Suvestinė redakcija nuo 2001-10-20 iki 2001-12-28

Nutarimas paskelbtas: Žin. 1999, Nr. 38-1167, i. k. 0991100NUTA00000475

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

N U T A R I M A S

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS DERYBINĖS POZICIJOS DERYBOSE DĖL NARYSTĖS EUROPOS SĄJUNGOJE RENGIMO TVARKOS

1999 m. balandžio 27 d. Nr. 475

Vilnius

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Patvirtinti pridedamus:

1. Lietuvos Respublikos derybinės pozicijos derybose dėl narystės Europos Sąjungoje rengimo tvarką.

2. Lietuvos Respublikos derybinės pozicijos derybose dėl narystės Europos Sąjungoje tipinę struktūrą.

3. Darbo grupių derybinei pozicijai derybose dėl narystės Europos Sąjungoje rengti ir jų vadovų sąrašą.

4. Lietuvos Respublikos integracijos į Europos Sąjungą pasekmių įvertinimo atlikimo tvarką.

Papildyta punktu:

Nr. 1129, 2000-09-22, Žin., 2000, Nr. 81-2452 (2000-09-27), i. k. 1001100NUTA00001129

Ministras Pirmininkas Gediminas Vagnorius

Užsienio reikalų ministras Algirdas Saudargas

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1999 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 475

LIETUVOS RESPUBLIKOS DERYBINĖS POZICIJOS DERYBOSE DĖL NARYSTĖS EUROPOS SĄJUNGOJE RENGIMO TVARKA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Ši tvarka reglamentuoja Lietuvos Respublikos derybinės pozicijos derybose dėl narystės Europos Sąjungoje (toliau vadinama – ES) rengimo bei tvirtinimo procedūrą ir nustato darbo grupių derybinei pozicijai rengti sudarymo tvarką bei funkcijas.

2. Lietuvos Respublikos derybinė pozicija derybose dėl narystės ES (toliau vadinama – derybinė pozicija) – tai pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą tipinę struktūrą parengtas dokumentas, skirtas pateikti ES šalims narėms derybų dėl narystės metu. Jame išdėstoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės pozicija dėl galimybių vykdyti kiekvieno atskiro derybinio ES teisės skyriaus reikalavimus, Lietuvai tampant tikrąja ES nare. Kiekvienam teisės peržiūros metu išanalizuotam derybiniam ES teisės skyriui parengiama atskira derybinė pozicija.

II. DERYBINĖS POZICIJOS PROJEKTUS RENGIANČIOS INSTITUCIJOS

3. Pasiūlymus dėl derybinės pozicijos projekto pagal savo kompetenciją teikia visos suinteresuotos ministerijos, Vyriausybės įstaigos, Lietuvos bankas ir Valstybės kontrolė (toliau vadinama – institucijos).

4. Pirminius derybinės pozicijos projektus rengia darbo grupės, sudarytos pagal šios tvarkos III skyriaus nuostatas.

5. Pirminių derybinės pozicijos projektų rengimą koordinuoja ir galutinį derybinės pozicijos projektą parengia Užsienio reikalų ministerija.

III. PIRMINIŲ DERYBINĖS POZICIJOS PROJEKTŲ RENGIMO DARBO GRUPĖS

6. Pirminių derybinės pozicijos projektų rengimo darbo grupės (toliau vadinama – darbo grupės) sudaromos kiekvienam teisės peržiūros metu išanalizuotam derybiniam ES teisės skyriui. Darbo grupėse, kurių kompetencijai priskirtas sudėtingas ir didelis derybinis ES teisės skyrius, gali būti sudaromi pogrupiai. Darbo grupių vadovus skiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

7. Į darbo grupės sudėtį įtraukiami visų suinteresuotų institucijų atstovai. Darbo grupės veikloje dalyvaujančių institucijų sąrašą darbo grupės vadovo teikimu, suderintu su Europos komitetu prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, tvirtina Vyriausybinė Europos integracijos komisija. Institucijos atstovas deleguojamas į darbo grupę institucijos vadovo įsakymu, suderinus su darbo grupės vadovu. Į kiekvienos darbo grupės sudėtį privalo būti įtraukti Užsienio reikalų ministerijos ir Europos komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovai.

8. Darbo grupės vadovas gali turėti Vyriausybinės Europos integracijos komisijos skiriamus (jo teikimu) pavaduotojus (paprastai jais skiriami institucijų, kurių kompetencijai priklauso darbo grupei priskirto derybinio ES teisės skyriaus savarankiškos potemės, atstovai). Darbo grupės vadovas iš jo atstovaujamos institucijos darbuotojų paskiria darbo grupės sekretorių.

9. Darbo grupės uždaviniai yra šie:

9.1. apibendrinti institucijų pasiūlymus dėl derybinės pozicijos projekto;

9.2. parengti pirminį derybinės pozicijos projektą;

9.3. parengti vientisą derybinės pozicijos projekto aiškinamąjį raštą ir Lietuvos Respublikos integracijos į Europos Sąjungą pasekmių įvertinimą (kaip priedą prie aiškinamojo rašto).

Punkto pakeitimai:

Nr. 1129, 2000-09-22, Žin., 2000, Nr. 81-2452 (2000-09-27), i. k. 1001100NUTA00001129

IV. DERYBINĖS POZICIJOS PROJEKTO RENGIMAS, DERINIMAS IR TVIRTINIMAS

10. Sprendimą parengti derybinę poziciją pagal atskirus derybinius ES teisės skyrius priima bei derybinės pozicijos preliminaraus projekto parengimo terminus nustato Vyriausybinė Europos integracijos komisija.

11. Institucijos per Vyriausybinės Europos integracijos komisijos nurodytą laiką parengia pagal savo kompetenciją pasiūlymus dėl derybinės pozicijos projekto bei išsamų šių pasiūlymų aiškinamąjį raštą ir pateikia juos atitinkamos darbo grupės vadovui.

12. Darbo grupė apibendrina pateiktus pasiūlymus ir parengia pirminį derybinės pozicijos projektą ir vientisą bei išsamų derybinės pozicijos projekto aiškinamąjį raštą.

13. Darbo grupės aprobuotą derybinės pozicijos projektą ir šios pozicijos aiškinamąjį raštą jos vadovas pateikia Užsienio reikalų ministerijai.

14. Užsienio reikalų ministerija pirminio derybinės pozicijos projekto pagrindu parengia galutinį derybinės pozicijos projektą, kuris pateikiamas derinti suinteresuotoms ministerijoms, kitoms Vyriausybės įstaigoms, Europos komitetui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kitoms suinteresuotoms institucijoms, prireikus – ir Lietuvos Respublikos Seimo Europos reikalų komitetui.

15. Gavus ir įvertinus šios tvarkos 14 punkte nurodytų institucijų pastabas, derybinės pozicijos projektas apsvarstomas Derybų dėl narystės ES delegacijos posėdyje.

Punkto pakeitimai:

Nr. 360, 2000-03-28, Žin., 2000, Nr. 28-777 (2000-04-05), i. k. 1001100NUTA00000360

16. Derybų dėl narystės ES delegacijai pritarus, derybinės pozicijos projektas pateikiamas svarstyti Vyriausybinei Europos integracijos komisijai. Gavusi Vyriausybinės Europos integracijos komisijos pritarimą, Užsienio reikalų ministerija parengia ir nustatytąja tvarka pateikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei suderintą nutarimo dėl derybinės pozicijos projektą.

Punkto pakeitimai:

Nr. 360, 2000-03-28, Žin., 2000, Nr. 28-777 (2000-04-05), i. k. 1001100NUTA00000360

17. Derybinę poziciją nutarimu tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

18. Derybinės pozicijos projektas rengiamas ir tvirtinamas lietuvių kalba.

19. Patvirtintos derybinės pozicijos oficialų vertimą į anglų kalbą organizuoja viešoji įstaiga Vertimų, dokumentacijos ir informacijos centras. Už vertimo teisinį ir terminologinį redagavimą atsako institucijos, pateikusios atskiras derybinės pozicijos projekto dalis. Galutinę derybinės pozicijos vertimo į anglų kalbą redakciją atlieka ir vertimą tvirtina viešoji įstaiga Vertimų, dokumentacijos ir informacijos centras.

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1999 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 475

LIETUVOS RESPUBLIKOS DERYBINĖS POZICIJOS DERYBOSE DĖL NARYSTĖS EUROPOS SĄJUNGOJE TIPINĖ STRUKTŪRA

________________________________________________________________________________

(derybinio Europos Sąjungos teisės skyriaus pavadinimas)

________________________________________________________________________________

(institucijų, dalyvaujančių rengiant derybinę poziciją, pavadinimai)

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Principinio pritarimo visam ACQUIS analizuojamame derybiniame Europos Sąjungos (toliau vadinama – ES) teisės skyriuje pareiškimas.

2. Pasirengimo taikyti ACQUIS terminai (teisinės bazės galutinio suderinimo ir jos įgyvendinimo datos).

3. Pageidaujamas pereinamasis laikotarpis ar išimtys (dėl konkretaus ES teisės akto arba dėl bendros probleminės pozicijos, nesietinos su kuriuo nors teisės aktu) arba jų nereikalingumo konstatavimas.

II. DERYBINĖS POZICIJOS PAGRINDIMAS

4. Trumpas faktinės būklės analizuojamame derybiniame ES teisės skyriuje aprašymas (reformos eiga, struktūriniai pokyčiai, sektoriaus vieta ūkyje, pagrindiniai ekonominiai rodikliai).

5. Nacionalinės teisės atitikimo ES teisę analizuojamame derybiniame ES teisės skyriuje apžvalga^*:

5.1. trumpas ES teisinės bazės aprašymas (nuorodos į Romos (Mastrichto, Amsterdamo) sutarčių straipsnius; ar derybinio ES teisės skyriaus teisinis reguliavimas priskiriamas ES šalių narių, ar ES centrinių institucijų kompetencijai; ar reikalinga ES teisės priemonių implementacija į nacionalinę teisę);

5.2. nacionalinės teisinės bazės toje teisinio reguliavimo srityje trumpa charakteristika (pagrindiniai teisės šaltiniai, jų įgyvendinami svarbiausieji ES teisės aktai ar jų principai);

5.3. pagrindiniai veiksmai, būtini toliau tobulinant nacionalinę teisinę reglamentaciją iki narystės;

5.4. data, iki kurios bus pasiektas visiškas suderinimas tiek teisėdaros, tiek priimtų teisės aktų įgyvendinimo prasme.

6. Teisės aktų įgyvendinimo būklė ir perspektyvos^*:

6.1. administraciniai pajėgumai įgyvendinti ACQUIS:

6.1.1. esama institucinė sistema;

6.1.2. esamos institucinės sistemos plėtros perspektyvos (institucijų steigimas, techniniai, žmonių ištekliai ir kt.);

6.2. esamas finansavimas, numatomi finansinių problemų sprendimo šaltiniai;

6.3. techninių adaptacijų reikmė;

6.4. interesai dalyvauti sektorinių ES struktūrų veikloje ar ES programose.

7. Padariniai valstybės tarptautinių įsipareigojimų atžvilgiu – pasirengimas denonsuoti tarptautines sutartis ar persiderėti (prireikus).

8. Išsamus pageidaujamo pereinamojo laikotarpio ar išimčių pagrindimas (teisiniai, organizaciniai, techniniai, finansiniai, socialiniai argumentai)^*.

–––––––––––––––––––

^*Dideliuose derybiniuose skyriuose pasiskirstoma mažesnėmis problemų grupėmis.

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1999 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 475 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2001 m. vasario 22 d. nutarimo Nr. 193 redakcija)

DARBO GRUPĖS DERYBINEI POZICIJAI DERYBOSE DĖL NARYSTĖS EUROPOS SĄJUNGOJE RENGTI IR JŲ VADOVAI

Darbo grupė	Darbo grupės vadovas
1. Laisvas prekių judėjimas	O. Čiukšys, ūkio viceministras
2. Laisvas asmenų judėjimas	R. Kairelis, socialinės apsaugos ir darbo viceministras
3. Laisvė teikti paslaugas	A. Kazlauskas, Europos komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus pavaduotojas
4. Laisvas kapitalo judėjimas	R. Vaicenavičius, Finansų ministerijos Fiskalinės politikos departamento direktorius
5. Įmonių teisė	G. Miškinis, ūkio viceministras
6. Konkurencija	R. Stanikūnas, Konkurencijos tarybos pirmininkas
7. Žemės ūkis	D. Miniataitė, žemės ūkio viceministrė, Žemės ir maisto ūkio integracijos į Europos Sąjungą departamento prie Žemės ūkio ministerijos direktorė
8. Žuvininkystė	V. Vaitiekūnas, Žuvininkystės departamento prie Žemės ūkio ministerijos direktorius
9. Transporto politika	A. Ramonas, susisiekimo viceministras
10. Mokesčiai	V. Vasiliauskas, finansų viceministras
11. Ekonominė ir pinigų sąjunga	R. Vaicenavičius, Finansų ministerijos Fiskalinės politikos departamento direktorius
12. Statistika	V. Lapėnienė, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus pirmoji pavaduotoja
13. Socialinė politika ir užimtumas	R. Kairelis, socialinės apsaugos ir darbo viceministras
14. Energetika	N. Eidukevičius, ūkio viceministras
15. Pramonės politika	K. Masalskis, Ūkio ministerijos Pramonės ir verslo departamento direktorius
16. Mažos ir vidutinės įmonės	Š. Birutis, Ūkio ministerijos Pramonės ir verslo departamento Smulkaus ir vidutinio verslo skyriaus viršininkas
17. Mokslas ir moksliniai tyrimai	R. Vaitkus, švietimo ir mokslo viceministras
18. Švietimas ir mokymas	V. Vėbraitė, švietimo ir mokslo viceministrė
19. Telekomunikacijos ir informacijos technologija	V. Šalauskas, susisiekimo ministro padėjėjas
20. Kultūra ir audiovizualinė politika	J. Širvinskas, kultūros viceministras
21. Regioninė politika ir struktūrinės priemonės	A. Astrauskas, vidaus reikalų viceministras
22. Aplinka	E. Gustainis, aplinkos viceministras
23. Vartotojų ir sveikatos apsauga	E. Bartkevičius, sveikatos apsaugos viceministras
24. Teisingumas ir vidaus reikalai	V. Bulovas, vidaus reikalų viceministras
25. Muitų sąjunga	V. Valickas, Muitinės departamento prie Finansų ministerijos direktorius
26. Išoriniai santykiai	R. Švedas, Užsienio reikalų ministerijos Ekonomikos departamento direktorius
27. Bendra užsienio ir saugumo politika	G. Čekuolis, užsienio reikalų viceministras
28. Finansų kontrolė	E. Žilevičius, finansų viceministras
29. Finansinės ir biudžetinės nuostatos	E. Žilevičius, finansų viceministras
30. Institucijos	R. Martikonis, užsienio reikalų viceministras

______________

Priedo pakeitimai:

Nr. 360, 2000-03-28, Žin., 2000, Nr. 28-777 (2000-04-05), i. k. 1001100NUTA00000360

Nr. 193, 2001-02-22, Žin., 2001, Nr. 18-555 (2001-02-28), i. k. 1011100NUTA00000193

Nr. 588, 2001-05-18, Žin., 2001, Nr. 44-1543 (2001-05-25), i. k. 1011100NUTA00000588

Nr. 1212, 2001-10-15, Žin., 2001, Nr. 89-3126 (2001-10-19), i. k. 1011100NUTA00001212

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1999 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 475

(Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2000 m. rugsėjo 22 d. nutarimo Nr. 1129

redakcija)

LIETUVOS RESPUBLIKOS INTEGRACIJOS Į EUROPOS SĄJUNGĄ pasekmių ĮVERTINIMO atlikimo TVARKA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Ši tvarka reglamentuoja Lietuvos Respublikos integracijos į Europos Sąjungą (toliau vadinama – ES) pasekmių įvertinimo (toliau vadinama – pasekmių įvertinimas) rengimą, derinimą ir tvirtinimą.

2. Lietuvos Respublikos integracijos į ES pasekmių įvertinimas – pagal vyriausybinės Europos integracijos komisijos 1999 m. gruodžio 24 d. posėdyje patvirtintus Lietuvos Respublikos integracijos į Europos Sąjungą pasekmių įvertinimo metmenis parengta pasekmių analizė. Kiekvienam derybiniam ES teisės skyriui parengiamas atskiras pasekmių įvertinimas. Pasekmių įvertinimas pridedamas prie pirminės Lietuvos Respublikos derybinės pozicijos (toliau vadinama – derybinė pozicija) aiškinamojo rašto. Pasekmių įvertinimo reikia derybinėms pozicijoms rengti, pasirengimui narystei ES planuoti, visuomenei ir verslo atstovams informuoti, racionaliai ekonominei politikai formuoti ir įgyvendinti.

II. PASEKMIŲ ĮVERTINIMĄ atliekančios INSTITUCIJOS

3. Pasekmių įvertinimą pagal vyriausybinės Europos integracijos komisijos 1999 m. gruodžio 24 d. posėdyje patvirtintus Lietuvos Respublikos integracijos į Europos Sąjungą pasekmių įvertinimo metmenis atlieka ministerijos, Vyriausybės įstaigos ir kitos valstybės institucijos (toliau vadinama – institucijos), rengiančios atitinkamo ES teisės skyriaus derybinę poziciją.

4. Už pasekmių įvertinimo parengimą kiekvienam derybiniam ES teisės skyriui atsako atitinkamos darbo grupės derybinei pozicijai derybose dėl narystės Europos Sąjungoje rengti vadovas.

5. Pasekmių įvertinimo darbus organizuoja ir koordinuoja Europos komitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Jeigu būtina, Lietuvos Respublikos derybų dėl narystės ES delegacijos vyriausiasis derybininkas gali inicijuoti papildomą nepriklausomą pasekmių tyrimą pagal tam tikrus problematiškus ES teisės skyrius, informavęs apie tai Europos komitetą prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

III. PASEKMIŲ ĮVERTINIMO RENGIMAS, DERINIMAS IR TVIRTINIMAS

6. Atliktą pasekmių įvertinimą darbo grupės derybinei pozicijai derybose dėl narystės Europos Sąjungoje rengti vadovas pateikia Finansų ministerijai, Užsienio reikalų ministerijai ir Europos komitetui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Lietuvos Respublikos integracijos į Europos Sąjungą pasekmių įvertinimo darbo plane nustatytu laiku, kurį protokoliniu sprendimu tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

7. Darbo grupės derybinei pozicijai derybose dėl narystės Europos Sąjungoje rengti vadovai teikia suderintus su Finansų ministerija, Užsienio reikalų ministerija ir Europos komitetu prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasekmių įvertinimus ir pasiūlymus dėl atitinkamos srities problemų sprendimo į artimiausią derybų dėl narystės ES delegacijos posėdį. Pasekmių įvertinimai ir pasiūlymai pateikiami vyriausybinei Europos integracijos komisijai, jeigu tai būtina.

8. Darbo grupės derybinei pozicijai derybose dėl narystės Europos Sąjungoje rengti vadovams pateikus pasekmių įvertinimus derinti, Finansų ministerija, Užsienio reikalų ministerija ir Europos komitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės per 10 dienų pateikia išvadas dėl pasekmių įvertinimo.

9. Pasekmių įvertinimas atliekamas iš institucijoms Lietuvos Respublikos valstybės biudžete skirtų asignavimų, prireikus kreipiamasi išorinės paramos (dvišalės, PHARE ir kitokios daugiašalės).

______________

Papildyta priedu:

Nr. 1129, 2000-09-22, Žin., 2000, Nr. 81-2452 (2000-09-27), i. k. 1001100NUTA00001129

Pakeitimai: