuoti arba pradėta dalyvauti valdant jų kapitalą.
29. Finansinės ataskaitos, skirtos konsoliduoti, turi atitikti šiuos reikalavimus:
29.1. Konsoliduojančiojo banko ir kontroliuojamųjų įmonių finansinės ataskaitos turi būti to paties ataskaitinio laikotarpio. Kai to padaryti nėra galimybių, konsoliduoti galima ir skirtingomis datomis parengtas ataskaitas, bet laikotarpis tarp ataskaitų parengimo datų negali būti ilgesnis kaip trys mėnesiai. Jei tuo laikotarpiu įvyksta kokių nors reikšmingų įvykių, konsoliduojamosios ataskaitos turi būti koreguojamos, kad nebūtų iškreipti finansinės grupės rezultatai.
29.2. Finansinės ataskaitos turi būti parengtos vadovaujantis vienodais tų pačių veiklos sričių apskaitos tvarkymo ir atskaitomybės rengimo principais. Jei to padaryti neįmanoma, išimtiniais atvejais galima konsoliduoti ataskaitas, parengtas vadovaujantis skirtingais principais. Kiekvienas toks atvejis būtinai aprašomas ir paaiškinamas.
29.3. Kontroliuojamosios įmonės veiklos rezultatai į konsoliduotąsias finansines ataskaitas įtraukiami ne nuo metų pradžios, o nuo tos dienos, kai perimta tos įmonės kontrolė (įsigijimo datos). Analogiškai kontroliuojamosios įmonės perleidimo atveju – rezultatai į konsoliduotąsias finansines ataskaitas įtraukiami tik iki kontrolės perleidimo dienos.
30. Pelnas arba nuostolis, gautas pardavus kontroliuojamosios įmonės įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalis, nurodomas laikotarpio, kai įvyko minėtas pardavimas, konsoliduotojoje pelno (nuostolio) ataskaitoje.
31. Nuo to momento, kai netenkama teisės kontroliuoti įmonės, finansinės ataskaitos nekonsoliduojamos, o investicija į kapitalą turi būti įtraukta į apskaitą pagal TAS 39 „Finansinės priemonės: pripažinimas ir įvertinimas“.
32. Pagrindinės pilno konsolidavimo procedūros:
32.1. Eliminuojama konsoliduojančiojo banko investicijų į kiekvieną kontroliuojamąją įmonę ir kiekvienos kontroliuojamosios įmonės kapitalo dalies vertė.
32.2. Eliminuojami visi konsoliduojančiojo banko ir kontroliuojamųjų įmonių tarpusavio turto, įsipareigojimų ir nuosavybės straipsniai.
32.3. Eliminuojamos visos konsoliduojančiojo banko ir kontroliuojamųjų įmonių tarpusavio pajamų, išlaidų, pelno ir nuostolių sumos.
32.4. Visas kitas konsoliduojančiojo banko ir kontroliuojamųjų įmonių turtas ir įsipareigojimai eilutė po eilutės sumuojami, kad būtų sudarytas konsoliduotasis balansas.
32.5. Visos kitos konsoliduojančiojo banko ir kontroliuojamųjų įmonių pajamų, išlaidų, pelno ir nuostolio sumos eilutė po eilutės sujungiamos (sumuojamos), kad būtų galima sudaryti konsoliduotąją pelno (nuostolio) ataskaitą.
33. Taikant proporcinio konsolidavimo metodą, įvertinama tai, kad yra bendrai kontroliuojama ekonominė veikla arba turtas, ir vieno dalininko turto, įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų straipsnių bendrai kontroliuojamoje įmonėje dalis, proporcinga valdomo įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių daliai, eilutė po eilutės sudedama su kito dalininko panašiais straipsniais, arba dalininko finansinėse ataskaitose ji pateikiama kaip atskiros eilutės, tačiau turi būti apimama tik ta dalininko turto dalis, kuri yra bendrai kontroliuojama, ir įsipareigojimų dalis, už kurią jis yra bendrai atsakingas. Bendrai kontroliuojamos įmonės dalininko konsoliduotoji pelno (nuostolio) ataskaita apima jo pajamų ir sąnaudų dalį bendrai kontroliuojamoje įmonėje.
34. Taikant nuosavybės metodą, iš pradžių investicija į kapitalo dalis apskaitoje įrašoma nurodant įsigijimo išlaidas, po to jos apskaitinė vertė padidinama arba sumažinama, kad būtų galima pripažinti po įsigijimo datos susidariusią pelno ar nuostolio dalį, t. y. kiekvieną ataskaitinę datą konsoliduojančiam bankui tenkantis įmonės pelnas arba atimami nuostoliai.
VIII. JUNGTINĖ (KONSOLIDUOTA) PRIEŽIŪRA
35. Lietuvos bankas atlieka visos finansinės grupės jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, jei:
35.1. Bankų įstatymo nustatyta tvarka išduotą licenciją turintis bankas yra patronuojanti kredito įstaiga valstybėje narėje arba ES patronuojanti kredito įstaiga;
35.2. Bankų įstatymo nustatyta tvarka išduotą licenciją turinčio banko globojanti (patronuojanti) įmonė yra patronuojanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė valstybėje narėje ar ES patronuojanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė ir finansinėje grupėje nėra kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse licencijuotų užsienio bankų;
35.3. Bankų įstatymo nustatyta tvarka išduotą licenciją turinčio banko ir bent vieno kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje licencijuoto užsienio banko globojanti (patronuojanti) įmonė yra ta pati Lietuvos Respublikoje įsteigta patronuojanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė valstybėje narėje arba ta pati Lietuvos Respublikoje įsteigta ES patronuojanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė;
35.4. Bankų įstatymo nustatyta tvarka išduotą licenciją turintis bankas turi didžiausią bendrą balansą tarp visų bankų, priklausančių tai pačiai finansinei grupei, kurioje Bankų įstatymo nustatyta tvarka išduotą licenciją turinčio banko ir vieno arba kelių kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse licencijuotų užsienio bankų globojančios (patronuojančios) įmonės yra daugiau kaip viena skirtingose Europos Sąjungos valstybėse narėse įsteigta finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė ir kiekvienoje iš šių Europos Sąjungos valstybių narių yra įsteigtas finansinei grupei priklausantis bankas;
35.5. Bankų įstatymo nustatyta tvarka išduotą licenciją turintis bankas turi didžiausią bendrą balansą tarp visų bankų, priklausančių tai pačiai finansinei grupei, kurioje visų bankų globojanti (patronuojanti) įmonė yra ta pati patronuojanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė ir nė vienas iš finansinei grupei priklausančių bankų nelicencijuotas toje Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurioje įsteigta finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė.
36. Lietuvos bankas ir kitos susijusios priežiūros institucijos bendro susitarimo pagrindu gali nutarti, kad jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą vykdys kita, nei numatyta pagal šių Taisyklių 35.3–35.5 punktus, priežiūros institucija, jeigu minėtuose punktuose nurodytos sąlygos netinka atsižvelgus į bankus ir jų veiklos santykinę svarbą atskirose Europos Sąjungos valstybėse narėse. Tokiais atvejais, prieš priimant sprendimą dėl priežiūros institucijos, atsakingos už jungtinės (konsoliduotos) priežiūros vykdymą, išrinkimo, konsultuojamasi su ES patronuojančia kredito įstaiga ar ES patronuojančia finansų kontroliuojančiąja (holdingo) bendrove arba banku, turinčiu didžiausią bendrą balansą.
37. Lietuvos bankas, tapęs atsakingas už jungtinės (konsoliduotos) priežiūros vykdymą, praneša Komisijai ir vadovaujantis 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/78/EB (OL 2010 L 331, p. 12), įsteigtai Europos priežiūros institucijai (Europos bankininkystės institucijai) (toliau – EBI) apie visus susitarimus, sudarytus 36 punkte nurodytais atvejais.
Punkto pakeitimai:
Nr. 03-155, 2011-09-29, Žin., 2011, Nr. 122-5811 (2011-10-11), i. k. 111505ANUTA0003-155
38. Jeigu finansinės grupės jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą vykdo kitos Europos Sąjungos valstybės narės priežiūros institucija, Lietuvos bankas vykdo atskirą arba iš dalies konsoliduotą tik finansinės grupės dalies, kurioje Bankų įstatymo nustatyta tvarka išduotą licenciją turintis bankas yra patronuojantis, priežiūrą (t. y. banko, jo kontroliuojamųjų įmonių ir tokių įmonių, kuriose minėtas bankas dalyvauja valdant kapitalą). Lietuvos bankas Bankų įstatymo 64 straipsnyje nustatyta tvarka gali perduoti įgaliojimus atlikti atskirą arba iš dalies jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą.
Punkto pakeitimai:
Nr. 03-155, 2011-09-29, Žin., 2011, Nr. 122-5811 (2011-10-11), i. k. 111505ANUTA0003-155
39. Jei bankas priklauso finansinei grupei, kurią globoja (patronuoja) ne Europos Sąjungos valstybės narės jurisdikcijai priklausantis užsienio bankas ar finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, Lietuvos bankas jungtiniu (konsoliduotu) pagrindu prižiūri tik finansinės grupės dalį, kurią sudaro Bankų įstatymo nustatyta tvarka išduotą licenciją turintis bankas, jo kontroliuojamos įmonės ir tokios įmonės, kuriose minėtas bankas dalyvauja valdant kapitalą.
40. Jungtinė (konsoliduota) finansinės grupės priežiūra vykdoma konsoliduotųjų finansinių ir priežiūrai skirtų ataskaitų pagrindu. Vykdant jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, taip pat atsižvelgiama ir į tokią finansinės grupės narių veiklą, kuri negali būti parodyta konsoliduotosiose ataskaitose (pvz., turto, įsipareigojimų, nuosavybės, pajamų, išlaidų, pelno bei nuostolio judėjimą tarp finansinės grupės narių).
41. Finansinėje grupėje turi būti sukurta tokia rizikos valdymo ir vidaus kontrolės sistema, įskaitant patikimas apskaitos tvarkymo ir atskaitomybės rengimo procedūras, kuri užtikrintų priėjimą prie visų tos finansinės grupės narių ataskaitų, duomenų ir informacijos, reikalingos konsoliduotosioms ataskaitoms sudaryti ir jungtinei (konsoliduotai) priežiūrai vykdyti, ir atitiktų reikalavimus, nustatytus Lietuvos banko teisės aktuose.
42. Kai patronuojanti grupėje yra mišrią veiklą vykdanti kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, grupei priklausantys kontroliuojami bankai, pasinaudodami rizikos valdymo ir vidaus kontrolės sistema bei apskaitos tvarkymo ir atskaitomybės rengimo procedūromis, privalo stebėti, kontroliuoti ir įvertinti sandorius, vykdomus su patronuojančia mišrią veiklą vykdančia kontroliuojančiąja (holdingo) bendrove ir jos dukterinėmis įmonėmis. Lietuvos bankas taip pat reikalauja, kad kontroliuojami bankai teiktų informaciją apie jų požiūriu svarbius minėtus sandorius, išskyrus dideles pozicijas. Jeigu tokie sandoriai kelia grėsmę banko finansinei padėčiai, Lietuvos bankas gali imtis veiksmų ir taikyti poveikio priemones, numatytas Bankų įstatyme.
43. Kaip vykdomas kapitalo pakankamumo normatyvas, vertinama konsoliduotųjų ataskaitų pagrindu, vadovaujantis Lietuvos banko teisės aktais. Finansinei grupei taikoma ta pati kapitalo pakankamumo normatyvo skaičiavimo tvarka ir toks pats normatyvo dydis kaip ir tos finansinės grupės konsoliduojančiajam bankui. Lietuvos bankas gali nustatyti skirtingą kapitalo pakankamumo normatyvo dydį atskiriems finansinės grupės bankams, atsižvelgdamas į tokius veiksnius:
43.2. rizikos pasiskirstymo finansinėje grupėje laipsnį, palyginti su atskirų šios grupės narių rizika;
44. Skaičiuojant kapitalo pakankamumo normatyvą konsoliduotųjų ataskaitų pagrindu, toliau nurodytos pozicijos pridedamos prie konsoliduotų nuosavų lėšų, jei jos yra neigiamos, arba atimamos iš jų, jei jos teigiamos:
44.1. mažumos dalis, priklausanti nekonsoliduojamosioms įmonėms (taip pat ir dalis, susidariusi dėl privilegijuotųjų akcijų valdymo);
44.3. valiutos perskaičiavimo skirtumai, susidarę konsoliduojant finansines ataskaitas, dėl užsienyje veikiančių įmonių kapitalo ir rezervų ar jų dalies perskaičiavimo funkcine valiuta;
45. Konsoliduotųjų ataskaitų pagrindu vertinant, kaip vykdomi kiti rizikos apribojimai, finansinei grupei taikoma ta pati apribojimų skaičiavimo tvarka ir tie patys jų dydžiai kaip ir konsoliduojančiam tą finansinę grupę bankui, vadovaujantis atitinkamais Lietuvos banko teisės aktais.
46. Jei finansinei grupei priklausantis kontroliuojamas bankas arba patronuojanti tos finansinės grupės finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė kontroliuoja įmonę, kuri priklauso ne Europos Sąjungos valstybės narės jurisdikcijai, arba dalyvauja valdant jos kapitalą, grupei priklausančio kontroliuojamo banko rizikos apribojimų vykdymo skaičiavimas ir vertinimo procesas turi būti atliekami iš dalies konsoliduotųjų ataskaitų pagrindu.
Skyriaus pakeitimai:
Nr. 03-130, 2010-10-21, Žin., 2010, Nr. 130-6692 (2010-11-06), i. k. 110505ANUTA0003-130
IX. BENDRADARBIAVIMAS VYKDANT JUNGTINĘ (KONSOLIDUOTĄ) PRIEŽIŪRĄ
47. Lietuvos bankas, būdamas atsakingas už visos finansinės grupės, kuriai priklauso ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse licencijuoti užsienio bankai, jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą ir atlikdamas papildomas užduotis:
47.1. renka informaciją ir koordinuoja svarbios arba esminės informacijos skleidimą keliančiomis susirūpinimą ir kritinėmis situacijomis;
47.2. planuoja ir koordinuoja priežiūros veiklą tęstinumo sąlygomis, bendradarbiaudamas su kitomis jungtinėje (konsoliduotoje) priežiūroje dalyvaujančiomis Europos Sąjungos valstybių narių priežiūros institucijomis;
47.3. planuoja ir koordinuoja priežiūros veiklą su visomis suinteresuotomis jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą vykdančiomis arba svarbius filialus prižiūrinčiomis priežiūros institucijomis ir prireikus su Europos centrinių bankų sistemos centriniais bankais, rengiantis kritinėms situacijoms ir joms susidarius, įskaitant neigiamus pokyčius bankuose ir finansų rinkose. Priežiūra planuojama ir koordinuojama sutarčių, sudarytų su atitinkamos Europos Sąjungos valstybės narės priežiūros institucija, nustatyta tvarka siekiant sudaryti palankesnes krizių valdymo sąlygas. Atliekamos užduotys apima 58.2 punkte nurodytas išskirtines priemones, bendrų vertinimų rengimą, nepaprastosios padėties planų įgyvendinimą ir visuomenės informavimą.
48. Vadovaujantis sutartimis, sudarytomis su Europos Sąjungos valstybių narių priežiūros institucijomis, Lietuvos bankui, vykdančiam jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, gali būti pavesta atlikti ir kitas papildomas užduotis, sutartyse tiksliai apibrėžiant sprendimų priėmimo procesą ir bendradarbiavimo procedūras. Jei Europos Sąjungos valstybių narių priežiūros institucijos vykdant jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą nebendradarbiauja su Lietuvos banku tiek, kiek reikalinga siekiant atlikti 47 punkte nurodytas užduotis, Lietuvos bankas gali perduoti klausimą EBI, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 19 straipsnyje.
Punkto pakeitimai:
Nr. 03-155, 2011-09-29, Žin., 2011, Nr. 122-5811 (2011-10-11), i. k. 111505ANUTA0003-155
49. Lietuvos bankas, vykdydamas jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, privalo teikti visą svarbią informaciją ir pats gali iš atitinkamų Europos Sąjungos valstybių narių priežiūros institucijų jos prašyti. Nustatant svarbios informacijos apimtį, atsižvelgiama į bankų, kuriuos kontroliuoja bankai ar finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės, priklausančios Europos Sąjungos valstybės narės jurisdikcijai, svarbą Lietuvos Respublikos finansinėje sistemoje.
50. Esminę informaciją, kuri galėtų ženkliai paveikti kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje esančio banko, finansų įstaigos, valdymo ar draudimo įmonės finansinio patikimumo vertinimą, Lietuvos bankas teikia savo iniciatyva. Esminė informacija apima:
50.1. finansinėje grupėje esančių didelių bankų grupės struktūros ir juos prižiūrinčių institucijų nustatymą;
501. Jei Europos Sąjungos valstybių narių priežiūros institucijos atmetė prašymus bendradarbiauti ir keistis šių taisyklių 49 ir 50 punktuose nurodyta informacija, ši informacija nebuvo pateikta arba nebuvo imtasi veiksmų per pagrįstą laiką, Lietuvos bankas apie šiuos atvejus gali pranešti EBI.
Papildyta punktu:
Nr. 03-155, 2011-09-29, Žin., 2011, Nr. 122-5811 (2011-10-11), i. k. 111505ANUTA0003-155
51. Lietuvos bankas, atlikdamas visos finansinės grupės jungtinę konsoliduotą priežiūrą, steigia priežiūros institucijų kolegijas, kad būtų lengviau vykdyti Bankų įstatymo 59 straipsnyje, Priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso (toliau – SREP) bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos banko valdybos 2006 m. lapkričio 23 d. nutarimu Nr. 145 (Žin., 2006, Nr. 143-5456), V skyriuje, Leidimo taikyti vidaus reitingais pagrįstą kredito rizikos vertinimo ir pažangųjį operacinės rizikos vertinimo metodą išdavimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos banko valdybos 2006 m. gruodžio 7 d. nutarimu Nr. 152 (Žin., 2006, Nr. 143-5460), 5.2.2 punkte ir šių Taisyklių 47 punkte nurodytas užduotis ir prireikus užtikrinti tinkamą koordinavimą ir bendradarbiavimą su atitinkamomis ne Europos Sąjungos valstybių narių priežiūros institucijomis. Kolegijos steigiamos ir veikia vadovaujantis sutartimis, sudarytomis su suinteresuotomis Europos Sąjungos valstybių narių priežiūros institucijomis.
52. Priežiūros institucijų kolegijos steigiamos, kad Lietuvos bankas, EBI ir kitos suinteresuotos Europos Sąjungos valstybių narių priežiūros institucijos galėtų:
52.2. susitarti dėl savanoriško užduočių pavedimo ir prireikus dėl savanoriško atsakomybės perdavimo;
52.3. sudaryti priežiūros analizės programas remiantis finansinės grupės rizikos vertinimu pagal SREP;
52.4. padidinti priežiūros veiksmingumą atsisakant nebūtino priežiūros reikalavimų, tarp jų ir dėl 49 ir 50 punktuose nurodyto informacijos teikimo, dubliavimo;
52.5. nuosekliai taikyti rizikos ribojimo reikalavimus visiems finansinei grupei priklausantiems subjektams nepažeidžiant Europos Sąjungos teisės aktuose numatytų pasirinkimo galimybių ir Europos Sąjungos valstybių narių priežiūros institucijų kompetencijos;
52.6. vykdydamos šių Taisyklių 47.3 punkte nurodytas užduotis atsižvelgti į kitų forumų, kurie gali būti įsteigti šioje srityje, darbą.
Punkto pakeitimai:
Nr. 03-155, 2011-09-29, Žin., 2011, Nr. 122-5811 (2011-10-11), i. k. 111505ANUTA0003-155
53. Lietuvos bankas, vadovaudamasis Bankų įstatymo 65 straipsnio nuostatomis, keičiasi priežiūrai vykdyti gauta informacija su EBI ir kitomis priežiūros institucijų kolegijose dalyvaujančiomis institucijomis. Kolegijų steigimas ir veikla neturi įtakos Lietuvos banko pareigoms ir teisėms, nurodytoms įstatymuose ir teisės aktuose, priimtuose įgyvendinant direktyvą 2006/48/EB.
Punkto pakeitimai:
Nr. 03-155, 2011-09-29, Žin., 2011, Nr. 122-5811 (2011-10-11), i. k. 111505ANUTA0003-155
54. Priežiūros institucijų kolegijose dalyvauja už ES patronuojančio kredito įstaigos arba ES patronuojančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės dukterinių įmonių priežiūrą atsakingos Europos Sąjungos valstybių narių priežiūros institucijos, priežiūros institucijos tų Europos Sąjungos valstybių narių, kuriose įsteigti svarbūs filialai bei prireikus centriniai bankai ir ne Europos Sąjungos valstybių narių priežiūros institucijos, jei, visų priežiūros institucijų kolegijoje dalyvaujančių Europos Sąjungos valstybių narių priežiūros institucijų nuomone, ne Europos Sąjungos valstybių narių priežiūros institucijoms priežiūrai vykdyti gautos informacijos apsaugos reikalavimai yra lygiaverčiai direktyvos 2006/48/EB 1 skyriaus 2 skirsnyje nustatytiems reikalavimams.
55. Lietuvos bankas, atlikdamas visos finansinės grupės jungtinę konsoliduotą priežiūrą, pirmininkauja kolegijos posėdžiams ir sprendžia, kurios priežiūros institucijos dalyvauja posėdžiuose arba konkrečioje kolegijos veikloje. Visi kolegijos nariai iš anksto informuojami apie organizuojamus kolegijos posėdžius, pagrindinius klausimus ir veiklą, kuri bus aptariama posėdžio metu, o posėdžiui įvykus jiems laiku pateikiama informacija apie visus veiksmus, kurių buvo imtasi posėdžio metu, arba apie visas įvykdytas priemones.
56. Planuodamas ir koordinuodamas kolegijų veiklą, Lietuvos bankas atsižvelgia į priimamų sprendimų svarbą kolegijoje dalyvaujančioms institucijoms, visų pirma į galimą jų poveikį kitų suinteresuotų Europos Sąjungos valstybių narių finansų sistemos stabilumui. Nepažeisdamas Bankų įstatymo 65 straipsnio reikalavimų, Lietuvos bankas EBI informuoja apie kolegijų veiklą, taip pat ir kritinėmis situacijomis, ir teikia visą informaciją, kuri ypač svarbi siekiant priežiūros konvergencijos.
Punkto pakeitimai:
Nr. 03-155, 2011-09-29, Žin., 2011, Nr. 122-5811 (2011-10-11), i. k. 111505ANUTA0003-155
57. Vykdydamas atskirą arba iš dalies konsoliduotą Bankų įstatymo nustatyta tvarka išduotą licenciją turinčio banko priežiūrą ir norėdamas gauti informaciją apie finansinėje grupėje taikomus nuosavų lėšų poreikio apskaičiavimo metodus, Lietuvos bankas pirmiausia kreipiasi į Europos Sąjungos valstybės narės, kurios jurisdikcijai priklauso patronuojantis bankas, priežiūros instituciją, jei turi žinių, kad tokia informacija minėtai priežiūros institucijai jau buvo pateikta.
58. Lietuvos bankas, bendradarbiaudamas su kitomis Europos Sąjungos valstybių narių priežiūros institucijomis, konsultuojasi ir keičiasi tokia informacija, kuri yra svarbi vykdant jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą:
58.1. apie pokyčius grupei priklausančių bankų akcininkų, organizacinėje arba valdymo struktūroje, kai jų įgyvendinimas reikalauja priežiūros institucijos patvirtinimo arba leidimo;
59. Prieš pritaikydamas 58.2 punkte nurodytas sankcijas ir priemones, Lietuvos bankas konsultuojasi su Europos Sąjungos valstybių narių priežiūros institucijomis, atsakingomis už jungtinės (konsoliduotos) priežiūros atlikimą. Skubiais atvejais arba tada, kai dėl šių konsultacijų nukentėtų sprendimų veiksmingumas, Lietuvos bankas gali nuspręsti sankcijas ir priemones taikyti nesikonsultuojant. Šiuo atveju Lietuvos bankas neatidėliodamas informuoja atitinkamas Europos Sąjungos valstybių narių priežiūros institucijas.
60. Kai patronuojantis finansinėje grupėje yra Bankų įstatymo nustatyta tvarka išduotą licenciją turintis bankas arba finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė ar mišrią veiklą vykdanti kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, ir finansinei grupei priklauso viena arba kelios kontroliuojamosios įmonės, kurios yra draudimo įmonės arba kitos investicines paslaugas teikiančios įmonės, gavusios leidimus veiklai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, Lietuvos bankas glaudžiai bendradarbiauja su priežiūros institucijomis, atsakingomis už draudimo įmonių ir investicines paslaugas teikiančių įmonių priežiūrą, teikdamas jų funkcijoms atlikti reikalingą informaciją ir pats iš jų prašydamas informacijos, kurios reikia vykdant jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą.
Skyriaus pakeitimai:
Nr. 03-130, 2010-10-21, Žin., 2010, Nr. 130-6692 (2010-11-06), i. k. 110505ANUTA0003-130
X. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
61. Vadovaujantis Tarptautiniais finansinės atskaitomybės standartais, Lietuvos banko teisės aktais ir šiose taisyklėse pateiktais finansinių ataskaitų konsolidavimo principais, kiekvienas konsoliduojantysis bankas savo apskaitos politikoje privalo nustatyti ir pasitvirtinti išsamesnes finansinių ataskaitų konsolidavimo procedūras. Už teisingą konsoliduotųjų finansinių ataskaitų parengimą atsakinga konsoliduojančiojo banko valdyba.
Punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. 03-130, 2010-10-21, Žin., 2010, Nr. 130-6692 (2010-11-06), i. k. 110505ANUTA0003-130
62. Finansiniams metams pasibaigus, patronuojantis bankas, vadovaudamasis šiose taisyklėse, kituose Lietuvos banko teisės aktuose ir Lietuvos Respublikos įmonių konsoliduotos finansinės atskaitomybės įstatyme nustatytais reikalavimais, turi ne vėliau kaip per 4 mėnesius finansiniams metams pasibaigus parengti, pateikti Lietuvos banko Kredito įstaigų priežiūros departamentui ir publikuoti finansinės grupės ir visos grupės (įskaitant ir tas kontroliuojamąsias įmones ar įmones, kurių kapitalą valdant patronuojantis bankas dalyvauja ir kurios nėra įtrauktos į Lietuvos banko vykdomą jungtiną (konsoliduotą) priežiūrą) konsoliduotąsias finansines ataskaitas ir konsoliduotą metinį pranešimą.
Punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. 03-130, 2010-10-21, Žin., 2010, Nr. 130-6692 (2010-11-06), i. k. 110505ANUTA0003-130
63. Bankai nustatyta tvarka pateikia Lietuvos banko Kredito įstaigų priežiūros departamentui informaciją apie visas investicijas (6003 forma „Informacija apie investicijas“).
Punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. 03-130, 2010-10-21, Žin., 2010, Nr. 130-6692 (2010-11-06), i. k. 110505ANUTA0003-130
Pakeitimai:
1.
Lietuvos banko valdyba, Nutarimas
Nr. 86, 2008-05-29, Žin., 2008, Nr. 66-2524 (2008-06-10), i. k. 108505ANUTA00000086
Dėl kai kurių Lietuvos banko teisės aktų dėl apskaitos ir finansinės atskaitomybės pakeitimo
2.
Lietuvos banko valdyba, Nutarimas
Nr. 03-130, 2010-10-21, Žin., 2010, Nr. 130-6692 (2010-11-06), i. k. 110505ANUTA0003-130
Dėl Lietuvos banko valdybos 2006 m. gruodžio 7 d. nutarimo Nr. 153 "Dėl Finansinės grupės ataskaitų konsolidavimo ir jungtinės (konsoliduotos) priežiūros taisyklių patvirtinimo" pakeitimo
3.
Lietuvos banko valdyba, Nutarimas
Nr. 03-155, 2011-09-29, Žin., 2011, Nr. 122-5811 (2011-10-11), i. k. 111505ANUTA0003-155
Dėl Lietuvos banko valdybos 2006 m. gruodžio 7 d. nutarimo Nr. 153 "Dėl Finansinės grupės ataskaitų konsolidavimo ir jungtinės (konsoliduotos) priežiūros taisyklių patvirtinimo" pakeitimo