Nutarimas skelbtas: Žin., 2004, Nr. 34-1130 

Neoficialus nutarimo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS VERTYBINIŲ POPIERIŲ KOMISIJOS

N U T A R I M A S

DĖL GRYNŲJŲ AKTYVŲ VERTĖS SKAIČIAVIMO METODIKOS

2004 m. vasario 12 d. Nr. 4

Vilnius

Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisija n u t a r i a:

1. Patvirtinti Grynųjų aktyvų vertės skaičiavimo metodiką (pridedama).

2. Įpareigoti atsakingus asmenis pakeisti veikiančių pensijų fondų taisykles, kolektyvinio investavimo subjektų sudarymo dokumentus bei prospektus ir ne vėliau kaip iki 2005 metų kovo 1 d. gauti su tuo susijusius Vertybinių popierių komisijos pritarimus.

Punkto pakeitimai:

Nr. 5, 2004-04-22, Žin., 2004, Nr. 81-2932 (2004-05-18)

Nr. 15, 2004-09-16, Žin., 2004, Nr. 143-5255 (2004-09-25)

3. Nustatyti, kad veikiančių investicinių fondų grynųjų aktyvų dydis šios metodikos reikalavimus turi atitikti per 6 mėnesius nuo šio nutarimo įsigaliojimo.

4. Pripažinti netekusiu galios Vertybinių popierių komisijos 1996 m. birželio 15 d. nutarimą Nr. 7 „Dėl Investicinės bendrovės nuosavų (grynųjų) aktyvų vertės nustatymo metodikos“ (Žin., 1996, Nr. 71-1725).

Komisijos pirmininkas                                             Virgilijus Poderys

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos

vertybinių popierių komisijos

2004 m. vasario 12 d. nutarimu Nr. 4

GRYNŲJŲ AKTYVŲ VERTĖS SKAIČIAVIMO METODIKA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Grynųjų aktyvų vertės skaičiavimo metodika (toliau – metodika) reglamentuoja papildomo savanoriško kaupimo pensijų fondų, valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies kaupimo pensijų fondų ir kolektyvinio investavimo subjektų grynųjų aktyvų vertės skaičiavimo principus bei tvarką, investicinio fondo grynųjų aktyvų dydžio reikalavimus.

2. Šios metodikos teisinis pagrindas – Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo 9, 31, 35 ir 52 straipsniai, Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 10, 45 ir 46 straipsniai.

3. Konkrečios grynųjų aktyvų vertės (toliau – GAV) skaičiavimo ir vienetų (akcijų) vertės bei kainos nustatymo taisyklės turi būti išdėstytos pensijų fondo taisyklėse ar kolektyvinio investavimo subjekto sudarymo dokumentuose.

II. SĄVOKOS

4. Atkarpos išmoka – investuotojui priklausančių palūkanų už skolos vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones mokėjimas.

5. Atkarpos periodas – laikotarpis tarp dviejų gretimų atkarpos išmokų.

6. Dalyvis – taip, kaip ši sąvoka apibrėžta Kolektyvinio investavimo subjektų, Papildomo savanoriško pensijų kaupimo ir Pensijų kaupimo įstatymuose.

7. Paraiška pirkti vienetus – dalyvio prašymas įsigyti vienetus arba pensijų fondo dalyvio vardu pervestos piniginės lėšos, kurios konvertuojamos į apskaitos vienetus.

8. Paraiška išpirkti vienetus:

8.1. dalyvio prašymas parduoti vienetus;

8.2. dokumentas, pagal kurį apskaitos vienetai turi būti konvertuojami dėl lėšų išmokėjimo ar pervedimo.

9. Pensijų fondas – papildomo savanoriško kaupimo pensijų fondas ir valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies kaupimo pensijų fondas.

10. Priemonės – vertybiniai popieriai, terminuoti indėliai, pinigų rinkos priemonės, išvestinės investicinės priemonės ir kolektyvinio investavimo subjektų investiciniai vienetai  ar akcijos, į kuriuos investuojamas turtas.

11. Rinkos informacijos asimetrija – situacija, kai tam tikra svarbi informacija yra žinoma kai kurioms, bet ne visoms suinteresuotoms šalims ir dėl to rinka tampa neefektyvi, kadangi ne visi rinkos dalyviai turi galimybę susipažinti su informacija, kuri jiems reikalinga sprendimams priimti.

12. Sudarymo dokumentai – pensijų fondo ar investicinio fondo taisyklės, investicinės kintamojo kapitalo bendrovės įstatai.

13. Tikroji vertė – suma, už kurią gali būti apsikeista turtu ar paslaugomis arba už kurią gali būti užskaitytas tarpusavio įsipareigojimas tarp nesusijusių šalių, kurios ketina pirkti – parduoti turtą arba užskaityti tarpusavio įsipareigojimą.

14. Vadovas – valdymo įmonės, investicinės kintamojo kapitalo bendrovės, neperdavusios turto valdyti valdymo įmonei, administracijos vadovas.

15. Valdyba – valdymo įmonės, investicinės kintamojo kapitalo bendrovės, neperdavusios turto valdyti valdymo įmonei, valdyba.

16. Vertinimo diena – skaičiavimo atlikimo diena, naudojant darbo dienos prieš atliekant skaičiavimą, duomenis (rinkų, kuriose prekiaujama priemonėmis, uždarymo metu nustatytas kainas, bankų pateiktus ir kitus naujausius priemonių įvertinimo duomenis).

17. Vidutinė rinkos kaina – reguliuojamos rinkos paskelbta paskutinės prekybos sesijos vidutinė kaina.

18. Vienetas – pensijų fondo apskaitos vienetas ar investicinio fondo investicinis vienetas arba investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcija.

19. Vieneto vertė  – dydis, atspindintis, kokia GAV dalis tenka vienam vienetui.

20. Visos kitos sąvokos, vartojamos šioje metodikoje, turi tą pačią reikšmę, kaip ir Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo, Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo, Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymuose.

III. SKAIČIAVIMO KONTROLĖS UŽTIKRINIMAS

21. Vadovas privalo užtikrinti, kad:

21.1.           priemonių vertės skaičiavimui, valiutų kursų vertinimui ir kita GAV skaičiavimui naudojama informacija būtų gaunama iš patikimų šaltinių;

21.2.           būtų nustatytos tinkamos GAV skaičiavimo kontrolės procedūros (skaičiavimai turi būti reguliariai peržiūrimi, tikrinami vidaus auditoriaus ar kito paskirto atsakingo asmens ir kt.);

21.3.           GAV skaičiavimuose būtų naudojamos procedūros, neprieštaraujančios sudarymo dokumentų nuostatoms;

21.4.           GAV skaičiavimus atliekantys darbuotojai turėtų skaičiavimams atlikti reikiamą kvalifikaciją.

22. Valdyba turi patvirtinti GAV skaičiavimo procedūras, kuriose turi būti numatyta:

22.1.           konkretus skaičiavimų atlikimo laikas;

22.2.           sąrašas reguliuojamų rinkų, kurių duomenys, skaičiuojant GAV, yra prioritetiniai nustatant priemonių, kuriomis prekiaujama šiose rinkose, vertę;

22.3.           turto ir įsipareigojimų vertės, vieneto vertės apskaičiavimo kontrolė bei naudojamų valiutų kursų patikrinimo mechanizmas;

22.4.           sudarymo dokumentuose nurodytų investavimo apribojimų kontrolės mechanizmas;

22.5.           tinkama išmokų ir atskaitymų iš turto bei įplaukų į turtą apskaita;

22.6.           tvarka, kuri užtikrintų, kad GAV skaičiavimui būtų naudojama reikiamo  laikotarpio vertė ir kursas;

22.7.           priemonių, kuriomis reguliuojamose rinkose neprekiaujama, vertinimo tvarka;

22.8.           detali kitų priemonių vertinimo tvarka, jeigu toks priemonių vertinimas nėra detaliai aprašytas šioje metodikoje;

22.9.           prekybos sesijų ar laiko zonų skirtumo grafikas (planas), susijęs su priemonių, kuriomis prekiaujama užsienio reguliuojamose rinkose, vertinimo laiku;

22.10. detali GAV skaičiavimo klaidų nustatymo ir dėl to susidariusių nuostolių atlyginimo tvarka.

IV. PAGRINDINIAI PRINCIPAI

23. Skaičiuojant GAV, būtina pagal šios metodikos reikalavimus atskirai apskaičiuoti:

23.1.           turto vertę;

23.2.           įsipareigojimų (neįtrauktų į GAV) vertę;

23.3.           pagal 23.1 punktą apskaičiuoto turto ir pagal 23.2 punktą apskaičiuotų įsipareigojimų verčių skirtumą, kuris ir atspindi GAV.

24. Turto ir įsipareigojimų skaičiavimas turi būti grindžiamas jų tikrąja verte, kuri turi atspindėti grynųjų aktyvų vertę, už kurią labiausiai tikėtina šiuos aktyvus parduoti.

25. Įsipareigojimai skaičiuojami pagal Verslo apskaitos standartų reikalavimus.

26. Skaičiuojant GAV, denominuotų užsienio valiuta turto ir įsipareigojimų vertė nustatoma pagal Lietuvos banko nustatytą oficialų tos valiutos ir lito kursą, galiojantį vertinimo dieną.

27. GAV turi būti apskaičiuojami kiekvieną darbo dieną pagal procedūrose numatytą tvarką:

27.1.           Paraiškos pirkti (išpirkti) vienetus priimamos procedūrose nustatyta tvarka iki X darbo dienos pabaigos nustatytos Y valandos. Pateikdamas paraišką, investuotojas neturi nurodyti įsigyjamų vienetų skaičiaus.

27.2.           Paraišką priėmęs asmuo vieną paraiškos egzempliorių turi grąžinti investuotojui su patvirtinimu, kad ją gavo. Patvirtindamas paraiškos gavimą, ją priėmęs asmuo turi nurodyti savo vardą, pavardę, įmonės, kurioje buvo gauta paraiška, pavadinimą bei adresą, paraiškos gavimo datą, tikslų laiką (valanda, minutės) ir pasirašyti. Šio punkto reikalavimai netaikomi pensijų fondų vienetams.

27.3.           Jei paraiškos pateikiamos po nustatytos Y valandos, skaičiuojant X darbo dienos GAV į jas neatsižvelgiama. Jos įvertinamos skaičiuojant kitos (X+1) darbo dienos GAV.

27.4.           Pasibaigus paraiškų priėmimo laikui (Y), taip pat prekybai reguliuojamose rinkose, prieš pradedant paraiškų vykdymo procedūrą, skaičiuojama tos (X) darbo dienos GAV ir pagal jį apskaičiuojama vieneto vertė.

27.5.           Apskaičiavus vieneto vertę, vykdomos (X–1) darbo dieną po Y valandos gautos ir X darbo dieną iki Y valandos gautos paraiškos.

27.6.           Įvykdžius minėtas paraiškas, apskaičiuojama galutinė X darbo dienos GAV.

28. Kolektyvinio investavimo subjektų investiciniai vienetai parduodami ar išperkami, pensijų fondų apskaitos vienetai konvertuojami į pinigus ar pinigai konvertuojami į apskaitos vienetus pagal 27 punkto nustatytą tvarką.

29. Sąnaudos, pajamos, mokėtinos ir gautinos sumos, investicijų portfelio pakitimai, susiję su priemonių pirkimu, pardavimu, taip pat vienetų skaičiaus pokyčiai, susiję su vienetų išleidimu ar išpirkimu, turi būti atspindėti GAV skaičiavimuose pagal darbo dienos pabaigos duomenis.

30. Turtas (ar jo dalis) turi būti nurašomas tik tada, kai įgyvendinamos teisės į šį turtą (ar jo dalį), kai baigiasi teisių galiojimo laikas arba kai šios teisės perduodamos.

31. Įsipareigojimai (ar jų dalis) turi būti nurašomi tik tada, kai jie išnyksta, t.y. kai sutartyje nurodyti įsipareigojimai įvykdomi, anuliuojami ar nustoja galioti.

32. Išskirtiniais atvejais, kai turto vertės sumažėjimas yra ženklus, laikinas ir nulemtas rinkos informacijos asimetrijos, šio turto balansinė vertė gali būti didesnė už turto vertę, nustatytą pagal V skyriaus nuostatas, jei galima įrodyti, kad ateityje ši balansinė vertė priartės prie turto vertės, nustatytos pagal V skyriaus nuostatas. Jeigu turto balansinė vertė skiriasi nuo šio turto vertės, nustatytos pagal V skyriaus nuostatas, tai privalo būti nurodyta aiškinamajame rašte kartu su paaiškinimu, kada ir kokiomis aplinkybėmis, bendrovės turimais duomenimis, turtas pagal balansinę vertę galės būti realizuotas ateityje.

33. Jei investicinės kintamojo kapitalo bendrovės turto valdymas perduotas valdymo įmonei, bendrovės turto vertinimo išlaidos apmokamos valdymo įmonės nuosavomis lėšomis.

V. TURTO VERTĖS SKAIČIAVIMAS

34. Priemonių, kuriomis prekiaujama reguliuojamose rinkose, tikroji vertė nustatoma pagal rinkos viešai paskelbtą vertinimo dieną vidutinę rinkos kainą (mid market price) arba uždarymo kainą, išskyrus atvejus, kai:

34.1. (neteko galios).

34.2.           priemonės yra kotiruojamos keliose reguliuojamose rinkose; tuo atveju jų tikrajai vertei nustatyti naudojama tos reguliuojamos rinkos, kurioje prekyba šiomis priemonėmis pasižymi didesniu likvidumu, reguliarumu ir dažnumu (geriausiai šias charakteristikas atspindi šių priemonių rinkos paskutinių 12 mėnesių apyvarta), duomenys;

34.3.           pagal 34.2 punkte pateiktą kriterijų neįmanoma pagrįstai pasirinkti rinkos, kurios duomenimis remiantis, turi būti nustatoma priemonės tikroji vertė; tuo atveju jai nustatyti naudojama reguliuojamos rinkos, kurioje yra priemonės emitento buveinė, duomenys;

34.4.           per paskutiniąją prekybos sesiją priemonė nebuvo kotiruojama; tuo atveju tikrosios vertės nustatymui naudojama paskutinė žinoma, tačiau ne daugiau kaip prieš 30 dienų buvusi vidutinė rinkos kaina arba uždarymo kaina, jei nuo paskutinės prekybos dienos neįvyko įvykių, dėl kurių dabartinė rinkos kaina yra reikšmingai mažesnė ar didesnė nei paskutinė žinoma;

34.5.           priemonė nebuvo kotiruojama daugiau kaip 30 dienų iki vertinimo dienos arba buvo kotiruojama rečiau nei nustatyta skaičiavimo procedūrose; tuo atveju jos vertė nustatoma taip, kaip priemonių, kuriomis reguliuojamose rinkose neprekiaujama, vertė.

Jei minėta situacija pasikartoja kelis kartus, valdyba turi įsitikinti, ar tolesnis tokių priemonių priskyrimas prie priemonių, kuriomis prekiaujama reguliuojamose rinkose, yra pagrįstas ir ar jų vertė neturėtų būti nuolat nustatoma kaip priemonių, kuriomis reguliuojamose rinkose neprekiaujama, vertė.

Punkto pakeitimai:

Nr. 15, 2004-09-16, Žin., 2004, Nr. 143-5255 (2004-09-25)

35. Priemonės, kuriomis reguliuojamose rinkose neprekiaujama, vertinamos tokia tvarka:

35.1.           nuosavybės vertybiniai popieriai:

35.1.1. pagal nepriklausomo verslo vertintojo, turinčio teisę verstis tokia veikla, įvertinimą, jei nuo vertinimo praėjo ne daugiau kaip vieneri metai ir jei po įvertinimo neįvyko įvykių, dėl kurių dabartinė rinkos kaina yra reikšmingai mažesnė ar didesnė nei nustatyta vertintojo;

35.1.2. jei nėra atlikta 35.1.1 punkte numatyto vertinimo ar netenkinamos minėto punkto sąlygos, vertinama atsižvelgiant į panašios bendrovės pelno (prieš apmokestinimą), tenkančio vienai akcijai (naudojant vidutinį svertinį paprastųjų akcijų skaičių, buvusį apyvartoje tam tikrą periodą), santykį, padaugintą iš vertinamos bendrovės pelno, tenkančio vienai akcijai:

tikroji kaina = P/E × EPS,

kur:

P/E  – panašios bendrovės vienos akcijos rinkos kaina, padalyta iš pelno, tenkančio vienai akcijai;

EPS – vertinamos bendrovės paskutinių 12 mėnesių pelnas, tenkantis vienai akcijai;

35.1.3. jei dėl tam tikrų priežasčių negalima pasinaudoti 35.1.1 ir 35.1.2 punktuose pateiktais metodais, vertinama pagal tikėtiną pardavimo kainą, nustatytą pagal parinktą vertinimo modelį (nurodytą vertinimo procedūrose), kuris finansų rinkoje yra visuotinai taikomas ir pripažintas;

35.2. skolos vertybiniai popieriai ir pinigų rinkos priemonės:

35.2.1. priemonės, turinčios ilgesnį kaip vienerių metų išpirkimo terminą, vertinamos pagal šią formulę:

kur:

K – visa priemonės vertė (skaičiuojama nominaliosios vertės šimtui litų);

Si – i-asis pinigų srautas priemonės nominaliosios vertės šimtui litų (atkarpos išmoka arba išpirkimo metu mokama suma);

Y – priemonės pelningumas (procentais), įvertintas pagal rinkos duomenis;

H – atkarpos išmokų skaičius per metus (jei priemonės neturi atkarpų, laikoma, kad šis skaičius sutampa su įprastiniu kitų priemonių atkarpos išmokų skaičiumi);

n – iki priemonės išpirkimo likusių atkarpos išmokų skaičius (jei priemonės neturi atkarpų, – sąlygiškas atkarpos išmokų skaičius);

Pi – atkarpos periodų skaičius nuo GAV skaičiavimo dienos iki i-ojo pinigų srauto mokėjimo dienos (gali būti trupmena). Jeigu priemonė turi nestandartinių atkarpos periodų, skaičiuojama, kiek būtų atkarpos periodų, jeigu visi periodai būtų standartiniai;

35.2.2. priemonės, turinčios ne ilgesnį kaip vienerių metų išpirkimo terminą, vertinamos pagal šią formulę:

kur:

K – visa priemonės vertė (skaičiuojama nominaliosios vertės šimtui litų);

Si – i-asis pinigų srautas priemonės nominaliosios vertės šimtui litų (atkarpos išmoka arba išpirkimo metu mokama suma);

Y – priemonės pelningumas (procentais), įvertintas pagal rinkos duomenis;

d – dienų skaičius nuo GAV skaičiavimo dienos iki išpirkimo dienos (atkarpos mokėjimo dienos);

35.2.3. kitais atvejais, jei taip gaunamas tikslesnis šių priemonių vertinimas nei pagal 35.2.1 ir 35.2.2 punktus, – pagal tikėtiną pardavimo kainą, nustatytą pagal parinktą vertinimo modelį (nurodytą vertinimo procedūrose), kuris finansų rinkoje yra visuotinai taikomas ir pripažintas;

35.3.           išvestinės investicinės priemonės vertė nustatoma pagal paskutinę analogiško anksčiau sudaryto sandorio rinkos vertę, jei per laikotarpį nuo sandorio sudarymo dienos iki vertinimo dienos nebuvo didelio ekonominių aplinkybių pasikeitimo. Jei minėta sąlyga netenkinama – vertinama pagal tikėtiną pardavimo kainą, nustatytą pagal parinktą vertinimo modelį (nurodytą vertinimo procedūrose), kuris finansų rinkoje yra visuotinai taikomas ir pripažintas;

35.4.            kolektyvinio investavimo subjektų vienetai (akcijos) vertinami pagal paskutinę viešai paskelbtą išpirkimo kainą;

35.5. terminuoti indėliai bankuose vertinami pagal amortizuotos savikainos vertę;

35.6. grynieji pinigai ir lėšos kredito įstaigose vertinami pagal nominalią vertę;

35.7.            nekilnojamojo turto rinkos vertė nustatoma pagal nepriklausomo turto vertintojo, turinčio teisę atlikti vertinimą, pateiktus duomenis. Turtas vertinamas ne rečiau kaip kartą per dvejus metus. Ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius vertė turi būti koreguojama atsižvelgiant į nekilnojamojo turto rinkos pasikeitimus;

35.8. kitas turtas vertinamas pagal labiausiai tikėtiną pardavimo kainą, nustatytą pagal parinktą vertinimo modelį (nurodytą vertinimo procedūrose), kuris finansų rinkoje yra visuotinai taikomas ir pripažintas.

VI. PENSIJŲ FONDO ATSKAITYMAI

36. Valdymo įmonės atskaitymai iš pensijų fondo turto turi būti vertinami kaupimo principu (kiekvieną darbo dieną). Atskaitymas nuo dalyvio pensijų sąskaitoje apskaičiuotų lėšų vidutinės metinės vertės yra tiesiogiai atskaičiuojamas iš apskaitos vieneto vertės, o sukauptų apskaitos vienetų skaičius dalyvio sąskaitoje nėra mažinamas.

Punkto pakeitimai:

Nr. 15, 2004-09-16, Žin., 2004, Nr. 143-5255 (2004-09-25)

37. Atskaitymai nuo dalyvio vardu įmokėtų įmokų turi būti atliekami tą pačią dieną, kai buvo pervestos dalyvio įmokos.

38. Jeigu atskaitymo nuo dalyvio pensijų sąskaitoje apskaičiuotų lėšų vidutinės metinės vertės dydis yra nustatytas procentais, jo nuskaitymas iš GAV turi būti atliekamas kiekvieną darbo dieną, GAV mažinant

kur:

GAVi – GAV dydis, tenkantis i-ajam pensijų fondo dalyviui;

A – numatytas atskaitymo nuo dalyvio pensijų sąskaitoje apskaičiuotų lėšų vidutinės metinės vertės dydis, išreikštas procentais;

m – darbo dienų skaičius per metus.

VII. pensijų fondų, veikiančių pagal Pensijų kaupimo įstatymą, TURTO ĮSIGIJIMO (PARDAVIMO) SĄNAUDŲ PADENGIMAS

39. Valdymo įmonės pensijų fondų, veikiančių pagal Pensijų kaupimo įstatymą, turto įsigijimo (pardavimo) sąnaudas (mokesčius vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkams, investicijų pervedimo išlaidas, rinkų mokesčius ir kt.) turi padengti iš nuosavų lėšų, gautų iš atskaitymų nuo dalyvio vardu įmokėtų įmokų ir dalyvio pensijų sąskaitoje apskaičiuotų lėšų vidutinės metinės vertės.

40. Vadovaujantis metodikos 39 punktu, kiekvieną kartą, kai pensijų fondo lėšų investavimo metu patiriamos turto įsigijimo (pardavimo) sąnaudos, GAV nėra mažinami patirtų sąnaudų dydžiu.

41. Kadangi įsigyjant kolektyvinio investavimo subjektų vienetus (akcijas), įsigijimo sąnaudos gali būti įskaičiuotos į šių vienetų (akcijų) kainą ir išreikštos per pirkimo ir pardavimo kainų skirtumą, šių priemonių įsigijimo momentu esantis vienetų (akcijų) pirkimo ir pardavimo kainų skirtumas yra prilyginamas įsigijimo sąnaudoms.

42. Įsigijimo (pardavimo) sąnaudas turi kompensuoti valdymo įmonė ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo jų atsiradimo, pervesdama į pensijų fondo sąskaitą sumą, lygią patirtų turto įsigijimo sąnaudų dydžiui.

43. Metodikos 42 punkte nurodytas turto įsigijimo (pardavimo) sąnaudų padengimas turi vykti kaip atskira operacija, kad neturėtų įtakos valdymo įmonės daromiems atskaitymams nuo dalyvio vardu įmokėtų įmokų ir nuo dalyvio pensijų sąskaitoje apskaičiuotų lėšų vidutinės metinės vertės.

VIII. SKAIČIAVIMO KLAIDOS

44. Dėl GAV skaičiavimo klaidų (dėl neteisingo GAV skaičiavimo, dėl netikslaus apyvartoje esančių vienetų skaičiaus nustatymo, dėl ne laiku gaunamos informacijos ar dėl šios informacijos šaltinio nepatikimumo ir kt.) atsiradę anksčiau apskaičiuotos GAV ir tikrąja verte apskaičiuotos GAV skirtumai turi būti atlyginti.

45. Valdymo įmonė ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo skaičiavimo klaidų nustatymo turi apskaičiuoti visiems esamiems ir pasitraukusiems dalyviams bendrą nuostolių, susidariusių dėl skaičiavimo klaidų, sumą.

46. Susidarę nuostoliai turi būti atlyginti iš nuosavų valdymo įmonės lėšų.

47. Apie priskaičiuotos nuostolių atlyginimo dalies sumos, skirtos pasitraukusių dalyvių nuostoliams padengti, atsiėmimo galimybę valdymo įmonė per 30 dienų nuo bendros sumos  apskaičiavimo privalo informuoti kiekvieną asmenį, turintį teisę ją gauti.

IX. SKAIČIAVIMŲ DAŽNUMAS IR Skelbimas

48. Pensijų fondo, investicinio fondo ir investicinės kintamojo kapitalo bendrovės GAV ir apskaitos vieneto ar investicinio vieneto (akcijos) vertė turi būti apskaičiuojama kiekvieną darbo dieną.

49. Pensijų fondo GAV ir apskaitos vieneto vertė turi būti skelbiama valdymo įmonės tinklalapyje (nurodant datą) kiekvieną darbo dieną.

50. Ne rečiau kaip kartą per mėnesį pagal pateiktą formulę turi būti apskaičiuojama vidutinė praėjusio mėnesio vieneto vertė ir kaip ši vidutinė vertė kito nuo finansinių metų pradžios.

Vidutinė (praėjusio mėnesio) vieneto vertė

kur:

GAVn – grynųjų aktyvų vertė n-ąją mėnesio darbo dieną;

qn – vienetų skaičius n-ąją mėnesio darbo dieną;

m – mėnesio, už kurį atliekami skaičiavimai, darbo dienų skaičius.

51. Vidutinis GAV metinis dydis ir vidutinis vienam dalyviui per metus tenkantis GAV dydis skaičiuojamas pagal tų metų darbo dienų skaičių.

Vidutinis GAV metinis dydis:

kur:

GAVn – grynųjų aktyvų vertė n-ąją metų darbo dieną;

m – tų metų, už kuriuos atliekami skaičiavimai, darbo dienų skaičius.

Vidutinis vienam dalyviui per metus tenkantis GAV dydis:

kur:

GAVn – grynųjų aktyvų vertė n-ąją mėnesio darbo dieną;

qn – vienetų skaičius n-ąją metų darbo dieną;

qnⁱ    – i-ajam dalyviui n-ąją metų darbo dieną tenkantis vienetų kiekis;

m –  tų metų, už kuriuos atliekami skaičiavimai, darbo dienų skaičius.

52. Pasibaigus finansiniams metams, valdymo įmonė ar investicinė kintamojo kapitalo bendrovė turi apskaičiuoti vidutinį atskiram i-ajam dalyviui per metus tenkantį GAV dydį.

53. Metodikos 52 punkte nurodyto dydžio ir pensijų fondo, veikiančio pagal Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymą, taisyklėse nustatyto maksimalaus atskaitymo nuo dalyvio pensijų sąskaitoje apskaičiuotų lėšų vidutinės metinės vertės dydžio sandauga turi būti ne mažesnė kaip realiai nuo pensijų dalyvio išskaičiuotų atskaitymų nuo pensijų sąskaitoje apskaičiuotų lėšų vidutinės metinės vertės dydį.

kur:

max A – maksimalus atskaitymo nuo i-ojo dalyvio pensijų sąskaitoje apskaičiuotų lėšų vidutinės metinės vertės dydis (procentais). Jeigu toks maksimalus dydis pensijų fondo taisyklėse nėra apibrėžtas, jis yra lygus maksimaliam Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo 14 straipsnyje apibrėžtam dydžiui;

A_nⁱ - realus per vieną finansinių metų darbo dieną iš i-ojo dalyvio išskaičiuotų atskaitymų nuo pensijų sąskaitoje apskaičiuotų lėšų vidutinės metinės vertės dydis;

m –– tų metų, už kuriuos atliekami skaičiavimai, darbo dienų skaičius.

54.  Jeigu realiai išskaičiuotų atskaitymų nuo pensijų sąskaitoje apskaičiuotų lėšų vidutinės metinės vertės dydis per metus viršija apibrėžtąjį dydį, valdymo įmonė per 30 dienų nuo finansinių metų pabaigos turi susidariusį skirtumą kompensuoti padidindama  i-ojo pensijų dalyvio sąskaitos vertę.

X. REIKALAVIMAI INVESTICINIŲ FONDŲ GRYNŲJŲ AKTYVŲ DYDŽIUI

55. Investicinio fondo grynieji aktyvai negali būti mažesni kaip 1 000 000 litų. Kiekvienu atveju gryniesiems aktyvams tapus mažesniems kaip 1 100 000 litų, apie tai turi būti nedelsiant pranešta Komisijai.

56. Pranešime turi būti išdėstytos GAV sumažėjimo priežastys ir numatomos priemonės padėčiai ištaisyti.

57. Metodikos 55 punkte nustatytų reikalavimų galima nesilaikyti 6 mėnesius nuo leidimo viešai platinti atitinkamo investicinio fondo vienetus gavimo.

______________

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisija, Nutarimas

Nr. 5, 2004-04-22, Žin., 2004, Nr. 81-2932 (2004-05-18)

DĖL GRYNŲJŲ AKTYVŲ VERTĖS SKAIČIAVIMO METODIKOS DALINIO PAKEITIMO

2.

Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisija, Nutarimas

Nr. 15, 2004-09-16, Žin., 2004, Nr. 143-5255 (2004-09-25)

DĖL 2004 M. VASARIO 12 D. VERTYBINIŲ POPIERIŲ KOMISIJOS NUTARIMO NR. 4 "DĖL GRYNŲJŲ AKTYVŲ VERTĖS SKAIČIAVIMO METODIKOS" DALINIO PAKEITIMO

*** Pabaiga ***

Redagavo Vyriausioji specialistė Miglė Mockutė-Zaleckienė (2009-12-30)

                  Tel. (8 5) 271 49 07