Suvestinė redakcija nuo 2015-08-14 iki 2016-04-15
Nutarimas paskelbtas: Žin. 2006, Nr. 143-5456, i. k. 106505ANUTA00000145
LIETUVOS BANKO VALDYBA
N U T A R I M A S
DĖL VIDAUS KAPITALO PAKANKAMUMO VERTINIMO PROCESO BENDRŲJŲ NUOSTATŲ PATVIRTINIMO
2006 m. lapkričio 23 d. Nr. 145
Vilnius
Pakeistas teisės akto pavadinimas:
Nr. 03-130, 2015-08-13, paskelbta TAR 2015-08-13, i. k. 2015-12296
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnio 3 dalies 1 punktu, įgyvendindama 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL 2013 L 176, p. 338), Lietuvos banko valdyba n u t a r i a:
Preambulės pakeitimai:
Nr. 03-129, 2010-10-21, Žin., 2010, Nr. 130-6691 (2010-11-06), i. k. 110505ANUTA0003-129
Nr. 03-153, 2011-09-29, Žin., 2011, Nr. 122-5809 (2011-10-11), i. k. 111505ANUTA0003-153
Nr. 03-352, 2014-12-30, paskelbta TAR 2014-12-31, i. k. 2014-21316
1. Patvirtinti:
1.2. Neteko galios nuo 2015-08-14
Punkto naikinimas:
Nr. 03-130, 2015-08-13, paskelbta TAR 2015-08-13, i. k. 2015-12296
PATVIRTINTA
Lietuvos banko valdybos
2006 m. lapkričio 23 d.
nutarimu Nr. 145
VIDAUS KAPITALO PAKANKAMUMO VERTINIMO PROCESO BENDROSIOS
NUOSTATOS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1.Vidaus kapitalo pakankamumo vertinimo proceso bendrosios nuostatos (toliau – Nuostatos) nustato pagrindinius principus, kuriais turi vadovautis bankas, siekdamas užtikrinti, kad banko rizikos vertinimas (valdymas) ir vidaus kapitalo poreikio nustatymas būtų tinkamai organizuotas, veiksmingas ir užtikrintų saugią ir stabilią banko veiklą.
Punkto pakeitimai:
Nr. 03-129, 2010-10-21, Žin., 2010, Nr. 130-6691 (2010-11-06), i. k. 110505ANUTA0003-129
2. Nuostatos parengtos atsižvelgus į Europos bankų priežiūros institucijų komiteto (angl. Committee of European Banking Supervisors – CEBS) išleistas Priežiūrinio tikrinimo proceso pagal 2 bloką taikymo gaires (angl. Guidelines on Supervisory Review Process under Pillar 2).
3. Nuostatos reglamentuoja banko valdymą ir sprendimų priėmimą bei vidaus kapitalo pakankamumo vertinimo procesą (angl. Internal Capital Adequacy Assessment Process), toliau – ICAAP.
4. Nuostatos taikomos Lietuvos bankams ir Lietuvos centrinei kredito unijai (toliau – bankai).
Punkto pakeitimai:
Nr. 03-352, 2014-12-30, paskelbta TAR 2014-12-31, i. k. 2014-21316
5. ICAAP tikslas – užtikrinti, kad kiekviename banke būtų sukurtas ir banko organų patvirtintas veiksmingas ir funkcionalus vidaus kapitalo poreikio nustatymo mechanizmas.
Punkto pakeitimai:
Nr. 03-352, 2014-12-30, paskelbta TAR 2014-12-31, i. k. 2014-21316
II. PAGRINDINIAI ICAAP PRINCIPAI
6. Pagrindiniai principai, kuriais bankas turi vadovautis rengdamas ir įgyvendindamas ICAAP, tai:
6.1. Tinkamas banko kapitalo poreikio nustatymo užtikrinimas. Banko ICAAP turi užtikrinti tinkamą kapitalo, reikalingo banko veiklos rizikai padengti, poreikio nustatymą. ICAAP turi būti įtrauktas į bendrą banko veiklos rizikos valdymo strategiją.
Punkto pakeitimai:
Nr. 03-352, 2014-12-30, paskelbta TAR 2014-12-31, i. k. 2014-21316
6.2. ICAAP turi būti banko valdymo dalis. ICAAP turi būti neatskiriama banko valdymo ir sprendimų priėmimo proceso sudėtinė dalis.
6.3. ICAAP turi būti proporcingas banko veiklai. Banko ICAAP rengiamas ir įgyvendinamas atsižvelgiant į banko veiklos mastą ir pobūdį, prisiimamą riziką ir atliekamas operacijas. ICAAP turi būti įgyvendintas ir individualiai, ir konsoliduotoje banko finansinėje grupėje.
6.4. Banko organų atsakomybė. Banko organai yra atsakingi už banko ICAAP rengimą ir įgyvendinimą, nuolatinį taikymą ir tolesnį šio proceso tobulinimą. Banko organų atsakomybės pasidalijimas turi būti aiškus ir nuoseklus bei tinkamai dokumentuotas.
6.5. Rizikos vertinimas. ICAAP turi įvertinti visas banko patiriamas rizikos rūšis, kreipiant ypatingą dėmesį į tą riziką, kuri, banko nuomone, jo veikloje yra reikšminga.
6.6. Įgyvendinimo procedūros ir nuolatinė vidaus peržiūra. Banko organai turi užtikrinti:
6.6.1. kad įgyvendinant banko ICAAP ir nuolatinio funkcionavimo procedūras būtų įtraukti visi šiame procese dalyvaujantys darbuotojai;
Punkto pakeitimai:
Nr. 03-352, 2014-12-30, paskelbta TAR 2014-12-31, i. k. 2014-21316
III. BANKO VALDYMAS
7. ICAAP yra banko valdymo dalis. Banko organai Nuostatose suprantami taip, kaip juos reglamentuoja Lietuvos Respublikos bankų įstatymas. Banko organai atsakingi už banko vidaus valdymą ir sprendimų priėmimo procesą, priežiūros, kontrolės ir valdymo funkciją banke, banko nusistatytų strategijų ir politikų tvirtinimą ir įgyvendinimą.
Punkto pakeitimai:
Nr. 03-352, 2014-12-30, paskelbta TAR 2014-12-31, i. k. 2014-21316
8. Banko organizacinė struktūra ir banko organų veikla organizuojama vadovaujantis Banko vidaus valdymo bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos banko valdybos 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu Nr. 03-176 „Dėl Bankų vidaus valdymo bendrųjų nuostatų patvirtinimo“, reikalavimais.
Punkto pakeitimai:
Nr. 03-352, 2014-12-30, paskelbta TAR 2014-12-31, i. k. 2014-21316
9. Neteko galios nuo 2015-04-01
Punkto naikinimas:
Nr. 03-352, 2014-12-30, paskelbta TAR 2014-12-31, i. k. 2014-21316
10. Sudėtinė banko valdymo dalis yra vidaus kontrolės sistema. Banko vidaus kontrolės sistema organizuojama vadovaujantis Vidaus kontrolės ir rizikos vertinimo (valdymo) organizavimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos banko valdybos 2008 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 149 „Dėl Vidaus kontrolės ir rizikos vertinimo (valdymo) organizavimo nuostatų“ (toliau – Vidaus kontrolės ir rizikos vertinimo (valdymo) organizavimo nuostatos), reikalavimais.
Punkto pakeitimai:
Nr. 03-352, 2014-12-30, paskelbta TAR 2014-12-31, i. k. 2014-21316
IV. ICAAP RENGIMAS IR ĮGYVENDINIMAS
12. ICAAP rengiamas ir įgyvendinamas tiek individualiai, tiek konsoliduotoje banko finansinėje grupėje, kai:
12.1. bankas yra globojantis bankas ir jam bei jo finansinei grupei taikomi Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Lietuvos banko teisės aktuose nustatyti reikalavimai dėl konsoliduotos priežiūros. Šiuo atveju globojantis bankas yra atsakingas už visos grupės ICAAP rengimą ir įgyvendinimą;
13. Siekdamas užtikrinti tinkamą ICAAP rengimą ir įgyvendinimą, bankas, prieš pradėdamas rengti ICAAP, turi atlikti vidaus savęs vertinimą (angl. self-assessment). Jo metu bankas turi identifikuoti veiklai būdingą riziką, pasirinkąs vertinimo metodus atlikti jos vertinimą ir nustatyti, kokios priemonės bus naudojamos ją valdant.
14. Atlikdamas vidaus savęs vertinimą, bankas savo nuožiūra pasirenka vertinimo metodologiją, vertinimo rodiklius ir prielaidas veiklos rizikos mastui nustatyti, tačiau rekomenduojama atsižvelgti į šiuos bendrus banko veiklos aspektus:
15. Be bendrų 14 punkte išvardytų veiklos aspektų, bankas, atsižvelgdamas į savo veiklos specifiką, gali turėti ir specifinį rizikos vertinimo rodiklį. Šie rodikliai turi būti integruoti į bendrą banko rizikos valdymo procesą.
16. Bankas gali turėti specifinių rodiklių vertindamas šias rizikos rūšis:
16.7. pakeitimo vertybiniais popieriais ir kredito rizikos mažinimo priemonių likutinę riziką;
Punkto pakeitimai:
Nr. 03-352, 2014-12-30, paskelbta TAR 2014-12-31, i. k. 2014-21316
17. Banko ICAAP negali būti atskirtas nuo kitų banke vykstančių procesų, jis turi būti strateginis ir einamasis.
18. Jeigu bankas nusprendžia nebevykdyti tam tikros veiklos, kurios rizikos vertinimas įtrauktas į ICAAP, ir ketina šias paslaugas pirkti iš kitų asmenų (angl. outsourcing), jis privalo užtikrinti, kad:
18.1. banko valdymo organų atsakomybė dėl ICAAP rengimo, įdiegimo ir tolesnio tobulinimo nebus perduodama;
19. Banko ICAAP turi būti parengtas vadovaujantis skaidrumo ir suprantamumo principais. Jis turi būti aiškiai dokumentuotas visais banko organizacinės struktūros lygmenimis.
V. SUDĖTINĖS ICAAP DALYS
21. Pagrindinis ICAAP elementas yra banko veiklos rizikos valdymo strategija, kurią taikydamas bankas turi užtikrinti pakankamą kapitalo, reikalingo banko veiklos rizikai padengti, poreikį. Ši strategija turi būti dokumentuota ir patvirtinta banko organų, o jos mastas ir detalumas turi priklausyti nuo banko organizacinės struktūros sudėtingumo ir prisiimto rizikos lygio. Į strategijos sudėtį turėtų būti įtraukti šie elementai:
21.1. rizikos valdymo politika:
21.1.1. rizikos valdymo politika turi apimti visus pagrindinius principus, kuriais bankas vadovaujasi valdydamas vieną ar kitą rizikos rūšį. Rizikos valdymo politikos pagrindinius principus nustato, periodiškai peržiūri, papildo arba panaikina banko organai. Su šiais principais turi būti supažindintas į ICAAP įtrauktas personalas. Rizikos valdymo politikos principuose turėtų būti šie aspektai:
21.1.1.1. banko rizikos valdymas grindžiamas vadovaujantis geriausia panašių institucijų rizikos valdymo praktika;
21.1.1.2. jei situacija yra neaiški arba kyla abejonių dėl rizikos valdymo tinkamumo, bankas vadovaujasi atsargumo, konservatyvumo ir apdairumo principais;
21.1.1.3. banko rizikos valdymas organizuojamas taip, kad būtų išvengta personalo ar struktūrinių padalinių interesų konflikto;
21.1.1.4. banko organų ir personalo įsipareigojimas priimti sprendimus ir vadovautis šiais principais kasdienėje veikloje;
21.2. rizikos lygis:
21.2.1. bankas privalo apsibrėžti rizikos lygį. Rizikos lygis suprantamas kaip bankui nepriimtina atskirų veiklos sričių ar produktų rizika. Rizikos lygio apibrėžimas turi būti pagrindas nustatant nuoseklius rizikos ribojimo limitus, jeigu tokie bus naudojami valdant riziką. Apibrėžiant rizikos lygį rekomenduojama įvertinti šiuos aspektus:
21.2.2. kapitalo planavimas turi aiškiai atskleisti dabartinį banko kapitalo, reikalingo rizikai padengti, poreikį, planuojamą kapitalo panaudojimą ir siekiamą kapitalo lygį, įvertinus numatomą prisiimti papildomą riziką. Bankas taip pat turi atskleisti būsimus vidaus ir išorės kapitalo šaltinius, jeigu prisiėmus papildomą riziką reikės didinti kapitalą. Kapitalas turi būti planuojamas atsižvelgiant į ekonomikos (arba atskirų rinkų) cikliškumą (ypač kredito rizikai padengti);
21.3. rizikos struktūra (aktuali/planuojama);
21.3.1. atsižvelgdamas į pagal 21.2 punktą apsibrėžtą priimtinos rizikos lygį, bankas turi aiškiai atskleisti prisiimtos rizikos aktualią (dabartiną) struktūrą;
21.3.2. bankas taip pat turi atskleisti planuojamus rizikos struktūros pokyčius (planuojamą riziką), kurie būtų aiškiai susieti su strateginiu banko veiklos planavimu ir užsibrėžtais strateginiais uždaviniais (veiklos struktūriniais pokyčiais);
21.3.3. banko rizikos lygis ir struktūra turi būti susieti su rizikos ribojimo limitais, kuriuos nustatydamas bankas turi atskleisti:
21.3.3.2. limitus, taikomus vertinant bendrą banko prisiimtos rizikos lygį ir planuojamus strateginius rizikos struktūros pokyčius;
21.4. rizikos valdymas:
21.4.1. pagrindiniai rizikos valdymo reikalavimai turi būti apibrėžti banko veiklos rizikos valdymo strategijoje ir turi apimti šiuos aspektus:
22. Banko ICAAP turi aiškiai atskleisti banko patiriamos rizikos klasifikaciją ir kiekvienos rizikos rūšies vertinimo procesą. Banko ICAAP taip pat turi parodyti, kaip bankas sugeba vertinti tiek visą riziką, tiek ir atskiras rizikos rūšis. Klasifikuodamas patiriamą riziką bankas ICAAP metu turi vertinti riziką kaip neigiamo nukrypimo nuo laukiamų (planuojamų) rezultatų tikimybę. Klasifikuodamas riziką bankas pirmiausia turi įvertinti reikšmingas rizikos rūšis, vėliau rizikos rūšis, kurias jis potencialiai gali patirti. Bankas gali naudoti šią pavyzdinę rizikos klasifikaciją ir skirstyti riziką pagal tai, kaip jai padengti skaičiuojamas kapitalo poreikis, t. y. riziką, kuriai padengti pagal 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL 2013 L 176, p. 1) (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 575/2013) skaičiuojamas visas pakankamas kapitalo kiekis ir kuriai padengti skaičiuojamas ne visas pakankamas kapitalo kiekis, ir kitą riziką:
22.1.1. Rizika, kuriai padengti skaičiuojamas visas pakankamas kapitalo kiekis pagal Reglamentą (ES) Nr. 575/2013:
22.1.1.2. prekybos knygoje įvardyta rizika:
22.1.1.2.1. rinkos rizika:
22.1.1.2.1.2. pozicijų rizika:
22.1.2. Rizika, kuriai padengti skaičiuojamas ne visas pakankamas kapitalo kiekis pagal Reglamentą (ES) Nr. 575/2013:
22.1.5. bankinėje knygoje įvardyta nuosavybės vertybinių popierių kainos rizika (jeigu ne IRB metodas);
22.1.8. kita reikšminga rizika:
22.1.8.5. Pernelyg didelio sverto rizika;
Papildyta punktu:
Nr. 03-352, 2014-12-30, paskelbta TAR 2014-12-31, i. k. 2014-21316
22.1.8.5. Rizika, atsirandanti dėl turto suvaržymo.
Papildyta punktu:
Nr. 03-352, 2014-12-30, paskelbta TAR 2014-12-31, i. k. 2014-21316
Punkto pakeitimai:
Nr. 03-352, 2014-12-30, paskelbta TAR 2014-12-31, i. k. 2014-21316
23. Vadovaudamasis veiklos proporcingumo principu, bankas gali naudoti kitą rizikos klasifikaciją, tačiau ICAAP turi būti aiškiai atskleista, kad banko naudojamos rizikos klasifikacijos pakanka ir kad ji apima visas bankui reikšmingas rizikos rūšis. Bankas turi turėti rašytines kiekvienos reikšmingos rizikos rūšies vertinimo ir papildomo kapitalo poreikio skaičiavimo politikas.
24. Kredito rizika. Banke turi būti įdiegta veiksminga kredito rizikos valdymo sistema, apimanti kredito rizikos valdymo strategiją, kredito rizikos valdymo ir vertinimo politiką, priimtinas kredito rizikos ribas, kredito rizikos mažinimo priemones, kitas šios rizikos valdymo priemones ir procedūras bei procesus. Vertindamas kredito riziką, bankas turi įvertinti riziką, susijusią su skolinimu užsienio valiuta, ir užtikrinti pakankamą kapitalo, reikalingo banko veiklos rizikai padengti, poreikį.
Vertindamas kredito riziką ir nustatydamas kapitalo poreikį, bankas gali taikyti Reglamente (ES) Nr. 575/2013 nurodytus metodus. Tačiau, jeigu kredito rizika vertinama taikant standartizuotą metodą, banko kredito rizikos valdymo ir vertinimo politikoje turi būti įvertintas galimas kapitalo poreikio trūkumas dėl šio metodo taikymo ir nustatyti papildomo kapitalo poreikio skaičiavimo reikalavimai. Vertindamas kredito ir sandorio šalies riziką, bankas taip pat turi užtikrinti, kad:
24.1. kreditų suteikimo kriterijai būtų pagrįsti ir aiškiai apibrėžti ir kad kredito patvirtinimo, pakeitimo ir refinansavimo procesas būtų aiškiai apibrėžtas banko vidaus dokumentuose;
24.2. būtų taikomos vidaus metodikos, leidžiančios įvertinti atskirų skolininkų, vertybinių popierių ar pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų kredito riziką, taip pat kredito riziką portfelio lygiu. Šios metodikos neturi būti vien tik arba mechaniškai grindžiamos išorės kredito reitingais. Kai nuosavų lėšų reikalavimas nustatomas remiantis išorinės kredito rizikos vertinimo institucijos reitingu arba tuo, kad pozicija nėra reitinguojama, bankas, vertindamas savo vidaus kapitalo paskirstymą, turi papildomai atsižvelgti į kitą svarbią informaciją;
24.3. su kredito rizika susiję banko portfeliai ir pozicijos, įskaitant probleminių kreditų nustatymą ir valdymą bei tinkamų vertės koregavimų ir atidėjinių nustatymą, turi būti nuolat administruojami ir stebimi taikant veiksmingas vidaus sistemas;
24.4. kredito portfelių diversifikavimas turi būti pakankamas atsižvelgiant į banko tikslines rinkas ir bendrą kreditavimo strategiją.
Punkto pakeitimai:
Nr. 03-268, 2012-12-13, Žin., 2012, Nr. 150-7714 (2012-12-20), i. k. 112505ANUTA0003-268
Nr. 03-352, 2014-12-30, paskelbta TAR 2014-12-31, i. k. 2014-21316
25. Rinkos rizika. Banke turi būti įdiegta veiksminga rinkos rizikos valdymo sistema, apimanti rinkos rizikos valdymo strategiją, rinkos rizikos valdymo ir vertinimo politiką, priimtinas rizikos ribas, rizikos mažinimo priemones, kitas šios rizikos valdymo priemones, procedūras bei procesus. Rinkos rizikos valdymo sistema turi užtikrinti visų svarbiausių rinkos rizikos šaltinių ir rinkos rizikos padarinių nustatymą, vertinimą ir valdymą.
Valdydamas rinkos riziką, bankas turi užtikrinti pakankamą likvidumo atsargą, jeigu jo turimos trumposios pozicijos turi būti įvykdytos prieš įvykdant ilgąsias pozicijas. Bankas turi užtikrinti pakankamą papildomo vidaus kapitalo paskirstymą rinkos rizikai padengti, jeigu nuosavų lėšų reikalavimai neapima visiško šios rizikos įvertinimo.
Bankai, kurie, apskaičiuodami nuosavų lėšų poreikį pozicijų rizikai padengti pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 trečios dalies IV antraštinės dalies 2 skyriaus nuostatas, yra tarpusavyje įskaitę vienos ar kelių akcijų, sudarančių akcijų indeksą, pozicijas su viena arba keliomis akcijų indeksų ateities sandorio arba kito akcijų indekso produkto pozicijomis, turi turėti pakankamai vidaus kapitalo, kad padengtų pagrindinę nuostolių riziką, kuri kyla dėl to, kad ateities sandorio arba kito produkto vertė kinta nevienodai, palyginti su jį sudarančių akcijų verte; bankai taip pat turi turėti pakankamai vidaus kapitalo, kai turi priešingas akcijų indeksų ateities sandorių pozicijas, kurios skiriasi savo išpirkimo terminais arba sudėtimi, arba abiem šiais kriterijais. Taikydami Reglamento (ES) Nr. 575/2013 345 straipsnyje numatytą tvarką, bankai turi užtikrinti, kad turėtų pakankamai vidaus kapitalo, kad padengtų nuostolių riziką, egzistuojančią laikotarpiu nuo pradinio įsipareigojimo dienos iki kitos darbo dienos.
Rinkos rizikos valdymas turi apimti ir įvertinti rinkos riziką, įvardytą prekybos knygoje. Vertindamas rinkos riziką, įvardytą prekybos knygoje, bankas gali taikyti Reglamente (ES) Nr. 575/2013 nustatytą standartizuotą metodą. Tačiau bankai, turintys dideles prekybos knygos pozicijas, labai diversifikuotą prekybinį portfelį, naudojantys sudėtingas prekybines priemones valdant rinkos riziką, turėtų siekti taikyti sudėtingesnius šios rizikos valdymo metodus, t. y. vidaus modelius.
Punkto pakeitimai:
Nr. 03-352, 2014-12-30, paskelbta TAR 2014-12-31, i. k. 2014-21316
26. Operacinė rizika. Banke turi būti įdiegta veiksminga operacinės rizikos valdymo sistema, apimanti operacinės rizikos valdymo strategiją, operacinės rizikos valdymo ir vertinimo politiką, priimtinų rizikos ribų nustatymą, rizikos mažinimo priemones, kitas šios rizikos valdymo priemones, procedūras bei procesus, įskaitant su vidaus modelių naudojimu susijusios rizikos valdymą ir didelio poveikio įvykių valdymą. Bankas vidaus dokumentuose turi aiškiai nurodyti, kas sudaro jo operacinę riziką. Taip pat banke turi būti parengti veiklos tęstinumo planai siekiant užtikrinti nepertraukiamą kredito įstaigos veiklą ir apriboti nuostolius, jei būtų rimtų veiklos sutrikimų. Vertindami operacinę riziką, bankai gali taikyti Reglamente (ES) Nr. 575/2013 nurodytus metodus, tačiau, jeigu operacinė rizika vertinama taikant bazinio indikatoriaus metodą, papildomai turi būti įvertintas galimas kapitalo poreikio trūkumas dėl šio metodo taikymo ir nustatyti papildomo kapitalo poreikio skaičiavimo reikalavimai.
Punkto pakeitimai:
Nr. 03-352, 2014-12-30, paskelbta TAR 2014-12-31, i. k. 2014-21316
27. Pakeitimo vertybiniais popieriais ir kredito rizikos mažinimo priemonių likutinė rizika. Rizika, atsirandanti dėl pakeitimo vertybiniais popieriais sandorių, kurių atžvilgiu bankas yra investuotojas, iniciatorius arba rėmėjas (įskaitant reputacinę riziką), turi būti vertinama ir kontroliuojama taikant tinkamas procedūras ir politiką, kad vertinant ir valdant riziką būtų visapusiškai atsižvelgta į ekonominį sandorio turinį. Bankai, kurie yra atnaujinimų pakeitimo vertybiniais popieriais su išankstinės amortizacijos nuostata iniciatoriai, turi turėti likvidumo planus, kuriuose įvertinamos tiek planuotos, tiek išankstinės amortizacijos pasekmės. Bankas taip pat turi įvertinti likutinę riziką, susijusią su kredito rizikos mažinimo priemonėmis, t. y. bankas turi įvertinti tai, kad jo taikomos kredito rizikos mažinimo priemonės gali būti mažiau veiksmingos, nei tikėtasi. Bankas turi turėti rašytines šios rizikos vertinimo ir papildomo kapitalo poreikio skaičiavimo procedūras.
Punkto pakeitimai:
Nr. 03-352, 2014-12-30, paskelbta TAR 2014-12-31, i. k. 2014-21316
28. Palūkanų normos rizika, įvardyta bankinėje knygoje. Banke turi būti įdiegtos sistemos, skirtos vertinti ir valdyti riziką, atsirandančią dėl galimų palūkanų normų svyravimų, kai jie turi įtakos banko ne prekybos veiklai (bankinei knygai). Tuo tikslu bankas gali taikyti metodus, kurie remiasi bankinės knygos pozicijų dabartinės vertės (angl. present value) nustatymu ir jos įtaka būsimoms banko pajamoms. Bankas taip pat turi naudoti statistiniais stebėjimais paremtus testavimo nepalankiausiomis sąlygomis scenarijus. Bet kuriuo atveju, vertinant bankinėje knygoje įvardytą palūkanų normos riziką, turi būti atsižvelgiama į šiuos aspektus:
28.1. bankas turi pateikti Lietuvos bankui pakankamai įrodymų, kad jo rizikos vertinimo metodai leidžia tinkamai įvertinti palūkanų normų svyravimus ir šių svyravimų įtaką banko pajamoms bei turto vertei ir tinkamai nustatyti pakankamą kapitalo, reikalingo rizikai padengti, poreikį
28.2. bankas turi sugebėti pateikti Lietuvos bankui veiklos planus ir priemonių, kurių bus imtasi veiklos tęstinumui užtikrinti, sąrašą, jeigu atliekant testavimą nepalankiausiomis sąlygomis dėl staigaus palūkanų normų pokyčio, kurio dydį gali nurodyti Lietuvos bankas, banko kapitalas sumažėtų daugiau kaip 20 procentų.
29. Nuosavybės vertybinių popierių kainos rizika, įvardyta bankinėje knygoje. Prieš pasirinkdamas šios rizikos vertinimo metodus, bankas turi įvertinti šios rizikos pozicijų reikšmingumą bankui.
30. Koncentracijos rizika. Bankas turi užtikrinti, kad koncentracijos rizika, atsirandanti dėl kiekvienos sandorio šalies, įskaitant pagrindines sandorio šalis, susijusių sandorio šalių grupes, tam pačiam ekonomikos sektoriui ar geografiniam regionui priklausančias sandorio šalis, dėl panašios veiklos arba biržos prekių atsirandančias sandorio šalių pozicijas, dėl kredito rizikos mažinimo metodikos taikymo, įskaitant, visų pirma, riziką, susijusią su didelėmis netiesioginėmis kredito pozicijomis, pavyzdžiui, vieno užtikrinimo priemonės emitento, būtų vertinama ir kontroliuojama, be kita ko, remiantis rašytine politika ir procedūromis. Banke turi būti įdiegta koncentracijos rizikos valdymo politika vadovaujantis Vidaus kontrolės ir rizikos vertinimo (valdymo) organizavimo nuostatomis. ICAAP metu vertinamas koncentracijos rizikos valdymo veiksmingumas banke.
Punkto pakeitimai:
Nr. 03-129, 2010-10-21, Žin., 2010, Nr. 130-6691 (2010-11-06), i. k. 110505ANUTA0003-129
Nr. 03-352, 2014-12-30, paskelbta TAR 2014-12-31, i. k. 2014-21316
31. Likvidumo rizika. Banke turi būti įdiegta veiksminga likvidumo rizikos valdymo sistema, apimanti likvidumo rizikos valdymo strategiją, likvidumo valdymo politiką, priimtinas likvidumo rizikos ribas, likvidumo rizikos mažinimo priemones, likvidumo išteklių pritraukimo kainos ir naudos paskirstymą (pagal Nuostatų priedą), kitas šios rizikos valdymo priemones ir procedūras bei procesus. Likvidumo rizikos valdymo strategija turi atitikti bendrą banko veiklos rizikos valdymo strategiją, būti proporcinga banko veiklos pobūdžiui ir sudėtingumui.
Punkto pakeitimai:
Nr. 03-129, 2010-10-21, Žin., 2010, Nr. 130-6691 (2010-11-06), i. k. 110505ANUTA0003-129
Nr. 03-101, 2011-06-02, Žin., 2011, Nr. 71-3459 (2011-06-11), i. k. 111505ANUTA0003-101
311. ICAAP metu likvidumo rizikos nustatymas, vertinimas ir valdymas turi remtis banke patvirtinta likvidumo rizikos valdymo politika, būti tinkamai reglamentuotas ir organizuotas atsižvelgus į šiuos aspektus:
311.1. bankas turi nuolatos užtikrinti tinkamą likvidumo lygį sudarydamas likvidumo atsargą ir nustatydamas atsvaros pajėgumą. Likvidumo atsargos sudarymas ir likvidumo atsvaros nustatymas turi būti prognozuojamas, planuojamas ir palaikomas tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu, siekiant užtikrinti pakankamą kasdienį lygį, atsižvelgus į banko veiklos pokyčius;
311.2. tinkamas likvidumo lygis užtikrinamas pagal visas pagrindines banko veiklos linijas, verslo subjektus, valiutas, kitais, banko nuomone, reikšmingais veiklos aspektais, apskaičiuojant su tuo susijusias sąnaudas ir sudarant tinkamą jų paskirstymo sistemą, įvertinant šių sąnaudų poveikį banko veiklos rezultatams;
311.3. tinkamas likvidumo lygis užtikrinamas vertinant visus reikšmingus esamus ir numatomus pinigų srautus (pinigų įplaukas ir išmokas), susijusius su sutartiniais turto ir įsipareigojimų pasikeitimais, taip pat pinigų srautus (pinigų įplaukas ir išmokas), atsirandančius dėl nebalansinių straipsnių. Vertindamas pinigų srautus (pinigų įplaukas ir išmokas), bankas turi atsižvelgti ir į kitus veiksnius, galinčius turėti poveikį šiems srautams, tai yra į banko strateginės, reputacijos, pajamų, atitikimo ir kitos reikšmingos rizikos pasikeitimą;
311.4. vertindamas pinigų srautus (pinigų įplaukas ir išmokas), ypač nepalankiomis sąlygomis, bankas turi atsižvelgti ir įvertinti turto savybes (gebėjimą generuoti likvidų turtą), tuo tikslu būtina atskirti įkeistą ir neįkeistą turtą. Vertindamas turto gebėjimą generuoti pinigų srautus (pinigų įplaukas ir išmokas), bankas turi vertinti sandorių šalių patikimumą, galimus teisinius, reguliavimo arba veiklos apribojimus naudoti šį turtą. Jei turtas yra užsienio valstybėse, bankas turi įvertinti šių valstybių ekonominę ir politinę riziką;
311.5. tinkamas likvidumo lygis užtikrinamas rengiant pinigų srautų (pinigų įplaukų ir išmokų) prognozes nepalankiomis veiklos sąlygomis (atliekant testavimą nepalankiausiomis sąlygomis). Atliekant testavimą taikomas trijų rūšių nepalankių sąlygų scenarijus: išskirtinai nepalankių sąlygų, rinkos, skirtas konkrečiai rinkai, ir abiejų scenarijų derinys, numatant skirtingus testavimo laikotarpius ir kintančių nepalankių sąlygų laipsnius. Atsižvelgdamas į testavimo rezultatus, bankas, jeigu reikia, turi patikslinti likvidumo rizikos valdymo sistemą ir parengti veiksmingą veiklos tęstinumo planą (veiklos išlikimo veiksmų planą), kuriame išdėstomos priemonės galimoms likvidumo problemoms spręsti. Šie planai reguliariai testuojami ir atnaujinami likvidumo rizikos valdymo politikoje nustatyta tvarka.
Papildyta punktu:
Nr. 03-129, 2010-10-21, Žin., 2010, Nr. 130-6691 (2010-11-06), i. k. 110505ANUTA0003-129
32. Kitos reikšmingos rizikos. Bankas pats atsakingas už kitos patiriamos reikšmingos rizikos identifikavimą, klasifikavimą, vertinimą ir stebėjimą, nes skirtinguose bankuose šios rizikos reikšmingumas gali skirtis. Šios rizikos identifikavimas turėtų vykti atliekant 13 punkte minimą savęs vertinimą. Savęs vertinimo metu bankas turi įvertinti šias rizikos rūšis ir jų reikšmingumą bankui:
32.1.1. strateginę riziką, t. y. riziką, kylančią dėl išorės ir vidaus banko aplinkos veiksnių, galinčių turėti neigiamą įtaką įgyvendinant banko tikslus, veiklos nuoseklumui ir tęstinumui dėl klaidingo vertinimo arba jo nebuvimo;
32.1.2. reputacijos riziką, t. y. esamą arba numatomą riziką, galinčią neigiamai paveikti banko pajamas ir (ar) kapitalą dėl nepalankios nuomonės apie finansų įstaigos reputaciją, kurią susidaro klientai, sandorio šalys, akcininkai, investuotojai (šią riziką bankas gali vertinti kaip operacinės rizikos pogrupį);
32.1.3. pajamų riziką, t. y. riziką, kylančią dėl neefektyvios banko veiklos (banko valdymo), nesugebėjimo tinkamai diversifikuoti pajamas duodantį turtą ir užtikrinti pakankamą ir ilgalaikį banko pelningumo lygį
32.1.4. atitikimo riziką, t. y. riziką, kylančią dėl banko vidaus taisyklių ar veiklos nesuderinamumo su Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais (šią riziką bankas gali vertinti kaip operacinės rizikos pogrupį).
32.1.5. Pernelyg didelio sverto riziką, t. y. riziką, kylančią dėl banko pažeidžiamumo, susijusio su svertu arba sąlyginiu svertu, dėl kurios gali prireikti nenumatytų ištaisomųjų priemonių banko verslo plane, įskaitant skubų turto pardavimą, dėl kurio gali atsirasti nuostolių, arba (ir) likusio turto vertės tikslinimą. Bankas turi įdiegti ir taikyti pernelyg didelio sverto rizikos nustatymo, valdymo ir stebėsenos politiką ir procesus. Pernelyg didelio sverto rizikos rodikliai yra sverto koeficientas, nustatomas pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 429 straipsnį, ir turto bei įsipareigojimų neatitikimai. Bankai pernelyg didelio sverto riziką turi vertinti atsižvelgdami į galimą pernelyg didelio sverto rizikos padidėjimą sumažėjus banko kapitalui dėl patirtų nuostolių. Tuo tikslu bankai turi gebėti atlaikyti įvairius skirtingų nepalankiausių sąlygų įvykius, susijusius su pernelyg didelio sverto rizika;
Papildyta punktu:
Nr. 03-352, 2014-12-30, paskelbta TAR 2014-12-31, i. k. 2014-21316
32.1.6. Riziką, atsirandančią dėl turto suvaržymo. Banko organai turi užtikrinti, kad banke bus sukurta veiksminga rizikos, atsirandančios dėl turto suvaržymo, valdymo sistema, apimanti šios rizikos prisiėmimo, vertinimo, stebėjimo, kontrolės ir rizikos mažinimo procesus bei priemones (šią riziką bankas gali vertinti kaip likvidumo rizikos pogrupį). Turto suvaržymas atsiranda naudojant banko turtą kreditoriniams įsipareigojimams užtikrinti. Rizikos, atsirandančios dėl turto suvaržymo, valdymas banke turi būti vykdomas vadovaujantis banko organų patvirtintais šios rizikos valdymo dokumentais (politika), kurie turi būti parengti atsižvelgiant į banko verslo modelį, Europos Sąjungos valstybių narių, kurių rinkose bankas finansuojasi, rinkų ypatumus ir makroekonominę padėtį. Vertindamas šią riziką:
32.1.6.1. Bankas į savo testavimo nepalankiausiomis sąlygomis procesą ir jo pagrindu rengiamus veiklos tęstinumo planus turi įtraukti scenarijus, skirtus turto suvaržymo, atsiradusio dėl atitinkamų nepalankiausių aplinkybių, problemoms spręsti. Šie scenarijai turi apimti galimus, nors ir mažai tikėtinus, veiksnius, įskaitant banko kredito reitingo sumažinimą, įkeisto turto nuvertėjimą, įkeisto turto vertės išlaikymo prievolės reikalavimų pokytį ir kt.
32.1.6.2. Banko organai turi būti informuojami apie:
Papildyta punktu:
Nr. 03-352, 2014-12-30, paskelbta TAR 2014-12-31, i. k. 2014-21316
32.2. Kitai reikšmingai rizikai padengti bankas turi nustatyti pakankamą papildomo kapitalo poreikį arba naudoti kitas kokybines vidaus rizikos valdymo priemones, kurių naudojimo veiksmingumas turi būti įrodytas Lietuvos bankui. Lietuvos bankas turi teisę nustatyti bankui papildomo kapitalo poreikio reikalavimus, jeigu mano, kad banko nustatyto kapitalo poreikio nepakanka arba banko naudojamos rizikos priemonės neefektyvios ir neužtikrina kitos rizikos padengimo.
33. ICAAP turi apimti banko vykdomą testavimą nepalankiausiomis sąlygomis. Bankas turi taikyti įvairius testavimo scenarijus nustatydamas tiek atskirų rizikos rūšių, tiek bendros banko patiriamos rizikos valdymo kapitalo poreikio teisingumą. Remdamasis testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatais, bankas privalo parengti veiklos tęstinumo krizės atveju planus.
VI. RIZIKOS SUJUNGIMAS ICAAP METU
34. Identifikavęs patiriamos rizikos rūšis, bankas turi pasirinkti ir apibrėžti, kaip kiekviena rizika bus įtraukiama į banko ICAAP. Tuo tikslu bankas turi nustatyti ir aiškiai atskleisti, kurios rizikos jam reikšmingos ir bus įtrauktos į ICAAP ir kurias jis laiko nereikšmingomis. Taip pat bankas turi aiškiai atskleisti pasirinktus į ICAAP įtraukiamų reikšmingos rizikos rūšių valdymo metodus. Bankas gali naudoti šią schemą arba parengti savo, jeigu jo rizikos struktūra ir jos vertinimo ir valdymo kriterijai kitokie.
| Rizikos rūšis |
Rizikos porūšis |
Rizikos lygis (labai aukštas, aukštas, vidutinis, žemas, nereikšmingas) |
Rizikos aprašymas ir įrodymai, jeigu nereikšminga |
Naudojama rizikos vertinimo procedūra (standartiniai, vidaus modeliai ir kt.) |
Kapitalo poreikis |
| Kredito rizika |
|
|
|
|
|
| Rinkos rizika |
|
|
|
|
|
|
|
Užsienio valiutos kurso rizika |
|
|
|
|
|
|
Pozicijų rizika |
|
|
|
|
|
|
Skolos finansinių priemonių rizika |
|
|
|
|
|
|
Nuosavybės vertybinių popierių kainos rizika |
|
|
|
|
|
|
Biržos prekių kainos rizika |
|
|
|
|
|
|
Atsiskaitymų ir sandorio šalies rizika |
|
|
|
|
|
|
Prekybos knygoje įvardytų didelių pozicijų rizika |
|
|
|
|
| Operacinė rizika |
|
|
|
|
|
| Pakeitimo vertybiniais popieriais rizika |
|
|
|
|
|
| Kredito rizikos mažinimo priemonių likutinė rizika |
|
|
|
|
|
| Bankinėje knygoje įvardyta palūkanų normos rizika |
|
|
|
|
|
| Bankinėje knygoje įvardyta nuosavybės vertybinių popierių kainos rizika |
|
|
|
|
|
| Koncentracijos rizika |
|
|
|
|
|
| Likvidumo rizika |
|
|
|
|
|
| Kita reikšminga rizika |
|
|
|
|
|
|
|
Strateginė rizika |
|
|
|
|
|
|
Pajamų rizika |
|
|
|
|
|
|
Reputacijos rizika |
|
|
|
|
|
|
Atitikimo rizika |
|
|
|
|
|
|
Pernelyg didelio sverto rizika |
|
|
|
|
|
|
Rizika, atsirandanti dėl turto suvaržymo“ |
|
|
|
|
Punkto pakeitimai:
Nr. 03-352, 2014-12-30, paskelbta TAR 2014-12-31, i. k. 2014-21316
35. Įvertinąs individualios rizikos rūšis, įtraukiamas į banko ICAAP, bankas turi jas sujungti, siekdamas įvertinti bendrą banko patiriamos rizikos mastą ir nustatyti kapitalo, reikalingo bendrai veiklos rizikai padengti, poreikį (ICAAP rezultatą). Rizikos rūšių sujungimas atliekamas individualiai ir konsoliduotai banko finansinės grupės lygmeniu, jeigu tai būtina pagal 12 punkto nuostatas.
36. Individualiai atliekamas banko rizikos rūšių sujungimas priklauso nuo banko pasirinktų rizikos vertinimo metodų:
36.1. jeigu bankas taiko standartinius rizikos vertinimo metodus, rizikos rūšys sujungiamos ir kapitalo poreikis skaičiuojamas sumuojant apskaičiuotas kapitalo poreikio sumas (kredito, rinkos ir operacinės rizikos) ir pridedant apskaičiuotą kapitalo, reikalingo kitoms rizikos rūšims padengti, poreikį;
36.2. jeigu bankas taiko rizikos vertinimo metodus, leidžiančius įvertinti iš karto kelias rizikos rūšis, pvz., VaR, rizikos rūšių sujungimas atliekamas darant tam tikras prielaidas, t. y. taikomi vienodi tikimybių koeficientai ir vienodas laikymo laikotarpis vertinant visas rizikos rūšis. Analogiškos prielaidos daromos, kai bankas taiko IRB metodus vertindamas riziką.
38. Bankas taip pat gali taikyti mišrius rizikos sujungimo modelius, jeigu trūksta duomenų taikyti sudėtingesnius tam tikrų rizikos rūšių vertinimo metodus.
39. Sujungdamas rizikos rūšis, bankas turi aiškiai atskleisti rizikos rūšių tarpusavio priklausomybę ir koreliaciją bei laikytis konservatyvumo principo vertindamas riziką.
VII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
41. Bankas turi užtikrinti informacijos apie banko ICAAP, kuri reikalinga atliekant banko priežiūrinį tikrinimą ir vertinimą, pateikimą Lietuvos bankui laiku.
42. Informacija apie banko ICAAP pateikiama Lietuvos bankui per 3 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Apie reikšmingus per metus padarytus ICAAP pakeitimus bankas turi raštu informuoti Lietuvos banką per 10 darbo dienų po pakeitimų patvirtinimo.
Punkto pakeitimai:
Nr. 03-129, 2010-10-21, Žin., 2010, Nr. 130-6691 (2010-11-06), i. k. 110505ANUTA0003-129
Vidaus kapitalo pakankamumo
vertinimo proceso bendrųjų nuostatų
priedas
(Lietuvos banko valdybos
2011 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 03-101
redakcija)
LIKVIDUMO IŠTEKLIŲ PRITRAUKIMO KAINOS IR NAUDOS PASKIRSTYMAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šis priedas, papildantis likvidumo rizikos valdymo sistemą, kurią turi įdiegti bankai, rengdami ir taikydami likvidumo rizikos valdymo metodus, politiką, apibrėžiantis likvidumo išteklių pritraukimo kainos ir naudos paskirstymo mechanizmą (toliau – paskirstymo mechanizmas), parengtas atsižvelgus į 2010 m. spalio 27 d. Europos bankininkystės priežiūros institucijų komiteto (EBPIK) išleistas Likvidumo kainos naudos paskirstymo gaires (angl. Guidelines on Liquidity Cost Benefit Allocation).
2. Už paskirstymo mechanizmo patvirtinimą atsakinga banko valdyba, o už periodišką, ne rečiau kaip kartą per metus, peržiūrėjimą – banko valdyba arba kitas įgaliotas banko struktūrinis padalinys. Parengto ir įgyvendinto mechanizmo patikimumas ir išsamumas vertinami priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso metu.
3. Banko nepriklausomam struktūriniam padaliniui (pvz., atliekančiam rizikos kontrolę arba finansinę kontrolę) pavedama kontroliuoti ir stebėti, kaip taikomas paskirstymo mechanizmas. Kontrolės ir stebėjimo procesas vyksta nuolat, kad būtų užtikrintas paskirstymo mechanizmo duomenų, naudojamų nustatant likvidumo išteklių pritraukimo kainą, vertinant naujų produktų maržą ir banko padalinių veiklos rezultatus, tikslumas.
II. PASKIRSTYMO MECHANIZMAS
4. Paskirstymo mechanizmas integruojamas į likvidumo rizikos valdymo sistemą ir suderinamas su valdymo, rizikos lygio (rizikos tolerancijos) ir sprendimų priėmimo procesais. Jis turi atitikti ilgalaikius banko tęstinės veiklos interesus, verslo strategiją ir modelį, finansavimo struktūrą. Paskirstymo mechanizmas turėtų užtikrinti patikimą ir veiksmingą likvidumo rizikos valdymą ir neskatinti darbuotojų prisiimti per didelę bankui nepriimtiną riziką.
5. Bankas turi aiškiai apsibrėžti likvidumo rizikos lygį (rizikos toleranciją). Rizikos lygis (rizikos tolerancija), atsižvelgus į verslo modelį ir pasirinktą strategiją, lemia, kaip veiks paskirstymo mechanizmas. Paskirstymo mechanizmas, atsižvelgus į pasirinktą likvidumo rizikos lygį (rizikos toleranciją) ir kitas rizikos valdymo priemones, tokias kaip finansavimo spragos ir koncentracijos ribos, likvidumo atsarga, banko vadovybei turi suteikti priemones, skirtas planuoti finansavimo šaltinių struktūrą ir iš balansinių, ir iš nebalansinių straipsnių.
6. Paskirstymo mechanizmo pagrindu gali būti laikoma vidaus lėšų pervedimo (paskirstymo) kainodaros sistema (toliau – vidaus kainodaros sistema), kurią bankas naudoja valdymo (vidaus) apskaitoje sudarydamas biudžetą, planuodamas pelną ir valdydamas turtą bei įsipareigojimus. Lėšų pervedimo kainos turi atitikti esamas rinkos sąlygas, savitas banko veiklos aplinkybes, tiesiogines ir netiesiogines finansavimo išlaidas, įskaitant likvidumo atsargos kainą. Atsižvelgus į pasirinktą duomenų atnaujinimo reguliarumą, lėšų pervedimo kainos turi atitikti bent jau esamojo laikotarpio ir artimiausioje ateityje tikėtinas rinkos sąlygas.
7. Paskirstymo mechanizmo duomenys turi būti tinkamai naudojami. Banko vadovybė užtikrina, kad galutinis paskirstymo mechanizmo duomenų vartotojas žinos, kaip šiuos duomenis teisingai naudoti priimant sprendimus, darysiančius įtaką banko finansinei padėčiai.
8. Nors likvidumo rizika valdoma bendrai, paskirstymo mechanizmas turėtų užtikrinti pakankamą, atsižvelgus į banko veiklos mastą ir sudėtingumą, kainų nustatymo detalumą, t. y. nustatoma bent jau svarbių finansavimo operacijų kaina. Be to, vidaus kainos derinamos su skelbiamomis didmeninės rinkos sandorių kainomis.
III. VIDAUS KAINORADOS SISTEMA
9. Vidaus kainodaros sistema apima:
9.2. netiesiogines išlaidas (papildomas likvidumo išlaidas), įtraukiant bent:
9.2.1. išlaidas, susidarančias dėl skirtingų turto ir jo finansavimo šaltinio terminų (bet ne dėl palūkanų normų skirtumo);
9.2.2. nenumatytos likvidumo rizikos išlaidas, įskaitant, pvz., tinkamo likvidumo lygio išlaikymo nepalankiomis sąlygomis išlaidas (likvidumo atsarga), sąnaudas dėl terminų pratęsimo (atidėjimo);
10. Vidaus kainodaros sistema turi būti skaidri ir nuosekli, parengta taip, kad leistų pagerinti banko produktų įkainojimo procesą, veiklos vertinimą, įvertintų naujus produktus ir sustiprintų turto bei įsipareigojimų valdymo priemones. Vidaus kainodara taikoma bankui svarbioms verslo linijoms ir balansinėms, nebalansinėms pozicijoms (svarbumas vertinamas proporcingai banko veiklos pobūdžiui ir sudėtingumui) ir padeda suderinti paskatas rizikuoti tam tikrose verslo linijose su jų sukeliama likvidumo rizika visam bankui. Banko vadovybės pageidavimu skatinama tam tikra elgsena (veiksmai) oficialiai patvirtinama ir numatomas atsiskaitymo mechanizmas.
11. Vidaus kainodara integruojama į banko produktų aprobavimo procesą, t. y. kai bankas analizuoja galimo naujo produkto riziką ir pelningumą, atsižvelgiama į šio produkto poveikį bendrai likvidumo rizikai ir galimas likvidumo išlaidas arba tikėtiną naudą. Tęstinę banko veiklą gali užtikrinti tik tiksliai ir pagrįstai įkainotų produktų pardavimas.
12. Vidaus kainos turi atitikti ribinį išlaidų finansavimą (t. y. naujų finansavimo sandorių sudarymo rinkos kainą). Kainos turėtų rodyti ribines išlaidas per homogeninę produktų grupę. Naujo produkto pardavimas keičia reikalaujamo dydžio likvidumo atsargą (ir su ja susijusias išlaidas). Analogiškai, pasinaudojęs nauju finansavimo šaltiniu, bankas turi būti pajėgus perskaičiuoti likvidumo palaikymo išlaidų elementus lėšų pervedimo (paskirstymo) kainomis.
13. Banko struktūrinio padalinio, kuriam priskirta atsakomybė už vidaus kainodaros sistemos įdiegimą ir naudojimą, veikla vertinama kaip paslaugų teikimas. Šio padalinio darbuotojams nenustatomi pelno už minėtų paslaugų teikimą planai. Atsižvelgus į banko taikomą verslo modelį ir finansavimo struktūrą, vidaus kainodaros sistemos įdiegimas ir naudojimas užtikrinamas atitinkamomis techninėmis priemonėmis ir duomenų bazėmis.
14. Banko vadovybė užtikrina, kad į vidaus kainodaros sistemą laiku pateikiama tiksli informacija ir kad banko struktūriniai padaliniai yra pakankamai kompetentingi ir kvalifikuoti naudoti šią informaciją.
15. Vidaus kainodaros sistema taikoma nuosekliai ir pačiame banke, ir banko grupėje, net jei likvidumo rizikos valdymas necentralizuotas. Taip pat, siekiant užtikrinti didžiausią veiksmingumą, vidaus kainodaros procesas turėtų apimti visus banko struktūrinius lygmenis, iki pat sprendimo dėl sandorio (arba sandorių su vienarūše likvidumo rizika homogeninės grupės) sudarymo priėmimo.
16. Verslo linijos ir banko struktūrinio padalinio, nustatančio vidaus kainas, darbuotojai turi nuolat derinti savo veiksmus, kad verslo linijos darbuotojai suprastų, jog vidaus kainos nustatytos pagrįstai, o iždo padalinys žinotų sandorių loginį pagrindą ir finansines pasekmes. Pagal likvidumo kainų nustatymo metodiką atlyginama (sumokama) lėšų teikėjams ir reikalaujama atlygio iš lėšų naudotojų.
17. Vidaus kainų taikymo sritis apima reikšmingas turto, įsipareigojimų ir nebalansinių straipsnių dalis, susijusias su likvidumu. Be to, kainodaros mechanizmas turi būti lengvai pritaikomas ir reguliariai atnaujinamas, kad per trumpiausią įmanomą laiką būtų parodomi visi reikšmingi rinkos pokyčiai. Duomenų atnaujinimo reguliarumas priklauso nuo banko finansavimo struktūros ir veiklos sudėtingumo.
18. Vidaus kainos nustatomos pagal apibrėžtą metodologiją, atsižvelgiant į įvairius veiksnius, darančius įtaką likvidumo rizikai. Pagrindinis dėmesys skiriamas turto ir įsipareigojimų elgsenos prielaidoms:
18.1. patvirtinamos ir reguliariai peržiūrimos elgsenos prielaidos ir užtikrinama, kad į visus veiksnius tinkamai atsižvelgta;
19. Nustatant indėlių iki pareikalavimo, net jei taikomos mažesnės palūkanų normos, kainą svarbu atsižvelgti į šių indėlių išankstinio atsiėmimo riziką. Įkainojant prekybos knygos turtą arba kitą parduoti tinkamą turtą, atsižvelgiama ir į aktyvų laikymo terminą, ir į likvidumo riziką (t. y. į laikomo turto likvidumo pokytį). Netikėtiems neigiamiems turto likvidumo pokyčiams padengti skaičiuojamos vertės tikslinimo išlaidos. Šios išlaidos gali būti nustatomos pagal labiausiai tikėtino scenarijaus nepalankiausiomis sąlygomis testavimo rezultatus (tuos, kurie naudojami ir apskaičiuojant likvidumo atsargą). Į kredito linijų kainą įtraukiamos išlaidos, kurių prireiktų pakankamam likvidžių lėšų kiekiui užtikrinti ir klientų finansavimui palaikyti, jeigu turimi ištekliai būtų panaudoti. Kai turimi ištekliai atkuriami, finansavimo kaina peržiūrima atsižvelgus į numatomus likvidžių lėšų terminus. Suteiktos neprivalomos įvykdyti kredito linijos įkainojamos tokiu pačiu būdu, nors bankas turi didesnę sprendimo dėl galutinio lėšų išmokėjimo laisvę.
20. Vidaus kainodaros sistemoje gali būti naudojama pajamingumo kreivė, kuri, jei reikia, tikslinama įvertinant savitus banko arba pačios priemonės požymius. Taip pat bankas, jeigu tikslinga, atsižvelgdamas į finansavimo struktūrą, gali naudoti pagal valiutas išskaidytas vidaus išlaidų finansavimo kreives.
Papildyta priedu:
Nr. 03-101, 2011-06-02, Žin., 2011, Nr. 71-3459 (2011-06-11), i. k. 111505ANUTA0003-101
Pakeitimai:
1.
Lietuvos banko valdyba, Nutarimas
Nr. 03-129, 2010-10-21, Žin., 2010, Nr. 130-6691 (2010-11-06), i. k. 110505ANUTA0003-129
Dėl Lietuvos banko valdybos 2006 m. lapkričio 23 d. nutarimo Nr. 145 "Dėl Vidaus kapitalo pakankamumo vertinimo proceso bendrųjų nuostatų ir Priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso bendrųjų nuostatų patvirtinimo" pakeitimo
2.
Lietuvos banko valdyba, Nutarimas
Nr. 03-101, 2011-06-02, Žin., 2011, Nr. 71-3459 (2011-06-11), i. k. 111505ANUTA0003-101
Dėl Lietuvos banko valdybos 2006 m. lapkričio 23 d. nutarimo Nr. 145 "Dėl Vidaus kapitalo pakankamumo vertinimo proceso bendrųjų nuostatų ir Priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso bendrųjų nuostatų patvirtinimo" pakeitimo
3.
Lietuvos banko valdyba, Nutarimas
Nr. 03-153, 2011-09-29, Žin., 2011, Nr. 122-5809 (2011-10-11), i. k. 111505ANUTA0003-153
Dėl Lietuvos banko valdybos 2006 m. lapkričio 23 d. nutarimo Nr. 145 "Dėl Vidaus kapitalo pakankamumo vertinimo proceso bendrųjų nuostatų ir Priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso bendrųjų nuostatų patvirtinimo" pakeitimo
4.
Lietuvos banko valdyba, Nutarimas
Nr. 03-268, 2012-12-13, Žin., 2012, Nr. 150-7714 (2012-12-20), i. k. 112505ANUTA0003-268
Dėl Lietuvos banko valdybos 2006 m. lapkričio 23 d. nutarimo Nr. 145 "Dėl Vidaus kapitalo pakankamumo vertinimo proceso bendrųjų nuostatų ir Priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso bendrųjų nuostatų patvirtinimo" pakeitimo
5.
Lietuvos bankas, Nutarimas
Nr. 03-352, 2014-12-30, paskelbta TAR 2014-12-31, i. k. 2014-21316
Dėl Lietuvos banko valdybos 2006 m. lapkričio 23 d. nutarimo Nr. 145 „Dėl Vidaus kapitalo pakankamumo vertinimo proceso bendrųjų nuostatų ir Priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso bendrųjų nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo
6.
Lietuvos bankas, Nutarimas
Nr. 03-130, 2015-08-13, paskelbta TAR 2015-08-13, i. k. 2015-12296
Dėl Lietuvos banko valdybos 2006 m. lapkričio 23 d. nutarimo Nr. 145 „Dėl Vidaus kapitalo pakankamumo vertinimo proceso bendrųjų nuostatų ir Priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso bendrųjų nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo