Įsakymas netenka galios 2014-02-27:

Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. 4-119/D1-179, 2014-02-25, paskelbta TAR 2014-02-26, i. k. 2014-02143

Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. kovo 9 d. įsakymo Nr. 86/146 "Dėl sritinio norminio dokumento "Dujų sistema. magistraliniai dujotiekiai. Projektavimas, medžiagos ir statyba. Taisyklės“ patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios

Suvestinė redakcija nuo 2006-12-01 iki 2014-02-26

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2001, Nr. 23-771, i. k. 1012020ISAK0086/146

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRAS IR

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

Į S A K Y M A S

DĖL SRITINIO NORMINIO DOKUMENTO „DUJŲ SISTEMA. MAGISTRALINIAI DUJOTIEKIAI. PROJEKTAVIMAS, MEDŽIAGOS IR STATYBA. TAISYKLĖS“ PATVIRTINIMO

2001 m. kovo 9 d. Nr. 86/146

Vilnius

Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 921 „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 67-1957) patvirtintais Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos nuostatais ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. 1138 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 84-2353) patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatais:

1. Tvirtiname sritinį norminį dokumentą „Dujų sistema. Magistraliniai dujotiekiai. Projektavimas, medžiagos ir statyba. Taisyklės“ (pridedama).

2. Nustatome, kad:

2.1. šio įsakymo 1 punkte nurodytas sritinis norminis dokumentas įsigalioja nuo 2001 m. gegužės 1 d., išskyrus 4.3.2 ir 4.18 punktus;

2.2. šio sritinio norminio dokumento 4.3.2 ir 4.18 punktai taikomi įsigaliojus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų pavirtinimo“ (Žin., 1992, Nr. 22-652; 1996, Nr. 2-43) patvirtintose Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose nustatytų magistralinių dujotiekių ir naftotiekių bei jų įrenginių apsaugos zonų dydžių pakeitimams;

2.3. nuo 2001 m. gegužės 1 d., projektuojant ir statant magistralinio dujotiekio vamzdynus, nebetaikomos statybos normos ir taisyklės „Magistraliniai vamzdynai SNiP 2.05.06-85“.

ŪKIO MINISTRAS                                                                                 EUGENIJUS GENTVILAS

APLINKOS MINISTRAS                                                                      HENRIKAS ŽUKAUSKAS

PATVIRTINTA

ūkio ministro ir aplinkos ministro

2001 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. 86/146

DUJŲ SISTEMA. MAGISTRALINIAI DUJOTIEKIAI. PROJEKTAVIMAS, MEDŽIAGOS IR STATYBA. TAISYKLĖS

1. TAIKYMO SRITIS

1.1. Šios taisyklės nustato naujų ir rekonstruojamų nuo 16 bar iki 100 bar darbinio slėgio magistralinio dujotiekio vamzdynų, kuriais transportuojamos degiosios gamtinės dujos, projektavimo ir statybos reikalavimus, kai:

– dujotiekio sudedamosios dalys pagamintos iš paprastojo arba konstrukcinio anglinio plieno;

– dujotiekio sudedamosios dalys sujungtos suvirinant, jungėmis (flanšais) arba mechaninėmis movomis;

– projektinė temperatūra lygi arba didesnė kaip –40 °C ir mažesnė kaip 120 °C.

Šios taisyklės taikomos projektuojant ir statant visus statinius 200 metrų atstumu nuo veikiančių magistralinių dujotiekių.

Punkto pakeitimai:

Nr. 4-438/D1-548, 2006-11-24, Žin., 2006, Nr. 130-4922 (2006-11-30), i. k. 1062020ISAK8/D1-548

1.2. Šios taisyklės netaikomos magistralinio dujotiekio vamzdynams, projektuotiems ir nutiestiems iki įsigaliojant šioms taisyklėms, taip pat nereglamentuoja slėgio reguliavimo ir palaikymo technologinių įrenginių bei apskaitos prietaisų, priešgaisrinės ir apsaugos nuo korozijos įrenginių projektavimo ir statybos reikalavimų.

1.3. Įrenginiai, vamzdžiai, prietaisai, uždarymo įtaisai ir medžiagos, naudojami tiesiant dujotiekius, turi būti įteisinti naudoti Lietuvoje.

1.4. Naudojami vamzdžiai, jungiamosios detalės, uždarymo įtaisai ir izoliacinės medžiagos turi būti su gamintojų sertifikatais, patvirtinančiais jų kokybę. Įrenginiams, sąrankoms, jungiamosioms detalėms ir izoliacinėms jungtims gamintojai ar tiekėjai turi pateikti techninius pasus.

2. NORMATYVINĖS NUORODOS

2.1. Šiose taisyklėse kitų norminių dokumentų nuostatos pateiktos datuotomis ir nedatuotomis nuorodomis. Jos išplečia šių taisyklių reikalavimus. Nuorodos rašomos atitinkamose teksto vietose, o jų sąrašas pateikiamas šiame skyriuje. Taikant šias taisykles turi būti naudojami tuo metu galiojantys nuorodose nurodytų norminių dokumentų leidimai.

2.2. Projektuojant, statant (tiesiant) ir pripažįstant tinkamais naudoti magistralinius dujotiekius, privaloma taip pat laikytis galiojančių teisės aktų, kitų su dujų tiekimu susijusių, darbo ir priešgaisrinės saugos, higienos, aplinkos apsaugos, statybos bei kitų norminių dokumentų ir įmonių statybos taisyklių (ST). Tarptautiniai, Europos Sąjungos bei kitų valstybių norminiai dokumentai taikomi Lietuvos Vyriausybės ir jų įgaliotų institucijų nustatyta tvarka.

[1]                                                Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymas, 2000 m. spalio 3 d. Nr. VIII-1972 (Žin., 2000, Nr. 89-2742)

[2]                                                Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, patvirtinta LR Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (Žin., 1992, Nr. 22-652, Nr. 26-774; 1993, Nr. 71-1334; 1996, Nr. 2-43, Nr. 43-1057, Nr. 93-2193; 1997, Nr. 38-940; 1998, Nr. 30-798; 1999, Nr. 104-2995)

[3]                                                Magistralinių dujotiekių apsaugos taisyklės, patvirtinta LR energetikos ministerijos 1993 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. 152 (Žin., 1993, Nr. 74-1397)

[4] EĮĮT                                       Elektros įrenginių įrengimo taisyklės: pirmojo skyriaus 1.7 skirsnis ir antrasis skyrius Elektros linijos ir instaliacija, patvirtinta LR ūkio ministro ir LR aplinkos ministro 1999 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. 63/47 (Žin., 1999, Nr. 18-483); pirmasis skyrius Bendrosios taisyklės, trečiasis skyrius Relinė apsauga ir automatika, ketvirtasis skyrius Skirstyklos ir pastotės, patvirtinta LR ūkio ministro ir LR aplinkos ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 433/547 (Žin., 2001, Nr. 3-59)

[5] PNT-K95                               Kelių projektavimo normos ir taisyklės, patvirtinta LR statybos ir urbanistikos ministerijos ir LR susisiekimo ministerijos 1996 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 42/121 (Žin., 1996, Nr. 80-1915)

[6] RSN 139-92                           Respublikinės statybos normos. Pastatų ir statinių žaibosauga, patvirtinta LR statybos ir urbanistikos ministerijos 1992 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. 148

[7] LST EN ISO9002:1995         Lietuvos standartas. Kokybės sistemos. Kokybės užtikrinimo gaminant ir prižiūrint modelis (ISO 9002:1994)

[8] LST EN 10204+A1:1999      Lietuvos standartas. Metalo gaminiai. Kontrolės dokumentai

[9] LST EN 10208- 2:2000         Lietuvos standartas. Degiųjų skysčių ir dujų vamzdynų plieniniai vamzdžiai. Techninės tiekimo sąlygos. 2 dalis. B klasės reikalavimus atitinkantys vamzdžiai

[10] STR 1.07.02:1999                Organizacinis tvarkomasis statybos techninis reglamentas. Žemės darbai, patvirtinta LR aplinkos ministro 1999 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. 288 (Žin., 1999, Nr. 79-2348)

[11] STR 1.02.03:1999                Organizacinis tvarkomasis statybos techninis reglamentas. Projektavimo ir statybos įmonių atestavimas, patvirtinta 1999 m. rugpjūčio 26 d. LR aplinkos ministro įsakymu Nr. 266 (Žin., 1999, Nr. 74-2266)

[12] LST EN 288+ A1:1998       Lietuvos standartas. Metalinių medžiagų suvirinimo procedūrų aprašas ir tvirtinimas

[13] LST EN 1435:1998(en)       Lietuvos standartas. Virintinių siūlių neardomoji kontrolė. Suvirintųjų sujungimų radiografinė kontrolė

[14]                                              Vidaus vandenų laivybos taisyklės, patvirtinta LR susisiekimo ministro 1999 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 268 (Žin., 1999, Nr. 60-1970)

[15] GKTR 2.01. 01:1999           Geodezijos ir kartografijos techninis reglamentas. Lietuvos Respublikos teritorijoje statomų požeminių tinklų ir komunikacijų geodezinių nuotraukų atlikimo tvarka, patvirtinta Valstybinės geodezijos ir kartografijos tarnybos prie LR Vyriausybės 1999 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 17 (Žin., 1999, Nr. 42-1356)

[16] STR 1.11.01:1996                Organizacinis tvarkomasis statybos techninis reglamentas. Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka, patvirtinta LR aplinkos ministro 2000 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. 383 (Žin., 2000, Nr. 79-2401)

[17]                                              Saugos taisyklės eksploatuojant elektros įrenginius, patvirtinta 1995 m. gruodžio 27 d. LR energetikos ministro įsakymu Nr. 264

[18]                                              Vidaus vandenų kelių eksploatavimo taisyklės, patvirtinta LR susisiekimo ministro 1998 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 146 (Žin., 1998, Nr. 36-966)

[19] STR 1.09.03:1997                Organizacinis tvarkomasis statybos techninis reglamentas. Statinio statybos techninės priežiūros tvarka. Techninio prižiūrėtojo veikla, patvirtinta LR statybos ir urbanistikos ministerijos 1997 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. 56 (Žin., 1997, Nr. 21-519)

[20] HN 33                                  Higienos norma. Akustinis triukšmas. Leidžiami lygiai gyvenamojoje ir darbo aplinkoje. Matavimo metodikos bendrieji reikalavimai, patvirtinta LR vyriausiojo valstybinio gydytojo higienisto 1993 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 79 (Žin., 1994, Nr. 5-80)

[21] HN 35-1998                         Higienos norma. Gyvenamosios aplinkos atmosferos orą teršiančių medžiagų didžiausia leidžiama koncentracija, patvirtinta 1998 m. gruodžio 24 d. Sveikatos apsaugos ministerijos įsakymu Nr. 779 (Žin., 1999, Nr. 3-70)

[22]                                              Lietuvos Respublikos statybos įstatymas, 2000 m. rugsėjo 19 d. Nr. VIII-1948 (Žin., 2000, Nr. 84-2533)

[23]                                              Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymas, 2000 m. spalio 10 d. Nr. VIII-1973 (Žin., 2000, Nr. 89-2743)

[24]                                              Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas, 1995 m. gruodžio 12 d. Nr. I-1120 (Žin., 1995, Nr. 107-2391)

[25]                                              Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas, 1996 m. rugpjūčio 15 d. Nr. I-1495 (Žin., 1996, Nr. 82-1965; 2000, Nr. 39-1092)

[26] LST EN 1594 (en)               Lietuvos standartas. Dujų tiekimo sistemos. Daugiau kaip 16 bar didžiausio darbinio slėgio vamzdynai. Funkciniai reikalavimai

[27] STR 1.05.02:1997                Organizacinis tvarkomasis statybos techninis reglamentas. Statinio projekto sudėtis, patvirtinta 1997 m. gegužės 8 d. LR statybos ir urbanistikos ministro įsakymu Nr. 139 (Žin., 1997, Nr. 41-1023)

[28] STR 1.05.05:2000                Organizacinis tvarkomasis statybos techninis reglamentas. Statinio projekto aplinkos apsaugos dalies sudėtis, patvirtinta LR aplinkos ministro 2000 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 329 (Žin., 2000, Nr. 67-2031)

3. APIBRĖŽIMAI IR SUTRUMPINIMAI

Šiose taisyklėse galioja tokie apibrėžimai:

3.1. Pripažinimas tinkamu naudoti – veikla prieš leidžiant magistralinio dujotiekio vamzdynui dirbti, jos metu nustatoma, ar nutiestas magistralinis dujotiekis atitinka projektą, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir kitų teisės aktų reikalavimus.

3.2. Apsaugos zona – tai saugus atstumas nuo magistralinio dujotiekio iki gyvenamųjų, visuomeninių pastatų ir kitų statinių, atsižvelgiant į magistralinio dujotiekio keliamą pavojų normalios eksploatacijos ir ypatingų situacijų atveju.

3.3. Apsaugos juosta – žemės juosta išilgai magistralinio dujotiekio, kurioje draudžiama kloti kitas požemines komunikacijas, sodinti medžius, vaismedžius bei krūmus, statyti statinius.

3.4. Projektinis faktorius (f) – koeficientas, naudojamas apskaičiuojant sienučių storį arba slėgį.

3.5. Projektinis slėgis (P_pr) – slėgis, kuriuo remiasi projektiniai skaičiavimai.

3.6. Projektinė temperatūra (t_pr) – temperatūra, kuria remiasi projektiniai skaičiavimai.

3.7. Magistralinis dujotiekis – slėginiai vamzdynai ir jų atjungimo įtaisai, slėgio reguliavimo ir palaikymo technologiniai, automatikos įrenginiai bei apskaitos prietaisai, priešgaisrinės ir apsaugos nuo korozijos įrenginiai, statiniai, inžineriniai tinklai bei komunikacijos, kurių visuma užtikrina saugų ir patikimą dujų transportavimą bei apskaitą nuo dujų verslovių iki dujų skirstymo stočių imtinai.

Magistralinio dujotiekio sudedamosios dalys (toliau – sudedamosios dalys) yra šios:

- vamzdis (įskaitant tampriu įlinkiu ir vamzdžių lenkimo įrenginiais be pakaitinimo suformuotus posūkius);

- jungiamosios detalės (perėjimai, gamyklinės alkūnės ir trišakiai, aklės, jungės (flanšai));

- sąrankos, pagamintos iš minėtų detalių (vamzdyno išsišakojimai, stūmoklio paleidimo ir priėmimo kameros, reguliavimo, apskaitos ir kontrolės vamzdynai);

- įrenginiai, įtaisai ir prietaisai (uždarymo įtaisai, izoliacinės jungtys, slėgio reguliatoriai, vožtuvai, dujų skaitikliai, srauto lygintojai, filtrai, dujų šildytuvai, siurbliai, kompresoriai);

- slėginiai indai.

3.8. Įmonė, tiekianti dujas, – juridinis ar fizinis asmuo, įgaliotas skirstyti dujas vartotojams per magistralinį dujotiekį.

3.9. Dujų transportavimas (magistraliniais dujotiekiais) – veikla, skirta dujoms tiekti vamzdynais iš vienos vietos į kitą, aprūpinant vartotojus.

3.10. Trumpalaikis slėgis (P_tr) – slėgis, kuris netikėtai susidaro magistraliniame dujotiekyje ir kuriam esant pradeda veikti apsaugos įtaisas.

3.11. Techninė priežiūra – magistralinio dujotiekio būklės įvertinimo, techninio patikrinimo, reguliavimo, taisymo veiksmai, atliekami tam, kad magistralinis dujotiekis būtų tvarkingas ir patikimai bei saugiai veiktų.

3.12. Didžiausiasis trumpalaikis slėgis (P_trmax) – didžiausiasis slėgis, kuris gali trumpai veikti magistralinį dujotiekį ir kurį riboja apsaugos įtaisai.

3.13. Didžiausiasis darbinis slėgis (P_dmax) – didžiausiasis slėgis, kuriam esant normaliomis sąlygomis (nesutrinkant nei dujų prietaisams, nei dujų srautui) magistralinis dujotiekis gali nepertraukiamai dirbti.

3.14. Darbinis slėgis (P_d) – transportuojamųjų dujų slėgis magistraliniame dujotiekyje normaliomis darbo sąlygomis.

3.15. Darbinė temperatūra (t_d) – transportuojamųjų dujų temperatūra magistraliniame dujotiekyje normaliomis darbo sąlygomis.

3.16. Dujotiekį eksploatuojanti įmonė – juridinis arba fizinis asmuo, įgaliotas naudoti ir techniškai prižiūrėti magistralinį dujotiekį ir turintis leidimą (licenciją) energetinei veiklai.

3.17. Slėgio kontrolės sistema – sistema, kurią sudaro slėgio reguliavimo, apsaugos, registravimo ir signalizavimo sistemos.

3.18. Slėgio reguliavimo sistema – sistema, palaikanti tam tikrą ištekančių dujų slėgį.

3.19. Izoliacinė jungtis – jungtis, skirta metalinio vamzdyno elektriniam vientisumui pertraukti, tai izoliacinės movos, izoliacinės jungės (flanšai) ir kt. izoliacinių medžiagų intarpai.

3.20. Vietovės klasė – saugos kriterijus, kuris nustatomas įvertinant magistralinio dujotiekio trasą, apibūdinamas pagal greta jos esančių pastatų, skirtų žmonių buvimui, užstatymo tankumą ir aukštingumą.

3.21. DN – vardinis skersmuo.

3.22. EN – Europos standartas.

3.23. HV – Vikerio kietumas.

3.24. DSS – dujų skirstymo stotis.

3.25. AUV – apsauginis uždarymo vožtuvas.

3.26. AIV – apsauginis išmetimo vožtuvas.

3.27. AM – pastatais neapstatytų automobilių kelių už gyvenamųjų vietovių ribų klasifikacijos kategorija, kurios projektinis vidutinis metinis paros eismo intensyvumas 15 000 – 30 000 aut./d. [5].

3.28. AI -AV – pastatais neapstatytų automobilių kelių už gyvenamųjų vietovių ribų klasifikacijos kategorijos [5].

3.29. B – pastatais neapstatytų automobilių kelių gyvenamųjų vietovių prieigose klasifikacijos kategorija [5].

3.30. C – pastatais apstatytų automobilių kelių užstatytų teritorijų viduje klasifikacijos kategorija [5].

4. PAGRINDINIAI MAGISTRALINIO DUJOTIEKIO TRASOS REIKALAVIMAI

4.1. Magistralinis dujotiekis priskiriamas potencialiai pavojingiems įrenginiams. Jo bendruosius projektavimo, statybos (tiesimo, montavimo) ir eksploatavimo priežiūros principus nustato [1]. Saugiam ir patikimam magistralinio dujotiekio darbui užtikrinti būtina įvertinti specialiąsias ir ūkinės veiklos ribojimo sąlygas [2], [3], [25].

4.2. Parenkant dujotiekio trasą turi būti:

4.2.1. įvertinta vietovės klasė ir projektinis faktorius (f) (žr. 4.10 ir 4.16 p.);

4.2.2. parinktas tinkamas atstumas nuo dujotiekio trasos iki statinių (žr. 4.16 p.);

4.2.3. dujotiekio trasos projekte paženklintos magistralinio dujotiekio apsaugos juosta ir zona, kad paklojus dujotiekį būtų išvengta dujotiekio pažeidimų dėl trečiųjų šalių, atliekančių darbus netoli veikiančio dujotiekio (žr. 4.3 p.);

4.2.4. numatyti ženklai dujotiekio trasai ženklinti (žr. 7.5. 18 p.).

4.3. Dujotiekio projekte turi būti pažymėtos magistralinio dujotiekio apsaugos juosta ir apsaugos zona (žr. 1 pav.):

4.3.1. magistralinio dujotiekio apsaugos juosta turi būti po 3 metrus į abi puses nuo magistralinio dujotiekio vamzdžio ašies;

4.3.2. magistralinio dujotiekio apsaugos zona turi būti po 25 metrus į abi puses nuo magistralinio dujotiekio vamzdžio ašies.

1 pav. Magistralinio dujotiekio apsaugos juosta ir apsaugos zona

4.4. Apsaugos zonoje draudžiama:

4.4.1. statyti bet kokius statinius;

4.4.2. savininkui, naudotojui arba trečiajai šaliai be magistralinio dujotiekio savininko sutikimo ir priežiūros kasti ar gilinti griovius, užpilti ar iškasti dirvožemį, tiesti naujus kelius, naudoti mechaninius įrankius gruntui kasti ar gręžti ir pan.

4.5. Apsaugos juostoje draudžiama:

4.5.1. lygiagrečiai su magistraliniu dujotiekiu kloti kitus požeminius tinklus, išskyrus drenažo vamzdžius, kurie gali būti klojami tik su magistralinio dujotiekio savininko leidimu;

4.5.2. sodinti medžius, vaismedžius bei krūmus.

4.6. Apsaugos juostoje žemę leidžiama kultivuoti ne giliau kaip 0,30 m.

4.7. Magistralinio dujotiekio savininkas privalo savomis išlaidomis išvalyti 6 metrų pločio prošvaisą virš trasos.

4.8. Magistralinio dujotiekio savininkas turi teisę techniškai prižiūrėti ir remontuoti vamzdyną bei jo įrenginius, kompensuodamas žemės naudotojui (savininkui) už darbų metu padarytą žalą.

4.9. Nesutarimo dėl kompensacijos dydžio atveju ginčą turi spręsti teismas.

4.10. Vietovės klasės vienetas yra teritorija po 200 metrų į abi puses nuo magistralinio dujotiekio vamzdžio ašies ir ji tęsiasi 1600 metrų išilgai vamzdyno (žr. 1 ir 2 pav.).

2 pav. Vietovės klasės nustatymas

4.11. Vietovės klasė yra apibūdinama pagal pastatų, skirtų žmonėms būti, skaičių vietovės klasės vienete, kaip nurodyta tolesniuose punktuose. Kiekvienas atskiras pastato butas daugiabučiame name laikomas kaip atskiras pastatas, skirtas žmonėms būti.

4.11.1. 1 klasės vietovė yra vietovės klasės vienetas, turintis 10 ar mažiau pastatų, skirtų žmonėms būti.

4.11.2. 2 klasės vietovė yra vietovės klasės vienetas, turintis daugiau kaip 10 ir mažiau kaip 46 pastatus, skirtus žmonėms būti;

4.11.3. 3 klasės vietovė yra:

- vietovės klasės vienetas, turintis 46 arba daugiau pastatų, skirtų žmonėms būti;

- vietovės klasės vienetas, kur dujotiekio vamzdynas yra nutiestas 90 metrų arba mažesniu atstumu nuo pastato arba kito statinio, kuriame būna 50 ir daugiau žmonių (žaidimų aikštelės, pramogų zona, lauko teatras, pobūvių ir prekybos salės ar kitos vietos, skirtos viešam žmonių susibūrimui);

4.11.4. 4 klasės vietovė yra vietovės klasės vienetas, kur yra nors vienas keturių aukštų arba aukštesnis pastatas.

4.12. Vietovės klasė prasideda arba baigiasi ne mažesniu kaip 200 metrų atstumu nuo artimiausio pastato (žr. 2 pav.).

4.13. Tiesti magistralinių dujotiekių vamzdynus 4 klasės vietovėje leidžiama tik gavus savivaldybės ar kitos Vyriausybės įgaliotos institucijos leidimą.

4.14. Projektuojamo magistralinio dujotiekio trasa įvertinama priskiriant ją vienai ar kitai vietovės klasei.

Vietovė, kurioje jau yra suprojektuotas, nutiestas ir iki šių taisyklių įsigaliojimo pripažintas tinkamu naudoti magistralinis dujotiekis, priskiriama 1 klasei.

Punkto pakeitimai:

Nr. 4-438/D1-548, 2006-11-24, Žin., 2006, Nr. 130-4922 (2006-11-30), i. k. 1062020ISAK8/D1-548

4.15. Atstumas nuo magistralinio dujotiekio vamzdžio ašies iki pastatų, skirtų žmonėms nuolat būti ir dirbti, turi būti pakankamas, kad apsaugotų jų sveikatą ir gyvybę nuo įrenginių skleidžiamo triukšmo, vibracijos, oro taršos, nemalonių kvapų, taip pat įvykus magistralinio dujotiekio avarijai.

4.16. Mažiausiasis atstumas nuo magistralinio dujotiekio vamzdžio ašies iki pastatų (įvertinant vamzdžių sienutės storį – 5.2.2 p.) apskaičiuojamas pagal (1) formulę:

A = 15 · D · P_pr · f;               (1)

čia:

A              - mažiausiasis atstumas iki pastato, metrais;

D              - išorinis vamzdžio skersmuo, metrais;

P_pr            - projektinis magistralinio dujotiekio slėgis, megapaskaliais;

f                - projektinis faktorius.

Projektinio faktoriaus parinkimas:

Vietovės klasė	Projektinis faktorius
1	0,72
2	0,60
3	0,50
4	0,40

4.17. Požeminiams dujotiekio vamzdyno ruožams, išskyrus kompresorių stotis, dujų skirstymo stotis ir dujų apskaitos stotis (toliau tekste – stotys), linijų uždarymo įtaisų aikšteles, projektinis faktorius parenkamas pagal vietovės klasę. Tam tikrais atvejais projektinis faktorius gali būti parenkamas pagal 1 lentelę.

1 lentelė. Projektinio faktoriaus parinkimas

Dujotiekio vamzdyno tiesimo sąlygos	Vietovės klasė
	1	2	3	4
Susikirtimai su (dujotiekis apsauginiame dėkle):
Vietinės reikšmės keliais	0,60	0,50	0,50	0,40
Nepagerintos dangos rajoniniais ir krašto keliais	0,60	0,50	0,50	0,40
Kietosios dangos keliais, magistraliniais keliais, gatvėmis bei geležinkeliais	0,60	0,50	0,50	0,40
Tiesimas lygiagrečiai su:
Vietinės reikšmės keliais	0,60	0,50	0,50	0,40
Nepagerintos dangos rajoniniais ir krašto keliais	0,60	0,50	0,50	0,40
Kietosios dangos keliais, magistraliniais keliais bei geležinkeliais	0,60	0,50	0,50	0,40
Sujungti mazgai*	0,60	0,50	0,50	0,40
Stotys, linijų uždarymo įtaisų aikštelės	0,50	0,50	0,50	0,40
PASTABA: ·      - skysčio separatoriai, įrengti kompresorių stotyse ir sumontuoti iš vamzdžių bei jungiamųjų detalių be vidinio suvirinimo, turi atitikti projektinį faktorių 0,40 arba mažesnį.

4.18. Atstumas nuo linijų uždarymo įtaisų aikštelių, valymo prietaiso siuntimo ir priėmimo kamerų, kompresorių, reguliavimo bei apskaitos stočių iki gyvenamųjų, visuomeninių pastatų ir kitų statinių, kelių ir geležinkelių sankryžų, viešojo naudojimo geležinkelių bei AM kategorijos [5] kelių sankasos apačios turi būti ne mažesnis kaip 50 m.

4.19. Mažiausiojo atstumo nuo magistralinio dujotiekio vamzdžio išorinės sienutės iki pastatų, skirtų žmonėms būti, nustatymo pavyzdys pateiktas A priede.

4.20. Mažiausieji vertikalieji ir horizontalieji atstumai nuo magistralinio dujotiekio vamzdžių iki požeminių inžinerinių tinklų ir kitų objektų pateikti 2 lentelėje.

2 lentelė. Mažiausieji vertikalieji ir horizontalieji atstumai nuo magistralinio dujotiekio vamzdžių iki inžinerinių tinklų ir kitų objektų

Inžinerinių tinklų ir kitų objektų tipas	Inžinerinių tinklų ir kitų objektų pavadinimas	Atstumas, m
		vertikalusis (susikertant)	horizontalusis (klojant lygiagrečiai)
Kabeliai, laidai (be ertmių)	Telefono, optinio pluošto, anteniniai Elektros kabeliai mažiau kaip 1 kV	0,50^1)	3,00
	Elektros kabeliai iki 20 kV	0,50^1)	5,00
	Elektros kabeliai nuo 20 iki 100 kV	0,50^2)	5,00
Beslėgiai vamzdžiai	Kelių drenažo ir kiti šuliniai	5,00
	Kelių ir lauko drenažas iki (ir) 150 mm skersmens	0,15^3)	5,00
	Drenažas didesnio kaip 150 mm skersmens, kanalizacija, kabelių kanalai	0,30	5,00
Slėginiai vamzdžiai	Vandentiekis ir slėginė kanalizacija	0,30	5,00
	Vandens ir garo šildymo vamzdžiai	0,50	5,00
Kiti	Pastatų ir statinių pamatai	25,00
	Elektros tiekimo linijos	Pagal EĮĮT 2 skyrių Elektros linijos ir instaliacija
	Medžiai su giliomis šaknimis^4)	3,50
PASTABOS: Horizontalusis (matomasis) atstumas matuojamas tarp išorinių dujotiekio vamzdžio ir kito inžinerinio tinklo vamzdžio sienučių. 1) Jei kabelis paklotas metaliniame, polietileniniame, asbestcementiniame dėkle, atstumą leidžiama sumažinti iki 0,25 m. Dėklo galai turi būti ne arčiau kaip 2 m į abi puses nuo prasilenkiančio dujotiekio sienutės. 2) Kaip 1) pastaboje. Be to, tarp dujotiekio ir kabelio turi būti padedama ne mažesnė kaip 50 cm + dujotiekio išorinis skersmuo ilgio, 50 cm pločio ir 5 cm storio gelžbetoninė plokštė. 3) Kai drenažo vamzdžiai, kertantys dujotiekį, yra po juo, vertikalusis atstumas tarp vamzdžių turi būti ne mažesnis kaip 0,30 m. 4) Jeigu dujotiekio vamzdžiai izoliuoti bitumine izoliacija, medžiai gali augti ne arčiau kaip 10 m atstumu nuo dujotiekio ašies.

4.21. Magistralinio dujotiekio trasos vietą sąlygoja dujotiekio patikimumo, saugos, aplinkos ir techninės sąlygos. Reikia atsižvelgti į gamtines kliūtis, aukštos įtampos elektros įrenginius, požeminius inžinerinius tinklus, komunikacijas ir kitus veiksnius.

4.22. Magistralinio dujotiekio vamzdynų susikirtimą su elektros oro linijomis reglamentuoja [4] 2.5.134 p.:

- požeminio magistralinio dujotiekio vamzdžių ir iki 35 kV įtampos elektros oro linijos susikirtimo kampas nereglamentuojamas;

- 110 kV ir aukštesnės įtampos elektros oro linijos susikirtimo su naujai klojamais magistralinio dujotiekio vamzdynais kampas turi būti ne mažesnis kaip 60º;

- elektros oro linija turi būti ne arčiau kaip 300 m nuo magistralinio dujotiekio vamzdyno prapūtimo atvamzdžių (žvakių).

4.23. Leidžiamas mažiausiasis atstumas tarp dviejų lygiagrečių magistralinių dujotiekių linijų:

- laukuose                - 15 m;

- miškuose               - 12 m.

4.24. Klojant magistralinio dujotiekio vamzdžius lygiagrečiai su geležinkeliais ar automobilių keliais, mažiausiasis atstumas nuo dujotiekio iki geležinkelio ar kelio sankasos apačios turi būti ne mažesnis kaip 50 m. 1 klasės vietovėje turi būti naudojamas vamzdis, kurio projektinis faktorius – 0,6, 2 ir 3 klasės vietovėse projektinis faktorius – 0,5 ir 4 klasės vietovėje projektinis faktorius – 0,4.

Mažiausiasis atstumas nuo magistralinio dujotiekio vamzdžio iki melioracijos griovio krašto – 15 m.

4.25. Prieš parenkant trasą, būtina išnagrinėti visą prieinamą medžiagą (topografiniai žemėlapiai, grunto tyrimų duomenys, žemės savininkai, miestų, miestelių ir kaimų planai ir kt.).

4.26. Parinkus dujotiekio trasą, būtina atlikti jos dirvožemio tyrimus, povandeninius žvalgymus, taip pat įvertinti geografinius, geologinius, topografinius ir aplinkos aspektus. Topografiniame žemėlapyje esanti trasos nuotrauka turi būti pakankamo pločio ir tikslumo, kad joje galima būtų įvertinti objektus, galinčius turėti neigiamos įtakos magistralinio dujotiekio ir jo įrenginių darbui.

4.27. Rengiant magistralinio dujotiekio trasos projektą, būtina atsižvelgti į aplinkosaugos reikalavimus [28] arba prieš rengiant projektą atlikto poveikio aplinkai vertinimą [25]. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti objektams, kuriems įstatymais nustatomos specialios naudojimo sąlygos ir kuriuose ribojama ūkinė veikla:

- nacionaliniams ir regioniniams parkams;

- kraštovaizdžio, geologiniams, geomorfologiniams, telmologiniams (pelkių), hidrografiniams, pedologiniams (dirvožemių), botaniniams, zoologiniams draustiniams;

- rezervatams;

- gamtos paminklams;

- nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoms;

- vandens telkiniams, miškams.

4.28. Parenkant vietą magistralinio dujotiekio trasai, skirstymo, reguliavimo, apskaitos ir kompresorių stočių statybai, būtina atsižvelgti į svarbiausius veiksnius, darančius įtaką gyvenamajai aplinkai: triukšmą, vibraciją, oro taršą [20], [21].

4.29. Tiriant grunto sąlygas, būtina atsižvelgti į:

- geotechninio nestabilumo teritorijas, įskaitant defektus ir lūžius;

- minkštą arba įmirkusį gruntą;

- dirvos korozinį aktyvumą;

- uolingą ir kietą gruntą;

- užliejamas pievas;

- kalnuotas vietoves;

- vietoves, kuriose gresia nuošliaužos, grunto nusėdimas ir suslūgimas;

- sąvartynus ir užterštas teritorijas.

4.30. Dujotiekio vamzdynas uždarymo įtaisais turi būti suskirstytas į atkarpas. Nustatant atstumą tarp uždarymo įtaisų, reikia atsižvelgti į darbinį slėgį, vamzdžio skerspjūvį, atvykimo į uždarymo įtaisų aikštelę trukmę, uždarymo įtaisų naudojimo darbo tikslams būtinybę, artimiausių atšakų ir kitų uždarymo įtaisų padėtį.

4.31. Atstumas tarp vamzdyno uždarymo įtaisų turi būti ne didesnis kaip:

1 vietovės klasės vamzdynui              - 24 kilometrai;

2 vietovės klasės vamzdynui              - 16 kilometrų;

3 vietovės klasės vamzdynui              - 12 kilometrų;

4 vietovės klasės vamzdynui              - 8 kilometrai.

Tiesiant lygiagrečiai dvi dujotiekio linijas, uždaromieji įtaisai ant atskirų linijų turi būti įrengti ne arčiau kaip 50 m vienas nuo kito.

4.32. Uždarymo įtaisai taip pat turi būti įrengti:

- abiejuose vandens kliūties krantuose, kai kliūtis kertama dviem dujotiekio linijomis. Kai vandens kliūtį kerta viena linija, apie atjungimo įtaisų įrengimo būtinumą sprendžia dujotiekio užsakovas;

- ant kiekvienos magistralinio dujotiekio vamzdyno atšakos, ne mažesniu kaip 15 m atstumu nuo atšakos pradžios;

- ant dujotiekio vamzdyno įėjimo į dujų skirstymo, apskaitos ir kompresorių stotis, kai atšaka ilgesnė kaip 1000 m, bet ne arčiau kaip 150 m – 200 m nuo stoties aptvaro;

- ant dujotiekio vamzdyno išėjimo iš dujų skirstymo (teritorijos viduje arba ne toliau kaip 50 m už teritorijos aptvaro), apskaitos ir kompresorių stočių (ne arčiau kaip (150- 200) m nuo stoties aptvaro).

4.33. Jeigu atskira magistralinio dujotiekio vamzdyno atšaka jungiama prie dviejų pagrindinių dujotiekio linijų arba prie pagrindinės linijos jungiamos kelios atšakos, uždarymo įtaisai ant atšakų turi būti įrengti ne arčiau kaip 30 m vienas nuo kito.

4.34. Atstumas nuo uždarymo įtaisų iki bet kokios paskirties pastatų, nepriklausančių magistraliniam dujotiekiui, turi būti ne mažesnis kaip 100 m.

4.35. Visi požeminio dujotiekio vamzdynai, neatsižvelgiant į grunto korozinį aktyvumą, turi būti apsaugoti nuo korozijos: įrengta elektrocheminė apsauga, vamzdžiai padengti polimerine izoliacija. Turi būti numatyta įranga apsaugos nuo korozijos darbiniams parametrams (srovė, įtampa, elektros skaitiklio rodmenys) perduoti į dispečerinį punktą.

4.36. Antžeminės dujotiekio vamzdyno dalys turi būti apsaugotos nuo atmosferinės korozijos, jas du kartus nugruntuojant ir nudažant korozijai atspariais dažais, laku arba stiklo emaliu. Lako ar dažų sluoksnis turi būti ne mažesnis kaip 0,2 mm, stiklo emalio – ne mažesnis kaip 0,5 mm.

5. PROJEKTAVIMAS

5.1. BENDRIEJI REIKALAVIMAI

5.1.1. Magistraliniai dujotiekiai projektuojami vadovaujantis [22], kitais galiojančiais teisės aktais bei šių taisyklių nuostatomis. Magistraliniai dujotiekiai turi būti projektuojami taip, kad dujų transportavimas būtų saugus ir patikimas. Projekte turi būti įvertintos techninės priemonės ir procedūros, dujotiekio saugos, aplinkos apsaugos, žmonių gyvybės ir sveikatos išsaugojimo aspektai. Projekte turi būti atsižvelgta į dujų ar kitų pavojingų medžiagų valdomą (kontroliuojamą) išleidimą dujotiekio statybos (tiesimo), darbo ar techninės priežiūros metu. Projekto sudėtis turi atitikti [27], taip pat reikia atsižvelgti į [26] 7.5 p. Esminiai magistralinio dujotiekio statybos (tiesimo) sprendiniai turi būti nustatyti techniniame projekte.

5.1.2. Projektuojant dujotiekio vamzdyną, turi būti skaičiuojami dujotiekio slėgis ir įtempis, kurie grindžiami projektiniu dujotiekio slėgiu (P_pr). Didžiausiasis darbinis slėgis (P_dmax) neturi viršyti projektinio slėgio (P_pr).

5.1.3. Magistralinio dujotiekio vamzdyno susikirtimus su automobilių keliais, geležinkeliais, vandens telkiniais būtina derinti su jų savininkais ir (ar) įgaliotaisiais asmenimis.

5.1.4. Atstumas nuo dujotiekio vamzdynų susikirtimo vietos su geležinkeliu ir automobilių keliais turi būti ne mažesnis kaip:

a) iki geležinkelio tiltų, pėsčiųjų tunelių ir viadukų, tunelių ir visų kategorijų (žr. [5] 2.1 lentelę) automobilių kelių tiltų (iki tilto pereinamosios plokštės) – 50 m.

b) iki geležinkelio iešmo ribos (smailės pradžios, kryžmos pabaigos, grįžtamosios srovės kabelių prijungimo prie bėgių vietos ir kitų kelio sankirtų) – 30 m;

c) iki kontaktinio tinklo atramų – 5 m.

5.1.5. Magistralinio dujotiekio vamzdynų susikirtimai su geležinkeliais ir automobilių keliais paprastai turi būti numatomi 90º ± 5º kampu.

5.1.6. Magistralinio dujotiekio vamzdynų tiesimas susikirtimuose su geležinkeliais, AM, AI-AV, B ir C kategorijų [5] automobilių keliais turi būti numatytas apsauginiuose dėkluose.

5.1.7. Dujotiekio vamzdžio įgilinimas po geležinkelio ir automobilių keliais turi būti priimamas atsižvelgiant į statybos darbų metodus ir gruntų charakteristikas. Mažiausias įgilinimas nuo apsauginio dėklo viršaus iki bėgio pado arba dangos viršaus nulinių altitudžių, o esant sankasai, nuo sankasos papėdės turi būti:

- po geležinkeliais – 2 m, o įrengiant perėją uždaruoju (gręžimo) būdu – 3 m;

- po automobilių keliais – 1,5 m, o įrengiant perėją uždaruoju būdu – 2,5 m.

5.1.8. Dujotiekio vamzdyno atkarpos turi būti įtvirtintos arba užkastos taip, kad magistralinio dujotiekio eksploatavimo metu šios atkarpos nejudėtų, nesikeistų jų įrengimo padėtis, išskyrus leidžiamus poslinkius dėl apkrovų ir temperatūros svyravimų.

5.1.9. Tais atvejais, kai dujotiekio vamzdyno atkarpa numatoma tiesti per teritorijas, kuriose galimos žymios išorinės apkrovos, projektuojant būtina, kaip nurodyta 5.3 p., atlikti išsamesnius tyrimus. Šių papildomų reikalavimų taikymui nustatyti reikia atlikti visų galimų jėgų analizę arba išnagrinėti ankstesnę panašių dujotiekio vamzdynų būklę.

5.2. VAMZDŽIO SIENUTĖS STORIO SKAIČIAVIMAS

5.2.1. Apskaičiuojant dujotiekio vamzdžio atkarpos sienutės storį remiamasi projektiniu tiekiamų dujų slėgiu ir projektiniu faktoriumi.

5.2.2. Mažiausias vamzdžio sienutės storis, galintis atlaikyti projektinį dujų slėgį, apskaičiuojamas taip:

su sąlyga, kad:

čia:

T_min – apskaičiuotasis mažiausiasis sienučių storis, milimetrais;

P_pr – projektinis slėgis, barais;

D – išorinis vamzdžio skersmuo, milimetrais. Jei D_v yra iš anksto nurodytas, tuomet D bus lygus D_v + 2Tmin;

čia:

D_v – vidinis vamzdžio skersmuo, milimetrais;

σp – skersinis sienučių įtempis, niutonais kvadratiniam milimetrui;

f – projektinis faktorius;

R_t0,5 – sąlyginė takumo riba, niutonais kvadratiniam milimetrui.

Magistralinių dujotiekių linijų ir stočių vamzdynų vamzdžių sienutės storio apskaičiavimo lentelės visiems standartiniams dydžiams pateiktos B priede.

5.3. PAPILDOMI REIKALAVIMAI

5.3.1. Dujotiekio vamzdynas turi būti projektuojamas taip, kad jis galėtų atlaikyti visų numatomų jėgų poveikį, atsirandantį dėl:

- vidinio slėgio;

- inkarų arba dujotiekio užpylimo gruntu ar transporto kelių;

- didelių hidrostatinio bandymo apkrovų;

- atšakų prijungimo;

- neslėginių sudedamųjų dalių prijungimo;

- plūdrumo;

- bet kokių kitų požeminių inžinerinių statinių, tokių kaip inžineriniai tinklai, magistraliniai dujotiekiai ir jų eksploatavimui bei techninei priežiūrai skirti vamzdynai;

- potvynių, ledo, sniego, vėjo;

- nusėdimų;

- įšalo poveikio gruntui;

- nuošliaužų;

- vietovės, kuriose ateityje numatoma padidinti dengiantį grunto sluoksnį, pylimai ir pan.;

- grunto erozijos;

- antžeminių atkarpų.

5.3.2. Projektuotojas privalo atsižvelgti į aplinkybes, dėl kurių gali prireikti skaičiavimų atskirai dujotiekio vamzdyno atkarpai ar stoties vamzdynui, tokias kaip:

- aukštesnė vamzdžio temperatūra ir (arba) didelis temperatūrų skirtumas dėl sudėtingos vamzdyno konfigūracijos;

- sąlygos, galinčios sukelti per didelį grunto nusėdimų skirtumą, atsirandantį dėl taikytų statybos technologijų;

- ant atramų esančios antžeminės dujotiekio vamzdyno atkarpos.

5.3.3. Skaičiavimai apima apkrovų ir poslinkių analizę, taip pat galimų gniuždymų ir įtempių analizę.

5.3.4. Turint pakankamai informacijos apie grunto prigimtį, konkrečios dujotiekio trasos analizė gali būti grindžiama tipiškomis gruntų charakteristikomis, kur būtina derinant ją su papildomais mechaniniais grunto tyrimais, tokiais kaip grunto pavyzdžių ėmimas arba bandymas kūginiu trupintuvu.

5.3.5. Esant sudėtingam dujotiekio trasos modeliui ir (arba) labai skirtingoms gruntų savybėms ar ten, kur galimi nuolatiniai ir žymūs grunto poslinkiai, šios charakteristikos nustatomos atliekant grunto analizę.

5.3.6. Žemėnaudos tyrimų tikslas yra surinkti dujotiekio projektui duomenis apie žemės ir vandens išteklių valdymą, dujotiekio trasos įtaką žemės ūkiui ar sodininkystei. Šie duomenys naudojami siekiant suteikti tinkamą informaciją žemėnaudai, sprendžiant žemės ūkio ar sodininkystės klausimus, susijusius su dujotiekio tiesimu, ir siekiant maksimaliai sumažinti galimą žalą.

5.3.7. Geotechninių tyrimų tikslas yra surinkti dujotiekio projektui reikalingus hidrogeologinio vandens išteklių valdymo ir gruntų charakteristikų duomenis (žr. 4.29 p.).

5.3.8. Mažiausiasis dujotiekio vamzdyno įgilinimas iki vamzdžio viršaus turi būti 0,80 m.

5.3.9. Dujotiekio vamzdyno įgilinimas gali būti sumažintas uolėtose teritorijose ar kertant griovius bei upelius, jei naudojamos atitinkamos apsaugos priemonės.

5.3.10. Dujotiekio vamzdyno įgilinimas gali būti padidintas vietose, kur gali pasitaikyti grunto iškylos dėl įšalo, teritorijose, kur žemės ūkio veikla reikalauja didesnio dujotiekio įgilinimo, teritorijose, kuriose gresia dirvos erozija, kertant vandens kliūtis. Pastaruoju atveju turi būti nustatytas žemiausiasis galimas vagos profilis.

5.3.11. Klojant dujotiekio vamzdžius apsauginiame dėkle, dėklas turi būti suprojektuotas taip, kad:

- atlaikytų visas išorines apkrovas;

- į jį būtų lengva įverti dujotiekio vamzdį. Apsauginio dėklo ir dujotiekio vamzdžio skersmenų skirtumas turi būti ne mažesnis kaip 200 mm;

- jį būtų galima efektyviai sandarinti ar pripildyti tinkamos medžiagos, kad kiek įmanoma sumažėtų vandens cirkuliacija ir kartu deguonies patekimas;

- po dujotiekio vamzdžiu vienodais atstumais būtų išdėstytas reikalingas skaičius atramų, taip pat turi būti imamasi priemonių išvengti dujotiekio vamzdžio ir apsauginio dėklo susilietimo;

- atraminiai žiedai ir atstumai tarp jų būtų apskaičiuoti atsižvelgiant į vandens pripildyto vamzdžio svorį ir pridėtines skersines apkrovas, atsirandančias dėl slūgimo.

5.3.12. Turi būti suprojektuotos vamzdyno valymo ir tikrinimo prietaisų siuntimo ir priėmimo kameros, kad būtų galima tiesimo ir eksploatacijos metu periodiškai valyti. Saugiam ir efektyviam valymui būtina įvertinti didžiausius leidžiamus vamzdžių vidinio skersmens nuokrypius, leidžiamą ovalumą, mažiausią posūkių spindulį, alkūnes, tėjinius sujungimus (jei reikia, su kreipiamosiomis plokštėmis) ir kitas jungiamąsias detales.

5.3.13. Valymo prietaiso siuntimo ir priėmimo kameros turi būti įrengtos dujotiekiuose, kurių sąlyginis skersmuo – 500 mm ir didesnis. Jose turi būti tinkama pakrovimo ir iškrovimo, dulkių gaudymo ir vandens bei kondensato rinkimo įranga. Rekomenduojamas atstumas tarp valymo prietaiso siuntimo ir priėmimo kamerų – 100 km. Kiekvienu konkrečiu atveju šį atstumą nustato projektuotojas, suderinęs su magistralinio dujotiekio statybos (tiesimo) užsakovu.

5.3.14. Slėgiui sumažinti ir dujoms iš dujotiekio pašalinti turi būti numatyta speciali įranga – atvamzdžiai (žvakės). Žvakės turi būti įrengtos abiejuose dujotiekio atkarpų tarp uždarymo įtaisų (žr. 4.30 p.) galuose, kompresorinių stočių prijungimo bei valymo prietaisų siuntimo ir priėmimo kamerose. Žvakės turi būti įrengiamos ne mažesniu kaip 15 m atstumu nuo uždarymo įtaisų, kai dujotiekio vamzdžio skersmuo iki 1 000 mm, ir ne mažesniu kaip 50 m atstumu – kai dujotiekio vamzdžio skersmuo 1 000 mm ir didesnis.

Žvakės atstumas nuo bet kokios paskirties pastatų, nepriklausančių magistraliniam dujotiekiui, turi būti ne mažesnis kaip 100 m.

Žvakės skersmuo turi užtikrinti dujų iš dujotiekio atkarpos tarp uždarymo įtaisų pašalinimą per (1,5 – 2) valandas.

Klojant dujotiekio vamzdžius lygiagrečiai su automobilių keliais bei geležinkeliais, elektros ir ryšių oro linijomis, uždaromieji įtaisai su žvakėmis įrengiami tokiu pat atstumu nuo kelių ir linijų, kaip ir dujotiekis.

Dujotiekio vamzdynui kertant automobilių kelius ir geležinkelius, elektros ir ryšių oro linijas, atstumas nuo šių komunikacijų iki žvakių turi būti ne mažesnis už atstumą, kuriuo leidžiama kloti dujotiekį lygiagrečiai su nurodytomis komunikacijomis.

Visais nurodytais atvejais žvakių atstumas iki tiltų, pėsčiųjų tunelių ir viadukų turi būti ne mažesnis kaip 50 m.

Žvakės aukštis virš žemės paviršiaus turi būti ne mažesnis kaip 3 m.

5.4. STOČIŲ PROJEKTAVIMAS

5.4.1. Magistralinio dujotiekio slėginio vamzdyno ir stočių (dujų skirstymo, dujų apskaitos) ribos yra įėjimo ir išėjimo uždarymo įtaisai (jeigu jie yra už teritorijos aptvaro) arba stočių teritorijos aptvaras, jei uždarymo įtaisai yra teritorijos viduje.

5.4.2. Reikalavimai, taikomi stočių išdėstymui (planui), priklauso nuo aplinkinės teritorijos ir stoties paskirties. Tačiau visos stotys turi būti projektuojamos taip, kad:

- stotis (ar jų dalis) galima būtų atjungti ne mažiau kaip dviem uždarymo įtaisais. Šis reikalavimas netaikomas linijų uždarymo įtaisų aikštelėms;

- būtų garantuotas efektyvus ir ilgalaikis darbas bet kokiomis orų sąlygomis;

- stotys nepatirtų bet kokio neigiamo grunto nusėdimo, grunto suslūgimo, korozijos ar kitų reiškinių poveikio;

- būtų galima techniškai prižiūrėti nenutraukiant dujų srauto.

5.4.3. Montuojant stočių įrenginius, turi būti numatyta galimybė laisvai prieiti prie įrenginių juos techniškai prižiūrint, montuojant ir remontuojant.

5.4.4. Laisvas tarpas tarp lygiagrečių įrenginių eilių turi būti priimamas ne mažesnis kaip 0,4 m. Pagrindinės perėjos plotis stočių įrenginių patalpose ir aptarnavimo pusėje turi būti ne mažesnis kaip 0,8 m.

5.4.5. Tinkamas dėmesys turi būti skiriamas priemonėms, palengvinančioms personalo evakavimą iš stočių teritorijų avarijos atveju. Stoties aptvaro vartai turi būti ne siauresni kaip 3,5 m. Jei stotys įrengtos pastatuose, pastatai turi atitikti evakavimo reikalavimus.

5.4.6. Elektros instaliacija turi atitikti [4] 2 skyriaus reikalavimus.

5.4.7. Elektros apšvietimo sistema turi būti suprojektuota taip, kad išėjimai ir stoties teritorija būtų aiškiai matoma naktį ir pro rūką.

5.4.8. Elektros įranga ir apšvietimas sprogimui pavojingose zonose turi būti projektuojami pagal [4] 7 skyriaus reikalavimus. Pagal elektros tiekimo patikimumą stotys turi būti priskiriamos trečiajai kategorijai. Todėl dujų skirstymo stotyse turi būti numatytas rezervinis elektros tiekimas telemetrijos prietaisams (iš akumuliatorių baterijų) ir dujų pašildymo bei patalpų šildymo katilinėms ir apšvietimui (iš skystuoju kuru dirbančių generatorių). Rezervinio elektros tiekimo galia ir darbo trukmė priklauso nuo stoties dydžio bei jos paskirties ir turi būti suderinta su elektros tiekėju.

5.4.9. Stotyse turi būti numatyta II kategorijos apsauga nuo žaibo. Projektuojant apsaugą nuo žaibo, turi būti vadovaujamasi [6].

5.4.10. Elektros tiekimo ir ryšių įvadai į stočių pastatus turi būti numatyti kabeliais, kaip ir saugomų nuo žaibo II kategorijos objektų.

5.4.11. Telefono aparatas gali būti įrengtas pagalbinėse stoties patalpose arba pastato išorėje rakinamoje dėžėje.

5.4.12. Stočių įrenginiai turi būti prijungti prie įžeminimo, kurio varža ne didesnė kaip 10 Ω.

5.4.13. Dujų skirstymo stoties patalpų durys turi būti rakinamos, su įrengta durų atidarymo signalizacija. Durys turi atsidaryti į lauko pusę, atidarytas duris turi būti galima užfiksuoti. Iš vidaus dujų slėgio reguliavimo patalpų durys turi atsidaryti be rakto. Apsauginė signalizacija taip pat turi būti įrengta per visą stoties teritorijos aptvaro perimetrą. Stoties teritorijoje turi būti įrengti gerai matomi ženklai, draudžiantys rūkyti ir naudoti atvirą ugnį bei rodantys avarinį telefono numerį.

5.4.14. Patalpa, kurioje įrengta dujų slėgio reguliavimo įranga, turi būti vėdinama tiesiog į lauką per sienose įrengtas angas. Angos pagal jų plotą turi būti kaip galima tolygiau paskirstytos viršutinėje ir apatinėje sienų dalyje per visą sienų ilgį.

Bendras vėdinimo angų plotas turi būti ne mažesnis kaip 1% grindų ploto. Angų plotą leidžiama sumažinti iki 0,5% grindų ploto, jeigu iš dujinės įrangos (reguliatoriai, automatiniai išmetimo vožtuvai) žvakės išeina į patalpos išorę.

Sienose įrengtos vėdinimo angos turi būti apsaugotos grotelėmis, kad į patalpą nepatektų pašalinės medžiagos ir jos neužsikimštų, tačiau bendras atviras angų plotas turi būti ne mažesnis nei aukščiau nurodytas.

5.4.15. Kad būtų galima privažiuoti prie stoties ir pačioje stoties teritorijoje turi būti kietosios dangos kelias.

5.4.16. Kiekviena sudedamoji stočių dalis turi būti tinkama naudoti pagal paskirtį ir atitikti standartų, pagal kuriuos ši sudedamoji dalis suprojektuota, reikalavimus.

Sudedamosios stočių dalys gali būti mechanizmai, elektros įrenginiai, vamzdynai ir armatūra (jungiamosios detalės, jungės (flanšai), movos, tarpikliai, uždarymo įtaisai ir kt.). Įranga, kaip visuma, turi būti saugi ir patikima. Reikalavimai, keliami jungėms, tarpikliams, varžtams, veržlėms ir kitai armatūrai, yra aprašyti 7 skyriuje ir 8.3 poskyryje.

5.4.17. Sudedamąsias stočių dalis paprastai jungia vamzdynai, įskaitant tepalo, dujų, suslėgtojo oro ir vandens vamzdynus, taip pat ir prietaisus, kontrolės, generatorinių dujų ir pavyzdžių ėmimo vamzdynus. Šie vamzdynai ir jų uždarymo įtaisai, jungės (flanšai), movos, intarpai, posūkiai ir kt. turi būti pagaminti iš tinkamų medžiagų ir turi atlaikyti didžiausiuosius bei mažiausiuosius slėgius ir temperatūras.

5.4.18. Išeinančioms iš stočių linijoms, nutiestoms per molio ar durpingus gruntus, būtina apskaičiuoti vamzdžių plėtimąsi; jį būtina įvertinti ir ilgoms dujotiekio vamzdyno atkarpoms, kuriose yra didelis slėgio skirtumas.

5.4.19. Projektuojant stotis, būtina atsižvelgti į dujotiekio vamzdžių plėtimąsi ar traukimąsi dėl temperatūros ir slėgio pokyčių. Jei būtina, dujotiekio vamzdynas turi būti įtvirtintas arba būti tokios konfigūracijos, kad slėgio ir temperatūros svyravimai nesukeltų jo viduje įtempių, viršijančių leidžiamas ribas.

5.4.20. Dujų skirstymo stotyse turi būti numatytos ne mažiau kaip dvi lygiagretės vienodo pajėgumo dujų slėgio reguliavimo ir jų tiekimo į skirstomuosius dujų tinklus linijos.

5.4.21. Dujų skirstymo stotyse (DSS) turi būti numatyta įrengti slėgio kontrolės sistema, užtikrinanti, kad normalaus darbo metu visame dujotiekyje palaikomas darbinis slėgis (P_d) neviršytų didžiausiojo darbinio slėgio (P_dmax).

5.4.22. Slėgio reguliatoriai turi atitikti reikalingą slėgį dujotiekyje ir kitus normalaus dujotiekio veikimo darbinius parametrus. Dujų slėgio reguliatorių ribinis slėgis yra darbinis dujotiekio slėgis (P_d). Didžiausiasis darbinis slėgis (P_dmax) dėl dujų slėgio reguliatorių paklaidos gali būti viršytas ne daugiau kaip 2,5 % jo vertės.

5.4.23. Dujų skirstymo stotyse kartu su slėgio reguliatoriumi turi būti įrengti įtaisai, apsaugantys dujotiekio dalį už reguliatoriaus (pagal dujų tekėjimo kryptį) slėgio reguliavimo sistemos gedimo atveju. Šie apsaugos įtaisai turi dirbti nepriklausomai nuo slėgio reguliatorių.

5.4.24. Didžiausiasis darbinis slėgis (P_dmax) gali būti viršytas 10 % (šis slėgis vadinamas didžiausiuoju trumpalaikiu slėgiu (P_trmax). Todėl apsaugai nuo slėgio viršijimo dujotiekyje už reguliatoriaus turi būti įrengti ne mažiau kaip du apsaugos įtaisai (apsauginiai uždarymo vožtuvai), nutraukiantys išeinančių iš stoties dujų tiekimą, dujų slėgiui už reguliatoriaus padidėjus 10. Apsaugos įtaisai turi būti suderinti taip, kad nebūtų viršytas (P_trmax) (žr. 3 pav.).

5.4.25. Antrasis apsaugos nuo slėgio viršijimo įtaisas reikalingas apsaugos lygiui padidinti. Antrasis įtaisas turi dirbti nepriklausomai nuo veikiančio slėgio reguliatoriaus ir pirmojo apsaugos nuo slėgio viršijimo įtaiso.

5.4.26. Kiekvienas apsaugos nuo slėgio viršijimo įtaisas turi būti pakankamos galios, sureguliuotas reikiamų slėgio parametrų darbui ir užtikrinti, jog slėgis neviršys:

P_dmax + 0,1·P_dmax, arba slėgio, sukeliančio tempimo įtempį, sudarantį 0,75 sąlyginės takumo ribos (0,75+Rt0,5), pasirinktinai, kuris yra mažesnis – esant išeinančių iš DSS dujų slėgiui didesniam kaip 6 bar;

P_dmax + 0,6 bar – esant išeinančių iš DSS dujų slėgiui nuo 3 bar iki (ir) 6 bar.

5.4.27. Dujų tiekimo sistemos už DSS apsaugai nuo slėgio viršijimo gali būti papildomai įrengiamas kontrolinis reguliatorius, derinant su vienu ar daugiau nuosekliai sujungtų reguliatorių. Šiuo atveju įrengiamas tik vienas uždarymo vožtuvas.

5.4.28. Visais atvejais, be uždarymo vožtuvų, kiekvienoje dujų skirstymo stoties reguliavimo linijoje turi būti įrengti ir apsauginiai išmetimo vožtuvai.

5.4.29. Pagal pirmiau išdėstytus reikalavimus DSS gali būti projektuojamos, kiekvienoje linijoje numatant:

- apsauginį uždarymo vožtuvą, pagrindinį reguliatorių, kontrolinį reguliatorių ir apsauginį išmetimo vožtuvą;

- du apsauginius uždarymo vožtuvus, pagrindinį reguliatorių ir apsauginį išmetimo vožtuvą.

5.4.30. Visi stoties įrenginiai turi būti atskirti nuo požeminių įėjimo ir išėjimo vamzdynų izoliacinėmis jungtimis (izoliacinės movos, izoliacinės jungės (flanšai)). Pirmenybė teikiama izoliacinėms movoms.

5.4.31. Dujų skirstymo stotyse prieš dujų slėgio reguliavimo mazgą turi būti įrengta:

- filtrai – separatoriai, kad į dujas nepatektų dulkių, mechaninių priemaišų ir drėgmės. Jų galingumas turi būti apskaičiuojamas atsižvelgiant į didžiausiąjį dujų srautą esant mažiausiajam slėgiui. Prie filtrų turi būti įrengti diferenciniai slėgio manometrai, rodantys filtro užteršimo lygį;

- sistema, neleidžianti atsirasti hidratų dariniams stoties komunikacijose ir įrenginiuose (dujų pašildymo arba metanolio tiekimo sistemos).

5.4.32. Dujų skirstymo stotyse turi būti įrengta dujų apskaitos sistema, o ant išėjimo vamzdyno – automatinė dujų odoravimo sistema.

5.4.33. Dujų slėgio ir temperatūros įeinant ir išeinant, dujų apskaitos prietaisų rodmenims bei signalizacijos būklės duomenims perduoti į dispečerinį punktą stotyse turi būti įrengta telemechanikos, avarinės ir saugos signalizacijos sistema.

5.4.34. Projektavimo metu turi būti įvertintas dėl dujų slėgio kryčio susidarantis triukšmo lygis ir numatytos priemonės apriboti triukšmą iki leistino lygio ties stoties teritorijos riba ir ties arčiausiai stoties esančiais gyvenamaisiais pastatais.

3 pav. Slėgio ribojimo sistemų iliustravimas

6. MEDŽIAGOS

6.1. Vamzdžiai ir jungiamosios detalės turi atitikti [9] reikalavimus. Jie gali būti pagaminti ir pagal kitus standartus, tačiau jų chemines ir fizikines savybes, baigto gaminio matmenis, gamybos ir bandymų procedūras turi patvirtinti gamintojas, o jų tinkamumą – Vyriausybės įgaliotos priežiūros institucijos.

6.2. Vamzdžiai ir jungiamosios detalės turi būti gaminamos iš ramaus stingimo plieno. Marteno būdu gauto plieno dujotiekio vamzdžių gamybai naudoti neleidžiama.

6.3. Vamzdžius ir jungiamąsias detales turi būti galima patikimai suvirinti montavimo aikštelės sąlygomis. Ugnies darbai turi būti atliekami griežtai laikantis ugnies darbų instrukcijos reikalavimų, gavus raštišką objekto vadovo leidimą.

6.4. Gamintojas turi pateikti duomenis apie medžiagos suvirinamumą. Pirkėjas, jei jis mano, kad duomenys yra nepakankami, gali pareikalauti suvirinamumo patikros.

6.5. Didžiausiasis leidžiamas anglies ekvivalentas C_{ekv max} vamzdžių medžiagai turi būti pagal [9] standarto reikalavimus.

6.5.1. Didžiausiasis leidžiamas anglies ekvivalentas C_{ekv max} jungiamosioms detalėms, jei pirkėjas su gamintoju nesudarė kitokios sutarties, neturi viršyti:

C_{ekv max} ≤0,45 – rūšims, kurių sąlyginė takumo riba neviršija 360 N/mm²;

C_{ekv max} ≤0,48 – rūšims, kurių sąlyginė takumo riba viršija 360 N/mm²;

čia:

%       - šių metalų kaušo tūrio svorio procentas:

C       - anglis;

Mn     - manganas;

Cr      - chromas;

Mo     - molibdenas;

V       - vanadis;

Cu     - varis;

Ni      - nikelis.

6.5.2. Be to, didžiausiasis anglies kiekis neturi viršyti 0, 21, o didžiausiasis sieros ir fosforo kiekis neturi viršyti 0,035% kiekvienam elementui arba 0,005% viso kaušo.

6.6. Jei vamzdis naudojamas jungiamųjų detalių gamybai, cheminė vamzdžio sudėtis taip pat turi atitikti [9] reikalavimus.

6.7. Vamzdis turi atitikti [9] reikalavimus, keliamus sugebėjimui pasipriešinti smūgiui. Didesnio kaip 150 mm skersmens natūralaus dydžio jungiamųjų dujotiekio vamzdyno detalių Šarpio-V bandymo metodu baigtų gaminių pavyzdžių ir virintinių siūlių pasipriešinimo dinaminiam smūgiui energija turi būti tokia:

- 27 J (vidutiniškai) ir 20 J (atskiram vienetui) alkūnėms ir jungiamosioms detalėms iš plieno rūšių, kurių sąlyginė takumo riba neviršija 360 N/mm², ir visiems kitiems komponentams (pvz., uždarymo įtaisams, jungėms (flanšams) ir kt.);

- 40 J (vidutiniškai) ir 30 J (atskiram vienetui) alkūnėms ir jungiamosioms detalėms iš plieno rūšių, kurių sąlyginė takumo riba viršija 360 N/mm².

Kai natūralaus dydžio pavyzdžių negalima gauti, dinaminio smūgio vertė nustatoma pagal šią formulę:

KV=	8×10×KVP	;                     (10)
	SP

čia:

KV – reikalaujama dinaminio smūgio energija natūralaus dydžio pavyzdžiui, džauliais;

KV_p – išmatuota dinaminio smūgio energija, džauliais;

S_p – bandomojo pavyzdžio skerspjūvis, išmatuotas ties išpjova, kvadratiniais milimetrais.

Nestandartinio dydžio pavyzdžių storis turi būti ≥ 5 mm jų nesuplojus.

Standartinė jungiamųjų detalių bandymo dinaminiu smūgiu temperatūra yra 0^oC. Vietose, kur reikalinga žemesnė projektinė temperatūra, dinaminio smūgio bandymus galima atlikti esant mažiausiajai projektinei temperatūrai.

6.8. Vamzdžio tąsumo savybės turi atitikti [9]. Jungiamosioms detalėms pailgėjimas lūžio metu turi būti ne mažesnis kaip 18. Takumo ribos ir lūžimo ribos santykis neturi viršyti 0,90.

6.9. Gamykloje pagamintų vamzdžių ar jungiamųjų detalių bet kurio virintinės siūlės taško kietumas Vikerio metodu neturi viršyti 350 balų HV10, įskaitant termiškai apdorotą zoną.

6.10. Visų dydžių vamzdžiai ir jungiamosios detalės, pagamintos laikantis patvirtintos ir reguliariai kompetentingų institucijų tikrinamos kokybę užtikrinančios sistemos, pvz., [7] reikalavimų, gali būti tiekiami su patikros sertifikatu 3.1 B pagal [8]. Pirkėjui pareikalavus, gamintojas turi pateikti kokybės atitikties deklaraciją.

6.11. Didesnio kaip 200 mm vardinio skersmens vamzdžiams ir jungiamosioms detalėms arba pagamintiems iš plieno rūšių, kurių sąlyginė takumo riba didesnė kaip 360 N/mm² ir kurie pagaminti ne pagal 7.1.5.1 p. reikalavimus, privalomas patikros sertifikatas 3.1 C arba patikros ataskaita 3.2 pagal [8]. Mažesnio skersmens ir mažesnės sąlyginės takumo ribos vamzdžiai ir jungiamosios detalės gali būti tiekiami su patikros sertifikatu 3.1 B pagal [8].

6.12. Vamzdynų įtaisai, jungiamosios detalės ir panašios sudedamosios dalys, gaminamos serijiniu būdu, kurių vardinis skersmuo mažesnis arba lygus 25 mm, gali būti tiekiami su bandymo ataskaita, atitinkančia 2.2 lygį pagal [8].

6.13. Vamzdžių ir jungiamųjų detalių atvamzdžių galai suvirinimui turi būti paruošti gamykloje.

6.14. Jungiamosios detalės – posūkiai ir alkūnės, tėjinės jungtys, pereinamosios jungtys, aklės ir kitos sujungimui reikalingos detalės turi būti pagamintos gamykloje.

6.15. Karštu būdu lenkti leidžiama tik besiūlius vamzdžius arba vamzdžius su išilgine siūle. Lenkiant vamzdžius su išilgine siūle, siūlė turi būti arti neutraliosios ašies. Gamybos technologija turi būti suderinta su pirkėju.

6.16. Tėjinės jungtys gali būti gaminamos prie vamzdžio privirinus reikiamo skersmens atvamzdžius arba štampavimo būdu.

6.17. Jungiamosios detalės turi atitikti 6.5.1 p. reikalavimus.

6.18. Visų gamykloje pagamintų jungiamųjų detalių išorinėje pusėje turi būti šie žymenys:

- gamintojo pavadinimas ar ženklas;

- gaminio atpažinimo (identifikacijos) ženklas ir serijos numeris;

- gamyklos patikros žyma.

6.19. Turi būti atliktas izoliacinių movų ir jungių (flanšų) atitikties įvertinimas. Be to, gamykloje turi būti atlikti izoliacinių movų mechaninio atsparumo, sandarumo ir elektriniai bandymai:

6.19.1. Turi būti atliktas kiekvienos izoliacinės movos 5 minučių trukmės mechaninio atsparumo hidraulinis bandymas, bandant slėgiu, 1,5 karto didesniu už projektinį. Šis bandymas atliekamas neužaklinant movų, kad movų neveiktų ašinės jėgos.

6.19.2. Po mechaninio atsparumo hidraulinio bandymo turi būti išbandytas movos sandarumas. Bandoma 10 minučių 5 bar slėgio oru. Po bandymo movos sandarumas patikrinamas nuotėkio aptikimo skysčiu (muilo tirpalu) nemažinant slėgio.

6.19.3. Atliekant elektrinį bandymą, kiekviena sausa izoliacinė mova turi būti 1 minutę veikiama ne žemesnės kaip 2000 V įtampos kintamąja elektros srove (50 Hz). Bandymas neturi sukelti jokių lankinių iškrovų ar izoliacijos pažeidimų.

7. DUJOTIEKIO VAMZDŽIŲ KLOJIMAS

7.1. BENDRIEJI REIKALAVIMAI

7.1.1. Dujotiekio vamzdžiai klojami pagal darbo projektą, darbų technologijos projektą ir šio skyriaus nuostatas.

7.1.2. Žemės darbai atliekami pagal statybos techninį reglamentą [10].

7.1.3. Elektrocheminės apsaugos įrenginiai turi būti įrengiami pagal specialųjį dujotiekio elektrocheminės apsaugos projektą bei [4] reikalavimus. Elektros montavimo darbai turi būti atliekami pagal [17].

7.1.4. Darbai turi būti atliekami tokiu būdu, kad būtų užtikrinta dirbančiųjų ir trečiųjų asmenų sauga, taip pat apsaugota nuosavybė.

7.1.5. Magistralinius dujotiekius statyti (tiesti, montuoti) gali kvalifikuotos statybos verslo įmonės, atestuotos [11] nustatyta tvarka ir turinčios Vyriausybės įgaliotųjų priežiūros institucijų leidimą (licenciją) šiai veiklai. Dujotiekio statybos (tiesimo, montavimo) darbams vadovauja teisės aktais nustatyta tvarka atestuoti statybos darbų vadovas ir specialiųjų darbų techninės priežiūros vadovai.

7.1.6. Dujotiekio statybos (tiesimo, montavimo) darbai techniškai prižiūrimi pagal techninį reglamentą [19].

7.2. DARBŲ EIGA

7.2.1. Sklypas, kuriame bus atliekami dujotiekio statybos (tiesimo, montavimo) darbai, turi būti paženklintas. Dujotiekio trasa turi būti ženklinama reperiais. Dujotiekio trasos posūkiams turi būti sudaryti geodeziniai abrisai.

7.2.2. Jeigu darbai bus atliekami po elektros oro linijomis, ne mažesniu kaip 10 m atstumu abipus elektros oro linijų turi būti įrengti antžeminiai aptvarai arba įspėjamieji ženklai.

7.2.3. Ženklai turi išlikti geros būklės per visą darbų trukmę.

7.2.4. Prieš darbų pradžią turi būti atlikta pirminė darbų aikštelės (trasos) apžiūra.

7.2.5. Apžiūros ataskaitose nurodomi žemės naudotojų (savininkų) poreikiai dujotiekio vamzdyno klojimo metu, taip pat darbų aikštelės (trasos) sutvarkymo užbaigus darbus ir kompensavimo naudotojams (savininkams) tvarka.

7.2.6. Ruožo, kuriame bus atliekami darbai, plotį būtina nustatyti prieš pradedant darbus. Jis priklausys nuo darbų apimties, teritorijos, per kurią bus klojamas dujotiekio vamzdynas, nuo pasėlių rūšies ir nuo kitų tai vietovei būdingų apribojimų.

7.2.7. Jei būtina, darbų ruožą reikia aptverti, ypač dirbant ganyklų teritorijose ir šalia kelių.

7.2.8. Medžių kirtimas darbų ruože turi būti suderintas su žemės savininkais ir kitais suinteresuotais asmenimis.

7.2.9. Jei reikia, darbų ruožo ribose galima nutiesti kelią medžiagoms ir įrenginiams gabenti išilgai dujotiekio trasos (tai numatoma projekte).

7.2.10. Prieš kasant tranšėjas, viršutinį derlingąjį dirvožemio sluoksnį būtina rūpestingai nukasti ir laikyti atskirai, kad, užpylus tranšėją, jį galima būtų grąžinti atgal.

7.2.11. Derlingojo dirvožemio sluoksnio negalima maišyti su žemėmis, iškastomis iš gilesnių tranšėjos sluoksnių.

7.2.12. Nukasamo viršutinio derlingojo dirvožemio sluoksnio gylis ir plotis nustatomas atliekant vietovės topografinę nuotrauką.

7.2.13. Tranšėjos gylis nustatomas toks, kad virš vamzdžio esantis grunto sluoksnis atitiktų nurodytąjį projekte.

7.2.14. Tranšėjos plotis nustatomas atsižvelgiant į jos gylį, kad būtų išvengta nuošliaužų. Jis turi užtikrinti patogų vamzdžio klojimą, nepažeidžiant jo izoliacinių dangų.

7.2.15. Tranšėjos šlaitai gali būti nuožulnūs ir vertikalūs, atsižvelgiant į tranšėjos gylį, plotį ir vietovės charakteristiką bei grunto tipą.

7.2.16. Tranšėjos dugnas turi būti lygus, jame neturi būti jokių aštriabriaunių ar kitokių objektų, kurie galėtų pažeisti dujotiekio vamzdį arba jo izoliacines dangas. Jei to neįmanoma padaryti, vamzdį reikia apsaugoti panaudojant tam tinkamas priemones, tokias kaip smėlis, mechaninė apsauga ir pan.

7.2.17. Vietose, kur suvirinimo darbus reikės atlikti tranšėjoje, tranšėją būtina praplatinti, pagilinti ir palaikyti ją sausą, kad būtų patogu atlikti suvirinimo darbus ir būtų užtikrinta darbuotojų sauga.

7.2.18. Reikia imtis priemonių, siekiant užtikrinti saugą ir išvengti požeminių statinių pažeidimo tranšėjos kasimo metu.

7.2.19. Kasama tranšėja turi kuo mažiau pažeisti kertamus kelius ar pėsčiųjų takus, drenažo ar drėkinimo sistemas.

7.2.20. Parenkant mechanizmus ir darbo metodus, būtina atsižvelgti į dujotiekio trasos dirvožemio struktūrą, kad būtų užtikrinta darbų sauga.

7.2.21. Žemės darbai šalia požeminių inžinerinių tinklų ir komunikacijų, šalia (per) kelių ir geležinkelių turi būti suderinti su jų savininkais. Reikia imtis atsargumo priemonių, kad būtų išvengta šių inžinerinių tinklų bei komunikacijų pažeidimų. Jeigu reikia, turi būti kasama rankiniu būdu. Žemės darbai atliekami pagal [10] reikalavimus.

7.2.22. Jei dujotiekio vamzdis klojamas arti kabelių ar kitų metalinių inžinerinių tinklų, būtina imtis priemonių, mažinančių katodinės apsaugos sistemos sąveiką.

7.2.23. Atstumai nuo dujotiekio vamzdynų iki esamų inžinerinių tinklų turi atitikti nurodytus projekte. Esant būtinybei, projekte nurodytus atstumus leidžiama sumažinti sutikus magistralinio dujotiekio ir inžinerinių tinklų savininkams bei projekto autoriui ir įgyvendinus papildomas priemones, apsaugančias dujotiekį ir požeminius inžinerinius tinklus.

7.2.24. Vamzdžiai turi būti pakraunami, iškraunami, transportuojami, išdėstomi trasoje ir sandėliuojami tokiomis priemonėmis ir būdais, kad nebūtų pažeisti vamzdžiai, jų galai ir izoliacija. Šiems darbams turi būti naudojami elastingi ir pakankamai stiprūs diržai bei juostos.

Sandėliuojami vamzdžiai turi būti apsaugoti nuo korozijos, pakelti nuo žemės, vienas nuo kito atskirti tarpikliais (mediniai tašeliai, smėlio maišai ir pan.).

7.3. DUJOTIEKIO VAMZDYNŲ MONTAVIMAS

7.3.1. Montuojant dujotiekio vamzdyną galima naudoti lenktus vamzdžius arba įmontuoti gamykloje pagamintus posūkius arba alkūnes.

7.3.2. Posūkiuose, kai lenkimo spindulys yra <20·D, didžiausiasis skersinis (žiedinis) įtempis turi būti:

vidinė posūkio pusė:

išorinė posūkio pusė:

čia:

R – posūkio spindulys išilgai posūkio centrinės linijos, milimetrais;

D – išorinis skersmuo, milimetrais;

σp – skersinis įtempis, niutonais kvadratiniam milimetrui (apskaičiuojant skersinį įtempį, būtina atsižvelgti į mažiausią sienučių storį po lenkimo);

Rt 0,5 (θ) – sąlyginė takumo riba, esant projektinei temperatūrai, niutonais kvadratiniam milimetrui:

iki 60 ^oC                      Rt 0,5 (θ) = Rt 0,5;

daugiau kaip 60 ^oC     sąlyginės takumo ribos vertė turi būti koreguojama pagal temperatūrą;

f – projektinis faktorius.

7.3.3. Lenkti vamzdžius lauko sąlygomis gali tik kvalifikuoti darbuotojai, naudodami tam skirtus įrenginius.

7.3.4. Leidžiamas posūkio spindulys turi būti numatytas projekte ir priklauso nuo medžiagos rūšies bei vamzdžio skersmens.

7.3.5. Lauko sąlygomis lenkti vamzdžius leidžiama ne mažesniu spinduliu kaip:

- 20 vamzdžio išorinių skersmenų – vamzdžiams, kurių vardinis skersmuo 200 mm arba mažesnis;

- 30 vamzdžio išorinių skersmenų – vamzdžiams, kurių vardinis skersmuo nuo 200 mm iki 400 mm;

- 40 vamzdžio išorinių skersmenų – vamzdžiams, kurių vardinis skersmuo 400 mm arba didesnis.

7.3.6. Lenkimas neturi pažeisti vamzdžio ir izoliacinės dangos. Ovalumas turi būti ne daugiau kaip 2,5% vamzdžio išorinio skersmens. Atsiradus raukšlėms, leidžiamasis jų gylis turi būti ne didesnis kaip 0,01 atstumo tarp dviejų šalia esančių raukšlių viršūnių.

7.3.7. Tikrinant šių reikalavimų atitiktį, per sulenktą vamzdį pratraukiamas kalibravimo įrenginys iš minkšto plieno. Įrenginys turi atitikti vamzdžio matmenis su leidžiamomis paklaidomis.

7.3.8. Vamzdžio šaltas lenkimas patikrinamas prieš suvirinimo darbų pradžią.

7.3.9. Magistralinio dujotiekio vamzdynams montuoti leidžiama naudoti tik karštai štampuotus gamyklinius tėjinius sujungimus. Tėjinių sujungimų įtempis turi būti mažesnis arba lygus vamzdžių įtempiui, esant tam pačiam slėgiui ir temperatūrai. Skaičiavimo metodai pateikti C priede. Galima taikyti ir adekvačius skaičiavimo metodus.

7.3.10. Aklių įtempis turi būti mažesnis arba lygus vamzdžių įtempiui, esant tam pačiam slėgiui ir temperatūrai. Skaičiavimo metodai pateikti D priede. Galima taikyti ir kitus adekvačius skaičiavimo metodus.

7.3.11. Veržlės turi užsisukti ant varžtų ar sraigtų tiek, kad ne mažiau kaip vienas sriegis išlįstų virš veržlės. Taškuose, kur yra galima vibracija, veržles reikia patikimai apsaugoti.

7.3.12. Tarpikliai turi būti pagaminti iš transportuojamoms dujoms atsparios medžiagos ir turi atlaikyti darbinę temperatūrą bei slėgį. Tarpikliai turi būti parenkami kartu su jungėmis (flanšais). Tarpiklius, kurių sudėtyje yra asbesto, naudoti draudžiama.

7.3.13. Izoliacinėms movoms teikiama pirmenybė, lyginant su izoliacinėmis jungėmis (flanšais).

7.3.14. Jungiant vamzdžius neturi sutapti jų išilginės virintinės siūlės. Atstumas tarp išilginių siūlių turi būti ne mažesnis kaip 50 mm vamzdžiams iki 100 mm skersmens ir ne mažesnis kaip 100 mm vamzdžiams didesnio kaip 100 mm skersmens. Lenkimuose neturi būti žiedinių siūlių, taip pat neleidžiama lenkti vamzdžio su žiedinėmis siūlėmis. Abiejuose lenkimo galuose turi būti paliktos tiesios vamzdžio atkarpos, kurių ilgis lygus vamzdžio skersmeniui, bet ne mažesnis kaip 0,5 m.

7.3.15. Kvalifikuota tarnyba, virinanti magistralinių dujotiekių vamzdynus, privalo aprašyti ir tvirtinti suvirinimo procedūras pagal [12] reikalavimus.

7.3.16. Kiekvienas suvirintojas jam suteiktą numerį (žymenį) privalo prilydyti ar įmušti (30 – 50) mm atstumu nuo jo suvirintos dujotiekio vamzdžio siūlės matomoje pusėje.

7.3.17. Naudojama suvirinimo įranga ir medžiagos turi būti Vyriausybės nustatyta tvarka įteisintos naudoti Lietuvos Respublikoje.

7.3.18. Dujotiekio vamzdžio žiedinių virintinių siūlių kokybė turi būti tikrinama prieš bandymus slėgiu.

7.3.19. Visos virintinės siūlės turi būti patikrintos neardomąja kontrole. Tikrinimas neardomąja kontrole atliekamas pagal [13].

7.3.20. Virintinės siūlės, neatitinkančios reikalavimų, turi būti, jei leidžiama, taisomos ir pakartotinai tikrinamos arba šalinamos.

7.3.21. Montuojant dujotiekio vamzdynus turi būti sudaroma virintinių siūlių schema, kurioje nurodomi atstumai tarp siūlių, jų numeriai ir suvirintojų žymenys.

7.4. SUVIRINTŲ SUJUNGIMŲ IZOLIAVIMAS

7.4.1. Prieš izoliuojant visos virintinės siūlės ir neizoliuoti vamzdžių galai prie siūlių turi būti nuvalyti pagal parengtus izoliavimo darbų aprašus ar technologijos instrukcijas.

7.4.2. Gamyklinės izoliacijos dangos kraštai turi būti nuožulniai nusklembti, t. y. turėti tolygų nuolydį iki vamzdžio metalo.

7.4.3. Suvirinti sujungimai lauko sąlygomis turi būti izoliuojami pagal parengtus izoliavimo darbų aprašus arba technologijos instrukcijas.

7.4.4. Izoliuoti suvirintus sujungimus galima įvairiomis medžiagomis ir būdais, kurie turi atitikti gamyklines arba jau esančias dangas:

- izoliacinės juostos. Juostos vyniojamos laikantis nurodytų užleidimų, jos turi užeiti ir ant gamyklinės izoliacinės dangos. Jei vyniojama mechanizuotu būdu, izoliavimo mašina neturi pažeisti dangos;

- aukštoje temperatūroje susitraukiantys gaubtai. Šio tipo gaubtai dedami po to, kai įkaitinamas vamzdis ir greta esamos dangos;

- skystosios ar prilydomosios epoksidinės dervos dangos. Vamzdžių su gamykline epoksidine danga atveju plotas, kurį reikia padengti, ir šalia esanti danga turi būti įkaitinti prieš dengimą;

- izoliacinės dangos, kurių pagrindą sudaro hidrokarbonatai (jos gali būti naudojamos tik vamzdžiams su gamyklinėmis hidrokarbonatinėmis dangomis).

7.4.5. Suvirintų sujungimų izoliacinė danga turi sklandžiai pereiti nuo metalo į nuožulniai nusklembtą gamyklinę vamzdžio dangą, uždengdama ją ne mažiau kaip (10 – 15) cm.

7.4.6. Visais atvejais reikia įvertinti naudojamų medžiagų suderinamumą su vamzdžio danga.

7.4.7. Pažeistas izoliacijos vietas reikia taisyti pašalinus pažeistą dangą ir naudojant medžiagas, derančias su esamų dangų medžiagomis.

7.4.8. Požeminių uždarymo įtaisų, jungiamųjų detalių ir katodinės apsaugos prijungimo taškų izoliacinė medžiaga turi būti suderinama su esama dujotiekio vamzdžio danga. Ši izoliacinė danga gali būti uždėta dirbtuvėse (bazėje) arba vietoje. Dirbtuvėse (bazėse) jungiamąsias detales galima padengti:

- medžiagomis, kurių pagrindą sudaro formuojami (liejami) hidrokarbonatai arba epoksidinės dervos;

- užpurškiant epoksidinės dervos dangas, kurių pagrindą sudaro poliuretano produktai, prisotinti akmens anglies dervų lako;

- pamerkiant suskystintoje epoksidinėje dervoje arba poliamido miltelių vonioje.

Izoliuojant statybos aikštelėje, reikia naudoti tokias medžiagas, kurios yra lengvai priderinamos prie jungiamųjų detalių formos. Šiam tikslui galima naudoti:

- medžiagas hidrokarbonatų pagrindu, kurios yra arba liejamos, arba jomis dengiama panaudojant impregnuotą pagrindą su stiklo pluošto paviršiumi;

- juostų apvijas, derinant jas su užpildu. Juostos turi perdengti viena kitą ne mažiau kaip 50 % juostos pločio, kad izoliacinė danga visuose taškuose būtų apvyniota dviem sluoksniais;

- šaltuosius polimerizacijos procesus dervų pagrindu (epoksidai).

7.4.9. Katodinės apsaugos kabelių prijungimo taškai turi būti izoliuoti panaudojant medžiagas hidrokarbonatų pagrindu, karštą bituminę izoliaciją, iš anksto pagamintus polietileno ir rišamųjų medžiagų mišinius arba apsaugines vyniojamąsias juostas su užpildais.

7.4.10. Vamzdžio ir suvirintų sujungimų izoliacinių dangų vientisumas tikrinamas detektoriumi ir (arba) kibirkštiniu defektoskopu, kurių įtampa nustatoma atsižvelgiant į vamzdžio ir suvirinto sujungimo dangų charakteristikas. Detektorių reikia naudoti tuomet, kai vamzdis pakeliamas prieš jį nuleidžiant į tranšėją. Tikrinimo greitis turi būti toks, kad būtų galima lengvai aptikti pažeidimus. Nustatyti pažeidimai turi būti nedelsiant pataisyti. Kiekvieną taisymą būtina iš naujo patikrinti detektoriumi.

7.4.11. Lauko sąlygomis izoliuoti sujungimai turi būti patikrinti pagal izoliavimo darbų aprašą arba technologijos instrukciją.

7.4.12. Jei projekte yra numatyta tam tikrų dujotiekio vamzdyno vietų mechaninė apsauga, pasirenkant apsaugos tipą, reikia atsižvelgti į vamzdžių ir suvirintų sujungimų dangas. Gali būti naudojamas smėlis, veltinis, gelžbetoniniai dėklai. Ši apsauga neturi trukdyti katodinei apsaugai funkcionuoti.

7.4.13. Uolėtose vietovėse vamzdžio izoliacines dangas reikia tinkamai apsaugoti užpilu, sudarytu iš smėlio, minkštos žemės, susmulkintų medžiagų arba įrengiant mechaninę apsaugą. Draudžiama naudoti druskingą smėlį, aštriabriaunes uolienas, šlakus (kuriuose yra sieros) arba klinkerį.

7.5. NULEIDIMAS Į TRANŠĖJĄ IR UŽPYLIMAS

7.5.1. Tranšėjos dugnas turi būti išlygintas taip, kad į jį vienodai remtųsi visas vamzdis.

7.5.2. Būtina užtikrinti, kad tranšėjos šlaituose ir dugne nebūtų išsikišančių nelygumų ar kitų objektų, galinčių pažeisti vamzdžio izoliacinę dangą.

7.5.3. Prieš pat vamzdžių nuleidimą į tranšėją, būtina patikrinti visą izoliacinę dangą ir ištaisyti defektus.

7.5.4. Priemonės, naudojamos vamzdžiams pakelti ir nuleisti, neturi pažeisti vamzdžio ir izoliacinės dangos. Vietose, kuriose šios priemonės lietėsi su vamzdžiais, turi būti patikrinta, ar neįlinko vamzdis, nepažeista izoliacinė danga.

7.5.5. Būtina apsaugoti vamzdžius nuo per didelių apkrovų keliant, nuleidžiant, taip pat nuleidus juos į tranšėją.

7.5.6. Klojant dujotiekio vamzdynus drėgnose ar pelkėtose vietose būtina numatyti priemones, kad vamzdis neiškiltų arba per daug negrimztų. Įtvirtinimui gali būti naudojami inkarai, montavimo aikštelėje arba dirbtuvėje pagaminti gelžbetoniniai svoriai, smėlio ir molio užpilai su ar be maišų arba bet kokios kitos analogiškos priemonės.

7.5.7. Nuožulniose vietose (šlaituose) tranšėjos užpilą reikia stabilizuoti tinkamomis priemonėmis (smėlio maišais, sienutėmis ir pan.), kad gruntas nebūtų išplautas.

7.5.8. Prieš užpilant tranšėją patikrinama, ar vamzdžio įgilinimas atitinka projektą.

7.5.9. Siekiant išvengti vamzdžio ar izoliacijos pažeidimo, į tranšėją paklotas vamzdis nedelsiant užpilamas 10 cm aukščio biriu gruntu be stambių frakcijų.

7.5.10. Visiškai tranšėja užpilama mechanizuotu būdu. Visiškai užpiltas magistralinio dujotiekio vamzdynas turi būti patikrinamas prietaisais, ar nėra elektrinio kontakto tarp vamzdžio ir grunto.

7.5.11. Tranšėjoms, susikirtimams su keliais, pėsčiųjų takais, sankasoms ir pan. užpilti reikia naudoti medžiagas, užtikrinančias šių statinių stabilumą.

7.5.12. Jei kertant kelius ar pėsčiųjų takus gruntą būtina sutankinti, reikia naudoti tokius mechanizmus, kurie nepažeistų dujotiekio vamzdžių.

7.5.13. Užkasus dujotiekio vamzdynus, teritoriją, kurioje buvo atliekami darbai, būtina rekultivuoti.

7.5.14. Pažeisti objektai (tvoros, grioviai, laikančiosios sienutės, drėkinimo ir drenažo sistemos, pėsčiųjų takai, keliai, sankasos ir pan.) turi būti sutvarkyti pagal pirminės apžiūros metu sudarytas sutartis.

7.5.15. Darbo metu išardyti Valstybinio žemės kadastro žemėnaudos riboženkliai ir (arba) geodezinio pagrindo punktai (trianguliacijos, poligonometrijos, niveliacijos, gravimetrijos) vėl įrengiami dalyvaujant jų savininkui.

7.5.16. Krantines ir šlaitus būtina sutvarkyti, kur reikia, panaudojant įrangą, apsaugančią nuo užpilo erozijos.

7.5.17. Sutvarkytas žemės plotas (teritorija, atstatyti objektai) turi būti perduotas savininkams pagal aktą.

7.5.18. Dujotiekio trasa turi būti aiškiai paženklinta (1,5 – 2) m aukščio nuo žemės paviršiaus geltonos spalvos skiriamaisiais ženklais ((350 x 175) mm dydžio žymenų lentelėmis). Jie įrengiami 500 m atstumu vienas nuo kito tiesiose dujotiekio vamzdyno atkarpose ir trasos posūkių vietose, kertant kelius, geležinkelius, laivybai netinkamas upes. Ant ženklo turi būti užrašyta „didelio slėgio dujotiekis“, nurodyta dujotiekio apsaugos zona, įgilinimas, kilometražas ir dujotiekį eksploatuojančios įmonės telefonas.

7.5.19. Dujotiekio linijai kertant laivybai tinkamas upes, kranto juostoje įrengiami navigacijos ženklai ir žiburiai. Navigacijos ženklai ir žiburiai turi atitikti [14] reikalavimus. Šie ženklai turi būti tvirtai ir patikimai įtvirtinti.

7.5.20. Magistralinio dujotiekio vamzdyno susikirtimo su automobilių keliais vietose, 300 m atstumu iki sankirtos, turi būti įrengtas kelio ženklas „Sustoti draudžiama“. Ženklo veikimo zona po 300 m į abi puses nuo sankirtos.

7.5.21. Paklojus magistralinio dujotiekio vamzdyną, turi būti atlikta jo geodezinė nuotrauka pagal [15] reikalavimus.

7.6. MAGISTRALINIO DUJOTIEKIO VAMZDYNO SUSIKIRTIMAI SU INŽINERINIAIS STATINIAIS

7.6.1. Magistralinio dujotiekio vamzdyno susikirtimai su gamtinėmis kliūtimis ir inžineriniais statiniais turi būti suderinti su suinteresuotomis institucijomis. Jie turi atitikti technines sąlygas.

7.6.2. Susikirtimai gali būti įrengiami kasant atvirą tranšėją, jei būtina, naudojant apsauginį dėklą ar plokštę arba uždaruoju (nekasant tranšėjos) būdu.

7.6.3. Kertant asfaltuotus kelius atvira tranšėja, darbų tvarka (kertant visą kelią arba dalimis) turi būti suderinta su suinteresuotomis institucijomis.

7.6.4. Atižvelgiant į grunto sąlygas ir hidrogeologiją naudojami šie uždaro kirtimo būdai:

- kasimas mechanizmais arba rankiniu būdu;

- išplovimas stipria vandens srove;

- pneumatinis įkalimas;

- grunto sutankinimas;

- mikrotuneliai;

- kryptingi gręžiniai.

7.6.5. Parenkant kirtimo būdą reikia įvertinti šiuos veiksnius (žr. 3 lentelę):

- tunelio kasimo būdą;

- gręžinio priekinės dalies sutvirtinimo būtinumą;

- gręžinio sienų sutvirtinimą;

- vamzdžio įleidimą į gręžinį;

- grunto pašalinimą;

- krypties kontroliavimą.

3 lentelė. Uždarojo vamzdžių klojimo būdai

Tunelio kasimo būdas	Gręžinio priekio sutvirtinimas variantai	Gręžinio sienų sutvirtinimas variantai	Vamzdžio įvėrimas variantai	Grunto pašalinimas variantai	Krypties kontrolė variantai
Mechanizuotas arba rankinis kasimas	- be sutvirtinimo - hidraulinis - pneumatinis - mechaninis	- be sutvirtinimo - hidraulinis - mechaninis	- statinis - dinaminis	- per vamzdį	- taip
Išplovimas vandens srove	- hidraulinis	- hidraulinis	- dinaminis	- per vamzdį	- taip
Pneumatinis įkalimas	- mechaninis	- mechaninis	- dinaminis	- į supantį gruntą	- taip
Grunto sutankinimas	- nėra	- mechaninis	- dinaminis	- per vamzdį	- ne
Mikrotuneliai	- mechaninis - hidraulinis	- mechaninis - hidraulinis	- dinaminis	- per vamzdį, panaudojant transportavimo sistemą	- taip

7.6.6. Nuo pasirinkto būdo priklauso aplinkiniam gruntui ir objektams, su kuriais susikerta vamzdynas, daromas poveikis. Pasirinktas būdas ir technologinių procesų kontroliavimo būdai turi sudaryti optimalias sąlygas įrengtam vamzdžiui, objektams, su kuriais susikerta vamzdis, ir aplinkai.

Pagrindiniai uždarojo vamzdžių tiesimo būdai pavaizduoti 4 pav.

4 pav. Uždarojo vamzdžių tiesimo būdai

7.7. APSAUGINIŲ DĖKLŲ ĮRENGIMAS

7.7.1. Apsauginiai dėklai gali būti plieniniai, gelžbetoniniai, asbestcementiniai ir iš kitų medžiagų, galinčių atlaikyti reikiamas apkrovas.

7.7.2. Dėklai turi būti užsandarinti, tiesūs, horizontalūs. Plieninių apsauginių dėklų suvirinimų vietose neturi būti vidinių išsikišimų. Jų galai turi būti be aštrių briaunų.

7.7.3. Prieš įveriant vamzdį į dėklą, būtina apžiūrėti jo izoliacinę dangą ir išvalyti apsauginio dėklo vidų. Vamzdį reikia įverti laipsniškai, kontroliuojant ir centruojant apsauginio dėklo ašies atžvilgiu, kad įveriant vamzdis nesusiliestų su apsauginiu dėklu. Jei būtina, reikia imtis papildomų atsargos priemonių (smėlio ar cemento maišai ir pan.).

7.7.4. Įvėrus vamzdį į apsauginį dėklą, prietaisais turi būti patikrinama, ar nepažeista izoliacija.

7.7.5. Dujotiekių vamzdžių apsauginių dėklų įrengimas kertant kelius ir geležinkelius bei pagrindiniai matmenys pateikti E priede.

7.8. POVANDENINĖS DUJOTIEKIO LINIJŲ PERĖJOS PER VANDENS KLIŪTIS

7.8.1. Povandeninės dujotiekio linijų perėjos, esant 75 m ir didesniam vandens kliūties pločiui, pagal žemiausiąjį vandens lygį turi būti numatomos dviem linijomis.

Leidžiama nenumatyti antros (rezervinės) dujotiekio linijos, projektuotojui reikiamai pagrindus tokį sprendimą.

7.8.2. Horizontalus atstumas nuo vandens kliūtį kertančios dujotiekio linijos iki tilto (visų tipų) turi būti ne mažesnis kaip 75 m.

7.8.3. Povandeninių perėjų dujotiekio vamzdžių sienutės storis turi būti priimamas 2 mm didesnis už skaičiuotiną, bet ne mažiau kaip 5 mm.

7.8.4. Atstumą tarp povandeninių lygiagrečiai paklotų dujotiekių vamzdžių ašių numato projektuotojas, atsižvelgdamas į dujotiekio statybos (montavimo, vamzdžių tiesimo) ir remonto darbų galimybes. Atstumas tarp dujotiekio vamzdžių ašių turi būti:

- iki (ir) 1 000 mm skersmens                  - ne mažiau kaip 30 m;

- didesnio kaip 1 000 mm skersmens      - ne mažiau kaip 50 m.

7.8.5. Projektinė balastuoto dujotiekio vamzdžio viršaus altitudė laivybai ir plukdymui tinkamose upėse priimama pagal [18] reikalavimus.

Povandeniniuose perėjimuose per laivybai ir plukdymui netinkamas vandens kliūtis, taip pat uolinguose gruntuose leidžiama dujotiekio vamzdžių klojimo įgilinimą sumažinti, tačiau balasto viršus visais atvejais turi būti žemiau galimo vandens telkinio dugno išplovimo altitudės per skaičiuotiną eksploatacijos laikotarpį.

7.8.6. Tranšėjos dugno plotis turi būti priimamas atsižvelgiant į jos kasimo būdą ir dugno grunto charakteristikas, vandens tėkmės režimą ir narų darbo poreikį.

7.8.7. Dujotiekio vamzdynams, tiesiamiems per vandens kliūtis pelkėtose ir vandeningose vietovėse, įtvirtinti (balastuoti) turi būti numatomi pavieniai pakabinami ar žiediniai gramzdikliai, kevaliniai gramzdikliai, ištisinės didelio svorio dangos, balastavimas panaudojant gruntą ir ankerius.

7.8.8. Visi gaminiai, naudojami dujotiekio vamzdžiams įtvirtinti, turi būti atsparūs cheminiam ir mechaniniam aplinkos poveikiui.

7.8.9. Betoniniai pakabinami pavieniai gramzdikliai gaminami iš labai sunkaus betono ir gelžbetonio bei kitų medžiagų, kurių tankis ne mažesnis kaip 2 200 kg/m³ (labai sunkių betonų – ne mažiau kaip 2 900 kg/m³).

7.8.10. Kiekvienas gramzdiklis turi būti ženklinamas nurodant gramzdiklio masę ir tūrį. Betoninio gramzdiklio vardinė masė nustatoma projektu.

7.8.11. Žiediniai gramzdikliai turi būti gaminami dvipusiai iš gelžbetonio ar kitų medžiagų, kurių tankis atitinka 7.8.9 p. nuostatas.

Kiekviena gramzdiklio pusė turi būti ženklinama nurodant masę ir vamzdyno, kuriam skirtas šis gramzdiklis, išorinį skersmenį.

7.8.12. Kevaliniai gramzdikliai turi būti numatomi betoniniai, išilginių cilindrinių apvalkalų formos. Šiuo atveju betonui keliami reikalavimai turi atitikti 7.8.9 p.

7.8.13. Jei yra tikimybė, kad iškasus tranšėją gali atsirasti jos dugno nelygumų, tranšėjos dugną būtina papildomai išlyginti (pvz., betonu). Dugnas turi būti išlyginamas prieš pat klojant vamzdį į tranšėją.

7.8.14. Vamzdžiui pakloti turi būti parengtas darbų organizavimo projektas.

7.8.15. Prieš nuleidžiant vamzdį į tranšėją, abu jo galai turi būti užsandarinti. Nuleisti vamzdį į tranšėją reikia palaipsniui ir lygiai. Daryti tai reikia tokiu būdu, kad būtų išvengta bet kokio pašalinio poveikio, neleidžiamų įtempių ir vamzdžio deformavimo.

7.8.16. Nuleidus vamzdį patikrinamas jo įgilinimas ir centravimas, vamzdžio neturi veikti joks pastovus neigiamas poveikis.

7.8.17. Tranšėja turi būti visiškai užpilta, upės vagos profilis, krantai ir aplinkinė vietovė sutvarkyta, esant reikalui krantai turi būti sutvirtinti. Tranšėja užpilama pagal projekte numatytus išilginį ir skersinį profilius.

8. BANDYMAS

8.1. Prieš bandant dujotiekį ir priimant jį naudoti, būtina jį išvalyti, patikrinti vamzdžių švarumą ir ovalumą.

8.2. Dujotiekio vamzdis valomas valymo prietaisu („ežys“ – poroloninis, guminis ar su metaliniais šeriais stūmoklis).

Valant vamzdį, valymo prietaisas prastumiamas per kiekvieną užkastą (panardintą) vamzdyno atkarpą ne mažiau kaip 3 kartus, kad vamzdis būtų išvalytas ir patikrintas jo ovalumas. Ovalumas tikrinamas prie valymo prietaiso stūmoklio pritaisyta kalibravimo plokštele.

8.3. Valymo prietaiso slinkimo greitis turi būti ne didesnis kaip 3 km/h.

8.4. Prieš ir po valymo vamzdžio galai turi būti uždengti nuimamais dangčiais, kad neužsiterštų vamzdžio vidus.

8.5. Turi būti išbandytas visų sumontuotų dujotiekių mechaninis atsparumas ir sandarumas. Bandymo takioji medžiaga paprastai yra švarus vanduo.

8.6. Kad vamzdį pripildant vandens būtų išvengta oro tarpų, naudojami stūmokliai.

8.7. Bandoma visiškai užpylus tranšėją. Kai grunto temperatūra prie pat vamzdžio yra žemesnė kaip 2°C, būtina naudoti antifrizą arba uždaromąją armatūrą laikinai apšiltinti (izoliuoti).

8.8. Pripildžius vamzdyną, reikia palaukti, kol vanduo vamzdyno atkarpose stabilizuosis. Bandymo slėgis ir matavimo prietaisų (termometrų, manometrų ir kt.) charakteristikos bei jų sumontavimo vieta turi būti numatyta iki bandymų. Matavimo prietaisams turi būti atlikta valstybinė patikra. Slėgio registratoriai turi būti apsaugoti nuo aplinkos poveikio ir įrengti ne mažiau kaip 10 m atstumu nuo bandomojo vamzdžio.

8.9. Bandant dujotiekių mechaninį atsparumą, turi būti naudojami ne mažesnės kaip 1,5 tikslumo klasės manometrai, o bandant sandarumą – ne mažesnės kaip 1,0 tikslumo klasės manometrai.

8.10. Mechaninio atsparumo bandymo slėgiu trukmė turi būti ne mažesnė kaip 60 minučių.

8.11. Mechaninio atsparumo bandymo slėgis 1-os ir 2-os klasės vietovių vamzdžiams turi būti 1,25 karto didesnis už didžiausiąjį darbinį slėgį (P_b = 1,25 · P_dmax).

8.12. Mechaninio atsparumo bandymo slėgis 3-ios ir 4-os klasės vietovių vamzdžiams turi būti 1,5 karto didesnis už didžiausiąjį darbinį slėgį (P_b = 1,5 · P_dmax).

8.13. Dujotiekis linijų uždarymo įtaisų aikštelėse ir susikirtimuose su keliais, vandens kliūtimis, geležinkeliais gali būti išbandytas slėgiu kartu su pagrindiniu dujotiekio vamzdynu arba atskirai. Valymo prietaiso siuntimo ir priėmimo kameros 3- ios ir 4-os klasių vietovėse bandomos slėgiu atskirai.

8.14. Dujotiekio mechaninio atsparumo bandymo rezultatai laikomi teigiamais, jei per visą bandymo trukmę slėgis dujotiekyje nesikeičia (manometru nėra nustatytas slėgio krytis).

8.15. Sandarumo bandymas atliekamas po mechaninio atsparumo bandymo.

8.16. Sandarumo bandymo slėgis priimamas 1 bar mažesnis už mechaninio atsparumo slėgį. Bandymo trukmė turi būti ne mažesnė kaip 24 valandos. Bandymo metu slėgio kryčio neturi būti, ΔP_b=0.

8.17. Išbandžius dujotiekio mechaninį atsparumą ir sandarumą iš vamzdyno turi būti pašalintas vanduo. Per dujotiekio vamzdį valymo prietaisas perleidžiamas tiek kartų, kiek reikia, kad vamzdynas taptų sausas. Jei reikia džiovinti papildomai, galima džiovinti prapučiant sausu oru ir pan.

8.18. Išvalytą, išbandytą ir išdžiovintą naujai pakloto dujotiekio vamzdį reikia prijungti prie veikiančio dujotiekio, prapūsti ir pripildyti dujų. Po to atliekami dujotiekio įrenginių paleidimo bei derinimo darbai ir dujotiekis pripažįstamas tinkamu naudoti.

9. DOKUMENTACIJA IR PRIPAŽINIMAS TINKAMU NAUDOTI

9.1. Visuose dujotiekio statybos (tiesimo, montavimo) darbų etapuose turi būti pildoma atliktų darbų ir jų atitikties projektui dokumentacija.

9.2. Baigus dujotiekio statybos (tiesimo, montavimo) darbus dokumentacija sukomplektuojama pagal magistralinio dujotiekio pripažinimo tinkamu naudoti dokumentacijos sąrašą (žr. F priedą).

9.3. Dujotiekis pripažįstamas tinkamu naudoti pasirašius pripažinimo tinkamu naudoti aktą pagal [16].

______________

A priedas

(Informacinis)

MAŽIAUSIOJO ATSTUMO NUO MAGISTRALINIO DUJOTIEKIO IŠORINĖS VAMZDŽIO SIENUTĖS IKI PASTATŲ, SKIRTŲ ŽMONĖMS BŪTI, NUSTATYMO PAVYZDYS

Atstumo formulė:

čia:

A – mažiausiasis atstumas iki pastatų, metrais;

D – išorinis vamzdžio skersmuo, metrais;

P_pr – projektinis slėgis, megapaskaliais;

f – projektinis faktorius

Skersmuo, mm	Vietovės klasė 1 f = 0,72	Vietovės klasė 2 f = 0,60	Vietovės klasė 3 f = 0,5	Vietovės klasė 4 f = 0,4
	atstumas, m	atstumas, m	atstumas, m	atstumas, m
200	11,9	9,9	8,3	6,6
300	17,8	14,9	12,4	9,9
400	23,8	19,8	16,5	13,2
500	29,7	24,8	20,6	16,5
600	35,6	29,7	24,8	19,8
700	41,6	34,7	28,9	23,1
800	47,5	39,6	33,0	26,4
900	53,5	44,6	37,1	29,7
1000	59,4	49,5	41,3	33,0

PASTABA. Visais atvejais mažiausiasis atstumas iki pastatų, skirtų žmonėms būti, turi būti ne mažesnis kaip 25 m.

______________

B priedas

(Informacinis)

VAMZDŽIŲ SIENUTĖS STORIO SKAIČIAVIMO LENTELĖS

(temperatūros ribos nuo -25 ˚C iki +50; projektinis slėgis 55 bar)

Linijinis vamzdis

Suvirinti vamzdžiai, neagresyvios gamtinės dujos, leidžiama korozijos paklaida pagal

LST EN 10208

Skersmuo, mm	Apskaičiuotas sienutės storis, mm	Vardinis sienutės storis, mm	Medžiagos klasė	Rt 0,5 Mpa	Projektinis faktorius	Mažiausiasis sienutės storis, mm	Reikiamas sienutės storis, mm
DN 200		EN 10208
219.1	2.02	2.52	X60	415	0.72	4.50	4.50
219.1	2.32	2.82	X52	360	0.72	4.50	4.50
219.1	2.89	3.39	X42	290	0.72	4.50	4.50
219.1	3.42	3.92	Grupė B	245	0.72	4.50	4.50
DN 250		EN 10208
273.05	2.51	3.01	X60	415	0.72	5.00	5.00
273.05	2.90	3.40	X52	360	0.72	5.00	5.00
273.05	3.60	4.10	X42	290	0.72	5.00	5.00
273.05	4.26	4.76	Grupė B	245	0.72	5.00	5.00
DN 300		EN 10208
323.9	2.98	3.48	X60	415	0.72	5.60	5.60
323.9	3.44	3.94	X52	360	0.72	5.60	5.60
323.9	4.27	4.77	X42	290	0.72	5.60	5.60
323.9	5.05	5.55	Grupė B	245	0.72	5.60	5.60
DN 350		EN 10208
355.6	3.27	3.77	X60	415	0.72	6.30	5.60
355.6	3.77	4.27	X52	360	0.72	6.30	5.60
355.6	4.68	5.18	X42	290	0.72	6.30	5.60
355.6	5.54	6.04	Grupė B	245	0.72	6.30	6.04
DN 400		EN 10208
406.4	3.74	4.24	X60	415	0.72	6.30	6.30
406.4	4.31	4.81	X52	360	0.72	6.30	6.30
406.4	5.35	5.85	X42	290	0.72	6.30	6.30
406.4	6.34	6.84	Grupė B	245	0.72	6.30	6.84
DN 450		EN 10208
457.0	4.21	4.71	X60	415	0.72	6.30	6.30
457.0	4.85	5.35	X52	360	0.72	6.30	6.30
457.0	6.02	6.52	X42	290	0.72	6.30	6.52
457.0	7.12	7.62	Grupė B	245	0.72	6.30	7.62
DN 500		EN 10208
508.0	4.68	5.18	X60	415	0.72	6.30	6.30
508.0	5.39	5.89	X52	360	0.72	6.30	6.30
508.0	6.69	7.19	X42	290	0.72	6.30	7.19
508.0	7.92	8.42	Grupė B	245	0.72	6.30	8.42
DN 550		EN 10208
559	5.14	5.64	X60	415	0.72	6.30	6.30
559	5.93	6.43	X52	360	0.72	6.30	6.43
559	7.36	7.86	X42	290	0.72	6.30	7.86
559	8.71	9.21	Grupė B	245	0.72	6.30	9.21
DN 600		EN 10208
610.0	4.80	5.30	X70	485	0.72	6.30	6.30
610.0	5.61	6.11	X60	415	0.72	6.30	6.30
610.0	6.47	6.97	X52	360	0.72	6.30	6.97
610.0	8.03	8.53	X42	290	0.72	6.30	8.53
610.0	9.51	10.01	Grupė B	245	0.72	6.30	10.01
DN 650		EN 10208
660.0	5.20	5.70	X70	485	0.72	6.60	6.60
660.0	6.07	6.57	X60	415	0.72	6.60	6.60
660.0	7.00	7.50	X52	360	0.72	6.60	7.50
660.0	8.69	9.19	X42	290	0.72	6.60	9.19
660.0	10.29	10.83	Grupė B	245	0.72	6.60	10.83
DN 700		EN 10208
711.0	5.60	6.10	X70	485	0.72	7.11	7.11
711.0	6.54	7.04	X60	415	0.72	7.11	7.11
711.0	7.54	8.04	X52	360	0.72	7.11	8.04
711.0	9.36	9.86	X42	290	0.72	7.11	9.86
711.0	11.08	11.67	Grupė B	245	0.72	7.11	11.67
DN 750		EN 10208
762.0	6.00	6.50	X70	485	0.72	7.62	7.62
762.0	7.01	7.51	X60	415	0.72	7.62	7.62
762.0	8.08	8.58	X52	360	0.72	7.62	8.58
762.0	10.04	10.56	X42	290	0.72	7.62	10.56
762.0	11.88	12.50	Grupė B	245	0.72	7.62	12.50
DN 800		EN 10208
813.0	6.40	6.90	X70	485	0.72	8.13	8.13
813.0	7.48	7.98	X60	415	0.72	8.13	8.13
813.0	8.63	9.13	X52	360	0.72	8.13	9.13
813.0	10.71	11.27	X42	290	0.72	8.13	11.27
813.0	12.67	13.34	Grupė B	245	0.72	8.13	13.34
DN 200		EN 10208
219.1	2.42	2.92	X60	415	0.6	4.50	4.50
219.1	2.79	3.29	X52	360	0.6	4.50	4.50
219.1	3.46	3.96	X42	290	0.6	4.50	4.50
219.1	4.10	4.60	Grupė B	245	0.6	4.50	4.60
DN 250		EN 10208
273.05	3.02	3.52	X60	415	0.6	5.00	5.00
273.05	3.48	3.98	X52	360	0.6	5.00	5.00
273.05	4.32	4.82	X42	290	0.6	5.00	5.00
273.05	5.11	5.61	Grupė B	245	0.6	5.00	5.61
DN 300		EN 10208
323.9	3.58	4.08	X60	415	0.6	5.60	5.60
323.9	4.12	4.62	X52	360	0.6	5.60	5.60
323.9	5.12	5.62	X42	290	0.6	5.60	5.62
323.9	6.06	6.56	Grupė B	245	0.6	5.60	6.56
DN 350		EN 10208
355.6	3.93	4.43	X60	415	0.6	5.60	5.60
355.6	4.53	5.03	X52	360	0.6	5.60	5.60
355.6	5.62	6.12	X42	290	0.6	5.60	6.12
355.6	6.65	7.15	Grupė B	245	0.6	5.60	7.15
DN 400		EN 10208
406.4	4.49	4.99	X60	415	0.6	6.30	6.30
406.4	5.17	5.67	X52	360	0.6	6.30	6.30
406.4	6.42	6.92	X42	290	0.6	6.30	6.92
406.4	7.60	8.10	Grupė B	245	0.6	6.30	8.10
DN 450		EN 10208
457.0	5.05	5.55	X60	415	0.6	6.30	6.30
457.0	5.82	6.32	X52	360	0.6	6.30	6.32
457.0	7.22	7.72	X42	290	0.6	6.30	7.72
457.0	8.55	9.05	Grupė B	245	0.6	6.30	9.05
DN 500		EN 10208
508.0	5.61	6.11	X60	415	0.6	6.30	6.30
508.0	6.47	6.97	X52	360	0.6	6.30	6.97
508.0	8.03	8.53	X42	290	0.6	6.30	8.53
508.0	9.50	10.00	Grupė B	245	0.6	6.30	10.00
DN 550		EN 10208
559	6.17	6.67	X60	415	0.6	6.30	6.67
559	7.12	7.62	X52	360	0.6	6.30	7.62
559	8.83	9.33	X42	290	0.6	6.30	9.33
559	10.46	11.01	Grupė B	245	0.6	6.30	11.01
DN 600		EN 10208
610.0	5.76	6.26	X70	485	0.6	6.30	6.30
610.0	6.74	7.24	X60	415	0.6	6.30	7.24
610.0	7.77	8.27	X52	360	0.6	6.30	8.27
610.0	9.64	10.15	X42	290	0.6	6.30	10.15
610.0	11.41	12.01	Grupė B	245	0.6	6.30	12.01
DN 650		EN 10208
660.0	6.24	6.74	X70	485	0.6	6.60	6.74
660.0	7.29	7.79	X60	415	0.6	6.60	7.79
660.0	8.40	8.90	X52	360	0.6	6.60	8.90
660.0	10.43	10.98	X42	290	0.6	6.60	10.98
660.0	12.35	13.00	Grupė B	245	0.6	6.60	13.00
DN 700		EN 10208
711.0	6.72	7.22	X70	485	0.6	7.11	7.22
711.0	7.85	8.35	X60	415	0.6	7.11	8.35
711.0	9.05	9.55	X52	360	0.6	7.11	9.55
711.0	11.42	11.83	X42	290	0.6	7.11	11.83
711.0	13.30	14.00	Grupė B	245	0.6	7.11	14.00
DN 750		EN 10208
762.0	7.20	7.70	X70	485	0.6	7.62	7.70
762.0	8.42	8.92	X60	415	0.6	7.62	8.92
762.0	9.70	10.21	X52	360	0.6	7.62	10.21
762.0	12.04	12.68	X42	290	0.6	7.62	12.68
762.0	14.26	15.01	Grupė B	245	0.6	7.62	15.01
DN 800		EN 10208
813.0	7.68	8.18	X70	485	0.6	8.13	8.18
813.0	8.98	9.48	X60	415	0.6	8.13	9.48
813.0	10.35	10.90	X52	360	0.6	8.13	10.90
813.0	12.85	13.53	X42	290	0.6	8.13	13.53
813.0	15.21	16.01	Grupė B	245	0.6	8.13	16.01
DN 200		EN 10208
219.1	2.90	3.40	X60	415	0.5	4.50	4.50
219.1	3.35	3.85	X52	360	0.5	4.50	4.50
219.1	4.16	4.66	X42	290	0.5	4.50	4.66
219.1	4.92	5.42	Grupė B	245	0.5	4.50	5.42
DN 250		EN 10208
273.05	3.62	4.12	X60	415	0.5	5.00	5.00
273.05	4.17	4.67	X52	360	0.5	5.00	5.00
273.05	5.18	5.86	X42	290	0.5	5.00	5.68
273.05	6.13	6.63	Grupė B	245	0.5	5.00	6.63
DN 300		EN 10208
323.9	4.29	4.79	X60	415	0.5	5.60	5.60
323.9	4.95	5.45	X52	360	0.5	5.60	5.60
323.9	6.14	6.64	X42	290	0.5	5.60	6.64
323.9	7.27	7.77	Grupė B	245	0.5	5.60	7.77
DN 350		EN 10208
355.6	4.71	5.21	X60	415	0.5	5.60	5.60
355.6	5.43	5.93	X52	360	0.5	5.60	5.93
355.6	6.74	7.24	X42	290	0.5	5.60	7.24
355.6	7.98	8.48	Grupė B	245	0.5	5.60	8.48
DN 400		EN 10208
406.4	5.39	5.89	X60	415	0.5	6.30	6.30
406.4	6.21	6.71	X52	360	0.5	6.30	6.71
406.4	7.71	8.21	X42	290	0.5	6.30	8.21
406.4	9.12	9.62	Grupė B	245	0.5	6.30	9.62
DN 450		EN 10208
457.0	6.06	6.56	X60	415	0.5	6.30	6.56
457.0	6.98	7.48	X52	360	0.5	6.30	7.48
457.0	8.67	9.17	X42	290	0.5	6.30	9.17
457.0	10.26	10.80	Grupė B	245	0.5	6.30	10.80
DN 500		EN 10208
508.0	6.73	7.23	X60	415	0.5	6.30	7.23
508.0	7.76	8.26	X52	360	0.5	6.30	8.26
508.0	9.63	10.14	X42	290	0.5	6.30	10.14
508.0	11.40	12.00	Grupė B	245	0.5	6.30	12.00
DN 550		EN 10208
559	7.41	7.91	X60	415	0.5	6.30	7.91
559	8.54	9.04	X52	360	0.5	6.30	9.04
559	10.60	11.16	X42	290	0.5	6.30	11.16
559	12.55	13.21	Grupė B	245	0.5	6.30	13.21
DN 600		EN 10208
610.0	6.92	7.42	X70	485	0.5	6.30	7.42
610.0	8.08	8.58	X60	415	0.5	6.30	8.58
610.0	9.32	9.82	X52	360	0.5	6.30	9.82
610.0	11.57	12.18	X42	290	0.5	6.30	12.18
610.0	13.69	14.41	Grupė B	245	0.5	6.30	14.41
DN 650		EN 10208
660.0	7.48	7.98	X70	485	0.5	6.60	7.98
660.0	8.75	9.25	X60	415	0.5	6.60	9.25
660.0	10.08	10.61	X52	360	0.5	6.60	10.61
660.0	12.52	13.18	X42	290	0.5	6.60	13.18
660.0	14.82	15.60	Grupė B	245	0.5	6.60	15.60
DN 700		EN 10208
711.0	8.06	8.56	X70	485	0.5	7.11	8.56
711.0	9.42	9.92	X60	415	0.5	7.11	9.92
711.0	10.86	11.43	X52	360	0.5	7.11	11.43
711.0	13.48	14.19	X42	290	0.5	7.11	14.19
711.0	15.96	16.80	Grupė B	245	0.5	7.11	16.80
DN 750		EN 10208
762.0	8.64	9.14	X70	485	0.5	7.62	9.14
762.0	10.10	10.63	X60	415	0.5	7.62	10.63.
762.0	11.64	12.25	X52	360	0.5	7.62	12.25
762.0	14.45	15.21	X42	290	0.5	7.62	15.21
762.0	17.11	18.01	Grupė B	245	0.5	7.62	18.01
DN 800		EN 10208
813.0	9.22	9.72	X70	485	0.5	8.13	9.72
813.0	10.77	11.34	X60	415	0.5	8.13	11.34
813.0	12.42	13.07	X52	360	0.5	8.13	13.07
813.0	15.42	16.23	X42	290	0.5	8.13	16.23
813.0	18.25	19.21	Grupė B	245	0.5	8.13	19.21
DN 200		EN 10208
219.1	3.63	4.13	X60	415	0.5	4.50	4.50
219.1	4.18	4.68	X52	360	0.5	4.50	4.68
219.1	5.19	5.69	X42	290	0.5	4.50	5.69
219.1	6.15	6.65	Grupė B	245	0.5	4.50	6.65
DN 250		EN 10208
273.05	4.52	5.02	X60	415	0.4	5.00	5.02
273.05	5.21	5.71	X52	360	0.4	5.00	5.71
273.05	6.47	6.97	X42	290	0.4	5.00	6.97
273.05	7.66	8.16	Grupė B	245	0.4	5.00	8.16
DN 300		EN 10208
323.9	5.37	5.87	X60	415	0.4	5.60	5.87
323.9	6.19	6.69	X52	360	0.4	5.60	6.69
323.9	7.68	8.18	X42	290	0.4	5.60	8.18
323.9	9.09	9.59	Grupė B	245	0.4	5.60	9.59
DN 350		EN 10208
355.6	5.89	6.39	X60	415	0.4	5.60	6.39
355.6	6.79	7.29	X52	360	0.4	5.60	7.29
355.6	8.43	8.93	X42	290	0.4	5.60	8.93
355.6	9.98	10.50	Grupė B	245	0.4	5.60	10.50
DN 400		EN 10208
406.4	6.73	7.23	X60	415	0.4	6.30	7.23
406.4	7.76	8.62	X52	360	0.4	6.30	8.26
406.4	9.63	10.14	X42	290	0.4	6.30	10.14
406.4	11.40	12.00	Grupė B	245	0.4	6.30	12.00
DN 450		EN 10208
457.0	7.57	8.07	X60	415	0.4	6.30	8.07
457.0	8.73	9.23	X52	360	0.4	6.30	9.23
457.0	10.83	11.40	X42	290	0.4	6.30	11.40
457.0	12.82	13.50	Grupė B	245	0.4	6.30	13.50
DN 500		EN 10208
508.0	8.42	8.92	X60	415	0.4	6.30	8.92
508.0	9.70	10.21	X52	360	0.4	6.30	10.21
508.0	12.04	12.68	X42	290	0.4	6.30	12.68
508.0	14.26	15.01	Grupė B	245	0.4	6.30	15.01
DN 550		EN 10208
559	9.26	9.76	X60	415	0.4	6.30	9.76
559	10.68	11.24	X52	360	0.4	6.30	11.24
559	13.25	13.95	X42	290	0.4	6.30	13.95
559	15.69	16.51	Grupė B	245	0.4	6.30	16.51
DN 600		EN 10208
610.0	8.65	9.15	X70	485	0.4	6.30	9.15
610.0	10.11	10.64	X60	415	0.4	6.30	10.64
610.0	11.65	12.26	X52	360	0.4	6.30	12.26
610.0	14.46	15.22	X42	290	0.4	6.30	15.22
610.0	17.12	18.02	Grupė B	245	0.4	6.30	18.02
DN 650		EN 10208
660.0	9.36	9.86	X70	485	0.4	6.60	9.86
660.0	10.93	11.51	X60	415	0.4	6.60	11.51
660.0	12.60	13.27	X52	360	0.4	6.60	13.27
660.0	15.65	16.47	X42	290	0.4	6.60	16.47
660.0	18.52	19.50	Grupė B	245	0.4	6.60	19.50
DN 700		EN 10208
711.0	10.08	10.61	X70	485	0.4	7.11	10.61
711.0	11.78	12.40	X60	415	0.4	7.11	12.40
711.0	13.58	14.29	X52	360	0.4	7.11	14.29
711.0	16.86	17.74	X42	290	0.4	7.11	17.74
711.0	19.95	20.95	Grupė B	245	0.4	7.11	20.95
DN 750		EN 10208
762.0	10.80	11.37	X70	485	0.4	7.62	11.37
762.0	12.62	13.29	X60	415	0.4	7.62	13.29
762.0	14.55	15.32	X52	360	0.4	7.62	15.32
762.0	18.06	19.02	X42	290	0.4	7.62	19.02
762.0	21.38	22.38	Grupė B	245	0.4	7.62	22.38
DN 800		EN 10208
813.0	11.52	12.13	X70	485	0.4	8.13	12.13
813.0	13.47	14.18	X60	415	0.4	8.13	14.18
813.0	15.53	16.34	X52	360	0.4	8.13	16.34
813.0	19.27	20.27	X42	290	0.4	8.13	20.27
813.0	22.81	23.81	Grupė B	245	0.4	8.13	23.81

Stočių vamzdynai, suvirinti vamzdžiai

Skersmuo, mm	Apskaičiuotas sienutės storis, mm	Vardinis sienutės storis, mm	Medžiagos klasė	Rt 0,5 Mpa	Projektinis faktorius	Mažiausiasis sienutės storis, mm	Reikiamas sienutės storis, mm
DN 25
33,4	0,51	1,01	X 52	360	0,5	3,2	3,38
33,4	0,63	1,13	X 42	290	0,5	3,2	3,38
33,4	0,75	1,25	Grupė B	245	0,5	3,2	3,38
DN 40
48,3	0,74	1,24	X 52	360	0,5	3,2	3,68
48,3	0,92	1,42	X 42	290	0,5	3,2	3,68
48,3	1,08	1,58	Grupė B	245	0,5	3,2	3,68
DN 50
60,3	0,92	1,42	X 52	360	0,5	3,2	3,91
60,3	1,14,	1,64	X 42	290	0,5	3,2	3,91
60,3	1,35	1,85	Grupė B	245	0,5	3,2	3,91
DN 80
88,9	1,36	1,86	X 52	360	0,5	3,2	5,49
88,9	1,69	2,19	X 42	290	0,5	3,2	5,49
88,9	2,00	2,50	Grupė B	245	0,5	3,2	5,49
DN 100
114,3	1,75	2,25	X 52	360	0,5	3,2	6,02
114,3	2,17	2,67	X 42	290	0,5	3,2	6,02
114,3	2,57	3,07	Grupė B	245	0,5	3,2	6,02
DN 150
168,3	2,57	3,07	X 52	360	0,5	4,0	7,11
168,3	3,19	3,69	X 42	290	0,5	4,0	7,11
168,3	3,78	4,28	Grupė B	245	0,5	4,0	7,11
DN200
219,1	3,35	3,85	X 52	360	0,5	4,5	6,35
219,1	4,16	4,66	X 42	290	0,5	4,5	6,35
219,1	4,92	5,42	Grupė B	245	0,5	4,5	6,35
DN 250
273,1	4,17	4,67	X 52	360	0,5	5,0	6,35
273,1	5,18	5,68	X 42	290	0,5	5,0	6,35
273,1	6,13	6,63	Grupė B	245	0,5	5,0	7,8
DN 300
323,9	4,95	5,45	X 52	360	0,5	5,6	6,35
323,9	6,14	6,64	X 42	290	0,5	5,6	8,38
323,9	7,27	7,77	Grupė B	245	0,5	5,6	9,53
DN 350
355,6	4,71	5,21	X 60	415	0,5	5,6	6,35
355,6	5,43	5,93	X 52	360	0,5	5,6	6,35
355,6	6,74	7,24	X 42	290	0,5	5,6	7,92
355,6	7,98	8,48	Grupė B	245	0,5	5,6	9,53
DN 400
406,4	5,39	5,89	X 60	415	0,5	6,3	6,35
406,4	6,21	6,71	X 52	360	0,5	6,3	7,92
406,4	7,71	8,21	X 42	290	0,5	6,3	9,53
406,4	9,12	9,62	Grupė B	245	0,5	6,3	12,7
DN 450
457,0	6,06	6,56	X 60	415	0,5	6,3	7,92
457,0	6,98	7,48	X 52	360	0,5	6,3	9,53
457,0	8,67	9,17	X 42	290	0,5	6,3	11,13
457,0	10,26	10,80	Grupė B	245	0,5	6,3	12,7
DN 500
508,0	6,73	7,23	X 60	415	0,5	6,3	9,53
508,0	7,76	8,26	X 52	360	0,5	6,3	9,53
508,0	9,63	10,14	X 42	290	0,5	6,3	12,7
508,0	11,40	12,00	Grupė B	245	0,5	6,3	12,7

Stočių vamzdynai, besiūliai vamzdžiai

Skersmuo, mm	Apskaičiuotas sienutės storis, mm	Vardinis sienutės storis, mm	Medžiagos klasė	Rt 0,5 Mpa	Projektinis faktorius	Mažiausiasis sienutės storis, mm	Reikiamas sienutės storis, mm
DN 25
33,4	0,51	1,01	X 52	360	0,5	3,2	3,38
33,4	0,63	1,13	X 42	290	0,5	3,2	3,38
33,4	0,75	1,25	Grupė B	245	0,5	3,2	3,38
DN 40
48,3	0,74	1,24	X 52	360	0,5	3,2	3,68
48,3	0,92	1,42	X 42	290	0,5	3,2	3,68
48,3	1,08	1,58	Grupė B	245	0,5	3,2	3,68
DN 50
60,3	0,92	1,42	X 52	360	0,5	3,2	3,91
60,3	1,14,	1,64	X 42	290	0,5	3,2	3,91
60,3	1,35	1,85	Grupė B	245	0,5	3,2	3,91
DN 80
88,9	1,36	1,86	X 52	360	0,5	3,2	5,49
88,9	1,69	2,19	X 42	290	0,5	3,2	5,49
88,9	2,00	2,50	Grupė B	245	0,5	3,2	5,49
DN 100
114,3	1,75	2,25	X 52	360	0,5	3,2	6,02
114,3	2,17	2,67	X 42	290	0,5	3,2	6,02
114,3	2,57	3,07	Grupė B	245	0,5	3,2	6,02
DN 150
168,3	2,57	3,07	X 52	360	0,5	4,0	7,11
168,3	3,19	3,69	X 42	290	0,5	4,0	7,11
168,3	3,78	4,32	Grupė B	245	0,5	4,0	7,11
DN200
219,1	3,35	3,85	X 52	360	0,5	4,5	6,35
219,1	4,16	4,75	X 42	290	0,5	4,5	6,35
219,1	4,92	5,62	Grupė B	245	0,5	4,5	6,35
DN 250
273,1	4,17	4,77	X 52	360	0,5	5,0	6,35
273,1	5,18	5,92	X 42	290	0,5	5,0	6,35
273,1	6,13	7,01	Grupė B	245	0,5	5,0	7,8
DN 300
323,9	4,95	5,66	X 52	360	0,5	5,6	6,35
323,9	6,14	7,02	X 42	290	0,5	5,6	8,38
323,9	7,27	8,31	Grupė B	245	0,5	5,6	9,53
DN 350
355,6	4,71	5,39	X 60	415	0,5	5,6	6,35
355,6	5,43	6,21	X 52	360	0,5	5,6	6,35
355,6	6,74	7,71	X 42	290	0,5	5,6	7,92
355,6	7,98	9,12	Grupė B	245	0,5	5,6	9,53
DN 400
406,4	5,39	6,16	X 60	415	0,5	6,3	6,35
406,4	6,21	7,10	X 52	360	0,5	6,3	6,35
406,4	7,71	8,81	X 42	290	0,5	6,3	7,92
406,4	9,12	10,43	Grupė B	245	0,5	6,3	9,53
DN 450
457,0	6,06	6,92	X 60	415	0,5	6,3	7,92
457,0	6,98	7,98	X 52	360	0,5	6,3	9,53
457,0	8,67	9,91	X 42	290	0,5	6,3	11,13
457,0	10,26	11,72	Grupė B	245	0,5	6,3	12,7
DN 500
508,0	6,73	7,69	X 60	415	0,5	6,3	9,53
508,0	7,76	8,87	X 52	360	0,5	6,3	9,53
508,0	9,63	11,01	X 42	290	0,5	6,3	12,7
508,0	11,40	13,03	Grupė B	245	0,5	6,3	15,09

______________

C priedas

(Informacinis)

TĖJINIŲ SUJUNGIMŲ IR KITŲ ANGŲ SIENUČIŲ STORIO SKAIČIAVIMAS

C.1 ĮVADAS

Šiame priede pateikiamas tėjinių sujungimų ir kitų angų sienučių storio apskaičiavimo metodas.

Jei saugos koeficientas sudaro bent 1,5 bendrojo plastiškojo įtempio, galima taikyti ir tokius angų apskaičiavimo metodus:

- eksperimentinį, nustatant projektinį slėgį pagal mechaninio atsparumo hidraulinio bandymo rezultatus;

- galutinio elemento kompiuterinio modelio naudojimo apskaičiuojant įtempius ir apkrovas.

C.2 SIENUČIŲ STORIS

Apskaičiuojant mažiausiąjį sienutės storį T_min milimetrais, reikia naudotis šia formule:

čia:

P_pr                   - projektinis slėgis, barais;

D                     - išorinis vamzdžio skersmuo, milimetrais;

σ                      - vardinis projektinis įtempis, niutonais kvadratiniam milimetrui;

z                      - mechaninio atsparumo sumažėjimo koeficientas pagal šią formulę:

čia:

A_p                    - slėgio veikiamas plotas, kvadratiniais milimetrais;

A                     - sutvirtinimo plotas, kvadratiniais milimetrais pagal formulę:

čia:

A_o              - medžiagos, kurios projektinis įtempis bent jauprilygsta vamzdžio sienutės įtempiui, skersinio pjūvio plotas, kvadratiniais milimetrais;

A1             - medžiagos, kurios projektinis įtempis σ₁ mažesnis už vamzdžio sienutės projektinį įtempį σ, skersinio pjūvio plotas, kvadratiniais milimetrais;

A2             - papildomos sutvirtinančios medžiagos, kurios sutvirtinimo koeficientas k ir projektinis įtempis σ₂, skersinio pjūvio plotas, kvadratiniais milimetrais.

C.3 ĮTEMPIŲ RIBOS

- σ, σ₁ ir σ₂ neturi viršyti: 0,67 R_t0,5 konkrečiai nagrinėjamai medžiagai (magistralinio vamzdžio sienutė, atšakos sienutė, sutvirtinimas),

čia:

R_t0,5    - sąlyginė takumo riba, niutonais kvadratiniam milimetrui;

-                       σ₂/ σ         - turi būti ≤ 1.

Plotai A_p ir A parodyti C.1 pav. A gali būti apskaičiuotas ribose, pažymėtose šiame paveiksle.

PASTABA. Netaisyklingos formos plotai gali būti nustatomi matuojant (pvz., planimetrija). Kaip matoma iš paveikslo, ribinių linijų vieta nustatoma pagal skersmenį ir sienučių storį ties šiomis ribinėmis linijomis.

Mažėjančio sienučių storio atveju tikslią C.1 pav. parodytų ribinių linijų vietą galima nustatyti tik bandymų ir paklaidos būdu. Tačiau dėl paprastumo pakaks nustatyti ribines linijas, remiantis mažiausiais sienučių storiais ir atšakų skersmenimis.

H ir L, paminėti C.1 pav., gali būti apskaičiuoti pagal šias formules:

čia:

H                     - apskaičiavimuose naudojamas aukštis, milimetrais;

L                      - apskaičiavimuose naudojamas ilgis, milimetrais;

T^*₂                   - atšakos sienutės storis, milimetrais;

D^*_v2                 - vidinis atšakos skersmuo, milimetrais;

T^*                    - magistralinio vamzdžio sienutės storis, milimetrais;

D_v^*                  - magistralinio vamzdžio vidinis skersmuo, milimetrais.

C.1 pav. A ir A_p apibūdinimas

Visos ribinės linijos pavaizduotos taip:

C.1 pav. A ir Ap apibūdinimas

______________

D priedas

(Informacinis)

AKLIŲ (SFERINIŲ DANGČIŲ) SIENUČIŲ STORIO SKAIČIAVIMAS

D.1 ĮVADAS

Šiame priede pateikiamas aklių (sferinių dangčių) sienučių storio apskaičiavimo metodas. Jei saugos koeficientas sudaro bent 1,5 reikšminio bendrojo įtempio, galima taikyti ir tokius metodus:

- eksperimentinį, kai projektinis slėgis nustatomas pagal mechaninio atsparumo hidraulinio bandymo rezultatus;

- galutinio elemento kompiuterinio modelio naudojimo įtempiams ir apkrovoms apskaičiuoti.

Pusės elipsės pavidalo (pusrutulio, pusžiedžio ar elipsės pavidalo dugnai su T≤0,2D ir r_v1 ≥0,05 r_i2) aklės galo sienutės storiui T nustatyti elipsės aklės forma prilyginama pusžiedžio aklės formai. Dėl šios priežasties aklės įlinkio ir sferos sienutės storių formulėje skaičiavimams naudojamas šis vidinis įlinkio skersmuo:

čia:

T_min               - mažiausiasis apskaičiuotasis storis po sferos suformavimo, milimetrais;

D                  - aklės galo išorinis skersmuo, milimetrais;

r_v1                  - vidinis aklės įlinkio skersmuo, milimetrais.

čia:

r_v2                  - vidinis sferos centrinės dalies skersmuo, milimetrais (žr. D.1 pav.);

čia:

h_e                  - išorinis aklės viršūnės aukštis, milimetrais.

D.1 pav. Aklės įlinkis ir sferinis dangtis

D.2 MAŽIAUSIASIS SIENUTĖS STORIS

Aklės įlinkio ir centrinės sferinio dangčio dalies sienutės storis turi būti ne mažesnis kaip 4 mm. Centrinė sferinio dangčio dalis neturi būti plonesnė negu reikalaujamas įlinkio storis, tačiau ji gali būti storesnė.

D.2.1 Sienučių storio įlinkio srityje skaičiavimas esant slėgio apkrovai

Mažiausiasis sienutės storis Tmin apskaičiuojamas pagal formulę:

čia:

P_pr                 - projektinis slėgis, barais;

σ              - vardinis projektinis įtempis, niutonais kvadratiniam milimetrui;

C₁                 - žr. žemiau;

C₂                 - žr. žemiau;

C₃                 - yra arba 2, kuris yra mažesnis:

naudojamas projektiniam įtempiui σ = R_t0,5;

čia:

R_t0,5 – sąlyginė takumo riba niutonais, kvadratiniam milimetrui.

Koeficientai C₁ ir C₂ priklauso nuo sienutės storio (T nustatomas bandymo ir paklaidos metodu).

Kai          

PAVYZDYS:

 0,30

C₁ = 3,1;

kai

PAVYZDYS:

;

C₁ = 0,975

;

D.2.2 Sienučių storio centrinėje sferinio dangčio dalyje skaičiavimas esant slėgio apkrovai

Mažiausiasis sienučių storis apskaičiuojamas pagal formulę:

;

kai projektinis įtempis σ = 0,67 R_t0,5.

D.3 PAAIŠKINIMAS

ĮLINKIO MECHANINIS ATSPARUMAS

Šalia ir pačioje aklės galvutėje lenkimo momentas ir kritiniai įtempiai atsiranda kartu su meridianiniais (sudaromosios kryptimi) bei žiediniais įtempiais. Sąlygos yra šios:

- meridianinius bei žiedinius įtempius būtina riboti, kad būtų išvengta visaapimančios deformacijos;

- kompleksiškai veikiant meridianiniams bei žiediniams įtempiams ir lenkimo momentui, leidžiama vieną kartą viršyti takumo ribą. Tai nesukelia visaapimančios indo deformacijos ir, sumažinus įtempius, sudaro sąlygas kompensuoti liekamąsias deformacijas. Dėl to kriterijus yra ne absoliuti įtempio vertė, o jo intervalas σc. Jei tai bus sumažinta iki dviejų takumo ribų dydžio, (vietinė) plastiškoji deformacija neatsiras daugiau nei vieną kartą.

Įtempio intervalas σ_e nustatomas taip:

čia:

- meridianinis bei žiedinis įtempiai ir lenkimo momentas įtraukti į C₁; vietinis kritinis įtempis yra įtrauktas į C₂.

Esant mažam C₁ dominuoja meridianinis bei žiedinis įtempiai ir dėl to lemiamos reikšmės turi pirmoji projektinė sąlyga.

Esant dideliam C₁ dominuoja lenkimo momentas, tokiu būdu lemiamos reikšmės turi antroji sąlyga.

Kompleksinis projektinis įtempis yra užrašomas (apskaičiuojamas) taip:

Šiame diapazone lemiamą reikšmę turi alkūnės perėjimas į sferą.

Kai:

C₁ gali būti išvestas teoriškai. Šiuo atveju lemiamos reikšmės turi perėjimas į šalia esančią (vienodo storio) korpuso dalį.

Tarpiniame plote:

nežinoma jokių patikimų verčių. C₁ tendencija rodys netolygumus vietose, kuriose perėjimai iš įlinkio į išgaubtą dalį yra vienodai svarbūs. Neturint tolesnių duomenų, saugos sumetimais šį netolygumą galima išreikšti:

= 0,30

Puselipsės gaubto, sferos pavidalo gaubto ir įlinkio palyginimas, esant ašių santykiui 2:2:1, yra taip pat grindžiamas įtempių matavimais. Esant kitokiam ašių santykiui, taip pat galima daryti prielaidą, kad palyginimas diapazonu T/D > 0,005 pakankamai gerai atitinka pagrindinių įtempių skaičiavimus, pagrįstus elastingumo teorija.

Įtempių koncentracijos koeficientas C₂ išvestas iš smailiu kampu sulenktų strypų teorijos.

______________

E priedas (Normatyvinis)

SUSIKIRTIMO SU KELIAIS IR GELEŽINKELIAIS PAVYZDŽIAI

E.1 pav. Susikirtimas su keliu naudojant plieninį dėklą

E.2 pav. Susikirtimas su geležinkeliu naudojant plieninį dėklą

______________

F priedas

(Normatyvinis)

MAGISTRALINIO DUJOTIEKIO PRIPAŽINIMO TINKAMU NAUDOTI DOKUMENTACIJOS SĄRAŠAS

1. Organizacijų ir įgaliotųjų asmenų, dalyvaujančių statant (montuojant, tiesiant) dujotiekį, sąrašas.

2. Pateikiamos dokumentacijos sąrašas.

3. Leidimai statyti.

4. Potvarkis (įsakymas) dėl MD pripažinimo tinkamu naudoti komisijos paskyrimo.

5. Žemės sklypo ribų žymėjimo aktas.

6. Registravimo pažymėjimas Valstybinio žemės kadastro įmonių registre.

7. Pastato ašių žymėjimo aktas.

8. Projektinė ir sąmatinė dokumentacija:

a) generalinis planas. Architektūrinė – statybinė dalis;

b) technologinė dalis;

c) ryšiai ir signalizacija;

d) elektros energijos tiekimas;

e) šildymas ir ventiliacija;

f) žaibosauga;

g) elektrocheminė apsauga;

h) kitos dalys (jeigu reikia).

9. Statybos darbų žurnalas.

10. Siūlių suvirinimo žurnalas.

11. Suvirintojų sąrašas.

12. Neardomosios virintinių siūlių kontrolės išvados.

13. Kontrolinių virintinių siūlių mechaninio bandymo išvados.

14. Garantinių siūlių suvirinimo aktai.

15. Pastatų ir inžinerinių tinklų geodezinė nuotrauka.

16. Vamzdyno išvalymo, džiovinimo, hidraulinio bandymo aktai.

17. Žaibosaugos įrengimo ir bandymo aktas.

18. Įžeminimo įrengimo ir bandymo aktas.

19. Vamzdynų elektrocheminės apsaugos patikrinimo aktas.

20. Privažiavimo, aikštelių pagrindų įrengimo patikrinimo aktas.

21. Tranšėjų ir iškasų po pamatais patikrinimo aktas.

22. Pamatų įrengimo patikrinimo aktas.

23. Drenažo įrengimo patikrinimo aktas.

24. Grunto sutankinimo patikrinimo aktas.

25. Medžiagų, konstrukcijų ir įrenginių techniniai pasai.

26. KMP (kontrolinių matavimo punktų) patikrinimo aktai.

27. MD įrenginių skleidžiamo triukšmo (prireikus) vibracijos duomenys.

28. Oro taršos duomenys.

29. Darbo komisijos aktas.

30. Pažyma apie neatliktų darbų (trūkumų), kuriuos nustatė darbo komisija, atlikimą (pašalinimą).

31. Organizacijų, eksploatuojančių inžinerinius tinklus, pažymos.

32. Valstybinės priežiūros institucijų pažymos:

a) Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos;

b) Valstybinės darbo inspekcijos;

c) Energetikos valstybinės inspekcijos;

d) Technikos priežiūros tarnybos;

e) Valstybinio visuomenės sveikatos centro;

f) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos;

g) Aplinkos apsaugos agentūros;

h) organizacijų, eksploatuojančių kelius ir geležinkelius;

j) kitų institucijų (jeigu reikia).

______________

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. 4-438/D1-548, 2006-11-24, Žin., 2006, Nr. 130-4922 (2006-11-30), i. k. 1062020ISAK8/D1-548

Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. kovo 9 d. įsakymo Nr. 86/146 "Dėl sritinio norminio dokumento "Dujų sistema. Magistraliniai dujotiekiai. Projektavimas, medžiagos ir statyba. taisyklės" patvirtinimo" pakeitimo