LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO

Suvestinė redakcija nuo 2011-05-29

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2010, Nr. 51-2522, i. k. 1102230ISAK00A1-179

ĮSAKYMAS

DĖL EUROPOS PABĖGĖLIŲ FONDO LIETUVOJE 2010 METŲ PROGRAMOS PATVIRTINIMO

2010 m. balandžio 29 d. Nr. A1-179

Vilnius

Vadovaudamasis 2007 m. gegužės 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 573/2007/EB dėl Europos pabėgėlių fondo 2008–2013 m. laikotarpiui pagal Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendrąją programą įsteigimo, panaikinančio Tarybos sprendimą 2004/904/EB (OL 2007 L 144 p., 1), 20 straipsniu:

1. Tvirtinu Europos pabėgėlių fondo Lietuvoje 2010 metų programą (pridedama).

2. Pavedu įsakymo vykdymo kontrolę viceministrui pagal veiklos sritį.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos socialinės

apsaugos ir darbo ministro

2010 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. A1-179

EUROPOS PABĖGĖLIŲ FONDO LIETUVOJE 2010 METŲ PROGRAMA

Valstybė narė – Lietuva

Fondas – Europos pabėgėlių fondas (toliau vadinama – EPF)

Atsakinga institucija – Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Programos metai – 2010 m.

1. BENDROSIOS PROJEKTŲ, KURIE BUS FINANSUOJAMI PAGAL PROGRAMĄ, ATRANKOS TAISYKLĖS

Europos pabėgėlių fondo Lietuvoje 2010 metų programa (toliau vadinama – programa) – Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau vadinama – atsakinga institucija) parengtas ir kartu su Europos Komisija patvirtintas strateginis šaliai skiriamų EPF investicijų planavimo dokumentas, nustatantis EPF paramos investavimo kryptis, veiksmus, jų tikslus ir numatomus rezultatus.

Projektų atranką organizuoja ir vykdo atsakinga institucija kartu su Europos socialinio fondo agentūra (toliau vadinama – įgaliota institucija), atsižvelgdamos į Europos Parlamento ir Tarybos 2007 m. gegužės 23 d. sprendimą Nr. 573/2007/EB dėl Europos pabėgėlių fondo 2008–2013 m. laikotarpiui pagal Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendrąją programą įsteigimo, panaikinantį Tarybos sprendimą 2004/904/EB (OL 2007 L 144, p.1), Europos pabėgėlių fondo 2008–2013 m. programos Lietuvoje valdymo ir kontrolės sistemą, patvirtintą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. A1-253 (Žin., 2007, Nr. 101-4121), Projektų, finansuojamų įgyvendinant Europos pabėgėlių fondo Lietuvoje programas, teikimo, vertinimo ir atrankos taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. A1-194 (Žin., 2008, Nr. 70-2694), bei konkrečių metų Gaires pareiškėjams.

Valstybė narė kvietimus teikti paraiškas skelbia, kai Europos Komisija, vadovaudamasi Europos Parlamento ir Tarybos 2007 m. gegužės 23 d. sprendimo Nr. 573/2007/EB 20 straipsnio 5 dalimi, informuoja valstybę apie metinės programos tinkamumą tvirtinti.

2. VALDYMO IR KONTROLĖS SISTEMŲ PAKEITIMAI (JEIGU TAIKYTINA)

Europos pabėgėlių fondo programos Lietuvoje valdymo ir kontrolės sistemos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. A1-1176 „Dėl Europos pabėgėlių fondo programos Lietuvoje valdymo ir kontrolės sistemos aprašo patvirtinimo“. Aprašas atnaujintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. A1-97.

3. VEIKSMAI, KURIE BUS REMIAMI PAGAL PROGRAMĄ, ATSIŽVELGIANT Į PASIRINKTUS PRIORITETUS

Atsakinga institucija, administruodama programą, užtikrins, kad būtų įgyvendinami du prioritetai:

- Bendrijos acquis prieglobsčio srityje, įskaitant su integracijos tikslais susijusias sritis, nustatytų principų ir priemonių įgyvendinimas;

- Orientacinių priemonių ir vertinimo metodikos kūrimas, siekiant įvertinti ir pagerinti prašymų suteikti tarptautinę apsaugą nagrinėjimo tvarką ir remti administracines struktūras joms stengiantis spręsti klausimus, kilusius dėl glaudesnio praktinio bendradarbiavimo su kitomis valstybėmis narėmis.

Trečiojo prioriteto „Priemonės, padedančios stiprinti valstybių narių ir trečiųjų šalių dalijimąsi atsakomybe“ Lietuvos Respublika neįgyvendins, nes ši veikla Lietuvoje kol kas nevykdoma.

Veiksmai 1 prioritetui įgyvendinti

1 PRIORITETAS. Bendrijos acquis prieglobsčio srityje, įskaitant su integracijos tikslais susijusias sritis, nustatytų principų ir priemonių įgyvendinimas

Šioje srityje lėšos gali būti naudojamos įgyvendinant specialiuosius prioritetus:

– veiksmus, kuriais siekiama atsižvelgti į ypatingus pažeidžiamų žmonių, pirmiausia nelydimų mažamečių, poreikius, ir specifines priemones, kuriomis siekiama geriau apibrėžti sąvokas ir valstybių narių taikomą tvarką, nustatant pažeidžiamus prieglobsčio prašytojus, ir tinkamai reaguoti į tokius poreikius;

– veiksmus, dėl kurių pagerės asmenų, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, nustatymas ir (arba) prieglobsčio prašymų pasienyje tvarkymas, pirmiausia plėtojant specialias mokymo programas.

3.1. Kiekvieno veiksmo tikslas ir taikymo sritis:

3.1.1. Priėmimo sąlygų ir prieglobsčio procedūros gerinimas (pagal 1 prioritetą)

Jau dešimt metų Lietuvoje taikoma nacionalinė prieglobsčio procedūra. Ji suteikia galimybę nuo karo, persekiojimo ir šiurkščių žmogaus teisių pažeidimų bėgantiems asmenims prašyti Lietuvos valstybės pagalbos ir apsaugos. Per visą prieglobsčio procedūros įgyvendinimo laikotarpį ji buvo kelis kartus keičiama ir tobulinama, kartu keičiant ir prieglobsčio prašytojų priėmimo Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo tvarką. Keičiant administracines procedūras, buvo bandoma pasinaudoti ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių geriausia patirtimi. Buvo suderintos ir priimtos pagrindinės teisinės priemonės, susijusios su prieglobsčio prašytojų prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimu, dokumentų išdavimu, kad būtų užtikrintas aukšto lygio tarptautinės apsaugos suteikimas asmenims, kuriems iš tikrųjų tokios apsaugos reikia, o nustačius, kad prieglobsčio prašytojams apsaugos nereikia, jie būtų tinkamai grąžinti į jų kilmės ar kitas sutinkančias juos priimti valstybes.

Prieglobsčio prašytojai, gavę leidimą gyventi Lietuvoje, apgyvendinami Užsieniečių registracijos centre, esančiame Pabradės miestelyje. Nemažai darbų padaryta prieglobsčio procedūrų gerinimo srityje, tačiau šiuo metu Užsieniečių registracijos centrui yra būtinas infrastruktūros sutvarkymas, tinkamų gyvenimo sąlygų pažeidžiamoms grupėms sukūrimas.

3.1.2. Numatomi paramos gavėjai

Norėdamas gauti paramą, pareiškėjas privalo būti viešasis juridinis asmuo, registruotas ir veikiantis Lietuvos Respublikoje, arba viešasis juridinis asmuo, kurio registracija Lietuvos Respublikoje pagal nacionalinius teisės aktus yra neprivaloma.

3.1.3. Prašome nurodyti, jeigu taikytina, priežastis, dėl kurių projektą (-us) tiesiogiai įgyvendina atsakinga institucija, veikianti kaip pagrindinis pareiškėjas

Netaikoma.

3.1.4. Numatomi kiekybiniai rezultatai ir rodikliai

Siekiant įvertinti programos efektyvumą, naudingumą, lėšų panaudojimą ir tinkamumą, naudojami toliau pateikti rodikliai.

Nr.	Tinkami veiksmai	Planuojami kiekybiniai ir kokybiniai rezultatai
Priėmimo sąlygų ir prieglobsčio procedūrų gerinimas Bendras projektų skaičius – nuo 1 iki 3 Bendras tikslinės grupės atstovų skaičius – nuo 50 iki 150 Bendra pastaba. Tikslų paraiškų skaičių galima numatyti tik įvykdžius kvietimą teikti paraiškas ir pasirašius paramos sutartis su konkursą laimėjusiais projektų vykdytojais. Tikslų tikslinės grupės asmenų skaičių galima įvertinti tik baigus įgyvendinti projektus ir pateikus projektų galutines ataskaitas.
3.1.4.1.	Apgyvendinimo infrastruktūra ir paslaugos	3.1.4.1.1. parengtų personalo darbuotojų skaičius (iki 3); 3.1.4.1.2. priimtų naujų personalo darbuotojų skaičius (iki 3); 3.1.4.1.3. įsigytų būtiniausių apgyvendinimui skirtų daiktų skaičius (pvz., kėdės, lovos, spintelės ir pan.) (iki 150)
3.1.4.2.	Materialinė, medicininė ir psichologinė pagalba	3.1.4.2.1. bendras paramos gavėjų skaičius (iki 150); 3.1.4.2.2. parengtų personalo darbuotojų skaičius (iki 5); 3.1.4.2.3. bendras įsigytų medicininių / psichologinių priemonių skaičius (iki 100); 3.1.4.2.4. bendras suteiktų paslaugų skaičius (iki 160); 3.1.4.2.5. bendras naujai priimtų personalo darbuotojų skaičius (iki 5)
3.1.4.3.	Socialinė pagalba, informacija ar pagalba administraciniams (arba) teisminiams formalumams atlikti, informavimas apie galimą prieglobsčio procedūros pabaigą ar konsultavimas šiuo klausimu, įskaitant tokius aspektus, kaip savanoriškas grįžimas	3.1.4.3.1. bendras paramos gavėjų skaičius (iki 100); 3.1.4.3.2. parengtų personalo darbuotojų skaičius (iki 5); 3.1.4.3.3. bendras suteiktų socialinių / administracinių / konsultavimo paslaugų skaičius (iki 100); 3.1.4.3.4. bendras naujai priimtų personalo darbuotojų skaičius (iki 5)
3.1.4.4.	Teisinė ir kalbinė pagalba	3.1.4.4.1. bendras paramos gavėjų skaičius (iki 100); 3.1.4.4.2. parengtų personalo darbuotojų skaičius (iki 10); 3.1.4.4.3. suteiktų konsultacijų teisės ir kalbos klausimais skaičius (iki 200); 3.1.4.4.4. priimtų naujų personalo darbuotojų skaičius (iki 5)
3.1.4.5.	Švietimas, kalbos mokymas ir pan. iniciatyvos	3.1.4.5.1. bendras tikslinės grupės atstovų, lankiusių kalbos kursus, skaičius (iki 70); 3.1.4.5.2. bendras jaunimo, įtraukto į bendrojo lavinimo programas / vidurines mokyklas / universitetus, skaičius (iki 30); 3.1.4.5.3. parengta ir išleista nauja mokymosi medžiaga (iki 2)
3.1.4.6.	Paramos paslaugų, kaip vertimas ir mokymas, skirtų priėmimo sąlygoms ir prieglobsčio procedūrų veiksmingumui bei kokybei pagerinti, teikimas	3.1.4.6.1. suteiktų paramos paslaugų skaičius (iki 1); 3.1.4.6.2. bendras tikslinės grupės asmenų, gavusių paramą, skaičius (iki 10); 3.1.4.6.3. bendras suorganizuotų užsiėmimų skaičius (iki 20); 3.1.4.6.4. parengtų darbuotojų skaičius (iki 2)
3.1.4.7.	Informacija vietos bendruomenėms bei vietos valdžios institucijų, bendrausiančių su priimtaisiais asmenimis, personalo mokymas	3.1.4.7.1. bendras įvykusių renginių, sukurtų produktų (lankstinukų, TV klipų, plakatų ir pan.) skaičius (iki 1500) 3.1.4.7.2. bendras Lietuvos Respublikos piliečių, įtrauktų į informavimo priemones, skaičius (iki 80)

Išlaidų tinkamumo pradžia – 2010 m. sausio 1 d.

Išlaidų tinkamumo pabaiga – 2012 m. birželio 30 d.

3.1.5. Informavimas apie Europos Bendrijos finansinę paramą

Viešinimo veikla yra būtina, siekiant supažindinti visuomenę, suinteresuotas institucijas, galimus ir esamus pareiškėjus su EPF paramos teikiamomis galimybėmis, reikalavimais šiai paramai gauti, su atskirų projektų pasiektais rezultatais, įgyvendinant programos finansuojamus veiksmus bei užtikrinant efektyvų ir tinkamą EPF ir Lietuvos bendrojo finansavimo lėšų panaudojimą.

Programos įgyvendinimo laikotarpiu aktyviai, sistemingai ir tikslingai skleidžiama informacija apie EPF teikiamą paramą pagal programos veiksmus ir pasiektus rezultatus:

– gerinant priėmimo sąlygas ir prieglobsčio procedūras;

– integruojant užsieniečius, gavusius prieglobstį Lietuvos Respublikoje;

– praktiškai bendradarbiaujant valstybėms narėms, siekiant stiprinti valstybių gebėjimus plėtoti, stebėti ir vertinti savo prieglobsčio politikos sistemą.

Atsakinga institucija, įgaliota institucija ir projektų vykdytojai ne tik teikia svarbiausią ir aktualiausią informaciją, bet taip pat reaguoja į įvykius ar kritiką, susijusią su programos ir (ar) projektų įgyvendinimu.

Skleisdamos informaciją, atsakingos ir įgaliotos institucijos bei projektų vykdytojai planuoja ir koordinuoja veiksmus, naudodamiesi viešaisiais informavimo tinklais.

Pagrindiniai viešinimo uždaviniai:

1. Supažindinti visuomenę su programos teikiamomis galimybėmis ir sudaryti sąlygas jomis pasinaudoti.

2. Supažindinti tikslines grupes su programos veiksmais ir jų įgyvendinimo rezultatais.

3. Didinti už programą atsakingų darbuotojų administracinius gebėjimus, teikiant informaciją apie programos paramą ir ją viešinant.

4. Užtikrinti, kad teikiama informacija atitiktų galimų programos pareiškėjų ir projektų vykdytojų poreikius ir visų pirma pasiektų tas tikslines grupes, kurioms ji yra aktualiausia.

5. Stiprinti institucijų, dalyvaujančių įgyvendinant programą, bendradarbiavimą ir partnerystę bei jų ryšius su visuomenės informavimo priemonėmis.

Viešinimas įgyvendinamas dviem lygmenimis:

3.1.5.1. Programos lygmuo

Už informacijos sklaidą ir viešinimą programos lygmeniu atsako atsakinga institucija.

Pagrindinės atsakingos institucijos funkcijos, susijusios su informavimu ir viešinimu:

1. Pristatyti programos tikslus, prioritetus, veiksmus ir jų įgyvendinimo rezultatus, atsižvelgiant į Europos Komisijos sprendimo Nr. 2008/22/EB, nustatančio Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 573/2007/EB dėl Europos pabėgėlių fondo 2008–2013 m. laikotarpiui pagal Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendrąją programą įsteigimo įgyvendinimo taisykles, susijusias su valstybių narių valdymo ir kontrolės sistemomis, administracinio ir finansų valdymo taisyklėmis bei fondo bendrai finansuojamų projektų išlaidų tinkamumu (OL 2008 L 7, p.15), 33 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

2. Užtikrinti EPF daugiamečių ir atitinkamų metų metinių programų Lietuvos Respublikoje prieinamumą.

Programos lygmeniu naudojamos šios informavimo ir viešinimo priemonės:

1. Pranešimai apie programos įgyvendinimo ataskaitas, kuriuose institucijoms, visuomenei ir visuomenės nuomonės formuotojams skelbiami programos įgyvendinimo pasiekimai ir rezultatai.

2. Pagal poreikį organizuojami institucijų darbuotojų susitikimai.

3. Galimiems pareiškėjams ir esamiems projektų vykdytojams rengiamos konferencijos, seminarai, mokymai ar diskusijos aktualiais programos įgyvendinimo klausimais.

4. Rengiamos įvairios reprezentacinės priemonės su trimis viešinimo ženklais (ES vėliava, EPF nacionaliniu ženklu ir atsakingos institucijos logotipu).

3.1.5.2. Projekto lygmuo

Informaciją apie konkrečius projektus skleidžia, informavimo apie programos paramą reikalavimų vykdymą prižiūri ir projektų vykdytojus dėl informavimo ir viešinimo priemonių įgyvendinimo projektų veiklos lygmeniu konsultuoja įgaliota institucija.

Informaciją apie EPF įgyvendinamus konkrečius projektus ir jų pasiektus rezultatus skleidžia patys projektų vykdytojai, naudodami šias informavimo ir viešinimo priemones:

– plakatus (stendus patalpose);

– specialius leidinius ir informacinę medžiagą;

– informacinius renginius;

– pranešimus žiniasklaidoje;

– atminimo lentas;

– reprezentacines prekes ir kt.

Viešinimo veiklą projekto vykdytojas numato kaip sudėtinę projekto veiklos dalį, susijusią su programos veiksmais, pagal kuriuos finansuojamas projektas. Viešinimo veiklos mastai tiesiogiai proporcingi projekto tikslams ir veiksmo apimčiai. Informavimo ir viešinimo priemonėmis užtikrinamas programos lėšų naudojimo viešinimas ir skaidrumas.

3.1.6. Jeigu taikytina, šių veiksmų ir panašių pagal kitas EB priemones finansuojamų veiksmų papildomumas

Atsakinga ir įgaliota institucijos, įgyvendindamos programą, aktyviai siekia užtikrinti, kad būtų išvengta dubliavimosi ir dvigubo finansavimo tarp EPF metinių programų finansuojamų veiksmų nacionalinių priemonių ir kitų Bendrijos programų ar iniciatyvų.

Labai svarbu užtikrinti, kad, esant panašiems remiamiems veiksmams, veiktų suderinamumą garantuojantys mechanizmai ir būtų išvengta funkcijų kartojimosi.

Suderinamumas bus pasiektas:

– įtraukiant į Gaires pareiškėjams punktą, kad projektas nebuvo gavęs ir šiuo metu negauna paramos iš ES fondų ir kitų Europos Bendrijos iniciatyvų ar nacionalinių šaltinių analogiškoms veikloms įgyvendinti (ar atvirkščiai);

– konsultuojantis atrankos etape su ES fondų ir Bendrijų iniciatyvų programų koordinatoriais, kad būtų išvengta dvigubo projektų finansavimo;

– dalijantis informacija apie patvirtintas paraiškas, kad būtų išvengta dubliavimosi.

Visa informacija viešai skelbiama EPF nacionaliniame tinklalapyje www.esf.socmin.lt.

3.1.7. Finansinė informacija (eurais)

Europos pabėgėlių fondo lėšos	A	108 750,00	75 proc.
Valstybės biudžeto lėšos	B	36 250,00	25 proc.
Regionų lėšos	C	0,00	0,00 proc.
Vietos valdžios įstaigų lėšos	D	0,00	0,00 proc.
Nacionalinės lėšos (iš viso)	E=B+C+D	36 250,00	25 proc.
Viešasis finansavimas (iš viso)	F=A+E	145 000,00	100 proc.
Privatusis finansavimas (iš viso)	G	0,00	0,00 proc.
IŠ VISO	H=F+G	145 000,00	100 proc.

3.2. Kiekvieno veiksmo tikslas ir taikymo sritis

3.2.1. Integracija (pagal 1 prioritetą)²

___________________

²Informacija parengta vadovaujantis Socialinės ekonomikos instituto atliktu tyrimu „Pabėgėlių ir jų šeimų poreikiai Lietuvos Respublikoje“. Tyrimas finansuotas EPF 2005 metų programos lėšomis.

Efektyvaus integracijos proceso pagrindinis tikslas – sumažinti prieglobstį gavusių trečiųjų šalių piliečių priklausomumą nuo valstybės paramos. Siekiant įgyvendinti minėtą tikslą, pirmiausiai reiktų skatinti ir remti:

3.2.1.1. Įsidarbinimo galimybes

Sukurti profesinių kompetencijų ir perkvalifikavimo galimybių programas, sudaryti sąlygas profesiniam pabėgėlių konsultavimui.

Ieškoti galimybių pabėgėliams vienoje darbovietėje įsidarbinti po kelis, tenkinant jų poreikį dirbti grupelėmis.

Atsižvelgiant į tai, kad po 5 ar 10 metų pabėgėlių vaikai bus baigę vidurinį mokslą, yra svarbu, kad integracijos projektuose jiems būtų numatytos studijų ir profesinio orientavimo bei karjeros planavimo programos.

Sudaryti sąlygas dirbti, ypač moterims, auginančioms vaikus. Moterims susirasti darbus dažnai trukdo tradicinis požiūris į šeimą ir moters vaidmenį šeimoje. Atsižvelgiant į tai, padėti pabėgėlėms moterims ieškoti darbų su lankstaus darbo grafiko galimybe.

Taip pat būtina apsaugoti nuo išnaudojimo darbe, t. y. ilgesnių darbo valandų, nuo mažesnio darbo užmokesčio, nuo mažesnių socialinių garantijų ir pan.

3.2.1.2. Įvairesnes lietuvių kalbos mokymo(si) galimybes

Integracijos laikotarpiu išimties tvarka būtų galima įdarbinti pabėgėlius, nemokančius lietuvių kalbos, pagal specialiai parengtą lietuvių kalbos įsisavinimo programą. Taip pat organizuoti lietuvių kalbos pamokas, sudarant programas pagal norimą įsigyti specialybę.

Lietuvių kalbos kursai yra svarbūs ne tik suaugusiesiems, bet ir pabėgėlių vaikams, todėl skatinamas papildomo bendravimo su bendraamžiais lietuviais poreikis. Tačiau negalima pamiršti ir pabėgėlių vaikų gimtosios kalbos pamokų. Nevyriausybinės organizacijos turėtų „jautriai“ reaguoti ir spręsti pabėgėlių etniškumo klausimus.

3.2.1.3. Visuomenės neigiamo požiūrio įveikimą, ieškant būsto ir darbų. Papildomai finansiškai remti būsto nuomą, vaikų darželio mokesčius, sveikatos priežiūrą, papildomą kalbos mokymąsi

Daugelis tikslinės grupės atstovų pasibaigus jų integracijos laikotarpiui susiduria su pagrindiniais sunkumais – informacijos stoka dėl būsto susiradimo, jo nuomos, neigiamu visuomenės požiūriu į pabėgėlį kaip nuomininką. Svarbu, kad projektų vykdytojai siektų keisti susiformavusį visuomenės požiūrį į pabėgėlius kaip į pašalpų gavėjus, bet skatintų aktyvią jų integraciją į mūsų visuomenę.

3.2.1.4. Psichologinę pagalbą potrauminiam stresui įveikti

Lietuvoje pabėgėliai dažniausiai atvykę iš karo zonų, kur jie prarado namus, artimuosius, darbus, todėl daugelis jų yra praradę socioekonominį statusą. Tokiems asmenims yra būtina psichologinė pagalba.

3.2.1.5. Profesionalių darbuotojų poreikį

Darbuotojų, administruojančių integracijos programas, profesionalumas. Pačių integracijos programų lankstumas (mažinti apribojimus pabėgėlių būtiniausioms teisėms, jas įgyvendinant vengti paternalizmo, pabėgėliai nori, kad darbuotojai turėtų daugiau laiko tiesioginiam darbui su jais).

3.2.2. Numatomi paramos gavėjai

3.2.3. Prašome nurodyti, jeigu taikytina, priežastis, dėl kurių projektą(-us) tiesiogiai įgyvendina atsakinga institucija, veikianti kaip pagrindinis pareiškėjas

Netaikoma.

3.2.4. Numatomi kiekybiniai rezultatai ir rodikliai

Nr.	Tinkami veiksmai	Planuojami kiekybiniai ir kokybiniai rezultatai
Tikslinės grupės asmenų ir jų šeimų narių integracija į visuomenę Bendras projektų skaičius – nuo 3 iki 5 Bendras tikslinės grupės atstovų skaičius – nuo 100 iki 150 Bendra pastaba. Tikslų paraiškų skaičių galima numatyti tik įvykdžius kvietimą teikti paraiškas ir pasirašius paramos sutartis su konkursą laimėjusiais projektų vykdytojais. Tikslų tikslinės grupės asmenų skaičių galima įvertinti tik baigus įgyvendinti projektus ir pateikus projektų galutines ataskaitas.
3.2.4.1.	Patarimai ir pagalba būsto, pragyvenimo lėšų, integracijos į darbo rinką, medicininės priežiūros, psichologinės pagalbos ir socialinės rūpybos klausimais	3.2.4.1.1. bendras paramos gavėjų grupę skaičius (iki 150); 3.2.4.1.2. parengtų personalo darbuotojų skaičius (iki 5); 3.2.4.1.3. priimtų naujų darbuotojų skaičius (iki 10); 3.2.4.1.4. bendras suteiktų paslaugų skaičius (iki 150)
3.2.4.2.	Veiksmai, leidžiantys asmenims pritapti valstybės narės visuomenėje socialiniu ir kultūriniu požiūriu bei naudotis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintomis vertybėmis	3.2.4.2.1. bendras programų ir kursų skaičius (iki 10); 3.2.4.2.2. parengtų personalo darbuotojų skaičius (iki 5); 3.2.4.2.3. priimtų naujų darbuotojų skaičius (iki 10); 3.2.4.2.4. bendras tikslinės grupės dalyvių, dalyvavusių mokymuose, skaičius (iki 100)
3.2.4.3.	Veiksmai, skatinantys ilgalaikį ir darnų dalyvavimą visuomeniniame ir kultūriniame gyvenime	3.2.4.3.1. bendras programų ir kursų skaičius (iki 10); 3.2.4.3.2. bendras tikslinės grupės dalyvių, dalyvavusių mokymuose, skaičius (iki 150)
3.2.4.4.	Priemonės, kuriose daugiausia dėmesio skiriama švietimui, profesiniam mokymui, kvalifikacijų ir diplomų pripažinimui	3.2.4.4.1. bendras tikslinės grupės dalyvių, dalyvavusių mokymuose, skaičius (iki 80); 3.2.4.4.2. bendras programų ir kursų, susijusių su kvalifikacijos tobulinimu, perkvalifikavimu ir diplomų pripažinimu, skaičius (iki 3); 3.2.4.4.3. priimtų naujų darbuotojų skaičius (iki 3); 3.2.4.4.4. bendras mokymams įsigytų priemonių skaičius (iki 20)
3.2.4.5.	Veiksmai, skirti skatinti asmenis naudotis savo teisėmis ir sudaryti šiems asmenims galimybes pasirūpinti savimi	3.2.4.5.1. bendras tokių priemonių kaip individualūs kursai, teatras, kultūrinės kelionės ir pan. skaičius (iki 30); 3.2.4.5.2. parengtų personalo darbuotojų skaičius (iki 5); 3.2.4.5.3. priimtų naujų darbuotojų skaičius (iki 10); 3.2.4.5.4. bendras tikslinės grupės dalyvių, dalyvavusių anksčiau numatytose priemonėse, skaičius (iki 150)
3.2.4.6.	Veiksmai, skatinantys prasmingą šių asmenų ir priimančios visuomenės bendravimą ir konstruktyvų dialogą, įskaitant veiksmus, skatinančius pagrindinių partnerių, pavyzdžiui, plačiosios visuomenės, vietos valdžios institucijų, pabėgėlių asociacijų, savanorių grupių, socialinių partnerių ir platesnės visuomenės, dalyvavimą	3.2.4.6.1. bendras tikslinės grupės dalyvių, dalyvavusių veiklose, skaičius (iki 150); 3.2.4.6.2. bendras veiksmų, skatinusių socialinį dialogą, skaičius (iki 10); 3.2.4.6.3. bendras vietos gyventojų ir organizacijų, dalyvavusių socialinio dialogo veiksmuose, skaičius (iki 120); 3.2.4.6.4. gautas rezultatas iš socialinio dialogo veiklos (pvz., parengti pranešimai, rekomendacijos) (iki 5)
3.2.4.7.	Priemonės, padedančios tikslinės grupės atstovams įgyti gebėjimų, įskaitant kalbos mokymą	3.2.4.7.1. bendras tikslinės grupės dalyvių, dalyvavusių veikloje, skaičius (iki 100); 3.2.4.7.2. bendras veiksmų, tokių kaip mokymo kursai, profesinio mokymo programos ir pan., skaičius (iki 8); 3.2.4.7.3. priimtų naujų darbuotojų skaičius (iki 2); 3.2.4.7.4. bendras įsigytų mokymo priemonių skaičius (iki 30)
3.2.4.8.	Veiksmai, skatinantys vienodas galimybes kreiptis į valstybės institucijas ir gauti vienodus rezultatus šiems asmenims tvarkant reikalus valstybės institucijose	3.2.4.8.1. bendras teikiamų specialiųjų paslaugų tikslinės grupės atstovams skaičius (iki 10); 3.2.4.8.2. tikslinės grupės atstovų, gavusių paramą, skaičius (iki 130); 3.2.4.8.3. parengtų arba naujai priimtų personalo darbuotojų skaičius (iki 5)

Išlaidų tinkamumo pradžia – 2010 m. sausio 1 d.

Išlaidų tinkamumo pabaiga – 2012 m. birželio 30 d.

3.2.5. Informavimas apie Europos Bendrijos finansinę paramą

Žiūrėti 3.1.5 punktą.

3.2.6. Jeigu taikytina, šių veiksmų ir panašių pagal kitas EB priemones finansuojamų veiksmų papildomumas

Žiūrėti 3.1.6 punktą.

3.2.7. Finansinė informacija (eurais)

Europos pabėgėlių fondo lėšos	A	344 088,86	75 proc.
Valstybės biudžeto lėšos	B	114 696,29	25 proc.
Regionų lėšos	C	0,00	0,00 proc.
Vietos valdžios įstaigų lėšos	D	0,00	0,00 proc.
Nacionalinės lėšos (iš viso)	E=B+C+D	114 696,29	25 proc.
Viešasis finansavimas (iš viso)	F=A+E	458 785,15	100 proc.
Privatusis finansavimas (iš viso)	G	0,00	0,00 proc.
IŠ VISO	H=F+G	458 785,15	100 proc.

Veiksmai 2 prioritetui įgyvendinti

2 PRIORITETAS. Orientacinių priemonių ir vertinimo metodikos kūrimas, siekiant įvertinti ir pagerinti prašymų suteikti tarptautinę apsaugą nagrinėjimo tvarką ir remti administracines struktūras joms stengiantis spręsti klausimus, kilusius dėl glaudesnio praktinio bendradarbiavimo su kitomis valstybėmis narėmis

Šioje srityje lėšos galėtų būti skiriamos įgyvendinti specialiuosius prioritetus:

– priemonės, skirtos atlikti nepriklausomą nacionalinės prieglobsčio sistemos darbo ir galimybių ją patobulinti peržiūrą;

– priemonių, kuriomis siekiama nacionaliniu lygmeniu nuosekliau priimti sprendimus dėl acquis taikymo, pvz., siekiant, kad prieigą prie teisminės praktikos duomenų bazių turėtų visos atitinkamos suinteresuotosios šalys, kūrimas;

– priemonės, skirtos didinti nacionalinių prieglobsčio tarnybų pajėgumą bendradarbiauti su kitų valstybių narių prieglobsčio tarnybomis, ypač rinkti, analizuoti ir vertinti informaciją apie kilmės šalis arba kilmės regionus, kad tokia informacija būtų galima keistis su kitomis valstybėmis narėmis.

3.3. Kiekvieno veiksmo tikslas ir taikymo sritis

3.3.1. Valstybių narių gebėjimų plėtoti, stebėti ir vertinti savo prieglobsčio politiką, visų pirma, siekiant praktinio valstybių narių bendradarbiavimo, tobulinimas (pagal 2 prioritetą)

Valstybių narių bendradarbiavimas – pagrindinė priemonė, padedanti išanalizuoti valstybių narių prieglobsčio praktiką, politikos prioritetus ir galimybes, todėl remiami veiksmai, kuriais skatinama rinkti, kaupti, naudoti ir skleisti informaciją apie kilmės šalį; stiprinami gebėjimai rinkti, analizuoti ir skleisti statistinius duomenis apie prieglobsčio procedūras, priėmimą, integraciją ir tarptautine apsauga besinaudojančius asmenis; stiprinami gebėjimai vertinti prieglobsčio prašymus, įskaitant apeliacinius skundus; prisidedama prie prieglobsčio politikos vertinimo, pavyzdžiui, nacionalinio prieglobsčio poveikio įvertinimo, tikslinių grupių apklausos, rodiklių ir lyginamosios metodikos nustatymo.

3.3.2. Numatomi paramos gavėjai

3.3.3. Prašome nurodyti, jeigu taikytina, priežastis, dėl kurių projektą(-us) tiesiogiai įgyvendina atsakinga institucija, veikianti kaip pagrindinis pareiškėjas

Netaikoma.

3.3.4. Numatomi kiekybiniai rezultatai ir rodikliai

Nr.	Tinkami veiksmai	Planuojami kiekybiniai ir kokybiniai rezultatai
Valstybių narių gebėjimas plėtoti, stebėti ir vertinti savo prieglobsčio politiką Bendras projektų skaičius – iki 1 Bendras tikslinės grupės atstovų skaičius – iki 20 Bendra pastaba. Tikslų paraiškų skaičių galima numatyti tik įvykdžius kvietimą teikti paraiškas ir pasirašius paramos sutartis su konkursą laimėjusiais projektų vykdytojais. Tikslų tikslinės grupės asmenų skaičių galima įvertinti tik baigus įgyvendinti projektus ir pateikus projektų galutines ataskaitas.
3.3.4.1.	Veiksmai, kuriais skatinama rinkti, kaupti, naudoti ir skleisti informaciją apie kilmės šalį, įskaitant vertimą	3.3.4.1.1. bendras institucijų, įtrauktų į bandomuosius projektus, skaičius (iki 2); 3.3.4.1.2. bendras bandomųjų projektų skaičius (iki 1)
3.3.4.2.	Veiksmai, kuriais stiprinami gebėjimai rinkti, kaupti, analizuoti ir skleisti statistinius duomenis apie prieglobsčio procedūras, priėmimą, integraciją ir tarptautine apsauga besinaudojančius asmenis	3.3.4.2.1. bendras paremtų teminių tinklų skaičius (iki 1); 3.3.4.2.2. bendras institucijų, įtrauktų į bandomuosius projektus, skaičius (iki 2)
3.3.4.3.	Veiksmai, kuriais prisidedama prie prieglobsčio politikos vertinimo, pavyzdžiui, nacionalinio poveikio įvertinimo, tikslinių grupių apklausos, rodiklių ir lyginamosios metodikos nustatymo	3.3.4.4.1. bendras paremtų bandomųjų projektų skaičius (iki 1); 3.3.4.4.2. sukurtų naujų lyginamųjų metodikų skaičius (iki 1)

Išlaidų tinkamumo pradžia – 2010 m. sausio 1 d.

Išlaidų tinkamumo pabaiga – 2012 m. birželio 30 d.

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-252, 2011-05-24, Žin., 2011, Nr. 65-3065 (2011-05-28), i. k. 1112230ISAK00A1-252

3.3.5. Informavimas apie Europos Bendrijos finansinę paramą

Žiūrėti 3.1.5 punktą.

3.3.6. Jeigu taikytina, šių veiksmų ir panašių pagal kitas EB priemones finansuojamų veiksmų papildomumas

Žiūrėti 3.1.6 punktą.

3.3.7. Finansinė informacija (eurais)

Europos pabėgėlių fondo lėšos	A	37 500,00	75 proc.
Valstybės biudžeto lėšos	B	12 500,00	25 proc.
Regionų lėšos	C	0,00	0,00 proc.
Vietos valdžios įstaigų lėšos	D	0,00	0,00 proc.
Nacionalinės lėšos (iš viso)	E=B+C+D	12 500,00	25 proc.
Viešasis finansavimas (iš viso)	F=A+E	50 000,00	100 proc.
Privatusis finansavimas (iš viso)	G	0,00	0,00 proc.
IŠ VISO	H=F+G	50 000,00	100 proc.

4. TECHNINĖ PAGALBA

4.1. Techninės pagalbos tikslas

Pagrindinis techninės pagalbos tikslas yra remti EPF Lietuvoje daugiametės 2008–2013 m. ir atitinkamų metų metinių programų įgyvendinimą, suteikiant galimybę paskirtoms institucijoms (atsakingai, įgaliotai, tvirtinančiai ir audito) pasinaudoti reikalingomis paslaugomis.

Techninės pagalbos uždaviniai:

– tinkamas programos parengimas ir veiksmingas įgyvendinimas;

– tinkamas EPF valdymo funkcijų finansavimas;

– tinkamas programos audito ir kontrolės atlikimas;

– visuomenės informavimas ir kt.

Atsižvelgiant į veiklos sritis, galima finansuoti šias išlaidų grupes:

1. Išlaidos, susijusios su veiksmų parengimu, atranka, vertinimu, valdymu ir stebėsena (įskaitant kompiuterių įrangą ir vartojimo reikmenis).

2. Išlaidos, susijusios su projektų auditu ir patikromis vietose.

3. Išlaidos, susijusios su projektų vertinimais.

4. Išlaidos, susijusios su informacija, jos sklaida ir veiksmų skaidrumu.

5. Išlaidos, skirtos fondams valdyti, stebėti ir vertinti reikalingoms kompiuterinėms sistemoms įsigyti, įdiegti ir prižiūrėti.

6. Išlaidos stebėsenos komitetų ir pakomitečių susitikimams, susijusiems su veiksmų įgyvendinimu.

7. Išlaidos atlyginimas, įskaitant socialinio draudimo įmokas.

4.2. Numatomi kiekybiniai rezultatai

Techninės pagalbos kiekybinius rezultatus įvertinti galima tik baigus įgyvendinti programą. Rezultatams pasiekti lėšos bus naudojamos:

– paskirtų institucijų personalo mokymams finansuoti (4–6 mokymai per metus);

– priežiūros komiteto posėdžiams organizuoti (2 posėdžiai per metus);

– paraiškų vertintojams finansuoti (2 nepriklausomi vertintojai įvertins iki 10 paraiškų);

– patikroms vietose atlikti (įgaliota ir atsakinga institucijos atliks iki 15 planinių ir neplaninių projektų patikrų vietose);

– viešinimo priemonėms įsigyti (apie 500 vnt. rašiklių, užrašinių, kalendorių ir pan. su logotipais);

– kvietimui teikti paraiškas paskelbti nacionaliniame dienraštyje ir oficialiame leidinyje „Informaciniai pranešimai“ (1 kvietimas);

– pareiškėjų ir esamų projektų vykdytojų mokymams finansuoti (3–4 mokymai);

– dalyvavimo Europos Komisijos organizuojamuose susitikimuose išlaidoms padengti (4–5 vizitai);

– kitoms išlaidoms, numatytoms Europos Komisijos 2007 m. gruodžio 19 d. sprendime Nr. 2008/22/EB, padengti.

4.3. Informuotumas apie finansinę paramą

Pagrindiniai uždaviniai:

1. Didinti informuotumą apie programos rezultatus visoje šalyje.

2. Teikti informaciją apie programą, užtikrinti potencialiems pareiškėjams galimybes naudotis EPF parama.

3. Organizuoti seminarus ir mokymus.

4. Teikti konsultacijas ir informaciją apie programos administravimą ir tinkamą lėšų valdymą.

5. Skatinti EPF paramą administruojančias institucijas tobulinti vertinimo gebėjimus ir kt.

Programos įgyvendinimo sėkmė priklauso ne vien nuo teisės aktų, reguliuojančių šią programą, tikslų ir uždavinių suvokimo lygmens, bet ir nuo asmenų, kurie įgyvendina šios programos remiamus veiksmus ir vykdo projektus, bei nuo institucijų, kurios administruoja šią programą. Kitaip programos įgyvendinimas būtų lėtas ir neveiksmingas procesas. Svarbu, kad programos pranašumai ir laimėjimai būtų viešinami. Pasitarimai ir seminarai taip pat prisideda prie informacijos apie programą sklaidos ir leidžia geriau suvokti naujus įgyvendinimo mechanizmus. Labai svarbu teikti išsamias konsultacijas potencialiems projektų rengėjams įvairiais programos įgyvendinimo klausimais.

Potenciali veikla, kuri galės būti finansuojama pagal programą, apima seminarus, mokymus, informacinius veiksmus, studijas, projektų kontrolę, patikras, vertinimo veiklą ir kitus veiksmus, kaip nurodyta 2007 m. gruodžio 19 d. Europos Komisijos sprendime Nr. 2008/22/EB dėl įgyvendinimo taisyklių, susijusių su valstybių narių valdymo ir kontrolės sistemomis, administracinio ir finansų valdymo taisyklėmis bei fondo bendrai finansuojamų projektų išlaidų tinkamumu.

5. METINĖS PROGRAMOS FINANSINIO PLANO PROJEKTAS

(eurais)

Veiksmas	Prioritetas	Specialus prioritetas	Bendrijos įnašas (a)	Valstybės lėšos (b)	Privačių šaltinių lėšos (c)	IŠ VISO (d=a+b+c)	EB dalis, proc. (e=a/d)	Bendrijos sumos dalis (d/iš viso d)
Priėmimas	1	2	108 750,00	36 250,00	0	145 000,00	75	20,05
Integracija	1	1	344 088,86	114 696,29	0	458 785,15	75	63,46
Praktinis bendradarbiavimas	2	3	37 500,00	12 500,00	0	50 000,00	75	6,92
Techninė pagalba	–	–	69 165,29	0	0	69 165,29	100	9,57
IŠ VISO	–	–	559 504,15	159 446,29	0	722 950,44	77,41	100

Bendrijos finansavimas:

75 procentai lėšų skiriama veiklai įgyvendinti;

7 procentai + 30000 eurų skiriama techninei paramai.

Nacionalinis finansavimas:

25 procentai lėšų skiriama veiklai įgyvendinti;

lėšų techninei paramai neskiriama.

_________________

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Įsakymas

Nr. A1-252, 2011-05-24, Žin., 2011, Nr. 65-3065 (2011-05-28), i. k. 1112230ISAK00A1-252

Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. balandžio 29 d. įsakymo Nr. A1-179 "Dėl Europos pabėgėlių fondo Lietuvoje 2010 metų programos patvirtinimo" pakeitimo