Įsakymas netenka galios 2013-11-27:
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Įsakymas
Nr. 1-280, 2013-11-18, Žin., 2013, Nr. 121-6161 (2013-11-26), i. k. 113231GISAK0001-280
Dėl Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų atliekamų gaisrų gesinimo ir kitų gelbėjimo darbų organizavimo nuostatų patvirtinimo
Suvestinė redakcija nuo 2007-08-31 iki 2013-11-26
Įsakymas paskelbtas: Žin. 2003, Nr. 63-2872, i. k. 103231GISAK00000111
PRIEŠGAISRINĖS APSAUGOS IR GELBĖJIMO DEPARTAMENTO PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS DIREKTORIUS
Į S A K Y M A S
DĖL GAISRŲ GESINIMO ORGANIZAVIMO NUOSTATŲ PATVIRTINIMO
2003 m. birželio 20 d. Nr. 111
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo (Žin., 2002, Nr. 123-5518) 17 straipsnio 3 dalimi ir vidaus reikalų ministro 2003 m. gegužės 29 d. įsakymo Nr. 1V-193 „Dėl kriterijų įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, kurių vadovai turi baigti priešgaisrinės saugos mokymo programos kursą, patvirtinimo ir įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymą“ 2 ir 3.1. punktais:
PATVIRTINTA
Priešgaisrinės apsaugos ir
gelbėjimo departamento prie
VRM direktoriaus
2003 m. birželio 20 d.
įsakymu Nr. 111
GaisrŲ gesinimo organizavimo nuOSTATAI
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Gaisrų gesinimo organizavimo nuostatai (toliau – nuostatai) reglamentuoja pagrindinius priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų reagavimo į pranešimus, jų sutelkimo, organizavimo, vadovavimo bei sąveikos su kitomis pajėgomis principus gaisro metu.
2. Nuostatai parengti vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, vidaus reikalų ministro įsakymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų darbą ir veiksmus likviduojant gaisrus.
3. Pagrindinis nuostatų tikslas – nustatyti gaisrų gesinimo organizavimo tvarką, kuri užtikrintų tinkamą pagalbą ir maksimalią žmogaus gyvybės bei jo gyvenamosios aplinkos apsaugą gaisro atveju.
4. Nuostatais vadovaujamasi organizuojant šalies priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų parengimą likviduoti (užgesinti) gaisrus bei juos likviduojant. Nuostatai taikomi gesinant visus Lietuvos Respublikoje kilusius gaisrus, išskyrus tuos, kurie likviduojami be priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų atvykimo.
II. SĄVOKOS
6. Šiuose nuostatuose vartojamos sąvokos:
6.1 apribojimų zona (raudonoji) – teritorija (erdvė), apimanti didžiausio pavojaus sritį apie gaisro židinį, kurioje gresia tiesioginiai gaisro veiksnių pavojai ten esančių žmonių, neturinčių atitinkamų asmeninės apsaugos priemonių, sveikatai ir/ar gyvybei, gyvuliams bei gyventojų turtui. Šios zonos ribas privalo nustatyti gaisro gesinimo vadovas;
6.2. baigiamieji darbai – laikotarpis po gaisro likvidavimo (užgesinimo), kurio metu yra atliekami priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų veiksmai, kuriais būtų užtikrintas degimo proceso neatsinaujinimas ir sumažinti tiesioginiai bei netiesioginiai gaisro nuostoliai;
6.3. evakavimas – tvarkingas, priverstinis ir(arba) savarankiškas žmonių ir gyvulių judėjimas iš apribojimų ir riboto buvimo zonos į saugią vietą, lydint ugniagesiams gelbėtojams, policijos, krašto apsaugos sistemos pareigūnams, sveikatos priežiūros specialistams, kitiems asmenims;
6.4. gaisro lokalizavimas – gaisro gesinimo momentas, kai, sutelkus visas būtinas gaisrui gesinti pajėgas, jas ir gesinimo priemones išdėsčius reikiamose pozicijose, sustabdomas gaisro plitimas bei sudaromos galimybės jį likviduoti esamomis priešgaisrinėmis gelbėjimo pajėgomis ir priemonėmis;
6.5. gaisro likvidavimas (užgesinimas) – gaisro gesinimo momentas, kai yra atlikti visi operatyvūs priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų veiksmai ir aktyvus degimas nutrauktas;
6.6. gaisro gesinimo vadovas – priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų pareigūnas (darbuotojas), kuris organizuoja darbus gaisro vietoje, vykdo operacinį vadovavimą priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų veiksmams, o gavęs atitinkamus įgaliojimus – ir likviduojant ekstremalias situacijas. Ši sąvoka tapatinama su Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatyme (Žin.,1998, Nr. 115-3230) nustatyta sąvoka „gelbėjimo darbų vadovas“;
6.7. operacijų rajonas – administracinio vieneto teritorija ar šios teritorijos zonos, kuriose priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos planuoja bei atlieka gaisrų gesinimo darbus. Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų operacijų rajonų ribas tvirtina Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (toliau – PAGD) direktorius arba jo įgaliotas pareigūnas;
6.8. operacinis vadovavimas – priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų pareigūnui (darbuotojui) įstatymais ir kitais teisės aktais suteikta teisė vadovauti civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos pajėgų veiksmams;
6.9. ekstremalių situacijų likvidavimo planas – dokumentas, reglamentuojantis ekstremalioms situacijoms savivaldybėje, apskrityje, valstybėje bei pavojingiausiuose šalies pramonės ir energetikos objektuose likviduoti būtinų priešgaisrinių gelbėjimo bei kitų pajėgų sutelkimo tvarką;
6.10. priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos – valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, savivaldybių priešgaisrinių tarnybų padalinių, žinybinių priešgaisrinių pajėgų bei savanoriškų ugniagesių formuočių padalinių pareigūnai bei darbuotojai, parengti darbui ekstremaliose situacijose, aprūpinti asmeninės apsaugos ir darbo priemonėmis;
6.11. priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba – PAGD pavaldi įstaiga, vykdanti valstybinei priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai nustatytus uždavinius bei funkcijas;
6.12. pagalbinė zona (žalioji) – saugi teritorija (erdvė) už riboto buvimo zonos, kurioje nedraudžiama būti žmonėms bei technikai;
6.13. pajėgos – visos kitos, be priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų, gaisrams gesinti telkiamos specialiosios tarnybos;
6.14. riboto buvimo zona (geltonoji) – teritorija (erdvė), esanti po apribojimų zonos, kurioje gresia netiesioginiai gaisro veiksnių pavojai ten esantiems žmonėms, neturintiems atitinkamų asmeninės apsaugos priemonių. Šios zonos ribas nustato gaisro gesinimo vadovas, suderinęs su atsakingu policijos pareigūnu;
6.15. savivaldybės priešgaisrinės tarnybos vadovas – savivaldybės tarnautojas, atsakingas už savivaldybės priešgaisrinės tarnybos pajėgų veiklą ir įgyvendinantis šiuos nuostatus savivaldybės teritorijoje;
6.16. štabas – gaisro gesinimo vadovo suformuotas laikinas visų dalyvaujančių gesinant gaisrą pajėgų valdymo vienetas, įgyvendinantis jo nurodymus;
6.17. valdymo punktas – apibendrintas padalinių, kurie priima pranešimus apie gaisrus bei išsiunčia ir valdo priešgaisrines gelbėjimo pajėgas, pavadinimas;
6.18. žmonių gelbėjimas – negalinčių savarankiškai palikti kilusios grėsmės vietos žmonių išvedimas ir/arba išnešimas iš apribojimų ir riboto buvimo zonos į saugią vietą.
Kitos šiuose nuostatuose vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatyme (Žin.,1998, Nr. 115-3230) ir Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatyme (Žin., 2002, Nr. 123-5518) vartojamas sąvokas.
III. GAISRŲ GESINIMO ORGANIZAVIMAS
7. Gaisrų gesinimo organizavimą sudaro teisinių, techninių ir organizacinių priemonių visuma, skirta sudaryti sąlygas šalies priešgaisrinėms gelbėjimo pajėgoms sėkmingai įvykdyti gaisrų gesinimo darbus. Jos apima pasirengimo gesinti gaisrus priemones, reagavimo į pranešimus apie gaisrus, pajėgų sutelkimo tvarką, gaisrų gesinimo principus.
8. Gaisrų gesinimas organizuojamas savivaldybių, apskričių ir valstybiniu lygiu. Už gaisrų gesinimo organizavimo priemones savivaldybės teritorijoje atsakingas PGT viršininkas. Jis gaisrų gesinimo priemones įgyvendina kartu su savivaldybės priešgaisrinės tarnybos vadovu. Už gaisrų gesinimo organizavimo priemonių įvykdymą apskrities mastu atsako apskrities centre esančios PGT viršininkas, valstybės lygiu – PAGD direktorius arba jo paskirtas vyriausiasis gaisro gesinimo vadovas.
IV. Pasirengimas gesinti GAISRUS
9. Pasirengimo gesinti gaisrus priemonės:
9.1. teisinių, techninių bei organizacinių priemonių užtikrinimas objektuose vykdant gaisrų prevenciją;
9.2. priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų steigimas nustatant joms veiklos uždavinius, funkcijas, operacijų rajoną, užtikrinant reikiamą materialinį – techninį aprūpinimą ir nustatant konkrečius reagavimo rodiklius;
9.3. profesinio mokymo organizavimas ir vykdymas, apimantis priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų pareigūnų ir darbuotojų bazinį profesinį parengimą, kvalifikacijos kėlimą bei visų lygių ir tipų pratybų atlikimą;
9.4. gaisrinės gelbėjimo technikos ir įrangos standartizavimas, parengimas bei techninis aptarnavimas;
9.6. Duomenų bazių sudarymas valdymo punktuose ar Bendrajame pagalbos centre – gatvių, aikščių, priešgaisrinių vandens šaltinių, objektų, kuriuose saugomos pavojingos medžiagos, sąrašai ir kitos operacijų rajono operatyvinės-taktinės charakteristikos.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1-255, 2007-08-27, Žin., 2007, Nr. 93-3760 (2007-08-30), i. k. 107231GISAK0001-255
9.9. statistinių duomenų rinkimas ir analizė (renkant, sisteminant, analizuojant ir apibendrinant informaciją apie gaisrų gesinimą), šalyje bei užsienyje įvykusių gaisrų įvertinimas, gaisrų masto prognozavimas;
V. Reagavimas į pranešimus apie gaisrus ir pajėgų sutelkimas
10. Priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos pradedamos telkti valdymo punktui ar Bendrajam pagalbos centrui gavus pranešimą apie gaisrą 01 telefono numeriu (iš fiksuoto ryšio tinklo), 112, 101, 011 telefono numeriais (iš mobiliojo ryšio operatorių), iš kito valdymo punkto, kitais papildomais ir oficialiais numeriais, tiesiogiai iš žmonių ar automatinių gaisro aptikimo priemonių, signalizacijų, taip pat kitais visuomenei priimtinais būdais.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1-255, 2007-08-27, Žin., 2007, Nr. 93-3760 (2007-08-30), i. k. 107231GISAK0001-255
11. Visi pranešimai apie gaisrus privalo būti priimami, registruojami, pagalbos prašymas išklausomas ir skambinančiajam duodamas atsakymas apie pagalbos suteikimą. Valdymo punkto ar Bendrojo pagalbos centro pareigūnas privalo surinkti šią informaciją apie įvykį.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1-255, 2007-08-27, Žin., 2007, Nr. 93-3760 (2007-08-30), i. k. 107231GISAK0001-255
12. Reagavimo į pranešimus apie gaisrus principai:
12.1. laikas nuo pirmo pranešimo apie gaisrą pabaigos iki priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų išsiuntimo turi būti ne ilgesnis kaip viena minutė;
13. Konkrečių priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų sutelkimas šalies administraciniuose vienetuose nustatomas ekstremalių situacijų likvidavimo planuose.
14. Jeigu administracinio vieneto ekstremalių situacijų likvidavimo plane numatytų priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų neužtenka gaisrui arba gaisrams likviduoti, pajėgų sutelkimą ir jų valdymą organizuoja aukštesnio administracinio vieneto (apskrities) centre esanti priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba. Jeigu pajėgos yra sutelkiamos iš kelių apskričių, jų valdymą organizuoja PAGD.
15. PAGD turi teisę pasitelkti priešgaisrines gelbėjimo pajėgas, neatsižvelgdamas į sudarytus planus ir priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų pavaldumą.
VI. GAISRO GESINIMAS
17. Gesinant gaisrus, būtina vadovautis šiomis nuostatomis:
17.1. žmogaus gyvybes išsaugojimo ir gelbėjimo prioriteto – priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos gaisro metu pirmiausia privalo gelbėti žmogaus gyvybę;
17.2. darbuotojo saugumo užtikrinimo – gaisro gesinimo vadovas turi organizuoti darbus, atsižvelgdamas į dirbančių apribojimų zonoje jam pavaldžių darbuotojų saugos ir sveikatos būklę. Turto gelbėjimo rizika neturi viršyti rizikos vykdančiojo gesinimo darbus gyvybei;
17.3. minimalaus gaisro išplitimo – gaisro gesinimo vadovas turi siekti užgesinti tokio dydžio gaisrą, kurį jis pasiekė visų gaisrui likviduoti reikiamų padalinių atvykimo ir išsidėstymo metu;
17.4. blogiausio atvejo prognozavimo – gaisro gesinimo vadovas privalo įvertinti rizikos veiksnių dinamiką, prognozuoti sudėtingiausią įvykių eigą ir, atsižvelgdamas į tai, telkti priešgaisrines gelbėjimo pajėgas;
17.5. operatyvaus reagavimo – priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos turi organizuoti savo darbą taip, kad pagalbos laukiantys subjektai jos sulauktų kuo greičiau ir kad gaisras būtų kuo greičiau likviduotas (užgesintas);
17.6. kvalifikuotos pagalbos ir kvalifikuoto vadovavimo – gaisrų gesinimo darbus gali atlikti ir jiems vadovauti tik turintys atitinkamą kvalifikaciją pareigūnai;
17.7. sąveikos – atliekamų darbų veiksmingumas užtikrinamas bendradarbiaujant su valstybės, savivaldybių ir visuomeninėmis institucijomis, ūkio subjektais ir gyventojais;
VII. VADOVAVIMAS GAISRŲ GESINIMUI
19. Gaisro gesinimo vadovo pareigas vykdo iš atvykusių į gaisravietę aukščiausias pareigas einantis valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos statutinis valstybės tarnautojas, turintis operacinio vadovavimo teisę.
20. Kai į gaisravietę pirmosios atvyksta kitos priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos, iki valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pajėgų atvykimo gaisro gesinimui vadovauja tam įgaliotas savivaldybės priešgaisrinės tarnybos ar žinybinių priešgaisrinių pajėgų valstybės tarnautojas arba darbuotojas.
21. Gaisrų gesinimui miškuose vadovauja miškų urėdijos arba nacionalinio parko direkcijos paskirti atsakingi asmenys. Tam tikrais atvejais miško gaisro gesinimui gali būti kuriamas štabas, sudarytas iš miškų urėdijos ar nacionalinio parko direkcijos, priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ir kitų pajėgų atstovų.
22. Gaisro gesinimui laive vadovauja laivo kapitonas arba jį pavaduojantis asmuo. Atvykęs į vietą gaisro gesinimo vadovas pagal laivo kapitono nurodymus organizuoja priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų darbą degančiame laive.
23. Orlaivių, patyrusių avariją, gaisro gesinimui įvykio vietoje vadovauja gaisro gesinimo vadovas. Tarptautinių oro uostų ribose vadovauja oro uosto tarnybų atsakingi darbuotojai.
24. Lietuvos Respublikoje veikiančių įmonių, įstaigų ir organizacijų, pavojingų objektų vadovai vadovauja gaisro gesinimui objekte iki priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų atvykimo.
25. Visais ekstremalių situacijų (įvykių) atvejais, neatsižvelgiant į ekstremalios situacijos (įvykio) likvidavimui vadovaujančio pareigūno statusą, vadovavimas priešgaisrinėms gelbėjimo pajėgoms turi būti vykdomas per gaisro gesinimo vadovą.
26. Vadovaudamasis gaisro gesinimo principais, gaisro gesinimo vadovas privalo:
26.1. Vykdamas į gaisro vietą surinkti kaip galima daugiau informacijos apie objektą, kuriame kilo gaisras (informacija iš valdymo punkto ar Bendrojo pagalbos centro, incidentų likvidavimo planų ir t. t.).
Punkto pakeitimai:
Nr. 1-255, 2007-08-27, Žin., 2007, Nr. 93-3760 (2007-08-30), i. k. 107231GISAK0001-255
26.2. tik atvykęs į gaisro vietą įvertinti situaciją, organizuoti gaisro vietos žvalgybą, nustatyti svarbiausią gaisro gesinimo veiksmų kryptį ir į ją pirmiausia nukreipti priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų veiksmus, patvirtinti, atšaukti ar paaukštinti pajėgų išsiuntimo numerį;
26.3. duoti įsakymus priešgaisrinėms gelbėjimo pajėgoms, paskirti joms darbo barus ir nurodyti užduotis;
26.4. nustatyti gaisravietės apribojimų zoną, riboto buvimo zoną, pagalbinę zoną, priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų sutelkimo vietą, štabo vietą, esant būtinumui, nukentėjusiųjų surinkimo vietą, žuvusiųjų surinkimo vietą;
26.7. įvertinęs gaisro gesinimo rezultatus, nustatyti ir skelbti gaisro lokalizavimo, likvidavimo ir baigiamųjų darbų etapus;
27. Gaisro gesinimo vadovas turi teisę:
27.1. atsižvelgdamas į galimą ekstremalios situacijos mastą, inicijuoti administracinio vieneto ekstremalių situacijų valdymo centro sudarymą;
27.3. bet kuriuo paros metu įeiti ir išžvalgyti fiziniams ir juridiniams asmenims priklausančias gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas, statinius, teritorijas, jeigu jose yra gaisro ar gaisro veiksnių (liepsnos, nuodingų degimo produktų ir cheminių medžiagų, šiluminio perdavimo, kitų kenksmingų sveikatai veiksnių) grėsmė žmogaus gyvybei, sveikatai, turtui bei aplinkai arba būtina tą grėsmę riboti. Esant būtinumui, atidaryti ir įeiti į jas nedalyvaujant savininkui ar naudotojui bei apie tai nedelsdamas teisės aktų nustatyta tvarka pranešti policijai;
27.4. įeiti ir atlikti gaisro gesinimo darbus užsienio valstybių eksteritorialių įstaigų patalpose tik gavęs šių įstaigų atsakingų darbuotojų leidimą;
27.5. esant būtinumui, iškviesti į pagalbą kitas pajėgas, o prireikus teisės aktų nustatyta tvarka ir kariuomenę;
27.6. gauti informaciją apie objekto gaisro gesinimo planą, objekte laikomas ar technologinių procesų metu naudojamas pavojingas medžiagas, jų kiekį, taip pat objektų, vandentiekio bei kitų komunikacijų planus;
27.8. neatsižvelgdamas į nuosavybės formą, gaisrui gesinti naudoti vandens telkinius, vandens tiekimo sistemas, gesinimo priemones (gesintuvus, putokšlį, miltelius), gamtinius išteklius (smėlį, žvyrą, kalkes), kitus daiktus, bet tik tiek, kiek reikia gaisro likvidavimo darbams atlikti;
27.9. neatsižvelgdamas į nuosavybės formą, pašalinti gaisrui gesinti trukdančias kliūtis (augalus, transporto priemones, kitus daiktus), bet tik tiek, kiek reikia gaisro likvidavimo darbams atlikti;
27.10. pasitelkti įvairaus profilio ekspertus bei specialistus konsultacijoms ir gauti iš jų neatidėliotiną ir kompetentingą informaciją;
27.11. atsižvelgdamas į galimus padarinius, nurodyti objekto atsakingiems pareigūnams išjungti, sustabdyti ar kitaip apriboti pramoninių, energetinių ir kitokių įrenginių veikimą, o gyvenamuosiuose statiniuose, neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų, šiuos veiksmus atlikti pats, jei tai trukdo gesinti gaisrą ar kelia tiesioginį pavojų žmonėms, aplinkai.
VIII. SĄVEIKA SU KITOMIS PAJĖGOMIS
28. Be priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų, dalyvauti gaisro gesinimo darbuose sutelkiamos policijos, greitosios medicinos pagalbos, aplinkosaugos, dujų avarinės, komunalinės ir kitos tarnybos. Šių pajėgų dalyvavimo būtinumą bei užduotis gaisro gesinimo metu nustato gaisro gesinimo vadovas.
IX. Ekstremalios situacijos skelbimas
30. Kiekvieno sudėtingo gaisro metu gaisro gesinimo vadovas turi įvertinti, kada gaisro parametrai atitinka ekstremalaus įvykio kriterijus.
31. Gaisrui viršijus ekstremalaus įvykio kriterijus, gaisro gesinimo vadovas apie galimą ekstremalią situaciją per valdymo punktą ar Bendrąjį pagalbos centrą praneša administracinio vieneto ekstremalių situacijų valdymo centro (toliau – ESVC) vadovui.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1-255, 2007-08-27, Žin., 2007, Nr. 93-3760 (2007-08-30), i. k. 107231GISAK0001-255
32. Neatsižvelgdamas į informacijos perdavimą ESVC, gaisro gesinimo vadovas tęsia vadovavimą priešgaisrinėms gelbėjimo pajėgoms iki ekstremalaus įvykio likvidavimo ar kito gaisro gesinimo vadovo paskyrimo.
34. Jei apskrities lygio ESVC paskelbia ekstremalią situaciją ir vadovavimą jos likvidavimui perima Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos paskirtas civilinės saugos operacijos vadovas, gaisro gesinimo vadovas vykdo jo nurodymus.
35. Jei Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija ekstremalios situacijos susidarymo nepatvirtina, likvidavimo darbams vadovauja ESVC vadovas.
X. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
37. Gaisro gesinimo vadovai rengiami PAGD profesinio mokymo įstaigoje, analogiškose užsienio valstybių gelbėjimo tarnybų mokymo įstaigose. Gaisro gesinimo vadovų kvalifikacijos reikalavimus, jos kėlimo tvarką nustato PAGD direktorius.
38. Kitų pajėgų pareigūnai bei darbuotojai mokomi šių pajėgų, PAGD arba jam pavaldžių įstaigų surengtose pratybose (stalo, taktinėse), seminaruose, kursuose ar konsultacijų metu.
Pakeitimai:
1.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Įsakymas
Nr. 1-255, 2007-08-27, Žin., 2007, Nr. 93-3760 (2007-08-30), i. k. 107231GISAK0001-255
Dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2003 m. birželio 20 d. įsakymo Nr. 111 "Dėl Gaisrų gesinimo organizavimo nuostatų patvirtinimo" pakeitimo