Nutarimas netenka galios 2004-10-31:
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 1332, 2004-10-27, Žin., 2004, Nr. 158-5774 (2004-10-30), i. k. 1041100NUTA00001332
Dėl 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, ir 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, taikymo Lietuvos Respublikoje taisyklių patvirtinimo
Suvestinė redakcija nuo 2002-12-25 iki 2004-10-30
Nutarimas paskelbtas: Žin. 2002, Nr. 73-3117, i. k. 1021100NUTA00001135
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 1995 M. GRUODŽIO 22 D. NUTARIMO NR. 1610 „DĖL MUITINIO TRANZITO PROCEDŪROS ATLIKIMO TVARKOS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2002 m. liepos 15 d. Nr. 1135
Vilnius
1. Pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimą Nr. 1610 „Dėl Muitinio tranzito procedūros atlikimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1996, Nr. 1-12):
1.1. išdėstyti preambulę taip:
2. Nustatyti, kad:
2.1. muitinio tranzito procedūros, įformintos iki 2002 m. rugpjūčio 31 d. įskaitytinai, turi būti atliekamos vadovaujantis iki nurodytosios datos galiojančios Muitinio tranzito procedūros atlikimo tvarkos nuostatomis;
2.2. naujos redakcijos Muitinio tranzito procedūros atlikimo tvarkos 2 punkto reikalavimas, kad muitinio tranzito procedūros vykdytojas turi būti Lietuvos Respublikos ūkio subjektas, taikomas nuo 2003 m. liepos 1 d. (iki to laiko muitinio tranzito procedūros vykdytojas gali būti ir ne Lietuvos Respublikos ūkio subjektas, įsipareigojęs muitinei įvykdyti prekėms taikomos muitinio tranzito procedūros reikalavimus);
Punkto pakeitimai:
Nr. 2032, 2002-12-20, Žin., 2002, Nr. 123-5589 (2002-12-24), i. k. 1021100NUTA00002032
2.3. muitinio tranzito procedūros vykdytojai, kuriems iki 2002 m. rugpjūčio 31 d. įskaitytinai Muitinės departamento prie Finansų ministerijos nustatyta tvarka suteiktas patikimo ūkio subjekto statusas, iki 2002 m. gruodžio 31 d. įskaitytinai laikomi atleistais nuo prievolės pateikti garantiją atliekant muitinio tranzito procedūras, jeigu iki šio laikotarpio pabaigos jiems suteiktas patikimo ūkio subjekto statusas nepanaikinamas;
2.4. bendrosios garantijos, pateiktos teritorinėms muitinėms iki 2002 m. rugpjūčio 31 d. įskaitytinai, Muitinės departamento prie Finansų ministerijos nustatyta tvarka iki jų galiojimo pabaigos gali būti naudojamos kaip vienkartinių garantijų junginiai;
3. Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. kovo 29 d. nutarimą Nr. 399 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. 1610 „Dėl Muitinio tranzito procedūros atlikimo tvarkos patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 1996, Nr. 30-755).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1995 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1610
(Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2002 m. liepos 15 d. nutarimo Nr. 1135
redakcija)
MUITINIO TRANZITO PROCEDŪROS ATLIKIMO TVARKA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Ši tvarka reglamentuoja prekių pateikimą muitinio tranzito procedūrai įforminti, šios procedūros atlikimą, garantijų taikymą su šia procedūra susijusių skolininko įsipareigojimų muitinei įvykdymui užtikrinti, muitinės priežiūrą, užbaigimą bei kontrolę.
2. Šioje tvarkoje vartojamos sąvokos:
Muitinis tranzitas – muitinės procedūra, kurią taikant muitinės prižiūrimos prekės gabenamos iš vienos muitinės įstaigos į kitą.
Muitinio tranzito procedūros vykdytojas – Lietuvos Respublikos ūkio subjektas, atsakingas muitinei už prekėms taikomos muitinio tranzito procedūros reikalavimų įvykdymą. Kai prekės gabenamos taikant Baltijos valstybių bendrąją tranzito procedūrą ar kitą Lietuvos Respublikos tarptautinės sutarties nustatyta tvarka atliekamą muitinio tranzito procedūrą (įskaitant tuos atvejus, kai jos gabenamos su TIR arba ATA knygele), muitinio tranzito procedūros vykdytojas gali būti ir ne Lietuvos Respublikos ūkio subjektas.
Tranzito deklaracija – muitinės deklaracija, kurioje nurodyta, kad prekės deklaruojamos muitinio tranzito procedūrai ir pateikta muitinės reikalaujama informacija, būtina šiai procedūrai įforminti, – bendrojo dokumento tranzito rinkinys, TIR knygelė, ATA knygelė, kitas muitinės nustatytos ar muitinei priimtinos formos dokumentas arba šios tvarkos nustatytus reikalavimus atitinkantis pranešimas, pateiktas automatinio duomenų apdorojimo techninėmis priemonėmis.
Transporto priemonė:
laivas (įskaitant lichterius ir buksyruojamas arba nebuksyruojamas baržas, laivus su vandens sparnais ir oro pagalve), taip pat laivai, sudarantys vieną laivų vilkstinę;
orlaivis;
kelių transporto priemonė su priekaba (-omis) ir (arba) puspriekabe (-ėmis) arba be jų;
geležinkelio vagonas arba vagonų grupė;
konteineriai, apibrėžti 1972 metų Muitinės konvencijoje dėl konteinerių (Žin., 2002, Nr. 18-725), pakrauti į vieną iš šiame apibrėžime nurodytų transporto priemonių.
Išvykimo įstaiga – muitinės įstaiga, priėmusi muitinės deklaraciją muitinio tranzito procedūrai įforminti.
Tranzito įstaiga – muitinės įstaiga:
veikianti prekių siuntos išgabenimo iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos vietoje, kai prekės, kurioms taikoma muitinio tranzito procedūra, gabenamos iš vienos Lietuvos Respublikos muitinės įstaigos į kitą per užsienio valstybės teritoriją;
veikianti prekių siuntos įvežimo į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją vietoje, kai prekės, kurioms taikoma muitinio tranzito procedūra, gabenamos iš vienos Lietuvos Respublikos muitinės įstaigos į kitą per užsienio valstybės teritoriją arba kai prekės gabenamos taikant Baltijos valstybių bendrąją tranzito procedūrą ar kitą Lietuvos Respublikos tarptautinės sutarties nustatyta tvarka atliekamą muitinio tranzito procedūrą, jeigu šios procedūros atlikimo tvarka atitinka pagrindinius Baltijos valstybių bendrosios tranzito procedūros taikymo principus.
Paskirties įstaiga – muitinės įstaiga, kuriai turi būti pateiktos prekės, gabenamos taikant muitinio tranzito procedūrą, norint šią procedūrą užbaigti.
Garantijos įstaiga – muitinės įstaiga, kuriai vadovaujantis šia tvarka ir jos taikymą reglamentuojančiais Muitinės departamento prie Finansų ministerijos (toliau vadinama – Muitinės departamentas) teisės aktais turi būti pateikta garantija, taikoma muitinio tranzito procedūros vykdytojo įsipareigojimų muitinei įvykdymui užtikrinti.
Centrinė tranzito kontrolės įstaiga – Muitinės departamento įgaliota muitinės įstaiga arba muitinės įstaigos padalinys, atliekantis jam pavestas muitinio tranzito procedūros kontrolei skirtų tranzito deklaracijų egzempliorių surinkimo iš teritorinių muitinių, rūšiavimo, tvarkymo, išsiuntimo teritorinėms muitinėms bei kitas su muitinio tranzito procedūros užbaigimo kontrole susijusias funkcijas.
Baltijos valstybių bendroji tranzito procedūra – muitinio tranzito procedūra, atliekama vadovaujantis Sutartimi dėl Baltijos valstybių bendrosios tranzito procedūros (Žin., 1999, Nr. 17-442) ir jos taikymą reglamentuojančiais teisės aktais.
Vežėjas – asmuo, gabenantis prekes, arba asmuo, atsakingas už prekes gabenančios transporto priemonės naudojimą.
Kitos šioje tvarkoje vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos muitinės kodekse.
3. Muitinio tranzito procedūra taikoma gabenant iš išvykimo įstaigos į paskirties įstaigą bet kurias muitinės prižiūrimas prekes, išskyrus tas, kurios draudžiamos gabenti tranzitu per Lietuvos Respubliką. Teisės aktų nustatytais atvejais, kai prekių tranzitui taikomi draudimai, apribojimai ar specialūs reikalavimai, muitinio tranzito procedūra tokioms prekėms netaikoma arba gali būti įforminama tik pateikus muitinei teisės aktų nustatyta tvarka išduotą leidimą ir (arba) įvykdžius ar įsipareigojus vykdyti nustatytuosius prekių gabenimo tranzitu reikalavimus.
4. Muitinio tranzito procedūra taikoma gabenant tranzitu per Lietuvos Respublikos muitų teritoriją vežamas prekes iš vienos muitinės įstaigos, veikiančios valstybės sienos perėjimo punkte, į kitą muitinės įstaigą, veikiančią valstybės sienos perėjimo punkte, gabenant importuojamas prekes iš muitinės įstaigos, veikiančios valstybės sienos perėjimo punkte, į Lietuvos Respublikos muitų teritorijos viduje esančią muitinės įstaigą (įskaitant aptarnaujančias importo ir eksporto terminalus (laikinojo prekių saugojimo sandėlius) arba muitinės sandėlius), o eksportuojamas (išskyrus šios tvarkos 5 punkte nurodytus atvejus) ir reeksportuojamas prekes (įskaitant gabenamas į užsienį per Lietuvos Respublikos muitų teritoriją iš joje esančių importo ir eksporto terminalų (laikinojo prekių saugojimo sandėlių) arba muitinės sandėlių, laisvųjų zonų, laisvųjų sandėlių ir neapmuitinamų parduotuvių) – iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos viduje esančios muitinės įstaigos į muitinės įstaigą, veikiančią valstybės sienos perėjimo punkte, taip pat gabenant prekes iš užsienio į Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje esančias laisvąsias zonas, laisvuosius sandėlius, neapmuitinamas parduotuves arba tiekiant jas kaip atsargas laivams ir orlaiviams, gabenantiems keleivius ir (arba) krovinius tarptautiniais maršrutais.
5. Įforminus Lietuvos prekių negrąžinamojo eksporto procedūrą Lietuvos Respublikos muitų teritorijos viduje esančioje muitinės įstaigoje, šios prekės turi būti gabenamos į muitinės įstaigą, veikiančią valstybės sienos perėjimo punkte, taikant muitinio tranzito procedūrą šiais atvejais (kitais atvejais šioms prekėms muitinio tranzito procedūra netaikoma ir jos turi būti išvežamos iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos vadovaujantis Lietuvos Respublikos muitinės kodekso 179 straipsniu), kai:
5.1. prekės gabenamos taikant Baltijos valstybių bendrąją tranzito procedūrą, kitą Lietuvos Respublikos tarptautinės sutarties nustatyta tvarka atliekamą muitinio tranzito procedūrą arba su TIR knygele;
5.3. prekių eksportas licencijuojamas arba taikomi kiti jų eksporto apribojimai (pvz., prekės turi būti išgabentos į užsienį per tam tikrą muitinės įstaigą, jas leista gabenti tik į tam tikrą užsienio valstybę);
5.4. eksportavus prekes mokamos subsidijos arba grąžinami už prekes sumokėti importo muitai ir (arba) mokesčiai;
5.5. prekės gabenamos iš importo ir eksporto terminalų (laikinojo prekių saugojimo sandėlių), laisvųjų zonų arba laisvųjų sandėlių;
6. Iš užsienio į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją įvežtoms ir numatomoms išleisti laisvai cirkuliuoti šioje teritorijoje prekėms, kurių importas licencijuojamas, muitinio tranzito procedūra jų gabenimui iš muitinės įstaigos, veikiančios valstybės sienos perėjimo punkte, į muitinės įstaigą, esančią Lietuvos Respublikos muitų teritorijos viduje, įforminama tik tada, kai tokių prekių gavėjas turi teisės aktų nustatyta tvarka išduotą licenciją jas importuoti.
7. Jeigu dėl prekių tranzitui taikomų draudimų ar apribojimų iš užsienio į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją įvežtoms prekėms muitinio tranzito procedūra negali būti įforminta, asmens, turinčio teisę disponuoti prekėmis, sprendimu prekės turi būti:
7.3. muitinei prižiūrint sunaikintos laikantis Muitinės prižiūrimo prekių sunaikinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 705 „Dėl Muitinės prižiūrimo prekių sunaikinimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 51-1782);
8. Šios tvarkos 7 punkte nurodytais atvejais prekės negali būti išgabentos iš jų buvimo vietos, kol joms neįforminti muitinės sankcionuoti veiksmai. Jeigu dėl taikomų draudimų ar apribojimų prekėms negali būti įformintas joks muitinės sankcionuotas veiksmas, jos į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją neįleidžiamos, o jeigu jos į šią teritoriją jau įvežtos, taikomos Lietuvos Respublikos muitinės kodekso 74 straipsnyje nustatytos priemonės.
9. Prekės, kurioms taikoma muitinio tranzito procedūra, gali būti gabenamos iš vienos Lietuvos Respublikos muitinės įstaigos į kitą per užsienio valstybės teritoriją netaikant Baltijos valstybių bendrosios tranzito procedūros ar kitos Lietuvos Respublikos tarptautinės sutarties nustatyta tvarka atliekamos muitinio tranzito procedūros, jeigu per užsienio valstybės teritoriją jos gabenamos su vienu ir tuo pačiu transporto dokumentu, įformintu Lietuvos Respublikoje. Tokiais atvejais, prekėms būnant užsienio valstybės teritorijoje, muitinio tranzito procedūros taikymas Muitinės departamento nustatyta tvarka laikinai sustabdomas.
10. Muitinio tranzito procedūra neįforminama prekėms, gabenamoms savo eiga (transporto priemonėms), vamzdynų transportu ir kitomis stacionariosiomis transporto priemonėmis, taip pat paštu su Pasaulinės pašto sąjungos nustatytos formos dokumentais, kai už jų gabenimą ir dėl jo galinčios atsirasti skolos muitinei sumokėjimą atsako valstybės įmonė „Lietuvos paštas“ (išskyrus tuos atvejus, kai gabenamos pašto siuntos, pažymėtos žyma „Konsignacija“). Gabenant greitojo pašto siuntas, siunčiamas per pasiuntinių (kurjerių) tarptautinį greitojo pašto tinklą su Tarptautinės skubių siuntų vežėjų asociacijos nustatytais dokumentais, ir per valstybės įmonę „Lietuvos paštas“ siunčiamas pašto siuntas, pažymėtas žyma „Konsignacija“, muitinio tranzito procedūra gali būti įforminama supaprastinta Muitinės departamento nustatyta tvarka.
Ne Lietuvos prekėms, gabenamoms iš vienos Lietuvos Respublikos muitinės įstaigos į kitą oro arba jūrų transportu, taikoma muitinio tranzito procedūra privalo būti įforminama tik tada, kai jos pakraunamos arba perkraunamos Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje esančiame oro arba jūrų uoste.
11. Prekės, teisės aktų nustatyta tvarka gabenamos taikant muitinio tranzito procedūrą, sąlygiškai neapmokestinamos importo ir eksporto muitais bei mokesčiais, joms netaikomi ekonominiai draudimai ir apribojimai.
12. Muitinio tranzito procedūros vykdytojo įsipareigojimų muitinei įvykdymui užtikrinti turi būti pateikiama garantija (išskyrus Lietuvos Respublikos muitinės kodekso, šios tvarkos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 11 d. nutarimo Nr. 980 „Dėl Skolininko įsipareigojimų muitinei įvykdymo užtikrinimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1997, Nr. 85-2138; 2002, Nr. 48-1847) ir kitų teisės aktų nustatytus atvejus, kai muitinio tranzito procedūros vykdytojui garantijos pateikti nereikia).
II. ĮPRASTINĖ PROCEDŪRA
Vienkartinės garantijos
13. Vienkartinės garantijos dydis turi būti ne mažesnis už galinčią atsirasti skolą muitinei, apskaičiuotą pagal didžiausius importo arba atitinkamais atvejais eksporto muitų ir (arba) mokesčių tarifus, atitinkančius tranzito deklaracijoje pateiktą prekių aprašymą.
Jeigu gabenamos prekės, keliančios didesnę teisės aktų pažeidimų riziką, išvardytos šios tvarkos 2 priede, ir jų kiekis yra ne mažesnis už šiame priede nurodytą minimalų kiekį, vienkartinės garantijos dydis turi būti ne mažesnis už apskaičiuotąjį visam atitinkamų prekių kiekiui taikant priede nurodytą minimalią vienkartinės garantijos dydžio normą.
Jeigu laisvai cirkuliuojančios Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje akcizais apmokestinamos prekės arba prekės, išvardytos šios tvarkos 1 priede, eksportuojamos ir taikant muitinio tranzito procedūrą gabenamos iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos viduje esančios muitinės įstaigos į muitinės įstaigą, veikiančią valstybės sienos perėjimo punkte, vienkartinės garantijos dydis turi būti ne mažesnis už toms prekėms nustatytų importo mokesčių (išskyrus importo muitus) sumą.
15. Vienkartinės garantijos dokumento originalas turi būti pateikiamas išvykimo įstaigai ir joje paliekamas.
16. Užstato formos vienkartinė garantija turi būti pateikiama (sumokama) išvykimo įstaigoje. Sumokėtas užstatas grąžinamas Muitinės departamento nustatyta tvarka, užbaigus muitinės formalumus, susijusius su atitinkama muitinio tranzito procedūra.
17. Vienkartinė garantija taip pat gali būti 7000 eurų dydžio vienkartinės garantijos lakštų formos (taikant Baltijos valstybių bendrąją tranzito procedūrą, vietoj tokių lakštų naudojami fiksuoto tokios pat pinigų sumos dydžio garantijos lakštai, išduodami vadovaujantis Sutartimi dėl Baltijos valstybių bendrosios tranzito procedūros ir jos taikymą reglamentuojančiais teisės aktais). Garantai, atitinkantys šios tvarkos 18 punkte nustatytus kriterijus, vienkartinės garantijos lakštus išduoda asmenims, numatantiems prisiimti muitinio tranzito procedūros vykdytojo įsipareigojimus.
18. Lietuvos Respublikos ūkio subjektas pripažįstamas garantu, turinčiu teisę išduoti vienkartinės garantijos lakštus, jeigu šis ūkio subjektas yra Lietuvos Respublikoje įregistruota vežėjų ir (arba) kitų muitinio tranzito procedūros vykdytojų asociacija, veikianti ne trumpiau kaip trejus metus, sudariusi su Muitinės departamentu bendradarbiavimo sutartį dėl garantijų naudojimo ir ne mažesne kaip 1 mln. litų suma apdraudusi visus įsipareigojimus muitinei, susijusius su šios garantijos naudojimu, arba pateikusi atitinkamą banko garantiją.
19. Vienkartinės garantijos lakštų formą, jų spausdinimo reikalavimus, pildymo ir muitinio įforminimo tvarką nustato Muitinės departamentas.
20. Garantai turi teisę išduoti vienkartinės garantijos lakštus, kurie negali būti naudojami įforminant muitinio tranzito procedūrą prekėms, išvardytoms šios tvarkos 3 priede. Tokiais atvejais vienkartinės garantijos lakštuose Muitinės departamento nustatytu būdu turi būti nurodyta, kad jų galiojimas apribotas.
21. Muitinio tranzito procedūros vykdytojas turi pateikti išvykimo įstaigai tiek vienkartinės garantijos lakštų, kad jų pakaktų atlyginti šios tvarkos 13 punkte nurodyto dydžio galinčiai atsirasti skolai muitinei. Pateikti vienkartinės garantijos lakštai turi būti paliekami išvykimo įstaigoje.
22. Garantijos įstaiga, priėmusi garanto, išduodančio vienkartinės garantijos lakštus, įsipareigojimus, turi teisę atšaukti savo sprendimą dėl šių įsipareigojimų priėmimo, jeigu garantas nebeatitinka šios tvarkos 18 punkte nustatytų kriterijų arba nevykdo prisiimtų įsipareigojimų. Garantas taip pat bet kuriuo metu gali atšaukti prisiimtus įsipareigojimus apie tai iš anksto informavęs garantijos įstaigą.
Garantijos įstaigai atšaukus savo sprendimą dėl garanto įsipareigojimų priėmimo arba garantui atšaukus prisiimtus įsipareigojimus, garanto įsipareigojimai nutrūksta šešioliktą dieną skaičiuojant atitinkamai nuo garanto arba garantijos įstaigos informavimo dienos. Nuo tos dienos, kurią nutrūksta garanto įsipareigojimai, anksčiau išduoti vienkartinės garantijos lakštai nebegali būti naudojami įforminant muitinio tranzito procedūrą.
23. Vienkartinės garantijos, pateikiamos įforminant muitinio tranzito procedūrą, formą pasirenka muitinio tranzito procedūros vykdytojas.
Transporto priemonės ir tranzito deklaracijos
25. Vienoje tranzito deklaracijoje turi būti deklaruojamos tik kartu išsiunčiamos prekės, pakrautos arba numatomos pakrauti į vieną transporto priemonę ir gabenamos arba numatomos gabenti iš vienos išvykimo įstaigos į vieną paskirties įstaigą. Prekės gali būti pakraunamos į vieną transporto priemonę keliose išvykimo įstaigose ir iškraunamos keliose paskirties įstaigose, tačiau tokiais atvejais jas deklaruojant turi būti pateikiamas atitinkamas skaičius šiame punkte nustatytas sąlygas atitinkančių tranzito deklaracijų.
26. Prekės, pateikiamos muitinio tranzito procedūrai įforminti, turi būti deklaruojamos vadovaujantis Prekių deklaravimo ir muitinio tikrinimo nuostatais, patvirtintais finansų ministro 2000 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 3 „Dėl Prekių deklaravimo ir muitinio tikrinimo nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 11-264). Išvykimo įstaiga Muitinės departamento nustatyta tvarka įregistruoja ir įformina jai pateiktą tranzito deklaraciją, nurodydama jos priėmimo datą ir informaciją apie atliktą muitinį tikrinimą. Kaip tranzito deklaracijų aprašomosios dalys gali būti naudojami krovimo sąrašai, kurių formą ir naudojimo tvarką nustato Muitinės departamentas.
Formalumai, atliekami išvykimo įstaigoje
28. Prekės, kurioms įforminta muitinio tranzito procedūra, turi būti gabenamos į paskirties įstaigą ekonomiškai pagrįstu maršrutu. Muitinio tranzito procedūros vykdytojui arba muitinei nusprendus, kad tai būtina, išvykimo įstaiga nustato maršrutą, kuriuo turi būti gabenamos prekės.
29. Išvykimo įstaiga, laikydamasi Muitinės departamento nustatytos tvarkos ir atsižvelgdama į prekių gabenimo maršrutą, transporto veiklą reglamentuojančius ir kitus teisės aktus bei muitinio tranzito procedūros vykdytojo pateiktą informaciją, nustato laiką, per kurį prekės turi būti pateiktos paskirties įstaigai:
29.1. kai prekės gabenamos automobilių transportu, – ne ilgesnį kaip 2 paros nuo muitinio tranzito procedūros įforminimo išvykimo įstaigoje (neskaitant poilsio ir švenčių dienų);
30. Kai prekės gabenamos taikant Baltijos valstybių bendrąją tranzito procedūrą ar kitą Lietuvos Respublikos tarptautinės sutarties nustatyta tvarka atliekamą muitinio tranzito procedūrą ir laikantis atitinkamos tarptautinės sutarties arba jos taikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatytos kitokios laiko, per kurį prekės turi būti pateiktos paskirties įstaigai, nustatymo tvarkos, vadovaujamasi tarptautine sutartimi ir jos taikymą reglamentuojančiais teisės aktais. Jeigu taikant tokias muitinio tranzito procedūras laikas, per kurį prekės turi būti pateiktos paskirties įstaigai, nustatytas užsienio valstybėje esančios išvykimo įstaigos, šis laikas privalomas Lietuvos Respublikos muitinės įstaigoms ir negali būti šių įstaigų keičiamas.
31. Jeigu prekės, gabenamos taikant muitinio tranzito procedūrą, pateikiamos paskirties įstaigai pasibaigus išvykimo įstaigos nustatytam laikui ir paskirties įstaigai pateikiama informacija, liudijanti, kad šis terminas pažeistas dėl aplinkybių, nepriklausiusių nuo muitinio tranzito procedūros vykdytojo arba vežėjo, teritorinės muitinės, kuriai priklauso paskirties įstaiga, viršininko (pavaduotojo) sprendimu (kai gabenamos šios tvarkos 1-11 prieduose išvardytos prekės) arba paskirties įstaigos funkcijas atliekančio muitinės posto viršininko, o jo nesant – pamainos viršininko sprendimu (kitais atvejais) pripažįstama, kad muitinio tranzito procedūros vykdytojas nustatytojo prekių pristatymo į paskirties įstaigą termino nepažeidė.
Muitinei pripažinus, kad prekių pristatymo į paskirties įstaigą terminas pažeistas, muitinio tranzito procedūros vykdytojas ir (arba), atsižvelgiant į susidariusią situaciją, vežėjas arba gavėjas traukiami atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą už neatvykimą per nustatytąjį muitinės procedūros vykdymo terminą į muitinės įstaigą, kad būtų atliktas muitinis tikrinimas. Jeigu pažeidimą padaręs vežėjas yra ne Lietuvos Respublikos asmuo, muitinė, remdamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksu, paima jo gabenamas prekes (jų dalį) baudos išieškojimui užtikrinti.
32. Išskyrus atvejus, nurodytus šios tvarkos 37 ir 39 punktuose, prekės, pateiktos muitinio tranzito procedūrai įforminti, išleidžiamos tik užplombuotos muitinės plombomis.
33. Muitinės plombomis plombuojama:
33.1. transporto priemonės krovinių sekcija arba kita transporto priemonės dalis, į kurią sukraunamos transporto priemone gabenamos prekės, jeigu transporto priemonė Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ar kitų teisės aktų nustatyta tvarka pripažinta tinkama gabenti prekėms su muitinės plombomis arba ją, nustačiusi, ar transporto priemonė atitinka šios tvarkos 36 punkte nustatytus reikalavimus, tokia pripažįsta išvykimo įstaiga;
34. Muitinės plombos turi būti:
34.4. skirtos vienkartiniam naudojimui arba, jeigu skirtos daugkartiniam naudojimui, sukonstruotos taip, kad kiekvieną kartą pakartotinai naudojant jas būtų įmanoma pažymėti lengvai atpažįstamu ir nesikartojančiu identifikavimo ženklu;
34.6. tokių matmenų, kad jų identifikavimo ženklus būtų įmanoma lengvai atpažinti (plombų forma ir matmenys gali skirtis priklausomai nuo plombavimo būdo);
35. Muitinės plombų charakteristikas (pavyzdžių aprašymus), laikydamasis šios tvarkos 34 punkte nustatytų reikalavimų, tvirtina Muitinės departamentas.
36. Transporto priemonės gali būti pripažįstamos tinkamomis prekėms su muitinės plombomis gabenti, jeigu:
36.2. jos sukonstruotos taip, kad prekių nebūtų įmanoma paimti iš užplombuotos transporto priemonės dalies arba į ją įdėti nepalikus pastebimų pėdsakų transporto priemonės išorėje arba nepažeidus plombų;
37. Išvykimo įstaiga turi teisę išleisti prekes neužplombuotas, jeigu apsvarsčiusi kitų prekių identifikavimo priemonių panaudojimo galimybes pripažįsta, kad prekes įmanoma nesunkiai identifikuoti pagal jų aprašymą tranzito deklaracijoje arba prie jos pridėtuose dokumentuose. Prekių aprašymas gali būti laikomas priimtina prekių identifikavimo priemone, jeigu jis toks tikslus ir išsamus, kad lengvai nustatomos prekių rūšys ir kiekis.
Prekių aprašymas paprastai pripažįstamas priimtina tik gabenamų stambiagabaričių, birių arba kitokių pakuoti netinkamų prekių identifikavimo priemone. Prekių aprašymas nelaikomas priimtina gabenamų prekių, išvardytų šios tvarkos 4 priede, identifikavimo priemone.
Gabenamų geležinkelių transportu uždaraisiais vagonais arba konteineriais prekių išvykimo įstaiga turi teisę neplombuoti muitinės plombomis, jeigu šie vagonai arba konteineriai užplombuoti geležinkelių įmonės arba siuntėjo plombomis, atitinkančiomis šios tvarkos 34 punkte nustatytus reikalavimus, jeigu šių plombų pavyzdžiai (charakteristikų aprašymai) pateikti muitinei ir jeigu jos nurodytos prekes lydinčiuose CIM arba SMGS važtaraščiuose.
38. Muitinės įstaigų uždėtos plombos ir (arba) kiti identifikavimo ženklai (įskaitant plombas ir (arba) kitus identifikavimo ženklus, uždėtus po to, kai atliekant muitinį tikrinimą anksčiau uždėtos plombos ir (arba) kiti identifikavimo ženklai nuimami), taip pat sprendimai išleisti vagonus arba konteinerius, užplombuotus geležinkelių įmonės arba siuntėjo plombomis, arba neužplombuotas prekes šios tvarkos 37 punkte nurodytais atvejais turi būti Muitinės departamento nustatyta tvarka nurodomi tranzito deklaracijose.
Muitinės įstaigų uždėtas plombas ir (arba) kitus identifikavimo ženklus nuima prekių muitinį tikrinimą atliekantys muitinės pareigūnai. Kiti asmenys, įskaitant kitų valstybės institucijų pareigūnus, gali nuimti šias plombas ir (arba) kitus identifikavimo ženklus tik muitinei sutikus.
39. Muitinė turi teisę pagal tarptautines sutartis arba savo nuožiūra, įformindama muitinio tranzito procedūrą, pripažinti kitų valstybių muitinės įstaigų uždėtas plombas ir (arba) kitus identifikavimo ženklus. Tokiais atvejais kitų valstybių muitinės įstaigų uždėtoms plomboms ir identifikavimo ženklams suteikiama tokia pat reikšmė ir taikoma tokia pat apsauga kaip ir Lietuvos Respublikos muitinės įstaigų uždėtoms plomboms ir identifikavimo ženklams.
40. Kai tranzito deklaracija pateikiama automatinio duomenų apdorojimo techninėmis priemonėmis, vietoj prekes lydinčių bendrojo dokumento tranzito rinkinio egzempliorių išvykimo įstaigoje įforminamas Muitinės departamento nustatytos formos lydintysis dokumentas, kuris taikant šią tvarką traktuojamas taip pat, kaip tranzito deklaracija. Lydinčiojo dokumento pildymo ir muitinio įforminimo tvarką nustato Muitinės departamentas.
Formalumai, atliekami gabenant prekes į paskirties įstaigą
41. Išvykimo įstaigos muitinio tranzito procedūros vykdytojui grąžinti tranzito deklaracijos egzemplioriai turi lydėti prekes, kurioms įforminta muitinio tranzito procedūra. Jeigu prekės gabenamos per tranzito įstaigas, vežėjas joms privalo pateikti prekes, minėtuosius tranzito deklaracijos egzempliorius ir tranzito kontrolės lakštą, kuris paliekamas tranzito įstaigoje. Tranzito kontrolės lakšto, liudijančio, kad prekės, kurioms įforminta muitinio tranzito procedūra, pateiktos tranzito įstaigai, formą, jo spausdinimo reikalavimus, pildymo ir muitinio įforminimo tvarką nustato Muitinės departamentas.
42. Jeigu prekės, kurioms įforminta muitinio tranzito procedūra, gabenamos ne per tą tranzito įstaigą, kuri nurodyta prekes lydinčiuose tranzito deklaracijos egzemplioriuose, teritorinė muitinė, kuriai priklauso faktinė tranzito įstaiga, turi nedelsdama, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tranzito kontrolės lakšto pateikimo, pasiųsti jį teritorinei muitinei, kuriai priklauso tranzito įstaiga, nurodyta prekes lydinčiuose tranzito deklaracijos egzemplioriuose.
43. Vežėjas privalo Muitinės departamento nustatytąja tvarka padaryti atitinkamus įrašus prekes lydinčiuose tranzito deklaracijos egzemplioriuose ir pateikti šiuos egzempliorius kartu su prekėmis teritorinės muitinės, kurios veiklos zonoje tuo metu yra prekes gabenanti transporto priemonė, įgaliotam muitinės postui, jeigu:
43.3. prekės perkraunamos į kitą transporto priemonę. Bet kuris prekių, kurioms įforminta muitinio tranzito procedūra, perkrovimas turi būti atliekamas muitinei prižiūrint, išskyrus tuos atvejus, kai muitinės posto, kuriam pateikti prekes lydintys tranzito deklaracijos egzemplioriai kartu su prekėmis, viršininkas (pavaduotojas, o kai šio nėra – pamainos viršininkas) duoda rašytinį leidimą perkrauti prekes į kitą transporto priemonę muitinei neprižiūrint;
43.4. kyla neišvengiamas pavojus, dėl kurio būtina nedelsiant visai ar iš dalies iškrauti transporto priemonę;
44. Jeigu šios tvarkos 43 punkte nurodyta muitinės įstaiga nusprendžia, kad prekėms įforminta muitinio tranzito procedūra gali būti įprastiniu būdu atliekama toliau, ji imasi visų tokiais atvejais reikalingų priemonių ir Muitinės departamento nustatyta tvarka įformina prekes lydinčius tranzito deklaracijos egzempliorius.
Formalumai, atliekami paskirties įstaigoje
45. Muitinio tranzito procedūrai užbaigti visos prekės, kurioms ši procedūra įforminta, tokio paties pavidalo, kokio pateiktos išvykimo įstaigai, turi būti pristatytos į paskirties įstaigą su nepažeistomis muitinės plombomis ir (arba) kitais išvykimo įstaigos uždėtais identifikavimo ženklais (jeigu jie uždėti), taip pat nepažeistais užplombuotų transporto priemonių krovinių sekcijų išoriniais paviršiais. Kartu su prekėmis į paskirties įstaigą turi būti pristatyti ir jas lydintys tranzito deklaracijos egzemplioriai.
46. Paskirties įstaiga Muitinės departamento nustatyta tvarka įregistruoja ir įformina jai pateiktus tranzito deklaracijos egzempliorius, nurodydama prekių pristatymo datą ir informaciją apie atliktą muitinį tikrinimą.
47. Muitinio tranzito procedūra gali būti baigiama ir ne toje muitinės įstaigoje, kuri nurodyta tranzito deklaracijoje. Tokiais atvejais muitinės įstaiga, kuriai prekės pateikiamos šiai procedūrai užbaigti, atlieka paskirties įstaigos funkcijas.
48. Muitinio tranzito procedūros vykdytojui paprašius įforminti dokumentą, liudijantį, kad prekės, kurioms įforminta muitinio tranzito procedūra, pateiktos paskirties įstaigai, ši įstaiga Muitinės departamento nustatyta tvarka įformina papildomą jai skirtą tranzito deklaracijos egzempliorių arba jo kopiją. Šis papildomas egzempliorius arba jo kopija vėliau gali būti naudojamas kaip alternatyvus muitinio tranzito procedūros užbaigimo įrodymas, kai su šia procedūra susiję muitinės formalumai baigiami vadovaujantis šios tvarkos 52 punktu.
49. Asmens, kuris paskirties įstaigai pateikia jai skirtus tranzito deklaracijos egzempliorius, prašymu paskirties įstaiga išduoda kvitą, liudijantį, kad prekės, kurioms įforminta muitinio tranzito procedūra, pateiktos paskirties įstaigai. Šio kvito formą, jo spausdinimo reikalavimus, pildymo ir muitinio įforminimo tvarką nustato Muitinės departamentas. Vietoj kvito gali būti naudojama paskirties įstaigai skirto bendrojo dokumento tranzito rinkinio egzemplioriaus šaknelė, kuri pildoma ir įforminama Muitinės departamento nustatyta tvarka. Kvitas nelaikomas alternatyviu muitinio tranzito procedūros užbaigimo įrodymu ir negali būti naudojamas su šia procedūra susijusiems muitinės formalumams užbaigti vadovaujantis šios tvarkos 52 punktu.
50. Teritorinė muitinė, kuriai priklauso paskirties įstaiga, turi nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prekių, kurioms įforminta muitinio tranzito procedūra, ir jas lydinčių tranzito deklaracijos egzempliorių pateikimo šiai įstaigai, išsiųsti jai pateiktą ir muitinio tranzito procedūros kontrolei skirtą tranzito deklaracijos egzempliorių teritorinei muitinei, kuriai priklauso išvykimo įstaiga (išskyrus šios tvarkos 100 punkte nurodytus atvejus, kai šio egzemplioriaus išsiuntimo terminas trumpesnis).
Jeigu prekės gabenamos taikant Baltijos valstybių bendrąją tranzito procedūrą arba kitą panašią Lietuvos Respublikos tarptautinės sutarties nustatyta tvarka atliekamą muitinio tranzito procedūrą, įformintą ne Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje, muitinio tranzito procedūros kontrolei skirtas tranzito deklaracijos egzempliorius turi būti išsiunčiamas kompetentingai užsienio valstybės institucijai, kuriai priklauso atitinkamą procedūrą įforminusi išvykimo įstaiga.
Muitinio tranzito procedūros kontrolei skirti tranzito deklaracijos egzemplioriai surenkami, rūšiuojami, tvarkomi ir siunčiami į teritorines muitines, kurioms priklauso išvykimo įstaigos, taip pat kompetentingas užsienio valstybių institucijas Muitinės departamento nustatyta tvarka (tiesiogiai iš paskirties įstaigos, per teritorinę muitinę, kuriai priklauso paskirties įstaiga, arba per centrinės tranzito kontrolės įstaigos funkcijas atliekančią muitinės įstaigą ar jos padalinį).
Muitinio tranzito procedūros užbaigimo kontrolė
51. Muitinio tranzito procedūra laikoma užbaigta be pažeidimų ir su ja susiję muitinės formalumai atliktais iki galo, kai teritorinė muitinė, kuriai priklauso išvykimo įstaiga, gauna iš teritorinės muitinės, kuriai priklauso paskirties įstaiga, arba centrinės tranzito kontrolės įstaigos funkcijas atliekančios muitinės įstaigos muitinio tranzito procedūros kontrolei skirtą tranzito deklaracijos egzempliorių ir pripažįsta, kad patikrinus šį egzempliorių pažeidimų nenustatyta. Tokiais atvejais minėtasis tranzito deklaracijos egzempliorius laikomas muitinio tranzito procedūros užbaigimo įrodymu.
Jeigu teritorinė muitinė, kuriai priklauso išvykimo įstaiga, per mėnesį nuo atitinkamos tranzito deklaracijos priėmimo išvykimo įstaigoje dienos negauna muitinio tranzito procedūros kontrolei skirto tranzito deklaracijos egzemplioriaus arba patikrinusi šį egzempliorių nustato, kad padaryta pažeidimų, ji apie tai nedelsdama, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, informuoja garantą ir muitinio tranzito procedūros vykdytoją ir paprašo pastarojo per 10 darbo dienų pateikti turimus muitinio tranzito procedūros užbaigimo įrodymus.
52. Šios tvarkos 51 punkte paminėtu įrodymu pripažįstamas Muitinės departamento nustatyta tvarka paskirties įstaigos arba teritorinės muitinės, kuriai ši įstaiga priklauso, įformintas dokumentas, liudijantis, kad prekės pateiktos paskirties įstaigai, o tais atvejais, kai taikomas šios tvarkos 132 punktas – įgaliotam gavėjui. Šiame dokumente pateiktos informacijos turi pakakti prekėms, kurioms buvo taikoma muitinio tranzito procedūra, identifikuoti.
53. Šios tvarkos 51 punkte paminėtu įrodymu taip pat pripažįstamas Muitinės departamentui pateiktas užsienio valstybėje įformintas muitinės arba kitos kompetentingos valstybės institucijos dokumentas (ar jo kopija, patvirtinta tos užsienio valstybės muitinės arba kitos kompetentingos valstybės institucijos), liudijantis, kad iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos išgabentoms prekėms įforminta muitinės procedūra ar kitas muitinės sankcionuotas veiksmas. Šiame dokumente pateiktos informacijos turi pakakti prekėms, kurioms buvo taikoma muitinio tranzito procedūra, identifikuoti.
54. Jeigu teritorinei muitinei, kuriai priklauso išvykimo įstaiga, per 2 mėnesius nuo atitinkamos tranzito deklaracijos priėmimo išvykimo įstaigoje dienos nepateikiami įrodymai, kad muitinio tranzito procedūra užbaigta, ji privalo nedelsdama pradėti tyrimo procedūrą, kurios tikslas – gauti informaciją, reikalingą muitinės formalumams, susijusiems su atitinkama muitinio tranzito procedūra, užbaigti, arba, jeigu tai neįmanoma, nustatyti, ar atsirado skola muitinei, ir jeigu taip – kas yra skolininkas ir kuri muitinės įstaiga atsakinga už atsiradusios skolos muitinei išieškojimą.
Jeigu teritorinė muitinė, kuriai priklauso išvykimo įstaiga, dar nesibaigus šiame punkte nurodytam laikui gauna informaciją arba turi pagrindo manyti, kad muitinio tranzito procedūra neužbaigta, ji privalo nedelsdama pradėti tyrimo procedūrą.
55. Tyrimo procedūra taip pat turi būti pradedama, jeigu paaiškėja, kad teritorinei muitinei, kuriai priklauso išvykimo įstaiga, pateikti muitinio tranzito procedūros užbaigimo įrodymai suklastoti ir tyrimas būtinas šios tvarkos 54 punkte nurodytiems tikslams pasiekti.
56. Pradėdama tyrimo procedūrą, teritorinė muitinė, kuriai priklauso išvykimo įstaiga, užpildo ir išsiunčia tyrimo užklausą ir visą su tyrimu susijusią informaciją. Tyrimo užklausa siunčiama į teritorinę muitinę, kuriai priklauso paskirties įstaiga, arba kompetentingą užsienio valstybės instituciją. Išsamią tyrimo procedūros atlikimo tvarką, vadovaudamasis šia tvarka, Sutartimi dėl Baltijos valstybių bendrosios tranzito procedūros, kitomis Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis ir jų taikymą reglamentuojančiais teisės aktais, nustato Muitinės departamentas.
57. Jeigu atlikus tyrimo procedūrą nustatoma, kad muitinio tranzito procedūra užbaigta be pažeidimų, teritorinė muitinė, kuriai priklauso išvykimo įstaiga, nedelsdama, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, apie tai informuoja muitinio tranzito procedūros vykdytoją ir garantą. Apie muitinio tranzito procedūros užbaigimą be pažeidimų taip pat nedelsiant turi būti informuojama kompetentinga užsienio valstybės institucija, jeigu prekės buvo gabenamos taikant Baltijos valstybių bendrąją tranzito procedūrą arba kitą Lietuvos Respublikos tarptautinės sutarties nustatyta tvarka atliekamą muitinio tranzito procedūrą ir nurodytoji užsienio valstybės institucija galėjo imtis skolos muitinei išieškojimo priemonių.
Specialiosios nuostatos, taikomos, kai tranzito deklaracija pateikiama automatinio duomenų apdorojimo techninėmis priemonėmis
58. Vadovaudamasi šios tvarkos 60-65 punktais, muitinė vykdo duomenų mainus, būtinus muitinio tranzito procedūros taikymui ir jos užbaigimo kontrolei, kai tranzito deklaracija pateikiama automatinio duomenų apdorojimo techninėmis priemonėmis. Vykdydama šiuos duomenų mainus, muitinė naudojasi informacinėmis technologijomis ir kompiuterių tinklais.
59. Šios tvarkos 60-65 punktų nuostatos netaikomos tada, kai muitinio tranzito procedūra atliekama taikant 81.7 punkte išvardytas supaprastintas procedūras, kurios taikomos gabenant prekes tam tikrų rūšių transporto priemonėmis.
60. Kad būtų užtikrintas kompiuterizuotos muitinio tranzito sistemos funkcionavimo efektyvumas, patikimumas ir saugumas, kiekvieną kartą įvedant, modifikuojant ar ištrinant duomenis turi būti registruojama informacija apie tokio veiksmo priežastis, tikslų laiką ir veiksmą atlikusį asmenį. Be to, pirminiai ir pakeisti duomenys turi būti saugomi ne trumpiau kaip 6 kalendorinius metus nuo tų metų, kuriais šie duomenys įvesti, pabaigos, jeigu kiti teisės aktai nenustato ilgesnio jų saugojimo laiko.
61. Muitinės įstaigos, kuriose įvedami, saugomi ir (arba) keičiami duomenys, privalo laikydamosi Muitinės departamento nustatytos tvarkos nuolat kontroliuoti, ar užtikrinamas kompiuterizuotos muitinio tranzito sistemos funkcionavimo saugumas. Įtarus bet kokį šios sistemos funkcionavimo saugumo pažeidimą, apie tai nedelsiant turi būti informuojamas Muitinės departamentas, kuris imasi visų sistemos funkcionavimo saugumui užtikrinti reikalingų priemonių, įskaitant laikiną visos sistemos ar tam tikrų jos dalių išjungimą.
62. Išleidusi prekes, išvykimo įstaiga apie įformintą muitinio tranzito procedūrą informuoja numatomą paskirties įstaigą – išsiunčia Muitinės departamento nustatytos formos pranešimą apie numatomą prekių atgabenimą, sudarytą remiantis tranzito deklaracijos duomenimis, kurie prireikus pataisomi ir papildomi atsižvelgiant į išvykimo įstaigos atlikto muitinio tikrinimo rezultatus ir priimtus sprendimus.
63. Paskirties įstaiga pasilieka šios tvarkos 40 punkte nurodytą lydintįjį dokumentą, kuris lydi jai pateiktas prekes, atgabentas į paskirties įstaigą taikant muitinio tranzito procedūrą, ir tą pačią dieną, kurią jai pateiktos prekės, apie jų atgabenimą informuoja išvykimo įstaigą – išsiunčia Muitinės departamento nustatytos formos pranešimą apie prekių pristatymą į paskirties įstaigą. Šio pranešimo gavimas išvykimo įstaigoje nelaikomas muitinio tranzito procedūros užbaigimo įrodymu ir negali būti naudojamas su šia procedūra susijusiems muitinės formalumams užbaigti vadovaujantis šios tvarkos 52 punktu.
64. Išskyrus tuos atvejus, kai to neįmanoma padaryti dėl susidariusių nepalankų aplinkybių, paskirties įstaiga ne vėliau kaip kitą darbo dieną po tos dienos, kurią jai pateiktos prekės, atgabentos taikant muitinio tranzito procedūrą, informuoja išvykimo įstaigą apie atlikto muitinio tikrinimo rezultatus – išsiunčia Muitinės departamento nustatytos formos pranešimą. Jeigu šiame pranešime nenurodyta, kad paskirties įstaiga, atlikdama jai pateiktų prekių muitinį tikrinimą, nustatė pažeidimų, dėl kurių prekėms taikoma muitinio tranzito procedūra negali būti užbaigta, šio pranešimo gavimas išvykimo įstaigoje laikomas muitinio tranzito procedūros užbaigimo įrodymu.
65. Atlikdama jai pateiktų prekių muitinį tikrinimą, paskirties įstaiga remiasi išvykimo įstaigos pranešimo apie numatomą prekių atgabenimą duomenimis.
66. Jeigu prekės gabenamos taikant Lietuvos Respublikos tarptautinės sutarties nustatyta tvarka atliekamą muitinio tranzito procedūrą, kurios taikymui ir užbaigimo kontrolei naudojamos automatinio duomenų apdorojimo priemonės ir duomenų mainai su kompetentingomis užsienio valstybių institucijomis, vietoj šios tvarkos 62-64 punktuose nurodytų pranešimų siunčiami pranešimai, kurių formos nustatytos atitinkamoje tarptautinėje sutartyje arba jos taikymą reglamentuojančiuose teisės aktuose.
Specialiosios nuostatos, taikomos tam tikrų prekių gabenimui ir muitinio tranzito procedūros kontrolei
67. Šios tvarkos 5 priede išvardytoms prekėms, atgabentoms į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją jūrų, oro arba geležinkelių transportu ir numatomoms išleisti laisvai cirkuliuoti šioje teritorijoje, muitinio tranzito procedūra gali būti taikoma tik tada, jeigu jos gabenamos:
67.1. į C tipo uždarąjį muitinės sandėlį, kuriame jas galima laikyti vadovaujantis Muitinės sandėlių steigimo ir veiklos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 744 „Dėl Muitinės sandėlių steigimo ir veiklos taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 53- 1879);
67.3. į Lietuvos Respublikos muitų teritorijos viduje esančią muitinės įstaigą, priklausančią teritorinei muitinei, kuri laikydamasi Laikinojo prekių įvežimo į Lietuvos Respubliką perdirbti tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 898 „Dėl Laikinojo prekių įvežimo į Lietuvos Respubliką perdirbti tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1997, Nr. 76-1958), prekių gavėjui išdavė leidimą perdirbti laikinai įvežamas prekes;
67.4. kaip diplomatinis krovinys, įvežamas iš Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų, atstovybių prie tarptautinių organizacijų ar specialiųjų misijų arba atsiunčiamas užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms, konsulinėms įstaigoms ar tarptautinių organizacijų atstovybėms Lietuvos Respublikoje.
68. Šios tvarkos 5 priede išvardytų prekių, kurioms taikomi šios tvarkos 67 punkte nurodyti apribojimai, išleidimo laisvai cirkuliuoti muitinės procedūra turi būti įforminama Molo jūrų uosto, Pilies jūrų uosto, Malkų įlankos jūrų uosto muitinės postuose, Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Palangos tarptautiniuose oro uostuose ir Vaidotų, Radviliškio, „Draugystės“, Klaipėdos, Kybartų, Šeštokų, Palemono ir Bugenių geležinkelio stotyse veikiančiose muitinės įstaigose nepriklausomai nuo to, kurios teritorinės muitinės veiklos zonai priklauso šių prekių importuotojo buveinė.
69. Šios tvarkos 6 priede išvardytoms prekėms, gabenamoms automobilių transportu, muitinio tranzito procedūra gali būti taikoma tik tada, jeigu jos gabenamos:
69.1. iš vienos valstybės sienos perėjimo punkte veikiančios muitinės įstaigos į kitą valstybės sienos perėjimo punkte veikiančią muitinės įstaigą;
69.3. į Lietuvos Respublikos muitų teritorijos viduje esančią muitinės įstaigą, aptarnaujančią prekių gavėją, kuris teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę jas importuoti, ir numatomos išleisti laisvai cirkuliuoti;
69.4. į C tipo uždarąjį muitinės sandėlį, kuriame jas galima laikyti vadovaujantis Muitinės sandėlių steigimo ir veiklos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 744;
69.6. į Lietuvos Respublikos muitų teritorijos viduje esančią muitinės įstaigą, priklausančią teritorinei muitinei, kuri laikydamasi Laikinojo prekių įvežimo į Lietuvos Respubliką perdirbti tvarkos prekių gavėjui išdavė leidimą perdirbti laikinai įvežamas prekes;
69.7. kaip diplomatinis krovinys, įvežamas iš Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų, atstovybių prie tarptautinių organizacijų ar specialiųjų misijų arba atsiunčiamas užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms, konsulinėms įstaigoms ar tarptautinių organizacijų atstovybėms Lietuvos Respublikoje;
70. Šios tvarkos 6 priede išvardytos prekės gali būti gabenamos automobilių transportu taikant muitinio tranzito procedūrą tik finansų ministro 1998 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 47 „Dėl tranzito maršrutų“ (Žin., 1998, Nr. 20-533, Nr. 29-785), suderinus su Susisiekimo ministerija, nustatytais maršrutais, sustojant tik šiuose maršrutuose esančiose stovėjimo aikštelėse, nurodytose tuo pačiu įsakymu patvirtintame sąraše, ir tik per šiuos Lietuvos Respublikos valstybės sienos perėjimo punktuose veikiančius muitinės postus: Kalvarijos, Molo jūrų uosto, Pilies jūrų uosto, Malkų įlankos jūrų uosto, Medininkų, Panemunės, Kybartų, Saločių, taip pat Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Palangos tarptautinių oro uostų bei Šeštokų geležinkelio. Nurodytųjų prekių paskirties įstaiga arba nustatytas maršrutas, kai jos gabenamos per Kalvarijos, Medininkų, Panemunės, Kybartų arba Saločių muitinės postus, gali būti pakeisti tik grąžinant prekes siuntėjui. Siuntėjui grąžinamos prekės taip pat turi būti gabenamos laikantis minėtųjų finansų ministro įsakymu nustatytų maršrutų.
71. Šios tvarkos 7 priede išvardytų prekių gabenimui taikant muitinio tranzito procedūrą automobilių transportu taikomas specialus režimas – šios prekės gali būti gabenamos tik automobilių transporto kolonomis su policijos apsauga. Šis reikalavimas netaikomas, kai taikant muitinio tranzito procedūrą prekės gabenamos su TIR knygele (išskyrus tuos atvejus, kai skola muitinei, galinti atsirasti neįvykdžius įsipareigojimų, susijusių su tokiomis prekėmis, daugiau kaip 1 tūkst. litų viršija TIR garantijos dydį), kai prekės gabenamos kaip diplomatinis krovinys ir kai galinti atsirasti skola muitinei neviršija 1 tūkst. litų. Kitoms prekėms, gabenamoms per Lietuvos Respublikos muitų teritoriją taikant muitinio tranzito procedūrą automobilių transportu, policijos apsauga gali būti taikoma muitinio tranzito procedūros vykdytojo pageidavimu. Prekių lydėjimo tvarką ir įkainius reglamentuoja finansų ministro, vidaus reikalų ministro ir susisiekimo ministro 1998 m. kovo 4 d. įsakymas Nr. 55/81/90 „Dėl tranzitu per Lietuvos Respublikos muitų teritoriją automobilių transportu gabenamų krovinių apsaugos ir lydėjimo tvarkos bei įkainių“ (Žin., 1998, Nr. 23-593).
72. Šios tvarkos 8 priede išvardytų prekių gabenimui taikant muitinio tranzito procedūrą geležinkelių transportu taikomas specialus režimas – šios prekės gali būti gabenamos tik su geležinkelių įmonės arba siuntėjo saugos struktūrinio padalinio arba saugos tarnybos, su kuria geležinkelių įmonė arba siuntėjas sudarė prekių lydėjimo sutartį, palyda. Apie prekes lydinčius saugos struktūrinius padalinius ir saugos tarnybas geležinkelių įmonės iki joms pradedant lydėti prekes privalo informuoti Muitinės departamentą.
73. Su TIR knygele negali būti gabenamos prekės, išvardytos šios tvarkos 9 priede. Šis draudimas netenka galios Tarptautinei vežėjų sąjungai (IRU) atšaukus sprendimą sustabdyti TIR knygelių su užrašais „Tobacco/Alcohol“ ir „Tabac/Alcool“ išdavimą ir naudojimą.
74. Taikant muitinio tranzito procedūrą, per Lietuvos Respublikos muitų teritoriją automobilių transportu draudžiama gabenti prekes, išvardytas šios tvarkos 10 priede.
75. Šios tvarkos 11 priede išvardytos prekės gali būti gabenamos per Lietuvos Respublikos muitų teritoriją tik laikantis specialių minėtame priede nurodytų reikalavimų.
76. Geležinkelių transportu gabenamos prekės, išvardytos šios tvarkos 12 priede, turi būti pristatytos į paskirties įstaigą laikantis šiame priede nurodytų terminų.
77. Šios tvarkos 13 priede išvardytos prekės, gabenamos taikant muitinio tranzito procedūrą, gali būti perkraunamos (išskyrus tuos atvejus, kai šios prekės perkraunamos neiškrautos iš automobilių transporto priemonės arba konteinerio) tik Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, „Draugystės“, Klaipėdos, Radviliškio, Šeštokų, Palemono, Vaidotų geležinkelio stočių, Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Palangos tarptautinių oro uostų teritorijoje, taip pat importo bei eksporto terminaluose (laikinojo prekių saugojimo sandėliuose), muitinės sandėliuose, laisvosiose zonose bei laisvuosiuose sandėliuose ir tik komplektuojant arba iškomplektuojant laivo, vagono, orlaivio, kelių transporto priemonės ar konteinerio krovinį. Perkrauti nurodytąsias prekes kitoje vietoje galima tik įvykus nelaimingam atsitikimui, eismo nelaimei ar susidarius kitoms ypač nepalankioms aplinkybėms.
78. Jeigu muitinio tranzito procedūrą pageidaujama taikyti arba ji taikoma gabenant paramos siuntas, diplomatinėms atstovybėms, konsulinėms įstaigoms ar tarptautinių organizacijų atstovybėms skirtas prekes, gyvus gyvūnus, greitai gendančius krovinius, kurių sąrašą tvirtina Muitinės departamentas, suderinęs su Susisiekimo ministerija, Žemės ūkio ministerija ir Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, taip pat kitas skubias siuntas, kurių muitinis tikrinimas ir įforminimas vadovaujantis teisės aktais turi būti atliekamas skubos tvarka, su muitinio tranzito procedūra susiję muitinės formalumai atliekami pirmumo tvarka.
79. Muitinės departamento nustatytais atvejais ir tvarka tranzito deklaracijos ir (arba) kartu su jomis pateikti dokumentai išvykimo įstaigoje muitinės pareigūnų gali būti žymimi specialiomis žymomis – Finansų ministerijos nustatyto pavyzdžio holografiniu būdu pagamintais apsauginiais lipdukais, skirtais klijuoti ant tranzito deklaracijų, brūkšniniais kodais arba kitomis specialiomis dokumentų identifikavimo žymomis. Tranzito deklaracijos ir (arba) kartu su jomis pateikti dokumentai, kuriems identifikuoti naudojamos specialios žymos (išskyrus paliekamus išvykimo įstaigoje), privalo būti pristatyti į paskirties įstaigą su nepažeistomis ir nepakeistomis išvykimo įstaigos uždėtomis žymomis.
80. Muitinės departamento nustatytais atvejais (pvz., kai muitinio tranzito procedūra buvo taikoma prekėms, išvardytoms šios tvarkos 14 priede) ir tvarka teritorinė muitinė, kuriai priklauso išvykimo įstaiga, arba centrinės tranzito kontrolės įstaigos funkcijas atliekanti muitinės įstaiga ar jos padalinys vizualiai sulygina išvykimo įstaigoje paliktą ir iš teritorinės muitinės, kuriai priklauso paskirties įstaiga, gautą tranzito deklaracijos egzempliorius ir įregistruoja tokio sulyginimo rezultatus.
III. SUPAPRASTINIMAI
Bendrosios nuostatos, taikomos supaprastinimų atvejais
81. Muitinio tranzito procedūros vykdytojo arba atitinkamais atvejais gavėjo prašymu teritorinė muitinė, kurios veiklos zonai priklauso šio asmens buveinė, laikydamasi Muitinės departamento nustatytos tvarkos, gali išduoti asmeniui leidimą taikyti šiuos supaprastinimus:
81.1. naudotis bendrąja garantija (įskaitant šios garantijos dydžio sumažinimo atvejus) arba atleidimu nuo prievolės pateikti garantiją;
81.7. naudotis supaprastintomis procedūromis, kurios taikomos gabenant prekes:
82. Leidimai, nurodyti šios tvarkos 81 punkte, išduodami tik Lietuvos Respublikos ūkio subjektams:
82.1. kuriems Muitinės departamento nustatyta tvarka suteiktas patikimo ūkio subjekto statusas arba kuriems nereikia pateikti garantijos gabenant geležinkelių transportu prekes, kurioms taikoma muitinio tranzito procedūra;
83. Kad būtų įmanoma užtikrinti efektyvią supaprastinimus taikančių asmenų priežiūrą, šios tvarkos 81 punkte nurodyti leidimai išduodami tik tada, jeigu:
83.1. muitinė gali užtikrinti muitinio tranzito procedūros priežiūrą ir kontrolę ir tam reikalingų administracijos priemonių išlaidos nėra neproporcingai didelės palyginti su prašymo pateikėjo išlaidomis, atsirandančiomis neturint leidimo;
84. Muitinės departamento nustatytos formos prašymas išduoti leidimą taikyti supaprastinimą (-us) (toliau vadinama – prašymas) turi būti pateikiamas raštu teritorinei muitinei, kurios veiklos zonai priklauso prašymo pateikėjo buveinė. Prašyme ir prie jo pridėtuose dokumentuose turi būti pateikta visa informacija, reikalinga tam, kad muitinė galėtų patikrinti, ar įvykdytos visos leidimo taikyti supaprastinimą (-us) (toliau vadinama – leidimas) išdavimo sąlygos. Leidimo išdavimo sąlygų pagrindimo prie prašymo pridedamais dokumentais ir tikrinimo, ar šios sąlygos įvykdytos, tvarką nustato Muitinės departamentas.
85. Prašymas turi būti išnagrinėtas ir sprendimas dėl leidimo išdavimo arba prašymo nepatenkinimo priimtas laikantis Lietuvos Respublikos muitinės kodekso 4 straipsnio 2 dalyje nustatytų terminų. Jeigu prašymas nepatenkinamas, apie tai prašymo pateikėjas turi būti informuojamas raštu, nurodžius tokio sprendimo motyvus ir asmens teisę jį apskųsti vadovaujantis Lietuvos Respublikos muitinės kodekso 226 straipsniu.
86. Muitinės departamento nustatytos formos leidimo originalą ir patvirtintas jo kopijas (jeigu jų reikia) teritorinė muitinė išduoda asmeniui, kuriam suteikiama teisė taikyti supaprastinimą (-us), arba jo įgaliotam atstovui. Leidime turi būti nurodytos supaprastini- mo (-ų) taikymo sąlygos, kontrolės metodai ir leidimo įsigaliojimo data. Supaprastinimų, nurodytų šios tvarkos 81.3, 81.4 ir 81.7 punktuose, taikymo atvejais leidimai arba patvirtintos jų kopijos turi būti pateikiami kiekvieną kartą, kai to pareikalauja išvykimo įstaiga.
87. Asmuo, kuriam išduotas leidimas, privalo nedelsdamas informuoti jį išdavusią teritorinę muitinę apie visus veiksnius, galinčius turėti įtakos leidimo galiojimui arba turiniui (pvz., kai nebevykdomi šios tvarkos 82.2 punkte nustatyti reikalavimai arba kitos supaprastinimo (-ų) taikymo sąlygos). Jeigu asmuo, kuriam išduotas leidimas, nesilaiko supaprastinimo (-ų) taikymo sąlygų, paaiškėja, kad leidimas išduotas remiantis netikslia arba neišsamia informacija, arba susidaro aplinkybės, turinčios įtakos leidimo galiojimui arba turiniui, leidimą išdavusi teritorinė muitinė Muitinės departamento nustatyta tvarka priima sprendimą pakeisti leidimą kitu, sustabdyti jo galiojimą arba jį atšaukti. Jeigu teritorinė muitinė priima kurį nors iš šių sprendimų, jame privalo būti nurodyti sprendimo motyvai, įsigaliojimo data ir asmens teisė sprendimą apskųsti vadovaujantis Lietuvos Respublikos muitinės kodekso 226 straipsniu.
88. Teritorinės muitinės saugo joms pateiktus prašymus ir prie jų pridėtus dokumentus kartu su visų išduotų leidimų kopijomis, taip pat sprendimus dėl prašymų nepatenkinimo, leidimų pakeitimo, jų galiojimo sustabdymo ir atšaukimo bei visus su šiais sprendimais susijusius dokumentus Muitinės departamento nustatyta tvarka.
Bendroji garantija ir atleidimas nuo prievolės pateikti garantiją
89. Muitinio tranzito procedūros vykdytojas turi teisę naudotis bendrąja garantija (įskaitant šios garantijos dydžio sumažinimo atvejus) arba atleidimu nuo prievolės pateikti garantiją, jeigu skolos muitinei, kuri gali atsirasti dėl jo prisiimtų muitinio tranzito procedūros vykdytojo įsipareigojimų neįvykdymo, dydis neviršija referencinio dydžio, apskaičiuoto vadovaujantis šios tvarkos 90 punktu. Taikant šį punktą, nustatomas skolos, susijusios su kiekviena muitinio tranzito procedūra, muitinei dydis. Jeigu tikslesni duomenys apie šios skolos dydį muitinei nežinomi, laikoma, kad jis yra lygus 7000 eurų.
90. Referenciniu dydžiu laikoma pinigų suma, sudaranti skolą muitinei, kuri atsirastų, jeigu nebūtų įvykdyti muitinio tranzito procedūros vykdytojo įsipareigojimai, susiję su prekėmis, kurioms muitinio tranzito procedūra įforminta per ne trumpesnį kaip vienos savaitės laikotarpį.
Garantijos įstaiga Muitinės departamento nustatyta tvarka nustato referencinį dydį kartu su suinteresuotu asmeniu, remdamasi informacija apie anksčiau jo gabentas prekes, kurioms buvo taikoma muitinio tranzito procedūra, ir asmens apskaitos dokumentais bei kitais su jo ūkine-komercine veikla susijusiais dokumentais, atsižvelgdama į ateityje numatomų atlikti muitinio tranzito procedūrų apimtį.
Apskaičiuojant referencinį dydį, turi būti remiamasi didžiausiais muitų ir (arba) mokesčių tarifais, taikytinais numatomoms gabenti prekėms.
91. Garantijos įstaiga privalo ne rečiau kaip kas pusę metų, iki kito pusmečio pirmojo mėnesio dvidešimtos dienos, Muitinės departamento nustatyta tvarka, remdamasi iš išvykimo įstaigų gauta informacija apie muitinio tranzito procedūras, muitinio tranzito procedūros vykdytojo atliktas per praėjusį pusmetį, perskaičiuoti referencinį dydį ir prireikus jį patikslinti.
92. Muitinio tranzito procedūros vykdytojas privalo užtikrinti, kad skolos muitinei, kuri gali atsirasti dėl jo prisiimtų muitinio tranzito procedūros vykdytojo įsipareigojimų neįvykdymo, dydis neviršytų referencinio dydžio. Kontroliuojant, ar šis dydis neviršytas, turi būti atsižvelgiama į visas muitinio tranzito procedūras, su kuriomis susiję muitinės formalumai neužbaigti.
Muitinio tranzito procedūros vykdytojas privalo nedelsdamas informuoti garantijos įstaigą, jeigu referencinio dydžio gali nebepakakti jo įsipareigojimų įvykdymui užtikrinti. Garantijos įstaiga tokiais atvejais referencinį dydį patikslina atsižvelgdama į pasikeitusią asmens numatomų atlikti muitinio tranzito procedūrų apimtį.
93. Bendrosios garantijos dydis turi būti lygus referenciniam dydžiui, išskyrus atvejus, nurodytus šios tvarkos 94 ir 98 punktuose.
94. Bendrosios garantijos dydis gali būti sumažintas:
94.1. iki 50 procentų referencinio dydžio, jeigu muitinio tranzito procedūros vykdytojas pateikia įrodymus, kad jis yra mokus ir turi pakankamą muitinio tranzito procedūros vykdymo patirtį;
95. Muitinio tranzito procedūros vykdytojas gali būti atleistas nuo prievolės pateikti garantiją, jeigu pateikia įrodymus, kad jis atitinka šios tvarkos 94.2 punkte nurodytus patikimumo kriterijus, gerai kontroliuoja, kaip atliekamos prekių, gabenamų taikant muitinio tranzito procedūrą, vežimo operacijos, ir turi pakankamas finansines galimybes įvykdyti su minėtomis procedūromis susijusius savo įsipareigojimus. Kartu su šiame punkte išvardytais įrodymais muitinio tranzito procedūros vykdytojas privalo pateikti rašytinį įsipareigojimą gavęs pirmą rašytinį muitinės teikimą (pretenziją), susijusį su jo atliekama arba atlikta muitinio tranzito procedūra, sumokėti teikime (pretenzijoje) nurodytą pinigų sumą, mokėtiną neįvykdžius su šia procedūra susijusių įsipareigojimų.
96. Sprendimą dėl bendrosios garantijos dydžio sumažinimo arba muitinio tranzito procedūros vykdytojo atleidimo nuo prievolės pateikti garantiją, muitinio tranzito procedūros vykdytojui pateikus atitinkamą rašytinį prašymą, priima teritorinė muitinė, kurios veiklos zonai priklauso prašymo pateikėjo buveinė, Muitinės departamento nustatyta tvarka, atsižvelgdama į šios tvarkos 15 priede išdėstytus kriterijus.
97. Muitinio tranzito procedūros vykdytojui gali būti duotas leidimas naudotis bendrąja garantija gabenant prekes, išvardytas šios tvarkos 2 priede, jeigu šis asmuo pateikia įrodymus, kad jis ne tik atitinka sąlygas, išdėstytas šios tvarkos 82 ir 83 punktuose, bet ir yra mokus, turi pakankamą muitinio tranzito procedūros vykdymo patirtį ir (arba) glaudžiai bendradarbiauja su muitine, arba gerai kontroliuoja, kaip atliekamos prekių, gabenamų taikant muitinio tranzito procedūrą, vežimo operacijos.
98. Atsižvelgdama į šios tvarkos 15 priede išdėstytus kriterijus, teritorinė muitinė, kurios veiklos zonai priklauso muitinio tranzito procedūros vykdytojo buveinė, gavusi atitinkamą šio asmens rašytinį prašymą, Muitinės departamento nustatyta tvarka gali priimti sprendimą sumažinti bendrosios garantijos dydį, nurodytą šios tvarkos 97 punkte:
98.1. iki 50 procentų referencinio dydžio, jeigu muitinio tranzito procedūros vykdytojas pateikia įrodymus, kad jis glaudžiai bendradarbiauja su muitine ir gerai kontroliuoja, kaip atliekamos prekių, gabenamų taikant muitinio tranzito procedūrą, vežimo operacijos;
98.2. iki 30 procentų referencinio dydžio, jeigu muitinio tranzito procedūros vykdytojas pateikia įrodymus, kad jis glaudžiai bendradarbiauja su muitine, gerai kontroliuoja, kaip atliekamos prekių, gabenamų taikant muitinio tranzito procedūrą, vežimo operacijos, ir turi pakankamas finansines galimybes įvykdyti su minėtomis procedūromis susijusius savo įsipareigojimus.
99. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos muitinės kodekso 92 straipsnio 6 ir 7 dalimis, kai nustatomi stambaus masto teisės aktų pažeidimai, susiję su prekių gabenimu taikant muitinio tranzito procedūrą ir naudojantis bendrąja garantija, atskirais Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais gali būti laikinai, iki 12 mėnesių, uždrausta taikyti sumažinto dydžio bendrąją garantiją arba iš viso taikyti bendrąją garantiją gabenant tam tikras prekes. Šis draudimas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu gali būti atšauktas nesibaigus nurodytajam 12 mėnesių laikotarpiui arba neišnykus jo įvedimą lėmusioms aplinkybėms pratęstas dar vienam 12 mėnesių laikotarpiui.
100. Jeigu šios tvarkos 99 punkte nurodytu sprendimu laikinai uždrausta taikyti bendrąją garantiją, kai gabenamos tam tikros prekės, gabenamoms prekėms, kurioms taikomas toks sprendimas, įforminamos tranzito deklaracijos Muitinės departamento nustatyta tvarka turi būti žymimos specialiomis žymomis.
Teritorinė muitinė, kuriai priklauso paskirties įstaiga, turi išsiųsti jai pateiktą ir muitinio tranzito procedūros kontrolei skirtą tranzito deklaracijos, pažymėtos specialia žyma, egzempliorių teritorinei muitinei, kuriai priklauso išvykimo įstaiga, ne per 5 darbo dienas, kaip nurodyta šios tvarkos 50 punkte, o ne vėliau kaip kitą darbo dieną po atitinkamų prekių pateikimo šiai įstaigai.
Jeigu prekių, kurioms taikomas šios tvarkos 99 punkte nurodytas sprendimas, siunta pateikiama įgaliotam gavėjui, nurodytam 131 punkte, jis privalo perduoti jam pateiktą ir muitinio tranzito procedūros kontrolei skirtą tranzito deklaracijos, pažymėtos specialia žyma, egzempliorių šį asmenį aptarnaujančiai muitinės įstaigai ne vėliau kaip kitą darbo dieną po prekių siuntos gavimo.
101. Šios tvarkos 99 punkte nurodytu sprendimu laikinai uždraudus taikyti bendrąsias garantijas gabenant tam tikras prekes, muitinio tranzito procedūros vykdytojams, kuriems iki to laiko buvo leista naudotis bendrosiomis garantijomis, pateikusiems atitinkamus rašytinius prašymus teritorinėms muitinėms, kurių veiklos zonose yra jų buveinės, gali būti leista:
101.1. Muitinės departamento nustatyta tvarka naudotis specialiomis vienkartinėmis garantijomis, kurios gali būti naudojamos atliekant kelias tuo pat metu arba nuosekliai vykdomas su prekėmis, kurias gabenant uždrausta taikyti bendrąsias garantijas, muitinio tranzito procedūras;
101.2. išimties tvarka Muitinės departamento nustatytomis sąlygomis naudotis bendrąja garantija, sumažinta arba nesumažinta, atliekant su prekėmis, kurias gabenant uždrausta taikyti bendrąsias garantijas, muitinio tranzito procedūras, jeigu jie pateikia įrodymus, kad per dvejus metus iki šios tvarkos 99 punkte nurodyto sprendimo priėmimo jiems atliekant tokių prekių muitinio tranzito procedūras nebuvo atsiradusi skola muitinei arba, jeigu ši skola buvo atsiradusi, ji per teisės aktų nustatytą laiką sumokėta skolininko (-ų) arba garanto.
102. Šios tvarkos 101.2 punkte nurodytas leidimas gali būti duodamas tik muitinio tranzito procedūros vykdytojams, atitinkantiems sąlygas, išdėstytas šios tvarkos 98.2 punkte. Prašymas išduoti tokį leidimą turi būti pateikiamas ir leidimas išduodamas vadovaujantis šios tvarkos 84–88 punktų nuostatomis.
104. Bendrosiomis garantijomis turi būti naudojamasi laikantis Skolininko įsipareigojimų muitinei įvykdymo užtikrinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 980, ir jos taikymą reglamentuojančiais Muitinės departamento teisės aktais.
105. Teritorinė muitinė, išdavusi muitinio tranzito procedūros vykdytojui leidimą naudotis bendrąja garantija arba atleidimu nuo prievolės pateikti garantiją, jam išduoda bendrosios garantijos sertifikatą (-us) arba atleidimo nuo garantijos sertifikatą (-us) (toliau vadinama – sertifikatai).
106. Sertifikatų formą, jų spausdinimo reikalavimus, pildymo ir muitinio įforminimo tvarką nustato Muitinės departamentas.
107. Sertifikatas turi būti pateikiamas išvykimo įstaigai. Nuoroda į išvykimo įstaigai pateiktą sertifikatą turi būti įrašoma į tranzito deklaraciją. Tačiau jeigu garantijos įstaiga ir išvykimo įstaiga keičiasi garantijų duomenimis automatinio duomenų apdorojimo techninėmis priemonėmis, sertifikato išvykimo įstaigai pateikti nereikia.
108. Sertifikatas negali galioti ilgiau kaip dvejus metus. Garantijos įstaiga turi teisę Muitinės departamento nustatyta tvarka vieną kartą pratęsti jo galiojimo laiką ne ilgiau kaip dvejiems metams.
109. Garantijos įstaiga, priėmusi garanto, išdavusio bendrąją garantiją, įsipareigojimus, privalo atšaukti savo sprendimą dėl jų priėmimo, jeigu nutraukiama bendrąją garantiją išdavusio garanto su Muitinės departamentu sudaryta bendradarbiavimo sutartis dėl garantijų naudojimo. Garantas taip pat bet kuriuo metu gali atšaukti savo įsipareigojimus.
Garantijos įstaigai atšaukus savo sprendimą dėl garanto įsipareigojimų priėmimo arba garantui atšaukus savo įsipareigojimus, garanto įsipareigojimai nutrūksta šešioliktą kalendorinę dieną atitinkamai nuo garanto arba garantijos įstaigos informavimo.
110. Muitinio tranzito procedūros vykdytojui išduoti sertifikatai nebegali būti naudojami įforminant muitinio tranzito procedūrą nuo:
110.1. teritorinės muitinės sprendimo atšaukti šiam asmeniui išduotą leidimą naudotis bendrąja garantija arba atleidimu nuo prievolės pateikti garantiją įsigaliojimo dienos;
110.2. garantijos įstaigos sprendimo atšaukti ankstesnį savo sprendimą dėl garanto, išdavusio bendrąją garantiją, įsipareigojimų priėmimo įsigaliojimo dienos;
111. Muitinio tranzito procedūros vykdytojas privalo nedelsdamas, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, grąžinti garantijos įstaigai jam išduotus sertifikatus, kurie nebegali būti naudojami įforminant muitinio tranzito procedūrą.
112. Teritorinės muitinės privalo nedelsdamos, ne vėliau kaip per tris darbo dienas, informuoti Muitinės departamentą apie negrąžintus per nustatytąjį laiką, taip pat pavogtus, prarastus arba suklastotus sertifikatus (pagal garantų, muitinio tranzito procedūros vykdytojų pateiktą arba iš kitų šaltinių gautą informaciją). Muitinės departamentas apie tai nedelsdamas, ne vėliau kaip per tris darbo dienas, informuoja visas teritorines muitines.
Specialios formos krovimo sąrašai
113. Teritorinės muitinės turi teisę išduoti leidimus muitinio tranzito procedūros vykdytojams, kurių buveinės priklauso jų veiklos zonoms, vietoj krovimo sąrašų, atitinkančių Muitinės departamento nustatytą formą, naudoti kitos formos sąrašus.
114. Vietoj krovimo sąrašų, atitinkančių Muitinės departamento nustatytą formą, naudoti kitos formos sąrašus gali būti leidžiama tik tada, kai:
114.1. juos pateikia įmonės, kurios savo apskaitai tvarkyti naudoja integruotas elektronines arba automatinio duomenų apdorojimo sistemas;
114.2. jie surašomi taip, kad muitinės įstaigos juos nesunkiai galėtų naudoti vietoj Muitinės departamento nustatytą formą atitinkančių krovimo sąrašų;
115. Kaip krovimo sąrašus, nurodytus šios tvarkos 114 punkte, gali būti leidžiama naudoti prekių apyrašus, surašomus atliekant išsiuntimo (eksporto) muitinės formalumus, taip pat ir tais atvejais, kai tokius apyrašus pateikia įmonės, kurios savo apskaitai tvarkyti nenaudoja integruotų elektroninių arba automatinio duomenų apdorojimo sistemų.
116. Įmonėms, kurios savo apskaitai tvarkyti naudoja integruotas elektronines arba automatinio duomenų apdorojimo sistemas ir kurioms vadovaujantis šios tvarkos 114 arba 115 punktu jau leista naudoti specialios formos krovimo sąrašus, taip pat gali būti leista naudoti tokius krovimo sąrašus atliekant muitinio tranzito procedūras tik su vienos rūšies prekėmis, jeigu tokia išimtis būtina dėl šių įmonių naudojamos programinės įrangos ypatumų.
Specialių plombų naudojimas
117. Teritorinės muitinės turi teisę išduoti leidimus muitinio tranzito procedūros vykdytojams, kurių buveinės priklauso jų veiklos zonoms, naudoti specialias plombas transporto priemonėms arba pakuotėms plombuoti, jeigu teritorinės muitinės pripažįsta, kad šių plombų charakteristikos atitinka charakteristikas, išdėstytas šios tvarkos 34 punkte.
118. Muitinio tranzito procedūros vykdytojai, kuriems leista naudoti specialias plombas, privalo jas uždėti iki prekių, pateiktų muitinio tranzito procedūrai įforminti, išleidimo. Duomenis apie uždėtas plombas privaloma Muitinės departamento nustatyta tvarka nurodyti tranzito deklaracijoje.
Tokiais atvejais muitinio tranzito procedūros vykdytojų uždėtoms plomboms suteikiama tokia pat reikšmė ir taikoma tokia pat apsauga kaip ir muitinės įstaigų uždėtoms plomboms.
Atleidimas nuo prievolės laikytis nustatytojo maršruto
119. Teritorinės muitinės turi teisę atleisti muitinio tranzito procedūros vykdytojus, kurių buveinės priklauso jų veiklos zonoms, nuo prievolės laikytis nustatytojo maršruto, jeigu jie užtikrina, kad muitinė bet kuriuo metu galės nustatyti, kurioje vietoje yra jų gabenamos prekių siuntos.
Įgalioto siuntėjo statusas
121. Muitinio tranzito procedūros vykdytojams, pageidaujantiems, kad jiems būtų suteikta teisė atlikti muitinio tranzito procedūras nepateikiant prekių ir atitinkamos tranzito deklaracijos išvykimo įstaigai, teritorinės muitinės, kurių veiklos zonoms priklauso jų buveinės, gali suteikti įgalioto siuntėjo statusą.
Šiuo supaprastinimu gali būti leidžiama naudotis tik asmenims, kuriems jau išduotas leidimas naudotis bendrąja garantija arba atleidimu nuo prievolės pateikti garantiją.
122. Muitinės departamento nustatytos formos leidime, kuriuo muitinio tranzito procedūros vykdytojui suteikiamas įgalioto siuntėjo statusas, be kitos jame pateikiamos informacijos, turi būti nurodyta:
122.1. išvykimo įstaiga arba įstaigos, kurios skiriamos atsakingomis už šio asmens atliekamų muitinio tranzito procedūrų priežiūrą;
122.2. kada ir kaip įgaliotas siuntėjas privalo informuoti išvykimo įstaigą apie jo numatomas atlikti muitinio tranzito procedūras, kad ši įstaiga iki prekių išsiuntimo galėtų atlikti jų muitinį tikrinimą;
122.3. prekių identifikavimo priemonės, kurias privalo naudoti įgaliotas siuntėjas, pavyzdžiui, specialios su teritorine muitine suderinto pavyzdžio plombos, kurių charakteristikos atitinka nurodytąsias šios tvarkos 34 punkte ir kuriomis įgaliotas siuntėjas privalo plombuoti prekes gabenančias transporto priemones arba atskiras prekių pakuotes;
122.4. prekių rūšys arba jų gabenimo atvejai, kuriems leidimas naudotis įgalioto siuntėjo statusu netaikomas;
122.5. įgalioto siuntėjo įforminamų tranzito deklaracijų žymėjimo būdas:
122.5.1. išvykimo įstaigos muitinės pareigūnas iš anksto pasirašo neužpildytas tranzito deklaracijas ir jas suantspauduoja išvykimo įstaigos antspaudu;
122.5.2. įgaliotas siuntėjas pats uždeda tranzito deklaracijose Muitinės departamento nustatyto pavyzdžio metalinį antspaudą. Jeigu tranzito deklaracijas spausdina spaustuvė, kuriai Muitinės departamentas yra suteikęs atitinkamus įgaliojimus, jose iš anksto gali būti išspausdinami įgalioto siuntėjo antspaudo atspaudai;
122.6. numerio, kurį įgaliotas siuntėjas nurodo jo įforminamose tranzito deklaracijose, suteikimo ir prekių išsiuntimo datos nurodymo šiose deklaracijose būdas (datai nurodyti naudojamas specialus antspaudas su datavimo įtaisu arba ji įrašoma atskirai);
123. Įgaliotas siuntėjas privalo imtis visų būtinų specialaus antspaudo ir (arba) tranzito deklaracijų blankų, pažymėtų išvykimo įstaigos antspaudu arba specialaus antspaudo atspaudais, apsaugos priemonių. Jis privalo per 5 darbo dienas nuo leidimo naudotis įgalioto siuntėjo statusu išdavimo informuoti šį leidimą išdavusią teritorinę muitinę apie saugumo priemones, kurių ėmėsi šio punkto nuostatų vykdymui užtikrinti.
124. Jeigu bet kuris asmuo neteisėtai panaudoja tranzito deklaracijų blankus, iš anksto pažymėtus išvykimo įstaigos antspaudu arba specialaus antspaudo atspaudais, įgaliotas siuntėjas privalo nepriklausomai nuo to, ar iškelta baudžiamoji byla, sumokėti skolą muitinei už prekes, gabentas su tokiais tranzito deklaracijų blankais, išskyrus tuos atvejus, kai jis pateikia leidimą išdavusiai teritorinei muitinei priimtinus įrodymus, kad buvo ėmęsis visų priemonių, kurių privalėjo imtis vadovaudamasis šios tvarkos 123 punktu.
125. Ne vėliau kaip prekių siuntos išsiuntimo metu įgaliotas siuntėjas Muitinės departamento nustatyta tvarka tranzito deklaracijoje privalo nurodyti maršrutą, nustatytą vadovaujantis šios tvarkos 28 punktu, jeigu jo privaloma laikytis, laiką, nustatytą vadovaujantis šios tvarkos 29 punktu, per kurį prekės privalo būti pateiktos paskirties įstaigai, panaudotas identifikavimo priemones, taip pat pažymėti, kad prekių siuntą išsiuntė įgaliotas siuntėjas.
126. Jeigu išvykimo įstaiga iki įgalioto siuntėjo siunčiamų prekių išsiuntimo atliko jų muitinį tikrinimą, informacija apie atliktą tikrinimą ir jo rezultatus turi būti Muitinės departamento nustatyta tvarka įrašoma į tranzito deklaraciją.
127. Išsiuntęs prekių siuntą, įgaliotas siuntėjas privalo nedelsdamas, ne vėliau kaip kitą darbo dieną, išsiųsti išvykimo įstaigai arba pristatyti į šią įstaigą jai skirtą tranzito deklaracijos egzempliorių. Teritorinė muitinė leidime, kuriuo muitinio tranzito procedūros vykdytojui suteikiamas įgalioto siuntėjo statusas, gali nustatyti, kad išvykimo įstaigai skirtas tranzito deklaracijos egzempliorius turi būti išsiunčiamas į šią įstaigą tuoj pat, kai ši deklaracija įforminama (t. y. dar neišsiuntus prekių siuntos). Kiti įgalioto siuntėjo įformintos tranzito deklaracijos egzemplioriai turi lydėti prekes į paskirties įstaigą.
128. Teritorinė muitinė leidime, kuriuo muitinio tranzito procedūros vykdytojui suteikiamas įgalioto siuntėjo statusas, gali nurodyti, kad įgaliotam siuntėjui leidžiama nepasirašyti tranzito deklaracijų, pažymėtų Muitinės departamento nustatyto pavyzdžio specialiu metaliniu antspaudu ir surašytų naudojant integruotą elektroninę arba automatinio duomenų apdorojimo sistemą. Nepasirašyti tranzito deklaracijų įgaliotam siuntėjui gali būti leidžiama tik tada, jeigu jis pateikia teritorinei muitinei rašytinį įsipareigojimą prisiimti visų muitinio tranzito procedūrų, atliekamų gabenant prekes su jo naudojamu specialiu antspaudu pažymėtomis tranzito deklaracijomis, vykdytojo prievoles. Nepasirašytose tranzito deklaracijose Muitinės departamento nustatyta tvarka privalo būti nurodyta, kad įgaliotam siuntėjui leista jų nepasirašyti.
129. Jeigu tranzito deklaracijos pateikiamos išvykimo įstaigoms, kuriose taikomos šios tvarkos 58-65 punktų nuostatos, muitinio tranzito procedūros vykdytojams įgalioto siuntėjo statusas suteikiamas tik tada, jeigu jie atitinka šios tvarkos 82, 83 ir 121 punktuose išdėstytas sąlygas ir tranzito deklaracijas muitinei pateikia automatinio duomenų apdorojimo techninėmis priemonėmis.
130. Įgalioti siuntėjai, kurie tranzito deklaracijas muitinei pateikia automatinio duomenų apdorojimo techninėmis priemonėmis, privalo jas pateikti išvykimo įstaigai iki prekių, kurioms įforminama muitinio tranzito procedūra, išleidimo. Tokiu būdu tranzito deklaracijas pateikiantiems įgaliotiems siuntėjams išduodamuose leidimuose, be kitos juose pateikiamos informacijos, turi būti nurodyta, prieš kiek laiko iki prekių siuntos išsiuntimo momento išvykimo įstaigai privalo būti pateikta tranzito deklaracija, kad ši įstaiga iki prekių išleidimo galėtų atlikti jų muitinį tikrinimą.
Įgalioto gavėjo statusas
131. Lietuvos Respublikos ūkio subjektams, pageidaujantiems, kad jiems siunčiamos prekės, gabenamos taikant muitinio tranzito procedūrą, būtų pristatytos tiesiai į jų patalpas ar kitas šių asmenų pageidaujamas ir muitinei priimtinas vietas, nepateikiant prekių ir jas lydinčių tranzito deklaracijos egzempliorių paskirties įstaigai, teritorinės muitinės, kurių veiklos zonoms priklauso šių ūkio subjektų buveinės, gali suteikti įgalioto gavėjo statusą.
132. Gabenant prekes, skirtas įgaliotam gavėjui, laikoma, kad muitinio tranzito procedūros vykdytojas įvykdė su šia procedūra susijusius savo įsipareigojimus ir muitinio tranzito procedūros užbaigimo reikalavimus, nurodytus Lietuvos Respublikos muitinės kodekso 90 straipsnio 1 dalyje, kai visos prekės, kurioms ši procedūra įforminta, su nepažeistomis plombomis ar kitais identifikavimo ženklais ir prekių siuntą lydintys tranzito deklaracijos egzemplioriai per nustatytąjį laiką pateikiami įgaliotam gavėjui jo patalpose arba kitoje teritorinės muitinės šiam asmeniui išduotame leidime nurodytoje vietoje.
133. Prekes, kurioms įforminta muitinio tranzito procedūra, gabenančio vežėjo pageidavimu įgaliotas gavėjas privalo jam išduoti šios tvarkos 49 punkte nurodytą kvitą, kuris gali būti surašomas kiekvienai prekių siuntai, pristatytai vadovaujantis šios tvarkos 132 punkto nuostatomis.
134. Muitinės departamento nustatytos formos leidime, kuriuo asmeniui suteikiamas įgalioto gavėjo statusas, be kitos jame pateikiamos informacijos, privalo būti nurodyta:
134.1. paskirties įstaiga arba įstaigos, kurios skiriamos atsakingomis už šio asmens, kaip įgalioto gavėjo, gaunamų prekių muitinės priežiūrą;
134.2. kada ir kaip įgaliotas gavėjas privalo informuoti paskirties įstaigą apie prekių, kurioms taikoma muitinio tranzito procedūra, atgabenimą, kad ši įstaiga galėtų atlikti atgabentų prekių muitinį tikrinimą;
134.3. prekių rūšys arba jų gabenimo atvejai, kuriems leidimas naudotis įgalioto gavėjo statusu netaikomas;
135. Atgabenus prekes, kurioms taikoma muitinio tranzito procedūra, į įgalioto gavėjo patalpas arba kitą teritorinės muitinės šiam asmeniui išduotame leidime nurodytą vietą, įgaliotas gavėjas privalo:
135.1. tą pačią arba artimiausią darbo dieną (jeigu prekės atgabentos poilsio arba švenčių dieną), laikydamasis jam išduotame leidime nustatytų reikalavimų, informuoti paskirties įstaigą apie prekių perteklių, trūkumą, jų rūšies ar komplektacijos neatitikimus, nustatytus palyginus tranzito deklaracijoje pateiktus duomenis ir faktines atgabentų prekių charakteristikas, taip pat apie kitus nustatytus pažeidimus ar neatitikimus, įskaitant plombų ir transporto priemonės krovinių sekcijos išorinių paviršių pažeidimus;
135.2. ne vėliau kaip kitą darbo dieną išsiųsti (pristatyti) į paskirties įstaigą jam atgabentas prekes lydėjusius tranzito deklaracijos egzempliorius, kuriuose įgaliotas gavėjas privalo nurodyti prekių atgabenimo datą ir plombų, kuriomis jos buvo užplombuotos, būklę (išskyrus tuos atvejus, kai ši informacija paskirties įstaigai perduodama automatinio duomenų apdorojimo techninėmis priemonėmis).
136. Paskirties įstaiga Muitinės departamento nustatyta tvarka įformina įgalioto gavėjo jai atsiųstus (pristatytus) tranzito deklaracijos egzempliorius, lydėjusius įgaliotam gavėjui atgabentas prekes.
137. Jeigu paskirties įstaigų funkcijas atlieka muitinės įstaigos, kuriose taikomos šios tvarkos 58-65 punktų nuostatos, asmenims įgalioto gavėjo statusas suteikiamas tik tada, jeigu jie atitinka šios tvarkos 82 ir 83 punktuose išdėstytas sąlygas ir turi galimybes teikti muitinei informaciją apie jiems atgabentas prekes automatinio duomenų apdorojimo techninėmis priemonėmis.
138. Įgalioti gavėjai, kurie teikia informaciją muitinei apie jiems atgabentas prekes automatinio duomenų apdorojimo techninėmis priemonėmis, privalo informuoti paskirties įstaigą apie prekių, kurioms taikoma muitinio tranzito procedūra, atgabenimą iki šių prekių iškrovimo. Tokiu būdu informaciją apie atgabentas prekes pateikiantiems įgaliotiems gavėjams išduodamuose leidimuose, be kitos juose pateikiamos informacijos, turi būti nurodyta, kada ir kaip paskirties įstaiga šiems asmenims atsiunčia pranešimą apie numatomą prekių atgabenimą, kai tokio pranešimo reikia šios tvarkos 65 punkto nuostatoms taikyti.
Supaprastintos procedūros, taikomos geležinkelių transportu gabenamoms prekėms
139. Gabenant prekes, kurioms taikoma muitinio tranzito procedūra, geležinkelių transportu, netaikomos šios tvarkos 41 ir 42 punktų nuostatos.
140. Geležinkelio įmonėms, turinčioms teritorinių muitinių, kurių veiklos zonoms priklauso šių ūkio subjektų buveinės, išduotus leidimus taikyti supaprastintas procedūras gabenant prekes, kurioms taikoma muitinio tranzito procedūra, geležinkelių transportu su CIM arba SMGS važtaraščiais, muitinės formalumai supaprastinami šios tvarkos 141-155 punktų nustatyta tvarka. Šių supaprastintų procedūrų taikymo atvejais netaikomos šios tvarkos 29 punkto nuostatos.
141. CIM arba SMGS važtaraštis, su kuriuo gabenamos prekės, laikomas lygiaverčiu tranzito deklaracijai.
142. Geležinkelio įmonė privalo turėti apskaitos centrą, kuriame kaupiami visų šios įmonės atliekamų ir atliktų muitinio tranzito procedūrų dokumentai ir duomenys, taip pat sudaryti galimybes muitinei bet kuriuo metu, geležinkelio įmonės apskaitos centro darbo laiku, šiuos dokumentus ir duomenis patikrinti. Dokumentų ir duomenų tikrinimo sąlygos ir tvarka nustatomos geležinkelio įmonės ir teritorinės muitinės, kurios veiklos zonoje yra šios įmonės buveinė, sutartyje. Pavyzdinę geležinkelio įmonės ir teritorinės muitinės sutarties formą tvirtina Muitinės departamentas, suderinęs su Susisiekimo ministerija.
143. Geležinkelio įmonė tampa atitinkamoms prekėms taikomos muitinio tranzito procedūros vykdytoju:
143.1. priėmusi vežti prekes su CIM arba SMGS važtaraščiu, naudojamu kaip tranzito deklaracija, iš šių prekių siuntėjo;
144. Geležinkelio įmonės privalo užtikrinti, kad prekių siuntos, gabenamos taikant muitinio tranzito procedūrą su CIM važtaraščiais, būtų pažymėtos specialiais identifikavimo ženkleliais su piktograma, kurių formą nustato Muitinės departamentas. Šie ženkleliai turi būti priklijuojami prie CIM važtaraščių (vietoj jų Muitinės departamento nustatyta tvarka gali būti uždedamas specialus antspaudas) ir prie atitinkamų geležinkelio vagonų, jeigu visos jų krovinį sudarančios prekės gabenamos taikant muitinio tranzito procedūrą, arba prie atskirų prekių pakuočių kitais atvejais.
145. Geležinkelio įmonės neturi teisės be išankstinio išvykimo įstaigos sutikimo pakeisti krovinio vežimo sutarties (peradresuoti krovinio), jeigu:
145.1. vežimo operaciją, kuri turėjo būti užbaigta už Lietuvos Respublikos muitų teritorijos ribų, norima užbaigti šioje teritorijoje;
146. Šios tvarkos 145 punkte nenurodytais atvejais geležinkelio įmonės gali pakeisti krovinio vežimo sutartį (peradresuoti krovinį) ir be išankstinio išvykimo įstaigos sutikimo, tačiau apie tai išvykimo įstaiga turi būti informuota ne vėliau kaip kitą darbo dieną po krovinio vežimo sutarties pakeitimo (krovinio peradresavimo).
147. Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje pradedant prekių, kurioms pageidaujama taikyti muitinio tranzito procedūrą, vežimo operaciją, CIM arba SMGS važtaraštis turi būti pateikiamas išvykimo įstaigai ir įforminamas Muitinės departamento nustatyta tvarka, suderinta su Susisiekimo ministerija.
148. Atgabenus prekes, kurioms taikoma muitinio tranzito procedūra, į jų paskirties geležinkelio stotį, šią stotį aptarnaujanti muitinės įstaiga atlieka paskirties įstaigos funkcijas. Tačiau jeigu prekės išleidžiamos laisvai cirkuliuoti arba pateikiamos kitiems muitinės sankcionuotiems veiksmams įforminti pakeliui į paskirties geležinkelio stotį esančioje stotyje, paskirties įstaigos funkcijas privalo atlikti šią stotį aptarnaujanti muitinės įstaiga.
149. Išvykimo įstaiga, atsižvelgdama į geležinkelio įmonės naudojamų prekių identifikavimo priemonių priimtinumą (įskaitant tuos atvejus, kai geležinkelio įmonė pripažįsta prekių siuntėjo uždėtas plombas), paprastai neplombuoja geležinkelio vagonų ir jais gabenamų prekių pakuočių muitinės plombomis.
Išvykimo įstaigai nusprendus, kad geležinkelio įmonės naudojamos prekių identifikavimo priemonės priimtinos, joms suteikiama tokia pat reikšmė ir taikoma tokia pat apsauga kaip ir muitinės įstaigų uždėtoms plomboms ir prekių identifikavimo ženklams. Pripažinusi, kad minėtosios priemonės nepriimtinos arba jų nepakanka, išvykimo įstaiga plombuoja geležinkelio vagonus arba jais gabenamų prekių pakuotes muitinės plombomis arba pažymi kitais muitinės naudojamais identifikavimo ženklais.
150. Šios tvarkos 148 punkte nurodytais atvejais geležinkelio įmonė privalo pateikti prekes lydėjusius CIM arba SMGS važtaraščius paskirties įstaigai, kurioje šie važtaraščiai įforminami Muitinės departamento nustatyta tvarka.
151. Šios tvarkos 147–149 punktų nuostatos taip pat taikomos vežimo operacijoms, kurios pradedamos Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje ir numatomos baigti už jos ribų. Atliekant tokias operacijas, pasienio geležinkelio stotį, per kurią prekės išgabenamos iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos, aptarnaujanti muitinės įstaiga vykdo paskirties įstaigos funkcijas, tačiau jokie muitinės formalumai paskirties įstaigoje neprivalo būti atliekami.
152. Jeigu vežimo operacija pradedama už Lietuvos Respublikos muitų teritorijos ribų ir numatoma baigti šioje teritorijoje, pasienio geležinkelio stotį, per kurią prekės įvežamos į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją, aptarnaujanti muitinės įstaiga vykdo išvykimo įstaigos funkcijas, tačiau jokie muitinės formalumai išvykimo įstaigoje neprivalo būti atliekami.
153. Jeigu vežimo operacija pradedama ir numatoma baigti už Lietuvos Respublikos muitų teritorijos ribų, išvykimo ir paskirties įstaigų funkcijas atitinkamai vykdo muitinės įstaigos, nurodytos šios tvarkos 152 ir 151 punktuose.
154. Šios tvarkos 26 punkto nuostatos taip pat taikomos krovimo sąrašams, kurie pateikiami kartu su CIM arba SMGS važtaraščiais. Šių važtaraščių langeliuose, kuriuose pateikiami duomenys apie pridedamus prie važtaraščių dokumentus, turi būti nurodytas prie važtaraščių pridėtų krovimo sąrašų skaičius. Be to, krovimo sąraše turi būti nurodytas geležinkelio vagono arba konteinerio, kuris gabenamas su atitinkamu CIM arba SMGS važtaraščiu, numeris.
Krovimo sąrašai, pateikiami kartu su CIM arba SMGS važtaraščiais, naudojamais kaip tranzito deklaracijos, laikomi neatskiriama jų dalimi. Jie turi būti pateikiami išvykimo įstaigai kartu su CIM arba SMGS važtaraščiais, prie kurių pridedami, ir įforminami Muitinės departamento nustatyta tvarka.
155. Geležinkelio įmonės, kurioms išduotas leidimas taikyti supaprastintas procedūras, taip pat turi teisę gabenti geležinkelių transportu prekes, kurioms taikoma įprastinė muitinio tranzito procedūra. Tokiais atvejais CIM arba SMGS važtaraščių langeliuose, kuriuose pateikiami duomenys apie pridedamus prie važtaraščių dokumentus, turi būti nurodyti atitinkamoms prekėms įformintų tranzito deklaracijų numeriai ir jų įforminimo datos.
Šio punkto nuostatos taikomos tik tais atvejais, kai geležinkelių transportu gabenamoms prekėms taikomos įprastinės muitinio tranzito procedūros vykdytojas yra ne geležinkelio įmonė arba kai tam tikrų prekių gabenimui taikant muitinio tranzito procedūrą geležinkelių transportu šios tvarkos 81.7.1 punkte nurodytas supaprastinimas netaikomas.
156. Jeigu prekės, gabenamos geležinkelių transportu laikantis šios tvarkos 140–155 punktų nuostatų, siunčiamos įgaliotam gavėjui, teritorinės muitinės geležinkelio įmonei išduotame leidime gali būti nustatyta, kad CIM arba SMGS važtaraščius paskirties įstaigai pateikia ne įgaliotas gavėjas, o geležinkelio įmonė.
Supaprastintos procedūros, taikomos oro ir jūrų transportu gabenamoms prekėms
Apribojimai, taikomi supaprastinimų atvejais
158. Šios tvarkos 117 ir 118 punktų nuostatos netaikomos automobilių transportu gabenant prekes, išvardytas šios tvarkos 4 priede, kurios šiuo transportu privalo būti gabenamos su muitinės plombomis, išskyrus tuos atvejus, kai prekėms taikomos muitinio tranzito procedūros vykdytojui suteiktas įgalioto siuntėjo statusas.
159. Šios tvarkos 119–138 punktų nuostatos netaikomos automobilių transportu gabenant prekes, išvardytas šios tvarkos 7 priede.
IV. SKOLA MUITINEI IR JOS IŠIEŠKOJIMAS
161. Lietuvos Respublikos muitinės kodekso 198 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytas skolos muitinei atsiradimo vietos nustatymo laikas yra 6 mėnesiai nuo tranzito deklaracijos priėmimo dienos.
162. Jeigu muitinio tranzito procedūra nebuvo užbaigta, teritorinė muitinė, kurios veiklos zonoje yra su šia muitinės procedūra susijusios skolos muitinei atsiradimo vieta, nustatyta vadovaujantis Lietuvos Respublikos muitinės kodekso 198 straipsniu, privalo pateikti garantui šiuos pranešimus (juose turi būti nurodytas tranzito deklaracijos numeris ir jos įforminimo data, išvykimo įstaigos pavadinimas, atitinkamos muitinio tranzito procedūros vykdytojas ir galinčios atsirasti arba atsiradusios skolos muitinei dydis):
162.1. per 12 mėnesių nuo tranzito deklaracijos priėmimo dienos, – kad atitinkama muitinio tranzito procedūra nebuvo užbaigta;
162.2. per 3 metus nuo tranzito deklaracijos priėmimo dienos, – kad iš garanto reikalaujama arba gali būti pareikalauta sumokėti skolą muitinei, atsiradusią muitinio tranzito procedūros vykdytojui neįvykdžius su atitinkama muitinio tranzito procedūra susijusių įsipareigojimų, už kurių įvykdymą garantas pateikė garantiją.
163. Garantas laikomas atleistu nuo prievolės vykdyti savo įsipareigojimus, jeigu iki šios tvarkos 162 punkte nurodytų laikotarpių pabaigos jis negavo kurio nors iš minėtame punkte nurodytų pranešimų.
164. Jeigu garantui buvo pateiktas kuris nors iš šios tvarkos 162 punkte nurodytų pranešimų, tokį pranešimą pateikusi teritorinė muitinė privalo raštu informuoti garantą apie muitinės formalumų, susijusių su atitinkama muitinio tranzito procedūra, užbaigimą arba atsiradusios skolos muitinei išieškojimą.
165. Jeigu prekės buvo gabenamos taikant Baltijos valstybių bendrąją tranzito procedūrą ar kitą Lietuvos Respublikos tarptautinės sutarties nustatyta tvarka atliekamą muitinio tranzito procedūrą, muitinė, vadovaudamasi atitinkamomis šių sutarčių nuostatomis, gali kreiptis į kompetentingas užsienio valstybių institucijas su prašymais išieškoti atsiradusią skolą muitinei.
V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
166. Prekės, kurioms taikoma muitinio tranzito procedūra, gabenamos su TIR knygele vadovaujantis Muitinės konvencija dėl tarptautinio krovinių gabenimo su TIR knygelėmis (1975 metų TIR konvencija, (Žin., 2000, Nr. 6-155) ir jos taikymą reglamentuojančiais teisės aktais.
167. Prekės, kurioms taikoma muitinio tranzito procedūra, gabenamos su ATA knygele vadovaujantis Laikinojo įvežimo konvencija (Stambulo konvencija (Žin., 1997, Nr. 117-3015) ir jos taikymą reglamentuojančiais teisės aktais.
168. Jeigu vadovaujantis Lietuvos Respublikos muitinės kodekso 89 straipsnio 2 dalies 4 punktu ne Lietuvos prekės gabenamos iš vienos Lietuvos Respublikos muitų teritorijos vietos į kitą Lietuvos Respublikos muitų teritorijos vietą paštu su Pasaulinės pašto sąjungos nustatytos formos dokumentais neįforminus muitinio tranzito procedūros, kai už jų gabenimą ir dėl jo galinčios atsirasti skolos muitinei sumokėjimą atsako valstybės įmonė „Lietuvos paštas“ (įskaitant siuntinių gabenimą), šios prekių siuntos ir jas lydintys dokumentai turi būti pažymėti Muitinės departamento nustatyta tvarka.
169. Jeigu šios tvarkos nuostatos neatitinka Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ar jų taikymą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, taikomos tarptautinių sutarčių ir jų taikymą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos.
Muitinio tranzito procedūros
atlikimo tvarkos
1 priedas
AKCIZAIS NEAPMOKESTINAMOS PREKĖS, KURIAS EKSPORTUOJANT PRIVALOMA PATEIKTI GARANTIJĄ, JEIGU JOS GABENAMOS TAIKANT MUITINIO TRANZITO PROCEDŪRĄ
| Kodas pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą |
Prekių aprašymas |
| 17.01, 1702.30, 1702.40, 1702.90 |
cukrus |
______________
Muitinio tranzito procedūros
atlikimo tvarkos
2 priedas
PREKĖS, KELIANČIOS DIDESNĘ TEISĖS AKTŲ PAŽEIDIMO RIZIKĄ
| Kodas pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą |
Prekių aprašymas |
Minimalus kiekis |
Minimali vienkartinės garantijos norma |
| 02.03, 0206.30–0206.49, 0209.00.11. 1–0209.00. 30.9, 0210. 11–0210.19 |
kiauliena, kiauliniai riebalai ir valgomieji subproduktai – švieži, šaldyti, užšaldyti, sūdyti, užpilti sūrymu, džiovinti arba rūkyti, išskyrus eksportuojamą kiaulieną, kiaulinius riebalus ir valgomuosius subproduktus |
3000 kilogramų |
8000 litų už toną |
| 02.07 |
naminių paukščių mėsa ir valgomieji subproduktai – švieži, šaldyti arba užšaldyti, išskyrus eksportuojamą naminių paukščių mėsą ir valgomuosius subproduktus |
3000 kilogramų |
8000 litų už toną |
| 17.01, 1702.30, 1702.40, 1702.90 |
cukrus |
7000 kilogramų |
2000 litų už toną |
| 2207.10.00 |
nedenatūruotas etilo alkoholis, kurio alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, ne mažesnė kaip 80 procentų tūrio |
3 hektolitrai |
4500 litų už hektolitrą gryno etilo alkoholio |
| 22.08 |
nedenatūruotas etilo alkoholis, kurio alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, mažesnė kaip 80 procentų tūrio; spiritas, likeris ir kiti spiritiniai gėrimai |
5 hektolitrai |
4500 litų už hektolitrą gryno etilo alkoholio |
| 2402.20 |
cigaretės, kurių sudėtyje yra tabako |
100000 vienetų |
50 litų už 1000 vienetų |
______________
Muitinio tranzito procedūros
atlikimo tvarkos
3 priedas
PREKĖS, KURIAS GABENANT VIENKARTINĖS GARANTIJOS LAKŠTŲ NAUDOJIMAS GALI BŪTI APRIBOTAS
| Kodas pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą |
Prekių aprašymas |
| 02.03, 0206.30–0206.49, 0209.00.11.1–0209.00. 30.9, 0210.11–0210.19 |
kiauliena, kiauliniai riebalai ir valgomieji subproduktai – švieži, šaldyti, užšaldyti, sūdyti, užpilti sūrymu, džiovinti arba rūkyti, išskyrus eksportuojamą kiaulieną, kiaulinius riebalus ir valgomuosius subproduktus |
| 02.07 |
naminių paukščių mėsa ir valgomieji subproduktai – švieži, šaldyti arba užšaldyti, išskyrus eksportuojamą naminių paukščių mėsą ir valgomuosius subproduktus |
| 17.01, 1702.30, 1702. 40, 1702.90 |
cukrus |
| 2203.00–22.08 |
alkoholiniai gėrimai, įskaitant etilo alkoholį |
| 24.02-24.03 |
tabako gaminiai |
| 2710.11.41.2–2710.11. 59.0, 2710.19.41.1, 2710.19.45.1, 2710.19. 49.1 |
automobilinis benzinas ir dyzeliniai degalai (dyzelinas) |
______________
Muitinio tranzito procedūros
atlikimo tvarkos
4 priedas
PREKĖS, KURIOS PRIVALO BŪTI GABENAMOS SU MUITINĖS PLOMBOMIS
| Kodas pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą |
Prekių aprašymas |
| Prekės, gabenamos automobilių transportu |
|
| 02.01, 02.02 |
jautiena, šviežia, šaldyta arba užšaldyta |
| 02.03 |
kiauliena, šviežia, šaldyta arba užšaldyta |
| 02.04 |
aviena arba ožkiena, šviežia, šaldyta arba užšaldyta |
| 02.06 |
jautienos, kiaulienos, avienos, ožkienos, arklienos, asilų, mulų arba arklėnų valgomieji subproduktai, švieži, šaldyti arba užšaldyti |
| 02.07 |
naminių paukščių mėsa ir valgomieji subproduktai, švieži, šaldyti arba užšaldyti |
| 0209.00 |
kiauliniai riebalai be liesos mėsos ir naminių paukščių taukai, nelydyti ar kitu būdu neekstrahuoti, švieži, šaldyti, užšaldyti, sūdyti, užpilti sūrymu, džiovinti arba rūkyti |
| 02.10 |
mėsa ir valgomieji mėsos subproduktai, sūdyti, užpilti sūrymu, džiovinti arba rūkyti; valgomieji mėsos arba mėsos subproduktų miltai ir rupiniai |
| 03.01 |
gyvos žuvys |
| 03.02, 03.03 |
šviežios, šaldytos arba užšaldytos žuvys, išskyrus žuvų filė ir kitą žuvų mėsą |
| 03.04 |
žuvų filė ir kita žuvų mėsa (malta arba nemalta), šviežia, šaldyta arba užšaldyta |
| 03.05 |
žuvys, vytintos, sūdytos arba užpiltos sūrymu; rūkytos žuvys, virtos ar keptos arba nevirtos ir nekeptos prieš rūkymą arba rūkymo proceso metu; žuvų miltai, rupiniai ir granulės, tinkami (-os) vartoti žmonių maistui |
| 04.01–04.06 |
pienas ir pieno produktai |
| 0407.00, 04.08 |
paukščių kiaušiniai |
| 0409.00.00.0 |
natūralus medus |
| 0603.10 |
skintos gyvos gėlės |
| 07.01–07.08 |
šviežios arba šaldytos daržovės |
| 08.08-08.10 |
švieži vaisiai |
| 1001.90–1004.00.00.0 |
javai |
| 1008.10.00.0 |
grikiai |
| 1101.00–11.06, 11.08, 1109.00.00.0 |
malybos produkcija, krakmolas, inulinas, kviečių glitimas |
| 15.07–15.16, 1517.90. 91–1517.90.99.8 |
riebalai ir aliejus ir jų frakcijos |
| 1601.00-16.05 |
gaminiai iš mėsos, žuvų arba vėžiagyvių, moliuskų arba kitų vandens bestuburių |
| 2203.00-2206.00, 22.08 |
alkoholiniai gėrimai |
| 24.02–24.03 |
tabako gaminiai |
| 17.01, 1702.30, 1702. 40, 1702.90 |
cukrus |
| 71.12 |
tauriųjų metalų atliekos ir laužas* |
| 7404.00, 7503.00, 7602.00, 7802.00.00.0, 7902.00.00.0, 8002.00. 00.0, 8101.97.00.0, 8102.97.00.0, 8103.30. 00.0, 8104.20.00.0, 8105.30.00.0, ex8106. 00.10.0, 8107.30.00.0, 8108.30.00.0, 8109.30. 00.0, 8110.20.00.0, 8111.00.19.0, 8112.13. 00.0, 8112.22.00.0, 8112.30.40.0, 8112.40. 19.0, 8112.52.00.0, 8112.92.39.0, 8112.92. 50.0 |
spalvotųjų metalų ir jų lydinių atliekos bei laužas |
| Prekės, gabenamos geležinkelių transportu |
|
| 2203.00–22.08 |
alkoholiniai gėrimai, įskaitant etilo alkoholį** |
| 24.02–24.03 |
tabako gaminiai*** |
| 1701.12, 1701.91.00.0, 1701.99, 1702.30, 1702.40, 1702.90 |
cukrus*** |
| 2710.11.21.0, 2710.11. 41.2–2710.11.59.0, 2710.11.70.0, 2710.11. 90.0, 2710.19.15.0, 2710.19.21.0, 2710.19. 41.1-2710.19.49.9, 2710.19.81.0–2710.19. 93.0, 2710.19.99.8, 2710.91.00.0, 2710.99. 00.0 |
naftos produktai** |
| 71.12 |
tauriųjų metalų atliekos ir laužas* |
| 74.01-81.12, 8544.11 |
spalvotieji metalai, jų lydiniai, atliekos ir laužas, išskyrus prekes, kurių vieneto masė didesnė kaip 500 kilogramų arba kurias dėl jų matmenų ar birumo negalima krauti į uždaruosius vagonus*** |
______________________
*Galima gabenti tik uždaraisiais konteineriais.
**Galima gabenti tik uždaraisiais ir cisterniniais vagonais ir (arba) konteineriais. Jeigu šie vagonai ir konteineriai užplombuoti geležinkelių įmonės arba siuntėjo plombomis, jų plombuoti muitinės plombomis neprivaloma.
***Galima gabenti tik uždaraisiais vagonais ir (arba) konteineriais. Jeigu šie vagonai ir konteineriai užplombuoti geležinkelių įmonės arba siuntėjo plombomis, jų plombuoti muitinės plombomis neprivaloma.
______________
Muitinio tranzito procedūros
atlikimo tvarkos
5 priedas
PREKĖS, KURIŲ GABENIMUI TAIKANT MUITINIO TRANZITO PROCEDŪRĄ TAIKOMI APRIBOJIMAI, KAI JOS ATGABENAMOS Į LIETUVOS RESPUBLIKOS MUITŲ TERITORIJĄ JŪRŲ, ORO ARBA GELEŽINKELIŲ TRANSPORTU
| Kodas pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą |
Prekių aprašymas |
| 2203.00–22.08 |
alkoholiniai gėrimai |
| 24.02–24.03 |
tabako gaminiai |
| 17.01, 1702.30, 1702. 40, 1702.90 |
cukrus |
| 2710.11.41.2–2710.11. 59.0, 2710.19.41.1, 2710.19.45.1, 2710.19. 49.1 |
automobilinis benzinas ir dyzeliniai degalai (dyzelinas) |
______________
Muitinio tranzito procedūros
atlikimo tvarkos
6 priedas
PREKĖS, KURIŲ GABENIMUI AUTOMOBILIŲ TRANSPORTU TAIKANT MUITINIO TRANZITO PROCEDŪRĄ TAIKOMI APRIBOJIMAI
| Kodas pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą |
Prekių aprašymas |
| 2203.00–2206.00, 22.08 |
alkoholiniai gėrimai |
| 24.02–24.03 |
tabako gaminiai |
| 17.01, 1702.30, 1702.40, 1702.90 |
cukrus |
______________
Muitinio tranzito procedūros
atlikimo tvarkos
7 priedas
PREKĖS, KURIOS GALI BŪTI GABENAMOS AUTOMOBILIŲ TRANSPORTU TAIKANT MUITINIO TRANZITO PROCEDŪRĄ TIK SU POLICIJOS APSAUGA
| Kodas pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą |
Prekių aprašymas |
| 02.03, 0206.30–0206.49, 0209.00.11.1–0209.00. 30.9, 0210.11–0210.19 |
kiauliena, kiauliniai riebalai ir valgomieji subproduktai – švieži, šaldyti, užšaldyti, sūdyti, užpilti sūrymu, džiovinti arba rūkyti, išskyrus eksportuojamą kiaulieną, kiaulinius riebalus ir valgomuosius subproduktus |
| 02.07 |
naminių paukščių mėsa ir valgomieji subproduktai – švieži, šaldyti arba užšaldyti, išskyrus eksportuojamą naminių paukščių mėsą ir valgomuosius subproduktus |
| 2203.00–2206.0, 22.08 |
alkoholiniai gėrimai, išskyrus eksportuojamą alų (kodas pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą – 2203.00) |
| 24.02–24.03 |
tabako gaminiai |
| 17.01, 1702.30, 1702. 40, 1702.90 |
cukrus |
______________
Muitinio tranzito procedūros
atlikimo tvarkos
8 priedas
PREKĖS, KURIOS GALI BŪTI GABENAMOS GELEŽINKELIŲ TRANSPORTU TAIKANT MUITINIO TRANZITO PROCEDŪRĄ TIK SU PALYDA
| Kodas pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą |
Prekių aprašymas |
| 2203.00–22.08 |
alkoholiniai gėrimai, įskaitant etilo alkoholį |
| 24.02–24.03 |
tabako gaminiai |
| 1701.12, 1701.91.00.0, 1701.99, 1702.30, 1702.40, 1702.90 |
cukrus |
| 2710.11.21.0, 2710.11. 41.2–2710.11.59.0, 2710.11.70.0, 2710.11. 90.0, 2710.19.15.0, 2710.19.21.0, 2710.19. 41.1-2710.19.49.9, 2710.19.81.0-2710.19. 93.0, 2710.19.99.8, 2710.91.00.0, 2710.99. 00.0 |
naftos produktai |
| 74.01-81.12, 8544.11 |
spalvotieji metalai, jų lydiniai, atliekos ir laužas |
______________
Muitinio tranzito procedūros
atlikimo tvarkos
9 priedas
PREKĖS, KURIOS NEGALI BŪTI GABENAMOS SU TIR KNYGELE
| Kodas pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą |
Prekių aprašymas |
| 2207.10.00.1–2207.10. 00.9 |
nedenatūruotas etilo alkoholis, kurio alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, ne mažesnė kaip 80 procentų tūrio |
| 22.08 |
nedenatūruotas etilo alkoholis, kurio alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, mažesnė kaip 80 procentų tūrio; spiritas, likeris ir kiti spiritiniai gėrimai |
| 2402.10.00.0 |
cigarai, įskaitant cigarus su apipjaustytais galais, ir cigarilės, kurių sudėtyje yra tabako |
| 2402.20 |
cigaretės, kurių sudėtyje yra tabako |
| 2403.10 |
rūkomasis tabakas, kurio sudėtyje nėra tabako pakaitalų arba yra bet kuris jų kiekis |
______________
Muitinio tranzito procedūros
atlikimo tvarkos
10 priedas
PREKĖS, KURIAS DRAUDŽIAMA GABENTI PER LIETUVOS RESPUBLIKOS MUITŲ TERITORIJĄ TAIKANT MUITINIO TRANZITO PROCEDŪRĄ AUTOMOBILIŲ TRANSPORTU
| Kodas pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą |
Prekių aprašymas |
| 2207.10.00.1–2207.10. 00.9 |
nedenatūruotas etilo alkoholis, kurio alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, ne mažesnė kaip 80 procentų tūrio |
| 2710.11.41.2–2710.11. 59.0, 2710.19.41.1, 2710.19.45.1, 2710.19. 49.1 |
automobilinis benzinas ir dyzeliniai degalai (dyzelinas), išskyrus A-95 ir didesnio oktaninio skaičiaus variklių benziną ir aukštos kokybės dyzelinius degalus (dyzeliną) „City type“ |
______________
Muitinio tranzito procedūros
atlikimo tvarkos
11 priedas
PREKĖS, KURIŲ GABENIMUI PER LIETUVOS RESPUBLIKOS MUITŲ TERITORIJĄ TAIKANT MUITINIO TRANZITO PROCEDŪRĄ NUSTATYTI SPECIALŪS REIKALAVIMAI
| Kodas pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą |
Prekių aprašymas |
Specialūs reikalavimai |
| 2710.11.45.1–2710.11.59.0, ex2710.19.41. 1, ex2710.19. 45.1, ex2710. 19.49.1 |
A-95 ir didesnio oktaninio skaičiaus variklių benzinas ir aukštos kokybės dyzeliniai degalai (dyzelinas) „City type“ |
gali būti gabenami automobilių transportu tik laikantis Finansų ministerijos ir Ūkio ministerijos nustatytos tvarkos |
| 2710.11.41.2–2710.11.59.0, 2710.19.41.1–2710.19.49.9 |
automobilinis benzinas ir dyzeliniai degalai (dyzelinas) |
gali būti gabenami geležinkelių transportu tik krovinio siuntėjo suformuotu už Lietuvos Respublikos muitų teritorijos ribų atskiru ešelonu arba atskirais traukiniais, suformuotais tam tikslui Lietuvos Respublikos pasienio geležinkelio stotyse, arba paeiliui sukabintais cisterniniais vagonais mišriųjų traukinių sąstatuose |
| 71.12 |
tauriųjų metalų atliekos ir laužas |
gali būti gabenami tik laikantis Finansų ministerijos nustatytos tvarkos, suderintos su Vidaus reikalų ministerija ir Muitinės departamentu |
______________
Muitinio tranzito procedūros
atlikimo tvarkos
12 priedas
PREKĖS, KURIŲ GABENIMUI GELEŽINKELIŲ TRANSPORTU TAIKOMI SPECIALŪS MUITINIO TRANZITO PROCEDŪROS TERMINAI
| Prekių aprašymas |
Terminas |
| Prekės, gabenamos į paskirties įstaigas, veikiančias Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste, išskyrus alkoholinius gėrimus (kodai pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą – 2203.00–2206.0, 22.08), etilo alkoholį (kodas pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą – 22. 07), tabako gaminius (kodai pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą – 24.02-24. 03) ir cukrų (kodai pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą – 17.01, 1702.30, 1702.40, 1702.90) |
15 parų, neskaitant poilsio ir švenčių dienų |
| Suskystintosios naftos dujos ir kiti dujiniai angliavandeniliai (kodai pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą – 2711.11.00.0-2711.19. 00), gabenami į Mockavos suskystintųjų dujų perpylą (paskirties įstaiga – Šeštokų geležinkelio muitinės postas) |
15 parų, neskaitant poilsio ir švenčių dienų |
| Prekės, gabenamos 3-5 tonų konteineriais, išskyrus alkoholinius gėrimus (kodai pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą – 2203.00–2206.0, 22.08), etilo alkoholį (kodas pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą – 22.07), tabako gaminius (kodai pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą – 24.02–24.03) ir cukrų (kodai pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą – 17.01, 1702.30, 1702.40, 1702.90) |
30 parų, neskaitant poilsio ir švenčių dienų |
______________
Muitinio tranzito procedūros
atlikimo tvarkos
13 priedas
PREKĖS, KURIŲ PERKROVIMUI, KAI JOS GABENAMOS TAIKANT MUITINIO TRANZITO PROCEDŪRĄ, TAIKOMI APRIBOJIMAI
| Kodas pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą |
Prekių aprašymas |
| 2203.00–22.08 |
alkoholiniai gėrimai, įskaitant etilo alkoholį |
| 24.02–24.03 |
tabako gaminiai |
| 17.01, 1702.30, 1702.40, 1702.90 |
cukrus |
______________
Muitinio tranzito procedūros
atlikimo tvarkos
14 priedas
PREKĖS, KURIOMS TAIKYTOS MUITINIO TRANZITO PROCEDŪROS UŽBAIGIMAS KONTROLIUOJAMAS GRIEŽTESNE TVARKA
| Kodas pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą |
Prekių aprašymas |
| 02.03, 0206.30–0206.49, 0209.00.11.1-0209.00.30. 9, 0210.11–0210.19 |
kiauliena, kiauliniai riebalai ir valgomieji subproduktai – švieži, šaldyti, užšaldyti, sūdyti, užpilti sūrymu, džiovinti arba rūkyti, išskyrus eksportuojamą kiaulieną, kiaulinius riebalus ir valgomuosius subproduktus |
| 02.07 |
naminių paukščių mėsa ir valgomieji subproduktai – švieži, šaldyti arba užšaldyti, išskyrus eksportuojamą naminių paukščių mėsą ir valgomuosius subproduktus |
| 2203.00–2206.00, 22.08 |
alkoholiniai gėrimai |
| 22.07 |
etilo alkoholis |
| 24.02–24.03 |
tabako gaminiai |
| 17.01, 1702.30, 1702.40, 1702.90 |
cukrus |
______________
Muitinio tranzito procedūros
atlikimo tvarkos
15 priedas
PATIKIMUMO KRITERIJAI, TAIKOMI MUITINIO TRANZITO PROCEDŪROS VYKDYTOJAMS, KURIEMS LEIDŽIAMA NAUDOTIS SUMAŽINTA BENDRĄJA GARANTIJA ARBA ATLEIDIMU NUO PRIEVOLĖS PATEIKTI GARANTIJĄ
| Kriterijus |
Rodikliai |
|
| Pakankama patirtis |
Pakankamos patirties įrodymu laikomas muitinio tranzito procedūros vykdymas be pažeidimų, atliekant jos vykdytojo funkcijas, ne trumpiau už toliau nurodytą laiką iki prašymo pateikimo: vienerius metus, jeigu prašoma leidimo taikyti supaprastinimus, nurodytus Muitinio tranzito procedūros atlikimo tvarkos 94.1 ir 97 punktuose; dvejus metus, jeigu prašoma leidimo taikyti supaprastinimus, nurodytus Muitinio tranzito procedūros atlikimo tvarkos 94.2 ir 98.1 punktuose; trejus metus, jeigu prašoma leidimo taikyti supaprastinimus, nurodytus Muitinio tranzito procedūros atlikimo tvarkos 95 ir 98.2 punktuose. Nurodytieji dvejų ir trejų metų laikotarpiai sutrumpinami vieneriais metais, jeigu prašymo pateikėjas tranzito deklaracijas pateikia automatinio duomenų apdorojimo techninėmis priemonėmis |
|
| Glaudus bendradarbiavimas su muitine |
Muitinio tranzito procedūros vykdytojas laikomas glaudžiai bendradarbiaujančiu su muitine, jeigu jis savo atliekamoms operacijoms valdyti naudoja specialias priemones, kurios sudaro galimybes muitinei lengviau atlikti reikiamus tikrinimus ir taikyti muitinės priežiūros priemones. Tokiomis priemonėmis, jeigu jos priimtinos muitinei, be kita ko, gali būti laikoma: specialūs tranzito deklaracijų pildymo būdai (visų pirma automatinio duomenų apdorojimo techninių priemonių naudojimas); arba tranzito deklaracijų turinys, kai muitinio tranzito procedūros vykdytojas pateikia papildomą informaciją, kurios pateikti neprivaloma; arba muitinės formalumų atlikimo būdai, naudojami, kai prekės pateikiamos muitinio tranzito procedūrai įforminti (pvz., muitinio tranzito procedūros vykdytojas visada pateikia tranzito deklaracijas toje pačioje muitinės įstaigoje) |
|
| Gera transporto operacijų kontrolė |
Muitinio tranzito procedūros vykdytojas laikomas gerai kontroliuojančiu vežimo operacijas, jeigu jis, be kita ko: atlieka vežimo operacijas pats ir taiko aukštus saugumo standartus arba naudojasi vežimo paslaugomis, teikiamomis vežėjo, su kuriuo jis palaiko ilgalaikius sutartinius santykius ir kurio teikiamos paslaugos atitinka aukštus saugumo standartus; arba naudojasi tarpininkavimo paslaugomis, teikiamomis tarpininko, sudariusio sutartį su vežėju, kurio teikiamos paslaugos atitinka aukštus saugumo standartus |
|
| Pakankamos finansinės galimybės įvykdyti savo įsipareigojimus |
Muitinio tranzito procedūros vykdytojas laikomas turinčiu pakankamas finansines galimybes įvykdyti savo įsipareigojimus, jeigu nurodo, kad jo turimų finansinių išteklių pakanka šių įsipareigojimų įvykdymui užtikrinti, pateikdamas muitinei įrodymus, kad turi galimybes sumokėti skolą muitinei, galinčią atsirasti gabenant prekes, kurioms taikoma muitinio tranzito procedūra |
|
______________
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 2032, 2002-12-20, Žin., 2002, Nr. 123-5589 (2002-12-24), i. k. 1021100NUTA00002032
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 15 d. nutarimo Nr. 1135 "Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. 1610 "Dėl Muitinio tranzito procedūros atlikimo tvarkos patvirtinimo" pakeitimo" pakeitimo