Redaguota:1994.02.01.
Pakeitimai: 1-364; 1994.01.11.; Žin., 1994, Nr.4-55;
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
STATUTAS
1993 m. spalio 14 d. Nr.I-276
Vilnius
VII DALIS
SEIMO PRIEŽIŪRINĖ VEIKLA
28 skirsnis. Vyriausybės narių ir kitų valstybės pareigūnų
atskaitomybė Seimui
242 straipsnis. Per 2 darbo dienas po kiekvieno Lietuvos
Respublikos Vyriausybės posėdžio Seimo kancleriui turi būti
perduotas jo nustatytas Vyriausybės priimtų nutarimų ir potvarkių
kopijų skaičius. Kancleris juos išdalina visiems komitetams ir
frakcijoms.
243 straipsnis. Seimo reikalavimu Vyriausybė arba atskiri
ministrai turi atsiskaityti Seime už savo veiklą.Tai taikoma ir
kitų valstybės institucijų vadovams, kuriuos skiria Seimas arba
kurių paskyrimui reikalingas Seimo pritarimas, išskyrus teismus.
Pakviestieji atsako į Seimo narių klausimus, pateikia kitą
informaciją apie savo ir jiems pavaldžių institucijų veiklą.
Sudarant Seimo savaitės darbų programą nustatoma, kurie
valstybės institucijų vadovai tą savaitę atsakys į Seimo narių
klausimus ar paklausimus.
244 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nariai
Seimo sesijos metu paprastai kartą per savaitę vieną valandą
atsakinėja į Seimo narių klausimus, kurie per posėdžių
sekretoriatą pateikiami ne vėliau kaip prieš 2 darbo dienas iki
posėdžio. Numatomų atsakyti klausimų sąrašą ir jų eilę nustato
Seimo Pirmininkas ir prieš posėdį perduoda išdalyti Seimo
nariams.
Jei lieka laiko, Seimo nariai gali posėdyje dalyvaujantiems
Vyriausybės nariams užduoti kitų klausimų raštu ir žodžiu.
246 straipsnis. Seimo sesijos metu, ne rečiau kaip kartą per
mėnesį, Vyriausybės valandos metu į Seimo narių iš anksto
pateiktus klausimus turi atsakyti valstybės kontrolierius ir kiti
valstybės institucijų vadovai, kuriuos skiria Seimas arba kurių
paskyrimui reikalingas Seimo pritarimas, išskyrus teismus.
Klausimų pateikimo ir registravimo tvarka tokia, kaip nurodyta
244 straipsnyje.
Jei lieka laiko, Seimo nariai posėdyje gali užduoti šiems
pareigūnams kitų klausimų raštu ir žodžiu.
247 straipsnis. Ministras Pirmininkas ir ministrai, taip pat
teisėjai negali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti,
negali būti kitaip suvaržyta jų laisvė be išankstinio Seimo
sutikimo, o tarp Seimo sesijų - be išankstinio Respublikos
Prezidento sutikimo.
Jeigu yra Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro
teikimas dėl Ministro Pirmininko, ministro ar teisėjo patraukimo
baudžiamojon atsakomybėn, sudaroma tyrimo komisija ir atliekami
kiti veiksmai pagal šio statuto 147 ir 148 straipsnius.
29 skirsnis. Paklausimai
248 straipsnis. Su paklausimu Seimo narys ar jų grupė raštu
kreipiasi į Vyriausybės narį ar kitą valstybės institucijos
vadovą, kurį skiria Seimas ar kurio paskyrimui reikalingas Seimo
pritarimas, išskyrus teismus, reikalaudami pateikti informaciją
apie jo veiklą bei priimtus sprendimus.
Paklausimu laikomas tik toks valstybinės ar visuomeninės
reikšmės klausimas, dėl kurio Seimo narys ar jų grupė kreipėsi į
valstybės institucijas, tačiau, jų nuomone, jis nebuvo tinkamai
išnagrinėtas arba buvo išspręstas neigiamai. Paklausimu gali būti
laikomas ir toks klausimas, kurio valstybinį ar visuomeninį
reikšmingumą pripažįsta Seimas, Seimo valdyba ar kuris nors
komitetas, frakcija.
249 straipsnis. Paklausimo teikėjas turi nurodyti konkretų
pareigūną, į kurį jis kreipiasi, ir kokio atsakymo - žodžiu ar
raštu - laukia. Jeigu kaip atsakyti nenurodyta, atsakymas
pateikiamas raštu, išdalinamas komitetams ir frakcijoms, o Seimo
posėdyje nenagrinėjamas.
Paklausimus užregistruoja posėdžių sekretoriatas ir perduoda
kancleriui, kuris apie tai praneša Seimui ir paklausimą įteikia
atitinkamam pareigūnui.
Paklausimo teikėjas turi teisę bet kuriuo metu savo
paklausimą atšaukti.
250 straipsnis. Atsakymo į paklausimą raštu terminas negali
viršyti 2 savaičių, o sesijos metu jo nagrinėjimo Seimo posėdyje
- 3 savaičių nuo jo pateikimo adresatui dienos.
Jeigu pareigūnas, kuriam pateiktas paklausimas, negali
nustatytu laiku atsakyti, jis privalo tai raštu motyvuoti ir
pasiūlyti savo terminą, bet ne vėlesnį kaip iki sesijos pabaigos.
Tačiau jeigu paklausimo teikėjai su šiais motyvais nesutinka,
paklausimo svarstymas turi būti surengtas numatytu laiku.
251 straipsnis. Paklausimai Seimo posėdžiuose nagrinėjami ne
rečiau kaip du kartus per mėnesį sesijos metu. Jeigu paklausimo
svarstymo Seimo posėdyje reikalauja ne mažiau kaip 1/5 Seimo
narių, tai paklausimas svarstomas privalomai.
Paklausimų sąrašas pateikiamas Seimo nariams ne vėliau kaip
prieš vieną dieną iki jų nagrinėjimo.
Nagrinėjant paklausimą, turi dalyvauti jo teikėjai (bent
vienas jų atstovas). Kai paklausimo teikėjas posėdyje
nedalyvauja, paklausimo nagrinėjimas atidedamas arba
anuliuojamas, jeigu teikėjas nedalyvauja apie tai iš anksto
nepranešęs.
Paklausimo teikėjas negali pirmininkauti posėdžiui, kuriame
svarstomas jo paklausimas.
252 straipsnis. Paklausimas Seimo posėdyje nagrinėjamas šia
tvarka:
1) paklausimo teikėjo pasisakymas (iki 5 minučių);
2) pareigūno, kuriam pateiktas paklausimas, atsakymas (iki
15 minučių);
3) diskusija, jeigu jos reikalauja kuris nors komitetas,
frakcija. Diskusijoje žodis paprastai suteikiamas paeiliui
pritariantiems ir nepritariantiems atsakymui į paklausimą Seimo
nariams. Jeigu Seimas nenutaria diskusijos pratęsti, leidžiama
pasisakyti ne daugiau kaip 4 Seimo nariams.
Jeigu paklausimo teikėjų nepatenkina atsakymas į paklausimą,
jie gali pateikti Seimui svarstyti rezoliucijos, kurioje Seimas
įvertina atsakymą, projektą.
30 skirsnis. Seimo pareigūnų ir kitų valstybės institucijų vadovų
atšaukimas
253 straipsnis. Pasiūlymas atšaukti Seimo pareigūną ar
valstybės institucijos vadovą, kurį skiria Seimas, išskyrus
Konstitucijoje numatytus apkaltos proceso atvejus, turi būti
svarstomas, kai tą motyvuotu raštu pateikia Seimo valdyba,
komitetas, ar ne mažiau kaip 1/5 Seimo narių. Komitetas negali
siūlyti atšaukti kito komiteto pirmininką.
Valstybės kontrolieriaus, Lietuvos banko valdybos pirmininko
atšaukimo tvarką nustato šių valstybės institucijų veiklą
reglamentuojantys įstatymai.
Straipsnio pakeitimai: 1-364; 1994.01.11.; Žin., 1994,
Nr.4-55;
254 straipsnis. Pareiškimas dėl kurio nors pareigūno
atšaukimo įteikiamas Seimo Pirmininkui, o dėl paties Pirmininko
atšaukimo - Seimo kancleriui. Toks pareiškimas turi būti
paskelbtas artimiausiame Seimo posėdyje.
Tie patys Seimo nariai negali vienos sesijos metu
pakartotinai reikalauti atšaukti tą patį pareigūną.
255 straipsnis. Seimo pareigūnas, dėl kurio atšaukimo vyksta
diskusijos, tam posėdžiui pirmininkauti negali.
Diskusijose dėl Seimo pareigūno ar valstybės institucijos
vadovo atšaukimo pirmiausia pasisako atšaukimo iniciatorių
atstovas (iki 10 minučių), po to -pareigūnas, kurio atšaukimo
klausimas yra svarstomas (iki 30 minučių). Pastarajam skiriama
dar iki 30 minučių atsakyti į klausimus. Toliau diskusijos
tęsiamos bendra tvarka.
256 straipsnis. Sprendimas dėl Seimo pareigūnų ar valstybės
institucijų vadovų atšaukimo priimamas slaptu balsavimu daugiau
kaip pusės visų Seimo narių balsų dauguma. 31 skirsnis.
Interpeliacijos ir nepasitikėjimas Vyriausybe
257 straipsnis. Sesijos metu ne mažesnė kaip 1/5 Seimo narių
grupė gali pateikti interpeliaciją Ministrui Pirmininkui ar
ministrui, reikalaudama paaiškinti šių pareigūnų priimtų
sprendimų motyvus ir tolesnės veiklos kryptis tam tikrais
Vyriausybės politikos aspektais.
Po interpeliacijos įteikimo Seimo kancleriui, kuris
nedelsdamas ją užregistruoja ir perduoda atitinkamam Vyriausybės
nariui, nė vienas parašas negali būti atšauktas.
Ta pati Seimo narių grupė negali vienos sesijos metu
pakartotinai pateikti interpeliaciją tam pačiam Vyriausybės
nariui.
258 straipsnis. Gavęs interpeliaciją, Vyriausybės narys
privalo ne vėliau kaip per 2 savaites perduoti Seimo Pirmininkui
raštišką atsakymą, su kuriuo supažindinami Seimo nariai.
Gavęs atsakymą į interpeliaciją, sesijos metu Seimas turi
jį apsvarstyti savo posėdyje ne vėliau kaip per 5 darbo dienas.
259 straipsnis. Interpeliacija Seimo posėdyje nagrinėjama
šia tvarka:
1) interpeliacijos pateikėjų atstovo pasisakymas (iki 10
minučių);
2) interpeliaciją gavusio pareigūno atsakymas (iki 30
minučių);
3) interpeliaciją gavusio pareigūno atsakymai į Seimo narių
klausimus (iki 30 minučių);
4) diskusija, kurioje žodis paprastai suteikiamas paeiliui
pritariantiems ir nepritariantiems atsakymui į interpeliaciją
Seimo nariams;
5) baigiamasis interpeliaciją gavusio pareigūno žodis;
6) redakcinės komisijos rezoliucijos dėl interpeliacijos
projektui parengti sudarymas pagal šio statuto 63 straipsnio
reikalavimus. Ne mažiau kaip 1/3 komisijos narių turi sudaryti
interpeliacijos pateikėjai.
260 straipsnis. Rezoliucijos dėl interpeliacijos projektas
turi būti pateiktas Seimui apsvarstyti ne vėliau kaip kitą
posėdžių dieną. Rezoliucijos dėl interpeliacijos projekte gali
būti pareikštas Seimo pritarimas arba nepritarimas Ministro
Pirmininko ar ministro atsakymui.
Jeigu rezoliucijos projekte pareikštas nepasitikėjimas
Ministru Pirmininku ar ministru, tai ji gali būti priimta slaptu
balsavimu daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų dauguma.
Jeigu tokia rezoliucija priimama, visa Vyriausybė ar ministras,
kuriam pareikštas nepasitikėjimas, privalo atsistatydinti.
260-1 straipsnis. Seimo sesijos metu ne mažesnė kaip 1/5
Seimo narių grupė gali pateikti motyvuoto nutarimo, kuriame
reiškiamas nepasitikėjimas Vyriausybe, projektą. Toks nutarimo
projektas nagrinėjamas taip pat kaip interpeliacija Ministrui
Pirmininkui.
32 skirsnis.Kontrolės arba tyrimo laikinosios komisijos
261 straipsnis. Kontrolės arba tyrimo laikinosios komisijos
sudaromos kontroliuoti, kaip vykdomi Seimo sprendimai, surinkti
ir Seimui pateikti informaciją bei išvadas, reikalingas kilusiai
problemai nagrinėti ir sprendimui priimti, taip pat kitais šiame
statute numatytais atvejais.
262 straipsnis. Iniciatyvą sudaryti kontrolės arba tyrimo
laikinąsias komisijas teisę turi Seimo valdyba, komitetai,
frakcijos, jeigu tam tikrais atvejais šiame statute nenumatyta
kitaip. Iniciatoriai turi pateikti Seimui nutarimo dėl kontrolės
arba tyrimo laikinosios komisijos sudarymo projektą, kuriame
nurodomas komisijos sudarymo tikslas, uždaviniai ir jos
įgaliojimai.
Apie iniciatyvą sudaryti kontrolės arba tyrimo laikinąją
komisiją Seimo Pirmininkas turi pranešti Lietuvos Respublikos
generaliniam prokurorui ir, jei reikia, Vyriausybei. Jeigu
generalinis prokuroras raštu praneša, kad pagal faktus, lėmusius
komisijos sudarymo iniciatyvą, iškelta baudžiamoji byla, tokia
komisija nesudaroma, o jeigu ji jau sudaryta, jos veikla Seimo
sprendimu turi būti nutraukta.
263 straipsnis. Kontrolės arba tyrimo laikinosios komisijos
šio statuto 63 straipsnyje nustatyta tvarka sudaromos iš ne
mažiau kaip 4 narių ir pirmininko. Komisijos pirmininką skiria
Seimas.
Komisija darbui gali pasitelkti atitinkamų sričių
specialistų.
Kontrolės arba tyrimo laikinųjų komisijų darbo trukmė - iki
6 mėnesių.
264 straipsnis. Kontrolės arba tyrimo laikinųjų komisijų
posėdžiai uždari visiems asmenims, išskyrus kviestuosius, kurių
sąrašas sudaromas pagal komisijos narių pageidavimus. Komisijos
darbo metu surinkti duomenys ir išvados neskelbiamos.
Kontrolės arba tyrimo laikinosios komisijos turi teisę
išreikalauti, kad įmonės, įstaigos, organizacijos pateiktų
reikiamus duomenis apie savo veiklą, teisėtvarkos ir prokuratūros
darbuotojai pateiktų dokumentus bei duotų parodymus ir kad bet
kuris Lietuvos Respublikos pilietis duotų parodymus.
265 straipsnis. Kontrolės arba tyrimo laikinoji komisija,
atlikusi pavestą darbą, surinktus ir apibendrintus duomenis,
gautas išvadas ir parengtą rezoliucijos projektą pateikia Seimui.
Dėl kontrolės arba tyrimo laikinosios komisijos nagrinėto
klausimo Seimo posėdyje priimama rezoliucija. Joje gali būti
pareikštas nepasitikėjimas Vyriausybe, ministru ar kitu valstybės
institucijos vadovu, kurį skiria Seimas, išskyrus Konstitucinio
Teismo, Aukščiausiojo Teismo ir kitų teismų teisėjus, arba
teikiamos išvados dėl siūlomo apkaltos proceso. Nepasitikėjimo
atveju rezoliucijai priimti taikomi šio statuto 256 ar 260
straipsnių reikalavimai. 33 skirsnis. Valstybės biudžeto
apyskaitos kontrolė
266 straipsnis. Valstybės biudžeto vykdymo bendrąją
nuolatinę kontrolę atlieka Biudžeto ir finansų komitetas. Kiti
Seimo komitetai gali kontroliuoti, kaip vykdomi jų kompetenciją
atitinkantys biudžeto straipsniai.
Kaip vykdomas valstybės biudžetas, Seimo posėdyje svarstoma
ne rečiau kaip vieną kartą per 6 mėnesius. Tokiam svarstymui
Vyriausybė ir valstybės kontrolierius pateikia valstybės biudžeto
vykdymo apyskaitą. Kaip vykdomas biudžetas, komitetų posėdžiuose
svarstoma ne mažiau kaip 3 kartus per jo vykdymo laiką.
267 straipsnis. Vyriausybė parengia ir iki kovo 31 dienos
pateikia Seimo Pirmininkui praėjusiųjų metų valstybės biudžeto
įvykdymo apyskaitą. Taip pat iki šios datos valstybės
kontrolierius turi pateikti Seimo kancleriui pažymą apie
valstybės biudžeto įvykdymą.
Seimo kancleris per 2 darbo dienas šios apyskaitos ir
valstybės kontrolieriaus pažymos nuorašus pateikia Biudžeto ir
finansų komitetui, kitiems komitetams bei frakcijoms.
Artimiausiame Seimo posėdyje išklausomas Vyriausybės
pranešimas apie valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitą. Per 3
savaites po šio pranešimo komitetai apsvarsto valstybės biudžeto
įvykdymo apyskaitą ir parengia išvadas.
268 straipsnis. Ne vėliau kaip iki gegužės 1 dienos
valstybės biudžeto įvykdymo apyskaita turi būti apsvarstyta Seimo
posėdyje.
Posėdyje išklausomas Biudžeto ir finansų komiteto
pranešimas, kitų komitetų išvados. Po diskusijų priimamas Seimo
nutarimas dėl valstybės biudžeto įvykdymo.
269 straipsnis. Jei apyskaita nepatvirtinama, Seimas
sprendžia klausimą dėl pajamų ar išlaidų teisėtumo atstatymo. Tam
parengiama atitinkama rezoliucija ir gali būti balsuojama dėl
nepasitikėjimo Vyriausybe ar jos nariais šio statuto 260
straipsnyje nustatyta tvarka.
LIETUVOS RESPUBLIKOS
SEIMO PIRMININKAS ČESLOVAS JURŠĖNAS
_