Redagavo: Ramun? L??ait? (1997

Suvestinė redakcija nuo 2021-09-18 iki 2022-07-31

Įstatymas paskelbtas: Lietuvos aidas 1991, Nr. 215-0; Žin. 1991, Nr.30-804, i. k. 0911010ISTA00I-1863

Nauja įstatymo redakcija nuo 2002-03-20:

Nr. IX-747, 2002-02-28, Žin., 2002, Nr. 29-1034 (2002-03-20)

LIETUVOS RESPUBLIKOS

TRANSPORTO VEIKLOS PAGRINDŲ

Į S T A T Y M A S

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1. Šis Įstatymas nustato Lietuvos Respublikos transporto viešojo administravimo, vežėjų ir transporto infrastruktūros valdytojų veiklos, valstybės pagalbos plėtojant transporto infrastruktūrą ir jos valdymo bendruosius principus, transporto infrastruktūros valdytojų teisinį statusą, jų santykius su transporto infrastruktūros savininkais bei naudotojais, visuomenės aptarnavimo įsipareigojimų, saugaus eismo užtikrinimo ir kitų su transporto veikla susijusių santykių reglamentavimo pagrindus.

2. Šis Įstatymas nereglamentuoja karinio, bevariklio ir vamzdynų transporto veiklos, jeigu kiti įstatymai nenustato ko kita.

3. Šio Įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio Įstatymo 3 priede.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2483, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-07-04, i. k. 2016-18452

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-214, 2005-05-19, Žin., 2005, Nr. 71-2560 (2005-06-07)

Nr. X-747, 2006-07-04, Žin., 2006, Nr. 82-3250 (2006-07-27)

Nr. XI-1744, 2011-11-29, Žin., 2011, Nr. 150-7049 (2011-12-08)

Nr. XI-1832, 2011-12-21, Žin., 2011, Nr. 163-7746 (2011-12-31)

2 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos

1. Elektroninis keleivinio transporto bilietas – skaitmeninėje duomenų bazėje saugomas įrašas, patvirtinantis, kad yra sumokėta už vežimo paslaugą.

2. Intelektinės transporto sistemos – informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis grindžiamos sistemos, skirtos geležinkelių, kelių, jūrų, oro ir vidaus vandenų transporto eismui, įskaitant infrastruktūrą, transporto priemones ir naudotojus, elektroninį keleivinio transporto bilietą, valdyti, taip pat sąsajoms tarp šių transporto rūšių užtikrinti.

3. Intelektinių transporto sistemų paslauga – intelektinių transporto sistemų prietaikos veikimo užtikrinimas tinkamai parengtoje organizacinėje ir operacinėje sistemoje, siekiant padidinti naudotojo saugumą ir patogumą ir (arba) palengvinti transporto ir kelionių operacijas, padidinti jų veiksmingumą arba padėti jas atlikti.

4. Intelektinių transporto sistemų prietaika – intelektinių transporto sistemų taikymo operacinė priemonė.

5. Kelionių duomenys – viešojo transporto tvarkaraščiai, tarifai ir kiti duomenys, būtini informacijai apie keliones daugiarūšiu transportu teikti prieš keliones ir jų metu, siekiant sudaryti palankesnes kelionių planavimo, užsakymo ir pritaikymo sąlygas.

6. Rinkliava už naudojimąsi transporto infrastruktūros objektu (toliau – rinkliava) – už naudojimąsi transporto infrastruktūros objektu jo savininko nustatytas užmokestis, kurį to objekto naudotojas moka jo valdytojui ar savininkui.

7. Transportas – sudėtinė Lietuvos Respublikos ūkio dalis, skirta viešiesiems ir ūkio subjektų poreikiams tenkinti – keleiviams, bagažui ir (arba) kroviniams vežti.

8. Transporto infrastruktūra – sausumos ir vandens, oro kelių, eismo valdymo sistemų, su jais susijusių statinių, specialiai įrengtų teritorijų, įrenginių ir konstrukcijų visuma, skirta transporto veiklai užtikrinti.

9. Transporto infrastruktūros objektas – atskiras transporto infrastruktūros elementas, kuris gali savarankiškai funkcionuoti.

10. Transporto infrastruktūros objekto naudotojas – transporto priemonių savininkas arba valdytojas, taip pat ūkio subjektas, kurio veikla galima tik naudojantis transporto infrastruktūros objektu.

11. Transporto infrastruktūros objekto valdytojas – fizinis asmuo, juridinis asmuo ar kita organizacija ar jų padalinys (toliau – fizinis asmuo ar juridinis asmuo), teisėtai valdantys transporto infrastruktūros objektą.

12. Transporto objektai – transporto infrastruktūra, transporto priemonės ir kitos su transporto veikla susijusios priemonės.

13. Transporto priemonė – bet koks savaeigis mechanizmas ar mechanizmų junginys keleiviams, bagažui ir (arba) kroviniams vežti.

14. Transporto priemonės valstybinė techninė apžiūra (priežiūra) – Lietuvos Respublikoje įregistruotos transporto priemonės privalomas periodinis techninės būklės patikrinimas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

15. Transporto veikla – keleivių, bagažo ir (arba) krovinių vežimas transporto priemonėmis, geležinkelių, kelių, oro ir vandens transporto infrastruktūros valdymas, plėtra ir priežiūra, kelių tiesimas ir priežiūra, taip pat kita veikla, tiesiogiai susijusi su transporto infrastruktūra, keleivių, bagažo ir (arba) krovinių vežimu.

16. Vežėjas – fizinis arba juridinis asmuo, kuris verčiasi keleivių, bagažo ir (arba) krovinių vežimu ir atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytas sąlygas bei reikalavimus.

17. Viešasis transportas – keleivių, bagažo ir (arba) krovinių vežimo nustatytais maršrutais nustatytu laiku paslauga, teikiama visiems, kurie kreipiasi.

18. Viešoji transporto infrastruktūra – transporto infrastruktūra, kuri skirta keleiviams, bagažui ir (arba) kroviniams vežti ir kurią sudaro viešoji geležinkelių infrastruktūra, Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausantys geležinkelių paslaugų įrenginiai, valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės viešieji keliai, tarptautinių oro uostų infrastruktūra, skrydžių valdymo sistemos įrenginiai, vidaus vandenų transporto infrastruktūra, jūrų uostų infrastruktūra. Konkretūs viešosios transporto infrastruktūros objektai nurodyti specialiuosiuose transporto rūšių įstatymuose.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-524, 2021-09-16, paskelbta TAR 2021-09-17, i. k. 2021-19617

19. Visuomenės aptarnavimo įsipareigojimai – įsipareigojimai organizuoti darbą, vežti ir laikytis nustatytų tarifų, kurių vežėjas, atsižvelgdamas į komercinius interesus, neprisiimtų arba neprisiimtų tokiu mastu ar tokiomis pačiomis sąlygomis; įsipareigojimas organizuoti darbą – įsipareigojimas, nustatytas vežėjui, kuris turi teisę dirbti pagal licenciją ar leidimą bet kokio maršruto ar įrangos atžvilgiu, kad būtų užtikrintas transporto paslaugų teikimo nenutrūkstamumas, reguliarumas ir atitinkamas mastas; įpareigojimas vežti – įpareigojimas, nustatytas vežėjui priimti ir vežti keleivius ar krovinius, taikant konkrečius tarifus ir pagal nustatytas sąlygas; įsipareigojimas dėl tarifų – įpareigojimas, nustatytas vežėjui, kad jis tam tikroms keleivių kategorijoms, tam tikros kategorijos kroviniams arba atitinkamiems maršrutams taikytų valstybės ar savivaldybių institucijų patvirtintus tarifus, kurie neatitinka vežėjo komercinių interesų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-214, 2005-05-19, Žin., 2005, Nr. 71-2560 (2005-06-07)

Nr. XI-1744, 2011-11-29, Žin., 2011, Nr. 150-7049 (2011-12-08)

Nr. XI-1832, 2011-12-21, Žin., 2011, Nr. 163-7746 (2011-12-31)

Nr. XI-2384, 2012-11-08, Žin., 2012, Nr. 136-6955 (2012-11-24)

3 straipsnis. Transporto veiklos užtikrinimas

Valstybė teisinėmis, o prireikus ir finansinėmis priemonėmis užtikrina:

1) viešosios transporto infrastruktūros objektų prieinamumą lygiomis teisėmis ir nediskriminacinėmis sąlygomis visiems vidaus (šalies) transporto infrastruktūros objektų naudotojams, taip pat šios infrastruktūros naudotojams iš užsienio, remiantis tarptautinėmis sutartimis ir susitarimais;

2) transporto infrastruktūros valdymo ir vežėjo veiklos atskyrimą;

3) vežėjų patekimo į transporto paslaugų rinką nediskriminacinių sąlygų nustatymą;

4) vežėjų veiklos savarankiškumą, taip pat laisvą ir sąžiningą konkurenciją transporto paslaugų rinkoje;

5) viešosios transporto infrastruktūros funkcionavimą ir jos plėtrą pagal valstybės tikslines programas;

6) kombinuotųjų krovinių ir keleivių vežimų sistemos kūrimo ir plėtojimo skatinimą, taip pat šiuo pagrindu remiantis ir tranzito skatinimą.

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-1856, 2018-12-20, paskelbta TAR 2019-01-03, i. k. 2019-00092

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1832, 2011-12-21, Žin., 2011, Nr. 163-7746 (2011-12-31)

4 straipsnis. Transporto viešasis administravimas

1. Transporto viešąjį administravimą vykdo Vyriausybė, Susisiekimo ministerija bei savivaldybių institucijos.

2. Neteko galios nuo 2012-01-01.

3. Susisiekimo ministerija:

1) formuoja valstybės transporto politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą;

2) organizuoja strateginių transporto sistemos plėtojimo programų rengimą, tarp jų – viešosios transporto infrastruktūros plėtojimo, modernizavimo, eismo saugos ir aplinkosaugos, ir užtikrina jų įgyvendinimą;

3) dalyvauja rengiant tarptautinius transporto infrastruktūros projektus bei programas ir juos įgyvendinant;

4) nustato privalomus reikalavimus transporto veiklai vykdyti valstybės institucijoms, asociacijoms, transporto infrastruktūros objektų valdytojams, transporto infrastruktūros objektų naudotojams;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIV-524, 2021-09-16, paskelbta TAR 2021-09-17, i. k. 2021-19617

5) koordinuoja visų transporto rūšių sąveiką;

6) pagal savo kompetenciją leidžia teisės aktus ir tiesiogiai ar per įgaliotas institucijas kontroliuoja, kaip šie aktai vykdomi;

7) vykdo kitas šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas.

4. Savivaldybių institucijos formuoja viešojo vietinio transporto veiklos strategiją ir organizuoja jos įgyvendinimą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1832, 2011-12-21, Žin., 2011, Nr. 163-7746 (2011-12-31)

5 straipsnis. Transporto rūšys

Transporto rūšys pagal šį Įstatymą yra šios: geležinkelių, kelių, jūrų, oro ir vidaus vandenų transportas. Šių transporto rūšių, taip pat kombinuotųjų krovinių ir keleivių vežimų veiklos ypatumus nustato specialieji transporto rūšių įstatymai ir kodeksai bei kiti krovinių ir keleivių vežimo veiklą reglamentuojantys teisės aktai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-1856, 2018-12-20, paskelbta TAR 2019-01-03, i. k. 2019-00092

6 straipsnis. Transporto objektų nuosavybė

1. Transporto objektai nuosavybės teise gali priklausyti Lietuvos valstybei, savivaldybėms, Lietuvos Respublikos ir užsienio fiziniams asmenims ir juridiniams asmenims.

2. Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės vidaus vandenų keliai, viešoji geležinkelių infrastruktūra, Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausantys geležinkelių paslaugų įrenginiai, valstybinės reikšmės keliai ir šiems objektams priskirta žemė.

3. Viešosios transporto infrastruktūros objektai, išskyrus nurodytus šio straipsnio 2 dalyje, nuosavybės teise gali priklausyti Lietuvos valstybei, savivaldybei, uždarajai akcinei bendrovei ar akcinei bendrovei, kurių visos akcijos nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei (toliau – valstybės ar savivaldybės valdoma bendrovė), ir uždarajai akcinei bendrovei ar akcinei bendrovei, kurių visos akcijos nuosavybės teise priklauso valstybės ar savivaldybės valdomai bendrovei. Kai viešosios transporto infrastruktūros objektai nuosavybės teise priklauso valstybės ar savivaldybės valdomai bendrovei, uždarajai akcinei bendrovei ar akcinei bendrovei, kurių visos akcijos nuosavybės teise priklauso valstybės ar savivaldybės valdomai bendrovei, šių bendrovių visos akcijos gali nuosavybės teise priklausyti tik valstybei, savivaldybei ar valstybės ar savivaldybės valdomai bendrovei.

4. Viešosios transporto infrastruktūros objektai, žemė, akvatorija (vandens plotai), kitas priskirtas ar sukurtas turtas yra valdomi nuosavybės teise arba valdomi, naudojami ir disponuojama jais turto patikėjimo teise vadovaujantis šiuo ir kitais įstatymais.

5. Viešosios transporto infrastruktūros objektais negali būti užtikrinamas kitų nei juos nuosavybės ar patikėjimo teise valdančių asmenų prievolių įvykdymas. Viešosios transporto infrastruktūros objektus, kurie pagal Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymą pripažįstami nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiais įrenginiais ir turtu, nuosavybės ar patikėjimo teise valdančių asmenų prievolės šiais objektais gali būti užtikrinamos tik gavus Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos leidimą. Į viešosios transporto infrastruktūros objektus negali būti nukreipti išieškojimai pagal kreditorių reikalavimus.

6. Privačios transporto infrastruktūros savininkas yra fizinis ar juridinis asmuo.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1866, 2003-12-02, Žin., 2003, Nr. 119-5403 (2003-12-18)

Nr. IX-2196, 2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2530 (2004-04-30)

Nr. XI-1832, 2011-12-21, Žin., 2011, Nr. 163-7746 (2011-12-31)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIV-524, 2021-09-16, paskelbta TAR 2021-09-17, i. k. 2021-19617

7 straipsnis. Transporto teisinių santykių reglamentavimas

1. Transporto teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, šis Įstatymas, specialieji transporto rūšių įstatymai ir kodeksai bei kiti teisės aktai. Jeigu specialiuosiuose transporto rūšių įstatymuose ir kodeksuose numatytos kitokios nuostatos negu šiame Įstatyme, taikomos specialiųjų transporto rūšių įstatymų ir kodeksų nuostatos.

2. Jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys nustato kitokias taisykles negu šis Įstatymas, taikomos tarptautinių sutarčių nuostatos.

8 straipsnis. Transporto veiklos licencijavimas

1. Licencijuojamos transporto ūkinės komercinės veiklos sritys nustatomos specialiuosiuose transporto rūšių įstatymuose ir kodeksuose. Kiekvienai šiuose įstatymuose nustatytai transporto licencijuojamos ūkinės komercinės veiklos sričiai licencijos (leidimai) išduodamos pagal Vyriausybės patvirtintas licencijavimo taisykles.

2. Įmonė, norinti gauti licenciją (leidimą), turi atitikti geros reputacijos, profesinės kompetencijos bei finansinio pajėgumo reikalavimus. Šie reikalavimai detalizuojami šio straipsnio 1 dalyje nurodytose taisyklėse. Taisyklėse gali būti nustatyti ir kiti reikalavimai, atsižvelgiant į atitinkamos transporto rūšies ypatumus.

9 straipsnis. Tarifai, kainos, rinkliavos

1. Transporto veiklos paslaugų tarifai ir kainos grindžiami laisvosios rinkos kainodaros principais ir nustatomi transporto infrastruktūros objekto valdytojo ir naudotojo sutartyse, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip.

2. Visi transporto infrastruktūros naudotojai už naudojimąsi transporto infrastruktūra privalo mokėti transporto infrastruktūros objekto valdytojui (savininkui) rinkliavas. Rinkliavų dydžius ir jų mokėjimo tvarką nustato transporto infrastruktūros objekto savininkas, atsižvelgdamas į išlaidas, reikalingas šiems objektams eksploatuoti, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip.

3. Lėšos, gautos už naudojimąsi viešąja transporto infrastruktūra, naudojamos tik šios infrastruktūros funkcionavimui užtikrinti ir šio Įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje numatytoms programoms finansuoti. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, kai viešosios transporto infrastruktūros savininkė yra valstybės ar savivaldybės valdoma bendrovė arba uždaroji akcinė bendrovė ar akcinė bendrovė, kurių visos akcijos nuosavybės teise priklauso valstybės ar savivaldybės valdomai bendrovei, arba kai viešosios transporto infrastruktūros valdymas perduodamas investuotojui teisės aktų nustatyta tvarka pagal koncesijos ar valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutartį, kurioje nustatoma pareiga investuotojui užtikrinti tinkamą perduotos viešosios transporto infrastruktūros priežiūrą.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-524, 2021-09-16, paskelbta TAR 2021-09-17, i. k. 2021-19617

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-2395, 2016-06-02, paskelbta TAR 2016-06-15, i. k. 2016-16846

10 straipsnis. Eismo sauga transporte

1. Saugus eismas transporte užtikrinamas laikantis techninių, technologinių, socialinių ir organizacinių reikalavimų transporto infrastruktūrai, transporto priemonėms ir eismo dalyviams.

2. Atskirų transporto rūšių eismo saugos reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, įstatymai ir kiti teisės aktai.

3. Transporto priemonių valstybinės techninės apžiūros (priežiūros) taisykles nustato ir jų vykdymą kontroliuoja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Transporto priemonių valstybinę techninę apžiūrą (priežiūrą) vykdančių įmonių skaičių, jų išdėstymą šalies teritorijoje, atsižvelgiant į transporto priemonių valstybinės techninės apžiūros (priežiūros) poreikį, nustato Vyriausybės įgaliota institucija pagal jos patvirtintą metodiką. Įmonės gali atlikti transporto priemonių valstybinę techninę apžiūrą (priežiūrą) tik turėdamos įgaliotos institucijos suteiktus įgaliojimus (leidimus). Įgaliojimai (leidimai) suteikiami sutartimi arba administraciniu aktu.

4. Transporto priemonių registravimo tvarką nustato, jos vykdymą kontroliuoja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Transporto priemonių registraciją vykdančių įmonių skaičių, atsižvelgiant į transporto priemonių registravimo poreikį ir jų išdėstymą šalies teritorijoje, nustato Vyriausybės įgaliota institucija pagal jos patvirtintą metodiką.

5. Transporto infrastruktūros objektai pripažįstami tinkamais naudoti Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

6. Teisės vairuoti (valdyti, pilotuoti) transporto priemones įgijimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos. Teisės vairuoti (valdyti, pilotuoti) transporto priemonę suteikimo dokumentų, išduotų kitose valstybėse, pripažinimo Lietuvos Respublikoje tvarką nustato specialieji transporto rūšių įstatymai ir kodeksai arba Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

11 straipsnis. Aplinkosauginiai ir kiti reikalavimai

1. Transporto veiklos subjektai privalo vykdyti aplinkosaugos, pavojingųjų krovinių gabenimo, saugos darbe, darbo ir poilsio režimo, higienos reikalavimus, nustatytus Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, įstatymuose ir kituose teisės aktuose. Už šių reikalavimų nesilaikymą pažeidėjai atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

2. Viešojo transporto objektai, skirti keleiviams aptarnauti, turi būti nuosekliai pritaikomi patogiai ir saugiai jais naudotis neįgaliesiems.

3. Asmens duomenys intelektinių transporto sistemų srityje tvarkomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo, Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo ir 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL 2016 L 119, p. 1) nuostatomis. Tais atvejais, kai nėra būtini asmens tapatybę nustatantys duomenys, intelektinių transporto sistemų srityje tvarkomi tokie duomenys, iš kurių negalima nustatyti asmens tapatybės.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1856, 2018-12-20, paskelbta TAR 2019-01-03, i. k. 2019-00092

4. Atsakomybę už intelektinių transporto sistemų prietaikų ir paslaugų saugos ir kokybės pažeidimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymas ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1856, 2018-12-20, paskelbta TAR 2019-01-03, i. k. 2019-00092

5. Žala, atsiradusi dėl netinkamų intelektinių transporto sistemų prietaikų ir paslaugų, atlyginama vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1832, 2011-12-21, Žin., 2011, Nr. 163-7746 (2011-12-31)

12 straipsnis. Kombinuotieji krovinių ir keleivių vežimai

1. Kombinuotasis krovinių vežimas – krovinių vežimas ne mažiau kaip dviejų rūšių transporto priemonėmis, kai tas pats krovinys, esantis sunkvežimyje, priekaboje ar puspriekabėje (su vilkiku ar be jo), keičiamoje talpykloje arba 20 ar daugiau pėdų konteineryje, didžiąją maršruto dalį yra vežamas geležinkelių, vidaus vandenų arba jūrų transportu, o pradinę ir (arba) galutinę maršruto dalį – kelių transporto priemonėmis.

2. Kombinuotasis keleivių vežimas – keleivių vežimas ne mažiau kaip dviejų transporto rūšių transporto priemonėmis, kai toks vežimas vykdomas vienos keleivių vežimo sutarties pagrindu.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-1856, 2018-12-20, paskelbta TAR 2019-01-03, i. k. 2019-00092

13 straipsnis. Viešųjų keleivinio transporto paslaugų teikimas

1. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija ir (ar) savivaldybių institucijos užtikrina socialiai būtinų transporto paslaugų teikimą visuomenei. Patiriami dėl šių paslaugų teikimo nuostoliai vežėjams yra kompensuojami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos ir (ar) savivaldybių.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-1306, 2014-11-06, paskelbta TAR 2014-11-13, i. k. 2014-16787

2. Viešųjų paslaugų sutarčių turinį, trukmę, jų sudarymo sąlygas ir tvarką, vežėjo (operatoriaus) nuostolių, patirtų vykdant viešųjų paslaugų įsipareigojimus, kompensavimo tvarką nustato Reglamentas (EB) Nr. 1370/2007 ir Reglamentas (EB) Nr. 1008/2008.

3. Nuostolių, patirtų vykdant viešųjų paslaugų įsipareigojimą, kompensacijos apskaičiavimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

4. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija ir (ar) savivaldybės institucija, priėmusi sprendimą nutraukti viešųjų paslaugų sutartį, privalo sudaryti galimybę visuomenei naudotis alternatyvia transporto paslauga.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1744, 2011-11-29, Žin., 2011, Nr. 150-7049 (2011-12-08)

Nr. XI-1832, 2011-12-21, Žin., 2011, Nr. 163-7746 (2011-12-31)

13¹ straipsnis. Intelektinių transporto sistemų koordinavimas

1. Susisiekimo ministerija koordinuoja intelektinių transporto sistemų diegimą ir naudojimą.

2. Susisiekimo ministras pagal kompetenciją leidžia teisės aktus, kuriuose nustatoma intelektinių transporto sistemų diegimo ir naudojimo tvarka Lietuvos Respublikoje.

3. Viešojo keleivinio transporto kelionių duomenys kaupiami viešojo transporto kelionių duomenų informacinėje sistemoje, kurios valdytoją paskiria Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Viešojo transporto kelionių duomenų kaupimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Vežėjai ir savivaldybės teikia viešojo transporto kelionių duomenis, susijusius su tvarkaraščiais ir tarifais, ir informuoja duomenų tvarkytoją apie jų pasikeitimus.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. XI-1832, 2011-12-21, Žin., 2011, Nr. 163-7746 (2011-12-31)

ANTRASIS SKIRSNIS

VIEŠOJO NAUDOJIMO INFRASTRUKTŪROS VALDYMAS IR PLĖTRA

14 straipsnis. Transporto infrastruktūros rūšys ir valdytojai

1. Transporto infrastruktūra yra viešoji ir privati.

2. Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise arba savivaldybei nuosavybės teise priklausančios viešosios transporto infrastruktūros valdytoją skiria Vyriausybė arba savivaldybės institucija. Valdytojui parinkti skelbiamas konkursas arba viešajai transporto infrastruktūrai valdyti steigiama įmonė.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIV-524, 2021-09-16, paskelbta TAR 2021-09-17, i. k. 2021-19617

15 straipsnis. Viešosios transporto infrastruktūros valdytojo veiklos ypatumai

1. Viešosios transporto infrastruktūros objekto valdytojas, garantuodamas optimalų šio objekto funkcionavimą, išlaidų ir pajamų subalansavimą:

1) sudaro galimybę nediskriminacinėmis sąlygomis naudotis viešosios transporto infrastruktūros objektu;

2) užtikrina, kad viešosios transporto infrastruktūros objektas atitiktų saugaus eismo, aplinkosaugos ir kitus reikalavimus, nustatytus šio Įstatymo 10 ir 11 straipsniuose, tinkamai prižiūri, modernizuoja ir plėtoja viešosios transporto infrastruktūros objektus.

2. Lėšas, gautas už naudojimąsi viešąja transporto infrastruktūra, viešosios transporto infrastruktūros valdytojas naudoja pagal viešosios transporto infrastruktūros savininko ar jo įgaliotos institucijos patvirtintą pajamų ir išlaidų sąmatą bei patvirtintas programas šio straipsnio 1 dalyje numatytiems tikslams, išskyrus atvejus, kai viešosios transporto infrastruktūros savininkė yra valstybės ar savivaldybės valdoma bendrovė arba uždaroji akcinė bendrovė ar akcinė bendrovė, kurių visos akcijos nuosavybės teise priklauso valstybės ar savivaldybės valdomai bendrovei, arba kai viešosios transporto infrastruktūros valdymas perduodamas investuotojui, kaip tai numatyta šio Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-524, 2021-09-16, paskelbta TAR 2021-09-17, i. k. 2021-19617

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1832, 2011-12-21, Žin., 2011, Nr. 163-7746 (2011-12-31)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-2395, 2016-06-02, paskelbta TAR 2016-06-15, i. k. 2016-16846

16 straipsnis. Viešosios transporto infrastruktūros finansavimas

1. Vyriausybės patvirtintų viešosios transporto infrastruktūros kūrimo, plėtros bei modernizavimo programų įgyvendinimas finansuojamas iš šių lėšų šaltinių:

1) rinkliavų, nustatytų šio Įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje;

2) nacionalinio biudžeto;

3) paskolų, gautų valstybės vardu arba su valstybės garantija;

4) lėšų, gautų pritaikant pažangius privataus ir visuomeninio (valstybinio ir (ar) savivaldybių) kapitalo partnerystės finansinius mechanizmus;

5) gaunamos paramos;

6) Europos Sąjungos lėšų.

2. Atskirų transporto rūšių viešajai infrastruktūrai finansuoti gali būti steigiami nebiudžetiniai piniginiai fondai, jei tai yra suderinta su Europos Bendrijų teise arba Biudžeto sandaros įstatymo nustatyta tvarka, - programos.

17 straipsnis. Viešosios transporto infrastruktūros valdymo kontrolė

Viešosios transporto infrastruktūros valdytojo veiklą kontroliuoja valstybės ir (ar) savivaldybių institucijos įstatymų nustatyta tvarka.

18 straipsnis. Viešosios transporto infrastruktūros valdytojo santykiai su transporto infrastruktūros savininku

Kai viešoji transporto infrastruktūra priklauso Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise arba savivaldybei nuosavybės teise, viešosios transporto infrastruktūros savininko ir valdytojo tarpusavio santykiai nustatomi turto patikėjimo sutartyje, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIV-524, 2021-09-16, paskelbta TAR 2021-09-17, i. k. 2021-19617

TREČIASIS SKIRSNIS

VEŽĖJŲ PAREIGOS VEŽANT UŽSIENIEČIUS IR ATSAKOMYBĖ

Įstatymas papildytas trečiuoju skirsniu:

Nr. X-214, 2005-05-19, Žin., 2005, Nr. 71-2560 (2005-06-07)

Trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimas:

Nr. X-747, 2006-07-04, Žin., 2006, Nr. 82-3250 (2006-07-27)

19 straipsnis. Vežėjų pareigos vežant užsieniečius

1. Jeigu asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis (toliau – užsienietis), neįleidžiamas į Lietuvos Respubliką arba vežėjas, kuris verčiasi keleivių vežimu, įsipareigojęs nuvežti užsienietį tranzitu per Lietuvos Respubliką į paskirties valstybę, atsisako jį vežti, arba paskirties valstybės institucijos neleidžia užsieniečiui, važiavusiam per Lietuvos Respubliką tranzitu, įvažiuoti ir išsiunčia jį į Lietuvos Respubliką, vežėjas, kuris verčiasi keleivių vežimu, atvežęs užsienietį iki Lietuvos Respublikos valstybės sienos, privalo nedelsdamas įvykdyti šio straipsnio 2 arba 3 dalyje numatytus reikalavimus.

2. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Valstybės sienos apsaugos tarnyba), įgyvendinančios valstybės politiką vidaus reikalų ministrui priskirtose valstybės sienos apsaugos ir jos kirtimo kontrolės srityse, reikalavimu vežėjas privalo įvykdyti vieną iš šių punktų:

1) už savo lėšas nuvežti užsienietį į užsienio valstybę, iš kurios jis atvyko;

2) už savo lėšas nuvežti užsienietį į užsienio valstybę, išdavusią kelionės dokumentą;

3) už savo lėšas nuvežti užsienietį į užsienio valstybę, į kurią jam leista įvažiuoti.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2483, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-07-04, i. k. 2016-18452

3. Jeigu vežėjas, kuris verčiasi keleivių vežimu, negali užsieniečio sugrąžinti į užsienio valstybę, jis privalo nedelsdamas rasti tiesioginio transporto priemones ir padengti su jomis susijusias išlaidas arba, jei tokios galimybės nėra, prisiimti atsakomybę už lėšų, susijusių su užsieniečio buvimu pasienio kontrolės punkte ir sugrąžinimu į šio straipsnio 2 dalies 1–3 punktuose išvardytas valstybes, padengimą.

4. Vyriausybė arba jos įgaliota institucija nustato lėšų, susijusių su užsieniečio buvimu pasienio kontrolės punkte ir sugrąžinimu į užsienio valstybę, padengimo tvarką ir šių lėšų dydį.

19¹ straipsnis. Vežėjų, kurie verčiasi keleivių vežimu oro keliais, pareiga teikti informaciją

1. Vežėjas, kuris verčiasi keleivių vežimu oro keliais, ne vėliau kaip prieš 48 valandas iki tvarkaraštyje numatyto skrydžio laiko ir iš karto po to, kai uždaromi keleivių įlaipinimo vartai, bet ne vėliau negu pradedamas skrydis, privalo šio straipsnio 2 dalyje nurodytam įgaliotam padaliniui neatlygintinai elektroninių ryšių priemonėmis pateikti šio Įstatymo 1 priede nurodytus bilietų užsakymo ir išvykimo kontrolės, keleivių skrydžio duomenis apie atvykstančius į Lietuvos Respublikos teritoriją ar išvykstančius iš jos oro keliais keleivius.

TAR pastaba. Bylos dėl Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų 19¹straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimo, pradėtos iki 2017-01-01, baigiamos nagrinėti pagal tvarką, galiojusią iki įstatymo Nr. XII-2483 įsigaliojimo (2017-01-01), išskyrus įstatymo Nr. XII-2483 16 straipsnio 4 dalyje nurodytą išimtį.

2. Įgaliotas padalinys yra Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu įgaliota policijos įstaiga ar jos struktūrinis padalinys. Įgaliotam padaliniui priklauso Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos deleguoti pareigūnai, įgalioti atlikti funkcijas, susijusias su šio Įstatymo 1 priede nurodytų duomenų tvarkymu.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2662, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-21, i. k. 2019-20997

Nr. XIV-330, 2021-05-20, paskelbta TAR 2021-06-01, i. k. 2021-12501

3. Šio Įstatymo 1 priede nurodyti duomenys tvarkomi teroristinių nusikaltimų ir su teroristine veikla susijusių nusikaltimų, taip pat sunkių ir labai sunkių nusikaltimų, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, prevencijos, nustatymo, tyrimo ir patraukimo už juos baudžiamojon atsakomybėn tikslais.

4. Valstybės sienos apsaugos tarnyba šio Įstatymo 1 priedo 1.1, 1.2, 1.3, 1.4, 1.5, 2.3, 2.4 papunkčiuose nurodytus duomenis apie užsieniečius, atvykstančius į Lietuvos Respublikos teritoriją iš valstybių, ne Europos Sąjungos valstybių narių, tvarko siekiant kovoti su nelegalia migracija ir sugriežtinti pasienio kontrolę.

5. Atliekant keleivių įvertinimą prieš jiems atvykstant į Lietuvos Respubliką ar išvykstant iš jos, šio Įstatymo 1 priede nurodyti duomenys automatizuotu būdu yra palyginami su duomenimis, tvarkomais valstybės ir žinybiniuose registruose, informacinėse sistemose teroristinių ar labai sunkių ir sunkių nusikaltimų prevencijos, nustatymo, tyrimo ar patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, taip pat įtariamųjų, kaltinamųjų, nuteistųjų, dingusių be žinios ar įtrauktų į Šengeno informacinę sistemą asmenų paieškos tikslais. Keleivių vertinimas atliekamas pagal iš anksto nustatytus ir Lietuvos policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka patvirtintus tikslinius, proporcingus, konkrečius, nediskriminacinius kriterijus; gavus teigiamą rezultatą, duomenys turi būti atskirai peržiūrėti įgalioto padalinio neautomatizuotu būdu.

6. Šio Įstatymo 1 priede nurodyti duomenys tvarkomi teisės aktų nustatyta tvarka įsteigtoje informacinėje sistemoje ir saugomi 5 metus. Šio Įstatymo 1 priedo 1.2, 1.4, 1.5 papunkčiuose ir 3 punkte nurodyti duomenys po 6 mėnesių nuo jų įrašymo į informacinę sistemą yra nuasmeninami ir užmaskuojami, išskyrus atvejus, kai šie duomenys yra naudojami konkrečiais teroristinių ar labai sunkių ir sunkių nusikaltimų prevencijos, nustatymo, tyrimo ar patraukimo baudžiamojon atsakomybėn tikslais. Oro vežėjo pateikti šio Įstatymo 1 priede nenumatyti ypatingi ir kiti asmens duomenys informacinėje sistemoje nedelsiant ištrinami.

7. Įgaliotas padalinys šio Įstatymo 1 priede nurodytus duomenis ar tų duomenų tvarkymo rezultatus šio Įstatymo 2 priede nurodytoms kompetentingoms institucijoms ar kitų valstybių narių įgaliotiems padaliniams ar Europos policijos biurui (Europolui) teikia pagrįsto prašymo pagrindu tik konkrečiais teroristinių nusikaltimų ar labai sunkių ir sunkių nusikaltimų prevencijos, nustatymo, tyrimo ar patraukimo baudžiamojon atsakomybėn tikslais. Įgaliotas padalinys teikia šio straipsnio 1 dalyje nurodytus duomenis ar tų duomenų tvarkymo rezultatus trečiosioms šalims tik atskirai įvertinęs kiekvieną konkretų atvejį, laikydamasis šiame straipsnyje ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų vykdant policijos ir teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, teisinės apsaugos įstatyme nustatytų sąlygų. Šio Įstatymo 1 priede nurodytų duomenų teikimo kompetentingoms institucijoms ir jų naudojimo sąlygas, būdus ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

8. Šio Įstatymo 1 priede nurodyti duomenys įgaliotam padaliniui teikiami ir tvarkomi Lietuvos policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka.

9. Vežėjas, kuris verčiasi keleivių vežimu oro keliais, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 24 straipsnyje nustatyta tvarka privalo informuoti keleivius apie numatomą jų asmens duomenų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, tvarkymą.

10. Savo teises dėl asmens duomenų tvarkymo keleivis įgyvendina Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nustatyta tvarka.

11. Asmenims, pažeidusiems duomenų tvarkymo nuostatas, taikoma įstatymų nustatyta atsakomybė.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. X-747, 2006-07-04, Žin., 2006, Nr. 82-3250 (2006-07-27)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-2483, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-07-04, i. k. 2016-18452

20 straipsnis. Vežėjų atsakomybė

1. Vežėjai, kurie verčiasi keleivių vežimu oro ar jūros keliais ar kurie tarptautinio susisiekimo maršrutais autobusais sausuma veža keleivių grupes specialiais ir užsakomaisiais reisais, įveždami užsieniečius į Lietuvos Respublikos teritoriją per valstybės sieną, privalo užtikrinti, kad šie turėtų kelionės dokumentus, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką. Vežėjai turi teisę tikrinti keleivių kelionės dokumentus, kad įsitikintų, ar keleivis turi kelionės dokumentus, reikalingus įvažiuoti į Lietuvos Respubliką.

TAR pastaba. Bylos dėl Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų 20 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimo, pradėtos iki 2017-01-01, baigiamos nagrinėti pagal tvarką, galiojusią iki įstatymo Nr. XII-2483 įsigaliojimo (2017-01-01), išskyrus įstatymo Nr. XII-2483 16 straipsnio 4 dalyje nurodytą išimtį.

2. Jeigu Valstybės sienos apsaugos tarnyba nustato, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyto vežėjo vežamas užsienietis neturi kelionės dokumentų, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką, vežėjui skiriama bauda nuo trijų tūkstančių šimto aštuoniasdešimt šešių iki penkių tūkstančių dviejų šimtų keturiolikos eurų už kiekvieną be reikalingų kelionės dokumentų vežamą užsienietį.

3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų pažeidimo nagrinėjimas nepradedamas, o pradėtas nutraukiamas ir bauda neskiriama, jeigu vežamas užsienietis siekia prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl užsieniečių teisinės padėties“.

4. Jeigu policijos įstaiga nustato, kad šio Įstatymo 19¹ straipsnio 1 dalyje nurodytas vežėjas nepateikė arba pateikė ne visus ar neteisingus šio Įstatymo 1 priede nurodytus duomenis arba juos pateikė vėliau negu nustatyta šio Įstatymo 19¹ straipsnio 1 dalyje, tokiam vežėjui skiriama nuo trijų tūkstančių šimto aštuoniasdešimt šešių iki penkių tūkstančių dviejų šimtų keturiolikos eurų bauda už kiekvieną skrydį, kuriuo buvo vežami keleiviai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-747, 2006-07-04, Žin., 2006, Nr. 82-3250 (2006-07-27)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-2483, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-07-04, i. k. 2016-18452

21 straipsnis. Įstatymo pažeidimo protokolas, bylų nagrinėjimo ir baudų skyrimo terminai

1. Policijos įstaigos įgalioti darbuotojai (pareigūnai), nustatę, kad pažeisti šio Įstatymo 19¹ straipsnio 1 dalyje nurodyti reikalavimai, o Valstybės sienos apsaugos tarnybos įgalioti darbuotojai (pareigūnai), nustatę, kad pažeisti šio Įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nurodyti reikalavimai, surašo įstatymo pažeidimo protokolą. Šiame protokole nurodoma jo surašymo data ir vieta, protokolą surašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė, vežėjo pavadinimas, šio Įstatymo pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė, šio Įstatymo straipsnis ir jo nuostata, kurios reikalavimų pažeidimu įtariamas vežėjas, liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, vardai, pavardės, gyvenamųjų vietų adresai, vežėjo paaiškinimas, kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas protokolas kartu su šio Įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodytu pranešimu pateikiamas vežėjui šio Įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

3. Valstybės sienos apsaugos tarnyba bylas dėl šio Įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų pažeidimų, o policijos įstaiga bylas dėl šio Įstatymo 19¹straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų pažeidimų nagrinėja ir baudas skiria ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo šio Įstatymo reikalavimų pažeidimo nustatymo dienos.

4. Bauda vežėjui negali būti paskirta, jeigu nuo šio Įstatymo reikalavimų pažeidimo padarymo dienos praėjo daugiau kaip dveji metai. Praėjus šiam terminui, bylos dėl šio Įstatymo reikalavimų pažeidimo nagrinėjimas nepradedamas, o pradėtas – nutraukiamas.

TAR pastaba. 21 straipsnio 4 dalies nuostata taikoma ir nagrinėjant bylas dėl Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 19¹straipsnio 1 dalies ir 20 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimų, padarytų iki 2017-01-01, jeigu bylos dėl šių pažeidimų nebuvo baigtos nagrinėti.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-747, 2006-07-04, Žin., 2006, Nr. 82-3250 (2006-07-27)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-2483, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-07-04, i. k. 2016-18452

22 straipsnis. Bylos nagrinėjimo proceso dalyviai

1. Nagrinėjant bylas dėl šio Įstatymo 19¹ straipsnio 1 dalyje arba 20 straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų pažeidimų, dalyvauja šie proceso dalyviai:

1) šį Įstatymą pažeidęs vežėjas;

2) Valstybės sienos apsaugos tarnybos ar policijos įstaigos sprendimu – kiti asmenys, su kurių interesais tiesiogiai susijusi nagrinėjama byla;

3) valstybės ir savivaldybių institucijų atstovai – šių institucijų prašymu;

4) Valstybės sienos apsaugos tarnybos ar policijos įstaigos sprendimu – ekspertai, specialistai ir kiti asmenys, turintys su nagrinėjama byla susijusios informacijos ar kitų bylos nagrinėjimui svarbių duomenų.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2483, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-07-04, i. k. 2016-18452

2. Asmenys, nurodyti šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, toliau šiame Įstatyme vadinami proceso šalimis.

3. Proceso šalims gali atstovauti jų įgalioti atstovai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-747, 2006-07-04, Žin., 2006, Nr. 82-3250 (2006-07-27)

23 straipsnis. Pranešimas apie bylos nagrinėjimą

1. Proceso šalims ne vėliau kaip prieš 14 darbo dienų iki bylos nagrinėjimo raštu pranešama apie nustatytus šio Įstatymo 19¹ straipsnio 1 dalyje arba 20 straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų pažeidimus, bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, taip pat pasiūloma susipažinti su bylos medžiaga, raštu pateikti paaiškinimus.

2. Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką kitiems proceso dalyviams raštu pranešama ne vėliau kaip prieš 8 darbo dienas iki bylos nagrinėjimo.

3. Tinkamu pranešimu apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką laikomas pranešimas, išsiųstas registruotu paštu Juridinių asmenų registre nurodytu proceso šalies buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai proceso šalis nurodo kitą korespondencijos įteikimo adresą, arba pranešimas, išsiųstas Juridinių asmenų registre nurodytu proceso šalies elektroninių siuntų pristatymo adresu, arba pranešimas, pasirašytinai įteiktas proceso šaliai ar kitam proceso dalyviui, arba pranešimas, proceso šalims ar kitiems proceso dalyviams išsiųstas registruotu paštu jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar kitu jų raštu nurodytu adresu.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-747, 2006-07-04, Žin., 2006, Nr. 82-3250 (2006-07-27)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-2483, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-07-04, i. k. 2016-18452

24 straipsnis. Bylos nagrinėjimas

1. Byla nagrinėjama, kai dalyvauja proceso šalys ir kiti proceso dalyviai.

2. Bylos nagrinėjimo metu proceso šalys ir kiti proceso dalyviai turi teisę susipažinti su surinkta bylos medžiaga, duoti paaiškinimus žodžiu ar raštu, pateikti įrodymus, teikti prašymus. Jeigu bylos nagrinėjimo metu apklausiami liudytojai, vežėjas turi teisę užduoti jiems klausimus, taip pat siūlyti savo liudytojus, teikti kitus įrodymus. Jeigu bylos nagrinėjimo metu pateikiami nauji įrodymai, vežėjas turi teisę ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jų pateikimo susipažinti su jais ir pateikti savo paaiškinimus dėl jų.

3. Jeigu proceso šalys ar kiti proceso dalyviai bylos nagrinėjimo metu nedalyvauja, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, kad proceso šalims ar kitiems proceso dalyviams buvo tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, taip pat suteikta teisė susipažinti su bylos medžiaga ir duoti paaiškinimus ir proceso šalys bei kiti proceso dalyviai nepateikia dokumentų, patvirtinančių, kad yra svarbių priežasčių, dėl kurių jie negali dalyvauti procese. Atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas nelaikomi svarbiomis priežastimis, taip pat svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas proceso šalies įgalioto atstovo užimtumas kitose bylose.

4. Bylos nagrinėjimas yra viešas. Valstybės sienos apsaugos tarnyba ar policijos įstaiga savo iniciatyva arba proceso šalių ar kitų proceso dalyvių prašymu gali paskelbti posėdį, kuriame nagrinėjama byla, ar jo dalį uždarą, jeigu tai būtina siekiant apsaugoti valstybės ar tarnybos paslaptį arba vežėjo komercinę paslaptį.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-2483, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-07-04, i. k. 2016-18452

25 straipsnis. Sprendimai, priimami išnagrinėjus bylą

1. Valstybės sienos apsaugos tarnyba ar policijos įstaiga, išnagrinėjusios bylą, turi teisę priimti sprendimą:

1) skirti baudą;

2) atsisakyti skirti baudą ir bylą nutraukti, kai nėra šio Įstatymo 19¹ straipsnio 1 dalyje arba 20 straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų pažeidimo.

2. Išnagrinėjus bylą, surašomas nutarimas. Jame turi būti nurodyta sprendimą priėmusios institucijos pavadinimas, bylos nagrinėjimo data ir vieta, priimtas sprendimas, jo apskundimo terminai ir tvarka. Jeigu priimamas šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas sprendimas, nutarime papildomai nurodomi duomenys apie šio Įstatymo reikalavimus pažeidusį vežėją, šio Įstatymo reikalavimų pažeidimo padarymo aplinkybės, šio Įstatymo reikalavimus pažeidusio vežėjo kaltės įrodymai, kuriais grindžiamas sprendimas, šio Įstatymo straipsnio nuostata, nustatanti atsakomybę už šio Įstatymo reikalavimų pažeidimą, šio Įstatymo reikalavimus pažeidusio vežėjo paaiškinimai ir jų įvertinimas.

3. Valstybės sienos apsaugos tarnybos ar policijos įstaigos nutarimas per 2 darbo dienas nuo jo priėmimo išsiunčiamas šio Įstatymo reikalavimus pažeidusiam vežėjui.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-747, 2006-07-04, Žin., 2006, Nr. 82-3250 (2006-07-27)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-2483, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-07-04, i. k. 2016-18452

26 straipsnis. Baudų skyrimas šio Įstatymo reikalavimus pažeidusiems vežėjams

1. Konkretus skiriamos baudos dydis nustatomas pagal sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas motyvuojamas šio Įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje nurodytame nutarime.

2. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma:

1) vežėjo pagalba Valstybės sienos apsaugos tarnybai ar policijos įstaigai atliekant šio Įstatymo reikalavimų pažeidimo tyrimą;

2) tai, kad šio Įstatymo reikalavimų pažeidimas padarytas dėl psichinės ar fizinės prievartos.

3. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma:

1) vežėjo kliudymas Valstybės sienos apsaugos tarnybai ar policijos įstaigai atlikti šio Įstatymo reikalavimų pažeidimo tyrimą;

2) tai, kad šio Įstatymo reikalavimų pažeidimas padarytas pasinaudojant ekstremaliąja situacija.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-2483, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-07-04, i. k. 2016-18452

27 straipsnis. Baudų mokėjimas ir išieškojimas

1. Bauda turi būti sumokėta į valstybės biudžetą ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo nutarimo išsiuntimo dienos.

2. Šio Įstatymo reikalavimus pažeidusio vežėjo nesumokėtas baudas išieško antstoliai, vykdydami jiems pateiktus Valstybės sienos apsaugos tarnybos ar policijos įstaigos nutarimus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Nutarimai antstoliams pateikiami vykdyti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo baudos sumokėjimo termino pabaigos.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2483, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-07-04, i. k. 2016-18452

28 straipsnis. Nutarimų dėl baudų skyrimo apskundimas

1. Šio Įstatymo reikalavimus pažeidęs vežėjas, nesutinkantis su Valstybės sienos apsaugos tarnybos ar policijos įstaigos nutarimu dėl baudos skyrimo, gali apskųsti jį Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

2. Skundo padavimas administraciniam teismui sustabdo Valstybės sienos apsaugos tarnybos ar policijos įstaigos nutarimų dėl baudų skyrimo vykdymą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-2483, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-07-04, i. k. 2016-18452

LIETUVOS RESPUBLIKOS

AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS

PIRMININKO PAVADUOTOJAS KAZIMIERAS MOTIEKA

Vilnius, 1991 m. spalio 8 d.

Nr. I-1863