Suvestinė redakcija nuo 2006-04-23 iki 2011-06-02
Nutarimas paskelbtas: Žin. 2004, Nr. 41-1335, i. k. 1041100NUTA00000276
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL BENDRŲJŲ BUVEINIŲ AR PAUKŠČIŲ APSAUGAI SVARBIŲ TERITORIJŲ NUOSTATŲ PATVIRTINIMO
2004 m. kovo 15 d. Nr. 276
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902) 24 straipsnio 5 dalimi ir įgyvendindama 1979 m. balandžio 2 d. Tarybos direktyvos 79/409/EEB dėl laukinių paukščių apsaugos (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 1997 m. liepos 29 d. Komisijos direktyva 97/49/EB) 3 ir 4 straipsnių, 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 1997 m. spalio 27 d. Tarybos direktyva 97/62/EB) 3, 4 ir 6 straipsnių nuostatas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Preambulės pakeitimai:
Nr. 380, 2006-04-19, Žin., 2006, Nr. 44-1606 (2006-04-22), i. k. 1061100NUTA00000380
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2004 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. 276
BENDRIEJI BUVEINIŲ AR PAUKŠČIŲ APSAUGAI SVARBIŲ TERITORIJŲ
NUOSTATAI
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatų (toliau vadinama – šie Nuostatai) tikslas – nustatyti saugomų teritorijų ar jų dalių, atitinkančių nustatytus Europos Bendrijos buveinių ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus ir sudarančių Lietuvos Respublikoje dalį Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“, apsaugos ir tvarkymo ypatumus, veiklos organizavimo principus.
2. Kriterijai, pagal kuriuos vietovės parenkamos buveinių ir paukščių apsaugai svarbioms teritorijoms steigti, patvirtinti šiais aplinkos ministro įsakymais: 2001 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. 22 „Dėl paukščių apsaugai svarbių teritorijų kriterijų patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 12-364) ir 2001 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 219 „Dėl gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų kriterijų patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 37-1271).
3. Jeigu vietovė pagal mokslinius tyrimus atitinka šių Nuostatų 2 punkte nurodytus paukščių apsaugai svarbių teritorijų kriterijus, tačiau dar nėra saugoma, joje įsteigiama saugoma teritorija, parenkant saugomos teritorijos rūšį, geriausiai atitinkančią saugomų vertybių apsaugos ir tvarkymo poreikius.
Punkto pakeitimai:
Nr. 380, 2006-04-19, Žin., 2006, Nr. 44-1606 (2006-04-22), i. k. 1061100NUTA00000380
4. Aplinkos ministerija derybinių įsipareigojimų dėl Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą nustatytais terminais sudaro vietovių, kurios atitinka buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašą (toliau vadinama – vietovių sąrašas) ir pateikia jį svarstyti Europos Komisijai. Europos Komisijai pateikti skirtas vietovių sąrašas tvirtinamas aplinkos ministro įsakymu. Į vietovių sąrašą gali būti įtraukiamos tiek saugomos, tiek nesaugomos teritorijos, kurioms siūloma suteikti Europos Bendrijos svarbos statusą. Kartu su informacija apie teritorijas, įtrauktas į vietovių sąrašą (teritorijos žemėlapis, jos pavadinimas, ribos, plotas ir kita), pateikiami skaičiavimai, kiek reikės lėšų šioms teritorijoms tvarkyti. Tais atvejais, kai Europos Komisija nustato, kad vietovių sąraše nepaminėta vietovė, kurioje aptinkamas prioritetinis natūralių buveinių tipas ar prioritetinė rūšis, pagal Europos Komisijos turimą mokslinę informaciją svarbūs to prioritetinio natūralių buveinių tipo palaikymui arba prioritetinės rūšies išlikimui, Aplinkos ministerija konsultuojasi su Europos Komisija, kad būtų galima palyginti abiejų šalių naudojamus mokslinių tyrimų duomenis ir priimti sprendimą dėl Europos Bendrijos svarbos vietovės statuso suteikimo. Vietovių, kurios įtrauktos į aplinkos ministro įsakymu patvirtintą vietovių sąrašą arba dėl kurių Aplinkos ministerija konsultuojasi su Europos Komisija, atžvilgiu taikomi šių Nuostatų 11 punkto reikalavimai. Europos Komisijai priėmus sprendimą pasiūlytoms teritorijoms suteikti Europos Bendrijos svarbos teritorijų statusą, nurodytose vietovėse Lietuvos Respublikos saugomos teritorijos turi būti įsteigtos ne vėliau kaip per 6 metus.
Punkto pakeitimai:
Nr. 380, 2006-04-19, Žin., 2006, Nr. 44-1606 (2006-04-22), i. k. 1061100NUTA00000380
5. Lietuvos Respublikos Vyriausybė Aplinkos ministerijos teikimu tvirtina Lietuvoje nustatytų Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijų (saugomų teritorijų ar jų dalių) ribas ir šiuos sąrašus:
6. Tvirtinant šių Nuostatų 5 punkte nurodytų teritorijų ribas ir sąrašus, nurodomi natūralių buveinių tipai arba gyvūnų ir augalų rūšys, kurioms apsaugoti skirtos konkrečios teritorijos.
Punkto pakeitimai:
Nr. 380, 2006-04-19, Žin., 2006, Nr. 44-1606 (2006-04-22), i. k. 1061100NUTA00000380
II. BUVEINIŲ AR PAUKŠČIŲ APSAUGAI SVARBIŲ TERITORIJŲ PASKIRTIS
8. Buveinių apsaugai svarbios teritorijos skirtos Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių tipams, saugomų rūšių gyvūnų ir augalų buveinėms apsaugoti ar atkurti, nes svarbu išsaugoti jų biologinę įvairovę Europos Bendrijoje.
III. VEIKLOS REGLAMENTAVIMAS BUVEINIŲ AR PAUKŠČIŲ APSAUGAI
SVARBIOSE TERITORIJOSE
10. Buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų apsaugos ir naudojimo režimas turi padėti išlaikyti ar atkurti palankią šiose saugomose teritorijose saugomų natūralių buveinių ir rūšių apsaugos būklę. Bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų apsaugos ir tvarkymo reikalavimų aprašai pateikti šių Nuostatų 1 ir 2 prieduose. Juose išdėstyti bendrieji reikalavimai, pritaikyti pagal konkrečios vietovės sąlygas ir ypatumus, taikomi tik rengiant:
10.1. saugomų teritorijų, steigiamų Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo nustatyta tvarka ir numatytų paskelbti Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijomis, individualius nuostatus ar reglamentus ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius veiklą saugomose teritorijose;
10.2. saugomų teritorijų, kurios paskelbtos Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijomis, individualius nuostatus ar reglamentus ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius veiklą saugomose teritorijose, ar šių teisės aktų pakeitimus, jeigu jais nustatytas saugomų teritorijų apsaugos ir naudojimo režimas neleidžia užtikrinti palankios saugomų natūralių buveinių ir rūšių apsaugos būklės;
10.3. saugomų teritorijų, kurios paskelbtos Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijomis, tvarkymo planus, miškotvarkos projektus, kitus teritorijų planavimo dokumentus arba jų pakeitimus, jeigu jais nustatytas saugomų teritorijų apsaugos ir naudojimo režimas neleidžia užtikrinti palankios saugomų natūralių buveinių ir rūšių apsaugos būklės.
Punkto pakeitimai:
Nr. 380, 2006-04-19, Žin., 2006, Nr. 44-1606 (2006-04-22), i. k. 1061100NUTA00000380
101. Pritaikant šių Nuostatų 1 ir 2 prieduose išdėstytus bendruosius reikalavimus konkrečios vietovės sąlygoms ir ypatumams, atsižvelgiama į teritorijos dydį, saugomų natūralių buveinių ir rūšių įvairovę, kitas gamtines ypatybes ir teritorijos naudojimo pobūdį, taip pat gali būti numatoma, jog bendrieji reikalavimai taikomi visoje teritorijoje ar atskirose jos dalyse ar taikomi kitokie veiklos apribojimų terminai ir sąlygos.
Papildyta punktu:
Nr. 380, 2006-04-19, Žin., 2006, Nr. 44-1606 (2006-04-22), i. k. 1061100NUTA00000380
11. Jeigu planai ir projektai nėra tiesiogiai susiję su buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų tvarkymu arba nėra joms būtini, tačiau gali jas reikšmingai paveikti pavieniui arba kartu su kitais planais ir projektais, turi būti atliekamas jų galimo poveikio teritorijai vertinimas. Šie planai ir projektai, atsižvelgiant į dokumentų rūšį, turi būti įvertinti Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (Žin., 1996, Nr. 82-1965; 2000, Nr. 39-1092) arba Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391) nustatyta tvarka.
IV. BUVEINIŲ AR PAUKŠČIŲ APSAUGAI SVARBIŲ TERITORIJŲ APSAUGOS IR
TVARKYMO ORGANIZAVIMAS
12. Apsaugos ir tvarkymo priemonių įgyvendinimą buveinių ar paukščių apsaugai svarbiose teritorijose:
12.1. organizuoja ir/ar vykdo valstybinių rezervatų, valstybinių parkų ar biosferos rezervatų direkcijos, kai buveinių ar paukščių apsaugai svarbios teritorijos yra šiose saugomose teritorijose;
12.2. organizuoja savivaldybių vykdomosios institucijos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, kai buveinių ar paukščių apsaugai svarbios teritorijos yra savivaldybių įsteigtose saugomose teritorijose;
12.3. organizuoja ir/ar vykdo kitos aplinkos ministro įgaliotos institucijos, kai šios teritorijos nepatenka į šių Nuostatų 12.1 ir 12.2 punktuose nurodytas saugomas teritorijas arba kai apsaugos ir tvarkymo priemonių dėl jų pobūdžio negali įgyvendinti minėtuose punktuose nurodytos institucijos.
Punkto pakeitimai:
Nr. 380, 2006-04-19, Žin., 2006, Nr. 44-1606 (2006-04-22), i. k. 1061100NUTA00000380
13. Institucijų, nurodytų šių Nuostatų 12 punkte, veiksmus, vykdant buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų apsaugą ir tvarkymą, koordinuoja Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos.
14. Buveinių ar paukščių apsaugai svarbiose teritorijose šių Nuostatų 12 punkte nurodytos institucijos privalo imtis priemonių, kad būtų išvengta natūralių buveinių ir saugomų rūšių gyvūnų ir augalų apsaugos būklės blogėjimo. Prireikus jos rūpinasi gamtotvarkos planų ar kitų saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentų arba teritorijų planavimo dokumentų parengimu ir įgyvendinimu, organizuoja šį darbą, įgyvendina kitas priemones, kad būtų išsaugotos esamos ir atkurtos pažeistos natūralios buveinės, saugomų rūšių gyvūnų ir augalų populiacijos iki palankios būklės.
Punkto pakeitimai:
Nr. 380, 2006-04-19, Žin., 2006, Nr. 44-1606 (2006-04-22), i. k. 1061100NUTA00000380
15. Buveinių ar paukščių apsaugai svarbiose teritorijose nuolat stebima saugomų natūralių buveinių tipų ir gyvūnų ir augalų rūšių būklė, vykdomas jų monitoringas Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymo (Žin., 1997, Nr. 112-2824) nustatyta tvarka ir vadovaujantis Valstybinės aplinkos monitoringo 2005–2010 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 130 (Žin., 2005, Nr. 19-608), nuostatomis.
Punkto pakeitimai:
Nr. 380, 2006-04-19, Žin., 2006, Nr. 44-1606 (2006-04-22), i. k. 1061100NUTA00000380
V. ASMENŲ PAREIGOS IR ATSAKOMYBĖ
16. Asmenys, vykdantys paukščių apsaugai svarbiose teritorijose jose saugomų paukščių mokslinius tyrimus, žieduojantys paukščius, filmuojantys, taip pat vykdantys kitus veiksmus, kuriais trikdomi šiose teritorijose saugomi paukščiai jų perėjimo ar susitelkimo migracijos metu, privalo laikytis Laukinių gyvūnų naudojimo mokslo, kultūros, švietimo, auklėjimo ir estetikos tikslams taisyklėse, patvirtintose aplinkos ministro 2002 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. 586 (Žin., 2002, Nr. 111-4931), nustatytų reikalavimų.
17. Asmenys buveinių ar paukščių apsaugai svarbiose teritorijose privalo laikytis apribojimų, nustatytų Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme, saugomų teritorijų nuostatuose, šiuose Nuostatuose ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose veiklą saugomose teritorijose.
Bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai
svarbių teritorijų nuostatų
1 priedas
(Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2006 m. balandžio 19 d. nutarimo
Nr. 380 redakcija)
bendrųjų Buveinių apsaugai svarbių teritorijų apsaugos ir tvarkymo reikalavimŲ aprašas
I. Bendrosios nuostatos
1. Keturių simbolių derinys (pvz., 1110) nurodo buveinės tipo kodą, kuris atitinka Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ kodą Europos Sąjungos buveinių interpretavimo vadove (EUR 15/2, 1999).
3. Žymėjimas (**) nurodo 1978 m. liepos 18 d. Tarybos direktyvą 78/659/EEB dėl gėlojo vandens, kuriam reikalinga apsauga arba kurį reikia gerinti, kad būtų išsaugoma žuvų gyvybė, kokybės.
4. Bendrųjų buveinių apsaugai svarbių teritorijų apsaugos ir tvarkymo reikalavimų aprašo (toliau vadinama – šis Aprašas) nuostatos netaikomos laivybai valstybinės ir vietinės reikšmės vidaus vandenų keliuose. Aplinkosaugos sąlygas plaukioti vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis, taip pat aplinkosaugos sąlygas vandens telkinių dugno valymo ir gilinimo darbams laivybos reikmėms ir vandens telkinių, kuriuose plaukiojimas tam tikro tipo plaukiojimo priemonėmis draudžiamas ar ribojamas, sąrašą nustato aplinkos ministras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vandens įstatymu (Žin., 1997, Nr. 104-2615; 2003, Nr. 36-1544).
II. Jūros buveinių apsauga ir tvarkymas
III. Pajūrio ir žemyninių smėlynų buveinių apsauga
ir tvarkymas
7. 2110 Užuomazginių pustomų kopų buveinėse:
7.1. negali būti įrengiamos krantinės, statomi statiniai, vykdomi paplūdimio tvarkymo darbai, kurie pažeistų ar kitaip keistų kranto liniją ir pablogintų buveinės būklę;
8. 2120 Baltųjų kopų, 2130 *Pilkųjų kopų, 2140 *Kopų varnauogynų, 2170 Kopų gluosnynų buveinėse:
8.2. negali būti statomi statiniai, vykdoma kita veikla, dėl kurios buveinė būtų fiziškai ardoma, keičiama, teršiama ar kitaip bloginama jos būklė;
9. 2180 Medžiais apaugusių pajūrio kopų buveinėse:
9.1. negali būti kertami medžiai ir krūmai, šalinama susidaranti negyva mediena, išskyrus saugomų teritorijų planavimo dokumentuose ar miškotvarkos projektuose numatytas priemones;
10. 2190 Drėgnų tarpkopių buveinėse:
10.1. negali būti keičiamas hidrologinis režimas ir sumedėjusios augalijos rūšinė sudėtis, išskyrus saugomų teritorijų planavimo dokumentuose numatytas priemones;
11. 2320 Pajūrio smėlynų tyrulių ir 2330 Nesusivėrusių žemyninių smiltpievių buveinėse:
11.2. negali būti eksploatuojamos naudingosios iškasenos, statomi statiniai, vykdoma kita veikla, dėl kurios buveinė būtų fiziškai ardoma, keičiama, teršiama ar kitaip bloginama jos būklė;
IV. Gėlųjų vandenų buveinių apsauga ir tvarkymas
12. 3130 Mažai mineralizuotų ežerų su būdmainių augalų bendrijomis, 3140 Ežerų su menturdumblių bendrijomis buveinėse:
12.1. negali būti keičiamas hidrologinis režimas, išskyrus saugomų teritorijų planavimo dokumentuose numatytas priemones;
12.2. vandens telkinio pakrantėse negali būti įrengiamos poilsiavietės ir stovyklavietės, statomi kiti statiniai, nesusiję su buveinės išsaugojimo darbais;
12.3. vandens telkinio pakrantėse negali būti naudojamos trąšos ir pesticidai, įrengiamos kultūrinės pievos, eksploatuojamos naudingosios iškasenos;
12.5. negali būti žvejojama verslinės žūklės įrankiais, išskyrus žūklę statomaisiais tinklais nuo spalio 15 d. iki gegužės 15 d. 3130 Mažai mineralizuotų ežerų su būdmainių augalų bendrijomis buveinėse;
13. 3150 Natūralių eutrofinių ežerų su plūdžių ir aštrių bendrijomis buveinėse:
13.1. negali būti keičiamas hidrologinis režimas, išskyrus saugomų teritorijų planavimo dokumentuose numatytas priemones;
13.2. vandens telkinio pakrantėse negali būti įrengiamos kultūrinės pievos, tręšiamos natūralios pievos;
13.4. negali būti vykdoma verslinė žūklė, išskyrus žūklę statomaisiais tinklais nuo spalio 15 d. iki gegužės 15 dienos;
14. 3160 Natūralių distrofinių ežerų buveinėse:
14.1. negali būti keičiamas hidrologinis režimas, išskyrus saugomų teritorijų planavimo dokumentuose numatytas priemones;
15. 3190 Gipso karsto ežerų buveinėse:
15.4. vandens telkinių pakrantėse negali būti naudojamos trąšos ir pesticidai, įrengiamos kultūrinės pievos;
15.6. negali būti keičiamas ežero vandens lygis, jeigu tokie darbai nesusiję su buveinės išsaugojimu;
16. 3260 Upių sraunumų su kurklių bendrijomis buveinėse:
16.1. negali būti naudojamas upės, jos intakų, maitinančių šaltinių arba požeminis vanduo, kitaip keičiamas hidrologinis režimas, jeigu tai pablogintų buveinės būklę;
16.3. užliejamoje upės slėnio dalyje negali būti suariamos pievos, natūralios pievos paverčiamos kultūrinėmis, tręšiamos;
16.4. negali būti plynai kertamas miškas, augantis stačiuose (nuolydis didesnis kaip 15 laipsnių) upės pakrantės šlaituose;
16.5. vandens telkinio pakrantėse negali būti įrengiamos poilsiavietės ir stovyklavietės, įrengiami naftos produktų, trąšų, kitokių cheminių medžiagų sandėliai ar aikštelės, statomi kiti statiniai, nesusiję su buveinės išsaugojimo darbais;
16.8. nuo birželio 15 d. iki spalio 1 d. negali būti plaukiojama savaeigėmis ar nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis, jeigu tai pakenktų vandens telkinyje saugomoms augalų bendrijoms;
V. Viržynų ir krūmynų buveinių apsauga ir tvarkymas
18. 4030 Viržynų, 5130 Kadagynų buveinėse:
18.1. negali būti įveisiamas miškas, įsėjamos kultūrinės žolės, tręšiama ar kitaip keičiamos natūralios augalų bendrijos;
VI. Pievų buveinių apsauga ir tvarkymas
19. 6120 *Karbonatinių smėlynų, 6210 Stepinių pievų, 6230 *Briedgaurynų, pasižyminčių rūšių įvairove, 6410 Melvenynų, 6430 Eutrofinių aukštųjų žolynų, 6450 Aliuvinių pievų buveinėse:
19.2. negali būti įveisiamas miškas ar sodinami pavieniai medžiai ir krūmai, keičiamos natūralios pievos, įsėjamos kultūrinės žolės, tręšiama, nupjaunami kupstai, suariami ar kitaip keičiami žolynai;
19.3. negali būti keičiamas hidrologinis režimas, tiesinamos upelių vagos, įrengiami tvenkiniai, dambos, polderiai;
VII. Pelkių buveinių apsauga ir tvarkymas
21. 7110 *Aktyvių aukštapelkių, 7120 Degradavusių aukštapelkių, 7140 Tarpinių pelkių ir liūnų, 7150 Plikų durpių saidrynų buveinėse:
21.1. negali būti eksploatuojamos naudingosios iškasenos, sausinamas apypelkis, vykdoma kita veikla, kuri pažeistų durpių klodą, terštų pelkę ir jos aplinką, pakeistų hidrologinį režimą, išskyrus saugomų teritorijų planavimo dokumentuose numatytas priemones;
22. 7160 Nekalkingų šaltinių ir šaltiniuotų pelkių, 7210 *Žemapelkių su šakotosiomis ratainytėmis buveinėse:
22.2. negali būti keičiamas pelkės ir su ja susijusių vandens telkinių hidrologinis režimas, išskyrus saugomų teritorijų planavimo dokumentuose numatytas priemones;
22.4. negali būti tręšiama ir naudojami pesticidai teritorijose, hidrologiniais ryšiais susijusiose su saugoma buveine;
23. 7220 *Šaltinių su besiformuojančiais tufais buveinėse:
23.1. negali būti intensyviai naudojami šaltinių ir požeminiai vandenys, keičiamas hidrologinis režimas;
24. 7230 Šarmingų žemapelkių buveinėse:
24.1. negali būti keičiamas hidrologinis režimas su pelke susijusiose teritorijose ir vandens telkiniuose, išskyrus saugomų teritorijų planavimo dokumentuose numatytas priemones;
24.2. į susijusius su pelke vandens telkinius negali būti nuleidžiami nutekamieji ar drenažo vandenys;
VIII. Atodangų ir olų buveinių apsauga ir tvarkymas
25. 8210 Karbonatinių uolienų atodangų, 8220 Silikatinių uolienų atodangų buveinėse:
IX. Miškų buveinių apsauga ir tvarkymas
27. 9010 *Vakarų taigos, 9020 *Plačialapių ir mišriųjų miškų, 9050 Eglynų, kuriuose gausu įvairių žolių, 9080 *Pelkėtų lapuočių miškų, 9160 Skroblynų, 9180 *Griovų ir šlaitų miškų, 9190 Sausų ąžuolynų, 91D0 *Pelkinių miškų, 91E0 *Aliuvinių miškų, 91F0 Paupių guobynų, 91T0 Kerpinių pušynų buveinėse:
27.1. negali būti ardoma miško paklotė, žolių, samanų, kerpių ar krūmokšnių danga, išskyrus saugomų teritorijų planavimo dokumentuose, miškotvarkos projektuose numatytus atvejus (reikalavimas netaikomas, jeigu miško paklotės suardymo neįmanoma išvengti vykdant leistiną medienos ruošą);
27.2. 9010 *Vakarų taigos buveinėse negali būti šalinama buveinėse susidaranti negyva mediena, sodinamas miškas išdegusiose arba gaisrų pažeistose vietose, mechaniškai ruošiamas gaisraviečių dirvožemis;
27.3. negali būti vykdomi miško kirtimai, nenumatyti saugomų teritorijų planavimo dokumentuose ar miškotvarkos projektuose, išskyrus sanitarinius kirtimus, jeigu kyla masinio ligų ir kenkėjų išplitimo grėsmė, bei kitus būtinus sanitarinius kirtimus;
27.5. negali būti keičiamas hidrologinis režimas, išskyrus saugomų teritorijų planavimo dokumentuose numatytas priemones;
27.8. skatinamos priemonės, skirtos palaikyti būdingą medynų rūšinę sudėtį ir medynų vertikaliąją struktūrą;
28. 9070 Medžiais apaugusių ganyklų, 6530 *Miškapievių buveinėse:
28.2. negali būti iškertami pavieniai medžiai ir krūmai, išskyrus saugomų teritorijų planavimo dokumentuose numatytas priemones;
X. Augalų buveinių apsauga ir tvarkymas
29. Pūslėtųjų aldrūnių (Aldrovanda vesiculosa), lanksčiųjų plukenių (Najas flexilis) buveinėse:
30. Stačiųjų dirvuolių (Agrimonia pilosa), mažųjų varpenių (Botrychium simplex), smiltyninių gvazdikų (Dianthus arenarius) buveinėse:
31. Plačialapių klumpaičių (Cypripedium calceolus) buveinėse:
32. Dvilapių purvuolių (Liparis loeselii), pelkinių uolaskėlių (Saxifraga hirculus) buveinėse:
33. Vėjalandžių šilagėlių (Pulsatilla patens) buveinėse:
33.1. negali būti įveisiamas miškas natūraliose pievose, išskyrus saugomų teritorijų planavimo dokumentuose numatytas priemones;
34. Plikažiedžių linlapių (Thesium ebracteatum) buveinėse:
34.2. negali būti suariama dirva, tręšiama, įsėjamos kultūrinės žolės ar kitaip keičiamos natūralios pievos;
35. Žvilgančiųjų riestūnių (Hamatocaulis vernicosus) buveinėse:
36. Žaliųjų dvyndančių (Dicranum viride) buveinėse:
36.2. negali būti šalinama buveinėse susidaranti negyva mediena, išskyrus egles masinio kenkėjų išplitimo židiniuose, kai tokie darbai atliekami įšalus gruntui pirmaisiais po nudžiūvimo metais;
XI. Žinduolių buveinių apsauga ir tvarkymas
38. Ūdrų (Lutra lutra) buveinėse:
38.4. negali būti žvejojama statomaisiais tinklais, venteriais, neturinčiais specialių ūdras apsaugančių priemonių;
39. Lūšių (Lynx lynx) buveinėse:
39.1. nustatytose lūšių veisimosi bei jauniklių auginimo ir dažno lankymosi vietose visus metus ribojamas žmonių lankymasis, miško kirtimai (išskyrus sanitarinius kirtimus, jeigu kyla masinio ligų ir kenkėjų išplitimo grėsmė, bei kitus būtinus sanitarinius kirtimus), kiškių ir stirnų medžiojimas, nemedžiojama su varovais ir šunimis;
39.2. skatinama koncentruoti miško kirtimų ir kitus miško darbus pagal laiką ir teritorijas, kad žvėrys būtų kuo mažiau trikdomi;
40. Europinių plačiaausių (Barbastella barbastellus) ir kūdrinių pelėausių (Myotis dasycneme) buveinėse:
40.4. negali būti vykdomi pastatų, kuriuose yra šikšnosparnių vasaros slėptuvių, remonto darbai balandžio–rugsėjo mėnesiais, taip pat nurodytuoju laiku naudojamos šiuose pastatuose cheminės medienos apsaugos nuo kenkėjų priemonės;
40.5. negali būti vykdomi pastatų, kuriuose yra šikšnosparnių žiemaviečių, remonto darbai spalio–balandžio mėnesiais, taip pat nurodytuoju laiku kitaip trikdomi šiuose pastatuose žiemojantys šikšnosparniai;
40.6. pastatuose, kuriuose yra šikšnosparnių žiemaviečių ar vasaros slėptuvių, negali būti užkemšami plyšiai ir kitos landos, pro kurias šikšnosparniai patenka į žiemavietes ar vasaros slėptuves arba iš jų išskrenda;
40.7. pastatuose, kuriuose yra šikšnosparnių žiemaviečių, negali būti vykdomi darbai, galintys pakeisti žiemaviečių mikroklimato sąlygas;
XII. Roplių ir varliagyvių buveinių apsauga ir tvarkymas
41. Raudonpilvių kūmučių (Bombina bombina) buveinėse:
41.1. negali būti keičiamas hidrologinis režimas, išskyrus saugomų teritorijų planavimo dokumentuose numatytas priemones;
41.4. skatinama išsaugoti bebravietes ir šalinti dalį sumedėjusios augalijos vandens telkinių pakrantėse;
42. Skiauterėtųjų tritonų (Triturus cristatus) buveinėse:
42.4. negali būti keičiamas hidrologinis režimas, išskyrus saugomų teritorijų planavimo dokumentuose numatytas priemones;
42.5. skatinama iš dalies apželdinti vandens telkinių pakrantes arba retinti per tankią sumedėjusią augaliją;
42.7. skatinama įrengti pralaidas, apsaugines tvoreles ir kitas apsaugos priemones automobilių keliuose, kur pastebėtos tritonų migracijos vietos;
43. Balinių vėžlių (Emys orbicularis) buveinėse:
43.2. negali būti plaukiojama kovo–liepos mėnesiais plaukiojimo priemonėmis vandens telkiniuose, kuriuose gyvena baliniai vėžliai;
43.3. negali būti vykdoma verslinė ir mėgėjiškoji žūklė vandens telkiniuose, kuriuose gyvena baliniai vėžliai;
43.5. ribojamas žmonių lankymasis ir aktyvi veikla teritorijose, nutolusiose mažiau kaip 1,5 kilometro nuo vandens telkinių, kuriuose gyvena baliniai vėžliai, išskyrus lankymąsi vykdant įprastinius žemės ar miškų ūkio darbus;
43.7. skatinama įrengti balinių vėžlių dėčių apsaugos nuo plėšrūnų priemones, įrengti pievas atviruose saulės įšildomuose vandens telkinių šlaituose, kur vėžliai deda kiaušinius;
XIII. Žuvų ir nėgių buveinių apsauga ir tvarkymas
44. Jūrinių nėgių (Petromyzon marinus), upinių nėgių (Lampetra fluviatilis), mažųjų nėgių (Lampetra planeri) buveinėse:
44.9. skatinama įgyvendinti kitas priemones, gerinančias vandens kokybę iki Europos Sąjungos direktyvoje 78/659/EEB** nurodytų reikalavimų ir aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. D1-633 „Dėl Paviršinių vandens telkinių, kuriuose gali gyventi ir veistis gėlavandenės žuvys, apsaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 5-159) nustatytų vandens kokybės reikalavimų, keliamų lašišinio ir karpinio tipo vandenims.
45. Perpelių (Alosa fallax) buveinėse:
45.2. Nemuno deltoje negali būti vykdomi vagos gilinimo darbai perpelių neršto metu nuo gegužės 15 d. iki liepos 1 dienos;
45.5. negali būti žvejojama perpelių nerštavietėse verslinės žūklės įrankiais nuo gegužės 15 d. iki liepos 15 dienos;
45.6. ribojamas plaukiojimas motorinėmis plaukiojimo priemonėmis perpelių nerštavietėse nuo gegužės 15 d. iki liepos 15 d., išskyrus mažąsias plaukiojimo priemones;
46. Lašišų (Salmo salar) buveinėse:
46.4. negali būti žvejojama spiningais nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d., taip pat plūdinėmis ar dugninėmis meškerėmis naudojant kaip masalą gyvas žuveles;
46.8. vandens telkinių apsaugos zonose skatinama ekologiškai ūkininkauti, nenaudoti trąšų ir pesticidų žemės ir miškų ūkyje;
46.9. skatinama dirbtinai veisti lašišas, panaudojant tam žuvivaisos medžiagą, gautą iš to paties baseino lašišų populiacijos;
47. Kirtiklių (Cobitis taenia) buveinėse:
47.3. negali būti įveisiamos plėšriosios žuvys didesniais kiekiais, negu numatyta Žuvų ir vėžių įveisimo normose, patvirtintose žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. 3D-567/D1-551 (Žin., 2004, Nr. 157-5744);
47.6. vandens telkinių apsaugos zonose skatinama ekologiškai ūkininkauti, nenaudoti trąšų ir pesticidų žemės ir miškų ūkyje;
48. Salačių (Aspius aspius) buveinėse:
48.8. vandens telkinių apsaugos zonose skatinama ekologiškai ūkininkauti, nenaudoti trąšų ir pesticidų žemės ir miškų ūkyje;
48.9. skatinama šalinti kliūtis salačių migracijos keliuose, statyti žuvų pralaidas, saugoti salačių susitelkimo vietas ir nerštavietes;
49. Kartuolių (Rhodeus sericeus) buveinėse:
49.3. negali būti įveisiamos plėšriosios žuvys didesniais kiekiais, negu numato Žuvų ir vėžių įveisimo normos;
49.6. vandens telkinių apsaugos zonose skatinama ekologiškai ūkininkauti, nenaudoti trąšų ir pesticidų žemės ir miškų ūkyje;
50. Vijūnų (Misgurnus fossilis) buveinėse:
50.1. negali būti tiesinamos upelių vagos, valomi vandens telkiniai, vykdomi sausinimo darbai vandens telkinių apsaugos zonose;
50.2. negali būti įveisiamos plėšriosios žuvys didesniais kiekiais, negu numato Žuvų ir vėžių įveisimo normos;
50.5. vandens telkinių apsaugos zonose skatinama ekologiškai ūkininkauti, nenaudoti trąšų ir pesticidų žemės ir miškų ūkyje;
51. Paprastųjų kūjagalvių (Cottus gobio) buveinėse:
51.3. negali būti įveisiamos plėšriosios žuvys didesniais kiekiais, negu numato Žuvų ir vėžių įveisimo normos;
51.7. vandens telkinių apsaugos zonose skatinama ekologiškai ūkininkauti, nenaudoti trąšų ir pesticidų žemės ir miškų ūkyje;
52. Ožkų (Pelecus cultratus) buveinėse:
52.2. Nemuno deltoje negali būti vykdomi vagos gilinimo darbai ožkų neršto metu nuo gegužės 15 d. iki liepos 15 dienos;
52.6. negali būti žvejojama ožkų nerštavietėse verslinės žūklės įrankiais nuo gegužės 15 d. iki liepos 15 dienos;
52.7. ribojamas plaukiojimas motorinėmis plaukiojimo priemonėmis ožkų nerštavietėse nuo gegužės 15 d. iki liepos 15 d., išskyrus mažąsias plaukiojimo priemones;
XIV. Bestuburių gyvūnų buveinių apsauga ir tvarkymas
53. Pleištinių skėčių (Ophiogomphus cecilia) buveinėse:
54. Šarvuotųjų skėčių (Leucorrhinia pectoralis) buveinėse:
54.1. negali būti keičiamas vandens telkinių hidrologinis režimas, vandens telkinių negalima valyti ar keisti kranto linijos;
55. Kraujalakinių melsvių (Maculinea teleius), auksuotųjų šaškyčių (Euphydryas aurinia) buveinėse:
55.1. negali būti keičiamas hidrologinis režimas, išskyrus saugomų teritorijų planavimo dokumentuose numatytas priemones;
55.4. skatinama ekstensyviai ganyti galvijus pievose (2 hektarų plote – ne daugiau kaip vienas galvijas);
55.5. skatinama šienauti mozaikiniu būdu vėlyvuoju laikotarpiu (rugpjūčio mėnesį) saugomų teritorijų planavimo dokumentuose nustatytu intensyvumu;
56. Baltmargių šaškyčių (Hypodryas maturna) buveinėse:
57. Didžiųjų auksinukų (Lycaena dispar) buveinėse:
57.1. negali būti keičiamas hidrologinis režimas, išskyrus saugomų teritorijų planavimo dokumentuose numatytas priemones;
58. Šiaurinių auksinukų (Lycaena helle) buveinėse:
59. Šneiderio kirmvabalių (Boros schneideri) buveinėse:
60. Niūriaspalvių auksavabalių (Osmoderma eremita) buveinėse:
61. Plačiųjų dusių (Dytiscus latissimus) buveinėse negali būti žvejojama statomaisiais tinklais, kurių akutės mažesnės kaip 40 milimetrų.
62. Dvijuosčių nendriadusių (Graphoderus bilineatus) buveinėse:
62.3. negali būti ardoma paklotė, viršutinis dirvos sluoksnis ir naikinama vandens augalija vandens telkinių pakrantėse;
62.5. skatinama išsaugoti kaip potencialias vabalų žiemavietes mažus išdžiūvančius vandens telkinius, esančius aplink nuolatinį vandens telkinį, ir įrengti naujus;
63. Purpurinių plokščiavabalių (Cucujus cinnaberinus) buveinėse:
63.2. skatinama palikti nenukirstų ne mažiau kaip 50 procentų brandžių, pažeistų ir nudžiūvusių lapuočių medžių;
64. Ovaliųjų geldučių (Unio crassus) buveinėse:
65. Pūstųjų suktenių (Vertigo moulinsiana) buveinėse:
Bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai
svarbių teritorijų nuostatų
2 priedas
(Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2006 m. balandžio 19 d. nutarimo
Nr. 380 redakcija)
Bendrųjų Paukščių apsaugai svarbių teritorijų apsaugos ir tvarkymo reikalavimų aprašas
I. Bendrosios nuostatos
1. Žymėjimas raidėmis (a), (b) arba (c) prie Bendrųjų paukščių apsaugai svarbių teritorijų apsaugos ir tvarkymo reikalavimų aprašo (toliau vadinama – šis Aprašas) atitinkamo punkto rodo, kad reikalavimas taikomas tik tam tikrose ekologinę svarbą paukščiams turinčiose paukščių apsaugai svarbios teritorijos dalyse, pavyzdžiui, veisimosi, nakvynės, intensyvių migracijų, maitinimosi ar kitose vietose, kurios gali būti atrenkamos kaip skirtingos funkcinio prioriteto zonos ir pažymimos atitinkamuose saugomos teritorijos planuose. Reikalavimai, prie kurių nėra nurodyta, kokioje saugomos teritorijos dalyje jie galioja, taikomi visoje paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje.
2. Jūriniai ereliai, ereliai žuvininkai, juodieji gandrai, uralinės pelėdos ir didieji apuokai šių paukščių apsaugai svarbiose teritorijose saugomi nustačius tikslią jų lizdų (veisimosi) vietą ir kitas zonas apie jas. Atsižvelgiant į perinčių paukščių apskaitos duomenis, kiekvienai miško masyve perinčiai jūrinių erelių, erelių žuvininkų, juodųjų gandrų, uralinių pelėdų ar didžiųjų apuokų porai tinkamiausiuose perėti medynuose papildomai skiriamos 2 potencialios veisimosi vietos, kuriose jau yra šių paukščių atsarginių lizdų arba gali būti įrengta dirbtinių lizdaviečių. Ši informacija apie skirtas veisimosi vietas ir zonas apie jas pažymima saugomos teritorijos steigimo dokumentuose, saugomų teritorijų tvarkymo planuose arba miškų inventorizacijos medynų planuose.
3. Kitoms šio Aprašo 2 punkte nenurodytoms miškuose gyvenančių plėšriųjų paukščių rūšims taikomas toks reikalavimas: atsižvelgiant į perinčių paukščių apskaitos duomenis, konkrečiame miško masyve kiekvienai perinčiai šių paukščių porai tinkamiausiuose perėti medynuose skiriama po 2 veisimosi vietas (įskaitant ir žinomas lizdavietes). Informacija apie skirtas veisimosi vietas ir zonas apie jas pažymima saugomos teritorijos steigimo dokumentuose, saugomų teritorijų tvarkymo planuose arba miškų inventorizacijos medynų planuose.
4. Nustatant skirtų veisimosi vietų ir kitų zonų apie jas ribas, siektina, kad jos sutaptų su miško sklypų ar gamtinėmis ribomis. Šiuo atveju leidžiama nukrypti ne daugiau kaip 30 procentų nuo nurodytų atstumų ar plotų.
5. Paukščių apsaugai svarbiose teritorijose skatinama įgyvendinti saugomų teritorijų planavimo dokumentuose numatytas ūkininkavimo formas, palaikančias tinkamą buveinių būklę.
6. Šiame Apraše išdėstyti reikalavimai netaikomi laivybai valstybinės ir vietinės reikšmės vidaus vandenų keliuose. Aplinkosaugos sąlygas plaukioti vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis, taip pat aplinkosaugos sąlygas vandens telkinių dugno valymo ir gilinimo darbams laivybos reikmėms ir vandens telkinių, kuriuose plaukiojimas tam tikro tipo plaukiojimo priemonėmis draudžiamas ar ribojamas, sąrašą nustato aplinkos ministras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vandens įstatymu (Žin., 1997, Nr. 104-2615; 2003, Nr. 36-1544).
II. Globaliai nykstančių paukščių rūšių apsaugai svarbių teritorijų apsauga ir tvarkymas
8. Mažųjų žąsų (Anser erythropus) sankaupų vietose:
8.1. negali būti medžiojami vandens ir pelkių paukščiai, išskyrus didžiųjų kormoranų gausos reguliavimą žuvininkystės tvenkiniuose;
8.2. negali būti keičiama pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, išskyrus keitimą į konservacinę paskirtį;
9. Sibirinių gagų (Polysticta stelleri) sankaupų vietose:
9.2. negali būti statomi nauji viršvandeniniai statiniai priekrantės zonoje, jeigu tai pablogintų buveinių būklę;
10. Rudžių (Aythya nyroca) veisimosi vietų apsaugai svarbiose teritorijose:
10.5. negali būti stovyklaujama nuo kovo 1 d. iki spalio 1 d. vandens telkinio apsaugos zonoje, išskyrus nustatytas rekreacines zonas (b);
10.6. negali būti keičiamas hidrologinis režimas, jeigu dėl to sumažėtų perėjimui ir maitinimuisi tinkamų buveinių ar pablogėtų jų kokybė;
10.7. negali būti keičiama pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, išskyrus keitimą į konservacinę paskirtį;
10.9. skatinama šalinti šiurkščiąją viršvandeninę augaliją, jeigu tai numatyta saugomų teritorijų planavimo dokumentuose.
11. Rudžių (Aythya nyroca) sankaupų vietose:
12. Jūrinių erelių (Haliaeetus albicilla) veisimosi vietų apsaugai svarbiose teritorijose:
12.4. kertant mišką plynai, 1 hektaro plote turi būti paliekama ne mažiau kaip 15 medžių (pirmenybė teikiama plačiašakiams kietiesiems lapuočiams ar pušims) (a), (b);
12.5. skatinama įrengti dirbtinius lizdus, jeigu tai numatyta saugomų teritorijų planavimo dokumentuose (a);
Pastabos: 1. (a) – veisimosi vietos, teritorija 150 metrų spinduliu apie užimtą jūrinių erelių lizdą. Šiai teritorijai priskiriami ir kiti kompaktiški maždaug 5–7 hektarų medynai, tinkamiausi lizdams sukti arba dirbtiniams lizdams iškelti. Kiekvienai jūrinių erelių porai, perinčiai jų apsaugai svarbioje teritorijoje, skiriama po 3 veisimosi vietas, įskaitant veisimosi vietą su užimtu lizdu.
2. (b) – 300 metrų pločio teritorijos juosta apie veisimosi vietą.
3. (c) – kiti medynai ir gretimos atviros vietovės, svarbios erelių maitinimosi vietos, neįtrauktos į (a) ir (b) zonas.
13. Jūrinių erelių (Haliaeetus albicilla) sankaupų vietose:
13.1. negali būti medžiojami vandens ir pelkių paukščiai, išskyrus didžiųjų kormoranų gausos reguliavimą žuvininkystės tvenkiniuose;
13.2. negali būti rengiami ilgalaikiai (ilgesni kaip 2 dienų) sporto ir poilsio renginiai, stovyklaujama arčiau kaip 0,5 kilometro iki vandens telkinio;
14. Griežlių (Crex crex) apsaugai svarbiose teritorijose:
14.1. negali būti keičiama pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, išskyrus keitimą į konservacinę paskirtį;
14.3. negali būti keičiamas hidrologinis režimas, jeigu dėl to sumažėtų maitinimuisi tinkamų buveinių ar pablogėtų jų kokybė;
14.7. skatinama taikyti ekologiškas šienavimo technologijas (šienavimas nuo lauko vidurio linijos, baidytuvų naudojimas);
14.11. skatinama ekstensyviai ganyti galvijus (1 hektaro plote – 1–2 galvijai) ir šienauti rankiniu būdu;
15. Stulgių (Gallinago media) apsaugai svarbiose teritorijose:
15.1. negali būti keičiama pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, išskyrus keitimą į konservacinę paskirtį;
15.2. negali būti keičiamas hidrologinis režimas, jeigu dėl to sumažėtų maitinimuisi tinkamų buveinių ar pablogėtų jų kokybė;
15.10. skatinama ekstensyviai ganyti galvijus (1 hektaro plote – 1–2 galvijai) ir šienauti rankiniu būdu;
16. Meldinių nendrinukių (Acrocephalus paludicola) apsaugai svarbiose teritorijose:
16.1. negali būti keičiamas hidrologinis režimas, jeigu dėl to sumažėtų tinkamų buveinių ar pablogėtų jų kokybė;
16.2. negali būti keičiama pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, išskyrus keitimą į konservacinę paskirtį;
16.4. skatinama atkurti pažeistą hidrologinį režimą, jeigu dėl to pagausėtų tinkamų buveinių ar/ir pagerėtų jų kokybė;
16.8. skatinama ekstensyviai ganyti galvijus (1 hektaro plote – 1–2 galvijai) ir šienauti rankiniu būdu;
III. Migruojančių vandens ir pelkių paukščių sankaupų vietų apsauga ir tvarkymas
17. Rudakaklių narų (Gavia stellata), juodakaklių narų (Gavia arctica), laibasnapių narūnėlių (Uria aalge), alkų (Alca torda), mažųjų dančiasnapių (Mergus albellus), didžiųjų dančiasnapių (Mergus merganser), ledinių ančių (Clangula hyemalis), nuodėgulių (Melanitta fusca), klykuolių (Bucephala clangula) sankaupų vietose:
17.1. negali būti žvejojama statomaisiais tinklais, kurių akutės 50 milimetrų ir didesnės, Baltijos jūroje gruodžio–balandžio mėnesiais, Kuršių mariose rugsėjo–kovo mėnesiais, Nemuno deltos vandens telkiniuose rugsėjo–spalio ir kovo–balandžio mėnesiais (šis reikalavimas netaikomas, kai nurodyto akytumo tinklai Baltijos jūroje nuleidžiami į tokį gylį, kad atstumas nuo viršutinės tinklo ribos iki vandens paviršiaus būtų ne mažesnis kaip 15 metrų, arba visais atvejais, kai nurodytais tinklais žvejojama po ledu);
17.2. negali būti tvarkomas jūros dugnas, vykdomi grunto gramzdinimo darbai (išskyrus paplūdimių maitinimą smėliu) ar kitaip transformuojamos buveinės, jeigu tai pablogintų jų būklę;
18. Ausuotųjų kragų (Podiceps cristatus) sankaupų vietose:
18.3. ribojamas plaukiojimas motorinėmis ir burinėmis plaukiojimo priemonėmis rugpjūčio–spalio mėnesiais ir žvejyba statomaisiais tinklais balandžio–gegužės ir rugpjūčio–spalio mėnesiais (reikalavimas taikomas tik kontinentinėje dalyje esančiose ausuotųjų kragų sankaupų vietose);
18.4. negali būti žvejojama statomaisiais tinklais, kurių akutės 50 milimetrų ir didesnės, gruodžio–kovo mėnesiais, išskyrus atvejus, kai nurodyto akytumo tinklai nuleidžiami į tokį gylį, kad atstumas nuo viršutinės tinklo ribos iki vandens paviršiaus būtų ne mažesnis kaip 15 metrų (reikalavimas taikomas tik Baltijos jūroje esančiose ausuotųjų kragų sankaupų vietose).
19. Baltųjų garnių (Egretta alba) ir juodųjų gandrų (Ciconia nigra) sankaupų vietose:
19.2. negali būti keičiama pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, išskyrus keitimą į konservacinę paskirtį;
20. Mažųjų gulbių (Cygnus bewickii), gulbių nebylių (Cygnus olor) ir gulbių giesmininkių (Cygnus cygnus) sankaupų vietose:
20.1. negali būti medžiojami vandens ir pelkių paukščiai, išskyrus didžiųjų kormoranų gausos reguliavimą žuvininkystės tvenkiniuose;
20.2. ribojamas plaukiojimas motorinėmis ir burinėmis plaukiojimo priemonėmis kovo–balandžio ir rugsėjo–spalio mėnesiais;
21. Želmeninių žąsų (Anser fabalis), baltakakčių žąsų (Anser albifrons), pilkųjų žąsų (Anser anser) ir baltaskruosčių berniklių (Branta leucopsis) sankaupų vietose:
21.1. negali būti medžiojami vandens ir pelkių paukščiai, išskyrus didžiųjų kormoranų gausos reguliavimą žuvininkystės tvenkiniuose;
21.2. ribojamas plaukiojimas motorinėmis ir burinėmis plaukiojimo priemonėmis kovo–balandžio ir rugsėjo–spalio mėnesiais (ribojimai netaikomi motorinėmis plaukiojimo priemonėmis į žvejybos vietas plaukiantiems arba grįžtantiems iš jų žvejams verslininkams) (a);
21.3. negali būti keičiama pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, išskyrus keitimą į konservacinę paskirtį (b);
22. Cyplių (Anas penelope) sankaupų vietose:
23. Pilkųjų ančių (Anas strepera), rudagalvių kryklių (Anas crecca), smailiauodegių ančių (Anas acuta), šaukštasnapių ančių (Anas clypeata) sankaupų vietose:
23.1. negali būti medžiojami vandens ir pelkių paukščiai, išskyrus didžiųjų kormoranų gausos reguliavimą žuvininkystės tvenkiniuose;
23.2. negali būti keičiama pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, išskyrus keitimą į konservacinę paskirtį;
23.3. negali būti stovyklaujama balandžio–gegužės ir rugsėjo–spalio mėnesiais, išskyrus nustatytas rekreacines teritorijas;
23.6. skatinama šienauti užliejamas pievas ir ganyti jose galvijus palaikant tinkamą buveinių būklę;
24. Rudagalvių ančių (Aythya ferina) ir kuoduotųjų ančių (Aythya fuligula) sankaupų vietose:
24.1. negali būti medžiojami vandens ir pelkių paukščiai, išskyrus didžiųjų kormoranų gausos reguliavimą žuvininkystės tvenkiniuose;
24.2. ribojamas plaukiojimas motorinėmis ir burinėmis plaukiojimo priemonėmis rugpjūčio–spalio mėnesiais (ribojimai netaikomi motorinėmis plaukiojimo priemonėmis į žvejybos vietas plaukiantiems arba grįžtantiems iš jų žvejams verslininkams) (a);
25. Laukių (Fulica atra) sankaupų vietose:
25.1. negali būti medžiojami vandens ir pelkių paukščiai, išskyrus didžiųjų kormoranų gausos reguliavimą žuvininkystės tvenkiniuose;
25.2. ribojamas plaukiojimas motorinėmis ir burinėmis plaukiojimo priemonėmis rugpjūčio–spalio mėnesiais (ribojimas netaikomas motorinėmis plaukiojimo priemonėmis į žvejybos vietas plaukiantiems arba grįžtantiems iš jų žvejams verslininkams);
26. Gervių (Grus grus) sankaupų vietose:
26.2. negali būti keičiama pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, išskyrus keitimą į konservacinę paskirtį (a);
26.4. ribojamas lankymasis rugsėjo–spalio ir kovo–balandžio mėnesiais, išskyrus lankymąsi vykdant įprastinius žemės ar miškų ūkio darbus;
27. Jūrinių sėjikų (Pluvialis squatarola) sankaupų vietose:
27.2. negali būti keičiama pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, išskyrus keitimą į konservacinę paskirtį;
27.3. ribojamas lankymasis rugsėjo–spalio mėnesiais, išskyrus lankymąsi vykdant įprastinius žemės ar žuvininkystės ūkio darbus;
28. Gaidukų (Philomachus pugnax), mažųjų bėgikų (Calidris minuta), Teminko bėgikų (Calidris temminckii), juodkrūčių bėgikų (Calidris alpina), laplandinių griciukų (Limosa lapponica), paprastųjų griciukų (Limosa limosa), didžiųjų kuolingų (Numenius arquata), tamsiųjų tulikų (Tringa erythropus), raudonkojų tulikų (Tringa totanus), žaliakojų tulikų (Tringa nebularia) sankaupų vietose:
28.1. negali būti medžiojami vandens ir pelkių paukščiai, išskyrus didžiųjų kormoranų gausos reguliavimą žuvininkystės tvenkiniuose;
28.2. negali būti keičiama pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, išskyrus keitimą į konservacinę paskirtį;
29. Mažųjų kirų (Larus minutus), paprastųjų kirų (Larus canus), balnotųjų kirų (Larus marinus) sankaupų vietose skatinama įgyvendinti saugomų teritorijų planavimo dokumentuose numatytas ūkininkavimo formas, palaikančias tinkamą buveinių būklę.
30. Plėšriųjų žuvėdrų (Sterna caspia), upinių žuvėdrų (Sterna hirundo), mažųjų žuvėdrų (Sterna albifrons) sankaupų vietose:
IV. Vandens ir pelkių paukščių sankaupų vietų, kuriose reguliariai būna ne mažiau kaip 20000 migruojančių vandens ir pelkių paukščių, apsauga ir tvarkymas
32. Paukščių, priklausančių kraginių (Podicipediformes), gandrinių (Ciconiiformes), antinių (žąsinių) (Anseriformes), gervinių (Gruiformes) ir sėjikinių (Charadriiformes) paukščių būriams, sankaupų vietose:
V. Paukščių migracijos srautų susiliejimo vietų apsauga ir tvarkymas
33. Migruojančių paukščių, priklausančių plėšriųjų (Accipitriformes), sakalinių (Falconiformes), gervinių (Gruiformes) ir žvirblinių (Passeriformes) paukščių būriams, srautų susiliejimo vietose:
33.2. negali būti keičiama pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, išskyrus keitimą į konservacinę paskirtį;
33.4. tamsiuoju paros metu negali būti paliekami neapšviesti esami aukštesni kaip 30 metrų statiniai;
VI. Perinčių paukščių populiacijų apsaugai svarbių vietų apsauga ir tvarkymas
34. Juodakaklių narų (Gavia arctica) apsaugai svarbiose teritorijose:
34.2. negali būti statomi statiniai, nesusiję su saugomos teritorijos steigimo tikslais, plečiama infrastruktūra (b);
34.3. skatinama vykdyti priemones, apsaugančias nuo užžėlimo sumedėjusia augalija, bei kitas tinkamų buveinių ir perėjimo vietų gamtotvarkos priemones;
34.5. skatinama įrengti dirbtinius plaustelius lizdams sukti, jeigu tai numatyta saugomų teritorijų planavimo dokumentuose.
35. Didžiųjų baublių (Botaurus stellaris), mažųjų baublių (Ixobrychus minutus) apsaugai svarbiose teritorijose:
35.2. ribojamas lankymasis viršvandeninės augalijos sąžalynuose nuo ledo ištirpimo iki liepos 1 d. (a);
35.4. negali būti stovyklaujama nuo ledo ištirpimo iki liepos 1 d., išskyrus nustatytas rekreacines zonas (b);
35.5. negali būti medžiojami vandens ir pelkių paukščiai, išskyrus didžiųjų kormoranų gausos reguliavimą žuvininkystės tvenkiniuose;
35.6. negali būti keičiama pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, išskyrus keitimą į konservacinę paskirtį;
35.7. negali būti keičiamas hidrologinis režimas, jeigu dėl to sumažėtų tinkamų buveinių ar pablogėtų jų kokybė;
36. Juodųjų gandrų (Ciconia nigra) apsaugai svarbiose teritorijose:
36.4. negali būti keičiamas hidrologinis režimas, jeigu dėl to sumažėtų maitinimuisi tinkamų buveinių ar pablogėtų jų kokybė;
36.7. skatinama įrengti dirbtinius lizdus, jeigu tai numatyta saugomų teritorijų planavimo dokumentuose;
36.8. skatinama sukurti ir išsaugoti perspektyvias bebravietes saugomų teritorijų planavimo dokumentuose numatytais atvejais;
36.9. kertant mišką plynai, 1 hektaro plote skatinama palikti ne mažiau kaip 15 medžių (pirmenybė teikiama plačiašakiams kietiesiems lapuočiams ar pušims).
Pastabos: 1. (a) – veisimosi vietos, teritorija 200 metrų spinduliu apie užimtą juodųjų gandrų lizdą. Šiai teritorijai priskiriami ir kiti kompaktiški maždaug 10–15 hektarų medynai, tinkamiausi lizdams sukti arba dirbtiniams lizdams iškelti. Kiekvienai juodųjų gandrų porai, perinčiai jų apsaugai svarbioje teritorijoje, skiriama po 3 veisimosi vietas, įskaitant veisimosi vietą su užimtu lizdu.
2. (b) – 300 metrų pločio teritorijos juosta apie veisimosi vietą.
3. (c) – kiti medynai ir pamiškių šlapžemės – svarbios gandrų maitinimosi vietos.
37. Baltųjų gandrų (Ciconia ciconia) apsaugai svarbiose teritorijose:
37.1. negali būti keičiamas hidrologinis režimas, jeigu dėl to sumažėtų maitinimuisi tinkamų buveinių ar pablogėtų jų kokybė;
38. Gulbių giesmininkių (Cygnus cygnus) apsaugai svarbiose teritorijose:
38.2. negali būti medžiojami vandens ir pelkių paukščiai, išskyrus didžiųjų kormoranų gausos reguliavimą žuvininkystės tvenkiniuose;
38.3. ribojamas lankymasis teritorijoje nuo ledo ištirpimo iki liepos 1 d. (a), išskyrus lankymąsi vykdant įprastinius žemės ir žuvininkystės ūkio darbus (a);
38.4. negali būti keičiama pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, išskyrus keitimą į konservacinę paskirtį (b);
38.6. negali būti keičiamas hidrologinis režimas, jeigu dėl to sumažėtų maitinimuisi tinkamų buveinių ar pablogėtų jų kokybė;
38.8. skatinama reguliuoti lapių, mangutų, kanadinių audinių, kranklių gausą, riboti mėgėjiškąją žūklę.
39. Vapsvaėdžių (Pernis apivorus), juodųjų peslių (Milvus migrans) apsaugai svarbiose teritorijose:
39.5. skatinama įrengti dirbtinius lizdus, jeigu tai numatyta saugomų teritorijų planavimo dokumentuose;
Pastabos: 1. (a) – veisimosi vietos, teritorija 100 metrų spinduliu apie užimtą vapsvaėdžių arba juodųjų peslių lizdą. Šiai teritorijai priskiriami ir kiti kompaktiški maždaug 3–5 hektarų medynai, tinkamiausi lizdams sukti. Kiekvienai vapsvaėdžių arba juodųjų peslių porai, perinčiai jų apsaugai svarbioje teritorijoje, skiriama po 2 veisimosi vietas, įskaitant veisimosi vietą su užimtu lizdu.
2. (b) – 100 metrų pločio teritorijos juosta apie veisimosi vietą.
40. Nendrinių lingių (Circus aeruginosus), pievinių lingių (Circus pygargus), javinių lingių (Circus cyaneus) apsaugai svarbiose teritorijose:
40.1. negali būti keičiama pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, išskyrus keitimą į konservacinę paskirtį;
40.3. negali būti keičiamas hidrologinis režimas, jeigu dėl to sumažėtų maitinimuisi tinkamų buveinių ar pablogėtų jų kokybė;
40.6. skatinama šalinti dalį sumedėjusios augalijos, kad jos plotai sudarytų ne daugiau kaip 30 procentų teritorijos sausumos ploto (b);
40.10. skatinama sukurti ir išsaugoti perspektyvias bebravietes saugomų teritorijų planavimo dokumentuose nurodytais atvejais;
41. Mažųjų erelių rėksnių (Aquila pomarina) apsaugai svarbiose teritorijose:
41.4. negali būti keičiamas hidrologinis režimas, jeigu dėl to sumažėtų maitinimuisi tinkamų buveinių ar pablogėtų jų kokybė;
41.9. skatinama įrengti dirbtinius lizdus, jeigu tai numatyta saugomų teritorijų planavimo dokumentuose (a), (b);
41.10. kertant mišką plynai, 1 hektaro plote skatinama palikti ne mažiau kaip 15 medžių (pirmenybė teikiama plačiašakiams kietiesiems lapuočiams ar pušims);
Pastabos: 1. (a) – veisimosi vietos, teritorija 100 metrų spinduliu apie užimtą erelių rėksnių lizdą. Šioms teritorijoms priskiriami ir kiti kompaktiški maždaug 3–5 hektarų medynai, tinkamiausi lizdams sukti. Kiekvienai erelių rėksnių porai, perinčiai jų apsaugai svarbioje teritorijoje, skiriama po 2 veisimosi vietas, įskaitant veisimosi vietą su užimtu lizdu.
2. (b) – 100 metrų pločio teritorijos juosta apie veisimosi vietą.
3. (c) – kiti gretimi su veisimosi vieta medynai ir iki 1 kilometro pločio atviro kraštovaizdžio pamiškių juosta – svarbios erelių maitinimosi vietos.
42. Erelių žuvininkų (Pandion haliaetus) apsaugai svarbiose teritorijose:
42.5. skatinama įrengti dirbtinius lizdus, jeigu tai numatyta saugomų teritorijų planavimo dokumentuose;
42.8. kertant mišką plynai, 1 hektaro plote skatinama palikti ne mažiau kaip 15 medžių (pirmenybė teikiama plačiašakėms pušims).
Pastabos: 1. (a) – veisimosi vietos, teritorija 200 metrų spinduliu apie erelių žuvininkų užimtą lizdą. Šiai teritorijai priskiriami ir kiti kompaktiški maždaug 10–15 hektarų medynai, tinkamiausi lizdams sukti arba dirbtiniams lizdams iškelti. Kiekvienai erelių žuvininkų porai, perinčiai jų apsaugai svarbioje teritorijoje, skiriama po 3 veisimosi vietas, įskaitant veisimosi vietą su užimtu lizdu.
2. (b) – 300 metrų pločio teritorijos juosta apie veisimosi vietą.
43. Startsakalių (Falco columbarius) apsaugai svarbiose teritorijose:
43.4. skatinama įrengti dirbtinius lizdus, jeigu tai numatyta saugomų teritorijų planavimo dokumentuose (a);
Pastabos: 1. (a) – veisimosi vietos, teritorija 50 metrų spinduliu apie startsakalių užimtą lizdą. Šiai teritorijai priskiriami ir kiti kompaktiški maždaug 1 hektaro medynai, tinkamiausi lizdams sukti. Kiekvienai startsakalių porai, perinčiai jų apsaugai svarbioje teritorijoje, skiriama po 2 veisimosi vietas, įskaitant veisimosi vietą su užimtu lizdu.
2. (b) – 100 metrų pločio teritorijos juosta apie veisimosi vietą.
44. Jerubių (Bonasa bonasia) apsaugai svarbiose teritorijose:
44.3. negali būti keičiamas hidrologinis režimas, jeigu dėl to sumažėtų maitinimuisi tinkamų buveinių ar pablogėtų jų kokybė;
44.4. skatinama tobulinti ūkininkavimo sistemą, kad senesni kaip 30 metų mišrieji medynai su beržais ir eglėmis (ne mažiau kaip po 2 dalis medyno sudėties) sudarytų ne mažiau kaip 20 procentų, o medynai su tankiu ornitochorinių krūmų traku – ne mažiau kaip 30 procentų visos jerubių apsaugai svarbios teritorijos ploto ir joje būtų pasiskirstę tolygiai;
45. Tetervinų (Tetrao tetrix) apsaugai svarbiose teritorijose:
45.5. negali būti keičiamas hidrologinis režimas, jeigu dėl to sumažėtų maitinimuisi tinkamų buveinių ar pablogėtų jų kokybė;
45.8. skatinama įgyvendinti priemones, skatinančias viržynų susidarymą mineraliniame dirvožemyje ne žemės ūkio plotuose (a);
45.9. skatinama deginti kirtimo atliekas plynose kirtavietėse nerenkant jų į krūvas, jeigu tai numatyta saugomų teritorijų planavimo dokumentuose (b);
45.10. skatinama tobulinti ūkininkavimo sistemą, kad senesnių kaip 30 metų grynųjų ar mišriųjų, retų ir vidutinio retumo (skalsumas iki 0,7) beržynų ploto dalis sudarytų ne mažiau kaip 30 procentų visų medynų (b);
45.12. skatinama kurti ankstesnio sausinimo metu pažeistą hidrologinį režimą, jeigu tai pagerintų buveinių kokybę;
Pastabos: 1. (a) – tuokvietės, atviros ar pusiau atviros vietos, kuriose vyksta tetervinų tuoktuvės.
2. (b) – veisimosi, maitinimosi, žiemojimo vietos, 300–800 metrų pločio teritorijos juosta apie tuokvietes.
3. Jeigu tuokvietės susiformavusios plynose kirtavietėse, pastovių tuokviečių vietos neatrenkamos, o tetervinų apsaugai svarbioje teritorijoje taikoma tokia miškų ūkio sistema, kad bet kuriuo metu teritorijoje būtų ne mažiau kaip trys ne senesnės kaip 3 metų, didesnės kaip 4 hektarų kirtavietės, jeigu tai neprieštarauja Pagrindinių miško kirtimų taisyklėms. Tokiose kirtavietėse turi būti laikomasi kitų tetervinų tuokvietėms (a) nustatytų apsaugos ir tvarkymo reikalavimų.
46. Kurtinių (Tetrao urogallus) apsaugai svarbiose teritorijose:
46.8. skatinama atkurti ankstesnio sausinimo metu pažeistą hidrologinį režimą, jeigu tai pagerintų buveinių kokybę;
46.9. skatinama formuoti grynuosius arba mišriuosius pušynus (pušų – daugiau kaip 7 dalys) su puskrūmių ardu ir retu traku (b);
46.10. skatinama įrengti kurtiniams prieinamų gastrolitų lesyklas, jeigu tai numatoma saugomų teritorijų planavimo dokumentuose, taip pat mineralizuoti kvartalines ir priešgaisrines juostas;
47. Švygždų (Porzana porzana) apsaugai svarbiose teritorijose:
47.1. negali būti keičiama pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, išskyrus keitimą į konservacinę paskirtį;
47.2. negali būti keičiamas hidrologinis režimas, jeigu dėl to sumažėtų maitinimuisi tinkamų buveinių ar pablogėtų jų kokybė;
47.4. skatinama reguliuoti lapių, šernų, mangutų, kanadinių audinių, kranklių ir pilkųjų varnų gausą;
47.5. skatinama atkurti ankstesnio sausinimo metu pažeistą hidrologinį režimą, jeigu tai pagerintų buveinių kokybę ir jeigu tai numatyta saugomų teritorijų planavimo dokumentuose;
48. Plovinių vištelių (Porzana parva) apsaugai svarbiose teritorijose:
48.1. negali būti keičiama pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, išskyrus keitimą į konservacinę paskirtį;
48.3. negali būti keičiamas hidrologinis režimas, jeigu dėl to sumažėtų maitinimuisi tinkamų buveinių ar pablogėtų jų kokybė;
49. Gervių (Grus grus) apsaugai svarbiose teritorijose:
49.3. negali būti vykdomi miško kirtimai ir medienos ruoša kovo–liepos mėnesiais užmirkusiose ir pelkinėse augavietėse;
49.4. negali būti keičiamas hidrologinis režimas, jeigu dėl to sumažėtų tinkamų buveinių ar pablogėtų jų kokybė;
49.5. skatinama formuoti ne tankesnius kaip 0,6 skalsumo medynus užmirkusiuose ir pelkiniuose dirvožemiuose;
49.6. skatinama atkurti ankstesnio sausinimo metu pažeistą hidrologinį režimą, jeigu tai pagerintų buveinių kokybę ar pagausintų jas;
50. Avocečių (Recurvirostra avosetta) apsaugai svarbiose teritorijose:
50.2. negali būti keičiama pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, išskyrus keitimą į konservacinę paskirtį;
50.4. negali būti keičiamas hidrologinis režimas, jeigu dėl to sumažėtų maitinimuisi tinkamų buveinių ar pablogėtų jų kokybė;
51. Dirvinių sėjikų (Pluvialis apricaria), tikučių (Tringa glareola) apsaugai svarbiose teritorijose:
51.1. ribojamas lankymasis kovo–birželio mėnesiais, išskyrus lankymąsi vykdant įprastinius žemės ar žuvininkystės ūkio darbus;
51.2. negali būti keičiamas hidrologinis režimas, jeigu dėl to sumažėtų tinkamų buveinių ar pablogėtų jų kokybė;
51.3. negali būti keičiama pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, išskyrus keitimą į konservacinę paskirtį;
51.6. skatinama atkurti ankstesnio sausinimo metu pažeistą hidrologinį režimą, jeigu tai pagerintų buveinių kokybę;
52. Gaidukų (Philomachus pugnax), juodkrūčių bėgikų (Calidris alpina schinzii) apsaugai svarbiose teritorijose:
52.1. negali būti keičiama pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, išskyrus keitimą į konservacinę paskirtį;
52.3. negali būti keičiamas hidrologinis režimas, jeigu dėl to sumažėtų maitinimuisi tinkamų buveinių ar pablogėtų jų kokybė;
52.7. skatinama taikyti ekologiškas šienavimo technologijas (šienavimas nuo lauko vidurio linijos, baidytuvų naudojimas);
52.11. skatinama ekstensyviai ganyti galvijus (1 hektaro plote 1–2 galvijai) ir šienauti rankiniu būdu;
53. Upinių žuvėdrų (Sterna hirundo), mažųjų žuvėdrų (Sterna albifrons) apsaugai svarbiose teritorijose:
53.1. ribojamas lankymasis balandžio–liepos mėnesiais (mažųjų žuvėdrų apsaugai svarbiose teritorijose – gegužės–liepos mėnesiais) (a);
53.4. negali būti keičiamas hidrologinis režimas, jeigu dėl to sumažėtų tinkamų buveinių ar pablogėtų jų kokybė;
53.5. negali būti keičiama pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, išskyrus keitimą į konservacinę paskirtį (b);
53.9. skatinama įrengti dirbtines saleles ir plaustus, jeigu tai numatyta saugomų teritorijų planavimo dokumentuose.
54. Baltaskruosčių žuvėdrų (Chlidonias hybridus), juodųjų žuvėdrų (Chlidonias niger), mažųjų kirų (Larus minutus) apsaugai svarbiose teritorijose:
54.2. negali būti keičiamas hidrologinis režimas, jeigu dėl to sumažėtų tinkamų buveinių ar pablogėtų jų kokybė;
54.3. negali būti vykdomi vandens telkinio dugno tvarkymo darbai, jeigu dėl to sumažėtų tinkamų buveinių ar pablogėtų jų kokybė;
55. Didžiųjų apuokų (Bubo bubo) apsaugai svarbiose teritorijose:
55.6. negali būti keičiamas hidrologinis režimas, jeigu dėl to sumažėtų tinkamų buveinių ar pablogėtų jų kokybė;
Pastabos: 1. (a) – veisimosi vietos, teritorija 200 metrų spinduliu apie žinomą didžiųjų apuokų lizdavietę. Šiai teritorijai priskiriami ir kiti kompaktiški maždaug 12–15 hektarų medynai, tinkamiausi jaunikliams perėti ir auginti. Kiekvienai didžiųjų apuokų porai, perinčiai jų apsaugai svarbioje teritorijoje, skiriama po 3 veisimosi vietas, įskaitant veisimosi vietą su lizdu.
2. (b) – 300 metrų pločio teritorijos juosta apie veisimosi vietas.
56. Uralinių pelėdų (Strix uralensis) apsaugai svarbiose teritorijose:
56.3. kertant mišką plynai, 1 hektaro plote negali būti paliekama mažiau kaip 15 buvusio pirmojo ardo sėklinių ir biologinei įvairovei palaikyti skirtų medžių (paliekamus medžius rekomenduojama išdėstyti biogrupėmis) (b);
56.5. skatinama įrengti dirbtines lizdavietes, jeigu tai numatyta saugomų teritorijų planavimo dokumentuose;
56.6. skatinama formuoti tinkamos amžiaus struktūros medynus, kad brandžių medynų plotas sudarytų ne mažiau kaip 10 procentų viso šių paukščių apsaugai svarbios teritorijos ploto;
Pastabos: 1. (a) – veisimosi vietos, tinkamiausios perėti ir jaunikliams auginti vietos, kompaktiški 3–5 hektarų tinkamų perėti medynų fragmentai. Kiekvienai uralinių pelėdų porai, perinčiai jų apsaugai svarbioje teritorijoje, skiriama po 3 veisimosi vietas.
2. (b) – maitinimosi vietos, gretimos veisimosi vietų teritorijos 500–1000 metrų spinduliu apie veisimosi vietą.
57. Lutučių (Aegolius funereus) apsaugai svarbiose teritorijose:
57.3. kertant mišką plynai, 1 hektaro plote negali būti paliekama mažiau kaip 15 buvusio pirmojo ardo sėklinių ir biologinei įvairovei palaikyti skirtų medžių (paliekamus medžius rekomenduojama išdėstyti biogrupėmis) (b);
57.6. skatinama formuoti medynų amžiaus struktūrą, kad brandžių medynų plotas sudarytų ne mažiau kaip 10 procentų viso šių paukščių apsaugai svarbios teritorijos ploto;
Pastabos: 1. (a) – veisimosi vietos, tinkamiausios perėti ir jauniklių auginimo vietos – kompaktiški 3–5 hektarų tinkamų perėti medynų fragmentai. Kiekvienai lutučių porai, perinčiai jų apsaugai svarbioje teritorijoje, skiriama po 2 veisimosi vietas.
2. (b) – maitinimosi vietos, gretimos veisimosi vietų teritorijos 500–1000 metrų spinduliu apie veisimosi vietą.
58. Žvirblinių pelėdų (Glaucidium passerinum) apsaugai svarbiose teritorijose:
58.3. kertant mišką plynai, 1 hektaro plote negali būti paliekama mažiau kaip 15 buvusio pirmojo ardo sėklinių ir biologinei įvairovei palaikyti skirtų medžių (paliekamus medžius rekomenduojama išdėstyti biogrupėmis) (b);
58.6. skatinama formuoti medynų amžiaus struktūrą, kad brandžių medynų plotas sudarytų ne mažiau kaip 10 procentų, iš kurių eglynai sudarytų ne mažiau kaip 20 procentų;
Pastabos: 1. (a) – veisimosi, taip pat tinkamiausios perėti ir jauniklių auginimo vietos – kompaktiški 1–3 hektarų tinkamų perėti medynų fragmentai. Kiekvienai žvirblinių pelėdų porai, perinčiai jų apsaugai svarbioje teritorijoje, skiriama po 2 veisimosi vietas.
2. (b) – maitinimosi vietos, gretimos veisimosi vietos 300–500 metrų spinduliu apie veisimosi vietą.
59. Balinių pelėdų (Asio flammeus) apsaugai svarbiose teritorijose:
59.1. negali būti keičiama pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, išskyrus keitimą į konservacinę paskirtį;
59.3. negali būti keičiamas hidrologinis režimas, jeigu dėl to sumažėtų tinkamų buveinių ar pablogėtų jų kokybė;
60. Lėlių (Caprimulgus europaeus) apsaugai svarbiose teritorijose:
60.1. negali būti vykdomi miško kirtimai ir kiti darbai, kurių metu mechaniškai ardomas dirvožemis lėlių perėjimo vietose (retmės, kiti reti medynai, kurių skalsumas 0,6 ir mažesnis, miško aikštės), nuo gegužės 15 d. iki rugpjūčio 15 dienos;
60.2. miško žemė negali būti paverčiama kitomis naudmenomis lėlių perėjimo vietose (retmės, kiti reti medynai, kurių skalsumas 0,6 ir mažesnis, miško aikštės);
60.5. skatinama šalinti sumedėjusią augaliją, savaime plintančią retmėse, aikštėse ir smėlynuose, kirtaviečių plotus išdėstyti taip, kad tolygiai išsidėsčiusios atviros vietos sudarytų ne mažiau kaip 2 procentus teritorijos;
60.10. skatinama riboti transporto eismą natūralaus grunto keliais nuo gegužės 15 d. iki rugpjūčio 15 dienos;
61. Tulžių (Alcedo atthis) apsaugai svarbiose teritorijose:
61.1. negali būti keičiama pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, išskyrus keitimą į konservacinę paskirtį;
61.2. negali būti keičiamas hidrologinis režimas, jeigu dėl to sumažėtų tinkamų buveinių ar pablogėtų jų kokybė;
61.5. skatinama taikyti krantų tvarkymo priemones, kad ne mažiau kaip 50 procentų atodangų ir stačių krantų būtų atviri;
62. Žalvarnių (Coracias garrulus) apsaugai svarbiose teritorijose:
62.1. negali būti stovyklaujama gegužės–liepos mėnesiais, išskyrus nustatytas rekreacines teritorijas (a);
62.2. negali būti kertami drevėti, uoksiniai medžiai, nudžiūvę storesni kaip 30 centimetrų (1,3 metro aukštyje) medžiai, išskyrus masiškai liemenų kenkėjų pažeistas egles ir nudžiūvusių medžių kirtimą nustatytose rekreacinėse teritorijose (a);
62.4. kertant mišką plynai, 1 hektaro plote negali būti paliekama mažiau kaip 15 buvusio pirmojo ardo sėklinių ir biologinei įvairovei palaikyti skirtų medžių (paliekamus medžius rekomenduojama išdėstyti biogrupėmis) (b);
62.8. skatinama išdeginti dalį paklotės plynose kirtavietėse, paliekant kirtavietes savaiminiam atžėlimui;
63. Pilkųjų meletų (Picus canus), vidutinių genių (Dendrocopos medius), baltnugarių genių (Dendrocopos leucotos) ir tripirščių genių (Picoides tridactylus) apsaugai svarbiose teritorijose:
63.2. negali būti kertami pavieniai brandūs ir perbrendę ąžuolai, jeigu po kirtimo 1 hektare jų liktų mažiau kaip 15 (tik vidutiniams geniams svarbiose teritorijose);
63.3. paprastųjų ąžuolų medynų plotas negali būti mažinamas (tik vidutiniams geniams svarbiose teritorijose);
63.4. kertant mišką plynai, 1 hektaro plote negali būti paliekama mažiau kaip 20 buvusio pirmojo ardo sėklinių ir biologinei įvairovei palaikyti skirtų medžių ar stuobrių (paliekamus medžius rekomenduojama išdėstyti biogrupėmis);
63.7. skatinama formuoti medynų amžiaus struktūrą, kad brandžių medynų plotas paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje sudarytų ne mažiau kaip 20 procentų, o medynų, kuriuose pagrindiniai kirtimai apskritai nenumatomi, bendras plotas – ne mažiau kaip 2 procentus viso ploto;
64. Juodųjų meletų (Dryocopus martius) apsaugai svarbiose teritorijose:
64.2. kertant mišką plynai, 1 hektaro plote negali būti paliekama mažiau kaip 15 buvusio pirmojo ardo sėklinių ir biologinei įvairovei palaikyti skirtų medžių (paliekamus medžius rekomenduojama išdėstyti biogrupėmis);
64.3. negali būti iškertami uoksiniai, drevėti ir nudžiūvę medžiai, išskyrus masiškai liemenų kenkėjų pažeistas egles ir nudžiūvusius medžius nustatytose rekreacinėse teritorijose;
65. Lygučių (Lullula arborea) apsaugai svarbiose teritorijose:
65.3. skatinama šalinti sumedėjusią augaliją savaime užželiančiose retmėse, aikštėse ir smėlynuose, kirtaviečių plotus išdėstyti taip, kad atviros vietos kiekviename 100 hektarų lygučių apsaugai svarbios teritorijos sudarytų ne mažiau kaip 2 hektarus;
66. Dirvoninių kalviukų (Anthus campestris) apsaugai svarbiose teritorijose:
66.1. negali būti keičiama pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, išskyrus keitimą į konservacinę paskirtį;
66.3. skatinama šalinti sumedėjusią augaliją, kad atvirose erdvėse fragmentiškai išsidėsčiusi sumedėjusi augalija užimtų ne daugiau kaip 5 procentus teritorijos, o atviri be žolinės augalijos dirvų plotai – ne mažiau kaip 2 procentus teritorijos ir būtų tolygiai pasiskirstę;
67. Mėlyngurklių (Luscinia svecica), raibųjų devynbalsių (Sylvia nisoria), paprastųjų medšarkių (Lanius collurio) apsaugai svarbiose teritorijose:
67.2. negali būti keičiama pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, išskyrus keitimą į konservacinę paskirtį;
67.3. negali būti keičiamas hidrologinis režimas, jeigu dėl to sumažėtų tinkamų buveinių ar pablogėtų jų kokybė;
68. Mažųjų musinukių (Ficedula parva) apsaugai svarbiose teritorijose:
68.1. negali būti vykdomi miško kirtimai ir medienos ruoša gegužės–liepos mėnesiais pribręstančiuose ir brandžiuose medynuose;
68.2. negali būti kertami nudžiūvę lapuočiai medžiai, išskyrus vėjavartas ir vėjalaužas, ligų ir kenkėjų šviežiai užpultus medžius;
68.3. kertant mišką plynai, 1 hektaro plote negali būti paliekama mažiau kaip 15 buvusio pirmojo ardo lapuočių medžių (pirmenybė teikiama uoksiniams medžiams; paliekamus medžius rekomenduojama išdėstyti biogrupėmis);
68.5. skatinama formuoti laikinas, didesnes kaip 40 hektarų kompaktiškos formos medynų grupes, kurias sudarytų 0,6 ir didesnio skalsumo pribręstantys ir senesni medynai. Ūkininkauti taip, kad šios laikinosios grupės sudarytų ne mažiau kaip 10 procentų visos mažųjų musinukių apsaugai svarbios teritorijos. Rekomenduojama formuoti lapuočių su eglėmis ir eglių su lapuočiais medynus;
69. Sodinių startų (Emberiza hortulana) apsaugai svarbiose teritorijose:
69.5. skatinama reguliuoti kiaunių, benamių kačių, lapių, mangutų, pilkųjų varnų, šarkų ir kovų gausą;
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 380, 2006-04-19, Žin., 2006, Nr. 44-1606 (2006-04-22), i. k. 1061100NUTA00000380
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. 276 "Dėl Bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatų patvirtinimo" pakeitimo