Suvestinė redakcija nuo 2014-10-31 iki 2015-10-16
Įsakymas paskelbtas: Žin. 2007, Nr. 42-1594, i. k. 107301MISAK00D1-193
LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL PAVIRŠINIŲ NUOTEKŲ TVARKYMO REGLAMENTO PATVIRTINIMO
2007 m. balandžio 2 d. Nr. D1-193
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vandens įstatymo (Žin., 1997, Nr. 104-2615; 2003, Nr. 36-1544) 16 straipsnio 1 punktu,
2. Pripažįstu netekusiais galios:
2.1. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymą Nr. 687 „Dėl aplinkosaugos reikalavimų paviršinėms nuotekoms tvarkyti patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 10-289);
2.2. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. spalio 7 d. įsakymą Nr. D1-486 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymo Nr. 687 „Dėl aplinkosaugos reikalavimų paviršinėms nuotekoms tvarkyti patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2005, Nr. 123-4400).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193
PAVIRŠINIŲ NUOTEKŲ TVARKYMO REGLAMENTAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentas (toliau – Reglamentas) nustato aplinkosaugos reikalavimus paviršinių nuotekų surinkimui, valymui ir išleidimui, siekiant apsaugoti aplinką nuo taršos.
2. Reglamento nuostatos atitinka Europos Sąjungos Tarybos direktyvos Nr. 91/271/EEB „Dėl miestų nuotekų valymo“ reikalavimus ir HELCOM rekomendaciją 23/5 „Dėl teršalų išmetimų iš urbanizuotų teritorijų mažinimo, tinkamai tvarkant paviršines nuotekas“.
3. Šio Reglamento nuostatos taikomos visiems asmenims, valdantiems (naudojantiems) teritorijas, ant kurių susidaro arba gali susidaryti paviršinės nuotekos, rengiantiems tokių teritorijų planavimo dokumentus, statybos (statinių) projektus, projektuojantiems paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, planuojantiems išleisti arba išleidžiantiems paviršines nuotekas į aplinką arba kitiems asmenims priklausančias nuotekų tvarkymo sistemas, taip pat institucijoms, reguliuojančioms ir kontroliuojančioms paviršinių nuotekų tvarkymą.
II. APIBRĖŽTYS
4. Šiame dokumente vartojamos sąvokos:
4.1. mišriųjų nuotekų tvarkymo sistema – bendra paviršinių, buitinių ir (ar) gamybinių nuotekų tvarkymo sistema, į kurią patenkančios paviršinės nuotekos sudaro ne mažiau kaip 25 procentus ir ne daugiau kaip 90 procentų vidutinio metinio nuotekų kiekio. Paviršinių nuotekų tvarkymo sistemos, į kurias išleidžiamos buitinės, komunalinės ir (ar) gamybinės nuotekos, atitinkančios tinkamumo išleisti į aplinką reikalavimus, nelaikomos mišriųjų nuotekų;
4.2. paviršinių nuotekų nuotakynas – paviršinių nuotekų surinkimo, transportavimo, išleidimo inžineriniai įrenginiai (nuotakai, siurblinės ir pan.);
4.3. paviršinių nuotekų tvarkymo sistema – paviršinių nuotekų tvarkymui skirtų inžinerinių komunikacijų, įrenginių, statinių sistema, kurią priklausomai nuo nuotekų savybių, nustatytų aplinkos apsaugos reikalavimų ir kitų aplinkybių gali sudaryti paviršinių nuotekų nuotakynas, valymo įrenginiai, nuotekų dumblo (šlamo) tvarkymo įrenginiai, nuotekų išleidimo į aplinką įrenginiai, srauto uždarymo (valdymo) įrenginiai (priemonės), nuotekų apskaitos ir kokybės kontrolės priemonės;
4.4. paviršinių nuotekų tvarkymas – paviršinių nuotekų surinkimas, transportavimas, valymas, apskaita, išleidimas, valymo metu susidarančio dumblo (šlamo) pirminis tvarkymas;
4.5. galimai teršiama teritorija – atvira teritorija, kuri dėl joje vykdomos veiklos yra arba gali būti teršiama (eksploatacijos ar avarinės taršos atvejais) pavojingosiomis medžiagomis: didesnis kaip 0,5 ha technikos kiemas; autotransporto, žemės ūkio technikos, kitų savaeigių mechanizmų remonto, ardymo, techninės priežiūros, dažymo teritorija (teritorija, kurioje teikiamos išvardytos paslaugos, ir didesnė kaip 0,1 ha teritorija, kurioje išvardyta veikla vykdoma savo reikmėms; trąšų, augalų apsaugos produktų, buitinės chemijos, naftos produktų ir kitų pavojingųjų medžiagų perpylimo, perkrovimo ar sandėliavimo vieta (išskyrus galutinius nurodytų medžiagų vartotojus); didesnė kaip 0,5 ha autotransporto stovėjimo aikštelė, išskyrus viešąsias aikšteles; centralizuota betono ruošimo ir išdavimo vieta; degalinės, naftos bazės ir naftos išgavimo gręžinių teritorija, degalų ir kitų naftos produktų pilstymo vieta; chemijos, naftos perdirbimo, pieno, mėsos, žuvies perdirbimo, celiuliozės ir popieriaus, odų dirbimo, cukraus pramonės objekto teritorija; atliekų tvarkymo objekto, pabėgių mirkyklos, jūrų uosto, dokų teritorija;
4.6. viešoji autotransporto stovėjimo aikštelė – transporto priemonių stovėjimo aikštelė prie visuomeninės paskirties pastatų ir laisvalaikio, poilsio, turizmo ir panašios paskirties objektų;
4.7. kitos Reglamente vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme ir Nuotekų tvarkymo reglamente, patvirtintame LR aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236, vartojamas sąvokas.
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-859, 2014-10-24, paskelbta TAR 2014-10-30, i. k. 2014-15135
III. BENDRIEJI REIKALAVIMAI PAVIRŠINIŲ NUOTEKŲ TVARKYMUI
5. Paviršinės nuotekos turi būti tvarkomos atskirai nuo buitinių, komunalinių ir gamybinių nuotekų. Paviršinių nuotekų išleidimas į komunalinių, buitinių, gamybinių nuotekų tvarkymo sistemas draudžiamas, išskyrus atvejus, kai šio reikalavimo neatitinkanti nuotekų tvarkymo sistema įdiegta (arba statybos leidimas išduotas) iki šio Reglamento įsigaliojimo. Mišriųjų nuotekų tvarkymo sistemoms taikomi visi teisės aktuose nustatyti reikalavimai nuotekų, kurios patenka į mišriųjų nuotekų sistemą, tvarkymui.
6. Į paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas draudžiama šalinti (siekiant atsikratyti) pavojingąsias medžiagas ir bet kokias atliekas. Tokiu šalinimu nelaikomas pavojingųjų medžiagų patekimas ant teritorijų arba tiesiogiai į paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas su dulkėmis ir krituliais ar dėl reikalavimus atitinkančioje teritorijoje vykdomos ūkinės veiklos (pvz., eksploataciniai išmetimai iš techniškai tvarkingų transporto priemonių, kitokių mechanizmų, purvas nuo padangų ir pan.).
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-859, 2014-10-24, paskelbta TAR 2014-10-30, i. k. 2014-15135
7. Planuojant teritorijas ir jose numatomą vykdyti ūkinę veiklą, projektuojant paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, pirmiausia turi būti išnagrinėjamos šių techninių sprendimų taikymo galimybės:
7.1. sumažinančių paviršinių nuotekų susidarymą ir (ar) surinkimą (turi būti įrengiama kiek galima mažiau nelaidžių paviršių (išskyrus galimai teršiamas teritorijas), įrengiami švarių paviršinių nuotekų sugerdinimo į gruntą įrenginiai, planuojamos kiek galima mažesnės galimai teršiamos teritorijos ir pan.);
7.2. sumažinančių kiekį centralizuotai į aplinką išleidžiamų paviršinių nuotekų (pvz., numatomas paviršinių nuotekų panaudojimas gamybos, žaliųjų plotų laistymo, gaisrų gesinimo reikmėms, įrengiamos filtravimo juostos, sugėrimo takai, sulaikymo ir (ar) išlaikymo tvenkiniai ir pan.);
7.3. sumažinančių susidarančių paviršinių nuotekų užterštumą (pvz., numatyti sausą galimai teršiamų teritorijų valymą, įrengti stogines taršos atžvilgiu pavojingiausiose vietose ar pan.).
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-859, 2014-10-24, paskelbta TAR 2014-10-30, i. k. 2014-15135
71. Rengiant teritorijų planavimo dokumentus, statybos projektus ir pan., prioritetas turi būti skiriamas 7.1 ir 7.2 punktus atitinkančių techninių sprendinių įgyvendinimui. Jeigu nustatoma, kad dėl vietos aplinkos sąlygų, planuojamos ūkinės veiklos ypatumų, susidarančių paviršinių nuotekų užterštumo, teritorijos trūkumo ar pan. 7.1 ir 7.2 punktuose numatytų priemonių negalima įdiegti, paviršinės nuotekos gali būti tvarkomos per centralizuotas paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas.
Papildyta punktu:
Nr. D1-859, 2014-10-24, paskelbta TAR 2014-10-30, i. k. 2014-15135
8. Projektuojant paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, apskaičiuojant paviršinių nuotekų projektinį srautą ir kt., turi būti vadovaujamasi statybos techniniu reglamentu STR 2.07.01:2003. „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“. Faktinis per mėnesį ar kitą laikotarpį ant teritorijos susidarančių ir (arba) į kitiems asmenims priklausančias paviršinių nuotekų surinkimo sistemas išleidžiamų paviršinių nuotekų kiekis (Wf) išmatuojamas apskaitos prietaisais, o kai jų nėra, apskaičiuojamas pagal formulę:
Wf = 10 x Hf x ps x F x K, m3/mėnesį ar kt.,
čia:
Hf – faktinis mėnesio ar kito laikotarpio kritulių kiekis, mm (pagal Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenis);
ps – paviršinio nuotėkio koeficientas (imama vidutinė vertinamos teritorijos paviršiaus (pvz., asfaltas, betonas, akmenų grindinys ir pan.) reikšmė arba taikomas koeficientas ps = 0,4);
F – teritorijos plotas, ha;
K – paviršinio nuotėkio koeficientas, priklausantis nuo to, ar sniegas iš teritorijos pašalinamas. Jei sniegas pašalinamas K=0,85, jei nešalinamas – K=1.
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-859, 2014-10-24, paskelbta TAR 2014-10-30, i. k. 2014-15135
9. Projektuojant paviršinių nuotekų valymo įrenginius, gali būti numatomos liūčių metu susidarančių srautų apvedimo be valymo sistemos. Projektuojant tokias sistemas turi būti užtikrinama, kad per valymo įrenginius, neviršijant projektinio nuotekų valymo įrenginių našumo, bus praleidžiamas toks srautas:
9.1. kai nuotekos surenkamos nuo ne didesnių kaip 3 ha ploto (paviršių, nuo kurių surenkamos nuotekos, plotas) teritorijų:
| Plotas, ha |
0,1 |
0,5 |
1,0 |
1,5 |
2,0 |
2,5 |
3,0 |
| Valytinas nuotekų srautas*, l/s |
3,0 |
9,0 |
15 |
20 |
24 |
27 |
30 |
* – tarpinės reikšmės skaičiuojamos interpoliacijos būdu;
10. Reikalavimai konkretaus objekto paviršinių nuotekų išleidimui į aplinką nustatomi statybos projekte, Taršos leidime ir (ar) Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau – TIPK) leidime, o paviršinių nuotekų išleidimui į kitiems asmenims priklausančius nuotakynus – nuotekų tvarkymo paslaugų pirkimo – pardavimo sutartyje.
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-859, 2014-10-24, paskelbta TAR 2014-10-30, i. k. 2014-15135
IV. REIKALAVIMAI PAVIRŠINIŲ NUOTEKŲ, SUSIDARANČIŲ ANT GALIMAI TERŠIAMŲ TERITORIJŲ, TVARKYMUI
11. Bet kokios operacijos su pavojingosiomis medžiagomis turi būti vykdomos taip, kad tokios medžiagos nepatektų ant teritorijos paviršiaus arba patekusios ant teritorijos paviršiaus turi būti surenkamos arba neutralizuojamos, kad jos nepatektų į paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas ar aplinką. Esant rizikai, kad dėl planuojamos ar vykdomos ūkinės veiklos ant teritorijos paviršiaus gali patekti pavojingosios medžiagos, teritorijos naudotojas privalo turėti priemones tokių medžiagų surinkimui ir (ar) neutralizavimui. Jeigu pagal ūkinės veiklos pobūdį pavojingųjų medžiagų patekimas ant teritorijos paviršiaus yra būtinas (neišvengiamas), tokios teritorijos turi būti apsaugotos nuo paviršinių nuotekų susidarymo jose (pvz., uždengtos) arba ant jų susidarančios paviršinės nuotekos turi būti tvarkomos kaip gamybinės nuotekos (taikomi visi gamybinių nuotekų tvarkymui nustatyti reikalavimai).
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-859, 2014-10-24, paskelbta TAR 2014-10-30, i. k. 2014-15135
12. Galimai teršiamos teritorijos (objekto) statybos techniniame projekte ir (ar) projekto dalyje Aplinkos apsauga (jeigu tokia projekto dalis rengiama), prieš gaunant statybos leidimą, turi būti išvardinami paviršinių nuotekų tvarkymo sprendiniai. Statinio projekte turi būti:
12.1. teritorijos planas su pažymėtomis vietomis, nuo kurių bus renkamos paviršinės nuotekos, pažymėti galimos taršos objektai (transporto važinėjimo ir stovėjimo zonos, pavojingųjų medžiagų perkrovimų vietos, degalinės ir pan.); pažymėtos pagrindinės paviršinių nuotekų tvarkymo sistemos komunikacijos, statiniai, įrenginiai (tinklai, siurblinės, nuotekų valymo įrenginiai, kontroliniai šuliniai, išleistuvai);
12.2. aprašyta ūkinė veikla, dėl kurios gali būti teršiama teritorija, ant teritorijos galintys patekti teršalai, galimos eksploatacinės ir (ar) avarinės taršos dydis ir numatomos taikyti teritorijos taršos bei paviršinių nuotekų susidarymo prevencijos priemonės;
12.3. pateikti duomenys apie teritorijų, nuo kurių planuojama rinkti paviršines nuotekas, plotus, projektinį nuotekų kiekį (srautus) ir apie planuojamą taršą;
12.4. pateikta nuotekų valymo įrenginių technologinė schema ir jos aprašymas, pagrindiniai technologiniai brėžiniai, išdėstymo planas teritorijos plane, technologiniai efektyvumo ir našumo skaičiavimai (taikant tipinius nuotekų valymo įrenginius, technologiniai skaičiavimai statybos projekte nebūtini, tačiau turi būti pridėti teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinti gamintojo (tiekėjo) deklaruojami technologiniai parametrai, įrodantys numatomų taikyti valymo įrenginių tinkamumą valyti konkretaus objekto nuotekas), nuotekų valymo įrenginių eksploatacijos aprašymas, išvalytų nuotekų užterštumo rodikliai;
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-859, 2014-10-24, paskelbta TAR 2014-10-30, i. k. 2014-15135
13. Galimai teršiamos teritorijos turi būti padengtos vandeniui nelaidžia kieta danga (asfalto, asfaltbetonio, betono ar pan.) ir įrengtos, kad paviršinės nuotekos nuo jų nenutekėtų ant šalia esančių teritorijų ir ant jų nepatektų vanduo nuo šalia esančių teritorijų.
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-859, 2014-10-24, paskelbta TAR 2014-10-30, i. k. 2014-15135
14. Paviršinės nuotekos, susidarančios ant galimai teršiamų teritorijų, turi būti surenkamos į atskirą paviršinių nuotekų surinkimo sistemą (nuotakyną), kurioje turi būti įdiegtos priemonės, leidžiančios vykdyti nustatytus reikalavimus atitinkančią nuotekų apskaitą, laboratorinę kontrolę ir, esant reikalui, per 10 min. nuo sprendimo priėmimo uždaryti nuotekų išleistuvą.
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-859, 2014-10-24, paskelbta TAR 2014-10-30, i. k. 2014-15135
15. Paviršinės nuotekos, susidarančios ant galimai teršiamų teritorijų, kurių plotas (nuotekų surinkimo plotas) didesnis kaip 0,01 ha, prieš išleidžiant į aplinką turi būti valomos nuotekų valymo įrenginiuose, kurių našumas ir efektyvumas leidžia įgyvendinti 18 punkte nustatytas sąlygas. Šis reikalavimas netaikomas, jeigu susidarančių nuotekų užterštumas neviršija 18 punkte nustatytų normatyvų.
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-859, 2014-10-24, paskelbta TAR 2014-10-30, i. k. 2014-15135
16. Paviršinės nuotekos, susidarančios ant galimai teršiamų teritorijų, kurių plotas (nuotekų surinkimo plotas) didesnis kaip 0,02 ha, prieš išleidžiant į bendras (kitiems asmenims priklausančias) paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas turi būti valomos nuotekų valymo įrenginiuose, kurių našumas ir efektyvumas leidžia įgyvendinti 24 punkte nustatytas sąlygas. Į bendras paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, turinčias valymo įrenginius, išleidžiamos nuotekos, susidarančios ant galimai teršiamų teritorijų, gali būti nevalomos, jei susidarančių nuotekų užterštumas neviršija 24 punkte nustatytų normatyvų.
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-859, 2014-10-24, paskelbta TAR 2014-10-30, i. k. 2014-15135
17. Neteko galios nuo 2014-10-31
Punkto naikinimas:
Nr. D1-859, 2014-10-24, paskelbta TAR 2014-10-30, i. k. 2014-15135
V. PAVIRŠINIŲ NUOTEKŲ IŠLEIDIMAS Į APLINKĄ
18. Į aplinką išleidžiamų paviršinių nuotekų užterštumas negali būti didesnis kaip:
18.1. skendinčiųjų medžiagų vidutinė metinė koncentracija – 30 mg/l, didžiausia momentinė koncentracija – 50 mg/l;
18.2. BDS5 vidutinė metinė koncentracija – 25 mg O2/l, didžiausia momentinė koncentracija – 50 mg O2/l. Šis parametras turi būti nustatomas ir kontroliuojamas tik nuotekose, surenkamose nuo galimai teršiamų teritorijų, kurios gali būti teršiamos organiniais teršalais (pvz., žemės ūkio produkcijos perdirbimo, maisto pramonės, organinių atliekų tvarkymo objektai ir pan.);
18.3. naftos produktų vidutinė metinė koncentracija – 5 mg/l, didžiausia momentinė koncentracija – 7 mg/l;
18.4. kitų pavojingųjų medžiagų koncentracija negali viršyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 „Dėl nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ patvirtinto Nuotekų tvarkymo reglamento I priede nurodytų prioritetinių pavojingų medžiagų, II priede nurodytų pavojingų ir kitų kontroliuojamų medžiagų DLK į gamtinę aplinką, išskyrus išimtis, kai Reglamente arba kituose teisės aktuose nustatyti kitokie reikalavimai išleidžiamoms paviršinėms nuotekoms.
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-859, 2014-10-24, paskelbta TAR 2014-10-30, i. k. 2014-15135
19. Paviršinės nuotekos, atskiromis surinkimo sistemomis surenkamos nuo teritorijų, kuriose nėra taršos pavojingosiomis medžiagomis šaltinių (pvz., parkai, pėsčiųjų zonos, žaidimų aikštelės, pastatų stogai ir pan.), gali būti išleidžiamos į aplinką be valymo, apskaitos ir kokybės kontrolės. Į dirbtinius nepratekamus vandens telkinius šias nuotekas galima išleisti, jeigu užtikrinama, kad nuotekų priimtuvas nepersipildys ir nebus užtvindytos gretimos teritorijos.
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-859, 2014-10-24, paskelbta TAR 2014-10-30, i. k. 2014-15135
20. Miestų ir miestelių paviršinės nuotekos, į bendrą paviršinių nuotekų tvarkymo sistemą surenkamos nuo daugiau kaip 10 ha autotransportui skirtų viešųjų teritorijų (gatvių, privažiavimų, stovėjimo aikštelių), prieš išleidžiant į aplinką turi būti valomos paviršinių nuotekų valymo įrenginiuose, kurių valymo efektyvumas atitiktų 18.1 ir 18.3 punktuose nustatytus reikalavimus. Šio punkto reikalavimai neprivalomi, kai surenkamų paviršinių nuotekų užterštumas neviršija 18 punkte nustatytų normatyvų.
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-859, 2014-10-24, paskelbta TAR 2014-10-30, i. k. 2014-15135
21. Paviršinių nuotekų, surenkamų nuo transportui skirtų bendro naudojimo visuomeninių teritorijų (miestų gatvių, viešo naudojimo transporto stovėjimo aikštelių, kelių ir pan.), kurių bendras plotas didesnis kaip 10 ha, tvarkymo sistemos operatorius privalo turėti nuotekų išleidimo į aplinką uždarymo (nutraukimo) priemones, kuriomis avariniu teršalų patekimo į nuotekų tvarkymo sistemą atveju arba valymo įrenginių valymo (remonto) metu ne ilgiau kaip per 30 min. galėtų nutraukti nuotekų patekimą į aplinką.
VI. PAVIRŠINIŲ NUOTEKŲ IŠLEIDIMAS Į NUOTAKYNĄ
22. Nuotekų išleidimui į paviršinių nuotekų surinkimo sistemas, iš kurių nuotekos į aplinką išleidžiamos be valymo ir jų valymas pagal šio Reglamento nuostatas neprivalomas, taikomi visi nuotekų išleidimui į aplinką nustatyti reikalavimai.
23. Į paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, gavus šių sistemų savininko (valdytojo) rašytinį sutikimą (pasirašius atitinkamą sutartį), gali būti išleidžiamos valytos buitinės, komunalinės ir (ar) gamybinės nuotekos. Buitinių, komunalinių ir (ar) gamybinių nuotekų išleidimui į paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas taikomi visi teisės aktuose nustatyti reikalavimai tokių nuotekų išleidimui į aplinką. Tokiu atveju vadovaujamasi prielaida, kad nuotekos išleidžiamos tiesiai į aplinką toje vietoje, kur įrengtas paviršinių nuotekų išleidimo į aplinką išleistuvas.
24. Į bendrus paviršinių nuotekų nuotakynus, iš kurių išleidžiamos nuotekos yra arba turi būti valomos, išleidžiamų paviršinių nuotekų užterštumas negali viršyti:
24.1. skendinčiųjų medžiagų vidutinė metinė koncentracija – 150 mg/l, didžiausia momentinė koncentracija – 300 mg/l;
24.2. BDS5 vidutinė metinė koncentracija – 50 mg O2/l, didžiausia momentinė koncentracija – 100 mg O2/l. Šis parametras turi būti nustatomas ir kontroliuojamas tik nuotekose, surenkamose nuo galimai teršiamų teritorijų, kurios gali būti teršiamos organiniais teršalais (pvz., žemės ūkio produkcijos perdirbimo, maisto pramonės, organinių atliekų tvarkymo objektai ir pan.);
24.3. naftos produktų vidutinė metinė koncentracija – 10 mg/l, didžiausia momentinė koncentracija – 30 mg/l;
24.4. kitų pavojingųjų medžiagų koncentracija negali viršyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 „Dėl nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ patvirtinto Nuotekų tvarkymo reglamento I priede nurodytų medžiagų, II priedo A ir B1 sąrašuose nurodytų medžiagų DLK į gamtinę aplinką ir II priedo B2 sąraše nurodytų medžiagų DLK į nuotekų surinkimo sistemą, išskyrus išimtis, kai Reglamente arba kituose teisės aktuose nustatyti kitokie reikalavimai išleidžiamoms paviršinėms nuotekoms.
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-859, 2014-10-24, paskelbta TAR 2014-10-30, i. k. 2014-15135
VII. LEIDIMAI PAVIRŠINIŲ NUOTEKŲ IŠLEIDIMUI Į APLINKĄ
26. TIPK ar Taršos leidimą, kuriame nustatyti leidžiami paviršinių nuotekų išleidimo į aplinką parametrai, būtina turėti, kai:
26.1. į gamtinę aplinką išleidžiamos paviršinės nuotekos, surenkamos nuo galimai teršiamų teritorijų (išskyrus automobilių stovėjimo aikšteles), kurių paviršinių nuotekų surinkimo plotas didesnis negu 1 ha;
26.2. į gamtinę aplinką išleidžiamos paviršinės nuotekos, surenkamos nuo 10 ha ir didesnių paviršių, skirtų autotransportui (gatvių, privažiavimų, automobilių stovėjimo aikštelių), ir (ar) kai į bendrą paviršinių nuotekų tvarkymo sistemą patenka nuotekos nuo galimai teršiamų teritorijų, kurių bendras paviršinių nuotekų surinkimo plotas didesnis negu 1 ha.
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-859, 2014-10-24, paskelbta TAR 2014-10-30, i. k. 2014-15135
27. TIPK ar Taršos leidime paviršinėms nuotekoms išleisti paviršinių nuotekų kiekio ir leistinos taršos normatyvai nenustatomi (leistinas nuotekų kiekis ir leistina tarša neribojama). Į leidimą įrašomos konkrečiam objektui nustatytos leistinos momentinės ir vidutinės metinės teršalų koncentracijos (LK) arba teisės aktų numatytais atvejais laikinai leistina koncentracija (LLK). Šio punkto nuostatos netaikomos, kai nuo galimai teršiamų teritorijų surenkamos paviršinės nuotekos prilyginamos gamybinėms nuotekoms (kaip numatyta 11 punkte).
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-859, 2014-10-24, paskelbta TAR 2014-10-30, i. k. 2014-15135
28. Leidžiamas išleisti su paviršinėmis nuotekomis teršalų kiekis (LT) arba laikinai leistina tarša (LLT) nustatomas ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, dauginant objektui nustatytą vidutinę metinę LK/LLK iš faktiškai per tą laikotarpį išleisto nuotekų kiekio.
29. Paviršinių nuotekų valymo įrenginių statybos, remonto ar rekonstravimo laikotarpiu, kai dėl minėtų darbų negali būti užtikrinamas reikalavimus atitinkantis nuotekų išvalymas, paviršinių nuotekų tvarkymo sistemos valdytojui prašant (prašyme turi būti pagrįstas laikinų normatyvų poreikis, prašomų normatyvų dydis ir nurodomos priemonės, kurių bus imtasi taršai mažinti), gali būti nustatomi ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui laikini išleidžiamų paviršinių nuotekų taršos normatyvai (LLK), atitinkantys faktinį paviršinių nuotekų užterštumą, kuris būtų taikant visas prašyme nurodytas taršos prevencijos priemones.
30. Išduodant Taršos leidimus miestų ir miestelių bendrosiomis paviršinių nuotekų surinkimo sistemomis surenkamų paviršinių nuotekų išleidimui į aplinką, kai, vadovaujantis Reglamento nuostatomis, nuotekos prieš išleidžiant į aplinką turi būti valomos, tačiau nuotekų tvarkymo sistema neturi valymo įrenginių, sistemos valdytojui prašant (prašyme turi būti pagrįstas išimčių poreikis, valymo įrenginių statybos etapai ir terminai), laikinai (ne ilgiau kaip iki 2018 metų pabaigos) gali būti taikomos šios išimtys:
– Taršos leidimas išduodamas paviršinių nuotekų išleistuvą valdančiam asmeniui;
– Taršos leidimą pildyti, kad prie nuotekų surinkimo sistemos prisijungusių abonentų, kurie atitinka 26.1 punkto kriterijų, išleistuvai būtų traktuojami kaip atskiri išleistuvai į aplinką ir jiems nustatomi LLK normatyvai, lygūs Reglamente nustatytiems išleidimui į kanalizacijos tinklus DLK normatyvams;
– reikalavimai laboratorinei kontrolei ir apskaitai turi būti nustatyti ir leidime reglamentuotų abonentų išleistuvams į nuotekų surinkimo sistemą, ir galutiniam išleistuvui į aplinką.
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-24, 2013-01-09, Žin., 2013, Nr. 9-388 (2013-01-24), i. k. 113301MISAK000D1-24
Nr. D1-859, 2014-10-24, paskelbta TAR 2014-10-30, i. k. 2014-15135
31. 30 punkte numatytu atveju mokesčių už taršą ataskaitas paviršinių nuotekų nuotakyno valdytojas pildo kiekvienam abonento išleistuvui, o metinėse statistinėse ataskaitose nurodo per galutinį išleistuvą į aplinką išleistų nuotekų apskaitos ir laboratorinės kontrolės duomenis.
32. Neteko galios nuo 2014-10-31
Punkto naikinimas:
Nr. D1-859, 2014-10-24, paskelbta TAR 2014-10-30, i. k. 2014-15135
33. Paraiškoje TIPK ar Taršos leidimui gauti paviršinių nuotekų išleidimui į aplinką (išskyrus miestų ir miestelių bendromis nuotekų surinkimo sistemomis surenkamų nuotekų išleidimui) turi būti tokia informacija:
33.1. teritorijos planas su pažymėtomis vietomis, nuo kurių bus renkamos paviršinės nuotekos, pažymėtais galimos taršos objektais (transporto važinėjimo ir stovėjimo zonos, kenksmingų medžiagų perkrovimų ar sandėliavimo vietos, degalinės ir pan.), pažymėtomis pagrindinėmis paviršinių nuotekų tvarkymo sistemos komunikacijomis, statiniais, įrenginiais (tinklai, siurblinės, nuotekų valymo įrenginiai, kontroliniai šuliniai, išleistuvai);
33.2. aprašyta ūkinė veikla, dėl kurios gali būti teršiama teritorija, ant teritorijos galintys patekti teršalai, galima eksploatacinės ir (ar) avarinės taršos apimtis ir numatomos taikyti teritorijos taršos bei paviršinių nuotekų susidarymo prevencijos priemonės;
33.4. informacija apie nuotekų valymo įrenginius ir jų eksploataciją (technologinė schema ir aprašymas, statybos ir pripažinimo tinkamais naudoti datos, valymo įrenginių projektinės charakteristikos, trumpas eksploatacijos aprašymas (nurodomi už eksploataciją atsakingi asmenys), eksploatacijos taisyklės).
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-859, 2014-10-24, paskelbta TAR 2014-10-30, i. k. 2014-15135
VIII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas
Nr. D1-24, 2013-01-09, Žin., 2013, Nr. 9-388 (2013-01-24), i. k. 113301MISAK000D1-24
Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. D1-193 "Dėl Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo" pakeitimo
2.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas
Nr. D1-859, 2014-10-24, paskelbta TAR 2014-10-30, i. k. 2014-15135
Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. D1-193 „Dėl Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ pakeitimo