LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO IR

LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS HIGIENOS NORMOS HN 23:2007 „CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ PROFESINIO POVEIKIO RIBINIAI DYDŽIAI. MATAVIMO IR POVEIKIO VERTINIMO BENDRIEJI REIKALAVIMAI“ PATVIRTINIMO

2007 m. spalio 15 d. Nr. V-827/A1-287

Vilnius

Siekdami gerinti darbuotojų saugą ir sveikatą ir vadovaudamiesi 2006 m. vasario 7 d. Komisijos direktyva 2006/15/EB, nustatančia antrąjį orientacinių profesinio poveikio ribinių verčių sąrašą, įgyvendinant Tarybos direktyvą 98/24/EB, ir iš dalies keičiančia Direktyvas 91/322/EEB ir 2000/39/EB (OL 2006 L 38, p. 36), 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/37/EB dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios su kancerogenų arba mutagenų poveikiu darbe (šeštoji atskira Direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 5 skyrius, 5 tomas, p. 35), bei 2003 m. kovo 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/18/EB, iš dalies pakeičiančia Tarybos direktyvą 83/477/EEB dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios su asbesto poveikiu darbe (OL 2004 m. specialusis leidimas, 5 skyrius, 4 tomas, p. 312):

1. Tvirtiname Lietuvos higienos normą HN 23:2007 „Cheminių medžiagų profesinio poveikio ribiniai dydžiai. Matavimo ir poveikio vertinimo bendrieji reikalavimai“ (pridedama).

2. Laikome netekusiu galios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2001 m. gruodžio 13 d. įsakymą Nr. 645/169 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 23:2001 „Kenksmingų cheminių medžiagų koncentracijų ribinės vertės darbo aplinkos ore. Bendrieji reikalavimai“ (Žin., 2001, Nr. 110-4008).

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS RIMVYDAS TURČINSKAS

SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRĖ VILIJA BLINKEVIČIŪTĖ

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos

ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės

apsaugos ir darbo ministro

2007 m. spalio 15 d.

įsakymu Nr. V-827/A1-287

LIETUVOS HIGIENOS NORMA HN 23:2007 „CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ PROFESINIO POVEIKIO RIBINIAI DYDŽIAI. MATAVIMO IR POVEIKIO VERTINIMO BENDRIEJI REIKALAVIMAI“

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Higienos norma „Cheminių medžiagų profesinio poveikio ribiniai dydžiai. Matavimo ir poveikio vertinimo bendrieji reikalavimai“ (toliau – higienos norma) nustato cheminių medžiagų profesinio poveikio ribinius dydžius, cheminių medžiagų poveikio darbuotojų sveikatai, vertinimo, cheminių medžiagų koncentracijų matavimo bendruosius reikalavimus.

2. Higienos norma taikoma vertinant cheminių medžiagų koncentracijas darbo aplinkos ore, siekiant apsaugoti darbuotojus nuo rizikos, susijusios su cheminių medžiagų poveikiu jų sveikatai darbo vietose.

3. Higienos norma turi vadovautis juridiniai ir fiziniai asmenys:

3.1. projektuojantys naujas technologijas, gaminantys ir naudojantys technologinę įrangą, kuri gali daryti įtaką darbo aplinkos oro užterštumui ir darbuotojų sveikatai;

3.2. įrengiantys naujas darbo vietas ir naudojantys darbo vietas, kuriose darbo aplinkos oro užterštumas gali turėti įtakos darbuotojų sveikatai;

3.3. vertinantys ir kontroliuojantys darbo aplinkos oro užterštumą ir jo poveikį darbuotojų sveikatai.

4. Į higienos normos reikalavimus turi būti atsižvelgta rengiant norminius dokumentus, susijusius su cheminių medžiagų poveikiu darbuotojų sveikatai darbo vietose.

5. Higienos norma netaikoma radioaktyviosioms cheminėms medžiagoms.

II. NUORODOS

6. Higienos normoje yra nuorodos į tokius teisės aktus:

6.1. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymą (Žin., 2003, Nr. 70-3170);

6.2. Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir preparatų įstatymą (Žin., 2000, Nr. 36-987; 2006, Nr. 65-2381);

6.3. Profesinės rizikos vertinimo nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. A1-159/V-612 (Žin., 2003, Nr. 100-4504);

6.4. Darbuotojų apsaugos nuo cheminių veiksnių darbe nuostatus; Darbuotojų apsaugos nuo kancerogenų ir mutagenų poveikio darbe nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 97/406 (Žin., 2001, Nr. 65-2396);

6.5. Darbo su asbestu nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. A1-184/V-546 (Žin., 2004, Nr. 116-4342);

6.6. Asbesto skaidulų koncentracijos ore matavimo metodinius nurodymus, patvirtintus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. V-34 (Žin., 2006, Nr. 13-461).

III. SĄVOKOS IR JŲ APIBRĖŽIMAI

7. Higienos normoje vartojamos sąvokos ir jų apibrėžimai:

cheminė medžiaga (cheminis veiksnys) – cheminis elementas ar junginys, grynas ar mišinyje, egzistuojantis natūraliai arba pagamintas, naudojamas arba išskiriamas, įskaitant atliekas, bet kokio darbo proceso metu, pagamintas tikslingai ar ne, teikiamas rinkai ar ne;

kenksmingumas – cheminei medžiagai būdinga savybė pakenkti žmogaus sveikatai;

kvėpavimo erdvė (kvėpavimo zona) – tai 30 cm spindulio pusiau sferinė erdvė prie darbuotojo veido;

įkvepiamasis poveikis – cheminės medžiagos, esančios aplinkos ore, kuriuo darbuotojas kvėpuoja, galimybė veikti darbuotoją per kvėpavimo takus;

ūmaus poveikio cheminė medžiaga – cheminė medžiaga, pasižyminti ardančiomis ar dirginančiomis, ar labai toksiškomis, ar toksiškomis savybėmis, kurios veikiamas darbuotojas gali mirti, ūmiai apsinuodyti ir (arba) ūmiai susirgti;

lėtinio poveikio cheminė medžiaga – cheminė medžiaga, kurios veikiamas darbuotojas gali apsinuodyti ar susirgti praėjus tam tikram laikotarpiui;

fibrogeninio poveikio cheminė medžiaga – cheminė medžiaga, galinti darbuotojui sukelti plaučių audinio ir pleuros fibrozinius pakitimus;

jautrinančio poveikio cheminė medžiaga – cheminė medžiaga, galinti įjautrinti darbuotojo organizmą, sukelti padidėjusio jautrumo reakciją ir (arba) alerginę ligą;

kancerogeninio poveikio cheminė medžiaga – cheminė medžiaga, galinti darbuotojams sukelti vėžį arba padidinti darbuotojų sergamumą vėžiu;

mutageninio poveikio cheminė medžiaga – cheminė medžiaga, galinti darbuotojams sukelti paveldimus genetinius pakenkimus arba padidinti jų dažnumą;

toksiško poveikio reprodukcijai cheminė medžiaga – cheminė medžiaga, galinti darbuotojams sukelti nepaveldimus palikuonių pakenkimus arba padidinti jų dažnumą ir (arba) pakenkti lytiniam pajėgumui ar reprodukcijos funkcijoms arba padidinti pakenkimų dažnumą;

higieninis efektas – vienodą poveikį turinčių cheminių medžiagų bendras poveikis darbuotojui, vertinamas pagal atskirų cheminių medžiagų koncentracijas arba šių medžiagų laike kintančių koncentracijų vidurkio dydžius kvėpavimo erdvėje ir jų ribinius dydžius su vienodomis atskaitos trukmėmis ir apskaičiuojamas pagal 16 punkte nurodytą formulę;

atskaitos trukmė – standartizuotas laiko tarpas, per kurį nustatytas cheminės medžiagos koncentracijos ribinis dydis. Yra standartizuotos ilgalaikio ir trumpalaikio cheminės medžiagos poveikio atskaitos trukmės;

profesinio poveikio ribinis dydis (toliau – ribinis dydis) (RD) – cheminės medžiagos darbuotojo kvėpavimo erdvėje vidutinės koncentracijos, išmatuotos per standartizuotą tyrimo laikotarpį, didžiausias leistinas dydis:

ilgalaikio poveikio ribinis dydis (IPRD) – cheminės medžiagos darbuotojo kvėpavimo erdvėje vidutinės koncentracijos, išmatuotos per 8 valandų darbo pamainą ir 40 valandų darbo savaitę, didžiausias leistinas dydis;

trumpalaikio poveikio ribinis dydis (TPRD) – cheminės medžiagos, kuri ne ilgiau kaip 15 minučių ir ne daugiau kaip 4 kartus per darbo pamainą kasdien veikdama darbuotoją neturėtų sukelti neigiamų pojūčių ar pakenkti jo sveikatai, darbuotojo kvėpavimo erdvėje vidutinės koncentracijos, išmatuotos per 15 minučių, didžiausias leistinas dydis;

neviršytinas ribinis dydis (NRD) – ūmaus poveikio cheminės medžiagos, kuri veikdama darbuotoją gali pakenkti jo sveikatai per labai trumpą laiką, darbuotojo kvėpavimo erdvėje vidutinės koncentracijos, išmatuotos per 5–10 minučių, didžiausias leistinas dydis.

7.1. Kitos šios higienos normos sąvokos atitinka 6.1, 6.2, 6.3 ir 6.4 punktuose nurodytuose norminiuose dokumentuose vartojamas sąvokas.

IV. ŽYMENYS IR SUTRUMPINIMAI

CAS – cheminių medžiagų santrumpų registravimo tarnybos (angl. Chemical Abstracts Service) suteikiamas numeris;

F – fibrogeninis poveikis;

J – jautrinantis poveikis;

K – kancerogeninis poveikis;

M – mutageninis poveikis;

O – patekimas per nepažeistą odą;

R – reprodukcijai toksiškas poveikis;

Ū – ūmus poveikis;

ppm – milijoninė tūrio dalis (angl. Parts per million).

V. CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ POVEIKIO DARBUOTOJŲ SVEIKATAI VERTINIMAS

8. Darbo aplinkos oro užterštumas chemine medžiaga turi būti kiek galima mažesnis net ir tais atvejais, kai cheminės medžiagos koncentracija neviršija jos ribinio dydžio, nurodyto šios higienos normos VII skyriuje. Tai ypač svarbu, jei darbuotoją vienu metu veikia kelios cheminės medžiagos arba, joms veikiant, jis dirba sunkų fizinį darbą.

9. Cheminių medžiagų ribiniai dydžiai yra nustatyti pagal principą, kad beveik visi darbuotojai gali dirbti tokiomis sąlygomis, nepatirdami cheminės medžiagos poveikio jų sveikatai.

10. Dėl individualaus jautrumo cheminei medžiagai kai kurių darbuotojų savijauta gali pablogėti ir tada, kai cheminės medžiagos koncentracija darbo aplinkos ore mažesnė nei jos ribinis dydis, net gali sutrikti pavienių darbuotojų sveikata ar išsivystyti profesinė liga. Kai kurie darbuotojai gali būti ypač jautrūs ar neįprastai reaguoti į naudojamas chemines medžiagas. Šių darbuotojų neįmanoma tinkamai apsaugoti nuo tokių cheminių medžiagų kenksmingo poveikio net esant mažoms jų koncentracijoms darbo aplinkos ore. Tokiais atvejais taikytinų profesinės saugos priemonių pobūdį turi įvertinti darbo medicinos gydytojas.

11. Pagal cheminės medžiagos poveikio pobūdį ir atskaitos trukmę ribiniai dydžiai (RD) skirstomi į ilgalaikio ir trumpalaikio poveikio ribinius dydžius. Šios higienos normos cheminių medžiagų ribinių dydžių lentelėje pagal cheminės medžiagos kenksmingo poveikio pobūdį ir veikimo trukmę pateikti ilgalaikio poveikio ribiniai dydžiai (IPRD), trumpalaikio poveikio ribiniai dydžiai (TPRD) ir neviršytini ribiniai dydžiai (NRD).

12. Trumpalaikio poveikio ribinis dydis (TPRD) nėra atskiras ribinis dydis. Jis papildo ilgalaikio poveikio ribinį dydį (IPRD) ir nustatomas tuo atveju, kai cheminės medžiagos trumpalaikis koncentracijos padidėjimas gali būti kenksmingas darbuotojo sveikatai.

13. Jei per 15 minučių išmatuota cheminės medžiagos koncentracija yra didesnė kaip IPRD ir lygi TPRD, tokios koncentracijos poveikis negali trukti ilgiau kaip 15 minučių ir gali kartotis ne daugiau kaip 4 kartus per darbo pamainą, kai intervalai tarp pasikartojimų ne mažesni kaip 60 minučių.

14. Neviršytinas ribinis dydis (NRD) yra nustatomas ūmaus poveikio cheminėms medžiagoms, kurios gali pakenkti darbuotojo sveikatai per trumpą ar labai trumpą laiką. Per 15 min. išmatuota ūmaus poveikio cheminės medžiagos koncentracija neturi viršyti nustatyto neviršytino ribinio dydžio (NRD).

15. Darbo aplinkos ore esant kelioms skirtingo poveikio cheminėms medžiagoms, kiekvienos cheminės medžiagos ribinis dydis yra toks pat, kaip ir šioms cheminėms medžiagoms veikiant atskirai.

16. Higieninis efektas apskaičiuojamas pagal formulę:

C₁	+	C₂	+	C₃	+ ...+	C_n	≤<=	1,
RD₁		RD₂		RD₃		RD_n

čia:

C₁, C₂, C₃ ir C_n, – atskirų cheminių medžiagų koncentracijų dydžiai miligramais kubiniame metre arba milijoninėmis tūrio dalimis;

RD₁, RD₂, RD₃ ir RD_n – šių cheminių medžiagų ribiniai dydžiai, nurodyti tais pačiais matavimo vienetais.

17. Higieninį efektą turi įvertinti darbo medicinos gydytojas.

18. Darbo aplinkos ore esančios cheminės medžiagos poveikį darbuotojo sveikatai gali sustiprinti papildomas jos patekimas per odą, fizikiniai veiksniai (karštis, triukšmas, vibracija ir kt.), taip pat rūkymas.

19. Sunkus fizinis darbas didina kvėpavimo intensyvumą, tokiu būdu ir cheminės medžiagos patekimą į darbuotojo organizmą bei poveikį jo sveikatai. Toks cheminės medžiagos ir sunkaus fizinio darbo bendras poveikis turi būti įvertinamas konsultuojantis su darbo medicinos gydytoju.

20. Kancerogeninėms cheminėms medžiagoms, lentelėje pažymėtoms „K“ simboliu, būdingas latentinis periodas (10–30 m.) iki pirmųjų ligos požymių. Šis laikotarpis priklauso nuo kancerogeninės cheminės medžiagos savybių ir jos koncentracijos. Kuo mažesnė tokios kancerogeninės cheminės medžiagos koncentracija darbo aplinkos ore, tuo mažesnė rizika susirgti vėžiu.

21. Cheminės medžiagos, lentelėje pažymėtos „J“ simboliu, taip pat ir kitos, lentelėje nepažymėtos tokiu simboliu, gali sukelti padidėjusio jautrumo reakciją arba alerginę ligą. Alergija yra viena iš padidėjusio jautrumo formų, pasireiškianti darbuotojo reakcija į kontaktą su chemine medžiaga, kuri daugeliui darbuotojų paprastai nesukelia susirgimo. Darbuotojai, kurių jautrumas cheminei medžiagai padidėjęs, neturi pakartotinai patekti į tokia chemine medžiaga užterštą darbo aplinką.

22. Vertinant cheminės medžiagos poveikį darbuotojo sveikatai, kvėpavimo erdvėje išmatuota cheminės medžiagos koncentracija turi būti lyginama su jos ilgalaikio poveikio ribiniu dydžiu.

23. Cheminių medžiagų ribiniai dydžiai pateikti šios higienos normos 1 lentelėje, kurioje nurodytas cheminės medžiagos pavadinimas, CAS numeris, ilgalaikio poveikio ribinis dydis (IPRD), trumpalaikio poveikio ribinis dydis (TPRD) ir neviršytinas ribinis dydis (NRD), mg/m³ ir ppm, poveikio žymuo ir atitinkamos pastabos.

24. Jeigu šios higienos normos lentelėje nėra nurodyta cheminė medžiaga ir jos ribinis dydis, tokiu atveju galima naudotis Europos Sąjungos šalies, kuri gamina ar naudoja tą cheminę medžiagą, norminiais dokumentais, nustatančiais ribinius dydžius, iki ši cheminė medžiaga bus įrašyta į Lietuvos higienos normą.

VI. BENDRIEJI MATAVIMO REIKALAVIMAI

25. Cheminių medžiagų koncentracijos darbo aplinkos ore matuojamos tam skirtais matavimo prietaisais.

26. Nustatant cheminės medžiagos koncentraciją darbo aplinkos ore, jei tik įmanoma, naudojami darbuotojų nešiojami asmeniniai ėminių ėmimo prietaisai.

27. Matavimo prietaisai, ėminių paėmimo tvarka, tyrimo metodai turi atitikti galiojančius norminius dokumentus (higienos normas, standartus, taisykles, metodikas).

28. Matavimo prietaisai turi būti naudojami pagal jų gamintojų instrukcijas.

29. Darbo aplinkos oro užterštumo matavimai turi būti atliekami pirmą kartą pradedant naudoti chemines medžiagas darbo vietoje, įvykus bet kokiam darbo sąlygų, technologinio proceso pasikeitimui. Matavimai turi būti vykdomi teisės aktų nustatyta tvarka pagal galiojančius standartus ar kitus įteisintus metodus.

30. Esant identiškai įrangai arba atliekant tokias pat gamybines operacijas, cheminių medžiagų koncentracijos turi būti matuojamos tose darbo vietose, kuriose galimas didžiausias darbo aplinkos oro užterštumas (ne mažiau kaip 10% darbo vietų).

31. Kiekvienoje darbo vietoje turi būti nustatyta, kokios cheminės medžiagos gali išsiskirti į darbo aplinką ir turėti poveikį darbuotojų sveikatai.

32. Oro ėminiai, reikalingi cheminės medžiagos koncentracijai nustatyti, turi būti imami darbuotojo kvėpavimo erdvėje, esant technologinio proceso įprastinei eigai ir veikiant vėdinimo sistemai.

33. Oro ėminių skaičius priklauso nuo cheminės medžiagos poveikio, technologinio proceso, cheminės medžiagos koncentracijos, ėminių ėmimo trukmės.

34. Jei matuojamos cheminės medžiagos koncentracijos ribinis dydis nustatytas 8 valandų atskaitos trukmei, oro ėminiai gali būti imami per visą darbo dieną (pamainą), net ir per pertraukas, išskyrus poilsio ir pietų pertraukas, kurių metu pasišalinama iš darbo vietos. Jei galimybės pasišalinti iš darbo vietos nėra, pietų pertrauka įtraukiama į visą darbo laiką, nes tuo metu darbuotojas yra veikiamas cheminės medžiagos. Oro ėminių skaičius gali būti nuo vieno darbo pamainos trukmės ėminio iki kelių trumpalaikių ėminių, imamų kelis kartus per darbo pamainą. Ėminių ėmimo trukmė turi būti ne trumpesnė kaip 25% bendros poveikio trukmės ir kai darbo metu nevyksta jokių didelių poveikio pokyčių. Jei darbo diena (pamaina) trunka ilgiau nei 8 valandas, ėminiai turi būti periodiškai imami per visą darbo laiką.

35. Darbo aplinkos oro užterštumo cheminėmis medžiagomis ilgalaikio poveikio laike kintančios koncentracijos vidurkio dydis (C_v) apskaičiuojamas pagal formulę:

čia:

C_v – ilgalaikio poveikio koncentracijos vidurkis miligramais kubiniame metre arba milijoninėmis tūrio dalimis;

C₁, C₂, C₃ ir C_n, – koncentracijos dydis atskirais laiko tarpais tais pačiais matavimo vienetais, miligramais kubiniame metre arba milijoninėmis tūrio dalimis (mg/m³ arba ppm);

t₁, t₂, t₃ ir t_n – atskirų oro ėminių paėmimo trukmė minutėmis.

Ilgalaikio poveikio laike kintančios koncentracijos vidurkio apskaičiavimo pavyzdys pateiktas 1 priede.

36. Jei matuojamos cheminės medžiagos ribinis dydis nustatytas 15 minučių atskaitos trukmei, oro ėminiai imami per visą darbo dieną (pamainą), registruojant koncentraciją darbo aplinkos ore ne rečiau kaip kas 15 minučių.

37. Jei matuojamos ūmaus poveikio cheminės medžiagos, kuri per labai trumpą laiką gali pakenkti darbuotojo sveikatai, NRD nustatytas 5 minučių atskaitos trukmei, oro ėminiai imami ne rečiau kaip kas 5–10 minučių per visą darbo dieną (pamainą) ir koncentracija neturi viršyti NRD.

38. Dujų ir garų koncentracijų dydžiai turi būti išreikšti miligramais kubiniame metre (mg/m³), esant 20°C oro temperatūrai ir 101,3 kPa atmosferos slėgiui, arba milijoninėmis tūrio dalimis (ppm, ml/m³), nepriklausančiomis nuo oro temperatūros ir atmosferos slėgio pokyčių.

39. Ore suspenduotų (kietos ar skystos dulkių, dūmų ar rūko dalelės) cheminių medžiagų koncentracijų dydžiai turi būti išreikšti miligramais kubiniame metre (mg/m³) darbo vietoje esančiomis aplinkos oro (oro temperatūros ir atmosferos slėgio) sąlygomis.

40. Ore esančių plaušelių (skaidulų) koncentracijų dydžiai turi būti pateikti plaušelių skaičiumi kubiniame centimetre (plaušelių skaičius / cm³) darbo vietoje esančiomis aplinkos oro (oro temperatūros ir atmosferos slėgio) sąlygomis.

41. Atlikus matavimą, galutiniai duomenys turi būti išreikšti tais pačiais vienetais kaip ir cheminių medžiagų ribiniai dydžiai. Tai gali būti atlikta matuojant arba perskaičiuota pagal formulę:

čia:

C – cheminės medžiagos koncentracija;

M – molekulinė cheminės medžiagos masė;

24,04 – molinis tūris, kai temperatūra – 20°C ir atmosferos slėgis – 101,3 kPa.

42. Gauti rezultatai pateikiami tyrimų protokole.

43. Cheminių medžiagų koncentracijų dydžiai lyginami su jų ribiniais dydžiais, pateiktais šios higienos normos VII skyriuje, atsižvelgiant į VII ir VIII skyriuje pateiktas pastabas.

VII. CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ RIBINIAI DYDŽIAI

Cheminė medžiaga		Ribinis dydis						Pastabos
Cheminė medžiaga		Ilgalaikio poveikio ribinis dydis (IPRD)		Trumpalaikio poveikio ribinis dydis (TPRD)		Neviršytinas ribinis dydis (NRD)
Pavadinimas	CAS	mg/m³	ppm	mg/m³	ppm	mg/m³	ppm
Acetacto rūgšties metilbenzilo esteris	140-11-4	5	-	-	-	-	-	-
Acetalas (acetochloras, 2-chlor-etoksimetil-2-metil-6-etilacetanilidas)	50-78-2	0,5	-	-	-	-	-	-
Acetaldehidas	75-07-0	45	25	90	50	-	-	K
Acetamidas	60-35-5	25	10	60	25	-	-	K
Acetoacetanilidas (acetoacto rūgšties anilidas)	102-01-2	1	-	-	-	-	-	O
Acetofenonas (metilfenilketonas)	98-86-2	5	-	-	-	-	-	O
Acetonanilas (2,2,4-trimetil-1,2-Didrochinolinas)	26780-96-1	1	-	-	-	-	-	-
Acetonas	67-64-1	1210	500	2420	1000	-	-	-
Acetonitrilas	75-05-8	70	40	-	-	-	-	O
Acetopropilacetatas	5185-97-7	5	-	-	-	-	-	-
Acetopropilo alkoholis	1071-73-4	10	-	-	-	-	-	-
Acto rūgšties anhidridas	108-24-7	-	-	-	-	20	5	Ū
Acto rūgštis	64-19-7	25	10	-	-	-	-	-
Adipino rūgštis	124-04-09	4	-	-	-	-	-	-
Aerozolis suvirinimo		5	-	-	-	-	-	¹⁾
Akrilaldehidas (akroleinas)	107-02-8	0,2	0,1	0,7	0,3	-	-	-
Akrilamidas	79-06-1	0,03	-	0,1	-	-	-	K M O
Akrilnitrilas	107-13-1	4,5	2	13	6	-	-	K R O ²⁾
Akrilo rūgšties chloranhidridas	814-68-6	0,3	-	-	-	-	-	J O
Akrilo rūgštis	79-10-7	30	10	45	15	-	-	-
βbeta-alaninas	107-95-9	10	-	-	-	-	-	-
Alavo neorganiniai junginiai (kaip Sn)		2	-	-	-	-	-	-
Alavo organiniai junginiai (kaip Sn)		0,1	-	0,2	-	-	-	O
Alilo acetatas	591-87-7	2	-	-	-	-	-	O
Alilo alkoholis	107-18-6	4,8	2	12,1	5	-	-	O
Alilo aminas	107-11-9	5	2	14	6	-	-	O
Alilo chloridas	107-05-1	3	1	9	3	-	-	O
Alilo cianidas	109-75-1	-	-	-	-	0,3	-	Ū O
Aliuminio hidroksidas	21645-51-2	6	-	-	-	-	-	F
Aliuminio nitridas	24304-00-5	6	-	-	-	-	-	F

1) Žiūrėti 44 punktą.

2) Pasižymi reprodukciją trikdančiu ir kancerogeniniu poveikiu.

Cheminė medžiaga		Ribinis dydis						Pastabos
Cheminė medžiaga		Ilgalaikio poveikio ribinis dydis (IPRD)		Trumpalaikio poveikio ribinis dydis (TPRD)		Neviršytinas ribinis dydis (NRD)
Pavadinimas	CAS	mg/m³	ppm	mg/m³	ppm	mg/m³	ppm
Aliuminis (metalas) ir jo oksidas (kaip A1):
įkvepiamoji frakcija		5	-	-	-	-	-	¹⁾
alveolinė frakcija		2	-	-	-	-	-	¹⁾
Aliuminis (metalas) ir jo tirpūs junginiai (kaip A1)		1
Amilacetatas, tretinis	625-16-1	270	50	540	100	-	-
Amilformiatas	638-49-3	-	-	10	-	-	-	O
Amilo acetatas ir jo izomerai, išskyrus tret-amilo acetatą		540	100	810	150	-	-	-
Amilo alkoholis	30899-19-5	10	-	-	-	-	-	O
Amilo bromidas	110-53-2	0,3	-	-	-	-	-	o
Amilo (tretinio) hidroperoksidas	3425-61-4	5	-	-	-	-	-	o
Aminazinas (N-(3-dimetilaminopropil)-3-chlorfenotiazinchlorhidratas)	50-53-3	0,3	-	-	-	-	-	J O
2-aminoetanolis	141-43-5	8	3	15	6	-	-	O
4-amino-3,5,6-trichlorpikolino rūgšties natrio druska	50655-56-6	5	-	-	-	-	-	-
2-amino-4-nitroanizolis	99-59-2	1	-	-	-	-	-	O
α-aminoantrachinonas	82-45-1	5	-	-	-	-	-	-
Aminopelargono rūgštis	1120-12-3	8	-	-	-	-	-	-
Aminopirimidinas (2-metil-4-amino-5-etoksimetilpinmidinas)	73-66-5	1	-	-	-	-	-	-
Amofosas (mono- ir diamino fosfatų mišinys)	299-86-5	6	-	-	-	-	-	F O
Amoniakas (bevandenis)	7664-41-7	14	20	36	50	-	-	-
Amonio chloridas	12125-02-9	10	-	-	-	-	-	-
Amonio diizopropiltiofosfatas	29918-57-8	10	-	-	-	-	-	-
Amonio sulfamatas	7773-06-0	10	-	-	-	-	-	-
Amonio tiosulfatas	7783-18-8	10	-	-	-	-	-	-
Anabazino bazė (3-/2-piperidil/-piridinas)	4904-52-0	0,1	-	-	-	-	-	O
Anabazino hidrochloridas (3-/2-pi peri/-dil/-piridino hidrochloridas)	15251-47-5	0,5	-	-	-	-	-	-
Anabazino sulfatas (3-/2-piperidil/-piridino sulfatas)	18262-71-0	0,1	-	-	-	-	-	-
Analginas (natrio l-fenil-2,3-dimetil-4-metilamino pirazolo-n-5-N-metansulfatas)	68-89-5	0,5	-	-	-		-	-
Anglies dioksidas	124-38-9	9000	5000	-	-	-	-	²⁾
Anglies disulfidas	75-15-0	16	5	25	8		-	K R O

1) Žiūrėti 46 punktą.

2) Anglies dioksidas dažnai laikomas kaip indikatorius darbo patalpose, kuriose oro teršalai susidaro dėl žmonių buvimo jose.

Cheminė medžiaga		Ribinis dydis						Pastabos
Cheminė medžiaga		Ilgalaikio poveikio ribinis dydis (IPRD)		Trumpalaikio poveikio ribinis dydis (TPRD)		Neviršytinas ribinis dydis (NRD)
Pavadinimas	CAS	mg/m³	ppm	mg/m³	ppm	mg/m³	ppm
Anglies monoksidas;	630-08-0	40	35	120	100	-	-
jei taršos šaltinis yra variklių išmetamosios dujos, tada		25	20	-	-	-	-	¹⁾
Anglies tetrachloridas	56-23-5	13	2	19	3	-	-	K O
Anilinas	62-53-3	4	1	8	2	-	-	K O
p-anizidinas (p-aminoanizolas)	104-94-9	1	-	-	-	-	-	O
o-anizidinas	90-04-0	1	-	-	-	-	-	O
Anizolas	100-66-3	10	-	-	-	-	-	-
9,10-antrachinonas	84-65-1	5	-	-	-	-	-	-
Arsanas (arseno hidridas, arsinas)	7784-42-1	0,05	0,02	-	-	-	-	-
Arsenas ir jo neorganiniai junginiai, išskyrus arsaną (kaip As)		0,03	-	-	-	-	-	K^{2), 3)}
Asbestas (visos atmainos)		0,1 pl/cm³		-	-	-	-	K^{4), 5)}
Aspirinas (acetilsalicilo rūgštis)	50-78-2	0,5		-	-	-	-	-
Aviacinis žibalas, varikliams								⁶⁾
Azoto dioksidas;	10102-44-0	4	2	-	-	10	5
jei taršos šaltinis yra variklių išmetamosios dujos, tada		2	1	-	-	-	-	Ū¹
Azoto oksidas	10102-43-9	30	25	60	50	-	-	-
Azoto suboksidas (diazoto oksidas, linksminančios dujos)	10024-97-2	180	100	900	500	-	-	-
Azoto rūgštis (nitrato rūgštis)	7697-37-2	-	-	2,6	1	-	-	-
Bario aliuminatas	12253-23-5	0,1	-	-	-	-	-	-
Bario-aliuminio titanatas	52869-91-7	0,5	-	-	-	-	-	-
Baris (tirpieji junginiai, kaip Ba)		0,5	-	-	-	-	-	-
Bario feritas	12047-11-9	4	-	-	-	-	-	-
Bario hidrofosfatas	10048-96-3	0,5	-	-	-	-	-	-
Bario karbonatas	513-77-9	0,5	-	-	-	-	-	-
Bario tetratitanatas	12009-31-3	0,5	-	-	-	-	-	-
Bario-kalcio titanatas	52869-93-9	0,5	-	-	-	-	-	-

1) Specialieji azoto dioksido ir anglies monoksido RD pateikti, atsižvelgiant į variklių išmetamosiose dujose esančių medžiagų, tarp jų ir kancerogenų, bendrą poveikį. Tokiu atveju šios medžiagos naudojamos kaip indikatoriai. Poveikis turi būti priimtinas abiejų reikšmių atveju: anglies monoksido – išmetamųjų dujų iš benziną ir dujas naudojančių variklių, azoto dioksido – išmetamųjų dūmų iš dyzelinį kurą naudojančių variklių. Anglies monoksido ir azoto dioksido suminio poveikio skaičiuoti nereikia.

2) Kai kurie duomenys rodo, kad sieros dioksidas gali sustiprinti kancerogenines arseno savybes.

3) Planuojant naujus objektus ar keičiant senus, reikia stengtis užtikrinti, kad arseno ir jo neorganinių junginių, išskyrus arseno hidridą, poveikis per darbo dieną būtų priimtinas, laikantis IPRD, kuris yra 0,01 mg/m³ (kaip As).

4) Asbestas yra šie pluoštiniai silikatai: aktinolitas, amozitas, antofilitas, Chrizotilas, krokidolitas, tremolitas (6.5).

5) Plaušelis čia apibrėžiamas kaip alveolinės frakcijos plaušelis, kurio ilgio ir pločio mažiausias santykis 3:1, mažiausias ilgis yra 5 μmium (mikrometrai) ir didžiausias plotis yra 3 μmium. Ore esančių plaušelių koncentracija nustatoma faziniu kontrastiniu optiniu mikroskopu membraninio filtro metodu (6.6).

Cheminė medžiaga		Ribinis dydis						Pastabos
Cheminė medžiaga		Ilgalaikio poveikio ribinis dydis (IPRD)		Trumpalaikio poveikio ribinis dydis (TPRD)		Neviršytinas ribinis dydis (NRD)
Pavadinimas	CAS	mg/m³	ppm	mg/m³	ppm	mg/m³	ppm
Benz(a)pirenas	50-32-8	0,002	-	0,02	-	-	-	K R M O¹
Benzalchloridas	98-87-3	0,5	-	-	-	-	-	-
Benzaldehidas	100-52-7	5	-	-	-	-	-	-
Benzantronas	82-05-3	0,2	-	-	-	-	-	-
p-benzchinonas (chinonas)	106-51-4	0,4	0,1	1,3	0,3	-	-	²⁾
Benzenas (benzolas)	71-43-2	3,25	1	19	6	-	-	K O
Benzilbutilftalatas	85-68-7	3	-	5	-	-	-	³⁾
Benzilo alkoholis	100-51-6	5	-	-	-	-	-	O
Benzilo chloridas	100-44-7	5	1	11	2	-	-	K
Benzilo nitrilas	100-47-0	-	-	-	-	0,8	-	Ū O
Benzinas, aviacinis, automobilinis, plačios frakcijos reaktyvinis ir alifatinis grandininiams pjūklams								⁴⁾
Benzoilo chloridas	98-88-4	5	-	-	-	-	-	-
Benzoksazalonas	59-49-4	1	-	-	-	-	-	-
Benzolsulforūgšties chloranhidridas	98-09-9	1	-	-	-	-	-	O
Benzotrichloridas	98-07-7	0,2	-	-	-	-	-	-
Benzotrifluoridas	98-08-8	100	-	-	-	-	-
Berilis ir jo junginiai (kaip Be)		0,002	-	-	-	-	-	J K
Betanalis (fenmedifamas, O-(3-etoksikarbonil-aminofenil)-N-(tolil-3) karbamatas)	13684-63-4	0,5	-	-	-	-	-	-
Bifenilas (difenilas)	92-52-4	1,3	0,2	2,5	0,4	-	-	-
Bis-(chlormetil)-benzenas	28347-13-9	1	-	-	-	-	-	-
Bis-(chlormetil)-ksilenas	23640-76-0	1	-	-	-	-	-	-
Bismutas ir jo neorganiniai junginiai	7440-69-9	0,5	-		-	-	-	-
Boraksas	1303-96-4	2	-	5	-	-	-	O
Boras amorfinis ir kristalinis	32446-62-1	2	-	-	-	-	-	-
Boro fluoridas	7637-07-2	-	-	-	-	1	-	U
Boro karbidas	12069-32-8	6	-	-	-	-	-	F
Boro nitridai (heksagonalinis ir kubinis)	10043-11-5	6	-	-	-	-	-	F

1) Benz(a)pireno gali būti kartu su kitais policikliniais aromatiniais angliavandeniliais durnuose, dulkėse ar rūke, pvz., iš bitumo ir asfalto, bei kai kuriose alyvose ir degimo produktuose.

2) p-Benzchinonas (chinonas) yra oksiduojanti medžiaga, kuri redukuojasi į hidrochinoną. Hidrochinonas vėl lengvai virsta p-benzchinonu, pvz., veikiamas atmosferos deguonies (žr. hidrochinoną).

3) Tą patį RD, išreikštą mg/m³, galima taikyti ftalatams, kurių RD nenustatyta.

4) Žiūrėti 45 punktą.

Cheminė medžiaga		Ribinis dydis						Pastabos
Cheminė medžiaga		Ilgalaikio poveikio ribinis dydis (IPRD)		Trumpalaikio poveikio ribinis dydis (TPRD)		Neviršytinas ribinis dydis (NRD)
Pavadinimas	CAS	mg/m³	ppm	mg/m³	ppm	mg/m³	ppm
Boro oksidas (boro rūgšties anhidridas)	1303-86-2	5	-	-	-	-	-	-
Boro rūgštis	10043-35-3	10	-	-	-	-	-	-
Bromacetopropilacetatas	20206-80-8	0,5	-	-	-	-	-	O
Bromas	7726-95-6	0,7	0,1	-	-	-	-	-
Brombenzantronas	81-96-9	0,2	-	-	-	-	-	-
Brombenzenas	108-86-1	3	-	-	-	-	-	-
Brombutanas	109-65-9	0,3	-	-	-	-	-	O
Bromfenolis (orto-, paraizomerai)	95-56-7 106-41-2	0,3	-	-	-	-	-	O
2-brom-1,1, 1-trifluor-2-chloretanas (halotanas, fluotanas)	151-67-7	40	5	80	10	-	-	-
Bromoformas (tribrommetanas)	75-25-2	5	-	-	-	-	-	-
2-brompentanas	107-81-3	5	-	-	-	-	-	o
1,3-butadienas	106-99-0	1	0,5	10	5	-	-	K
Butanoliai (butilo alkoholiai), išskyrus n-butanolį	78-92-2, 75-65-0	150	50	250	75	-	-	O
n-butanolis (n-butilo alkoholis)	71-36-3	45	15	-	-	90	30	Ū O
Butanonas (metiletilketonas)	78-93 3	600	200	900	300			-
Butilaminas	109-73-3	-	-	-	-	15	5	Ū J O
n-butilglicidileteris	2426-08-6	50	10	80	15	-	-	J
Butilnitritas	544-16-1	1	-	-	-	-	-	-
Butilo (tretinio) hidroperoksidas	75-91-2	5	-	-	-	-	-	O
Butilo acetatas, visi izomerai		500	100	700	150	-	-	-
Butilo akrilatas	141-32-2	11	2	53	10	-	-	J
Butilo glikolis (etilenglikolio monobutileteris, 2-butoksietanolis)	111-76-2	50	10	100	20			O
Butilo laktatas	138-22-7	30	5	60	10	-	-	¹⁾
n-butilo metakrilatas	97-88-1	300	50	450	75	-	-	J
tret-butilo metilo eteris	1634-04-4	110	30	220	60	-	-	-
tret-butilperacetatas	107-71-1	1	-	-	-	-	-	-
di-tret-butilperoksidas	110-05-4	100	-	-	-	-	-	-
2-butoksietanolis (butilo glikolis, etilenglikolio monobutileteris)	111-76-2	50	10	100	20	-	-	O
2-(2-butoksietoksi)etanolis (dietilenglikolio monobutileteris)	112-34-5	100	15	200	30	-	-	-
2-(2-metoksietoksi)etanolis	111-77-3	50,1	10	-	-	-	-	O

1) Koncentracijos RD, išreikštas ppm, taip pat taikomas tiems laktatams, kurių konkretus RD šioje higienos normoje nenurodytas.

Cheminė medžiaga		Ribinis dydis						Pastabos
Cheminė medžiaga		Ilgalaikio poveikio ribinis dydis (IPRD)		Trumpalaikio poveikio ribinis dydis (TPRD)		Neviršytinas ribinis dydis (NRD)
Pavadinimas	CAS	mg/m³	ppm	mg/m³	ppm	mg/m³	ppm
Cerio (IV) oksidas	1306-38-3	5	-	-	-	-	-	-
Cerio fluoridas	7758-88-5	0,5	-	2,5	-	-	-	-
Cezio hidroksidas	21351-79-1	0,3	-	-	-	-	-	-
CFC 11 (freonas 11, trichlorfluormetanas)	75-69-4	3000	500	4500	750	-	-	¹⁾
CFC 12 (freonas 12, dichlordifluormetanas)	75-71-8	2500	500	4000	750	-	-	¹⁾
CFC 22 (freonas 22, chlordifluormetanas)	75-45-6	1800	500	2500	750	-	-	¹⁾
CFC 113 (freonas 113, 1,1,2-trichlor-1,2,2-trifluoretanas)	76-13-1	4000	500	6000	750	-	-	¹⁾
Chinolinas	91-22-5	0,1	-	0,5	-	-	-	-
Chinonas (p-benzchinonas)	106-51-4	0,4	0,1	1,3	0,3	-	-	²⁾
2-chlor-1,3-butadienas (chlorprenas)	126-99-8	3,5	1	18	5	-	-	O
Chloracetopropilacetatas	13045-16-4	2	-	-	-	-	-	O
Chloralis (trichloracetaldehidas)	75-87-6	5	-	-	-	-	-	-
m-chloranilinas	108-42-9	0,05	-	-	-	-	-	O
p-chloranilinas	106-90-7	-	-	-	-	0,3	-	Ū O
Chloras	7782-50-5	-	-	1,5	0,5	-	-	Ū
Monochlorbenzenas (Chlorbenzenas)	108-90-7	23	5	70	15	-	-	-
p-chlorbenzilchloridas (α-chlor-4-chlortoluenas)	104-83-6	0,5	-	-	-	-	-	O
p-chlorbenztrichloridas	5216-25-1	0,01	-	-	-	-	-	O
p-chlorbenztrifluoridas	98-56-6	20	-	-	-	-	-	O
Chlorbutanas	78-86-4	0,5	-	-	-	-	-	O
Chlorcianas	506-77-4	0,3	0,1	0,8	0,3	-	-	-
Chlorcikloheksanas	542-18-7	50	-	-	-	-	-	-
Chlordifluormetanas (CFC 22, freonas 22)	75-45-6	1800	500	2500	750	-	-	¹⁾
Chloretanas (etilo chloridas)	75-00-3	268	100	-	-	-	-	-
2-chloretanolis (etileno chlorhidrinas)	107-07-3	-	-	-	-	3,5	1	Ū O³⁾
2-chloretansulfochloridas	1622-32-8	0,3	-		-	-	-	O
Chlorfenilizocianatas (p-, m-izomerai)	104-12-1	-	-	-	-	0,5	-	Ū J O
Chlorkrezolis	59-50-7	3	-	6	-	-	-	-

1) Dichlorfluormetanas, CFC 21, freonas 21 yra kepenų nuodas. Galima nurodyti šios medžiagos koncentracijos IPRD, kuris yra 10 ppm.

2) Chinonas (p-benzchinonas) yra oksiduojanti medžiaga, kuri redukuojasi į hidrochinoną. Hidrochinonas vėl lengvai virsta p-benzchinonu, pvz., veikiamas atmosferos deguonies (žr. hidrochinoną).

3) Šios medžiagos skystos formos skvarba per odą yra tokia didelė, kad gali sukelti gyvybei pavojingus pakenkimus.

Cheminė medžiaga		Ribinis dydis						Pastabos
Cheminė medžiaga		Ilgalaikio poveikio ribinis dydis (IPRD)		Trumpalaikio poveikio ribinis dydis (TPRD)		Neviršytinas ribinis dydis (NRD)
Pavadinimas	CAS	mg/m³	ppm	mg/m³	ppm	mg/m³	ppm
Chloro dioksidas	10049-04-4	0,3	0,1	-	-	0,8	0,3	Ū
Chlorfenoliai ir jų druskos		0,5	-	1,5	-	-	-	O¹⁾
Chloroformas	67-66-3	10	2	25	5	-	-	K O
Chlorofosas (diloksas, diptereksas)	52-68-6	0,5	-	-	-	-	-	J O
Chlorprenas (2-chlor-1,3-butadienas)	126-99-8	3,5	1	18	5	-	-	O
Chlortoluenas (o-, p-izomerai)	95-49-8 106-43-4	10	-	-	-	-	-	O
Chromas (metalas), neorganinio chromo (II) junginiai ir neorganinio chromo (III) junginiai (netirpūs)		2	-	-	-	-	-	-
Chromo (VI) junginiai (kaip Cr)		0,005	-	0,015	-	-	-	J K
Chrominas	1407-01-8	5	-	-	-	-	-	-
Chromo (VI) trioksidas (chromo rūgšties anhidridas)	1333-82-0	0,005	-	0,015	-	-	-	J K
Cianamidas	420-04-2	1	0,58	-	-	-	-	O
Cianidai ir ciano rūgštis, suminė koncentracija (kaip CN)	74-90-8 ciano rūgštis	-	-	-	-	5	-	Ū O
Cianurchloridas (2,4,6-trichlor-1,3,5-triazinas)	108-77-0	0,1	-	-	-	-	-	-
Cianuro rūgštis	108-80-5	0,5	-	-	-	-	-	O
Cikloheksanas	110-82-7	700	200	-	-	-	-	-
Cikloheksanolis	108-93-0	200	50	300	75	-	-	-
Cikloheksanonas	108-94-1	40,8	10	81,6	20	-	-	O
Cikloheksanonoksimas	100-64-1	10	-	-	-	-	-	-
Cikloheksenas	110-83-8	50	-	-	-	-	-	-
Cikloheksilaminas	108-91-8	20	5	40	10	-	-	-
Cikloheksilamino 3,5-dinitrobenzoatas	5473-16-5	10	-	-	-	-	-	-
Cikloheksilamino nitrobenzoatas (o, m, p-izomerai)	34067-50-0	10	-	-	-	-	-	-
Cikloheksilkarbamidas (cikloheksilšlapalas)	698-90-8	0,5	-	-	-	-	-	-
Ciklopentadienas	542-92-7	5	-	-	-	-	-	-
Cimenas (metilizopropilbenzenas)	99-87-6	140	25	190	35	-	-	-
Cinebas	1222-67-7	0,5	-	-	-	-	-	J
Cinko fosfidas	1314-84-7	0,1	-	-	-	-	-	-
Cinko sulfidas	1314-98-3	5	-	-	-	-	-	-
Cinko chloridas, alveolinė frakcija	7646-85-7	1	-	-	-	-	-	²⁾

1) Chlorfenolio druskoms RD reikšmė taikoma jas perskaičiavus į gryną chlorfenolį.

2) Žiūrėti 46 punktą.

Cheminė medžiaga		Ribinis dydis						Pastabos
Cheminė medžiaga		Ilgalaikio poveikio ribinis dydis (IPRD)		Trumpalaikio poveikio ribinis dydis (TPRD)		Neviršytinas ribinis dydis (NRD)
Pavadinimas	CAS	mg/m³	ppm	mg/m³	ppm	mg/m³	ppm
Cinko oksidas	1314-13-2	5	-	-	-	-	-	-
Cirkonas	14940-68-2	6	-	-	-	-	-	F
Cirkonis metalinis	7440-67-7	6	-	-	-	-		-
Cirkonio (IV) oksidas	1314-23-4	6	-	-	-	-	-	F
Cirkonio karbidas	12070-14-3	6	-	-	-	-	-	F
Cirkonio nitridas	25658-42-8	4	-	-	-	-	-	F
Ciramas	137-30-4	1	-	2	-	-	-	J
DDT (p-dichlorfeniltrichloretanas)	50-29-3	0,1	-	-	-	-	-	J
DDVF (dichlofosas, nuvanas)	62-73-7	0,2	-	-	-	-	-	-
n-decilo alkoholis	112-30-1	10	-	-	-	-	-	-
Dekahidronaftalenas (dekalinas)	91-17-8	100	-	-	-	-	-	-
Dekanai ir kiti aukštesnieji alifatiniai angliavandeniliai		350	-	500	-	-	-	¹⁾
Denacilas	38363-29-0	2	-	-	-	-	-	O
Dezoksonas-3 (kaip acto rūgštis)	59593-05-4	1	-	-	-	-	-	-
Di-(2-etilheksil) ftalatas	117-84-0	3	-	5	-	-	-	^{2), 3)}
Diacetono alkoholis	123-42-2	120	25	240	50	-	-	-
Dialilaminas	124-02-7	1	-	-	-	-	-	O
Dialilftalatas	131-17-9	1	-	-	-	-	-	-
Dialilizoftalatas	1087-21-4	0,5	-	-	-	-	-	-
Diamindifeniloksidas	101-80-4	5	-	-	-	-	-	-
4,4-diamindifenilsulfidas	139-65-1	1	-	-	-	-	-	-
1,4-diamindifenilsulfonas	80-08-0	5	-	-	-	-	-	-
Dibenzilftalatas	84-62-8	3	-	5	-	-	-	²⁾
Diboranas	19287-45-7	0,1	-	-	-	-	-	-
Dibrombenzantronas	81-98-1	0,2	-	-	-	-	-	-
1,2-dibrompropanas	78-75-1	5	-	-	-	-	-	-
Dibutiladipinatas	105-99-7	5	-	-	-	-	-	O
Dibutilfenilfosfatas	25-28-36-1	0,1	-	-	-	-	-	o
Dibutilftalatas	84-74-2	3	-	5	-	-	-	²⁾
Dibutilketonas	502-56-7	20	-	-	-	-	-	O
Dibutilsebacinatas	109-43-3	10	-	-	-	-	-	-
α,α -dichlor-α-fluortoluenas	498-67-9	1	-	-	-	-	-	O
1,3-dichloracetonas	534-07-6	0,05	-	-	-	-	-	O

1) Nurodytas angliavandenilių garų RD. Alifatinių angliavandenilių su daugiau kaip 12 anglies atomų (tridekano ir aukštesniųjų) sočiųjų garų koncentracija 20°C temperatūroje yra mažesnė kaip 350 mg/m³. Tačiau šie angliavandeniliai gali turėti įtakos higieniniam poveikiui. Angliavandeniliams aerozolio (dalelių ar lašelių) forma taikoma RV, nurodyta organinėms dulkėms ir rūkui, 5 mg/m³.

2) Tas pats RD, išreikštas mg/m³, yra taikomas ftalatams, kurių RD šioje normoje nenustatytas.

3) Kaip ir kiti oktilftalatai, di-(2-etilheksil) ftalatas neapibrėžtai vadinamas tiesiog DOF'u. Di-(2-etilheksil) ftalatas (DEHF) dažnai vadinamas di-sec-oktilftalatu, o tai cheminiu požiūriu nėra visiškai teisinga.

Cheminė medžiaga		Ribinis dydis						Pastabos
Cheminė medžiaga		Ilgalaikio poveikio ribinis dydis (IPRD)		Trumpalaikio poveikio ribinis dydis (TPRD)		Neviršytinas ribinis dydis (NRD)
Pavadinimas	CAS	mg/m³	ppm	mg/m³	ppm	mg/m³	ppm
Dichloracto rūgštis	79-43-6	4	-	-	-	-	-	-
3,4-dichloranilinas	95-76-1	0,5	-	-	-	-	-	O
Dichloras (2,3-dichlor-1,4-naftachinonas)	117-80-6	0,5	-	-	-	-	-	-
2,3-dichlorbutadienas-1,3	1653-19-6	0,1	-	-	-	-	-	O
3,4-dichlorbutenas-1	64037-54-3	1	-	-	-	-	-	O
1,3-dichlorbutenas-2	7415-31-8	1	-	-	-	-	-	O
1,4-dichlorbutenas-2	764-41-0	0,1	-	-	-	-	-	O
4,4-dichlordifenilsulfonas	80-07-9	10	-	-	-	-	-	-
1,1-dichloretanas	75-34-3	412	100	-	-	-	-	O
1,2-dichloretanas (etileno dichloridas)	107-06-2	4	1	20	5	-	-	K O
3,4-dichlorfenilizocianatas	102-36-3	3	-	-	-	-	-	J O
Dichlorfeniltrichlorsilanas (kaip vandenilio chloridas)	27137-85-5	1	-	-	-	-	-	-
Dichlorhidrinas	96-23-1	5	-	-	-	-	-	-
1,2-dichlorizobutanas	27177-44-2	20	-	-	-	-	-	-
3,3-dichlorizobutilenas	78-71-7	0,3	-	-	-	-	-	O
1,3-dichlorizobutilenas	3375-22-2	0,5	-	-	-	-	-	O
3,4-dichlornitrobenzenas	99-54-7	1	-	-	-	-	-	O
1,2-dichlorbenzenas	95-50-1	122	20	306	50	-	-	O
1,4-dichlorbenzenas	106-46-7	122	20	306	50	-	-	-
Dichlordifluormetanas (CFC 12, freonas 12)	75-71-8	2500	500	4000	750	-	-	¹⁾
1,2-dichlorpropanas	78-87-5	10	-	-	-	-	-	-
2,3-dichlorpropilenas	78-88-6	3	-	-	-	-	-	-
a,a-dichlorpropiono rūgštis	75-99-0	10	-	-	-	-	-	-
Dichlorstirenas	6607-45-0	50	-	-	-	-	-	-
Dichlortoluenas	95-73-8	10	-	-	-	-	-	O
Diciklobutilidenas	6708-14-1	10	-	-	-	-	-	O
Diciklopentadienas	77-73-6	1	-	-	-	-	-	O
Dietanolaminas	111-42-2	15	3	30	6	-	-	O
Dietilaminas	109-89-7	15	5	30	10	-	-	-
Dietilaminoetanolis	100-37-8	10	2	50	10	-	-	O
(B-dietilaminetilmerkaptanas	100-38-9	1	-	-	-	-	-	O
Dietilaminoetilmetakrilatas	105-16-8	800	-	-	-	-	-	-
Dietilbenzenas	25340-17-4	10	-	-	-	-	-	-
Dietilenglikolis	111-46-6	45	10	90	20	-	-	O

1) Dichlorfluormetanas, CFC 21, freonas 21 yra kepenų nuodas. Šiai medžiagai galima nurodyti 10 ppm koncentracijos IPRD.

Cheminė medžiaga		Ribinis dydis						Pastabos
Cheminė medžiaga		Ilgalaikio poveikio ribinis dydis (IPRD)		Trumpalaikio poveikio ribinis dydis (TPRD)		Neviršytinas ribinis dydis (NRD)
Pavadinimas	CAS	mg/m³	ppm	mg/m³	ppm	mg/m³	ppm
Dietilenglikolio monobutileterio acetatas	124-17-4	130	15	250	30	-	-	-
Dietilentriaminas	111-40-0	4,5	1	10	2	-	-	J O
Dietilftalatas	84-66-2	3	-	5	-	-	-	¹⁾
Dietilgyvsidabris	627-44-1	0,005	-	-	-	-	-	-
Dietilmaleinatas	141-05-9	1	-	-	-	-	-	O
Dietilo eteris (eteris)	60-29-7	900	300	1200	400	-	-	-
Dietilperfluoradipinatas	376-50-1	0,1	-	-	-	-	-	O
Dietilperfluorgliutaratas	424-40-8	0,1	-	-	-	-	-	O
Dietiltelūridas	627-54-3	0,0005	-	-	-	-	-	-
Difenilaminas	122-39-4	4	-	12	-	-	-	-
Difenilas (bifenilas)	92-52-4	1,3	0,2	2,5	0,4	-	-	-
Difosforo pentoksidas	1314-56-3	1	-	-	-	-	-	-
Difosforo pentasulfidas	1314-80-3	1	-	-	-	-	-	-
Diglicidilo eteris (DGE)	2238-07-5	-	-	-	-	1,1	0,2	Ū J
Diizodecilftalatas	26761-40-0	3	-	5	-	-	-	¹⁾
Diizopropilaminas	108-18-9	20	5	40	10	-	-	O
Diizopropilfenilizocianatas	2817842-9	0,04	0,005	-	-	0,08	0,01	Ū J ^{2), 3)}
N,N-dimetilacetamidas	127-19-5	36	10	72	20	-	-
Dimetilaminas	124-40-3	3,8	2	9,4	5	-	-	-
N,N-dimetilanilinas	121-69-7	5	1	10	2	-	-	o
Dimetildisulfidas	624-92-0	-	1	-	-	-	-
Dimetileteris	115-10-6	1920	1000	2280	1500	-	-	-
Dimetiletilaminas	598-56-1	6	2	15	5	-	-	-
Dimetilformamidas	68-12-2	30	10	45	15	-	-	R O ⁶⁾
Dimetilftalatas	131-11-3	3	-	5	-	-	-	1)
Dimetilsulfidas	75-18-3	-	1	-	-	-	-	5)
Dimetilsulfoksidas	67-68-5	150	50	500	150	-	-	O
Dinitrobenzenas, visi izomerai	25154-54-5	1	0,15	2	0,3	-	-	O
Dinitroglikolis (etilenglikolio dinitratas)	628-96-6	0,2	0,03	0,6	0,1	-	-	O
Dinitrotoluenas	25321-14-6	0,15	-	0,3	-	-	-	J O
Dioksanas	123-91-1	35	10	90	25	-	-	K O

1) Tas pats RD, išreikštas mg/m , yra taikomas ftalatams, kurių RD šioje normoje nenustatyti.

2) Nustatytas 5 min. trukmės koncentracijos NRD.

3) Tas pats RD, išreikštas ppm, taikomas izocianatams, kurių RD nenustatytas. Ši nuostata taikoma ir dulkių ar lašelių (aerozolių) pavidalo izocianatams, įskaitant prepolimerizuotus izocianatus (aduktus). Tačiau skirtingų medžiagų RD, išreikšti mg/m³, yra skirtingi.

4) Garų pavidalu ši medžiaga lengvai skverbiasi per odą.

5) IPRD, lygus 1 ppm, taikomas dimetildisulfido, dimetilsulfido ir metilmerkaptano koncentracijų sumai.

6) Ši skysto pavidalo medžiaga taip smarkiai skverbiasi per odą, kad gali sukelti gyvybei pavojingus pakenkimus.

Cheminė medžiaga		Ribinis dydis						Pastabos
Cheminė medžiaga		Ilgalaikio poveikio ribinis dydis (IPRD)		Trumpalaikio poveikio ribinis dydis (TPRD)		Neviršytinas ribinis dydis (NRD)
Pavadinimas	CAS	mg/m³	ppm	mg/m³	ppm	mg/m³	ppm
Dioktilftalatas		3	-	5	-	-	-	^{1), 2)}
Dipropilenglikolio monometileteris (2-metoksimetiletoksi)-propanolis)	34590-94-8	300	50	450	75	-	-	O
Disulfiramas	97-77-8	1	-	2	-	-	-	J
Dyzelinis automobilinis kuras								³⁾
Dulkės:
įkvepiamoji frakcija		10	-	-	-	-	-	⁴⁾
alveolinė frakcija		5						⁵⁾
Organinės kilmės dulkės ir rūkas, įkvepiamoji frakcija		5						⁶⁾
Anglies dulkės (įskaitant suodžius)	7782-42-5	3	-	-	-	-	-	-
Cemento dulkės:
įkvepiamoji frakcija		10	-	-	-	-	-	-
alveolinė frakcija		5	-	-	-	-	-	⁵⁾
Grafito dulkės		5	-	-	-	-	-	-
Medvilnės dulkės (medvilnės žaliava)		0,5	-	-	-	-	-	-
Kietosios medienos dulkės		5	-	-	-	-	-	K ^{7), 8)}
Polivinilchlorido (PVC) dulkės:	9002-86-2
įkvepiamoji frakcija
alveolinė frakcija
Popieriaus dulkės		2	-	-	-	-	-	¹⁰⁾
Reaktoplastiko (termorektyvinio fenoplastiko) dulkės		3	-	-	-	-	-	¹¹⁾
Tekstilės dulkės		1	-	-	-	-	-	-

1) Tą patį RD, išreikštą mg/m³, galima taikyti ftalatams, kurių RD šioje normoje nenustatytas.

2) Kaip ir kiti oktilftalatai, di-(2-etilheksil) ftalatas neapibrėžtai vadinamas tiesiog DOF'u. Di-(2-etilheksil) ftalatas (DEHF) dažnai vadinamas di-sec-oktilftalatu, o tai cheminiu požiūriu nėra visiškai teisinga.

3) Žiūrėti 45 punktą.

4) Jei susidaro organinių ir neorganinių dulkių mišinys, organinė dalis negali sudaryti daugiau kaip 5 mg/m³. Jei kurios nors medžiagos dulkių nurodytas atskiras RD, taikomas būtent jis.

5) Žiūrėti 46 punktą.

6) Jei nurodyta kurios nors medžiagos dulkių ir rūko atskiras RD, taikomas būtent jis.

7) Įvertinant impregnuoto medžio dulkes, reikia atsižvelgti į junginius, esančius impregnavimo medžiagoje. Tokių junginių, kurių nurodytas RD, kiekis yra įvertinamas analizuojant medžio dulkes arba atliekant skaičiavimus, pagrįstus impregnavimo medžiagos medienoje kiekiu. Jei to kiekio negalima apskaičiuoti, taikomas 0,5 mg/m³ RD. Esant smulkių medžio dulkių poveikiui, ypač baldų pramonėje, yra tam tikra nosies vėžio rizika.

8) Įkvepiamoji frakcija; jei kietosios medienos dulkės susimaišiusios su kitokiomis medienos dulkėmis, RD taikomas visoms tame mišinyje esančioms dulkėms.

9) RD taikomas PVC dulkėms su priedais ar be jų.

10) RD nustatytas popieriaus dulkėms, tarp jų cheminių medžiagų, esančių popieriuje ir ant popieriaus, dulkėms.

11) RD taikomas sukietintų arba beveik sukietintų, turinčių stiklo pluošto arba jų neturinčių, epoksidinių, akrilatinių, poliuretaninių ar esterinių plastikų, bakelito dulkėms ir pan. Čia įskaitomos ir dulkės iš nekietintos miltelinės epoksi tipo medžiagos ir pan. Tam tikriems pigmentams ir panašiems priedams taikomi atskiri RD.

Cheminė medžiaga		Ribinis dydis						Pastabos
Cheminė medžiaga		Ilgalaikio poveikio ribinis dydis (IPRD)		Trumpalaikio poveikio ribinis dydis (TPRD)		Neviršytinas ribinis dydis (NRD)
Pavadinimas	CAS	mg/m³	ppm	mg/m³	ppm	mg/m³	ppm
Efranas (enfluranas, 1,1,2-trifluor-2-chloretildifluormetilo eteris)	13838-16-9	80	10	150	20	-	-	-
Enfluranas (efranas, 1,1,2-trifluor-2-chloretildifluormetilo eteris)	13838-16-9	80	10	150	20	-	-	-
Epichlorhidrinas	106-89-8	1,9	0,5	4	1	-	-	J K O
Etanolaminas	141-43-5	8	3	15	6	-	-	O
Etanolis (etilo alkoholis)	64-17-5	1000	500	1900	1000	-	-	-
Eteris (dietilo eteris)	60-29-7	900	300	1200	400	-	-	-
Etilakrilatas	140-88-5	20	5	40	10	-	-	J O
Etilamilketonas (5-metilheptanonas-3)	541-85-5	130	25	250	50	-	-	-
Etilaminas	75-04-7	9,4	5	13,8	7,5	-	-	-
Etilbenzenas	100-41-4	442	100	884	200	-	-	O
Etilenas	74-85-1	100	-	-	-	-	-	-
Etilenchlorhidrinas (2-chloretanolis)	107-07-3	-	-	-	-	3,5	1	Ū O ¹⁾
Etilencianhidrinas	109-78-4	10	-	-	-	-	-	-
Etilencianakrilatas	7085-85-0	10	2	20	4	-	-	-
Etilendiaminas	107-15-3	25	10	35	15	-	-	J
Etilendichloridas (1,2-dichloretanas)	107-06-2	4	1	20	5	-	-	K O
Etilglikolio acetatas (etilenglikolio monoetileterio acetatas, 2-etoksietilacetatas)	111-15-9	30	5	50	10			R O²⁾
Etilenglikolio akrilo eteris	818-61-1	0,5	1	10	2	-	-	J O
Etilenglikolio butilo eteris	0	50	10	100	20	-	-	O
Etilenglikolio dinitratas (nitroglikolis, glikolio dinitratas)	628-96-6	0,2	0,03	0,6	0,1	-	-	O
Etilenglikolio izopropileterio acetatas	19234-20-9	60	10	120	20	-	-	O
Etilenglikolio izopropileteris	109-59-1	45	10	90	20	-	-	O
Etilenglikolio metakrilo eteris	868-77-9	20	-	-	-	-	-	-
Etilenglikolio monobutileterio acetatas (butilo glikolio acetatas, 2-butoksietilo acetatas)	112-07-2	70	10	140	20			O

1) Ši skysto pavidalo medžiaga smarkiai skverbiasi per odą, tad gali sukelti gyvybei pavojingus pakenkimus.

2) Atsižvelgiant į reprodukcijos sutrikimo ir prasiskverbimo per odą tiek skysčio, tiek garų pavidalu riziką, svarbu vengti sąlyčio su oda. Kelių tirpiklių poveikio atveju etilenglikolio esterių ir kitų tirpiklių higieninis efektas reprodukcijos sutrikimams skaičiuojamas pagal pavyzdį, pateiktą 1 priede. Galima nepaisyti etilenglikolio esterių įtakos kitiems, ne reprodukcijos, sutrikimams.

Cheminė medžiaga		Ribinis dydis						Pastabos
Cheminė medžiaga		Ilgalaikio poveikio ribinis dydis (IPRD)		Trumpalaikio poveikio ribinis dydis (TPRD)		Neviršytinas ribinis dydis (NRD)
Pavadinimas	CAS	mg/m³	ppm	mg/m³	ppm	mg/m³	ppm
Etilenglikolio monobutileteris (butilglikolis, 2-butoksietanolis)	111-76-2	50	10	100	20	-	-	O
Etilenglikolio monoetileterio acetatas (metilglikolio acetatas, 2-metoksietilacetatas)	110-49-6	25	5	50	10			R O¹⁾
Etilenglikolio monoetilo eteris	110-80-5	19	5	40	10	-	-	R O¹⁾
Etilenglikolio monometileterio acetatas (etilglikolio acetatas, 2-etoksietilacetatas)	111-15-9	30	5	50	10			R O¹⁾
Etilenglikolio monometileteris (2-metoksietanolis)	109-86-4	16	5	30	10	-	-	R O¹⁾
Etilenglikolio monopropileteris	2807-30-9	45	10	90	20	-	-	O
Etilenglikolis (glikolis)	107-21-1	25	10	50	20	-	-	O ²⁾
Etileniminas	151-56-4	-	-	-	-	0,02	-	Ū J M O
Etilenoksidas (Oksiranas)	75-21-8	2	1	9	5	-	-	KO
Etilensulfidas	420-12-2	0,1	-	-	-	-	-	O
2-etilheksenalis	645-62-5	3	-	-	-	-	-	-
2-etilheksildifenilfosfitas	1241-94-7	0,5	-	-	-	-	-	O
Etilheksilo laktatas	6283-86-9	40	5	80	10	-	-
Etilmerkaptanas	75-08-1	1	-	-	-	-	-	O
Etilmerkurfosfatas (kaip Hg)	2440-45-1	0,005	-	-	-	-	-	O
Etilmetakrilatas	97-63-2	250	50	350	75	-	-	J
N-etilmorfolinas	100-74-3	25	5	50	10	-	-	O
N-etil-N-B-cianetilanilinas	148-87-8	0,1	-	-	-	-	-	O
Etilo acetatas	141-78-6	500	150	-	-	1100	300	-
Etilo alkoholis (etanolis)	64-17-5	1000	500	1900	1000	-	-	-
Etilo bromidas	74-96-4	5	-	-	-	-	-	-
Etilo glikolis (etilenglikolio monoetileteris, 2-etoksietanolis	110-80-5	19	5	40	10	-	-	R O ¹⁾
Etilo laktatas	97-64-3	25	5	50	10	-	-	3)
O-etil-O-fenilchlortiofosfatas	38052-05-0	0,5	-	-	-	-	-	O
Etiltoluenas	25550-14-5	50	-	-	-	-	-
2-etoksietanolis (etilglikolis, etilenglikolio monoetileteris)	110-80-5	19	5	40	10	-	-	R O¹⁾

1) Atsižvelgiant į reprodukcijos sutrikimo ir prasiskverbimo per odą tiek skysčio, tiek garų pavidalu riziką, svarbu vengti sąlyčio su oda. Kelių tirpiklių poveikio atveju etilenglikolio esterių ir kitų tirpiklių higieninis efektas reprodukcijos sutrikimams skaičiuojamas pagal pavyzdį, pateiktą 1 priede. Galima nepaisyti etilenglikolio esterių įtakos kitiems, ne reprodukcijos, sutrikimams.

2) Šis RD taikomas bendrai garų ir aerozolio koncentracijai.

3) Tas pats RD, išreikštas ppm, turi būti taikomas laktatams, kurių RD šioje normoje nenustatytas.

Cheminė medžiaga		Ribinis dydis						Pastabos
Cheminė medžiaga		Ilgalaikio poveikio ribinis dydis (IPRD)		Trumpalaikio poveikio ribinis dydis (TPRD)		Neviršytinas ribinis dydis (NRD)
Pavadinimas	CAS	mg/m³	ppm	mg/m³	ppm	mg/m³	ppm
2-Etoksietilacetatas (etilglikolio acetatas, etilenglikolio monoetileterio acetatas)	111-15-9	30	5	50	10			R O¹⁾
Fenilacto rūgšties natrio druska	114-70-5	2	-	-	-	-	-	-
p-fenilendiaminas	106-50-3	0,05	-	-	-	-	-	J
m-fenilendiaminas	108-45-2	0,1	-	-	-	-	-	J
o-fenilendiaminas	95-54-5	0,5	-	-	-	-	-	J
Fenilizocianatas	103-71-9	0,02	0,005	-	-	0,05	0,01	J
Fenilmetilkarbamidas (fenilmetilšlapalas)	538-32-9	3	-	-	-	-	-	-
Fenilo glicidilo eteris	122-60-1	60	10	90	15	-	-	J
Fenilo izocianatas	103-71-9	0,02	0,005	-	-	0,05	0,01
2-fenilpropenas (a-metilstirenas)	98-83-9	246	50	492	100	-	-	-
Fenoksiacto rūgštis	122-59-8	1	-	-	-	-	-	O
3-fenoksibenzaldehidas	93-99-2	5	-	-	-	-	-	-
m-fenoksifenolis	713-68-8	1	-	-	-	-	-	O
Fenolis	108-95-2	7,8	2	15,6	4	-	-	O ³⁾
Fenoplastikas (dulkės reaktoplastiko)	9003-35-4	3	-	-	-	-	-
Metalinis ferochromas (chromo 65% mišinys su geležimi)		2	-	-	-	-	-	F
Fluoras	7782-41-4	1,58	1	3,16	2	-	-	-
Fluorcirkonatas	7783-64-4	1	-	-	-	-	-
Fluoridai, išskyrus vandenilio fluoridą, (kaip F)		2,5	-		-		-	-
Fluotanas (2-brom-1,1,1-trifluor-2-chloretanas, halotanas)	151-67-7	40	5	80	10	-	-	-
Formaldehidas	50-00-0	0,6	0,5	-	-	1	1,2	Ū J K
Formalglikolis (dioksolanas-1,3)	646-06-0	50	-	-	-	-	-	O
Formamidas	75-12-7	20	10	30	15			O

2) Nustatytas 5 min. poveikio trukmės NRD.

3) Šios medžiagos garai gali įsiskverbti per odą.

4) RD taikomas sukietintų arba beveik sukietintų, turinčių stiklo pluošto arba jų neturinčių, epoksidinių, akrilatinių, poliuretaninių ar esterinių plastikų, bakelito dulkėms ir pan. Čia įskaitomos ir dulkės iš nekietintos miltelinės epoksi tipo medžiagos ir pan. Tam tikriems pigmentams ir panašiems priedams taikomi atskiri RD.

Cheminė medžiaga		Ribinis dydis						Pastabos
Cheminė medžiaga		Ilgalaikio poveikio ribinis dydis (IPRD)		Trumpalaikio poveikio ribinis dydis (TPRD)		Neviršytinas ribinis dydis (NRD)
Pavadinimas	CAS	mg/m³	ppm	mg/m³	ppm	mg/m³	ppm
Fosfinas (fosfanas, vandenilio fosfidas)	7803-51-2	0,14	0,1	0,28	0,2	-	-	-
Geltonasis fosforas	7723-14-0	0,03	-	-	-	-	-	K
Fosforo chloroksidas	10025-87-3	-	-	-	-	0,05	-	Ū O
Fosforo pentachloridas	10026-13-8	1	-	-	-	-	-	-
Fosforo rūgšties anhidridas (fosforo pentoksidas)	1314-56-3	1	-	-	-	-	-	-
Fosforo rūgštis, orto-	7664-38-2	1	-	2	-	-	-
Fosforo tiotrichloridas	3982-91-0	0,5	-	-	-	-	-	O
Fosforo trichloridas	7719-12-2	0,2	-	-	-	-	-	O
Fosgenas (karbonilo chloridas)	75-44-5	0,08	0,02	-	-	0,4	0,1	Ū
Ftalatai		3	-	5	-	-	-	¹⁾
Ftalio rūgšties anhidridas	85-44-9	2	-	-	-	-	3	Ū J
2-furaldehidas (furfurolas)	98-01-1	8	2	20	5	-	-	O
Furanas	110-00-9	0,5	-	-	-	-	-	J O
2-furankarboninės rūgšties butilo esteris	583-33-5	0,5	-	-	-	-	-	-
Furazolidonas (N-/5-nitro-2-furfuriliden/3-amino-2-oksazolidonas)	67-45-8	0,5
Furfurilo alkoholis	98-00-0	20	5	40	10	-	-	O
Furfurolas (2-furaldehidas)	98-01-1	8	2	20	5	-	-	O
Galantaminas	69353-21-5	0,05	-	-	-	-	-	O
Galio oksidas	12653-62-2	3	-	-	-	-	-	-
Geležies oksidas (kaip Fe), alveolinė frakcija	1309-37-1	3,5	-	-	-	-	-	²⁾
Germanio (IV) chloridas (kaip Ge)	10038-98-9	1	-	-	-	-	-	-
Germanio hidridas (germanas)	7782-65-2	5	-	-	-	-	-	-
Germanio oksidas	1310-53-8	2	-	-	-	-	-	-
Germanis	7440-56-4	2	-	-	-	-	-	-
Glicerolio trinitratas (nitroglicerinas)	55-63-0	0,3	0,03	0,9	0,1	-	-	O
Glicidolis	556-52-5	5	-	-	-	-	-	-
Gliftoras	8065-71-2	0,05	-	-	-	-	-	-
Glikolis (etilenglikolis)	107-21-1	25	10	50	20	-	-	O³⁾
Glutaro aldehidas	111-30-8	-	-	-	-	0,8	0,2	Ū J

1) RD galima taikyti šiems ftalatams: benzilbutil-, dibutil-, di-(2-etilheksil-), dimetil-, dibenzil-, dietil-, diizodecil-, dioktilo. Ta pati RD, išreikšta mg/m³, gali būti taikoma ftalatams, kurių RD šioje normoje nenustatytas.

2) Žiūrėti 46 punktą.

3) Šis RD taikomas bendrai garų ir aerozolio koncentracijai.

Cheminė medžiaga		Ribinis dydis						Pastabos
Cheminė medžiaga		Ilgalaikio poveikio ribinis dydis (IPRD)		Trumpalaikio poveikio ribinis dydis (TPRD)		Neviršytinas ribinis dydis (NRD)
Pavadinimas	CAS	mg/m³	ppm	mg/m³	ppm	mg/m³	ppm
Granozanas (cerezanas, etilmerkurchloridas) (kaip Hg)	107-27-7	0,005	-	-	-	-	-	J
Gyvsidabrio alkiliniai junginiai (kaip Hg)		0,01	-	-	-	-	-	O
Gyvsidabrio garai	7439-97-6	0,03	-	-	-	-	-	K
Gyvsidabrio junginiai, išskyrus alkilinius, (kaip Hg)		0,03	-		-	-	-	O
Halotanas (2-brom-1,1,1-trifluor-2-chloretanas, fluotanas)	151-67-7	40	5	80	10	-	-	-
Heksabrombenzenas	87-82-1	2	-	-	-	-	-	-
Heksachloracetonas	116-16-5	0,5	-	-	-	-	-	-
Heksachloranas	58-89-9	0,1	-	-	-	-	-	J O
Heksachlorbenzenas (HChB, 1,2,3,4,5,6,-heksachlorbenzenas)	118-74-1	0,9	-	-	-	-	-	O
Heksachlorbutadienas (HChBD, perchlordivinilas)	87-68-3	0,005	-	-	-	-	-	O
Heksachlorciklopentadienas	77-47-4	0,01	-	-	-	-	-	O
Heksachlorofenas (2,2-dihidroksi-3,3,5,5,6,6-heksachlordifenilmetanas)	70-30-4	0,1	-	-	-	-	-	O
Heksachlor-p-ksilenas	68-36-0	10	-	-	-	-	-	O
Heksafluorbenzenas	392-56-3	5	-	-	-	-	-	-
Heksafluorpropilenas	116-15-4	5	-	-	-	-	-	-
Heksametildisilazanas	999-97-3	2	-	-	-	-	-	-
Heksametilendiizocianatas (HDI)	822-06-0	0,03	0,005	-	-	0,07	0,01	Ū J^{1), 2)}
Heksametilendiaminas	124-09-4	0,1	-	-	-	-	-	J
Heksametileniminas	111-49-9	0,5	-	-	-	-	-	O
Heksametileno tetraminas	100-97-0	3	-	5	-	-	-	J
Heksanai, išskyrus n-heksaną		700	200	1100	300	-	-	-
n-heksanas	110-54-3	72	20	-	-	-	-	-
2-heksanonas (metil-n-butilketonas)	591-78-6	4	1	8	2	-	-	O
Heksileno glikolis	107-41-5	-	-	-	-	120	25	Ū
Heksilo bromidas	111-25-1	0,3	-	-	-	-	-	-
Heptanas, visi izomerai (išskyrus n-heptaną)		800	200	1200	300	-	-	-
n-heptanas	142-82-5	2085	500	3128	750	-	-	-
2-heptanonas (metilamilketonas)	110-43-0	120	25	250	50	-	-	-
3-heptanonas (etilbutilketonas)	106-35-4	120	25	250	50	-	-	-

1) Nustatytas 5 min. poveikio trukmės NRD.

2) Tas pats RD, išreikštas ppm, taikomas izocianatams, kurių RD nenustatyti. Ši nuostata taikoma ir dulkių ar lašelių (aerozolių) pavidalo izocianatams, įskaitant prepolimerizuotus izocianatus (aduktus). Tačiau skirtingų medžiagų RD, išreikšti mg/m³, yra skirtingi.

Cheminė medžiaga		Ribinis dydis						Pastabos
Cheminė medžiaga		Ilgalaikio poveikio ribinis dydis (IPRD)		Trumpalaikio poveikio ribinis dydis (TPRD)		Neviršytinas ribinis dydis (NRD)
Pavadinimas	CAS	mg/m³	ppm	mg/m³	ppm	mg/m³	ppm
n-heptilo alkoholis	111-70-6	10	-	-	-	-	-	O
HFC 134 a (1,1,1,2-tetrafluoretanas)	811-97-2	2000	500	3000	750	-	-	-
Hidrazinas ir jo junginiai	302-01-2	0,1	-	-	-	-	-	O
Hidrochinonas	123-31-9	0,5	-	1,5	-	-	-	J¹⁾
2-hidroksietilakrilatas	818-61-1	5	1	10	2	-	-	J O
(3-hidroksietihnerkaptanas	60-24-2	1	-	-	-	-	-	-
Indis ir jo neorganiniai junginiai (kaip In)	7440-74-6 metalinis	0,1	-	-	-	-	-	-
Interkordinas (intensainas, karbokromenas)	655-35-6	0,3	-	-	-	-	-	-
Išmetamosios dujos (variklių): pagal anglies monoksidą pagal azoto dioksidą		25 2	20 1	-	-	-	-	²⁾
Itrio oksidas	1314-36-9	2	-	-	-	-	-	-
Izofluranas (2,2,2,-trifluoro-1-chloroetildifluorometileteris)	26675-46-7	80	10	150	20	-	-	-
Izoamilo alkoholis	123-51-3	5	-	-	-	-	-	-
Izoamilo bromidas	107-82-4	0,5	-	-	-	-	-	O
Izobutilenas	115-11-7	100	-	-	-	-	-	-
Izobutilmetakrilatas	97-86-9	300	50	450	75	-	-	J
Izobutilo alkoholis	78-83-1	10	-	-	-	-	-	O
Izocianatai		-	0,005	-	-	-	0,01	Ū J ^{3), 4), 5)}
3-izociantoluenas	10340-91-7	0,1	-	-	-	-	-	J O
Izoforonas (1,5,5-trimetilcikloheksenonas-3)	78-59-1	-	-	-	-	30	5	Ū
Izoforono diizocianatas (IPDI)	4098-71-9	0,05	0,005	-	-	0,09	0,01	^{4), 5)}
Izoftalio rūgštis	121-91-5	0,2	-	-	-	-	-	J O

1) p-benzchinonas (chinonas) yra oksiduojanti medžiaga, kuri redukuojasi į hidrochinoną. Hidrochinonas vėl lengvai virsta p-benzchinonu, pvz., veikiamas atmosferos deguonies.

2) Specialūs azoto dioksido ir anglies monoksido RD pateikti atsižvelgiant į variklių išmetamosiose dujose esančių medžiagų, tarp jų koncerogenų, bendrą poveikį. Tokiu atveju šios medžiagos naudojamos kaip indikatoriai. Poveikis turi būti priimtinas abiejų reikšmių atveju: anglies monoksido – išmetamųjų dujų iš benziną ir dujas naudojančių variklių, azoto dioksido – išmetamųjų dūmų iš dyzelinį kurą naudojančių variklių. Anglies monoksido ir azoto dioksido suminio poveikio skaičiuoti nereikia.

3) RD taikomas tokiems izocianatams: diizopropilfenilo, fenilo (FI), heksametilendiizocianatui (HDI), izoforono (IPDI), metilenbisfenilo (MDI), naftaleno (NDI), tolueno (TDI), trimetilheksametileno (TMDI).

4) Nustatytas 5 min. poveikio trukmės NRD.

5) Tas pats RD, išreikštas ppm, taikoma izocianatams, kurių RD nenustatytas. Ši nuostata taikoma ir dulkių ar lašelių (aerozolių) pavidalo izocianatams, įskaitant prepolimerizuotus izocianatus (aduktus). Tačiau skirtingų medžiagų RD, išreikšti mg/m³, yra skirtingi.

Cheminė medžiaga		Ribinis dydis						Pastabos
Cheminė medžiaga		Ilgalaikio poveikio ribinis dydis (IPRD)		Trumpalaikio poveikio ribinis dydis (TPRD)		Neviršytinas ribinis dydis (NRD)
Pavadinimas	CAS	mg/m³	ppm	mg/m³	ppm	mg/m³	ppm
Izooktilo alkoholis	26952-21-6	50	-	-	-	-	-	-
Izopentanas	78-78-4	3000	1000	-	-	-	-	-
Izopentilacetatas	123-92-2	270	50	540	100	-	-	-
Izoprenas	78-79-5	40	-	-	-	-	-	-
Izopropanolis (izopropilo alkoholis)	67-63-02	350	150	600	250	-	-	-
Izopropilaminas	75-31-0	12	5	25	10	-	-	-
Izopropilbenzenas (kumenas)	98-82-8	120	25	170	35	-	-	O
Izopropilnitritas	541-42-4	-	-	-	-	1	-	Ū
Izopropilnitratas	1712-64-7	45	10	70	15	-	-	-
Izopropilo alkoholis (Izopropanolis)	67-63-0	350	150	600	250	-	-	-
Izosviesto aldehidas	78-84-2	5	-	-	-	-	-	O
Izosviesto rūgšties metilo esteris	547-63-7	10	-	-	-	-	-	O
Izovalerijono aldehidas	590-86-3	10	-	-	-	-	-
Jodas	7553-56-2	-	-	-	-	1	0,1	Ū
Kadmio stearatas	2223-93-0	0,1	-	-	-	-	-	P
Kadmis (metalas) ir jo neorganiniai junginiai (kaip Cd):								K¹⁾
įkvepiamoji frakcija		0,05	-	-	-	-	-
alveolinė frakcija		0,01	-	-	-	-	-	²)
Kalcio aliumochromo fosfatas (kaip chromo (VI) oksidas)	59157-61-1	0,01	-	-	-	-	-	-
Kalcio cianamidas	156-62-7	1	-	-	-	-	-	-
Kalcio dihidroksidas (gesintos kalkės)	1305-62-0	5	-	-	-	-	-	O
Kalcio oksidas	1305-78-8	2	-	5	-	-	-	-
Kalio chloridas	7447.4O-7	5	-	-	-	-	-	-
Kalio karbonatas	584-08-7	2	-	-	-	-	-	-
Kalio nitratas	7757-79-1	5	-	-	-	-	-	-
Kalio silicio fluoridas (kalio heksafluorsilikatas) (kaip F)	16871-90-2	0,2	-	-	-	-	-
Kalio sulfatas	7778-80-5	10	-	-	-	-	-	-
Kamparas	76-22-2	3	-	-	-	-	-	-
Kaprolaktamas (dulkės + garai)	105-60-2	10	-	40	-	-	-	-

1) Nustatyti biologiniai RD kadmiui ir švinui.

2) Žiūrėti 46 punktą.

Cheminė medžiaga		Ribinis dydis						Pastabos
Cheminė medžiaga		Ilgalaikio poveikio ribinis dydis (IPRD)		Trumpalaikio poveikio ribinis dydis (TPRD)		Neviršytinas ribinis dydis (NRD)
Pavadinimas	CAS	mg/m³	ppm	mg/m³	ppm	mg/m³	ppm
Kaprono rūgšties metilo esteris	106-70-7	1	-	-	-	-	-	O
Kaprono rūgštis	142-62-1	5	-	-	-	-	-
Karbofosas (malationas, sumitoksas)	121-75-5	0,5	-	-	-	-	-	O
Karbonilo chloridas (fosgenas)	75-44-5	0,08	0,02	-	-	0,4	0,1	Ū
3-karenas (plg. terpenai)	13466-78-9	150	25	300	50	-	-	J¹⁾
Katechinas (katecholis)	120-80-9	20	5	40	10	-	-	o
Ketoeteris	6627-69-6	2	-	-	-	-	-	-
Kobaltas ir jo neorganiniai junginiai (kaip Co)	7440-48-4 metalinis	0,05	-	-	-	-	-	J
Kobalto hidrokarbonilas ir jo skilimo produktai (kaip Co)		-	-	-	-	0,01	-	Ū J O
Kofeinas (bazė)	58-08-2	0,5	-	-	-	-	-	-
Krezilo glicidilo eteris	2186-24-5	70	10	100	15	-	-	J
Krezolas (visi izomerai)	1319-77-3	22	5	-	-	-	-
Kristobalitas (silicio dioksido atmaina), alveolinė frakcija	14464-46-1	0,05	-	-	-	-	-	²⁾
Krotono aldehidas	4170-30-3	0,5	-	-	-	-	-	O
Ksilenas	1330-20-7	200	50	450	100	-	-	O
m-ksilenas	108-38-3	200	50	450	100	-	-	O
o-ksilenas	95-47-6	200	50	450	100	-	-	O
p-ksilenas	106-42-3	200	50	450	100	-	-	O
Ksilidinas	1300-73-8	3	-	-	-	-	-	O
Kumenas (Izopropilbenzenas, kumolas)	98-82-8	120	25	170	35	-	-	O
Kumoleno (izopropilbenzeno) hidroperoksidas	80-15-9	1	-	-	-	-	-	O
Kuprocinas	8066-21-5	0,5	-	-	-	-	-	-
Kvarcas, silicio dioksido atmaina, alveolinė frakcija	14808-60-7	0,1						²⁾
Lavsanas	25038-59-9	5	-	-	-	-	-	F
Ličio hidridas	7580-67-8	0,025	-	-	-	-	-
Ligroinas (petroleum naphtha)								³⁾
Limonenas (plg. terpenai)	138-86-3	150	25	300	50	-	-	¹⁾
Linksminančios dujos (diazoto oksidas, azoto suboksidas)	10024-97-2	180	100	900	500	-	-	-

1) pygliuočių terpentinas jautrina odą. Atskirų terpenų atveju jautrinantis poveikis nėra patvirtintas, išskyrus 3-kareną.

2) iūrėti 46 punktą.

3) igroinas (petroleum naphtha) yra angliavandenilių mišinys, kurio virimo temperatūros intervalas paprastai būna 135–00 °C. Vaitspiritas yra viena iš ligroino rūšių (žr. vaitspirito RD). Kitų ligroino rūšių RD skaičiuojamas pagal sudėtį ir komponentų RD.

Cheminė medžiaga		Ribinis dydis						Pastabos
Cheminė medžiaga		Ilgalaikio poveikio ribinis dydis (IPRD)		Trumpalaikio poveikio ribinis dydis (TPRD)		Neviršytinas ribinis dydis (NRD)
Pavadinimas	CAS	mg/m³	ppm	mg/m³	ppm	mg/m³	ppm
Linuronas (afalonas, N-metil-N'-metoksi-N'-/3,4-dichlorfenil/-šlapalas)	330-55-2	1	-	-	-	-	-	-
Mafenido acetatas (4-amino-metilbenzensulfamido acetatas)	13009-99-9	0,5	-	-	-	-	-	-
Magnezitas	546-93-0	10	-	-	-	-	-	F
Magnio chloratas	10326-21-3	5	-	-	-	-	-	-
Magnio diboridas (kaip Mg)	12007-25-9	1	-	-	-	-	-	-
Magnio oksidas	1309-48-4	4	-	-	-	-	-	-
Magnio poliboridas	12230-32-9	6	-	-	-	-	-	F
Maleino anhidridas	108-31-6	1,2	0,3	2,5	0,6	-	-	J
Manganas ir jo neorganiniai junginiai (kaip Mn):
įkvepiamoji frakcija		1	-	-	-	-	-	¹⁾
alveolinė frakcija		0,5	-	-	-	-	-
Mangano ciklopentadieniltrikarbonilas	12079-65-1	0,1	-	-	-	-	-	-
Medvilnės žaliava (dulkės, medvilnės)		0,5	-	-	-	-	-	-
Melaminas	9003-08-1	0,5	-	-	-	-	-	-
Melamino cianuratas	37640-57-6	0,5	-	-	-	-	-	O
Metafosas (metacidas)	298-00-0	0,1	-	-	-	-	-	O
Metakrilamidas	79-36-0	1	-	-	-	-	-	-
Metakrilo rūgšties anhidridas	760-93-0	1	-	-	-	-	-	O
Metakrilo rūgštis	79-41-4	70	20	100	30	-	-	-
Metaldehidas (metacetalaldehidas, acetaldehido tetrameras)	108-62-3	0,2	-	-	-	-	-	-
Metalilchloridas (1-chlor-2-metil-propenas-2)	513-37-1	0,3	-	-	-	-	-	O
Metanolis (metilo alkoholis)	67-56-1	260	200	-	-	-	-	O
2-metil-5-etilpiridinas	104-90-5	-	-	2	-	-	-	O
Metilacetatas	79-20-9	450	150	900	300	-	-	-
Metilakrilatas	96-33-3	35	10	50	15	-	-	J O
Metilamilketonas (2-heptanonas)	110-43-0	120	25	250	50	-	-	-
Metilamilo alkoholis (4-metil-2-pentanolis)	108-11-2	110	25	170	40	-	-	O
Metilaminas	74-89-5	13	10	25	20	-	-	O
o-metilanizolas, p-metilanizolas	579-58-5 104-93-8	10	-	-	-	-	-	-

1) Žiūrėti 46 punktą.

Cheminė medžiaga		Ribinis dydis						Pastabos
Cheminė medžiaga		Ilgalaikio poveikio ribinis dydis (IPRD)		Trumpalaikio poveikio ribinis dydis (TPRD)		Neviršytinas ribinis dydis (NRD)
Pavadinimas	CAS	mg/m³	ppm	mg/m³	ppm	mg/m³	ppm
5-metilbenzotriazolas	136-85-6	5	-	-	-	-	-	-
1-metilbutilacetatas	626-38-0	270	50	540	100	-	-	-
Metilcelozolvacetatas (2-metoksietilacetatas, metilglikolio acetatas)	110-49-6	25	5	50	10	-	-	R O¹⁾
Metilchloracetatas	96-34-4	5	-	-	-	-	-	-
Metilchlorformiatas	79-22-1	0,05	-	-	-	-	-	O
Metilchloroformas (1,1,1 -trichloretanas)	71-55-6	300	50	500	90	-	-	-
Metilcianakrilatas	137-05-3	9	2	18	4	-	-	-
Metilcikloheksanas	108-87-2	50	-	-	-	-	-	-
Metilciklopropilketonas	765-43-5	1	-	-	-	-	-
Metildihidropiranas	27156-32-7	5	-	-	-	-	-	O
Metileno bisfenilizocianatas (MDI)	101-68-8	0,05	0,005	-	-	0,1	0,01	J ^{2), 3)}
Metileno bromidas	74-95-3	10	-	-	-	-	-	-
Metileno chloridas	75-09-2	120	35	250	70	-	-	K O⁴⁾
Metiletilketonas (MEK), (butanonas)	78-93-3	600	200	900	300	-	-	-
Metiletilketono peroksidas	1338-23-4	-	-	-	-	1,5	0,2	Ū
Metilglikolio acetatas (2-metoksietilacetatas, etilenglikolio monometileterio acetatas)	110-49-6	25	5	50	10			R O¹⁾
Metilheksilketonas	111-13-7	-	-	200	-	-	-	-
5-metilheptanonas-3	541-85-5	130	25	250	50	-	-	-
Metilizoamilketonas (5-metilheksanonas-2)	110-12-3	95	20	190	40	-	-	-
Metilizobutilkarbinolis (4-metil2-pentanolis)	108-11-2	110	25	170	40	-	-	O
Metilizobutilketonas (MIBK) (4-metilpentanonas-2)	108-10-1	83	20	208	50	-	-	-
Metilizopropilbenzenas (cimenas)	99-87-6	140	25	190	35	-	-	-
Metilizotiocianatas	556-61-6	0,1	-	-	-	-	-	J O

2) Nustatytas 5 min. poveikio trukmės NRD.

4) Ozono sluoksnį ardanti medžiaga. Naudojimas ribojamas.

Cheminė medžiaga		Ribinis dydis						Pastabos
Cheminė medžiaga		Ilgalaikio poveikio ribinis dydis (IPRD)		Trumpalaikio poveikio ribinis dydis (TPRD)		Neviršytinas ribinis dydis (NRD)
Pavadinimas	CAS	mg/m³	ppm	mg/m³	ppm	mg/m³	ppm
Metilmerkaptanas	74-93-1	-	1	-	-	-	-	¹⁾
Metilmetakrilatas	80-62-6	200	50	600	150	-	-	J O
N-metilmorfolinas	109-02-4	20	5	40	10	-	-	O
1-metilnaftalinas 2-metilnaftalinas	90-12-0 91-57-6	20	-	-	-	-	-	-
Metil-n-butilketonas (2-heksanonas)	591-78-6	4	1	8	2	-	-	O
Metilo alkoholis	67-56-1	260	200	-	-	-	-	O
Metilo bromidas	74-83-9	19	5	40	10	-	-	O
Metilo chloridas	74-87-3	20	10	40	20	-	-	-
Metilo formiatas	107-31-3	250	100	350	150	-	-	-
Metilo glikolis (etilenglikolio monometileteris, 2-metoksietanolis)	109-86-4	16	5	30	10	-	-	R O²⁾
Metilo jodidas	74-88-4	6	1	30	5	-	-	R O
N-metilpirolidonas	872-50-4	200	50	300	75	-	-	-
α-metilstirenas (2-fenilpropenas)	98-83-9	246	50	492	100	-	-	-
2-metiltiofenas, 3-metiltiofenas	554-14-3 616-44-4	20	-	-	-	-	-	-
Metil-tret-butileteris (MTBE)	1634-04-4	110	30	220	60	-	-	-
Metilvinilketonas	78-94-4	0,1	-	-	-	-	-	O
2-metoksietanolis (metilglikolis, etilenglikolio monometileteris)	109-86-4	16	5	30	10	-	-	R O²⁾
2-metoksietilacetatas (metilglikolio acetatas, etilenglikolio monometileterio acetatas, metilcelozolvacetatas)	110-49-6	25	5	50	10			R O²⁾
l-metoksi-2-propilacetatas	108-65-6	250	50	400	75	-	-	O
(2-metoksimetiletoksi)-propanolis (dipropilenglikolio monometileteris)	34590-94-8	300	50	450	75	-	-	O
l-metoksipropanolis-2	107-98-2	375	100	568	150	-	-	-
Mezitilenas (trimetilbenzenas)	108-67-8	100	20	150	30	-	-	-
Molibdenas (metalas) ir jo labai tirpūs junginiai		5	-	-	-	-	-	-
Molibdenas, metalinis ir vidutiniškai tirpūs junginiai:
įkvepiamoji frakcija		10	-	-	-	-	-
alveolinė frakcija		5	-	-	-	-	-	³⁾

1) IPRD, lygus 1 ppm, taikomas bendrai suminei dimetildisulfido, dimetilsulfido ir metilmerkaptano koncentracijai.

3) Žiūrėti 46 punktą.

Cheminė medžiaga		Ribinis dydis						Pastabos
Cheminė medžiaga		Ilgalaikio poveikio ribinis dydis (IPRD)		Trumpalaikio poveikio ribinis dydis (TPRD)		Neviršytinas ribinis dydis (NRD)
Pavadinimas	CAS	mg/m³	ppm	mg/m³	ppm	mg/m³	ppm
Monobenziltoluenas	713-36-0	1	-	-	-	-	-	O
Monochloracto rūgštis	79-11-8	4	1	8	2	-	-	O
Mononitronaftalenas	27254-36-0	-	-	1	-	-	-	-
Morfolinas	110-91-8	36	10	72	20	-	-	-
Chloruoti naftalenai	1321-65-9	0,2	-	0,6	-	-	-	O
Naftalenas (naftalinas)	91-20-3	50	10	-	-	-	-	-
2,6-naftalendikarboninė rūgštis	1141-38-4	0,1	-	-	-	-	-	O
1,4,5,8-naftalendikarboninės rūgšties dianhidridas	81-30-1	1	-	-	-	-	-	J
2,6-naftalendikarboninės rūgšties dichloranhidridas	2351-36-2	0,5	-	-	-	-	-	J O
Naftaleno diizocianatas (NDI)	3173-72-6	0,04	0,005	-	-	0,09	0,01	Ū J^{1), 2)}
1,4,5,8-naftalentetrakarboninė rūgštis	128-97-2	0,5		-	-	-	-	O
Naftalio rūgšties anhidridas	81-84-5	2	-	-	-	-	-	J O
a-naftochinonas	130-15-4	0,1	-	-	-	-	-	O
2-naftoinė rūgštis	93-09-4	0,1	-	-	-	-	-	-
a-naftolis	90-15-3	0,5	-	-	-	-	-	-
(B-naftolis	135-19-3	0,1	-	-	-	-	-	-
Natrio azidas	26628-22-8	0,1	-	0,3	-	-	-	O
Natrio chloratas	7775-09-9	5	-	-	-	-	-	-
Natrio chloridas	7647-14-5	5	-	-	-	-	-	-
Natrio chloritas	7758-19-2	1	-	-	-	-	-	O
Natrio hidroksidas	1310-73-2	-	-	-	-	2	-	Ū
Natrio nitritas	7632-00-0	-	-	-	-	0,1	-	Ū
Natrio pentachlorfenoliatas	131-52-2	0,1	-	-	-	-	-	O
Natrio perboratas	1333-73-9	1	-	-	-	-	-	-
Natrio rodanidas (techninis)	540-72-7	10	-	-	-	-	-	-
Natrio silicio fluoridas (natrio heksafluorsilikatas) (kaip F)	16893-85-9	0,2	-	-	-	-	-	-
Natrio sulfatas	77757-82-6	10	-	-	-	-	-	-
Natrio sulfidas	16721-80-5	0,2	-	-	-	-	-	-
Natrio tetraborato dekahidratas (boraksas)	1303-96-4	2	-	5	-	-	-	O
Neopentanas	463-82-1	3000	1000	-	-	-	-	-
Nikelio junginiai: oksidas, karbonatas ir tirpūs junginiai (kaip Ni)		0,1	-	-	-	-	-	K J
Nikelio karbonilas	13463-39-3	0,007	0,001	-	-	-	-	K R

1) Nustatytas 5 min. poveikio trukmės NRD.

Cheminė medžiaga		Ribinis dydis						Pastabos
Cheminė medžiaga		Ilgalaikio poveikio ribinis dydis (IPRD)		Trumpalaikio poveikio ribinis dydis (TPRD)		Neviršytinas ribinis dydis (NRD)
Pavadinimas	CAS	mg/m³	ppm	mg/m³	ppm	mg/m³	ppm
Nikelio subsulfidas (trinikelio disulfidas)	12035-72-2	0,01	-	-	-	-	-	K J
Nikelis (metalas)	7440-02-0	0,5	-	-	-	-	-	J
Nikotinamidas	98-92-0	1	-	-	-	-	-	-
Nikotinas	54-11-5	0,5	-	-	-	-	-	O
Nikotino rūgštis	59-67-6	1	-	-	-	-	-	-
Nikotino sulfatas (1-metil-2/3-piridiV-pirolidinsulfatas)	65-30-5	0,1	-	-	-	-	-	-
Nitrafenas (turintis 72,5-67,5 % alkilfenolių)	1836-75-5	1	-	-	-	-	-	-
Nitrato rūgštis (azoto rūgštis)	7697-37-2	-	-	2,6	1	-	-	-
Nitroamofoska	53124-23-5	4	-	-	-	-	-	F
p-nitroanilinas	100-01-6	0,5	-	-	-	-	-	O
o-nitroanilinas	88-74-4	0,1	-	-	-	-	-	O
p-nitroanizolis	100-17-4	3	-	-	-	-	-	-
o-nitroanizolis	91-23-6	1	-	-	-	-	-	O
Nitrobenzenas	98-95-3	1	0,2	-	-	-	-	O
p-nitrobenzoinė rūgštis	62-63-7	2	-	-	-	-	-	-
Nitrobutanas	627-05-04	30	-	-	-	-	-	-
Nitrocikloheksanas	1122-60-7	1	-	-	-	-	-	-
Nitroetanas	79-24-3	60	20	150	50	-	-	-
Nitroformas	517-25-9	0,5	-	-	-	-	-	O
Nitroglicerinas (glicerolio trinitratas)	55-63-0	0,3	0,03	0,9	0,1	-	-	O
Nitroglikolis	628-96-6	0,2	0,03	0,6	0,1	-	-	O
Nitroksilenas	25168-04-1	5	-	-	-	-	-	O
Nitrometanas	75-52-5	50	20	130	50	-	-	-
1-nitropropanas	108-03-2	18	5	-	-	35	10	Ū
2-nitropropanas	79-46-9	7	2	-	-	20	6	ŪK
Nitrotoluenas, visi izomerai	1321-12-6	6	1	11	2	-	-	O
Nitrozoanabazinas	1133-64-8	0,5	-	-	-	-	-	-
4-nitrozodifenilaminas	55-18-5	0,2	-	-	-	-	-	O
Nonanai		800	150	1100	200	-	-	-
Nonilakrilatas	2664-55-3	1	-	-	-	-	-	-
n-nonilo alkoholis	143-08-8	10	-	-	-	-	-	-
Oksalo rūgštis	144-62-7	1	-	-	-	-	-	-
Oksidietanolio monobutileterio acetatas	124-17-4	130	15	250	30	-	-	-
Oksidietanolio monobutileteris	112-34-5	100	15	200	30	-	-	-
Oksidietanolis (dietilenglikolis)	111-46-6	45	10	90	20	-	-	O
Oksiranas (etilenoksidas)	75-21-8	2	1	9	5	-	-	K O

Cheminė medžiaga		Ribinis dydis						Pastabos
Cheminė medžiaga		Ilgalaikio poveikio ribinis dydis (IPRD)		Trumpalaikio poveikio ribinis dydis (TPRD)		Neviršytinas ribinis dydis (NRD)
Pavadinimas	CAS	mg/m³	ppm	mg/m³	ppm	mg/m³	ppm
Oktanai		900	200	1400	300	-	-	-
n-oktilo alkoholis	111-87-5	10	-	-	-	-	-	-
Ozonas	10028-15-6	0,2	0,1	-	-	0,6	0,3	Ū
Papaverino hidrochloridas	61-25-6	0,5	-	-	-	-	-	-
Paraldehidas	123-63-7	5	-	-	-	-	-	-
Pentachloracetonas	1768-31-6	0,5	-	-	-	-	-	O
Pentachlorpikolinas	87-86-5	1	-	-	-	-	-	-
Pentachlornitrobenzenas	82-68-8	0,5	-	-	-	-	-	O
Pentachlorfenolis ir jo druskos		0,5	-	1,5	-	-	-	O¹⁾
Pentaeritrolis	115-77-5	5	-	-	-	-	-	-
Pentafluoranilinas	771-60-8	0,5	-	-	-	-	-	-
Pentafluorbenzenas	363-72-4	5	-	-	-	-	-	-
Pentafluorfenolis	771-61-9	5	-	-	-	-	-	-
Pentafluorpropiono rūgštis	442-64-0	2	-	-	-	-	-	-
Pentanas	109-66-0	3000	1000	-	-	-	-	-
3-pentilacetatas (izopentilacetatas)	620-11-1	270	50	540	100	-	-	-
Pentilacetatas	628-63-7	270	50	540	100	-	-	-
Perchlormetilmerkaptanas	594-42-3	1	-	-	-	-	-	-
Perchlor-4-metilciklopentanas	3424-05-3	0,1	-	-	-	-	-	J O
Perchloretilenas (tetrachloretilenas)	127-18-4	70	10	170	25	-	-	K
Perfluordietilmetilaminas	758-48-5	500	-	-	-	-	-	-
Perfluorizobutilenas	382-21-8	-	-	-	-	0,1	-	Ū
Perfluorpentanas	678-26-2	0,5	-	-	-	-	-
Petrolio eteris (industrinis)								^{2), 3)}
– heksanų pagrindu		180	50	250	75	-	-
– heptanų pagrindu		800	200	1200	300	-	-	⁴⁾
– oktanų pagrindu		900	200	1400	300	-	-
Pikolinai (izomerų mišinys)	1333-41-1	5	-	-	-	-	-	-
Pikrino rūgštis	88-89-1	0,1						-
α-pinenas (terpenai)	80-56-8	150	25	300	50	-	-	⁵⁾
ß-pinenas (terpenai)	127-91-3	150	25	300	50	-	-	⁵⁾
Piperazinas (heksahidropirazinas)	110-85-0	0,3	0,1	1	0,3	-	-	J ⁶⁾

1) Pentachlorfenolio druskų RD taikomas perskaičiavus į gryną pentachlorfenolį.

2) Šis RD taikomas petrolio eteriui, kuriame mažiau kaip 0,2% benzeno.

3) Petrolio eteriui (tam tikrai naftos frakcijai) paprastai nurodomas virimo temperatūros intervalas. Atskirose petrolio eterio rūšyse daugiausia būna arba heksanų (apie 25–50% n-heksano, virimo temperatūra apie 60–80 °C), arba heptanų (virimo temperatūra apie 80–110 °C), arba oktanų (virimo temperatūra apie 100–140 °C).

4) RD taikomas petrolio eteriui, kuriame yra mažiau kaip 5% n-heksano.

5) Spygliuočių sakai jautrina odą. Atskirų terpenų jautrinantis poveikis nėra ištirtas, išskyrus 3-kareną.

6) Šie dydžiai taip pat taikomi piperazino druskoms, perskaičiavus į grynąjį piperaziną.

Cheminė medžiaga		Ribinis dydis						Pastabos
Cheminė medžiaga		Ilgalaikio poveikio ribinis dydis (IPRD)		Trumpalaikio poveikio ribinis dydis (TPRD)		Neviršytinas ribinis dydis (NRD)
Pavadinimas	CAS	mg/m³	ppm	mg/m³	ppm	mg/m³	ppm
Piperidinas	110-89-4	0,2	-	-	-	-	-	O
Pirenas	129-00-0	0,03	-	-	-	-	-	O
Piretrumas (grynintas iš jautrinančių laktonų)	8003-34-7	1	-	-	-	-	-	-
Piridinas	110-86-1	15	5	-	-	-	-	-
Piromelito rūgšties dianhidridas	89-32-7	5	-	-	-	-	-	-
Platina (metalas)	7440-06-4	1	-	-	-	-	-	-
Natūralūs, kristaliniai plaušeliai, išskyrus asbestą ir erionitą		0,5 pl/cm³		-	-	-	-	^{1), 2)}
Sintetiniai neorganiniai, kristaliniai plaušeliai		0,2 pl/cm³		-	-	-	-	¹⁾
Sintetiniai neorganiniai, amorfiniai plaušeliai		1 pl/cm³		-	-	-	-	¹⁾
Polichlorpinenas	25267-15-6	0,2	-	-	-	-	-	J O
Polichloruoti bifenilai (PCB)		0,01	-	0,03	-	-	-	K O
Polietilenas	9002-88-4	10	-	-	-	-	-	-
Polipropilenas (nestabilizuotas)	9003-07-0	10	-	-	-	-	-	-
2-metoksimetiletoksipropanolis	34590-94-8	300	50	450	75	-	-	O
Propargilo alkoholis	107-19-7	1	-	-	-	-	-	-
Propenas (propilenas)	115-07-1	900	500	-	-	-	-	-
Propilacetatas		420	100	800	200	-	-	-
n-propilaminas	107-10-8	5	-	-	-	-	-
Propanolis, visi izomerai (propilo alkoholis)		350	150	600	250	-	-	-
Propilenchlorhidrinas	78-89-7	2	-	-	-	-	-	O
Propilenglikolio karbonatas	108-32-7	7	-	-	-	-	-	-
Propilenglikolio monoakrilatas	121-21-1	1	-	-	-	-	-	O
Propilenglikolis	57-55-6	7	-	-	-	-	-	-
Propilenglikolio dinitratas	6423-43-4	0,7	0,1	2	0,3	-	-	O
Propilenglikolio monometileteris (PGME)		190	50	300	75	-	-	O
Propilenglikolio monometilo eterio acetatas (PGMEA, 1-metoksi-2-propilacetatas)	108-65-6	250	50	400	75	-	-	O
Propileno oksidas	75-56-9	5	2	25	10	-	-	K
Propilo alkoholis, visi izomerai (propanolis)		350	150	600	250	-	-	-
Propilpropionatas	106-36-5	70	-	-	-	-	-	-
Propiono aldehidas	123-38-6	5	-	-	-	-	-	O
Propiono rūgštis	79-09-4	31	10	62	20	-	-	-

1) Plaušelis čia apibrėžiamas kaip alveolinės frakcijos plaušelis, kurio ilgio ir pločio mažiausias santykis 3:1, mažiausias ilgis yra 5 μmium (mikrometrai) ir didžiausias plotis yra 3 μmium. Ore esančių plaušelių koncentracija nustatoma faziniu kontrastiniu optiniu mikroskopu membraninio filtro metodu (6.6).

2) Mineralams, kuriuose yra kristalinių plaušelių, priskiriami atapulgitas, haloizitas, sepiolitas ir volastonitas.

Cheminė medžiaga		Ribinis dydis							Pastabos
Cheminė medžiaga		Ilgalaikio poveikio ribinis dydis (IPRD)			Trumpalaikio poveikio ribinis dydis (TPRD)		Neviršytinas ribinis dydis (NRD)		Pastabos
Pavadinimas	CAS	mg/m³		ppm	mg/m³	ppm	mg/m³	ppm
Radonas, požeminiuose darbuose; kituose darbuose		žr. 1 pastabą 400 Bq/m³			-	-	-	-	K ^{1), 3)} ^{2), 3)}
Rezorcino monometileteris	150-19-6	0,5	-		-	-	-	-	O
Rezorcinolis (rezorcinas)	108-46-3	45	10		-	-	-	-	o
Riboflavinas	83-88-5	1	-		-	-	-	-	J
Rubidžio hidroksidas	1310-82-3	0,5	-		-	-	-	-	o
Sacharolis	57-50-1	10	-		-	-	-	-	-
Sebacino rūgštis	111-20-6	4	-		-	-	-	-	-
Selenas ir jo neorganiniai junginiai, išskyrus vandenilio selenidą (kaip Se)		0,1	-		-	-	-	-	-
Sidabras (metalas) ir mažai tirpūs jo junginiai (kaip Ag)		0,1	-		-	-	-	-	-
Sidabras, tirpieji junginiai (kaip Ag)		0,01	-		-	-	-	-	-
Siera elementari	15070-42-5	6	-		-	-	-	-	F
Sieros dioksidas	7446-09-5	5	2		-	-	13	5	Ū
Sieros heksafluoridas	2551-62-4	6000	1000		-	-	-	-
Sieros rūgštis, rūkas	7664-93-9	1	-		3	-	-	-	-
Sieros tetrafluoridas	7783-60-0	-	-		-	-	0,4	0,1
Silicio nitridas	12033-89-5	6	-		-	-	-	-	F
Silicio tetraboridas	12007-81-7	6	-		-	-	-	-	F
Sintoks-12, Sintoks-20M	66106-01-2	5	-		-	-	-	-
Skruzdžių rūgštis	64-18-6	9	5		-	-	-	-	-
Stearatai		5	-		-	-	-	-	^{5), 6)}
Stibanas (stibio hidridas)	7803-52-3	0,3	0,05		-	-	-	-	-

1) Požeminiams darbams RD taikomas kaip metinė dozė.

2) Taikomas radono dujų kiekio RD gali būti ir kaip metinis vidurkinis. Matuojant radoną, galima išmatuoti radono dujas ar jo darinius.

3) Radono dariniai, kaip ir radonas, yra kancerogeniški.

4) Sieros pentafluoridui nurodomas 0,01 ppm arba 0,1 mg/m³ NRD.

5) Čia įtraukti stearatai: aliuminio stearatas [7047-84-9], aliuminio distearatas [300-92-5], aliuminio tristearatas [637-12-7], amonio stearatas [1002-89-7], butilo stearatas [123-95-5], dietilenglikolio monostearatas [106-11-6], etilenglikolio monostearatas [111-60-49], glicerolio monostearatas [31566-31-1], kalcio stearatas [1592-23-0], kalio stearatas [593-29-3], ličio stearatas [4485-12-5], magnio stearatas [557-04-0], natrio stearatas [822-16-2], cinko stearatas [557-05-1].

6) RD netaikomas tokiems metalų stearatams, kuriuose yra toksiškų metalų, pvz., švino.

Cheminė medžiaga			Ribinis dydis												Pastabos
			Ilgalaikio poveikio ribinis dydis (IPRD)				Trumpalaikio poveikio ribinis dydis (TPRD)				Neviršytinas ribinis dydis (NRD)
Pavadinimas	CAS		mg/m³		ppm		mg/m³		ppm		mg/m³		ppm
Stibis ir jo oksidai (kaip Sb)			0,5		-		-		-		-		-		-
Stiklo pluoštas (sintetiniai neorganiniai, amorfiniai plaušeliai)			1 pl/cm³				-		-		-		-		¹⁾
Stirenas (stirolas)	100-42-5	90		20		200		50		-		-		O ²⁾
Streptocidas (p-aminobenzensulfamidas)	107-71-1	1		-		-		-		-		-		-
Strofantidino acetatas	60-38-8	0,05		-		-		-		-		-		-
Stroncio fosfatas,	7446-28-8
karbonatas,	1633-05-02	6		-		-		-		-		-		-
sulfatas	7759-02-6
Stroncio nitratas	10042-76-9	1		-		-		-		-		-
Stroncio oksidas,	1314-11-0	1		-		-		-		-		-		-
hidroksidas	1848-07-4
Sulfacilas (p-aminobenzensulfacetamidas)	144-80-9	1		-		-		-		-		-		-
Sulfadimetoksinas (2,6-dimetoksi-4-p-/aminobenzenlsulfamidoApirimidinas)	122-11-2	0,1		-		-		-		-		-		-
Sulfadimezinas (2-/p-aminobenzensulfamido/-4,6-dimetil-pirimidinas)	57-68-1	1												-
Sulfalenas (2-/p- aminobenzen-sulfamido/-3- metoksipirazinas)	152-47-6	1		-		-		-		-		-		-
Sulfazinas (metazinas, 4,6-bis-(izopropilamino)-simtriazinas)	68-35-9	1		-		-		-		-		-		-
Sulfidai (dimetildisulfido, dimetilsulfido ir metilmerkaptano bendra suma)				1										-
Sulfolanas (tetrametilsulfonas)	126-33-0	40		-		-		-		-		-		-
Sulfotepas	3689-24-5	0,1		-		-		-		-		-		O
Suvirinimo aerozoliai		5		-		-		-		-		-		³⁾
Suodžiai (dulkės, anglies)		3		-		-		-		-		-		F
Sviesto rūgštis	107-92-6	10		-		-		-		-		-		-

2) Planuojant naujus objektus ar keičiant senus, reikia stengtis užtikrinti, kad stireno poveikis per darbo dieną būtų priimtinas laikantis IPRD 10 ppm koncentracijos.

3) Žiūrėti 45 punktą.

Cheminė medžiaga		Ribinis dydis						Pastabos
Cheminė medžiaga		Ilgalaikio poveikio ribinis dydis (IPRD)		Trumpalaikio poveikio ribinis dydis (TPRD)		Neviršytinas ribinis dydis (NRD)
Pavadinimas	CAS	mg/m³	ppm	mg/m³	ppm	mg/m³	ppm
Švinas (metalas) ir jo neorganiniai junginiai (kaip Pb):								R ^{1), 2)}
įkvepiamoji frakcija		0,15	-	-	-	-	-
alveolinė frakcija		0,07	-	-	-	-	-	³⁾
Švinas, organiniai junginiai (švino tetraetilatas, švino tetrametilatas) (kaip Pb)		0,05		0,2				R O
Švino hidrochinonatas	57218-73-2	0,005	-	-	-	-	-	-
Švino salicilatas	15748-73-9	0,005	-	-	-	-	-	-
Švino tetraetilatas (tetraetilšvinas) (kaip Pb)	78-00-2	0,05	-	0,2	-	-	-	R O
Švino tetrametilatas (tetrametilšvinas) (kaip Pb)	75-74-1	0,05	-	0,2	-	-	-	R O
Talio bromidas (kaip Ta)	7789-40-4	0,01	-	-	-	-	-	-
Talio jodidas (kaip Ta)	7790-30-9	0,01	-	-	-	-	-	-
Talkas:
įkvepiamoji frakcija		2	-	-	-	-	-
alveolinė frakcija		1	-	-	-	-	-	³⁾
Tankias	1401-55-4	1	-	-	-	-	-	-
Tantalas ir jo oksidai	1314-61-0	10	-	-	-	-	-	F
Telūras ir jo junginiai (kaip Te)		0,1	-	-	-	-	-	-
Tepalo rūkas, įskaitant dūmus		1	-	3	-	-	-	^{4), 5)}
Terpenai		150	25	300	50	-	-	⁶⁾
Terpentinas	8006-64-2	150	25	300	50	-	-	J O⁶⁾
Tetrabrometanas	79-27-6	14	1	30	2	-	-
Tetrabrommetanas (anglies tetrabromidas)	558-13-4	1	-	-	-	-	-	-
Tetrachlorbutadienas	58334-79-5	0,5	-	-	-	-	-	-
1,2,3,4-tetrachlorbutanas	3405-32-1	0,5	-	-	-	-	-	-
Tetrachloretanas	25322-20-7	5	-	-	-	-	-	K

1) Nustatyti biologiniai RD švinui ir kadmiui.

2) Planuojant naujus objektus ar keičiant senus, reikia stengtis užtikrinti, kad švino ir jo neorganinių junginių poveikis per darbo dieną būtų priimtinas laikantis IPRD 0,05 mg/m³ koncentracijos, nepaisant dalelių dydžio. Tai netaikoma švino sulfidui.

3) Žiūrėti 46 punktą.

4) Kaitinant kai kurias alyvas išsiskiria Policikliniai aromatiniai angliavandeniliai, kurie gali būti kancerogeniški. Tokių medžiagų gali būti ir pačiose alyvose.

5) Metalo pjovimo aušinamųjų skysčių ir panašių vandens pagrindu paruoštų skysčių aerozoliuose, kuriuose, be alyvos, gali būti ir kitų medžiagų, RD taikomas bendrai, atsižvelgiant į visą nevandeninę dalį. Jei atskirų medžiagų yra nustatyti mažesni RD, tai jie ir turi būti taikomi.

6) Spygliuočių sakai jautrina odą. Atskirų terpenų jautrinantis poveikis nėra ištirtas, išskyrus 3-kareną.

Cheminė medžiaga			Ribinis dydis							Pastabos
Cheminė medžiaga			Ilgalaikio poveikio ribinis dydis (IPRD)			Trumpalaikio poveikio ribinis dydis (TPRD)		Neviršytinas ribinis dydis (NRD)
Pavadinimas		CAS	mg/m³		ppm	mg/m³	ppm	mg/m³	ppm
Tetrachloretilenas (perchloretilenas)		127-18-4	70		10	170	25	-	-	K
Tetrachlorfenolis ir jo druskos		25167-83-3	0,5		-	1,5	-	-	-	O¹⁾
Tetraetilšvinas (kaip Pb) (švino tetraetilatas)		78-00-2	0,05		-	0,2	-	-	-	R O
1,1,1,2-tetrafluoretanas (HFC 134 a)		811-97-2	2000		500	3000	750	-	-	-
Tetrahidrofuranas		109-99-9	150		50	300	100	-	-	O
Tetrametilšvinas (kaip Pb) (švino tetrametilatas)		75-74-1	0,05		-	0,2	-	-	-	R O
Tetranitrometanas		509-14-8	0,4		0,05	0,8	0,1	-	-	²⁾
Tiofosas (parationas)		56-38-2	0,05		-	-5	-	-	-	O
Tioglikolio rūgštis		68-11-1	4		1	8	2	-	-	O
Tiramas		137-26-8	1		-	2	-	-	-	J
Titano dioksidas		13463-67-7	5		-	-	-	-	-	-
Toluenas		108-88-3	192		50	384	100	-	-	O
Tolueno diizocianatas (TDI)		584-84-9	0,04		0,005	-	-	0,07	0,01	Ū J K^{3), 4)}
1,2,4-trichlorbenzenas		120-82-1	15,1		2	37,8	5	-	-	O
1,1,1-trichloretanas (metilchloroformas)		71-55-6	300		50	500	90	-	-	-
Trichloretilenas		79-01-6	50		10	140	25	-	-	K ^{5), 6)}
Trichlorfenolis ir jo druskos			0,5		-	1,5	-	-	-	K O⁷⁾
Trichlorfluormetanas (CFC 11, freonas 11)		75-69-4	3000		500	4500	750	-	-	⁸⁾
Trichlornaftalenas		1321-65-9	0,2		-	0,6	-	-	-	O
1,1,2-trichlor-1,2,2-trifluoretanas (CFC 113, freonas 113)		76-13-1	4000		500	6000	750	-	-	⁸⁾
1,2,3-trichlorpropanas	96-18-4		2	-		-	-	-	-		-
Trichlorsilanas (kaip HC1)	10025-78-2		1	-		-	-	-	-		-

1) Tetrachlorfenolio druskų RD taikomas perskaičiuojant į gryną tetrachlorfenolį.

2) Kol kas tetranitrometanas nėra klasifikuojamas kaip kancerogenas, nors naujausiais tyrimais nustatyta, kad gyvūnams sukelia vėžį.

3) Nustatytas 5 min. poveikio trukmės NRD.

4) Tas pats RD, išreikštas ppm, taikomas izocianatams, kurių RD nenustatyti. Ši nuostata taikoma ir dulkių ar lašelių (aerozolių) pavidalo izocianatams, įskaitant prepolimerizuotus izocianatus (aduktus). Tačiau skirtingų medžiagų RD, išreikšti mg/m³, yra skirtingi.

5) Trichloretilene yra stabilizuojančių agentų. Jei tai techniškai būtina, trichloretilene gali būti specialių stabilizuojančių agentų, kurių koncentracija nedidelė, pvz., epichlorhidrino.

6) Kai kuriose šalyse šios cheminės medžiagos naudojimas uždraustas.

7) Trichlorfenolio druskų RD yra taikomas perskaičiuojant į gryną trichlorfenolį.

8) Dichlorfluormetanas, CFC 21, freonas 21 yra kepenų nuodas. Šiai medžiagai galima nurodyti 10 ppm koncentracijos IPRD.

Cheminė medžiaga		Ribinis dydis						Pastabos
Cheminė medžiaga		Ilgalaikio poveikio ribinis dydis (IPRD)		Trumpalaikio poveikio ribinis dydis (TPRD)		Neviršytinas ribinis dydis (NRD)
Pavadinimas	CAS Nr.	mg/m³	ppm	mg/m³	ppm	mg/m³	ppm
2,3,6-trichlortoluenas	2077-46-5	10	-	-	-	-	-	O
Trichoderminas	4682-50-2	0,1	-	-	-	-	-	-
Tridimitas (silicio dioksido atmaina, plg. kristobalitas, kvarcas), įkvepiamoji frakcija	15468-32-3	0,05	-	-	-	-	-	¹⁾
Trietanolaminas	102-71-6	5	-	10	-	-	-	J
Trietilaminas	121-44-8	8,4	2	12,6	3	-	-	O
Trietilentetraminas	112-24-3	6	1	12	2	-	-	J
2,2,2-trifluor-1-chloretilo difluormetilo eteris (izofluranas)	26675-46-7	80	10	150	20	-	-	-
1,1,2-trifluor-2-chloretildifluormetilo eteris (efranas, enfluranas)	13838-16-9	80	10	150	20	-	-	-
Trifluoracto rūgštis	76-05-1	2	-	-	-	-	-	O
Trifluorchloretilenas	79-38-9	5	-	-	-	-	-	-
Trifluoretilaminas	29010-16-0	100	-	-	-	-	-	-
Trimelito rūgštis	528-44-9	0,05	-	-	-	-	-	-
Trimelito rūgšties anhidridas (TMA)	552-30-7	0,04	-	-	-	0,08	-	Ū J
Trimetilbenzenas, visi jo izomerai		100	20	-	-	-	-	²⁾
Trimetilaminas	75-50-3	5	-	-	-	-	-	O
1,2,3-trimetilbenzenas	526-73-8	100	20	-	-	-	-	²⁾
1,2,4-trimetilbenzenas	95-63-6	100	20	-	-	-	-	²⁾
Trimetilheksametilendi-izocianatas (TMDI)	28679-16-5	0,04	0,005	-	-	0,09	0,01	Ū J ^3),4)
Trimetilolpropanas	77-99-6	-	-	-	-	-	5	Ū
Trinikelio disulfidas (nikelio subsulfidas) (kaip Ni)	12035-72-2	0,01	-	-	-	-	-	K J
Trinitroglicerolis (trinitroglicerinas, nitroglicerinas, glicerolio trinitratas)	55-63-0	0,3	0,03	0,9	0,1	-	-	O
Trinitrotoluenas	118-96-7	0,1	-	0,2	-	-	-	O
Urano netirpūs junginiai		0,075	-	-	-	-	-	-
Urano tirpūs junginiai		0,015	-	-	-	-	-	-
Urea (karbamidas, šlapalas)	57-13-6	10	-	-	-	-	-	-

1) Žiūrėti 46 punktą.

2) Tas pats RD, išreikštas mg/m³, yra taikomas kitiems polialkilbenzenams.

3) Nustatytas 5 min. poveikio trukmės NRD.

Cheminė medžiaga		Ribinis dydis						Pastabos
Cheminė medžiaga		Ilgalaikio poveikio ribinis dydis (IPRD)		Trumpalaikio poveikio ribinis dydis (TPRD)		Neviršytinas ribinis dydis (NRD)
Pavadinimas	CAS Nr.	mg/m³	ppm	mg/m³	ppm	mg/m³	ppm
Vaitspiritas		300	apie 50	600	apie 100	-	-	¹⁾
Valerijono rūgštis	109-52-4	5	-	-	-	-	-	-
Vanadžio pentoksidas (kaip V):	1314-62-1
įkvepiamoji frakcija		0,2	-	-	-	-	-	²⁾
alveolinė frakcija		-	-	-	-	0,05	-	²⁾
Vandenilio bromidas	10035-10-6	-	-	6,7	2	-	-	-
Vandenilio chloridas	7647-01-0	8	5	15	10	-	-	-
Vandenilio fluoridas	7664-39-3	1,5	1,8	2,5	3			Ū
Vandenilio peroksidas	7722-84-1	1,4	1	-	-	3	2	Ū
Vandenilio selenidas	7783-07-5	0,07	0,02	0,17	0,05	-	-	-
Vandenilio sulfidas	7783-06-4	14	10	-	-	20	15	Ū
Vario ftalocianinas	689-97-4	5	-	-	-	-	-	-
Vario hidrochinonatas	64887-62-3	0,5	-	-	-	-	-	-
Vario salicilatas	20936-31-6	0,1	-	-	-	-	-	-
Vario trichlorfenoliatas	25267-55-4	0,1	-	-	-	-	-	-
Varis ir jo neorganiniai junginiai (kaip Cu):
įkvepiamoji frakcija		1	-	-	-	-	-	²⁾
alveolinė frakcija		0,2	-	-	-	-	-	²⁾
Vinilidenchloridas	75-35-4	20	5	40	10	-	-	-
Vinilo acetatas	108-05-4	18	5	35	10	-	-	-
Vinilo chloridas	75-01-4	7,77	3	-	-	-	-	K O
2-Vinilpiridinas	100-69-6	0,5	-	-	-	-	-	O
Viniltoluenas	25013-15-4	50	10	150	30	-	-	O
Vitavaksas	5834-68-4	1	-	-	-	-	-	-
Volframas, labai tirpūs junginiai (kaip W)		1	-	-	-	-	-	-
Volframas (metalas) ir mažai tirpūs junginiai (kaip W)		5	-	-	-	-	-	-

1) Taikoma vaitspiritui, kuris yra naudojamas kaip dažų tirpiklis ir skiediklis, t. y. ligroinas, kuriame yra 17–22% aromatinių junginių (apie 15–20% pagal tūrį), o virimo temperatūros intervalas yra maždaug 150–200 °C. Apytikris dydis, pateikiamas ppm, yra apskaičiuotas vaitspiritui, kuriame yra 22% aromatinių medžiagų.

2) Žiūrėti 46 punktą.

VIII. PASTABOS DĖL LENTELĖJE VII SKYRIUJE PATEIKTŲ RIBINIŲ DYDŽIŲ

44. Suvirinimo aerozolis – tai visa įkvepiamoji frakcija, kurios nustatytas IPRD – 5 mg/m³. Suvirinimo aerozolius nelengva suklasifikuoti. Jų sudėtis ir kiekis priklauso nuo suvirinamo lydinio sudėties, naudojamų elektrodų bei paties suvirinimo proceso. Tokie aktyvūs metalai kaip aliuminis ir titanas bei jų lydiniai yra suvirinami elektros lanku apsauginėje argono atmosferoje. Šio proceso metu susidaro palyginti nedaug dujų, tačiau sklinda stipri spinduliuotė, dėl kurios gali pasigaminti ozonas. Panašūs procesai vyksta ir elektros lanku suvirinant legiruotą plieną, tuo metu susidaro nedaug dujų. Anglingieji plienai suvirinami lanku oksiduojančioje aplinkoje, kurioje susidaro nemažai dujų, tarp jų ir anglies monoksido (smalkių). Šiuo atveju suvirinimo aerozolį (suvirinimo dūmus) paprastai sudaro smulkios amorfinių šlakų dalelės, kuriose yra geležies, mangano, silicio ir kitų metalų junginių, tai priklauso nuo suvirinamų detalių ir elektrodų sudėties. Chromo ir nikelio junginių yra aptinkama, kai suvirinamas nerūdijantis plienas. Kai padengti fliusu ir tuščiaviduriai elektrodai yra paruošiami su fluoridais, tokiu atveju aerozolyje gali vyrauti fluoridai, o ne oksidai. Dėl to elektros lankinio suvirinimo aerozoliuose visų pirma reikia patikrinti, ar nėra viršijami aerozolio sudėtinių dalių atskiri RD. Jei suvirinimo elektrode, suvirinamame metale ar jo dangoje nėra toksiškų elementų, o sąlygos nėra palankios tam, kad susidarytų toksiškos dujos, išvadoms pagrįsti pakanka duomenų apie bendrą suvirinimo aerozolio koncentraciją.

45. Nėra nustatomi aviacinio, automobilių benzino, dyzelinio bei reaktyvinio kuro ir žibalo atskiri RD, nes šios kuro rūšys yra daugybės cheminių medžiagų mišiniai, o tikslios tų cheminių medžiagų koncentracijos dažniausiai būna nežinomos, be to, jos gali būti nevienodos skirtingose kuro partijose. 1 lentelėje yra pateikti apytikriai RD, kuriuos galima naudoti profilaktiniame saugos darbe bei vertinant profesinę riziką. Šie RD atspindi bendrą didžiausią leistiną angliavandenilių koncentraciją ore ir jais galima vadovautis, kaip ir šioje normoje pateiktoje Cheminių medžiagų ribinių dydžių lentelėje VII skyriuje nurodytais RD.

1 lentelė. Apytikriai angliavandenilių ribiniai dydžiai, mg/m³

Produktas	Pagrindinė skaičiuotina sudedamoji dalis, tūrio procentai produkte		Suminis angliavandenilių RD ore, mg/m³
Produktas	Aromatiniai junginiai, skaičiuojami kaip trimetilbenzenas	Likutis, skaičiuojamas kaip oktanas	IPRD	TPRD
Alifatinis benzinas, skirtas grandininiams pjūklams	-	100	900	-
Automobilinis benzinas	50	50	200	300
Aviacinis benzinas	25	75	350	500
Plačios frakcijos reaktyvinis kuras	25	75	350	500
Aviacinis žibalas	25	75	350	500

Dydžiai yra apskaičiuojami pagal 1 lentelėje pateiktas koncentracijas, naudojant žemiau pateiktą formulę:

čia:

H_b – bendra angliavandenilių mišinio koncentracija ore, mg/m³;

C₁, C₂, C_n, – 1-os, 2-os ir n-os kenksmingos cheminės medžiagos kiekis produkte, %;

D₁, D₂, D_n – 1-os, 2-os ir n-os kenksmingos cheminės medžiagos RD, mg/m³.

Manoma, kad medžiagų komponentai sukelia suminį poveikį. Garų ir skysčių sudėtis yra laikoma maždaug vienoda. Procentinė tūrio dalis yra laikoma lygia procentinei svorio daliai. Jeigu žinome sudėtinių cheminių medžiagų koncentracijas, tai apskaičiuodami bendrą angliavandenilių mišinio koncentraciją ore galime jomis pasinaudoti. Jei kuro sudėtyje yra benzeno ir (ar) tetraetilšvino, jų koncentracija darbo vietoje vertinama pagal šių medžiagų RD.

46. Alveolinė frakcija – tai dulkių dalis, praeinanti pro preseparatorių, kurio parametrai atitinka Johanesburgo konvencijos parametrus, pateiktus 2 lentelėje.

2 lentelė. Johanesburgo konvencijos parametrai

Aerodinaminis dalelių skersmuo, μmium	Praeinančios pro preseparatorių dalelės, %
1,6	95
3,5	75
5,0	50
7,1	0

Aerodinaminis skersmuo – tai rutulinės dalelės, kurios tankis 1 g/cm³, o kritimo greitis yra toks pat kaip ir nagrinėjamos dalelės nepriklausomai nuo pastarosios tikrojo dydžio, formos ir tankio skersmuo. Paprastai dūmų dalelės skersmuo yra mažesnis kaip 1 μm, vadinasi, didžioji jų dalis, kaip matyti 3 lentelėje, praslinks pro minėtą preseparatorių. Taigi visos dūmų dalelės yra laikomos alveoline frakcija, todėl nebūtina naudoti preseparatorių dirbant su dūmų mėginiais. Metalų dūmai paprastai susidaro dėl metalo garų kondensacijos ir galbūt oksidacijos.

______________

Lietuvos higienos normos HN 23:2007

„Cheminių medžiagų ribiniai dydžiai.

Matavimo ir poveikio vertinimo bendrieji reikalavimai“

1 priedas

CHEMINĖS MEDŽIAGOS ILGALAIKIO POVEIKIO LAIKE KINTANČIOS KONCENTRACIJOS VIDURKIO DYDŽIO SKAIČIAVIMO PAVYZDYS

Darbo aplinkoje esančių cheminių medžiagų laike kintančių koncentracijų vidurkio dydžių matavimas ir apskaičiavimas aprašyti VI skyriuje „Bendrieji matavimo reikalavimai“. Žemiau pateikiamas ilgalaikio poveikio laike kintančios koncentracijos vidurkio dydžio apskaičiavimo pavyzdys.

Asmeniniu ėminių ėmikliu per 8 valandų darbo dieną (pamainą) buvo paimti keturi A tirpiklio ėminiai.

Ėminys	Laikas	Trukmė, min	Koncentracijos dydis, mg/m³
1.	07.50–10.00	130	67
2.	10.00–12.00	120	54
3.	12.35–14.20	105	35
4.	14.20–16.05	105	48

Pritaikius 35 punkte pateiktą formulę, apskaičiuojamas ilgalaikio poveikio laike kintančios koncentracijos vidurkio dydis:

C_v = 52 mg/m³. Nustatytas šio tirpiklio IPRD – 70 mg/m³. Taigi A tirpiklio poveikis yra priimtinas, jei tuo pačiu metu darbuotojas nėra veikiamas ir kitų panašaus poveikio cheminių medžiagų.

Kai darbuotojas tuo pačiu metu veikiamas kitu panašaus poveikio tirpikliu B, tokiais pat laiko tarpais kaip ir tirpiklio A imami tirpiklio B ėminiai, kuriuose nustatytos koncentracijos 12, 22, 7 ir 16 mg/m³. Tirpiklio B ilgalaikio poveikio laike kintančios koncentracijos vidurkio dydis:

C_v = 14 mg/m³. Ribinis dydis yra 20 mg/m³.

Tirpikliu A ir B higieninis efektas skaičiuojamas pagal formule, pateikta 16 punkte.

Higieninis efektas didesnis už vienetą, taigi tirpiklio A ir tirpiklio B poveikis vienu metu nepriimtinas.

______________

Lietuvos higienos normos HN 23:2007

„Cheminių medžiagų ribiniai dydžiai.

Matavimo ir poveikio vertinimo bendrieji reikalavimai“

2 priedas

LITERATŪRA

1. 1983 m. rugsėjo 19 d. Tarybos direktyva 83/477/EEB dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios su asbesto poveikiu darbe (antroji atskira Direktyva, kaip numatyta Direktyvos 80/1107/EEB 8 straipsnyje) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 5 skyrius, 1 tomas, p. 264), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2007 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/30/EB (OL 2007 L 165, p. 21).

2. 1991 m. gegužės 29 d. Komisijos direktyva 91/322/EEC dėl orientacinių ribinių verčių nustatymo įgyvendinant Tarybos direktyvą 80/1107/EEB dėl darbuotojų apsaugos nuo pavojingo cheminių, fizinių ir biologinių veiksnių poveikio darbe (OL 2004 m. specialusis leidimas, 5 skyrius, 1 tomas, p. 412), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. vasario 7 d. Komisijos direktyva 2006/15/EB (OL 2006 L 38, p. 36).

3. 2000 m. birželio 8 d. Tarybos direktyva 2000/39/EB, nustatanti pirmąjį orientacinių profesinio poveikio ribinių dydžių sąrašą, įgyvendinant Tarybos direktyvą 98/24/EB dėl darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos nuo rizikos, susijusios su cheminiais veiksniais darbe (OL 2004 m. specialusis leidimas, 5 skyrius, 3 tomas, p. 432).

4. 2003 m. kovo 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/18/EB, iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 83/477/EEB dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios su asbesto poveikiu darbe (OL 2004 m. specialusis leidimas, 5 skyrius, 4 tomas, p. 312).

5. 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/37/EB dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios su kancerogenų arba mutagenų poveikiu darbe (šeštoji atskira Direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 5 skyrius, 5 tomas, p. 35).

6. 2006 m. vasario 7 d. Komisijos direktyva 2006/15/EB, nustatanti antrąjį orientacinį profesinio poveikio ribinių verčių sąrašą, įgyvendinant Tarybos direktyvą 98/24/EB, ir iš dalies keičianti Direktyvas 91/322/EEB ir 2000/39/EB (OL 2006 L 38, p. 36).

7. Occupational exposure limit values and measures against air contaminants. AFS 2005:17. Statute Book of the Swedish Work Environment Authority.

8. Thresold limit values for Chemical substances and physical agents and biolobical exposure indices. American Conference of Govermental Industrial Hygienists (ACGIH), Cincinnati, 1995.

9. LST EN 689:2001. Darbo vietos oras. Įkvepiamų chemikalų poveikio, lyginant su ribinėmis vertėmis, vertinimo rekomendacijos ir matavimo strategija (tapatus EN 689:1995. Workplace atmospheres – Guidance for the assessment of exposure by inhalation to Chemical agents for comparison with limit values and measurement strategy).

10. LST EN 482:2006. Darbo vietos oras. Bendrieji cheminių medžiagų matavimo procedūrų atlikimo reikalavimai (tapatus EN 482:2006. Workplace atmospheres – General requirements for the performance of procedures for the measurement of Chemical agents).

11. LST EN 481:2001. Darbo vietos oras. Frakcijų granuliometrinės sudėties apibrėžimai ore esančioms dalelėms matuoti (tapatus EN 481:1993. Workplace atmospheres – Size fraction definitions for measurement of airborne particles).

12. LST EN ISO/IEC 17025:2006. Tyrimų, bandymų ir kalibravimo laboratorijų kompetencijai keliami bendrieji reikalavimai (tapatus ISO/IEC 17025:2005. General requirements for the competence of testing and calibration laboratories).

______________