Suvestinė redakcija nuo 2015-02-11
Įsakymas paskelbtas: Žin. 2000, Nr. 20-518, i. k. 1002330ISAK00000061
Nauja redakcija nuo 2013-10-25:
Nr. 3D-712, 2013-10-21, Žin. 2013, Nr. 111-5539 (2013-10-24), i. k. 1132330ISAK003D-712
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO
MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL VAISIŲ SULČIŲ IR PANAŠIŲ PRODUKTŲ TECHNINIO REGLAMENTO PATVIRTINIMO
2000 m. vasario 29 d. Nr. 61
Vilnius
Įgyvendindamas 2001 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyvą 2001/112/EB dėl žmonių maistui skirtų vaisių sulčių ir tam tikrų panašių produktų (OL 2004 m. specialusis leidimas, 3 skyrius, 34 tomas, p. 471) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2012 m. balandžio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/12/ES (OL 2012 L 115, p. 1):
1. Tvirtinu Vaisių sulčių ir panašių produktų techninį reglamentą (toliau – reglamentas) (pridedama).
2. Nustatau, kad šio įsakymo 1 punkte patvirtinto reglamento II skyriuje apibrėžtiems produktams taikomos Europos Sąjungos teisės nuostatos, taikytinos maisto produktams, pavyzdžiui, 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002, nustatantis maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (OL 2002 L 31, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) 596/2009 (OL 2009 L 188, p. 14), jei šiame reglamente nenustatyta kitaip.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro
2000 m. vasario 29 d. įsakymu Nr. 61
(Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro
2013 m. spalio 21 d. įsakymo Nr. 3D-712
redakcija)
VAISIŲ SULČIŲ IR PANAŠIŲ PRODUKTŲ TECHNINIS REGLAMENTAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Vaisių sulčių ir panašių produktų techninis reglamentas (toliau – Reglamentas) parengtas įgyvendinant 2001 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyvą 2001/112/EB dėl žmonių maistui skirtų vaisių sulčių ir tam tikrų panašių produktų (OL 2004 m. specialusis leidimas, 3 skyrius, 34 tomas, p. 471) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. liepos 25 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) Nr. 1040/2014 (OL 2014 L 288, p. 1).
Punkto pakeitimai:
Nr. 3D-79, 2015-02-09, paskelbta TAR 2015-02-10, i. k. 2015-02010
2. Reglamentas taikomas šiems rinkai tiekiamiems gaminiams, laikantis 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002, nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančio su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (OL 2002 L 31, p. 1), nuostatų:
II. SĄVOKOS IR APIBRĖŽTYS
3. Šiame reglamente vartojamos sąvokos:
3.1. Vaisių sultys – nesusifermentavęs, bet galintis fermentuotis skystis, kuris sunkiamas iš sveikų, prinokusių, šviežių, atšaldytų arba užšaldytų vienos ar daugiau rūšių vaisių valgomosios dalies ir kurio spalva, aromatas ir skonis būdingas tiems vaisiams, iš kurių jis pagamintas.
3.2. Citrusinių vaisių sultys – iš citrusinių vaisių sultingosios dalies išspaustos sultys. Žaliųjų citrinų sultys gali būti spaudžiamos iš neluptų vaisių.
3.3. Vaisių sultys iš koncentrato – gaminys, gaunamas į koncentruotas vaisių sultis įpilant Lietuvos higienos normoje HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. V-455 (Žin., 2003, Nr. 79-3606), nustatytus reikalavimus atitinkančio vandens. Ruošiant šias sultis turi būti išlaikomos pagrindinės vaisių, iš kurių jos pagamintos, sulčių fizinės, cheminės, juslinės ir maistinės savybės. Mažiausi vaisių sulčių iš koncentrato Brikso laipsniai nurodyti šio reglamento 3 priede pateiktuose vaisių sulčių iš koncentrato gamybos reikalavimuose.
3.4. Koncentruotos vaisių sultys – iš vienos ar daugiau rūšių vaisių sulčių gaunamas gaminys, fiziniu būdu pašalinus tam tikrą vandens dalį. Jei gaminys skirtas tiesiogiai vartoti, iš sulčių turi būti pašalinta mažiausiai 50 proc. vandens.
3.5. Vandeniu ekstrahuotos vaisių sultys – gaminys, gaunamas difuzijos vandenyje būdu iš neluptų šviežių vaisių, kurių sulčių negalima ekstrahuoti fiziniu būdu, arba iš neluptų dehidratuotų vaisių.
3.6. Dehidratuotos vaisių sultys (vaisių sulčių milteliai) – gaminys iš vienos ar daugiau rūšių vaisių sulčių, gaminamas fiziniu būdu pašalinus beveik visą jose esantį vandenį.
Punkto pakeitimai:
Nr. 3D-79, 2015-02-09, paskelbta TAR 2015-02-10, i. k. 2015-02010
3.7. Vaisių nektaras – nesusifermentavęs, bet galintis fermentuotis gaminys, gaunamas į vaisių sultis, vaisių sultis iš koncentrato, koncentruotas vaisių sultis, vaisių sulčių miltelius, vaisių tyrę arba jų mišinį pridedant vandens, pridedant arba nepridedant cukrų ir (arba) medaus. Vaisių nektaras privalo atitikti šio Reglamento I priede pateiktus specialiuosius vaisių nektarų gamybos reikalavimus.
3.9. Vaisių tyrė – nesusifermentavęs, bet galintis fermentuotis gaminys, gaunamas luptų arba neluptų vaisių valgomąją dalį pertrinant per sietą, trinant, malant ir neatskiriant sulčių.
3.10. Koncentruota vaisių tyrė – tyrė, gaunama iš vaisių tyrės fiziniu būdu pašalinant tam tikrą vandens kiekį.
3.11. Cukrūs – pusbaltis cukrus, cukrus arba baltasis cukrus, ypač baltas cukrus, cukraus tirpalas, baltasis cukraus tirpalas, invertuotojo cukraus tirpalas, invertuotojo cukraus sirupas, gliukozės sirupas, dehidratuotasis gliukozės sirupas, gliukozės anhidratas, gliukozės monohidratas, fruktozė, apibrėžti Cukraus, skirto žmonėms vartoti, gliukozės ir invertuotojo cukraus sirupų bei tirpalų sudėties ir tyrimo metodų techninio reglamento, patvirtinto 2007 m. liepos 9 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-325 (Žin., 2007, Nr. 79-3201) III skyriuje, taip pat fruktozės sirupas ir iš vaisių ekstrahuotas cukrus.
3.12. Vaisių sulčių aromatas (toliau – aromatas) – kvapioji medžiaga, gaunama iš vaisių valgomųjų dalių. Kaip aromatas taip pat gali būti naudojamas šaltai spaustas citrusinių vaisių žievės aliejus ir iš vaisių kauliukų gaunamos medžiagos. Nepažeidžiant 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1334/2008 dėl kvapiųjų medžiagų ir aromatinių savybių turinčių tam tikrų maisto ingredientų naudojimo maisto produktuose ir ant jų ir iš dalies keičiančio Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1601/91, reglamentus (EB) Nr. 2232/96 ir (EB) Nr. 110/2008 bei Direktyvą 2000/13/EB (OL 2008 L 354, p. 34) (OL 2008 L 354, p. 34) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. birželio 14 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 545/2013 (OL 2013 L 163, p. 15), nuostatų, sultims gaminti skirti aromatai siekiant išlaikyti ar stabilizuoti jų kokybę gaunami naudojant reikiamus fizinius vaisių perdirbimo būdus (spaudimą, ekstrahavimą, distiliavimą, filtravimą, adsorbciją, garinimą, frakcionavimą ir koncentravimą).
3.13. Medus – kaip apibrėžta Medaus techninio reglamento, patvirtinto 2003 m. rugpjūčio 12 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-333 (Žin., 2003, Nr. 81-3714; 2007, Nr. 79-3200), II skyriuje.
III. LEIDŽIAMOS GAMYBOS ŽALIAVOS IR SUDEDAMOSIOS DALYS
4. Šio Reglamento 2 punkte nurodytiems gaminiams gaminti vartojamos žaliavos:
4.1. vaisiai, kurie turi būti sveiki, tinkamai prinokę ir švieži arba naudojant fizines priemones ar perdirbimo, įskaitant perdirbimą nuskynus, būdus, taikomus pagal Europos Sąjungos teisę, konservuoti;
5. Į gaminius, apibūdintus šio Reglamento 3.1–3.7 punktuose, leidžiama pridėti:
5.1. vitaminų ir mineralinių medžiagų, kurių pavadinimai, grynumo kriterijai, naudojimo gamyboje sąlygos ir vartojimo apribojimai turi atitikti 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1925/2006 dėl maisto produktų papildymo vitaminais ir mineralais bei tam tikromis kitomis medžiagomis (OL 2006 L 404 p. 26) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2011 m. lapkričio 14 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1161/2011 (OL 2011 L 296, p. 29), reikalavimus;
6. Aromatas ir vaisių minkštimas, reikiamais fiziniais būdais gauti iš tos pačios vaisių rūšies, gali būti grąžinami į vaisių sultis, vaisių sultis iš koncentrato, koncentruotas vaisių sultis, vaisių nektarą. Į koncentruotą vaisių tyrę gali būti grąžinamas aromatas, reikiamais fiziniais būdais gautas iš tos pačios vaisių rūšies.
8. Nepažeidžiant 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1924/2006 dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą (OL 2006 L 404, p. 9) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2012 m. lapkričio 8 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 1047/2012 (OL 2012 L 310, p. 36), nuostatų, į vaisių nektarą leidžiama pridėti cukrų ir (ar) medaus iki 20 proc. galutinio gaminio masės. Jei vaisių nektarai gaminami be cukrų arba sumažintos energinės vertės, cukrūs gali būti pakeičiami visiškai arba iš dalies saldikliais pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1333/2008 dėl maisto priedų.
9. Į šio Reglamento 2 priedo a punkte, b punkto pirmoje įtraukoje, c punkte, e punkto antroje įtraukoje ir h punkte nurodytus produktus galima pridėti cukrų ir (ar) medaus.
10. Gaminių, nurodytų šio Reglamento 3.1–3.7 punktuose, rūgštumui sureguliuoti leidžiama pridėti citrinų ir (ar) žaliųjų citrinų sulčių ir (ar) koncentruotų citrinų ir (ar) koncentruotų žaliųjų citrinų sulčių iki 3 g/l sulčių, išreiškiant jas bevandene citrinų rūgštimi.
11. Jei vaisių sultys gaminamos iš vaisių su kauliukais, sėklomis ir žieve, kauliukų, sėklų ir žievės dalys ar jų sudedamosios dalys į sultis nededami. Ši nuostata netaikoma tais atvejais, kai kauliukų, sėklų ir žievės dalių ar jų sudedamųjų dalių neįmanoma pašalinti laikantis geros gamybos praktikos.
12. Gaminant vaisių sultis leidžiama maišyti vaisių sultis ir vaisių tyrę. Gaminant vaisių sultis iš koncentrato leidžiama maišyti vaisių sultis ir (arba) koncentruotas vaisių sultis su vaisių tyre ir (ar) koncentruota vaisių tyre.
IV. LEIDŽIAMI PERDIRBIMO BŪDAI IR MEDŽIAGOS
14. Pagal šį Reglamentą leidžiami perdirbimo būdai ir medžiagos:
14.2. įprastiniai fiziniai procesai, tarp jų srautinis valgomosios vaisių, išskyrus vynuoges, dalies ekstrahavimas (difuzija), gaminant koncentruotas vaisių sultis su sąlyga, kad tokiu būdu gautos koncentruotos vaisių sultys atitinka šio Reglamento 3.1–3.3 punktų reikalavimus;
14.3. vynuogių sultis, gautas iš sulfituotų vynuogių, leidžiama desulfituoti fizinėmis priemonėmis su sąlyga, kad bendras sieros dioksido kiekis galutiniame produkte neviršytų 10 mg/l;
14.4. fermentų preparatai: 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1332/2008 dėl maisto fermentų ir iš dalies keičiančio Tarybos direktyvą 83/417/EEB, Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1493/1999, Direktyvą 2000/13/EB, Tarybos direktyvą 200/112/EB ir Reglamentą (EB) Nr. 258/97 (OL 2008 L 354, p. 7) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2012 m. lapkričio 12 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 1056/2012 (OL 2012 L313, p. 9), reikalavimus atitinkanti pektinazė (pektinui skaidyti), proteinazė (baltymams skaidyti) ir amilazė (krakmolui skaidyti), taip pat valgomoji želatina, taninai, silicio zolis, medžio anglis, azotas, bentonitas, kaip absorbuojantis molis;
14.5. chemiškai inertiški filtravimo priedai ir nusodinimo agentai (pvz., perlitas, plautas diatomitas, celiuliozė, netirpusis poliamidas, polivinilpolipirolidinas, polistirolis), kurie atitinka 2004 m. spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1935/2004 dėl žaliavų ir gaminių, skirtų liestis su maistu, ir panaikinančio Direktyvas 80/590/EEB ir 89/109/EEB (OL 2004 L 338, p. 4) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 596/2009 (OL 2009 L188, p. 14), nuostatas;
14.6. chemiškai inertiški absorbcijos priedai, kurie atitinka Reglamento (EB) Nr. 1935/2004 nuostatas ir naudojami siekiant sumažinti limonoido ir naringino kiekį citrinų sultyse nepaveikiant limonoidinių glikozidų, rūgšties, cukrų (tarp jų oligosacharidų) arba mineralinių medžiagų kiekio;
14.7. skaidrinti skirti augaliniai baltymai iš kviečių, žirnių ar bulvių.
Papildyta punktu:
Nr. 3D-79, 2015-02-09, paskelbta TAR 2015-02-10, i. k. 2015-02010
V. SAUGOS REIKALAVIMAI
15. Šio Reglamento 3.1–3.7 punktuose nurodyti gaminiai neturi kelti grėsmės žmonių sveikatai, mikrobinis užterštumas turi atitikti Lietuvos higienos normos HN 26:2006 „Maisto produktų mikrobiologiniai kriterijai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-168 (Žin., 2006, Nr. 31-1096), ir 2005 m. lapkričio 15 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2073/2005 dėl maisto produktų mikrobiologinių kriterijų (OL 2005 L 338, p. 1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. kovo 11 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 209/2013 (OL 2013 L 68, p. 19), reikalavimus.
16. Šio Reglamento 3.1–3.7, 3.9, 3.10, 3.12 ir 3.14 punktuose nurodyti gaminiai turi būti gaminami, laikomi, gabenami ir parduodami pagal 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 34 tomas, p. 319) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 219/2009 (OL 2009 L 87, p. 109), ir Lietuvos higienos normos HN 15:2005 „Maisto higiena“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. V-675 (Žin., 2005, Nr. 110-4023), nuostatas.
17. Reglamente nurodytiems gaminiams gaminti naudojami maisto priedai turi atitikti Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1333/2008 dėl maisto priedų reikalavimus.
18. Reglamente nurodytiems gaminiams gaminti naudojamo geriamojo vandens toksiniai (cheminiai) rodikliai turi atitikti Lietuvos higienos normos HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. V-455 (Žin., 2003, Nr. 79-3606), reikalavimus.
19. Pakavimo medžiagos ir tara turi atitikti Lietuvos higienos normos HN 16:2011 „Medžiagų ir gaminių, skirtų liestis su maistu, specialieji sveikatos saugos reikalavimai“, Reglamento (EB) Nr. 1935/2004, 2006 m. gruodžio 22 d. Komisijos reglamento 2023/2006 dėl medžiagų ir gaminių, skirtų liestis su maistu, geros gamybos praktikos (OL 2006 L 384, p. 75), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2008 m. kovo 27 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 282/2008 (OL 2008 L 86, p. 9), 2009 m. gegužės 29 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 450/2009 dėl veikliųjų ir protingųjų žaliavų ir gaminių, skirtų liestis su maistu (OL 2009 L 135, p. 3), bei 2009 m. spalio 19 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 975/2009, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2002/72/EB dėl plastikinių medžiagų ir gaminių, galinčių liestis su maisto produktais (OL 2009 L 274, p. 3), reikalavimus.
20. Naudojamų žaliavų ir medžiagų užteršimas cheminiais teršalais turi atitikti 2006 m. gruodžio 19 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1881/2006, nustatančio didžiausias leidžiamas tam tikrų teršalų maisto produktuose koncentracijas (OL 2006 L 364, p. 5), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2012 m. lapkričio 12 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1058/2012 (OL 2012 L 313, p. 14), ir Lietuvos higienos normos HN 54:2008 „Maisto produktai. Didžiausios leidžiamos teršalų ir pesticidų likučių koncentracijos“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. V-884 (Žin. 2008, Nr. 109-4175), reikalavimus, o didžiausios leidžiamos pesticidų likučių koncentracijos neturi viršyti 2005 m. vasario 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 396/2005 dėl didžiausių pesticidų likučių kiekių augalinės ir gyvūninės kilmės maiste ir pašaruose ar ant jų, iš dalies keičiančiame Tarybos direktyvą 91/414/EEB (OL 2005 L 70, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2012 m. kovo 20 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 293/2013 (OL 2013 L 96, p. 1), nurodytų kiekių.
21. Radioaktyvusis užterštumas neturi viršyti lygių, nurodytų 1987 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamente (Euratomas) Nr. 3954/87, nustatančiame didžiausius leistinus maisto produktų ir pašarų radiacinės taršos lygius po branduolinės avarijos ar kokio nors kito radiacinės avarijos atvejo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 1 tomas, p. 333), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 1989 m. liepos 18 d. Tarybos reglamentu (Euratomas) Nr. 2218/89 (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 1 tomas, p. 363), 1989 m. balandžio 12 d. Komisijos reglamente (Euratomas) Nr. 944/89, nustatančiame didžiausius leistinus mažais kiekiais vartojamų maisto produktų radiacinės taršos lygius po branduolinės avarijos ar kokio nors kito radiacinės avarijos atvejo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 1 tomas, p. 347), 1989 m. liepos 18 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 2219/89 dėl specialių maisto produktų ir pašarų eksportavimo sąlygų įvykus branduolinei avarijai arba bet kokiu kitu nepaprastosios radiologinės padėties atveju (OL 2004 m. specialusis leidimas, 11 skyrius, 16 tomas, p. 342).
VI. ŽENKLINIMAS
22. Šio Reglamento 3.1–3.7 punktuose nurodyti gaminiai ženklinami vadovaujantis 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1924/2006 ir (EB) Nr. 1925/2006, bei kuriuo panaikinami Komisijos direktyva 87/250/EEB, Tarybos direktyva 90/496/EEB, Komisijos direktyva 1999/10/EB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/13/EB, Komisijos direktyvos 2002/67/EB ir 2008/5/EB bei Komisijos reglamentas (EB) Nr. 608/2004 (OL 2011 L 304, p. 18), reikalavimais, kitų teisės aktų nuostatomis bei šiais reikalavimais:
22.1. Reglamento 3.1–3.7 punktuose nurodytų gaminių pavadinimai privalo būti taikomi prekyboje tik šiame Reglamente išvardytiems gaminiams. Kaip alternatyva šio Reglamento 3.1–3.7 punktuose nurodytiems gaminių pavadinimams 2 priede yra pateiktas Išskirtinių reglamento II skyriuje išvardytų gaminių žymenų sąrašas. Šie žymenys gali būti vartojami tik 2 priede nurodyta kalba ir sąlygomis;
22.2. jei gaminys pagamintas iš vienos rūšies vaisių, žodis „vaisių“ keičiamas tos vaisių rūšies pavadinimu;
22.3. gaminio, pagaminto iš dviejų ar daugiau rūšių vaisių, pavadinimas turi būti papildytas naudotų vaisių sąrašu mažėjančia tvarka pagal naudotų vaisių sulčių ar tyrių tūrį, kaip nurodyta sudedamųjų dalių sąraše. Naudojant gaminio rūgštumui sureguliuoti citrinų ir (ar) žaliųjų citrinų sultis, jų nereikia nurodyti pavadinime. Jeigu gaminys pagamintas iš trijų ar daugiau rūšių vaisių, vaisių pavadinimus galima pakeisti žodžiais „kelių rūšių vaisiai“ ar panašia formuluote arba nurodyti naudotų vaisių rūšių skaičių;
22.4. gaminant vaisių sultis, vaisių tyres ir vaisių nektarus, turinčius atitinkamo vaisiaus produkto pavadinimą ar paprastai naudojamą produkto pavadinimą, naudojami vaisiai, kurių rūšys atitinka šio reglamento 3 priede nurodytus bendrinius vaisių pavadinimus. Jei naudojamos į 3 priedą neįtrauktos vaisių rūšys, taikomas teisingas botaninis ar bendrinis pavadinimas;
22.5. vaisių sulčių Brikso laipsnis yra nekeičiamas, išskyrus atvejus, kai maišoma su tos pačios vaisių rūšies sultimis. Šio Reglamento 3 priede nustatytas mažiausias Brikso laipsnis iš koncentrato atgamintoms vaisių sultims ir iš koncentrato atgamintai vaisių tyrei, neįskaitant jokių pridėtų neprivalomų sudedamųjų dalių ir priedų tirpios sausosios medžiagos;
22.6. jeigu sultys iš koncentrato yra pagamintos iš šio Reglamento 3 priede pateiktame sąraše nepaminėtų vaisių, mažiausias iš koncentrato atgamintų vaisių sulčių Brikso laipsnis yra sulčių, išspaustų iš koncentratui gaminti naudojamų vaisių, Brikso laipsnis;
22.7. vandens, naudojamo atskiesti koncentruotoms sultims iki jų pradinės būklės, nurodyti sudedamųjų dalių sąraše nebūtina;
22.9. vaisių sulčių mišiniams ir vaisių sultims iš koncentrato bei vaisių nektarui, kurie yra gaunami vien tiktai arba iš dalies iš vieno arba kelių koncentruotų produktų, etiketėje turi būti žodžiai „iš koncentrato (-ų)“ arba „iš dalies koncentrato (-ų)“. Ši informacija privalo būti įrašyta greta gaminio pavadinimo aiškiai įžiūrimomis raidėmis ir privalo ryškiai išsiskirti iš fono;
22.10. vaisių nektarų etiketėse privalo būti nurodytas mažiausias vaisių sulčių, vaisių tyrės ar jų mišinio kiekis: „Mažiausias vaisių kiekis.....%“. Šie žodžiai privalo būti tame pačiame regėjimo lauke kaip ir gaminio pavadinimas;
22.11. koncentruotų vaisių sulčių, nurodytų šio Reglamento 3.4 punkte ir skirtų ne galutiniam vartotojui, etiketėje turi būti informacija apie pridėtas citrinų sultis ir (ar) žaliųjų citrinų sultis, arba rūgštingumą reguliuojančią medžiagą, kurią leidžia naudoti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1333/2008 dėl maisto priedų. Ši informacija pasirinktinai gali būti ant pakuotės arba etiketėje, arba gaminio lydimajame dokumente;
22.12. teiginys, nurodantis, kad į vaisių nektarą nebuvo pridėta cukrų, ir bet koks kitas teiginys, kurį vartotojas galėtų taip pat suprasti, gali būti pateikiamas tik tuo atveju, jei maisto produkto sudėtyje nėra jokių pridėtų monosacharidų arba disacharidų, ar bet kokių kitų maisto medžiagų, naudojamų dėl jų saldinamųjų savybių, įskaitant saldiklius, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1333/2008 dėl maisto priedų. Jei vaisių nektare yra natūralių cukrų, ant etiketės taip pat turėtų būti pateiktas teiginys „Produkto sudėtyje yra natūralių cukrų“.
Vaisių sulčių ir panašių produktų techninio
reglamento
1 priedas
(Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro
2013 m. spalio 21 d. įsakymo Nr. 3D-712
redakcija)
VAISIŲ NEKTARAMS SKIRTŲ SPECIALIŲJŲ NUOSTATŲ RODYKLĖ
| Vaisių nektarai, pagaminti iš: |
Mažiausias sulčių ir (arba) tyrės kiekis (proc.) galutinėje produkto masėje |
1. Vaisių, kurių natūralios sultys yra rūgščios ir neskanios:
| Valgomosios pasifloros |
25 |
| Apelsininės kiauliauogės (Quito naranjillos) |
25 |
| Juodieji serbentai |
25 |
| Baltieji serbentai |
25 |
| Raudonieji serbentai |
25 |
| Agrastai |
30 |
| Šaltalankio uogos |
25 |
| Dygiosios slyvos |
30 |
| Slyvos |
30 |
| Kvečai |
30 |
| Šermukšnio uogos |
30 |
| Erškėtuogės |
40 |
| Rūgščiosios vyšnios |
35 |
| Kitos vyšnios |
40 |
| Mėlynės |
40 |
| Šeivamedžio uogos |
50 |
| Avietės |
40 |
| Abrikosai |
40 |
| Braškės |
40 |
| Gervuogės / šilkmedžio uogos |
40 |
| Spanguolės |
30 |
| Svarainiai |
50 |
| Citrinos ir žaliosios citrinos |
25 |
| Kiti prie šios kategorijos priskiriami vaisiai |
25 |
2. Mažai rūgščių, mėsingų ar labai aromatingų vaisių, kurių natūralios sultys yra neskanios:
| Mangai |
25 |
| Bananai |
25 |
| Gvajavos |
25 |
| Papajos |
25 |
| Ličiai |
25 |
| Šliandros (Neapolitan medlars) |
25 |
| Dygliuotosios anonos |
25 |
| Akytosios anonos (Annona reticulata) |
25 |
| Žvynuotosios anonos (Annona squamosa) |
25 |
| Granatai |
25 |
| Anakardžiai |
25 |
| Ispaniškosios slyvos (Spondia purpurea) |
25 |
| Spondijai (Spondia tuberosa aroda) |
25 |
| Kiti prie šios kategorijos priskiriami vaisiai |
25 |
3. Vaisių, kurių natūralios sultys yra skanios:
| Obuoliai |
50 |
| Kriaušės |
50 |
| Persikai |
50 |
| Citrusiniai vaisiai, išskyrus citrinas ir žaliąsias citrinas |
50 |
| Ananasai |
50 |
| Pomidorai |
50 |
| Kiti prie šios kategorijos priskiriami vaisiai |
50 |
Vaisių sulčių ir panašių produktų techninio
reglamento
2 priedas
(Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro
2013 m. spalio 21 d. įsakymo Nr. 3D-712
redakcija)
išskirtinių REGLAMENTO II SKYRIUJE IŠVARDYTŲ GAMINIŲ ŽYMenų sąrašas
(a) „Vruchtendrank“ – vaisių nektarams;
(b) „Süßmost“, kuris gali būti naudojamas tiktai kartu su gaminio pavadinimais „Fruchtsaft“ arba „Fruchtnektar“:
- vaisių nektarui, gautam vien tiktai iš vaisių sulčių, koncentruotų vaisių sulčių arba šių gaminių mišinio, kai tie gaminiai, būdami natūralios būklės, yra neskanūs dėl savo didelio natūralaus rūgštingumo;
- vaisių sultims, gautoms iš obuolių arba kriaušių, prireikus pridėjus obuolių, tačiau nepridėjus cukraus;
(c) „succo e polpa“ arba „sumo e polpa“ – vaisių nektarams, gautiems išimtinai iš vaisių tyrės ir (ar) koncentruotos vaisių tyrės;
(d) „aeblemost“ – obuolių sultims, į kurias nepridėta cukraus;
(e) - „sur ... saft“ kartu su naudotų vaisių pavadinimu (danų kalba) – sultims, į kurias nepridėta cukraus ir kurios yra pagamintos iš juodųjų serbentų, vyšnių, raudonųjų serbentų, baltųjų serbentų, aviečių, braškių ar šeivamedžio uogų,
- „sød ... saft“ arba „sødet ... saft“ kartu su naudotų vaisių pavadinimu (danų kalba) – sultims, kurios yra pagamintos iš šių vaisių ir į kurias yra pridėta 200 g cukraus vienam litrui;
(f) „äpplemust“ – obuolių sultims, į kurias nepridėta cukraus;
(g) „mosto“ – vynuogių sulčių sinonimas;
(h) „smiltsērkšķu sula ar cukuru“ arba „astelpaju mahl suhkruga“ arba „słodzony sok z rokitnika“ – sultims, kurios pagamintos iš šaltalankio uogų ir į kurias pridėta ne daugiau kaip 140 g cukraus vienam litrui.
Vaisių sulčių ir panašių produktų techninio
reglamento
3 priedas
(Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro
2013 m. spalio 21 d. įsakymo Nr. 3D-712
redakcija)
IŠ KONCENTRATO ATGAMINTŲ VAISIŲ SULČIŲ IR VAISIŲ TYRĖS BRIKSO VERČIŲ LENTELĖ
| Bendrinis vaisiaus pavadinimas |
Botaninis pavadinimas |
Mažiausias Brikso laipsnis |
||
| Obuoliai (*) |
Malus domestica Borkh. |
11,2 |
||
| Abrikosai (**) |
Prunus armeniaca L. |
11,2 |
||
| Bananai (**) |
Musa x paradisiaca L. (išskyrus tikruosius bananus) |
21,0 |
||
| Juodieji serbentai (*) |
Ribes nigrum L. |
11,0 |
||
| Vynuogės (*) |
Vitis vinifera L. arba jos hibridai Vitis labrusca L. arba jos hibridai |
15,9 |
||
| Greipfrutai (*) |
Citrus x paradise Macfad. |
10,0 |
||
| Gvajavos (**) |
Psidium guajava L. |
8,5 |
||
| Citrinos (*) |
Citrus limon (L.) Burm.f. |
8,0 |
||
| Mangai (**) |
Mangifera indica L. |
13,5 |
||
| Apelsinai (*) |
Citrus sinensis (L.) Osbeck |
11,2 |
||
| Pasifloros (*) |
Passiflora edulis Sims |
12,0 |
||
| Persikai (**) |
Prunus persika (L.) Batsch var. Persica |
10,0 |
||
| Kriaušės (**) |
Pyrus communis L. |
11,9 |
||
| Ananasai (*) |
Ananas comosus (L.) Merr. |
12,8 |
||
| Avietės (*) |
Rubus idaeus L. |
7,0 |
||
| Rūgščiosios vyšnios (*) |
Prunus cerasus L. |
13,5 |
||
| Braškės (*) |
Fragaria x ananasas Duch. |
7,0 |
||
| Pomidorai (*) |
Lycopersicon esculentum, Mill. |
5,0 |
||
| Mandarinai (*) |
Citrus reticulata Blanco |
11,2 |
||
| Žvaigždute (*) pažymėtų produktų, iš kurių gaminamos sultys, mažiausias santykinis tankis nustatomas pagal santykį su vandeniu 20/20 °C. Dviem žvaigždutėmis (**) pažymėtiems produktams, iš kurių gaminama tyrė, nustatomas tik mažiausias nekoreguotas Brikso vertės rodmuo (rūgštis nėra koreguojama). |
|
|
||
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, Įsakymas
Nr. 3D-455, 2003-10-24, Žin., 2003, Nr. 101-4564 (2003-10-29), i. k. 1032330ISAK003D-455
Dėl žemės ūkio ministro 2000 m. vasario 29 d. įsakymo Nr. 60 "Dėl Džemų ir panašių produktų techninio reglamento patvirtinimo" ir 2000 m. vasario 29 d. įsakymo Nr. 61 "Dėl Vaisių sulčių ir panašių produktų techninio reglamento patvirtinimo" pakeitimo
2.
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, Įsakymas
Nr. 3D-438, 2010-05-07, Žin., 2010, Nr. 55-2722 (2010-05-13), i. k. 1102330ISAK003D-438
Dėl žemės ūkio ministro 2000 m. vasario 29 d. įsakymo Nr. 61 "Dėl Vaisių sulčių ir panašių produktų techninio reglamento patvirtinimo" pakeitimo
3.
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, Įsakymas
Nr. 3D-712, 2013-10-21, Žin., 2013, Nr. 111-5539 (2013-10-24), i. k. 1132330ISAK003D-712
Dėl žemės ūkio ministro 2000 m. vasario 29 d. įsakymo Nr. 61 "Dėl Vaisių sulčių ir panašių produktų techninio reglamento patvirtinimo" pakeitimo
4.
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, Įsakymas
Nr. 3D-79, 2015-02-09, paskelbta TAR 2015-02-10, i. k. 2015-02010
Dėl žemės ūkio ministro 2000 m. vasario 29 d. įsakymo Nr. 61 „Dėl Vaisių sulčių ir panašių produktų techninio reglamento patvirtinimo“ pakeitimo