Suvestinė redakcija nuo 2004-07-14 iki 2005-12-31
Įsakymas paskelbtas: Žin. 2001, Nr. 16-517, i. k. 100110MISAK00000376
LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖS MAISTO IR VETERINARIJOS TARNYBOS DIREKTORIAUS
Į S A K Y M A S
DĖL VETERINARIJOS REIKALAVIMŲ IR TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2000 m. gruodžio 15 d. Nr. 376
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymu (Žin., 1992, Nr. 2-15) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 744 patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nuostatų 15.4 punktu,
1. Tvirtinu:
1.2. Žuvininkystės produktų gamybos ir tiekimo į rinką reikalavimus;
Punkto pakeitimai:
Nr. B1-616, 2004-06-30, Žin., 2004, Nr. 108-4064 (2004-07-13), i. k. 104110MISAK00B1-616
1.3. Neteko galios nuo 2004-04-30
Punkto naikinimas:
Nr. B1-360, 2004-04-02, Žin. 2004, Nr. 65-2339 (2004-04-29), i. k. 104110MISAK00B1-360
1.4. Neteko galios nuo 2004-02-11
Punkto naikinimas:
Nr. B1-911, 2003-11-18, Žin. 2004, Nr. 22-687 (2004-02-10), i. k. 103110MISAK00B1-911
1.5. Šviežios triušienos ir fermose auginamos laukinės faunos paruošimo ir tiekimo į rinką taisykles (įgyvendina ES direktyvą 91/495/EEB);
2. Įsakymo vykdymo kontrolę pavedu Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Veterinarijos sanitarijos skyriui.
PATVIRTINTA
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos
direktoriaus 2000 m. gruodžio 15 d.
įsakymu Nr. 376
(Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos
direktoriaus 2004 m. birželio 30
įsakymo Nr. B1-616 redakcija)
VETERINARIJOS REIKALAVIMAI ŽVEJYBOS LAIVAMS
Veterinarijos reikalavimai žvejybos laivams parengti vadovaujantis Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymu (Žin., 1992, Nr. 2-15) ir įgyvendina 1992 m. birželio 16 d. Tarybos direktyvą 92/48/EEB, nustatančią būtiniausius higienos reikalavimus, taikomus tam tikruose laivuose sugautiems žuvininkystės produktams, atsižvelgiant į Tarybos direktyvos 91/ 493/EEB, nustatančios sveikatos reikalavimus, reglamentuojančius žuvininkystės produktų gamybą ir jų tiekimą į rinką, 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktį.
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Veterinarijos reikalavimai žvejybos laivams (toliau – Reikalavimai) nustato higienos reikalavimus žuvininkystės produktams, kurie sugauti natūralioje aplinkoje ir tam tikrais atvejais tvarkomi žvejybos laivuose nuleidžiant kraują, nukertant galvas, skrodžiant, nupjaunant pelekus, atšaldant ar sušaldant, ir žvejybos laivams, atsižvelgiant į jų specifinius požymius.
2. Reikalavimuose minimi žvejybos laivai (toliau – laivai) tikrinami ir kontroliuojami pagal Žuvininkystės produktų gamybos ir tiekimo į rinką veterinarijos reikalavimus.
3. Reikalavimuose vartojamos sąvokos, nurodytos Žuvininkystės produktų gamybos ir tiekimo į rinką veterinarijos reikalavimuose.
4. Bendrieji higienos reikalavimai, nustatyti II skyriuje, taikomi žuvininkystės produktams, kurie yra apdorojami laivuose.
5. Papildomi higienos reikalavimai, nustatyti III skyriuje, taikomi laivams, suprojektuotiems ir įrengtiems taip, kad juose būtų galima žuvininkystės produktus išlaikyti tinkamomis sąlygomis ilgiau kaip 24 valandas, išskyrus laivus, kurie įrengti taip, kad juose būtų galima laikyti gyvas žuvis, vėžiagyvius ir moliuskus, netaikant kitų išsaugojimo priemonių.
II. BENDRIEJI HIGIENOS REIKALAVIMAI ŽUVININKYSTĖS PRODUKTAMS,
ESANTIEMS ŽVEJYBOS LAIVUOSE
6. Laivo sekcijose ar konteineriuose žuvininkystės produktams laikyti neturi būti daiktų ar produktų, dėl kurių žuvininkystės produktai taptų kenksmingi ar pakistų jų savybės. Sekcijos ar konteineriai turi būti suprojektuoti taip, kad juos būtų lengva išvalyti, o laikomi produktai nesiliestų su ištirpusiu ledu.
7. Laivo sekcijos ir konteineriai žuvininkystės produktams laikyti turi būti švarūs, neužteršti laivo varikliams naudojamu kuru, triumo vandeniu ir kitais teršalais.
8. Patekę į laivą, žuvininkystės produktai turi būti apsaugoti nuo užteršimo, saulės poveikio ir kitų šilumos šaltinių. Žuvininkystės produktams plauti naudojamas geriamasis vanduo, atitinkantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. V-455 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ (Žin., 2003, Nr. 79-3606) reikalavimus, arba švarus jūros vanduo, kad nebūtų pakenkta žuvininkystės produktų kokybei ar saugai.
9. Žuvininkystės produktai turi būti tvarkomi ir laikomi saugant juos nuo sužalojimų. Smailius instrumentus leidžiama naudoti didelėms žuvims ar žuvims, kurios gali sužeisti darbuotoją, pajudinti, jei nebus sugadinta šių žuvų mėsa.
10. Žuvininkystės produktai, išskyrus tuos, kurie laikomi gyvi, turi būti apdorojami šalčiu tuoj pat po pakrovimo į laivą. Laivuose, kuriuose nėra galimybės atšaldyti žuvininkystės produktų, jų negalima laikyti ilgiau nei 8 valandas.
11. Ledas žuvininkystės produktams atšaldyti turi būti gaminamas tik iš geriamojo ar švaraus jūros vandens. Prieš naudojimą jis turi būti laikomas taip, kad nebūtų užterštas.
12. Iškrovus žuvininkystės produktus, sekcijos, konteineriai ir įrengimai, kurie tiesiogiai lietėsi su žuvininkystės produktais, turi būti gerai išvalyti ir išplauti geriamuoju ar švariu jūros vandeniu.
13. Kai žuvims, laikantis higienos reikalavimų, pašalinta galva ir vidaus organai, reikia jas tuojau pat nuplauti geriamuoju ar švariu jūros vandeniu. Vidaus organai ir žuvų dalys, kurios gali būti pavojingos žmonių sveikatai, turi būti pašalintos ir atskirtos nuo žmonių maistui skirtų produktų. Kepenys ir ikrai, skirti žmonių maistui, turi būti atšaldyti ar sušaldyti.
14. Įranga, naudojama žuvims skrosti, galvoms ir pelekams šalinti, taip pat konteineriai ir įranga, kurie liečiasi su žuvininkystės produktais, turi būti pagaminti iš vandeniui nelaidžios, puvimui atsparios, lygios, lengvai plaunamos ir dezinfekuojamos medžiagos arba padengti tokia medžiaga. Prieš naudojimą jie turi būti visiškai švarūs.
III. PAPILDOMI HIGIENOS REIKALAVIMAI ŽVEJYBOS LAIVAMS,
NURODYTIEMS 5 PUNKTE
16. Laivuose turi būti įrengti triumai, talpyklos ir konteineriai atšaldytiems ar sušaldytiems žuvininkystės produktams laikyti temperatūroje, nurodytoje Žuvininkystės produktų gamybos ir tiekimo į rinką veterinarijos reikalavimuose. Triumai turi būti atskirti nuo mašinų skyriaus ir laivo komandai skirtų patalpų pertvaromis, pakankamai sandariomis, kad apsaugotų žuvininkystės produktus nuo užteršimo.
17. Triumų, talpyklų ar konteinerių vidinis paviršius turi būti atsparus vandeniui, lengvai valomas ir dezinfekuojamas, padengtas lygia medžiaga, o jei medžiaga nelygi – nudažytas dažais, palaikomas geros būklės ir neturi perduoti žuvininkystės produktams medžiagų, kenksmingų žmonių sveikatai.
18. Triumai turi būti įrengti taip, kad ištirpęs ledas nesikauptų ir nesiliestų su žuvininkystės produktais.
19. Konteineriai, skirti produktams laikyti, turi būti švarūs ir užtikrinti higieniškas produktų laikymo sąlygas, turėti nuotekų surinkimo sistemą ištirpusiam ledui nutekėti.
20. Laivo denis, įrengimai, triumai, patalpos ir konteineriai turi būti plaunami po kiekvienos operacijos. Plaunama geriamuoju arba švariu jūros vandeniu. Jeigu reikia, dezinfekuojama, naikinamos žiurkės ir vabzdžiai.
21. Plovimo priemonės, dezinfekantai, insekticidai ir kitos toksiškos medžiagos turi būti saugomos rakinamose patalpose ar spintelėse, naudojamos taip, kad nebūtų pavojaus jomis užteršti žuvininkystės produktų.
22. Jeigu žuvininkystės produktai laive yra sušaldomi, turi būti laikomasi reikalavimų, nurodytų Žuvininkystės produktų gamybos ir tiekimo į rinką veterinarijos reikalavimų 57.1, 57.2 ir 57.4 punktuose. Kai šaldoma sūryme, sūrymas neturi tapti žuvų taršos šaltiniu.
23. Laivai, turintys įrangą šaldyti žuvininkystės produktus atšaldytame jūros vandenyje (ledu atšaldytas jūros vanduo arba mechaninėmis priemonėmis šaldytas jūros vanduo), turi atitikti šiuos reikalavimus:
23.1. rezervuarai turi būti aprūpinti tinkama jūros vandens užpildymo ir išleidimo įranga bei turėti įtaisus, kurie palaikytų vienodą temperatūrą visame rezervuare;
23.2. rezervuarai turi turėti temperatūros registravimo įrangą, sujungtą su temperatūros davikliu, įmontuotu tose rezervuaro vietose, kuriose temperatūra yra aukščiausia;
23.3. rezervuarų ar konteinerių šaldymo sistema turi užtikrinti, kad žuvų ir jūros vandens mišinys +3-0C temperatūrą pasiektų per 6 valandas pakrovus žuvis, o 0-0C temperatūrą – per 16 valandų;
23.4. po kiekvieno iškrovimo rezervuarai, cirkuliacijos sistema ir konteineriai turi būti visiškai ištuštinami ir gerai išplaunami geriamuoju ar švariu jūros vandeniu; jie gali būti pripildomi tik švariu jūros vandeniu;
24. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba kontrolės tikslu turi turėti nuolat atnaujinamą sąrašą laivų, kurie yra įrengti taip, kaip nurodyta 22 ir 23 punktuose, išskyrus laivus su kilnojamais konteineriais, kurie, nepažeidžiant 9 punkto reikalavimų, nenaudojami nuolat žuvims laikyti atšaldytame jūros vandenyje.
25. Laivo savininkai ar jų atstovai turi imtis būtinų priemonių apsaugoti žuvininkystės produktus nuo užteršimo apdorojimo metu. Dirbti su žuvininkystės produktais gali tik asmenys, turintys Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka išduotas medicinos pažymas, leidžiančias dirbti su maisto produktais, ir įgiję žinių sveikatos klausimais.
IV. ŽVEJYBOS LAIVŲ PATVIRTINIMO TVARKA
26. Laivai patvirtinami bei jiems veterinarinio patvirtinimo numeriai suteikiami Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymu.
27. Siekiant laivo patvirtinimo, laivo atsakingas asmuo turi pristatyti apskrities, miesto, rajono (toliau – teritorinė) valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai šiuos dokumentus:
28. Teritorinė valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba užregistruoja gautus dokumentus ir per vieną mėnesį patikrina, ar laivas atitinka pateiktus dokumentus ir šiuos Reikalavimus.
29. Teritorinės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos darbuotojai, patikrinę laivą, surašo patikrinimo aktą. Esant neatitikimų – nurodo trūkumus ir suderina jų pašalinimo laikotarpį su laivo savininku ar kitu atsakingu asmeniu.
30. Jei laivas atitinka Reikalavimus, teritorinė valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba siunčia Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai teikimą dėl patvirtinimo suteikimo laivui.
V. APSKUNDIMO TVARKA
33. Laivo savininkas ar jo įgaliotas asmuo turi teisę Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka apskųsti teritorinės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos priimtus sprendimus.
Priedo pakeitimai:
Nr. B1-616, 2004-06-30, Žin., 2004, Nr. 108-4064 (2004-07-13), i. k. 104110MISAK00B1-616
PATVIRTINTA
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos
direktoriaus 2000 m. gruodžio 15 d.
įsakymu Nr. 376
(Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos
direktoriaus 2004 m. birželio 30 d.
įsakymo Nr. B1-616 redakcija)
ŽUVININKYSTĖS PRODUKTŲ GAMYBOS IR TIEKIMO Į RINKĄ VETERINARIJOS
REIKALAVIMAI
Žuvininkystės produktų gamybos ir tiekimo į rinką veterinarijos reikalavimai parengti vadovaujantis Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymu (Žin., 1992, Nr. 2-15) ir atitinka 1991 m. liepos 22 d. Tarybos direktyvos 91/493/EEB, nustatančios sveikatos reikalavimus, reglamentuojančius žuvininkystės produktų gamybą ir jų tiekimą į rinką, bei 1993 m. sausio 19 d. Komisijos sprendimo 93/140/EEB, nustatančio žuvininkystės produktų apžiūrą, siekiant nustatyti, ar juose nėra parazitų, reikalavimus.
I. SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Žuvininkystės produktų gamybos ir tiekimo į rinką veterinarijos reikalavimai (toliau – Reikalavimai) nustato žmonėms vartoti skirtų žuvininkystės produktų gamybos ir jų tiekimo į rinką veterinarijos reikalavimus.
2. Reikalavimuose vartojamos sąvokos:
Akvakultūros produktai – žuvininkystės produktai, kurių gimstamumą ir augimą iki jų, kaip maisto produktų, tiekimo į rinką kontroliuoja žmonės. Akvakultūros produktais taip pat laikomi jūros ar gėlųjų vandenų žuvų bei vėžiagyvių jaunikliai, sugauti natūralioje aplinkoje ir auginti nelaisvėje iki tinkamo parduoti dydžio. Tinkamo parduoti dydžio žuvys ar vėžiagyviai, sugauti natūralioje aplinkoje ir palikti gyvi, kad vėliau būtų parduoti, nelaikomi akvakultūros produktais tuo atveju, jeigu jie buvo laikomi gyvų žuvų saugykloje tik dėl to, kad išliktų gyvi, bet nesistengiant padidinti jų dydžio ir svorio.
Atšaldymas – procesas, kurio metu žuvininkystės produktai atšaldomi iki temperatūros, artimos tirpstančio ledo temperatūrai.
Gamyklinis žvejybos laivas – laivas, kuriame žuvininkystės produktams atliekamas vienas ar keletas veiksmų, besibaigiančių pakavimu: filė gamyba, supjaustymas gabalais, odos lupimas, kapojimas/malimas, sušaldymas ar perdirbimas. Į šią sąvoką neįtraukiami:
– žvejybos laivai, kuriuose tik verdamos krevetės ir moliuskai,
– žvejybos laivai, kuriuose tik sušaldomi žuvininkystės produktai.
Importas – žuvininkystės produktų įvežimas iš trečiųjų šalių į Lietuvos Respublikos teritoriją.
Išdarinėti produktai – žuvininkystės produktai, kuriems suardytas anatominis vientisumas nors vienu iš šių veiksmų: skrodimu, galvos atkirtimu, pjaustymu gabalais, filė gamyba, kapojimu ir kt.
Konservavimas – veiksmas, kuriuo metu produktai sudedami į hermetiškus indus ir termiškai apdorojami, kad būtų sunaikinti bet kokie galintys daugintis mikroorganizmai arba jie taptų neveiklūs bet kurioje laikymo temperatūroje.
Pakavimas – žuvininkystės produktų įvyniojimas, įdėjimas į talpyklą ar kokią kitą apsauginę pakuotę.
Partija – žuvininkystės produktų kiekis, paruoštas tomis pačiomis sąlygomis.
Perdirbti produktai – žuvininkystės produktai, kurie buvo chemiškai arba fiziškai apdoroti karščiu, rūkyti, sūdyti, džiovinti, marinuoti ir t. t., gauti iš atšaldytų ar sušaldytų produktų, gryni arba sumaišyti su kitais maisto produktais arba pagaminti naudojant šių įvairių būdų kombinacijas (derinius).
Perdirbimo įmonė (toliau – įmonė) – patalpos, kuriose žuvininkystės produktai yra darinėjami, perdirbami, atšaldomi, sušaldomi, pakuojami ar sandėliuojami. Aukcionai ir didmeninės prekyvietės, kuriose prekės yra tik išdėliojamos parduoti ir parduodamos didmenomis, nėra laikomos įmonėmis.
Siunta – žuvininkystės produktų kiekis, skirtas viena transporto priemone pristatyti į paskirties vietą vienam ar keletui gavėjų.
Sušaldyti produktai – žuvininkystės produktai, kurie buvo sušaldyti taip, kad po terminės stabilizacijos produkto viduje būtų pasiekta – 18 -0C ar žemesnė temperatūra.
Šalutiniai žuvininkystės produktai – žuvininkystės produktai, kurie neskirti žmonių maistui.
Švarus jūros vanduo – jūros vanduo arba sūrus vanduo, neužterštas mikrobais, neturintis kenksmingų medžiagų ir/arba toksinio jūrų planktono, galinčio pakenkti žuvininkystės produktams, ir naudojamas Reikalavimuose nustatytomis sąlygomis.
Švieži produktai – žuvininkystės produktai, neišdarinėti arba išdarinėti, įskaitant produktus, supakuotus vakuume arba modifikuotoje atmosferoje, kurie, užtikrinant produktų išsilaikymą, nebuvo apdoroti, tik atšaldyti.
Matomas parazitas – parazitas ar parazitų grupė, kurių forma, spalva ar struktūra aiškiai skiriasi nuo žuvies audinių.
Tiekimas į rinką – rodymas ar siūlymas, pardavimas, pristatymas ar kitas tiekimo į rinką Europos Sąjungoje būdas, išskyrus mažmeninę prekybą arba pardavimą vietos turguje, kai žvejai mažais kiekiais tiesiogiai žuvis parduoda mažmenininkams arba vartotojams, taikant veterinarinius patikrinimus, nustatytus nacionalinėse prekybos mažmenomis taisyklėse.
Transporto priemonė – krovinius vežantis kelių, geležinkelio, oro transportas ir laivų triumai ar konteineriai transportuoti žeme, jūra, oru.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – VMVT) – Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija.
Vizualinis patikrinimas – žuvų ir jų produktų patikrinimas, esant geram apšvietimui, o jei reikia – specialiam apšvietimui, nenaudojant optinių didinimo priemonių, nesuardant audinių struktūros.
Žuvininkystės produktai – jūros ar gėlųjų vandenų gyvūnai ar jų dalys, taip pat jų ikrai ir pieniai, išskyrus vandens žinduolius, varles ir vandens gyvūnus, kuriems taikomi kiti Europos Sąjungos (toliau – ES) teisės aktai.
Žvejybos laivas – laivas, kuriuo žuvininkystės produktai gaudomi ir tvarkomi, jei reikia, nuleidžiant kraują, atkertant galvas, skrodžiant, nupjaunant pelekus, atšaldant ar sušaldant, bei verdamos krevetės ir moliuskai.
3. Tiekiami į rinką natūralioje aplinkoje sugauti žuvininkystės produktai, turi atitikti šiuos reikalavimus:
3.1. žuvininkystės produktai turi būti:
3.1.1. sugauti ir, jei reikia, tvarkomi (nuleidžiamas kraujas, atkertamos galvos, skrodžiami, nupjaunami pelekai, atšaldomi ar sušaldomi) žvejybos laivuose, laikantis higienos reikalavimų, pagal Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo 6 straipsnio 11 punktą,
3.3. turi būti tvarkomi ir, jei reikia, pakuojami, išdarinėjami, perdirbami, sušaldomi, atšildomi arba sandėliuojami laikantis higienos reikalavimų įmonėse, patvirtintose vadovaujantis 12-16 punktais, laikantis V ir VI skyrių reikalavimų; VMVT, taikydama išimtį 41 punkto reikalavimams, gali leisti iškrauti į krantą šviežius žuvininkystės produktus, esančius konteineriuose, kurie nedelsiant turėtų būti pristatyti į patvirtintą įmonę arba į patvirtintą/įregistruotą aukcioną ar didmeninę prekyvietę ir ten patikrinti;
4. Jeigu numatoma skrosti žuvis, tai reikia atlikti kuo greičiau po sugavimo arba iškrovimo į krantą.
5. Tiekiami į rinką akvakultūros produktai turi atitikti šiuos reikalavimus:
5.1. jie turi būti skrodžiami tinkamomis higienos sąlygomis; produktai neturi būti sutepti žemėmis, dumblu ar fekalijomis; jeigu po išskrodimo nėra perdirbami, jie turi būti laikomi atšaldyti;
6. Tiekiami į rinką gyvi dvigeldžiai moliuskai turi atitikti:
6.1. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. B1-360 patvirtintus Gyvų dvigeldžių moliuskų auginimo ir tiekimo į rinką reikalavimus (Žin., 2004, Nr. 65-2339);
7. Žuvininkystės produktai, kurie bus tiekiami į rinką gyvi, visą laiką turi būti laikomi palankiausiomis išgyventi sąlygomis.
8. Draudžiama tiekti į rinką šiuos produktus:
8.2. žuvininkystės produktus, turinčius biotoksinų (ciguatera arba raumenis paralyžiuojančių toksinų).
9. VMVT turi užtikrinti, kad atsakingi asmenys įmonėje imtųsi visų reikalingų priemonių, kad būtų laikomasi Reikalavimų visais žuvininkystės produktų gamybos etapais, t. y. būtų atliekama savikontrolė, pagrįsta šiais principais:
9.3. mėginių ėmimas tyrimams patvirtintoje laboratorijoje, siekiant patikrinti valymo ir dezinfekavimo metodus bei patikrinti, kaip laikomasi Reikalavimų;
10. Jeigu savikontrolės rezultatai ar kita informacija, kurią turi savo žinioje 9 punkte nurodyti atsakingi asmenys, rodo, kad yra pavojus žmonių sveikatai arba įtariamas toks pavojus, nepažeisdama priemonių, numatytų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. B1-589 patvirtintų Gyvūninių produktų veterinarinio tikrinimo tvarkos nuostatų (Žin., 2004, Nr., 18-569) 7 punkte, VMVT imasi atitinkamų priemonių.
12. VMVT patvirtina įmones:
12.1. kai įsitikina, jog pagal vykdomos veiklos pobūdį jos atitinka Reikalavimus; patvirtinimas turi būti papildytas, jeigu įmonė pradeda vykdyti veiklą, skirtingą nuo tos, kuriai buvo patvirtinta;
13. VMVT sudaro patvirtintų įmonių, kiekvienai iš jų suteikiant veterinarinio patvirtinimo numerį, sąrašą. Patvirtintų įmonių sąrašą VMVT pateikia Europos Komisijai bei praneša apie bet kurį vėlesnį jo pakeitimą.
14. VMVT reguliariai tikrina ir prižiūri įmones ir turi teisę lankytis visose įmonės vietose, kad galėtų įsitikinti, jog laikomasi Reikalavimų. Jeigu tikrinimų metu nustatoma, kad nesilaikoma Reikalavimų, VMVT imasi atitinkamų priemonių.
17. Kad būtų užtikrintas vienodas Reikalavimų taikymas, Europos Komisijos ekspertai, bendradarbiaudami su VMVT, gali atlikti patikrinimus Lietuvos Respublikoje. Ekspertai gali tikrinti, ar įmonės laikosi Reikalavimų. VMVT turi ekspertams suteikti visą būtiną pagalbą.
II. SKYRIUS
REIKALAVIMAI ŽUVININKYSTĖS PRODUKTŲ IMPORTUI
19. Žuvininkystės produktų importo reikalavimai turi būti lygiaverčiai produktų gamybos ir tiekimo į rinką ES reikalavimams.
20. Natūralioje aplinkoje žvejybiniais laivais, kurie plaukioja su trečiosios šalies vėliava, sugauti žuvininkystės produktai turi būti tikrinami vadovaujantis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2003 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. B1-723 patvirtintos Gyvūninių produktų, įvežamų į Lietuvos Respubliką, veterinarinio tikrinimo tvarkos (Žin., 2003, Nr. 87-3972; 2004, Nr. 85-3096) 67 punktu.
21. Kiekvienai trečiajai šaliai ar šalių grupei turi būti nustatytos specialios žuvininkystės produktų importo sąlygos pagal Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo 6 straipsnio 11 punktą, atsižvelgiant į atitinkamos šalies epizootinę situaciją.
22. Siekdami nustatyti importo sąlygas ir patikrinti žuvininkystės produktų gamybos, sandėliavimo ir įvežimo į ES šalis sąlygas, Europos Komisijos ir VMVT ekspertai gali atlikti patikrinimus trečiųjų šalių įmonėse; VMVT ekspertus, kuriems turi būti pavesta atlikti tokius patikrinimus, skiria Europos Komisija, remdamasi VMVT pasiūlymu; tokie patikrinimai atliekami Europos Komisijos vardu, kuri finansuoja patikrinimų atlikimą; patikrinimų dažnumas ir tvarka nustatomi pagal Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo 6 straipsnio 11 punktą.
23. Nustatant 21 punkte minimas žuvininkystės produktų importo sąlygas, turi būti atsižvelgta į:
23.2. trečiosios šalies kompetentingą instituciją ir jos kontrolės tarnybų struktūrą, jų įgaliojimus bei galimybes efektyviai tikrinti, kaip įgyvendinami galiojantys teisės aktai;
23.3. žuvininkystės produktų gamybos, sandėliavimo ir transportavimo higienos reikalavimų atitiktį Reikalavimams;
24. 21 punkte minimas importo sąlygas sudaro:
24.2. žuvininkystės produktų ženklinimas, ypač kilmės įmonės veterinarinio patvirtinimo numeriu, išskyrus sušaldytus žuvininkystės produktus, kurie skirti konservų gamybai ir turi 24.1 punkte nurodytą veterinarijos sertifikatą;
24.3. patvirtintų įmonių ir, jei reikia, aukcionų ar didmeninių prekyviečių, Europos Komisijos patvirtintų pagal nustatytą tvarką, sąrašo sudarymas; vienas ar daugiau tokių sąrašų sudaromi remiantis trečiųjų šalių kompetentingų institucijų Europos Komisijai pateikta informacija; įmonė gali būti neįtraukta į sąrašą, jeigu ji nėra oficialiai trečiosios šalies kompetentingos institucijos patvirtinta importui į ES šalis; patvirtinimas suteikiamas, jeigu laikomasi šių reikalavimų:
25. 24.1 ir 24.2 punktuose nurodytos sąlygos gali būti keičiamos pagal Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo 6 straipsnio 11 punktą.
26. Susidarius specifinėms sąlygoms, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo 6 straipsnio 11 punktu, VMVT gali leisti importuoti žuvininkystės produktus tiesiai iš trečiosios šalies įmonės ar gamyklinio laivo, kai šalis negali pateikti 23 punkte nurodytų garantijų, o įmonė ar gamyklinis laivas, atlikus patikrinimą pagal 22 punktą, gavo specialų patvirtinimą. Sprendime nustatomos konkrečios importo sąlygos, kurios turi būti taikomos šios įmonės ar gamyklinio laivo žuvininkystės produktams.
27. Kol bus nustatytos 21 punkte minimos importo sąlygos, VMVT turi užtikrinti, kad žuvininkystės produktų importui iš trečiųjų šalių taikomi reikalavimai būtų lygiaverčiai žuvininkystės produktų gamybos ir tiekimo į ES rinką reikalavimams.
III. SKYRIUS
REIKALAVIMAI GAMYKLINIAMS ŽVEJYBOS LAIVAMS
I. SKIRSNIS
REIKALAVIMAI KONSTRUKCIJAI IR ĮRANGAI
29. Gamykliniuose žvejybos laivuose turi būti:
29.1. vieta žuvininkystės produktams priimti, suprojektuota ir suskirstyta į pakankamo dydžio užtvarus, kad būtų galima kiekvieną laimikį patalpinti atskirai; priėmimo vieta ir jos išardomosios dalys turi būti lengvai valomos; ji turi būti suprojektuota taip, kad produktai būtų apsaugoti nuo saulės ar blogo oro poveikio, purvo ar teršalų;
29.2. higienos reikalavimus atitinkanti įranga žuvininkystės produktams transportuoti iš priėmimo vietos į gamybos (išdarinėjimo ir perdirbimo) vietą;
29.3. pakankamai didelis gamybinis plotas, kad būtų galima žuvininkystės produktus išdarinėti ir perdirbti pagal higienos reikalavimus, suprojektuotas ir išdėstytas taip, kad produktai būtų apsaugoti nuo bet kokio užteršimo;
29.4. perdirbtų produktų sandėliavimo patalpa (vieta), pakankamai didelė ir suprojektuota taip, kad ją būtų galima lengvai valyti; jeigu šalutiniai žuvininkystės produktai perdirbami gamykliniame žvejybos laive, jiems laikyti turi būti įrengtas atskiras triumas;
29.5. vieta pakavimo medžiagoms laikyti, kuri yra atskirta nuo produktų išdarinėjimo ir perdirbimo vietos;
29.6. specialūs įrengimai šalutiniams žuvininkystės produktams pašalinti tiesiai į jūrą arba, jei to reikalauja aplinkybės, sudėti į tam skirtus vandeniui nepralaidžius konteinerius; jeigu šalutiniai žuvininkystės produktai, siekiant juos išvalyti, laikomi ir perdirbami gamykliniame žvejybos laive, tam tikslui turi būti skirtas atskiras plotas (triumas);
29.7. įrenginiai, leidžiantys tiekti geriamąjį vandenį, atitinkantį Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. V-455 patvirtintus Lietuvos higienos normos HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ (Žin., 2003, Nr. 79-3606) reikalavimus, arba spaudimu tiekti švarų jūros vandenį; jūros vanduo turi būti siurbiamas toje vietoje, kur jo negalėtų užteršti į jūrą išleidžiamas panaudotas vanduo, šalutiniai žuvininkystės produktai ir variklio aušinimo nuotekos;
29.8. pakankamai persirengimo kambarių, prausyklų ir tualetų, iš kurių nebūtų išeinama tiesiai į žuvininkystės produktų išdarinėjimo, perdirbimo ar sandėliavimo vietas; prausyklose turi būti higienos reikalavimus atitinkančių plovimo ir vienkartinių šluostymo priemonių; čiaupai neturi būti tiesiogiai valdomi rankomis.
30. Vietoje, kurioje išdarinėjami ir perdirbami arba sušaldomi/greitai sušaldomi žuvininkystės produktai, turi būti:
30.1. neslidžios, lengvai valomos ir dezinfekuojamos grindys, įrengtos taip, kad lengvai nutekėtų vanduo; prie grindų pritvirtintuose įrengimuose ar prietaisuose turi būti tokio dydžio angos, kad neužsikimštų šalutiniais žuvininkystės produktais ir per jas lengvai tekėtų vanduo;
30.3. hidraulinė įranga, įrengta taip, kad nutekėję tepalai negalėtų užteršti žuvininkystės produktų;
31. Įrenginiai ir darbo įrankiai (pjaustymo stalai, talpyklos, konvejeriai, skrodimo ar pjaustymo mechanizmai ir kt.) turi būti pagaminti iš korozijai atsparių, lengvai valomų ir dezinfekuojamų medžiagų bei turi būti gerai prižiūrimi.
32. Gamykliniuose žvejybos laivuose, kuriuose sušaldomi žuvininkystės produktai, turi būti:
32.1. pakankamai galingi šaldymo įrengimai, galintys greitai sumažinti temperatūrą produkto viduje iki reikiamos temperatūros, nurodytos Reikalavimuose;
II. SKIRSNIS
HIGIENOS REIKALAVIMAI ŽUVININKYSTĖS PRODUKTŲ TVARKYMUI IR
SANDĖLIAVIMUI GAMYKLINIAME ŽVEJYBOS LAIVE
33. Gamykliniame žvejybos laive turi būti kvalifikuotas darbuotojas, atsakingas už žuvininkystės produktų geros gamybos praktikos taikymą. Šis asmuo turi užtikrinti, kad būtų laikomasi Reikalavimų, ir sudaryti gamykliniame žvejybos laive naudojamą inspektavimo ir svarbių valdymo taškų tikrinimo programą, pildyti žurnalą, kuriame, jei reikia, nurodo temperatūros registravimo duomenis, prieinamą tikrinimus atliekantiems pareigūnams.
36. Galvų atkirtimas, skrodimas, filė gamyba turi būti atliekami pagal 52–54 punktuose nurodytus higienos reikalavimus.
37. Žuvininkystės produktų perdirbimas gamykliniame žvejybos laive turi būti atliekamas pagal 57.3, 57.4, 59–72 punktuose nurodytus reikalavimus.
38. Žuvininkystės produktai turi būti įvyniojami ir pakuojami pagal VIII skyriuje nurodytus higienos reikalavimus.
IV. SKYRIUS
ŽUVININKYSTĖS PRODUKTŲ IŠKROVIMO IR PARDAVIMO REIKALAVIMAI
40. Iškrovimo metu ir iškrovimo vietoje esantys įrengimai visada turi būti švarūs ir tvarkingi; įrengimai turi būti pagaminti iš lengvai valomos ir dezinfekuojamos medžiagos.
41. Iškrovimo metu ir iškrovimo vietoje turi būti išvengta žuvininkystės produktų užteršimo; turi būti užtikrinta, kad:
41.2. žuvininkystės produktai nedelsiant būtų patalpinti į vietą, kurioje, atsižvelgus į jų rūšį, būtų palaikoma reikiama temperatūra, ir, jeigu reikia, sudėti į ledus transporto priemonėse, sandėliuose, pardavimo vietose ar įmonėse;
42. Aukcionų ar didmeninių prekyviečių (pardavimo) vietos, kuriose žuvininkystės produktai išdėliojami parduoti, turi atitikti šiuos reikalavimus:
42.2. turi turėti neperšlampamas, lengvai plaunamas ir dezinfekuojamas grindis, nuo kurių vanduo lengvai nutekėtų, ir higienišką panaudoto vandens šalinimo sistemą;
42.3. turi būti aprūpintos asmens higienos reikmenimis su atitinkamu skaičiumi prausyklų, tualetų su įrenginiais vandeniui nuleisti; prausyklose turi būti priemonių rankoms plauti bei vienkartinių rankšluosčių;
42.4. turi būti gerai apšviestos, siekiant palengvinti žuvininkystės produktų patikrinimų, numatytų VII skyriuje, atlikimą;
42.5. turi būti naudojamos tik žuvininkystės produktams išdėlioti ar sandėliuoti ir negali būti naudojamos kitais tikslais; transporto priemonės, kurių išmetamosios dujos gali pakenkti žuvininkystės produktų kokybei, į prekyvietes neįleidžiamos; gyvūnai į prekyvietes neįleidžiami;
42.6. turi būti valomos nuolat, bent po kiekvieno žuvininkystės produktų siuntos pardavimo; dėžių viršus ir vidus po kiekvieno žuvininkystės produktų pardavimo išvalomas ir perplaunamas geriamuoju arba švariu jūros vandeniu; jei reikia, dėžės dezinfekuojamos;
42.7. turi būti aprūpintos rūkyti, spjaudyti, gerti ir valgyti draudžiančiomis iškabomis, kurios kabinamos matomose vietose;
42.8. turi būti taip įrengtos, kad jas būtų galima uždaryti ir laikyti uždarytas, jei VMVT mano, kad tai reikalinga;
42.10. turi būti specialios vandeniui nelaidžios talpyklos, pagamintos iš korozijai atsparių medžiagų, skirtos žuvininkystės produktams, netinkamiems žmonių maistui, laikyti;
43. Iškrauti ar, jeigu reikia, po pirminio pardavimo žuvininkystės produktai nedelsiant turi būti vežami į jų paskirties vietą laikantis X skyriaus reikalavimų.
44. Jeigu nesilaikoma 43 punkte nurodytų reikalavimų, aukcionuose, kuriuose sandėliuojami žuvininkystės produktai prieš išdėliojimą parduoti arba po pardavimo bei laukiant, kol bus išvežti į paskirties vietą, turi būti įrengtos pakankamo dydžio šaldymo patalpos, atitinkančios 47.3 punkto reikalavimus. Tokiais atvejais žuvininkystės produktai turi būti sandėliuojami temperatūroje, artimoje tirpstančio ledo temperatūrai.
45. Bendrieji higienos reikalavimai, nurodyti 48–50 punktuose (išskyrus 49.1 punktą), taikomi mutatis mutandis (liet. „su pakeitimais“) aukcionams, kuriuose žuvininkystės produktai išdėliojami parduoti arba sandėliuojami.
V. SKYRIUS
BENDRIEJI REIKALAVIMAI ĮMONĖMS
I. SKIRSNIS
BENDRIEJI REIKALAVIMAI PATALPŲ ĮRENGIMUI BEI ĮRANGAI
47. Įmonėse turi būti:
47.1. pakankamo dydžio darbo patalpos, kad būtų galima dirbti tinkamomis higienos sąlygomis; jos turi būti suprojektuotos ir išdėstytos taip, kad būtų išvengta žuvininkystės produktų užteršimo – turi būti atskirtos „švarioji“ ir „nešvarioji“ pastato dalys;
47.2. žuvininkystės produktų tvarkymo, išdarinėjimo ir perdirbimo patalpose (vietose):
47.2.1. grindys turi būti išklotos vandeniui atspariomis medžiagomis, lengvai valomomis, plaunamomis, dezinfekuojamomis, įrengtos taip, kad vanduo lengvai nutekėtų į surinkimo šulinėlius, arba turėti įrenginį vandeniui pašalinti,
47.2.7. turi būti pakankamas skaičius įrenginių rankoms plauti ir dezinfekuoti; darbo patalpose ir tualetuose kriauklių čiaupai neturi būti tiesiogiai valdomi rankomis; turi būti vienkartinių rankšluosčių,
47.3. šaldymo patalpos, kuriose sandėliuojami žuvininkystės produktai; patalpos turi atitikti šiuos reikalavimus:
47.5. įrankių ir darbo įrenginių (pjaustymo stalai, konteineriai, konvejerinės juostos ir peiliai), pagamintų iš antikorozinės medžiagos, lengvai valomų ir dezinfekuojamų;
47.6. specialių vandeniui nelaidžių, korozijai atsparių konteinerių žuvininkystės produktams, kurie nėra skirti žmonių maistui, laikyti ir patalpos tokiems konteineriams laikyti, jeigu jie nėra ištuštinami kiekvienos darbo dienos pabaigoje;
47.7. įrengimai, aprūpinantys pakankamu geriamojo vandens kiekiu, kuris atitinka Lietuvos higienos normos HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ reikalavimus, arba švariu jūros vandeniu, arba jūros vandeniu, apdorotu atitinkama valymo sistema naudojant spaudimą; išimties atvejais leidžiama tiekti negeriamą vandenį garų gamybai, priešgaisrinei apsaugai ar šaldymo įrengimams aušinti su sąlyga, kad vamzdynai bus įrengti taip, kad nebūtų galimybės vandens panaudoti kitais tikslais ir nekiltų produktų užteršimo pavojus; negeriamo vandens vamzdžiai turi būti aiškiai atskirti nuo tų, kurie naudojami geriamajam ar švariam jūros vandeniui tiekti;
47.9. pakankamas skaičius persirengimo patalpų su lygiomis, vandeniui atspariomis, plaunamomis sienomis ir grindimis, praustuvais ir nuplaunamais tualetais, kurie negali tiesiai atsidaryti į darbo patalpas; prausyklose turi būti priemonių rankoms plauti bei vienkartinių rankšluosčių; praustuvų čiaupai neturi būti tiesiogiai valdomi rankomis;
47.10. tinkamai įrengta rakinama patalpa VMVT reikmėms, jeigu žuvininkystės produktų kiekis toks, kad juos reikia reguliariai arba nuolat tikrinti;
47.11. tinkama įranga transporto priemonėms plauti ir dezinfekuoti; tokia įranga nėra privaloma, jeigu transporto priemonės plaunamos ir dezinfekuojamos kitoje VMVT patvirtintoje vietoje;
II. SKIRSNIS
BENDRIEJI HIGIENOS REIKALAVIMAI
48. Bendrieji higienos reikalavimai, taikomi patalpoms ir įrengimams:
48.1. grindys, sienos ir pertvaros, lubos, įranga ir įrankiai darbui su žuvininkystės produktais turi būti laikomi švarūs ir prižiūrimi taip, kad netaptų žuvininkystės produktų užkrato šaltiniu;
48.2. turi būti tinkama apsauga nuo kenkėjų; cheminiai preparatai graužikams, vabzdžiams naikinti, dezinfekantai ir kitos toksiškos medžiagos turi būti laikomos rakinamose patalpose ar spintelėse; jie turi būti naudojami taip, kad neužterštų žuvininkystės produktų;
48.3. darbo patalpos, darbo įrankiai bei įranga turi būti naudojami tik darbui su žuvininkystės produktais; VMVT leidus, jie gali būti naudojami darbui (tuo pačiu ar kitu metu) su kitais maisto produktais;
48.4. visais atvejais privaloma naudoti tik geriamąjį vandenį, atitinkantį Lietuvos higienos normos HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ reikalavimus, arba švarų jūros vandenį; negeriamas vanduo gali būti naudojamas garų gamybai, priešgaisrinei apsaugai, šaldymo įrenginių aušinimui su sąlyga, kad vamzdynai bus įrengti taip, kad nebūtų galimybės vandens panaudoti kitais tikslais ir nekiltų produktų užteršimo pavojus;
49. Bendrieji higienos reikalavimai, taikomi personalui:
49.1. būtina vilkėti tinkamus švarius darbo drabužius ir dėvėti galvos apdangalus, kurie visiškai uždengtų plaukus; tai ypač svarbu asmenims, tiesiogiai dirbantiems su žuvininkystės produktais;
49.2. žuvininkystės produktus tvarkantys darbuotojai turi nusiplauti rankas kiekvieną kartą prieš pradėdami darbą; rankų žaizdos turi būti aprištos vandens nepraleidžiančiu tvarsčiu;
50. Darbdavys turi imtis visų būtinų priemonių ir neleisti dirbti asmenims, kurie gali užkrėsti žuvininkystės produktus tol, kol bus įrodyta, kad jie gali dirbti nekeldami pavojaus. Iš bet kurio asmens darbui su žuvininkystės produktais reikalaujama pateikti medicinos pažymą, įrodančią, jog nėra priežasčių, dėl kurių jis negalėtų dirbti šio darbo. Dirbti su žuvininkystės produktais gali tik asmenys, turintys Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka išduotas medicinos pažymas, leidžiančias dirbti su maisto produktais ir įgiję žinių sveikatos klausimais.
VI. SKYRIUS
SPECIALŪS ŽUVININKYSTĖS PRODUKTŲ TVARKYMO ĮMONĖSE REIKALAVIMAI
I. SKIRSNIS
REIKALAVIMAI ŠVIEŽIEMS ŽUVININKYSTĖS PRODUKTAMS
51. Jeigu į įmonę pristatyti atšaldyti nesupakuoti žuvininkystės produktai nėra iš karto paskirstomi, išvežami, išdarinėjami ar perdirbami, jie turi būti laikomi arba sudedami į ledą šaldymo patalpoje. Ledas, su druska ar be jos, turi būti pagamintas iš geriamojo arba švaraus jūros vandens ir laikomas specialiuose konteineriuose higienos sąlygomis; konteineriai turi būti švarūs ir gerai prižiūrimi. Supakuoti švieži produktai turi būti atšaldomi ledu arba mechaniniais šaldymo įrenginiais, palaikančiais panašias temperatūros sąlygas.
52. Jeigu galvų atkirtimas ir išskrodimas nebuvo atliktas gamykliniame žvejybos laive, tai turi būti atliekama įmonėje laikantis higienos reikalavimų. Po šių veiksmų žuvininkystės produktai turi būti plaunami geriamuoju arba švariu jūros vandeniu.
53. Filė gamyba ir pjaustymas turi būti atliekami taip, kad filė ir gabalai nebūtų užteršti ar sugadinti; tai atliekama kitoje vietoje negu buvo atliekamas galvų nuėmimas ir išdarinėjimas. Paruošta filė ir gabalai ant darbo stalo turi būti laikomi tik tiek, kiek užima apdorojimo procedūra, ir turi būti saugomi nuo užteršimo. Po paruošimo filė ar gabalai, kurie bus parduodami švieži, nedelsiant atšaldomi.
54. Virškinimo traktas (žarnos) ir dalys, kurios gali būti pavojingos žmonių sveikatai, turi būti atskirtos ir pašalintos nuo žuvininkystės produktų, skirtų žmonių maistui.
55. Šviežiems žuvininkystės produktams paskirstyti ar laikyti naudojamos talpyklos turi būti tokios, kad apsaugotų žuvininkystės produktus nuo užteršimo ir užtikrintų jų laikymą tinkamomis higienos sąlygomis; per šias talpyklas turi lengvai ištekėti tirpstantis ledas.
56. Jeigu nėra įrengta speciali nuolatinė šalutinių žuvininkystės produktų šalinimo įranga, šalutiniai žuvininkystės produktai dedami į sandarias, lengvai valomas ir dezinfekuojamas talpyklas, uždengiamas dangčiu. Šalutiniai žuvininkystės produktai neturi būti kaupiami darbo vietoje. Juos reikia šalinti nuolat arba kai pripildomi konteineriai. Būtina darbo dienos pabaigoje pašalinti visus susikaupusius šalutinius žuvininkystės produktus arba juos nugabenti į patalpas, nurodytas 47.6 punkte. Šalutiniams žuvininkystės produktams skirti konteineriai, talpyklos ir/arba patalpos turi būti visada rūpestingai valomi ir, jeigu reikia, dezinfekuojami po kiekvieno panaudojimo. Laikomi šalutiniai žuvininkystės produktai neturi teršti įmonės ar aplinkos.
II. SKIRSNIS
REIKALAVIMAI SUŠALDYTIEMS ŽUVININKYSTĖS PRODUKTAMS
57. Įmonės privalo turėti:
57.1. pakankamai galingą šaldymo įrangą, kuria būtų galima greitai sumažinti temperatūrą iki nurodytos Reikalavimuose;
57.2. pakankamai galingą šaldymo įrangą, kad sandėliuose žuvininkystės produktai būtų laikomi tokioje temperatūroje, kuri nurodyta Reikalavimuose, nepriklausomai nuo aplinkos temperatūros; dėl techninių priežasčių, susijusių su šaldymo metodu ir su žuvininkystės produktų tvarkymu, sūryme šaldomoms ir konservavimui skirtoms nesupjaustytoms gabalais (sveikoms) žuvims gali būti taikoma aukštesnė temperatūra negu nurodyta Reikalavimuose, bet ne aukštesnė kaip minus 9oC;
57.3. švieži žuvininkystės produktai, kurie turi būti sušaldyti ar greitai sušaldyti, turi atitikti šio skyriaus I skirsnio reikalavimus;
57.4. sandėliavimo patalpos turi būti aprūpintos temperatūros registravimo įranga, įrengta taip, kad būtų lengva ją tikrinti. Temperatūros pokyčiams jautri termometro dalis turi būti kuo toliau nuo šalčio šaltinio, t. y. kur temperatūra yra aukščiausia. Temperatūros registravimo grafikai turi būti pateikiami patikrinti VMVT ir saugomi ne trumpiau kaip iki žuvininkystės produktų tinkamumo vartoti termino pabaigos.
III. SKIRSNIS
REIKALAVIMAI ATŠILDYTIEMS ŽUVININKYSTĖS PRODUKTAMS
58. Įmonės, kurios atšildo žuvininkystės produktus, turi laikytis šių reikalavimų:
58.1. žuvininkystės produktai atšildomi atitinkamomis higienos sąlygomis; turi būti išvengta užteršimo ir užtikrintas tirpstančio ledo nutekėjimas; atšildymo metu produktų temperatūra neturi kilti labai greitai;
58.2. atšildyti žuvininkystės produktai turi būti tvarkomi pagal Reikalavimus; jeigu jie yra išdarinėjami ar perdirbami, šie darbai turi būti atliekami nedelsiant po atšildymo; jeigu žuvininkystės produktai yra tiekiami tiesiai į rinką, informacija apie atšildytų žuvų būklę turi būti aiškiai nurodyta ant pakuotės pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 677 patvirtintus Lietuvos higienos normos HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas“ (Žin., 2003, Nr. 13-530) reikalavimus.
IV. SKIRSNIS
REIKALAVIMAI PERDIRBAMIEMS ŽUVININKYSTĖS PRODUKTAMS
59. Perdirbami švieži, sušaldyti ir atšildyti žuvininkystės produktai turi atitikti šio skyriaus I, II, III skirsnio reikalavimus.
60. Jeigu patogeninių mikroorganizmų sunaikinimui taikomas tam tikras apdorojimo būdas arba jeigu šis apdorojimo būdas svarbus, norint išlaikyti žuvininkystės produktus, jis turi būti moksliškai pripažintas. Jeigu apdorojami Gyvų dvigeldžių moliuskų auginimo ir tiekimo į rinką reikalavimuose nurodyti produktai, kurie buvo apdoroti valymo centruose arba natūralaus apsivalymo vietose, apdorojimo būdas turi būti patvirtintas pagal Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo 6 straipsnio 11 punktą. Atsakingas įmonės darbuotojas turi pildyti taikomų apdorojimo būdų registravimo žurnalą. Atsižvelgus į naudojamą apdorojimo būdą, reikia registruoti ir kontroliuoti terminio apdorojimo laiką ir temperatūrą, druskos koncentraciją, pH, vandens kiekį. Įrašai turi būti saugomi numatytą žuvininkystės produkto tinkamumo vartoti terminą ir būti prieinami VMVT.
61. Sūdyti, rūkyti, džiovinti, marinuoti žuvininkystės produktai, kurių tinkamumo vartoti terminas ribotas, turi būti paženklinti, ant pakuotės nurodant laikymo sąlygas pagal Lietuvos higienos normos HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas“ reikalavimus.
62. Konservavimui taikomi šie reikalavimai:
62.3. konservuojama termiškai apdorojant žuvininkystės produktus, atsižvelgiant į svarbiausius kriterijus: kaitinimo laiką, temperatūrą, indelių pripildymą, jų tūrį ir kt.; šie duomenys turi būti registruojami; naudojamas terminio apdorojimo būdas turi sunaikinti arba nukenksminti patogeninius mikroorganizmus ir jų sporas; terminio apdorojimo įrangoje turi būti kontrolės prietaisai, kurie leistų patikrinti, ar indeliai tinkamai apdoroti karščiu; po terminio apdorojimo indeliai turi būti atšaldomi geriamuoju vandeniu, kuriame gali būti cheminių medžiagų, naudojamų apsaugai nuo korozijos;
62.4. atliekami atsitiktiniai patikrinimai (juos turi atlikti gamintojas), norint įsitikinti, kad pagaminti žuvininkystės produktai buvo tinkamai apdoroti karščiu, naudojant:
62.4.1. inkubacinius testus: produktai septynias dienas laikomi 37oC arba dešimt dienų 35oC temperatūroje ar taikoma bet kuri kita laiko ir temperatūros kombinacija,
62.5. kiekvieną dieną nustatytais intervalais turi būti imami produktų mėginiai, kad būtų galima nustatyti indelių uždarymo efektyvumą; tam tikslui turi būti atitinkama įranga uždarytų indelių siūlėms patikrinti;
63. Žuvininkystės produktų rūkymui taikomi šie reikalavimai:
63.1. žuvininkystės produktai turi būti rūkomi atskiroje patalpoje arba specialioje vietoje su ventiliacijos sistema, kad dūmai ir deginimo šiluma nepatektų į kitas žuvininkystės produktų išdarinėjimo, perdirbimo, sandėliavimo patalpas ar tam skirtas vietas;
63.2. medžiagos, naudojamos rūkymui, turi būti laikomos ne rūkymo vietoje ir turi neužteršti žuvininkystės produktų;
63.3. dūmams išgauti deginti dažytą, lakuotą, klijuotą ar kitaip chemiškai apdorotą medieną draudžiama;
64. Sūdant žuvininkystės produktus, turi būti laikomasi šių reikalavimų:
64.2. žuvininkystės produktams apdoroti naudojama druska turi būti švari ir laikoma taip, kad nebūtų užteršta; ji neturi būti naudojama kelis kartus;
64.3. indai turi būti pagaminti taip, kad laikomi sūryme produktai būtų apsaugoti nuo bet kokio užteršimo;
65. Verdant vėžiagyvius ir moliuskus (kiaukutinius) turi būti laikomasi šių reikalavimų:
65.1. po virimo jie turi būti greitai atšaldyti; tam turi būti naudojamas geriamasis vanduo arba švarus jūros vanduo; jeigu vėžiagyviai ar moliuskai nebus papildomai apdorojami, juos atšaldyti reikia iki tirpstančio ledo temperatūros;
65.2. išlukštenti ir išimti iš kriauklių žuvininkystės produktus reikia laikantis higienos reikalavimų; jeigu tai atliekama rankomis, darbuotojai turi plauti rankas, švariai išvalyti darbo vietas; jei naudojami mechanizmai, jie turi būti valomi ir dezinfekuojami po kiekvienos darbo dienos;
65.3. išlukštenti ar išimti iš kriauklių žuvininkystės produktai sušaldomi arba laikomi tokioje temperatūroje, kurioje mikroorganizmai negali daugintis;
66. Mechaniškai atskirta nuo ašakų žuviena turi būti ruošiama laikantis šių reikalavimų:
66.1. mechaniškai atskiriama tuoj pat po išpjaustymo, jeigu žuvys yra išskrostos; jeigu naudojamos žuvys neišskrostos, prieš tai jos turi būti išskrodžiamos ir nuplaunamos;
V. SKIRSNIS
PARAZITŲ KONTROLĖ
67. Gamybos metu ir prieš patiekiant žmonių maistui žuvis ir žuvų produktus, reikia vizualiai patikrinti, ar juose yra matomų parazitų. Žuvys ir žuvų dalys, kuriose yra matomų parazitų, negali būti tiekiamos į rinką. Šio tikrinimo tvarka nustatyta šio skyriaus VI skirsnyje.
68. Žuvys ir žuvų produktai, nurodyti 69 punkte, kuriuos reikia naudoti tokius, kokie jie yra, turi būti taip užšaldyti, kad visose produkto dalyse būtų ne aukštesnė kaip – 20oC temperatūra, šaldoma ne mažiau kaip 24 val. Užšaldomi švieži arba gatavi produktai.
69. Reikalavimai, išdėstyti 68 punkte, taikomi šioms žuvims ar žuvų produktams:
69.2. silkėms, skumbrėms, kilkėms, Atlanto ir Ramiojo vandenyno laukinėms lašišoms, jeigu jos bus šaltai rūkomos ir jų temperatūra bus žemesnė kaip +60oC;
70. Atsižvelgus į mokslinius duomenis, 69 punkte nurodytų žuvų ir žuvų produktų sąrašas gali būti papildytas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo 6 straipsnio 11 punktu, taip pat nustatomi kriterijai, leidžiantys apibrėžti tinkamus arba netinkamus apdorojimo būdus nematodams sunaikinti.
71. Gamintojai turi užtikrinti, kad 69 punkte išvardyti žuvų produktai ar jų gamybai naudojamos žaliavos prieš tiekimą į rinką bus apdorojami pagal 68 punkto reikalavimus.
VI. SKIRSNIS
ŽUVŲ PARAZITŲ VIZUALINIO PATIKRINIMO TVARKA
74. Atsakingi asmenys įmonėse ir kvalifikuoti darbuotojai gamykliniuose žvejybos laivuose nustato 73 punkte minimų tikrinimų apimtį ir dažnumą, atsižvelgdami į žuvų apdorojimo būdą, geografinę kilmę bei jų paskirtį.
75. Gamybos metu kvalifikuoti darbuotojai ar atsakingi asmenys turi apžiūrėti išskrostų žuvų pilvo ertmę, kepenis ir ikrus bei pienius, skirtus žmonių maistui. Priklausomai nuo žuvų išdorojimo būdų, vizualinis patikrinimas atliekamas:
76. Žuvų filė ar žuvų gabaliukų vizualinį patikrinimą turi atlikti kvalifikuoti darbuotojai ar atsakingi asmenys po filė gavimo arba supjaustymo. Kai dėl filė ar gabaliuko dydžio arba dėl atliekamų filė gaminimo operacijų individualus tyrimas neįmanomas, remiantis 9 punkto reikalavimais, turi būti parengtas mėginių ėmimo planas, kuris pateikiamas VMVT. Kai techniškai įmanoma tikrinti peršviečiant, šis būdas turi būti įtrauktas į mėginių ėmimo planą.
VII. SKYRIUS
KOKYBĖS KONTROLĖ IR GAMYBOS SĄLYGŲ TIKRINIMAS
I. SKIRSNIS
BENDRIEJI REIKALAVIMAI
77. VMVT nustato kontrolės ir priežiūros sistemą, pagal kurią tikrinama, kaip laikomasi Reikalavimų.
78. Kontrolės ir priežiūros sistemą sudaro:
78.3. reguliarus įmonių tikrinimas:
II. SKIRSNIS
SPECIALIEJI REIKALAVIMAI
79. Juslinis tikrinimas:
79.1. vadovaujantis 1996 m. lapkričio 26 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2406/96, nustatančiu bendrus prekybos standartus tam tikriems žuvininkystės produktams, kiekviena žuvininkystės produktų partija iškrovimo metu arba prieš pirminį pardavimą turi būti pateikta VMVT patikrinti, ar žuvininkystės produktai tinkami žmonių maistui (paimami mėginiai jusliniam tyrimui);
79.2. žuvininkystės produktai, kurių šviežumas atitinka bendruosius tiekimo į rinką reikalavimus, nustatytus pagal 1999 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 104/2000 dėl bendro žuvininkystės ir akvakultūros produktų rinkų organizavimo 2 straipsnį, laikomi atitinkantys juslinius reikalavimus ir šiuos Reikalavimus; žuvininkystės produktams, kuriems netaikomas minėtas reglamentas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo 6 straipsnio 11 punktu, jeigu reikia, gali būti nustatyti atskiri juslinio tikrinimo reikalavimai;
79.3. jeigu pastebima, kad nesilaikoma Reikalavimų, arba jeigu manoma, jog tai reikalinga, juslinis tikrinimas kartojamas po pirminio žuvininkystės produktų pardavimo; žuvininkystės produktai turi atitikti bent minimalius Tarybos reglamente (EB) Nr. 2406/96 nustatytus šviežumo reikalavimus;
79.4. jeigu juslinio tikrinimo metu nustatoma, kad žuvininkystės produktai yra netinkami žmonių maistui, turi būti imtasi priemonių pašalinti juos iš rinkos ir paveikti taip, kad jų nebūtų galima vėl panaudoti žmonių maistui;
80. Parazitų tikrinimas:
80.1. prieš tiekiant žuvis ir žuvų produktus žmonių maistui, jie turi būti vizualiai patikrinti, ieškant matomų parazitų;
81. Cheminiai tyrimai:
81.1. imami mėginiai ir siunčiami į laboratoriją šiems rodikliams nustatyti:
81.1.1. TVN-N (lakiųjų azoto bazių kiekis) ir TMA (trimetilamino azoto kiekis) – šios medžiagos nustatomos tam tikroms žuvų rūšims, vadovaujantis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2003 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. B-143 patvirtintais Lakiųjų azoto bazių koncentracijos nustatymo tam tikros kategorijos žuvų produktuose reikalavimais (Žin., 2003, Nr. 17-767) bei Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo 6 straipsnio 11 punktu,
81.1.2. juose histaminui nustatyti iš kiekvienos partijos atrenkami devyni mėginiai:
81.1.2.2. dviejuose mėginiuose histamino kiekis gali viršyti 100 mg/kg, abiejuose neturi viršyti 200 mg/kg,
81.1.2.4. histamino apribojimai taikomi šių šeimų žuvims: scombridae, clupeidae, engraulidae ir coryphaenidae; žuvys, priklausančios šioms šeimoms, fermentuotos sūryme, gali turėti didesnį histamino kiekį, bet ne didesnį už dvigubą anksčiau nurodytą vertę; tyrimai turi būti atliekami patvirtintais, moksliškai pripažintais metodais, pvz., didelio efektyvumo skysčio chromatografijos metodu (HPLC);
81.2. vandenyje esančių teršalų:
81.2.1. valgomose žuvininkystės produktų dalyse neturi būti sunkiųjų metalų ir chloro organinių junginių bei kitų teršalų daugiau negu yra leidžiama norminiuose dokumentuose; tyrimai dėl šių medžiagų atliekami pagal stebėsenos planus, vadovaujantis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2003 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. 646 patvirtintomis Medžiagų ir medžiagų likučių gyvūnuose ir gyvūniniuose produktuose stebėsenos taisyklėmis (Žin., 2003, Nr. 76-3514);
VIII. SKYRIUS
PAKAVIMAS
84. Pakavimo medžiagos, kurios tiesiogiai liečiasi su žuvininkystės produktais, turi atitikti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. V-771 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 16:2003 „Medžiagos ir gaminiai, besiliečiantys su maistu“ (Žin., 2004, Nr. 45-1486) reikalavimus ir šiuos higienos reikalavimus:
85. Pakavimo medžiagos gali būti panaudojamos tik vieną kartą, išskyrus specialias talpyklas iš nelaidžios skysčiams, lygios, atsparios korozijai medžiagos, tinkamas po dezinfekavimo ir valymo naudoti pakartotinai. Šviežių produktų, laikomų leduose, pakavimo medžiaga turi būti tokia, kad pro ją galėtų ištekėti tirpstantis ledas.
IX. SKYRIUS
ŽENKLINIMAS
87. Žuvininkystės produktai ženklinami pagal Lietuvos higienos normos HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas“, 1999 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamento (EB) 104/2000, nustatančio bendrosios žuvininkystės ir akvakultūros produktų rinkos organizavimą, 2001 m. spalio 22 d. Komisijos reglamento (EB) 2065/2001, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) 104/2000 taikymo taisykles dėl vartotojų informavimo apie žuvininkystės ir akvakultūros produktus ir kitų galiojančių teisės aktų reikalavimus taip, kad pagal pateiktą informaciją tikrinimo metu būtų įmanoma nustatyti žuvininkystės produktų siuntą išsiuntusią įmonę.
88. Ant žuvininkystės produktų pakuočių ar, jeigu jie nesupakuoti, lydimuosiuose dokumentuose turi būti pateikta ši informacija:
88.2. įmonės arba gamyklinio žvejybos laivo veterinarinio patvirtinimo numeris arba, jei parduodama iš laivo – šaldytuvo, kuriam taikomas Veterinarijos reikalavimų žvejybos laivams 22 punktas, laivo identifikavimo numeris, arba pagal šių Reikalavimų 12.2 punktą įregistruoto aukciono ar didmeninės prekyvietės registravimo numeris;
X. SKYRIUS
SANDĖLIAVIMAS IR GABENIMAS
90. Žuvininkystės produktai sandėliavimo ir gabenimo metu turi būti laikomi Reikalavimuose nurodytoje temperatūroje. Būtina laikytis šių reikalavimų:
90.1. švieži ar atšildyti žuvininkystės produktai bei virti ir atšaldyti vėžiagyvių ir moliuskų produktai turi būti laikomi tirpstančio ledo temperatūroje;
90.2. sušaldyti žuvininkystės produktai, išskyrus sūdytas šaldytas žuvis, kurios paruoštos konservų gamybai, turi būti laikomi minus 18oC ir žemesnėje temperatūroje; gabenimo metu temperatūra gali pakilti, bet ne daugiau kaip 3oC;
91. Kai sušaldyti žuvininkystės produktai iš šaltojo sandėlio transportuojami į įmonę, kurioje bus iš karto atšildomi išdarinėjimui ar perdirbimui, o atstumas tarp įmonių ne didesnis kaip 50 km arba 1 val. kelio, VMVT gali leisti nesilaikyti 90.2 punkto reikalavimų.
92. Žuvininkystės produktai negali būti sandėliuojami ar gabenami su kitais produktais, kurie gali juos užteršti, nebent žuvininkystės produktai taip supakuoti, kad yra apsaugoti.
93. Žuvininkystės produktų gabenimui naudojamos transporto priemonės turi būti įrengtos taip, kad per visą gabenimo laiką būtų galima palaikyti Reikalavimuose nustatytą temperatūrą. Jeigu žuvininkystės produktams atšaldyti naudojamas ledas, turi būti užtikrintas vandens nutekėjimas, kad tirpstantis ledas nesikauptų šalia žuvininkystės produktų. Transporto priemonių vidinių pertvarų apdaila turi būti tokia, kad nepakenktų žuvininkystės produktams. Pertvaros turi būti lygios, lengvai valomos ir dezinfekuojamos.
94. Žuvininkystės produktams gabenti naudojamos transporto priemonės gali būti naudojamos ir kitiems produktams gabenti, jei po naudojimo transporto priemonės kruopščiai išvalomos bei išdezinfekuojamos.
95. Žuvininkystės produktai negali būti gabenami nešvariomis ir neišdezinfekuotomis transporto priemonėmis ar konteineriais.
XI. SKYRIUS
IŠIMTYS
97. VMVT gali leisti taikyti išimtis:
97.1. 29.1 punktui, jei produktai apsaugomi nuo saulės, blogo oro ir nuo bet kokios nešvaros ar taršos šaltinio;
97.3. 29.4 punkto pirmam sakiniui, jei gatavi produktai bus sandėliuojami gamykliniame žvejybos laive nustatytoje temperatūroje;
97.4. 29.7 punkto paskutiniam sakiniui, jei produktai nebus užteršti panaudotu vandeniu, šalutiniais žuvininkystės produktais ar variklių aušinimo vandeniu;
97.5. 29.8 punktui, jei žuvininkystės produktus tvarkantys darbuotojai, pasinaudoję tualetu, galės nusiplauti rankas;
97.13. 42.5 punkto sakiniui „transporto priemonėms, išskiriančioms išmetamąsias dujas“, jei išmetamosiomis dujomis suteršti produktai bus pašalinti iš rinkos;
97.14. 42.10 punktui, jei žmonių maistui netinkami produktai neužterš žuvininkystės produktų ir nebus su jais sumaišyti;
97.25. 47.5 punktui „dėl korozijai atsparių medžiagų“, jei įrenginiai ir darbo įrankiai bus švariai prižiūrimi;
97.26. 47.6 punktui, jei produktai nebus teršiami šalutiniais žuvininkystės produktais ar iš jų ištekančiu skysčiu;
97.28. 51 punktui dėl būtinybės produktus laikyti įmonės šaldymo patalpoje, jei produktai vėl bus šaldomi tiek, kiek reikės, bet ne ilgiau kaip dvylika valandų, arba galės būti nuvežti į netoliese esančią šaldymo patalpą, nepriklausančią įmonei;
97.29. 56 punktui sudėti šalutinius žuvininkystės produktus į nepralaidžias skysčiams, dangčiu uždengiamas talpyklas, jei žuvininkystės produktai nebus teršiami šalutiniais žuvininkystės produktais arba iš jų ištekančiu skysčiu;
97.30. 63.1 punktui, jei bus imtasi visų atsargumo priemonių, jog dūmai nepakenks apdorojamiems arba sandėliuojamiems žuvininkystės produktams;
97.31. 64.1 punktui, jei sūdymo operacijos nepakenks apdorojamiems arba sandėliuojamiems žuvininkystės produktams.
Priedo pakeitimai:
Nr. B1-616, 2004-06-30, Žin., 2004, Nr. 108-4064 (2004-07-13), i. k. 104110MISAK00B1-616
Patvirtinta. Neteko galios nuo 2004-04-30
Priedo naikinimas:
Nr. B1-360, 2004-04-02, Žin. 2004, Nr. 65-2339 (2004-04-29), i. k. 104110MISAK00B1-360
Patvirtinta. Neteko galios nuo 2004-02-11
Priedo naikinimas:
Nr. B1-911, 2003-11-18, Žin. 2004, Nr. 22-687 (2004-02-10), i. k. 103110MISAK00B1-911
PATVIRTINTA
Valstybinės maisto ir veterinarijos
tarnybos direktoriaus 2000 12 15
įsakymu Nr. 376
ŠVIEŽIOS TRIUŠIENOS IR FERMOSE AUGINAMOS LAUKINĖS FAUNOS PARUOŠIMO IR TIEKIMO Į RINKĄ TAISYKLĖS
Šviežios triušienos ir fermose auginamos laukinės faunos paruošimo ir tiekimo į rinką taisyklės (toliau – taisyklės) parengtos remiantis Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo (Žin., 1992, Nr. 2-15) 3, 6 ir 15 straipsniais ir atitinka ES Tarybos direktyvos 91/495/EEB reikalavimus.
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Taisyklių tikslas – užtikrinti, kad į rinką patektų tik saugi ir kokybiška, tinkama žmonių maistui triušiena ir fermose užaugintų žvėrių ir laukinių paukščių mėsa, užkirsti kelią per maistą plintančioms infekcijoms ir saugoti, kad per šių gyvūnų mėsą neužsikrėstų žmonės ir gyvuliai, bei nustatyti sveikatos ir higienos reikalavimus ruošiant ir tiekiant į rinką triušieną, fermose auginamos laukinės faunos mėsą.
2. Taisyklės taikomos visoms įmonėms, ruošiančioms šviežią triušieną ir fermose auginamos laukinės faunos mėsą.
3. Taisyklės netaikomos:
3.1. mažmeninės prekybos įmonėse laikinai saugomai ir išpjaustomai triušienai bei laukinės faunos mėsai, kuri tiekiama tiesiogiai galutiniam vartotojui;
4. Taisyklėse vartojamos pagrindinės sąvokos:
triušiena – visos triušių skerdenėlių dalys, tinkamos žmonių maistui;
fermose auginamos laukinės faunos mėsa – laukinių žinduolių ir laukinių paukščių, augintų, laikytų ir paskerstų nelaisvėje, mėsa, tinkama žmonių maistui;
fermose auginama laukinė fauna – laukiniai žinduoliai ir laukiniai paukščiai, laikomi fermose kaip naminiai gyvuliai ir paukščiai. Laukiniai gyvūnai, gyvenantys uždaroje teritorijoje tokiomis sąlygomis kaip ir laukiniai žvėrys, nelaikomi fermose auginama laukine fauna;
kilmės šalis – valstybė, kurios teritorijoje yra gamybos ūkis;
gyvūninės atliekos – negyvų gyvūnų kūnai ir jų dalys ir gyvūniniai produktai, netinkantys žmonių maistui;
kompetentinga institucija – Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – VMVT);
veterinarijos inspektorius – kompetentingos institucijos paskirtas, einantis pareigas ir atsakingas veterinarijos gydytojas;
atsakingas įmonės asmuo – įmonės savininkas arba jo įgaliotas asmuo, teisiškai atsakingas už įmonės veiklą.
II. TRIUŠIENOS PARUOŠIMO IR TIEKIMO Į RINKĄ TAISYKLĖS
5. Triušiena turi būti gaminama įmonėje, kuri atitinka Veterinarijos reikalavimus šviežiai paukštienai, patvirtintus Valstybinės veterinarijos tarnybos 1998 05 28 įsakymu Nr. 4-128.
6. Pjaunami triušiai turi būti kilę iš vietovių, kuriose netaikomi apribojimai dėl gyvūnų užkrečiamųjų ligų.
7. Triušiai turi būti apžiūrėti veterinarijos inspektoriaus jų laikymo vietoje likus ne daugiau kaip 24 val. iki pristatymo į skerdyklą. Jiems išrašomas veterinarijos pažymėjimas.
8. Jei triušiai buvo apžiūrėti fermose ir buvo pripažinti sveikais bei praėjo ne daugiau kaip 24 valandos nuo jų pristatymo į skerdyklą, priešskerdiminė apžiūra gali būti atliekama tik dėl sužeidimų, gautų gabenimo metu; jei praėjo daugiau nei 24 valandos po triušių apžiūros fermoje, triušiai turi būti apžiūrėti dar kartą skerdykloje prieš pjovimą.
10. Tikrinant turi būti nustatyta:
10.1. ar triušiai neserga kuria nors žmonių arba gyvūnų užkrečiamąja liga, ar jie neturi jos požymių, ar jų bendra būklė nerodo, kad jie gali susirgti minėta liga;
11. Triušiai negali būti skerdžiami, jei nustatoma, kad jiems yra būdingi 10 punkte nurodyti požymiai. Jie turi būti skerdžiami atskirai arba paskerdus visus kitus triušius ir pašalinus jų mėsą laikantis higienos reikalavimų.
13. Poskerdiminė ekspertizė atliekama esant tinkamam apšvietimui ir turi apimti:
13.3. jei reikia, plaučių, kepenų, blužnies, inkstų ir skerdenėlės dalių, kuriose pastebėta pakitimų, pjūvius,
14. Esant ligos įtarimui, remdamasis priešskerdimine apžiūra, veterinarijos inspektorius gali nurodyti atlikti laboratorinius tyrimus infekcinėms ligoms ir kenksmingų medžiagų likučiams nustatyti.
15. Veterinarijos inspektorius apžiūri triušių skerdenėles ir pripažįsta jas netinkamomis žmonių maistui, kai nustatoma:
15.4. draudžiamų medžiagų likučių, viršijančių leistinas higienos normas, įskaitant medžiagas, turinčias farmakologinį poveikį;
16. Paskerstų triušių dalys su vietiniais trauminiais pakitimais ar užteršimais, nedarančiais įtakos likusios skerdenėles dalims, turi būti pripažintos netinkamomis žmonių maistui ir atskirtos nuo kitų skerdenėlės dalių.
18. Nustačius žmonėms ar gyvūnams pavojingų ligų, turi būti pranešta regioninei kompetentingai institucijai.
19. Atlikus poskerdiminę apžiūrą, šviežia atšaldyta triušiena turi būti laikoma ne aukštesnėje kaip +4 oC temperatūroje, o sušaldyta – ne aukštesnėje kaip -12 oC temperatūroje patvirtintuose šaltuosiuose sandėliuose.
20. Įpakuota šviežia triušiena negali būti laikoma toje pačioje patalpoje kartu su neįpakuota šviežia triušiena.
21. Tiekiama į rinką triušiena turi turėti veterinarijos pažymėjimą, kurį išduoda veterinarijos inspektorius.
22. Triušiena turi būti transportuojama laikantis higienos reikalavimų, kad būtų apsaugota nuo bet kokio užteršimo. Transportuojama konteineriais ar uždaru transportu, kurie turi būti išvalyti ir išdezinfekuoti. Atšaldyta triušiena gabenama ne aukštesnėje kaip + 4 oC temperatūroje, sušaldyta – ne aukštesnėje kaip -12 oC temperatūroje.
23. Kompetentinga institucija gali leisti nukrypti nuo II skyriuje išdėstytų reikalavimų, jeigu triušiena tiekiama:
III. FERMOJE AUGINAMOS LAUKINĖS FAUNOS MĖSOS PARUOŠIMO IR TIEKIMO Į RINKĄ TAISYKLĖS
25. Fermoje auginamos laukinės faunos mėsa turi būti apdorojama laikantis Šviežios mėsos paruošimo ir patiekimo į rinką taisyklių (Žin., 1999, Nr. 16-438) ir Veterinarijos reikalavimų šviežiai paukštienai, patvirtintų Valstybinės veterinarijos tarnybos 1998 05 28 įsakymu Nr. 4-128.
26. Skeltanagiai žvėrys, kurių kilmės bandoje reguliariai atliekami veterinariniai patikrinimai ir kuriems nėra taikomi jokie apribojimai, turi būti apdorojami skirtingu laiku negu galvijai, kiaulės, avys, ožkos.
27. Laukinės faunos mėsai veterinarijos inspektorius išduoda nustatytos formos veterinarijos pažymėjimą.
28. Fermose auginamų šernų bei kitų žvėrių, galinčių sirgti trichinelioze, mėsa turi būti patikrinta dėl trichineliozės pagal Šviežios mėsos trichineliozės tyrimo veterinarijos taisykles, patvirtintas Valstybinės maisto ir veterinarijos direktoriaus 2000 10 13 įsakymu Nr. 272.
29. Tais atvejais, kai žvėrių negalima transportuoti, siekiant išvengti rizikos personalui ar atsižvelgiant į gyvūnų gerovės reikalavimus, galima leisti juos skersti fermose, jei banda reguliariai tikrinama veterinarijos inspektoriaus ir jai netaikomi jokie apribojimai.
30. Norint žvėris skersti fermoje:
30.2. mėsos įmonė, į kurią bus gabenami paskersti žvėrys, turi būti patvirtinta kompetentingos institucijos;
30.4. fermoje (jos teritorijoje) turi būti reikiamos sąlygos žvėrių priešskerdiminei apžiūrai atlikti (apie tai turi būti nurodoma prašyme);
33. Paskersti žvėrys turi būti transportuojami laikantis higienos reikalavimų, nurodytų Šviežios mėsos paruošimo ir patiekimo į rinką taisyklėse.
34. Kai fermose paskersti žvėrys per 1 val. negali būti nugabenti į patvirtintą skerdyklą, jie turi būti transportuojami konteineriu ar transporto priemone 0 – +4° C temperatūroje.
36. Transportuojant paskerstus žvėris, kartu siunčiamas veterinarijos pažymėjimas, išduotas veterinarijos inspektoriaus ir paliudijantis paskerdimo laiką ir teigiamus priešskerdiminės apžiūros rezultatus, tinkamą nukraujinimą.
37. Fermose auginamų laukinių paukščių mėsa turi atitikti šiuos reikalavimus:
37.1. visos papjautų laukinių paukščių dalys turi būti patikrintos laikantis šviežios mėsos tikrinimo taisyklių;
38. Laukinių paukščių, atvežtų iš vietovių, kur taikomi apribojimai dėl paukščių ligų, skerdenėlių tinkamumas žmonių maistui nustatomas kiekvienu individualiu atveju griežtai laikantis Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo ir atitinkamų norminių aktų reikalavimų.
39. Jei veterinarijos inspektorius nustato, kad šviežia laukinių paukščių mėsa netinka žmonių maistui, ji laikoma gyvūninėmis atliekomis ir turi būti atskirta nuo žmonių maistui skirtų produktų.
40. Gyvūninės atliekos turi būti perdirbtos laikantis Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo, gyvūnines atliekas reglamentuojančių teisės aktų.
42. Putpelių ir karvelių skerdenėlės patikrinamos tuojau po žarnų pašalinimo. Patikrinama ne mažiau kaip 5% kiekvienos paukščių siuntos, kurioje yra 500 paukščių, su sąlyga, kad paukščių siuntą sudaro vienodos veislės, svorio ir kilmės paukščiai. Jei apžiūrėti paukščiai pripažįstami netinkamais žmonių maistui, tyrimų rezultatai taikomi visai paukščių siuntai.
IV. TRIUŠIENOS IR FERMOSE AUGINAMOS LAUKINĖS FAUNOS MĖSOS PARUOŠIMO IR TIEKIMO RINKAI BENDROSIOS TAISYKLĖS
43. Kompetentinga institucija privalo:
43.2. numatyti priemones, kurių reikia nedelsiant imtis pasireiškus (ar kilus įtarimui) ligoms, pavojingoms žmonėms ir gyvūnams, arba nustačius cheminių teršalų likučių ar užterštumo radioaktyviaisiais izotopais kiekius, didesnius nei leidžia Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1998 06 30 įsakymu Nr. 381 patvirtinta higienos norma HN 54 „Maisto žaliavos ir maisto produktai. Didžiausios leidžiamos cheminių teršalų koncentracijos ir didžiausi leidžiami užterštumo radioaktyviaisiais izotopais lygiai“;
43.3. diagnozavus žmonėms ir gyvūnams pavojingas ligas ar nustačius padidintus cheminių teršalų likučius ar užterštumą radioaktyviaisiais izotopais, nedelsiant informuoti regiono kompetentingą instituciją, kuri atsako už ūkio (fermos), iš kurio kilę gyvūnai, priežiūrą;
43.4. atsižvelgdama į epizootinę situaciją, atlikti auginamiems žvėrims ir laukiniams paukščiams tyrimus, siekiant nustatyti, ar nesergama šiomis ligomis:
snukio ir nagų liga,
galvijų maru,
galvijų kontagine pleuropneumonija,
mėlynojo liežuvio liga (blutangu),
kiaulių vezikuline liga,
klasikiniu kiaulių maru,
afrikiniu kiaulių maru,
kiaulių enzootiniu encefalomielitu (Tešeno liga),
paukščių gripu (maru),
Niūkaslio liga,
afrikine arklių liga,
vezikuliniu stomatitu,
smulkiųjų atrajotojų maru,
Rifto slėnio karštlige,
žvyneline liga,
avių ir ožkų raupais,
infekcine hematopoetine nekroze,
galvijų spongiformine encefalopatija.
44. Jei pagal šių taisyklių 43.4 punkto reikalavimus atliktų tyrimų rezultatai teigiami, privaloma įvesti apribojimus dėl laukinės faunos, gautos iš užkrėstų fermų, mėsos naudojimo. Apribojimų pobūdį ir apimtį kiekvienu konkrečiu atveju nustato kompetentinga institucija.
45. Triušienai ir fermose auginamos laukinės faunos mėsai turi būti atliekami tyrimai cheminių teršalų likučiams nustatyti.
46. Triušiena ir fermose užaugintos laukinės faunos mėsa turi būti gaunama ir apdorojama patvirtintose įmonėse.
47. Triušienos ir laukinės faunos mėsos apdorojimo įmonės tvirtinamos pagal Šviežios mėsos paruošimo ir patiekimo į rinką taisykles ir Veterinarijos reikalavimus šviežiai paukštienai.
48. Patvirtintų įmonių veterinarinę kontrolę ir priežiūrą atlieka veterinarijos inspektorius, kuris privalo:
48.1. atlikti visų skerdžiamų gyvūnų priešskerdiminę ir poskerdiminę apžiūrą ir, remdamasis šių taisyklių reikalavimais, nustatyti, ar mėsa gali būti naudojama žmonių maistui;
48.2. atlikti įmonės bendrą higienos patikrinimą, patikrinti savikontrolės sistemos funkcionavimą. Tikrinimų dažnumas nurodomas patvirtinimo dokumentuose, jis priklauso nuo gamybos apimties, savikontrolės sistemos pobūdžio;
49. Veterinarijos inspektorius gali bet kada apžiūrėti visas patalpas, kad įsitikintų, ar laikomasi šių taisyklių reikalavimų. Nustatęs apdorojimo higienos ar apdorojimo technologijos reikalavimų pažeidimų ar kai trukdoma nustatyti mėsos tinkamumą maistui, veterinarijos inspektorius privalo duoti nurodymą pašalinti esamus trūkumus arba sustabdyti įmonės veiklą.
50. Veterinarijos inspektorius gali naudotis pagalbinio personalo pagalba. Pagalbinis personalas dirba veterinarijos inspektoriui prižiūrint ir jam atsakant. Pagalbinis personalas privalo būti apmokytas ir turėti licencijas, išduotas kompetentingos institucijos. Pagalbinis personalas nėra pavaldus įmonei. Veterinarinę priežiūrą ir kontrolę atliekančio personalo sudėtį kiekvienai įmonei tvirtina kompetentinga institucija.
51. Draudžiama žmonių maistui naudoti auginamų triušių, laukinės faunos mėsą, jeigu nustatoma, kad:
51.4. mėsoje yra draudžiamų medžiagų likučių, viršijančių leistinas higienos normas, įskaitant ir medžiagas, turinčias farmakologinį poveikį;
51.10. mėsa gauta iš gyvūnų (triušių, žvėrių, paukščių), kuriems buvo duodamos medžiagos, galinčios mėsą padaryti kenksmingą žmonių sveikatai;
52. Skerdenos dalys su vietiniais trauminiais pažeidimais ar užteršimais, nedarančiais įtakos likusioms skerdenos dalims, turi būti pripažintos netinkamomis žmonių maistui ir atskirtos nuo kitų skerdenos dalių.
53. Triušienos ir laukinės faunos mėsos pjaustymas ir iškaulinimas turi būti atliekamas atskiroje patalpoje, kurioje temperatūra ne aukštesnė kaip +12° C, o mėsos vidaus temperatūra turi būti ne aukštesnė kaip +4° C.
54. Mėsos išpjaustymas gali būti atliekamas kartu su pakavimu, jei patalpa pakankamai erdvi ir užtikrinamas abiejų operacijų higieniškumas. Pjaustymas atliekamas taip, kad būtų išvengta bet kokio mėsos užteršimo. Kaulų nuolaužos ir kraujo krešuliai turi būti pašalinti. Mėsą plauti ir šluostyti audiniu draudžiama.
55. Mėsa po pjaustymo, pakavimo ir pakuotės sukomplektavimo turi būti nugabenta į atvėsinimo/šaldymo patalpą.
56. Importuoti triušieną ir fermose užaugintą laukinės faunos mėsą leidžiama, jei eksportuojančioje šalyje:
56.1. nėra registruotų Tarptautinio epizootijų biuro (TEB) A sąrašo gyvūnų užkrečiamųjų ligų ir šalis apie gyvūnų užkrečiamųjų ligų situaciją atsiskaito TEB;
57. Kompetentinga institucija gali nustatyti kitas žvėrienos importo sąlygas (įskaitant eksportuojančios šalies įmonių bei jos kompetentingos institucijos garantijų patikrinimą), užtikrinančias valstybės apsaugą nuo gyvūnų užkrečiamųjų ligų ir nekokybiškos mėsos patekimo.
58. Eksportuojančios šalies veterinarijos sertifikatas šviežiai triušienai ir fermose išaugintai laukinės faunos mėsai turi atitikti tarptautinius reikalavimus, turi būti garantuojamas pateikiamos informacijos teisingumas.
59. Elgesys su pjauti skirtais triušiais bei fermose auginama laukine fauna, jų svaiginimas ir pjovimas bei pjovimui skirtų minėtų gyvūnų laikymo patalpos turi atitikti Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo (Žin., 1997, Nr. 108-2728) ir Laikinųjų taisyklių dėl gyvūnų apsaugos jų skerdimo arba žudymo metu (1998 05 12 Valstybinės veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymas Nr. 4-108a) reikalavimus.
V. ŽENKLINIMAS SVEIKUMO ŽENKLU
61. Už mėsos ženklinimą sveikumo ženklu atsako veterinarijos inspektorius, tam tikslui turintis ir prižiūrintis:
61.1. instrumentus, reikalingus mėsai ženklinti sveikumo ženklu, kuriuos jis gali perduoti savo padėjėjui tik ženklinimo metu ir tik tam laikui, kurio reikia ženklinimo procedūrai atlikti;
62. Mėsos sveikumo ženklas turi būti ovalo formos, kuriame aiškiai nurodyta tokia informacija:
62.1. viršuje – didžiosiomis raidėmis – „LT“; per vidurį – įmonės veterinarinio patvirtinimo numeris; raidės ir skaičiai turi būti 0,2 cm aukščio;
63. Ženklinimui naudojama medžiaga turi atitikti higienos reikalavimus, o informacija turi būti lengvai įskaitoma.
64. 62.1 punkte nurodytas sveikumo ženklas dedamas ant neįvyniotų skerdenų, įvyniojimo ar kitos supakuotos skerdenos pakuotės arba įvyniojimo ar pakuočių apačioje matomoje vietoje.
VI. ATSAKOMYBĖ
67. Atsakingas įmonės asmuo atsako už tai, kad būtų laikomasi taisyklėse nustatytų reikalavimų. Kompetentinga institucija už taisyklių pažeidimus ar/ir jos nurodymų nevykdymą gali:
68. Jeigu nustatoma, kad dėl taisyklių pažeidimo vartotojui gali būti tiekiamas nesaugus produktas, panaikinamas įmonės veterinarinis patvirtinimas. Pažeidimo rimtumą vertina kompetentinga institucija.
69. Kompetentingos institucijos priimtas sprendimas gali būti apskundžiamas įstatymų nustatyta tvarka. Sprendimų sustabdyti ar panaikinti įmonės veterinarinį patvirtinimą apskundimas nesustabdo jų vykdymo.
70. Atsakingam įmonės asmeniui taip pat gali būti taikoma administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą.
VII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
72. Šių taisyklių įgyvendinimas turi būti pradėtas neatidėliojant. Taisyklių įgyvendinimui skiriamas pereinamasis laikotarpis. Galutinė šių taisyklių įgyvendinimo data 2004 01 01. Ženklinimo sveikumo ženklu reikalavimai įsigalioja nuo 2001 07 01.
73. Pereinamojo laikotarpio nuostatos, nurodytos 72 punkte, netrukdo įmonei savanoriškai, t. y. anksčiau nei per nurodytą laiką, vykdyti šiose taisyklėse nustatytus reikalavimus ir būti patvirtintai pagal šias taisykles.
PATVIRTINTA
Valstybinės maisto ir veterinarijos
tarnybos direktoriaus
2000 12 15 įsakymu Nr. 376
SMULKINTOS MĖSOS IR MĖSOS PUSGAMINIŲ GAMYBOS IR TIEKIMO Į RINKĄ TAISYKLĖS
Smulkintos mėsos ir mėsos pusgaminių gamybos ir tiekimo į rinką taisyklės (toliau – taisyklės) parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo (Žin., 1992, Nr. 2-15) 2, 6, 7, 9 ir 10 straipsniais ir įgyvendina Europos Sąjungos direktyvos 94/65/EB reikalavimus.
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šių taisyklių tikslas – užtikrinti, kad į rinką būtų tiekiama tik saugi ir kokybiška žmonių maistui tinkanti smulkinta mėsa ir mėsos pusgaminiai.
2. Šios taisyklės netaikomos:
3. Šiose taisyklėse vartojamos pagrindinės sąvokos:
smulkinta mėsa – šviežia mėsa, supjaustyta į mažus gabalėlius arba susmulkinta mėsmalėje;
mėsos pusgaminiai – produktai, pagaminti iš šviežios smulkintos mėsos arba mažesnių nei 100 g mėsos gabalėlių, į kuriuos pridėta maisto produktų, prieskonių ar priedų arba kurių vidinė ląstelių struktūra dėl apdorojimo nepakito – neprarado šviežios mėsos savybių;
šviežia mėsa – mėsa, kuri nebuvo specialiai apdorota jokiu kitu būdu, išskyrus šaltį;
prieskoniai – valgomoji druska, garstyčios, prieskoniniai augalai ar jų ekstraktai, aromatinės žolelės ar jų ekstraktai;
mėsos perdirbimo įmonė – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patvirtinta įmonė, gaminanti smulkintą mėsą ir mėsos pusgaminius;
įvyniojimas – produktų apvyniojimas apsaugine medžiaga (pirminė pakuotė), tiesiogiai besiliečiančia su produktu;
pakavimas – vieno ar daugiau įvyniotų ar neįvyniotų produktų dėjimas į pakuotę;
tiekimas į rinką – mėsos produktų tiekimas parduoti arba tiekimas nemokamai trečiajam asmeniui (galutiniam vartotojui arba juridiniam asmeniui, įmonei, neturinčiai juridinio asmens teisių (toliau – įmonei), ar fiziniam asmeniui, tiekiantiems maistą galutiniam vartotojui), taip pat laikymas siekiant patiekti maistą trečiajam asmeniui, išskyrus mėginių siuntimą kontrolės įstaigoms tyrimams atlikti;
kompetentinga institucija – Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba;
atsakingas įmonės asmuo – įmonės savininkas arba jo įgaliotas asmuo, teisiškai atsakingas už įmonės veiklą.
II. ATSAKINGO ĮMONĖS ASMENS PAREIGOS
4. Atsakingas įmonės asmuo turi imtis visų reikiamų priemonių, garantuojančių, kad visose gamybos pakopose būtų laikomasi šių taisyklių reikalavimų.
5. Atsakingas įmonės asmuo turi laikytis Lietuvos higienos normos HN 15:1998 „Maisto higiena“, patvirtintos Sveikatos apsaugos ministerijos 1998 10 02 įsakymu Nr. 554, ir šių reikalavimų:
5.4. turėti raštišką informaciją, kurią reikėtų pateikti kompetentingai institucijai. Įvairių patikrinimų ir tyrimų rezultatai turi būti saugomi ne mažiau kaip dvejus metus, išskyrus atšaldytų produktų patikrinimo rezultatus, kurie turi būti saugomi 6 mėnesius nuo produkto realizavimo datos;
5.6. jei iš laboratorijoje atliktų tyrimų arba kitokiu būdu paaiškėja, kad gali kilti pavojus žmonių sveikatai, apie tai pranešti kompetentingai institucijai;
5.7. jei iškyla tiesioginis pavojus žmonių sveikatai, pašalinti iš rinkos visus produktus, kurie buvo pagaminti pagal tą patį technologinį procesą, tokiomis pačiomis sąlygomis ir gali kelti tokią pačią grėsmę. Iš rinkos pašalinus produktus, tolesnį jų panaudojimą prižiūri ir kontroliuoja kompetentinga institucija.
6. Atsakingas įmonės asmuo užtikrina, kad ant produktų pakuotės būtų aiškiai, įskaitomai nurodyta temperatūra, kurioje produktai turi būti vežami ir laikomi, taip pat data, iki kurios reikia suvartoti produktus.
III. KOMPETENTINGOS INSTITUCIJOS FUNKCIJOS
8. Kompetentinga institucija privalo kontroliuoti smulkintą mėsą ir mėsos pusgaminius gaminančias įmones ir užtikrinti, kad būtų laikomasi šių taisyklių reikalavimų, ypač:
8.1. tikrinti:
8.2. atlikdama oficialius patikrinimus, imti bet kokius laboratoriniams tyrimams reikalingus mėginius, kad patvirtintų savikontrolės rezultatus;
8.3. atlikti bet kokius kitus būtinus patikrinimus, norėdama užtikrinti, kad būtų laikomasi šių taisyklių reikalavimų, nepamirštant įvertinti mikrobiologinių tyrimų rezultatus pagal kriterijus smulkintai mėsai, nurodytus 1 priede, o mėsos pusgaminiams – 2 priede;
9. Kompetentingos institucijos darbuotojui gali padėti pagalbiniai darbuotojai, kurie kompetentingos institucijos atstovui prižiūrint ir kontroliuojant gali atlikti šiuos darbus:
IV. REIKALAVIMAI ĮMONĖMS, GAMINANČIOMS SMULKINTĄ MĖSĄ
10. Mėsos įmonių, gaminančių smulkintą mėsą, gamybos patalpos, be Šviežios mėsos paruošimo ir patiekimo į rinką taisyklių (Žin., 1999, Nr. 16-438) 7 skyriuje nurodytų reikalavimų, turi turėti:
10.1. atskirą nuo mėsos išpjaustymo cecho patalpą mėsai malti ir vynioti, kurioje yra termometras arba teletermometras. Kompetentinga institucija gali leisti mėsą malti mėsos išpjaustymo patalpoje, jei bus malama aiškiai atskirtoje jos dalyje;
10.2. atskirą patalpą pakuoti. Kompetentinga institucija gali leisti smulkintą mėsą gaminti ir pakuoti toje pačioje patalpoje, jeigu patalpa pakankamai didelė ir tinkamai įrengta, kad būtų užtikrintas operacijų atlikimas laikantis higienos reikalavimų;
11. Tik smulkintą mėsą gaminantis gamybos padalinys turi atitikti Mėsos ir gyvūninių produktų ruošimo ir tiekimo į rinką taisyklių (Žin., 2000, Nr. 1-26) V skyriaus, VI skyriaus 28 punkto ir šių taisyklių 12 punkto reikalavimus.
V. REIKALAVIMAI ĮMONĖMS, GAMINANČIOMS MĖSOS PUSGAMINIUS
12. Mėsos pusgaminius gaminančios įmonės turi turėti patalpas, atitinkančias reikalavimus, išdėstytus Šviežios mėsos paruošimo ir pateikimo rinkai taisyklėse, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2000 10 13 įsakymu Nr. 276 patvirtintuose Šviežios žvėrienos paruošimo ir prekybos veterinarijos reikalavimuose, Valstybinės veterinarijos tarnybos 1998 05 28 įsakymu Nr. 4-128 patvirtintuose Veterinarijos reikalavimuose šviežiai paukštienai. Jose turi būti:
12.1. atskira nuo mėsos išpjaustymo cecho patalpa mėsos pusgaminiams ruošti, kitiems maisto produktams pridėti ir supakuoti, kurioje būtų termometras arba teletermometras. Kompetentinga institucija gali leisti, kad mėsos pusgaminiai būtų gaminami mėsos išpjaustymo patalpoje, jei tai bus daroma aiškiai atskirtoje jos dalyje; naminių paukščių skerdenėlės gali būti tvarkomos (pvz., įtrinamos prieskoniais) aiškiai nuo skerdyklos atskirtoje patalpoje;
12.2. pakavimo patalpa. Mėsos pusgaminių gamyba ir pakavimas gali būti atliekami toje pačioje patalpoje, jeigu patalpa pakankamai didelė ir tinkamai įrengta, kad būtų užtikrintas operacijų atlikimas laikantis higienos reikalavimų;
12.4. patalpos su šaldymo įranga, kuriose būtų laikoma:
VI. SMULKINTOS MĖSOS GAMYBOS SĄLYGOS
14. Smulkintos mėsos gamybai galima naudoti tik šviežius skersaruožius (išskyrus širdies) galvijų, kiaulių, avių, ožkų raumenis, kurie atitinka Šviežios mėsos paruošimo ir patiekimo rinkai taisyklių reikalavimus.
15. Šviežia kiauliena turi būti patikrinta dėl trichineliozės pagal Šviežios mėsos trichineliozės tyrimo veterinarijos taisyklių, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2000 10 13 įsakymu Nr. 272, reikalavimus.
16. Negalima gaminti smulkintos mėsos iš:
16.2. galvijų, kiaulių, avių ar ožkų skerdienos dalių: galvos raumenų, išskyrus kramtomuosius raumenis iš neraumeninės baltosios linijos dalies, bei kelio sąnario ir riešo srities, nuogramdų nuo kaulų. Pašalinus serozinę plėvę nuo diafragmos, raumuo ir kramtomieji raumenys gali būti naudojami gamybai tik juos ištyrus dėl cisticerkozės.
19. Šviežia mėsa, skirta smulkintos mėsos gamybai, turi būti taip laikoma, kad:
20. Smulkinta mėsa gali būti gaminama iš iškaulinėtos šviežios užšaldytos ar giliai užšaldytos mėsos:
20.1. jautienos ir veršienos, laikytos patvirtintuose šaldytuvuose ne ilgiau kaip 18 mėnesių, avienos – 12 mėnesių, kiaulienos – 6 mėnesius. Kompetentinga institucija gali leisti iškaulinėti kiaulieną ir avieną prieš pat malimą, jei šiam darbui yra tinkamos higienos sąlygos;
21. Smulkinta šaldyta mėsa turi būti sušaldoma praėjus ne daugiau kaip 1 val. po fasavimo ir suvyniojimo, išskyrus tuos atvejus, kai gamybos procese yra nurodytas mėsos vidaus temperatūros sumažinimas.
22. Kai visas gamybos procesas, įskaitant paruošto produkto atšaldymą ar užšaldymą, užtrunka ne ilgiau kaip 1 valandą, šviežios mėsos vidaus temperatūra turi būti ne aukštesnė kaip +7 oC. Gamybos patalpų temperatūra turi būti ne aukštesnė kaip +12 oC. Kompetentinga institucija gali leisti, atsižvelgusi į gamybos proceso ypatumus, šį laiką pailginti.
23. Kai gamybos procesas, įskaitant paruošto produkto atšaldymą ar užšaldymą, užtrunka ilgiau kaip 1 val. arba ilgiau nei leidžiama kompetentingos institucijos, šviežios mėsos vidaus temperatūra turi būti ne aukštesnė kaip + 4 oC.
26. Pagamintą smulkintą mėsą reikia nedelsiant suvynioti, supakuoti, atšaldyti ir laikyti tokioje temperatūroje, kad:
VII. REIKALAVIMAI MĖSOS PUSGAMINIŲ RUOŠIMUI
31. Mėsos pusgaminiai gali būti gaminami iš giliai užšaldytos mėsos, kuri privalo būti sunaudota: jautiena bei veršiena – per 18 mėnesių, aviena ir ožkiena, paukštiena, triušiena ir fermose auginamos laukinės faunos mėsa – per 12 mėnesių, kitų gyvūnų mėsa – per 6 mėnesius.
32. Mėsos pusgaminius galima užšaldyti tik vieną kartą ir jais prekiauti galima ne ilgiau kaip 18 mėnesių.
33. Paruoštus mėsos pusgaminius reikia suvynioti pagal IX skyriaus reikalavimus, supakavus nedelsiant atšaldyti ir laikyti tokiomis sąlygomis, kad:
33.1. atšaldytų mėsos pusgaminių vidaus temperatūra būtų:
VIII. PERSONALO, PATALPŲ IR ĮRENGIMŲ HIGIENA
37. Reikalavimai personalo, patalpų ir įrengimų higienai turi atitikti Šviežios mėsos paruošimo ir patiekimo į rinką taisykles, Šviežios žvėrienos paruošimo ir prekybos veterinarijos reikalavimus, Mėsos ir kitų gyvūninių produktų ruošimo ir tiekimo į rinką taisykles ir Veterinarijos reikalavimus šviežiai paukštienai.
38. Darbuotojai, tiesiogiai rankomis ruošiantys maltą mėsą ir mėsos pusgaminius, turi dėvėti nosį ir burną dengiančias kaukes. Kompetentinga institucija gali pareikalauti, kad darbuotojai mūvėtų glotnias, drėgmei nepralaidžias pirštines, kurios gali būti vienkartinės arba lengvai plaunamos ir dezinfekuojamos.
IX. VYNIOJIMAS IR PAKAVIMAS
39. Smulkinta mėsa ir mėsos pusgaminiai vyniojami ir pakuojami tam tikslui skirtose patalpose laikantis higienos reikalavimų.
40. Vyniojimo ir pakavimo medžiagos turi atitikti visus higienos reikalavimus, ypač svarbu, kad:
40.3. ji būtų pakankamai tvirta, kad efektyviai apsaugotų smulkintą mėsą ar mėsos pusgaminius juos vežant ir kraunant;
X. SMULKINTOS MĖSOS IR MĖSOS PUSGAMINIŲ ŽENKLINIMAS
43. Smulkinta mėsa ir mėsos pusgaminiai ženklinami laikantis Lietuvos Respublikoje parduodamų prekių ženklinimo taisyklių ir deklaruojamų normatyvinių dokumentų reikalavimų.
44. Parduodant smulkintą mėsą ir mėsos pusgaminius, etiketėje būtina nurodyti gyvūno rūšį. Jei jie buvo gaminami iš įvairių rūšių gyvūnų mėsos, turi būti nurodytas kiekvienos gyvūno rūšies mėsos kiekis (%). Jei smulkinta mėsa ir mėsos pusgaminiai nėra skirti galutiniam vartotojui, ant etiketės būtina nurodyti ir pagaminimo datą.
45. Smulkinta mėsa, mėsos pusgaminiai turi būti paženklinti sveikumo ženklu:
45.1. smulkinta mėsa ženklinama sveikumo ženklu pagal Šviežios mėsos paruošimo ir patiekimo rinkai taisyklių reikalavimus;
45.2. mėsos pusgaminiai, atsižvelgus į jų sudėtį įeinančių gyvūnų mėsos rūšį, ženklinami:
45.2.1. pagaminti iš šviežios naminių gyvulių ar aptvaruose auginamų laukinių žvėrių mėsos – laikantis Šviežios mėsos paruošimo ir patiekimo į rinką taisyklių reikalavimų,
45.2.2. pagaminti iš paukštienos, smulkių kailinių žvėrelių – laikantis Veterinarijos reikalavimų šviežiai paukštienai,
XI. LAIKYMAS
46. Suvyniota ir/arba supakuota smulkinta mėsa ir mėsos pusgaminiai turi būti nedelsiant atšaldomi ir laikomi:
46.1. smulkinta mėsa:
46.2. mėsos pusgaminiai:
47. Smulkintą mėsą ir mėsos pusgaminius galima giliai užšaldyti tik gamybos įmonės patalpose arba gamybos padalinio darbo vietoje, arba patvirtintuose šaltuosiuose sandėliuose.
XII. TRANSPORTAVIMAS
49. Smulkinta mėsa ir mėsos pusgaminiai turi būti gabenami taip, kad kelionės metu jie būtų apsaugoti nuo bet kokio užteršimo ar netinkamo poveikio, atsižvelgiant į kelionės trukmę ir sąlygas bei į naudojamo transporto priemonės rūšį. Ypač svarbu, kad smulkintą mėsą ir mėsos pusgaminius vežančios transporto priemonės turėtų tokią įrangą, kuri užtikrintų, kad kelionės metu nebus viršyta šiose taisyklėse nurodyta temperatūra, ir kad transporto priemonėje būtų termografas, kurio duomenys padėtų sužinoti, ar laikomasi reikalavimų.
50. Smulkinta mėsa ir mėsos pusgaminiai turi būti lydimi kompetentingos institucijos nustatytų dokumentų.
XIII. ATSAKOMYBĖ
53. Kompetentinga institucija už taisyklių pažeidimus ar/ir jos nurodymų nevykdymą gali:
54. Jeigu nustatoma, kad dėl taisyklių pažeidimo vartotojui gali būti patiektas nesaugus produktas, panaikinamas veterinarinis patvirtinimas. Pažeidimo rimtumą vertina kompetentinga institucija.
55. Kompetentingos institucijos priimtas sprendimas gali būti skundžiamas įstatymų nustatyta tvarka. Sprendimų sustabdyti ar panaikinti įmonės veterinarinį patvirtinimą apskundimas nesustabdo vykdymo.
56. Atsakingam įmonės asmeniui gali būti taikoma administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą.
XIV. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
58. Šių taisyklių nuostatos privalo būti galutinai įgyvendintos iki 2004 01 01. Ženklinimo sveikumo ženklu reikalavimai įsigalioja nuo 2001 07 01.
59. Iki šių taisyklių reikalavimų vykdymo mėsos perdirbimo įmonėms bus taikomi dabar galiojantys higienos ir maisto saugos/nekenksmingumo reikalavimai.
60. Įmonėms, kurios siekia būti įtrauktos į Europos Sąjungos trečiųjų šalių sąrašą, turi įvykdyti taisyklių reikalavimus ir gauti veterinarinį patvirtinimą pagal šias taisykles.
61. Įmonei neįgyvendinus taisyklėse nustatytų reikalavimų iki 2004 01 01, jos veterinarinis patvirtinimas bus panaikintas.
62. Atskirais atvejais (dėl specifinių aplinkybių) kompetentinga institucija savo sprendimu gali pratęsti taisyklių įgyvendinimui skirtą laiką. Šiuo atveju su prašymu dėl termino pratęsimo turi būti pateiktas priemonių įgyvendinimo planas, kurį įvykdžiusi įmonė atitiks taisyklių reikalavimus.
1 priedas
Sudėties ir mikrobiologiniai kriterijai
Sudėties kriterijai
|
|
Riebalų kiekis |
Kolageno kiekis (%) baltymuose |
| Liesa smulkinta mėsa |
≤7% |
≤12 |
| Smulkinta gryna jautiena |
≤20% |
≤15 |
| Smulkinta mėsa, turinti kiaulienos |
≤30% |
≤18 |
| Smulkinta kitų gyvūnų rūšių mėsa |
≤25 % |
≤15 |
Mikrobiologiniai kriterijai
| Smulkinta mėsa |
M(a) |
m(b) |
| Aerobinės mezofilinės bakterijos n(c)=5; c(d)=2 |
5x106/g |
5x103/g |
| Žarnyno lazdelė Escherichia coli n=5; c=2 |
5x102/g |
50/g |
| Salmonelės n=5; c=0 |
10 g neturi būti |
|
| Auksinis stafilokokas Staphyloccus aureus n=5; c=2 |
5x103/g |
102/g |
| (a)M= riba, virš kurios rezultatai yra laikomi nepatenkinamais (b)m= riba, žemiau kurios visi rezultatai laikomi patenkinamais (c)n =vienetų, iš kurių susideda mėginys, skaičius (d)c=mėginių, kurių vertė yra tarp m ir M, skaičius |
||
1. Mikrobiologinio tyrimo rezultatai turi būti vertinami pagal tris užteršimo aerobinėmis mezofilinėmis bakterijomis, žarnyno lazdelėmis ir auksiniu stafilokoku kategorijas, t. y.
- iki ir įskaitant kriterijų m,
- tarp kriterijaus m ir M ribos,
- viršijant M ribą.
1.1. Siuntos kokybė laikoma:
1.1.1. patenkinama, kada visos nustatytos reikšmės yra lygios 3 m ar mažesnės, jei buvo naudota kieta terpė, arba 10 m, jei buvo naudota skysta terpė;
1.2. Siuntos kokybė laikoma nepatenkinama:
- visais atvejais, kai yra nustatomos M viršijančios vertės;
- kai c/n yra > 2/5.
Jei pastaroji aerobinių mikroorganizmų riba +30oC temperatūroje viršijama, o visi kiti kriterijai yra teigiami, šios ribos viršijimas turi būti tolesnio interpretavimo objektu ir ypač žalių produktų atvejais.
Produktas yra laikomas toksišku arba užterštu (infekuotu), jei užterštumas pasiekia ribinę mikrobų vertę S, kuri bendriems tikslams yra nustatyta 103 m.
Auksinio stafilokoko S vertė niekada neturi viršyti 5x104.
Analitinių būdų paklaidos netaikomos M ir S vertėms
2. Dvi salmonelių kategorijos, kai neleidžiama jokia paklaida:
- „salmonelių produktuose nėra“ – rezultatas laikomas patenkinamu.
- „salmonelių produktuose yra“ – rezultatas laikomas nepatenkinamu.
2 priedas
Mėsos pusgaminių mikrobiologiniai kriterijai
| Mėsos pusgaminiai |
M1 |
m2 |
| Žarnyno lazdelė Escherichia coli n=5; c=2 |
5x103/g |
5x102/g |
| Auksinis stafilokokas Staphylococcus aureus N=5; c=1 |
5x103/g |
5x102/g |
| Salmonelos N=5; c=0 |
1g neturi būti |
|
| (1)M = leistina riba virš kurios rezultatai laikomi nepriimtinais (2)m =leistina riba žemiau kurios visi rezultatai laikomi priimtinais |
||
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Įsakymas
Nr. B1-911, 2003-11-18, Žin., 2004, Nr. 22-687 (2004-02-10), i. k. 103110MISAK00B1-911
Dėl Kiaušinių produktų gamybos ir jų tiekimo į rinką veterinarijos reikalavimų patvirtinimo
2.
Lietuvos Respublikos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Įsakymas
Nr. B1-360, 2004-04-02, Žin., 2004, Nr. 65-2339 (2004-04-29), i. k. 104110MISAK00B1-360
Dėl Gyvų dvigeldžių moliuskų auginimo ir tiekimo į rinką reikalavimų patvirtinimo
3.
Lietuvos Respublikos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Įsakymas
Nr. B1-616, 2004-06-30, Žin., 2004, Nr. 108-4064 (2004-07-13), i. k. 104110MISAK00B1-616
Dėl 2000 m. gruodžio 15 d. įsakymo Nr. 376 "Dėl veterinarijos reikalavimų ir taisyklių patvirtinimo" pakeitimo