LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO IR

LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO

 

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS HIGIENOS NORMOS HN 23:2007 „CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ PROFESINIO POVEIKIO RIBINIAI DYDŽIAI. MATAVIMO IR POVEIKIO VERTINIMO BENDRIEJI REIKALAVIMAI“ PATVIRTINIMO

 

2007 m. spalio 15 d. Nr. V-827/A1-287

Vilnius

 

Siekdami gerinti darbuotojų saugą ir sveikatą ir vadovaudamiesi 2006 m. vasario 7 d. Komisijos direktyva 2006/15/EB, nustatančia antrąjį orientacinių profesinio poveikio ribinių verčių sąrašą, įgyvendinant Tarybos direktyvą 98/24/EB, ir iš dalies keičiančia Direktyvas 91/322/EEB ir 2000/39/EB (OL 2006 L 38, p. 36), 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/37/EB dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios su kancerogenų arba mutagenų poveikiu darbe (šeštoji atskira Direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 5 skyrius, 5 tomas, p. 35), bei 2003 m. kovo 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/18/EB, iš dalies pakeičiančia Tarybos direktyvą 83/477/EEB dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios su asbesto poveikiu darbe (OL 2004 m. specialusis leidimas, 5 skyrius, 4 tomas, p. 312):

1. Tvirtiname Lietuvos higienos normą HN 23:2007 „Cheminių medžiagų profesinio poveikio ribiniai dydžiai. Matavimo ir poveikio vertinimo bendrieji reikalavimai“ (pridedama).

2. Laikome netekusiu galios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2001 m. gruodžio 13 d. įsakymą Nr. 645/169 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 23:2001 „Kenksmingų cheminių medžiagų koncentracijų ribinės vertės darbo aplinkos ore. Bendrieji reikalavimai“ (Žin., 2001, Nr. 110-4008).

 

 

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS                                            RIMVYDAS TURČINSKAS

 

SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRĖ                           VILIJA BLINKEVIČIŪTĖ

 


 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos

ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės

apsaugos ir darbo ministro

2007 m. spalio 15 d.

įsakymu Nr. V-827/A1-287

 

LIETUVOS HIGIENOS NORMA HN 23:2007 „CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ PROFESINIO POVEIKIO RIBINIAI DYDŽIAI. MATAVIMO IR POVEIKIO VERTINIMO BENDRIEJI REIKALAVIMAI“

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Higienos norma „Cheminių medžiagų profesinio poveikio ribiniai dydžiai. Matavimo ir poveikio vertinimo bendrieji reikalavimai“ (toliau – higienos norma) nustato cheminių medžiagų profesinio poveikio ribinius dydžius, cheminių medžiagų poveikio darbuotojų sveikatai, vertinimo, cheminių medžiagų koncentracijų matavimo bendruosius reikalavimus.

2. Higienos norma taikoma vertinant cheminių medžiagų koncentracijas darbo aplinkos ore, siekiant apsaugoti darbuotojus nuo rizikos, susijusios su cheminių medžiagų poveikiu jų sveikatai darbo vietose.

3. Higienos norma turi vadovautis juridiniai ir fiziniai asmenys:

3.1. projektuojantys naujas technologijas, gaminantys ir naudojantys technologinę įrangą, kuri gali daryti įtaką darbo aplinkos oro užterštumui ir darbuotojų sveikatai;

3.2. įrengiantys naujas darbo vietas ir naudojantys darbo vietas, kuriose darbo aplinkos oro užterštumas gali turėti įtakos darbuotojų sveikatai;

3.3. vertinantys ir kontroliuojantys darbo aplinkos oro užterštumą ir jo poveikį darbuotojų sveikatai.

4. Į higienos normos reikalavimus turi būti atsižvelgta rengiant norminius dokumentus, susijusius su cheminių medžiagų poveikiu darbuotojų sveikatai darbo vietose.

5. Higienos norma netaikoma radioaktyviosioms cheminėms medžiagoms.

 

II. NUORODOS

 

6. Higienos normoje yra nuorodos į tokius teisės aktus:

6.1. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymą (Žin., 2003, Nr. 70-3170);

6.2. Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir preparatų įstatymą (Žin., 2000, Nr. 36-987; 2006, Nr. 65-2381);

6.3. Profesinės rizikos vertinimo nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. A1-159/V-612 (Žin., 2003, Nr. 100-4504);

6.4. Darbuotojų apsaugos nuo cheminių veiksnių darbe nuostatus; Darbuotojų apsaugos nuo kancerogenų ir mutagenų poveikio darbe nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 97/406 (Žin., 2001, Nr. 65-2396);

6.5. Darbo su asbestu nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. A1-184/V-546 (Žin., 2004, Nr. 116-4342);

6.6. Asbesto skaidulų koncentracijos ore matavimo metodinius nurodymus, patvirtintus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. V-34 (Žin., 2006, Nr. 13-461).

 

III. SĄVOKOS IR JŲ APIBRĖŽIMAI

 

7. Higienos normoje vartojamos sąvokos ir jų apibrėžimai:

cheminė medžiaga (cheminis veiksnys) – cheminis elementas ar junginys, grynas ar mišinyje, egzistuojantis natūraliai arba pagamintas, naudojamas arba išskiriamas, įskaitant atliekas, bet kokio darbo proceso metu, pagamintas tikslingai ar ne, teikiamas rinkai ar ne;

kenksmingumas – cheminei medžiagai būdinga savybė pakenkti žmogaus sveikatai;

kvėpavimo erdvė (kvėpavimo zona) – tai 30 cm spindulio pusiau sferinė erdvė prie darbuotojo veido;

įkvepiamasis poveikis – cheminės medžiagos, esančios aplinkos ore, kuriuo darbuotojas kvėpuoja, galimybė veikti darbuotoją per kvėpavimo takus;

ūmaus poveikio cheminė medžiaga – cheminė medžiaga, pasižyminti ardančiomis ar dirginančiomis, ar labai toksiškomis, ar toksiškomis savybėmis, kurios veikiamas darbuotojas gali mirti, ūmiai apsinuodyti ir (arba) ūmiai susirgti;

lėtinio poveikio cheminė medžiaga – cheminė medžiaga, kurios veikiamas darbuotojas gali apsinuodyti ar susirgti praėjus tam tikram laikotarpiui;

fibrogeninio poveikio cheminė medžiaga – cheminė medžiaga, galinti darbuotojui sukelti plaučių audinio ir pleuros fibrozinius pakitimus;

jautrinančio poveikio cheminė medžiaga – cheminė medžiaga, galinti įjautrinti darbuotojo organizmą, sukelti padidėjusio jautrumo reakciją ir (arba) alerginę ligą;

kancerogeninio poveikio cheminė medžiaga – cheminė medžiaga, galinti darbuotojams sukelti vėžį arba padidinti darbuotojų sergamumą vėžiu;

mutageninio poveikio cheminė medžiaga – cheminė medžiaga, galinti darbuotojams sukelti paveldimus genetinius pakenkimus arba padidinti jų dažnumą;

toksiško poveikio reprodukcijai cheminė medžiaga – cheminė medžiaga, galinti darbuotojams sukelti nepaveldimus palikuonių pakenkimus arba padidinti jų dažnumą ir (arba) pakenkti lytiniam pajėgumui ar reprodukcijos funkcijoms arba padidinti pakenkimų dažnumą;

higieninis efektas – vienodą poveikį turinčių cheminių medžiagų bendras poveikis darbuotojui, vertinamas pagal atskirų cheminių medžiagų koncentracijas arba šių medžiagų laike kintančių koncentracijų vidurkio dydžius kvėpavimo erdvėje ir jų ribinius dydžius su vienodomis atskaitos trukmėmis ir apskaičiuojamas pagal 16 punkte nurodytą formulę;

atskaitos trukmė – standartizuotas laiko tarpas, per kurį nustatytas cheminės medžiagos koncentracijos ribinis dydis. Yra standartizuotos ilgalaikio ir trumpalaikio cheminės medžiagos poveikio atskaitos trukmės;

profesinio poveikio ribinis dydis (toliau – ribinis dydis) (RD) – cheminės medžiagos darbuotojo kvėpavimo erdvėje vidutinės koncentracijos, išmatuotos per standartizuotą tyrimo laikotarpį, didžiausias leistinas dydis:

ilgalaikio poveikio ribinis dydis (IPRD) – cheminės medžiagos darbuotojo kvėpavimo erdvėje vidutinės koncentracijos, išmatuotos per 8 valandų darbo pamainą ir 40 valandų darbo savaitę, didžiausias leistinas dydis;

trumpalaikio poveikio ribinis dydis (TPRD) – cheminės medžiagos, kuri ne ilgiau kaip 15 minučių ir ne daugiau kaip 4 kartus per darbo pamainą kasdien veikdama darbuotoją neturėtų sukelti neigiamų pojūčių ar pakenkti jo sveikatai, darbuotojo kvėpavimo erdvėje vidutinės koncentracijos, išmatuotos per 15 minučių, didžiausias leistinas dydis;

neviršytinas ribinis dydis (NRD) – ūmaus poveikio cheminės medžiagos, kuri veikdama darbuotoją gali pakenkti jo sveikatai per labai trumpą laiką, darbuotojo kvėpavimo erdvėje vidutinės koncentracijos, išmatuotos per 5–10 minučių, didžiausias leistinas dydis.

7.1. Kitos šios higienos normos sąvokos atitinka 6.1, 6.2, 6.3 ir 6.4 punktuose nurodytuose norminiuose dokumentuose vartojamas sąvokas.

 

IV. ŽYMENYS IR SUTRUMPINIMAI

 

CAS – cheminių medžiagų santrumpų registravimo tarnybos (angl. Chemical Abstracts Service) suteikiamas numeris;

F – fibrogeninis poveikis;

J – jautrinantis poveikis;

K – kancerogeninis poveikis;

M – mutageninis poveikis;

O – patekimas per nepažeistą odą;

R – reprodukcijai toksiškas poveikis;

Ū – ūmus poveikis;

ppm – milijoninė tūrio dalis (angl. Parts per million).

 

V. CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ POVEIKIO DARBUOTOJŲ SVEIKATAI VERTINIMAS

 

8. Darbo aplinkos oro užterštumas chemine medžiaga turi būti kiek galima mažesnis net ir tais atvejais, kai cheminės medžiagos koncentracija neviršija jos ribinio dydžio, nurodyto šios higienos normos VII skyriuje. Tai ypač svarbu, jei darbuotoją vienu metu veikia kelios cheminės medžiagos arba, joms veikiant, jis dirba sunkų fizinį darbą.

9. Cheminių medžiagų ribiniai dydžiai yra nustatyti pagal principą, kad beveik visi darbuotojai gali dirbti tokiomis sąlygomis, nepatirdami cheminės medžiagos poveikio jų sveikatai.

10. Dėl individualaus jautrumo cheminei medžiagai kai kurių darbuotojų savijauta gali pablogėti ir tada, kai cheminės medžiagos koncentracija darbo aplinkos ore mažesnė nei jos ribinis dydis, net gali sutrikti pavienių darbuotojų sveikata ar išsivystyti profesinė liga. Kai kurie darbuotojai gali būti ypač jautrūs ar neįprastai reaguoti į naudojamas chemines medžiagas. Šių darbuotojų neįmanoma tinkamai apsaugoti nuo tokių cheminių medžiagų kenksmingo poveikio net esant mažoms jų koncentracijoms darbo aplinkos ore. Tokiais atvejais taikytinų profesinės saugos priemonių pobūdį turi įvertinti darbo medicinos gydytojas.

11. Pagal cheminės medžiagos poveikio pobūdį ir atskaitos trukmę ribiniai dydžiai (RD) skirstomi į ilgalaikio ir trumpalaikio poveikio ribinius dydžius. Šios higienos normos cheminių medžiagų ribinių dydžių lentelėje pagal cheminės medžiagos kenksmingo poveikio pobūdį ir veikimo trukmę pateikti ilgalaikio poveikio ribiniai dydžiai (IPRD), trumpalaikio poveikio ribiniai dydžiai (TPRD) ir neviršytini ribiniai dydžiai (NRD).

12. Trumpalaikio poveikio ribinis dydis (TPRD) nėra atskiras ribinis dydis. Jis papildo ilgalaikio poveikio ribinį dydį (IPRD) ir nustatomas tuo atveju, kai cheminės medžiagos trumpalaikis koncentracijos padidėjimas gali būti kenksmingas darbuotojo sveikatai.

13. Jei per 15 minučių išmatuota cheminės medžiagos koncentracija yra didesnė kaip IPRD ir lygi TPRD, tokios koncentracijos poveikis negali trukti ilgiau kaip 15 minučių ir gali kartotis ne daugiau kaip 4 kartus per darbo pamainą, kai intervalai tarp pasikartojimų ne mažesni kaip 60 minučių.

14. Neviršytinas ribinis dydis (NRD) yra nustatomas ūmaus poveikio cheminėms medžiagoms, kurios gali pakenkti darbuotojo sveikatai per trumpą ar labai trumpą laiką. Per 15 min. išmatuota ūmaus poveikio cheminės medžiagos koncentracija neturi viršyti nustatyto neviršytino ribinio dydžio (NRD).

15. Darbo aplinkos ore esant kelioms skirtingo poveikio cheminėms medžiagoms, kiekvienos cheminės medžiagos ribinis dydis yra toks pat, kaip ir šioms cheminėms medžiagoms veikiant atskirai.

16. Higieninis efektas apskaičiuojamas pagal formulę:

 

C1

+

C2

+

C3

+ ...+

Cn

<=

1,

RD1

RD2

RD3

RDn

 

čia:

C1, C2, C3 ir Cn, – atskirų cheminių medžiagų koncentracijų dydžiai miligramais kubiniame metre arba milijoninėmis tūrio dalimis;

RD1, RD2, RD3 ir RDn – šių cheminių medžiagų ribiniai dydžiai, nurodyti tais pačiais matavimo vienetais.

17. Higieninį efektą turi įvertinti darbo medicinos gydytojas.

18. Darbo aplinkos ore esančios cheminės medžiagos poveikį darbuotojo sveikatai gali sustiprinti papildomas jos patekimas per odą, fizikiniai veiksniai (karštis, triukšmas, vibracija ir kt.), taip pat rūkymas.

19. Sunkus fizinis darbas didina kvėpavimo intensyvumą, tokiu būdu ir cheminės medžiagos patekimą į darbuotojo organizmą bei poveikį jo sveikatai. Toks cheminės medžiagos ir sunkaus fizinio darbo bendras poveikis turi būti įvertinamas konsultuojantis su darbo medicinos gydytoju.

20. Kancerogeninėms cheminėms medžiagoms, lentelėje pažymėtoms „K“ simboliu, būdingas latentinis periodas (10–30 m.) iki pirmųjų ligos požymių. Šis laikotarpis priklauso nuo kancerogeninės cheminės medžiagos savybių ir jos koncentracijos. Kuo mažesnė tokios kancerogeninės cheminės medžiagos koncentracija darbo aplinkos ore, tuo mažesnė rizika susirgti vėžiu.

21. Cheminės medžiagos, lentelėje pažymėtos „J“ simboliu, taip pat ir kitos, lentelėje nepažymėtos tokiu simboliu, gali sukelti padidėjusio jautrumo reakciją arba alerginę ligą. Alergija yra viena iš padidėjusio jautrumo formų, pasireiškianti darbuotojo reakcija į kontaktą su chemine medžiaga, kuri daugeliui darbuotojų paprastai nesukelia susirgimo. Darbuotojai, kurių jautrumas cheminei medžiagai padidėjęs, neturi pakartotinai patekti į tokia chemine medžiaga užterštą darbo aplinką.

22. Vertinant cheminės medžiagos poveikį darbuotojo sveikatai, kvėpavimo erdvėje išmatuota cheminės medžiagos koncentracija turi būti lyginama su jos ilgalaikio poveikio ribiniu dydžiu.

23. Cheminių medžiagų ribiniai dydžiai pateikti šios higienos normos 1 lentelėje, kurioje nurodytas cheminės medžiagos pavadinimas, CAS numeris, ilgalaikio poveikio ribinis dydis (IPRD), trumpalaikio poveikio ribinis dydis (TPRD) ir neviršytinas ribinis dydis (NRD), mg/m3 ir ppm, poveikio žymuo ir atitinkamos pastabos.

24. Jeigu šios higienos normos lentelėje nėra nurodyta cheminė medžiaga ir jos ribinis dydis, tokiu atveju galima naudotis Europos Sąjungos šalies, kuri gamina ar naudoja tą cheminę medžiagą, norminiais dokumentais, nustatančiais ribinius dydžius, iki ši cheminė medžiaga bus įrašyta į Lietuvos higienos normą.

 

VI. BENDRIEJI MATAVIMO REIKALAVIMAI

 

25. Cheminių medžiagų koncentracijos darbo aplinkos ore matuojamos tam skirtais matavimo prietaisais.

26. Nustatant cheminės medžiagos koncentraciją darbo aplinkos ore, jei tik įmanoma, naudojami darbuotojų nešiojami asmeniniai ėminių ėmimo prietaisai.

27. Matavimo prietaisai, ėminių paėmimo tvarka, tyrimo metodai turi atitikti galiojančius norminius dokumentus (higienos normas, standartus, taisykles, metodikas).

28. Matavimo prietaisai turi būti naudojami pagal jų gamintojų instrukcijas.

29. Darbo aplinkos oro užterštumo matavimai turi būti atliekami pirmą kartą pradedant naudoti chemines medžiagas darbo vietoje, įvykus bet kokiam darbo sąlygų, technologinio proceso pasikeitimui. Matavimai turi būti vykdomi teisės aktų nustatyta tvarka pagal galiojančius standartus ar kitus įteisintus metodus.

30. Esant identiškai įrangai arba atliekant tokias pat gamybines operacijas, cheminių medžiagų koncentracijos turi būti matuojamos tose darbo vietose, kuriose galimas didžiausias darbo aplinkos oro užterštumas (ne mažiau kaip 10% darbo vietų).

31. Kiekvienoje darbo vietoje turi būti nustatyta, kokios cheminės medžiagos gali išsiskirti į darbo aplinką ir turėti poveikį darbuotojų sveikatai.

32. Oro ėminiai, reikalingi cheminės medžiagos koncentracijai nustatyti, turi būti imami darbuotojo kvėpavimo erdvėje, esant technologinio proceso įprastinei eigai ir veikiant vėdinimo sistemai.

33. Oro ėminių skaičius priklauso nuo cheminės medžiagos poveikio, technologinio proceso, cheminės medžiagos koncentracijos, ėminių ėmimo trukmės.

34. Jei matuojamos cheminės medžiagos koncentracijos ribinis dydis nustatytas 8 valandų atskaitos trukmei, oro ėminiai gali būti imami per visą darbo dieną (pamainą), net ir per pertraukas, išskyrus poilsio ir pietų pertraukas, kurių metu pasišalinama iš darbo vietos. Jei galimybės pasišalinti iš darbo vietos nėra, pietų pertrauka įtraukiama į visą darbo laiką, nes tuo metu darbuotojas yra veikiamas cheminės medžiagos. Oro ėminių skaičius gali būti nuo vieno darbo pamainos trukmės ėminio iki kelių trumpalaikių ėminių, imamų kelis kartus per darbo pamainą. Ėminių ėmimo trukmė turi būti ne trumpesnė kaip 25% bendros poveikio trukmės ir kai darbo metu nevyksta jokių didelių poveikio pokyčių. Jei darbo diena (pamaina) trunka ilgiau nei 8 valandas, ėminiai turi būti periodiškai imami per visą darbo laiką.

35. Darbo aplinkos oro užterštumo cheminėmis medžiagomis ilgalaikio poveikio laike kintančios koncentracijos vidurkio dydis (Cv) apskaičiuojamas pagal formulę:

 

 

čia:

Cv – ilgalaikio poveikio koncentracijos vidurkis miligramais kubiniame metre arba milijoninėmis tūrio dalimis;

C1, C2, C3 ir Cn, – koncentracijos dydis atskirais laiko tarpais tais pačiais matavimo vienetais, miligramais kubiniame metre arba milijoninėmis tūrio dalimis (mg/m3 arba ppm);

t1, t2, t3 ir tn – atskirų oro ėminių paėmimo trukmė minutėmis.

 

Ilgalaikio poveikio laike kintančios koncentracijos vidurkio apskaičiavimo pavyzdys pateiktas 1 priede.

36. Jei matuojamos cheminės medžiagos ribinis dydis nustatytas 15 minučių atskaitos trukmei, oro ėminiai imami per visą darbo dieną (pamainą), registruojant koncentraciją darbo aplinkos ore ne rečiau kaip kas 15 minučių.

37. Jei matuojamos ūmaus poveikio cheminės medžiagos, kuri per labai trumpą laiką gali pakenkti darbuotojo sveikatai, NRD nustatytas 5 minučių atskaitos trukmei, oro ėminiai imami ne rečiau kaip kas 5–10 minučių per visą darbo dieną (pamainą) ir koncentracija neturi viršyti NRD.

38. Dujų ir garų koncentracijų dydžiai turi būti išreikšti miligramais kubiniame metre (mg/m3), esant 20°C oro temperatūrai ir 101,3 kPa atmosferos slėgiui, arba milijoninėmis tūrio dalimis (ppm, ml/m3), nepriklausančiomis nuo oro temperatūros ir atmosferos slėgio pokyčių.

39. Ore suspenduotų (kietos ar skystos dulkių, dūmų ar rūko dalelės) cheminių medžiagų koncentracijų dydžiai turi būti išreikšti miligramais kubiniame metre (mg/m3) darbo vietoje esančiomis aplinkos oro (oro temperatūros ir atmosferos slėgio) sąlygomis.

40. Ore esančių plaušelių (skaidulų) koncentracijų dydžiai turi būti pateikti plaušelių skaičiumi kubiniame centimetre (plaušelių skaičius / cm3) darbo vietoje esančiomis aplinkos oro (oro temperatūros ir atmosferos slėgio) sąlygomis.

41. Atlikus matavimą, galutiniai duomenys turi būti išreikšti tais pačiais vienetais kaip ir cheminių medžiagų ribiniai dydžiai. Tai gali būti atlikta matuojant arba perskaičiuota pagal formulę:

 

čia:

C – cheminės medžiagos koncentracija;

M – molekulinė cheminės medžiagos masė;

24,04 – molinis tūris, kai temperatūra – 20°C ir atmosferos slėgis – 101,3 kPa.

 

42. Gauti rezultatai pateikiami tyrimų protokole.

43. Cheminių medžiagų koncentracijų dydžiai lyginami su jų ribiniais dydžiais, pateiktais šios higienos normos VII skyriuje, atsižvelgiant į VII ir VIII skyriuje pateiktas pastabas.

 

VII. CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ RIBINIAI DYDŽIAI

 

Cheminė medžiaga

Ribinis dydis

Pastabos

Ilgalaikio poveikio ribinis dydis (IPRD)

Trumpalaikio poveikio ribinis dydis (TPRD)

Neviršytinas ribinis dydis (NRD)

Pavadinimas

CAS

mg/m3

ppm

mg/m3

ppm

mg/m3

ppm

Acetacto rūgšties metilbenzilo esteris

140-11-4

5

-

-

-

-

-

-

Acetalas (acetochloras, 2-chlor-etoksimetil-2-metil-6-etilacetanilidas)

50-78-2

0,5

-

-

-

-

-

-

Acetaldehidas

75-07-0

45

25

90

50

-

-

K

Acetamidas

60-35-5

25

10

60

25

-

-

K

Acetoacetanilidas (acetoacto rūgšties anilidas)

102-01-2

1

-

-

-

-

-

O

Acetofenonas (metilfenilketonas)

98-86-2

5

-

-

-

-

-

O

Acetonanilas (2,2,4-trimetil-1,2-Didrochinolinas)

26780-96-1

1

-

-

-

-

-

-

Acetonas

67-64-1

1210

500

2420

1000

-

-

-

Acetonitrilas

75-05-8

70

40

-

-

-

-

O

Acetopropilacetatas

5185-97-7

5

-

-

-

-

-

-

Acetopropilo alkoholis

1071-73-4

10

-

-

-

-

-

-

Acto rūgšties anhidridas

108-24-7

-

-

-

-

20

5

Ū

Acto rūgštis

64-19-7

25

10

-

-

-

-

-

Adipino rūgštis

124-04-09

4

-

-

-

-

-

-

Aerozolis suvirinimo

 

5

-

-

-

-

-

1)

Akrilaldehidas (akroleinas)

107-02-8

0,2

0,1

0,7

0,3

-

-

-

Akrilamidas

79-06-1

0,03

-

0,1

-

-

-

K M O

Akrilnitrilas

107-13-1

4,5

2

13

6

-

-

K R O 2)

Akrilo rūgšties chloranhidridas

814-68-6

0,3

-

-

-

-

-

J O

Akrilo rūgštis

79-10-7

30

10

45

15

-

-

-

βbeta-alaninas

107-95-9

10

-

-

-

-

-

-

Alavo neorganiniai junginiai (kaip Sn)

 

2

-

-

-

-

-

-

Alavo organiniai junginiai (kaip Sn)

 

0,1

-

0,2

-

-

-

O

Alilo acetatas

591-87-7

2

-

-

-

-

-

O

Alilo alkoholis

107-18-6

4,8

2

12,1

5

-

-

O

Alilo aminas

107-11-9

5

2

14

6

-

-

O

Alilo chloridas

107-05-1

3

1

9

3

-

-

O

Alilo cianidas

109-75-1

-

-

-

-

0,3

-

Ū O

Aliuminio hidroksidas

21645-51-2

6

-

-

-

-

-

F

Aliuminio nitridas

24304-00-5

6

-

-

-

-

-

F

1) Žiūrėti 44 punktą.

2) Pasižymi reprodukciją trikdančiu ir kancerogeniniu poveikiu.

 

Cheminė medžiaga

Ribinis dydis

Pastabos

Ilgalaikio poveikio ribinis dydis (IPRD)

Trumpalaikio poveikio ribinis dydis (TPRD)

Neviršytinas ribinis dydis (NRD)

Pavadinimas

CAS

mg/m3

ppm

mg/m3

ppm

mg/m3

ppm

Aliuminis (metalas) ir jo oksidas (kaip A1):

 

 

 

 

 

 

 

 

įkvepiamoji frakcija

 

5

-

-

-

-

-

1)

alveolinė frakcija

 

2

-

-

-

-

-

Aliuminis (metalas) ir jo tirpūs junginiai (kaip A1)

 

1

 

 

 

 

 

 

Amilacetatas, tretinis

625-16-1

270

50

540

100

-

-

 

Amilformiatas

638-49-3

-

-

10

-

-

-

O

Amilo acetatas ir jo izomerai, išskyrus tret-amilo acetatą

 

540

100

810

150

-

-

-

Amilo alkoholis

30899-19-5

10

-

-

-

-

-

O

Amilo bromidas

110-53-2

0,3

-

-

-

-

-

o

Amilo (tretinio) hidroperoksidas

3425-61-4

5

-

-

-

-

-

o

Aminazinas (N-(3-dimetilaminopropil)-3-chlorfenotiazinchlorhidratas)

50-53-3

0,3

-

-

-

-

-

J O

2-aminoetanolis

141-43-5

8

3

15

6

-

-

O

4-amino-3,5,6-trichlorpikolino rūgšties natrio druska

50655-56-6

5

-

-

-

-

-

-

2-amino-4-nitroanizolis

99-59-2

1

-

-

-

-

-

O

α-aminoantrachinonas

82-45-1

5

-

-

-

-

-

-

Aminopelargono rūgštis

1120-12-3

8

-

-

-

-

-

-

Aminopirimidinas (2-metil-4-amino-5-etoksimetilpinmidinas)

73-66-5

1

-

-

-

-

-

-

Amofosas (mono- ir diamino fosfatų mišinys)

299-86-5

6

-

-

-

-

-

F O

Amoniakas (bevandenis)

7664-41-7

14

20

36

50

-

-

-

Amonio chloridas

12125-02-9

10

-

-

-

-

-

-

Amonio diizopropiltiofosfatas

29918-57-8

10

-

-

-

-

-

-

Amonio sulfamatas

7773-06-0

10

-

-

-

-

-

-

Amonio tiosulfatas

7783-18-8

10

-

-

-

-

-

-

Anabazino bazė (3-/2-piperidil/-piridinas)

4904-52-0

0,1

-

-

-

-

-

O

Anabazino hidrochloridas (3-/2-pi peri/-dil/-piridino hidrochloridas)

15251-47-5

0,5

-

-

-

-

-

-

Anabazino sulfatas (3-/2-piperidil/-piridino sulfatas)

18262-71-0

0,1

-

-

-

-

-

-

Analginas (natrio l-fenil-2,3-dimetil-4-metilamino pirazolo-n-5-N-metansulfatas)

68-89-5

0,5

-

-

-

 

-

-

Anglies dioksidas

124-38-9

9000

5000

-

-

-

-

2)

Anglies disulfidas

75-15-0

16

5

25

8

 

-

K R O

 

1) Žiūrėti 46 punktą.

2) Anglies dioksidas dažnai laikomas kaip indikatorius darbo patalpose, kuriose oro teršalai susidaro dėl žmonių buvimo jose.

 

Cheminė medžiaga

Ribinis dydis

Pastabos

Ilgalaikio poveikio ribinis dydis (IPRD)

Trumpalaikio poveikio ribinis dydis (TPRD)

Neviršytinas ribinis dydis (NRD)

Pavadinimas

CAS

mg/m3

ppm

mg/m3

ppm

mg/m3

ppm

Anglies monoksidas;

630-08-0

40

35

120

100

-

-

 

jei taršos šaltinis yra variklių išmetamosios dujos, tada

 

25

20

-

-

-

-

1)

Anglies tetrachloridas

56-23-5

13

2

19

3

-

-

K O

Anilinas

62-53-3

4

1

8

2

-

-

K O

p-anizidinas (p-aminoanizolas)

104-94-9

1

-

-

-

-

-

O

o-anizidinas

90-04-0

1

-

-

-

-

-

O

Anizolas

100-66-3

10

-

-

-

-

-

-

9,10-antrachinonas

84-65-1

5

-

-

-

-

-

-

Arsanas (arseno hidridas, arsinas)

7784-42-1

0,05

0,02

-

-

-

-

-

Arsenas ir jo neorganiniai junginiai, išskyrus arsaną (kaip As)

 

0,03

-

-

-

-

-

K2), 3)

Asbestas (visos atmainos)

 

0,1 pl/cm3

-

-

-

-

K4), 5)

Aspirinas (acetilsalicilo rūgštis)

50-78-2

0,5

 

-

-

-

-

-

Aviacinis žibalas, varikliams

 

 

 

 

 

 

 

6)

Azoto dioksidas;

10102-44-0

4

2

-

-

10

5

 

jei taršos šaltinis yra variklių išmetamosios dujos, tada

 

2

1

-

-

-

-

Ū1

Azoto oksidas

10102-43-9

30

25

60

50

-

-

-

Azoto suboksidas (diazoto oksidas, linksminančios dujos)

10024-97-2

180

100

900

500

-

-

-

Azoto rūgštis (nitrato rūgštis)

7697-37-2

-

-

2,6

1

-

-

-

Bario aliuminatas

12253-23-5

0,1

-

-

-

-

-

-

Bario-aliuminio titanatas

52869-91-7

0,5

-

-

-

-

-

-

Baris (tirpieji junginiai, kaip Ba)

 

0,5

-

-

-

-

-

-

Bario feritas

12047-11-9

4

-

-

-

-

-

-

Bario hidrofosfatas

10048-96-3

0,5

-

-

-

-

-

-

Bario karbonatas

513-77-9

0,5

-

-

-

-

-

-

Bario tetratitanatas

12009-31-3

0,5

-

-

-

-

-

-

Bario-kalcio titanatas

52869-93-9

0,5

-

-

-

-

-

-

 

1) Specialieji azoto dioksido ir anglies monoksido RD pateikti, atsižvelgiant į variklių išmetamosiose dujose esančių medžiagų, tarp jų ir kancerogenų, bendrą poveikį. Tokiu atveju šios medžiagos naudojamos kaip indikatoriai. Poveikis turi būti priimtinas abiejų reikšmių atveju: anglies monoksido – išmetamųjų dujų iš benziną ir dujas naudojančių variklių, azoto dioksido – išmetamųjų dūmų iš dyzelinį kurą naudojančių variklių. Anglies monoksido ir azoto dioksido suminio poveikio skaičiuoti nereikia.

2) Kai kurie duomenys rodo, kad sieros dioksidas gali sustiprinti kancerogenines arseno savybes.

3) Planuojant naujus objektus ar keičiant senus, reikia stengtis užtikrinti, kad arseno ir jo neorganinių junginių, išskyrus arseno hidridą, poveikis per darbo dieną būtų priimtinas, laikantis IPRD, kuris yra 0,01 mg/m3 (kaip As).

4) Asbestas yra šie pluoštiniai silikatai: aktinolitas, amozitas, antofilitas, Chrizotilas, krokidolitas, tremolitas (6.5).

5) Plaušelis čia apibrėžiamas kaip alveolinės frakcijos plaušelis, kurio ilgio ir pločio mažiausias santykis 3:1, mažiausias ilgis yra 5 μmium (mikrometrai) ir didžiausias plotis yra 3 μmium. Ore esančių plaušelių koncentracija nustatoma faziniu kontrastiniu optiniu mikroskopu membraninio filtro metodu (6.6).

 

Cheminė medžiaga

Ribinis dydis

Pastabos

Ilgalaikio poveikio ribinis dydis (IPRD)

Trumpalaikio poveikio ribinis dydis (TPRD)

Neviršytinas ribinis dydis (NRD)

Pavadinimas

CAS

mg/m3

ppm

mg/m3

ppm

mg/m3

ppm

Benz(a)pirenas

50-32-8

0,002

-

0,02

-

-

-

K R M O1

Benzalchloridas

98-87-3

0,5

-

-

-

-

-

-

Benzaldehidas

100-52-7

5

-

-

-

-

-

-

Benzantronas

82-05-3

0,2

-

-

-

-

-

-

p-benzchinonas (chinonas)

106-51-4

0,4

0,1

1,3

0,3

-

-

2)

Benzenas (benzolas)

71-43-2

3,25

1

19

6

-

-

K O

Benzilbutilftalatas

85-68-7

3

-

5

-

-

-

3)

Benzilo alkoholis

100-51-6

5

-

-

-

-

-

O

Benzilo chloridas

100-44-7

5

1

11

2

-

-

K

Benzilo nitrilas

100-47-0

-

-

-

-

0,8

-

Ū O

Benzinas, aviacinis, automobilinis, plačios frakcijos reaktyvinis ir alifatinis grandininiams pjūklams

 

 

 

 

 

 

 

4)

Benzoilo chloridas

98-88-4

5

-

-

-

-

-

-

Benzoksazalonas

59-49-4

1

-

-

-

-

-

-

Benzolsulforūgšties chloranhidridas

98-09-9

1

-

-

-

-

-

O

Benzotrichloridas

98-07-7

0,2

-

-

-

-

-

-

Benzotrifluoridas

98-08-8

100

-

-

-

-

-

 

Berilis ir jo junginiai (kaip Be)

 

0,002

-

-

-

-

-

J K

Betanalis (fenmedifamas, O-(3-etoksikarbonil-aminofenil)-N-(tolil-3) karbamatas)

13684-63-4

0,5

-

-

-

-

-

-

Bifenilas (difenilas)

92-52-4

1,3

0,2

2,5

0,4

-

-

-

Bis-(chlormetil)-benzenas

28347-13-9

1

-

-

-

-

-

-

Bis-(chlormetil)-ksilenas

23640-76-0

1

-

-

-

-

-

-

Bismutas ir jo neorganiniai junginiai

7440-69-9

0,5

-

 

-

-

-

-

Boraksas

1303-96-4

2

-

5

-

-

-

O

Boras amorfinis ir kristalinis

32446-62-1

2

-

-

-

-

-

-

Boro fluoridas

7637-07-2

-

-

-

-

1

-

U

Boro karbidas

12069-32-8

6

-

-

-

-

-

F

Boro nitridai (heksagonalinis ir kubinis)

10043-11-5

6

-

-

-

-

-

F

 

1) Benz(a)pireno gali būti kartu su kitais policikliniais aromatiniais angliavandeniliais durnuose, dulkėse ar rūke, pvz., iš bitumo ir asfalto, bei kai kuriose alyvose ir degimo produktuose.

2) p-Benzchinonas (chinonas) yra oksiduojanti medžiaga, kuri redukuojasi į hidrochinoną. Hidrochinonas vėl lengvai virsta p-benzchinonu, pvz., veikiamas atmosferos deguonies (žr. hidrochinoną).

3) Tą patį RD, išreikštą mg/m3, galima taikyti ftalatams, kurių RD nenustatyta.

4) Žiūrėti 45 punktą.

 

Cheminė medžiaga

Ribinis dydis

Pastabos

Ilgalaikio poveikio ribinis dydis (IPRD)

Trumpalaikio poveikio ribinis dydis (TPRD)

Neviršytinas ribinis dydis (NRD)

Pavadinimas

CAS

mg/m3

ppm

mg/m3

ppm

mg/m3

ppm

Boro oksidas (boro rūgšties anhidridas)

1303-86-2

5

-

-

-

-

-

-

Boro rūgštis

10043-35-3

10

-

-

-

-

-

-

Bromacetopropilacetatas

20206-80-8

0,5

-

-

-

-

-

O

Bromas

7726-95-6

0,7

0,1

-

-

-

-

-

Brombenzantronas

81-96-9

0,2

-

-

-

-

-

-

Brombenzenas

108-86-1

3

-

-

-

-

-

-

Brombutanas

109-65-9

0,3

-

-

-

-

-

O

Bromfenolis (orto-, paraizomerai)

95-56-7

106-41-2

0,3

-

-

-

-

-

O

2-brom-1,1, 1-trifluor-2-chloretanas (halotanas, fluotanas)

151-67-7

40

5

80

10

-

-

-

Bromoformas (tribrommetanas)

75-25-2

5

-

-

-

-

-

-

2-brompentanas

107-81-3

5

-

-

-

-

-

o

1,3-butadienas

106-99-0

1

0,5

10

5

-

-

K

Butanoliai (butilo alkoholiai), išskyrus n-butanolį

78-92-2, 75-65-0

150

50

250

75

-

-

O

n-butanolis (n-butilo alkoholis)

71-36-3

45

15

-

-

90

30

Ū O

Butanonas (metiletilketonas)

78-93 3

600

200

900

300

 

 

-

Butilaminas

109-73-3

-

-

-

-

15

5

Ū J O

n-butilglicidileteris

2426-08-6

50

10

80

15

-

-

J

Butilnitritas

544-16-1

1

-

-

-

-

-

-

Butilo (tretinio) hidroperoksidas

75-91-2

5

-

-

-

-

-

O

Butilo acetatas, visi izomerai

 

500

100

700

150

-

-

-

Butilo akrilatas

141-32-2

11

2

53

10

-

-

J

Butilo glikolis (etilenglikolio monobutileteris, 2-butoksietanolis)

111-76-2

50

10

100

20

 

 

O

Butilo laktatas

138-22-7

30

5

60

10

-

-

1)

n-butilo metakrilatas

97-88-1

300

50

450

75

-

-

J

tret-butilo metilo eteris

1634-04-4

110

30

220

60

-

-

-

tret-butilperacetatas

107-71-1

1

-

-

-

-

-

-

di-tret-butilperoksidas

110-05-4

100

-

-

-

-

-

-

2-butoksietanolis (butilo glikolis, etilenglikolio monobutileteris)

111-76-2

50

10

100

20

-

-

O

2-(2-butoksietoksi)etanolis (dietilenglikolio monobutileteris)

112-34-5

100

15

200

30

-

-

-

2-(2-metoksietoksi)etanolis

111-77-3

50,1

10

-

-

-

-

O

 

1) Koncentracijos RD, išreikštas ppm, taip pat taikomas tiems laktatams, kurių konkretus RD šioje higienos normoje nenurodytas.

 

Cheminė medžiaga

Ribinis dydis

Pastabos

Ilgalaikio poveikio ribinis dydis (IPRD)

Trumpalaikio poveikio ribinis dydis (TPRD)

Neviršytinas ribinis dydis (NRD)

Pavadinimas

CAS

mg/m3

ppm

mg/m3

ppm

mg/m3

ppm

Cerio (IV) oksidas

1306-38-3

5

-

-

-

-

-

-

Cerio fluoridas

7758-88-5

0,5

-

2,5

-

-

-

-

Cezio hidroksidas

21351-79-1

0,3

-

-

-

-

-

-

CFC 11 (freonas 11, trichlorfluormetanas)

75-69-4

3000

500

4500

750

-

-

1)

CFC 12 (freonas 12, dichlordifluormetanas)

75-71-8

2500

500

4000

750

-

-

1)

CFC 22 (freonas 22, chlordifluormetanas)

75-45-6

1800

500

2500

750

-

-

1)

CFC 113 (freonas 113, 1,1,2-trichlor-1,2,2-trifluoretanas)

76-13-1

4000

500

6000

750

-

-

1)

Chinolinas

91-22-5

0,1

-

0,5

-

-

-

-

Chinonas (p-benzchinonas)

106-51-4

0,4

0,1

1,3

0,3

-

-

2)

2-chlor-1,3-butadienas (chlorprenas)

126-99-8

3,5

1

18

5

-

-

O

Chloracetopropilacetatas

13045-16-4

2

-

-

-

-

-

O

Chloralis (trichloracetaldehidas)

75-87-6

5

-

-

-

-

-

-

m-chloranilinas

108-42-9

0,05

-

-

-

-

-

O

p-chloranilinas

106-90-7

-

-

-

-

0,3

-

Ū O

Chloras

7782-50-5

-

-

1,5

0,5

-

-

Ū

Monochlorbenzenas (Chlorbenzenas)

108-90-7

23

5

70

15

-

-

-

p-chlorbenzilchloridas (α-chlor-4-chlortoluenas)

104-83-6

0,5

-

-

-

-

-

O

p-chlorbenztrichloridas

5216-25-1

0,01

-

-

-

-

-

O

p-chlorbenztrifluoridas

98-56-6

20

-

-

-

-

-

O

Chlorbutanas

78-86-4

0,5

-

-

-

-

-

O

Chlorcianas

506-77-4

0,3

0,1

0,8

0,3

-

-

-

Chlorcikloheksanas

542-18-7

50

-

-

-

-

-

-

Chlordifluormetanas (CFC 22, freonas 22)

75-45-6

1800

500

2500

750

-

-

1)

Chloretanas (etilo chloridas)

75-00-3

268

100

-

-

-

-

-

2-chloretanolis (etileno chlorhidrinas)

107-07-3

-

-

-

-

3,5

1

Ū O3)

2-chloretansulfochloridas

1622-32-8

0,3

-

 

-

-

-

O

Chlorfenilizocianatas (p-, m-izomerai)

104-12-1

-

-

-

-

0,5

-

Ū J O

Chlorkrezolis

59-50-7

3

-

6

-

-

-

-

 

1) Dichlorfluormetanas, CFC 21, freonas 21 yra kepenų nuodas. Galima nurodyti šios medžiagos koncentracijos IPRD, kuris yra 10 ppm.

2) Chinonas (p-benzchinonas) yra oksiduojanti medžiaga, kuri redukuojasi į hidrochinoną. Hidrochinonas vėl lengvai virsta p-benzchinonu, pvz., veikiamas atmosferos deguonies (žr. hidrochinoną).

3) Šios medžiagos skystos formos skvarba per odą yra tokia didelė, kad gali sukelti gyvybei pavojingus pakenkimus.

 

Cheminė medžiaga

Ribinis dydis

Pastabos

Ilgalaikio poveikio ribinis dydis (IPRD)

Trumpalaikio poveikio ribinis dydis (TPRD)

Neviršytinas ribinis dydis (NRD)

Pavadinimas

CAS

mg/m3

ppm

mg/m3

ppm

mg/m3

ppm

Chloro dioksidas

10049-04-4

0,3

0,1

-

-

0,8

0,3

Ū

Chlorfenoliai ir jų druskos

 

0,5

-

1,5

-

-

-

O1)

Chloroformas

67-66-3

10

2

25

5

-

-

K O

Chlorofosas (diloksas, diptereksas)

52-68-6

0,5

-

-

-

-

-

J O

Chlorprenas (2-chlor-1,3-butadienas)

126-99-8

3,5

1

18

5

-

-

O

Chlortoluenas (o-, p-izomerai)

95-49-8

106-43-4

10

-

-

-

-

-

O

Chromas (metalas), neorganinio chromo (II) junginiai ir neorganinio chromo (III) junginiai (netirpūs)

 

2

-

-

-

-

-

-

Chromo (VI) junginiai (kaip Cr)

 

0,005

-

0,015

-

-

-

J K

Chrominas

1407-01-8

5

-

-

-

-

-

-

Chromo (VI) trioksidas (chromo rūgšties anhidridas)

1333-82-0

0,005

-

0,015

-

-

-

J K

Cianamidas

420-04-2

1

0,58

-

-

-

-

O

Cianidai ir ciano rūgštis, suminė koncentracija (kaip CN)

74-90-8 ciano rūgštis

-

-

-

-

5

-

Ū O

Cianurchloridas (2,4,6-trichlor-1,3,5-triazinas)

108-77-0

0,1

-

-

-

-

-

-

Cianuro rūgštis

108-80-5

0,5

-

-

-

-

-

O

Cikloheksanas

110-82-7

700

200

-

-

-

-

-

Cikloheksanolis

108-93-0

200

50

300

75

-

-

-

Cikloheksanonas

108-94-1

40,8

10

81,6

20

-

-

O

Cikloheksanonoksimas

100-64-1

10

-

-

-

-

-

-

Cikloheksenas

110-83-8

50

-

-

-

-

-

-

Cikloheksilaminas

108-91-8

20

5

40

10

-

-

-

Cikloheksilamino 3,5-dinitrobenzoatas

5473-16-5

10

-

-

-

-

-

-

Cikloheksilamino nitrobenzoatas (o, m, p-izomerai)

34067-50-0

10

-

-

-

-

-

-

Cikloheksilkarbamidas (cikloheksilšlapalas)

698-90-8

0,5

-

-

-

-

-

-

Ciklopentadienas

542-92-7

5

-

-

-

-

-

-

Cimenas (metilizopropilbenzenas)

99-87-6

140

25

190

35

-

-

-

Cinebas

1222-67-7

0,5

-

-

-

-

-

J

Cinko fosfidas

1314-84-7

0,1

-

-

-

-

-

-

Cinko sulfidas

1314-98-3

5

-

-

-

-

-

-

Cinko chloridas, alveolinė frakcija

7646-85-7

1

-

-

-

-

-

2)

 

1) Chlorfenolio druskoms RD reikšmė taikoma jas perskaičiavus į gryną chlorfenolį.

2) Žiūrėti 46 punktą.

 

Cheminė medžiaga

Ribinis dydis

Pastabos

Ilgalaikio poveikio ribinis dydis (IPRD)

Trumpalaikio poveikio ribinis dydis (TPRD)

Neviršytinas ribinis dydis (NRD)

Pavadinimas

CAS

mg/m3

ppm

mg/m3

ppm

mg/m3

ppm

Cinko oksidas

1314-13-2

5

-

-

-

-

-

-

Cirkonas

14940-68-2

6

-

-

-

-

-

F

Cirkonis metalinis

7440-67-7

6

-

-

-

-

 

-

Cirkonio (IV) oksidas

1314-23-4

6

-

-

-

-

-

F

Cirkonio karbidas

12070-14-3

6

-

-

-

-

-

F

Cirkonio nitridas

25658-42-8

4

-

-

-

-

-

F

Ciramas

137-30-4

1

-

2

-

-

-

J

DDT (p-dichlorfeniltrichloretanas)

50-29-3

0,1

-

-

-

-

-

J

DDVF (dichlofosas, nuvanas)

62-73-7

0,2

-

-

-

-

-

-

n-decilo alkoholis

112-30-1

10

-

-

-

-

-

-

Dekahidronaftalenas (dekalinas)

91-17-8

100

-

-

-

-

-

-

Dekanai ir kiti aukštesnieji alifatiniai angliavandeniliai

 

350

-

500

-

-

-

1)

Denacilas

38363-29-0

2

-

-

-

-

-

O

Dezoksonas-3 (kaip acto rūgštis)

59593-05-4

1

-

-

-

-

-

-

Di-(2-etilheksil) ftalatas

117-84-0

3

-

5

-

-

-

2), 3)

Diacetono alkoholis

123-42-2

120

25

240

50

-

-

-

Dialilaminas

124-02-7

1

-

-

-

-

-

O

Dialilftalatas

131-17-9

1

-

-

-

-

-

-

Dialilizoftalatas

1087-21-4

0,5

-

-

-

-

-

-

Diamindifeniloksidas

101-80-4

5

-

-

-

-

-

-

4,4-diamindifenilsulfidas

139-65-1

1

-

-

-

-

-

-

1,4-diamindifenilsulfonas

80-08-0

5

-

-

-

-

-

-

Dibenzilftalatas

84-62-8

3

-

5

-

-

-

2)

Diboranas

19287-45-7

0,1

-

-

-

-

-

-

Dibrombenzantronas

81-98-1

0,2

-

-

-

-

-

-

1,2-dibrompropanas

78-75-1

5

-

-

-

-

-

-

Dibutiladipinatas

105-99-7

5

-

-

-

-

-

O

Dibutilfenilfosfatas

25-28-36-1

0,1

-

-

-

-

-

o

Dibutilftalatas

84-74-2

3

-

5

-

-

-

2)

Dibutilketonas

502-56-7

20

-

-

-

-

-

O

Dibutilsebacinatas

109-43-3

10

-

-

-

-

-

-

α,α -dichlor-α-fluortoluenas

498-67-9

1

-

-

-

-

-

O

1,3-dichloracetonas

534-07-6

0,05

-

-

-

-

-

O

 

1) Nurodytas angliavandenilių garų RD. Alifatinių angliavandenilių su daugiau kaip 12 anglies atomų (tridekano ir aukštesniųjų) sočiųjų garų koncentracija 20°C temperatūroje yra mažesnė kaip 350 mg/m3. Tačiau šie angliavandeniliai gali turėti įtakos higieniniam poveikiui. Angliavandeniliams aerozolio (dalelių ar lašelių) forma taikoma RV, nurodyta organinėms dulkėms ir rūkui, 5 mg/m3.

2) Tas pats RD, išreikštas mg/m3, yra taikomas ftalatams, kurių RD šioje normoje nenustatytas.

3) Kaip ir kiti oktilftalatai, di-(2-etilheksil) ftalatas neapibrėžtai vadinamas tiesiog DOF'u. Di-(2-etilheksil) ftalatas (DEHF) dažnai vadinamas di-sec-oktilftalatu, o tai cheminiu požiūriu nėra visiškai teisinga.

 

Cheminė medžiaga

Ribinis dydis

Pastabos

Ilgalaikio poveikio ribinis dydis (IPRD)

Trumpalaikio poveikio ribinis dydis (TPRD)

Neviršytinas ribinis dydis (NRD)

Pavadinimas

CAS

mg/m3

ppm

mg/m3

ppm

mg/m3

ppm

Dichloracto rūgštis

79-43-6

4

-

-

-

-

-

-

3,4-dichloranilinas

95-76-1

0,5

-

-

-

-

-

O

Dichloras (2,3-dichlor-1,4-naftachinonas)

117-80-6

0,5

-

-

-

-

-

-

2,3-dichlorbutadienas-1,3

1653-19-6

0,1

-

-

-

-

-

O

3,4-dichlorbutenas-1

64037-54-3

1

-

-

-

-

-

O

1,3-dichlorbutenas-2

7415-31-8

1

-

-

-

-

-

O

1,4-dichlorbutenas-2

764-41-0

0,1

-

-

-

-

-

O

4,4-dichlordifenilsulfonas

80-07-9

10

-

-

-

-

-

-

1,1-dichloretanas

75-34-3

412

100

-

-

-

-

O

1,2-dichloretanas (etileno dichloridas)

107-06-2

4

1

20

5

-

-

K O

3,4-dichlorfenilizocianatas

102-36-3

3

-

-

-

-

-

J O

Dichlorfeniltrichlorsilanas (kaip vandenilio chloridas)

27137-85-5

1

-

-

-

-

-

-

Dichlorhidrinas

96-23-1

5

-

-

-

-

-

-

1,2-dichlorizobutanas

27177-44-2

20

-

-

-

-

-

-

3,3-dichlorizobutilenas

78-71-7

0,3

-

-

-

-

-

O

1,3-dichlorizobutilenas

3375-22-2

0,5

-

-

-

-

-

O

3,4-dichlornitrobenzenas

99-54-7

1

-

-

-

-

-

O

1,2-dichlorbenzenas

95-50-1

122

20

306

50

-

-

O

1,4-dichlorbenzenas

106-46-7

122

20

306

50

-

-

-

Dichlordifluormetanas (CFC 12, freonas 12)

75-71-8

2500

500

4000

750

-

-

1)

1,2-dichlorpropanas

78-87-5

10

-

-

-

-

-

-

2,3-dichlorpropilenas

78-88-6

3

-

-

-

-

-

-

a,a-dichlorpropiono rūgštis

75-99-0

10

-

-

-

-

-

-

Dichlorstirenas

6607-45-0

50

-

-

-

-

-

-

Dichlortoluenas

95-73-8

10

-

-

-

-

-

O

Diciklobutilidenas

6708-14-1

10

-

-

-

-

-

O

Diciklopentadienas

77-73-6

1

-

-

-

-

-

O

Dietanolaminas

111-42-2

15

3

30

6

-

-

O

Dietilaminas

109-89-7

15

5

30

10

-

-

-

Dietilaminoetanolis

100-37-8

10

2

50

10

-

-

O

(B-dietilaminetilmerkaptanas

100-38-9

1

-

-

-

-

-

O

Dietilaminoetilmetakrilatas

105-16-8

800

-

-

-

-

-

-

Dietilbenzenas

25340-17-4

10

-

-

-

-

-

-

Dietilenglikolis

111-46-6

45

10

90

20

-

-

O

 

1) Dichlorfluormetanas, CFC 21, freonas 21 yra kepenų nuodas. Šiai medžiagai galima nurodyti 10 ppm koncentracijos IPRD.

 

Cheminė medžiaga

Ribinis dydis

Pastabos

Ilgalaikio poveikio ribinis dydis (IPRD)

Trumpalaikio poveikio ribinis dydis (TPRD)

Neviršytinas ribinis dydis (NRD)

Pavadinimas

CAS

mg/m3

ppm

mg/m3

ppm

mg/m3

ppm

Dietilenglikolio monobutileterio acetatas

124-17-4

130

15

250

30

-

-

-

Dietilentriaminas

111-40-0

4,5

1

10

2

-

-

J O

Dietilftalatas

84-66-2

3

-

5

-

-

-

1)

Dietilgyvsidabris

627-44-1

0,005

-

-

-

-

-

-

Dietilmaleinatas

141-05-9

1

-

-

-

-

-

O

Dietilo eteris (eteris)

60-29-7

900

300

1200

400

-

-

-

Dietilperfluoradipinatas

376-50-1

0,1

-

-

-

-

-

O

Dietilperfluorgliutaratas

424-40-8

0,1

-

-

-

-

-

O

Dietiltelūridas

627-54-3

0,0005

-

-

-

-

-

-

Difenilaminas

122-39-4

4

-

12

-

-

-

-

Difenilas (bifenilas)

92-52-4

1,3

0,2

2,5

0,4

-

-

-

Difosforo pentoksidas

1314-56-3

1

-

-

-

-

-

-

Difosforo pentasulfidas

1314-80-3

1

-

-

-

-

-

-

Diglicidilo eteris (DGE)

2238-07-5

-

-

-

-

1,1

0,2

Ū J

Diizodecilftalatas

26761-40-0

3

-

5

-

-

-

1)

Diizopropilaminas

108-18-9

20

5

40

10

-

-

O

Diizopropilfenilizocianatas

2817842-9

0,04

0,005

-

-

0,08

0,01

Ū J 2), 3)

N,N-dimetilacetamidas

127-19-5

36

10

72

20

-

-

 

Dimetilaminas

124-40-3

3,8

2

9,4

5

-

-

-

N,N-dimetilanilinas

121-69-7

5

1

10

2

-

-

o

Dimetildisulfidas

624-92-0

-

1

-

-

-

-

 

Dimetileteris

115-10-6

1920

1000

2280

1500

-

-

-

Dimetiletilaminas

598-56-1

6

2

15

5

-

-

-

Dimetilformamidas

68-12-2

30

10

45

15

-

-

R O 6)

Dimetilftalatas

131-11-3

3

-

5

-

-

-

1)

Dimetilsulfidas

75-18-3

-

1

-

-

-

-

5)

Dimetilsulfoksidas

67-68-5

150

50

500

150

-

-

O

Dinitrobenzenas, visi izomerai

25154-54-5

1

0,15

2

0,3

-

-

O

Dinitroglikolis (etilenglikolio dinitratas)

628-96-6

0,2

0,03

0,6

0,1

-

-

O

Dinitrotoluenas

25321-14-6

0,15

-

0,3

-

-

-

J O

Dioksanas

123-91-1

35

10

90

25

-

-

K O

 

1) Tas pats RD, išreikštas mg/m , yra taikomas ftalatams, kurių RD šioje normoje nenustatyti.

2) Nustatytas 5 min. trukmės koncentracijos NRD.

3) Tas pats RD, išreikštas ppm, taikomas izocianatams, kurių RD nenustatytas. Ši nuostata taikoma ir dulkių ar lašelių (aerozolių) pavidalo izocianatams, įskaitant prepolimerizuotus izocianatus (aduktus). Tačiau skirtingų medžiagų RD, išreikšti mg/m3, yra skirtingi.

4) Garų pavidalu ši medžiaga lengvai skverbiasi per odą.

5) IPRD, lygus 1 ppm, taikomas dimetildisulfido, dimetilsulfido ir metilmerkaptano koncentracijų sumai.

6) Ši skysto pavidalo medžiaga taip smarkiai skverbiasi per odą, kad gali sukelti gyvybei pavojingus pakenkimus.

 

Cheminė medžiaga

Ribinis dydis

Pastabos

Ilgalaikio poveikio ribinis dydis (IPRD)

Trumpalaikio poveikio ribinis dydis (TPRD)

Neviršytinas ribinis dydis (NRD)

Pavadinimas

CAS

mg/m3

ppm

mg/m3

ppm

mg/m3

ppm

Dioktilftalatas

 

3

-

5

-

-

-

1), 2)

Dipropilenglikolio monometileteris (2-metoksimetiletoksi)-propanolis)

34590-94-8

300

50

450

75

-

-

O

Disulfiramas

97-77-8

1

-

2

-

-

-

J

Dyzelinis automobilinis kuras

 

 

 

 

 

 

 

3)

Dulkės:

 

 

 

 

 

 

 

 

įkvepiamoji frakcija

 

10

-

-

-

-

-

4)

alveolinė frakcija

 

5

 

 

 

 

 

5)

Organinės kilmės dulkės ir rūkas, įkvepiamoji frakcija

 

5

 

 

 

 

 

6)

Anglies dulkės (įskaitant suodžius)

7782-42-5

3

-

-

-

-

-

-

Cemento dulkės:

 

 

 

 

 

 

 

 

įkvepiamoji frakcija

 

10

-

-

-

-

-

-

alveolinė frakcija

 

5

-

-

-

-

-

5)

Grafito dulkės

 

5

-

-

-

-

-

-

Medvilnės dulkės (medvilnės žaliava)

 

0,5

-

-

-

-

-

-

Kietosios medienos dulkės

 

5

-

-

-

-

-

K 7), 8)

Polivinilchlorido (PVC) dulkės:

9002-86-2

 

 

 

 

 

 

 

įkvepiamoji frakcija

 

 

 

 

 

 

 

 

alveolinė frakcija

 

 

 

 

 

 

 

 

Popieriaus dulkės

 

2

-

-

-

-

-

10)

Reaktoplastiko (termorektyvinio fenoplastiko) dulkės

 

3

-

-

-

-

-

11)

Tekstilės dulkės

 

1

-

-

-

-

-

-

 

1) Tą patį RD, išreikštą mg/m3, galima taikyti ftalatams, kurių RD šioje normoje nenustatytas.

2) Kaip ir kiti oktilftalatai, di-(2-etilheksil) ftalatas neapibrėžtai vadinamas tiesiog DOF'u. Di-(2-etilheksil) ftalatas (DEHF) dažnai vadinamas di-sec-oktilftalatu, o tai cheminiu požiūriu nėra visiškai teisinga.

3) Žiūrėti 45 punktą.

4) Jei susidaro organinių ir neorganinių dulkių mišinys, organinė dalis negali sudaryti daugiau kaip 5 mg/m3. Jei kurios nors medžiagos dulkių nurodytas atskiras RD, taikomas būtent jis.

5) Žiūrėti 46 punktą.

6) Jei nurodyta kurios nors medžiagos dulkių ir rūko atskiras RD, taikomas būtent jis.

7) Įvertinant impregnuoto medžio dulkes, reikia atsižvelgti į junginius, esančius impregnavimo medžiagoje. Tokių junginių, kurių nurodytas RD, kiekis yra įvertinamas analizuojant medžio dulkes arba atliekant skaičiavimus, pagrįstus impregnavimo medžiagos medienoje kiekiu. Jei to kiekio negalima apskaičiuoti, taikomas 0,5 mg/m3 RD. Esant smulkių medžio dulkių poveikiui, ypač baldų pramonėje, yra tam tikra nosies vėžio rizika.

8) Įkvepiamoji frakcija; jei kietosios medienos dulkės susimaišiusios su kitokiomis medienos dulkėmis, RD taikomas visoms tame mišinyje esančioms dulkėms.

9) RD taikomas PVC dulkėms su priedais ar be jų.

10) RD nustatytas popieriaus dulkėms, tarp jų cheminių medžiagų, esančių popieriuje ir ant popieriaus, dulkėms.

11) RD taikomas sukietintų arba beveik sukietintų, turinčių stiklo pluošto arba jų neturinčių, epoksidinių, akrilatinių, poliuretaninių ar esterinių plastikų, bakelito dulkėms ir pan. Čia įskaitomos ir dulkės iš nekietintos miltelinės epoksi tipo medžiagos ir pan. Tam tikriems pigmentams ir panašiems priedams taikomi atskiri RD.

 

Cheminė medžiaga

Ribinis dydis

Pastabos

Ilgalaikio poveikio ribinis dydis (IPRD)

Trumpalaikio poveikio ribinis dydis (TPRD)

Neviršytinas ribinis dydis (NRD)

Pavadinimas

CAS

mg/m3

ppm

mg/m3

ppm

mg/m3

ppm

Efranas (enfluranas, 1,1,2-trifluor-2-chloretildifluormetilo eteris)

13838-16-9

80

10

150

20

-

-

-

Enfluranas (efranas, 1,1,2-trifluor-2-chloretildifluormetilo eteris)

13838-16-9

80

10

150

20

-

-

-

Epichlorhidrinas

106-89-8

1,9

0,5

4

1

-

-

J K O

Etanolaminas

141-43-5

8

3

15

6

-

-

O

Etanolis (etilo alkoholis)

64-17-5

1000

500

1900

1000

-

-

-

Eteris (dietilo eteris)

60-29-7

900

300

1200

400

-

-

-

Etilakrilatas

140-88-5

20

5

40

10

-

-

J O

Etilamilketonas (5-metilheptanonas-3)

541-85-5

130

25

250

50

-

-

-

Etilaminas

75-04-7

9,4

5

13,8

7,5

-

-

-

Etilbenzenas

100-41-4

442

100

884

200

-

-

O

Etilenas

74-85-1

100

-

-

-

-

-

-

Etilenchlorhidrinas (2-chloretanolis)

107-07-3

-

-

-

-

3,5

1

Ū O 1)

Etilencianhidrinas

109-78-4

10

-

-

-

-

-

-

Etilencianakrilatas

7085-85-0

10

2

20

4

-

-

-

Etilendiaminas

107-15-3

25

10

35

15

-

-

J

Etilendichloridas (1,2-dichloretanas)

107-06-2

4

1

20

5

-

-

K O

Etilglikolio acetatas (etilenglikolio monoetileterio acetatas, 2-etoksietilacetatas)

111-15-9

30

5

50

10

 

 

R O2)

Etilenglikolio akrilo eteris

818-61-1

0,5

1

10

2

-

-

J O

Etilenglikolio butilo eteris

0

50

10

100

20

-

-

O

Etilenglikolio dinitratas (nitroglikolis, glikolio dinitratas)

628-96-6

0,2

0,03

0,6

0,1

-

-

O

Etilenglikolio izopropileterio acetatas

19234-20-9

60

10

120

20

-

-

O

Etilenglikolio izopropileteris

109-59-1

45

10

90

20

-

-

O

Etilenglikolio metakrilo eteris

868-77-9

20

-

-

-

-

-

-

Etilenglikolio monobutileterio acetatas (butilo glikolio acetatas, 2-butoksietilo acetatas)

112-07-2

70

10

140

20

 

 

O

 

1) Ši skysto pavidalo medžiaga smarkiai skverbiasi per odą, tad gali sukelti gyvybei pavojingus pakenkimus.

2) Atsižvelgiant į reprodukcijos sutrikimo ir prasiskverbimo per odą tiek skysčio, tiek garų pavidalu riziką, svarbu vengti sąlyčio su oda. Kelių tirpiklių poveikio atveju etilenglikolio esterių ir kitų tirpiklių higieninis efektas reprodukcijos sutrikimams skaičiuojamas pagal pavyzdį, pateiktą 1 priede. Galima nepaisyti etilenglikolio esterių įtakos kitiems, ne reprodukcijos, sutrikimams.

 

Cheminė medžiaga

Ribinis dydis

Pastabos

Ilgalaikio poveikio ribinis dydis (IPRD)

Trumpalaikio poveikio ribinis dydis (TPRD)

Neviršytinas ribinis dydis (NRD)

Pavadinimas

CAS

mg/m3

ppm

mg/m3

ppm

mg/m3

ppm

Etilenglikolio monobutileteris (butilglikolis, 2-butoksietanolis)

111-76-2

50

10

100

20

-

-

O

Etilenglikolio monoetileterio acetatas (metilglikolio acetatas, 2-metoksietilacetatas)

110-49-6

25

5

50

10

 

 

R O1)

Etilenglikolio monoetilo eteris

110-80-5

19

5

40

10

-

-

R O1)

Etilenglikolio monometileterio acetatas (etilglikolio acetatas, 2-etoksietilacetatas)

111-15-9

30

5

50

10

 

 

R O1)

Etilenglikolio monometileteris (2-metoksietanolis)

109-86-4

16

5

30

10

-

-

R O1)

Etilenglikolio monopropileteris

2807-30-9

45

10

90

20

-

-

O

Etilenglikolis (glikolis)

107-21-1

25

10

50

20

-

-

O 2)

Etileniminas

151-56-4

-

-

-

-

0,02

-

Ū J M O

Etilenoksidas (Oksiranas)

75-21-8

2

1

9

5

-

-

KO

Etilensulfidas

420-12-2

0,1

-

-

-

-

-

O

2-etilheksenalis

645-62-5

3

-

-

-

-

-

-

2-etilheksildifenilfosfitas

1241-94-7

0,5

-

-

-

-

-

O

Etilheksilo laktatas

6283-86-9

40

5

80

10

-

-

 

Etilmerkaptanas

75-08-1

1

-

-

-

-

-

O

Etilmerkurfosfatas (kaip Hg)

2440-45-1

0,005

-

-

-

-

-

O

Etilmetakrilatas

97-63-2

250

50

350

75

-

-

J

N-etilmorfolinas

100-74-3

25

5

50

10

-

-

O

N-etil-N-B-cianetilanilinas

148-87-8

0,1

-

-

-

-

-

O

Etilo acetatas

141-78-6

500

150

-

-

1100

300

-

Etilo alkoholis (etanolis)

64-17-5

1000

500

1900

1000

-

-

-

Etilo bromidas

74-96-4

5

-

-

-

-

-

-

Etilo glikolis (etilenglikolio monoetileteris, 2-etoksietanolis

110-80-5

19

5

40

10

-

-

R O 1)

Etilo laktatas

97-64-3

25

5

50

10

-

-

3)

O-etil-O-fenilchlortiofosfatas

38052-05-0

0,5

-

-

-

-

-

O

Etiltoluenas

25550-14-5

50

-

-

-

-

-

 

2-etoksietanolis (etilglikolis, etilenglikolio monoetileteris)

110-80-5

19

5

40

10

-

-

R O1)

 

1) Atsižvelgiant į reprodukcijos sutrikimo ir prasiskverbimo per odą tiek skysčio, tiek garų pavidalu riziką, svarbu vengti sąlyčio su oda. Kelių tirpiklių poveikio atveju etilenglikolio esterių ir kitų tirpiklių higieninis efektas reprodukcijos sutrikimams skaičiuojamas pagal pavyzdį, pateiktą 1 priede. Galima nepaisyti etilenglikolio esterių įtakos kitiems, ne reprodukcijos, sutrikimams.

2) Šis RD taikomas bendrai garų ir aerozolio koncentracijai.

3) Tas pats RD, išreikštas ppm, turi būti taikomas laktatams, kurių RD šioje normoje nenustatytas.

 

Cheminė medžiaga

Ribinis dydis

Pastabos

Ilgalaikio poveikio ribinis dydis (IPRD)

Trumpalaikio poveikio ribinis dydis (TPRD)

Neviršytinas ribinis dydis (NRD)

Pavadinimas

CAS

mg/m3

ppm

mg/m3

ppm

mg/m3

ppm

2-Etoksietilacetatas (etilglikolio acetatas, etilenglikolio monoetileterio acetatas)

111-15-9

30

5

50

10

 

 

R O1)

Fenilacto rūgšties natrio druska

114-70-5

2

-

-

-

-

-

-

p-fenilendiaminas

106-50-3

0,05

-

-

-

-

-

J

m-fenilendiaminas

108-45-2

0,1

-

-

-

-

-

J

o-fenilendiaminas

95-54-5

0,5

-

-

-

-

-

J

Fenilizocianatas

103-71-9

0,02

0,005

-

-

0,05

0,01

J

Fenilmetilkarbamidas (fenilmetilšlapalas)

538-32-9

3

-

-

-

-

-

-

Fenilo glicidilo eteris

122-60-1

60

10

90

15

-

-

J

Fenilo izocianatas

103-71-9

0,02

0,005

-

-

0,05

0,01

 

2-fenilpropenas (a-metilstirenas)

98-83-9

246

50

492

100

-

-

-

Fenoksiacto rūgštis

122-59-8

1

-

-

-

-

-

O

3-fenoksibenzaldehidas

93-99-2

5

-

-

-

-

-

-

m-fenoksifenolis

713-68-8

1

-

-

-

-

-

O

Fenolis

108-95-2

7,8

2

15,6

4

-

-

O 3)

Fenoplastikas (dulkės reaktoplastiko)

9003-35-4

3

-

-

-

-

-

 

Metalinis ferochromas (chromo 65% mišinys su geležimi)

 

2

-

-

-

-

-

F

Fluoras

7782-41-4

1,58

1

3,16

2

-

-

-

Fluorcirkonatas

7783-64-4

1

-

-

-

-

-

 

Fluoridai, išskyrus vandenilio fluoridą, (kaip F)

 

2,5

-

 

-

 

-

-

Fluotanas (2-brom-1,1,1-trifluor-2-chloretanas, halotanas)

151-67-7

40

5

80

10

-

-

-

Formaldehidas

50-00-0

0,6

0,5

-

-

1

1,2

Ū J K

Formalglikolis (dioksolanas-1,3)

646-06-0

50

-

-

-

-

-

O

Formamidas

75-12-7

20

10

30

15

 

 

O

 

1) Atsižvelgiant į reprodukcijos sutrikimo ir prasiskverbimo per odą tiek skysčio, tiek garų pavidalu riziką, svarbu vengti sąlyčio su oda. Kelių tirpiklių poveikio atveju etilenglikolio esterių ir kitų tirpiklių higieninis efektas reprodukcijos sutrikimams skaičiuojamas pagal pavyzdį, pateiktą 1 priede. Galima nepaisyti etilenglikolio esterių įtakos kitiems, ne reprodukcijos, sutrikimams.

2) Nustatytas 5 min. poveikio trukmės NRD.

3) Šios medžiagos garai gali įsiskverbti per odą.

4) RD taikomas sukietintų arba beveik sukietintų, turinčių stiklo pluošto arba jų neturinčių, epoksidinių, akrilatinių, poliuretaninių ar esterinių plastikų, bakelito dulkėms ir pan. Čia įskaitomos ir dulkės iš nekietintos miltelinės epoksi tipo medžiagos ir pan. Tam tikriems pigmentams ir panašiems priedams taikomi atskiri RD.

 

Cheminė medžiaga

Ribinis dydis

Pastabos

Ilgalaikio poveikio ribinis dydis (IPRD)

Trumpalaikio poveikio ribinis dydis (TPRD)

Neviršytinas ribinis dydis (NRD)

Pavadinimas

CAS

mg/m3

ppm

mg/m3

ppm

mg/m3

ppm

Fosfinas (fosfanas, vandenilio fosfidas)

7803-51-2

0,14

0,1

0,28

0,2

-

-

-

Geltonasis fosforas

7723-14-0

0,03

-

-

-

-

-

K

Fosforo chloroksidas

10025-87-3

-

-

-

-

0,05

-

Ū O

Fosforo pentachloridas

10026-13-8

1

-

-

-

-

-

-

Fosforo rūgšties anhidridas (fosforo pentoksidas)

1314-56-3

1

-

-

-

-

-

-

Fosforo rūgštis, orto-

7664-38-2

1

-

2

-

-

-

 

Fosforo tiotrichloridas

3982-91-0

0,5

-

-

-

-

-

O

Fosforo trichloridas

7719-12-2

0,2

-

-

-

-

-

O

Fosgenas (karbonilo chloridas)

75-44-5

0,08

0,02

-

-

0,4

0,1

Ū

Ftalatai

 

3

-

5

-

-

-

1)

Ftalio rūgšties anhidridas

85-44-9

2

-

-

-

-

3

Ū J

2-furaldehidas (furfurolas)

98-01-1

8

2

20

5

-

-

O

Furanas

110-00-9

0,5

-

-

-

-

-

J O

2-furankarboninės rūgšties butilo esteris

583-33-5

0,5

-

-

-

-

-

-

Furazolidonas (N-/5-nitro-2-furfuriliden/3-amino-2-oksazolidonas)

67-45-8

0,5

 

 

 

 

 

 

Furfurilo alkoholis

98-00-0

20

5

40

10

-

-

O

Furfurolas (2-furaldehidas)

98-01-1

8

2

20

5

-

-

O

Galantaminas

69353-21-5

0,05

-

-

-

-

-

O

Galio oksidas

12653-62-2

3

-

-

-

-

-

-

Geležies oksidas (kaip Fe), alveolinė frakcija

1309-37-1

3,5

-

-

-

-

-

2)

Germanio (IV) chloridas (kaip Ge)

10038-98-9

1

-

-

-

-

-

-

Germanio hidridas (germanas)

7782-65-2

5

-

-

-

-

-

-

Germanio oksidas

1310-53-8

2

-

-

-

-

-

-

Germanis

7440-56-4

2

-

-

-

-

-

-

Glicerolio trinitratas (nitroglicerinas)

55-63-0

0,3

0,03

0,9

0,1

-

-

O

Glicidolis

556-52-5

5

-

-

-

-

-

-

Gliftoras

8065-71-2

0,05

-

-

-

-

-

-

Glikolis (etilenglikolis)

107-21-1

25

10

50

20

-

-

O3)

Glutaro aldehidas

111-30-8

-

-

-

-

0,8

0,2

Ū J

 

1) RD galima taikyti šiems ftalatams: benzilbutil-, dibutil-, di-(2-etilheksil-), dimetil-, dibenzil-, dietil-, diizodecil-, dioktilo. Ta pati RD, išreikšta mg/m3, gali būti taikoma ftalatams, kurių RD šioje normoje nenustatytas.

2) Žiūrėti 46 punktą.

3) Šis RD taikomas bendrai garų ir aerozolio koncentracijai.

 

Cheminė medžiaga

Ribinis dydis

Pastabos

Ilgalaikio poveikio ribinis dydis (IPRD)

Trumpalaikio poveikio ribinis dydis (TPRD)

Neviršytinas ribinis dydis (NRD)

Pavadinimas

CAS

mg/m3

ppm

mg/m3

ppm

mg/m3

ppm

Granozanas (cerezanas, etilmerkurchloridas) (kaip Hg)

107-27-7

0,005

-

-

-

-

-

J

Gyvsidabrio alkiliniai junginiai (kaip Hg)

 

0,01

-

-

-

-

-

O

Gyvsidabrio garai

7439-97-6

0,03

-

-

-

-

-

K

Gyvsidabrio junginiai, išskyrus alkilinius, (kaip Hg)

 

0,03

-

 

-

-

-

O

Halotanas (2-brom-1,1,1-trifluor-2-chloretanas, fluotanas)

151-67-7

40

5

80

10

-

-

-

Heksabrombenzenas

87-82-1

2

-

-

-

-

-

-

Heksachloracetonas

116-16-5

0,5

-

-

-

-

-

-

Heksachloranas

58-89-9

0,1

-

-

-

-

-

J O

Heksachlorbenzenas (HChB, 1,2,3,4,5,6,-heksachlorbenzenas)

118-74-1

0,9

-

-

-

-

-

O

Heksachlorbutadienas (HChBD, perchlordivinilas)

87-68-3

0,005

-

-

-

-

-

O

Heksachlorciklopentadienas

77-47-4

0,01

-

-

-

-

-

O

Heksachlorofenas (2,2-dihidroksi-3,3,5,5,6,6-heksachlordifenilmetanas)

70-30-4

0,1

-

-

-

-

-

O

Heksachlor-p-ksilenas

68-36-0

10

-

-

-

-

-

O

Heksafluorbenzenas

392-56-3

5

-

-

-

-

-

-

Heksafluorpropilenas

116-15-4

5

-

-

-

-

-

-

Heksametildisilazanas

999-97-3

2

-

-

-

-

-

-

Heksametilendiizocianatas (HDI)

822-06-0

0,03

0,005

-

-

0,07

0,01

Ū J1), 2)

Heksametilendiaminas

124-09-4

0,1

-

-

-

-

-

J

Heksametileniminas

111-49-9

0,5

-

-

-

-

-

O

Heksametileno tetraminas

100-97-0

3

-

5

-

-

-

J

Heksanai, išskyrus n-heksaną

 

700

200

1100

300

-

-

-

n-heksanas

110-54-3

72

20

-

-

-

-

-

2-heksanonas (metil-n-butilketonas)

591-78-6

4

1

8

2

-

-

O

Heksileno glikolis

107-41-5

-

-

-

-

120

25

Ū

Heksilo bromidas

111-25-1

0,3

-

-

-

-

-

-

Heptanas, visi izomerai (išskyrus n-heptaną)

 

800

200

1200

300

-

-

-

n-heptanas

142-82-5

2085

500

3128

750

-

-

-

2-heptanonas (metilamilketonas)

110-43-0

120

25

250

50

-

-

-

3-heptanonas (etilbutilketonas)

106-35-4

120

25

250

50

-

-

-

 

1) Nustatytas 5 min. poveikio trukmės NRD.

2) Tas pats RD, išreikštas ppm, taikomas izocianatams, kurių RD nenustatyti. Ši nuostata taikoma ir dulkių ar lašelių (aerozolių) pavidalo izocianatams, įskaitant prepolimerizuotus izocianatus (aduktus). Tačiau skirtingų medžiagų RD, išreikšti mg/m3, yra skirtingi.

 

Cheminė medžiaga

Ribinis dydis

Pastabos

Ilgalaikio poveikio ribinis dydis (IPRD)

Trumpalaikio poveikio ribinis dydis (TPRD)

Neviršytinas ribinis dydis (NRD)

Pavadinimas

CAS

mg/m3

ppm

mg/m3

ppm

mg/m3

ppm

n-heptilo alkoholis

111-70-6

10

-

-

-

-

-

O

HFC 134 a (1,1,1,2-tetrafluoretanas)

811-97-2

2000

500

3000

750

-

-

-

Hidrazinas ir jo junginiai

302-01-2

0,1

-

-

-

-

-

O

Hidrochinonas

123-31-9

0,5

-

1,5

-

-

-

J1)

2-hidroksietilakrilatas

818-61-1

5

1

10

2

-

-

J O

(3-hidroksietihnerkaptanas

60-24-2

1

-

-

-

-

-

-

Indis ir jo neorganiniai junginiai (kaip In)

7440-74-6 metalinis

0,1

-

-

-

-

-

-

Interkordinas (intensainas, karbokromenas)

655-35-6

0,3

-

-

-

-

-

-

Išmetamosios dujos (variklių): pagal anglies monoksidą pagal azoto dioksidą

 

25 2

20 1

-

-

-

-

2)

Itrio oksidas

1314-36-9

2

-

-

-

-

-

-

Izofluranas (2,2,2,-trifluoro-1-chloroetildifluorometileteris)

26675-46-7

80

10

150

20

-

-

-

Izoamilo alkoholis

123-51-3

5

-

-

-

-

-

-

Izoamilo bromidas

107-82-4

0,5

-

-

-

-

-

O

Izobutilenas

115-11-7

100

-

-

-

-

-

-

Izobutilmetakrilatas

97-86-9

300

50

450

75

-

-

J

Izobutilo alkoholis

78-83-1

10

-

-

-

-

-

O

Izocianatai

 

-

0,005

-

-

-

0,01

Ū J 3), 4), 5)

3-izociantoluenas

10340-91-7

0,1

-

-

-

-

-

J O

Izoforonas (1,5,5-trimetilcikloheksenonas-3)

78-59-1

-

-

-

-

30

5

Ū

Izoforono diizocianatas (IPDI)

4098-71-9

0,05

0,005

-

-

0,09

0,01

4), 5)

Izoftalio rūgštis

121-91-5

0,2

-

-

-

-

-

J O

 

1) p-benzchinonas (chinonas) yra oksiduojanti medžiaga, kuri redukuojasi į hidrochinoną. Hidrochinonas vėl lengvai virsta p-benzchinonu, pvz., veikiamas atmosferos deguonies.

2) Specialūs azoto dioksido ir anglies monoksido RD pateikti atsižvelgiant į variklių išmetamosiose dujose esančių medžiagų, tarp jų koncerogenų, bendrą poveikį. Tokiu atveju šios medžiagos naudojamos kaip indikatoriai. Poveikis turi būti priimtinas abiejų reikšmių atveju: anglies monoksido – išmetamųjų dujų iš benziną ir dujas naudojančių variklių, azoto dioksido – išmetamųjų dūmų iš dyzelinį kurą naudojančių variklių. Anglies monoksido ir azoto dioksido suminio poveikio skaičiuoti nereikia.

3) RD taikomas tokiems izocianatams: diizopropilfenilo, fenilo (FI), heksametilendiizocianatui (HDI), izoforono (IPDI), metilenbisfenilo (MDI), naftaleno (NDI), tolueno (TDI), trimetilheksametileno (TMDI).

4) Nustatytas 5 min. poveikio trukmės NRD.

5) Tas pats RD, išreikštas ppm, taikoma izocianatams, kurių RD nenustatytas. Ši nuostata taikoma ir dulkių ar lašelių (aerozolių) pavidalo izocianatams, įskaitant prepolimerizuotus izocianatus (aduktus). Tačiau skirtingų medžiagų RD, išreikšti mg/m3, yra skirtingi.

 

Cheminė medžiaga

Ribinis dydis

Pastabos

Ilgalaikio poveikio ribinis dydis (IPRD)

Trumpalaikio poveikio ribinis dydis (TPRD)

Neviršytinas ribinis dydis (NRD)

Pavadinimas

CAS

mg/m3

ppm

mg/m3

ppm

mg/m3

ppm

Izooktilo alkoholis

26952-21-6

50

-

-

-

-

-

-

Izopentanas

78-78-4

3000

1000

-

-

-

-

-

Izopentilacetatas

123-92-2

270

50

540

100

-

-

-

Izoprenas

78-79-5

40

-

-

-

-

-

-

Izopropanolis (izopropilo alkoholis)

67-63-02

350

150

600

250

-

-

-

Izopropilaminas

75-31-0

12

5

25

10

-

-

-

Izopropilbenzenas (kumenas)

98-82-8

120

25

170

35

-

-

O

Izopropilnitritas

541-42-4

-

-

-

-

1

-

Ū

Izopropilnitratas

1712-64-7

45

10

70

15

-

-

-

Izopropilo alkoholis (Izopropanolis)

67-63-0

350

150

600

250

-

-

-

Izosviesto aldehidas

78-84-2

5

-

-

-

-

-

O

Izosviesto rūgšties metilo esteris

547-63-7

10

-

-

-

-

-

O

Izovalerijono aldehidas

590-86-3

10

-

-

-

-

-

 

Jodas

7553-56-2

-

-

-

-

1

0,1

Ū

Kadmio stearatas

2223-93-0

0,1

-

-

-

-

-

P

Kadmis (metalas) ir jo neorganiniai junginiai (kaip Cd):

 

 

 

 

 

 

 

K1)

įkvepiamoji frakcija

 

0,05

-

-

-

-

-

 

alveolinė frakcija

 

0,01

-

-

-

-

-

2)

Kalcio aliumochromo fosfatas (kaip chromo (VI) oksidas)

59157-61-1

0,01

-

-

-

-

-

-

Kalcio cianamidas

156-62-7

1

-

-

-

-

-

-

Kalcio dihidroksidas (gesintos kalkės)

1305-62-0

5

-

-

-

-

-

O

Kalcio oksidas

1305-78-8

2

-

5

-

-

-

-

Kalio chloridas

7447.4O-7

5

-

-

-

-

-

-

Kalio karbonatas

584-08-7

2

-

-

-

-

-

-

Kalio nitratas

7757-79-1

5

-

-

-

-

-

-

Kalio silicio fluoridas (kalio heksafluorsilikatas) (kaip F)

16871-90-2

0,2

-

-

-

-

-

 

Kalio sulfatas

7778-80-5

10

-

-

-

-

-

-

Kamparas

76-22-2

3

-

-

-

-

-

-

Kaprolaktamas (dulkės + garai)

105-60-2

10

-

40

-

-

-

-

 

1) Nustatyti biologiniai RD kadmiui ir švinui.

2) Žiūrėti 46 punktą.

 

Cheminė medžiaga

Ribinis dydis

Pastabos

Ilgalaikio poveikio ribinis dydis (IPRD)

Trumpalaikio poveikio ribinis dydis (TPRD)

Neviršytinas ribinis dydis (NRD)

Pavadinimas

CAS

mg/m3

ppm

mg/m3

ppm

mg/m3

ppm

Kaprono rūgšties metilo esteris

106-70-7

1

-

-

-

-

-

O

Kaprono rūgštis

142-62-1

5

-

-

-

-

-

 

Karbofosas (malationas, sumitoksas)

121-75-5

0,5

-

-

-

-

-

O

Karbonilo chloridas (fosgenas)

75-44-5

0,08

0,02

-

-

0,4

0,1

Ū

3-karenas (plg. terpenai)

13466-78-9

150

25

300

50

-

-

J1)

Katechinas (katecholis)

120-80-9

20

5

40

10

-

-

o

Ketoeteris

6627-69-6

2

-

-

-

-

-

-

Kobaltas ir jo neorganiniai junginiai (kaip Co)

7440-48-4 metalinis

0,05

-

-

-

-

-

J

Kobalto hidrokarbonilas ir jo skilimo produktai (kaip Co)

 

-

-

-

-

0,01

-

Ū J O

Kofeinas (bazė)

58-08-2

0,5

-

-

-

-

-

-

Krezilo glicidilo eteris

2186-24-5

70

10

100

15

-

-

J

Krezolas (visi izomerai)

1319-77-3

22

5

-

-

-

-

 

Kristobalitas (silicio dioksido atmaina), alveolinė frakcija

14464-46-1

0,05

-

-

-

-

-

2)

Krotono aldehidas

4170-30-3

0,5

-

-

-

-

-

O

Ksilenas

1330-20-7

200

50

450

100

-

-

O

m-ksilenas

108-38-3

200

50

450

100

-

-

O

o-ksilenas

95-47-6

200

50

450

100

-

-

O

p-ksilenas

106-42-3

200

50

450

100

-

-

O

Ksilidinas

1300-73-8

3

-

-

-

-

-

O

Kumenas (Izopropilbenzenas, kumolas)

98-82-8

120

25

170

35

-

-

O

Kumoleno (izopropilbenzeno) hidroperoksidas

80-15-9

1

-

-

-

-

-

O

Kuprocinas

8066-21-5

0,5

-

-

-

-

-

-

Kvarcas, silicio dioksido atmaina, alveolinė frakcija

14808-60-7

0,1

 

 

 

 

 

2)

Lavsanas

25038-59-9

5

-

-

-

-

-

F

Ličio hidridas

7580-67-8

0,025

-

-

-

-

-

 

Ligroinas (petroleum naphtha)

 

 

 

 

 

 

 

3)

Limonenas (plg. terpenai)

138-86-3

150

25

300

50

-

-

1)

Linksminančios dujos (diazoto oksidas, azoto suboksidas)

10024-97-2

180

100

900

500

-

-

-

 

1) pygliuočių terpentinas jautrina odą. Atskirų terpenų atveju jautrinantis poveikis nėra patvirtintas, išskyrus 3-kareną.

2) iūrėti 46 punktą.

3) igroinas (petroleum naphtha) yra angliavandenilių mišinys, kurio virimo temperatūros intervalas paprastai būna 135–00 °C. Vaitspiritas yra viena iš ligroino rūšių (žr. vaitspirito RD). Kitų ligroino rūšių RD skaičiuojamas pagal sudėtį ir komponentų RD.

 

Cheminė medžiaga

Ribinis dydis

Pastabos

Ilgalaikio poveikio ribinis dydis (IPRD)

Trumpalaikio poveikio ribinis dydis (TPRD)

Neviršytinas ribinis dydis (NRD)

Pavadinimas

CAS

mg/m3

ppm

mg/m3

ppm

mg/m3

ppm

Linuronas (afalonas, N-metil-N'-metoksi-N'-/3,4-dichlorfenil/-šlapalas)

330-55-2

1

-

-

-

-

-

-

Mafenido acetatas (4-amino-metilbenzensulfamido acetatas)

13009-99-9

0,5

-

-

-

-

-

-

Magnezitas

546-93-0

10

-

-

-

-

-

F

Magnio chloratas

10326-21-3

5

-

-

-

-

-

-

Magnio diboridas (kaip Mg)

12007-25-9

1

-

-

-

-

-

-

Magnio oksidas

1309-48-4

4

-

-

-

-

-

-

Magnio poliboridas

12230-32-9

6

-

-

-

-

-

F

Maleino anhidridas

108-31-6

1,2

0,3

2,5

0,6

-

-

J

Manganas ir jo neorganiniai junginiai (kaip Mn):

 

 

 

 

 

 

 

 

įkvepiamoji frakcija

 

1

-

-

-

-

-

1)

alveolinė frakcija

 

0,5

-

-

-

-

-

 

Mangano ciklopentadieniltrikarbonilas

12079-65-1

0,1

-

-

-

-

-

-

Medvilnės žaliava (dulkės, medvilnės)

 

0,5

-

-

-

-

-

-

Melaminas

9003-08-1

0,5

-

-

-

-

-

-

Melamino cianuratas

37640-57-6

0,5

-

-

-

-

-

O

Metafosas (metacidas)

298-00-0

0,1

-

-

-

-

-

O

Metakrilamidas

79-36-0

1

-

-

-

-

-

-

Metakrilo rūgšties anhidridas

760-93-0

1

-

-

-

-

-

O

Metakrilo rūgštis

79-41-4

70

20

100

30

-

-

-

Metaldehidas (metacetalaldehidas, acetaldehido tetrameras)

108-62-3

0,2

-

-

-

-

-

-

Metalilchloridas (1-chlor-2-metil-propenas-2)

513-37-1

0,3

-

-

-

-

-

O

Metanolis (metilo alkoholis)

67-56-1

260

200

-

-

-

-

O

2-metil-5-etilpiridinas

104-90-5

-

-

2

-

-

-

O

Metilacetatas

79-20-9

450

150

900

300

-

-

-

Metilakrilatas

96-33-3

35

10

50

15

-

-

J O

Metilamilketonas (2-heptanonas)

110-43-0

120

25

250

50

-

-

-

Metilamilo alkoholis (4-metil-2-pentanolis)

108-11-2

110

25

170

40

-

-

O

Metilaminas

74-89-5

13

10

25

20

-

-

O

o-metilanizolas, p-metilanizolas

579-58-5

104-93-8

10

-

-

-

-

-

-

 

1) Žiūrėti 46 punktą.

 

Cheminė medžiaga

Ribinis dydis

Pastabos

Ilgalaikio poveikio ribinis dydis (IPRD)

Trumpalaikio poveikio ribinis dydis (TPRD)

Neviršytinas ribinis dydis (NRD)

Pavadinimas

CAS

mg/m3

ppm

mg/m3

ppm

mg/m3

ppm

5-metilbenzotriazolas

136-85-6

5

-

-

-

-

-

-

1-metilbutilacetatas

626-38-0

270

50

540

100

-

-

-

Metilcelozolvacetatas (2-metoksietilacetatas, metilglikolio acetatas)

110-49-6

25

5

50

10

-

-

R O1)

Metilchloracetatas

96-34-4

5

-

-

-

-

-

-

Metilchlorformiatas

79-22-1

0,05

-

-

-

-

-

O

Metilchloroformas (1,1,1 -trichloretanas)

71-55-6

300

50

500

90

-

-

-

Metilcianakrilatas

137-05-3

9

2

18

4

-

-

-

Metilcikloheksanas

108-87-2

50

-

-

-

-

-

-

Metilciklopropilketonas

765-43-5

1

-

-

-

-

-

 

Metildihidropiranas

27156-32-7

5

-

-

-

-

-

O

Metileno bisfenilizocianatas (MDI)

101-68-8

0,05

0,005

-

-

0,1

0,01

J 2), 3)

Metileno bromidas

74-95-3

10

-

-

-

-

-

-

Metileno chloridas

75-09-2

120

35

250

70

-

-

K O4)

Metiletilketonas (MEK), (butanonas)

78-93-3

600

200

900

300

-

-

-

Metiletilketono peroksidas

1338-23-4

-

-

-

-

1,5

0,2

Ū

Metilglikolio acetatas (2-metoksietilacetatas, etilenglikolio monometileterio acetatas)

110-49-6

25

5

50

10

 

 

R O1)

Metilheksilketonas

111-13-7

-

-

200

-

-

-

-

5-metilheptanonas-3

541-85-5

130

25

250

50

-

-

-

Metilizoamilketonas (5-metilheksanonas-2)

110-12-3

95

20

190

40

-

-

-

Metilizobutilkarbinolis (4-metil2-pentanolis)

108-11-2

110

25

170

40

-

-

O

Metilizobutilketonas (MIBK) (4-metilpentanonas-2)

108-10-1

83

20

208

50

-

-

-

Metilizopropilbenzenas (cimenas)

99-87-6

140

25

190

35

-

-

-

Metilizotiocianatas

556-61-6

0,1

-

-

-

-

-

J O

 

1) Atsižvelgiant į reprodukcijos sutrikimo ir prasiskverbimo per odą tiek skysčio, tiek garų pavidalu riziką, svarbu vengti sąlyčio su oda. Kelių tirpiklių poveikio atveju etilenglikolio esterių ir kitų tirpiklių higieninis efektas reprodukcijos sutrikimams skaičiuojamas pagal pavyzdį, pateiktą 1 priede. Galima nepaisyti etilenglikolio esterių įtakos kitiems, ne reprodukcijos, sutrikimams.

2) Nustatytas 5 min. poveikio trukmės NRD.

3) Tas pats RD, išreikštas ppm, taikomas izocianatams, kurių RD nenustatytas. Ši nuostata taikoma ir dulkių ar lašelių (aerozolių) pavidalo izocianatams, įskaitant prepolimerizuotus izocianatus (aduktus). Tačiau skirtingų medžiagų RD, išreikšti mg/m3, yra skirtingi.

4) Ozono sluoksnį ardanti medžiaga. Naudojimas ribojamas.

 

Cheminė medžiaga

Ribinis dydis

Pastabos

Ilgalaikio poveikio ribinis dydis (IPRD)

Trumpalaikio poveikio ribinis dydis (TPRD)

Neviršytinas ribinis dydis (NRD)

Pavadinimas

CAS

mg/m3

ppm

mg/m3

ppm

mg/m3

ppm

Metilmerkaptanas

74-93-1

-

1

-

-

-

-

1)

Metilmetakrilatas

80-62-6

200

50

600

150

-

-

J O

N-metilmorfolinas

109-02-4

20

5

40

10

-

-

O

1-metilnaftalinas 2-metilnaftalinas

90-12-0

91-57-6

20

-

-

-

-

-

-

Metil-n-butilketonas (2-heksanonas)

591-78-6

4

1

8

2

-

-

O

Metilo alkoholis

67-56-1

260

200

-

-

-

-

O

Metilo bromidas

74-83-9

19

5

40

10

-

-

O

Metilo chloridas

74-87-3

20

10

40

20

-

-

-

Metilo formiatas

107-31-3

250

100

350

150

-

-

-

Metilo glikolis (etilenglikolio monometileteris, 2-metoksietanolis)

109-86-4

16

5

30

10

-

-

R O2)

Metilo jodidas

74-88-4

6

1

30

5

-

-

R O

N-metilpirolidonas

872-50-4

200

50

300

75

-

-

-

α-metilstirenas (2-fenilpropenas)

98-83-9

246

50

492

100

-

-

-

2-metiltiofenas, 3-metiltiofenas

554-14-3

616-44-4

20

-

-

-

-

-

-

Metil-tret-butileteris (MTBE)

1634-04-4

110

30

220

60

-

-

-

Metilvinilketonas

78-94-4

0,1

-

-

-

-

-

O

2-metoksietanolis (metilglikolis, etilenglikolio monometileteris)

109-86-4

16

5

30

10

-

-

R O2)

2-metoksietilacetatas (metilglikolio acetatas, etilenglikolio monometileterio acetatas, metilcelozolvacetatas)

110-49-6

25

5

50

10

 

 

R O2)

l-metoksi-2-propilacetatas

108-65-6

250

50

400

75

-

-

O

(2-metoksimetiletoksi)-propanolis (dipropilenglikolio monometileteris)

34590-94-8

300

50

450

75

-

-

O

l-metoksipropanolis-2

107-98-2

375

100

568

150

-

-

-

Mezitilenas (trimetilbenzenas)

108-67-8

100

20

150

30

-

-

-

Molibdenas (metalas) ir jo labai tirpūs junginiai

 

5

-

-

-

-

-

-

Molibdenas, metalinis ir vidutiniškai tirpūs junginiai:

 

 

 

 

 

 

 

 

įkvepiamoji frakcija

 

10

-

-

-

-

-

 

alveolinė frakcija

 

5

-

-

-

-

-

3)

 

1) IPRD, lygus 1 ppm, taikomas bendrai suminei dimetildisulfido, dimetilsulfido ir metilmerkaptano koncentracijai.

2) Atsižvelgiant į reprodukcijos sutrikimo ir prasiskverbimo per odą tiek skysčio, tiek garų pavidalu riziką, svarbu vengti sąlyčio su oda. Kelių tirpiklių poveikio atveju etilenglikolio esterių ir kitų tirpiklių higieninis efektas reprodukcijos sutrikimams skaičiuojamas pagal pavyzdį, pateiktą 1 priede. Galima nepaisyti etilenglikolio esterių įtakos kitiems, ne reprodukcijos, sutrikimams.

3) Žiūrėti 46 punktą.

 

Cheminė medžiaga

Ribinis dydis

Pastabos

 

Ilgalaikio poveikio ribinis dydis (IPRD)

Trumpalaikio poveikio ribinis dydis (TPRD)

Neviršytinas ribinis dydis (NRD)

 

Pavadinimas

CAS

mg/m3

ppm

mg/m3

ppm

mg/m3

ppm

 

Monobenziltoluenas

713-36-0

1

-

-

-

-

-

O

 

Monochloracto rūgštis

79-11-8

4

1

8

2

-

-

O

 

Mononitronaftalenas

27254-36-0

-

-

1

-

-

-

-

 

Morfolinas

110-91-8

36

10

72

20

-

-

-

 

Chloruoti naftalenai

1321-65-9

0,2

-

0,6

-

-

-

O

 

Naftalenas (naftalinas)

91-20-3

50

10

-

-

-

-

-

 

2,6-naftalendikarboninė rūgštis

1141-38-4

0,1

-

-

-

-

-

O

 

1,4,5,8-naftalendikarboninės rūgšties dianhidridas

81-30-1

1

-

-

-

-

-

J

 

2,6-naftalendikarboninės rūgšties dichloranhidridas

2351-36-2

0,5

-

-

-

-

-

J O

 

Naftaleno diizocianatas (NDI)

3173-72-6

0,04

0,005

-

-

0,09

0,01

Ū J1), 2)

1,4,5,8-naftalentetrakarboninė rūgštis

128-97-2

0,5

 

-

-

-

-

O

Naftalio rūgšties anhidridas

81-84-5

2

-

-

-

-

-

J O

a-naftochinonas

130-15-4

0,1

-

-

-

-

-

O

2-naftoinė rūgštis

93-09-4

0,1

-

-

-

-

-

-

a-naftolis

90-15-3

0,5

-

-

-

-

-

-

(B-naftolis

135-19-3

0,1

-

-

-

-

-

-

Natrio azidas

26628-22-8

0,1

-

0,3

-

-

-

O

Natrio chloratas

7775-09-9

5

-

-

-

-

-

-

Natrio chloridas

7647-14-5

5

-

-

-

-

-

-

Natrio chloritas

7758-19-2

1

-

-

-

-

-

O

Natrio hidroksidas

1310-73-2

-

-

-

-

2

-

Ū

Natrio nitritas

7632-00-0

-

-

-

-

0,1

-

Ū

Natrio pentachlorfenoliatas

131-52-2

0,1

-

-

-

-

-

O

Natrio perboratas

1333-73-9

1

-

-

-

-

-

-

Natrio rodanidas (techninis)

540-72-7

10

-

-

-

-

-

-

Natrio silicio fluoridas (natrio heksafluorsilikatas) (kaip F)

16893-85-9

0,2

-

-

-

-

-

-

Natrio sulfatas

77757-82-6

10

-

-

-

-

-

-

Natrio sulfidas

16721-80-5

0,2

-

-

-

-

-

-

Natrio tetraborato dekahidratas (boraksas)

1303-96-4

2

-

5

-

-

-

O

Neopentanas

463-82-1

3000

1000

-

-

-

-

-

Nikelio junginiai: oksidas, karbonatas ir tirpūs junginiai (kaip Ni)

 

0,1

-

-

-

-

-

K J

Nikelio karbonilas

13463-39-3

0,007

0,001

-

-

-

-

K R

 

1) Nustatytas 5 min. poveikio trukmės NRD.

2) Tas pats RD, išreikštas ppm, taikomas izocianatams, kurių RD nenustatyti. Ši nuostata taikoma ir dulkių ar lašelių (aerozolių) pavidalo izocianatams, įskaitant prepolimerizuotus izocianatus (aduktus). Tačiau skirtingų medžiagų RD, išreikšti mg/m3, yra skirtingi.

 

Cheminė medžiaga

Ribinis dydis

Pastabos

Ilgalaikio poveikio ribinis dydis (IPRD)

Trumpalaikio poveikio ribinis dydis (TPRD)

Neviršytinas ribinis dydis (NRD)

Pavadinimas

CAS

mg/m3

ppm

mg/m3

ppm

mg/m3

ppm

Nikelio subsulfidas (trinikelio disulfidas)

12035-72-2

0,01

-

-

-

-

-

K J

Nikelis (metalas)

7440-02-0

0,5

-

-

-

-

-

J

Nikotinamidas

98-92-0

1

-

-

-

-

-

-

Nikotinas

54-11-5

0,5

-

-

-

-

-

O

Nikotino rūgštis

59-67-6

1

-

-

-

-

-

-

Nikotino sulfatas (1-metil-2/3-piridiV-pirolidinsulfatas)

65-30-5

0,1

-

-

-

-

-

-

Nitrafenas (turintis 72,5-67,5 % alkilfenolių)

1836-75-5

1

-

-

-

-

-

-

Nitrato rūgštis (azoto rūgštis)

7697-37-2

-

-

2,6

1

-

-

-

Nitroamofoska

53124-23-5

4

-

-

-

-

-

F

p-nitroanilinas

100-01-6

0,5

-

-

-

-

-

O

o-nitroanilinas

88-74-4

0,1

-

-

-

-

-

O

p-nitroanizolis

100-17-4

3

-

-

-

-

-

-

o-nitroanizolis

91-23-6

1

-

-

-

-

-

O

Nitrobenzenas

98-95-3

1

0,2

-

-

-

-

O

p-nitrobenzoinė rūgštis

62-63-7

2

-

-

-

-

-

-

Nitrobutanas

627-05-04

30

-

-

-

-

-

-

Nitrocikloheksanas

1122-60-7

1

-

-

-

-

-

-

Nitroetanas

79-24-3

60

20

150

50

-

-

-

Nitroformas

517-25-9

0,5

-

-

-

-

-

O

Nitroglicerinas (glicerolio trinitratas)

55-63-0

0,3

0,03

0,9

0,1

-

-

O

Nitroglikolis

628-96-6

0,2

0,03

0,6

0,1

-

-

O

Nitroksilenas

25168-04-1

5

-

-

-

-

-

O

Nitrometanas

75-52-5

50

20

130

50

-

-

-

1-nitropropanas

108-03-2

18

5

-

-

35

10

Ū

2-nitropropanas

79-46-9

7

2

-

-

20

6

ŪK

Nitrotoluenas, visi izomerai

1321-12-6

6

1

11

2

-

-

O

Nitrozoanabazinas

1133-64-8

0,5

-

-

-

-

-

-

4-nitrozodifenilaminas

55-18-5

0,2

-

-

-

-

-

O

Nonanai

 

800

150

1100

200

-

-

-

Nonilakrilatas

2664-55-3

1

-

-

-

-

-

-

n-nonilo alkoholis

143-08-8

10

-

-

-

-

-

-

Oksalo rūgštis

144-62-7

1

-

-

-

-

-

-

Oksidietanolio monobutileterio acetatas

124-17-4

130

15

250

30

-

-

-

Oksidietanolio monobutileteris

112-34-5

100

15

200

30

-

-

-

Oksidietanolis (dietilenglikolis)

111-46-6

45

10

90

20

-

-

O

Oksiranas (etilenoksidas)

75-21-8

2

1

9

5

-

-

K O

 

Cheminė medžiaga

Ribinis dydis

Pastabos

Ilgalaikio poveikio ribinis dydis (IPRD)

Trumpalaikio poveikio ribinis dydis (TPRD)

Neviršytinas ribinis dydis (NRD)

Pavadinimas

CAS

mg/m3

ppm

mg/m3

ppm

mg/m3

ppm

Oktanai

 

900

200

1400

300

-

-

-

n-oktilo alkoholis

111-87-5

10

-

-

-

-

-

-

Ozonas

10028-15-6

0,2

0,1

-

-

0,6

0,3

Ū

Papaverino hidrochloridas

61-25-6

0,5

-

-

-

-

-

-

Paraldehidas

123-63-7

5

-

-

-

-

-

-

Pentachloracetonas

1768-31-6

0,5

-

-

-

-

-

O

Pentachlorpikolinas

87-86-5

1

-

-

-

-

-

-

Pentachlornitrobenzenas

82-68-8

0,5

-

-

-

-

-

O

Pentachlorfenolis ir jo druskos

 

0,5

-

1,5

-

-

-

O1)

Pentaeritrolis

115-77-5

5

-

-

-

-

-

-

Pentafluoranilinas

771-60-8

0,5

-

-

-

-

-

-

Pentafluorbenzenas

363-72-4

5

-

-

-

-

-

-

Pentafluorfenolis

771-61-9

5

-

-

-

-

-

-

Pentafluorpropiono rūgštis

442-64-0

2

-

-

-

-

-

-

Pentanas

109-66-0

3000

1000

-

-

-

-

-

3-pentilacetatas (izopentilacetatas)

620-11-1

270

50

540

100

-

-

-

Pentilacetatas

628-63-7

270

50

540

100

-

-

-

Perchlormetilmerkaptanas

594-42-3

1

-

-

-

-

-

-

Perchlor-4-metilciklopentanas

3424-05-3

0,1

-

-

-

-

-

J O

Perchloretilenas (tetrachloretilenas)

127-18-4

70

10

170

25

-

-

K

Perfluordietilmetilaminas

758-48-5

500

-

-

-

-

-

-

Perfluorizobutilenas

382-21-8

-

-

-

-

0,1

-

Ū

Perfluorpentanas

678-26-2

0,5

-

-

-

-

-

 

Petrolio eteris (industrinis)

 

 

 

 

 

 

 

2), 3)

– heksanų pagrindu

 

180

50

250

75

-

-

 

– heptanų pagrindu

 

800

200

1200

300

-

-

4)

– oktanų pagrindu

 

900

200

1400

300

-

-

 

Pikolinai (izomerų mišinys)

1333-41-1

5

-

-

-

-

-

-

Pikrino rūgštis

88-89-1

0,1

 

 

 

 

 

-

α-pinenas (terpenai)

80-56-8

150

25

300

50

-

-

5)

ß-pinenas (terpenai)

127-91-3

150

25

300

50

-

-

5)

Piperazinas (heksahidropirazinas)

110-85-0

0,3

0,1

1

0,3

-

-

J 6)

 

1) Pentachlorfenolio druskų RD taikomas perskaičiavus į gryną pentachlorfenolį.

2) Šis RD taikomas petrolio eteriui, kuriame mažiau kaip 0,2% benzeno.

3) Petrolio eteriui (tam tikrai naftos frakcijai) paprastai nurodomas virimo temperatūros intervalas. Atskirose petrolio eterio rūšyse daugiausia būna arba heksanų (apie 25–50% n-heksano, virimo temperatūra apie 60–80 °C), arba heptanų (virimo temperatūra apie 80–110 °C), arba oktanų (virimo temperatūra apie 100–140 °C).

4) RD taikomas petrolio eteriui, kuriame yra mažiau kaip 5% n-heksano.

5) Spygliuočių sakai jautrina odą. Atskirų terpenų jautrinantis poveikis nėra ištirtas, išskyrus 3-kareną.

6) Šie dydžiai taip pat taikomi piperazino druskoms, perskaičiavus į grynąjį piperaziną.

 

Cheminė medžiaga

Ribinis dydis

Pastabos

Ilgalaikio poveikio ribinis dydis (IPRD)

Trumpalaikio poveikio ribinis dydis (TPRD)

Neviršytinas ribinis dydis (NRD)

Pavadinimas

CAS

mg/m3

ppm

mg/m3

ppm

mg/m3

ppm

Piperidinas

110-89-4

0,2

-

-

-

-

-

O

Pirenas

129-00-0

0,03

-

-

-

-

-

O

Piretrumas (grynintas iš jautrinančių laktonų)

8003-34-7

1

-

-

-

-

-

-

Piridinas

110-86-1

15

5

-

-

-

-

-

Piromelito rūgšties dianhidridas

89-32-7

5

-

-

-

-

-

-

Platina (metalas)

7440-06-4

1

-

-

-

-

-

-

Natūralūs, kristaliniai plaušeliai, išskyrus asbestą ir erionitą

 

0,5 pl/cm3

-

-

-

-

1), 2)

Sintetiniai neorganiniai, kristaliniai plaušeliai

 

0,2 pl/cm3

-

-

-

-

1)

Sintetiniai neorganiniai, amorfiniai plaušeliai

 

1 pl/cm3

-

-

-

-

1)

Polichlorpinenas

25267-15-6

0,2

-

-

-

-

-

J O

Polichloruoti bifenilai (PCB)

 

0,01

-

0,03

-

-

-

K O

Polietilenas

9002-88-4

10

-

-

-

-

-

-

Polipropilenas (nestabilizuotas)

9003-07-0

10

-

-

-

-

-

-

2-metoksimetiletoksipropanolis

34590-94-8

300

50

450

75

-

-

O

Propargilo alkoholis

107-19-7

1

-

-

-

-

-

-

Propenas (propilenas)

115-07-1

900

500

-

-

-

-

-

Propilacetatas

 

420

100

800

200

-

-

-

n-propilaminas

107-10-8

5

-

-

-

-

-

 

Propanolis, visi izomerai (propilo alkoholis)

 

350

150

600

250

-

-

-

Propilenchlorhidrinas

78-89-7

2

-

-

-

-

-

O

Propilenglikolio karbonatas

108-32-7

7

-

-

-

-

-

-

Propilenglikolio monoakrilatas

121-21-1

1

-

-

-

-

-

O

Propilenglikolis

57-55-6

7

-

-

-

-

-

-

Propilenglikolio dinitratas

6423-43-4

0,7

0,1

2

0,3

-

-

O

Propilenglikolio monometileteris (PGME)

 

190

50

300

75

-

-

O

Propilenglikolio monometilo eterio acetatas (PGMEA, 1-metoksi-2-propilacetatas)

108-65-6

250

50

400

75

-

-

O

Propileno oksidas

75-56-9

5

2

25

10

-

-

K

Propilo alkoholis, visi izomerai (propanolis)

 

350

150

600

250

-

-

-

Propilpropionatas

106-36-5

70

-

-

-

-

-

-

Propiono aldehidas

123-38-6

5

-

-

-

-

-

O

Propiono rūgštis

79-09-4

31

10

62

20

-

-

-

 

1) Plaušelis čia apibrėžiamas kaip alveolinės frakcijos plaušelis, kurio ilgio ir pločio mažiausias santykis 3:1, mažiausias ilgis yra 5 μmium (mikrometrai) ir didžiausias plotis yra 3 μmium. Ore esančių plaušelių koncentracija nustatoma faziniu kontrastiniu optiniu mikroskopu membraninio filtro metodu (6.6).

2) Mineralams, kuriuose yra kristalinių plaušelių, priskiriami atapulgitas, haloizitas, sepiolitas ir volastonitas.

 

Cheminė medžiaga

Ribinis dydis

Pastabos

Ilgalaikio poveikio ribinis dydis (IPRD)

Trumpalaikio poveikio ribinis dydis (TPRD)

Neviršytinas ribinis dydis (NRD)

Pavadinimas

CAS

mg/m3

ppm

mg/m3

ppm

mg/m3

ppm

 

Radonas, požeminiuose darbuose; kituose darbuose

 

žr. 1 pastabą 400 Bq/m3

-

-

-

-

K 1), 3)

2), 3)

Rezorcino monometileteris

150-19-6

0,5

-

-

-

-

-

O

Rezorcinolis (rezorcinas)

108-46-3

45

10

-

-

-

-

o

Riboflavinas

83-88-5

1

-

-

-

-

-

J

Rubidžio hidroksidas

1310-82-3

0,5

-

-

-

-

-

o

Sacharolis

57-50-1

10

-

-

-

-

-

-

Sebacino rūgštis

111-20-6

4

-

-

-

-

-

-

Selenas ir jo neorganiniai junginiai, išskyrus vandenilio selenidą (kaip Se)

 

0,1

-

-

-

-

-

-

Sidabras (metalas) ir mažai tirpūs jo junginiai (kaip Ag)

 

0,1

-

-

-

-

-

-

Sidabras, tirpieji junginiai (kaip Ag)

 

0,01

-

-

-

-

-

-

Siera elementari

15070-42-5

6

-

-

-

-

-

F

Sieros dioksidas

7446-09-5

5

2

-

-

13

5

Ū

Sieros heksafluoridas

2551-62-4

6000

1000

-

-

-

-

 

Sieros rūgštis, rūkas

7664-93-9

1

-

3

-

-

-

-

Sieros tetrafluoridas

7783-60-0

-

-

-

-

0,4

0,1

 

Silicio nitridas

12033-89-5

6

-

-

-

-

-

F

Silicio tetraboridas

12007-81-7

6

-

-

-

-

-

F

Sintoks-12, Sintoks-20M

66106-01-2

5

-

-

-

-

-

 

Skruzdžių rūgštis

64-18-6

9

5

-

-

-

-

-

Stearatai

 

5

-

-

-

-

-

5), 6)

Stibanas (stibio hidridas)

7803-52-3

0,3

0,05

-

-

-

-

-

 

1) Požeminiams darbams RD taikomas kaip metinė dozė.

2) Taikomas radono dujų kiekio RD gali būti ir kaip metinis vidurkinis. Matuojant radoną, galima išmatuoti radono dujas ar jo darinius.

3) Radono dariniai, kaip ir radonas, yra kancerogeniški.

4) Sieros pentafluoridui nurodomas 0,01 ppm arba 0,1 mg/m3 NRD.

5) Čia įtraukti stearatai: aliuminio stearatas [7047-84-9], aliuminio distearatas [300-92-5], aliuminio tristearatas [637-12-7], amonio stearatas [1002-89-7], butilo stearatas [123-95-5], dietilenglikolio monostearatas [106-11-6], etilenglikolio monostearatas [111-60-49], glicerolio monostearatas [31566-31-1], kalcio stearatas [1592-23-0], kalio stearatas [593-29-3], ličio stearatas [4485-12-5], magnio stearatas [557-04-0], natrio stearatas [822-16-2], cinko stearatas [557-05-1].

6) RD netaikomas tokiems metalų stearatams, kuriuose yra toksiškų metalų, pvz., švino.

 

Cheminė medžiaga

Ribinis dydis

Pastabos

Ilgalaikio poveikio ribinis dydis (IPRD)

Trumpalaikio poveikio ribinis dydis (TPRD)

Neviršytinas ribinis dydis (NRD)

Pavadinimas

CAS

mg/m3

ppm

mg/m3

ppm

mg/m3

ppm

Stibis ir jo oksidai (kaip Sb)

 

0,5

-

-

-

-

-

-

Stiklo pluoštas (sintetiniai neorganiniai, amorfiniai plaušeliai)

 

1 pl/cm3

-

-

-

-

1)

Stirenas (stirolas)

100-42-5

90

20

200

50

-

-

O 2)

Streptocidas (p-aminobenzensulfamidas)

107-71-1

1

-

-

-

-

-

-

Strofantidino acetatas

60-38-8

0,05

-

-

-

-

-

-

Stroncio fosfatas,

7446-28-8

 

 

 

 

 

 

 

karbonatas,

1633-05-02

6

-

-

-

-

-

-

sulfatas

7759-02-6

 

 

 

 

 

 

 

Stroncio nitratas

10042-76-9

1

-

-

-

-

-

 

Stroncio oksidas,

1314-11-0

1

-

-

-

-

-

-

hidroksidas

1848-07-4

Sulfacilas (p-aminobenzensulfacetamidas)

144-80-9

1

-

-

-

-

-

-

Sulfadimetoksinas (2,6-dimetoksi-4-p-/aminobenzenlsulfamidoApirimidinas)

122-11-2

0,1

-

-

-

-

-

-

Sulfadimezinas (2-/p-aminobenzensulfamido/-4,6-dimetil-pirimidinas)

57-68-1

1

 

 

 

 

 

-

Sulfalenas (2-/p- aminobenzen-sulfamido/-3- metoksipirazinas)

152-47-6

1

-

-

-

-

-

-

Sulfazinas (metazinas, 4,6-bis-(izopropilamino)-simtriazinas)

68-35-9

1

-

-

-

-

-

-

Sulfidai (dimetildisulfido, dimetilsulfido ir metilmerkaptano bendra suma)

 

 

1

 

 

 

 

-

Sulfolanas (tetrametilsulfonas)

126-33-0

40

-

-

-

-

-

-

Sulfotepas

3689-24-5

0,1

-

-

-

-

-

O

Suvirinimo aerozoliai

 

5

-

-

-

-

-

3)

Suodžiai (dulkės, anglies)

 

3

-

-

-

-

-

F

Sviesto rūgštis

107-92-6

10

-

-

-

-

-

-

 

1) Plaušelis čia apibrėžiamas kaip alveolinės frakcijos plaušelis, kurio ilgio ir pločio mažiausias santykis 3:1, mažiausias ilgis yra 5 μmium (mikrometrai) ir didžiausias plotis yra 3 μmium. Ore esančių plaušelių koncentracija nustatoma faziniu kontrastiniu optiniu mikroskopu membraninio filtro metodu [6.6].

2) Planuojant naujus objektus ar keičiant senus, reikia stengtis užtikrinti, kad stireno poveikis per darbo dieną būtų priimtinas laikantis IPRD 10 ppm koncentracijos.

3) Žiūrėti 45 punktą.

 

Cheminė medžiaga

Ribinis dydis

Pastabos

Ilgalaikio poveikio ribinis dydis (IPRD)

Trumpalaikio poveikio ribinis dydis (TPRD)

Neviršytinas ribinis dydis (NRD)

Pavadinimas

CAS

mg/m3

ppm

mg/m3

ppm

mg/m3

ppm

Švinas (metalas) ir jo neorganiniai junginiai (kaip Pb):

 

 

 

 

 

 

 

R 1), 2)

įkvepiamoji frakcija

 

0,15

-

-

-

-

-

 

alveolinė frakcija

 

0,07

-

-

-

-

-

3)

Švinas, organiniai junginiai (švino tetraetilatas, švino tetrametilatas) (kaip Pb)

 

0,05

 

0,2

 

 

 

R O

Švino hidrochinonatas

57218-73-2

0,005

-

-

-

-

-

-

Švino salicilatas

15748-73-9

0,005

-

-

-

-

-

-

Švino tetraetilatas (tetraetilšvinas) (kaip Pb)

78-00-2

0,05

-

0,2

-

-

-

R O

Švino tetrametilatas (tetrametilšvinas) (kaip Pb)

75-74-1

0,05

-

0,2

-

-

-

R O

Talio bromidas (kaip Ta)

7789-40-4

0,01

-

-

-

-

-

-

Talio jodidas (kaip Ta)

7790-30-9

0,01

-

-

-

-

-

-

Talkas:

 

 

 

 

 

 

 

 

įkvepiamoji frakcija

 

2

-

-

-

-

-

 

alveolinė frakcija

 

1

-

-

-

-

-

3)

Tankias

1401-55-4

1

-

-

-

-

-

-

Tantalas ir jo oksidai

1314-61-0

10

-

-

-

-

-

F

Telūras ir jo junginiai (kaip Te)

 

0,1

-

-

-

-

-

-

Tepalo rūkas, įskaitant dūmus

 

1

-

3

-

-

-

4), 5)

Terpenai

 

150

25

300

50

-

-

6)

Terpentinas

8006-64-2

150

25

300

50

-

-

J O6)

Tetrabrometanas

79-27-6

14

1

30

2

-

-

 

Tetrabrommetanas (anglies tetrabromidas)

558-13-4

1

-

-

-

-

-

-

Tetrachlorbutadienas

58334-79-5

0,5

-

-

-

-

-

-

1,2,3,4-tetrachlorbutanas

3405-32-1

0,5

-

-

-

-

-

-

Tetrachloretanas

25322-20-7

5

-

-

-

-

-

K

 

1) Nustatyti biologiniai RD švinui ir kadmiui.

2) Planuojant naujus objektus ar keičiant senus, reikia stengtis užtikrinti, kad švino ir jo neorganinių junginių poveikis per darbo dieną būtų priimtinas laikantis IPRD 0,05 mg/m3 koncentracijos, nepaisant dalelių dydžio. Tai netaikoma švino sulfidui.

3) Žiūrėti 46 punktą.

4) Kaitinant kai kurias alyvas išsiskiria Policikliniai aromatiniai angliavandeniliai, kurie gali būti kancerogeniški. Tokių medžiagų gali būti ir pačiose alyvose.

5) Metalo pjovimo aušinamųjų skysčių ir panašių vandens pagrindu paruoštų skysčių aerozoliuose, kuriuose, be alyvos, gali būti ir kitų medžiagų, RD taikomas bendrai, atsižvelgiant į visą nevandeninę dalį. Jei atskirų medžiagų yra nustatyti mažesni RD, tai jie ir turi būti taikomi.

6) Spygliuočių sakai jautrina odą. Atskirų terpenų jautrinantis poveikis nėra ištirtas, išskyrus 3-kareną.

 

Cheminė medžiaga

Ribinis dydis

Pastabos

Ilgalaikio poveikio ribinis dydis (IPRD)

Trumpalaikio poveikio ribinis dydis (TPRD)

Neviršytinas ribinis dydis (NRD)

Pavadinimas

CAS

mg/m3

ppm

mg/m3

ppm

mg/m3

ppm

Tetrachloretilenas (perchloretilenas)

127-18-4

70

10

170

25

-

-

K

Tetrachlorfenolis ir jo druskos

25167-83-3

0,5

-

1,5

-

-

-

O1)

Tetraetilšvinas (kaip Pb) (švino tetraetilatas)

78-00-2

0,05

-

0,2

-

-

-

R O

1,1,1,2-tetrafluoretanas (HFC 134 a)

811-97-2

2000

500

3000

750

-

-

-

Tetrahidrofuranas

109-99-9

150

50

300

100

-

-

O

Tetrametilšvinas (kaip Pb) (švino tetrametilatas)

75-74-1

0,05

-

0,2

-

-

-

R O

Tetranitrometanas

509-14-8

0,4

0,05

0,8

0,1

-

-

2)

Tiofosas (parationas)

56-38-2

0,05

-

-5

-

-

-

O

Tioglikolio rūgštis

68-11-1

4

1

8

2

-

-

O

Tiramas

137-26-8

1

-

2

-

-

-

J

Titano dioksidas

13463-67-7

5

-

-

-

-

-

-

Toluenas

108-88-3

192

50

384

100

-

-

O

Tolueno diizocianatas (TDI)

584-84-9

0,04

0,005

-

-

0,07

0,01

Ū J K3), 4)

1,2,4-trichlorbenzenas

120-82-1

15,1

2

37,8

5

-

-

O

1,1,1-trichloretanas (metilchloroformas)

71-55-6

300

50

500

90

-

-

-

Trichloretilenas

79-01-6

50

10

140

25

-

-

K 5), 6)

Trichlorfenolis ir jo druskos

 

0,5

-

1,5

-

-

-

K O7)

Trichlorfluormetanas (CFC 11, freonas 11)

75-69-4

3000

500

4500

750

-

-

8)

Trichlornaftalenas

1321-65-9

0,2

-

0,6

-

-

-

O

1,1,2-trichlor-1,2,2-trifluoretanas (CFC 113, freonas 113)

76-13-1

4000

500

6000

750

-

-

8)

1,2,3-trichlorpropanas

96-18-4

2

-

-

-

-

-

-

 

Trichlorsilanas (kaip HC1)

10025-78-2

1

-

-

-

-

-

-

 

 

1) Tetrachlorfenolio druskų RD taikomas perskaičiuojant į gryną tetrachlorfenolį.

2) Kol kas tetranitrometanas nėra klasifikuojamas kaip kancerogenas, nors naujausiais tyrimais nustatyta, kad gyvūnams sukelia vėžį.

3) Nustatytas 5 min. poveikio trukmės NRD.

4) Tas pats RD, išreikštas ppm, taikomas izocianatams, kurių RD nenustatyti. Ši nuostata taikoma ir dulkių ar lašelių (aerozolių) pavidalo izocianatams, įskaitant prepolimerizuotus izocianatus (aduktus). Tačiau skirtingų medžiagų RD, išreikšti mg/m3, yra skirtingi.

5) Trichloretilene yra stabilizuojančių agentų. Jei tai techniškai būtina, trichloretilene gali būti specialių stabilizuojančių agentų, kurių koncentracija nedidelė, pvz., epichlorhidrino.

6) Kai kuriose šalyse šios cheminės medžiagos naudojimas uždraustas.

7) Trichlorfenolio druskų RD yra taikomas perskaičiuojant į gryną trichlorfenolį.

8) Dichlorfluormetanas, CFC 21, freonas 21 yra kepenų nuodas. Šiai medžiagai galima nurodyti 10 ppm koncentracijos IPRD.

 

Cheminė medžiaga

Ribinis dydis

Pastabos

Ilgalaikio poveikio ribinis dydis (IPRD)

Trumpalaikio poveikio ribinis dydis (TPRD)

Neviršytinas ribinis dydis (NRD)

Pavadinimas

CAS Nr.

mg/m3

ppm

mg/m3

ppm

mg/m3

ppm

2,3,6-trichlortoluenas

2077-46-5

10

-

-

-

-

-

O

Trichoderminas

4682-50-2

0,1

-

-

-

-

-

-

Tridimitas (silicio dioksido atmaina, plg. kristobalitas, kvarcas), įkvepiamoji frakcija

15468-32-3

0,05

-

-

-

-

-

1)

Trietanolaminas

102-71-6

5

-

10

-

-

-

J

Trietilaminas

121-44-8

8,4

2

12,6

3

-

-

O

Trietilentetraminas

112-24-3

6

1

12

2

-

-

J

2,2,2-trifluor-1-chloretilo difluormetilo eteris (izofluranas)

26675-46-7

80

10

150

20

-

-

-

1,1,2-trifluor-2-chloretildifluormetilo eteris (efranas, enfluranas)

13838-16-9

80

10

150

20

-

-

-

Trifluoracto rūgštis

76-05-1

2

-

-

-

-

-

O

Trifluorchloretilenas

79-38-9

5

-

-

-

-

-

-

Trifluoretilaminas

29010-16-0

100

-

-

-

-

-

-

Trimelito rūgštis

528-44-9

0,05

-

-

-

-

-

-

Trimelito rūgšties anhidridas (TMA)

552-30-7

0,04

-

-

-

0,08

-

Ū J

Trimetilbenzenas, visi jo izomerai

 

100

20

-

-

-

-

2)

Trimetilaminas

75-50-3

5

-

-

-

-

-

O

1,2,3-trimetilbenzenas

526-73-8

100

20

-

-

-

-

2)

1,2,4-trimetilbenzenas

95-63-6

100

20

-

-

-

-

2)

Trimetilheksametilendi-izocianatas (TMDI)

28679-16-5

0,04

0,005

-

-

0,09

0,01

Ū J 3),4)

Trimetilolpropanas

77-99-6

-

-

-

-

-

5

Ū

Trinikelio disulfidas (nikelio subsulfidas) (kaip Ni)

12035-72-2

0,01

-

-

-

-

-

K J

Trinitroglicerolis (trinitroglicerinas, nitroglicerinas, glicerolio trinitratas)

55-63-0

0,3

0,03

0,9

0,1

-

-

O

Trinitrotoluenas

118-96-7

0,1

-

0,2

-

-

-

O

Urano netirpūs junginiai

 

0,075

-

-

-

-

-

-

Urano tirpūs junginiai

 

0,015

-

-

-

-

-

-

Urea (karbamidas, šlapalas)

57-13-6

10

-

-

-

-

-

-

 

1) Žiūrėti 46 punktą.

2) Tas pats RD, išreikštas mg/m3, yra taikomas kitiems polialkilbenzenams.

3) Nustatytas 5 min. poveikio trukmės NRD.

4) Tas pats RD, išreikštas ppm, taikomas izocianatams, kurių RD nenustatyti. Ši nuostata taikoma ir dulkių ar lašelių (aerozolių) pavidalo izocianatams, įskaitant prepolimerizuotus izocianatus (aduktus). Tačiau skirtingų medžiagų RD, išreikšti mg/m3, yra skirtingi.

 

Cheminė medžiaga

Ribinis dydis

Pastabos

Ilgalaikio poveikio ribinis dydis (IPRD)

Trumpalaikio poveikio ribinis dydis (TPRD)

Neviršytinas ribinis dydis (NRD)

Pavadinimas

CAS Nr.

mg/m3

ppm

mg/m3

ppm

mg/m3

ppm

Vaitspiritas

 

300

apie 50

600

apie 100

-

-

1)

Valerijono rūgštis

109-52-4

5

-

-

-

-

-

-

Vanadžio pentoksidas (kaip V):

1314-62-1

 

 

 

 

 

 

 

įkvepiamoji frakcija

 

0,2

-

-

-

-

-

2)

alveolinė frakcija

 

-

-

-

-

0,05

-

Vandenilio bromidas

10035-10-6

-

-

6,7

2

-

-

-

Vandenilio chloridas

7647-01-0

8

5

15

10

-

-

-

Vandenilio fluoridas

7664-39-3

1,5

1,8

2,5

3

 

 

Ū

Vandenilio peroksidas

7722-84-1

1,4

1

-

-

3

2

Ū

Vandenilio selenidas

7783-07-5

0,07

0,02

0,17

0,05

-

-

-

Vandenilio sulfidas

7783-06-4

14

10

-

-

20

15

Ū

Vario ftalocianinas

689-97-4

5

-

-

-

-

-

-

Vario hidrochinonatas

64887-62-3

0,5

-

-

-

-

-

-

Vario salicilatas

20936-31-6

0,1

-

-

-

-

-

-

Vario trichlorfenoliatas

25267-55-4

0,1

-

-

-

-

-

-

Varis ir jo neorganiniai junginiai (kaip Cu):

 

 

 

 

 

 

 

 

įkvepiamoji frakcija

 

1

-

-

-

-

-

2)

alveolinė frakcija

 

0,2

-

-

-

-

-

Vinilidenchloridas

75-35-4

20

5

40

10

-

-

-

Vinilo acetatas

108-05-4

18

5

35

10

-

-

-

Vinilo chloridas

75-01-4

7,77

3

-

-

-

-

K O

2-Vinilpiridinas

100-69-6

0,5

-

-

-

-

-

O

Viniltoluenas

25013-15-4

50

10

150

30

-

-

O

Vitavaksas

5834-68-4

1

-

-

-

-

-

-

Volframas, labai tirpūs junginiai (kaip W)

 

1

-

-

-

-

-

-

Volframas (metalas) ir mažai tirpūs junginiai (kaip W)

 

5

-

-

-

-

-

-

 

1) Taikoma vaitspiritui, kuris yra naudojamas kaip dažų tirpiklis ir skiediklis, t. y. ligroinas, kuriame yra 17–22% aromatinių junginių (apie 15–20% pagal tūrį), o virimo temperatūros intervalas yra maždaug 150–200 °C. Apytikris dydis, pateikiamas ppm, yra apskaičiuotas vaitspiritui, kuriame yra 22% aromatinių medžiagų.

2) Žiūrėti 46 punktą.

 

VIII. PASTABOS DĖL LENTELĖJE VII SKYRIUJE PATEIKTŲ RIBINIŲ DYDŽIŲ

 

44. Suvirinimo aerozolis – tai visa įkvepiamoji frakcija, kurios nustatytas IPRD – 5 mg/m3. Suvirinimo aerozolius nelengva suklasifikuoti. Jų sudėtis ir kiekis priklauso nuo suvirinamo lydinio sudėties, naudojamų elektrodų bei paties suvirinimo proceso. Tokie aktyvūs metalai kaip aliuminis ir titanas bei jų lydiniai yra suvirinami elektros lanku apsauginėje argono atmosferoje. Šio proceso metu susidaro palyginti nedaug dujų, tačiau sklinda stipri spinduliuotė, dėl kurios gali pasigaminti ozonas. Panašūs procesai vyksta ir elektros lanku suvirinant legiruotą plieną, tuo metu susidaro nedaug dujų. Anglingieji plienai suvirinami lanku oksiduojančioje aplinkoje, kurioje susidaro nemažai dujų, tarp jų ir anglies monoksido (smalkių). Šiuo atveju suvirinimo aerozolį (suvirinimo dūmus) paprastai sudaro smulkios amorfinių šlakų dalelės, kuriose yra geležies, mangano, silicio ir kitų metalų junginių, tai priklauso nuo suvirinamų detalių ir elektrodų sudėties. Chromo ir nikelio junginių yra aptinkama, kai suvirinamas nerūdijantis plienas. Kai padengti fliusu ir tuščiaviduriai elektrodai yra paruošiami su fluoridais, tokiu atveju aerozolyje gali vyrauti fluoridai, o ne oksidai. Dėl to elektros lankinio suvirinimo aerozoliuose visų pirma reikia patikrinti, ar nėra viršijami aerozolio sudėtinių dalių atskiri RD. Jei suvirinimo elektrode, suvirinamame metale ar jo dangoje nėra toksiškų elementų, o sąlygos nėra palankios tam, kad susidarytų toksiškos dujos, išvadoms pagrįsti pakanka duomenų apie bendrą suvirinimo aerozolio koncentraciją.

45. Nėra nustatomi aviacinio, automobilių benzino, dyzelinio bei reaktyvinio kuro ir žibalo atskiri RD, nes šios kuro rūšys yra daugybės cheminių medžiagų mišiniai, o tikslios tų cheminių medžiagų koncentracijos dažniausiai būna nežinomos, be to, jos gali būti nevienodos skirtingose kuro partijose. 1 lentelėje yra pateikti apytikriai RD, kuriuos galima naudoti profilaktiniame saugos darbe bei vertinant profesinę riziką. Šie RD atspindi bendrą didžiausią leistiną angliavandenilių koncentraciją ore ir jais galima vadovautis, kaip ir šioje normoje pateiktoje Cheminių medžiagų ribinių dydžių lentelėje VII skyriuje nurodytais RD.

 

1 lentelė. Apytikriai angliavandenilių ribiniai dydžiai, mg/m3

 

Produktas

Pagrindinė skaičiuotina sudedamoji dalis, tūrio procentai produkte

Suminis angliavandenilių RD ore, mg/m3

Aromatiniai junginiai, skaičiuojami kaip trimetilbenzenas

Likutis, skaičiuojamas kaip oktanas

IPRD

TPRD

Alifatinis benzinas, skirtas grandininiams pjūklams

-

100

900

-

Automobilinis benzinas

50

50

200

300

Aviacinis benzinas

25

75

350

500

Plačios frakcijos reaktyvinis kuras

25

75

350

500

Aviacinis žibalas

25

75

350

500

 

Dydžiai yra apskaičiuojami pagal 1 lentelėje pateiktas koncentracijas, naudojant žemiau pateiktą formulę:

 

 

čia:

Hb – bendra angliavandenilių mišinio koncentracija ore, mg/m3;

C1, C2, Cn, – 1-os, 2-os ir n-os kenksmingos cheminės medžiagos kiekis produkte, %;

D1, D2, Dn – 1-os, 2-os ir n-os kenksmingos cheminės medžiagos RD, mg/m3.

 

Manoma, kad medžiagų komponentai sukelia suminį poveikį. Garų ir skysčių sudėtis yra laikoma maždaug vienoda. Procentinė tūrio dalis yra laikoma lygia procentinei svorio daliai. Jeigu žinome sudėtinių cheminių medžiagų koncentracijas, tai apskaičiuodami bendrą angliavandenilių mišinio koncentraciją ore galime jomis pasinaudoti. Jei kuro sudėtyje yra benzeno ir (ar) tetraetilšvino, jų koncentracija darbo vietoje vertinama pagal šių medžiagų RD.

46. Alveolinė frakcija – tai dulkių dalis, praeinanti pro preseparatorių, kurio parametrai atitinka Johanesburgo konvencijos parametrus, pateiktus 2 lentelėje.

 

2 lentelė. Johanesburgo konvencijos parametrai

 

Aerodinaminis dalelių skersmuo, μmium

Praeinančios pro preseparatorių dalelės, %

1,6

95

3,5

75

5,0

50

7,1

0

 

Aerodinaminis skersmuo – tai rutulinės dalelės, kurios tankis 1 g/cm3, o kritimo greitis yra toks pat kaip ir nagrinėjamos dalelės nepriklausomai nuo pastarosios tikrojo dydžio, formos ir tankio skersmuo. Paprastai dūmų dalelės skersmuo yra mažesnis kaip 1 μm, vadinasi, didžioji jų dalis, kaip matyti 3 lentelėje, praslinks pro minėtą preseparatorių. Taigi visos dūmų dalelės yra laikomos alveoline frakcija, todėl nebūtina naudoti preseparatorių dirbant su dūmų mėginiais. Metalų dūmai paprastai susidaro dėl metalo garų kondensacijos ir galbūt oksidacijos.

______________


 

Lietuvos higienos normos HN 23:2007

„Cheminių medžiagų ribiniai dydžiai.

Matavimo ir poveikio vertinimo bendrieji reikalavimai“

1 priedas

 

CHEMINĖS MEDŽIAGOS ILGALAIKIO POVEIKIO LAIKE KINTANČIOS KONCENTRACIJOS VIDURKIO DYDŽIO SKAIČIAVIMO PAVYZDYS

 

Darbo aplinkoje esančių cheminių medžiagų laike kintančių koncentracijų vidurkio dydžių matavimas ir apskaičiavimas aprašyti VI skyriuje „Bendrieji matavimo reikalavimai“. Žemiau pateikiamas ilgalaikio poveikio laike kintančios koncentracijos vidurkio dydžio apskaičiavimo pavyzdys.

Asmeniniu ėminių ėmikliu per 8 valandų darbo dieną (pamainą) buvo paimti keturi A tirpiklio ėminiai.

 

Ėminys

Laikas

Trukmė, min

Koncentracijos dydis, mg/m3

1.

07.50–10.00

130

67

2.

10.00–12.00

120

54

3.

12.35–14.20

105

35

4.

14.20–16.05

105

48

 

Pritaikius 35 punkte pateiktą formulę, apskaičiuojamas ilgalaikio poveikio laike kintančios koncentracijos vidurkio dydis:

 

 

Cv = 52 mg/m3. Nustatytas šio tirpiklio IPRD – 70 mg/m3. Taigi A tirpiklio poveikis yra priimtinas, jei tuo pačiu metu darbuotojas nėra veikiamas ir kitų panašaus poveikio cheminių medžiagų.

Kai darbuotojas tuo pačiu metu veikiamas kitu panašaus poveikio tirpikliu B, tokiais pat laiko tarpais kaip ir tirpiklio A imami tirpiklio B ėminiai, kuriuose nustatytos koncentracijos 12, 22, 7 ir 16 mg/m3. Tirpiklio B ilgalaikio poveikio laike kintančios koncentracijos vidurkio dydis:

 

 

Cv = 14 mg/m3. Ribinis dydis yra 20 mg/m3.

 

Tirpikliu A ir B higieninis efektas skaičiuojamas pagal formule, pateikta 16 punkte.

 

 

Higieninis efektas didesnis už vienetą, taigi tirpiklio A ir tirpiklio B poveikis vienu metu nepriimtinas.

______________


Lietuvos higienos normos HN 23:2007

„Cheminių medžiagų ribiniai dydžiai.

Matavimo ir poveikio vertinimo bendrieji reikalavimai“

2 priedas

 

LITERATŪRA

 

1. 1983 m. rugsėjo 19 d. Tarybos direktyva 83/477/EEB dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios su asbesto poveikiu darbe (antroji atskira Direktyva, kaip numatyta Direktyvos 80/1107/EEB 8 straipsnyje) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 5 skyrius, 1 tomas, p. 264), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2007 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/30/EB (OL 2007 L 165, p. 21).

2. 1991 m. gegužės 29 d. Komisijos direktyva 91/322/EEC dėl orientacinių ribinių verčių nustatymo įgyvendinant Tarybos direktyvą 80/1107/EEB dėl darbuotojų apsaugos nuo pavojingo cheminių, fizinių ir biologinių veiksnių poveikio darbe (OL 2004 m. specialusis leidimas, 5 skyrius, 1 tomas, p. 412), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. vasario 7 d. Komisijos direktyva 2006/15/EB (OL 2006 L 38, p. 36).

3. 2000 m. birželio 8 d. Tarybos direktyva 2000/39/EB, nustatanti pirmąjį orientacinių profesinio poveikio ribinių dydžių sąrašą, įgyvendinant Tarybos direktyvą 98/24/EB dėl darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos nuo rizikos, susijusios su cheminiais veiksniais darbe (OL 2004 m. specialusis leidimas, 5 skyrius, 3 tomas, p. 432).

4. 2003 m. kovo 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/18/EB, iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 83/477/EEB dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios su asbesto poveikiu darbe (OL 2004 m. specialusis leidimas, 5 skyrius, 4 tomas, p. 312).

5. 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/37/EB dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios su kancerogenų arba mutagenų poveikiu darbe (šeštoji atskira Direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 5 skyrius, 5 tomas, p. 35).

6. 2006 m. vasario 7 d. Komisijos direktyva 2006/15/EB, nustatanti antrąjį orientacinį profesinio poveikio ribinių verčių sąrašą, įgyvendinant Tarybos direktyvą 98/24/EB, ir iš dalies keičianti Direktyvas 91/322/EEB ir 2000/39/EB (OL 2006 L 38, p. 36).

7. Occupational exposure limit values and measures against air contaminants. AFS 2005:17. Statute Book of the Swedish Work Environment Authority.

8. Thresold limit values for Chemical substances and physical agents and biolobical exposure indices. American Conference of Govermental Industrial Hygienists (ACGIH), Cincinnati, 1995.

9. LST EN 689:2001. Darbo vietos oras. Įkvepiamų chemikalų poveikio, lyginant su ribinėmis vertėmis, vertinimo rekomendacijos ir matavimo strategija (tapatus EN 689:1995. Workplace atmospheres – Guidance for the assessment of exposure by inhalation to Chemical agents for comparison with limit values and measurement strategy).

10. LST EN 482:2006. Darbo vietos oras. Bendrieji cheminių medžiagų matavimo procedūrų atlikimo reikalavimai (tapatus EN 482:2006. Workplace atmospheres – General requirements for the performance of procedures for the measurement of Chemical agents).

11. LST EN 481:2001. Darbo vietos oras. Frakcijų granuliometrinės sudėties apibrėžimai ore esančioms dalelėms matuoti (tapatus EN 481:1993. Workplace atmospheres – Size fraction definitions for measurement of airborne particles).

12. LST EN ISO/IEC 17025:2006. Tyrimų, bandymų ir kalibravimo laboratorijų kompetencijai keliami bendrieji reikalavimai (tapatus ISO/IEC 17025:2005. General requirements for the competence of testing and calibration laboratories).

______________