LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO

Suvestinė redakcija nuo 2010-12-05 iki 2011-09-03

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2010, Nr. 106-5475, i. k. 1102070ISAK00V-1494

ĮSAKYMAS

DĖL 2010–2012 METŲ EKSPERIMENTINIO VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS APRAŠO IR 2010–2012 METŲ EKSPERIMENTINIŲ BENDRŲJŲ UGDYMO PLANŲ PATVIRTINIMO

2010 m. rugsėjo 3 d. Nr. V-1494

Vilnius

Siekdamas įgyvendinti Mokyklų tobulinimo programos plius, patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. ISAK-2331 (Žin., 2008, Nr. 7-257), 7 priedą „Mokymosi krypties pasirinkimo galimybių didinimo 14–19 metų mokiniams, II etapas: gilesnio mokymosi diferencijavimo ir individualizavimo, siekiant ugdymo kokybės, reikalingos šiuolaikiniam darbo pasauliui, komponentas“:

1. Tvirtinu pridedamus:

1.1. 2010–2012 metų eksperimentinį vidurinio ugdymo programos aprašą;

1.2. 2010–2012 metų eksperimentinius bendruosius ugdymo planus;

1.3. Mokyklų, dalyvaujančių projekte „Mokymosi krypties pasirinkimo galimybių didinimas 14–19 metų mokiniams, II etapas: gilesnis mokymosi diferencijavimas ir individualizavimas, siekiant ugdymo kokybės, reikalingos šiuolaikiniam darbo pasauliui“, sąrašą.

2. Nustatau, kad šiuo įsakymo 1.3 punktu patvirtintos mokyklos 2010–2012 metais 9–12 klasėse ugdymo procesą organizuoja vadovaudamosi šiuo įsakymu patvirtintais 2010–2012 metų eksperimentiniu vidurinio ugdymo programos aprašu ir 2010–2012 metų eksperimentiniais bendraisiais ugdymo planais.

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministro 2010 m. rugsėjo 3 d.

įsakymu Nr. V-1494

2010–2012 METŲ EKSPERIMENTINIS VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS APRAŠAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. 2010–2012 metų eksperimentinis vidurinio ugdymo programos aprašas (toliau – Aprašas) nustato Aprašo įgyvendinimo tikslą ir uždavinius, vidurinio ugdymo programos sandarą ir jos vykdymo principus mokyklose, dalyvaujančiose projekte „Mokymosi krypties pasirinkimo galimybių didinimas 14–19 metų mokiniams, II etapas: gilesnis mokymosi diferencijavimas ir individualizavimas, siekiant ugdymo kokybės, reikalingos šiuolaikiniam darbo pasauliui“ (toliau – Projektas).

2. Aprašo įgyvendinimo pagrindas yra ugdymo diferencijavimas ir individualizavimas atsižvelgiant į mokinių siekius, polinkius ir gebėjimus, sudarant jiems galimybes planuoti profesinę karjerą, pasirinkti mokymosi kryptį atitinkančius dalykus ir skirtingus jų kursus.

3. Apraše vidurinio ugdymo programa suprantama kaip vidurinio ugdymo, vidurinio ir muzikinio ugdymo, vidurinio ir dailės ugdymo, vidurinio ir meninio ugdymo (11–12 (gimnazijos III–IV) klasėse) programa.

4. Vidurinio ugdymo programos įgyvendinimo ypatumus Projekte dalyvaujančiose mokyklose nustato 2010–2012 metų eksperimentiniai bendrieji ugdymo planai, tvirtinami Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro.

II. APRAŠO ĮGYVENDINIMO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

5. Aprašo įgyvendinimo tikslas – nustatyti lankstesnės, daugiau ugdymo turinio pasirinkimo galimybių mokiniams ir mokyklai teikiančios vidurinio ugdymo programos sandarą bei mokinio individualaus ugdymo plano sudarymo principus.

6. Aprašo įgyvendinimo uždaviniai:

6.1. individualizuojant ir diferencijuojant ugdymą gerinti vidurinio ugdymo kokybę;

6.2. sudaryti galimybę kiekvienam mokiniui rinktis jo gabumus, polinkius ir poreikius atitinkantį mokymosi kelią, padidinti vidurinio ugdymo prieinamumą;

6.3. priartinant akademinį mokymo turinį prie gyvenimo poreikių, suartinant bendrąjį lavinimą ir profesinį mokymą, sudaryti platesnes galimybes skirtingus mokymosi kelius pasirinkusiems mokiniams;

6.4. skatinti mokyklų savarankiškumą ir atsakomybę, kuriant mokyklų ugdymo turinį ir tobulinant jo organizavimą, bendradarbiavimą ir partnerystę tarp įvairių tipų mokyklų ir tarp mokyklų bei verslo įmonių.

III. VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS SANDARA

7. Vidurinio ugdymo programos turinį sudaro dalykai (jų kursai), pasirenkamieji dalyko moduliai, pasirenkamieji dalykai, Projekte parengti etikos, tikybos, lietuvių kalbos, matematikos, istorijos, biologijos, chemijos, fizikos dalykų bendrojo ir išplėstinio kursų moduliai.

8. Dalyko programos kursas suprantamas kaip tam tikra logiškai vientisa dalyko turinio visuma, reikalinga konkretiems ugdymo uždaviniams įgyvendinti. Projekte išbandomų dalykų programos kursas suprantamas kaip tam tikra logiškai vientisa dalyko modulių visuma. Galimi du skirtingi to paties dalyko kursai – bendrasis ir išplėstinis:

8.1. bendrasis kursas gilina bendrą kultūrinį mokinių išprusimą, patirtį ir kompetencijas, būtinas šiuolaikinio gyvenimo praktikoje, perteikia dalyko pagrindus, apima plačiai vartojamas dalyko sąvokas, pagrindinius dėsningumus, svarbiausias idėjas, jų kontekstą ir praktinį taikymą, veiklos kompetenciją, vertybines nuostatas;

8.2. išplėstinis kursas savo turiniu padeda įgyti platesnes ir gilesnes kompetencijas nei to paties dalyko bendrasis kursas, apima žinių, gebėjimų ir nuostatų visumą, orientuotą į nuodugnesnes tam tikros srities studijas. Jis skiriamas mokiniams savarankiško mokymosi gebėjimams ugdyti, mokymuisi operuoti dalyko žiniomis ir metodais sprendžiant praktinio ir teorinio pobūdžio užduotis.

9. Vidurinio ugdymo programos dalykus, dalykų kursus, jų apimtį (valandų skaičių) ir modulių skaičių reglamentuoja Aprašo priedas (toliau – priedas).

10. Mokiniai mokomi pagal individualius ugdymo planus, kurie gali skirtis dalykais, dalykų kursais ir pasirenkamaisiais dalykų moduliais.

11. Mokinio mokymosi turinį sudaro:

11.1. privalomasis ugdymo turinys;

11.2. pasirenkamasis ugdymo turinys.

12. Privalomojo ugdymo turinio paskirtis – suteikti vidurinio išsilavinimo pagrindus. Privalomąjį ugdymo turinį sudaro šių dalykų bendrieji kursai:

12.1. mokinio pasirinkto vieno iš dorinio ugdymo srities dalykų: tikybos arba etikos;

12.2. lietuvių kalbos;

12.3. užsienio kalbos;

12.4. matematikos;

12.5. mokinio pasirinkto vieno iš socialinio ugdymo srities dalykų: istorijos, geografijos arba integruoto socialinių mokslų kurso;

12.6. mokinio pasirinkto vieno iš gamtamokslinio ugdymo srities dalykų: biologijos, chemijos, fizikos arba integruoto gamtos mokslų kurso;

12.7. mokinio pasirinkto vieno iš meninio ugdymo srities arba technologinio ugdymo srities dalykų;

12.8. kūno kultūros (bendrosios kūno kultūros arba pasirinktos sporto šakos).

13. Mokiniui, kuris mokosi pagal profesinio mokymo programą kartu su vidurinio ugdymo programa, į privalomąjį ugdymo turinį neįtraukiami 12.7 punkte nurodyti dalykai.

14. Mokiniui, kuris mokosi pagal vidurinio ir muzikinio, vidurinio ir dailės ugdymo programą, į privalomąjį ugdymo turinį neįtraukiami 12.4–12.7 punktuose nurodyti dalykai.

15. Mokinio pasirenkamąjį ugdymo turinį sudaro:

15.1 privalomojo ugdymo turinio dalykų, pasirinktų mokinio, išplėstiniai kursai;

15.2. privalomojo ugdymo turinio dalykų, pasirinktų mokinio, bendrieji ir / arba išplėstiniai kursai;

15.3. pasirenkamieji dalykai ir pasirenkamieji dalykų moduliai, kurių programos parengtos nacionaliniu lygiu ir/ar parengti ir siūlomi mokyklos.

IV. VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMO PRINCIPAI

16. Maksimalus mokinio savaitinių pamokų skaičius – 32, minimalus privalomas mokinio pamokų skaičius – 28 savaitinės pamokos. Profesinės mokyklos, konservatorijos mokiniui, kuris mokosi pagal vidurinio ugdymo programą, maksimalus mokinio pamokų skaičius – 34 savaitinės pamokos.

17. Mokinys per dvejus metus turi mokytis ne mažiau kaip devynių (kai mokosi pagal profesinio mokymo programą kartu su vidurinio ugdymo programa – ne mažiau kaip 7, konservatorijos mokinys – 4) bendrojo lavinimo skirtingų dalykų. Pasirenkamieji dalyko moduliai nėra skaičiuojami kaip atskiri dalykai.

18. Mokykla turi sudaryti galimybę mokiniui keisti dalykus, dalykų kursus, pasirenkamuosius dalyko modulius, pasirenkamuosius dalykus, laiduoti mokymosi tęstinumą pereinant iš vienos mokyklos į kitą.

19. Mokinys bendruosius ir išplėstinius dalyko kursus renkasi savo nuožiūra, tačiau bendras savaitinių pamokų skaičius neturi viršyti mokinio maksimalaus savaitinių pamokų skaičiaus.

20. Mokiniams tikslingai pasirinkti mokymosi kryptį, dalykus, dalykų kursus, pasirenkamuosius dalykų modulius ir susidaryti individualų ugdymo planą padeda mokyklos psichologas, socialinis pedagogas, profesijos patarėjai, mokytojai, vadovaujantys klasei mokytojai ir kt., remdamiesi surinkta informacija apie mokinio stiprybes, polinkius, mokymosi pasiekimus, mokymosi stilių, profesinius siekius ir tardamiesi su mokiniu, jo tėvais (globėjais, rūpintojais).

21. Mokinio pageidavimu, esant galimybei, dalyko kursui mokytis gali būti skiriama ir daugiau pamokų, nei nurodyta Aprašo priede.

22. Vidurinio ugdymo programą įgyvendinanti mokykla privalo mokiniams pasiūlyti:

22.1. dalykų bendruosius ir išplėstinius kursus (pagal Aprašo priedą);

22.2. ne mažiau kaip trijų užsienio kalbų bendruosius ir išplėstinius kursus;

22.3. ne mažiau kaip du meninio ugdymo dalykus ir ne mažiau kaip dvi technologijų dalyko programas (išskyrus mokyklas, kurios vykdo vidurinio ir muzikinio ugdymo, vidurinio ir dailės ugdymo, vidurinio ir meninio ugdymo, profesinio mokymo programą kartu su vidurinio ugdymo programa);

22.4. ne mažiau kaip tris tam tikros sporto šakos programas;

22.5. ne mažiau kaip keturias pasirenkamųjų dalykų ir keturias pasirenkamųjų modulių programas;

22.6. ugdymą profesinei karjerai, t. y. mokyklos parengtą ugdymo profesinei karjerai modulį; integruotą į dalykų programas kursą; profesinio mokymo programų dalį; neformaliojo švietimo programą.

23. Mokykla gali rekomenduoti mokiniams rinktis tam tikros mokymosi krypties dalykus, reikalingus renkantis humanitarinių mokslų, menų, socialinių, fizinių, biomedicinos, technologijų mokslų ar kitų studijų sritis.

24. Mokyklos mokiniams gali siūlyti projekte parengtus etikos, tikybos, lietuvių kalbos, matematikos, istorijos, biologijos, chemijos, fizikos dalykų bendrojo, išplėstinio kurso ir laisvai pasirenkamuosius modulius, neviršydamos maksimalaus privalomų pamokų skaičiaus per savaitę.

25. Mokykla, atsižvelgdama į mokinių poreikius, sprendžia, ar toje pačioje mobiliojoje grupėje (klasėje) mokosi tik bendrąjį dalyko kursą pasirinkę mokiniai, ir/ar tie mokiniai, kurie mokosi išplėstinį kursą.

26. Sudarant bendrojo lavinimo mokyklų mokiniams galimybes rinktis praktinės veiklos dalykus: menus, technologijas ar jų integruotus kursus, rekomenduojama bendradarbiauti su netoli esančiomis profesinėmis ir kitomis mokyklomis, centrais, vykdančiais profesinio mokymo programas.

27. Menus ir kūno kultūrą, technologijas rekomenduojama integruoti ir/ar derinti su neformaliuoju mokinio ugdymu.

28. Pasirenkamųjų dalykų, dalykų modulių, integruotų kursų programas, nesant švietimo ir mokslo ministro patvirtintųjų, mokyklos rengia 2010–2012 metų eksperimentinių ugdymo planų nustatyta tvarka.

29. Siekdama, kad ugdymo organizavimas padėtų gerinti ugdymo kokybę, mokykla gali mažinti dalykų skaičių per savaitę ir intensyvinti mokymą (mokyti trumpesniais nei pusmetis mokymo etapais).

30. Savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, savininkas (dalyvių susirinkimas) padeda sukurti:

30.1. galimybes mokytis mokinio norimo dalyko kitoje bendrojo lavinimo ar profesinėje mokykloje tais atvejais, kai mokinys negali mokytis norimų dalykų programų toje mokykloje, kurioje mokosi;

30.2. ryšius su darbdavių atstovais, kad mokiniai galėtų atlikti veiklas darbo vietose.

V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

31. Pasibaigus Projektui, mokyklos, dalyvaujančios Projekte, Švietimo ir mokslo ministerijai, savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai, savininkui (dalyvių susirinkimui), teikia išvadas ir siūlymus tobulinti Vidurinio ugdymo programą.

_________________

2010–2012 metų eksperimentinio

vidurinio ugdymo programos aprašo

priedas

VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS DALYKAI, DALYKŲ KURSAI IR JŲ MODULIAI

Dalykų sričių/ dalykų pavadinimai	Programos apimtis (valandų skaičius)
Dalykų sričių/ dalykų pavadinimai	bendrasis kursas (Projekte išbandomų modulių skaičius)	išplėstinis kursas (Projekte išbandomų modulių skaičius)
Dorinis ugdymas:
Tikyba*	70 (2)	–
Etika*	70 (2)	–
Kalbos:
Lietuvių kalba (gimtoji)*	280 (8)	350 (8)
Užsienio kalba (1-oji)	210	280
Užsienio kalba (2-oji)	140	210
Socialinis ugdymas:
Istorija*	140 (4)	210 (6)
Geografija	140	210
Integruotas socialinių mokslų kursas	140	–
Matematika*	210 (6)	310 (9)
Informacinės technologijos	70	140
Gamtamokslinis ugdymas:
Biologija*	140 (6)	210 (6)
Fizika *	140 (4)	245 (7)
Chemija*	140 (4)	210 (6)
Integruotas gamtos mokslų kursas	140	–
Meninis ir technologinis ugdymas:
Menai	140	210
Technologijos	140	210
Integruotas menų ir technologijų kursas	140	210
Kūno kultūra:
Bendroji kūno kultūra	140–210	280
Pasirinkta sporto šaka	140–210	–
Pasirenkamieji dalykai	–	–
Projektai	–	–

Pastaba

* Projekte parengtų vidurinio ugdymo programos dalykų modulių programų apimtis atitinka dalyko programų apimtį valandomis, nustatytoms Vidurinio ugdymo bendrosioms programoms įgyvendinti.

_________________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministro 2010 m. rugsėjo 3 d.

įsakymu Nr. V-1494

2010–2012 METŲ eksperimentiniai BENDRIEJI UGDYMO PLANAI

I SKYRIUS. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. 2010–2012 metų eksperimentiniai bendrieji ugdymo planai (toliau – Eksperimentiniai ugdymo planai) reglamentuoja pagrindinio ugdymo programos antrosios dalies ir vidurinio ugdymo programos įgyvendinimą mokyklose, dalyvaujančiose projekte „Mokymosi krypties pasirinkimo galimybių didinimas 14–19 metų mokiniams, II etapas: gilesnis mokymosi diferencijavimas ir individualizavimas, siekiant ugdymo kokybės, reikalingos šiuolaikiniam darbo pasauliui“ (toliau – Projektas).

2. Eksperimentinių ugdymo planų tikslai:

2.1. skatinti mokyklas savarankiškai ir atsakingai formuoti mokyklos ugdymo turinį;

2.2. įvardyti bendrųjų ugdymo programų (toliau – Ugdymo programos), pagrindinio ugdymo programos antrosios dalies dalykų modulinių programų projektų ir vidurinio ugdymo programos dalykų modulinių programų projektų (toliau – Modulinės programos) vykdymo principus ir reikalavimus;

2.3. skatinti mokyklas sudaryti galimybes, numatytas Eksperimentiniuose ugdymo planuose, kiekvienam besimokančiajam įgyti kompetencijų – žinių, gebėjimų ir nuostatų.

3. Eksperimentinių ugdymo planų uždaviniai:

3.1. nustatyti pamokų skaičių, skirtą dalykų programoms įgyvendinti, mokantis pagal Ugdymo programas ir Modulines programas; nustatyti modulių skaičių;

3.2. aprašyti pagrindinius ugdymo pritaikymo pagal mokinių poreikius būdus (individualizuojant ir diferencijuojant, integruojant, kt.);

3.3. numatyti bendrąsias nuostatas mokykloje organizuojamam ugdymo procesui;

3.4. pasiūlyti gaires mokyklos rengiamam ugdymo planui.

4. Eksperimentiniuose ugdymo planuose vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2003, Nr. 63-2853) ir kituose švietimą reglamentuojančiuose teisės aktuose vartojamas sąvokas.

II SKYRIUS. UGDYMO PROGRAMŲ VYKDYMO BENDROSIOS NUOSTATOS

I SKIRSNIS. UGDYMO ORGANIZAVIMAS

5. Ugdymo organizavimas 2010–2011 mokslo metais:

5.1. Ugdymo procesas pradedamas rugsėjo 1 d., baigiamas atitinkamai:

Klasė	Ugdymo proceso pabaiga	Ugdymo proceso trukmė savaitėmis
9 (gimnazijų I)	birželio 10 d.	36
10 (gimnazijų II)	gegužės 31 d.	34
11 (gimnazijų III)	birželio 10 d.	36
12 (gimnazijų IV)	gegužės 31 d.	34

5.2. Mokyklos dirba penkias dienas per savaitę.

5.3. Ugdymosi procesas mokyklos sprendimu gali būti skirstomas pusmečiais, trimestrais arba trumpesniais nei trimestrai laikotarpiais. Trumpesnių nei trimestrai laikotarpių trukmę rekomenduojama derinti su Modulinių programų dalykų modulių trukme. Pasirinktų mokymosi etapų datas tvirtina mokyklos direktorius.

5.4. Mokinių atostogos numatomos:

Atostogos	Prasideda	Baigiasi
Rudens	2010 m. spalio 25 d.	2010 m. spalio 29 d.
Žiemos (Kalėdų)	2010 m. gruodžio 23 d.	2011 m. sausio 5 d.
Pavasario (Velykų)	2011 m. balandžio 18 d.	2011 m. balandžio 22 d.
Vasaros: 9–11 (gimnazijų I–III) klasės	2011 m. birželio 13 d.	2011 m. rugpjūčio 31 d.

6. Ugdymo organizavimas 2011–2012 mokslo metais:

6.1. Ugdymo procesas pradedamas rugsėjo 1 d., mokslo metų pabaiga bus tikslinama atskiru švietimo ir mokslo ministro įsakymu;

6.2. Mokyklos dirba penkias dienas per savaitę;

6.3. Ugdymosi procesas mokyklos sprendimu gali būti skirstomas pusmečiais, trimestrais arba trumpesniais nei trimestrai laikotarpiais. Trumpesnių nei trimestrai laikotarpių trukmę rekomenduojama derinti su Modulinių programų dalykų modulių trukme. Pasirinktų mokymosi etapų datas tvirtina mokyklos direktorius;

6.4. Mokinių atostogų laikas bus tikslinimas atskiru švietimo ir mokslo ministro įsakymu.

7. Ugdymo procese kultūrinei, meninei, pažintinei, kūrybinei, sporto, praktinei, socialinei, prevencinei ir kitai pagal mokinių ir mokyklos poreikius parinktai veiklai per mokslo metus būtina skirti nuo 5 iki 10 mokymosi dienų. Ji organizuojama mokyklos pasirinktu laiku.

8. Oro temperatūrai esant 25 laipsniams šalčio ar žemesnei į mokyklą gali neiti 9–12 klasių (gimnazijų I–IV) mokiniai. Šios dienos įskaičiuojamos į mokymosi dienų skaičių.

9. Paskelbus ekstremalią situaciją, keliančią pavojų mokinių gyvybei ar sveikatai, mokykla priima sprendimus dėl ugdymo proceso koregavimo.

II SKIRSNIS. MOKYKLOS UGDYMO PLANO RENGIMAS

10. Mokyklos direktorius ar jo įgaliotas asmuo organizuoja mokyklos ugdymo plano rengimą. Į mokyklos ugdymo plano rengimą, grindžiamą demokratiškumo, subsidiarumo, prieinamumo, bendradarbiavimo principais, įtraukiami mokytojai, mokiniai, jų tėvai.

11. Mokykla 2010–2011 ir 2011–2012 mokslo metų ugdymo planus rengia vadovaudamasi Eksperimentiniu ugdymo planu, Modulinių programų nuostatomis, kitais teisės aktais. Mokyklos bendruomenė susitaria dėl mokyklos ugdymo plano turinio ir formos.

Mokyklos ugdymo plane mokykla savo nuožiūra gali numatyti:

11.1. Projekto ir mokyklos keliamus tikslus įgyvendinamoms Ugdymo programoms ir/ar Modulinėmis programoms;

11.2. lankstaus, teikiančio pasirinkimo galimybes, ugdymo proceso įgyvendinimo principus ir sąlygas;

11.3. Ugdymo programų ir/ar Modulinių programų įgyvendinimą konkrečioje klasėje ar klasių koncentre, dalykui skiriamų pamokų ar modulių skaičių konkrečioje klasėje, mokyklos nuožiūra skirstomų pamokų panaudojimą, ugdymo turinio integravimą ar dalykų mokymo intensyvinimą;

11.4. svarbiausius mokinių pasiekimų ir jų pažangos vertinimo periodus, būdus, laiką;

11.5. reikalavimus sudaromam mokinio individualiam ugdymo planui;

11.6. specialiosios pedagoginės ir specialiosios pagalbos teikimą;

11.7. neformaliojo ugdymo veiklos tikslus ir pasirinkimo galimybes;

11.8. mokyklai aktualius Ugdymo programų ir/ar Modulinių programų įgyvendinimo aspektus.

12. Rengiant mokyklos ugdymo planą rekomenduojama priimti sprendimus dėl:

12.1. integralumo, kontekstualumo, individualizavimo ir diferencijavimo, subsidiarumo ir sistemingumo principų taikymo formuojamam mokyklos ugdymo turiniui; dėl ugdymo turinio planavimo ir organizavimo laikotarpių;

12.2. bendrųjų kompetencijų ir gyvenimo įgūdžių ugdymo, prevencinių bei kitų programų integravimo į ugdymo turinį ir tarpdalykinės integracijos (dalykų ar jų dalies turinio integravimo);

12.3. mokinių pažangos ir jų pasiekimų vertinimo ugdymo procese būdų ir laikotarpių, mokinių pasiekimų, įgytų mokantis dorinio ugdymo, žmogaus saugos, menų, kūno kultūros, kūno kultūros parengiamosios grupės, technologijų, pilietiškumo pagrindų, ekonomikos ir verslumo, pasirenkamųjų dalykų – mokyklos siūlomų ir mokinio laisvai pasirenkamų dalykų; dalykų modulių – iš anksto apibrėžtos, savarankiškos ugdymo ar mokymo dalyko programos dalies – vertinimo;

12.4. pasirenkamųjų dalykų ir dalykų modulių pasiūlos; integruotų dalykų; dalykų modulių programų ir pasirenkamųjų dalykų (jei nėra švietimo ir mokslo ministro patvirtintų) programų rengimo;

12.5. ugdymo profesinei karjerai būdų ir formų;

12.6. mokinių socialinės veiklos organizavimo principų ir būdų, siejamų su mokinių, mokyklos ir vietos bendruomenės poreikiais;

12.7. dalyko mokymo intensyvinimo, mokinio pasirinkto dalyko kurso, dalyko modulio ar Modulinės programos privalomai pasirenkamųjų modulių pakeitimo tvarkos;

12.8. formaliojo ir neformaliojo ugdymo turinio integravimo, neformaliojo ugdymo organizavimo;

12.9. dalykų programoms įgyvendinti skiriamų valandų skaičiaus didinimo ar mažinimo ne daugiau kaip 10 procentų;

12.10. klasių dalijimo į grupes principų, mobiliųjų grupių – dalykui, dalyko moduliui, Modulinių programų moduliams (akademiniam ir praktiniam) diferencijuotai mokyti, pedagoginei ar specialiajai pedagoginei pagalbai teikti – sudarymo ir mokinių skaičiaus, atsižvelgus į skirtas mokymo lėšas.

13. Mokyklos nuožiūra skirstomos pamokos gali būti skiriamos dalykams diferencijuotai mokyti, pasirenkamiesiems dalykams, dalykų moduliams, Modulinių programų moduliams ir kitai veiklai (pamokoms, konsultacijoms), kuri prisidėtų prie nuoseklaus kompetencijų ugdymo.

14. Mokykla sprendimą rengti vienų ar dvejų mokslo metų mokyklos ugdymo planą priima savo nuožiūra.

15. Ugdymo organizavimo metu atsiradus nenumatytiems atvejams, mokykla savo ugdymo planą gali koreguoti, atsižvelgusi į turimas mokymo lėšas.

16. Mokyklos ugdymo plane rekomenduojama numatyti bendradarbiavimo galimybes su kitomis švietimo institucijomis dėl mokyklos ugdymo turinio formavimo, siekiant užtikrinti įgyvendinamų programų tęstinumą, perimamumą, padidinti mokinių galimybes pasirinkti dalykus ar jų modulius ne tik savo mokykloje, bet ir kitose.

17. Mokyklos ugdymo plano projektą mokyklos direktorius ar jo įgaliotas asmuo derina su mokyklos taryba ir su savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija, savininku (dalyvių susirinkimu).

18. Mokyklos ugdymo planą mokyklos direktorius patvirtina iki ugdymo proceso pradžios.

III SKIRSNIS. MOKINIO INDIVIDUALAUS UGDYMO PLANO SUDARYMAS

19. Siekiant, kad mokinys atskleistų savo gabumus ir patirtų mokymosi sėkmę, sudaromas mokinio individualus ugdymo planas.

20. Mokinio individualaus ugdymo plano tikslas – ugdyti mokinio atsakomybę už mokymąsi, gebėjimą išsikelti tikslus ir siekti juos įgyvendinti.

21. Mokiniui tikslingai pasirinkti mokymosi kryptį ir susidaryti individualų ugdymo planą padeda mokyklos psichologas, socialinis pedagogas, profesijos patarėjai, mokytojai, vadovaujantys klasei mokytojai ir kt., remdamiesi turima informacija apie mokinio stiprybes ir interesus, mokymosi pasiekimus, mokymosi stilių, profesinius siekius ir tardamiesi su mokiniu ir jo tėvais (globėjais, rūpintojais). Mokinio individualaus ugdymo plano formą siūlo mokykla.

22. Mokinio individualų ugdymo planą, suderintą su mokyklos galimybėmis, sau rengia kiekvienas mokinys, besimokantis pagal vidurinio ugdymo programą. Atskirais atvejais mokinio individualus ugdymo planas sudaromas besimokantiesiems pagal pagrindinio ugdymo programą.

IV SKIRSNIS. DALYKŲ MOKYMO INTEGRAVIMAS

23. Siekiant perteikti įvairiapusius reiškinių ryšius, susieti ugdymo turinį su visuomenės ir darbo pasaulio realijomis, mažinti mokymosi krūvius, rekomenduojama integruoti dalykus, kurių ugdymo turinys yra susijęs ar priskiriamas tai pačiai ugdymo sričiai; profesinėje mokykloje – su konkrečia profesinio mokymo programa. Integruotoje pamokoje siekiama integruojamųjų dalykų programose numatytų mokinių pasiekimų.

24. Mokykla analizuoja integruojamųjų dalykų programų įgyvendinimą mokymosi procese ir priima sprendimus dėl tolesnio integravimo.

25. Dienyne tvarkoma kiekvienos integruotos pamokos apskaita.

V SKIRSNIS. DALYKŲ MOKYMO INTENSYVINIMAS

26. Mokyklos gali intensyvinti atskirų dalykų mokymą, t. y. Eksperimentiniuose ugdymo planuose numatytą pamokų skaičių dvejiems metams gali skirti trumpesniam laikotarpiui arba suskirstyti į kelis laikotarpius. Tai netaikytina lietuvių kalbos (gimtosios), matematikos, kūno kultūros dalykams. Dorinio ugdymo mokymą galima intensyvinti tik įgyvendinant vidurinio ugdymo programą.

27. Intensyvinant atskiro dalyko ar kelių dalykų mokymąsi negali būti viršijamas maksimalus mokiniui privalomų pamokų skaičius per savaitę.

VI SKIRSNIS. MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS

28. Mokinių pažanga ir jų pasiekimai ugdymo procese vertinami vadovaujantis Ugdymo programomis ir/ar Modulinėmis programomis ir Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. ISAK-256 (Žin., 2004, Nr. 35-1150), mokyklos susitarimais.

29. Mokykla užtikrina, kad mokiniai ugdymo procese laiku gautų mokytis padedantį vertinimą žodžiu ir raštu.

30. Mokykla gali rinktis kitas vertinimo sistemas, bet privalu numatyti įvertinimų konvertavimo į dešimtbalę sistemą būdą.

31. Mokykla numato būdus ir/ar formas informuoti mokinių tėvus apie mokinių mokymosi pasiekimus ir numato formas ir/ar galimybes mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu peržiūrėti gautus mokinių pasiekimų įvertinimus.

32. Specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinio pasiekimai kūno kultūros pratybose vertinami įrašu „įskaityta“ arba „neįskaityta“, mokinio, atleisto pagal gydytojo rekomendaciją ir mokyklos direktoriaus įsakymu – įrašu „atleista“.

33. Mokinių, kurie mokosi pagal Modulines programas, pasiekimai įvertinami baigus kiekvieno modulio programą.

34. Dalyko galutinis įvertinimas išvedamas iš visų dalyko modulinės programos modulių įvertinimų.

VII SKIRSNIS. MOKINIŲ MOKYMOSI KRŪVIO REGULIAVIMAS

35. Mokyklos direktorius (arba jo paskirtas asmuo) organizuoja mokyklos veiklą, susijusią su mokinių mokymosi krūvių reguliavimu:

35.1. organizuoja mokytojų bendradarbiavimą sprendžiant mokinių mokymosi motyvacijos ir mokymosi krūvio optimizavimo klausimus;

35.2. organizuoja ir vykdo mokinių mokymosi krūvio bei mokiniams skiriamų namų darbų stebėseną ir kontrolę;

35.3. užtikrina, kad mokiniams per dieną nebūtų skiriamas daugiau kaip vienas kontrolinis darbas – ne mažesnės kaip 30 minučių trukmės savarankiškas, projektinis, kūrybinis, laboratorinis ar kitoks raštu (ar elektroniniu būdu) atliekamas ir įvertinamas darbas, skirtas mokinio pasiekimams ir jo pažangai patikrinti baigus dalyko programos dalį, modulinės programos modulį. Apie kontrolinį darbą mokinius būtina informuoti ne vėliau kaip prieš savaitę. Nerekomenduojami kontroliniai darbai po atostogų ar šventinių dienų.

36. Mokiniai gali būti atleidžiami nuo menų ir kūno kultūros, o išimties atvejais – ir kitų privalomojo dalyko savaitinių pamokų (ar jų dalies) lankymo, jeigu:

36.1. yra baigę ar mokosi dailės, choreografijos, muzikos, meno mokyklose;

36.2. mokosi sporto srities neformaliojo švietimo įstaigose ar kitoje institucijoje, vykdančioje sportinę veiklą;

36.3. yra tarptautinių ar nacionalinių olimpiadų, konkursų nugalėtojai per einamuosius mokslo metus.

37. Mokykla numato menų ir sporto dalykų/kūno kultūros, o išimties atvejais – ir kt. dalykų įvertinimus įskaityti ir/arba konvertuoti į 10 balų vertinimo sistemą.

38. Mokiniai, atleisti nuo atitinkamų menų ar sporto srities dalykų pamokų, tuo metu gali užsiimti kita ugdymosi veikla arba mokytis individualiai. Mokykla užtikrina nuo pamokų atleistų mokinių saugumą ir užimtumą.

39. Per dieną negali būti daugiau kaip 7 pamokos (pamoka – nustatytos trukmės mokytojo ir mokinių bendra veikla, mokytojo ir mokinių veikimas organizuojant mokinių pažintinę veiklą, kryptinga mokytojo ir mokinių sąveika, mokytojo ir jo vadovaujamų mokinių veikla ir pan.), išskyrus mokyklas, įgyvendinančias pagrindinio ir muzikinio, pagrindinio ir dailės, pagrindinio ir meninio ugdymo programas ir vidurinio ir muzikinio, vidurinio ir dailės, vidurinio ir meninio ugdymo programas bei vidurinio ugdymo programą, kai mokinys mokosi kartu ir pagal profesinio mokymo programą.

40. Mokinių, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo, vidurinio ir muzikinio ugdymo, vidurinio ir dailės ugdymo, vidurinio ir meninio ugdymo (toliau – Vidurinio ugdymo programos), pamokų tvarkaraštyje neturėtų būti daugiau kaip trys „langai“, o pagal pagrindinio ugdymo, pagrindinio ir muzikinio ugdymo, pagrindinio ir dailės ugdymo, pagrindinio ir meninio ugdymo (toliau kartu vadinamos Pagrindinio ugdymo programomis) – vienas „langas“ (vienos pamokos trukmės laisvo laiko tarpas tarp pamokų). Mokinių laisvą laiką gali būti siūloma išnaudoti neformaliajam ugdymui, savišvietai.

VIII SKIRSNIS. NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO ORGANIZAVIMAS MOKYKLOJE

41. Neformalusis vaikų švietimas įgyvendinamas pagal Neformaliojo vaikų švietimo koncepciją, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. ISAK-2695 (Žin., 2006, Nr. 4-115).

42. Neformaliojo vaikų švietimo veikla yra skirta meninę, sporto ar kitą veiklą pasirinkusių mokinių asmeninėms, socialinėms, edukacinėms, profesinėms kompetencijoms ugdyti. Šią veiklą mokiniai renkasi laisvai, ji įgyvendinama realizuojant:

42.1. neformaliojo ugdymo programas, finansuojamas mokinio krepšelio lėšomis;

42.2. neformaliojo vaikų švietimo programas, kurios gali būti vykdomos ir mokykloje, kai išnaudotos visos neformaliojo ugdymo valandos;

42.3. pažintinę veiklą, finansuojamą pagal Mokinių pažintinei veiklai skirtų lėšų naudojimo metodines rekomendacijas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. ISAK-1934 (Žin., 2007, Nr. 105-4319);

42.4. socialinę, projektinę ir kt. veiklą.

43. Neformaliojo ugdymo grupės mokinių skaičius turi būti ne mažesnis kaip 7 mokiniai gyvenvietės ir 12 mokinių savivaldybės centro ir miesto mokykloje.

44. Neformaliojo ugdymo valandų neskiriama pasirenkamiesiems dalykams, pagilintiems dalykams ar jų moduliams mokyti.

45. Neformaliojo vaikų švietimo programos mokinių atostogų metu vykdomos mokyklos ar savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos, savininko (dalyvių susirinkimo) nustatyta tvarka.

IX SKIRSNIS. UŽSIENIEČIŲ IR LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIEČIŲ, išvykstančių iš lietuvos, ATVYKUSIŲ AR GRĮŽUSIŲ IŠ UŽSIENIO GYVENTI IR DIRBTI LIETUVOS RESPUBLIKOJE, VAIKŲ UGDYMO ORGANIZAVIMAS

46. Mokinio užsienio mokykloje įgytus pasiekimus vertina mokykla, į kurią kreipiasi mokinys, pageidaujantis tęsti mokymąsi. Jei reikia įveikti kai kurių dalykų programų skirtumus, mokykla, atsižvelgdama į mokinio pageidavimus, numato spragų išlyginimo būdus ir atsiskaitymo formas.

47. Užsieniečių vaikų, nemokančių lietuvių kalbos, bet norinčių mokytis Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose, ugdymas organizuojamas vadovaujantis Užsieniečių ir Lietuvos Respublikos piliečių, atvykusių ar grįžusių gyventi ar dirbti Lietuvos Respublikoje, vaikų ir suaugusiųjų ugdymo išlyginamosiose klasėse ir išlyginamosiose mobiliosiose grupėse tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. ISAK-1800 (Žin., 2005, Nr. 109-3991).

48. Mokiniai, kurie išvyksta gyventi ar (ir) mokytis į užsienį, pateikę prašymą mokyklos, kurioje jie mokėsi, direktoriui, atitinkamos klasės dalyką (-us) gali mokytis savarankiškai pagal Savarankiško mokymosi tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2003 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 258 (Žin., 2003, Nr. 33-1397; 2007, Nr. 95-3860). Pageidaujantieji mokytis nuotolinio mokymosi būdu kreipiasi į mokyklą, vykdančią nuotolinį mokymą.

X SKIRSNIS. MOKINIŲ MOKYMAS NAMUOSE IR SAVARANKIŠKO MOKYMOSI ORGANIZAVIMAS

49. Sergančių mokinių mokymas namuose skiriamas ir organizuojamas pagal Moksleivių mokymo namuose organizavimo tvarką, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 259/153 (Žin., 2000, Nr. 25-654).

49.1. Mokinys gydytojo leidimu dalį pamokų gali lankyti mokykloje. Šios pamokos papildomai įrašomos į mokinio individualų ugdymo planą. Mokykla, suderinusi su mokinio tėvais (globėjais ar rūpintojais) ir atsižvelgusi į mokinio ligos pobūdį bei gydytojo rekomendacijas, rengia individualų mokinio mokymo namuose planą. Mokinys gali būti mokyklos direktoriaus įsakymu atleidžiamas nuo kai kurių pamokų ir nesimokyti dailės, muzikos, technologijų ir kūno kultūros. Jei jis nesimoko kai kurių dalykų, dienyne ir mokinio individualaus ugdymosi plane rašoma „atleista“.

49.2. Namuose mokomam mokiniui skiriama 9 ir 10 klasėse ir I–II gimnazijos klasėse (toliau kartu – 9–10 klasės) 15 pamokų, 11–12 klasėse ir III–IV gimnazijos klasėse (toliau kartu – 11–12 klasės) – 14 pamokų.

50. Mokinių savarankiškas mokymasis organizuojamas pagal Savarankiško mokymosi

tvarkos aprašą.

XI SKIRSNIS. MOKYMOSI ORGANIZAVIMAS IŠLYGINAMOSIOSE KLASĖSE AR GRUPĖSE

51. Išlyginamosios klasės (atskirais atvejais – grupės) gali būti steigiamos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos, savininko (dalyvių susirinkimo), kuris nustato priėmimo į išlyginamąsias klases, grupes tvarką, informuoja visuomenę ir mokinių tėvus apie teikiamas paslaugas, numato finansavimo galimybes.

52. Mokiniai išlyginamojoje klasėje ar grupėje gali mokytis visų tos klasės ugdymo plano dalykų, tik tam tikros ugdymo srities (kalbų, gamtamokslinių, socialinių, menų, tiksliųjų mokslų) dalykų ar vieno dalyko. Išlyginamojoje klasėje ar grupėje turi būti ne mažiau kaip 5 mokiniai.

53. Mokykla, kurioje steigiama išlyginamoji klasė ar grupė, rengia klasės ar grupės ugdymo planą ir pamokų tvarkaraštį.

54. Klasės ar grupės ugdymo planas sudaromas taip, kad maksimalus mokinio pamokų skaičius per savaitę neviršytų 28 pamokų, neformaliajam ugdymui ir mokyklos nuožiūra skirstomų pamokų skaičius neturi viršyti 10 savaitinių pamokų. Klasėje gali būti sudaromos mobiliosios grupės.

55. Mokiniams gali būti siūloma įvairių dalykų modulių: pasiekimų spragoms kompensuoti, dalyko žinioms ir gebėjimams pagilinti, naujam dalyko turiniui išmokti ir kitų.

56. Užsieniečių vaikų, nemokančių valstybinės kalbos, bet ketinančių tęsti mokymąsi pagal Ugdymo programas, ugdymas išlyginamosiose klasėse ir grupėse organizuojamas Eksperimentinių ugdymo planų 47 punkto nustatyta tvarka.

III SKYRIUS. PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS

I SKIRSNIS. BENDROSIOS NUOSTATOS

57. Mokykla, įgyvendindama Pagrindinio ugdymo programą, vadovaujasi Pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 (Žin., 2008, Nr. 99-3848) (toliau – Pagrindinio ugdymo bendrosios programos); Pagrindinio ugdymo programos antrosios dalies modulinėmis programomis, atsižvelgia į Ugdymo organizavimo 9–12 (gimnazijų I–IV) klasėse metmenų projekto nuostatas.

58. Pagrindinio ugdymo programos antrosios dalies dalyko modulinę programą sudaro:

58.1. branduolys – iš anksto apibrėžta, savarankiška dalyko programos dalis, skirta esminėms dalykinėms ir bendrosioms kompetencijoms įgyti akademinėje ir praktinėje mokymosi aplinkoje;

58.2. akademinis modulis – iš anksto apibrėžta, savarankiška dalyko programos dalis, skirta bendrosioms ir esminėms dalykinėms kompetencijoms įtvirtinti ir/ar plėtoti akademinėje mokymosi aplinkoje, atsižvelgiant į asmeninius mokinio polinkius, tolesnio mokymosi, profesijos ir darbo perspektyvą;

58.3. praktinis modulis – iš anksto apibrėžta, savarankiška dalyko programos dalis, skirta bendrosioms ir esminėms dalykinėms kompetencijoms įtvirtinti ir/ar plėtoti praktinės veiklos aplinkoje, atsižvelgiant į asmeninius mokinio polinkius, tolesnio mokymosi, profesijos ir darbo perspektyvą.

59. Dalyko modulinė programa laikoma baigta, kai yra pasiekti šioje programoje nustatyti pasiekimai (baigta dalyko branduolio programa ir vieno iš privalomai pasirinkto modulio (akademinio arba praktinio) programa).

60. Mokykla privalo užtikrinti dalykų programoms įgyvendinti skiriamų pamokų minimalų skaičių per savaitę, pateiktą Eksperimentinių ugdymo planų 76 punkte.

61. Socialinė veikla yra privaloma ugdymo proceso dalis. Jai skiriama ne mažiau kaip 5 pamokų (valandų) trukmės veikla per mokslo metus, kuri gali būti vykdoma ugdymo proceso, skirto kultūrinei, meninei, pažintinei, kūrybinei, sportinei, praktinei, socialinei veiklai, metu. Socialinė veikla siejama su pilietiškumo ugdymu, mokyklos bendruomenės tradicijomis, vykdomais projektais, kultūrinėmis bei socializacijos programomis; gali būti siejama su profesinės karjeros ugdymu.

62. Mokykla gali siūlyti mokiniams pasirinkti pagilinto dalykų mokymosi programas:

62.1. kitų dalykų modulių; laisvai pasirenkamuosius modulius, skirtus pagilinti arba papildyti moduliais pagrindinio ugdymo programos antrosios dalies dalykų modulines programas;

62.2. mokiniai gali tęsti arba pradėti mokytis pagal kryptingo meninio ugdymo (įvairių meno sričių (bendrųjų meninių) gebėjimų arba vienos meno srities gebėjimų gilesnis ir platesnis ugdymas) programą.

63. Rekomenduojama sudaryti sąlygas ugdyti profesinės karjeros, verslumo įgūdžius, mokiniui geriau pažinti savo gebėjimus, kad jis gebėtų apsispręsti ir tinkamai pasirinkti, ko mokysis toliau. Mokiniams gali būti sudaromos sąlygos pasirinkti dalykų modulius pagal polinkius ir gebėjimus vadovaujantis Mokymosi krypčių pasirinkimo galimybių didinimo 14–19 metų mokiniams modelio aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. ISAK-715 (Žin., 2008, Nr. 35-1260)

II SKIRSNIS. UGDYMO TURINIO DIFERENCIJAVIMAS

64. Mokykla, siekdama geriau pritaikyti ugdymo turinį skirtingų poreikių mokiniams ir padėti jiems pasiekti geresnių rezultatų, gali atskirą klasę ar klases dalyti į grupes vienai ar dviem dalyko savaitinėms pamokoms (arba iš paralelių klasių gali būti sudaromos laikinos panašių poreikių mokinių grupės siekiant geriau pritaikyti ugdymo turinį skirtingų poreikių mokiniams ir padėti jiems pasiekti geresnių rezultatų). Per šias pamokas mokiniams taikomi motyvuojantys, poreikius atitinkantys mokymo (-si) metodai ir užduotys, padedama siekti patenkinamo, pagrindinio ar aukštesniojo pasiekimų lygio. Šioms grupėms sudaryti panaudojamos mokyklos nuožiūra skirstomos pamokos.

65. Jeigu trūksta valstybės finansuojamų valandų klasei ar klasės komplektų skaičiui, dalyko turinys diferencijuojamas toje pačioje pamokoje, skiriant atitinkamas individualias ar grupines užduotis.

66. Klasė į grupes gali būti dalijama šiems dalykams mokyti: doriniam ugdymui, užsienio kalboms (1-ajai ir 2-ajai), informacinėms technologijoms, menams ir technologijoms, neviršijant nustatytų valstybės finansuojamų valandų klasei ar klasės komplektų skaičiui.

67. Mobilioji grupė sudaroma iš ne mažiau kaip 7 mokinių gyvenvietės mokykloje ir 12 mokinių savivaldybės centro ir miesto mokykloje.

III SKIRSNIS. UGDYMO SRIČIŲ DALYKŲ MOKYMO ORGANIZAVIMAS

68. Ugdymo procese per atskirų dalykų pamokas ir kitą ugdomąją veiklą rekomenduojama naudoti metodus, kurie:

68.1. motyvuotų mokinius mokytis, skatintų suvokti mokymosi tikslus;

68.2. orientuotų į procesą, kuris ugdytų ne tik dalykines, bet ir bendrąsias kompetencijas;

68.3. būtų aktualūs ir priimtini mokiniui ir įtrauktų į mokymosi procesą;

68.4. skatintų konstruktyvų, kritinį ir kūrybinį mąstymą, atsakomybę už savo mokymąsi bei rezultatus;

68.5. padėtų suvokti mokymosi kokybę ir išmokytų rasti būdus jai tobulinti;

68.6. plėtotų įgytas mokinio mokymosi strategijas, įgūdžius ir jų panaudojimą naujose situacijose;

68.7. formuotų mokinio pilietinę ir tautinę tapatybę, ugdytų bendrakultūrinę kompetenciją, toleranciją ir parengtų įsilieti į Lietuvos visuomenės gyvenimą;

68.8. ugdytų gebėjimus dirbti įvairiose mokinių grupėse.

69. Dorinį ugdymą nuo 14 iki 16 metų mokinys pats renkasi tėvų (globėjų, rūpintojų) pritarimu. Vyresni kaip 16 metų mokiniai pasirenka patys vieną dorinio ugdymo dalyką – tikybą (tradicinės religinės bendrijos ar bendruomenės) arba etiką.

70. Kalbų ugdymo organizavimas:

70.1. Mokykla sudaro sąlygas kurį laiką gyvenusiems ir besimokiusiems užsienyje ir grįžusiems į Lietuvą mokiniams likviduoti lietuvių kalbos programos skirtumus, tam skirdama mokyklos nuožiūra skirstomų pamokų.

70.2. Mokykla iki vidurinio ugdymo programos vykdymo pradžios negali mokiniui keisti pradėtų mokyti užsienio kalbų.

70.3. Mokiniams, atvykusiems iš kitų Lietuvos ar užsienio mokyklų, kuriose jie bent vienus metus mokėsi kitos užsienio kalbos negu mokomasi naujojoje mokykloje, rekomenduojama:

70.3.1. sudaryti sąlygas toliau mokytis pradėtą užsienio kalbą. Jeigu mokykla neturi galimybių tęsti pradėtos užsienio kalbos mokymo, vadovaudamasi mokinio pateiktais dokumentais (Europos kalbų aplanku, laikytų tarptautinių kalbos egzaminų vertinimais, bendrojo lavinimo mokyklos arba kalbų mokyklų išduotais pažymėjimais) fiksuoja mokinio pasiekimus;

70.3.2. sudaryti sąlygas mokiniui pradėti mokytis užsienio kalbos, kurios mokosi klasė, ir įveikti programos skirtumus:

70.3.2.1. vienus mokslo metus jam skiriama 1 papildoma užsienio kalbos pamoka per savaitę (jeigu keičia kalbą);

70.3.2.2. jei toje pačioje, paralelėse ar gretimose klasėse yra du ar daugiau tokių mokinių, jų grupei mokyti skiriamos 2 papildomos pamokos;

70.3.2.3. jeigu mokinys (tėvams (globėjams, rūpintojams) pritarus) pageidauja tęsti mokytis pradėtą kalbą, o mokykla neturi reikiamos kalbos mokytojo, mokinys gali norimos kalbos mokytis savarankiškai arba kalbų mokykloje ir siekti Pagrindinio ugdymo bendrosiose programose nurodytų reikalavimų (pagal Europos kalbų mokymo, mokymosi ir vertinimo skalę). Tokiais atvejais mokinys privalo reguliariai pildyti savo Europos kalbų aplanką ir rinkti kalbos mokėjimo lygį patvirtinančius dokumentus. Juos turi pateikti ugdymo etapo pabaigoje, o mokykla turi įskaityti mokinio pasiekimus.

71. Informacinių technologijų mokymo organizavimas:

71.1. įgyvendinant mokymo modelį, kai organizuojama dalyko pamoka, bet ją planuoja ar pamokoje dirba du mokytojai – dalyko ir informacinių technologijų, informacinių technologijų mokytojo darbui apmokėti panaudojamos mokyklos nuožiūra skirstomos pamokos. Šią valandą galima skirti kitų dalykų mokytojams, kurie konsultuotų informacinių technologijų integravimo klausimais.

71.2. 10 klasėje informacinių technologijų mokoma pagal Informacinių technologijų bendrąją programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2003 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. ISAK-1015 (Žin., 2003, Nr. 77-3525).

71.3. 9–10 klasių informacinių technologijų kursą sudaro privalomoji dalis ir vienas iš pasirenkamųjų programavimo pradmenų, kompiuterinės leidybos pradmenų arba tinklalapių kūrimo pradmenų modulių. Mokykla siūlo rinktis ne mažiau kaip du modulius. Modulį renkasi mokinys.

72. Socialinio ugdymo organizavimas:

72.1. Pilietiškumo pagrindų programai skiriama 70 pamokų, jos gali būti organizuojamos tiek 9, tiek 10 klasėje arba abi pamokos vienoje iš jų.

72.2. Mokykla gali priimti sprendimą integruoti kai kurių pilietiškumo ugdymo pagrindų dalyko temas į artimus pagal turinį dalykus.

73. Meninio ugdymo organizavimas:

73.1. Meninio ugdymo srities dalykus sudaro privalomieji dailės, muzikos ir pasirenkamieji teatro, šokio, šiuolaikinių menų dalykai.

73.2. Menų dalykų mokymą galima integruoti į neformalųjį ugdymą.

73.3. Rekomenduojama sudaryti galimybę mokytis teatro, šokio, organizuoti dalykų kryptingą meninį ugdymą.

73.4. Vietoj muzikos ir dailės gali būti siūloma mokytis pagal šiuolaikinių menų programą, apimančią dailę, muziką, šokį ir teatrą.

74. Technologinio ugdymo organizavimas:

74.1. Pradedama mokyti technologijų dalyko pagal privalomą 17 valandų integruoto technologijų kurso programą, po kurios mokiniai renkasi vieną iš penkių siūlomų technologinių programų. Mokykla numato, kada mokiniai gali keisti pasirinktas technologijų programas.

74.2. Mokiniams gali būti siūloma rinktis alternatyvias technologinio ugdymo programas, sukurtas mokyklos atsižvelgiant į specifinius mokinių poreikius, mokymosi sąlygų ypatumus. Būtina, kad mokiniai, mokydamiesi pagal alternatyvias technologinio ugdymo programas, pasiektų pasiekimus, artimus ar tolygius numatytiems Pagrindinio ugdymo bendrosiose ir/ar modulinėse programose.

75. Kūno kultūros ugdymo organizavimas:

75.1. Kūno kultūrai skiriant 2 valandas per savaitę, būtina sudaryti sąlygas visiems mokiniams pasirinkti jų pomėgius atitinkančias aktyvaus judėjimo pratybas (pvz.: plaukimo, šokio, teniso ir pan.) per neformaliojo ugdymo veiklą mokykloje ar kitoje neformaliojo vaikų švietimo įstaigoje. Mokykla pasirinktu būdu tvarko mokinių, lankančių šias pratybas, apskaitą.

75.2. Specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams sudaromos fizinio aktyvumo pasirinkimo galimybės. Mokiniai gali rinktis vieną iš siūlomų fizinio aktyvumo formų:

75.2.1. pagal ligų pobūdį iš įvairių klasių sudaromoms 9–12 mokinių grupėms skiriamos 2 pamokos per savaitę;

75.2.2. mokiniai dalyvauja pamokose su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal gydytojo rekomendacijas ir atsižvelgiant į savijautą;

75.2.3. tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu mokiniai gali lankyti sveikatos grupes ne mokykloje;

75.2.4. parengiamosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams krūvis ir pratimai skiriami atsižvelgus į jų ligų pobūdį ir sveikatos būklę. Neskiriama ir neatliekama pratimų, galinčių skatinti ligų paūmėjimą;

75.2.5. parengiamosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių pasiekimai kūno kultūros pratybose nuo 14 iki 16 metų jų pačių pageidavimu gali būti vertinami pažymiu. Dėl ligos pobūdžio negalintiesiems atlikti įprastų užduočių mokytojas taiko alternatyvias atsiskaitymo užduotis, kurios atitinka mokinių fizines galimybes ir gydytojo rekomendacijas;

75.2.6. mokykla mokiniams, atleistiems nuo kūno kultūros pamokų dėl sveikatos ir laikinai dėl ligos, siūlo kitą veiklą (pvz.: stalo žaidimus, šaškes, šachmatus, veiklą kompiuterių klasėje, bibliotekoje, konsultacijas, socialinę veiklą ir pan.).

76. Dalykų programoms 9 ir 10 klasėse įgyvendinti (pagal Pagrindinio ugdymo bendrąsias programas (žr. 2 skiltį) arba pagal pagrindinio ugdymo programos antrosios dalies dalykų modulines programas (žr. 3, 4, 5 skiltis)) skiriamas pamokų skaičius, savaitinis pamokų skaičius per savaitę, dalyko modulinės programos branduolio apimtis, modulių skaičius, privalomai ir laisvai pasirenkamųjų modulių apimtis ir šių modulių skaičius per 2 metus:

Dalykų sričių/dalykų pavadinimai	Pamokų skaičius (savaitinių pamokų skaičius dalykui) *	Dalyko programos branduolio apimtis pamokomis (modulių skaičius)**	Privalomai pasirenkamųjų modulių apimtis pamokomis (modulių skaičius)**	Laisvai pasirenkamųjų modulių apimtis pamokomis (modulių skaičius)**
1	2	3	4	5
Dorinis ugdymas: (tikyba arba etika)	70 (2)
Kalbos:
Lietuvių kalba (gimtoji)	315 (9)	280 (12)	35 (1 praktinis)	35 (1)
Lietuvių kalba (gimtoji)	315 (9)	280 (12)	35 (1 akademinis)	35 (1)
Užsienio kalba (1-oji)	210 (6)
Užsienio kalba (2-oji)	140 (4)
Matematika	245 (7)	175 (8)	70 (4 praktiniai)	70 (2)
Matematika	245 (7)	175 (8)	70 (4 akademiniai)	70 (2)
Gamtamokslinis ugdymas:
Biologija	105 (3)	70 (3)	35 (1 praktinis)
Biologija	105 (3)	70 (3)	35 (1 akademinis)
Fizika	140 (4)	105 (5)	35 (1 praktinis)
Fizika	140 (4)	105 (5)	35 (1 akademinis)
Chemija	140 (4)	105 (3)	35 (2 praktiniai)
Chemija	140 (4)	105 (3)	35 (2 akademiniai)
Informacinės technologijos	70 (2)
Socialinis ugdymas:
Istorija	140 (4)	105 (5)	35 (2 praktiniai)	35 (1)
Istorija	140 (4)	105 (5)	35 (2 akademiniai)	35 (1)
Pilietiškumo pagrindai	70 (2)
Geografija	105 (3)
Ekonomika arba ekonomika ir verslumas	35 (1)
Meninis ir technologinis ugdymas:
Dailė	70 (2)
Muzika	70 (2)
Technologijos	88 (2,5)
Kūno kultūra	140 (4)
Žmogaus sauga	12 (0,5)
Pasirenkamieji dalykai, dalykų moduliai
Savaitinių pamokų skaičius
Maksimalus mokyklos nuožiūra skirstomų pamokų skaičius	14 (pamokos skiriamos mokymui diferencijuoti ir individualizuoti, integruotiems dalykams dėstyti, profesinei karjerai ugdyti ir kt.)
Minimalus privalomų pamokų skaičius mokiniui	1) 31 – 9 klasėje (skiriant pilietiškumo pagrindų dalykui 2 pamokas 10 klasėje); 31 – 10 klasėje; 2) 30 – 9 klasėje; 32 – 10 klasėje (skiriant pilietiškumo pagrindų dalykui 2 pamokas 10 klasėje)
Maksimalus pamokų skaičius mokiniui	32 – 9 klasėje; 32 – 10 klasėje
Neformalusis ugdymas	5

Pastabos:

* dalykams, kurie mokomi pagal Pagrindinio ugdymo bendrąsias programas;

** dalykams, kurie mokomi pagal pagrindinio ugdymo programos antrosios dalies dalykų modulines programas.

77. Pamokų skaičių klasei sudaro: minimalus pamokų skaičius mokiniui, dalykų, kuriems mokyti klasė gali būti dalijama į grupes: dorinio ugdymo, užsienio kalbų (1-osios ir 2-osios), informacinių technologijų ir technologijų, mokyklos nuožiūra skirstomos pamokos, neformaliojo ugdymo valandos.

IV SKIRSNIS. UGDYMO ORGANIZAVIMAS PAGAL PAGRINDINIO IR MUZIKINIO, pagrindinio ir dailės, PAGRINDINIO IR MENINIO UGDYMO PROGRAMAS

78. Technologijų dalykas gali būti keičiamas menų (muzikos, dailės) technologijomis.

78.1. Meninio ugdymo dalykų mokymas gali būti integruojamas į neformalųjį ugdymą.

78.2. Individualaus ugdymo pamokos, suderintos su mokytojais, mokiniais ir jų tėvais (globėjais, rūpintojais), mokyklos tarybos pritarimu gali būti organizuojamos šeštadieniais.

79. Mokyklos gali koreguoti iki 25 procentų Eksperimentiniuose ugdymo planuose nustatyto ugdymo turinio.

80. Bendras pamokų skaičius gali būti didinamas 1–2 pamokomis, o neformaliojo ugdymo – 1 pamoka klasei.

V SKIRSNIS. UGDYMO ORGANIZAVIMAS PROFESINĖJE MOKYKLOJE

81. Kai profesinė mokykla įgyvendina tik pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį, ugdymas organizuojamas vadovaujantis Eksperimentiniais ugdymo planais, valandos skiriamos pagal Eksperimentinių ugdymo planų 76 punktą. Pagrindinio ugdymo programoje numatytų technologijų dalyko valandos gali būti skiriamos ikiprofesiniam mokymui: mokiniui susipažinti su profesinio mokymo įstaigoje įgyvendinamomis profesinio mokymo programomis ir/ar susipažinti su norima įgyti kvalifikacija, su jai artima technologijų programa, ir/ar profesinės karjeros ugdymui.

82. Profesinės mokyklos, teikiančios trejų metų profesinio mokymo programą kartu su pagrindinio ugdymo programos antrąja dalimi, ugdymą organizuoja pagal Eksperimentinius ugdymo planus, šių ugdymo planų 83 punktą ir bendruosius profesinio mokymo planus.

83. Trejų metų profesinio mokymo programai kartu su pagrindinio ugdymo programos antrąja dalimi dalykų programoms 10 klasėje įgyvendinti (pagal Pagrindinio ugdymo bendrąsias programas (žr. 2 skiltį) arba pagal pagrindinio ugdymo programos antrosios dalies dalykų modulines programas (žr. 3, 4, 5 skiltis)) skiriamas pamokų skaičius, savaitinis pamokų skaičius per savaitę, dalyko programos branduolio apimtis, modulių skaičius, privalomai ir laisvai pasirenkamųjų modulių apimtis ir šių modulių skaičius 10 klasėje; valandų skaičius profesiniam mokymui I–II kursuose (žr. 2 skiltį), trečiame kurse (žr. 6 skiltį) ir bendras valandų skaičius (žr. 7 skiltį):

Dalykų sričių/dalykų pavadinimai	Valandų skaičius (savaitinių pamokų skaičius dalykui) I–II kurse *	Modulių apimtis valandomis (modulių skaičius)**			Valandų skaičius
Dalykų sričių/dalykų pavadinimai		Dalyko programos branduolio	Privalomai pasirenkamųjų modulių	Laisvai pasirenkamųjų modulių	Profesiniam mokymui III kurse	I–III kursuose
1	2	3	4	5	6	7
1. Profesinio mokymo dalykai:
1.1. Profesinio mokymas:	964				1208	2172
teorija, praktika ir baigiamieji kvalifikacijos egzaminai					608
gamybinė praktika					600
1.2. Bendrieji profesinio mokymo dalykai:						200
Civilinė sauga	20					20
Ekonomikos ir verslo pagrindai	80					80
Estetika	20					20
Kūno kultūra					40	40
Valstybės kalbos kultūra ir specialybės kalba	40					40
Iš viso profesinio mokymo dalykams skirtų valandų	1124				1248	2372
2. Bendrojo ugdymo dalykai
Dorinis ugdymas (tikyba arba etika)	34
Kalbos
Lietuvių kalba (gimtoji)	156	156 (6)
Užsienio kalba (1-oji)	102
Užsienio kalba (2-oji)	68
Matematika	122	88 (4)	34 (2 praktiniai)	35 (1)
Matematika	122	88 (4)	34 (2 akademiniai)	35 (1)
Gamtamokslinis ugdymas
Biologija	48		48 (1 praktinis)
Biologija	48		48 (1 akademinis)
Fizika	68	34 (1)	34 (1 praktinis)
Fizika	68	34 (1)	34 (1 akademinis)
Chemija	68	34 (1)	34 (2 praktiniai)
Chemija	68	34 (1)	34 (2 akademiniai)
Informacinės technologijos	34
Socialinis ugdymas
Istorija	68	51 (2)	17 (1 praktinis)	35 (1)
Istorija	68	51 (2)	17 (1 akademinis)	35 (1)
Pilietiškumo pagrindai	34
Geografija	48
Meninis ugdymas
Dailė	34
Muzika	34
Kūno kultūra	144
Iš viso valandų pagrindinio ugdymo programos 10 klasei	1062					1062
Iš viso valandų profesinio mokymo programai kartu su pagrindinio ugdymo programos antrąja dalimi	2186				1248	3434
Minimalus privalomų profesinio ir pagrindinio ugdymo pamokų skaičius mokiniui per savaitę	33
Maksimalus pamokų skaičius mokiniui	34/35***				35****
3. Valandos, skirtos 9 klasės spragoms likviduoti	250
4. Neformalusis ugdymas	120

Pastabos:

* bendrojo lavinimo dalykams, kurie mokomi pagal Pagrindinio ugdymo bendrąsias programas;

** bendrojo lavinimo dalykams, kurie mokomi pagal pagrindinio ugdymo programos dalykų modulines programas;

*** ištisinės praktikos metu;

**** mokiniams, turintiems 18 metų, praktinio mokymo metu – 40 val. per savaitę.

83.1. Profesinis mokymas organizuojamas pagal atitinkamų mokslo metų bendruosius profesinio mokymo planus.

83.2. Profesinė mokykla, atsižvelgusi į mokinių gebėjimus, poreikius, profesinio mokymo programos specifiką, gali laisvai rinktis profesinio mokymo ir pagrindinio ugdymo proceso organizavimo būdą.

83.3. Ekonomikos ir verslo pagrindų, valstybinės kalbos kultūros ir specialybės kalbos, civilinės saugos, estetikos gali būti mokoma antraisiais ir trečiaisiais mokslo metais.

83.4. Valstybinės kalbos kultūros ir specialybės kalbos dalyką rekomenduojama integruoti į lietuvių kalbos (gimtosios) dalyką; estetikos – į dailę ar muziką.

83.5. Technologijų dalyko pamokos skiriamos profesinio mokymo programai įgyvendinti.

83.6. Profesinėje mokykloje dalyko programos praktinį modulį rekomenduojama derinti su konkrečia mokinio pasirinkta profesinio mokymo programa.

83.7. Pagrindinio ugdymo programoje numatytiems pasiekimams pasiekti sudaromos mobiliosios grupės arba teikiamos individualios konsultacijos.

IV SKYRIUS. VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS

I SKIRSNIS. BENDROSIOS NUOSTATOS

84. Vidurinis ugdymas įgyvendinamas vadovaujantis:

84.1. 2010–2012 metų eksperimentiniu vidurinio ugdymo programos aprašu ir atsižvelgiant į Ugdymo organizavimo 9–12 (gimnazijų I–IV) klasėse metmenų projekto nuostatas;

84.2. Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosiomis programomis ir bendrojo išsilavinimo standartais XI–XII klasėms, patvirtintais Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2002 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. 1465 (toliau – Vidurinio ugdymo bendrosios programos);

84.3. pakoreguotomis vidurinio ugdymo bendrųjų programų projektų pagrindu parengtomis dalykų modulinėmis programomis (2010, žr. www.ups.smm.lt/Ugdymo turinio formavimas).

85. Dalykų, kurių nėra modulinių programų, mokymas vykdomas pagal Vidurinio ugdymo bendrąsias programas.

86. Į vidurinio ugdymo dalykų turinį integruojamos: Civilinės saugos mokymo programa bendrojo lavinimo mokykloms, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. ISAK-2117 (Žin., 2006, Nr. 5-169), ir Priešgaisrinės saugos mokymo programa bendrojo lavinimo mokykloms, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. ISAK-820/IV-208 (Žin., 2003, Nr. 60-2743).

87. Ugdymo proceso dienos, skirtos kultūrinei, meninei, pažintinei ir kitokiai veiklai, gali būti skiriamos:

87.1. ne mažiau kaip 2 dienos 11 klasėje Eksperimentinių ugdymo planų 86 punkte nurodytoms programoms įgyvendinti;

87.2. 12 klasės mokiniams šių dienų skaičius jų pageidavimu ir mokyklos sprendimu gali būti mažinamas.

88. Keisti dalyką ar dalyko kursą mokinys gali atsiskaitęs (išlaikęs įskaitą) iš naujai pasirinkto dalyko programos ar dalyko kurso skirtumo. Jei įskaita išlaikoma pusmečio ar mokslo metų pabaigoje, įvertinimas, prie kurio pažymimas kursas raidėmis B (bendrasis) arba A (išplėstinis), įrašomas stulpelyje prie pusmečio ar metinių pažymių. Mokiniui, kuris mokysis pagal dalyko programos bendrąjį kursą ir kurį tenkina turimas išplėstinio kurso įvertinimas, laikyti įskaitos nereikia.

89. Vidurinio ugdymo programai įgyvendinti mobiliosios grupės dydį pagal mokyklai skirtas mokymo lėšas nustato pati mokykla. Nesant galimybių sudaryti mobiliosios grupės mokiniai mokosi savarankiškai pagal Savarankiško mokymosi tvarką. Į mokinio savarankiško mokymosi krūvį įskaitomas dalyko kursui skirtas pamokų skaičius.

II SKIRSNIS. UGDYMO SRIČIŲ DALYKŲ MOKYMO ORGANIZAVIMAS

90. Dorinis ugdymas. Mokinys renkasi vieną dalyką – tikybą arba etiką.

91. Kalbų mokymo (-si) organizavimas: lietuvių kalbos (gimtosios) išplėstiniu kursu rekomenduojama mokyti ne daugiau kaip 25 mokinius 11–12 (gimnazijų III–IV) klasėse (grupėse). Esant daugiau mokinių, rekomenduojama vieną pamoką (iš dalykui numatytų per savaitę) skirti individualizuotam ir diferencijuotam mokymui, pritaikytam pagal mokinių gebėjimus ir polinkius, mobiliosiose grupėse.

92. Užsienio kalbų mokymo (-si) organizavimas:

92.1. Tęsia pradėtas mokyti pagrindinio ugdymo programoje kalbas.

92.2. Tuo atveju, kai mokinys nusprendžia mokytis tik vienos užsienio kalbos, jis renkasi vieną iš mokymosi kalbų, kurių mokėsi pagal pagrindinio ugdymo programą. Jei mokinys 2-ąją užsienio kalbą keičia į 1-ąją, 2-osios kalbos mokėjimo lygis turi atitikti 1-osios užsienio kalbos reikalavimus.

92.3. Jei mokiniai ir jų tėvai (globėjai, rūpintojai) pageidauja ir mokykla turi galimybių, gali siūlyti pasirinkti dalyko ir kalbos modulius (siūloma integruoti dalyką iš socialinių arba gamtos mokslų, matematiką ir užsienio kalbą).

93. Meninio ugdymo organizavimas:

93.1. Mokykla, siekdama mokymosi tęstinumo, mokiniams, kurie 9–10 (gimnazijos I–II) klasėse mokosi pagal integruotą meninio ugdymo programą, gali rekomenduoti rinktis: fotografijos, grafinio dizaino, kino ir vaizduojamojo meno, kompiuterinių muzikos technologijų programas. Mokiniai gali rinktis ir kitas meninio ugdymo programas (dailę, muziką, šokį, teatrą, šiuolaikinių menų).

93.2. Mokiniai, pasirinkę bendrąjį menų dalyko kursą, to dalyko meninei raiškai gali skirti po vieną savaitinę pamoką per dvejus metus iš dalykui skiriamų pamokų, pasirinkę išplėstinį kursą – dvi savaitines pamokas per dvejus metus. Meninė raiška yra dalyko programos dalis ir atskiru pažymiu nevertinama, dienyne įrašomas įrašas „įskaityta“ arba „neįskaityta“. Meninės raiškos mokymas gali būti integruojamas į neformalųjį ugdymą.

93.3. Integruotą menų ir technologijų kurso programą rengia mokyklos mokytojai.

94. Technologijų mokymo (-si) organizavimas:

94.1. Mokiniai gali rinktis technologijų programas, patvirtintas švietimo ir mokslo ministro, ir/ar mokyklos parengtas kitas technologijų programas.

94.2. Mokiniams, kurie 9–10 (gimnazijos I–II) klasėse mokėsi pagal mitybos programą, siūloma rinktis turizmo ir mitybos technologijų programą; tiems, kurie mokosi pagal tekstilės programą – tekstilės ir aprangos technologijų programą; pagal konstrukcinių medžiagų programą – statybos ir medžio apdirbimo technologijų programą; pagal dizaino ir technologijų programą – taikomojo meno, amatų ir dizaino technologijų programą. Verslo ir vadybos technologijų programą mokiniai gali rinktis neatsižvelgdami į besimokytą technologijų programą.

94.3. Mokiniams, pasirinkusiems išplėstinį technologijų kursą ir planuojantiems mokytis pagal atitinkamą profesinio mokymo programą, technologijų dalyko moduliai atitinkamoje mokykloje įskaitomi pagal Bendrojo lavinimo technologijų dalykų ir profesinio mokymo programos modulių užskaitymo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. ISAK-716 (Žin., 2008, Nr. 34-1234), ir Ankstesnio mokymosi pasiekimų užskaitymo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. ISAK-72 (Žin., 2008, Nr. 8-297).

95. Į vidurinio ugdymo programą profesinio mokymo programos moduliai įtraukiami pagal Bendrojo lavinimo technologijų dalykų ir profesinio mokymo programos modulių užskaitymo tvarkos aprašą.

96. Kūno kultūros ugdymo organizavimas:

96.1. Mokinys renkasi bendrąją kūno kultūrą ar norimą sporto sritį (sporto šaką). Rekomenduojama pamokas integruoti ir derinti su neformaliuoju sportiniu ugdymu mokykloje ar neformaliojo vaikų švietimo įstaigoje ar kitoje sportinę veiklą organizuojančioje institucijoje.

96.2. Mokiniams, kurie 9–10 klasėse mokėsi modulius: varžybų organizavimas ir teisėjavimas, sveika gyvensena, neolimpinės sporto šakos ir kitus, sudaromos galimybės tęsti juos. Mokykla gali siūlyti naujus modulius, jeigu yra galimybių juos įgyvendinti.

96.3. Specialiosiose medicininėse fizinio pajėgumo grupėse kūno kultūros ugdymas organizuojamas taip, kaip numato Eksperimentinių ugdymo planų 75.2 punktas.

96.4. Mokinių, kurie lanko parengiamąją medicininę fizinio pajėgumo grupę, pageidavimu jų pasiekimai vertinami taip, kaip pagrindinės fizinio pajėgumo grupės mokinių pasiekimai. Dėl ligos pobūdžio negalintiems atlikti įprastų užduočių mokytojas taiko alternatyvias atsiskaitymo užduotis, kurios atitinka mokinio fizines galimybes ir gydytojo rekomendacijas.

96.5. Mokykla mokinių, atleistų nuo kūno kultūros, užimtumą organizuoja vadovaudamasi Eksperimentinių ugdymo planų 75.2 punktu.

97. Vidurinio ugdymo programos dalykams įgyvendinti pagal Vidurinio ugdymo bendrąsias programas skiriamų pamokų skaičius per 2 metus (žr. 3, 4 skiltis) arba pagal vidurinio ugdymo programos dalykų modulines programas pamokų ir modulių skaičius per 2 metus (žr. 5–7 skiltis)

Dalykų sričių/dalykų pavadinimai	Privalomas bendrojo lavinimo branduolys (savaitinių pamokų skaičius)	Bendras pamokų skaičius (savaitinių pamokų skaičius)		Pamokų skaičius (modulių skaičius)
Dalykų sričių/dalykų pavadinimai		bendrasis kursas	išplėstinis kursas	bendrasis kursas	išplėstinis kursas	laisvai pasirenkamieji*
1	2	3	4	5	6	7
Dorinis ugdymas:	2
Tikyba		70 (2)		70 (2)
Etika		70 (2)		70 (2)
Kalbos:
Lietuvių kalba (gimtoji)	8	280 (8)	350 (10)	280 (8)	350 (8)	70 (2)
Užsienio kalba (1-oji)	6	210 (6)	280 (8)
Užsienio kalba (2-oji)		140 (4)	210 (6)
Socialinis ugdymas:	4
Istorija		140 (4)	210 (6)	140 (4)	210 (6)	70 (2)
Geografija		140 (4)	210 (6)
Integruotas socialinių mokslų kursas		140 (4)	-
Matematika	6	210 (6)	315 (9)	210 (6)	315 (9)	70 (2)
Informacinės technologijos		70 (2)	140 (4)
Gamtamokslinis ugdymas:	4
Biologija		140 (4)	210 (6)	140 ( 6)	210 (6)	70 (2)
Fizika		140 (4)	245(7)	140 (4)	245 (7)	70 (2)
Chemija		140 (4)	210 (6)	140 (4)	210 (6)
Integruotas gamtos mokslų kursas		140 (4)	–
Menai ir technologijos:	4
Menai		140 (4)	210 (6)
Technologijos		140 (4)	210 (6)
Integruotas menų ir technologijų kursas		140 (4)	-
Kūno kultūra:	4–6
Bendroji kūno kultūra		140–210 (4–6)	280 (8)
Pasirinkta sporto šaka		140–210 (4–6)	-
Žmogaus sauga, integruojama į dalykų mokymo turinį		0,5	-
Pasirenkamieji dalykai, dalykų moduliai, projektinė tiriamoji veikla
Privalomi branduolio dalykų kursai	38
Mokinio pasirinktas mokymo turinys		iki 26	iki 26

Minimalus mokinio pamokų skaičius per savaitę		28 pamokos per savaitę
Maksimalus mokinio privalomų pamokų skaičius per savaitę		32 pamokos per savaitę
Neformalusis ugdymas		6 savaitinės pamokos per dvejus metus
Mokyklos nuožiūra skirstomos pamokos/Mobiliosios grupės		24 pamokos per savaitę dvejiems metams

Pastaba:

* Laisvai pasirenkamieji moduliai skirti bendrajam ir/ar išplėstiniam kursui pagilinti ar papildyti.

III SKIRSNIS. UGDYMO ORGANIZAVIMAS PROFESINĖJE MOKYKLOJE

98. Vidurinio ugdymo programa, kai mokinys mokosi pagal profesinio mokymo programą kartu su vidurinio ugdymo programa, gali būti įgyvendinama per trejus metus.

98.1. Profesiniam mokymui įgyvendinti skiriamų valandų skaičius per trejus mokslo metus (žr. 2, 3, 4 skiltis) ir vidurinio ugdymo programos dalykams įgyvendinti pagal Vidurinio ugdymo bendrąsias programas skiriamų pamokų skaičius per 2 metus (žr. 5, 6 skiltis) arba pagal vidurinio ugdymo programos dalykų modulines programas pamokų ir modulių skaičius per 2 metus (žr. 7, 8, 9 skiltis):

Dalykų sričių/dalykų pavadinimai	Profesinio mokymo valandų skaičius			Bendras pamokų skaičius (savaitinių pamokų skaičius)		Pamokų skaičius (modulių skaičius)
	I–II kursas	III kursas	iš viso	Bendras pamokų skaičius (savaitinių pamokų skaičius)		Pamokų skaičius (modulių skaičius)
	I–II kursas	III kursas	iš viso	bendrasis kursas	išplėstinis kursas	bendrasis kursas	išplėstinis kursas	laisvai pasirenkamieji
1	2	3	4	5	6	7	8	9
1. Profesinio mokymo dalykai:
1.1. Profesinio mokymo:	707	1448	2155
teorija ir praktika, baigiamieji kvalifikacijos egzaminai		848
gamybinė praktika		600
1.2. Bendrieji profesinio mokymo dalykai:	190	40	230
Ekonomikos ir verslo pagrindai	100		100
Civilinė sauga	20		20
Kūno kultūra		40	40
Iš viso profesinio mokymo dalykams skirta valandų	827	1488	2315
2. Bendrojo ugdymo dalykai:
Dorinis ugdymas				2*
Tikyba				70 (2)		70 (2)
Etika				70 (2)		70 (2)
Kalbos:
Lietuvių kalba (gimtoji)				8*
Lietuvių kalba (gimtoji)				280 (8)	350 (10)	280 (8)	350 (8)	70 (2)
Užsienio kalba				6*
Užsienio kalba				210 (6)	280 (8)
Socialinis ugdymas				4*
Istorija				140 (4)	210 (6)	140 (4)	210 (6)	70 (2)
Geografija				140 (4)	210 (6)
Integruotas socialinių mokslų kursas				140 (4)	-
Matematika				6*
Matematika				210 (6)	315 (9)	210 (6)	315 (9)	70 (2)
Informacinės ** technologijos				70 (2)	140 (4)
Gamtamokslinis ugdymas				4*
Biologija				140 (4)	210 (6)	140 ( 6)	210 (6)	70 (2)
Fizika				140 (4)	245 (7)	140 (4)	245 (7)	70 (2)
Chemija				140 (4)	210 (6)	140 (4)	210 (6)
Integruotas gamtos mokslų kursas				140 (4)	-
Menai *				140 (4)	210 (6)
Kūno kultūra				4*
Bendroji kūno kultūra				140–210 (4–6)	280 (8)
Pasirinkta sporto šaka				140–210 (4–6)	-
Pasirenkamieji dalykai, dalykų moduliai, projektai, tiriamoji veikla
Privalomi branduolio dalykų kursai				1190 (34)
3. Mokinių laisvai pasirenkamų kursų (dalykų) valandos				280 (8)
Iš viso valandų profesinio mokymo ir vidurio ugdymo dalykams	3785 iš jų: 2297 (I–II kursas); 1488 (profesiniam mokymui III kursas)
Minimalus pamokų skaičius mokiniui per savaitę	30 (I–II kursas); 36 (III kursas mokiniams, turintiems 18 metų, praktinio mokymo metu – 40 val. per savaitę)
Maksimalus pamokų skaičius mokiniui per savaitę	34 (I–II kursas); 36 (III kursas mokiniams, turintiems 18 metų, praktinio mokymo metu – 40 val. per savaitę)
Neformalusis ugdymas	220
Mobiliosios grupės	310

Pastaba:

* privalomas bendrojo lavinimo branduolys (bendrasis kursas);

** dalykai, kurie gali būti integruojami į profesinį mokymą.

98.2. Profesinis mokymas organizuojamas pagal bendruosius profesinio mokymo planus.

98.3. Kalbos kultūros ir specialybės kalbos modulis įtraukiamas į pasirenkamųjų dalykų, dalykų modulių sąrašą, menų srities dalykai gali būti numatomi integruoti į neformalųjį ugdymą. Į minėtą sąrašą gali būti įtraukiami ir profesinio mokymo dalykai.

98.4. Jei dėl mažo mokinių skaičiaus negalima skirstyti į grupes mokinių, kurie mokėsi skirtingos pirmosios užsienio kalbos (vokiečių, prancūzų), jiems turėtų būti sudaromos sąlygos toliau mokytis pradėtą kalbą: gali būti skiriamos konsultacijos iš mobiliosioms grupėms skirtų valandų, mokymas gali būti organizuojamas pagal Savarankiško mokymosi tvarkos aprašą arba gali būti bendradarbiaujama su kita mokykla, galinčia užtikrinti užsienio kalbos programos tęstinumą, tai numačius mokyklos ugdymo plane.

IV SKIRSNIS. UGDYMO ORGANIZAVIMAS PAGAL VIDURINIO IR MUZIKINIO, Vidurinio IR dailės, Vidurinio IR MENINIO ugdymo PROGRAMAS

99. Mokinio pasirinktas ugdymo turinys skiriamas menų dalykams, dalykų išplėstiniams kursams.

100. Meninio ugdymo dalykų mokymas integruojamas į neformalųjį ugdymą.

101. Mokyklos gali koreguoti iki 25 procentų Eksperimentiniuose ugdymo planuose nustatyto ugdymo turinio.

102. Vidurinio ugdymo programos dalykams įgyvendinti pagal Vidurinio ugdymo bendrąsias programas skiriamų pamokų skaičius per 2 metus (žr. 3, 4 skiltis) arba pagal vidurinio ugdymo programos dalykų modulines programas pamokų ir modulių skaičius per 2 metus (žr. 5–7 skiltis).

Dalykų sričių/dalykų pavadinimai	Privalomas bendrojo lavinimo branduolys (savaitinių pamokų skaičius)	Bendras pamokų skaičius (savaitinių pamokų skaičius)		Pamokų skaičius (modulių skaičius)
Dalykų sričių/dalykų pavadinimai		bendrasis kursas	išplėstinis kursas	bendrasis kursas	išplėstinis kursas	laisvai pasirenkamieji
1	2	3	4	5	6	7
Dorinis ugdymas:	2
Tikyba		70 (2)		70 (2)
Etika		70 (2)		70 (2)
Kalbos:
Lietuvių kalba (gimtoji)	8	280 (8)	350 (10)	280 (8)	350 (8)	70 (2)
Užsienio kalba (1-oji)	6	210 (6)	280 (8)
Užsienio kalba (2-oji)		140 (4)	210 (6)
Socialinis ugdymas:
Istorija		140 (4)	210 (6)	140 (4)	210 (6)	70 (2)
Geografija		140 (4)	210 (6)
Integruotas socialinių mokslų kursas		140 (4)	-
Matematika		210 (6)	315 (9)	210 (6)	315 (9)	70 (2)
Informacinės technologijos		70 (2)	140 (4)
Gamtamokslinis ugdymas
Biologija		140 (4)	210 (6)	140 ( 6)	210 (6)	70 (2)
Fizika		140 (4)	245 (7)	140 (4)	245 (7)	70 (2)
Chemija		140 (4)	210 (6)	140 (4)	210 (6)
Integruotas gamtos mokslų kursas		140 (4)	-
Kūno kultūra	4
Bendroji kūno kultūra		140–210 (4–6)	280 (8)
Pasirinkta sporto šaka		140–210 (4–6)	-
Žmogaus sauga, integruojama į dalykų mokymo turinį		0,5	-
Pasirenkamieji dalykai, dalykų moduliai
Projektinė tiriamoji veikla
Brandos darbas
Privalomi branduolio dalykų kursai	20
Mokinio pasirinktas mokymo turinys		Iki 22	Iki 22
Minimalus mokinio privalomų pamokų skaičius per savaitę		28 pamokos per savaitę
Maksimalus mokinio pamokų skaičius per savaitę		34 pamokos per savaitę
Profesinės (dailės/muzikos) linkmės dalykai		ne mažiau kaip 26
Neformalusis ugdymas		6 savaitinės pamokos per dvejus metus
Mokyklos nuožiūra skirstomos pamokos/Mobiliosios grupės		24 pamokos per savaitę dvejiems metams

V SKYRIUS. Baigiamosios nuostatos

103. Eksperimente dalyvaujančios mokyklos, ugdančios mokinius pagal savo mokyklos ugdymo planus, visomis priemonėmis siekia taikyti šių planų nuostatas. Tačiau atsižvelgus į Projekto mokyklų patirtį ir ugdymo procese susidariusias situacijas, Projekto ekspertų ir konsultantų siūlymus ir pastabas, atitinkamoms ugdymo planų nuostatoms gali taikyti išimtis, neviršydamos mokymui skiriamų lėšų ir nepažeisdamos teisėtų mokinių lūkesčių.

_________________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministro 2010 m. rugsėjo 3 d.

įsakymu Nr. V-1494

MOKYKLŲ, DALYVAUJANČIŲ PROJEKTE „MOKYMOSI KRYPTIES PASIRINKIMO GALIMYBIŲ DIDINIMAS 14–19 METŲ MOKINIAMS, II ETAPAS: GILESNIS MOKYMOSI DIFERENCIJAVIMAS IR INDIVIDUALIZAVIMAS, SIEKIANT UGDYMO KOKYBĖS, REIKALINGOS ŠIUOLAIKINIAM DARBO PASAULIUI“, SĄRAŠAS

1. Alytaus profesinio rengimo centras

2. Druskininkų „Atgimimo“ vidurinė mokykla

3. Kaišiadorių rajono Algirdo Brazausko gimnazija

Punkto pakeitimai: