LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO

Suvestinė redakcija nuo 2020-05-09

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2010, Nr. 112-5717, i. k. 1102230ISAK00A1-425

Nauja redakcija nuo 2020-05-09:

Nr. A1-384, 2020-05-08, paskelbta TAR 2020-05-08, i. k. 2020-09957

LIETUVOS RESPUBLIKOS

SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL KĖLIMO KRANŲ PRIEŽIŪROS TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

2010 m. rugsėjo 17 d. Nr. A1-425
Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo 5 straipsnio 1 punktu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 29 d. nutarimo Nr. 817 „Dėl Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo įgyvendinimo“ 2.1.3 papunkčiu,

t v i r t i n u Kėlimo kranų priežiūros taisykles (pridedama).

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro

2010 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. A1-425 (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro

2020 m. gegužės 8 d. įsakymo Nr. A1-394

redakcija)

KĖLIMO KRANŲ priežiūros TAISYKLĖS

I skyrius

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Kėlimo kranų priežiūros taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato reikalavimus, kaip turi būti atliekama kėlimo įrenginių, nurodytų Potencialiai pavojingų įrenginių kategorijų parametrų sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 817 „Dėl Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo įgyvendinimo“, 2.9 papunktyje (toliau – kėlimo kranai), nuolatinė priežiūra ir tikrinama jų techninė būklė.

2. Taisyklės netaikomos kėlimo kranams, skirtiems žmonėms kelti, taip pat kėlimo kranams, įrengtiems jūrų ir upių laivuose, ekskavatoriams ir kitai žemės kasimo technikai, elektriniams ir automobiliniams krautuvams su šakių tipo vertikalaus kėlimo įtaisais.

3. Taisyklėse vartojamos sąvokos:

3.1. Gembinis kranas – kėlimo kranas, kurio krovinio kabinimo įtaisas pritvirtintas prie pačios gembės arba prie krovinių vežimėlio, judančio gembe. Gembinis kranas gali būti judamas arba stacionarus.

3.2. Kabelinio tipo kėlimo kranas – kėlimo kranas, kurio krovinio kabinimo įtaisas pritvirtintas prie krovinių vežimėlio, judančio įtemptais lynais.

3.3. Modifikavimas – veiksmai, kuriais siekiama pakeisti kėlimo krano technines charakteristikas, pavyzdžiui, pavaros pakeitimas, angos pločio padidinimas, strėlės prailginimas, krovinio kėlimo aukščio padidinimas, kėlimo krano keliamosios galios didinimas, kėlimo krano su kabliu pertvarkymas į greiferinį ar magnetinį, kai toks pertvarkymas nenumatytas kėlimo krano techniniuose dokumentuose, taip pat kiti įrenginio konstrukcijos pakeitimai, dėl kurių gali pasikeisti mazgų ir konstrukcijos elementų apkrovos, kėlimo krano stabilumas ir tvirtumas. Modifikuojant kėlimo kraną, turi būti laikomasi techniniame reglamente „Mašinų sauga“, patvirtintame Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2000 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 28 „Dėl techninio reglamento „Mašinų sauga“ patvirtinimo“ (toliau – techninis reglamentas „Mašinų sauga“), nustatytų reikalavimų.

3.4. Remontas – sulūžusių, susidėvėjusių ar dėl kitų priežasčių netinkamų naudoti dalių, mazgų keitimas lygiaverčiais ar jų taisymas, nekeičiant kėlimo krano techninių charakteristikų. Remontu nelaikomi modifikavimo darbai.

3.5. Strėlinio tipo kėlimo kranas – kėlimo kranas, kurio krovinio kabinimo įtaisas pritvirtintas prie strėlės arba krovinių vežimėlio, judančio strėle.

3.6. Tiltinio tipo kėlimo kranas – kėlimo kranas, kurio krovinio kabinimo įtaisas pritvirtintas prie tiltu važinėjančio krovinių vežimėlio. Tiltas (konstrukcija su krovinine sija ar bėgių keliu) gali būti judamas arba stacionarus (nejudamas). Judamasis tiltas juda kėlimo krano bėgių keliu ir gali būti montuojamas tiesiogiai ant važiuoklės arba ant vertikalių bokštinių atramų su važiuokle, arba mišriuoju būdu. Stacionarusis tiltas nejudamai pritvirtinamas prie laikančiųjų (pvz., pastato) konstrukcijų.

3.7. Kitos Taisyklėse vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatyme, Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme, techniniame reglamente „Mašinų sauga“.

4. Kėlimo kranas pradėtas naudoti po 2004 m. sausio 1 d. turi atitikti techninio reglamento „Mašinų sauga“ reikalavimus.

5. Iki 2004 m. sausio 1 d. pradėtas naudoti kėlimo kranas turi atitikti taisyklių, standartų, techninių specifikacijų ir kitų techninių dokumentų, pagal kuriuos jis buvo pagamintas, reikalavimus ir minimalius reikalavimus, nustatytus Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 102 „Dėl Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Darbo įrenginių naudojimo bendrieji nuostatai), 1 priede.

II skyrius

NUOLATINĖ KĖLIMO KRANO PRIEŽIŪRA

6. Prieš pradėdamas kėlimo kraną naudoti pirmą kartą, kėlimo krano savininkas turi sudaryti sutartį dėl jo techninės būklės tikrinimo su pasirinkta akredituotąja potencialiai pavojingų įrenginių techninės būklės tikrinimo įstaiga (toliau – akredituotoji įstaiga) ir, gavęs šios įstaigos išvadą, kad kėlimo kranas yra tinkamas naudoti, saugus žmonių gyvybei, sveikatai ir aplinkai, užregistruoti kėlimo kraną Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registre (toliau – PPĮ registras) Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 9 d. nutarimu Nr. 645 „Dėl Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registro nuostatų patvirtinimo“, nustatyta tvarka. PPĮ registre neužregistruotus kėlimo kranus naudoti draudžiama.

7. Kėlimo krano savininkas privalo turėti kėlimo krano techninių dokumentų bylą (pasą), kuri turi būti saugoma ir dokumentais, susijusiais su kėlimo krano priežiūra, pildoma visą kėlimo krano naudojimo laiką tol, kol jis nebus kaip atlieka perduotas tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo ir kitų atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Kėlimo krano techninių dokumentų byloje (pase) turi būti šie duomenys ir dokumentai:

7.1. kėlimo krano gamintojo pateiktas krano techninių charakteristikų sąvadas, kiti techniniai dokumentai, instrukcijos, būtini kėlimo kranui tinkamai naudoti, prižiūrėti, remontuoti ir jo veikimui tikrinti (toliau – techniniai dokumentai). Techniniai dokumentai turi būti surašyti valstybine kalba ir, jeigu reikia, kita kalba, suprantama kėlimo kraną naudojantiems ir prižiūrintiems darbuotojams;

7.2. EB arba ES atitikties deklaracija, jeigu kėlimo kranas įgytas įsigaliojus techniniam reglamentui „Mašinų sauga“;

7.3. kėlimo krano savininko duomenys (juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, kodas ir buveinės adresas arba fizinio asmens vardas ir pavardė, asmens kodas (gimimo data, jeigu nėra asmens kodo), telefono ryšio numeris, el. pašto adresas ir deklaruotos gyvenamosios vietos adresas);

7.4. kėlimo krano sumontavimo vieta (adresas) ir sumontavimo data (metai, mėnuo, diena);

7.5. jeigu kėlimo krano savininkas (fizinis asmuo) pats neatlieka jo nuolatinės priežiūros, – kėlimo krano priežiūros meistro vardas, pavardė, skyrimo į pareigas dokumento ar sutarties su nuolatinę priežiūrą atliekančiu fiziniu asmeniu (pagal Taisyklių 8.2.2 papunkčio nuostatas) kopija;

7.6. kėlimo krano techninės būklės tikrinimų išvadų egzemplioriai;

7.7. kėlimo krano registravimo pažymėjimas ar užregistravimo PPĮ registre pažyma;

7.8. su kėlimo krano priežiūra susiję dokumentai (atliktų remontų ataskaitos, naudotų medžiagų, pakeistų konstrukcijų, įtaisų, detalių ar elementų žymenys, sertifikatai, jei yra krano bėgių kelias, – jo sumontavimo kokybės aktai ir patikrinimų bei matavimų protokolai, avarijų tyrimo aktai, dokumentuoti duomenys apie gedimus, veikimo sutrikimus ir kiti su kėlimo krano priežiūra ir naudojimu susiję dokumentai);

7.9. jeigu atliktas kėlimo krano modifikavimas, – informacija apie modifikavimą (techninė byla) pagal techninio reglamento „Mašinų sauga“ 7 priedo reikalavimus, nekartojant kėlimo krano gamintojo pateiktų duomenų ir po modifikavimo nepasikeitusios informacijos, jeigu, apibrėžiant pasikeitusias technines įrenginio charakteristikas ir savybes, jos kartoti nebūtina.

8. Kėlimo krano savininkas:

8.1. nuolatinę kėlimo krano priežiūrą turi teisę atlikti savo jėgomis, jeigu:

8.1.1. turi, jei jis yra fizinis asmuo, kvalifikaciją ar specialiųjų žinių ir įgūdžių, kaip nustatyta Reikalavimuose asmenų, atliekančių nuolatinę potencialiai pavojingų įrenginių priežiūrą, darbuotojų, pertvarkančių potencialiai pavojingus įrenginius, ir darbų su potencialiai pavojingais įrenginiais vadovų kvalifikacijai arba specialiosioms žinioms ir įgūdžiams, patvirtintuose Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. A1-333 „Dėl Reikalavimų asmenų, atliekančių nuolatinę potencialiai pavojingų įrenginių priežiūrą, darbuotojų, pertvarkančių potencialiai pavojingus įrenginius, ir darbų su potencialiai pavojingais įrenginiais vadovų kvalifikacijai arba specialiosioms žinioms ir įgūdžiams patvirtinimo“;

8.1.2. yra, jei jis yra juridinis asmuo, paskyręs nuolatinei kėlimo krano priežiūrai atlikti darbuotoją (-us) (kėlimo krano priežiūros meistrą ir, jeigu reikia, kitus nuolatinę priežiūrą atliekančius darbuotojus), atitinkantį (-ius) Taisyklių 8.1.1 papunktyje nustatytus reikalavimus kvalifikacijai arba specialiosioms žinioms ir įgūdžiams;

8.1.3. turi nuolatinei kėlimo krano priežiūrai atlikti reikalingą įrangą, prietaisus ir kitas priemones, nustatytas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamame Būtiniausios įrangos, prietaisų ir priemonių, reikalingų nuolatinei potencialiai pavojingų įrenginių priežiūrai atlikti, sąraše;

8.1.4. yra apsidraudęs civilinės atsakomybės draudimu pagal Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo 11 straipsnio 3 dalį;

8.2. jeigu neatlieka nuolatinės kėlimo krano priežiūros pats, turi sudaryti sutartį dėl nuolatinės kėlimo krano priežiūros:

8.2.1. arba su juridiniu asmeniu, kuris užtikrino Taisyklių 8.1.2–8.1.4 papunkčiuose nustatytų reikalavimų įgyvendinimą;

8.2.2. arba su fiziniu asmeniu, kuris atitinka Taisyklių 8.1.1, 8.1.3 ir 8.1.4 papunkčiuose nustatytus reikalavimus.

9. Kėlimo krano savininkas užtikrina, kad:

9.1. vadovaujantis gamintojo pateiktais kėlimo krano techniniais dokumentais, Taisyklėmis, Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymu, Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymu, Darbo įrenginių naudojimo bendraisiais nuostatais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais kėlimo įrenginių naudojimą ir žmonių kėlimą, kėlimo kranas būtų saugiai naudojamas ir palaikoma jo reikiama techninė būklė tol, kol jis nebus perduotas atliekų tvarkytojui Atliekų tvarkymo įstatymo nustatyta tvarka ir išregistruotas iš PPĮ registro;

9.2. nuolatinę kėlimo krano priežiūrą atliekantys asmenys būtų aprūpinti visais šiai priežiūrai atlikti būtinais kėlimo krano techniniais dokumentais;

9.3. kėlimo kranas būtų aiškiai paženklintas, nurodant jo tipą (markę), registracijos numerį, keliamąją galią, taip pat būtų nurodytos atlikto ir kito techninės būklės tikrinimo datos (metai, mėnuo, diena). Kintamos kėlimo galios kėlimo krane kranininkui matomoje vietoje turi būti pritvirtinta apkrovos diagrama. Kranai, kurie gali būti pritaikyti (naudojant gamintojo reglamentuotas papildomas priemones) ir naudojami žmonėms kelti, turi būti pažymėti, kad gali būti skirti žmonėms kelti, nurodant kelti leidžiamą žmonių skaičių ir didžiausią darbinę apkrovą. Šių kėlimo kranų techniniuose dokumentuose turi būti nurodyta, kokią įrangą ir papildomas saugos priemones būtina naudoti keliant žmones;

9.4. vadovaujantis kėlimo krano techniniais dokumentais, būtų nustatyta kėlimo krano techninės priežiūros ir remonto tvarka;

9.5. būtų nustatyta kėlimo krano priežiūros žurnalo pildymo tvarka ir, jeigu kėlimo krano savininkas nėra fizinis asmuo, pats atliekantis nuolatinę kėlimo krano priežiūrą, būtų paskirtas už tai atsakingas asmuo. Kėlimo krano priežiūros žurnale chronologine tvarka turi būti daromi įrašai apie nuolatinės priežiūros veiksmus, apžiūrų rezultatus, remontus (veiksmų atlikimo data ir juos atlikęs subjektas – juridinio asmens pavadinimas ar fizinio asmens vardas ir pavardė), avarijas, gedimus, veikimo sutrikimus, modifikavimus (data, pobūdis), techninės būklės tikrinimus ir kitus su kėlimo krano priežiūra susijusius veiksmus (veiksmų atlikimo data ir juos atlikęs subjektas – juridinio asmens pavadinimas ar fizinio asmens vardas ir pavardė);

9.6. kėlimo kranas būtų sumontuotas ir pastatytas pagal gamintojo nustatytus reikalavimus;

9.7. jeigu kėlimo kranas turi krano bėgių kelią, būtų nustatyta krano bėgių kelio priežiūros tvarka ir patikrinimų periodiškumas. Patikrinimų ir matavimų protokolai būtų saugomi kėlimo krano techninių dokumentų byloje (pase);

9.8. būtų nustatyta kėlimo reikmenų naudojimo, saugojimo ir priežiūros tvarka. Kėlimo reikmenys turi būti prižiūrimi ir saugomi taip, kad nebūtų pažeisti mechaniškai arba dėl nepalankių aplinkos veiksnių poveikio. Kėlimo reikmenys turi turėti naudojimo dokumentus, būti paženklinti pagal techninį reglamentą „Mašinų sauga“ ir standartų nuostatas ir registruojami kėlimo reikmenų apskaitos ir patikrinimų registracijos žurnale;

9.9. kėlimo krano metalinėms konstrukcijoms remontuoti būtų naudojamos tinkamos medžiagos. Medžiagos turi būti parenkamos pagal kėlimo krano techninius dokumentus. Skaičiuojamųjų elementų ir detalių, naudojamų kėlimo kranui remontuoti, metalo kokybė turi būti patvirtinta gamintojo kokybės sertifikatais. Jeigu remontuojamo kėlimo krano techniniuose dokumentuose kėlimo krano metalinių konstrukcijų medžiagų markės bei savybės nenurodytos, tinkamos medžiagos parenkamos, atlikus gamintojo naudotų medžiagų tyrimus;

9.10. remontuojant kėlimo krano metalines konstrukcijas – jas suvirinant, skaičiuojamieji elementai būtų suvirinami pagal suvirinimo procedūrų aprašus. Suvirinti skaičiuojamuosius kėlimo krano metalinių konstrukcijų elementus būtų leidžiama tik atestuotiems ir turintiems kvalifikacijos pažymėjimą (sertifikatą) suvirintojams. Suvirinimo darbų dokumentai (naudotų medžiagų sąrašas, jų sertifikatai, suvirinimo procedūrų aprašai, suvirintojo atestavimo dokumentų kopijos) būtų saugomi kėlimo krano techninių dokumentų byloje (pase);

9.11. kėlimo kranas būtų naudojamas tik esant akredituotosios įstaigos išvadai, kad jis yra tinkamas naudoti, saugus žmonių gyvybei, sveikatai ir aplinkai;

9.12. būtų pašalinti akredituotosios įstaigos eksperto nustatyti trūkumai, susiję su kėlimo krano naudojimu, priežiūra ar nenaudojamo kėlimo krano saugojimu (laikymu);

9.13. kėlimo krano naudojimas būtų nedelsiant sustabdytas atsiradus kėlimo krano veikimo sutrikimų, gedimų, neleistino nusidėvėjimo, įtrūkimų, deformacijų ar kitų grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai keliančių veiksnių, o pašalinus nustatytus trūkumus – atnaujintas Taisyklių nustatyta tvarka;

9.14. atliekant kėlimo krano modifikavimą, būtų vadovaujamasi techninio reglamento „Mašinų sauga“ reikalavimais;

9.15. būtų pranešta apie kėlimo krano avariją, nelaimingus atsitikimus bei žalą aplinkai ar turtui, organizuotas avarijos padarinių lokalizavimas, likvidavimas ir avarijos tyrimas, vadovaujantis Potencialiai pavojingų įrenginių avarijų tyrimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2006 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr. A1-232/4-306 „Dėl Potencialiai pavojingų įrenginių avarijų tyrimo nuostatų patvirtinimo“.

10. Kėlimo krano priežiūros meistras arba fizinis asmuo, atliekantis nuolatinę kėlimo krano priežiūrą, užtikrindamas kėlimo krano tinkamą priežiūrą ir saugų naudojimą, privalo:

10.1. prižiūrėti, kad kėlimo kranas ir kėlimo reikmenys būtų tinkamos techninės būklės ir naudojami laikantis gamintojo, Taisyklių reikalavimų ir kėlimo krano savininko nustatytos kėlimo krano techninės priežiūros ir remonto tvarkos;

10.2. saugoti ir pildyti kėlimo krano techninių dokumentų bylą (pasą) kėlimo krano savininko nustatyta tvarka;

10.3. nuolatinę kėlimo krano priežiūrą atlikti pats arba, jei yra paskirti kiti darbuotojai nuolatinei kėlimo krano priežiūrai atlikti pagal Taisyklių 8.1.2 papunktį, pavesti nuolatinę kėlimo krano priežiūrą atlikti paskirtiesiems darbuotojams, rūpintis, kad jie gautų visą informaciją, reikalingą saugiam kėlimo krano naudojimui ir priežiūrai užtikrinti, susipažintų su ja ir vykdytų nustatytus reikalavimus;

10.4. užtikrinti, kad nuolatinės kėlimo krano priežiūros darbai būtų atliekami saugiai;

10.5. nustatęs, kad kėlimo kranas turi defektų ir (arba) jis naudojamas pažeidžiant gamintojo nustatytas sąlygas, Taisyklių reikalavimus, turi sustabdyti kėlimo krano naudojimą ir imtis priemonių, kad šie defektai ar pažeidimai būtų nedelsiant pašalinti;

10.6. rūpintis, kad kėlimo krano techninės būklės tikrinimai būtų atliekami nustatytu laiku, užtikrinti, kad kėlimo kranas būtų paruoštas techninei būklei patikrinti, sutartyje dėl kėlimo krano techninės būklės tikrinimo nustatyta tvarka pranešti apie tai akredituotajai įstaigai ir dalyvauti atliekant patikrinimą;

10.7. kontroliuoti, kad būtų pašalinti akredituotosios įstaigos eksperto nustatyti trūkumai;

10.8. jeigu kėlimo kranas turi krano bėgių kelią, kėlimo krano savininko nustatytu periodiškumu būtų tikrinama, ar krano bėgių kelias atitinka techninius reikalavimus (kelio tiesumas, horizontalumas, spyruokliuojančios dėl įdubimų kelio vietos apkrovos zonose, sankasos būklė, drenuojamo vandens latakų veiksmingumas).

11. Kėlimo kranų priežiūros meistras ar fizinis asmuo, atliekantis nuolatinę kėlimo krano priežiūrą, turi sustabdyti darbą kėlimo kranu arba neleisti pradėti juo dirbti, jeigu:

11.1. nepašalinti akredituotosios įstaigos eksperto nustatyti trūkumai;

11.2. kėlimo krano konstrukcijose nustatyti įtrūkimai, kiti defektai, mažinantys konstrukcijų stiprumą ir keliantys grėsmę žmonių sveikatai ir saugai;

11.3. neleistinai nudilę kabliai, lynai, grandinės;

11.4. netinkamai veikia krovinio kėlimo arba strėlės siekio keitimo mechanizmai;

11.5. netinkamai veikia krovinio kėlimo arba strėlės siekio keitimo mechanizmų stabdžiai;

11.6. netinkamai veikia kablio kėlimo ribotuvas, vardinės keliamosios apkrovos ribotuvas, signaliniai prietaisai, kiti saugos įtaisai arba yra kitų defektų, keliančių pavojų žmonių sveikatai, aplinkai ar turtui;

11.7. neleistinai nudilę ratai ar jų pakabos elementai, nustatyti krano bėgių kelio defektai, keliantys grėsmę saugai;

11.8. yra kitų gedimų, defektų ar veikimo sutrikimų, keliančių grėsmę žmonių saugai ir sveikatai, aplinkai ar turtui.

III skyrius

KĖLIMO KRANO TECHNINĖS BŪKLĖS TIKRINIMAS

12. Kėlimo krano savininkas turi užtikrinti, kad kėlimo kranas Taisyklių 14 punkte nustatytu periodiškumu ir atvejais būtų paruoštas akredituotosios įstaigos atliekamam techninės būklės patikrinimui, apie tai su akredituotąja įstaiga sutartu būdu pranešta šiai įstaigai, jos ekspertams būtų sudarytos reikiamos sutartyje dėl techninės būklės tikrinimo numatytos patikrinimui atlikti sąlygos ir pateikti reikalingi dokumentai (kėlimo krano techninių dokumentų byla (pasas), kėlimo krano priežiūros žurnalas, civilinės atsakomybės draudimo sutartis ar jos kopija ir atitinkami, pagal Taisyklių 8 punkto nuostatas, kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai ar jų kopijos, skyrimo į pareigas dokumentai ar jų kopijos ir (ar) sutartis ar jos kopija). Akredituotoji įstaiga po patikrinimo dokumentus grąžina kėlimo krano savininkui.

13. Akredituotosios įstaigos ekspertas techninės būklės tikrinimą atlieka pagal akredituotosios įstaigos parengtas ir patvirtintas kėlimo kranų techninės būklės tikrinimo procedūras, vadovaudamasis kėlimo krano techniniais dokumentais ir Taisyklėmis.

14. Jeigu kėlimo krano gamintojas nenustatė kitaip, kėlimo krano techninės būklės tikrinimai turi būti atliekami:

14.1. prieš pradedant jį naudoti pirmą kartą;

14.2. nesavaeigį kėlimo kraną perkėlus ir sumontavus kitoje vietoje;

14.3. periodiškai:

14.3.1. ne rečiau kaip vieną kartą per 12 mėnesių, atliekant dalinį techninės būklės patikrinimą (toliau – DTP);

14.3.2. ne rečiau kaip vieną kartą per 36 mėnesius, atliekant pilnutinį techninės būklės patikrinimą (toliau – PTP). Neintensyviai dėl specifinės paskirties naudojamų kėlimo kranų (pvz., elektros jėgainių mašinų salėse, siurblinėse, kompresorinėse esantiems įrenginiams remontuoti) PTP turi būti atliekamas ne rečiau kaip vieną kartą per 60 mėnesių;

14.4. neplaniniais atvejais: po avarijos, gamtos reiškinių poveikio, modifikavimo, laikančiųjų konstrukcijų remonto, kai atliekamas suvirinimas, prastovų, jei kėlimo krano laikymo sąlygos turėjo neigiamą įtaką techninei jo būklei.

15. Atliekant kėlimo krano techninės būklės tikrinimą, turi dalyvauti kranininkas (kėlimo krano savininko paskirtas kėlimo kranui valdyti ir kroviniams kelti) ir kėlimo krano priežiūros meistras ar fizinis asmuo, atliekantis nuolatinę kėlimo krano priežiūrą.

16. Tikrinant kėlimo kraną prieš pradedant jį naudoti pirmą kartą ar nesavaeigį kėlimo kraną perkėlus ir sumontavus jį kitoje vietoje, atliekamas kėlimo krano PTP. Tikrinamas kėlimo krano pastatymo projektas, suvirinimo, montavimo ir kiti susiję dokumentai. Atliekant savaeigio kėlimo krano PTP, kuris, visiškai surinktas, buvo išbandytas gamykloje, prieš pradedant jį naudoti pirmą kartą, bandymai su kroviniu neatliekami.

17. Tikrinant kėlimo kraną neplaniniais atvejais, nagrinėjami dokumentai, susiję su šį neplaninį patikrinimą sukėlusiu įvykiu (avarijos tyrimo aktas, atliktų ekspertizių, tyrimų ir bandymų išvados, kėlimo krano remonto, suvirinimo darbų dokumentai ir kiti susiję dokumentai), ir atliekamas kėlimo krano PTP.

18. Pasibaigus kėlimo krano gamintojo nurodytam naudojimo laikui, o jeigu jis nenurodytas – po 25 metų nuo dienos, kai kėlimo kranas buvo pradėtas naudoti, jeigu kėlimo krano savininkas planuoja kėlimo kraną naudoti toliau, akredituotoji įstaiga turi atlikti PTP ir, atsižvelgdama į kėlimo krano techninę būklę, eksploatavimo sąlygas, pagrįstai papildyti PTP neardomaisiais laikančiųjų konstrukcijų ir suvirintųjų sujungimų bandymų metodais ar kitais tyrimais, siekdama nustatyti, ar kėlimo krano konstrukcijų ir sujungimų būklė tinkama, kad kėlimo kraną būtų galima naudoti pagal gamintojo nustatytą paskirtį. Pasibaigus kėlimo krano naudojimo laikui, laikotarpiai tarp PTP gali būti sumažinti, atsižvelgiant į techninės būklės tikrinimo rezultatus, tačiau jie negali būti trumpesni nei 12 mėnesių. Kėlimo krano savininkas privalo laikytis naujai nustatytų terminų.

19. Jeigu atliekant bandymus reikia atjungti arba specialiai bandymui sureguliuoti kėlimo krano vardinės keliamosios apkrovos ribotuvą arba kitus saugos įtaisus, bet gamintojas nėra nurodęs atlikti tokių bandymų, juos atlikti reikia tik tada, kai tai techniškai pagrįsta: po kėlimo krano metalinių konstrukcijų remonto, mechanizmų, laikančiųjų lynų keitimo arba remonto, hidraulinės sistemos elementų keitimo arba remonto, kėlimo krano avarijos. Atjungti ir reguliuoti saugos įtaisus leidžiama tik gamintojo įgaliotam atstovui arba kitam sutartyje dėl kėlimo krano techninės būklės tikrinimo nurodytam asmeniui.

20. PTP ir DTP metu akredituotosios įstaigos ekspertas turi patikrinti kėlimo krano techninių dokumentų bylą (pasą), kėlimo krano priežiūros žurnalą, elektrinės pavaros kėlimo krano –periodinius įžeminimo varžų matavimo protokolus, kitus Taisyklių 12 punkte nurodytus dokumentus ir atlikti kėlimo krano apžiūrą bei bandymus. Tikrinant kėlimo kraną prieš pradedant jį naudoti pirmą kartą, turi būti patikrinta, ar kėlimo kranas pažymėtas CE ženklu, ar EB arba ES atitikties deklaracija atitinka techninio reglamento „Mašinų sauga“ 2 priedo I skyriaus pirmajame skirsnyje nustatytus reikalavimus.

21. Kėlimo krano PTP metu turi būti atliekama:

21.1. apžiūra;

21.2. statinis bandymas;

21.3. dinaminis bandymas.

22. Atliekant DTP, kėlimo kranas apžiūrimas ir išbandomas be krovinio. Dinaminis ir statinis bandymas neatliekamas. Tačiau, jeigu akredituotosios įstaigos ekspertas pagrįstai nusprendžia, kad toks bandymas reikalingas, jis turi būti atliktas.

23. Atliekant kėlimo krano apžiūrą, turi būti patikrinta (tikrinimo apimtis gali būti didinama, atsižvelgiant į gamintojo nurodymus ir kėlimo krano konstrukciją):

23.1. konstrukcijų, aptvėrimų, apsaugų, aikštelių, kabinos, laiptų, apšvietimo ir signalizavimo įtaisų būklė, gabaritinių matmenų ir saugių atstumų atitiktis nurodytiesiems kėlimo krano techniniuose dokumentuose, norminiuose teisės aktuose ir darniuosiuose standartuose;

23.2. metalinės konstrukcijos ir suvirinti (kniedyti) sujungimai – ar nėra įtrūkimų, deformacijų, korozijos, dilimo ar kitų defektų, galinčių turėti įtakos jų būklei;

23.3. kaip veikia mechanizmai ir elektros įrenginiai, saugos įtaisai, stabdžiai ir valdymo aparatai;

23.4. kablio ir kablio pakabos detalių būklė (žiotys, įsriegtos dalys ir kitos vietos neturi būti įtrūkusios ir nudilusios). Kablio žiotys neturi būti nudilusios daugiau kaip 10 procentų pradinio skerspjūvio aukščio. Jei kėlimo kranas naudojamas su kitokio tipo krovinio kabinimo įtaisu (griebtuvu, elektromagnetu), tikrinama naudojamo krovinio kabinimo įtaiso techninė būklė;

23.5. lynų, grandinių ir jų tvirtinimo detalių būklė;

23.6. skridinių, ašių, jų tvirtinimo detalių bei strėlinių kėlimo kranų strėlės pakabos (kolonos) elementų būklė;

23.7. elektrinių kėlimo kranų kabelių, trolėjų, įžemintuvų būklė;

23.8. ar strėlinio tipo kėlimo krano atsvaro ir balasto svoris atitinka nurodytąjį kėlimo krano techniniuose dokumentuose;

23.9. ar nenudilę bėgių keliu važinėjančio kėlimo krano atraminiai ir nukreipiamieji ratai, kitos važiuoklės detalės;

23.10. ar kėlimo krano bėgių kelias įrengtas pagal projektą, ar tinkama jo būklė – nepažeistos atraminės konstrukcijos, tvirtinimo detalės, nepadidėję tarpeliai tarp bėgių, ar išmatuoti nuokrypiai ir ar yra matavimo išvados.

24. Jei kėlimo krano gamintojas nenurodė kitaip, kėlimo kranai statiškai turi būti bandomi esant 25 procentais didesnei už kėlimo krano vardinę keliamąją galią apkrovai. Hidraulinės pavaros kėlimo kranų, turinčių kalibruotus vardinės kėlimo apkrovos ribotuvus, statinis bandymas atliekamas pagal pasirinktą kėlimo galios charakteristikos diapazoną. Statinio bandymo tikslas – patikrinti kėlimo krano ir jo elementų stiprumą ir, jeigu tikrinamas strėlinio tipo kėlimo kranas, – dirbančio kėlimo krano stovumą. Stovumo bandymas atliekamas esant labiausiai stovumą mažinančiai strėlės konfigūracijai visame posūkio su vardine keliamąja apkrova intervale.

25. Tiltinio tipo kėlimo kranas ir judamasis gembinis kėlimo kranas statiškai turi būti bandomi pastačius juos ties krano bėgių kelio atramomis arba kuo arčiau jų, o kėlimo krano krovinių vežimėlį (-ius) – tilto arba gembės didžiausio įlinkio vietoje. Krovinys, pakabintas ant kablio arba kito krovinio kabinimo įtaiso, pakeliamas į 0,2–0,3 m aukštį ir laikomas tokioje padėtyje 10 minučių. Matuojama, ar tampriosios deformacijos neviršija gamintojo nurodytų leistinų dydžių. Nuleidus krovinį tikrinama, ar kėlimo krano tilte arba gembėje neatsirado liekamųjų deformacijų.

26. Kabelinio tipo kėlimo kranas statiškai bandomas taip pat, kaip tiltinio tipo kėlimo kranas.

27. Jei dėl apkrovos pasireiškia liekamoji deformacija arba tamprioji deformacija viršija leistiną dydį, dirbti su kėlimo kranu neleidžiama tol, kol bus nustatytos deformacijos priežastys ir atlikti reikiami taisymo darbai.

28. Vienos ar kelių krovinio kėlimo charakteristikų strėlinio tipo kėlimo kranas techninio tikrinimo metu išbandomas tokioje padėtyje, kurioje vardinė keliamoji galia didžiausia.

29. Strėlinio tipo kėlimo kranai, kurie neturi strėlės siekio keitimo mechanizmo (strėlė tvirtinama atotampa), bandomi esant tuo metu nustatytam strėlės siekiui. Jei kėlimo kranas, patikrinus jo techninę būklę, pripažintas tinkamu saugiai naudoti, juo leidžiama dirbti tik nekeičiant nustatyto strėlės siekio.

30. Atliekant strėlinio tipo kėlimo kranų statinį bandymą, strėlė važiuoklės atžvilgiu statoma tokioje padėtyje, kad kėlimo krano stovumas būtų mažiausias. Krovinys pakeliamas į 0,1–0,2 m aukštį ir laikomas 10 minučių.

31. Atliekant hidraulinės pavaros kėlimo krano statinį bandymą, didžiausią vardinę apkrovą atitinkantis krovinys pakeliamas į 0,5 m aukštį ir laikomas 1 minutę. Statinis bandymas atliekamas tokiose padėtyse:

31.1. esant didžiausiam siekiui su išstumtais visais ilgintuvais (hidrauliniais ir rankiniais);

31.2. esant didžiausiam siekiui su visiškai išstumtais hidrauliniais ilgintuvais;

31.3. esant mažiausiam siekiui su didžiausios keliamosios galios apkrova.

32. Po statinio bandymo atliekamas hidraulinės pavaros kėlimo krano vardinės keliamosios galios ribotuvo (apsauginio vožtuvo) bandymas. Bandymas atliekamas pagal pasirinktą kėlimo krano keliamosios galios charakteristikos diapazoną. Jei kėlimo krano gamintojas techniniuose dokumentuose nenurodo kitaip, ribotuvas turi suveikti viršijus kėlimo krano keliamąją galią ne daugiau kaip 10 procentų. Atliekant hidraulinės pavaros kėlimo krano statinį bandymą po kapitalinio remonto, laikančiųjų konstrukcijų, hidraulinio skirstytuvo remonto arba jų pakeitimo, laikančiųjų kėlimo krano elementų remonto, juos suvirinant remonto įmonėje, apsauginis vožtuvas turi būti pakeičiamas galingesniu ir kėlimo krano statinis bandymas atliekamas su kroviniu, 25 procentais viršijančiu kėlimo krano vardinę apkrovą, esant mažiausiam siekiui. Tada apsauginis vožtuvas pakeičiamas darbiniu, išbandomas ir užplombuojamas.

33. Statinis bandymas vertinamas teigiamai, jei pakeltas krovinys per bandymo laiką nenusileidžia ant žemės, kėlimo krane neatsiranda įtrūkimų, deformacijų, kitokių defektų ir nepasireiškia jokie kėlimo krano virtimo požymiai.

34. Kėlimo kranai dinamiškai bandomi su kroviniu, 10 procentų didesniu už kėlimo krano vardinę apkrovą. Dinamiškai bandant kėlimo kraną visose darbinėse padėtyse, krovinys pakartotinai pakeliamas ir nuleidžiamas pasiekiant didžiausius įtempius, tikrinama, kaip veikia kėlimo krano mechanizmai ir stabdžiai. Dinamiškai bandyti leidžiama ir su kėlimo krano vardinę keliamąją galią atitinkančiu kroviniu. Hidraulinės pavaros kėlimo kranai dinamiškai bandomi su didžiausią siekį atitinkančiu kroviniu.

35. Jei kėlimo krane įrengti du ar daugiau krovinio kėlimo mechanizmų, turi būti išbandytas kiekvienas mechanizmas. Šių kėlimo kranų statinė ir dinaminė apkrova nustatoma, atsižvelgiant į darbo sąlygas (ar kėlimo mechanizmai dirba atskirai, ar kartu).

36. Jei kėlimo kranas naudojamas tik kroviniui pakelti ir nuleisti (pavyzdžiui, hidroelektrinių uždoriams pakelti), dinamiškai su apkrova galima bandyti stovintį kėlimo kraną ar jo krovinių vežimėlį.

37. Hidroelektrinėse, šiluminėse elektrinėse, pastotėse ir kitose gamybinėse patalpose, kuriose kėlimo kranas nenaudojamas technologiniame procese, sumontuotus tiltinio tipo kėlimo kranus, naudojamus technologiniams įrenginiams kelti, statiškai bei dinamiškai galima bandyti specialiais įtaisais pagal įtaiso gamintojo parengtą metodiką. Judėjimo mechanizmo bandyti su apkrova nebūtina.

38. Akredituotosios įstaigos ekspertas, atlikęs kėlimo krano techninės būklės tikrinimą prieš pradedant jį naudoti pirmą kartą, parengia jam registruoti PPĮ registre reikalingą kėlimo krano techninių dokumentų išrašą ir jį pateikia kėlimo krano savininkui.

39. Atlikęs kėlimo krano techninės būklės tikrinimą, akredituotosios įstaigos ekspertas dviem egzemplioriais parengia tikrinimo išvadą, kurioje nurodo, ar kėlimo kranas tinkamas naudoti, saugus žmonių gyvybei, sveikatai ir aplinkai, taip pat nurodo tikrinimo veiksmų rezultatus, atlikto tikrinimo datą (metai, mėnuo, diena) ir kito techninės būklės tikrinimo datą (metai, mėnuo, diena). Kėlimo krano matomoje vietoje (pvz., ant kėlimo krano ženklinimo lentelės) ekspertas pritvirtina neištrinamą žymą (lipduką) su atlikto tikrinimo data (metai, mėnuo). Kėlimo krano savininkas kėlimo krano matomoje vietoje (pvz., kėlimo krano ženklinimo lentelėje) neištrinamai įrašo atlikto ir būsimo DTP ir (arba) PTP datas (metai, mėnuo, diena). Vieną išvados egzempliorių saugo kėlimo krano savininkas, kitą – akredituotoji įstaiga (šis egzempliorius gali būti saugomas elektronine forma). Akredituotosios įstaigos eksperto atliktų kėlimo krano techninės būklės tikrinimų išvadų egzempliorius kėlimo krano techninių dokumentų byloje (pase) savininkas turi saugoti visą kėlimo krano naudojimo laiką.

40. Akredituotosios įstaigos ekspertui nustačius, kad kėlimo kranas yra netinkamas naudoti, nesaugus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, kėlimo krano savininkas turi sustabdyti kėlimo krano naudojimą ir užtikrinti, kad nustatyti trūkumai būtų pašalinti. Pašalinus trūkumus turi būti gauta akredituotosios įstaigos išvada, kad kėlimo kranas tinkamas naudoti, saugus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba užtikrinti, kad kėlimo kranas būtų perduotas atliekų tvarkytojui Atliekų tvarkymo įstatymo nustatyta tvarka.

IV skyrius

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

41. Kėlimo kranai, kurie pagal savo parametrus neįrašyti Potencialiai pavojingų įrenginių kategorijų parametrų sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 817 „Dėl Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo įgyvendinimo“, 2.9 papunktyje, prižiūrimi jų savininkų nustatyta tvarka, vadovaujantis šių kėlimo kranų gamintojų nustatytais reikalavimais ir Darbo įrenginių naudojimo bendraisiais nuostatais. Šių kėlimo kranų savininkai taip pat gali vadovautis Taisyklių nuostatomis, išskyrus reikalavimą dėl įrenginio registravimo PPĮ registre.

42. Dokumentai (įskaitant dokumentus, kuriuose yra asmens duomenų) saugomi Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka Taisyklėse ir Lietuvos vyriausiojo archyvaro nustatytais terminais. Duomenų subjektų teisės įgyvendinamos 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) ir duomenų valdytojo, į kurį kreipiamasi dėl duomenų subjekto teisių įgyvendinimo, nustatyta tvarka.

_________________

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Įsakymas

Nr. A1-81, 2015-02-19, paskelbta TAR 2015-02-23, i. k. 2015-02620