Suvestinė redakcija nuo 1994-04-16 iki 1995-06-14
Nutarimas paskelbtas: Žin. 1993, Nr. 58-1123, i. k. 0931100NUTA00000804
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL ĮMONIŲ, TURINČIŲ JURIDINIO ASMENS TEISES, METINĖS FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS
1993 m. spalio 27 d. Nr. 804
Vilnius
Atsižvelgdama į tai, kad šiuo metu galiojanti apskaitos tvarka neatitinka reikalavimų, susijusių su dabartinės Lietuvos ūkio būklės įvertinimu, kurie nustatyti Lietuvos Respublikos įstatymų, Tarptautinio valiutos fondo ir kitų tarptautinių finansinių bei ekonominių institucijų, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Patvirtinti Įmonių, turinčių juridinio asmens teises, metinės finansinės atskaitomybės sudarymo tvarką (pridedama).
Ši tvarka įsigalioja nuo 1994 metų ir pagal ją pateikiami kiekvienų finansinių metų veiklos rezultatai: balansas, pelno (nuostolio) ir pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaita, finansinės būklės pakitimų (pinigų srautų) ataskaita ir paaiškinamasis raštas. Žemės ūkio bendrovėse ir kitose žemės ūkio įmonėse ši tvarka įsigalioja nuo 1995 metų.
Punkto pakeitimai:
Nr. 265, 1994-04-08, Žin., 1994, Nr. 28-498 (1994-04-15), i. k. 0941100NUTA00000265
3. Nustatyti, kad:
3.1. visą metinę finansinę atskaitomybę rengia juridinio asmens teises turinčios įmonės, kurių du iš šiame punkte nurodytų kriterijų yra lygūs šiems dydžiams arba juos viršija:
4. Įpareigoti Finansų ministeriją:
4.1. iki 1993 m. lapkričio 1 d. patvirtinti sutrumpintos metinės finansinės atskaitomybės formas, taip pat parengti svarbiausiųjų atskaitomybės pozicijų paaiškinimą;
4.3. iki 1993 m. lapkričio 30 d. parengti pavyzdinį sąskaitų planą su sąskaitų paaiškinimais ir svarbiausiomis jų korespondencijomis;
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1993 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. 804
ĮMONIŲ, TURINČIŲ JURIDINIO ASMENS TEISES, METINĖS FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS SUDARYMO TVARKA
Metinės finansinės atskaitomybės sudėtis
1. Metinę finansinę atskaitomybę sudaro:
2. Nurodytą 1 punkte metinę finansinę atskaitomybę privalo parengti visos įmonės, turinčios juridinio asmens teises. Mažosios įmonės, turinčios juridinio asmens teises, gali rengti sutrumpintą atskaitomybę, kurios formas tvirtina Finansų ministerija.
3. Metinė finansinė atskaitomybė rengiama apibendrinant kiekvienų finansinių metų duomenis, o balansas – dar įmonės steigimo ir likvidavimo dienos duomenis. Antrojoje finansinių metų pusėje įsteigtos įmonės metinės finansinės atskaitomybės tais pačiais finansiniais metais skelbti neprivalo ir gali pateikti to laikotarpio finansinius rezultatus kitų finansinių metų atskaitomybėje.
Kiekvienam finansinių metų ketvirčiui pasibaigus, rengiama tarpinė finansinė atskaitomybė, nesurašant paaiškinamojo rašto ir neuždarant sąskaitų.
Pagrindiniai reikalavimai metinei finansinei atskaitomybei
4. Duomenys, pateikti metinėje finansinėje atskaitomybėje, apskaitoje turi būti suformuoti pagal kaupimo principą.
5. Metinė finansinė atskaitomybė turi būti parengta atsižvelgiant į įmonės tęsiamos veiklos principą.
6. Metinėje finansinėje atskaitomybėje pateikti duomenys turi būti suprantami potencialiems jų naudotojams, kad jie galėtų priimti tinkamus sprendimus.
7. Metinėje finansinėje atskaitomybėje pateikiama informacija turi būti neutrali ir patikima. Draudžiami turto prirašymai arba pajamų bei sąnaudų iškraipymai. Duomenys, pateikti atskaitomybėje, turi būti suformuoti pagal pastovumo ir atsargumo principą.
8. Pateikiant metinėje finansinėje atskaitomybėje ūkinius faktus, didžiausias dėmesys kreipiamas į turinį ir ekonominę prasmę, o ne tik į formalius pateikimo reikalavimus.
9. Metinėje finansinėje atskaitomybėje pateikiami ataskaitinių ir mažiausiai vienerių praėjusiųjų metų duomenys. Jeigu ataskaitinio laikotarpio rodiklių dėl apskaitos metodikos pakeitimo neįmanoma palyginti su praėjusiųjų metų rodikliais, informacija apie perskaičiuotus duomenis turi būti pateikta paaiškinamajame rašte. Kartu su perskaičiuotais duomenimis palyginimui turi būti pateikti ir duomenys, apskaičiuoti su prielaida, kad apskaitos metodika per ataskaitinį laikotarpį nesikeitė.
10. Jeigu metinė finansinė atskaitomybė parengiama nesilaikant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo ir šio nutarimo reikalavimų, priežastys turi būti išdėstytos paaiškinamajame rašte. Nesilaikyti šio įstatymo ir nutarimų, reglamentuojančių finansinės atskaitomybės rengimą, leidžiama tik tuo atveju, jeigu tai būtina norint teisingai apibūdinti įmonės būklę.
Metinės finansinės atskaitomybės teikimas ir skelbimas
12. Įmonės privalo informuoti akcininkus apie metų finansinius rezultatus įmonės įstatuose nustatyta tvarka.
13. Įmonės metinę finansinę atskaitomybę privalo pateikti vietos mokesčių inspekcijai ir Statistikos departamentui. Be to, perdirbamosios pramonės, žemės ūkio ir kitos įmonės, turinčios juridinio asmens teises ir priskirtos Žemės ūkio ministerijos reguliavimo sričiai, metinę finansinę atskaitomybę privalo pateikti Žemės ūkio ministerijai, o žemės ūkio bendrovės ir kitos žemės ūkio įmonės, turinčios juridinio asmens teises ir priskirtos savivaldybių reguliavimo sričiai, – rajonų valdybų žemės ūkio skyriams Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka ir laiku.
Punkto pakeitimai:
Nr. 265, 1994-04-08, Žin., 1994, Nr. 28-498 (1994-04-15), i. k. 0941100NUTA00000265
14. Metinė finansinė atskaitomybė yra pateikiama per mėnesį, kai ją patvirtina akcininkų susirinkimas (valstybinių įmonių – kai ją patvirtina vadovai).
15. Visos valstybinės akcinės įmonės ir akcinės bendrovės privalo viešai skelbti metinę finansinę atskaitomybę arba pranešti apie numatomą visuotinį akcininkų susirinkimą ir galimybę susipažinti su metine finansine atskaitomybe.
Pelno (nuostolio) ataskaita
Pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaita
Finansinės būklės pakitimų (pinigų srautų) ataskaita
Paaiškinamasis raštas
21. Paaiškinamasis raštas yra privalomoji sudėtinė metinės finansinės atskaitomybės dalis. Jame pateikiama informacija, susijusi su įmonės veikla, bet nenurodyta finansinėse ataskaitose.
22. Paaiškinamasis raštas turi būti pradedamas pastabomis, kuriose pateikiami bendrieji duomenys apie įmonę ir informacija apie tai, pagal kokius reikalavimus įmonėje buvo tvarkoma apskaita bei sudaroma atskaitomybė. Per ataskaitinius finansinius metus pakitus apskaitos metodikai, paaiškinamajame rašte turi būti nurodyta ir aptarta šio pakitimo įtaka įmonės ūkinei veiklai, pateikti rodikliai, apskaičiuoti pagal seną ir naują metodikas.
23. Pateikiant bendruosius duomenis apie įmonę, nurodoma:
24. Po bendrųjų duomenų pateikimo paaiškinamojo rašto pažymose pateikiamas smulkus konkrečių metinės finansinės atskaitomybės straipsnių turinys. Tam tikrus straipsnius aiškinančios lentelės, kurių pateikti neprivaloma, turi būti pildomos tik tuo atveju, jeigu atskaitomybėje nurodytos sumos yra didelės ir gali turėti įtakos vertinant įmonės būklę.
25. Prireikus paaiškinamojo rašto pažymose pateikta informacija plačiau aiškinama prie šių pažymų pridedamose pastabose.
26. Stambiųjų ir vidutiniųjų įmonių paaiškinamojo rašto pažymose ir pastabose turi būti nurodyta ši informacija:
26.1. nematerialiojo įmonės turto (iš jo formavimo savikainos) būklė ir jos kitimas per ataskaitinį laikotarpį, įskaitant šio turto amortizaciją;
26.2. ilgalaikio materialiojo įmonės turto būklė pagal svarbiausias šio turto rūšis, įskaitant jo perkainojimus bei indeksavimus, nurašymus ir susidėvėjimą;
26.3. ilgalaikio finansinio įmonės turto įsigijimo vertė, taip pat jo kitimai per ataskaitinį laikotarpį (vertės padidėjimas ir amortizacija), nurodant dar nepareikalautas įmokėti sumas.
Jeigu įmonės nuosavybės dalis kitoje įmonėje sudaro 20 ar daugiau procentų, kitos įmonės svarbiausieji veiklos rezultatai ir jos turto bei nuosavybės sudėtis turi būti taip pat aptarti;
26.4. įmonės kapitalo sudėtis, nurodant paprastųjų ir privilegijuotųjų akcijų bei valstybinio kapitalo sumas bei akcijų skaičių, taip pat nepareikalautas įmokėti ir pareikalautas, bet dar neįmokėtas sumas, atskirai išvardijant stambiausiuosius akcininkus – skolininkus.
Pažymoje turi būti aptarta skolų pavertimo akcijomis galimybė;
26.5. antraeilės ir neantraeilės skolos, išperkamosios nuomos įsipareigojimai (pagal tų skolų grąžinimo laikotarpį). Atskirai nurodomos prekybos skolos ir mokesčių bei atlyginimų įsipareigojimai. Atskirai turi būti nurodytos ir visos įmonės turtu bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės garantuotos skolos.
Nurodant įmonės skolas bei turtą, kuriuo disponuoja įmonė, sumos turi būti pateiktos litais ir užsienio valstybių valiuta;
26.7. detalizuojamos visos svarbios ateinančiųjų laikotarpių sąnaudų bei sukauptų (gautinų) pajamų ir sukauptų sąnaudų bei ateinančiųjų laikotarpių pajamų sumos (pažymoje);
26.8. įmonės veiklos rezultatai. Apibūdinant šiuos rezultatus, pajamos už parduotas prekes ir atliktas paslaugas turi būti pateiktos pagal kiekvieną reikšmingą veiklos rūšį;
26.9. vidutinis samdomųjų darbuotojų skaičius ir apmokėjimo už darbą sąnaudos pagal svarbiausiąsias darbuotojų kategorijas;
26.10. finansinės veiklos pajamos ir sąnaudos pagal visas jų dideles sumas.
Įmonė savo nuožiūra detalizuoja pagautę (ypatingąsias pajamas) ir netekimus (ypatingąsias sąnaudas);
26.12. vadovams ir menedžeriams suteiktos pinigų sumos ar kitas turtas bei garantijos, taip pat jų atlyginimų pakitimai.
Tokie pat duomenys apie įmonės darbininkus ir tarnautojus pateikiami tik esant didelėms sumoms;
27. Mažųjų įmonių paaiškinamojo rašto pažymose ir pastabose turi būti nurodyta ši informacija:
27.1. ilgalaikio materialiojo, nematerialiojo bei finansinio turto įsigijimo vertė, turto perkainojimas bei nurašytos, sudėvėtos ir amortizuotos sumos;
27.2. įmonės kapitalo struktūra, atskirai pateikiant paprastųjų ir privilegijuotųjų akcijų bei valstybinio kapitalo sumas ir akcijų skaičių, taip pat nurodant nepareikalautas įmokėti bei pareikalautas, bet dar neįmokėtas sumas, atskirai nurodant stambiausius akcininkus – skolininkus.
Pažymoje turi būti aptarta skolų pavertimo akcijomis galimybė.
Jeigu įmonės nuosavybės dalis kitoje įmonėje sudaro 20 ar daugiau procentų, kitos įmonės svarbiausieji veiklos rezultatai ir jos turto bei nuosavybės sudėtis turi būti taip pat aptarti;
27.3. detalizuojamos visos svarbios ateinančiųjų laikotarpių sąnaudų bei sukauptų (gautinų) pajamų ir sukauptų sąnaudų bei ateinančiųjų laikotarpių pajamų sumos (pažymoje);
27.4. įmonės skolos pagal įsiskolinimų padengimo laikotarpį, atskirai nurodant visas įmonės turtu bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės garantuotas skolas.
Nurodant įmonės skolas bei turtą, kuriuo disponuoja įmonė, sumos turi būti pateiktos litais ir užsienio valstybių valiuta;
27.5. vidutinis samdomųjų darbuotojų skaičius ir apmokėjimo už darbą sąnaudos pagal svarbiausiąsias darbuotojų kategorijas;
27.8. vadovams ir menedžeriams suteiktos pinigų sumos ar kitas turtas bei garantijos, taip pat jų atlyginimų pakitimai.
Tokie pat duomenys apie įmonės darbininkus ir tarnautojus pateikiami tik esant didelėms sumoms;
Įmonių, turinčių juridinio asmens teises,
metinės finansinės atskaitomybės
sudarymo tvarkos
1 priedas
Balansas (litais)
| Turtas |
Kodai |
Finansiniai metai |
Praėję finansiniai metai |
| Ilgalaikis turtas |
|
|
|
| Formavimo savikaina: |
|
|
|
| kapitalo pakitimo ir įmonės formavimo |
|
|
|
| obligacijų išleidimo |
|
|
|
| kitų formavimo darbų |
|
|
|
| reorganizavimo |
|
|
|
| Nematerialusis turtas |
|
|
|
| Tyrinėjimų ir plėtojimo darbų |
|
|
|
| savikaina |
|
|
|
| Įsigytos teisės |
|
|
|
| Prestižas |
|
|
|
| Iš anksto apmokėtos sąnaudos |
|
|
|
| Materialusis turtas |
|
|
|
| Žemė |
|
|
|
| Pastatai |
|
|
|
| Statiniai ir mašinos |
|
|
|
| Transporto priemonės |
|
|
|
| Kiti įrenginiai ir įrankiai |
|
|
|
| Išperkamosios nuomos ir panašios |
|
|
|
| teisės |
|
|
|
| Kitas materialusis turtas |
|
|
|
| Nebaigta statyba ir išankstiniai apmokėjimai |
|
|
|
| Ilgalaikis finansinis turtas |
|
|
|
| Dalyvavimas kitose įmonėse |
|
|
|
| Investicijos |
|
|
|
| Gautinos sumos |
|
|
|
| Kitas ilgalaikis finansinis turtas |
|
|
|
| Nuosavos akcijos |
|
|
|
| Kitos investicijos |
|
|
|
| Kitos gautinos sumos |
|
|
|
| Po vienerių metų gautinos sumos |
|
|
|
| Pirkėjų įsiskolinimas |
|
|
|
| Kitos gautinos sumos |
|
|
|
| Trumpalaikis turtas |
|
|
|
| Atsargos ir nebaigtos vykdyti sutartys |
|
|
|
| Atsargos |
|
|
|
| Žaliavos ir komplektavimo |
|
|
|
| gaminiai |
|
|
|
| Nebaigta gamyba |
|
|
|
| Pagaminta produkcija |
|
|
|
| Pirktos prekės, skirtos perparduoti |
|
|
|
| Ilgalaikis turtas, skirtas perparduoti |
|
|
|
| Išankstiniai apmokėjimai |
|
|
|
| Nebaigtos vykdyti sutartys |
|
|
|
| Per vienerius metus gautinos sumos |
|
|
|
| Pirkėjų įsiskolinimas |
|
|
|
| Kitos gautinos sumos |
|
|
|
| Pareikalautas, bet neįmokėtas |
|
|
|
| kapitalas |
|
|
|
| Kitos skolos |
|
|
|
| Investicijos ir terminuoti indėliai |
|
|
|
| Savos akcijos |
|
|
|
| Kitos investicijos ir terminuoti indėliai |
|
|
|
| Gryni pinigai sąskaitoje ir kasoje |
|
|
|
| Sukauptos (gautinos) pajamos ir ateinančio laikotarpio sąnaudos |
|
|
|
| Turtas iš viso |
|
|
|
Balansas (litais)
| Savininkų nuosavybė ir įsipareigojimai |
Kodai |
Finansiniai metai |
Praėję finansiniai metai |
| Kapitalas ir rezervai |
|
|
|
| Kapitalas: |
|
|
|
| įstatinis (pasirašytasis) |
|
|
|
| nepareikalautas įmokėti (-) |
|
|
|
| Akcijų priedai (nominalios vertės perviršijimas) |
|
|
|
| Perkainojimo rezervas |
|
|
|
| Rezervai: |
|
|
|
| įstatymo numatyti |
|
|
|
| nepaskirstytini |
|
|
|
| paskirstytini |
|
|
|
| Nepaskirstytasis pelnas (nuostolis): |
|
|
|
| ataskaitinių metų |
|
|
|
| ankstesniųjų metų |
|
|
|
| Finansavimas (dotacijos ir subsidijos) |
|
|
|
| Atidėjimai ir atidėtieji mokesčiai |
|
|
|
| Įsipareigojimų ir reikalavimų padengimo atidėjimai: |
|
|
|
| pensijų ir panašių įsipareigojimų mokesčių: |
|
|
|
| netikėtųjų |
|
|
|
| kitų |
|
|
|
| kapitalinio remonto ir stambių priežiūros darbų |
|
|
|
| kiti |
|
|
|
| Atidėti mokesčiai: |
|
|
|
| kapitalo subsidijoms |
|
|
|
| kiti |
|
|
|
| Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai |
|
|
|
| Po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai |
|
|
|
| Finansinės skolos: |
|
|
|
| antraeilės |
|
|
|
| neantraeilės |
|
|
|
| išperkamosios nuomos ir panašūs įsipareigojimai kreditinėms institucijoms |
|
|
|
| kitos |
|
|
|
| Prekybos skolos (skolos, susijusios su prekių pardavimu): |
|
|
|
| tiekėjams |
|
|
|
| apmokėtini vekseliai |
|
|
|
| Avansu gautos sumos pagal pasirašytas sutartis |
|
|
|
| Kitos mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai |
|
|
|
| Per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai |
|
|
|
| Ilgalaikių skolų einamųjų metų dalis |
|
|
|
| Finansinės skolos: kreditinėms institucijoms |
|
|
|
| kitos |
|
|
|
| Prekybos skolos: |
|
|
|
| tiekėjams |
|
|
|
| apmokėtini vekseliai |
|
|
|
| Avansu gautos sumos pagal pasirašytas sutartis |
|
|
|
| Mokesčiai, atlyginimai ir socialinis draudimas: |
|
|
|
| mokesčiai |
|
|
|
| atlyginimai |
|
|
|
| socialinis draudimas |
|
|
|
| Kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai |
|
|
|
| Sukauptos sąnaudos ir ateinančiojo laikotarpio pajamos |
|
|
|
| Savininkų nuosavybė ir įsipareigojimai |
|
|
|
| iš viso |
|
|
|
______________
Įmonių, turinčių juridinio asmens teises,
metinės finansinės atskaitomybės
2 priedas
Pelno (nuostolio) ataskaita (litais)
| Straipsniai |
Kodai |
Finansiniai metai |
Praėję finansiniai metai |
| Pardavimai ir paslaugos |
|
|
|
| Pajamos už parduotas prekes |
|
|
|
| Pajamos už atliktas paslaugas |
|
|
|
| Parduotų prekių ir atliktų paslaugų savikaina: |
|
|
|
| žaliavų, komplektavimo gaminių ir perparduoti skirtų prekių paslaugų, darbų ir tyrimų |
|
|
|
| Bendrasis pelnas (nuostolis) |
|
|
|
| Veiklos sąnaudos: |
|
|
|
| pardavimų |
|
|
|
| bendrosios ir administracinės |
|
|
|
| Veiklos pelnas (nuostolis) |
|
|
|
| Kita veikla: |
|
|
|
| pajamos |
|
|
|
| sąnaudos |
|
|
|
| Finansinė ir investicinė veikla: |
|
|
|
| pajamos |
|
|
|
| sąnaudos |
|
|
|
| Įprastinės veiklos pelnas (nuostolis) |
|
|
|
| Pagautė (ypatingasis pelnas) |
|
|
|
| Netekimai (ypatingieji praradimai) |
|
|
|
| Ataskaitinių metų pelnas (nuostolis) |
|
|
|
| prieš apmokestinimą |
|
|
|
| Pelno mokestis |
|
|
|
| Grynasis ataskaitinių metų pelnas (nuostolis), numatytas paskirstyti |
|
|
|
______________
Įmonių, turinčių juridinio asmens teises,
metinės finansinės atskaitomybės
3 priedas
Pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaita (litais)
| Straipsniai |
Kodai |
Finansiniai metai |
Praėję finansiniai metai |
| Nepaskirstytasis rezultatas – pelnas (nuostolis) – ataskaitinio laikotarpio pradžioje |
|
|
|
| Grynasis ataskaitinio laikotarpio rezultatas – pelnas (nuostolis) |
|
|
|
| Paskirstytinas rezultatas – pelnas (nuostolis) – ataskaitinio laikotarpio pabaigoje |
|
|
|
| Akcininkų įnašai nuostoliams padengti |
|
|
|
| Pervedimai iš rezervų |
|
|
|
| Paskirstytinas pelnas |
|
|
|
| Pelno paskirstymas: |
|
|
|
| į įstatymo numatytus rezervus |
|
|
|
| į kitus rezervus |
|
|
|
| dividendai |
|
|
|
| kiti |
|
|
|
| Nepaskirstytasis rezultatas – pelnas (nuostolis) – ataskaitinio laikotarpio pabaigoje |
|
|
|
______________
Įmonių, turinčių juridinio asmens
teises, metinės finansinės atskaitomybės
4 priedas
Finansinės būklės pakitimų (pinigų srautų) ataskaita
Pinigų srautai iš įmonės veiklos
Grynasis pelnas (nuostolis)
Nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos
Užsienio valiutos kurso pasikeitimo neigiama (teigiama) įtaka
Ilgalaikio turto perleidimo netekimai (pagautė)
Pirkėjų įsiskolinimo sumažėjimas (padidėjimas)
Įsiskolinimo tiekėjams padidėjimas (sumažėjimas)
Įvairių įmonės skolų padidėjimas (sumažėjimas)
Įsiskolinimo biudžetui padidėjimas (sumažėjimas)
Išankstinių apmokėjimų sumažėjimas (padidėjimas)
Finansinės ir investicinės veiklos nuostolis (pelnas)
Grynieji pinigų srautai iš įmonės veiklos (+/-)
Pinigų srautai iš investicinės veiklos
Iš ilgalaikio turto perleidimo (įsigijimo)
Iš investicijų perleidimo (įsigijimo)
Grynieji pinigų srautai iš investicinės veiklos (+/-)
Pinigų srautai iš finansinės veiklos
Paprastųjų ir privilegijuotųjų akcijų išleidimas
Savų akcijų supirkimas (-)
Obligacijų išleidimas
Išperkamosios nuomos įsipareigojimų apmokėjimai (-)
Skolų bankui padidėjimas (sumažėjimas)
Kitos įmonės:
mokėtinų sumų padidėjimas (sumažėjimas)
gautinų sumų sumažėjimas (padidėjimas)
Išmokėti dividendai (-)
Kiti pinigų gavimai (išmokėjimai)
Grynieji pinigų srautai iš finansinės veiklos (+/-)
Pinigų srautai iš ypatingosios veiklos
Pinigų srautų iš ypatingosios veiklos padidėjimas (sumažėjimas)
Grynieji pinigų srautai iš ypatingosios veiklos (+/-)
Grynųjų pinigų srautų padidėjimas (sumažėjimas)
Pinigai laikotarpio pradžioje
Pinigai laikotarpio pabaigoje
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1993 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. 804
Pajamų ir sąnaudų pripažinimo apskaitoje tvarka
Bendroji dalis
1. Šios tvarkos turi laikytis visos įmonės, tvarkančios apskaitą ir pateikiančios metinę finansinę atskaitomybę pagal pajamų ir sąnaudų kaupimo principus.
Nurodytosios įmonės uždirbtas per ataskaitinį laikotarpį pajamas ir sąnaudas, patirtas šias pajamas uždirbant, privalo registruoti apskaitoje bei pateikti viešai skelbiamoje metinėje finansinėje atskaitomybėje, parengtoje pagal įmonės tęsiamos veiklos bei pajamų ir sąnaudų kaupimo principus.
2. Pajamos už parduotą produkciją ir atliktas paslaugas, taip pat pajamos iš kitos įmonės veiklos laikomos uždirbtomis ir turi būti įregistruotos apskaitoje bei pateiktos metinėje finansinėje atskaitomybėje, jeigu:
2.1. produkcijos pardavėjas užbaigė visus esminius produkcijos gamybos darbus, perdavė pirkėjui visą su šia produkcija susijusią riziką, esamą bei būsimą naudą ir jau nebekontroliuoja šios produkcijos, be to, tikimybė, kad produkcija bus grąžinta arba reikės patirti dideles papildomas sąnaudas, susijusias su jos gamyba ir pardavimu, menka;
3. Pajamos už parduotą produkciją ir atliktas paslaugas įregistruojamos apskaitoje ir pateikiamos metinėje finansinėje atskaitomybėje nepriklausomai nuo pinigų gavimo laiko. Per ataskaitinį laikotarpį gautos įplaukos, kurios nelaikomos pajamomis, yra nurodomos balanse kaip įmonės įsipareigojimai.
4. Prekių pardavimas ar paslaugų atlikimas turi būti įformintas dokumentu. Jame turi būti pažymėta, kaip keičiasi įmonės turtas (nuosavybė).
5. Sąnaudas, patirtas uždirbant ataskaitinio laikotarpio pajamas, įmonės turi registruoti apskaitoje ir pateikti metinėje finansinėje atskaitomybėje pagal duomenų kaupimo ir pajamų bei sąnaudų palyginimo principus. Tai reiškia, kad ne visos įmonėje per ataskaitinį laikotarpį padarytos išlaidos (pinigų išleidimas, turto bei paslaugų sunaudojimas, taip pat skolų atsiradimas) laikomos sąnaudomis ir ne visos per ataskaitinį laikotarpį patirtos sąnaudos turi būti susijusios su šio laikotarpio išlaidomis. Per ataskaitinį laikotarpį padarytos išlaidos, kurios nelaikomos sąnaudomis, nurodomos balanse kaip turtas. Sąnaudos apskaitoje turi būti pripažintos įvykdžius šias sąlygas:
5.1. sąnaudomis gali būti pripažinta išlaidų dalis, susijusi su parduotų prekių (produkcijos) pagaminimu ar paslaugų atlikimu, kadangi sąnaudų pripažinimo kriterijus – ataskaitinio laikotarpio pajamos, kurias uždirbant buvo patirtos šios sąnaudos;
5.2. sąnaudų susidarymas turi būti susijęs su įmonės turto ar kitų įmonių bei asmenų jai teikiamų paslaugų naudojimu arba įmonės įsiskolinimų ar įsipareigojimų kitoms įmonėms bei asmenims didėjimu, be to, visi šie ūkiniai faktai turi būti patikimai įvertinti;
5.3. jeigu pajamos, susijusios su tam tikrų išteklių naudojimu, bus uždirbamos per keletą ateinančiųjų ataskaitinių laikotarpių ir dėl to pajamų bei sąnaudų tarpusavio ryšys gali būti nustatytas tik apytiksliai, apskaitoje turi būti naudojami netiesioginiai sąnaudų pripažinimo bei jų registravimo būdai (susidėvėjimas ir amortizacija);
Kai kurie pajamų pripažinimo atvejai
7. Įmonėse, kurių gamybos ciklas trumpesnis negu vieneri metai, pajamų uždirbimo momentu laikytinas produkcijos pardavimo ar paslaugų suteikimo momentas. Jeigu produkcijos išsiuntimas atidedamas pirkėjui prašant, pajamos gali būti įregistruotos, iki ją išsiunčiant, tačiau tik tuo atveju, jeigu produkcija jau visiškai pagaminta (ar nupirkta) ir nereikia atlikti jokių papildomų darbų, norint ją parduoti.
8. Produkcija laikoma parduota, jeigu pirkėjas sumoka už perkamas prekes iš karto arba be esminių papildomų sąlygų įsipareigoja sumokėti vėliau (kai abi sandorio pusės pasirašo atitinkamą dokumentą: sąskaitą-faktūrą, važtaraštį ar pan.).
9. Jeigu prekių pardavimo sutartyje numatyta, kad jos turi būti nugabentos (sumontuotos, patikrintos ir pan.) pirkėjui, pardavimo momentu laikomas produkcijos pristatymo (sumontavimo, patikrinimo ir pan.) užbaigimo, kurį patvirtina pirkėjas, pasirašęs darbų perdavimo-priėmimo aktą ar kitą dokumentą, momentas. Jeigu nurodytieji papildomi darbai labai paprasti (pvz., buitinės technikos prijungimas), pajamų uždirbimo momentu gali būti laikomas produkcijos perdavimo pirkėjui momentas.
10. Jeigu parduotos produkcijos instaliavimas neįeina į šios produkcijos kainą, pajamos, susijusios su jos montavimu, patikrinimu ir kitais darbais, laikomos uždirbtomis tik po to, kai pirkėjas patvirtina, kad šie darbai atlikti.
11. Jeigu numatomas garantinis produkcijos aptarnavimas tam tikrą laikotarpį, sumas, skirtas aptarnavimui atlikti, tikslinga priskirti garantiniam atidėjimui. Šiuo atveju pardavimo pajamomis pripažįstama ne visa pirkėjo sumokėta ar sumokėtina suma, o tik pardavimo sumos ir garantinio atidėjimo skirtumas. Nesunaudota garantinio rezervo dalis pripažįstama pajamomis garantiniam laikotarpiui pasibaigus.
12. Įmonių, kuriose produkcijos gamybos ciklas ilgesnis negu vieneri metai, pajamos pripažįstamos pagal faktiškai atliktų darbų procentą (nebūtinai visiškai pagaminus produkciją).
13. Pajamos už paslaugas arba darbus pripažįstamos juos atlikus (pasirašius aktą, išrašius sąskaitą ir pan.). Jeigu sutartyje numatyta, kad paslaugos bus teikiamos ilgiau negu vieną ataskaitinį laikotarpį, pajamos pripažįstamos uždirbtomis ir priskiriamos tam laikotarpiui, kurį buvo suteikiamos paslaugos arba atliekami darbai nepriklausomai nuo to, kada sumokami pinigai. Kai ataskaitinio laikotarpio pabaigoje paslaugų teikimas arba darbai nėra baigti, pajamos gali būti pripažįstamos, jeigu įmanoma tiksliai nustatyti suteiktų paslaugų ir atliktų darbų apimtį ir pagal tai nustatyti uždirbtas pajamas bei sąnaudas, patirtas uždirbant šias pajamas.
14. Pinigai, gauti iš anksto apmokėjus už prekes, apskaitoje fiksuojami kaip įmonės įsipareigojimų pirkėjams didėjimas. Pajamos šiuo atveju pripažįstamos tik pardavus prekes.
16. Jeigu produkciją pagal komisinio prekių pardavimo sutartį (konsignaciją) parduoda įmonės atstovas ar tarpininkas ir ji siunčiama tiesiog iš įmonės sandėlio, pajamos neturi būti pripažįstamos, kol prekės neperduodamos trečiajam asmeniui.
17. Parduodant prekes išsimokėtinai, kai dalinės įmokos mokamos ilgą laiką, pardavimo pajamos, išskyrus pirkėjo mokamas palūkanas, pripažįstamos prekių pardavimo dieną. Palūkanų pajamos pripažįstamos joms kaupiantis.
18. Jeigu parduodant prekes išsimokėtinai yra didelė rizika, kad pinigai nebus gauti, pajamų pripažinimą galima atidėti vėlesniam laikotarpiui, apskaitant pradinį ir vėlesniuosius mokėjimus:
18.1. sąnaudų padengimo būdu, kai laikoma, kad daliniai apmokėjimai už prekes pirmiausia turi padengti prekių savikainą, o vėlesnieji registruojami kaip įmonės bendrasis pelnas;
18.2. eilinės įmokos būdu, kai kiekviena įmoka tam tikru santykiu dengia prekių savikainą ir didina bendrąjį pelną.
Šiame punkte nurodyta išimtis netaikoma įmonėms, kurios nėra garantuotos, kad gaus pinigus dėl sutrikusių atsiskaitymų ar partnerių nepatikimumo (nemokumo). Šiai situacijai įvertinti naudojami abejotinų skolų įvertinimo ir beviltiškų skolų nurašymo būdai.
19. Baudos už mokėjimo termino nesilaikymą (jų dydis ir gavimo tvarka turi būti numatyti pardavimo-pirkimo sutartyse) apskaitoje pripažįstamos tuo metu, kai gaunama sąskaita arba atliekamas mokėjimas.
20. Pajamos už žemės ūkio produkciją, jeigu yra nusistovėjusios stabilios šios produkcijos kainos rinkoje, gali būti pripažįstamos, vos tik ši produkcija pagaminama.
21. Įplaukos už prenumeratą laikomos neuždirbtomis pajamomis ir pripažįstamos tik tą laikotarpį, kurį yra uždirbamos: išsiuntus prenumeratoriams užsakytą produkciją ar suteikus atitinkamas paslaugas.
22. Pajamos iš mokymo veiklos, kultūrinių bei įvairių kitų panašaus pobūdžio renginių, pripažįstamos atliekant šias paslaugas.
23. Į pajamas, uždirbtas už parduotą produkciją bei suteiktas paslaugas, neturi būti įskaitomas pirkėjų sumokėtas pridėtosios vertės mokestis.
24. Į uždirbtas pajamas neturi būti įskaitytos prekybos nuolaidos (diskontai), kuriomis pasinaudojo pirkėjai. Jeigu numatoma, kad pirkėjai šiomis nuolaidomis pasinaudos vėliau, apskaičiuota pardavimų nuolaidų suma taip pat neturi būti įskaityta į pardavimus.
25. Jeigu sudaromas per ataskaitinį laikotarpį parduotų prekių grąžinimų ir nukainojimo atidėjimas, jo suma taip pat turi būti atimta iš ataskaitinio laikotarpio pajamų.
26. Prie kitos veiklos pajamų priskirtinos visos iš trečiųjų asmenų gautos arba gautinos pajamos (išskyrus finansinės veiklos pajamas ir pagautę), jeigu šios pajamos nėra susijusios su tipine įmonių veikla. Į kitos veiklos pajamų rodiklį įeina ir pajamomis pripažinta nuosavos statybos dalis.
27. Prie finansinės veiklos pajamų priskirtinos gautos ar gautinos palūkanos už banke laikomus pinigus ir palūkanos iš paskolų, kapitalu ir palūkanomis teikiamų subsidijų ir dotacijų metinė dalis, valiutų kurso kitimo ir valiutų konversijos teigiama įtaka bei kitos finansinės veiklos pajamos, taip pat pajamos iš trumpalaikio turto (piniginės baudos ir diskontai, susiję su prekybos ir kitomis skolomis). Finansinės veiklos pajamos pripažįstamos tuo laikotarpiu, kuriuo jos uždirbamos (sukaupiamos palūkanos ir pan.) nepriklausomai nuo pinigų gavimo.
28. Prie investicinės veiklos pajamų priskirtini gauti ir gautini dividendai, taip pat palūkanos už investicijas kitose įmonėse. Investicinės veiklos pajamos pripažįstamos tuo laikotarpiu, kuriuo jos uždirbamos (paskelbiami dividendai bei sukaupiamos palūkanos) nepriklausomai nuo pinigų gavimo.
Kai kurie sąnaudų pripažinimo atvejai
30. Sąnaudomis laikomas ne bet koks turto sumažėjimas ar įmonės skolų padidėjimas, bet tik ta jų dalis, kuri buvo sunaudota įmonės per tam tikrą ataskaitinį laikotarpį parduotai produkcijai pagaminti ar paslaugoms suteikti – pajamoms uždirbti.
31. Sąnaudos – tai įmonės turto (įsigytų paslaugų) sunaudojimas ar jo išsekimas arba įmonės skolų bei įsipareigojimų padidėjimas, kuris sąlygoja įmonės nuosavybės sumažėjimą, nesusijusį su turto paskirstymu įmonės savininkams.
32. Turto išlaidos, nesusijusios su ataskaitinio laikotarpio pajamų uždirbimu, bet skirtos šioms pajamoms uždirbti ateinančiaisiais ataskaitiniais laikotarpiais, apskaitoje registruojamos ir metinėje finansinėje atskaitomybėje pateikiamos kaip turtas (jo formos pakitimas). Turto dalis, skirta pajamoms uždirbti ateinančiaisiais laikotarpiais, turi būti priskirta prie sąnaudų nurodytaisiais laikotarpiais.
33. Išlaidos, kurių neįmanoma aiškiai susieti su ateinančiųjų laikotarpių pajamų uždirbimu, negali būti laikomos turtu, todėl šios išlaidos nedelsiant (tą patį ataskaitinį laikotarpį, kurį buvo padarytos) priskiriamos prie sąnaudų. Jos laikomos ataskaitinio laikotarpio veiklos sąnaudomis. Prie jų paprastai priskiriamos pardavimų ir bendrosios bei administracinės sąnaudos.
34. Parduotų prekių savikainos rodiklis visuomet siejamas su ataskaitiniu laikotarpiu parduota produkcija ir suteiktomis paslaugomis. Į šį rodiklį turi būti įskaitoma tik ta išlaidų dalis, kuri buvo padaryta per ataskaitinį laikotarpį parduotai produkcijai pagaminti ar paslaugoms suteikti.
35. Prekybos įmonių parduotų prekių savikainą sudaro prekių, parduotų per ataskaitinį laikotarpį (taip pat perparduoto nekilnojamojo turto), įsigijimo išlaidos, įskaitant ir jų atsigabenimo bei kitas parengimo išlaidas. Jeigu atsigabenimo išlaidos sudaro nedidelę parduotų prekių savikainos dalį, visas tam tikro ataskaitinio laikotarpio prekių atsigabenimo išlaidas leidžiama įskaityti į to laikotarpio parduotų prekių savikainą nepriklausomai nuo to, ar buvo parduotos atsigabentos prekės, ar ne.
36. Perdirbimo įmonių parduotų prekių savikainą sudaro pagamintos per ataskaitinį laikotarpį produkcijos savikaina, pakoreguota atsižvelgiant į gatavos produkcijos likučių pasikeitimą per šį laikotarpį.
37. Pagamintos per ataskaitinį laikotarpį produkcijos savikainą sudaro tiesioginės ir netiesioginės gamybos išlaidos. Šios išlaidos pripažįstamos sąnaudomis, įregistruojamos apskaitoje ir nurodomos pelno ataskaitoje ne tuo metu, kai išleidžiami pinigai resursams (medžiagoms, įrenginiams, darbo jėgai ir pan.) ar už įsigytus resursus atsiranda skolų, bet kai produkcija ar paslaugos, kurioms gaminti (teikti) buvo sunaudoti šie resursai, padidina įmonės pajamas (yra parduodamos). Tiesioginėmis gamybos išlaidomis laikomos tos, kurias be didelių sąnaudų ir pastangų galima tiesiogiai priskirti gaminamai produkcijai. Prie tiesioginių gamybos išlaidų priskiriamos pagrindinių žaliavų (medžiagų), komplektavimo gaminių ir tiesioginio darbo užmokesčio išlaidos, taip pat tiesiogiai su tos produkcijos gamyba ar paslaugų teikimu susijusių tiriamųjų darbų metinė dalis.
Prie pagrindinių žaliavų (medžiagų) išlaidų priskiriamos produkcijos gamybos metu sunaudotos žaliavos (medžiagos) ar komplektavimo gaminiai, kurie sudaro materialųjį produkcijos pagrindą arba įeina į produkcijos sudėtį ir be žymių sąnaudų gali būti priskirti prie konkrečių gaminių ar jų grupių.
Prie tiesioginio darbo išlaidų priskiriamos darbuotojų, tiesiogiai dalyvaujančių produkcijos gamyboje, atlyginimų bei nuo šių atlyginimų priskaičiuoto socialinio draudimo įmokų sumos, kurios gali būti be didelių papildomų sąnaudų priskirtos prie konkrečių gaminių ar jų grupių.
38. Prie netiesioginių (paskirstomųjų) išlaidų priskiriamos išlaidos, netiesiogiai susijusios su produkcijos gamyba ar paslaugų teikimu. Įmonės neprivalo pelno (nuostolio) ataskaitoje atskirai pateikti tiesioginių ir paskirstomųjų sąnaudų. Visos šios sąnaudos gali būti nurodytos Parduotų prekių savikainos straipsnyje. Prie paskirstomųjų išlaidų priskiriamos pagalbinės žaliavos (medžiagos), netiesioginis darbo užmokestis, tiesioginėms sąnaudoms nepriskirtinos kitų įmonių ir asmenų paslaugos bei kitos paskirstomosios sąnaudos, kurių neįmanoma arba ekonomiškai netikslinga priskirti prie tiesioginių.
Prie pagalbinių žaliavų (medžiagų) išlaidų priskiriamos produkcijos gamybos metu sunaudotos žaliavos (medžiagos), kurios siejasi su gamyba, bet į gaminio sudėtį tiesiogiai neįeina, arba, sudarydamos gaminio dalį, nėra tokios reikšmingos, kad galėtų būti priskirtos prie pagrindinių.
Prie netiesioginio darbo išlaidų priskiriamos tiesiogiai su produkcijos gamyba nesusijusios, bet sudarančios sąlygas gamybai vykti darbuotojų atlyginimų ir socialinio draudimo įmokų sumos, apskaičiuotos nuo šių atlyginimų.
Į parduotos produkcijos savikainą taip pat įskaitomos kitos paskirstomosios sąnaudos, kurių ryšys su pajamomis negali būti tiesiogiai nustatytas, todėl apskaitoje jos pripažįstamos pagal paskirstymo būdus. Šie būdai naudojami, kai pajamas dėl resursų naudojimo numatoma gauti per keletą ataskaitinių laikotarpių (pripažįstant sąnaudas, susijusias su ilgalaikio materialiojo turto – pastatų, įrengimų ir pan., taip pat nematerialiojo turto – formavimo sąnaudų, patentų, licencijų, programinės įrangos ir pan. naudojimu).
Parduotų prekių savikainos straipsnyje taip pat nurodoma atidėjimų, susijusių su produkcijos gamyba ir jos pardavimu suma, tenkanti per ataskaitinį laikotarpį parduotai produkcijai.
39. Išlaidos, susijusios su visa tipine įmonės veikla per ataskaitinį laikotarpį nepriklausomai nuo parduotų prekių kiekio ir nepriskiriamos prie finansinės ir investicinės veiklos sąnaudų ar netekimų, turi būti traktuojamos kaip veiklos sąnaudos ir nurodytos pelno (nuostolio) atskaitos atskirame straipsnyje. Į pagamintos ir parduotos per ataskaitinį laikotarpį produkcijos savikainos rodiklį neįskaitomos produkcijos pardavimo, bendrosios ir administracinės išlaidos, patirtos per ataskaitinį laikotarpį. Visos šios išlaidos laikomos ataskaitinio laikotarpio veiklos sąnaudomis ir yra nurodomos to paties laikotarpio pelno ataskaitos atitinkamuose straipsniuose.
40. Visa per ataskaitinį laikotarpį parduotų prekių savikaina turi būti pateikta to paties laikotarpio pelno ataskaitos viename straipsnyje. Jeigu įmonė verčiasi prekyba ir perdirbimu, pelno ataskaitoje pateikiamas visas parduotų prekių savikainos rodiklis, kuris prireikus gali būti detalizuotas paaiškinamajame rašte.
41. Į parduotų prekių savikainos rodiklį neturi būti įskaitytas įmonės mokamas pridėtosios vertės mokestis.
42. Iš parduotų prekių savikainos turi būti atimtos visos prekybos nuolaidos (diskontai), kuriomis įmonė pasinaudojo pirkdama materialines vertybes. Jeigu numatoma pasinaudoti šiomis nuolaidomis ateityje, apskaičiuota jų suma taip pat turi būti atimta iš atitinkamo sąnaudų straipsnio.
43. Jeigu įmonė sudaro pirktų prekių grąžinimo ir nukainojimo atidėjimą, jo suma atimama iš parduotų prekių savikainos rodiklio.
44. Įmonės, atsižvelgdamos į gamybos specifiką, savarankiškai pasirenka produkcijos savikainos apskaičiavimo sistemą.
45. Prie kitos veiklos sąnaudų priskirtinos visos tretiesiems asmenims sumokėtos arba sumokėtinos sumos, nesusijusios su pagrindine įmonės veikla, finansinės ir investicinės veiklos sąnaudomis ir netekimais, taip pat savos statybos sąnaudos.
46. Prie finansinės veiklos sąnaudų priskiriama valiutų kurso kitimo ir valiutų konversijos neigiama įtaka, sumokėtos ir mokėtinos (sukauptos) palūkanos, pirkėjų įsiskolinimų bei kitų skolų įmonei nurašyta (amortizuota) dalis, taip pat kitos su skolomis susijusios sąnaudos (baudos ir pan.) ir metinė dalis sąnaudų, susijusių su kapitalo padidėjimu ar sumažėjimu. Prie šių sąnaudų priskiriamos gautinų sumų diskontavimo sąnaudos, susijusios su išduotais vekseliais, išrašytomis sąskaitomis ir pan., taip pat faktoringo sąnaudos. Finansinės veiklos sąnaudos pripažįstamos tuo laikotarpiu, kuriuo jos patiriamos, nepriklausomai nuo pinigų išleidimo.
47. Prie investicinės veiklos sąnaudų priskiriama kitose įmonėse esančių investicijų vertės sumažėjimas, pagrįstas jų rinkos kainos sumažėjimu arba įmonių, į kurias buvo investuota, įvykusiu arba numatomu finansinės būklės pasikeitimu.
48. Prie netekimų (ypatingųjų praradimų) priskiriami nepriklausomai nuo valdytojų valios patirti praradimai, susiję su neįprastine įmonės veikla: pagreitintai nurašoma formavimo savikainos dalis, ilgalaikio ir trumpalaikio turto ypatingai nurašomos sumos, atidėjimai ypatingiesiems reikalavimams bei įsipareigojimams padengti, netekimai dėl ilgalaikio turto perleidimo, nurašytos finansinių investicijų sumos (išskyrus trumpalaikio finansinio turto sąnaudas), anksčiau kapitalizuotų reorganizavimo išlaidų (reorganizavimo savikainos) nurašoma metinė dalis ir kiti.
Netekimai nurodomi to ataskaitinio laikotarpio atskaitomybėje, kurį jie buvo patirti. Netekimai neturi būti siejami nei su pajamomis, uždirbtomis iš tikslinės įmonės veiklos, nei su pagaute.
49. Prie pelno mokesčio sąnaudų priskiriamos sumokėtos arba mokėtinos (sukauptos) pelno mokesčio sumos. Į šį rodiklį įeina ir iš anksto sumokėta pelno mokesčio suma (pakoreguota išskaitymais iš mokėtinos biudžetui sumos), išskyrus tą atvejį, kai bendra išankstinių apmokėjimų suma yra didesnė už nustatytą mokėti mokesčių sumą. Šiuo atveju nurodytoji suma pateikiama balanso turto dalyje. Pelno mokesčio sąnaudų rodiklis apskaičiuojamas remiantis kaupimo principu, į šį rodiklį įeina suma, kuria nustatyti mokėti mokesčiai viršija išankstinius apmokėjimus.
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 265, 1994-04-08, Žin., 1994, Nr. 28-498 (1994-04-15), i. k. 0941100NUTA00000265
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. spalio 27 d. nutarimo Nr. 804 dalinio pakeitimo