Nutarimas paskelbtas: Žin., 1992, Nr. 26-770
Neoficialus nutarimo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
1992 m. liepos 13 d. Nr. 532
Vilnius
Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:
1. Patvirtinti Keleivių privalomojo draudimo laikinąsias taisykles (pridedama).
2. Nustatyti, kad:
2.1. 1 procentas keleivių privalomojo draudimo įmokų skiriamas Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 18 straipsnyje numatytoms prevencinėms priemonėms finansuoti;
2.2. Valstybinė draudimo įstaiga ir jos filialai privalo kontroliuoti, kaip pervedamos keleivių privalomojo draudimo įmokos;
2.3. Keleivių privalomojo draudimo laikinosios taisyklės taikomos nuo 1992 m. rugsėjo 1 dienos.
Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas G.Vagnorius
___________________
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1992 m. liepos 13 d. nutarimu Nr. 532
Draudžiamieji asmenys
1. Privalomąja tvarka apdraudžiami keleiviai, įsigiję bilietus Lietuvos Respublikoje registruotose (turinčiose licencijas vežioti keleivius) valstybinėse, privačiose ir kitose transporto organizacijose, vežiojančiose keleivius bendro naudojimo susisiekimo maršrutais lėktuvais, traukiniais, autobusais, laivais ir keltais, išskyrus miestų vidaus maršrutus.
Pagal šias taisykles neapdraudžiami keleiviai, už kurių vežiojimą pajamas gauna kitų valstybių transporto organizacijos.
2. Draudikas yra Valstybinė draudimo įstaiga.
3. Draudimo objektas yra keleivių sveikata ir gyvybė.
4. Keleiviai yra apdrausti nuo to momento, kai įsigiję bilietus yra pradinio kelionės punkto (stoties, aerouosto, prieplaukos) teritorijoje ir iki transporto priemonės išvykimo pagal grafiką yra likę ne daugiau kaip valanda.
Keleiviai, įsigiję bilietus transporto priemonėse, yra apdrausti nuo bilieto įsigijimo momento.
Draudimo laikotarpis baigiasi, kai keleivis išeina iš stoties, aerouosto, prieplaukos teritorijos galiniame kelionės punkte o vykstantis tarptautiniu traukiniu keleivis, kai jis pervažiuoja Lietuvos Respublikos valstybės sieną.
Eismo tvarkaraščiuose numatytų tarpinių stotelių vietose iš transporto priemonių išlipę keleiviai yra apdrausti, kai jie yra stoties, aerouosto, prieplaukos teritorijoje. Jeigu transporto priemonė sustoja dėl avarijos ar trumpalaikio poilsio, tai išlipę keleiviai yra apdrausti, kai jie yra transporto priemonės stovėjimo vietoje.
Tranzitiniai keleiviai persėdimo į kitą transporto priemonę vietose yra apdrausti, kai jie yra transporto priemonės atvykimo ir išvykimo stoties, aerouosto, prieplaukos teritorijoje.
Punkto pakeitimai:
Nr. 55, 1993 02 03, Žin., 1993, Nr. 7-145 (1993 03 10)
5. Kiekvienam keleiviui nustatoma 100 tūkst. rublių privalomojo draudimo suma.
6. Draudiminiai įvykiai yra traumos ir apsinuodijimai dėl nelaimingų atsitikimų, išskyrus 7 punkte nurodytus įvykius.
Kai įvykis draudiminis, draudikas privalo išmokėti draudimo sumą ar atitinkamą jos dalį nepriklausomai nuo sumų, mokamų socialinio draudimo, socialinės apsaugos įstaigų, taip pat gautinų iš kaltininkų už padarytą žalą ar pagal kitas draudimo rūšis.
Nelaimingu atsitikimu laikomas staigus įvykis, kurio metu prieš apdraustojo valią veikianti jo kūną fizinė jėga (smūgis), cheminis, terminis, nuodingųjų dujų ar kitas poveikis pakenkia apdraustojo sveikatai arba yra jo mirties priežastis.
Įvykiai yra draudiminiai, jeigu jie yra atsitikę draudimo laikotarpiu, patvirtinti nelaimingo atsitikimo aktu, gydymo ar profilaktikos įstaigos pažymėjimu, ir yra padariniai, nurodyti draudimo sumų, mokamų ryšium su draudiminiais įvykiais asmenims, apdraustiems valstybės lėšomis, lentelėje (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimo Nr. 530 "Dėl asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus arba jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų" (Žin., 1992 m. Nr. 8_212) priedas), taip pat jeigu apdraustojo sveikata pablogėjo (arba adraustasis mirė) dėl draudiminio įvykio, praėjus ne daugiau kaip metams nuo traumos ar apsinuodijimo.
Draudimo sumos taip pat mokamos, jeigu neigiami padariniai yra dėl klaidingo diagnozavimo ar gydymo ir profilaktikos priemonių (tarp jų ir vaistų injekcijų) panaudojimo po draudiminių įvykių.
7. Draudiminiams nepriskiriami šie įvykiai:
apsinuodijimai, nesusiję su transporto priemonių avarijomis, katastrofomis ar gedimais;
apdraustojo trauma dėl jo veikos, kurioje tardymas ar teismas nustatė jo tyčinio nusikaltimo požymius, arba dėl veikos, susijusios su jo padarytu administraciniu teisės pažeidimu;
apdraustojo trauma, kai jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, narkotikų ar toksinių medžiagų, išskyrus atvejus, kai apsvaigęs apdraustasis patiria traumą dėl transporto priemonės avarijos ar katastrofos. Jeigu apdraustojo apsvaigimas buvo avarijos ar katastrofos priežastis, jo trauma nelaikoma draudiminiu įvykiu;
savižudybė, kėsinimasis nusižudyti, tyčinis savęs sužalojimas;
psichinės traumos metu atsiradusios ar paūmėjusios ligos;
trauma dėl epilepsijos ar kito priepuolio;
trauma, susijusi su karo veiksmais, radiacija ar kitu atominės energijos poveikiu.
8. Draudimo įmokos turi būti įskaitytos į bilietų kainas.
Nemokamai draudžiami vykstantys su suaugusiais mažamečiai vaikai ir kiti keleiviai, kuriems suteikta nemokamo važiavimo teisė.
9. Draudimo įmoka yra 2 procentai bilieto pardavimo kainos.
10. Draudimo įmokas, gautas pardavus bilietus, transporto organizacijos turi pervesti:
automobilių transporto - Valstybinės draudimo įstaigos filialui, aptarnaujančiam transporto organizaciją;
kitų rūšių transporto - Valstybinei draudimo įstaigai.
11. Per mėnesį gautas draudimo įmokas transporto organizacija turi pervesti Valstybinei draudimo įstaigai arba jos filialui iki kito mėnesio 10 dienos o valstybinė įmonė “Lietuvos geležinkeliai” - iki kito mėnesio 20 dienos ta valiuta, už kurią parduoti bilietai. Už kiekvieną uždelstą įmokų pervedimo dieną transporto organizacija privalo mokėti 0,4 procento dydžio delspinigius.
Laiku nepervestas draudimo įmokas ir delspinigius bei ieškinio išlaidas Valstybinė draudimo įstaiga ir jos filialai turi išieškoti iš transporto organizacijų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
Punkto pakeitimai:
Nr. 55, 1993 02 03, Žin., 1993, Nr. 7-145 (1993 03 10)
12. Draudimo suma, mokėtina apdraustajam dėl pakenkimo jo sveikatai, nustatoma pagal lentelę, nurodytą šių taisyklių 6 punkto ketvirtoje pastraipoje, ir atitinkamą gydymo ar profilaktikos įstaigos pažymėjimą (apdraustojo sveikata papildomai netikrinama). Jeigu apdraustajam sužaloti minkštieji audiniai, regos ar klausos organai arba pagal nurodytą pažymėjimą negalima nustatyti sužalojimo padarinių, Valstybinė draudimo įstaiga ar jos filialas gali skirti medicininę ekspertizę.
13. Apdraustajam mirus nuo draudiminio įvykio, draudimo suma mokama apdraustojo įstatyminiams įpėdiniams pagal paveldėjimo teisės liudijimą. Iš įpėdiniams mokamos draudimo sumos išskaitomos draudimo sumos, kurios už šį draudiminį įvykį buvo išmokėtos apdraustajam (dėl pakenkimo sveikatai).
Jeigu apdraustasis mirė negavęs draudimo sumos, kuri jam turėjo būti išmokėta pagal šių taisyklių 12 punktą, tai ši suma mokama apdraustojo įstatyminiams įpėdiniams (nepriklausomai nuo to, ar apdraustasis mirė dėl kito draudiminio įvykio, ar jo mirtis nesusijusi su draudiminiu įvykiu).
14. Transporto organizacija privalo surašyti kiekvieno nelaimingo atsitikimo aktą ir jį (patvirtintą jo nuorašą) įteikti keleiviui, jo įpėdiniui arba neveiksnaus keleivio globėjui.
Šiame akte turi būti nurodyta, kur ir už kokią valiutą parduotas bilietas.
15. Prašymą išmokėti draudimo sumą apdraustasis, jo įgaliotas asmuo, įstatyminis įpėdinis arba neveiksnaus apdraustojo globėjas turi pateikti Valstybinės draudimo įstaigos filialui, aptarnaujančiam apdraustojo nuolatinę gyvenamąją vietą, ne vėliau kaip per trejus metus nuo draudiminio įvykio dienos. Jeigu apdraustasis nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvoje neturi, prašymą reikia pateikti Valstybinės draudimo įstaigos filialui, aptarnaujančiam jo laikinąją gyvenamąją vietą Lietuvoje, arba Valstybinei draudimo įstaigai.
16. Apdraustasis, jo įgaliotas asmuo arba neveiksnaus apdraustojo globėjas prie prašymo turi pridėti transporto organizacijos surašytą nelaimingo atsitikimo aktą (patvirtintą jo nuorašą), turimą bilietą bei gydymo ar profilaktikos įstaigos pažymėjimą.
Apdraustojo įstatyminis įpėdinis prie prašymo turi pridėti transporto organizacijos surašytą nelaimingo atsitikimo aktą (patvirtintą jo nuorašą), turimą bilietą, apdraustojo mirties liudijimą (patvirtintą jo nuorašą) ir notaro duotą paveldėjimo teisės liudijimą.
Prireikus Valstybinės draudimo įstaigos filialas gauna iš tardymo, teismo ir kitų įstaigų papildomus dokumentus, kurių reikia draudimo sumos (mokėjimo) klausimams spręsti.
Punkto pakeitimai:
Nr. 55, 1993 02 03, Žin., 1993, Nr. 7-145 (1993 03 10)
17. Valstybinės draudimo įstaigos filialas, gavęs šių taisyklių 16 punkte nurodytus dokumentus, turi per 7 dienas išspręsti draudimo sumos (mokėjimo) klausimą ir apie sprendimą pranešti draudimo sumą norinčiam gauti asmeniui.
Jeigu sužalojimo sunkumui nustatyti skiriama medicininė ekspertizė, tai draudimo sumos (mokėjimo) klausimas turi būti išspręstas per 7 dienas nuo ekspertizės išvadų gavimo.
Mokama draudimo suma apskaičiuojama Lietuvos Respublikos vidaus pinigais.
Draudimo suma mokama ta valiuta, už kurią pirktas bilietas.
Prireikus draudimo suma mokėjimo dieną perskaičiuojama pagal Lietuvos valstybinio banko paskelbtą paskutinį valiutos supirkimo kursą.
18. Pretenzijoms dėl keleivių privalomojo draudimo taikomi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyti ieškininės senaties terminai.
19. Ginčus dėl draudimo sumų mokėjimo nagrinėja Valstybinė draudimo įstaiga. Jeigu Valstybinė draudimo įstaiga suinteresuotam asmeniui per mėnesį nepraneša apie savo sprendimą arba jos sprendimas šio asmens nepatenkina, jis gali kreiptis į teismą.
______________________
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 55, 1993 02 03, Žin., 1993, Nr. 7-145 (1993 03 10)
DĖL KELEIVIŲ PRIVALOMOJO DRAUDIMO LAIKINŲJŲ TAISYKLIŲ DALINIO PAKEITIMO
*** Pabaiga ***
Redagavo: Angonita Rupšytė (2001-09-25)