Suvestinė redakcija nuo 2013-04-07 iki 2015-10-31
Įsakymas paskelbtas: Žin. 2007, Nr. 120-4950, i. k. 10700RSISAK00000063
RADIACINĖS SAUGOS CENTRO DIREKTORIAUS
ĮSAKYMAS
DĖL DARBUOTOJŲ APŠVITOS IR DARBO VIETŲ STEBĖSENŲ ATLIKIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2007 m. lapkričio 16 d. Nr. 63
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 11-239) nuostatomis ir Lietuvos higienos normos HN 73:2001 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 663 (Žin., 2002, Nr. 11-388), reikalavimais:
2. Pripažįstu netekusiu galios Radiacinės saugos centro direktoriaus 1999 m. gruodžio 31 d. įsakymą Nr. 44 „Dėl Darbuotojų apšvitos ir darbo vietų monitoringų tvarkos atlikimo“ (Žin., 2000, Nr. 38-1086).
3. Pavedu direktoriaus pavaduotojui pagal administruojamą veiklos sritį šio įsakymo vykdymo kontrolę.
PATVIRTINTA
Radiacinės saugos centro direktoriaus 2007 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. 63
DARBUOTOJŲ APŠVITOS IR DARBO VIETŲ STEBĖSENŲ ATLIKIMO TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Darbuotojų apšvitos ir darbo vietų stebėsenų atlikimo taisyklės (toliau – šios taisyklės) nustato darbuotojų apšvitos ir jų darbo vietų stebėsenų atlikimo dažnumą, apimtis, atlikimo vietas (šių taisyklių 1–4 priedai) bei darbo vietų ir apšvitos stebėsenų duomenų registravimo ir saugojimo tvarką ūkio subjektams, kurie, turėdami Radiacinės saugos centro (toliau – RSC) išduotą licenciją ar laikinąjį leidimą (toliau – licencijos turėtojas), verčiasi veikla su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais.
Punkto pakeitimai:
Nr. V-31, 2012-02-24, Žin., 2012, Nr. 26-1217 (2012-02-29), i. k. 11200RSISAK0000V-31
2. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 11-239) 10 straipsnio 6 punkto, Veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais licencijavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 25 d. nutarimu Nr. 653 (Žin., 1999, Nr. 47-1485; 2011, Nr. 142-6664), nuostatomis ir Lietuvos higienos normos HN 73:2001 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 663 (Žin., 2002, Nr. 11-388), reikalavimais, licencijos turėtojas privalo organizuoti ir atlikti darbuotojų, dirbančių su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais (toliau – darbuotojai), apšvitos ir darbo vietų stebėsenas.
Punkto pakeitimai:
Nr. V-31, 2012-02-24, Žin., 2012, Nr. 26-1217 (2012-02-29), i. k. 11200RSISAK0000V-31
3. Darbuotojų apšvitos ir darbo vietų stebėsenų tikslas – sistemingai matuojant bei vertinant lygiavertės dozės galią, radioaktyviąją taršą (oro ir paviršių) ir lygiavertę bei efektinę apšvitos dozes, įvertinti darbuotojams taikomų radiacinės saugos priemonių efektyvumą, radiacinės saugos požiūriu sukurti saugias darbo sąlygas.
4. Licencijos turėtojui negalint pačiam atlikti darbuotojų individualiųjų dozių ekvivalento ar vidinės radioaktyviosios taršos matavimų arba lygiavertės dozės galios, radioaktyviosios taršos (oro ir paviršiaus) matavimų darbo vietose ar (ir) darbuotojų gaunamos apšvitos įvertinimo, nurodytus matavimus ar (ir) darbuotojų gaunamos apšvitos įvertinimą gali atlikti akredituotos ar RSC pripažintos laboratorijos.
Punkto pakeitimai:
Nr. V-23, 2013-04-03, Žin., 2013, Nr. 36-1773 (2013-04-06), i. k. 11300RSISAK0000V-23
5. Licencijos turėtojai, remdamiesi darbuotojų apšvitos ir darbo vietų stebėsenų rezultatais, privalo nustatyti kiekvienos pareigybės darbuotojų bei kiekvienos rūšies šaltinio ištyrimo lygius ir užtikrinti, kad juos viršijus bus nustatytos to priežastys. Ištyrimo lygiai gali būti nustatomi remiantis paskutiniais 2–3 metais atliktų darbuotojų apšvitos ir darbo vietų stebėsenų rezultatais. Pradedantiems dirbti su šaltiniu – pagal nustatytus ištyrimo lygius dirbančių su tos pačios rūšies šaltiniu bei tokiomis pat darbo sąlygomis. Pasikeitus darbo pobūdžiui, jo intensyvumui ištyrimo lygiai persvarstomi bei nustatomi iš naujo.
6. Šiose taisyklėse vartojamos sąvokos ir jų apibrėžimai:
6.1. darbuotojų apšvitos stebėsena – sistemingas ir nuolatinis darbuotojo išorinės ir vidinės apšvitos dozių matavimas, registravimas, įvertinimas ir prognozavimas;
6.2. išorinės apšvitos stebėsena – sistemingas ir nuolatinis darbuotojo išorinės apšvitos dozių matavimas, registravimas, įvertinimas ir prognozavimas;
6.3. vidinės apšvitos stebėsena – sistemingi ir nuolatiniai biologinių bandinių, kūno (arba jo atskirų organų) aktyvumų arba radionuklidų aktyvumų darbo vietose matavimai, radionuklidų, patekusių į kūną (arba jo atskirus organus) identifikavimas, matavimo rezultatų registravimas ir jų pagrindu kaupiamųjų efektinės arba lygiavertės dozių įvertinimas ir prognozavimas;
6.4. darbo vietų stebėsena – sistemingas ir nuolatinis lygiavertės dozės galios, radioaktyviosios taršos (oro ir paviršiaus) matavimas darbo vietose, kuriose darbuotojai dirba veikiami apšvitos, matavimo rezultatų registravimas, įvertinimas ir prognozavimas;
6.6. individualiosios dozės ekvivalentas Hp(d) – lygiavertė dozė, kurią gauna minkštieji audiniai tam tikrame gylyje (d) žemiau nurodyto taško žmogaus kūne; skvarbiosios spinduliuotės atveju d = 10 mm (matuojamas dydis Hp(10), neskvarbiosios d = 0,07 mm (matuojamas dydis Hp(0,07); akies lęšiuko lygiavertei dozei įvertinti matuojamas Hp(3); neutronų dozei įvertinti Hp(n);
6.7. įterpis – radionuklidų, patekusių į kūną pro kvėpavimo takus, virškinimo traktą, odą ar žaizdas, kiekis (aktyvumas);
6.8. lygiavertės dozės galia – lygiavertė dozė per vienetinį laiką.
Kitos šiose taisyklėse vartojamos sąvokos ir apibrėžimai atitinka Lietuvos higienos normoje HN 73:2001 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“ ir Lietuvos higienos normoje HN 112:2001 „Vidinės apšvitos monitoringo reikalavimai“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 389 (Žin., 2001, Nr. 66-2425), vartojamas sąvokas ir jų apibrėžimus.
II. DARBO VIETŲ STEBĖSENA
7. Licencijos turėtojų atliekama darbo vietų stebėsena ir jos dažnumas turi užtikrinti darbuotojų radiacinės saugos įvertinimą visose darbo vietose visais veiklos su šaltiniais etapais.
8. Darbo vietų stebėsenos metu atliekami:
8.2. paviršiaus radioaktyviosios taršos matavimai, nustatoma radioaktyvioji tarša bei kokiomis radioaktyviosiomis medžiagomis užterštas paviršius, vertinami ir prognozuojami matavimo rezultatai;
9. Licencijos turėtojai, prieš atlikdami darbo vietų stebėseną, privalo parengti programas, kuriose nurodoma:
9.4. matavimų vietos, nurodytos patalpų plane;
Punkto pakeitimai:
Nr. V-31, 2012-02-24, Žin., 2012, Nr. 26-1217 (2012-02-29), i. k. 11200RSISAK0000V-31
9.7. matavimo prietaisai, atitinkantys jonizuojančiosios spinduliuotės rūšį, energiją ir radionuklidų aktyvumą;
10. Neteko galios nuo 2012-03-01
Punkto naikinimas:
Nr. V-31, 2012-02-24, Žin. 2012, Nr. 26-1217 (2012-02-29), i. k. 11200RSISAK0000V-31
11. Darbo vietų stebėsenos programos turi atitikti kokybės laidavimo reikalavimus, užtikrinant, kad programoje numatytos visos būtinos procedūros, jos vykdomos nustatytu dažnumu, rezultatai registruojami, vertinami ir saugomi.
13. Kai matavimus atlieka ne pats licencijos turėtojas, tai šių taisyklių 9.9–9.10 punktuose numatytais atvejais nurodoma šiuos matavimus atliekanti akredituota ar RSC pripažinta laboratorija.
Punkto pakeitimai:
Nr. V-31, 2012-02-24, Žin., 2012, Nr. 26-1217 (2012-02-29), i. k. 11200RSISAK0000V-31
Nr. V-23, 2013-04-03, Žin., 2013, Nr. 36-1773 (2013-04-06), i. k. 11300RSISAK0000V-23
III. DARBUOTOJŲ APŠVITOS STEBĖSENA
14. Darbuotojų apšvitos stebėsenos (toliau – apšvitos stebėsena) tikslas – nustatyti darbuotojų gaunamas išorinės ir vidinės apšvitos metines dozes ir įrodyti, kad ištyrimo lygiai bei dozių ribos neviršijami.
15. Apšvitos stebėsena skirstoma į:
16. Išorinė apšvitos stebėsena atliekama visiems A kategorijos darbuotojams. Išorinė apšvitos stebėsena B kategorijos darbuotojų atliekama tik siekiant patvirtinti, kad jie teisingai priskirti šiai kategorijai. Šių darbuotojų profesinė apšvita vertinama pagal darbo vietos stebėsenos rezultatus. Tačiau RSC nurodžius, turi būti atliekama ir šios kategorijos darbuotojų išorinės apšvitos stebėsena.
17. Darbuotojų, pradėjusių dirbti su dantų rentgeno aparatais ir priskirtų B kategorijai, išorinės apšvitos stebėsena atliekama vienerius metus. Įsitikinus, kad ji neviršija metinio išorinės profesinės apšvitos dozių registruojamojo lygio, t. y. 1 mSv, ir suderinus su RSC, tokių darbuotojų apšvita gali būti vertinama pagal darbo vietos stebėsenos rezultatus.
18. Akių, odos ir (ar) galūnių (plaštakų ir pėdų) išorinės apšvitos stebėsena atliekama, kai:
18.1. išorinė apšvita sudaro (gali sudaryti) 10% metinės dozės ribos odai ir (ar) galūnėms (plaštakoms ir pėdoms) bei akims. Siekiant tai patvirtinti, odos ir (ar) galūnių (plaštakų ir pėdų) bei akių išorinės apšvitos lygiavertės dozės matuojamos vieną mėnesį per metus. Pagal gautus rezultatus nustatomos ir prognozuojamos metinės išorinės apšvitos lygiavertės dozės;
19. Atliekant išorinės apšvitos stebėseną individualiaisiais dozimetrais (toliau – dozimetrai) matuojami darbuotojų gaunamų individualiųjų dozių ekvivalentai ir pagal juos vertinama išorinės apšvitos efektinė dozė ir lygiavertė dozė akies lęšiukui, odai ir (ar) galūnėms (plaštakoms ir pėdoms).
20. Dozimetro nešiojimo tvarka:
20.1. darbuotojui priskirtas dozimetras nešiojamas tris mėnesius, tačiau kai kurių specialybių darbuotojams (intervencinės radiologijos ir kardiologijos bei kt. darbuotojams), atsižvelgiant į jų darbo specifiką, galimybę gauti didelę išorinės apšvitos lygiavertę ir (ar) efektinę dozę, licencijos turėtojas turi nustatyti trumpesnį jų nešiojimo laiką;
Punkto pakeitimai:
Nr. V-31, 2012-02-24, Žin., 2012, Nr. 26-1217 (2012-02-29), i. k. 11200RSISAK0000V-31
20.2. dozimetras nešiojamas virš individualiųjų saugos priemonių krūtinės srityje, tačiau atliekant tam tikrus darbus, pvz., vežant didelio aktyvumo šaltinius, suderinus su asmeniu, atsakingu už radiacinę saugą, dozimetrą reikia nešioti toje kūno pusėje (šone, ant nugaros), kuri gali gauti didžiausią išorinės apšvitos efektinę dozę, nurodant dozimetro nešiojimo vietą;
20.3. intervencinės radiologijos ir intervencinės kardiologijos darbuotojai turi nešioti po du dozimetrus, t. y. vieną po individualiosiomis saugos priemonėmis juosmens srityje, antrą – virš individualiųjų saugos priemonių kaklo srityje;
20.4. darbuotojai, dirbantys su pramoniniais (P ir M klasės (nešiojamoji, kilnojamoji) radiografais, ir kiti darbuotojai, išskyrus nurodytus šių taisyklių 20.3 punkte, kai dėl jų darbo pobūdžio lygiavertės dozės galia darbo vietoje gali kisti daugiau kaip 10 kartų ir yra tikimybė gauti dideles išorinės apšvitos lygiavertę ir efektinę dozes per trumpą laiką, kartu su dozimetru turi nešioti ir skaitmeninį dozimetrą;
20.5. nėščios darbuotojos, siekiant nustatyti lygiavertę dozę, tenkančią juosmens sričiai, privalo nešioti papildomą dozimetrą juosmens srityje po individualiosiomis saugos priemonėmis;
20.6. dozimetras, skirtas odos ir (ar) galūnių (plaštakų ir pėdų) išorinės apšvitos lygiavertei dozei matuoti, nešiojamas pritvirtintas ant pirštų. Mūvint pirštines – dozimetras nešiojamas po jomis;
21. Licencijos turėtojas atsako už tinkamą dozimetrų nešiojimą. Nešiojant papildomus dozimetrus, turi būti nurodyta tiksli jų nešiojimo vieta.
22. Įtarus, kad dėl tam tikrų priežasčių (radiologinis incidentas ar avarija ir kt.) darbuotojas gavo išorinės apšvitos dozę, viršijančią ištyrimo lygį arba ribinę metinę dozę, dozimetro rodmenys turi būti nuskaitomi nelaukiant jų nešiojimo pabaigos.
Punkto pakeitimai:
Nr. V-31, 2012-02-24, Žin., 2012, Nr. 26-1217 (2012-02-29), i. k. 11200RSISAK0000V-31
23. Kai išmatuota darbuotojo išorinės apšvitos dozė viršija nustatytą ištyrimo lygį arba ribinę metinę dozę, licencijos turėtojas per 10 darbo dienų išsiunčia RSC paaiškinamąjį raštą ir kartu darbuotojo pasiaiškinimą. Paaiškinamojo rašto turinys pateiktas šių taisyklių 5 priede.
24. Vidinės apšvitos stebėsena atliekama, kai darbuotojas gali gauti 1 mSv ar didesnę kaupiamąją efektinę dozę. Stebėsenos būtinybė įvertinama pagal kriterijus, pateiktus Lietuvos higienos normos HN 112:2001 „Vidinės apšvitos monitoringo reikalavimai“ A priede.
25. Vidinės apšvitos stebėsena atliekama matuojant:
25.1. gama radionuklidų, esančių kūne ar atskiruose jo organuose (plaučiuose arba skydliaukėje), aktyvumą;
25.2. radionuklidų, esančių biologiniuose bandiniuose (žmogaus išskyrose, plaukuose, kauluose ir kt.), aktyvumą;
26. Skydliaukės apšvitos stebėsena atliekama:
26.1. darbuotojui, nuolat dirbančiam su I-131 arba I-125, kai šio radionuklido aktyvumas vienos bet kurios darbo dienos metu ≥
1 GBq, kas 30 dienų;27. Vidinės apšvitos dozių vertinimas atliekamas, kai išmatuotas radionuklidų aktyvumas (M) biologiniuose bandiniuose, kūne ar atskiruose organuose yra didesnis už stebėsenos kritinę reikšmę MC. Kai kurių radionuklidų stebėsenos kritinės reikšmės MC pateiktos šių taisyklų 6 priede. Tiems radionuklidams, kurių stebėsenos kritinės reikšmės nepateiktos lentelėje, jos apskaičiuojamos pagal formulę:
čia:
MC – stebėsenos kritinė reikšmė;
T – išmatuoto radionuklido aktyvumo stebėsenos intervalas;
m(T/2) – išlikos ar išskyrimo funkcijos vertės (Bq/įterpio Bq) laiko momentu t = T/2;
e(50) – dozės koeficientas radionuklido įterpiui.
28. Kai:
28.1. M < MC, laikoma, kad gauta vidinės apšvitos dozė nuo radionuklidų įterpio yra mažesnė nei 0,1 mSv ir tolesnis jos dozės skaičiavimas nėra būtinas;
28.2. M > MC turi būti apskaičiuotos vidinės apšvitos dozės pagal Lietuvos higienos normos HN 112:2001 „Vidinės apšvitos monitoringo reikalavimai“ E ir G priedus. Kai apskaičiuota vidinės apšvitos dozė yra daugiau nei 1 mSv, atliekami papildomi vidinės apšvitos matavimai pagal šių taisyklių 7 priede nustatytus stebėsenos intervalus ir kartu su RSC atliekamas tikslesnis vidinės apšvitos dozės įvertinimas.
29. Išmatavus padidintą oro, paviršinę ar odos taršą, atliekant darbus su didesniais nei įprastiniai radionuklidų aktyvumais arba įtarus galimą padidintą darbuotojo apšvitą, nedelsiant turi būti išmatuojamas radionuklidų aktyvumas jo kūne ar atskiruose organuose ir įvertinta gauta vidinės apšvitos dozė.
IV. DARBUOTOJŲ APŠVITOS IR DARBO VIETŲ STEBĖSENŲ DUOMENŲ REGISTRAVIMAS IR SAUGOJIMAS
31. Licencijos turėtojai turi registruoti apšvitos ir darbo vietų stebėsenų duomenis, su jais tiesiogiai arba per atstovus supažindinti darbuotojus ir pildyti Darbuotojo profesinės apšvitos dozių pasą. Tam tikslui jie privalo paskirti asmenį, atsakingą už šių duomenų registravimą, vertinimą, saugojimą ir darbuotojų supažindinimą su jais.
32. Registruojami šie darbuotojų apšvitos stebėsenos duomenys:
32.1. duomenys apie darbuotoją:
32.2. duomenys apie apšvitą:
32.2.2. išorinės apšvitos:
32.2.2.1. Hp (10) – individualiosios dozės ekvivalentas, skirtas skvarbiajai jonizuojančiajai spinduliuotei. Pagal jį įvertinama išorinės apšvitos efektinė dozė;
32.2.2.2. Hp (0,07) – individualiosios dozės ekvivalentas, skirtas neskvarbiajai jonizuojančiajai spinduliuotei. Pagal jį vertinama odos ir galūnių lygiavertė dozė;
32.2.2.3. Hp (3) – individualiosios dozės ekvivalentas, skirtas akies lęšiuko lygiavertei dozei įvertinti;
32.2.3. Vidinės apšvitos:
33. Darbuotojui dozimetrą pametus, sugadinus, dirbtinai apšvitinus arba kai dėl kitų priežasčių nėra duomenų apie išmatuotas išorinės apšvitos lygiavertes ir efektines dozes, skaičiuojama per paskutinius 12 mėnesių gauta išorinės apšvitos vidutinė efektinė dozė; jeigu tokių duomenų nėra, skaičiuojama išorinės apšvitos vidutinė efektinė dozė, kurią gauna tą patį darbą dirbantis darbuotojas.
34. Licencijos turėtojas, komandiruojantis darbuotoją darbui pas kitą licencijos turėtoją, taip pat privalo registruoti savo darbuotojo apšvitos stebėsenos rezultatus, gautus jam dirbant pas kitą licencijos turėtoją.
35. Darbuotojui pakeitus darbovietę, licencijos turėtojas surašo darbuotojo gautų metinių efektinių ir lygiaverčių apšvitos dozių duomenis į Darbuotojo profesinės apšvitos dozių pasą, kurį darbuotojas pateikia naujajam licencijos turėtojui.
36. Apšvitos stebėsenos duomenys saugomi visą darbuotojo darbo laikotarpį ir jam pasibaigus – iki tol, kol darbuotojui sukaks (arba turi sukakti) 75 metai, taip pat – ne mažiau kaip 30 metų, baigus dirbti su profesine apšvita susijusius darbus.
37. Registruojami šie darbo vietų stebėsenos duomenys:
38. Darbo vietų stebėsenos duomenys saugomi 5 metus; duomenys, pagal kuriuos vertinamos darbuotojo gaunamos apšvitos lygiavertės ir efektinės dozės, saugomi visą jo darbo veiklos laikotarpį ir jam pasibaigus – iki tol, kol darbuotojui sukaks (arba turi sukakti) 75 metai, taip pat – ne mažiau kaip 30 metų, baigus dirbti su profesine apšvita susijusius darbus; darbo vietų stebėsenos duomenys, pagal kuriuos nustatomos kontroliuojamosios zonos ribos, saugomi iki kontroliuojamosios zonos ribų pakeitimo.
Darbuotojų apšvitos ir darbo vietų stebėsenų atlikimo taisyklių
1 priedas
DARBUOTOJŲ APŠVITOS IR DARBO VIETŲ STEBĖSENŲ ATLIKIMO PERIODIŠKUMAS, APIMTYS IR ATLIKIMO VIETOS, DIRBANT SU ATVIRAISIAIS JONIZUOJANČIOSIOS SPINDULIUOTĖS ŠALTINIAIS
Jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių paskirtis |
Matuojami dydžiai |
|||||||||||||||||||||
Lygiavertės dozės galia |
Paviršinė tarša |
IDK* |
Radioaktyviųjų medžiagų tūrini aktyvumas ore |
Darbuotojų skydliaukės aktyvumas (dirbant su radioaktyviuoju jodu) |
||||||||||||||||||
Kontroliuojamoji zona |
Stebimoji zona |
Kontroliuojamoji zona |
Stebimoji zona |
Išorinės apšvitos |
||||||||||||||||||
Darbo vietose |
Šaltinių saugyklose |
Radioaktyviųjų atliekų saugyklose |
Šaltinių fasavimo patalpose |
Procedūrinėje |
Šaltinių priėmimo patalpose |
Palatose |
Plovyklose |
Pacientų patalynė |
Transportavimo (saugojimo) konteinerių |
Patalpų, indų, traukos spintų, darbinių paviršių |
Individualiųjų apsaugos priemonių, rankų |
Išnešamų, išvežamų daiktų, įrenginių |
Radioaktyviųjų atliekų saugyklos |
Pacientų patalynė |
Palatose |
Patalpų |
Daiktų |
|||||
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
9 |
10 |
11 |
12 |
13 |
14 |
15 |
16 |
17 |
18 |
19 |
20 |
21 |
22 |
23 |
1. Atvirieji šaltiniai, naudojami gydymui branduolinėje medicinoje |
|
priimant ir išduodant šaltinius, bet ne rečiau kaip 1 kartą per mėnesį |
atiduodant ir priimant atliekas, bet ne rečiau kaip 1 kartą per mėnesį |
baigus darbą |
baigus darbą |
priėmus šaltinius |
išrašius pacientą ir dezaktyvavus palatą |
baigus darbą |
atiduodant į skalbyklą |
grąžinant tiekėjui |
1 kartą per mėnesį |
baigus darbą |
baigus darbą |
išnešant, išvežant iš kontroliuojamosios zonos |
1 kartą per ketvirtį |
atiduodant į skalbyklą |
išrašius pacientą ir dezaktyvavus palatą |
1 kartą per ketvirtį |
1 kartą per ketvirtį |
keičiant dozimetrus kas 3 mėnesius |
2 kartus per metus kontroliuojamojoje zonoje |
2 kartus per metus • |
2. Atvirieji šaltiniai, naudojami diagnostikai branduolinėje medicinoje |
|
priimant ir atiduodant šaltinius, bet ne rečiau kaip 1 kartą per ketvirtį |
atiduodant ir priimant atliekas, bet ne rečiau kaip 1 kartą per ketvirtį |
baigus darbą |
baigus darbą |
priėmus šaltinius |
|
baigus darbą |
|
grąžinant tiekėjui |
1 kartą per mėnesį |
baigus darbą |
baigus darbą |
išnešant, išvežant iš kontroliuojamosios zonos |
1 kartą per ketvirtį |
|
|
1 kartą per ketvirtį |
1 kartą per ketvirtį |
keičiant dozimetrus kas 3 mėnesius |
2 kartus per metus kontroliuojamojoje zonoje |
2 kartus per metus• |
3. Atvirieji šaltiniai, naudojami diagnostikai branduolinėje medicinoje (in vitro) |
1 kartą per mėnesį |
1 kartą per metus |
1 kartą per metus |
|
|
|
|
|
|
|
1 kartą per metus |
baigus darbą |
|
|
|
|
|
|
|
keičiant dozimetrus kas 3 mėnesius |
|
|
4. Atvirieji šaltiniai, naudojami moksle, pramonėje ir kt. srityse♦ |
1 kartą per metus |
priimant ir išduodant šaltinius, bet ne rečiau kaip 1 kartą per mėnesį |
atiduodant ir priimant atliekas, bet ne rečiau kaip 1 kartą per mėnesį |
baigus darbą |
|
priėmus šaltinius |
|
baigus darbą |
|
grąžinant tiekėjui |
1 kartą per ketvirtį |
baigus darbą |
|
|
|
|
|
|
|
keičiant dozimetrus kas 3 mėnesius |
1 kartą per metus |
|
IDK* – individuali dozimetrinė kontrolė;
• – jei Darbuotojų apšvitos ir darbo vietų stebėsenų atlikimo taisyklės nenustato kitaip;
♦ – darbo vietų stebėsena gali būti griežtinama, atsižvelgus į naudojamų radionuklidų aktyvumus;
Lygiavertės dozės galios matavimai, nepriklausomai nuo nustatyto darbo vietų stebėsenos dažnumo, papildomai atliekami:
Darbuotojų apšvitos ir darbo vietų stebėsenų atlikimo taisyklių
2 priedas
DARBUOTOJŲ APŠVITOS IR DARBO VIETŲ STEBĖSENŲ ATLIKIMO PERIODIŠKUMAS, APIMTYS IR ATLIKIMO VIETOS, DIRBANT SU SPINDULINĖS TERAPIJOS IR APŠVITINIMO ĮRENGINIAIS
Jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių paskirtis |
Matuojami dydžiai |
|||||||||||
Lygiavertės dozės galia |
Paviršinė tarša |
IDK* (išorinės apšvitos) |
||||||||||
Kontroliuojamoji zona |
Stebimoji zona |
Šaltinių apsaugos paviršių** |
Radžio šaltinių *** |
Šaltinių įvedimo įrenginių |
Šaltinių ruošimo procedūroms įrankių |
Transportavimo ir saugojimo konteinerių |
||||||
Aplinkoje, kurioje gali būti žmonės (stogas, laukas ir kt.) |
1 m atstumu nuo šaltinio apsaugos paviršiaus |
Palatose |
Šaltinių saugyklose |
Procedūrinėje |
||||||||
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
9 |
10 |
11 |
12 |
13 |
1. Šaltiniai, esantys spindulinės terapijos įrenginiuose |
1 kartą per metus |
1 kartą per metus |
|
|
|
1 kartą per metus |
1 kartą per metus |
|
|
|
|
keičiant dozimetrus kas 3 mėnesius |
2. Šaltiniai, esantys didelės dozės galios brachiterapijos įrenginiuose |
1 kartą per metus |
1 kartą per metus |
|
|
|
1 kartą per metus |
|
|
1 kartą per ketvirtį |
|
grąžinant tiekėjui |
keičiant dozimetrus kas 3 mėnesius |
3. Šaltiniai, esantys mažos dozės galios brachiterapijos įrenginiuose |
|
|
įvedus šaltinį ir po kiekvienos procedūros |
2 kartus per metus |
po kiekvienos **** procedūros |
1 kartą per metus |
|
1 kartą per metus |
|
po kiekvienos procedūros |
grąžinant tiekėjui |
keičiant dozimetrus kas 3 mėnesius |
4. Rentgenoterapijos įrenginiai, kurių anodinė įtampa ≥ 150 kV, ir linijiniai greitintuvai |
1 kartą per metus |
|
|
|
|
1 kartą per metus |
|
|
|
|
|
keičiant dozimetrus kas 3 mėnesius |
5. Šaltiniai, esantys apšvitinimo įrenginiuose♦♦ |
1 kartą per metus |
1 kartus per metus |
|
|
|
1 kartus per metus |
1 kartus per metus |
|
|
|
|
keičiant dozimetrus kas 3 mėnesius |
IDK* – individuali dozimetrinė kontrolė;
** – tikrinama taip, kad būtų galima nustatyti įrangoje esančio šaltinio hermetiškumą;
*** – gali būti matuojamas radono tūrinis aktyvumas šaltinių saugyklose;
**** – matavimai atliekami ir tais atvejais, kai norima įsitikinti, kad šaltiniai neprarasti;
♦♦ – darbo vietų stebėsena gali būti griežtinama, atsižvelgus į naudojamų šaltinių aktyvumą.
Lygiavertės dozės galios matavimai, nepriklausomai nuo nustatyto darbo vietų stebėsenos dažnio, papildomai atliekami:
Darbuotojų apšvitos ir darbo vietų
stebėsenų atlikimo taisyklių
3 priedas
(Radiacinės saugos centro direktoriaus
2012 m. vasario 24 d. įsakymo Nr. V-31 redakcija)
DARBUOTOJŲ Apšvitos ir darbo vietų stebėsenų atlikimo periodiškumas, apimtys ir atlikimo vietos, dirbant su UŽDARAISIAIS JONIZUOJANČIOSIOS SPINDULIUOTĖS ŠALTINIAIS, NAUDOJAMAIS PRAMONĖJE, MOKSLE, MOKYME IR KITUR, IŠSKYRUS MEDICINĄ
|
Jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių paskirtis |
Matuojami dydžiai |
|||||||||||||||||||||||
|
Lygiavertės dozės galia |
Paviršinė tarša |
IDK* (išorinės apšvitos) |
||||||||||||||||||||||
|
Kontroliuojamoji zona |
Stebimoji zona |
Šaltinių keitimo įrangos |
Šaltinių apsaugos paviršių** |
Kontroliuojamoji zona |
Transporto konteinerių |
|||||||||||||||||||
Jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių paskirtis |
Darbo vietose |
Prie šaltinio apsaugos paviršiaus (5 cm) |
1 m atstumu nuo šaltinio apsaugos paviršiaus |
Šaltinių keitimo patalpoje |
Šaltinių saugykloje |
Transportavimo priemonių |
Šaltinių keitimo patalpų |
Šaltinių saugyklų |
Darbo vietų |
||||||||||||||||
|
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
9 |
10 |
11 |
12 |
13 |
14 |
15 |
||||||||||
|
1. Šaltiniai, esantys gama radiografuose, F klasė (stacionarūs) |
|
|
1 kartą per metus |
|
|
|
1 kartą per metus |
|
|
|
|
|
grąžinant tiekėjui |
keičiant dozimetrus kas 3 mėnesius |
||||||||||
|
2. Šaltiniai, esantys gama radiografuose, P ir M klasė (nešiojamoji ir kilnojamoji) |
nustatant kontroliuojamosios zonos ribas ir grąžinant šaltinį į nedarbo padėtį |
pakeitus šaltinį |
pakeitus šaltinį |
pakeitus šaltinį |
grąžinant šaltinį, bet ne rečiau kaip 1 kartą per ketvirtį |
išvežant ir grąžinant šaltinius |
nustatant jos ribas |
pakeitus šaltinį |
|
nustačius, kad užteršta keitimo įranga |
1 kartą per metus |
|
grąžinant tiekėjui |
keičiant dozimetrus kas 3 mėnesius |
||||||||||
|
3. Etaloniniai (kalibraciniai) šaltiniai (priskirti II pavojingumo kategorijai) |
2 kartus per metus |
|
2 kartus per metus |
|
2 kartus per metus |
|
1 kartą per metus |
|
|
|
1 kartą per metus |
1 kartą per metus |
|
keičiant dozimetrus kas 3 mėnesius |
||||||||||
|
4. Etaloniniai (kalibraciniai) šaltiniai (priskirti V pavojingumo kategorijai) |
|
1 kartą per 2 metus |
1 kartą per 2 metus |
|
|
|
|
|
1 kartą per 2 metus |
|
|
1 kartą per 2 metus |
|
|
||||||||||
|
5. Šaltiniai, esantys matavimo įrenginiuose (priskirti I-III pavojingumo kategorijai): lygio, tankio ir kt. matuokliuose |
1 kartą per metus ••• |
1 kartą per metus |
1 kartą per metus |
|
1 kartą per metus |
|
|
|
1 kartą per 2 metus |
|
|
|
|
keičiant dozimetrus kas 3 mėnesius |
||||||||||
|
6. Šaltiniai, esantys matavimo įrenginiuose (priskirti IV-V pavojingumo kategorijai): lygio, tankio ir kt. matuokliuose |
1 kartą per 3 metus ••• |
1 kartą per 3 metus |
1 kartą per 3 metus |
|
1 kartą per 3 metus |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||||||||||
|
7. Šaltiniai, esantys elektrostatinio elektros krūvio neutralizavimo įrenginiuose |
1 kartą per metus |
1 kartą per metus |
1 kartą per metus |
|
1 kartą per metus |
|
|
|
2 kartus per metus |
|
|
|
|
|
||||||||||
|
8. Šaltiniai, esantys kaulų tankio matavimo prietaisuose |
1 kartą per 3 metus |
1 kartą per 3 metus |
1 kartą per 3 metus |
|
1 kartą per 3 metus |
|
|
|
1 kartą per 2 metus |
|
|
|
|
|
||||||||||
|
9. Šaltiniai, esantys dūmų jutikliuose |
|
|
|
|
1 kartą per 3 metus |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||||||||||
IDK* – individuali dozimetrinė kontrolė;
** - tikrinama taip, kad būtų galima nustatyti įrangoje esančio šaltinio hermetiškumą;
**** - matavimai atliekami ir tais atvejais, kai norima įsitikinti, kad šaltiniai neprarasti;
••• - įsitikinant, kad šaltiniai neprarasti.
Lygiavertės dozės galios matavimai, nepriklausomai nuo nustatyto darbo vietų stebėsenos dažnio, papildomai atliekami:
Priedo pakeitimai:
Nr. V-31, 2012-02-24, Žin., 2012, Nr. 26-1217 (2012-02-29), i. k. 11200RSISAK0000V-31
Darbuotojų apšvitos ir darbo vietų
stebėsenų atlikimo taisyklių
4 priedas
(Radiacinės saugos centro direktoriaus
2012 m. vasario 24 d. įsakymo Nr. V-31 redakcija)
DARBUOTOJŲ Apšvitos ir darbo vietų stebėsenų atlikimo periodiškumas, apimtys ir atlikimo vietos, dirbant su JONIZUOJANČIOSIOS SPINDULIUOTĖS GENERATORIAIS
Jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių paskirtis |
Matuojami dydžiai |
|
||||||||||
Lygiavertės dozės galia |
IDK* (išorinės apšvitos) |
|
||||||||||
Kontroliuojamoji zona |
Stebimoji zona |
|
||||||||||
Darbo vietose |
Prie šaltinio apsaugos paviršiaus (5 cm) |
1 m atstumu nuo šaltinio apsaugos paviršiaus |
Už stacionarių ir nestacionarių saugos priemonių |
|
||||||||
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
|
|||||
1. Rentgenoterapijos įrenginiai, kurių anodinė įtampa £150 kV |
1 kartą per 2 metus |
|
|
|
1 kartą per 2 metus |
keičiant dozimetrus kas 3 mėnesius |
|
|||||
2. Rentgenodiagnostikos įrenginiai (išskyrus dantų rentgenodiagnostinius įrenginius) |
1 kartą per 2 metus |
|
|
1 kartą per 2 metus |
1 kartą per 2 metus |
keičiant dozimetrus kas 3 mėnesius |
|
|||||
3. Dantų rentgenodiagnostiniai įrenginiai |
1 kartą per 3 metus |
|
|
1 kartą per 3 metus |
1 kartą per 3 metus |
keičiant dozimetrus kas 3 mėnesius |
|
|||||
4. Rentgeno radiografai, F klasė (stacionarūs) |
1 kartą per metrus |
|
|
|
1 kartą per metrus |
keičiant dozimetrus kas 3 mėnesius |
||||||
5. Rentgeno radiografai, P ir M klasė (nešiojamieji ir kilnojamieji) |
nustatant kontroliuo-jamosios zonos ribas |
|
|
|
nustatant ribas |
keičiant dozimetrus kas 3 mėnesius |
||||||
6. Rentgeno optikos įrenginiai |
1 kartą per 3 metus |
1 kartą per 3 metus |
1 kartą per 3 metus |
|
|
|
||||||
7. Krovinių, bagažo ir kitų daiktų rentgeno kontrolės (I ir II klasės) prietaisai |
1 kartą per 3 metus |
1 kartą per 3 metus |
1 kartą per 3 metus |
|
|
|
||||||
8. Krovinių, bagažo ir kitų daiktų rentgeno kontrolės (III ir IV klasės) prietaisai |
1 kartą per metus |
|
|
1 kartą per metus |
1 kartą per metus |
keičiant dozimetrus kas 3 mėnesius |
||||||
9. Šalutinę rentgeno spinduliuotę generuojantys prietaisai |
1 kartą per 4 metus
|
1 kartą per 4 metus |
1 kartą per 4 metus |
|
|
|
||||||
10. Fluorescenciniai rentgeno spektrometrai |
1 kartą per 4 metus |
1 kartą per 4 metus |
1 kartą per 4 metus |
|
|
|
||||||
IDK* – individuali dozimetrinė kontrolė.
Lygiavertės dozės galios matavimai, nepriklausomai nuo nustatyto darbo vietų stebėsenos dažnio, papildomai atliekami:
Priedo pakeitimai:
Nr. V-31, 2012-02-24, Žin., 2012, Nr. 26-1217 (2012-02-29), i. k. 11200RSISAK0000V-31
Darbuotojų apšvitos ir darbo vietų stebėsenų atlikimo taisyklių
5 priedas
PAAIŠKINAMOJO RAŠTO TURINYS
2. Lygiavertės dozės galia darbuotojo darbo vietoje ir darbo krūvis per dozimetro nešiojimo laikotarpį. Išmatavus padidintą vidinę apšvitą, taip pat nurodoma odos ir darbo vietų paviršinė tarša, radioaktyviųjų medžiagų tūrinis aktyvumas ore.
4. Numanomos priežastys, kurios lėmė išorinės apšvitos dozę, viršijančią nustatytą ištyrimo lygį arba ribinę metinę dozę, ar padidintą vidinę apšvitą.
6. Nurodoma išorinės apšvitos dozė, kurią reikėtų laikyti darbuotojo gauta per dozimetro nešiojimo laikotarpį.
Darbuotojų apšvitos ir darbo vietų stebėsenų atlikimo taisyklių
6 priedas
ATSKIRŲ RADIONUKLIDŲ VIDINĖS APŠVITOS STEBĖSENOS KRITINĖS REIKŠMĖS (MC)
Radionuklidas |
Sugerties tipas (cheminė forma) |
Tiriamas organas/mėginys |
Stebėsenos intervalas (d) |
Stebėsenos kritinė reikšmė (MC) |
H-3 |
HTO |
Šlapimas |
7 14 30 |
2000 Bq/1 3200 Bq/1 4100 Bq/1 |
Co-60 |
M |
Visas kūnas |
90 180 360 |
160 Bq 230 Bq 290 Bq |
Sr-90 |
F |
Šlapimas |
90 180 360 |
0,4 Bq 0,2 Bq 0,2 Bq |
I-131 |
F |
Skydliaukė |
7 14 30 |
18 Bq 26 Bq 26 Bq |
Cs-137 |
F |
Visas kūnas |
90 180 360 |
1200 Bq 1800 Bq 2000 Bq |
U-235 |
S |
Plaučiai |
90 180 360 |
0,2 Bq 0,3 Bq 0,5 Bq |
Pu-239 |
M |
Šlapimas |
90 180 360 |
0,007 mBq 0,011 mBq 0,017 mBq |
Darbuotojų apšvitos ir darbo vietų stebėsenų atlikimo taisyklių 7 priedas
TIRIAMŲ ORGANŲ AR MĖGINIŲ MATAVIMŲ SKAIČIUS PER NUSTATYTĄ STEBĖSENOS INTERVALĄ, REIKALINGAS VIDINEI APŠVITOS DOZEI NUO ATSKIRŲ RADIONUKLIDŲ ĮVERTINTI
Radionuklidas |
Tiriamas organas/ mėginys |
D < 1 mSv |
1 mSv < D < 6 mSv |
D > 6 mSv |
|||
Matavimų skaičius |
Stebėsenos intervalas (paromis) |
Matavimų skaičius |
Stebėsenos intervalas (paromis) |
Matavimų skaičius |
Stebėsenos intervalas (paromis) |
||
H-3 |
Šlapimas |
1 |
– |
3 |
14 |
5 |
14 |
Co-60 |
Visas kūnas |
1 |
– |
3 |
30 |
5 |
30 |
Šlapimas |
|
|
|
|
3 |
30 |
|
Sr-90 |
Šlapimas |
1 |
– |
3 |
30 |
3 |
30 |
Išmatos |
|
|
|
|
3 |
30 |
|
I-131 |
Skydliaukė |
1 |
– |
3 |
7 |
3 |
7 |
Šlapimas |
|
|
|
|
3 |
7 |
|
Cs-137 |
Visas kūnas |
1 |
– |
3 |
90 |
5 |
90 |
U-235 |
Šlapimas |
1 |
– |
2 |
30 |
5 |
60 |
Išmatos |
|
|
2 |
30 |
3 |
60 |
|
Plaučiai |
|
|
2 |
30 |
3 |
60 |
|
Pu-239 |
Šlapimas |
– |
– |
3 |
30 |
5 |
60 |
Išmatos |
|
|
3 |
30 |
5 |
60 |
|
Am-241 |
Šlapimas |
– |
– |
2 |
30 |
3 |
60 |
Išmatos |
|
|
2 |
30 |
3 |
60 |
|
Plaučiai |
|
|
2 |
30 |
2 |
180 |
|
Kaulai |
|
|
|
|
2 |
180 |
Pakeitimai:
1.
Radiacinės saugos centras, Įsakymas
Nr. V-31, 2012-02-24, Žin., 2012, Nr. 26-1217 (2012-02-29), i. k. 11200RSISAK0000V-31
Dėl Radiacinės saugos centro direktoriaus 2007 m. lapkričio 16 d. įsakymo Nr. 63 "Dėl Darbuotojų apšvitos ir darbo vietų stebėsenų atlikimo taisyklių patvirtinimo" pakeitimo
2.
Radiacinės saugos centras, Įsakymas
Nr. V-23, 2013-04-03, Žin., 2013, Nr. 36-1773 (2013-04-06), i. k. 11300RSISAK0000V-23
Dėl Radiacinės saugos centro direktoriaus 2007 m. lapkričio 16 d. įsakymo Nr. 63 "Dėl Darbuotojų apšvitos ir darbo vietų stebėsenų atlikimo taisyklių patvirtinimo" pakeitimo