Suvestinė redakcija nuo 2013-01-25
Įsakymas paskelbtas: Žin. 2009, Nr. 139-6143, i. k. 1092250ISAK000V-942
LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL KORUPCIJOS PREVENCIJOS SVEIKATOS SISTEMOJE PROGRAMOS PATVIRTINIMO
2009 m. lapkričio 17 d. Nr. V-942
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. IX-711 „Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija programos patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 10-355; 2009, Nr. 60-2346):
2. P r i p a ž į s t u netekusiu galios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. kovo 23 d. įsakymą Nr. V-207 „Dėl Korupcijos prevencijos sveikatos priežiūros sistemoje programos patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 34-1223).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos sveikatos
apsaugos ministro
2009 m. lapkričio 17 d.
įsakymu Nr. V-942
KORUPCIJOS PREVENCIJOS SVEIKATOS SISTEMOJE PROGRAMA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Korupcijos prevencijos sveikatos sistemoje programos (toliau – Programa) paskirtis – užtikrinti ilgalaikę, veiksmingą ir kryptingą korupcijos prevenciją ir kontrolę Lietuvos Respublikos sveikatos sistemoje.
2. Programa parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. IX-711 (Žin., 2002, Nr. 10-355, Nr. 60-2346) patvirtinta Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija programa, Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymu (Žin., 2002, Nr. 57-2297), Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu (Žin., 1999, Nr. 60-1945; 2006, Nr. 77-2973), Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymu (Žin., 1997, Nr. 67-1659; 2000, Nr. 18-431), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. 1484 „Dėl Informacijos apie asmenį, siekiantį eiti arba einantį pareigas valstybės ar savivaldybės įstaigoje, pateikimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 93-3998), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 8 d. nutarimu Nr. 1601 „Dėl korupcijos rizikos analizės atlikimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 98-4339), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 276 „Dėl Sprendimų projektų poveikio vertinimo metodikos patvirtinimo ir įgyvendinimo“ (Žin., 2003, Nr. 23-975), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. 607 „Dėl Padalinių ir asmenų, valstybės ir savivaldybių įstaigose vykdančių korupcijos prevenciją ir kontrolę, veiklos ir bendradarbiavimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 83-3015), Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu (Žin., 2000, Nr. 89-2741), Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus 2003 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 164 „Dėl korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymo metodikos patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 103-4622).
3. Programoje vartojamos sąvokos:
Korupcija – bet koks valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens elgesys, neatitinkantis jiems suteiktų įgaliojimų ar nustatytų elgesio standartų, ar tokio elgesio skatinimas siekiant naudos sau ar kitiems asmenims ir taip pakenkiant asmenų ir valstybės interesams.
Korupcinio pobūdžio teisės pažeidimai – korupcinio pobūdžio nusikalstama veika ir jai tapatūs pagal pobūdį, tačiau mažiau pavojingi teisės pažeidimai, už kuriuos numatyta administracinė, drausminė ar kitokia teisinė atsakomybė.
Korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos – kyšininkavimas, tarpininko kyšininkavimas, papirkimas, kitos nusikalstamos veikos, jeigu jos padarytos viešojo administravimo sektoriuje arba teikiant viešąsias paslaugas siekiant sau ar kitiems asmenims naudos: piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimas, piktnaudžiavimas oficialiais įgaliojimais, dokumentų ar matavimo priemonių suklastojimas, sukčiavimas, turto pasisavinimas ar iššvaistymas, tarnybos paslapties atskleidimas, komercinės paslapties atskleidimas, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimas, kišimasis į valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklą ar kitos nusikalstamos veikos, kai tokių veikų padarymu siekiama ar reikalaujama kyšio, papirkimo arba nuslėpti ar užmaskuoti kyšininkavimą ar papirkimą.
Valstybės ar savivaldybės įstaiga (toliau – įstaiga) – valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga, taip pat viešoji įstaiga, kurios vienas iš steigėjų yra valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga.
Įstaigos vadovas – valstybės tarnautojas, konkurso būdu ar politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu priimtas vadovauti įstaigai, taip pat viešosios įstaigos, kurios vienas iš steigėjų yra valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga, vadovas.
Asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje – valstybės politikai, valstybės pareigūnai, valstybės tarnautojai, teisėjai, profesinės karo tarnybos kariai, vykdantys operatyvinę veiklą, profesinės karo tarnybos karininkai, asmenys, dirbantys valstybės ir savivaldybių įmonėse, biudžetinėse įstaigose ir turintys administravimo įgaliojimus, asmenys, dirbantys viešosiose įstaigose, kurios gauna lėšų iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų, ir turintys administravimo įgaliojimus, taip pat kiti asmenys, turintys viešojo administravimo įgaliojimus
Valstybės tarnautojai – asmenys, dirbantys valstybės tarnyboje: valstybės politikai, viešojo administravimo valstybės tarnautojai pagal Valstybės tarnybos įstatymą bei kiti asmenys, kurie dirbdami valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose, teisminėse, teisėsaugos, valstybės kontrolės bei priežiūros ir joms prilygintose institucijose atlieka valdžios atstovo funkcijas arba turi administracinius įgaliojimus, taip pat oficialūs kandidatai į tokias pareigas.
Valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo:
Valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo, turintis atitinkamus įgaliojimus užsienio valstybės institucijoje, tarptautinėje viešojoje organizacijoje ar tarptautinėse teisminėse institucijose, taip pat oficialūs kandidatai į tokias pareigas.
Be to, valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo, kuris dirba bet kokioje valstybinėje, nevalstybinėje ar privačioje įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje ar verčiasi profesine veikla ir turi atitinkamus administracinius įgaliojimus arba turi teisę veikti šios įstaigos, įmonės ar organizacijos vardu, ar teikia viešąsias paslaugas.
Viešoji paslauga – valstybės ar savivaldybių kontroliuojamų juridinių asmenų veikla teikiant asmenims socialines, švietimo, mokslo, kultūros, sporto ir kitas įstatymų numatytas paslaugas. Įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka viešąsias paslaugas gali teikti ir kiti asmenys.
4. Programoje vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme ir kituose teisės aktuose apibrėžtas sąvokas.
5. Programa įgyvendinama pagal Programos priede pateiktą Programos įgyvendinimo priemonių planą (toliau – Priemonių planas). Programos priemonės nuosekliai siejamos su socialinių, ekonominių, sveikatos sistemos valdymo problemų sprendimu ir visuomenės apsauga nuo esamų ir atsirandančių korupcijos šaltinių, kartu ginant visuotinai pripažįstamas žmogaus teises ir laisves bei viešąjį interesą.
Programa įgyvendinama sėkmingai, jei Programoje dalyvaujančios įstaigos veiksmingai įgyvendina iškeltus uždavinius aktyviai dalyvaujant visuomenei.
II. Korupcijos Sveikatos sistemoje situacijos Analizė
1. Apklausų duomenys apie korupcijos apraiškas sveikatos sistemoje
6. Ekspertai pažymi, kad ekonominės ir socialinės programos dėl korupcijos netenka didžiulių išteklių. Pasaulio banko instituto tyrimo duomenimis, kiekvienais metais pasaulyje kyšiams išleidžiama daugiau kaip 100 mlrd. JAV dolerių (ekspertų apskaičiavimais Lietuvoje – 1,5 mlrd. litų). Nemaža dalis iš šių lėšų galimai išleidžiama ir kyšiams sveikatos sistemoje.
7. Pasaulyje sveikatos apsaugai išleidžiama 3,1 trilijonų JAV dolerių. JAV sveikatos apsaugai išleidžia apie 1,6 trilijono, o Europos valstybės (27 valstybės) – daugiau kaip 1 trilijoną JAV dolerių (apie vieną trilijoną eurų). JAV sveikatos departamentas teigia, kad iš lėšų, skirtų įvairioms sveikatos programoms, apie 10 procentų (50 milijardų JAV dolerių) netenkama dėl sukčiavimo ir korupcijos. Kukliausiais skaičiavimais įvertinta, kad Europos Sąjungoje apie 80 milijonų eurų kasdien prarandama dėl sukčiavimo ir korupcijos sveikatos priežiūroje.
8. Įvertinus sociologinių tyrimų ir korupcijos rizikos analizės Lietuvoje (2007 m. duomenys) rezultatus, konstatuojama:
8.1. Gyventojai nėra įsisąmoninę (per mažai žino), kad korupcija yra ir atsidėkojimas po paslaugos suteikimo (po sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo), neteisingų duomenų pateikimas, naudojimasis tarnybiniu automobiliu, darbinimasis į valstybės tarnybą naudojantis pažintimis.
8.2. Pagal apklausos duomenis, tik kiek daugiau nei pusė Lietuvos visuomenės supranta, kad kyšininkavimo atveju atsakomybė tenka ir duodančiajam, ir imančiajam, likusi visuomenės dalis atsakomybę dažniausiai yra linkusi priskirti imančiajam kyšį.
8.3. Gyventojai mano, kad kalčiausi dėl esamo korupcijos masto yra politikai, taip pat ir valstybės tarnautojai, ir tik nedidelė atsakomybė tenka gyventojams, o mažiausiai kaltina save ir savo aplinką.
8.4. Gyventojai, įvardydami institucijas, kurios yra labiausiai korumpuotos Lietuvoje, tarp kitų institucijų (policija, Seimas, teismai ir savivaldybės) nurodo ir sveikatos apsaugą, gydytojus bei farmaciją.
9. Įvertinus 2005 ir 2007 metų apklausos duomenis nustatyta, kad:
9.1. Kyšio davimo prievartavimo indeksas sumažėjo: didžiausios ligoninės (universitetinės klinikos) – 0,33 – 2007 m. (0,49 – 2005 m.), miestų ir rajonų ligoninės – 0,34 – 2007 m. (0,39 – 2005 m.), poliklinikos – 0,23 – 2007 m. (0,24 – 2005 m.).
9.2. kyšio davimo indeksas kai kur sumažėjo, kai kur nepasikeitė ar net padidėjo: poliklinikos – 0,21 – 2007 m. (0,22 – 2005 m.), miestų ir rajonų ligoninės – 0,37 – 2007 m. (0,37 – 2005 m.), didžiausios ligoninės (universitetinės klinikos) – 0,48 – 2007 m. (0,45 – 2005 m.);
9.3. 42 proc. gyventojų visuomet bando iš anksto išsiaiškinti, kokie yra papildomų „paslaugų“ įkainiai vienoje ar kitoje institucijoje;
9.4. Vyraujanti praktika yra tokia, kad kyšis yra labiau prievartaujamas nei siūlomas. Yra ir tokių institucijų, kurios tradiciškai laikomos labiausiai korumpuotomis, tačiau kyšis jose duodamas net jo neprašant. Tokių institucijų pavyzdžiais gyventojų vertinimo atveju galėtų būti didžiausios ligoninės (universitetinės klinikos), kuriose 33 proc. reikalus tvarkiusių gyventojų nurodė, jog jiems buvo leista suprasti apie norimą kyšį, tačiau kyšį davė 48 proc. gyventojų, Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba (atitinkamai – 15 proc. ir 26 proc. verslininkų).
10. Apklausos duomenys rodo, kad dažniausiai gyventojai kyšius davė norėdami gauti siuntimus į reabilitacines sanatorijas (33 proc.), keisdami žemės paskirtį (30 proc.), atkurdami nuosavybės teises (29 proc.).
11. Apklausų duomenys liudija apie gyventojų pasyvumą siekiant išgyvendinti korupcijos apraiškas, kad visuomenė toleruoja tokius papildomus mokėjimus ir nenori atsisakyti šio problemų sprendimo būdo:
11.1. Dauguma Lietuvos gyventojų ir verslininkų antikorupcinėje veikloje dalyvauti nenorėtų. Sociologinio tyrimo „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2007“ duomenimis, apie 38 proc. apklaustų gyventojų ir 32 proc. verslo įmonių vadovų nepraneštų apie korupcijos atvejį, o 39 proc. teigė, esą tai priklausytų nuo aplinkybių.
11.2. Dauguma Lietuvos gyventojų, net ir būdami nepatenkinti valstybės vykdoma politika ir priimamais sprendimais, nemano, kad galėtų ką nors pakeisti, ir nesirengia imtis aktyvios visuomeninės veiklos. Apie 56 proc. apklaustų gyventojų ir 43 proc. verslo įmonių vadovų nenorėtų dalyvauti antikorupcinėje veikloje.
12. Didelis nepasitikėjimas valstybe bei jos institucijomis, menka informacijos, skatinančios priešintis korupcijai, sklaida, viešojo administravimo neefektyvumas lemia visuomenės pakantumą korupcijai. Apklausos duomenys parodė, kad dauguma gyventojų nežino, kur reikia kreiptis, norint pranešti apie korupcijos atvejį. Žinantieji gyventojai dažniausiai kreiptusi į policiją, o verslininkai – į Specialiųjų tyrimų tarnybą.
2. Korupcijos prevencijos sveikatos sistemoje teisinė ir institucinė bazė
14. Sveikatos sistemos tikslas – visapusiška kiekvieno Lietuvos piliečio fizinė ir dvasinė gerovė, kurios siekiama užtikrinant prieinamą, kokybišką ir veiksmingą sveikatos priežiūrą, sudarant visiems šalies gyventojams vienodas galimybes gauti jiems reikalingą medicinos pagalbą, teisę pasirinkti savo gydytoją ir sveikatos priežiūros įstaigą.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (toliau – Sveikatos apsaugos ministerija) yra Lietuvos Respublikos vykdomosios valdžios institucija, vykdanti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas sveikatos priežiūros srities valstybės valdymo funkcijas ir įgyvendinanti valstybės politiką sveikatos priežiūros srityje.
Sveikatos apsaugos ministerijos veiklai ir sveikatos apsaugos politikos formavimui, taip pat ir korupcijos prevencijos sveikatos sistemoje organizavimui įtakos turi šalyje vykstantys politiniai procesai bei priimami sprendimai, taip pat ES įgyvendinamų prioritetinių sričių (sveikatos, regioninės plėtros, socialinės politikos ir kt.) gairės.
15. Teisinė bazė ir šalies institucinė sistema sukuria prielaidas korupcijos priežasčių šalinimo mechanizmui funkcionuoti:
15.1. Lietuvos Respublikos Seime įsteigta nuolatinė Seimo Antikorupcijos komisija. Pagal Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos įstatymą (Žin., 2001, Nr. 92-3209) ji nagrinėja korupciją ir su ja susijusius reiškinius bei atvejus, priima sprendimus nagrinėjamais klausimais ir kontroliuoja, kaip institucijos juos vykdo; analizuoja valstybės ir savivaldybių įstaigų ir įmonių sprendimus, sudarančius sąlygas korupcijai bei nusikaltimams ir kitiems teisės pažeidimams ūkio ir finansų sistemose, siekia, kad tokie sprendimai būtų panaikinti; teikia pasiūlymus Lietuvos Respublikos Seimui, Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir kitoms institucijoms dėl teisės aktų priėmimo ir tobulinimo, korupcijos, ekonominių ir finansinių nusikaltimų bei kitų teisės pažeidimų prevencijos ir užkardymo).
15.2. Seimo Antikorupcijos komisija iš savo narių yra įsteigusi darbo grupę galimoms korupcijos apraiškoms sveikatos sistemoje tirti. Darbo grupė turi teisę: gauti reikalingą informaciją iš ministerijų, Generalinės prokuratūros, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Valstybės kontrolės, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės saugumo departamento bei kitų valstybės ir savivaldybių institucijų, įmonių, įstaigų ir organizacijų; siūlyti atitinkamoms (kompetentingoms) institucijoms atlikti patikrinimus ir spręsti klausimus pagal savo kompetenciją; kviesti į posėdžius valstybės pareigūnus ir tarnautojus, kitus asmenis; suderinusi su Seimo kancleriu pasitelkti Seimo kanceliarijos specialistų ar, suderinus su kitų valstybės institucijų vadovais, pasitelkti kitų specialistų bei ekspertų; įstatymų nustatyta tvarka gauti informaciją, sudarančią tarnybos ar valstybės paslaptį;
Punkto pakeitimai:
Nr. V-1032, 2009-12-16, Žin., 2009, Nr. 152-6841 (2009-12-24), i. k. 1092250ISAK00V-1032
15.3. Daug dėmesio korupcijos prevencijos problemoms sveikatos sistemoje skiria ir Seimo Sveikatos reikalų komitetas. Sveikatos reikalų komiteto 2006 m. balandžio 4 d. spendimu Nr. 6 „Dėl korupcijos paplitimo sveikatos sistemoje“ Sveikatos apsaugos ministerija įpareigota kas ketvirtį informuoti apie korupcijos prevencijos priemonių vykdymą.
15.4. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba) teisinis statusas sudaro prielaidas atskleisti ir tirti korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, rengti ir įgyvendinti korupcijos prevencijos priemones, taip pat ir sveikatos sistemoje.
15.5. Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme nustatyta, kad už korupcijos prevenciją valstybės ar savivaldybių įstaigose ir nevalstybinėse įstaigose atsako vadovas. Jis privalo imtis būtinų šio įstatymo įgyvendinimo priemonių. Padalinių ir asmenų, valstybės ar savivaldybių įstaigose vykdančių korupcijos prevenciją ir kontrolę, veiklos ir bendradarbiavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. 607, 3 punkte nustatyta, kad valstybės ar savivaldybių įstaigose gali būti steigiami padaliniai ar skiriami asmenys, kuriems būtų pavedama korupcijos prevencijos ir kontrolės funkcija.
15.6. Sveikatos apsaugos ministerija, vertindama korupciją kaip grėsmę ir sveikatos sistemai, matydama būtinybę, kad sveikatos sistemos įstaigos vykdytų kryptingą ir veiksmingą antikorupcinę politiką, ministro 2003 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. V-207 „Dėl Sveikatos sistemos kovos su korupcija strategijos ir plano patvirtinimo“ patvirtino Sveikatos sistemos kovos su korupcija strategiją ir veiksmų planą. Programos priemonių vykdymas buvo numatytas Sveikatos sistemos sektoriaus kovos su korupcija strategijos įgyvendinimo veiksmų plane. Veiksmų plane buvo numatytos ir Nacionaliniame kovos su korupcija programos įgyvendinimo priemonių plane numatytos priemonės sveikatos priežiūros srityje.
15.7. Sveikatos apsaugos ministerija, atsižvelgdama į tai, kad korupcija sveikatos sistemoje pamažu įgauna tarptautinę formą, 2005 m. tapo tarptautinio kovos su korupcija tinklo – Europos kovos su sukčiavimu ir korupcija sveikatos apsaugoje tinklo (EHFCN) nuolatine nare. Tai sudaro sąlygas sveikatos apsaugos ministerijai įgyti naudingos tarptautinės patirties korupcijos prevencijos srityje.
15.8. 2005 metais Sveikatos apsaugos ministerija, siekdama užtikrinti efektyvią korupcijos prevenciją, įsteigė padalinį, kurio pagrindinis uždavinys yra vykdyti korupcijos prevenciją ir kontrolę sveikatos sistemoje.
Įgyvendindamas šį uždavinį, skyrius atlieka: ministerijos parengtų teisės aktų, reglamentuojančių visuomeninius santykius, nurodytus Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje projektų antikorupcinį vertinimą; ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų veiklos sričių, kuriose egzistuoja didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė, įvertinimo analizę; rengia (tikslina) ir teikia tvirtinti korupcijos prevencijos sveikatos sistemoje programą; koordinuoja ir kontroliuoja programos priemonių įgyvendinimą, apibendrina ministerijos padalinių ir ministerijai pavaldžių įstaigų veiklą, įgyvendinant korupcijos prevencijos sveikatos sistemoje programą, ir kitas funkcijas, numatytas Padalinių ir asmenų, valstybės ar savivaldybių įstaigose vykdančių korupcijos prevenciją ir kontrolę, veiklos ir bendradarbiavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. 607.
15.9. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. V-207 „Dėl Korupcijos prevencijos sveikatos sistemoje programos patvirtinimo“ buvo patvirtinta Korupcijos prevencijos sveikatos sistemoje programa. Programos misija – šalinti prielaidas Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų neteisėtam, nepagrįstam naudojimui bei korupcijai sveikatos sistemoje atsirasti ir plisti, kontroliuoti ir siekti, kad visos lėšos, skiriamos sveikatos apsaugai, būtų panaudojamos kokybiškoms sveikatos priežiūros paslaugoms, pacientų teisėms ir laisvėms užtikrinti. Korupcijos prevencijos sveikatos sistemoje programos priemonių vykdymas buvo numatytas programos priede Korupcijos prevencijos sveikatos sistemoje programos priemonių 2006–2007 m. plane.
Korupcijos prevencijos sveikatos sistemoje programos priemonių plane buvo numatytos ir Nacionaliniame kovos su korupcija programos įgyvendinimo priemonių plane numatytos priemonės sveikatos priežiūros srityje bei kitos priemonės, kurias turėjo vykdyti pati ministerija, jai pavaldžios įstaigos bei kitos sveikatos sistemos įstaigos. Korupcijos prevencijos sveikatos sistemoje programos įgyvendinime dalyvavo sveikatos sistemos asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos.
Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžiose įstaigose, daugelyje sveikatos priežiūros įstaigų yra paskirti asmenys, atsakingi už korupcijos prevenciją ir kontrolę, sudarytos korupcijos prevencijos programos, kasmet nustatoma korupcijos pasireiškimo tikimybė. Tai sudaro prielaidas rengti ir įgyvendinti korupcijos prevencijos priemones, bet ir savarankiškai, lanksčiai ir operatyviai reaguoti į valstybėje vykstančius teisėkūros ir įvairių sričių reguliavimo pokyčius.
15.10. Korupcijos prevencijos sveikatos sistemoje programos įgyvendinimo priemonių planai sveikatos sistemos įstaigose buvo įgyvendinami iš bendrųjų asignavimų. Korupcijos prevencijos programos priemonėms finansuoti buvo naudojamos nacionalinio biudžeto ir kitos įstatymų nustatyta tvarka gautos lėšos.
Tačiau dėl nepakankamo finansavimo ir darbuotojų trūkumo ne visose sveikatos priežiūros įstaigose buvo parengtos korupcijos prevencijos programos, nustatoma korupcijos pasireiškimo galimybė, o kai kuriose sveikatos priežiūros įstaigose korupcijos prevencijos programos priemonės buvo įgyvendinamos formaliai ir deklaratyviai.
16. Įgyvendinant Sveikatos sistemos kovos su korupcija strategiją ir Sveikatos sistemos sektoriaus kovos su korupcija strategijos įgyvendinimo veiksmų planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 8 d. įsakymu V-207 (Žin., 2003, Nr. 40-1861), bei Korupcijos prevencijos sveikatos sistemoje programos priemonių planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. V-207 (Žin., 2006, Nr. 34-1223), kasmet vidutiniškai buvo įvykdoma apie 50 proc., iš dalies įvykdoma – apie 30–40 proc., neįvykdoma – apie 10–20 proc. numatytų priemonių.
Punkto pakeitimai:
Nr. V-1032, 2009-12-16, Žin., 2009, Nr. 152-6841 (2009-12-24), i. k. 1092250ISAK00V-1032
3. KORUPCIJOS SVEIKATOS SISTEMOJE PASIREIŠKIMO PRIELAIDŲ ANALIZĖ
3.1. Bendrosios korupcijos prielaidos sveikatos sistemoje
17. Socialinės:
17.1. Santykinai maži sveikatos sistemos darbuotojų atlyginimai; nepakankamai aiškus santykis tarp sveikatos apsaugos ir socialinės politikos, nėra atsakomybės pasidalijimo, todėl sveikatos sistemos išteklių sąskaita sprendžiamos socialinės problemos.
17.2. Lietuvos Respublikos sveikatos sistema finansuojama iš valstybės biudžeto, Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų ir kitų šaltinių. Privalomojo sveikatos draudimo fondo pagrindą sudaro savarankiškas valstybinio Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas, neįtrauktas į valstybės ir savivaldybių biudžetus.
Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšos (tūkst. litų) 2006–2009 m. buvo tokios: 2006 m. – 2 885 173, 2007 m. – 3 640 382, 2008 m. – 4 386 776, 2009 m. – 4 686 979, patikslinus – 4 388 415.
Nors Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokėti už suteiktas paslaugas kasmet skiriama vis daugiau, jos nepadengia sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sąnaudų. Išlaidos kompensuojamų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių bei kitų sveikatos priežiūros paslaugų kompensavimui nuolat viršija Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto galimybes.
17.3. Neišvystytas papildomasis (savanoriškasis) sveikatos draudimas, be kurio tampa sudėtinga siekti sveikatos politikos tikslų − pakankamo sveikatos sistemos finansavimo, paslaugų kokybės kontrolės, paciento atsakomybės už savo sveikatą ir legalių priemokų už sveikatos paslaugas nustatymo.
18. Teisinės:
18.1. Teisės aktų projektų inicijavimas tinkamai neįvertinus numatomo teisinio reguliavimo būtinumo, teisės aktų projektų sprendimų poveikio neišsamus vertinimas, kai nėra numatomos galimos neigiamos pasekmės, sąnaudos, alternatyvūs siūlomų problemų sprendimo būdai, lemia nesistemingą teisėkūros procesą, skubotumą, dėl kurio dažnai nukenčia teisės aktų kokybė; dažnas jų keitimas bei kolizijos.
18.2. Įstatymų bei įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų kokybės trūkumai, tam tikrais atvejais lemiantys teisės aktų kolizijas, dviprasmybes, nepakankamas savo teisių ir pareigų išmanymas visuomenėje sudaro sąlygas sveikatos sistemos darbuotojams piktnaudžiauti tarnyba, sudaryti dirbtines kliūtis žmonėms, siekiantiems įgyvendinti savo teisėtus interesus.
18.3. Kokybės sistemų ir reglamentų stoka; nepakankama atsakomybė už padarytus pažeidimus; kontrolės sistemų, teisinių procedūrų ir priemonių, pareigūnų skyrimo ir atleidimo bei nušalinimo procedūrų netobulumas, profesinių elgesio kodeksų nebuvimas ir pan.
19. Struktūrinės:
19.1. Sveikatos sistemos struktūros sudėtingumas ir trūkumai. Skirtingas viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų pavaldumas (Sveikatos apsaugos ministerijai, apskričių viršininkams, savivaldybių taryboms) trukdo kurti vientisą sveikatos priežiūros organizavimo sistemą, planuoti išteklius, kooperuoti sveikatos priežiūros įstaigas ir išteklius tokiose srityse kaip technologijų įsigijimas ir atnaujinimas, diegti naujas sudėtingas paslaugas.
19.2. Visų lygių sveikatos sistemos valdymas vis dar yra pernelyg biurokratiškas, pasižymi pertekliniais draudimais, apribojimais, įvairių pažymų, leidimų, papildomų dokumentų reikalavimais, procedūrų vilkinimu; nepakankamos ir netobulos veiklos apskaitos ir kontrolės sistemos.
19.3. Sveikatos priežiūros įstaigos nepakankamai aprūpinamos informacinėmis technologijomis ir pan. Elektroninis valdymas – tai viešojo administravimo subjektų veikloje diegiamų informacijos ir ryšio technologijų, naujovių, skirtų administracinėms ir viešosioms paslaugoms, demokratiniams procesams ir viešajai politikai tobulinti, visuma. Teigiama, kad labiausiai elektroninės valdžios plėtra stringa korupcijos pažeistose valstybės valdymo srityse.
Modernių informacinių technologijų efektyvus naudojimas leistų išplėsti antikorupcinės informacijos sklaidą, užtikrinti informacijos valdymo sistemų funkcionavimą, disponuojamos informacijos apsaugą, padidinti keitimosi duomenimis spartą, gebėjimus analizuoti vis didėjančius duomenų informacinius srautus, supaprastinti darbą, sumažinti veiklos sąnaudas.
19.4. Nesudarytos tinkamos sąlygos atskirų sveikatos sistemos subjektų (viešosios ir privačios įstaigos) sąžiningai konkurencijai.
20. Institucinės:
20.2. Ne visais atvejais skiriant sveikatos priežiūros įstaigų vadovus kreipiamasi į Specialiųjų tyrimų tarnybą dėl privalomos informacijos pateikimo.
21. Visuomenės pilietiškumo stoka:
3.2. Specifinės KORUPCIJOS prielaidos sveikatos sistemoje
23. Padėtis sveikatos sistemoje dėl specialistų.
Esant dideliam darbo užmokesčio, iššūkių ir naujų profesinių galimybių suteikimo atotrūkiui tarp ES ir Lietuvos Respublikos, privataus bei valstybinio sektorių, sunku išlaikyti aukštos kvalifikacijos personalą ir rasti naujų specialistų.
Tai atsiliepia ir sveikatos priežiūros srityje. Sveikatos priežiūros specialistų pasiskirstymas neatitinka jų paklausos, jų ypač trūksta rajonuose. Specialistų trūkumą rajonuose lemia rajono ligoninių nesaugumas dėl pacientų srautų persiskirstymo, dažnai prastesnė materialinė bazė ir mažesnės savirealizacijos galimybės. Mažas medicinos darbuotojų darbo užmokestis lemia profesijos keitimą, kito ar papildomo darbo ieškojimą, specialistų vidinę bei išorinę migraciją.
Siekiama, kad sveikatos apsaugos sektoriaus žmogiškųjų išteklių poreikio planavimas užtikrintų, kad profesionalių sveikatos priežiūros darbuotojų skaičius, įgūdžiai ir kompetencija atitiktų esamas ir būsimas visuomenės reikmes.
24. Veikla, susijusi su licencijų, leidimų, nuolaidų, lengvatų ir kitokių papildomų teisių suteikimu ar apribojimu, sveikatos priežiūros įstaigų veiklos apribojimas ar nutraukimas; administracinių teisės pažeidimų nustatymas, protokolų surašymas, baudų skyrimas.
25. Vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių įrašymas į kompensuojamųjų vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių sąrašus; vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių įrašymas į kompensuojamųjų vaistinių preparatų bei kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių kainynus.
26. Farmacinės veiklos valstybinės valdymo ir kontrolės institucijos, vykdydamos farmacinės veiklos ir vaistų kokybės valstybinę kontrolę, nepakankamai užtikrina, kad vaistų rinkoje būtų tik saugūs ir kokybiški vaistiniai preparatai. Siekiama skatinti racionalų ir efektyvų vaistų vartojimą, didinant informacijos apie vaistinius preparatus kokybę ir prieinamumą.
27. Asmens sveikatos priežiūros įstaigų atliekami medicininės paskirties aparatūros, vaistinių preparatų, medicinos pagalbos ir kt. priemonių viešieji pirkimai.
Viešieji pirkimai, kuriems naudojamos valstybės biudžeto lėšos, tarp jų ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšos, priskiriami prie sričių, kuriose yra didesnė korupcijos pasireiškimo tikimybė. Viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimai, nepakankama viešųjų pirkimų komisijos narių kvalifikacija, perdėtai smulkmeniškas supaprastintų pirkimų reglamentavimas arba netinkamai taikomos pirkimų organizavimo taisyklės lemia neteisėtą, neefektyvų valstybės biudžeto lėšų naudojimą ir sudaro sąlygas korupcijai pasireikšti.
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, sveikatos priežiūros įstaigos, sudariusios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis dėl suteiktų paslaugų apmokėjimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, 2003–2008 metais vaistinių preparatų, tirpalų, tvarsliavos, kraujo produktų pirkimui išleido: 2003 m. – 103 688 202 Lt, 2004 m. – 109 587 951 Lt, 2005 m. – 117 118 849 Lt, 2006 m. – 134 604 845 Lt, 2007 m. – 163 764 908 Lt, 2008 m. – 188 438 456,00 Lt, gautų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo.
Sveikatos apsaugos ministerijos 2006–2007 m. atlikti tyrimai parodė, kad vykdant viešuosius vaistinių preparatų, maisto produktų, maitinimo paslaugų bei kuro pirkimus sveikatos priežiūros įstaigose neracionaliai naudojamos jų lėšos. Nustatyti atvejai, kai tie patys vaistiniai preparatai buvo perkami skirtingomis kainomis iš tų pačių tiekėjų. Analogiška padėtis buvo konstatuota vertinant maisto produktų, maitinimo paslaugų, kuro pirkimus.
Apklausų bei skundų duomenys rodo, kad pacientai stacionarinio bei ambulatorinio gydymo metu neretai perka gydymui reikalingus vaistinius preparatus ir medicinos pagalbos priemones savo lėšomis.
28. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atliekami centralizuoti galūnių, sąnarių ir protezų, vaistinių preparatų, medicinos pagalbos ir kitų priemonių viešieji pirkimai.
Nuo 1998 metų Valstybinė ligonių kasa Sveikatos apsaugos ministerijos pavedimu atlieka centralizuotus galūnių, sąnarių ir protezų, centralizuotai apmokamų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių viešuosius pirkimus. Pirkimams buvo skiriama: 2006 m. – 100,49 mln. Lt; 2007 m. – 130,19 mln. Lt; 2008 m. – 141,6 mln. Lt; 2009 m. – 152,493 mln. Lt, sumažinta iki 146,393 mln. Lt.
29. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų skirstymas sveikatos priežiūros įstaigoms (Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, teritorinės ligonių kasos).
30. Biudžetinių lėšų skirstymas sveikatos priežiūros įstaigoms restruktūrizuoti, sveikatos programoms vykdyti, investicinėms programoms.
31. Europos Sąjungos finansinės paramos lėšų skirstymas.
Lietuvai 2004–2006 m. ir 2007–2013 m. laikotarpiui skirta ES lėšų. Abiem atvejais 3,4 procento ES lėšų, skiriamų Lietuvai, buvo skirta sveikatos priežiūros sričiai. 2004–2006 m. sveikatos sistemoje buvo panaudoti 173 milijonai Lt, o 2007–2013 metų laikotarpiui yra numatyti 927 milijonai Lt.
32. Žemas kontroliuojančių pareigūnų rotacijos lygis, vykdant sveikatos sistemos objektų bei kitų, sveikatos sistemai nepriklausančių, įstaigų priežiūrą ir kontrolę.
33. Vienpusė ir (ar) nepakankama informacija pacientams sveikatos priežiūros įstaigose apie teikiamas mokamas sveikatos priežiūros paslaugas (apmokama asmeninėmis lėšomis ar draudimo bendrovių lėšomis) bei sveikatos priežiūros paslaugas, apmokamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, apie pacientų teises ir galimybes ir t. t.
34. Pacientams, norintiems gauti sveikatos priežiūros paslaugas, tenka ilgai laukti eilėse. Tam įtakos turi daugelis veiksnių: finansinių išteklių sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti trūkumas (daugiausiai atsirandantis dėl nemokamo gydymo iškreiptos paciento motyvacijos gauti brangiausią gydymą), nepakankama sveikatos priežiūros įstaigų vadyba, sveikatos priežiūros specialistų ir įrangos trūkumas ir kt.
35. Sveikatos priežiūros įstaigose yra nepakankamas kompiuterinio raštingumo ir informacinių technologijų naudojimo lygis bei nepakankama interneto prieiga. Veiksmingas modernių informacinių technologijų naudojimas leistų išplėsti antikorupcinės informacijos sklaidą, užtikrinti informacijos valdymo sistemų funkcionavimą, disponuojamos informacijos apsaugą, padidinti keitimosi duomenimis spartą, gebėjimus analizuoti vis didėjančius duomenų informacinius srautus, supaprastinti darbą, sumažinti veiklos sąnaudas ir kt. Šiuo metu sveikatos priežiūros įstaigų aprūpinimas technika ir informacinėmis technologijomis yra nepakankamas, o sudėtingų sveikatos priežiūros paslaugų poreikis didėja.
36. Naujų sveikatos sistemos technologijų diegimas sveikatos sistemoje. Sveikatos sistemos technologijos – tai ne tik diagnostikai ir gydymui reikalinga medicinos aparatūra, įranga, vaistai, bet ir sveikatos stiprinimo, profilaktikos, slaugos ir reabilitacijos metodai bei organizaciniai ir vadybiniai gebėjimai. Spartus naujų gydymo metodų ir technologijų (ypač biotechnologijų, nanotechnologijų, genetikos, molekulinės diagnostikos, kompiuterizuotos vizualizacijos, robotizuotos chirurgijos, telemedicinos srityse) atsiradimas keičia ne tik sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, bet ir atveria visai naujas paslaugų galimybes. Kartu su atsiveriančiomis galimybėmis kyla operatyvaus naujų paslaugų diegimo klinikinėje praktikoje ir jų prieinamumo pacientams problema bei didėja lėšų poreikis, specialistų apmokymo, patirties sklaidos, bendradarbiavimo problemos konkurencinėje sveikatos priežiūros paslaugų rinkoje.
4. Sveikatos sistemos veiklos sritys, kuriose galima korupcijos pasireiškimo tikimybė
37. Sveikatos sistemos įstaigų (Sveikatos apsaugos ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų, asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų bei kitų įstaigų) vykdoma veikla yra priskiriama prie veiklos sričių, kuriose galimas korupcijos pasireiškimas.
38. Sveikatos sistemoje galima išskirti įstaigas, o sveikatos sistemos įstaigų veikloje galima išskirti veiklos sritis, kuriose galima korupcijos pasireiškimo tikimybė. Duomenys apie įstaigas ir veiklos sritis pateikti 1 lentelėje.
1 lentelė
| Eil. Nr. |
Sveikatos sistemos įstaigų veiklos sritys, kuriose galimas korupcijos pasireiškimas |
Sveikatos sistemos įstaigos, kuriose galimas korupcijos pasireiškimas |
|
| 1 |
Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų skirstymas |
SAM*, VLK*, TLK* |
|
| 2 |
Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos teikimas |
SAM* |
|
| 3 |
Lėšų skirstymas sveikatos priežiūros įstaigoms restruktūrizuoti, sveikatos programoms vykdyti |
SAM* |
|
| 4 |
Veikla, susijusi su licencijų, leidimų, nuolaidų, lengvatų ir kitokių papildomų teisių suteikimu ar apribojimu |
SAM*, VVKT*, VASPVT*, RSC*, LBK*, OR*, |
|
| 5 |
Priežiūros ir kontrolės vykdymas |
VLK*, TLK*, VASPVT*, VVKT*, RSC*, OR* |
|
| 6 |
Vaistinių preparatų registracija |
VVKT |
|
| 7 |
Vaistinių preparatų ir ligų įrašymas į Ligų ir kompensuojamųjų vaistinių preparatų joms gydyti, Kompensuojamųjų vaistinių preparatų sąrašus, medicinos pagalbos priemonių įrašymas į Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašą |
SAM*, VVKT*, VLK* |
|
| 8 |
Vaistinių preparatų įrašymas į Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyną, medicinos pagalbos priemonių – į Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių kainyną |
SAM*, VLK* |
|
| 9 |
Kompensuojamųjų vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių skyrimas |
Asmens sveikatos priežiūros gydytojai |
|
| 10 |
Prekių ir (ar) paslaugų viešieji pirkimai |
SAM*, jai pavaldžios įstaigos, kitos sveikatos sistemos įstaigos |
|
| 11 |
Nelegalūs mokėjimai teikiant mokamas ir apmokamas iš PSDF biudžeto lėšų asmens sveikatos priežiūros paslaugas pacientams |
Asmens sveikatos priežiūros įstaigos |
|
| 12 |
Nelegalūs mokėjimai teikiant visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas gyventojams, juridiniams asmenims |
Visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos |
|
| 13 |
Konkursų eiti pareigas valstybinėje tarnyboje organizavimas, reputacijos, kvalifikacijos, atestacijos ir rotacijos reikalavimų asmenims, dirbantiems valstybinėje tarnyboje, nustatymas, panaikinimas ar pakeitimas |
Sveikatos sistemos įstaigos |
|
– VASPVT* – Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos;
Neteko galios nuo 2013-01-25
Pastraipos naikinimas:
Nr. V-47, 2013-01-17, Žin. 2013, Nr. 9-376 (2013-01-24), i. k. 1132250ISAK0000V-47
Neteko galios nuo 2013-01-25
Pastraipos naikinimas:
Nr. V-47, 2013-01-17, Žin. 2013, Nr. 9-376 (2013-01-24), i. k. 1132250ISAK0000V-47
Punkto pakeitimai:
Nr. V-47, 2013-01-17, Žin., 2013, Nr. 9-376 (2013-01-24), i. k. 1132250ISAK0000V-47
5. Galimos korupcijos sveikatos sistemoje pasekmės
39. Nevykdant veiksmingos ir kryptingos korupcijos prevencijos politikos, korupcijos reiškiniai gali pažeisti visuomeninius santykius sveikatos sistemoje, dėl ko gali:
39.1. sumažėti šalies sveikatos sistemos veiksmingumas, pablogėti teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybė;
39.2. atsirasti socialinė įtampa, kuri mažina pasitikėjimą sveikatos apsaugos priežiūra ir politinį stabilumą;
39.3. sumažėti pacientų pasitikėjimas Sveikatos apsaugos ministerija, sveikatos priežiūros įstaigomis;
39.4. pablogėti viešojo administravimo kokybė ir užsimegzti farmacijos bei kitų įmonių, prekiaujančių medicinos prekėmis ir prietaisais, ryšiai su korumpuotais valstybės tarnautojais ir sveikatos sistemos darbuotojais, politikais;
III. PROGRAMOS TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
41. Programos tikslas – išaiškinti ir šalinti korupcijos sveikatos sistemoje prielaidas, užtikrinti skaidresnę ir veiksmingesnę sveikatos sistemos įstaigų bei jų darbuotojų veiklą.
42. Programos uždavinys – galimų korupcijos priežasčių, sąlygų atskleidimas ir šalinimas, įgyvendinant korupcijos prevencijos programos įgyvendinimo priemonių planą, siekiant, kad visos lėšos, skiriamos sveikatos sistemai, būtų naudojamos pagal paskirtį ir racionaliai kokybiškoms sveikatos priežiūros paslaugoms teikti, pacientų teisėms ir laisvėms užtikrinti, taip pat poveikis sveikatos sistemos darbuotojams, siekiant atgrasinti nuo galimos korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos.
43. Korupcijos prevencijos tikslui ir uždaviniui pasiekti numatoma:
43.1. vykdyti nuolatinę kryptingą korupcijos prevencijos politiką, užtikrinti veiksmingą numatytų ilgalaikės korupcijos prevencijos sveikatos sistemoje programos priemonių įgyvendinimą;
43.2. nustatyti veiklos sritis sveikatos sistemoje, kuriose galima korupcinė veika, bei sąlygas jai atsirasti ir plisti, teikti siūlymus dėl galiojančių teisės aktų tobulinimo;
43.4. teisinėmis, organizacinėmis, ekonominėmis ir socialinėmis priemonėmis užtikrinti tinkamą ir veiksmingą korupcijos prevencijos organizavimo, įgyvendinimo, priežiūros kontrolę;
43.6. programoje numatytas priemones sieti su socialinių problemų sprendimu ir visuomenės apsauga nuo esamų ir atsirandančių korupcijos prielaidų sveikatos sistemoje; visokeriopai ginti visuotinai pripažįstamas paciento teises ir laisves, sveikatos sistemos darbuotojų teises bei laisves ir nepažeisti nekaltumo prezumpcijos;
44. Svarbiausi teisiniai organizaciniai galimų korupcijos apraiškų sveikatos sistemos įstaigose ir jų padaliniuose šalinimo būdai – tiksliai apibrėžti, koks sveikatos sistemos darbuotojų (valstybės tarnautojų ir jiems prilygintų bei kitų darbuotojų) elgesys prieštarauja teisės aktams ir laikomas korupcija (turi korupcijos požymių), sukurti efektyvų kontrolės ir reagavimo į korupcijos apraiškas mechanizmą, atsižvelgiant į praktiką nuolat tobulinti teisės aktus (šalinti spragas, kolizijas ir pan.), jų įgyvendinimo procedūras ir priemones.
45. Siekiant sėkmingai vykdyti Korupcijos prevencijos programų nuostatas Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžios įstaigoms bei kitoms sveikatos sistemos įstaigoms tikslinga paskirti asmenis, kuriems pavedama vykdyti korupcijos prevenciją ir kontrolę.
46. Korupcijos prevencijos bendrosios priemonės (priemonių sritys) sveikatos sistemoje yra šios:
46.3. teisės aktuose įtvirtinto ar teisės aktų projektuose numatomo teisinio reguliavimo poveikio korupcijos mastui vertinimas (teisės aktų ar jų projektų antikorupcinis vertinimas);
46.4. informacijos apie asmenis, siekiančius eiti arba einančius pareigas atitinkamose sveikatos sistemos įstaigose, pateikimas teisės aktų nustatyta tvarka;
46.5. informacijos pateikimas valstybės tarnautojų ir juridinių asmenų registrams Korupcijos prevencijos įstatymo nustatytais pagrindais;
46.6. visuomenės švietimas ir informavimas apie Korupcijos prevencijos sveikatos sistemoje programos įgyvendinimą, taip pat sveikatos sistemos įstaigų darbuotojų mokymas;
47. Korupcijos rizikos analizė:
47.1. Korupcijos rizikos analizė teisės aktų nustatyta tvarka atliekama tose sveikatos sistemos veiklos srityse, kur yra didelė korupcijos apraiškų tikimybė (atlieka Specialiųjų tyrimų tarnyba).
47.2. Veiklos sričių, kuriose egzistuoja didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė, įvertinimą teisės aktų nustatyta tvarka atlieka:
47.2.1. Sveikatos apsaugos ministerijoje jos padalinys, atsakingas už korupcijos prevenciją ir kontrolę;
47.2.2. Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžiose įstaigose – įstaigos vadovo įgaliotas asmuo, atsakingas už korupcijos prevenciją ir kontrolę;
47.3. Kiekviena sveikatos sistemos įstaiga pagal nustatytas savo veiklos sritis, kuriose egzistuoja didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė, parengia konkrečias priemones galimoms korupcijos apraiškoms valdyti ir paskiria asmenis, atsakingus už šių priemonių vykdymą.
48. Korupcijos prevencijos programų (ir jų įgyvendinimo priemonių planų) rengimas sveikatos sistemos įstaigose:
48.1. Sveikatos apsaugos ministerija parengia Korupcijos prevencijos sveikatos sistemoje programą ir jos įgyvendinimo priemonių planą.
48.2. Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžios įstaigos parengia ir nustatytais terminais pateikia Sveikatos apsaugos ministerijai savo įstaigų korupcijos prevencijos programas.
48.3. Kitos sveikatos sistemos įstaigos parengia ir nustatytais terminais pateikia Sveikatos apsaugos ministerijai savo įstaigų korupcijos prevencijos programas.
49. Teisės aktų ar jų projektų antikorupcinis vertinimas:
49.1. Sveikatos apsaugos ministerijos padalinys, atsakingas už korupcijos prevenciją ir kontrolę, teisės aktų nustatyta tvarka antikorupciniu požiūriu vertina sveikatos sistemos veiklą reglamentuojančius teisės aktus (atlieka teisės aktų teminę korupcijos prevencijos analizę) ar jų projektus, jeigu juose reguliuojami ar numatomi reguliuoti visuomeniniai santykiai, nurodyti Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje.
49.2. Sveikatos sistemos įstaigos, „Valstybės žiniose“ ar kitais būdais viešai skelbiančios savo teisės aktus, pačios atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu numatomi reguliuoti visuomeniniai santykiai, nurodyti Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje.
50. Informacijos apie asmenis, siekiančius eiti arba einančius pareigas atitinkamose sveikatos sistemos įstaigose, pateikimas.
Siekiant, kad sveikatos sistemoje dirbtų tik nepriekaištingos reputacijos asmenys, informacija apie asmenis, siekiančius eiti arba einančius pareigas atitinkamose sveikatos sistemos institucijose, turi būti tikrinama teisės aktų nustatyta tvarka:
50.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka privaloma informacija apie tikrinamus asmenis, siekiančius eiti pareigas, numatytas Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje (sveikatos apsaugos viceministro, Sveikatos apsaugos ministerijos kanclerio, Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžių įstaigų vadovų ir jų pavaduotojų pareigas), pateikiama sveikatos apsaugos ministrui.
50.2. Informacija apie asmenis, skiriamus ar paskirtus į kitas, nenurodytas šios programos 50.1 punkte pareigas sveikatos apsaugos sistemos įstaigose, pateikiama tik tada, kai to prašo asmenis į pareigas skiriantis ar paskyręs įstaigos vadovas, taip pat Specialiųjų tyrimų tarnybos ir kitų teisėsaugos ir kontrolės institucijų iniciatyva.
51. Teisės aktų nustatyta tvarka sveikatos sistemos įstaigos pateikia valstybės tarnautojų ir juridinių asmenų registrams visą privalomą teikti ir šiems registrams reikalingą informaciją:
51.1. Valstybės tarnautojų registrui pateikiama informacija apie valstybės tarnautojus, kurie įsiteisėjusiu galutiniu teismo nuosprendžiu yra pripažinti padarę korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, taip pat patraukti administracinėn ar drausminėn atsakomybėn už sunkius tarnybinius nusižengimus, susijusius su Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimu, padarytus siekiant gauti neteisėtų pajamų ar privilegijų sau ar kitiems asmenims.
51.2. Juridinių asmenų registrui pateikiama informacija apie juridinius asmenis, kurie įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažinti padarę korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas arba kurių darbuotojas ar įgaliotas atstovas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažintas padaręs korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas veikdamas juridinio asmens naudai arba jo interesais.
51.3. Sveikatos sistemos įstaigos informaciją, teikiamą Valstybės tarnautojų bei Juridinių asmenų registrams, taip pat teikia Sveikatos apsaugos ministerijai.
52. Visuomenės švietimas ir informavimas apie Korupcijos prevencijos sveikatos sistemoje programos įgyvendinimą, sveikatos sistemos įstaigų darbuotojų mokymas:
52.1. Antikorupcinis švietimas turi būti organizuojama atsižvelgiant į šias nuostatas:
52.1.1. Antikorupcinis ugdymas turi būti neatskiriama švietimo dalis, siekiant puoselėti asmens dorovę, ugdyti pilietiškumą, asmens teisių ir pareigų visuomenei ir valstybei sampratą ir įgyvendinti korupcijos prevenciją. Šia linkme turi būti ugdomi sveikatos sistemos įstaigų darbuotojai, taip pat jie turi dalyvauti seminaruose, paskaitose ar kituose antikorupcinio švietimo renginiuose.
52.2. Siekiant, kad visuomenė gautų pakankamai informacijos apie korupcijos apraiškas, korupcinių teisės pažeidimų tyrimą bei apie savo teises ir galimybes pasipriešinti korupcijai bei įtraukti visuomenę į kovą su korupcija:
52.2.1. Sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainės nuolatiniuose puslapiuose, skirtuose korupcijos prevencijai, turi būti skelbiama Korupcijos prevencijos sveikatos sistemoje programa su jos įgyvendinimo priemonių planu. Šiuose puslapiuose turi būti skelbiama apie įgyvendinamas antikorupcines priemones, metodinė medžiaga, kaip organizuoti antikorupcinę veiklą, apklausas apie Korupcijos prevencijos programos priemonių efektyvumą, taip pat numatyti galimybę interneto vartotojams pateikti savo komentarus, atsiliepimus, siūlymus, pranešimus ir kt.
52.2.2. Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžios bei kitos sveikatos sistemos įstaigos savo interneto svetainių nuolatiniuose puslapiuose, skirtuose korupcijos prevencijai, turi skelbti įstaigos Korupcijos prevencijos programą ir jos įgyvendinimo priemonių planas. Šiuose puslapiuose būtina skelbti apie įgyvendinamas antikorupcines priemones, numatyti galimybę interneto vartotojams pateikti savo komentarus, atsiliepimus, siūlymus, pranešimus ir kt.
52.2.3. Sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainės nuolatiniuose puslapiuose, skirtuose korupcijos prevencijai, turi būti skelbiamas kreipimasis į sveikatos sistemos darbuotojus, taip pat gyventojus (pacientus) raginant telefonu, paštu, elektroniniu paštu atvirai ar anonimiškai pranešti apie korupcijos apraiškas ar įtarimus apie tokio pobūdžio veikas sveikatos sistemoje.
52.2.4. Sveikatos apsaugos ministerijos, jai pavaldžių įstaigų ir kitų sveikatos priežiūros įstaigų interneto svetainėse skelbti darbuotojų elgesio, susidūrus su korupcinėmis veikomis, taisyklių bei pranešimo tvarkos aprašus.
52.2.5. Sveikatos apsaugos ministerija interneto svetainės įvadiniame puslapyje turi skelbti elektroninio pašto adresą bei telefono numerį, kuriuo asmenys galėtų anonimiškai pranešti apie Sveikatos apsaugos ministerijos, jai pavaldžių ir kitų sveikatos sistemos įstaigų darbuotojų galimus pažeidimus, susijusius su Sveikatos apsaugos ministerijos, jai pavaldžių ir kitų sveikatos sistemos įstaigų veikla.
52.2.6. Kitos sveikatos sistemos įstaigos interneto svetainės įvadiniame puslapyje turi skelbti elektroninio pašto adresą bei telefono numerį, kuriuo asmenys galėtų anonimiškai pranešti apie darbuotojų galimus pažeidimus, susijusius su įstaigos veikla.
52.3. Organizuoti sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų mokymą korupcijos prevencijos klausimais:
52.3.1. Sveikatos apsaugos ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų darbuotojams organizuoti nuoseklius ir sistemingus mokymus korupcijos prevencijos klausimais. Sudaryti sąlygas Sveikatos apsaugos ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų valstybės tarnautojams ir darbuotojams tobulintis Lietuvos viešojo administravimo institute ir ES organizuojamuose kursuose.
52.3.2. Priimtiems naujiems Sveikatos apsaugos ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų darbuotojams įvadinio mokymo metu rengti mokymus korupcijos prevencijos klausimais.
53. Nustatytų korupcijos atvejų paviešinimas:
53.1. Sveikatos apsaugos ministerija bei kitos sveikatos sistemos įstaigos iškart privalo paviešinti nustatytus korupcijos atvejus.
53.2. Rinkti informaciją apie išaiškintus korupcijos atvejus Sveikatos apsaugos ministerijoje, jai pavaldžiose įstaigose, kitose sveikatos priežiūros institucijose. Analizuoti ir, jeigu reikia, suderinus su sveikatos apsaugos ministru, paviešinti kitiems sveikatos sistemos darbuotojams ir žiniasklaidoje teisės aktų nustatyta tvarka. Sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainėje informuoti žiniasklaidą, o per ją – ir visuomenę apie Sveikatos sistemoje nustatytas korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas.
53.3. Sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainėje skelbti informaciją apie Sveikatos apsaugos ministerijos, jai pavaldžių ir kitų sveikatos sistemos įstaigų darbuotojams pareikštus įtarimus padarius korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas.
54. Priemonės, susijusios su antikorupciniu sveikatos sistemos įstaigų darbuotojų mokymu, taip pat visuomenės švietimu ir informavimu apie nustatytą korupcinę veiką, bei jų vykdymo terminai nurodyti programos priede Programos įgyvendinimo priemonių plane.
55. Priemonės, nurodytos Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija programos įgyvendinimo priemonių plane, bei jų vykdymo terminai pateikti programos priede Programos įgyvendinimo priemonių plane.
56. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 metų programoje, siekiant pagerinti galimybes gauti kokybiškesnes ir prieinamas sveikatos priežiūros paslaugas, numatyta daugybė priemonių sveikatos apsaugos srityje, kurios kartu pašalins ar sumažins korupcijos apraiškų prielaidas:
56.1. skatinti papildomą savanoriškąjį sveikatos draudimą, aiškiai apibrėžiant tokio draudimo objektą;
56.2. apskaičiuoti realius įkainius kaip pagrindinę prielaidą savanoriškam papildomam sveikatos draudimui įgyvendinti;
56.3. siekiant iš sveikatos apsaugos sistemos išgyvendinti nelegalius mokėjimus, nustatyti oficialias priemokas už sveikatos priežiūros paslaugas;
56.4. atlikti išlaidų, skirtų sveikatos prevencinėms programoms ir kitoms medicinos sritims, efektyvumo analizę; atsižvelgiant į gautus duomenis, didinti ir koncentruoti finansinius bei kitus išteklius toms sveikatos sritims, kurios gali efektyviausiai sumažinti žmonių sergamumo ir mirtingumo rodiklius;
56.5. siekiant įgyvendinti principą „pinigai seka paskui pacientą“, sukurti informacinę sistemą (sveikatos draudimo sąskaitą), kad kiekvienam mokesčių mokėtojui būtų lengvai prieinama informacija, kiek sveikatos draudimo įmokų jis sumokėjo ir kokią jų dalį panaudojo savo sveikatai;
56.6. išanalizuoti asmens sveikatos priežiūros įstaigų galimybes pačioms nustatyti mokamų paslaugų kainas;
56.7. pritraukti privatų kapitalą į sveikatos sistemą ir skatinti privačių pirminės sveikatos priežiūros įstaigų plėtrą;
56.8. užtikrinti privačių ir valstybinių asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų lygiateisiškumą;
56.13. peržiūrėti Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžių įstaigų, ypač atliekančių kontrolės funkcijas, veiklą ir skaičių;
56.14. sutvarkyti sveikatos įstaigų valdymą, peržiūrint steigėjų funkcijas, didinti savivaldybių, vietos bendruomenių ir darbuotojų, pacientų ir kitų nevyriausybinių organizacijų įtaką;
56.17. užtikrinti, kad sveikatos priežiūros specialistai gautų darbo užmokestį, atitinkantį jų atliekamą darbą;
56.18. peržiūrėti ir reglamentuoti medicinos darbuotojų darbo krūvius. Aiškiai atskirti gydytojų teikiamas paslaugas nuo socialinių ir kitų paslaugų, tiesiogiai nesusijusių su asmens sveikatos priežiūra;
56.19. peržiūrėti medicinos darbuotojų, dirbančių biudžetinėse įstaigose, darbo sąlygas ir darbo užmokestį;
56.20. didinti medicinos specialistų draugijų vaidmenį sprendžiant esmines atskirų sveikatos priežiūros sričių specialistų problemas;
56.21. skatinti aktyvų pacientų organizacijų dalyvavimą priimant svarbius sveikatos sistemos sprendimus;
56.22. įtraukti pacientų ir kitas nevyriausybines organizacijas į asmens sveikatos priežiūros įstaigų valdymą;
57. Neteko galios nuo 2011-10-28
Punkto naikinimas:
Nr. V-924, 2011-10-21, Žin. 2011, Nr. 129-6121 (2011-10-27), i. k. 1112250ISAK000V-924
IV. INFORMAVIMAS APIE GALIMĄ KORUPCINĘ VEIKĄ,
Korupcinių teisės pažeidimų tyrimas
57. Siekiant veiksmingai ištirti korupcinius teisės pažeidimus, būtina:
Punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. V-924, 2011-10-21, Žin., 2011, Nr. 129-6121 (2011-10-27), i. k. 1112250ISAK000V-924
57.1. sudaryti sąlygas Sveikatos apsaugos ministerijos, jai pavaldžių įstaigų bei kitų sveikatos sistemos įstaigų valstybės tarnautojams ir darbuotojams, kitiems visuomenės piliečiams anonimiškai pranešti Sveikatos apsaugos ministerijai ar įstaigų vadovybei savo įtarimus dėl galimos šių įstaigų darbuotojų korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos;
57.2. tirti skundus, pareiškimus dėl galimų korupcijos atvejų bei vertinti pasiūlymus dėl korupcijos prevencijos; išsamiai ir objektyviai analizuoti pagrįstus įtarimus dėl Sveikatos apsaugos ministerijos, jai pavaldžių įstaigų, valstybės ir savivaldybės pavaldumo bei privačių sveikatos priežiūros įstaigų valstybės tarnautojų ir darbuotojų korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos ir atlikti tyrimus pagal savo kompetenciją; kasmet analizuoti iš fizinių ir juridinių asmenų gaunamus skundus (prašymus, pareiškimus ir kt.) ir rengti siūlymus dėl sveikatos priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų (Sveikatos apsaugos ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų) tobulinimo;
57.3. gavus informacijos dėl galimų ar korupcinių veikų, turinčių nusikalstamos veikos požymių, nedelsiant informuoti sveikatos apsaugos ministrą (sveikatos sistemos įstaigos vadovą) ir Specialiųjų tyrimų tarnybą ministerijos (sveikatos sistemos įstaigos) ir kituose teisės aktuose nustatytomis sąlygomis ir tvarka;
57.4. išaiškinus ar pasitvirtinus informacijai apie korupcijos faktą bei esant įtarimui dėl galimos korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos, nedelsiant informuoti sveikatos apsaugos ministrą (sveikatos sistemos įstaigos vadovą) ir nustatyta tvarka apie tai pranešti Specialiųjų tyrimų tarnybai;
57.5. nuolat bendradarbiauti su korupcinius nusikaltimus tiriančia valstybės institucija – Specialiųjų tyrimų tarnyba, kitomis ministerijomis ir valstybės įstaigomis, dalyvaujant įvairiuose dalykiniuose susitikimuose bei keičiantis turima informacija apie taikomas korupcijos prevencijos priemones ir jų veiksmingumą.
58. Priemonės, susijusios su informavimu apie galimą korupcinę veiką bei korupcinių teisės pažeidimų tyrimu, jų vykdymo terminai nurodyti programos priede Programos įgyvendinimo priemonių plane.
Punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. V-924, 2011-10-21, Žin., 2011, Nr. 129-6121 (2011-10-27), i. k. 1112250ISAK000V-924
V. SIEKIAMI REZULTATAI IR VERTINIMO KRITERIJAI
59. Programa siekiama tokių rezultatų:
Punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. V-924, 2011-10-21, Žin., 2011, Nr. 129-6121 (2011-10-27), i. k. 1112250ISAK000V-924
60. Korupcijos prevencijos sveikatos sistemoje programos ir jos įgyvendinimo priemonių vykdymas ir kontrolė turi būti vertinami pagal šiuos rodiklius:
Punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. V-924, 2011-10-21, Žin., 2011, Nr. 129-6121 (2011-10-27), i. k. 1112250ISAK000V-924
60.2. atliktų teminių korupcijos prevencijos (galiojančių teisės aktų vertinimas antikorupciniu požiūriu) analizių skaičių;
60.9. asmenų, sveikatos sistemos institucijose (įstaigose) vykdančių korupcijos prevencijos ir kontrolės funkcijas, skaičiaus pokytį;
60.10. parengtų naujų ir atnaujintų įstaigų korupcijos prevencijos programų ir įgyvendintų Programos priemonių skaičiaus pokytį;
60.15. specialių radijo, televizijos laidų, straipsnių spaudos leidiniuose, pranešimų konferencijose, seminaruose, darbo posėdžiuose skaičių;
61. Kiekviena konkreti Programos įgyvendinimo priemonių plano priemonė vertinama pagal Programos priemonių plane nustatytus vertinimo kriterijus.
Punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. V-924, 2011-10-21, Žin., 2011, Nr. 129-6121 (2011-10-27), i. k. 1112250ISAK000V-924
VI. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS, STEBĖSENA IR ATSKAITOMYBĖ
62. Programos uždaviniams įgyvendinti sudaromas programos priemonių įgyvendinimo priemonių planas, kuris nustato priemones, tikslus, jų vykdymo terminus bei vykdytojus.
Pakeisti Programos priemonių įgyvendinimo priemonių plane numatyto priemonės įvykdymo terminą ar priemonę išbraukti iš priemonių plano galima tik motyvuotu sveikatos apsaugos ministro įsakymu, nurodant objektyvias priežastis.
Punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. V-924, 2011-10-21, Žin., 2011, Nr. 129-6121 (2011-10-27), i. k. 1112250ISAK000V-924
63. Korupcijos prevencijos sveikatos sistemoje programos įgyvendinimo priemonių planas yra neatskiriama šios programos dalis. Jis tvirtinamas ir atnaujinamas sveikatos apsaugos ministro įsakymu atsižvelgiant į galimas ar nustatytas korupcijos pasireiškimo sveikatos sistemoje sritis ir šios programos įgyvendinimą.
Punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. V-924, 2011-10-21, Žin., 2011, Nr. 129-6121 (2011-10-27), i. k. 1112250ISAK000V-924
64. Korupcijos prevencijos sveikatos sistemoje programos įgyvendinimą organizuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.
Punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. V-924, 2011-10-21, Žin., 2011, Nr. 129-6121 (2011-10-27), i. k. 1112250ISAK000V-924
65. Programos įgyvendinimo metu programos įgyvendinimą kontroliuoja, metodinę pagalbą korupcijos prevencijos klausimais teikia Sveikatos apsaugos ministerijos padalinys, atsakingas už korupcijos prevenciją ir kontrolę, pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą veiklos planą.
Punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. V-924, 2011-10-21, Žin., 2011, Nr. 129-6121 (2011-10-27), i. k. 1112250ISAK000V-924
66. Už konkrečių Programoje numatytų priemonių įgyvendinimą pagal kompetenciją atsako Programos įgyvendinime dalyvaujančių sveikatos sistemos įstaigų vadovai.
Punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. V-924, 2011-10-21, Žin., 2011, Nr. 129-6121 (2011-10-27), i. k. 1112250ISAK000V-924
67. Programos nuostatas (jos įgyvendinimo priemones) vykdo:
Punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. V-924, 2011-10-21, Žin., 2011, Nr. 129-6121 (2011-10-27), i. k. 1112250ISAK000V-924
67.2. asmens sveikatos priežiūros įstaigos (valstybės ir savivaldybių pavaldumo bei privačios sveikatos priežiūros įstaigos, sudariusios paslaugų teikimo draudžiamiesiems privalomuoju sveikatos draudimu sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis);
68. Programos įgyvendinime dalyvaujančios sveikatos sistemos įstaigos privalomas vykdyti Programos priemones numato savo veiklos planuose.
Punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. V-924, 2011-10-21, Žin., 2011, Nr. 129-6121 (2011-10-27), i. k. 1112250ISAK000V-924
69. Sveikatos sistemos įstaigų korupcijos prevencijos programų priemonių planai turi būti suderinti su įstaigų veiklos planais, jie neturi prieštarauti Programos tikslams, uždaviniams ir priemonėms. Į sveikatos sistemos įstaigų kovos su korupcija programų įgyvendinimo priemonių planus turi būti įtrauktos Programoje atitinkamoms įstaigoms numatytos priemonės, kurios, atsižvelgiant į įstaigos veiklos specifiką ir (ar) atliktos korupcijos rizikos analizės rezultatus, gali būti detalizuojamos.
Punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. V-924, 2011-10-21, Žin., 2011, Nr. 129-6121 (2011-10-27), i. k. 1112250ISAK000V-924
70. Siekiant nuosekliai vertinti pasiektą pažangą, nustatyti kliūtis ir problemas, kylančių įgyvendinant Programą:
Punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. V-924, 2011-10-21, Žin., 2011, Nr. 129-6121 (2011-10-27), i. k. 1112250ISAK000V-924
70.1. Sveikatos sistemos įstaigos privalo reguliariai vykdyti joms numatytų (priskirtų) Programos priemonių įgyvendinimo stebėseną ir vertinimą.
70.2. Sveikatos sistemos įstaigos, atsižvelgdamos į kintančias aplinkybes ir veiksnius, turinčius ar galinčius turėti įtakos Programos priemonių įgyvendinimui, teikia Sveikatos apsaugos ministerijai motyvuotus pasiūlymus dėl įgyvendinamų Programos priemonių koregavimo ar pakeitimo efektyvesnėmis ar racionalesnėmis, detalizuodamos jų tikslus, vykdymo procesą ir vertinimo kriterijus.
70.3. Sveikatos sistemos įstaigos, vykdančios įstaigų korupcijos prevencijos programos priemonių planus, periodiškai, du kartus per metus, pasibaigus II ir IV ketvirčiui, ne vėliau kaip iki kito ketvirčio pirmo mėnesio 10 dienos, įstaigos informaciją apie priemonių įgyvendinimo eigą, jų veiksmingumą ir tai pagrindžiančius duomenis pateikia Sveikatos apsaugos ministerijos padaliniui, atsakingam už korupcijos prevenciją ir kontrolę.
70.4. Sveikatos sistemos įstaigos, vykdančios tikslines Programos įgyvendinimo priemones bei nurodytas ir Nacionalinės kovos su korupcija programos įgyvendinimo priemonių plane, periodiškai, keturis kartus per metus, t. y. pasibaigus kiekvienam metų ketvirčiui, ne vėliau kaip iki kito ketvirčio pirmo mėnesio 5 dienos, įstaigos pranešimą-ataskaitą apie šių priemonių įgyvendinimo eigą, jų veiksmingumą ir tai pagrindžiančius duomenis pateikia Sveikatos apsaugos ministerijos padaliniui, atsakingam už korupcijos prevenciją ir kontrolę.
70.5. Sveikatos apsaugos ministerija periodiškai, keturis kartus per metus, t. y. pasibaigus kiekvienam metų ketvirčiui, ne vėliau kaip iki kito ketvirčio pirmo mėnesio 10 dienos, informaciją apie Nacionalinės kovos su korupcija programos įgyvendinimo priemonių plane numatytų sveikatos priežiūros srityje bei kitų priemonių įgyvendinimo eigą, jų veiksmingumą ir tai pagrindžiančius duomenis pateikia Specialiųjų tyrimų tarnybai bei Seimo Antikorupcijos komisijai ir Sveikatos reikalų komitetui.
70.6. Specialiųjų tyrimų tarnybos prašymu sveikatos sistemos įstaigos, įgyvendinančios Nacionalinės kovos su korupcija programos priemones, privalo pateikti ir kitą, Nacionalinės kovos su korupcija programos priemonių įgyvendinimo stebėsenai būtiną, informaciją.
70.7. Sveikatos apsaugos ministerijos padalinys, atsakingas už korupcijos prevenciją ir kontrolę, periodiškai, 4 kartus per metus, t. y. pasibaigus kiekvienam metų ketvirčiui, ne vėliau kaip iki kito ketvirčio pirmo mėnesio 10 dienos, o esant reikalui ir anksčiau, pateikia informaciją sveikatos apsaugos ministrui apie Programos priemonių vykdymo eigą.
71. Priemonės, susijusios su Korupcijos prevencijos sveikatos sistemoje programos įgyvendinimo priemonių plano vykdymo kontrole, jų vykdymo terminai nurodyti programos priede Programos įgyvendinimo priemonių plane.
Punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. V-924, 2011-10-21, Žin., 2011, Nr. 129-6121 (2011-10-27), i. k. 1112250ISAK000V-924
72. Visa informacija apie Korupcijos prevencijos sveikatos sistemoje programos įgyvendinimą skelbiama viešai sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainėje.
Punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. V-924, 2011-10-21, Žin., 2011, Nr. 129-6121 (2011-10-27), i. k. 1112250ISAK000V-924
VII. PROGRAMOS FINANSAVIMAS
73. Programa vykdoma iš sveikatos sistemos įstaigų biudžeto asignavimų.
Punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. V-924, 2011-10-21, Žin., 2011, Nr. 129-6121 (2011-10-27), i. k. 1112250ISAK000V-924
VIII. PROGRAMOS ATNAUJINIMAS
74. Sveikatos sistemos įstaigos, taip pat nevyriausybinės organizacijos ar pacientų asociacijos ir kiti juridiniai bei fiziniai asmenys pasiūlymus dėl Programos nuostatų, tikslų ir uždavinių atnaujinimo gali teikti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai per visą Programos įgyvendinimo laikotarpį, net jei jie nedalyvauja Programos priemonių plano įgyvendinime.
Punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. V-924, 2011-10-21, Žin., 2011, Nr. 129-6121 (2011-10-27), i. k. 1112250ISAK000V-924
75. Sveikatos apsaugos ministerijos padalinys, atsakingas už korupcijos prevenciją ir kontrolę, atsižvelgęs į gautus pasiūlymus dėl tolesnių Programos prioritetų, naujų uždavinių nustatymo ar esamų uždavinių aktualumo vykdant Programą ir atliktą Programos veiksmingumo stebėsenos išvadą, parengia ir pateikia naujo laikotarpio Programos priemonių planą ir prireikus Programos pakeitimo projektą sveikatos apsaugos ministrui.
Punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. V-924, 2011-10-21, Žin., 2011, Nr. 129-6121 (2011-10-27), i. k. 1112250ISAK000V-924
Korupcijos prevencijos sveikatos
sistemoje programos priedas
(Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro
2011 m. spalio 21 d. įsakymo
Nr. V-924 redakcija)
KORUPCIJOS PREVENCIJOS SVEIKATOS SISTEMOJE PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO 2011–2014 METAIS
PRIEMONIŲ PLANAS
| Eil. Nr. |
Priemonė |
Vykdytojai |
Įvykdymo terminas |
Vertinimo kriterijai |
||||
| TIKSLAS – DIDINTI SKAIDRUMĄ, mažinti ir Šalinti korupcijos prielaidas SVEIKATOS PRIEŽIŪROS SRITYJE |
|
|
|
|
||||
| TIKSLO REZULTATO KRITERIJAI: 1) asmenų, neoficialiai mokėjusių asmens sveikatos priežiūros įstaigose už gautas sveikatos priežiūros paslaugas, sumažėjimas nuo 16 iki 8 proc.; 2) asmenų, neoficialiai mokėjusių asmens sveikatos priežiūros įstaigose ir manančių, kad neoficialus mokėjimas pagerino paslaugų kokybę, sumažėjimas 15 proc.; 3) papildomojo (savanoriškojo) sveikatos draudimo plėtra. |
|
|
|
|
||||
| 1 uždavinys Parengti (PATIKSLINTI) Korupcijos prevencijos Programas, paskirti atsakingus asmenis |
|
|
|
|
||||
| 1. |
1.1. Paskirti asmenį (-is), atsakingą (-us) už korupcijos prevencijos ir kontrolės vykdymą. |
Sveikatos sistemos įstaigos* |
2011 m. spalis |
Sveikatos sistemos įstaigoje paskirtas (-i) asmuo (-enys), atsakingas (-i) už korupcijos prevencijos ir kontrolės vykdymą. |
||||
| 2. |
1.2. Parengti (patikslinti) ir patvirtinti įstaigos Korupcijos prevencijos programą ir jos įgyvendinimo 2011–2014 m. priemonių planą. |
Sveikatos sistemos įstaigos* |
2011 m. spalis |
Sveikatos sistemos įstaigoje parengta (patikslinta) programa ir jos įgyvendinimo 2011–2014 m. priemonių planas. |
||||
| 3. |
1.3. Sveikatos apsaugos ministerijos Korupcijos prevencijos skyriui pateikti patvirtintos (patikslintos) įstaigos Korupcijos prevencijos programos ir jos įgyvendinimo 2011–2014 m. priemonių plano kopijas bei informaciją apie asmenį (-is), paskirtą (-us) vykdyti įstaigoje korupcijos prevenciją ir kontrolę. |
Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžios biudžetinės, viešosios asmens sveikatos priežiūros bei visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos |
2011 m. spalis–lapkritis |
Įstaigų, pateikusių programas ir informaciją apie asmenis, atsakingus už korupcijos prevenciją ir kontrolės vykdymą, skaičius. |
||||
| 4. |
1.4. Atlikti Korupcijos prevencijos skyriui pateiktų korupcijos prevencijos programų ir jų įgyvendinimo 2011–2014 m. priemonių planų analizę ir sudaryti asmenų, paskirtų vykdyti korupcijos prevenciją ir kontrolę įstaigose, registrą. |
Sveikatos apsaugos ministerijos Korupcijos prevencijos skyrius |
2011 m. lapkritis–2011 m. sausis |
Sudarytas asmenų, atsakingų už korupcijos prevencijos ir kontrolės vykdymą, registras. Atlikta pateiktų Korupcijos prevencijos programų ir jų įgyvendinimo 2011–2014 m. priemonių planų analizė. |
||||
| 5. |
1.5. Įstaigos interneto svetainėje skelbti įstaigos Korupcijos prevencijos programą ir jos įgyvendinimo 2011–2014 m. priemonių planą bei asmens (-ų), atsakingo (-ų) už korupcijos prevenciją ir kontrolę, duomenis ir kontaktus. |
Sveikatos sistemos įstaigos* |
2011 m. spalis–lapkritis |
Įstaigų, interneto svetainėje paskelbusių nurodytą informaciją, skaičius. |
||||
| 2 uždavinys Įvertinti SVEIKATOS SISTEMOS ĮSTAIGOS veiklos sritis, siekiant Nustatyti Korupcijos pasireiškimo tikimybę (Nustatyti Korupcijos riziką) |
|
|
|
|
||||
| 6. |
2.1. Išskirti sveikatos apsaugos ministerijos veiklos sritis, kuriose egzistuoja didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė, nustatyti korupcijos pasireiškimo tikimybę jose. |
Sveikatos apsaugos ministerijos Korupcijos prevencijos skyrius |
Kiekvienų metų III ketv. |
Nustatytos Sveikatos apsaugos ministerijos veiklos sritys, kuriose yra didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė. Atliktas korupcijos pasireiškimo tikimybės vertinimas. |
||||
| 7. |
2.2. Išskirti sveikatos sistemos įstaigos veiklos sritis, kuriose egzistuoja didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė, nustatyti korupcijos pasireiškimo tikimybę jose. |
Sveikatos sistemos įstaigų vadovai ir asmenys, atsakingi už korupcijos prevencijos ir kontrolės vykdymą |
Kiekvienų metų III ketv. |
Nustatytos sveikatos sistemos įstaigos veiklos sritys, kuriose yra didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė. Atliktas veiklos srities įvertinimas dėl korupcijos pasireiškimo tikimybės. |
||||
| 8. |
2.3. Sveikatos apsaugos ministerijos Korupcijos prevencijos skyriui pateikti atlikto veiklos srities įvertinimo dėl korupcijos pasireiškimo tikimybės medžiagą. |
Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžios biudžetinės, viešosios asmens sveikatos priežiūros bei visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos |
Kiekvienų metų III ketv. |
Įstaigų, pateikusių veiklos srities įvertinimo dėl korupcijos pasireiškimo tikimybės medžiagą, skaičius. |
||||
| 9. |
2.4. Analizuoti Sveikatos apsaugos ministerijoje ir jai pavaldžiose biudžetinėse, viešosiose asmens sveikatos priežiūros bei visuomenės sveikatos priežiūros įstaigose atlikto veiklos sričių įvertinimo dėl korupcijos pasireiškimo tikimybės medžiagą. Surašyti ir pateikti pasirašyti sveikatos apsaugos ministrui motyvuotą išvadą dėl korupcijos pasireiškimo tikimybės Sveikatos apsaugos ministerijoje ir jai pavaldžiose biudžetinėse, viešosiose asmens sveikatos priežiūros bei visuomenės sveikatos priežiūros įstaigose. |
Sveikatos apsaugos ministerijos Korupcijos prevencijos skyrius |
Kiekvienų metų III ketv. |
Atlikta korupcijos pasireiškimo tikimybės įvertinimo medžiagos analizė ir surašyta motyvuota išvada. |
||||
| 10. |
2.5. Pateikti Specialiųjų tyrimų tarnybai sveikatos apsaugos ministro pasirašytą motyvuotą išvadą dėl korupcijos pasireiškimo tikimybės Sveikatos apsaugos ministerijoje ir jai pavaldžiose biudžetinėse, viešosiose asmens sveikatos priežiūros bei visuomenės sveikatos priežiūros įstaigose. |
Sveikatos apsaugos ministerija |
Kiekvienų metų III ketv. |
Motyvuota išvada pateikta STT*. |
||||
| 11. |
2.6. Pateikti įstaigos steigėjams sveikatos priežiūros įstaigos vadovo pasirašytą atlikto korupcijos pasireiškimo įstaigoje tikimybės įvertinimo medžiagą. |
Savivaldybių sveikatos priežiūros įstaigos |
Kiekvienų metų III ketv. |
Savivaldybių sveikatos priežiūros įstaigų, pateikusių steigėjui atlikto korupcijos pasireiškimo įstaigoje tikimybės įvertinimo medžiagą, skaičius. |
||||
| 12. |
2.7. Sveikatos sistemos įstaigoje, atlikus korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymą, parengti ir patvirtinti nustatytų neatitikimų šalinimo priemonių planą, nurodant asmenis, atsakingus už priemonių vykdymą. |
Sveikatos apsaugos ministerija, jai pavaldžios biudžetinės, viešosios asmens sveikatos priežiūros, visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos, kitos sveikatos sistemos įstaigos |
Parengus korupcijos pasireiškimo įstaigoje tikimybės įvertinimo medžiagą |
Parengtas ir patvirtintas neatitikimų šalinimo priemonių planas. |
||||
| 3 uždavinys šalinti korupcijos prielaidas rengiant Teisės aktų projektus |
|
|
|
|
||||
| 13. |
3.1. Atlikti teisės aktų projektų, jei jais numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, nurodytus Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje, vertinimą antikorupciniu požiūriu. |
Sveikatos apsaugos ministerijos Korupcijos prevencijos skyrius |
Teisės akto rengėjui pateikus teisės akto projektą |
Teisės aktų projektų, pateiktų antikorupciniam vertinimui, skaičius. Surašytų teisės aktų projektų antikorupcinio vertinimo aktų skaičius. |
||||
| 14. |
3.2. Įstaigose, kurios „Valstybės žiniose“ ar kitais būdais viešai skelbia savo teisės aktus, reguliuojančius visuomeninius santykius, nurodytus Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnyje, atlikti tokių teisės aktų projektų vertinimą antikorupciniu požiūriu. |
Sveikatos sistemai priklausančios biudžetinės, viešosios asmens sveikatos priežiūros, visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos |
Teisės akto rengėjui pateikus teisės akto projektą |
Teisės aktų projektų, pateiktų antikorupciniam vertinimui, skaičius. Parengtų teisės aktų projektų antikorupcinių vertinimų aktų skaičius. |
||||
| 4 uždavinys MAŽINTI KORUPCIJOS PASIREiŠKIMO GALIMYBĘ UŽTIkRINanT, kad SVEIKATOS APSAUGOS SISTEMOs įstaigose dirbtų nepriekaištingos reputacijos ASMENYS |
|
|
|
|
||||
| 15. |
4.1. Nustatyta tvarka teikti raštišką prašymą Specialiųjų tyrimų tarnybai dėl informacijos apie asmenį, siekiantį eiti arba einantį pareigas, numatytas Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje, pateikimo. |
Sveikatos sistemos įstaigos* |
Privaloma tvarka, numatant priimti asmenį į nurodytas pareigas; Įstaigos vadovo sprendimu dėl asmens, einančio nurodytas pareigas |
Pateiktų prašymų STT* dėl informacijos pateikimo apie asmenis, siekusių eiti pareigas, kai kreiptis į STT* yra privaloma, skaičius. Pateiktų prašymų STT* dėl informacijos pateikimo apie asmenis, einančius nurodytas pareigas, skaičius. |
||||
| 5 uždavinys informuoti apie ASmenis, Pripažintus Padarius Korupcinio Pobūdžio Nusikalstamas Veikas, patRauktus administracinėn ar drausminėn atsakomybėn už sunkius tarnybinius nusižengimus, susijusius su Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimu |
|
|
|
|
||||
| 16. |
5.1. Informuoti Valstybės tarnautojų registrą apie asmenis, dirbančius sveikatos sistemos įstaigose ir pripažintus padarius korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas; patrauktus administracinėn ar drausminėn atsakomybėn už sunkius tarnybinius nusižengimus, susijusius su Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimu, padarytus siekiant gauti neteisėtų pajamų ar privilegijų sau ar kitiems asmenims. |
Sveikatos apsaugos ministerijos Korupcijos prevencijos skyrius ir Personalo skyrius. Kitų sveikatos sistemos įstaigų asmenys, atsakingi už korupcijos prevencijos ir kontrolės vykdymą ir personalo skyriai. |
Per 14 dienų nuo galutinio teismo nuosprendžio priėmimo; patraukus administracinėn ar drausminėn atsakomybėn už sunkius tarnybinius nusižengimus |
Valstybės tarnautojų registrui pateiktų pranešimų skaičius. Asmenų, pripažintų padarius korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, sunkius tarnybinius nusižengimus, susijusius su Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimu, skaičius. |
||||
| 17. |
5.2. Pateikti informaciją Sveikatos apsaugos ministerijos Korupcijos prevencijos skyriui apie pateiktus pranešimus Valstybės tarnautojų registrui apie sveikatos sistemos įstaigose dirbančius asmenis, pripažintus padarius korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, taip pat patrauktus administracinėn ar drausminėn atsakomybėn už sunkius tarnybinius nusižengimus, susijusius su Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimu, padarytus siekiant gauti neteisėtų pajamų ar privilegijų sau ar kitiems asmenims. |
Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžios biudžetinės, viešosios asmens sveikatos priežiūros, visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos |
Per 5 darbo dienas nuo pranešimo pateikimo Valstybės tarnautojų registrui |
Pranešimų Valstybės tarnautojų registrui, pateiktų Korupcijos prevencijos skyriui, skaičius. Asmenų, pripažintų padarius korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, sunkius tarnybinius nusižengimus, susijusius su Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimu, skaičius. |
||||
| 6 Uždavinys šviesti ir informuoti Visuomenę korupcijos prevencijos klausimais |
|
|
|
|
||||
| 18. |
6.1. Visose sveikatos sistemos įstaigos informacijos skelbimo vietose bei interneto svetainėje skelbti informaciją apie atsakomybę už korupcinio pobūdžio teisės pažeidimus ir kur turi kreiptis asmuo, susidūręs su korupcinio pobūdžio veika. |
Sveikatos sistemos įstaigos* |
2011 m. IV ketv. |
Įstaigų informacijos skelbimo vietose bei interneto svetainėje paskelbta informacija apie atsakomybę už korupcinio pobūdžio teisės pažeidimus bei į kokią instituciją ir kokia tvarka asmuo gali kreiptis dėl korupcijos apraiškų. |
||||
| 19. |
6.2. Sveikatos sistemos įstaigos interneto svetainės puslapiuose, skirtuose korupcijos prevencijai, skelbti ataskaitą apie įstaigos Korupcijos prevencijos programos įgyvendinimo priemonių plano vykdymą. |
Sveikatos sistemos įstaigos* |
Ataskaitą skelbti kas ketvirtį, ne vėliau kaip iki kito ketvirčio pirmo mėnesio 10 d. |
Paskelbta ataskaita apie priemonių plano vykdymą. |
||||
| 7 uždavinys Informuoti apie galimAS KORUPCINES VEIKAS ir paviešinti Nustatytus korupcijos atvejus, Analizuoti pasiūlymus dėl korupcijos prevencijos sveikatos sistemoje priemonių |
|
|
|
|
||||
| 20. |
7.1. Gavus pranešimą apie galimą korupcinę veiką, nedelsiant informuoti sveikatos apsaugos ministrą ir Specialiųjų tyrimų tarnybą ministerijos ir kituose teisės aktuose nustatytomis sąlygomis ir tvarka. |
Sveikatos apsaugos ministerijos Korupcijos prevencijos skyrius |
Gavus pranešimą |
Pateiktų pranešimų ministrui ir perduotų pranešimų Specialiųjų tyrimų tarnybai skaičius. |
||||
| 21. |
7.2. Sveikatos sistemos įstaigoje gavus pranešimą apie galimą korupcinę veiką, nedelsiant informuoti įstaigos vadovą ir Specialiųjų tyrimų tarnybą įstaigos ir kituose teisės aktuose nustatytomis sąlygomis ir tvarka. |
Sveikatos sistemos įstaigos* |
Gavus pranešimą |
Pateiktų pranešimų įstaigos vadovui ir perduotų pranešimų Specialiųjų tyrimų tarnybai skaičius. |
||||
| 22. |
7. 3. Analizuoti pasiūlymus dėl korupcijos prevencijos sveikatos sistemoje priemonių. |
Sveikatos apsaugos ministerijos Korupcijos prevencijos skyrius, kitų sveikatos sistemos įstaigų asmenys, atsakingi už korupcijos prevencijos ir kontrolės vykdymą |
Gavus pasiūlymus |
Analizuotų pasiūlymų dėl korupcijos prevencijos priemonių skaičius. |
||||
| 23. |
7.4. Sveikatos sistemos įstaigos interneto svetainėje skelbti informaciją apie sveikatos sistemos įstaigos darbuotojams pareikštus įtarimus padarius korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas. |
Sveikatos apsaugos ministerijos Korupcijos prevencijos skyrius, kitų sveikatos sistemos įstaigų asmenys, atsakingi už korupcijos prevencijos ir kontrolės vykdymą |
Per 10 darbo dienų nuo informacijos apie darbuotojams pareikštus įtarimus padarius korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas patvirtinimo |
Paskelbtų informacijų apie asmenis, kuriems buvo pateikti įtarimai padarius korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, skaičius. |
||||
| 24. |
7.5. Sveikatos sistemos įstaigų interneto svetainėse skelbti informaciją apie asmenis, dirbančius sveikatos sistemos įstaigose ir pripažintus padarius korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas. |
Sveikatos apsaugos ministerijos Korupcijos prevencijos skyrius, kitų sveikatos sistemos įstaigų asmenys, atsakingi už korupcijos prevencijos ir kontrolės vykdymą |
Per 10 darbo dienų nuo informacijos gavimo |
Paskelbtų informacijų apie asmenis, pripažintus– padarius korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, skaičius. |
||||
| 8 uždavinys SVEIKATOS SISTEMOS DARBUOTOJŲ MOKYMAI KORUPCIJOS PREVENCIJOS KLAUSIMAIS |
|
|
|
|
||||
| 25. |
8.1. Organizuoti sveikatos sistemos darbuotojų susitikimus su STT* darbuotojais, vykdančiais korupcijos prevenciją, STT* Ryšių su visuomene skyriaus darbuotojais. |
Sveikatos apsaugos ministerijos Korupcijos prevencijos skyrius, kitų sveikatos sistemos įstaigų vadovai, asmenys, atsakingi už korupcijos prevencijos ir kontrolės vykdymą |
Pagal atskirą planą, ne rečiau kaip 1 kartą per metus |
Susitikimų su STT* darbuotojais skaičius, susitikime dalyvavusių sveikatos sistemos darbuotojų skaičius. |
||||
| 26. |
8.2. Organizuoti sveikatos sistemos įstaigų darbuotojų mokymus korupcijos prevencijos klausimais (žinios apie korupcijos prevencijos priemones, jų taikymą, korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, jų pobūdį bei atsakomybę). |
Sveikatos sistemos įstaigos* |
Ne rečiau kaip 1 kartą per metus |
5 proc. padidėjęs mokymus antikorupcijos tema išklausiusių įstaigų darbuotojų skaičius, palyginti su praėjusiais metais. Kursų valandų skaičius, tenkantis vienam kursus išklausiusiam įstaigos darbuotojui. |
||||
| 9 uždavinys SUMAŽINTI KORUPCIJOS PRIELAIDŲ GALIMYBES SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGOSE |
|
|
|
|
||||
| 27. |
9.1. Įdiegti stacionarinių sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo pagal giminingų diagnozių grupes sistemą. |
VLK* |
2012 m. IV ketv. |
Įdiegta stacionarinių sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo pagal giminingų diagnozių grupes sistema. |
||||
| 28. |
9.2. Parengti teisės aktą, aiškiai nustatantį iš PSDF apmokamų paslaugų apimtį ir struktūrą, nurodant, kad valstybės laiduojama asmens sveikatos priežiūra Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaigose teikiama nemokamai ir už šios priežiūros paslaugas iš paciento negali būti reikalaujama papildomų mokėjimų. |
SPED*, VLK*, ASD*, FD* |
2012 m. IV ketv. |
Parengtas ir patvirtintas teisės aktas, nustatantis valstybės laiduojamos sveikatos priežiūros paslaugų apimtį ir struktūrą ir pašalinantis sveikatos priežiūros įstaigų galimybę versti pacientus papildomai mokėti už sveikatos priežiūros paslaugas, apmokamas PSDF biudžeto lėšomis. |
||||
| 29. |
9.3. Organizuoti socialinės reklamos kampaniją tiksline tema. |
RSV* |
2012 m. II ketv. |
Organizuotų socialinių reklamos kampanijų skaičius. |
||||
| 30. |
9.4. Parengti teritorinių ligonių kasų PSDF biudžeto lėšų, skiriamų asmens sveikatos priežiūros įstaigoms už teikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, paskirstymo ir sutartinių sumų planavimo pagal atskiras paslaugų rūšis tvarkos aprašą, nustatant paskirstymo ir sutartinių sumų planavimo kriterijus. |
VLK*, SPED* |
2012 m. II ketv. |
Parengtas PSDF biudžeto lėšų, teritorinių ligonių kasų skiriamų asmens sveikatos priežiūros įstaigoms už teikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, paskirstymo ir sutartinių sumų planavimo pagal atskiras paslaugų rūšis tvarkos aprašas. |
||||
| 10 uždavinys SUKURTI SKAIDRESNĘ vaistiniŲ preparatŲ, medicinos pagalbos ir ortopedijos techninių priemonIŲ ĮTRAUKIMO Į kompensavimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis sistemą |
|
|
|
|
||||
| 31. |
10.1. Nustatyti vienodus vertinimo kriterijus vaistiniams preparatams, kurie yra įtraukiami į Ligų ir kompensuojamųjų vaistinių preparatų sąrašą ir centralizuotai perkamų vaistinių preparatų sąrašą. |
VLK*, FD* |
2012 m. IV ketv. |
Parengtas teisės aktas nustatys vienodus vertinimo kriterijus vaistiniams preparatams, kurie yra įtraukiami į Ligų ir kompensuojamųjų vaistinių preparatų sąrašą ir centralizuotai perkamų vaistinių preparatų sąrašą. |
||||
| 32. |
10.2. Išnagrinėti galiojančius teisės aktus, reglamentuojančius pacientų aprūpinimą ortopedijos techninėmis priemonėmis, jų kompensavimo sistemą ir prireikus parengti ir priimti teisės aktų pakeitimus, kurie padėtų užtikrinti sąžiningą konkurenciją. |
VLK* |
2012 m. II ketv. |
Remiantis atlikta analize, nustatytos procedūros, leidžiančios pasinaudoti sąžiningos konkurencijos teikiama nauda, kompensuoti individualiai pritaikomas standartines ortopedijos technines priemones. |
||||
| 11 uždavinys Sudaryti SĄLYGAS PapildomoJO (savanoriškojo) sveikatos draudimo PLĖTRAI |
|
|
|
|
||||
| 33. |
11.1. Išnagrinėti ir apibendrinti pagrindines problemas, trukdančias papildomojo (savanoriškojo) sveikatos draudimo plėtrai ir tuo remiantis parengti konkrečius pasiūlymus. |
SPED*, TD*, VLK*, ASD* |
2012 m. III ketv. |
Parengti konkretūs pasiūlymai, skatinantys papildomojo (savanoriškojo) sveikatos draudimo plėtrą Lietuvoje. |
||||
| 34. |
11.2. Informuoti visuomenę apie valstybės lėšomis apmokamų sveikatos priežiūros paslaugų kainas. |
RVS*, SPED*, VLK* |
2012 m. II ketv. |
Sveikatos apsaugos ministerijos ir teritorinių ligonių kasų tinklalapiuose pateikta informacija apie valstybės lėšomis apmokamų sveikatos priežiūros paslaugų kainas ir išleistas informacinis biuletenis. |
||||
| 35. |
11.3. Įdiegti pacientų informavimo sistemą, kuri leistų kiekvienam pacientui, suteikus atitinkamas stacionarines sveikatos priežiūros paslaugas, pateikti informaciją apie valstybės lėšomis apmokėtų paslaugų kainą. |
VLK* |
2012 m. III ketv. |
Patvirtintas teisės aktas, įtvirtinantis asmens sveikatos priežiūros įstaigos prievolę informuoti pacientus apie tai, kiek lėšų sumokėjo valstybė už jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. |
||||
| 36. |
11.4. Nustatyti valstybės lėšomis apmokamų sveikatos priežiūros paslaugų kompensavimo lygius. |
SPED*, TD*, VLK*, ASD* |
2014 m. III ketv. |
Patvirtintas teisės aktas, nustatantis valstybės lėšomis apmokamų sveikatos priežiūros paslaugų dalis. |
||||
| 12 UŽDAVINYS Didinti Viešųjų pirkimų sveikatos sistemoje organizavimo ir atlikimo viešumą, skaidrumą ir kontrolę |
|
|
|
|
||||
| TIKSLAS – UŽTIKRINTI SKAIDRŲ IR RACIONALŲ PREKIŲ AR PASLAUGŲ PIRKIMĄ TIKSLO REZULTATO KRITERIJAI: 1) korupcijos apraiškų atliekant savarankiškus viešuosius vaistinių preparatų pirkimus sveikatos priežiūros įstaigose sumažėjimas, pirkimų per centrinę perkančiąją organizaciją (CPO) padidėjimas: 2011 metais – 60 proc. poreikio apimties; 2012 metais – 65 proc. poreikio apimties; 2013 metais – 68 proc. poreikio apimties; 2014 metais – 71 proc. poreikio apimties; 2) perkančiųjų sveikatos priežiūros įstaigų per CPO skaičiaus pokyčiai: 2011 metais – 30 proc.; 2012 metais – 50 proc.; 2013 metais – 70 proc.; 2014 metais – 90–95 proc. įstaigų. |
|
|
|
|
||||
| 37. |
12.1. Parengti ir patvirtinti visų vaistinių preparatų, kurie būtų perkami per CPO, sąrašą. |
VLK*, FD*, ASD*, VVKT* |
2012 m. I ketv. |
Patvirtintas visų vaistinių preparatų, perkamų per CPO, sąrašas. |
||||
| 38. |
12.2. Parengti ir patvirtinti sąnarių endoprotezų, centralizuotai perkamų PSDF biudžeto lėšomis, sąrašą ir specifikacijas, nustatant sąnarių endoprotezų galimų gamintojų sąrašą, kad kiekvieną specifikaciją atitiktų ne mažiau kaip kelių gamintojų (tiekėjų) gaminiai, galintys konkuruoti tarpusavyje. |
VLK* |
2012 m. III ketv. |
Patvirtintas sąnarių endoprotezų, centralizuotai perkamų PSDF biudžeto lėšomis, specifikacijos ir gamintojų sąrašas. |
||||
| 39. |
12.3. Pradėti sąnarių endoprotezų pirkimą per Centrinės projektų valdymo agentūros CPO. |
VLK* |
2013 m. II ketv. |
Sąnarių endoprotezų pirkimų per CPO skaičius. |
||||
| 40. |
12.4. Parengti teisės akto projektą, reglamentuojantį: – medicininės įrangos, kuri turi būti perkama per Centrinės projektų valdymo agentūros CPO, sąrašą; – prievolę valstybės ir savivaldybių sveikatos priežiūros įstaigoms prieš pradedant medicininės įrangos, kuri turi būti perkama per Centrinės projektų valdymo agentūros CPO, pirkimą atlikti įrangos poreikio pagrindimą ir gauti įstaigos steigėjo ir Sveikatos apsaugos ministerijos pritarimą. |
VASPVT*, EPS*, SPED*, ASD* |
2012 m. III ketv. |
Patvirtintas medicininės įrangos, kuri turi būti perkama per Centrinės projektų valdymo agentūros CPO, sąrašas. Nustatyta prievolė valstybės ir savivaldybių sveikatos priežiūros įstaigoms prieš perkant medicininę įrangą gauti įstaigos steigėjo ir Sveikatos apsaugos ministerijos pritarimą. |
||||
| 41. |
12.5. Pradėti nustatyto sąrašo medicininės įrangos pirkimą per Centrinės projektų valdymo agentūros CPO. |
Sveikatos sistemos įstaigos* |
2013 m. II ketv. |
Medicininės įrangos pirkimų per CPO skaičius. |
||||
| 13 UŽDAVINYS MAŽINTI KORUPCIJOS PRIELAIDAS OPTIMIZUOJANT PRIEŽIŪROS INSTITUCIJŲ VEIKLĄ, SIAURINANT VERSLO REGLAMENTAVIMO APIMTĮ, TOBULINANT ADMINISTRACINIŲ IR VIEŠŲJŲ PASLAUGŲ TEIKIMO IR JŲ ADMINISTRAVIMO PROCEDŪRAS, DIDINANT JŲ SKAIDRUMĄ IR EFEKTYVUMĄ |
|
|
|
|
||||
| 42. |
13.1. Atlikti teisės aktuose įtvirtintų ūkinės komercinės veiklos leidimų (licencijų) peržiūrą, jų išdavimo sąlygų analizę, nustatyti nepagrįstus, neproporcingus ir perteklinius leidimus (licencijas) ir jų išdavimo sąlygas bei reikalavimus ir parengti būtinus teisės aktų pakeitimų projektus. |
VSD*, VVSPT*, VVKT* |
2012 m. IV ketv. |
Parengtų teisės aktų projektų, kuriuose nustatyti ir panaikinti arba pakeisti kitomis mažiau ribojančiomis priemonėmis diskriminaciniai, nepagrįsti ir neproporcingi leidimai (licencijos), skaičius. Paslaugų, teikiamų elektroniniu būdu per Paslaugų ir gaminių kontaktinį centrą arba tiesiogiai kreipiantis į kompetentingą instituciją, skaičius. |
||||
| 14 uždavinys Bendradarbiauti korupcijos prevencijos ir kontrolės klausimais |
|
|
|
|
||||
| 43 |
14.1. Bendradarbiauti su STT* korupcijos prevencijos ir kontrolės klausimais. |
Sveikatos apsaugos ministerijos Korupcijos prevencijos skyrius, kitų sveikatos sistemos įstaigų asmenys, atsakingi už korupcijos prevencijos ir kontrolės vykdymą |
Nuolat |
Gauta metodinė pagalba. |
||||
| 44. |
14.2. Bendradarbiauti ir dalyvauti tarptautinio Europos kovos su sukčiavimu ir korupcija sveikatos apsaugos tinklo darbe. |
Sveikatos apsaugos ministerija |
Pagal tinklo planus |
Bendradarbiavimas su tarptautiniu tinklu. |
||||
| 15 uždavinys kontroliuoti Korupcijos prevencijos sveikatos sistemoje programos įgyvendinimo priemonių plano vykdymą |
|
|
|
|
||||
| 45. |
15.1. Kontroliuoti ir koordinuoti Korupcijos prevencijos sveikatos sistemoje programos įgyvendinimo 2011–2014 m. priemonių plano įgyvendinimą, teikti informaciją sveikatos apsaugos ministrui apie priemonių vykdymą ir pasiūlymus dėl jų tikslinimo. |
Sveikatos apsaugos ministerijos Korupcijos prevencijos skyrius |
Pranešimus (informaciją) teikti kas ketvirtį, ne vėliau kaip iki kito mėnesio 10 d. |
Pranešimų apie korupcijos prevencijos priemonių plano vykdymą skaičius. Pasiūlymų dėl priemonių tikslinimo skaičius. |
||||
| 46. |
15.2. Teikti informaciją apie tikslinių priemonių, nurodytų Korupcijos prevencijos sveikatos sistemoje programos įgyvendinimo 2011–2014 m. priemonių plane vykdymo eigą ir pasiūlymus dėl jų tikslinimo Sveikatos apsaugos ministerijos Korupcijos prevencijos skyriui. |
Sveikatos apsaugos ministerijos padalinių, Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžių biudžetinių, viešųjų asmens sveikatos priežiūros ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų, vykdančių nustatytas tikslines Korupcijos prevencijos sveikatos sistemoje programos įgyvendinimo 2011–2014 m. priemonių plano priemones, vadovai |
Pranešimus (informaciją) teikti kas ketvirtį, ne vėliau kaip iki kito mėnesio 3 d. |
Pranešimų apie korupcijos prevencijos priemonių plano vykdymą skaičius. Pasiūlymų dėl priemonių tikslinimo skaičius. |
||||
| 47. |
15.3. Kontroliuoti ir koordinuoti sveikatos sistemos įstaigos korupcijos prevencijos programos įgyvendinimo priemonių plano vykdymą, teikti įstaigos vadovui informaciją apie priemonių vykdymą ir pasiūlymus dėl jų tikslinimo. |
Sveikatos sistemos įstaigų asmenys, atsakingi už korupcijos prevencijos ir kontrolės vykdymą |
Pranešimus (informaciją) teikti kas ketvirtį, ne vėliau kaip iki kito mėnesio 10 d. |
Pranešimų apie korupcijos prevencijos priemonių plano vykdymą skaičius. Pasiūlymų dėl priemonių tikslinimo skaičius. |
||||
| 48. |
15.4. Teikti Sveikatos apsaugos ministerijos Korupcijos prevencijos skyriui pranešimą apie priemonių, nurodytų įstaigos Korupcijos prevencijos programos įgyvendinimo priemonių plane, vykdymą ir pasiūlymus dėl jų patikslinimo. |
Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžių biudžetinių, viešųjų asmens sveikatos priežiūros bei visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų vadovai |
Kiekvienais metais pasibaigus II ir IV ketvirčiui, ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 d. |
Pranešimų apie korupcijos prevencijos priemonių plano vykdymą skaičius. Pasiūlymų dėl priemonių tikslinimo skaičius. |
||||
| 49. |
15.5. Parengti ir nustatyta tvarka teikti STT* informaciją (vidinį tarpinį vertinimą) apie Nacionalinės kovos su korupcija 2011–2014 m. programos įgyvendinimo priemonių, numatytų sveikatos sistemos srityje, įgyvendinimo eigą, jų veiksmingumą ir tai pagrindžiančius duomenis. |
Sveikatos apsaugos ministerijos Korupcijos prevencijos skyrius |
Du kartus per metus, pasibaigus pusmečiui, ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 d. |
Pranešimų skaičius. |
||||
ASD* – Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos departamentas.
FD* – Sveikatos apsaugos ministerijos Farmacijos departamentas.
RSV* – Sveikatos apsaugos ministerijos Ryšių su visuomene skyrius.
SPED* – Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos politikos ir ekonomikos departamentas.
Sveikatos sistemos įstaigos* – biudžetinės, viešosios asmens sveikatos priežiūros, visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos bei privačios asmens sveikatos priežiūros įstaigos, sudariusios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo.
STT* – Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba.
TD* – Teisės departamentas.
VASPVT* – Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
VLK* – Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
VSD* – Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamentas.
VVKT* – Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
VVSPT* – Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
Priedo pakeitimai:
Nr. V-924, 2011-10-21, Žin., 2011, Nr. 129-6121 (2011-10-27), i. k. 1112250ISAK000V-924
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas
Nr. V-1032, 2009-12-16, Žin., 2009, Nr. 152-6841 (2009-12-24), i. k. 1092250ISAK00V-1032
Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. lapkričio 17 d. įsakymo Nr. V-942 "Dėl Korupcijos prevencijos sveikatos sistemoje programos patvirtinimo" pakeitimo
2.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas
Nr. V-924, 2011-10-21, Žin., 2011, Nr. 129-6121 (2011-10-27), i. k. 1112250ISAK000V-924
Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. lapkričio 17 d. įsakymo Nr. V-942 "Dėl Korupcijos prevencijos sveikatos sistemoje programos patvirtinimo" pakeitimo
3.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas
Nr. V-47, 2013-01-17, Žin., 2013, Nr. 9-376 (2013-01-24), i. k. 1132250ISAK0000V-47
Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. lapkričio 17 d. įsakymo Nr. V-942 "Dėl Korupcijos prevencijos sveikatos sistemoje programos patvirtinimo" pakeitimo