Nutarimas paskelbtas: Žin., 2003, Nr. 36-1575

Neoficialus nutarimo tekstas

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

nutarimas

DĖL savižudybių prevencijos 2003–2005 METŲ PROGRAMOS patvirtinimo

2003 m. balandžio 10 d. Nr. 451

Vilnius

Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1196 (Žin., 2001, Nr. 86-3015; 2003, Nr. 32-1335), 123 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti Savižudybių prevencijos 2003–2005 metų programą (pridedama).

2. Pavesti Sveikatos apsaugos ministerijai organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti Savižudybių prevencijos 2003–2005 metų programos vykdymą.

3. Nustatyti, kad Savižudybių prevencijos 2003–2005 metų programos įgyvendinimo priemonės finansuojamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžete ir Valstybės investicijų programoje atitinkamoms ministerijoms, institucijoms ir kitiems ūkio subjektams, atsakingiems už programos vykdymą, patvirtintų bendrųjų asignavimų ir kitų lėšų.

Ministras Pirmininkas Algirdas Brazauskas

Sveikatos apsaugos ministras Juozas Olekas

________________

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2003 m. balandžio 10 d. nutarimu Nr. 451

SAVIŽUDYBIŲ PREVENCIJOS 2003–2005 METŲ PROGRAMA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Ši programa parengta įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1196 (Žin., 2001, Nr. 86-3015; 2003, Nr. 32-1335), 123 punktą.

2. Savižudybė – poelgis, lemtas biologinių, biocheminių, kultūrinių, socialinių, asmeninių, psichologinių, filosofinių sąmonės ir pasąmonės veiksnių.

II. PROBLEMOS svarba

3. Lietuvoje 2001 metais nusižudė 1535 asmenys. Lietuva 2001 metais pagal savižudybių skaičių 100 tūkstančių gyventojų Europoje pirmavo – 44,1 savižudybės, Latvijoje – 34, Estijoje – 33, Rusijoje – 39, Vengrijoje – 32 savižudybės. Kiekviena savižudybė labai paveikia nusižudžiusiojo artimuosius. Užsienio mokslininkų duomenimis, mėginusiųjų nusižudyti būna nuo 10 iki 20 kartų daugiau nei nusižudžiusiųjų. Mėginimų nusižudyti statistikos, baigtų epidemiologinių tyrimų Lietuvoje kol kas nėra. Dažniau mėgina žudytis jauni asmenys. Visų savižudybių ypatumas – didžiulė ambivalencija, sąmoningas ar nesąmoningas svyravimas tarp prieštaringų tendencijų – noro gyventi, sulaukti pagalbos, palengvėjimo ir sykiu noro negyventi. Kadangi žudytis skatina daugybė įvairių veiksnių, svarbu suteikti reikiamą pagalbą, imtis ko nors, kad būtų užkirstas kelias savižudybei. Labai svarbu mokėti pastebėti savižudybės pavojų ir padėti tokiems asmenims.

III. SITUACIJOS ANALIZĖ

4. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis (tyrimai atlikti 53 valstybėse), 100 tūkstančių gyventojų 1996 metais teko 15,1 savižudybės, vyrų – 24, moterų – 6,8. Vyrų nusižudo daugiau nei moterų (santykis 3,5:1). Pasaulio sveikatos organizacijos 2001 metų pranešime „Pasaulio sveikatos pranešimas 2001. Psichikos sveikata: naujas supratimas, nauja viltis“ teigiama, kad savižudybių daugėja ir dėl socialinių ir ekonominių permainų, tačiau ši tendencija pastebima ir socialinio bei ekonominio stabilumo laikotarpiais. Remiantis šiuo metu atliktais tyrimais, savižudybių daugėja dėl besaikio alkoholio vartojimo (Baltijos valstybėse ir Rusijos Federacijoje), galimybės lengvai įsigyti svaiginamųjų medžiagų (Kinijoje, Indijoje ir Šri Lankoje) ir šaunamųjų ginklų (Salvadore ir Jungtinėse Amerikos Valstijose). Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, savižudybės yra dažniausia jaunų asmenų (15–34 metų) mirties priežastis. Taigi visuomenė netenka aktyviausių narių. Bandymų nusižudyti gali būti iki 20 kartų daugiau. Dažniausias psichikos sutrikimas, skatinantis žudytis, yra depresija, nors sergančiųjų šizofrenija irgi žudosi daug. Be to, savižudybę dažnai skatina psichotropinių medžiagų vartojimas, nesvarbu, ar jas vartoja pats savižudis, ar jo šeimos nariai. Kai kuriose Vidurio ir Rytų Europos valstybėse pastaruoju metu nusižudė daug žmonių, vartojusių alkoholį. Pasaulio sveikatos organizacijos leidinyje „Sveikata 2001“ teigiama, kad savižudybes skatina depresija. Ketinantys nusižudyti ir depresijos ištikti asmenys dažniausiai bendrauja su bendrosios praktikos gydytojais, tačiau depresija diagnozuojama ir gydoma tik nedaugeliui. Vienas iš Pasaulio sveikatos organizacijos tikslų – psichikos sveikatos gerinimas. Iki 2020 metų turi būti pagerinta psichosocialinė žmonių gerovė ir užtikrinta įvairiapusiškesnė pagalba psichikos sveikatos problemų turintiems asmenims.

5. Nepriklausomoje Lietuvoje (oficialūs duomenys nuo 1924 metų) savižudybių pasitaikydavo retai, kelis kartus rečiau negu Estijoje, Vengrijoje, Austrijoje ir kai kuriose kitose Europos valstybėse (1930 metais Lietuvoje 100 tūkstančių gyventojų teko 9 savižudybės, Estijoje ir Vengrijoje – apie 30). Savižudybių paplitimas Vakarų Europos valstybėse ir buvusiose socialistinėse Rytų Europos valstybėse iš esmės skiriasi. Vakarų Europoje savižudybių rodiklis pastaruosius 30 metų buvo gana stabilus, o Centrinėje ir Rytų Europoje nuolat kito. Tai lėmė politiniai, socialiniai, ekonominiai pokyčiai. Po Antrojo pasaulinio karo beveik visose šiose valstybėse savižudybių nuolat daugėjo. 1970 metais 100 tūkstančių gyventojų Lietuvoje teko 25, o 1985 metais – jau 35,8 (padidėjo 44,6 procento) savižudybės, ir šis rodiklis beveik nesiskyrė nuo Latvijos ir Estijos. Skirtingai nei kitose Rytų Europos valstybėse, buvusiose Sovietų Sąjungos respublikose pastarąjį dešimtmetį savižudybių skaičius labai kito: 1986 metais jis staiga ir labai žymiai sumažėjo (Lietuvoje – 25 procentais, visoje Sovietų Sąjungoje – 35 procentais). 1986–1990 metais šie rodikliai išliko stabilūs, o nuo 1991 metų, atkūrus nepriklausomybę ir prasidėjus radikalioms reformoms, ėmė labai sparčiai didėti: 1991–1996 metais – 74 procentais (nuo 26,5 iki 46,4 100 tūkstančių gyventojų), 1998 metais 100 tūkstančių gyventojų teko 43,8, 1999 metais – 44, 2000 metais – 46,6 ir 2001 metais – 44,1 savižudybės. Europos Sąjungos valstybių vidurkis – 25.

6. Lietuvoje daugiau žmonių nusižudo didžiuosiuose miestuose (53 procentai visų savižudybių), tačiau pagal skaičių 100 tūkstančių gyventojų kaime šis rodiklis dvigubai didesnis negu mieste (atitinkamai 65 ir 31). Pastaruosius 20 metų Lietuvoje vyrų nusižudo 5 kartus daugiau nei moterų. 2000 metais nusižudė 1317 vyrų ir 314 moterų, 2001 metais – 1257 vyrai ir 278 moterys. Didžiumoje Europos Sąjungos valstybių šis santykis yra 3:1, prieškario Lietuvoje – maždaug 2,3:1. Didžiausios rizikos grupė Lietuvoje dabar – 40–49 metų kaime gyvenantys vyrai ir 40–49 metų ir vyresnės nei 75 metų moterys, miesto ir kaimo gyventojos. Pastaruosius 10 metų paauglių savižudybių padaugėjo 55,8 procento.

7. Staigų savižudybių sumažėjimą aštuntojo dešimtmečio viduryje lėmė du veiksniai – griežtas alkoholio pardavimo ir vartojimo ribojimas ir Sovietų Sąjungoje prasidėjusi politinė pertvarka. Alkoholio pardavimo apribojimas labai pagerino daugelį medicininių rodiklių – sumažėjo ne tik traumų, alkoholio sukeltų psichozių, bet ir mirtingumas, tačiau tai, kad pertvarkos metais savižudybių sumažėjo ir tose Rytų bloko valstybėse, kuriose alkoholio vartojimas nebuvo ribojamas, rodo, kad įtakos turėjo ir visuomeniniai pokyčiai.

8. Kaip rodo tyrimai, savižudybių prevencija gali būti efektyvi, tik reikia veikti išvien, o tai nėra lengva. Labai svarbu sudaryti kuo palankesnes sąlygas vaikams ir jaunimui, efektyviai gydyti psichikos sutrikimus, kontroliuoti rizikos veiksnius. Savižudybių prevencijos programų sėkmę lemia kryptinga veikla ir informacija. Pasaulio sveikatos organizacijos 2000 metų leidinyje apie savižudybes pateikiami tokie duomenys:

kas 40 sekundžių pasaulyje nusižudo 1 žmogus;

kas 3 sekundes pasaulyje kas nors bando nusižudyti;

savižudybė yra viena iš 3 dažniausių 15–35 metų asmenų mirties priežasčių;

kiekviena savižudybė skaudžiai paliečia mažiausiai dar 6 asmenis;

sunku išmatuoti psichologinius, socialinius ir finansinius savižudybės padarinius šeimai ir visuomenei.

9. Nors ir nenustatyta, kodėl vienas žmogus žudosi, o kitas, kurio padėtis daug sudėtingesnė, to nedaro, vis dėlto daugumos savižudybių galima išvengti. Bandymas pasitraukti iš gyvenimo savo noru šiuo metu yra viena iš svarbiausių pasaulio visuomenės sveikatos problemų. Labai svarbi savižudybių prevencijos priemonė – mokyti pirminės sveikatos priežiūros specialistus atpažinti, įvertinti potencialų savižudį, tinkamai su juo elgtis, suteikti jam pagalbą.

IV. PROGRAMOS RYŠYS SU KITOMIS LIETUVOJE VYKDOMOMIS SVEIKATINIMO PROGRAMOMIS

10. Ši programa atitinka Pasaulio sveikatos organizacijos nuostatas, Lietuvos sveikatos programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Seimo 1998 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. VIII-833 (Žin., 1998, Nr. 64-1842), ir šiuo metu vykdomas programas: Valstybinę psichikos ligų profilaktikos programą, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 1441 (Žin., 1999, Nr. 109-3186), Nacionalinę narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 1999–2003 metų programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 6 d. nutarimu Nr. 970 (Žin., 1999, Nr. 76–2291), Valstybės alkoholio kontrolės programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. 212 (Žin., 1999, Nr. 21-603).

V. SAVIŽUDYBIŲ PREVENCIJOS KRYPTYS

11. Savižudybių prevencijos kryptys yra šios:

11.1. informacijos teikimas ir visuomenės nuostatų keitimas. Tikslas – visuomenės ir jos grupių socialinės dezintegracijos ir bejėgiškumo problemų šalinimas, teigiamų nuostatų – vienos iš savižudybių prevencijos priemonių ugdymas;

11.2. pagalba rizikos grupėms ir asmenims. Tikslas – rizikos grupių ir asmenų nustatymas ir veiksminga pagalba jiems. Prie šios veiklos turi kuo daugiau prisidėti bendruomenės sveikatos priežiūros, švietimo, religinių grupių, socialinės apsaugos, teisėtvarkos, krašto apsaugos ir vidaus reikalų struktūros, tarpusavyje bendradarbiaudamos. Daugiausia dėmesio turi būti skiriama visuomenės grupėms, kurioms ypač reikia pagalbos: kaimo žmonėms, vaikams ir paaugliams;

11.3. moksliniai tyrimai ir analizė. Tikslas – nustatyti prevencinių priemonių poreikį ir veiksmingumą, pagrįsti jų pasirinkimą, ieškoti naujų prevencijos būdų; remiantis oficialiosios pirminės demografinės statistikos ir specialių tyrimų duomenimis, nustatyti sociodemografines savižudybių rizikos grupes Lietuvoje, parengti išvadas ir rekomendacijas, kaip vykdyti veiksmingesnę savižudybių prevenciją ir rengti specialias tikslines savižudybių mažinimo programas.

VI. ATITIKTIS ŠAKOS STRATEGIJAI IR PRIORITETAMS

12. Ši programa atitiks šalies sveikatos strategiją ir prioritetus, Lietuvos sveikatos programą.

13. Lietuvos sveikatos programoje ypač pabrėžiama būtinybė gerinti gyvenimo kokybę. Nurodomi siekiamo gyventojų sveikatos lygio rodikliai. Greta kitų svarbių sveikatos problemų (širdies ir kraujagyslių, onkologinės ligos, nelaimingi atsitikimai ir traumos, užkrečiamosios, lytiniu būdu plintančios ligos, imunoprofilaktika, burnos sveikata, diabetas) minimos ir psichikos ligos ir savižudybės, numatyta: iki 2005 metų stabilizuoti sergamumą psichikos ligomis; iki 2010 metų sumažinti savižudybių iki vidutinio Europos rodiklio – 25 savižudybių 100 tūkstančių gyventojų; iki 2010 metų sumažinti sergamumą alkoholinėmis psichozėmis iki 10 sergančiųjų 100 tūkstančių gyventojų.

14. Ši programa padės siekti vieno iš Lietuvos sveikatos programos tikslų – sumažinti savižudybių iki vidutinio Europos rodiklio.

VII. PROGRAMOS TIKSLAI

15. Artimiausiojo laikotarpio tikslai yra šie:

15.1. numatyti prevencijos priemones didžiausios savižudybės rizikos grupėms;

15.2. parengti savižudybių ir krizių prevencijos mokymo programas pirminės sveikatos priežiūros specialistams, kvalifikacijos kėlimo programas psichikos sveikatos specialistams;

15.3. pagerinti psichologinės pagalbos prieinamumą Lietuvos vaikams, paaugliams ir suaugusiesiems, šiuo tikslu restruktūrizuoti pagalbos telefonu tarnybas ir tobulinti jų veiklą;

15.4. siekti, kad visų tarnybų, kuriose dirba savanoriai konsultantai, mokymo programos sutaptų, o mokymo veikla būtų deramai koordinuojama;

15.5. sukurti sistemą, kuri laiduotų nuolatines ir tęstines profesionalių psichikos sveikatos priežiūros specialistų ir savanorių paslaugas, specialistų ir savanorių kvalifikacijos kėlimą ir išlaikymą;

15.6. padėti steigti naujas krizių ir savižudybių įveikimo komandas, kurios būtų socialinių ir medicininių paslaugų teikimo tarpininkai ir užtikrintų nuolatinę pagalbą esant krizinėms situacijoms;

15.7. išmokyti krizių įveikimo komandų narius atpažinti savižudybės pavojų;

15.8. skleisti visuomenės informavimo priemonėmis informaciją, ugdyti nuostatą, kad savižudybės galima išvengti;

15.9. nuolat teikti informaciją apie savižudybių prevenciją švietimo, teisėsaugos struktūrų darbuotojams, įstaigų, organizacijų vadovams, dvasininkams, visuomenės informavimo priemonių, religinių bendruomenių atstovams;

15.10. nustatyti savižudybių rizikos atsiradimo socialines-ekonomines sąlygas, susidariusias dėl sparčių socialinių bei ekonominių pokyčių;

15.11. reguliariai dirbti prevencinį ir postvencinį darbą su nusižudžiusiųjų artimaisiais.

16. Tolesniojo laikotarpio tikslai yra šie:

16.1. iki 2010 metų sumažinti savižudybių iki vidutinio Europos rodiklio, šiuo tikslu stiprinti vyriausybinių ir nevyriausybinių organizacijų įtaką svarbių psichikos sveikatos sprendimų priėmimui;

16.2. vykdyti visuose Lietuvos rajonuose veiksmingiausias savižudybių ir psichologinių krizių prevencijos programas;

16.3. vykdyti savižudybių ir krizių prevenciją, intervenciją ir postvenciją visoje Lietuvoje;

16.4. išugdyti konstruktyvų požiūrį į gyvybę, žmogaus vertingumą ir konfliktų sprendimą;

16.5. diegti sveiką gyvenseną ir neigiamą požiūrį į žalingus įpročius;

16.6. nustatyti didesnių socialinių problemų grupes ir teikti joms reikiamą socialinę, psichologinę ir medicinos pagalbą;

16.7. užtikrinti psichologinės pagalbos prieinamumą asmenims, turintiems emocinių, elgesio, priklausomybės problemų, išgyvenantiems krizes, patyrusiems smurtą;

16.8. reguliariai skleisti informaciją apie psichologinę pagalbą teikiančias organizacijas ir pagalbos sau būdus;

16.9. sukurti fizinės, psichologinės ir psichiatrinės reabilitacijos įstaigų, galinčių suteikti pagalbą ištiktiesiems krizės bet kuriuo paros metu;

16.10. vertinti programos rezultatus, prevencinių priemonių poreikį, veiksmingumą, tikslinti veiklos kryptis.

VIII. NUMATOMI REZULTATAI

17. Numatomi šie programos įgyvendinimo rezultatai:

17.1. pagerės savižudybių prevencija, pagalbos ketinantiesiems nusižudyti prieinamumas;

17.2. sustiprės psichikos sveikatos specialistų, socialinių paslaugų, nevyriausybinių organizacijų, švietimo, teisėsaugos struktūrų darbuotojų, įstaigų, organizacijų vadovų, religinių bendruomenių atstovų, visuomenės informavimo priemonių vaidmuo vykdant savižudybių prevenciją;

17.3. pradės veikti specializuotos telefono linijos, visą parą teikiančios profesionalią pagalbą ir informaciją;

17.4. bus sukurti įvairūs bandomieji savižudybių prevencijos modeliai, tinkamiausi galės būti diegiami visoje Lietuvoje.

18. Išanalizavus šios programos rezultatus, bus numatomi tolesni jos etapai.

IX. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS

19. Turi būti imamasi visų įmanomų priemonių žmogaus gyvybei išsaugoti. Nėra vienos konkrečios savižudybės priežasties. Tai lemia daug dvasinių, psichologinių, socialinių, psichopatologinių veiksnių. Savižudybės yra ne tik psichikos, bet ir visuomenės sveikatos problema. Ypač turi būti saugomos vaikų, paauglių gyvybės, jie privalo gauti visokią reikiamą pagalbą.

20. Savižudybių galima sumažinti tikslingai suplanuotomis prevencijos priemonėmis. Prevencijos veiksmingumas pastaruosius du dešimtmečius įrodytas ne vienoje pasaulio valstybėje. Vienas iš mokslinių tyrimų ir analizės būdų yra specialistų, dirbančių ekstremaliomis sąlygomis (policininkai, kariai, gaisrininkai, kalinių prižiūrėtojai, greitosios medicinos pagalbos brigadų darbuotojai, „Aro“ pareigūnai, apsaugos darbuotojai), tyrimai. Reikia sutelkti neuropsichofiziologų, neurobiologų ir kitų specialistų pastangas, kad kuo greičiau būtų nustatomi asmenys, linkę į savižudybę. Būtų tikslinga kiekvienoje apskrityje įsteigti laboratoriją, galinčią per metus ištirti ir patikrinti po 1,5–2 tūkstančius asmenų (per metus nusižudo apie 1500 asmenų, dar keliolika tūkstančių bando žudytis – apie 20000 rizikos atvejų). Kiekvienai laboratorijai tektų po 2000 asmenų.

Kad lėšos būtų naudojamos racionaliai, šiuo metu nuspręsta įsteigti vieną laboratoriją Vilniuje ir 2–3 metus atlikti tyrimus. Tinkamiausi modeliai būtų diegiami ir kituose Lietuvos miestuose. Būtų sudaryta ekspertų grupė, kuri, stebėdama ir analizuodama bandomojo tyrimo modelį, teiktų pasiūlymus dėl tolesnių programų.

21. Interneto puslapis leis sužinoti apie įstaigas, institucijas, nevyriausybines organizacijas, kurios gali patarti, padėti tiems, kuriems kyla psichologinių ir socialinių problemų. Psichologinės pagalbos tarnybos telefonai, veikiantys visą parą, gali suteikti reikiamą psichologinę pagalbą krizių ištiktiems asmenims.

22. Programos vykdytojai – Sveikatos apsaugos ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Teisingumo ministerija, Krašto apsaugos ministerija, Vilniaus universitetas, Vaikų ir jaunimo psichologinis centras, Teisės universitetas, psichikos sveikatos centrai, Valstybinis psichikos sveikatos centras, Lietuvos suicidologų asociacija, Žiegždrių psichiatrijos ligoninė, Kauno medicinos universitetas, Lietuvos telefoninės psichologinės pagalbos tarnybų asociacija, greitoji medicinos pagalba, Socialinių tyrimų institutas ir kiti.

23. Vykdyti šią programą numatoma Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis. Galimi ir kiti finansavimo šaltiniai.

24. Šios programos įgyvendinimo priemonės pateiktos priede.

––––––––––––––––

Savižudybių prevencijos 2003–2005 metų programos
priedas

Savižudybių prevencijos 2003–2005 metų programos įgyvendinimo priemonės

Priemonės pavadinimas	Vykdytojas	Įvykdymo terminas	Reikiamos lėšos, litais
Priemonės pavadinimas	Vykdytojas	Įvykdymo terminas	2003 metais	2004 metais	2005 metais
I. Informacijos teikimas ir mokymas
1. Parengti ir išleisti metodinę priemonę pedagogams apie vaikų ir paauglių savižudybių prevenciją (kaip atpažinti rizikos grupei priklausančius moksleivius, teikti jiems psichologinę paramą, bendradarbiauti su jų šeima)	Švietimo ir 3mokslo ministerija, Respublikinis pedagoginis-psichologinis centras	2004 metai	–	25000 (paprastosioms išlaidoms)	–
2. Organizuoti pedagogų kvalifikacijos kėlimo kursus – mokyti savižudybių prevencijos mokykloje	Švietimo ir mokslo ministerija, Pedagogų profesinės raidos centras	2003–2005 metai	10000 (paprastosioms išlaidoms)	10000 (paprastosioms išlaidoms)	10000 (paprastosioms išlaidoms)
3. Parengti ir siūlyti būsimiesiems pedagogams pasirenkamojo studijų dalyko programą „Savižudybių prevencija mokykloje“	Švietimo ir mokslo ministerija, Vilniaus pedagoginio universiteto Psichologinės pagalbos centras	2003–2005 metai	10000 (paprastosioms išlaidoms)	10000 (paprastosioms išlaidoms)	10000 (paprastosioms išlaidoms)
4. Parengti ir išleisti psichologinės pagalbos (savižudybių prevencijos) metodines rekomendacijas mokyklų psichologams, socialiniams pedagogams, socialiniams darbuotojams ir kitiems specialistams, kaip dirbti su rizikos grupės vaikais, paaugliais ir jaunimu	Švietimo ir mokslo ministerija, Respublikinis pedagoginis-psichologinis centras	2003–2005 metai	25000 (paprastosioms išlaidoms)	25000 (paprastosioms išlaidoms)	25000 (paprastosioms išlaidoms)
5. Nuolat mokyti įvairių specialybių darbuotojus – savanorius, pedagogus, medikus, moksleivius, studentus, tėvus ir visuomenės informavimo priemonių atstovus – savižudybių prevencijos	Švietimo ir mokslo ministerija, Vilniaus universitetas, Vilniaus pedagoginis universitetas, Telšių vaikų ir jaunimo psichologinis centras	2003–2005 metai	35000 (paprastosioms išlaidoms)	35000 (paprastosioms išlaidoms)	35000 (paprastosioms išlaidoms)
6. Rengti mokomąsias paskaitas ir kvalifikacijos kėlimo kursus Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo darbuotojams (savižudybių prevencijos modelio įkalinimo įstaigose taikymas)	Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas	2004 metai	–	20000 (paprastosioms išlaidoms)	–
7. Skaityti paskaitas švietimo, sveikatos, teisėsaugos institucijų ir įstaigų darbuotojams, religinių ir kitų bendruomenių nariams	Vilniaus universitetas, Valstybinis psichikos sveikatos centras, Telšių vaikų ir jaunimo psichologinis centras, Lietuvos suicidologų asociacija, Lietuvos telefoninės psichologinės pagalbos tarnybų asociacija	2003–2005 metai	15000 (paprastosioms išlaidoms)	15000 (paprastosioms išlaidoms)	15000 (paprastosioms išlaidoms)
8. Skleisti savižudybių prevencijos idėjas visuomenės informavimo priemonėmis	Vilniaus universitetas, Valstybinis psichikos sveikatos centras, Telšių vaikų ir jaunimo psichologinis centras, Lietuvos suicidologų asociacija, Lietuvos telefoninės psichologinės pagalbos tarnybų asociacija	2003–2005 metai	15000 (paprastosioms išlaidoms)	15000 (paprastosioms išlaidoms)	15000 (paprastosioms išlaidoms)
9. Sukurti duomenų apie specialistų, dirbančių ekstremaliomis sąlygomis, fizinį ir psichologinį pasirengimą, būklę, ligas ir mirtingumą bazę	Lietuvos teisės universitetas	2004–2005 metai	–	20000, iš jų paprastosioms išlaidoms – 10000, nepaprastosioms išlaidoms – 10000	20000, iš jų paprastosioms išlaidoms – 10000, nepaprastosioms išlaidoms – 10000
10. Parengti ir išleisti informacinių leidinių apie psichikos sutrikimus patyrus traumą specialistams, dirbantiems ekstremaliomis sąlygomis, visuomenei	Lietuvos teisės universitetas	2003–2005 metai	20000 (paprastosioms išlaidoms)	20000 (paprastosioms išlaidoms)	20000 (paprastosioms išlaidoms)
11. Rengti savižudybių prevencijos seminarus Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro darbuotojams, bendrosios praktikos gydytojams, mėginusių nusižudyti asmenų artimiesiems	Vilniaus universitetas, Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras	2003–2005 metai	18000 (paprastosioms išlaidoms)	18000 (paprastosioms išlaidoms)	18000 (paprastosioms išlaidoms)
12. Leisti informacinius leidinius psichikos sveikatos centrų darbuotojams, bendrosios praktikos gydytojams, mėginusių nusižudyti asmenų artimiesiems	Vilniaus universitetas, Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras, Valstybinis psichikos sveikatos centras, Lietuvos suicidologų asociacija	2003–2004 metai	4000 (paprastosioms išlaidoms)	4000 (paprastosioms išlaidoms)	–
13. Išleisti informacinį leidinį apie savižudybes Vilniaus mieste	Vilniaus universitetas, Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras, Lietuvos telefoninės psichologinės pagalbos tarnybų asociacija	2004 metai	–	3000 (paprastosioms išlaidoms)	–
14. Mokyti kompleksinės pagalbos rizikos grupių vaikams ir jaunimui specialistus, dirban-čius su rizikos grupės asmenimis (gydytojus, slaugytojus, mokytojus, socialinių tarnybų, vaikų teisių apsaugos tarnybų, policijos darbuotojus) pasirinktame Lietuvos regione	Vilniaus universitetas, Kauno medicinos universitetas, Švietimo ir mokslo ministerija	2004 metai	–	30000 (paprastosioms išlaidoms)	–
Iš viso			152000	250000	168000
Iš jų: Paprastosioms išlaidoms			152000	240000	158000
Nepaprastosioms išlaidoms			–	10000	10000
II. Pagalba žudytis linkusiems asmenims
15. Teikti individualią ir grupinę psichologinę pagalbą rizikos grupės vaikams ir paaugliams specialios globos namuose	Respublikinis pedagoginis-psichologinis centras	2003–2005 metai	5000 (paprastosioms išlaidoms)	5000 (paprastosioms išlaidoms)	5000 (paprastosioms išlaidoms)
16. Mokyti būsimus pedagogus savanorius savižudybių prevencijos mokyklose	Vilniaus pedagoginio universiteto Psichologinės pagalbos centras	2003–2005 metai	5000 (paprastosioms išlaidoms)	5000 (paprastosioms išlaidoms)	5000 (paprastosioms išlaidoms)
17. Organizuoti individualų darbą su asmenimis, linkusiais į savižudybę, Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime	Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas	2004–2005 metai	–	25000 (paprastosioms išlaidoms)	25000 (paprastosioms išlaidoms)
18. Skatinti linkusių į savižudybę asmenų socialinių ryšių su išorine aplinka išsaugojimą ir sudaryti jiems reikiamas sąlygas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime	Lukiškių tardymo izoliatorius- kalėjimas	2004–2005 metai	–	4000 (paprastosioms išlaidoms)	4000 (paprastosioms išlaidoms)
19. Organizuoti meninę saviveiklą Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime	Lukiškių tardymo izoliatorius- kalėjimas	2004–2005 metai	–	1000 (paprastosioms išlaidoms)	1000 (paprastosioms išlaidoms)
20. Organizuoti rizikos grupių vaikų ir jaunuolių psichikos sveikatos priežiūrą Kaišiadorių savivaldybėje; ištirti paslaugų veiksmingumą ir prieinamumą	Vilniaus universitetas, Kauno medicinos universitetas	2004–2005 metai	–	20000, iš jų paprastosioms išlaidoms – 15000, nepaprastosioms išlaidoms – 5000	40000, iš jų paprastosioms išlaidoms – 35000, nepaprastosioms išlaidoms – 5000
21. Įdiegti savižudybių prevencijos stacionarinės ambulatorinės pagalbos modelį Žiegždrių psichiatrijos ligoninėje (moterų ir bendras stacionaro skyrius, mobili ambulatorinės pagalbos komanda, šviesos terapijos kabinetas)	Žiegždrių psichiatrijos ligoninė	2004 metai	–	152000 (paprastosioms išlaidoms)	–
22. Įdiegti savižudybių prevencijos stacionarinės ambulatorinės pagalbos modelį Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre	Vilniaus universitetas, Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras	2004 metai	–	200000 (paprastosioms išlaidoms)	–
23. Sudaryti krizių įveikimo specialistų komandą ir vykdyti savižudybių postvenciją (pagalba nusižudžiusiųjų artimiesiems ir (ar) kitiems rizikos grupių asmenims)	Telšių vaikų ir jaunimo psichologinis centras	2003–2005 metai	50000 (paprastosioms išlaidoms)	50000 (paprastosioms išlaidoms)	50000 (paprastosioms išlaidoms)
24. Įsteigti visą parą veikiantį psichologinės pagalbos centrą	Telšių vaikų ir jaunimo psichologinis centras	2004–2005 metai	–	80000, iš jų paprastosioms išlaidoms – 30000, nepaprastosioms išlaidoms – 50000	30000 (paprastosioms išlaidoms)
25. Įvesti 800-ąją paslaugą visoje Lietuvoje vaikams ir paaugliams (reorganizavus šiuo metu veikiančias paguodos telefonų linijas, ilgės darbo laikas)	Lietuvos telefoninės psichologinės pagalbos tarnybų asociacija	2003–2005 metai	12000 (paprastosioms išlaidoms)	12000 (paprastosioms išlaidoms)	11000 (paprastosioms išlaidoms)
26. Įvesti 800-ąją paslaugą visoje Lietuvoje vyresnio amžiaus asmenims (reorganizavus šiuo metu veikiančias paguodos telefonų linijas, ilgės darbo laikas)	Lietuvos telefoninės psichologinės pagalbos tarnybų asociacija	2003–2005 metai	8000 (paprastosioms išlaidoms)	8000 (paprastosioms išlaidoms)	4000 (paprastosioms išlaidoms)
27. Įvesti vieną 800-ąjį numerį profesionalioms tarnyboms (reorganizavus šiuo metu veikiančias paguodos telefonų linijas, ilgės darbo laikas)	Lietuvos telefoninės psichologinės pagalbos tarnybų asociacija	2003–2005 metai	8000 (paprastosioms išlaidoms)	8000 (paprastosioms išlaidoms)	4000 (paprastosioms išlaidoms)
28. Teikti socialinės-psichologinės reabilitacijos paslaugas nusižudžiusiųjų artimiesiems	Vilniaus universitetas, Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras	2003–2005 metai	1000 (paprastosioms išlaidoms)	1000 (paprastosioms išlaidoms)	1000 (paprastosioms išlaidoms)
29. Teikti psichokorekcijos ir psichosocialinės reabilitacijos paslaugas rizikos grupės asmenims	Vilniaus universitetas, Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras	2003–2005 metai	100000 (paprastosioms išlaidoms)	140000 (paprastosioms išlaidoms)	140000 (paprastosioms išlaidoms)
29¹. Remti psicho-loginės pagalbos tarnybas, teikiančias geros kokybės psi-chologinės pagalbos telefonu paslaugas – iš Lietuvos Respub-likos valstybės biu-džeto lėšų apmokėti telefono pokalbius gyventojams, skam-binantiems į psicho-loginės pagalbos tarnybas, kurioms suteikta 800–oji paslauga, taip pat iš dalies padengti jų administravimo išlaidas	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija	2003–2005 metai	190000 (išlaidoms)	190000 (išlaidoms)	250000 (išlaidoms)
Iš viso			189000	711000	318000
Iš jų: Paprastosioms išlaidoms			189000	304000	313000
Nepaprastosioms išlaidoms			–	407000	5000
III. Moksliniai tyrimai ir analizė
30. Atlikti nuteistųjų ir kalinamųjų, linkusių į savižudybę, tyrimą	Lukiškių tardymo izoliatorius- kalėjimas	2004 metai	–	30000 (paprastosioms išlaidoms)	–
31. Atlikti vaikų ir paauglių savižudybių ir bandymo žudytis kompleksinį tyrimą	Vilniaus universitetas, Kauno medicinos universitetas	2003–2005 metai	75000 (paprastosioms išlaidoms)	75000 (paprastosioms išlaidoms)	75000 (paprastosioms išlaidoms)
32. Sukurti visuomenės psichikos sveikatos rodiklių pasirinktame Lietuvos regione monitoringo sistemą	Kauno medicinos universitetas, Vilniaus universitetas, Valstybinis psichikos sveikatos centras, visuomenės sveikatos centrai	2004–2005 metai	–	30000 (paprastosioms išlaidoms)	30000 (paprastosioms išlaidoms)
33. Sukurti laboratoriją specialistų, dirbančių ekstremaliomis sąlygomis, būklei vertinti	Lietuvos teisės universitetas	2004–2005 metai	–	10000, iš jų paprastosioms išlaidoms – 5000, nepaprastosioms išlaidoms – 5000	10000, iš jų paprastosioms išlaidoms – 5000, nepaprastosioms išlaidoms – 5000
34. Atlikti nusižudžiusiųjų psichologinę autopsiją	Vilniaus universitetas	2003–2005 metai	20000 (paprastosioms išlaidoms)	20000 (paprastosioms išlaidoms)	20000 (paprastosioms išlaidoms)
35. Atlikti kompleksinį mėginusių nusižudyti suaugusiųjų tyrimą	Greitosios medicinos pagalbos stotis, Vilniaus universitetas, Greitosios medicinos pagalbos ligoninės Ūmių apsinuodijimų skyrius, Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras	2004–2005 metai	–	75000 (paprastosioms išlaidoms)	75000 (paprastosioms išlaidoms)
36. Įdiegti savižudybių rizikos nustatymo skales	Vilniaus universitetas, Kauno medicinos universitetas, Lietuvos teisės universitetas	2004–2005 metai	–	50000 (paprastosioms išlaidoms)	50000 (paprastosioms išlaidoms)
37. Nustatyti savižudybių socialinius rizikos veiksnius (sociologiniai tyrimai pasirinktose savivaldybėse)	Sociologinių tyrimų institutas	2003–2005 metai	15000 (paprastosioms išlaidoms)	42000 (paprastosioms išlaidoms)	18000 (paprastosioms išlaidoms)
38. Ištirti psichologines problemas, kylančias kariams, atliekantiems privalomąją tarnybą	Karo medicinos tarnyba, Vilniaus universitetas	2003 metai	–	–	–
39. Atlikti bandomuosius tyrimus pagal streso įvertinimo metodiką, patikrinti jos patikimumą; ištirti karių išgyvenamo streso lygį ir dinamiką bazinio parengimo metu	Karo medicinos tarnyba, Vilniaus universitetas	2004 metai	–	–	–
40. Ištirti karių išgyvenamo streso lygį ir dinamiką po bazinio parengimo (naujoje tarnybos vietoje)	Karo medicinos tarnyba, Vilniaus universitetas	2005 metai	–	–	–
Iš viso			95000	290000	260000
Iš jų: Paprastosioms išlaidoms			95000	285000	255000
Nepaprastosioms išlaidoms			–	5000	5000
IV. Kitos priemonės
41. Parengti, vykdyti ir vertinti adaptacijos, integracijos ir resocializacijos įkalinimo įstaigose programas	Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos, Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas	2004 –2005 metai	–	40000 (paprastosioms išlaidoms)	40000 (paprastosioms išlaidoms)
42. Rengti ir vykdyti specialistų, dirbančių ekstremaliomis sąlygomis, abilitacijos ir reabilitacijos programas	Lietuvos teisės universitetas	2003–2005 metai	30000, iš jų paprastosioms išlaidoms – 20000, nepaprastosioms išlaidoms – 10000	30000 (paprastosioms išlaidoms)	30000 (paprastosioms išlaidoms)
43. Sudaryti nuolat veikiančią programos priemonių veiksmingumo mokslinio-ekonominio vertinimo ekspertų grupę, toliau vykdyti programą	Sveikatos apsaugos ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Teisingumo ministerija, Lietuvos suicidologų asociacija, Lietuvos telefoninės psichologinės pagalbos tarnybų asociacija, Vilniaus universitetas	2003–2005 metai	50000 (paprastosioms išlaidoms)	50000 (paprastosioms išlaidoms)	50000 (paprastosioms išlaidoms)
44. Sukurti informacijos apie savižudybių prevenciją puslapį internete	Sveikatos apsaugos ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Teisingumo ministerija, Lietuvos suicidologų asociacija, Lietuvos telefoninės psichologinės pagalbos tarnybų asociacija, Vilniaus universitetas	2003–2005 metai	2000 (paprastosioms išlaidoms)	1000 (paprastosioms išlaidoms)	1000 (paprastosioms išlaidoms)
45. Surengti nacionalinę konferenciją (kartą per metus)	Lietuvos suicidologų asociacija, Lietuvos telefoninės psichologinės pagalbos tarnybų asociacija, Vilniaus universitetas	2003–2005 metai	10000 (paprastosioms išlaidoms)	10000 (paprastosioms išlaidoms)	10000 (paprastosioms išlaidoms)
46. Surengti tarptautinę konferenciją	Lietuvos suicidologų asociacija, Lietuvos telefoninės psichologinės pagalbos tarnybų asociacija, Vilniaus universitetas	2003–2005 metai	–	60000 (paprastosioms išlaidoms)	–
47. Dalyvauti tarptautinėse savižudybių prevencijos konferencijose	Sveikatos apsaugos ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Teisingumo ministerija, Lietuvos suicidologų asociacija, Lietuvos telefoninės psichologinės pagalbos tarnybų asociacija, Vilniaus universitetas	2003–2005 metai	50000 (paprastosioms išlaidoms)	50000 (paprastosioms išlaidoms)	50000 (paprastosioms išlaidoms)
48. Įsigyti užsienyje leidžiamos mokslinės literatūros	Vilniaus universitetas, Kauno medicinos universitetas, Lietuvos suicidologų asociacija, Lietuvos teisės universitetas	2003–2005 metai	10000 (paprastosioms išlaidoms)	10000 (paprastosioms išlaidoms)	10000 (paprastosioms išlaidoms)
49. Nustatyti destruktyvaus ir autodestruktyvaus elgesio paplitimą ir klinikinius psichologinius ypatumus krašto apsaugos sistemoje	Karo medicinos tarnyba, Vilniaus universitetas	2003 metai	–	–	–
50. Surengti mokomųjų seminarų ir pratybų ciklą parinktai komandai, suteikti jai žinių apie streso, depresijų, agresijų ir autoagresijos mažinimą ir prevenciją ir atitinkamų įgūdžių	Karo medicinos tarnyba, Vilniaus universitetas	2004 metai	–	–	–
51. Sukurti vieną Lietuvos telefoninės psichologinės pagalbos tarnybų asociacijos informacinę statistikos sistemą	Lietuvos telefoninės psichologinės pagalbos tarnybų asociacija	2003 –2004 metai	30000 (paprastosioms išlaidoms)	–	–
Iš viso			379000	901000	568000
Iš jų: Paprastosioms išlaidoms			379000	494000	563000
Nepaprastosioms išlaidoms			-	407000	5000
Iš viso metams			823000	1734000	1205000
Iš jų: Paprastosioms išlaidoms			813000	1312000	1185000
Nepaprastosioms išlaidoms			10000	422000	20000
Iš viso programai (2003–2005 metai)					3762000
Iš jų: Paprastosioms išlaidoms					3310000
Nepaprastosioms išlaidoms					452000

Priedo pakeitimai:

Nr. 1193, 2003-09-30, Žin., 2003, Nr. 93-4203 (2003-10-03)

Nr. 1099, 2004-08-31, Žin., 2004, Nr. 134-4861 (2004-09-02)

________________________