Suvestinė redakcija nuo 2011-10-01 iki 2011-12-30
Nutarimas paskelbtas: Žin. 2006, Nr. 143-5456, i. k. 106505ANUTA00000145
LIETUVOS BANKO VALDYBA
N U T A R I M A S
DĖL VIDAUS KAPITALO PAKANKAMUMO VERTINIMO PROCESO BENDRŲJŲ NUOSTATŲ IR PRIEŽIŪRINIO TIKRINIMO IR VERTINIMO PROCESO BENDRŲJŲ NUOSTATŲ PATVIRTINIMO
2006 m. lapkričio 23 d. Nr. 145
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo (Žin., 1994, Nr. 99-1957; 2001, Nr. 28-890) 9 straipsniu, įgyvendindama Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/48/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo (nauja redakcija) (OL 2006 L 177, p. 1) 22, 123, 124 ir 136 straipsnių bei V ir XI priedų reikalavimus ir 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/111/EB, iš dalies keičiančią direktyvų 2006/48/EB, 2006/49/EB ir 2007/64/EB nuostatas dėl centrinių įstaigų kontroliuojamų bankų, tam tikrų nuosavų lėšų straipsnių, didelių pozicijų, priežiūros priemonių ir krizių valdymo (OL 2009 L 302, p. 97), Lietuvos banko valdyba n u t a r i a:
Preambulės pakeitimai:
Nr. 03-129, 2010-10-21, Žin., 2010, Nr. 130-6691 (2010-11-06), i. k. 110505ANUTA0003-129
1. Patvirtinti:
PATVIRTINTA
Lietuvos banko valdybos
2006 m. lapkričio 23 d.
nutarimu Nr. 145
VIDAUS KAPITALO PAKANKAMUMO VERTINIMO PROCESO BENDROSIOS
NUOSTATOS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1.Vidaus kapitalo pakankamumo vertinimo proceso bendrosios nuostatos (toliau – Nuostatos) nustato pagrindinius principus, kuriais turi vadovautis bankas, siekdamas užtikrinti, kad banko rizikos vertinimas (valdymas) ir vidaus kapitalo poreikio nustatymas būtų tinkamai organizuotas, veiksmingas ir užtikrintų saugią ir stabilią banko veiklą.
Punkto pakeitimai:
Nr. 03-129, 2010-10-21, Žin., 2010, Nr. 130-6691 (2010-11-06), i. k. 110505ANUTA0003-129
2. Nuostatos parengtos atsižvelgus į Europos bankų priežiūros institucijų komiteto (angl. Committee of European Banking Supervisors – CEBS) išleistas Priežiūrinio tikrinimo proceso pagal 2 bloką taikymo gaires (angl. Guidelines on Supervisory Review Process under Pillar 2).
3. Nuostatos reglamentuoja banko valdymą ir sprendimų priėmimą bei vidaus kapitalo pakankamumo vertinimo procesą (angl. Internal Capital Adequacy Assessment Process), toliau – ICAAP.
4. Nuostatos taikomos visiems Lietuvos komerciniams bankams ir Lietuvos centrinei kredito unijai (toliau – bankai).
II. PAGRINDINIAI ICAAP PRINCIPAI
6. Pagrindiniai principai, kuriais bankas turi vadovautis rengdamas ir įgyvendindamas ICAAP, tai:
6.1. Tinkamas banko kapitalo poreikio nustatymo užtikrinimas. Banko ICAAP turi užtikrinti tinkamą kapitalo, reikalingo banko veiklos rizikai padengti, poreikio nustatymą. ICAAP turi būti įtrauktas į bendrą banko veiklos rizikos valdymo strategiją, t. y. jis turi būti sudėtinė banko valdymo politikos dalis.
6.2. ICAAP turi būti banko valdymo dalis. ICAAP turi būti neatskiriama banko valdymo ir sprendimų priėmimo proceso sudėtinė dalis.
6.3. ICAAP turi būti proporcingas banko veiklai. Banko ICAAP rengiamas ir įgyvendinamas atsižvelgiant į banko veiklos mastą ir pobūdį, prisiimamą riziką ir atliekamas operacijas. ICAAP turi būti įgyvendintas ir individualiai, ir konsoliduotoje banko finansinėje grupėje.
6.4. Banko organų atsakomybė. Banko organai yra atsakingi už banko ICAAP rengimą ir įgyvendinimą, nuolatinį taikymą ir tolesnį šio proceso tobulinimą. Banko organų atsakomybės pasidalijimas turi būti aiškus ir nuoseklus bei tinkamai dokumentuotas.
6.5. Rizikos vertinimas. ICAAP turi įvertinti visas banko patiriamas rizikos rūšis, kreipiant ypatingą dėmesį į tą riziką, kuri, banko nuomone, jo veikloje yra reikšminga.
6.6. Įgyvendinimo procedūros ir nuolatinė vidaus peržiūra. Banko organai turi užtikrinti:
6.6.1. kad įgyvendinant banko ICAAP ir nuolatinio funkcionavimo procedūras būtų įtrauktas visas šiame procese dalyvaujantis personalas;
III. BANKO VALDYMAS
7. ICAAP yra banko valdymo dalis. Banko organai Nuostatose suprantami taip, kaip juos reglamentuoja Lietuvos Respublikos bankų įstatymas (Žin., 2004, Nr. 54-1832). Banko organai atsakingi už banko vidaus valdymą ir sprendimų priėmimo procesą, kontrolės ir valdymo funkciją banke, banko nusistatytų strategijų ir politikų įgyvendinimą.
8. Banko organizacinė struktūra turi atitikti šias nuostatas:
8.1. banko organizacinė struktūra turi būti organizuota taip, kad skatintų ir parodytų veiksmingą ir patikimą valdymą tiek paties banko, tiek banko finansinės grupės mastu. Banko organizacinė struktūra turi būti aiški ir skaidri tiek jo paties personalui, tiek ir Lietuvos bankui ir neturi apsunkinti banko priežiūrinio stebėjimo vykdymo;
8.2. atsakomybės, pareigų ir teisių pasiskirstymas, funkcijų atskyrimas banke turi būti aiškus, tikslus, skaidrus, nuoseklus ir raštiškai dokumentuotas;
9. Banko organai:
9.1. sistemingai ir reguliariai (ne rečiau kaip vieną kartą per metus) peržiūri banko veiklos rizikos valdymo strategiją ir rizikos valdymo politikas ir užtikriną veiksmingą, nuolatinį jų funkcionavimą;
9.2. užtikrina, kad visas į ICAAP įtrauktas banko personalas būtų informuojamas apie banko veiklos strategiją ir politiką;
9.4. užtikrina, kad naudojant vidaus kontrolės sistemą būtų tinkamai paskirstytos pareigos banke ir užkirstas kelias interesų konfliktui;
9.6. veikia veiksmingai ir sugeba paaiškinti savo sprendimus Lietuvos bankui ir kitoms suinteresuotoms šalims;
9.7. turi personalo valdymo politiką, apimančią tokias sritis, kaip personalo parinkimas, motyvavimas ir planavimas;
10. Sudėtinė banko valdymo dalis yra vidaus kontrolės sistema. Banko vidaus kontrolė turi būti organizuojama taip, kad atitiktų Nuostatas ir kitų Lietuvos banko teisės aktų, reglamentuojančių vidaus kontrolės ir vidaus audito organizavimą, reikalavimus:
10.1. vidaus kontrolė banke turi būti veiksminga. Tuo tikslu banke turi būti įdiegtos trys funkcijos: rizikos kontrolės funkcija, reikalavimų atitikties funkcija ir vidaus audito funkcija;
10.2. banke turi būti veiksmingos ir patikimos valdymo informacinės sistemos, apimančios visas svarbiausias banko veiklos rūšis;
IV. ICAAP RENGIMAS IR ĮGYVENDINIMAS
12. ICAAP rengiamas ir įgyvendinamas tiek individualiai, tiek konsoliduotoje banko finansinėje grupėje, kai:
12.1. bankas yra globojantis bankas ir jam bei jo finansinei grupei taikomi Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Lietuvos banko teisės aktuose nustatyti reikalavimai dėl konsoliduotos priežiūros. Šiuo atveju globojantis bankas yra atsakingas už visos grupės ICAAP rengimą ir įgyvendinimą;
13. Siekdamas užtikrinti tinkamą ICAAP rengimą ir įgyvendinimą, bankas, prieš pradėdamas rengti ICAAP, turi atlikti vidaus savęs vertinimą (angl. self-assessment). Jo metu bankas turi identifikuoti veiklai būdingą riziką, pasirinkąs vertinimo metodus atlikti jos vertinimą ir nustatyti, kokios priemonės bus naudojamos ją valdant.
14. Atlikdamas vidaus savęs vertinimą, bankas savo nuožiūra pasirenka vertinimo metodologiją, vertinimo rodiklius ir prielaidas veiklos rizikos mastui nustatyti, tačiau rekomenduojama atsižvelgti į šiuos bendrus banko veiklos aspektus:
15. Be bendrų 14 punkte išvardytų veiklos aspektų, bankas, atsižvelgdamas į savo veiklos specifiką, gali turėti ir specifinį rizikos vertinimo rodiklį. Šie rodikliai turi būti integruoti į bendrą banko rizikos valdymo procesą.
16. Bankas gali turėti specifinių rodiklių vertindamas šias rizikos rūšis:
17. Banko ICAAP negali būti atskirtas nuo kitų banke vykstančių procesų, jis turi būti strateginis ir einamasis.
18. Jeigu bankas nusprendžia nebevykdyti tam tikros veiklos, kurios rizikos vertinimas įtrauktas į ICAAP, ir ketina šias paslaugas pirkti iš kitų asmenų (angl. outsourcing), jis privalo užtikrinti, kad:
18.1. banko valdymo organų atsakomybė dėl ICAAP rengimo, įdiegimo ir tolesnio tobulinimo nebus perduodama;
19. Banko ICAAP turi būti parengtas vadovaujantis skaidrumo ir suprantamumo principais. Jis turi būti aiškiai dokumentuotas visais banko organizacinės struktūros lygmenimis.
V. SUDĖTINĖS ICAAP DALYS
21. Pagrindinis ICAAP elementas yra banko veiklos rizikos valdymo strategija, kurią taikydamas bankas turi užtikrinti pakankamą kapitalo, reikalingo banko veiklos rizikai padengti, poreikį. Ši strategija turi būti dokumentuota ir patvirtinta banko organų, o jos mastas ir detalumas turi priklausyti nuo banko organizacinės struktūros sudėtingumo ir prisiimto rizikos lygio. Į strategijos sudėtį turėtų būti įtraukti šie elementai:
21.1. rizikos valdymo politika:
21.1.1. rizikos valdymo politika turi apimti visus pagrindinius principus, kuriais bankas vadovaujasi valdydamas vieną ar kitą rizikos rūšį. Rizikos valdymo politikos pagrindinius principus nustato, periodiškai peržiūri, papildo arba panaikina banko organai. Su šiais principais turi būti supažindintas į ICAAP įtrauktas personalas. Rizikos valdymo politikos principuose turėtų būti šie aspektai:
21.1.1.1. banko rizikos valdymas grindžiamas vadovaujantis geriausia panašių institucijų rizikos valdymo praktika;
21.1.1.2. jei situacija yra neaiški arba kyla abejonių dėl rizikos valdymo tinkamumo, bankas vadovaujasi atsargumo, konservatyvumo ir apdairumo principais;
21.1.1.3. banko rizikos valdymas organizuojamas taip, kad būtų išvengta personalo ar struktūrinių padalinių interesų konflikto;
21.1.1.4. banko organų ir personalo įsipareigojimas priimti sprendimus ir vadovautis šiais principais kasdienėje veikloje;
21.2. rizikos lygis:
21.2.1. bankas privalo apsibrėžti rizikos lygį. Rizikos lygis suprantamas kaip bankui nepriimtina atskirų veiklos sričių ar produktų rizika. Rizikos lygio apibrėžimas turi būti pagrindas nustatant nuoseklius rizikos ribojimo limitus, jeigu tokie bus naudojami valdant riziką. Apibrėžiant rizikos lygį rekomenduojama įvertinti šiuos aspektus:
21.2.2. kapitalo planavimas turi aiškiai atskleisti dabartinį banko kapitalo, reikalingo rizikai padengti, poreikį, planuojamą kapitalo panaudojimą ir siekiamą kapitalo lygį, įvertinus numatomą prisiimti papildomą riziką. Bankas taip pat turi atskleisti būsimus vidaus ir išorės kapitalo šaltinius, jeigu prisiėmus papildomą riziką reikės didinti kapitalą. Kapitalas turi būti planuojamas atsižvelgiant į ekonomikos (arba atskirų rinkų) cikliškumą (ypač kredito rizikai padengti);
21.3. rizikos struktūra (aktuali/planuojama);
21.3.1. atsižvelgdamas į pagal 21.2 punktą apsibrėžtą priimtinos rizikos lygį, bankas turi aiškiai atskleisti prisiimtos rizikos aktualią (dabartiną) struktūrą;
21.3.2. bankas taip pat turi atskleisti planuojamus rizikos struktūros pokyčius (planuojamą riziką), kurie būtų aiškiai susieti su strateginiu banko veiklos planavimu ir užsibrėžtais strateginiais uždaviniais (veiklos struktūriniais pokyčiais);
21.3.3. banko rizikos lygis ir struktūra turi būti susieti su rizikos ribojimo limitais, kuriuos nustatydamas bankas turi atskleisti:
21.3.3.2. limitus, taikomus vertinant bendrą banko prisiimtos rizikos lygį ir planuojamus strateginius rizikos struktūros pokyčius;
21.4. rizikos valdymas:
21.4.1. pagrindiniai rizikos valdymo reikalavimai turi būti apibrėžti banko veiklos rizikos valdymo strategijoje ir turi apimti šiuos aspektus:
22. Banko ICAAP turi aiškiai atskleisti banko patiriamos rizikos klasifikaciją ir kiekvienos rizikos rūšies vertinimo procesą. Banko ICAAP taip pat turi parodyti, kaip bankas sugeba vertinti visą riziką ir atskiras rizikos rūšis. Klasifikuodamas patiriamą riziką bankas ICAAP metu turi vertinti riziką kaip neigiamo nukrypimo nuo laukiamų (planuojamų) rezultatų tikimybę. Klasifikuodamas riziką bankas pirmiausia turi įvertinti reikšmingas rizikos rūšis, vėliau rizikos rūšis, kurias jis potencialiai gali patirti. Bankas gali naudoti šią pavyzdine, rizikos klasifikaciją ir skirstyti riziką pagal tai, kaip jai padengti skaičiuojamas kapitalo poreikis, t. y. riziką, kuriai padengti pagal Lietuvos banko teisės aktus, reglamentuojančius kapitalo pakankamumo skaičiavimą, skaičiuojamas visas pakankamas kapitalo kiekis ir kuriai padengti skaičiuojamas ne visas pakankamas kapitalo kiekis, ir kitą riziką:
22.1.1. rizika, kuriai padengti skaičiuojamas visas pakankamas kapitalo kiekis pagal Lietuvos banko teisės aktus, reglamentuojančius kapitalo pakankamumo skaičiavimą:
22.1.1.2. prekybos knygoje įvardyta rizika:
22.1.1.2.1. rinkos rizika:
22.1.1.2.1.2. pozicijų rizika:
22.1.2. rizika, kuriai padengti skaičiuojamas ne visas pakankamas kapitalo kiekis pagal Lietuvos banko teisės aktus, reglamentuojančius kapitalo pakankamumo skaičiavimą:
22.1.5. bankinėje knygoje įvardyta nuosavybės vertybinių popierių kainos rizika (jeigu ne IRB metodas);
22.1.6.1. koncentracijos rizika kitų rizikos rūšių viduje;
Papildyta punktu:
Nr. 03-129, 2010-10-21, Žin., 2010, Nr. 130-6691 (2010-11-06), i. k. 110505ANUTA0003-129
22.1.6.2. koncentracijos rizika tarp skirtingų rizikos rūšių;
Papildyta punktu:
Nr. 03-129, 2010-10-21, Žin., 2010, Nr. 130-6691 (2010-11-06), i. k. 110505ANUTA0003-129
23. Vadovaudamasis veiklos proporcingumo principu, bankas gali naudoti kitą rizikos klasifikaciją, tačiau ICAAP turi būti aiškiai atskleista, kad banko naudojamos rizikos klasifikacijos pakanka ir kad ji apima visas bankui reikšmingas rizikos rūšis. Bankas turi turėti rašytines kiekvienos reikšmingos rizikos rūšies vertinimo ir papildomo kapitalo poreikio skaičiavimo politikas.
24. Kredito rizika. Bankas privalo turėti metodologijas, kurios leistų tinkamai įvertinti kredito riziką, susijusią tiek su atskirais skolininkais, tiek su visu portfeliu. Vertindamas šią riziką ir nustatydamas kapitalo poreikį, bankas gali taikyti Kapitalo pakankamumo skaičiavimo bendrosiose nuostatose nurodytus metodus. Tačiau, jeigu kredito rizika vertinama taikant standartizuotą metodą, banko kredito rizikos vertinimo politikoje turi būti įvertintas galimas kapitalo poreikio trūkumas dėl šio metodo taikymo ir nustatyti papildomo kapitalo poreikio skaičiavimo reikalavimai.
25. Rinkos rizika. ICAAP turi apimti ir įgyvendinti rinkos rizikos valdymo politiką ir procesus, skirtus visiems svarbiausiems rinkos rizikos šaltiniams bei rinkos rizikos padariniams nustatyti ir valdyti. Rinkos rizikos valdymas turi apimti ir įvertinti rinkos riziką, įvardytą prekybos knygoje. Vertindamas rinkos riziką, įvardytą prekybos knygoje, bankas gali taikyti Kapitalo pakankamumo skaičiavimo bendrosiose nuostatose nustatytą standartizuotą metodą. Tačiau bankai, turintys dideles prekybos knygos pozicijas, labai diversifikuotą prekybinį portfelį, naudojantys sudėtingas prekybines priemones valdant rinkos riziką, turėtų siekti taikyti sudėtingesnius šios rizikos valdymo metodus, t. y. vidaus modelius.
26. Operacinė rizika. Banke turi būti įdiegta politika ir procedūros, skirtos operacinei rizikai vertinti ir valdyti. Šioje politikoje bankas turi aiškiai nurodyti, kas sudaro jo operacinę riziką. Taip pat banke turi būti parengti veiklos tęstinumo planai siekiant užtikrinti nepertraukiamą kredito įstaigos veiklą ir apriboti nuostolius, jei būtų rimtų veiklos sutrikimų. Vertindami operacinę riziką bankai gali taikyti Kapitalo pakankamumo skaičiavimo bendrosiose nuostatose nurodytus metodus. Tačiau, jeigu operacinė rizika vertinama taikant bazinio indikatoriaus metodą, banko operacinės rizikos vertinimo politikoje turi būti įvertintas galimas kapitalo poreikio trūkumas dėl šio metodo taikymo ir nustatyti papildomo kapitalo poreikio skaičiavimo reikalavimai.
27. Likutinė rizika. Likutinė rizika, atsirandanti dėl pakeitimo vertybiniais popieriais sandorių, kurių atžvilgiu bankas yra iniciatorius arba rėmėjas, turi būti vertinama ir kontroliuojama taikant tinkamas procedūras ir politiką, kad vertinant ir valdant riziką būtų visapusiškai atsižvelgta į ekonominį sandorio turinį. Bankai, kurie yra atnaujinimų pakeitimo vertybiniais popieriais su išankstinės amortizacijos nuostata iniciatoriai, turi turėti likvidumo planus, kuriuose įvertinamos tiek planuotos, tiek išankstinės amortizacijos pasekmės. Bankas taip pat turi įvertinti likutinę riziką, susijusią su kredito rizikos mažinimo priemonėmis, t. y. bankas turi įvertinti tai, kad jo taikomos kredito rizikos mažinimo priemonės gali būti mažiau veiksmingos nei tikėtasi. Bankas turi turėti rašytines šios rizikos vertinimo ir papildomo kapitalo poreikio skaičiavimo procedūras.
28. Palūkanų normos rizika, įvardyta bankinėje knygoje. Banke turi būti įdiegtos sistemos, skirtos vertinti ir valdyti riziką, atsirandančią dėl galimų palūkanų normų svyravimų, kai jie turi įtakos banko ne prekybos veiklai (bankinei knygai). Tuo tikslu bankas gali taikyti metodus, kurie remiasi bankinės knygos pozicijų dabartinės vertės (angl. present value) nustatymu ir jos įtaka būsimoms banko pajamoms. Bankas taip pat turi naudoti statistiniais stebėjimais paremtus testavimo nepalankiausiomis sąlygomis scenarijus. Bet kuriuo atveju, vertinant bankinėje knygoje įvardytą palūkanų normos riziką, turi būti atsižvelgiama į šiuos aspektus:
28.1. bankas turi pateikti Lietuvos bankui pakankamai įrodymų, kad jo rizikos vertinimo metodai leidžia tinkamai įvertinti palūkanų normų svyravimus ir šių svyravimų įtaką banko pajamoms bei turto vertei ir tinkamai nustatyti pakankamą kapitalo, reikalingo rizikai padengti, poreikį
28.2. bankas turi sugebėti pateikti Lietuvos bankui veiklos planus ir priemonių, kurių bus imtasi veiklos tęstinumui užtikrinti, sąrašą, jeigu atliekant testavimą nepalankiausiomis sąlygomis dėl staigaus palūkanų normų pokyčio, kurio dydį gali nurodyti Lietuvos bankas, banko kapitalas sumažėtų daugiau kaip 20 procentų.
29. Nuosavybės vertybinių popierių kainos rizika, įvardyta bankinėje knygoje. Prieš pasirinkdamas šios rizikos vertinimo metodus, bankas turi įvertinti šios rizikos pozicijų reikšmingumą bankui.
30. Koncentracijos rizika. Banke turi būti įdiegta koncentracijos rizikos valdymo politika vadovaujantis Vidaus kontrolės ir rizikos vertinimo (valdymo) organizavimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos banko valdybos 2008 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 149 (Žin., 2008, Nr. 127-4888; 2010, Nr. 114-5871), VIII skyriuje išdėstytomis nuostatomis. ICAAP metu vertinamas koncentracijos rizikos valdymo veiksmingumas banke.
Punkto pakeitimai:
Nr. 03-129, 2010-10-21, Žin., 2010, Nr. 130-6691 (2010-11-06), i. k. 110505ANUTA0003-129
31. Likvidumo rizika. Banke turi būti įdiegta veiksminga likvidumo rizikos valdymo sistema, apimanti likvidumo rizikos valdymo strategiją, likvidumo valdymo politiką, priimtinas likvidumo rizikos ribas, likvidumo rizikos mažinimo priemones, likvidumo išteklių pritraukimo kainos ir naudos paskirstymą (pagal Nuostatų priedą), kitas šios rizikos valdymo priemones ir procedūras bei procesus. Likvidumo rizikos valdymo strategija turi atitikti bendrą banko veiklos rizikos valdymo strategiją, būti proporcinga banko veiklos pobūdžiui ir sudėtingumui.
Punkto pakeitimai:
Nr. 03-129, 2010-10-21, Žin., 2010, Nr. 130-6691 (2010-11-06), i. k. 110505ANUTA0003-129
Nr. 03-101, 2011-06-02, Žin., 2011, Nr. 71-3459 (2011-06-11), i. k. 111505ANUTA0003-101
311. ICAAP metu likvidumo rizikos nustatymas, vertinimas ir valdymas turi remtis banke patvirtinta likvidumo rizikos valdymo politika, būti tinkamai reglamentuotas ir organizuotas atsižvelgus į šiuos aspektus:
311.1. bankas turi nuolatos užtikrinti tinkamą likvidumo lygį sudarydamas likvidumo atsargą ir nustatydamas atsvaros pajėgumą. Likvidumo atsargos sudarymas ir likvidumo atsvaros nustatymas turi būti prognozuojamas, planuojamas ir palaikomas tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu, siekiant užtikrinti pakankamą kasdienį lygį, atsižvelgus į banko veiklos pokyčius;
311.2. tinkamas likvidumo lygis užtikrinamas pagal visas pagrindines banko veiklos linijas, verslo subjektus, valiutas, kitais, banko nuomone, reikšmingais veiklos aspektais, apskaičiuojant su tuo susijusias sąnaudas ir sudarant tinkamą jų paskirstymo sistemą, įvertinant šių sąnaudų poveikį banko veiklos rezultatams;
311.3. tinkamas likvidumo lygis užtikrinamas vertinant visus reikšmingus esamus ir numatomus pinigų srautus (pinigų įplaukas ir išmokas), susijusius su sutartiniais turto ir įsipareigojimų pasikeitimais, taip pat pinigų srautus (pinigų įplaukas ir išmokas), atsirandančius dėl nebalansinių straipsnių. Vertindamas pinigų srautus (pinigų įplaukas ir išmokas), bankas turi atsižvelgti ir į kitus veiksnius, galinčius turėti poveikį šiems srautams, tai yra į banko strateginės, reputacijos, pajamų, atitikimo ir kitos reikšmingos rizikos pasikeitimą;
311.4. vertindamas pinigų srautus (pinigų įplaukas ir išmokas), ypač nepalankiomis sąlygomis, bankas turi atsižvelgti ir įvertinti turto savybes (gebėjimą generuoti likvidų turtą), tuo tikslu būtina atskirti įkeistą ir neįkeistą turtą. Vertindamas turto gebėjimą generuoti pinigų srautus (pinigų įplaukas ir išmokas), bankas turi vertinti sandorių šalių patikimumą, galimus teisinius, reguliavimo arba veiklos apribojimus naudoti šį turtą. Jei turtas yra užsienio valstybėse, bankas turi įvertinti šių valstybių ekonominę ir politinę riziką;
311.5. tinkamas likvidumo lygis užtikrinamas rengiant pinigų srautų (pinigų įplaukų ir išmokų) prognozes nepalankiomis veiklos sąlygomis (atliekant testavimą nepalankiausiomis sąlygomis). Atliekant testavimą taikomas trijų rūšių nepalankių sąlygų scenarijus: išskirtinai nepalankių sąlygų, rinkos, skirtas konkrečiai rinkai, ir abiejų scenarijų derinys, numatant skirtingus testavimo laikotarpius ir kintančių nepalankių sąlygų laipsnius. Atsižvelgdamas į testavimo rezultatus, bankas, jeigu reikia, turi patikslinti likvidumo rizikos valdymo sistemą ir parengti veiksmingą veiklos tęstinumo planą (veiklos išlikimo veiksmų planą), kuriame išdėstomos priemonės galimoms likvidumo problemoms spręsti. Šie planai reguliariai testuojami ir atnaujinami likvidumo rizikos valdymo politikoje nustatyta tvarka.
Papildyta punktu:
Nr. 03-129, 2010-10-21, Žin., 2010, Nr. 130-6691 (2010-11-06), i. k. 110505ANUTA0003-129
32. Kitos reikšmingos rizikos. Bankas pats atsakingas už kitos patiriamos reikšmingos rizikos identifikavimą, klasifikavimą, vertinimą ir stebėjimą, nes skirtinguose bankuose šios rizikos reikšmingumas gali skirtis. Šios rizikos identifikavimas turėtų vykti atliekant 13 punkte minimą savęs vertinimą. Savęs vertinimo metu bankas turi įvertinti šias rizikos rūšis ir jų reikšmingumą bankui:
32.1.1. strateginę riziką, t. y. riziką, kylančią dėl išorės ir vidaus banko aplinkos veiksnių, galinčių turėti neigiamą įtaką įgyvendinant banko tikslus, veiklos nuoseklumui ir tęstinumui dėl klaidingo vertinimo arba jo nebuvimo;
32.1.2. reputacijos riziką, t. y. esamą arba numatomą riziką, galinčią neigiamai paveikti banko pajamas ir (ar) kapitalą dėl nepalankios nuomonės apie finansų įstaigos reputaciją, kurią susidaro klientai, sandorio šalys, akcininkai, investuotojai (šią riziką bankas gali vertinti kaip operacinės rizikos pogrupį);
32.1.3. pajamų riziką, t. y. riziką, kylančią dėl neefektyvios banko veiklos (banko valdymo), nesugebėjimo tinkamai diversifikuoti pajamas duodantį turtą ir užtikrinti pakankamą ir ilgalaikį banko pelningumo lygį
32.1.4. atitikimo riziką, t. y. riziką, kylančią dėl banko vidaus taisyklių ar veiklos nesuderinamumo su Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais (šią riziką bankas gali vertinti kaip operacinės rizikos pogrupį).
32.2. Kitai reikšmingai rizikai padengti bankas turi nustatyti pakankamą papildomo kapitalo poreikį arba naudoti kitas kokybines vidaus rizikos valdymo priemones, kurių naudojimo veiksmingumas turi būti įrodytas Lietuvos bankui. Lietuvos bankas turi teisę nustatyti bankui papildomo kapitalo poreikio reikalavimus, jeigu mano, kad banko nustatyto kapitalo poreikio nepakanka arba banko naudojamos rizikos priemonės neefektyvios ir neužtikrina kitos rizikos padengimo.
33. ICAAP turi apimti banko vykdomą testavimą nepalankiausiomis sąlygomis. Bankas turi taikyti įvairius testavimo scenarijus nustatydamas tiek atskirų rizikos rūšių, tiek bendros banko patiriamos rizikos valdymo kapitalo poreikio teisingumą. Remdamasis testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatais, bankas privalo parengti veiklos tęstinumo krizės atveju planus.
VI. RIZIKOS SUJUNGIMAS ICAAP METU
34. Identifikavęs patiriamos rizikos rūšis, bankas turi pasirinkti ir apibrėžti, kaip kiekviena rizika bus įtraukiama į banko ICAAP. Tuo tikslu bankas turi nustatyti ir aiškiai atskleisti, kurios rizikos jam reikšmingos ir bus įtrauktos į ICAAP ir kurias jis laiko nereikšmingomis. Taip pat bankas turi aiškiai atskleisti pasirinktus į ICAAP įtraukiamų reikšmingos rizikos rūšių valdymo metodus. Bankas gali naudoti šią schemą arba parengti savo, jeigu jo rizikos struktūra ir jos vertinimo ir valdymo kriterijai kitokie:
| Rizikos rūšis |
Rizikos porūšis |
Rizikos lygis (labai aukštas, aukštas, vidutinis, žemas, nereikšmingas) |
Rizikos aprašymas ir įrodymai, jeigu nereikšminga |
Naudojama rizikos vertinimo procedūra (standartiniai, vidaus modeliai ir kt.) |
Kapitalo poreikis |
|
| Kredito rizika |
|
|
|
|
|
|
| Rinkos rizika |
|
|
|
|
|
|
|
|
Užsienio valiutos kurso rizika |
|
|
|
|
|
|
|
Pozicijų rizika |
|
|
|
|
|
|
|
skolos finansinių priemonių rizika |
|
|
|
|
|
|
|
nuosavybės vertybinių popierių kainos rizika |
|
|
|
|
|
|
|
Biržos prekių kainos rizika |
|
|
|
|
|
|
|
Atsiskaitymų ir sandorio šalies rizika |
|
|
|
|
|
|
|
Prekybos knygoje įvardytų didelių pozicijų rizika |
|
|
|
|
|
| Operacinė rizika |
|
|
|
|
|
|
| Likutinė rizika |
|
|
|
|
|
|
|
|
Pakeitimo vertybiniais popieriais likutinė rizika |
|
|
|
|
|
|
|
Kredito rizikos mažinimo priemonių likutinė rizika |
|
|
|
|
|
| Bankinėje knygoje įvardyta palūkanų normos rizika |
|
|
|
|
|
|
| Bankinėje knygoje įvardyta nuosavybės vertybinių popierių kainos rizika |
|
|
|
|
|
|
| Koncentracijos rizika |
|
|
|
|
|
|
| Likvidumo rizika |
|
|
|
|
|
|
| Kita reikšminga rizika |
|
|
|
|
|
|
|
|
Strateginė rizika |
|
|
|
|
|
|
|
Pajamų rizika |
|
|
|
|
|
|
|
Reputacijos rizika |
|
|
|
|
|
|
|
Atitikimo rizika |
|
|
|
|
|
35. Įvertinąs individualios rizikos rūšis, įtraukiamas į banko ICAAP, bankas turi jas sujungti, siekdamas įvertinti bendrą banko patiriamos rizikos mastą ir nustatyti kapitalo, reikalingo bendrai veiklos rizikai padengti, poreikį (ICAAP rezultatą). Rizikos rūšių sujungimas atliekamas individualiai ir konsoliduotai banko finansinės grupės lygmeniu, jeigu tai būtina pagal 12 punkto nuostatas.
36. Individualiai atliekamas banko rizikos rūšių sujungimas priklauso nuo banko pasirinktų rizikos vertinimo metodų:
36.1. jeigu bankas taiko standartinius rizikos vertinimo metodus, rizikos rūšys sujungiamos ir kapitalo poreikis skaičiuojamas sumuojant apskaičiuotas kapitalo poreikio sumas (kredito, rinkos ir operacinės rizikos) ir pridedant apskaičiuotą kapitalo, reikalingo kitoms rizikos rūšims padengti, poreikį;
36.2. jeigu bankas taiko rizikos vertinimo metodus, leidžiančius įvertinti iš karto kelias rizikos rūšis, pvz., VaR, rizikos rūšių sujungimas atliekamas darant tam tikras prielaidas, t. y. taikomi vienodi tikimybių koeficientai ir vienodas laikymo laikotarpis vertinant visas rizikos rūšis. Analogiškos prielaidos daromos, kai bankas taiko IRB metodus vertindamas riziką.
38. Bankas taip pat gali taikyti mišrius rizikos sujungimo modelius, jeigu trūksta duomenų taikyti sudėtingesnius tam tikrų rizikos rūšių vertinimo metodus.
39. Sujungdamas rizikos rūšis, bankas turi aiškiai atskleisti rizikos rūšių tarpusavio priklausomybę ir koreliaciją bei laikytis konservatyvumo principo vertindamas riziką.
VII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
41. Bankas turi užtikrinti informacijos apie banko ICAAP, kuri reikalinga atliekant banko priežiūrinį tikrinimą ir vertinimą, pateikimą Lietuvos bankui laiku.
42. Informacija apie banko ICAAP pateikiama Lietuvos bankui per 3 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Apie reikšmingus per metus padarytus ICAAP pakeitimus bankas turi raštu informuoti Lietuvos banką per 10 darbo dienų po pakeitimų patvirtinimo.
Punkto pakeitimai:
Nr. 03-129, 2010-10-21, Žin., 2010, Nr. 130-6691 (2010-11-06), i. k. 110505ANUTA0003-129
Vidaus kapitalo pakankamumo
vertinimo proceso bendrųjų nuostatų
priedas
(Lietuvos banko valdybos
2011 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 03-101
redakcija)
LIKVIDUMO IŠTEKLIŲ PRITRAUKIMO KAINOS IR NAUDOS PASKIRSTYMAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šis priedas, papildantis likvidumo rizikos valdymo sistemą, kurią turi įdiegti bankai, rengdami ir taikydami likvidumo rizikos valdymo metodus, politiką, apibrėžiantis likvidumo išteklių pritraukimo kainos ir naudos paskirstymo mechanizmą (toliau – paskirstymo mechanizmas), parengtas atsižvelgus į 2010 m. spalio 27 d. Europos bankininkystės priežiūros institucijų komiteto (EBPIK) išleistas Likvidumo kainos naudos paskirstymo gaires (angl. Guidelines on Liquidity Cost Benefit Allocation).
2. Už paskirstymo mechanizmo patvirtinimą atsakinga banko valdyba, o už periodišką, ne rečiau kaip kartą per metus, peržiūrėjimą – banko valdyba arba kitas įgaliotas banko struktūrinis padalinys. Parengto ir įgyvendinto mechanizmo patikimumas ir išsamumas vertinami priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso metu.
3. Banko nepriklausomam struktūriniam padaliniui (pvz., atliekančiam rizikos kontrolę arba finansinę kontrolę) pavedama kontroliuoti ir stebėti, kaip taikomas paskirstymo mechanizmas. Kontrolės ir stebėjimo procesas vyksta nuolat, kad būtų užtikrintas paskirstymo mechanizmo duomenų, naudojamų nustatant likvidumo išteklių pritraukimo kainą, vertinant naujų produktų maržą ir banko padalinių veiklos rezultatus, tikslumas.
II. PASKIRSTYMO MECHANIZMAS
4. Paskirstymo mechanizmas integruojamas į likvidumo rizikos valdymo sistemą ir suderinamas su valdymo, rizikos lygio (rizikos tolerancijos) ir sprendimų priėmimo procesais. Jis turi atitikti ilgalaikius banko tęstinės veiklos interesus, verslo strategiją ir modelį, finansavimo struktūrą. Paskirstymo mechanizmas turėtų užtikrinti patikimą ir veiksmingą likvidumo rizikos valdymą ir neskatinti darbuotojų prisiimti per didelę bankui nepriimtiną riziką.
5. Bankas turi aiškiai apsibrėžti likvidumo rizikos lygį (rizikos toleranciją). Rizikos lygis (rizikos tolerancija), atsižvelgus į verslo modelį ir pasirinktą strategiją, lemia, kaip veiks paskirstymo mechanizmas. Paskirstymo mechanizmas, atsižvelgus į pasirinktą likvidumo rizikos lygį (rizikos toleranciją) ir kitas rizikos valdymo priemones, tokias kaip finansavimo spragos ir koncentracijos ribos, likvidumo atsarga, banko vadovybei turi suteikti priemones, skirtas planuoti finansavimo šaltinių struktūrą ir iš balansinių, ir iš nebalansinių straipsnių.
6. Paskirstymo mechanizmo pagrindu gali būti laikoma vidaus lėšų pervedimo (paskirstymo) kainodaros sistema (toliau – vidaus kainodaros sistema), kurią bankas naudoja valdymo (vidaus) apskaitoje sudarydamas biudžetą, planuodamas pelną ir valdydamas turtą bei įsipareigojimus. Lėšų pervedimo kainos turi atitikti esamas rinkos sąlygas, savitas banko veiklos aplinkybes, tiesiogines ir netiesiogines finansavimo išlaidas, įskaitant likvidumo atsargos kainą. Atsižvelgus į pasirinktą duomenų atnaujinimo reguliarumą, lėšų pervedimo kainos turi atitikti bent jau esamojo laikotarpio ir artimiausioje ateityje tikėtinas rinkos sąlygas.
7. Paskirstymo mechanizmo duomenys turi būti tinkamai naudojami. Banko vadovybė užtikrina, kad galutinis paskirstymo mechanizmo duomenų vartotojas žinos, kaip šiuos duomenis teisingai naudoti priimant sprendimus, darysiančius įtaką banko finansinei padėčiai.
8. Nors likvidumo rizika valdoma bendrai, paskirstymo mechanizmas turėtų užtikrinti pakankamą, atsižvelgus į banko veiklos mastą ir sudėtingumą, kainų nustatymo detalumą, t. y. nustatoma bent jau svarbių finansavimo operacijų kaina. Be to, vidaus kainos derinamos su skelbiamomis didmeninės rinkos sandorių kainomis.
III. VIDAUS KAINORADOS SISTEMA
9. Vidaus kainodaros sistema apima:
9.2. netiesiogines išlaidas (papildomas likvidumo išlaidas), įtraukiant bent:
9.2.1. išlaidas, susidarančias dėl skirtingų turto ir jo finansavimo šaltinio terminų (bet ne dėl palūkanų normų skirtumo);
9.2.2. nenumatytos likvidumo rizikos išlaidas, įskaitant, pvz., tinkamo likvidumo lygio išlaikymo nepalankiomis sąlygomis išlaidas (likvidumo atsarga), sąnaudas dėl terminų pratęsimo (atidėjimo);
10. Vidaus kainodaros sistema turi būti skaidri ir nuosekli, parengta taip, kad leistų pagerinti banko produktų įkainojimo procesą, veiklos vertinimą, įvertintų naujus produktus ir sustiprintų turto bei įsipareigojimų valdymo priemones. Vidaus kainodara taikoma bankui svarbioms verslo linijoms ir balansinėms, nebalansinėms pozicijoms (svarbumas vertinamas proporcingai banko veiklos pobūdžiui ir sudėtingumui) ir padeda suderinti paskatas rizikuoti tam tikrose verslo linijose su jų sukeliama likvidumo rizika visam bankui. Banko vadovybės pageidavimu skatinama tam tikra elgsena (veiksmai) oficialiai patvirtinama ir numatomas atsiskaitymo mechanizmas.
11. Vidaus kainodara integruojama į banko produktų aprobavimo procesą, t. y. kai bankas analizuoja galimo naujo produkto riziką ir pelningumą, atsižvelgiama į šio produkto poveikį bendrai likvidumo rizikai ir galimas likvidumo išlaidas arba tikėtiną naudą. Tęstinę banko veiklą gali užtikrinti tik tiksliai ir pagrįstai įkainotų produktų pardavimas.
12. Vidaus kainos turi atitikti ribinį išlaidų finansavimą (t. y. naujų finansavimo sandorių sudarymo rinkos kainą). Kainos turėtų rodyti ribines išlaidas per homogeninę produktų grupę. Naujo produkto pardavimas keičia reikalaujamo dydžio likvidumo atsargą (ir su ja susijusias išlaidas). Analogiškai, pasinaudojęs nauju finansavimo šaltiniu, bankas turi būti pajėgus perskaičiuoti likvidumo palaikymo išlaidų elementus lėšų pervedimo (paskirstymo) kainomis.
13. Banko struktūrinio padalinio, kuriam priskirta atsakomybė už vidaus kainodaros sistemos įdiegimą ir naudojimą, veikla vertinama kaip paslaugų teikimas. Šio padalinio darbuotojams nenustatomi pelno už minėtų paslaugų teikimą planai. Atsižvelgus į banko taikomą verslo modelį ir finansavimo struktūrą, vidaus kainodaros sistemos įdiegimas ir naudojimas užtikrinamas atitinkamomis techninėmis priemonėmis ir duomenų bazėmis.
14. Banko vadovybė užtikrina, kad į vidaus kainodaros sistemą laiku pateikiama tiksli informacija ir kad banko struktūriniai padaliniai yra pakankamai kompetentingi ir kvalifikuoti naudoti šią informaciją.
15. Vidaus kainodaros sistema taikoma nuosekliai ir pačiame banke, ir banko grupėje, net jei likvidumo rizikos valdymas necentralizuotas. Taip pat, siekiant užtikrinti didžiausią veiksmingumą, vidaus kainodaros procesas turėtų apimti visus banko struktūrinius lygmenis, iki pat sprendimo dėl sandorio (arba sandorių su vienarūše likvidumo rizika homogeninės grupės) sudarymo priėmimo.
16. Verslo linijos ir banko struktūrinio padalinio, nustatančio vidaus kainas, darbuotojai turi nuolat derinti savo veiksmus, kad verslo linijos darbuotojai suprastų, jog vidaus kainos nustatytos pagrįstai, o iždo padalinys žinotų sandorių loginį pagrindą ir finansines pasekmes. Pagal likvidumo kainų nustatymo metodiką atlyginama (sumokama) lėšų teikėjams ir reikalaujama atlygio iš lėšų naudotojų.
17. Vidaus kainų taikymo sritis apima reikšmingas turto, įsipareigojimų ir nebalansinių straipsnių dalis, susijusias su likvidumu. Be to, kainodaros mechanizmas turi būti lengvai pritaikomas ir reguliariai atnaujinamas, kad per trumpiausią įmanomą laiką būtų parodomi visi reikšmingi rinkos pokyčiai. Duomenų atnaujinimo reguliarumas priklauso nuo banko finansavimo struktūros ir veiklos sudėtingumo.
18. Vidaus kainos nustatomos pagal apibrėžtą metodologiją, atsižvelgiant į įvairius veiksnius, darančius įtaką likvidumo rizikai. Pagrindinis dėmesys skiriamas turto ir įsipareigojimų elgsenos prielaidoms:
18.1. patvirtinamos ir reguliariai peržiūrimos elgsenos prielaidos ir užtikrinama, kad į visus veiksnius tinkamai atsižvelgta;
19. Nustatant indėlių iki pareikalavimo, net jei taikomos mažesnės palūkanų normos, kainą svarbu atsižvelgti į šių indėlių išankstinio atsiėmimo riziką. Įkainojant prekybos knygos turtą arba kitą parduoti tinkamą turtą, atsižvelgiama ir į aktyvų laikymo terminą, ir į likvidumo riziką (t. y. į laikomo turto likvidumo pokytį). Netikėtiems neigiamiems turto likvidumo pokyčiams padengti skaičiuojamos vertės tikslinimo išlaidos. Šios išlaidos gali būti nustatomos pagal labiausiai tikėtino scenarijaus nepalankiausiomis sąlygomis testavimo rezultatus (tuos, kurie naudojami ir apskaičiuojant likvidumo atsargą). Į kredito linijų kainą įtraukiamos išlaidos, kurių prireiktų pakankamam likvidžių lėšų kiekiui užtikrinti ir klientų finansavimui palaikyti, jeigu turimi ištekliai būtų panaudoti. Kai turimi ištekliai atkuriami, finansavimo kaina peržiūrima atsižvelgus į numatomus likvidžių lėšų terminus. Suteiktos neprivalomos įvykdyti kredito linijos įkainojamos tokiu pačiu būdu, nors bankas turi didesnę sprendimo dėl galutinio lėšų išmokėjimo laisvę.
20. Vidaus kainodaros sistemoje gali būti naudojama pajamingumo kreivė, kuri, jei reikia, tikslinama įvertinant savitus banko arba pačios priemonės požymius. Taip pat bankas, jeigu tikslinga, atsižvelgdamas į finansavimo struktūrą, gali naudoti pagal valiutas išskaidytas vidaus išlaidų finansavimo kreives.
Papildyta priedu:
Nr. 03-101, 2011-06-02, Žin., 2011, Nr. 71-3459 (2011-06-11), i. k. 111505ANUTA0003-101
PATVIRTINTA
Lietuvos banko valdybos
2006 m. lapkričio 23 d.
nutarimu Nr. 145
PRIEŽIŪRINIO TIKRINIMO IR VERTINIMO PROCESO BENDROSIOS
NUOSTATOS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Neteko galios nuo 2010-12-31
Punkto naikinimas:
Nr. 03-129, 2010-10-21, Žin. 2010, Nr. 130-6691 (2010-11-06), i. k. 110505ANUTA0003-129
2. Priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso bendrosios nuostatos (toliau – Nuostatos) parengtos atsižvelgus į Europos bankų priežiūros institucijų komiteto (angl. Committee of European Banking Supervisors – CEBS) išleistas Priežiūrinio tikrinimo proceso pagal 2 bloką taikymo gaires (angl. Guidelines on the Application of the Supervisory Review Process under Pillar 2).
Punkto pakeitimai:
Nr. 03-129, 2010-10-21, Žin., 2010, Nr. 130-6691 (2010-11-06), i. k. 110505ANUTA0003-129
3. Šios Nuostatos reglamentuoja priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo procesą (angl. Supervisory Review and Evaluation Process, toliau – SREP) (1 priedas), kuris yra neatskiriama į rizikas sukoncentruotos bankų priežiūros dalis ir kuris taikomas visiems Lietuvos banko išduotą licenciją turintiems komerciniams bankams ir Lietuvos centrinei kredito unijai (toliau – bankas). Šiose Nuostatose nustatomi pagrindiniai SREP ir rizikos vertinimo sistemos (angl. Risk Assessment System, toliau – RAS) principai, SREP ir banko vidaus kapitalo pakankamumo vertinimo proceso (angl. Internal Capital Adequacy Assessment Process, toliau – ICAAP) sąveika, veiklos riziką ribojančių priemonių taikymas bankui.
4. SREP tikslas – peržiūrėti banko sudarytus sandorius, veiklos strategijas, procesus ir mechanizmus, kuriuos įdiegė bankai siekdami laikytis Kapitalo pakankamumo skaičiavimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos banko valdybos 2006 m. lapkričio 9 d. nutarimu Nr. 138 (Žin., 2006, Nr. 142-5442), bei kitų su jomis susijusių Lietuvos banko teisės aktų normų ir įvertinti riziką, su kuria bankai susiduria arba gali susidurti. Lietuvos bankas, remdamasis atliktu priežiūriniu tikrinimu ir vertinimu, nustato, ar banke užtikrinamas tinkamas rizikos valdymas ir ar turimo kapitalo pakanka banko veiklos rizikai padengti.
5. RAS tikslas – nustatyti visų reikšmingos rizikos, su kuria susiduria bankas, rūšių lygį, įvertinti jų valdymo kokybę ir banko valdymą. Banko rizikos vertinimas, taikant RAS, yra pirminis SREP etapas.
6. SREP metu:
6.1. vertinamos banko veiklos reikšmingos rizikos rūšys ir banko valdymas taikant RAS. Vertinimas apima visas banko veiklos sritis, kuriose bankas susiduria su reikšminga rizika. Vertinant daugiausia dėmesio skiriama kiekvienos rizikos rūšies lygiui nustatyti ir rizikos valdymo sistemos kokybei įvertinti. Vertinimas orientuotas į ateitį, kad remiantis turima informacija būtų nustatoma, ar tikėtina, kad banko rizikos lygis pasikeis per artimiausią laikotarpį. Šiam tikslui Lietuvos bankas gali atlikti testavimą nepalankiausiomis sąlygomis arba naudoti kitas priemones;
6.2. banko ICAAP tikrinimas ir vertinimas. Lietuvos bankas vertina banko ICAAP sudėtines dalis, metodiką, prielaidas, taikymo mastą ir gautus rezultatus, atsižvelgdamas į tai, kad ICAAP turi būti proporcingas banko veiklai. Šis tikrinimas apima tiek banko rizikos valdymo procesus, tiek banko atliktą vidaus kapitalo pakankamumo vertinimą. Lietuvos bankas peržiūri banko taikomas rizikos mažinimo priemones, taip pat visoms rizikos rūšims padengti turimą kapitalą ir kapitalo sudėtį;
6.3. tikrinama ir vertinama, ar bankas tinkamai įgyvendino Kapitalo pakankamumo skaičiavimo bendrąsias nuostatas ir kitus su jomis susijusių Lietuvos banko teisės aktų reikalavimus;
6.4. nustatomos esamos arba galimos problemos, vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemų trūkumai. Tai turi įtakos vertinant banko ICAAP rezultatų patikimumo laipsnį;
6.5. baigus vertinimus (banko rizikos vertinimą pagal RAS ir ICAAP vertinimą), SREP rezultatai pateikiami bankui ir Lietuvos banko valdybai;
Punkto pakeitimai:
Nr. 03-129, 2010-10-21, Žin., 2010, Nr. 130-6691 (2010-11-06), i. k. 110505ANUTA0003-129
6.6. SREP rezultatų pagrindu bankui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bankų įstatymo (Žin., 2004, Nr. 54-1832) 67 straipsnio 3 dalimi arba Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymo (Žin., 2000, Nr. 45-1288; 2004, Nr. 61-2181) 53 straipsnio 3 dalimi, gali būti nustatomas individualus kapitalo pakankamumo normatyvo dydis, papildomi veiklos rizikos ribojimo reikalavimai, nurodyti šių Nuostatų 21 punkte, taip pat gali būti priimami kiti minėtuose įstatymuose numatyti sprendimai.
Punkto pakeitimai:
Nr. 03-129, 2010-10-21, Žin., 2010, Nr. 130-6691 (2010-11-06), i. k. 110505ANUTA0003-129
II. PAGRINDINIAI RAS PRINCIPAI
8. RAS yra viena iš Lietuvos banko priemonių, skirta kiekvienos reikšmingos banko rizikos rūšies lygio ir valdymo bei banko valdymo kokybei įvertinti, banko priežiūros intensyvumui nustatyti ir žmogiškiesiems ištekliams paskirstyti.
9. RAS apima visas banko veiklos sritis, kuriose bankas susiduria su reikšminga rizika, rizikos valdymo priemones ir banko valdymą.
9.1. Banko rizika vertinama pasirinkus tokias rizikos rūšis:
10. RAS paremta kiekybinės ir kokybinės informacijos vertinimu. Vertinant riziką nustatomas kiekvienos rizikos rūšies lygis, įvertinamas kiekvienos rizikos rūšies valdymas ir banko valdymas, atliekant tiek kiekybinės, tiek kokybinės informacijos vertinimą.
11. Lietuvos bankas banko riziką vertina taikydamas ekspertų vertinimo metodą. Kiekviena rizikos rūšis ir jos valdymas bei banko valdymas vertinami taikant ekspertų vertinimo metodą. Taikant šį metodą nustatomi kiekvienai rizikos rūšiai (rizikos lygiui ir rizikos valdymui) būdingų veiksnių svoriai (pagal jų svarbą atsižvelgiama į kai kuriuos veiksnius labiau, į kitus mažiau, įvertinama papildoma informacija), reikšmingos rizikos rūšių svoriai bei banko valdymo įtaka ir pagrindžiamas šių svorių parinkimas.
12. Taikant RAS, nustatomi kiekvienos reikšmingos rizikos rūšies lygio ir valdymo bei banko valdymo reitingai, o jų pagrindu – bendras banko reitingas.
12.1. Pagrindiniai bendro banko reitingo nustatymo principai:
12.1.1. rizikos lygiui priskiriamas didesnis negu rizikos valdymui svoris (t. y. kylant tam tikros rizikos lygiui, bankas turėtų stiprinti valdymo priemones);
12.1.5. labai didelė rizika ir nepakankamas rizikos valdymas turi palyginti didesnį nei maža rizika ir labai geras rizikos valdymas svorį;
13. Lietuvos bankas vertina riziką ir nustato reitingą vykdydamas dokumentinę banko priežiūrą ir banko inspektavimo metu. Lietuvos bankas kasmet įvertina reikšmingus tam tikrų rizikos rūšių lygio ir valdymo pasikeitimus per pastaruosius metus, atsižvelgia į inspektavimų rezultatus, susitikimų su banko vadovais metu gautą ir kitą per šį laikotarpį gautą reikšmingą informaciją.
III. SREP IR ICAAP SĄVEIKA
14. Banko ir Lietuvos banko dialogo tikslas – sudaryti sąlygas sklandžiam ICAAP ir SREP sąveikos funkcionavimui siekiant objektyvaus banko tvarkų ir procesų visumos, kuri padeda skaičiuojant banko vidaus kapitalą, įvertinimo, užtikrinant, kad banko vidaus kapitalo pakaktų banko veiklos rizikai padengti.
15. Pagrindiniai dialogo principai:
15.1. Lietuvos bankas turi būti informuojamas apie banko ICAAP sudarymo būdą, metodikas, taikymo mastą, prielaidas, daromas nustatant reikšmingos rizikos rūšis visose banko veiklos srityse, rizikos jautrumo ir pasikliautinojo intervalo lygį, apie tai, kokiu mastu naudojamas diversifikacijos ir koreliacijos efektas, kaip rizikos rūšys yra sujungtos, kokias rizikos rūšis bankas laiko nereikšmingomis;
15.2. bankas turi pateikti Lietuvos bankui pakankamai įrodymų, kad pasirinkti rizikos vertinimo ir valdymo metodai yra tinkami, o nustatyto kapitalo, reikalingo banko veiklos rizikai padengti, poreikio pakanka saugiai ir patikimai banko veiklai užtikrinti;
15.3. bankas turi paaiškinti visus vidaus kapitalo pakankamumo skaičiavimo ir kapitalo pakankamumo skaičiavimo, pateikto Lietuvos bankui pagal Kapitalo pakankamumo skaičiavimo bendrąsias nuostatas, skirtumus;
15.4. Lietuvos bankas gali nustatyti bankui papildomą kapitalo poreikį, individualų kapitalo pakankamumo normatyvą ir (arba) reikalauti, kad bankas peržiūrėtų ICAAP naudojamas rizikos vertinimo priemones, jeigu Lietuvos bankui nepakanka banko pateiktų įrodymų, kad ICAAP naudojamos rizikos vertinimo priemonės užtikrina tinkamą kapitalo poreikio banko veiklos rizikai padengti nustatymą. Lietuvos bankas neatlieka lygiagretaus kapitalo pakankamumo pagal ICAAP perskaičiavimo.
Punkto pakeitimai:
Nr. 03-129, 2010-10-21, Žin., 2010, Nr. 130-6691 (2010-11-06), i. k. 110505ANUTA0003-129
16. Dialogo objektą sudaro keturi pagrindiniai elementai:
16.1. rizikos rūšys, kurioms padengti skaičiuojamas kapitalo poreikis pagal Kapitalo pakankamumo skaičiavimo bendrąsias nuostatas (kredito rizika, rinkos rizika, įvardyta prekybos knygoje, operacinė rizika);
16.2. rizikos rūšys, kurioms padengti skaičiuojamas ne visas kapitalo poreikis pagal Kapitalo pakankamumo skaičiavimo bendrąsias nuostatas (pvz., kredito rizikos mažinimo ir pakeitimo vertybiniais popieriais priemonių likutinė rizika);
16.3. kitos rizikos rūšys (palūkanų normos rizika, įvardyta bankinėje knygoje, nuosavybės vertybinių popierių kainos rizika, įvardyta bankinėje knygoje, koncentracijos rizika, likvidumo rizika (tai yra likvidumo rizikos dydis, šios rizikos vertinimas ir valdymas, įskaitant likvidumo rizikos testavimo nepalankiomis sąlygomis scenarijų analizę, likvidumo rizikos mažinimo priemonių valdymą (likvidumo atsargos dydį, sudėtį ir kokybę) ir veiksmingų veiklos tęstinumo planų sudarymą), reputacijos rizika, strateginė rizika ir kitos;
Punkto pakeitimai:
Nr. 03-129, 2010-10-21, Žin., 2010, Nr. 130-6691 (2010-11-06), i. k. 110505ANUTA0003-129
16.4. išorės veiksniai, kurie nebuvo aptarti 16.1–16.3 punktuose, įskaitant testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, kurį atlieka bankai, taikantys vidaus reitingais pagrįstą kredito rizikos vertinimo metodą arba vidaus modelio metodą banko kapitalo, reikalingo rinkos rizikai padengti, poreikiui apskaičiuoti, taip pat ekonominio ciklo įtaką ir kitą išorės riziką ir veiksnius.
Punkto pakeitimai:
Nr. 03-129, 2010-10-21, Žin., 2010, Nr. 130-6691 (2010-11-06), i. k. 110505ANUTA0003-129
161. Lietuvos bankas reguliariai atlieka išsamų banko likvidumo rizikos valdymo įvertinimą ir skatina banką taikyti patikimus likvidumo rizikos vertinimo metodus (modelius), efektyvius likvidumo išteklių pritraukimo kainos ir naudos paskirstymo mechanizmus. Atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į banko vaidmenį finansų rinkose ir į galimą Lietuvos banko sprendimų poveikį finansų sistemos stabilumui kitose Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybėse narėse.
Papildyta punktu:
Nr. 03-129, 2010-10-21, Žin., 2010, Nr. 130-6691 (2010-11-06), i. k. 110505ANUTA0003-129
Punkto pakeitimai:
Nr. 03-101, 2011-06-02, Žin., 2011, Nr. 71-3459 (2011-06-11), i. k. 111505ANUTA0003-101
17. Lietuvos bankas, tikrindamas banko ICAAP, vertina 16 punkte nurodytus elementus ir banko valdymą, šių elementų savitarpio ryšį, atsižvelgia į rizikos mažinimo priemones. Lietuvos bankas naudoja dokumentinės priežiūros, inspektavimo ir rizikos vertinimo pagal RAS rezultatus.
18. Lietuvos bankas, atsižvelgdamas į banko aktyvų dydį ir užimamą rinkos dalį, banko veiklos mastą, sudėtingumą, prisiimamos rizikos lygį arba gavęs iš banko pranešimą apie ICAAP pasikeitimus, gali nustatyti dažnesnį priežiūrinį tikrinimą ir vertinimą, nei numatyta šių Nuostatų 7 punkte.
19. SREP eiga:
19.1. Neteko galios nuo 2010-12-31
Punkto naikinimas:
Nr. 03-129, 2010-10-21, Žin. 2010, Nr. 130-6691 (2010-11-06), i. k. 110505ANUTA0003-129
19.2. Neteko galios nuo 2010-12-31
Punkto naikinimas:
Nr. 03-129, 2010-10-21, Žin. 2010, Nr. 130-6691 (2010-11-06), i. k. 110505ANUTA0003-129
19.4. Lietuvos bankas, atlikęs pirminę ICAAP peržiūrą, jei reikia, organizuoja su banko vadovais susitikimus, kurių metu bankas turi pateikti paaiškinimus Lietuvos bankui iškilusiais klausimais;
IV. VEIKLOS RIZIKĄ RIBOJANČIŲ PRIEMONIŲ TAIKYMAS BANKUI
20. Lietuvos bankas gali priimti šių Nuostatų 6.6 punkte nurodytus sprendimus, jei nustato, kad banko ICAAP nepakankamai tiksliai parodo bendrą rizikos lygį, arba jei banko SREP rezultatų išvadose teigiama, kad banko kapitalo nepakanka.
Punkto pakeitimai:
Nr. 03-129, 2010-10-21, Žin., 2010, Nr. 130-6691 (2010-11-06), i. k. 110505ANUTA0003-129
21. Papildomi reikalavimai bankui dėl veiklos rizikos ribojimo:
21.4. tinkamai įvertinti paskolų vertės sumažėjimą ir suformuoti papildomus specialiuosius atidėjinius;
V. BENDRADARBIAVIMAS SU ES valstybių narių PRIEŽIŪROS INSTITUCIJOMIS SREP METU
23. Šio skyriaus nuostatos apibrėžia Lietuvos banko bendradarbiavimą su kitų ES valstybių narių kredito įstaigų priežiūrą vykdančiomis institucijomis (toliau – suinteresuotos priežiūros institucijos) SREP metu, siekiant priimti bendrą sprendimą dėl kiekvienos ES patronuojančios kredito įstaigos arba kredito įstaigos, kurią kontroliuoja ES patronuojanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, kapitalo pakankamumo ir konsoliduotai (toliau – bendras sprendimas).
24. Bendras sprendimas priimamas laikantis šių nuostatų:
24.1. Bendras sprendimas priimamas per šešis mėnesius (o nuo 2013 m. sausio 1 d. – per keturis mėnesius), kai priežiūros institucija, atsakinga už ES patronuojančios kredito įstaigos ir kredito įstaigų, kurias kontroliuoja ES patronuojančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės, jungtinės konsoliduotos priežiūros vykdymą (toliau – konsoliduotos priežiūros institucija), pateikia kitoms suinteresuotoms priežiūros institucijoms finansinės grupės SREP rezultatus. Priimant bendrą sprendimą atsižvelgiama ir į suinteresuotų priežiūros institucijų atliktus patronuojančios kredito įstaigos kontroliuojamų kredito įstaigų (toliau – kontroliuojamoji kredito įstaiga) SREP rezultatus. Nesusitarus dėl bendro sprendimo priėmimo, konsoliduotos priežiūros institucija kitos suinteresuotos priežiūros institucijos prašymu arba savo iniciatyva gali konsultuotis su Europos bankų priežiūros institucijų komitetu. Gautas atsakymas apsvarstomas dalyvaujant visoms suinteresuotoms priežiūros institucijoms.
24.2. Suinteresuotoms priežiūros institucijoms priėmus bendrą sprendimą dėl kapitalo pakankamumo, konsoliduotos priežiūros institucija patronuojančiai kredito įstaigai pateikia priimtą sprendimą ir jo pagrindimą.
24.3. Suinteresuotoms priežiūros institucijoms nepriėmus bendro sprendimo per 24.1 punkte nurodytą terminą, sprendimą dėl kapitalo pakankamumo konsoliduotai priima konsoliduotos priežiūros institucija, atsižvelgusi į suinteresuotų priežiūros institucijų atliktus kontroliuojamųjų kredito įstaigų SREP rezultatus. Suinteresuotos priežiūros institucijos sprendimus dėl kontroliuojamųjų kredito įstaigų kapitalo pakankamumo priima atskirai, atsižvelgusios į konsoliduotos priežiūros institucijos nuomonę ir išlygas.
24.4. Jei susiklosto 24.3 punkte nurodyta situacija, konsoliduotos priežiūros institucija parengia dokumentą, kuriame išdėstomi konsoliduotos priežiūros institucijos ir visų suinteresuotų priežiūros institucijų priimti sprendimai dėl kontroliuojamųjų kredito įstaigų kapitalo pakankamumo su visomis nuomonėmis ir išlygomis, ir pateikia visoms suinteresuotoms priežiūros institucijoms ir patronuojančiam bankui.
24.5. 24.2 punkte nurodytas bendras sprendimas arba pagal 24.3 ir 24.4 punktus priimti sprendimai yra galutiniai ir juos atitinkamoje ES valstybėje narėje vykdo suinteresuota priežiūros institucija.
24.6. 24.2 punkte nurodytas bendras sprendimas arba pagal 24.3 ir 24.4 punktus priimti sprendimai atnaujinami kiekvienais metais arba išskirtinėmis aplinkybėmis, kai suinteresuota priežiūros institucija pateikia konsoliduotos priežiūros institucijai pagrįstą prašymą atnaujinti sprendimą. Sprendimo atnaujinimas gali būti vykdomas ir dvišaliu pagrindu: tarp konsoliduotos priežiūros institucijos ir prašymą pateikusios priežiūros institucijos.
25. Lietuvos bankas, būdamas konsoliduotos priežiūros institucija, atsakingas už:
25.1. veiksmų koordinavimą ir bendradarbiavimą su visomis suinteresuotomis priežiūros institucijomis dėl 23 punkte nurodyto bendro sprendimo priėmimo (pagal 24.1 ir 24.2 punktus), o jei jo nepavyksta priimti (24.3 punktas) – už 24.4 punkte nurodyto dokumento parengimą ir pateikimą;
25.2. patronuojančio banko finansinės grupės SREP rezultatų pateikimą kitoms suinteresuotoms priežiūros institucijoms;
26. Lietuvos bankas, būdamas suinteresuota priežiūros institucija, atsakingas už:
26.1. bendradarbiavimą su konsoliduotos priežiūros institucija ir kitomis suinteresuotomis priežiūros institucijomis dėl 23 punkte nurodyto bendro sprendimo priėmimo (pagal 24.1 ir 24.2 punktus);
26.2. kontroliuojamosios kredito įstaigos (arba jos finansinės grupės) SREP rezultatų ir sprendimo dėl jos kapitalo pakankamumo parengimą, atsižvelgus į konsoliduotos priežiūros institucijos atliktus patronuojančio banko grupės SREP rezultatus;
26.3. 26.2 punkte nurodytų dokumentų perdavimą konsoliduotos priežiūros institucijai per 24.1 punkte nurodytą terminą;
Skyriaus pakeitimai:
Nr. 03-129, 2010-10-21, Žin., 2010, Nr. 130-6691 (2010-11-06), i. k. 110505ANUTA0003-129
Priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso
bendrųjų nuostatų
1 priedas
PRIEŽIŪRINIO TIKRINIMO IR VERTINIMO PROCESO SCHEMA
______________
Pakeitimai:
1.
Lietuvos banko valdyba, Nutarimas
Nr. 03-129, 2010-10-21, Žin., 2010, Nr. 130-6691 (2010-11-06), i. k. 110505ANUTA0003-129
Dėl Lietuvos banko valdybos 2006 m. lapkričio 23 d. nutarimo Nr. 145 "Dėl Vidaus kapitalo pakankamumo vertinimo proceso bendrųjų nuostatų ir Priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso bendrųjų nuostatų patvirtinimo" pakeitimo
2.
Lietuvos banko valdyba, Nutarimas
Nr. 03-101, 2011-06-02, Žin., 2011, Nr. 71-3459 (2011-06-11), i. k. 111505ANUTA0003-101
Dėl Lietuvos banko valdybos 2006 m. lapkričio 23 d. nutarimo Nr. 145 "Dėl Vidaus kapitalo pakankamumo vertinimo proceso bendrųjų nuostatų ir Priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso bendrųjų nuostatų patvirtinimo" pakeitimo