Suvestinė redakcija nuo 2020-11-24
Įsakymas paskelbtas: Žin. 2001, Nr. 56-1999, i. k. 1012230ISAK0080/353
Nauja redakcija nuo 2020-11-24:
Nr. A1-1138/V-2677, 2020-11-20, paskelbta TAR 2020-11-20, i. k. 2020-24638
LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL DARBUOTOJŲ APSAUGOS NUO BIOLOGINIŲ PROFESINĖS RIZIKOS VEIKSNIŲ POVEIKIO DARBE NUOSTATŲ PATVIRTINIMO
2001 m. birželio 21 d. Nr. 80/353
Vilnius
Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 18 straipsnio 8 dalimi ir įgyvendindami 2000 m. rugsėjo 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/54/EB dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios su biologinių veiksnių poveikiu darbe (septintoji atskira direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2020 m. birželio 3 d. Komisijos direktyva (ES) 2020/739, nuostatas,
tvirtiname Darbuotojų apsaugos nuo biologinių profesinės rizikos veiksnių poveikio darbe nuostatus (pridedama).
L. E. SOCIALINĖS APSAUGOS
IR DARBO MINISTRĖS PAREIGAS VILIJA BLINKEVIČIŪTĖ
L. E. SVEIKATOS APSAUGOS
MINISTRO PAREIGAS KONSTANTINAS ROMUALDAS DOBROVOLSKIS
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro
2001 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. 80/353
(Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro
2020 m. lapkričio 20 d.
įsakymo Nr. A1-1138/V-2677
redakcija)
DARBUOTOJŲ APSAUGOS NUO BIOLOGINIŲ PROFESINĖS RIZIKOS VEIKSNIŲ POVEIKIO DARBE NUOSTATAI
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Darbuotojų apsaugos nuo biologinių profesinės rizikos veiksnių poveikio darbe nuostatuose (toliau – Nuostatai) nustatyti minimalūs reikalavimai, siekiant apsaugoti darbuotojus nuo biologinių profesinės rizikos veiksnių (toliau – biologiniai veiksniai) poveikio jų sveikatai ir saugai dėl darbe esamo ar galimo sąlyčio su šiais veiksniais, įskaitant tokio poveikio prevenciją.
2. Nuostatai taikomi kiekvienai įmonei, esančiai Lietuvos Respublikos teritorijoje, kurioje darbuotojai savo veikloje naudoja arba kitaip yra ar gali būti veikiami biologinių veiksnių. Pavyzdinis darbų ir veiklos sričių, kuriose tikėtinas biologinių veiksnių poveikis, sąrašas pateiktas Nuostatų 1 priede.
3. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo reikalavimai taikomi Nuostatų 1 punkte nurodytai sričiai, atsižvelgiant į konkrečius Nuostatų reikalavimus.
4. Darbdavys turi teisę imtis papildomų priemonių, kad apsaugotų darbuotojus nuo biologinių veiksnių poveikio.
5. Nuostatuose vartojamos sąvokos apibrėžtos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme, Profesinės rizikos vertinimo bendruosiuose nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. A1-457/V-961 „Dėl Profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Profesinės rizikos vertinimo bendrieji nuostatai), ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose darbuotojų saugą ir sveikatą.
II skyriuS
BIOLOGINIŲ VEIKSNIŲ KLASIFIKAvimas
6. Pagal keliamos infekcijos rizikos laipsnį biologiniai veiksniai, t. y. mikroorganizmai, įskaitant genetiškai modifikuotus, ląstelių kultūros bei žmogaus endoparazitai, galintys žmogui sukelti bet kokią infekciją, alergiją ar apsinuodijimą (mikroorganizmas suprantamas kaip ląstelinė arba neląstelinė mikrobiologinė būtybė, galinti daugintis ar perduoti genetinę informaciją; ląstelių kultūra suprantama kaip ląstelės, paimtos iš daugialąsčių organizmų ir padaugintos mitybinėse terpėse), klasifikuojami į keturias rizikos grupes:
6.1. pirmajai rizikos grupei (toliau – 1 grupė) priskiriami biologiniai veiksniai, kurie negali sukelti žmonėms ligų;
6.2. antrajai rizikos grupei (toliau – 2 grupė) priskiriami biologiniai veiksniai, galintys sukelti ligas ir būti pavojingi darbuotojams; mažai tikėtina, kad jie plistų visuomenėje; paprastai yra efektyvių profilaktikos priemonių jų poveikiui išvengti arba susirgus ligos sėkmingai gydomos;
6.3. trečiajai rizikos grupei (toliau – 3 grupė) priskiriami biologiniai veiksniai, kurie žmonėms gali sukelti sunkias ligas ir yra labai pavojingi darbuotojams; kyla rizika, kad jie gali išplisti visuomenėje, tačiau paprastai yra efektyvių profilaktikos priemonių jų poveikiui išvengti arba susirgus ligos sėkmingai gydomos;
6.4. ketvirtajai rizikos grupei (toliau – 4 grupė) priskiriami biologiniai veiksniai, kurie sukelia žmonėms sunkias ligas ir yra ypač pavojingi darbuotojams; gali kilti didelė rizika, kad jie išplis visuomenėje; efektyvių profilaktikos priemonių jų poveikiui išvengti ir efektyvaus gydymo paprastai nėra (ligos sunkiai išgydomos arba neišgydomos).
7. Biologinių veiksnių, kurie yra ar gali būti pavojingi žmonių sveikatai, klasifikacija (toliau – Biologinių veiksnių klasifikacija) grindžiama Nuostatų 6.2–6.4 papunkčiuose pateiktais kriterijais (apima 2, 3 ir 4 grupių biologinius veiksnius). Suklasifikuotų biologinių veiksnių sąrašas pateiktas Nuostatų 2 priede.
8. Jei biologinis veiksnys yra ar gali būti pavojingas žmonių sveikatai, bet dar nėra įtrauktas į Nuostatų 2 priede pateiktą suklasifikuotų biologinių veiksnių sąrašą, darbdavys jį laikinai klasifikuoja pats, vadovaudamasis Nuostatų 6.2–6.4 papunkčiuose pateiktais kriterijais. Jei biologinio veiksnio negalima aiškiai priskirti vienai iš Nuostatų 6 punkte nustatytų rizikos grupių, jis turi būti priskirtas didžiausios rizikos grupei iš galimų alternatyvų.
III skyriuS
BIOLOGINIŲ VEIKSNIŲ PROFESINĖS RIZIKOS VERTINIMAS
9. Jei darbo metu darbuotojus veikia ar gali veikti biologiniai veiksniai, darbdavys, vadovaudamasis Profesinės rizikos vertinimo bendraisiais nuostatais, privalo nustatyti poveikio darbuotojams pobūdį, laipsnį ir trukmę, įvertinti riziką darbuotojų saugai ir sveikatai ir nustatyti priemones, kurių reikės imtis.
10. Atliekant biologinių veiksnių profesinės rizikos vertinimą, remiamasi:
10.2. rekomendacijomis ir gairėmis įmonėms, kokius biologinius veiksnius reikėtų kontroliuoti siekiant apsaugoti darbuotojų sveikatą, kurios skelbiamos Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinė darbo inspekcija) interneto svetainėje www.vdi.lt;
10.3. informacija apie ligas, kuriomis darbuotojai gali susirgti dėl dirbamo darbo, bei duomenimis apie galimą alerginį ar toksinį darbo aplinkos veiksnių poveikį darbuotojams, vadovaujantis Profesinių ligų sąrašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 30 d. nutarimu Nr. 1198 „Dėl Profesinių ligų sąrašo ir Lietuvos Respublikos profesinių ligų valstybės registro nuostatų patvirtinimo“, Europos profesinių ligų statistikos vadovu (Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 2004) ir Europos Komisijos profesinių ligų diagnostikos vadovo naujausia redakcija (Information notices on occupational diseases: a guide to diagnosis. European Commission, 2009), kuri skelbiama Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainėje https://sam.lrv.lt;
10.4. informacija apie įmonėje užregistruotas profesines ligas, nustatyta vadovaujantis Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 487 „Dėl Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatai).
11. Jei darbo metu darbuotojus veikia ar gali veikti kelių rizikos grupių biologiniai veiksniai, profesinė rizika vertinama atsižvelgiant į visų biologinių veiksnių keliamą pavojų.
12. Jei profesinės rizikos vertinimo rezultatai rodo, kad darbuotojus veikia ir (arba) gali veikti 1 grupės biologinis veiksnys (nekeliantis rizikos darbuotojų sveikatai), Nuostatų 14–52 punktai netaikomi, tačiau turi būti laikomasi bendrųjų rizikos vertinimo ir darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo principų, nurodytų Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje, ir bendrųjų higienos principų.
13. Jei profesinės rizikos vertinimo rezultatai rodo, kad darbo metu biologiniai veiksniai nėra tikslingai naudojami, su jais nėra tikslingai dirbama, tačiau jie vis tiek gali veikti darbuotojus (pavyzdžiui, atliekant darbus, nurodytus Nuostatų 1 priede), taikomi Nuostatų 14, 16–30, 32–43, 50–52 punktai, nebent profesinės rizikos vertinimo rezultatai rodo, kad jų taikyti nebūtina.
IV skyriuS
DARBDAVIo PAREIGOS
14. Jei veiklos pobūdis leidžia, darbdavys turi biologinius veiksnius, galinčius žmogui sukelti infekciją, alergiją ar apsinuodijimą, pakeisti biologiniais veiksniais, kurie, naujausiais duomenimis, laikantis saugaus naudojimo reikalavimų yra nepavojingi ar mažiau pavojingi darbuotojų sveikatai.
15. Jei profesinės rizikos vertinimo rezultatai rodo riziką darbuotojų sveikatai ar saugai, darbdavys privalo imtis biologinių veiksnių poveikio prevencijos priemonių. Jei, atsižvelgiant į veiklos pobūdį ir profesinės rizikos vertinimą, biologinių veiksnių poveikio techninėmis priemonėmis pašalinti neįmanoma, profesinė rizika turi būti sumažinta iki minimalaus lygio, kad būtų apsaugota darbuotojų sveikata ir užtikrinta jų sauga. Tuo tikslu, atsižvelgiant į profesinės rizikos vertinimo rezultatus, taikomos profesinės rizikos mažinimo priemonės:
15.1. kiek įmanoma sumažinti darbuotojų, kurie yra ar gali būti veikiami biologinių veiksnių, skaičių;
15.2. suplanuoti darbo procesus ir numatyti inžinerines kontrolės priemones taip, kad biologiniai veiksniai nepatektų į darbo vietą arba jų patektų kuo mažiau;
15.3. naudoti kolektyvines apsaugos priemones ir (arba), jei biologinių veiksnių poveikio neįmanoma išvengti kitomis priemonėmis, – asmenines apsaugos priemones;
15.4. naudoti higienos priemones, skirtas atsitiktinio biologinių veiksnių pernešimo iš darbo vietos ar jų išleidimo į aplinką prevencijai arba pernešamam ar išleidžiamam kiekiui sumažinti;
15.5. naudoti biologinio pavojaus ženklą ir kitus reikalingus įspėjamuosius ženklus, vadovaujantis Saugos ir sveikatos apsaugos ženklų naudojimo darbovietėse nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. 95 „Dėl Saugos ir sveikatos apsaugos ženklų naudojimo darbovietėse nuostatų“;
15.6. parengti su biologiniais veiksniais susijusių avarijų prevencijos ir likvidavimo planus, numatant priemones, kaip išvengti biologinių veiksnių poveikio darbuotojams, kitiems asmenims ir (ar) aplinkai, įskaitant avarinį planą, kaip apsaugoti darbuotojus nuo 3 arba 4 grupės biologinių veiksnių poveikio, kuris gali atsirasti dėl fizinės izoliavimo sistemos gedimo;
15.7. jei tai būtina ir techniškai įmanoma, tikrinti, ar už pirminio fizinio izoliavimo ribų nepateko darbe naudojami biologiniai veiksniai;
15.8. užtikrinti, kad atliekos būtų laikinai laikomos ir tvarkomos vadovaujantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme ir Atliekų tvarkymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 „Dėl Atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka;
16. Vykdant veiklą, kurios metu dėl darbo su biologiniais veiksniais darbuotojų sveikatai ar saugai kyla rizika, darbdavys privalo taikyti higienos ir asmenines apsaugos priemones, užtikrinančias, kad:
16.2. darbuotojai būtų aprūpinti tinkamais darbo drabužiais ir apsauginiais drabužiais, vadovaujantis Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. A1-331 „Dėl Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis nuostatų patvirtinimo“;
16.3. darbuotojams būtų įrengtos sanitarinės ir higienos patalpos, atitinkančios Buities, sanitarinių ir higienos patalpų įrengimo reikalavimų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. 501 „Dėl Buities, sanitarinių ir higienos patalpų įrengimo reikalavimų aprašo patvirtinimo“, nustatytus reikalavimus; jose būtų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 11 d. įsakyme Nr. V-450 „Dėl sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijos teikiant pirmąją medicinos pagalbą, pirmosios medicinos pagalbos vaistinėlių ir pirmosios pagalbos rinkinių“ nustatytų priemonių akims skalauti ir (arba) odos antiseptikų;
16.4. visos būtinos asmeninės apsaugos priemonės:
17. Turi būti parengta ir patvirtinta tiriamosios medžiagos, imamos iš žmogaus arba gyvūno organizmo, ėmimo, darbo su ja ir jos apdorojimo tvarka.
18. Darbo drabužiai ir asmeninės apsaugos priemonės, įskaitant Nuostatų 16.2 papunktyje nurodytus apsauginius drabužius, kurie gali būti užteršti biologiniais veiksniais, turi būti:
18.1. išnešami iš darbo vietos darbuotojui ją paliekant ir laikomi atskirai nuo kitų drabužių, kol bus imtasi Nuostatų 18.2 papunktyje nurodytų priemonių;
19. Darbdavys privalo sudaryti ir saugoti darbuotojų, dirbančių veikiant 3 ir (arba) 4 grupės biologiniams veiksniams, sąrašą (toliau – Darbuotojų sąrašas), kuriame nurodomas darbuotojo, dirbančio veikiant 3 ir (arba) 4 grupės biologiniams veiksniams, vardas, pavardė, gimimo data, pareigos, atliekamo darbo rūšis ir, jei įmanoma, darbuotoją veikiantys biologiniai veiksniai, daromi įrašai apie poveikį (nurodoma poveikio nustatymo data, trukmė), avarijas (avarijos aprašymas, data), kitus įvykius (įvykio aprašymas, data).
20. Darbuotojų sąrašas saugomas įmonėje 10 metų nuo biologinių veiksnių veikimo pabaigos. Jei buvo užfiksuotas biologinių veiksnių, nurodytų toliau šio punkto papunkčiuose, veikimas, Darbuotojų sąrašas saugomas 40 metų nuo paskutinio užregistruoto veikimo pabaigos:
20.2. biologiniai veiksniai, galintys sukelti infekcijas, kurių, remiantis naujausiomis žiniomis, neįmanoma diagnozuoti, kol liga nepasireiškia po daugelio metų;
20.3. biologiniai veiksniai, kurių sukeliamų ligų inkubacinis laikotarpis yra ypač ilgas (10 metų ir daugiau);
20.4. biologiniai veiksniai, sukeliantys ligas, kurios, nors ir gydomos, kartais po daugelio metų atsinaujina;
V SKYRIUS
Sveikatos priežiūra
21. Jei profesinės rizikos vertinimo rezultatai rodo riziką darbuotojų sveikatai ar saugai, laikantis Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 21 straipsnio nuostatų ir užtikrinant asmens ir darbo higienos priemonių įgyvendinimą, privalo būti tikrinama kiekvieno profesinę riziką patiriančio darbuotojo sveikata:
21.1. iki pasireiškiant biologinių veiksnių poveikiui – prieš įsidarbinant ar pradedant dirbti, kai galimas biologinių veiksnių poveikis;
21.2. kol darbuotojai dirba veikiami biologinių veiksnių:
21.2.1. periodiškai pagal įmonėje patvirtintą darbuotojų sveikatos patikrinimo grafiką, kuriame nurodomas darbuotojo vardas, pavardė, pareigos, numatomo sveikatos patikrinimo data ir daroma žyma apie atliktą sveikatos patikrinimą;
21.2.2. esant pagrindui, kitu laiku, negu nustatyta darbuotojų sveikatos patikrinimo grafike (jei darbuotojui pasireiškia infekcija, liga ar kitaip sutrinka sveikata dėl, tikėtina, darbe veikiančio biologinio veiksnio; arba kiekvieno sveikatos tikrinimo metu sprendžiant individualiai pagal darbuotojo sveikatos būklę ir kitas aplinkybes, naujausias medicinos žinias; taip pat Nuostatų 26.1 papunktyje nurodytu atveju);
22. Darbuotojų sveikata tikrinama vadovaujantis Asmenų, dirbančių darbo aplinkoje, kurioje galima profesinė rizika (kenksmingų veiksnių poveikis ir (ar) pavojingas darbas), privalomo sveikatos tikrinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“. Darbuotojų sveikatą tikrinančio gydytojo sprendimu gali būti atliekamas biologinis monitoringas, nustatomos ankstyvosios ir grįžtamosios pasekmės.
23. Darbdavys turi sudaryti sąlygas darbuotojų sveikatą tikrinančiam gydytojui susipažinti su kiekvieno darbuotojo profesinės rizikos vertinimo rezultatais (biologinių veiksnių poveikio sąlygomis ir aplinkybėmis) (gali būti pateikiama profesinės rizikos vertinimo kortelės kopija, sudaroma galimybė su profesinės rizikos vertinimo rezultatais susipažinti atvykus į įmonę ar profesinės rizikos vertinimo duomenys pateikiami kitu darbdavio ir darbuotojų sveikatą tikrinančio gydytojo sutartu būdu), o darbuotojų sveikatą tikrinantis gydytojas turi būti su jais susipažinęs.
24. 3 ir (arba) 4 grupės biologinių veiksnių veikiamo darbuotojo sveikatą tikrinančiam gydytojui pateikiami Darbuotojų sąraše nurodyti darbuotojo duomenys.
25. Atsižvelgiant į sveikatos tikrinimo rezultatus, darbuotojo sveikatą tikrinantis gydytojas, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnyba, darbuotojų saugos ir sveikatos specialistas ar kitas asmuo, darbdavio paskirtas darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijoms atlikti, pasiūlo prevencijos ir (ar) asmenines apsaugos priemones kiekvienam darbuotojui.
26. Jei nustatoma, kad darbuotojas yra infekuotas ir (arba) serga liga, kurią galėjo sukelti biologinis veiksnys:
26.1. darbuotojo sveikatą tikrinantis gydytojas, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnyba, darbuotojų saugos ir sveikatos specialistas ar kitas asmuo, darbdavio paskirtas darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijoms atlikti, turi pasiūlyti kitiems panašų poveikį patyrusiems darbuotojams pasitikrinti sveikatą. Sutikę tai padaryti darbuotojai siunčiami pasitikrinti sveikatos, vadovaujantis Nuostatų 21.2 papunkčiu;
27. Darbuotojo sveikatą tikrinantis gydytojas, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnyba, darbuotojų saugos ir sveikatos specialistas ar kitas asmuo, darbdavio paskirtas darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijoms atlikti, privalo suteikti darbuotojui informaciją apie sveikatos priežiūrą, kuri jam bus reikalinga pasibaigus biologinių veiksnių poveikiui.
28. Jei profesinės rizikos vertinimo rezultatai rodo riziką darbuotojų sveikatai ar saugai dėl biologinių veiksnių, nuo kurių yra efektyvių vakcinų, darbdavys organizuoja darbuotojų skiepijimą:
28.1. darbdavys, vadovaudamasis Darbuotojų, kurie skiepijami darbdavio lėšomis, profesijų ir pareigybių sąrašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. V-716 „Dėl Darbuotojų, kurie skiepijami darbdavio lėšomis, profesijų ir pareigybių sąrašo patvirtinimo“, sudaro skiepijamų darbdavio lėšomis darbuotojų sąrašą (darbuotojo vardas, pavardė, gimimo data, profesija, pareigos, biologinis veiksnys (užkrečiamoji liga, nuo kurios skiepijama) ir raštiškai pasiūlo darbuotojams pasiskiepyti. Jei darbuotojas atsisako skiepytis, jis tai patvirtina raštu;
28.2. darbuotojai skiepijami Imunoprofilaktikos organizavimo ir atlikimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 468 „Dėl Imunoprofilaktikos organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyta tvarka. Jei darbuotojas neturi ir (ar) nepateikia skiepijimo pažymėjimo, skiepijimą atliekanti įstaiga jam išduoda atitinkamo turinio pažymą.
29. Asmens medicininių knygelių (sveikatos pasų) (F Nr. 048/a) patvirtintos kopijos bei kiti darbuotojų sveikatos priežiūros dokumentai (sveikatos tikrinimo protokolai, skiepijamų darbdavio lėšomis darbuotojų sąrašas (pagal Nuostatų 28.1 papunktį) saugomi įmonėje 10 metų nuo biologinių veiksnių veikimo pabaigos, o jei buvo užfiksuotas biologinių veiksnių, nurodytų Nuostatų 20.1–20.5 papunkčiuose, poveikis, – 40 metų nuo paskutinio užregistruoto jų veikimo pabaigos.
VI SKYRIUS
DARBUOTOJŲ INFORMAVIMAS, INSTRUKTAVIMAS, MOKYMAS.
DARBUOTOJŲ KONSULTAVIMAS IR JŲ DALYVAVIMAS
31. Darbdavys, laikydamasis Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 13 straipsnio 10 dalies, 18 straipsnio 3 dalies, 25 straipsnio 1 dalies 4 ir 6 punktų, 27 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų, turi užtikrinti, kad darbuotojai ir darbuotojų atstovai būtų visapusiškai, remiantis turima informacija, informuojami, instruktuojami ir mokomi:
32. Darbdavys patvirtina instrukcijas ir prireikus iškabina skelbimus, kuriuose nurodoma, kokios tvarkos reikia laikytis darbovietėje, jei:
33. Darbuotojai turi nedelsdami pranešti tiesioginiam vadovui arba darbuotojų saugos ir sveikatos specialistui ar kitam asmeniui, darbdavio paskirtam darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijoms atlikti, apie visas avarijas ir kitus įvykius, kurie įvyksta dirbant su biologiniais veiksniais.
34. Įvykus avarijai ar kitam įvykiui, kurio metu biologinių veiksnių galėjo patekti į aplinką ir dėl to galėjo užsikrėsti ir (arba) sunkiai susirgti žmonės, darbdavys turi iš karto ar kaip įmanoma skubiau informuoti darbuotojus ir darbuotojų atstovus apie šį įvykį, nurodyti jo priežastis bei priemones, kurių imtasi ar reikia imtis padėčiai ištaisyti.
35. Darbuotojai ir (arba) darbuotojų atstovai turi teisę gauti apibendrintą Darbuotojų sąrašo informaciją (informacija pateikiama nenurodant darbuotojo pareigų, vardo, pavardės, gimimo datos).
36. Darbuotojų ir (arba) jų atstovų prašymu darbdavys turi suteikti informaciją, nurodytą Nuostatų 43 punkte.
VII SKYRIUS
INFORMACIJOS TEIKIMAS
38. Apie numatomus pirmą kartą naudoti 2, 3 ir 4 grupių biologinius veiksnius darbdavys iš anksto, ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki darbo su šiais biologiniais veiksniais pradžios, raštu (paštu ar elektroniniu paštu) praneša Valstybinei darbo inspekcijai, nurodydamas įmonės pavadinimą ir veiklos adresą, darbuotojų saugos ir sveikatos specialisto ar kito asmens, darbdavio paskirto darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijoms atlikti, vardą, pavardę ir pareigas, profesinės rizikos vertinimo rezultatus, biologinio veiksnio rūšį ir numatytas apsaugos ir prevencijos priemones.
39. Nuostatų 38 punkte numatyta tvarka, laikantis Nuostatų 40 punkto, Valstybinei darbo inspekcijai iš anksto pranešama apie kiekvieną pirmą kartą naudojamą 4 grupės biologinį veiksnį ir apie visus naujus 3 grupės biologinius veiksnius, jei darbdavys tuos biologinius veiksnius laikinai klasifikuoja pats.
40. Laboratorijos, kurios atlieka su 4 grupės biologiniais veiksniais susijusią diagnostiką, Valstybinei darbo inspekcijai gali pateikti tik pirminį pranešimą apie savo ketinimą dirbti su 4 grupės biologiniais veiksniais.
41. Įmonėje įvykus pokyčiams, dėl kurių Nuostatų 38 punkte nurodyta informacija keičiasi, darbdavys iš naujo informuoja Valstybinę darbo inspekciją, pateikdamas patikslintą Nuostatų 38 punkte nurodytą informaciją.
42. Įvykus avarijai ar įvykiui, kurių metu į aplinką galėjo patekti biologinių veiksnių ir kurių metu galėjo užsikrėsti ir (arba) sunkiai susirgti žmonės, darbdavys iš karto ar kaip įmanoma skubiau telefonu ar elektroniniu paštu informuoja Valstybinę darbo inspekciją, Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centrą, nurodydamas įmonės pavadinimą ir veiklos adresą, avarijos ar įvykio laiką.
43. Jei profesinės rizikos vertinimo rezultatai rodo riziką darbuotojų sveikatai ar saugai, darbdavys Valstybinės darbo inspekcijos prašymu pateikia jai informaciją apie:
43.1. profesinės rizikos vertinimo rezultatus (pateikiama nuasmeninta informacija, nenurodant darbuotojo vardo, pavardės, gimimo datos);
43.4. darbuotojų saugos ir sveikatos specialisto ar kito asmens, darbdavio paskirto darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijoms atlikti, pareigas, vardą, pavardę ir kvalifikaciją;
VIII SKYRIUS
SPECIALIOS NUOSTATOS DĖL SVEIKATOS IR VETERINARINĖS PRIEŽIŪROS PATALPŲ, LABORATORIJŲ, GYVŪNŲ LAIKYMO PATALPŲ IR PRAMONINIŲ PROCESŲ
44. Sveikatos ir veterinarinės priežiūros patalpose, išskyrus diagnostikos laboratorijas, atliekant profesinės rizikos vertinimą, būtina įvertinti:
44.1. galimą biologinių veiksnių buvimą pacientų arba gyvūnų organizmuose, jų audiniuose ir iš jų paimtuose mėginiuose;
44.2. pavojų, kurį kelia žmonių arba gyvūnų organizmuose, jų audiniuose ir iš jų paimtuose mėginiuose esantys ar juose galintys būti biologiniai veiksniai;
45. Sveikatos ir veterinarinės priežiūros patalpose, išskyrus diagnostikos laboratorijas, turi būti taikomos priemonės darbuotojų sveikatai apsaugoti ir saugai užtikrinti, visų pirma:
45.1. nustatoma biologinių veiksnių neutralizavimo (valymo, kenksmingumo šalinimo) ir dezinfekavimo tvarka;
46. Siekiant sumažinti užkrėtimo riziką, izoliatoriuose, kuriuose yra pacientų ar gyvūnų, kurie yra arba gali būti užsikrėtę 3 arba 4 grupės biologiniais veiksniais, taikomos Nuostatų 3 priedo lentelės A skiltyje nurodytos izoliavimo priemonės.
47. Laboratorijose, įskaitant diagnostikos laboratorijas ir patalpas, kuriose laikomi laboratoriniai gyvūnai, kurie buvo tikslingai užkrėsti 2, 3 arba 4 grupės biologiniais veiksniais arba kurie yra arba gali būti šių veiksnių nešiotojai, taikomos šios priemonės:
47.1. laboratorijose, naudojančiose 2, 3 arba 4 grupės biologinius veiksnius tyrimo, plėtotės, mokymo ar diagnostikos tikslams, siekiant sumažinti užkrėtimo riziką, taikomos atitinkamos Nuostatų 3 priede nurodytos izoliavimo priemonės;
47.2. atlikus profesinės rizikos vertinimą, pagal biologinių veiksnių rizikos laipsnį (rizikos grupę) nustatomas reikiamas fizinio izoliavimo lygmuo (toliau – izoliavimo lygmuo) ir taikomos atitinkamos priemonės, nurodytos Nuostatų 3 priede. Dirbant su biologiniais veiksniais, laikomasi šių principų:
47.2.1. jei dirbama su 2 grupės biologiniu veiksniu, darbo vietoje taikomas ne žemesnis kaip 2 izoliavimo lygmuo;
47.2.2. jei dirbama su 3 grupės biologiniu veiksniu, darbo vietoje taikomas ne žemesnis kaip 3 izoliavimo lygmuo;
47.3. laboratorijos, kuriose dirbama su medžiaga, kurioje gali būti biologinių veiksnių, galinčių sukelti žmonėms ligas, tačiau kurios neturi tikslo dirbti su šiais biologiniais veiksniais (pavyzdžiui, auginti arba koncentruoti šiuos veiksnius ), turi taikyti ne žemesnį kaip 2 izoliavimo lygmenį. Jei yra žinoma arba spėjama, kad būtina laikytis aukštesnio izoliavimo lygmens, būtina nustatyti 3 arba 4 izoliavimo lygmenį, išskyrus tam tikrus atvejus, kai Sveikatos apsaugos ministerijos ar kitų ministerijų ar jų įgaliotų institucijų pagal kompetencijos sritis pateiktose gairėse leidžiama nustatyti žemesnį izoliavimo lygmenį.
48. Pramoniniuose procesuose, kuriuose naudojami 2, 3 arba 4 grupės biologiniai veiksniai:
48.1. taikomos Nuostatų 4 priede nurodytos izoliavimo priemonės, vadovaujantis Nuostatų 47.2.1–47.2.3 papunkčiuose nurodytais principais;
49. Jei, atliekant Nuostatų 47 ir 48 punktuose nurodytą veiklą, neįmanoma atlikti išsamaus biologinių veiksnių profesinės rizikos vertinimo, tačiau numatyti naudoti biologiniai veiksniai gali kelti didelę riziką darbuotojų sveikatai, tokia veikla gali būti vykdoma tik jeigu darbo vietose taikomas ne žemesnis kaip 3 izoliavimo lygmuo.
IX SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
50. Dokumentai (įskaitant dokumentus, kuriuose yra asmens duomenų) saugomi Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka Nuostatuose ir Lietuvos vyriausiojo archyvaro nustatytais terminais.
51. Jei įmonė likviduojama arba nutraukia veiklą, Darbuotojų sąrašas ir Asmens medicininių knygelių (sveikatos pasų) (F Nr. 048/a) patvirtintos kopijos bei kiti darbuotojų sveikatos priežiūros dokumentai ir duomenys (įskaitant asmens duomenis) (sveikatos tikrinimo protokolai, skiepijamų darbdavio lėšomis darbuotojų sąrašas (pagal Nuostatų 28.1 papunktį) perduodami saugoti Dokumentų ir archyvų įstatyme nustatyta tvarka.
52. Duomenų subjektų teisės įgyvendinamos 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) ir duomenų valdytojo, į kurį kreipiamasi dėl duomenų subjekto teisių įgyvendinimo, nustatyta tvarka.
______________
Darbuotojų apsaugos nuo biologinių profesinės rizikos veiksnių poveikio darbe nuostatų
1 priedas
pavyzdinis DARBŲ IR VEIKLOS SRIČIŲ, KURIOSE TIKĖTINAS BIOLOGINIŲ VEIKSNIŲ POVEIKIS, SĄRAŠAS
5. Darbas klinikinėse, veterinarijos ir diagnostikos laboratorijose, išskyrus diagnostines mikrobiologijos laboratorijas.
Darbuotojų apsaugos nuo biologinių profesinės rizikos veiksnių poveikio darbe nuostatų
2 priedas
suklasifikuotų biologinių veiksnių sąrašAS
1. Suklasifikuotų biologinių veiksnių sąraše (toliau – Sąrašas) nurodyti tik tie biologiniai veiksniai, kurie, kaip žinoma, gali užkrėsti žmones. Jei taikoma, nurodomi biologinių veiksnių toksinio ir alerginio potencialo rodikliai. Gyvūnų ir augalų patogenai, kurie žinomi kaip nedarantys poveikio žmogui, į Sąrašą neįtraukti. Sudarant Sąrašą, nebuvo atsižvelgta į genetiškai modifikuotus mikroorganizmus.
2. Sąrašas sudarytas atsižvelgiant į biologinių veiksnių poveikį sveikiems darbuotojams. Į poveikį žmonėms, kurių imlumas dėl tam tikrų priežasčių gali būti pakitęs, pavyzdžiui, dėl persirgtos ligos, gydymo vaistais, susilpnėjusio imuniteto, nėštumo ar maitinimo krūtimi, atsižvelgta nebuvo. Į papildomą riziką tokiems darbuotojams turi būti atsižvelgta atliekant Darbuotojų apsaugos nuo biologinių profesinės rizikos veiksnių poveikio darbe nuostatų (toliau – Nuostatai) III skyriuje nurodytą profesinės rizikos vertinimą. Tam tikriems pramoniniams procesams, laboratoriniams darbams ar darbui su gyvūnais, susijusiems su faktiniu ar galimu 3 arba 4 grupės biologinių veiksnių poveikiu, visos taikomos techninės atsargumo priemonės privalo atitikti Nuostatų 47–49 punktuose nurodytus reikalavimus.
3. Biologiniai veiksniai, kurie nebuvo priskirti 2, 3 ar 4 grupėms, nėra automatiškai priskiriami 1 grupei. Jei daugiau negu viena tos pačios genties rūšis žinoma kaip patogeniška žmogui, Sąraše pateikiamos tos rūšys, kurios, kaip žinoma, ligas sukelia dažniausiai, ir nurodoma, kad poveikį sveikatai gali daryti ir kitos tos pačios genties rūšys (nuoroda „spp“). Jei Sąraše nurodyta visa gentis, tai, suprantama, žinomos tos genties nepatogeninės rūšys ir padermės į Sąrašą neįtraukiamos.
4. Jeigu padermė yra susilpnėjusi arba praradusi žinomus virulentiškus genus, atsižvelgiant į atitinkamos darbo vietos profesinės rizikos vertinimą, nebūtina taikyti izoliavimo priemonių, kurios būtinos pagal motininės padermės klasifikaciją (pavyzdžiui, jei tokia padermė naudojama kaip produktas ar produkto dalis profilaktikos ar gydymo tikslams).
5. Visi virusai, kurie buvo aptikti žmonių organizmuose, bet dar nėra įvertinti ir įtraukti į Sąrašą, priskiriami bent jau 2 grupei, išskyrus atvejus, kai yra įrodymų, kad jie neturėtų sukelti žmonių ligų.
6. Dviem žvaigždutėmis (**) Sąraše pažymėti 3 grupės biologiniai veiksniai darbuotojams gali kelti tik nedidelę užsikrėtimo riziką, nes paprastai jais nėra užsikrečiama per orą. Šiems biologiniams veiksniams taikytinos izoliavimo priemonės įvertinamos atsižvelgiant į konkrečios veiklos pobūdį ir veikiančio biologinio veiksnio kiekį, kad būtų galima nuspręsti, ar tam tikromis aplinkybėmis kai kurių iš šių priemonių būtų galima atsisakyti.
7. Pagal parazitų klasifikaciją taikomų izoliavimo priemonių reikalavimai taikomi tiems parazito gyvybės raidos ciklo tarpsniams, per kuriuos juo gali užsikrėsti žmonės darbo vietose.
8. Sąrašo lentelės pastabų skiltyje, jei taikoma, pateikiamos atskiros nuorodos:
8.2. D – šių biologinių veiksnių paveiktų darbuotojų sąrašas turi būti saugomas 40 metų nuo paskutinio žinomo užregistruoto poveikio pabaigos;
8.4. V – yra veiksmingų skiepų, registruotų Europos Sąjungoje.
| Eil. nr. |
Biologinis veiksnys |
Klasifikacija (rizikos grupė) |
Pastabos |
| 1. |
BAKTERIJOS ir panašūs organizmai PASTABA. Nuoroda „spp.“ šalia genties pavadinimo reiškia kitas žinomas žmonėms patogeniškas rūšis, priklausančias tai pačiai genčiai (žr. Sąrašo 3 punktą). |
||
| 1.1. |
Actinomadura madurae |
2 |
|
| 1.2. |
Actinomadura pelletieri |
2 |
|
| 1.3. |
Actinomyces gerencseriae |
2 |
|
| 1.4. |
Actinomyces israelii |
2 |
|
| 1.5. |
Actinomyces spp. |
2 |
|
| 1.6. |
Aggregatibacter actinomycetemcomitans (Actinobacillus actinomycetemcomitans) |
2 |
|
| 1.7. |
Anaplasma spp. |
2 |
|
| 1.8. |
Arcanobacterium haemolyticum (Corynebacterium haenolyticum) |
2 |
|
| 1.9. |
Arcobacter butzleri |
2 |
|
| 1.10. |
Bacillus anthracis |
3 |
T |
| 1.11. |
Bacteroides fragilis |
2 |
|
| 1.12. |
Bacteroides spp. |
2 |
|
| 1.13. |
Bartonella bacilliformis |
2 |
|
| 1.14. |
Bartonella quintana (Rochalimaea quintana) |
2 |
|
| 1.15. |
Bartonella (Rochalimaea) spp. |
2 |
|
| 1.16. |
Bordetella bronchiseptica |
2 |
|
| 1.17. |
Bordetella parapertussis |
2 |
|
| 1.18. |
Bordetella pertussis |
2 |
T, V |
| 1.19. |
Bordetella spp. |
2 |
|
| 1.20. |
Borrelia burgdorferi |
2 |
|
| 1.21. |
Borrelia duttonii |
2 |
|
| 1.22. |
Borrelia recurrentis |
2 |
|
| 1.23. |
Borrelia spp. |
2 |
|
| 1.24. |
Brachyspira spp. |
2 |
|
| 1.25. |
Brucella abortus |
3 |
|
| 1.26. |
Brucella canis |
3 |
|
| 1.27. |
Brucella inopinata |
3 |
|
| 1.28. |
Brucella melitensis |
3 |
|
| 1.29. |
Brucella suis |
3 |
|
| 1.30. |
Burkholderia cepacia |
2 |
|
| 1.31. |
Burkholderia mallei (Pseudomonas mallei) |
3 |
|
| 1.32. |
Burkholderia pseudomallei (Pseudomonas pseudomallei) |
3 |
D |
| 1.33. |
Campylobacter fetus subsp. fetus |
2 |
|
| 1.34. |
Campylobacter fetus subsp. venerealis |
2 |
|
| 1.35. |
Campylobacter jejuni subsp. doylei |
2 |
|
| 1.36. |
Campylobacter jejuni subsp. jejuni |
2 |
|
| 1.37. |
Campylobacter spp. |
2 |
|
| 1.38. |
Cardiobacterium hominis |
2 |
|
| 1.39. |
Cardiobacterium valvarum |
2 |
|
| 1.40. |
Chlamydia abortus (Chlamydophila abortus) |
2 |
|
| 1.41. |
Chlamydia caviae (Chlamydophila caviae) |
2 |
|
| 1.42. |
Chlamydia felis (Chlamydophila felis) |
2 |
|
| 1.43. |
Chlamydia pneumoniae (Chlamydophila pneumoniae) |
2 |
|
| 1.44. |
Chlamydia psittaci (Chlamydophila psittaci) (paukščių padermės) |
3 |
|
| 1.45. |
Chlamydia psittaci (Chlamydophila psittaci) (kitos padermės) |
2 |
|
| 1.46. |
Chlamydia trachomatis (Chlamydophila trachomatis) |
2 |
|
| 1.47. |
Clostridium botulinum |
2 |
T |
| 1.48. |
Clostridium difficile |
2 |
T |
| 1.49. |
Clostridium perfringens |
2 |
T |
| 1.50. |
Clostridium tetani |
2 |
T, V |
| 1.51. |
Clostridium spp. |
2 |
|
| 1.52. |
Corynebacterium diphtheriae |
2 |
T, V |
| 1.53. |
Corynebacterium minutissimum |
2 |
|
| 1.54. |
Corynebacterium pseudotuberculosis |
2 |
T |
| 1.55. |
Corynebacterium ulcerans |
2 |
T |
| 1.56. |
Corynebacterium spp. |
2 |
|
| 1.57. |
Coxiella burnetii |
3 |
|
| 1.58. |
Edwardsiella tarda |
2 |
|
| 1.59. |
Ehrlichia spp. |
2 |
|
| 1.60. |
Eikenella corrodens |
2 |
|
| 1.61. |
Elizabethkingia meningoseptica (Flavobacterium meningosepticum) |
2 |
|
| 1.62. |
Enterobacter aerogenes (Klebsiella mobilis) |
2 |
|
| 1.63. |
Enterobacter cloacae subsp. cloacae (Enterobacter cloacae) |
2 |
|
| 1.64. |
Enterobacter spp. |
2 |
|
| 1.65. |
Enterococcus spp. |
2 |
|
| 1.66. |
Erysipelothrix rhusiopathiae |
2 |
|
| 1.67. |
Escherichia coli (išskyrus nepatogenines padermes) |
2 |
|
| 1.68. |
Escherichia coli, verocytotoxigenic strains (pvz., O157:H7 arba O103) |
3** |
T |
| 1.69. |
Fluoribacter bozemanae (Legionella) |
2 |
|
| 1.70. |
Francisella hispaniensis |
2 |
|
| 1.71. |
Francisella tularensis subsp. holarctica |
2 |
|
| 1.72. |
Francisella tularensis subsp. mediasiatica |
2 |
|
| 1.73. |
Francisella tularensis subsp. novicida |
2 |
|
| 1.74. |
Francisella tularensis subsp. tularensis |
3 |
|
| 1.75. |
Fusobacterium necrophorum subsp. funduliforme |
2 |
|
| 1.76. |
Fusobacterium necrophorum subsp. necrophorum |
2 |
|
| 1.77. |
Gardnerella vaginalis |
2 |
|
| 1.78. |
Haemophilus ducreyi |
2 |
|
| 1.79. |
Haemophilus influenzae |
2 |
V |
| 1.80. |
Haemophilus spp. |
2 |
|
| 1.81. |
Helicobacter pylori |
2 |
|
| 1.82. |
Helicobacter spp. |
2 |
|
| 1.83. |
Klebsiella oxytoca |
2 |
|
| 1.84. |
Klebsiella pneumoniae subsp. ozaenae |
2 |
|
| 1.85. |
Klebsiella pneumoniae subsp. pneumoniae |
2 |
|
| 1.86. |
Klebsiella pneumoniae subsp. rhinoscleromatis |
2 |
|
| 1.87. |
Klebsiella spp. |
2 |
|
| 1.88. |
Legionella pneumophila subsp. fraseri |
2 |
|
| 1.89. |
Legionella pneumophila subsp. pascullei |
2 |
|
| 1.90. |
Legionella pneumophila subsp. pneumophila |
2 |
|
| 1.91. |
Legionella spp. |
2 |
|
| 1.92. |
Leptospira interrogans (visos atmainos) |
2 |
|
| 1.93. |
Leptospira interrogans spp. |
2 |
|
| 1.94. |
Listeria monocytogenes |
2 |
|
| 1.95. |
Listeria ivanovii subsp. ivanovii |
2 |
|
| 1.96. |
Listeria invanovii subsp. londoniensis |
2 |
|
| 1.97. |
Morganella morganii subsp. morganii (Proteus morganii) |
2 |
|
| 1.98. |
Morganella morganii subsp. sibonii |
2 |
|
| 1.99. |
Mycobacterium abscessus subsp. abscessus |
2 |
|
| 1.100. |
Mycobacterium africanum |
3 |
V |
| 1.101. |
Mycobacterium avium subsp. avium (Mycobacterium avium) |
2 |
|
| 1.102. |
Mycobacterium avium subsp. paratuberculosis (Mycobacterium paratuberculosis) |
2 |
|
| 1.103. |
Mycobacterium avium subsp. silvaticum |
2 |
|
| 1.104. |
Mycobacterium bovis |
3 |
V |
| 1.105. |
Mycobacterium caprae (Mycobacterium tuberculosis subsp. caprae) |
3 |
|
| 1.106. |
Mycobacterium chelonae |
2 |
|
| 1.107. |
Mycobacterium chimaera |
2 |
|
| 1.108. |
Mycobacterium fortuitum |
2 |
|
| 1.109. |
Mycobacterium intracellulare |
2 |
|
| 1.110. |
Mycobacterium kansasii |
2 |
|
| 1.111. |
Mycobacterium leprae |
3 |
|
| 1.112. |
Mycobacterium malmoense |
2 |
|
| 1.113. |
Mycobacterium marinum |
2 |
|
| 1.114. |
Mycobacterium microti |
3** |
|
| 1.115. |
Mycobacterium pinnipedii |
3 |
|
| 1.116. |
Mycobacterium scrofulaceum |
2 |
|
| 1.117. |
Mycobacterium simiae |
2 |
|
| 1.118. |
Mycobacterium szulgai |
2 |
|
| 1.119. |
Mycobacterium tuberculosis |
3 |
V |
| 1.120. |
Mycobacterium ulcerans |
3** |
|
| 1.121. |
Mycobacterium xenopi |
2 |
|
| 1.122. |
Mycoplasma hominis |
2 |
|
| 1.123. |
Mycoplasma pneumoniae |
2 |
|
| 1.124. |
Mycoplasma spp. |
2 |
|
| 1.125. |
Neisseria gonorrhoeae |
2 |
|
| 1.126. |
Neisseria meningitidis |
2 |
V |
| 1.127. |
Neorickettsia sennetsu (Rickettsia sennetsu, Ehrlichia sennetsu) |
2 |
|
| 1.128. |
Nocardia asteroides |
2 |
|
| 1.129. |
Nocardia brasiliensis |
2 |
|
| 1.130. |
Nocardia farcinica |
2 |
|
| 1.131. |
Nocardia nova |
2 |
|
| 1.132. |
Nocardia otitidiscaviarum |
2 |
|
| 1.133. |
Nocardia spp. |
2 |
|
| 1.134. |
Orientia tsutsugamushi (Rickettsia tsutsugamushi) |
3 |
|
| 1.135. |
Pasteurella multocida subsp. gallicida (Pasteurella gallicida) |
2 |
|
| 1.136. |
Pasteurella multocida subsp. multocida |
2 |
|
| 1.137. |
Pasteurella multocida subsp. septica |
2 |
|
| 1.138. |
Pasteurella spp. |
2 |
|
| 1.139. |
Peptostreptococcus anaerobius |
2 |
|
| 1.140. |
Plesiomonas shigelloides |
2 |
|
| 1.141. |
Porphyromonas spp. |
2 |
|
| 1.142. |
Prevotella spp. |
2 |
|
| 1.143. |
Proteus mirabilis |
2 |
|
| 1.144. |
Proteus penneri |
2 |
|
| 1.145. |
Proteus vulgaris |
2 |
|
| 1.146. |
Providencia alcalifaciens (Proteus inconstans) |
2 |
|
| 1.147. |
Providencia rettgeri (Proteus rettgeri) |
2 |
|
| 1.148. |
Providencia spp. |
2 |
|
| 1.149. |
Pseudomonas aeruginosa |
2 |
T |
| 1.150. |
Rhodococcus hoagii (Corynebacterium equii) |
2 |
|
| 1.151. |
Rickettsia africae |
3 |
|
| 1.152. |
Rickettsia akari |
3** |
|
| 1.153. |
Rickettsia australis |
3 |
|
| 1.154. |
Rickettsia canadensis |
2 |
|
| 1.155. |
Rickettsia conorii |
3 |
|
| 1.156. |
Rickettsia heilongjiangensis |
3** |
|
| 1.157. |
Rickettsia japonica |
3 |
|
| 1.158. |
Rickettsia montanensis |
2 |
|
| 1.159. |
Rickettsia typhi |
3 |
|
| 1.160. |
Rickettsia prowazekii |
3 |
|
| 1.161. |
Rickettsia rickettsii |
3 |
|
| 1.162. |
Rickettsia sibirica |
3 |
|
| 1.163. |
Rickettsia spp. |
2 |
|
| 1.164. |
Salmonella enterica (choleraesuis) subsp. arizonae |
2 |
|
| 1.165. |
Salmonella Enteritidis |
2 |
|
| 1.166. |
Salmonella Paratyphi A, B, C |
2 |
V |
| 1.167. |
Salmonella Typhi |
3** |
V |
| 1.168. |
Salmonella Typhimurium |
2 |
|
| 1.169. |
Salmonella (kitos atmainos) |
2 |
|
| 1.170. |
Shigella boydii |
2 |
|
| 1.171. |
Shigella dysenteriae (1 tipas) |
3** |
T |
| 1.172. |
Shigella dysenteriae, kiti tipai, išskyrus 1 tipą |
2 |
|
| 1.173. |
Shigella flexneri |
2 |
|
| 1.174. |
Shigella sonnei |
2 |
|
| 1.175. |
Staphylococcus aureus |
2 |
T |
| 1.176. |
Streptobacillus moniliformis |
2 |
|
| 1.177. |
Streptococcus agalactiae |
2 |
|
| 1.178. |
Streptococcus dysgalactiae subsp. equisimilis |
2 |
|
| 1.179. |
Streptococcus pneumoniae |
2 |
T, V |
| 1.180. |
Streptococcus pyogenes |
2 |
T |
| 1.181. |
Streptococcus suis |
2 |
|
| 1.182. |
Streptococcus spp. |
2 |
|
| 1.183. |
Treponema carateum |
2 |
|
| 1.184. |
Treponema pallidum |
2 |
|
| 1.185. |
Treponema pertenue |
2 |
|
| 1.186. |
Treponema spp. |
2 |
|
| 1.187. |
Trueperella pyogenes |
2 |
|
| 1.188. |
Ureaplasma parvum |
2 |
|
| 1.189. |
Ureaplasma urealyticum |
2 |
|
| 1.190. |
Vibrio cholerae (įskaitant El Tor) |
2 |
T, V |
| 1.191. |
Vibrio parahaemolyticus (Benecka parahaemolytica) |
2 |
|
| 1.192. |
Vibrio spp. |
2 |
|
| 1.193. |
Yersinia enterocolitica subsp. enterolitica |
2 |
|
| 1.194. |
Yersinia enterocolitica subsp. palearctica |
2 |
|
| 1.195. |
Yersinia pestis |
3 |
|
| 1.196. |
Yersinia pseudotuberculosis |
2 |
|
| 1.197. |
Yersinia spp. |
2 |
|
| 2. |
VIRUSAI (virusų rūšys arba nurodyta taksonomijos tvarka) PASTABA. Virusai išvardyti pagal būrį (O), šeimą (F) ir gentį (G). PASTABA. Visi virusai, kurie buvo aptikti žmonių organizmuose, bet dar nėra įvertinti ir įtraukti į Sąrašą, priskiriami bent jau 2 grupei, išskyrus atvejus, kai yra įrodymų, kad jie neturėtų sukelti žmonėms ligų (žr. Sąrašo 5 punktą). |
||
|
|
Bunyavirales (O) |
||
|
|
Hantaviridae (F) |
||
|
|
Orthohantavirus (G) |
||
| 2.1. |
Andų ortohantavirusas (hantaviruso rūšis, sukelianti hantaviruso respiracinį sindromą [HPS]) |
3 |
|
| 2.2. |
Bayou ortohantavirusas |
3 |
|
| 2.3. |
Black Creek Canal ortohantavirusas |
3 |
|
| 2.4. |
Cano Delgadito ortohantavirusas |
3 |
|
| 2.5. |
Choclo ortohantavirusas |
3 |
|
| 2.6. |
Dobravos ir Belgrado ortohantavirusas (hantaviruso rūšis, sukelianti hemoraginę karštligę su inkstų sindromu [HFRS]) |
3 |
|
| 2.7. |
El Moro Canyon ortohantavirusas |
3 |
|
| 2.8. |
Hantaan ortohantavirusas (hantaviruso rūšis, sukelianti hemoraginę karštligę su inkstų sindromu [HFRS]) |
3 |
|
| 2.9. |
Laguna Negra ortohantavirusas |
3 |
|
| 2.10. |
Prospect Hill ortohantavirusas |
2 |
|
| 2.11. |
Puumala ortohantavirusas (hantaviruso rūšis, sukelianti epideminę nefropatiją [NE]) |
2 |
|
| 2.12. |
Seulo ortohantavirusas (hantaviruso rūšis, sukelianti hemoraginę karštligę su inkstų sindromu [HFRS]) |
3 |
|
| 2.13. |
Sin Nombre ortohantavirusas (hantaviruso rūšis, sukelianti hantaviruso respiracinį sindromą [HPS]) |
3 |
|
| 2.14. |
Kiti hantavirusai, laikomi patogeniniais |
2 |
|
|
|
Nairoviridae (F) |
||
|
|
Orthonairovirus (G) |
||
| 2.15. |
Krymo ir Kongo hemoraginės karštligės ortonairovirusas |
4 |
|
| 2.16. |
Dugbe ortonairovirusas |
2 |
|
| 2.17. |
Hazara ortonairovirusas |
2 |
|
| 2.18. |
Nairobio avių ligos ortonairovirusas |
2 |
|
| 2.19. |
Kiti nairovirusai, laikomi patogeniniais |
2 |
|
|
|
Peribunyaviridae (F) |
||
|
|
Orthobunyavirus (G) |
||
| 2.20. |
Bunyamwera ortobuniavirusas (Germistono virusas) |
2 |
|
| 2.21. |
Kalifornijos encefalito ortobuniavirusas |
2 |
|
| 2.22. |
Oropouche ortobuniavirusas |
3 |
|
| 2.23. |
Kiti ortobuniavirusai, laikomi patogeniniais |
2 |
|
|
|
Phenuiviridae (F) |
||
|
|
Phlebovirus (G) |
||
| 2.24. |
Bhanja flebovirusas |
2 |
|
| 2.25. |
Punta Toro flebovirusas |
2 |
|
| 2.26. |
Rift Valley fever flebovirusas |
3 |
|
| 2.27. |
Sandfly fever Naples flebovirusas (Toskanos virusas) |
2 |
|
| 2.28. |
SFTS flebovirusas (karščiavimo su trombocitopenijos sindromu virusas) |
3 |
|
| 2.29. |
Kiti flebovirusai, laikomi patogeniniais |
2 |
|
|
|
Herpesvirales (O) |
||
|
|
Herpesviridae (F) |
||
|
|
Cytomegalovirus (G) |
||
| 2.30. |
Žmogaus beta herpeso virusas 5 (Cytomegalovirusas) |
2 |
|
|
|
Lymphocryptovirus (G) |
||
| 2.31. |
Žmogaus gama herpeso virusas 4 (Epsteino-Barro virusas) |
2 |
|
|
|
Rhadinoovirus (G) |
||
| 2.32. |
Žmogaus gama herpeso virusas 8 |
2 |
D |
|
|
Roseolovirus (G) |
||
| 2.33. |
Žmogaus beta herpeso virusas 6A (žmogaus B-limfotropinis virusas) |
2 |
|
| 2.34. |
Žmogaus beta herpeso virusas 6B |
2 |
|
| 2.35. |
Žmogaus beta herpeso virusas 7 |
2 |
|
|
|
Simplexvirus (G) |
||
| 2.36. |
Makakų alfa herpeso virusas 1 (herpeso virusas simiae, herpeso B virusas) |
3 |
|
| 2.37. |
Žmogaus alfa herpeso virusas 1 (žmogaus herpeso virusas 1, paprastasis herpeso virusas, 1 tipo) |
2 |
|
| 2.38. |
Žmogaus alfa herpeso virusas 2 (žmogaus herpeso virusas 2, paprastasis herpeso virusas, 2 tipo) |
2 |
|
|
|
Varicellovirus (G) |
||
| 2.39. |
Žmogaus alfa herpeso virusas 3 (vėjaraupių ir juostinės pūslelinės herpeso virusas) |
2 |
V |
|
|
Mononegavirales (O) |
||
|
|
Filoviridae (F) |
||
| 2.40. |
Ebolavirus (G) |
4 |
|
|
|
Marburgvirus (G) |
||
| 2.41. |
Marburgo marburgvirusas |
4 |
|
|
|
Paramyxoviridae (F) |
||
|
|
Avulavirus (G) |
||
| 2.42. |
Niukaslo ligos virusas |
2 |
|
|
|
Henipavirus (G) |
||
| 2.43. |
Hendra henipavirusas |
4 |
|
| 2.44. |
Nipah henipavirusas |
4 |
|
|
|
Morbillivirus (G) |
||
| 2.45. |
Tymų morbilivirusas |
2 |
V |
|
|
Respirovirus (G) |
||
| 2.46. |
Žmogaus respiracinis virusas 1 (paragripo virusas 1) |
2 |
|
| 2.47. |
Žmogaus respiracinis virusas 3 (paragripo virusas 3) |
2 |
|
|
|
Rubulavirus (G) |
||
| 2.48. |
Kiaulytės rubulavirusas |
2 |
V |
| 2.49. |
Žmogaus rubulavirusas 2 (paragripo virusas 2) |
2 |
|
| 2.50. |
Žmogaus rubulavirusas 4 (paragripo virusas 4) |
2 |
|
|
|
Pneumoviridae (F) |
||
|
|
Metapneumovirus (G) |
||
|
|
Orthopneumovirus (G) |
||
| 2.51. |
Žmogaus ortopneumovirusas (respiracinis sincitinis virusas) |
2 |
|
|
|
Rhabdoviridae (F) |
||
|
|
Lyssavirus (G) |
||
| 2.52. |
Australiškasis šikšnosparnių lisavirusas |
3** |
V |
| 2.53. |
Duvenhage lisavirusas |
3** |
V |
| 2.54. |
Europinis šikšnosparnių lisavirusas 1 |
3** |
V |
| 2.55. |
Europinis šikšnosparnių lisavirusas 2 |
3** |
V |
| 2.56. |
Lagoso šikšnosparnių lisavirusas |
3** |
|
| 2.57. |
Mokola lisavirusas |
3 |
|
| 2.58. |
Pasiutligės lisavirusas |
3** |
V |
|
|
Vesiculovirus (G) |
||
| 2.59. |
Vezikulinio stomatito virusas, Alagoas pūslelinės virusas |
2 |
|
| 2.60. |
Vezikulinio stomatito virusas, Indiana pūslelinės virusas |
2 |
|
| 2.61. |
Vezikulinio stomatito virusas, New Jersey pūslelinės virusas |
2 |
|
| 2.62. |
Piry pūslelinės virusas (Piry virusas) |
2 |
|
|
|
Nidovirales (O) |
||
|
|
Coronaviridae (F) |
||
|
|
Betacoronavirus (G) |
||
| 2.63. |
Sunkaus ūmaus respiracinio sindromo koronavirusas (SŪRS virusas) |
3 |
|
| 2.64. |
Sunkaus ūminio respiracinio sindromo koronavirusas 2 (SARS-CoV-2) |
3 |
Vadovaujantis Nuostatų 47.3 papunkčiu, su SARS-CoV-2 dauginimu nesusijęs diagnostikos laboratorijos darbas turėtų būti atliekamas patalpose, kuriose taikoma bent 2 izoliavimo lygmens tvarka. Su SARS-CoV-2 susijęs dauginimo darbas turėtų būti atliekamas 3 izoliavimo lygmens laboratorijoje, kurioje slėgis yra žemesnis nei atmosferos slėgis. |
| 2.65. |
Artimųjų Rytų respiracinio sindromo koronavirusas (MERS virusas) |
3 |
|
| 2.66. |
Kiti Coronaviridae, laikomi patogeniniais |
2 |
|
|
|
Picornavirales (O) |
||
|
|
Picornaviridae (F) |
||
|
|
Cardiovirus (G) |
||
| 2.67. |
Saffold virusas |
2 |
|
|
|
Cosavirus (G) |
||
| 2.68. |
Cosa virusas A |
2 |
|
|
|
Enterovirus (G) |
||
| 2.69. |
Enterovirusas A |
2 |
|
| 2.70. |
Enterovirusas B |
2 |
|
| 2.71. |
Enterovirusas C |
2 |
|
| 2.72. |
Enterovirusas D, žmogaus enterovirusas 70 tipo (ūmaus hemoraginio junginės uždegimo virusas) |
2 |
|
| 2.73. |
Rinovirusai |
2 |
|
| 2.74. |
Poliomielito virusas, 1 ir 3 tipo |
2 |
V |
| 2.75. |
Poliomielito virusas, 2 tipo |
3 |
V Klasifikacija pagal Pasaulio sveikatos organizacijos Pasaulinį veiksmų planą, siekiant sumažinti poliomielito viruso infrastruktūros riziką išnykus tam tikro tipo laukiniam virusui ir dėl to nustojus vartoti geriamąsias poliomielito vakcinas. |
|
|
Hepatovirus (G) |
||
| 2.76. |
Hepatovirusas A (hepatito A virusas, žmogaus enterovirusas 72 tipo) |
2 |
V |
|
|
Kobuvirus (G) |
||
| 2.77. |
Aichi virusas A (Aichi virusas 1) |
2 |
|
|
|
Parechovirus (G) |
||
| 2.78. |
Parechovirusai A |
2 |
|
| 2.79. |
Parechovirusai B (Ljungan virusas) |
2 |
|
| 2.80. |
Kiti Picornaviridae, laikomi patogeniniais |
2 |
|
|
|
Nesuklasifikuoti (O) |
||
| 2.81. |
Adenoviridae (F) |
2 |
|
| 2.82. |
Astroviridae (F) |
2 |
|
|
|
Arenaviridae (F) |
||
|
|
Mammarenavirus (G) |
||
| 2.83. |
Braziliškasis mamarenavirusas |
4 |
|
| 2.84. |
Chapare mamarenavirusas |
4 |
|
| 2.85. |
Flexal mamarenavirusas |
3 |
|
| 2.86. |
Guanarito mamarenavirusas |
4 |
|
| 2.87. |
Junín mamarenavirusas |
4 |
|
| 2.88. |
Lassa mamarenavirusas |
4 |
|
| 2.89. |
Lujo mamarenavirusas |
4 |
|
| 2.90. |
Limfocitinio choriomeningito mamarenavirusas, neurotropinės padermės |
2 |
|
| 2.91. |
Limfocitinio choriomeningito mamarenavirusas (kitų padermių) |
2 |
|
| 2.92. |
Machupo mamarenavirusas |
4 |
|
| 2.93. |
Mobala mamarenavirusas |
2 |
|
| 2.94. |
Mopeia mamarenavirusas |
2 |
|
| 2.95. |
Tacaribe mamarenavirusas |
2 |
|
| 2.96. |
Whitewater Arroyo mamarenavirusas |
3 |
|
|
|
Caliciviridae (F) |
||
|
|
Norovirus (G) |
||
| 2.97. |
Norovirusas (Norwalk virusas) |
2 |
|
| 2.98. |
Kiti Caliciviridae, laikomi patogeniniais |
2 |
|
|
|
Hepadnaviridae (F) |
||
|
|
Orthohepadnavirus (G) |
||
| 2.99. |
Hepatito B virusas |
3** |
V, D |
|
|
Hepeviridae (F) |
||
|
|
Orthohepevirus (G) |
||
| 2.100. |
Ortohepevirusas A (hepatito E virusas) |
2 |
|
|
|
Flaviviridae (F) |
||
|
|
Flavivirus (G) |
||
| 2.101. |
Dengės virusas |
3 |
|
| 2.102. |
Japoniškojo encefalito virusas |
3 |
V |
| 2.103. |
Kyasanur Forest ligos virusas |
3 |
V |
| 2.104. |
Louping ill virusas |
3** |
|
| 2.105. |
Murray Valley encefalito virusas (Australijos encefalito virusas) |
3 |
|
| 2.106. |
Omsko hemoraginės karštligės virusas |
3 |
|
| 2.107. |
Powassan virusas |
3 |
|
| 2.108. |
Rocio virusas |
3 |
|
| 2.109. |
St. Louis encefalito virusas |
3 |
|
| 2.110. |
Erkinio encefalito virusas |
||
| 2.111. |
Absettarov virusas |
3 |
|
| 2.112. |
Hanzalova virusas |
3 |
|
| 2.113. |
Hypr virusas |
3 |
|
| 2.114. |
Kumlinge virusas |
3 |
|
| 2.115. |
Negishi virusas |
3 |
|
| 2.116. |
Rusiškasis pavasario–vasaros encefalitas |
3 |
V Erkinis encefalitas |
| 2.117. |
Erkinio encefalito virusas (Vidurio Europos potipis) |
3** |
V |
| 2.118. |
Erkinio encefalito virusas (Tolimųjų Rytų potipis) |
3 |
|
| 2.119. |
Erkinio encefalito virusas (Sibiro potipis) |
3 |
V |
| 2.120. |
Wesselsbron virusas |
3** |
|
| 2.121. |
Vakarų Nilo karštinės virusas |
3 |
|
| 2.122. |
Geltonojo drugio virusas |
3 |
V |
| 2.123. |
Zikos virusas |
2 |
|
| 2.124. |
Kiti flavivirusai, laikomi patogeniniais |
2 |
|
|
|
Hepacivirus (G) |
||
| 2.125. |
Hepacivirusas C (Hepatito C virusas) |
3** |
D |
|
|
Orthomyxoviridae (F) |
||
|
|
Gammainfluenzavirus (G) |
||
| 2.126. |
C tipo gripo virusas |
2 |
V (tik A ir B tipo) |
|
|
Influenzavirus A (G) |
||
| 2.127. |
Labai patogeniški paukščių gripo virusai HPAIV (H5), pvz., H5N1 |
3 |
|
| 2.128. |
Labai patogeniški paukščių gripo virusai HPAIV (H7), pvz., H7N7, H7N9 |
3 |
|
| 2.129. |
A tipo gripo virusas |
2 |
V (tik A ir B tipo) |
| 2.130. |
A tipo gripo virusas A/New York/1/18 (H1N1) (ispaniškasis gripas 1918) |
3 |
|
| 2.131. |
A tipo gripo virusas A/Singapore/1/57 (H2N2) |
3 |
|
| 2.132. |
Mažai patogeniškas paukščių gripo virusas (LPAI) H7N9 |
3 |
|
|
|
Influenzavirus B (G) |
||
| 2.133. |
B tipo gripo virusas |
2 |
V (tik A ir B tipo) |
|
|
Thogoto virus (G) |
||
| 2.134. |
Dhori virusas (erkinis orthomyxoviridae: Dhori) |
2 |
|
| 2.135. |
Thogoto virusas (erkinis orthomyxoviridae: Thogoto) |
2 |
|
| 2.136. |
Papillomaviridae (F) |
2 |
D (rekomenduojama, kai darbuotojai turi tiesioginį sąlytį su šiais virusais) |
|
|
Parvoviridae (F) |
||
|
|
Erythroparvovirus (G) |
||
| 2.137. |
Primatų eritroparvovirusas 1 (žmogaus parvovirusas, B 19 virusas) |
2 |
|
|
|
Polyomaviridae (F) |
||
|
|
Betapolyomavirus (G) |
||
| 2.138. |
Žmogaus poliomos virusas 1 (BK virusas) |
2 |
D (rekomenduojama, kai darbuotojai turi tiesioginį sąlytį su šiuo virusu) |
| 2.139. |
Žmogaus poliomos virusas 2 (JC virusas) |
2 |
D (rekomenduojama, kai darbuotojai turi tiesioginį sąlytį su šiuo virusu) |
|
|
Poxviridae (F) |
||
|
|
Molluscipoxvirus (G) |
||
| 2.140. |
Molluscum contagiosum virusas |
2 |
|
|
|
Orthopoxvirus (G) |
||
| 2.141. |
Karvių raupų virusas |
2 |
|
| 2.142. |
Beždžionių raupų virusas |
3 |
V |
| 2.143. |
Karvių raupų virusas (įskaitant buivolų raupų virusą1, dramblių raupų virusą2, triušių raupų virusą3) |
2 |
1 Nustatyti du virusai: vienas buivolų raupų tipo, kitas karvių raupų viruso atmainos. 2 Karvių raupų viruso atmaina. 3 Karvių raupų atmaina. |
| 2.144. |
Raupų (didysis ir mažasis) virusas |
4 |
V |
|
|
Parapoxvirus (G) |
||
| 2.145. |
Orf virusas |
2 |
|
| 2.146. |
Karvių raupų pseudovirusas (Milkers’ node virusas, parapoxvirus bovis) |
2 |
|
|
|
Yatapoxvirus (G) |
||
| 2.147. |
Tana raupų virusas |
2 |
|
| 2.148. |
Yaba beždžionių navikų virusas |
2 |
|
|
|
Reoviridae (F) |
||
|
|
Seadornavirus (G) |
||
| 2.149. |
Banna virusas |
2 |
|
| 2.150. |
Coltivirus (G) |
2 |
|
| 2.151. |
Rotavirus (G) |
2 |
|
| 2.152. |
Orbivirus (G) |
2 |
|
|
|
Retroviridae (F) |
||
|
|
Deltaretrovirus (G) |
||
| 2.153. |
Primatų T-ląstelių limfotropinis virusas 1 (žmogaus T-ląstelių limfotropinis virusas, 1 tipo) |
3** |
D |
| 2.154. |
Primatų T-ląstelių limfotropinis virusas 2 (žmogaus T-ląstelių limfotropinis virusas, 2 tipo) |
3** |
D |
|
|
Lentivirus (G) |
||
| 2.155. |
Žmogaus imunodeficito virusas 1 |
3** |
D |
| 2.156. |
Žmogaus imunodeficito virusas 2 |
3** |
D |
| 2.157. |
Beždžionių imunodeficito virusas (SIV) |
2 |
Šiuo metu nėra įrodymų, kad kiti beždžionių kilmės retrovirusai sukeltų žmonių ligas. Atsargumo tikslais dirbant su jais rekomenduojamas 3 izoliavimo lygmuo. |
|
|
Togaviridae (F) |
||
|
|
Alphavirus (G) |
||
| 2.158. |
Cabassou virusas |
3 |
|
| 2.159. |
Rytų arklinio encefalito virusas |
3 |
V |
| 2.160. |
Bebaru virusas |
2 |
|
| 2.161. |
Čikungunijos virusas |
3** |
|
| 2.162. |
Everglades virusas |
3** |
|
| 2.163. |
Mayaro virusas |
3 |
|
| 2.164. |
Mucambo virusas |
3** |
|
| 2.165. |
Ndumu virusas |
3** |
|
| 2.166. |
O’nyong-nyong virusas |
2 |
|
| 2.167. |
Ross River virusas |
2 |
|
| 2.168. |
Semliki Forest virusas |
2 |
|
| 2.169. |
Sindbis virusas |
2 |
|
| 2.170. |
Tonate virusas |
3** |
|
| 2.171. |
Venesuelos arklinio encefalito virusas |
3 |
V |
| 2.172. |
Vakarų arklinio encefalito virusas |
3 |
V |
| 2.173. |
Kiti alfavirusai, laikomi patogeniniais |
2 |
|
|
|
Rubivirus (G) |
||
| 2.174. |
Raudonukės virusas |
2 |
V |
|
|
Nesuklasifikuoti virusai (F) |
||
|
|
Deltavirus (G) |
||
| 2.175. |
Hepatito delta virusas |
2 |
V, D Hepatito delta virusas darbuotojams patogeniškas tik esant hepatito B viruso sukeltai vienalaikei ar antrinei infekcijai. Todėl nuo hepatito delta viruso darbuotojus, nepaveiktus hepatito B viruso, apsaugos skiepai nuo hepatito B viruso. |
| 3. |
PRIONŲ SUKELTŲ LIGŲ VEIKSNIAI |
||
| 3.1. |
Kroicfeldo-Jakobo ligos veiksnys |
3** |
D (rekomenduojama, kai darbuotojai turi tiesioginį sąlytį su veiksniu) |
| 3.2. |
Kroicfeldo-Jakobo ligos veiksnio atmaina |
3** |
D (rekomenduojama, kai darbuotojai turi tiesioginį sąlytį su veiksniu) |
| 3.3. |
Galvijų spongiforminės encefalopatijos (GSE) ir kitų susijusių užkrečiamų spongiforminių encefalopatijų veiksnys |
3** |
D (rekomenduojama, kai darbuotojai turi tiesioginį sąlytį su veiksniu) |
| 3.4. |
Gerstmanno-Sträusslerio-Scheinkerio sindromo veiksnys |
3** |
D (rekomenduojama, kai darbuotojai turi tiesioginį sąlytį su veiksniu) |
| 3.5. |
Kuru veiksnys |
3** |
D (rekomenduojama, kai darbuotojai turi tiesioginį sąlytį su veiksniu) |
| 3.6. |
Skrepio veiksnys |
2 |
|
| 4. |
PARAZITAI PASTABA. Nuoroda „spp.“ šalia genties pavadinimo reiškia kitas žinomas žmonėms patogeniškas rūšis, priklausančias tai pačiai genčiai (žr. Sąrašo 3 punktą). |
||
| 4.1. |
Acanthamoeba castellani |
2 |
|
| 4.2. |
Ancylostoma duodenale |
2 |
|
| 4.3. |
Angiostrongylus cantonensis |
2 |
|
| 4.4. |
Angiostrongylus costaricensis |
2 |
|
| 4.5. |
Anisakis simplex |
2 |
A |
| 4.6. |
Ascaris lumbricoides |
2 |
A |
| 4.7. |
Ascaris suum |
2 |
A |
| 4.8. |
Babesia divergens |
2 |
|
| 4.9. |
Babesia microti |
2 |
|
| 4.10. |
Balamuthia mandrillaris |
3 |
|
| 4.11. |
Balantidium coli |
2 |
|
| 4.12. |
Brugia malayi |
2 |
|
| 4.13. |
Brugia pahangi |
2 |
|
| 4.14. |
Brugia timori |
2 |
|
| 4.15. |
Capillaria philippinensis |
2 |
|
| 4.16. |
Capillaria spp. |
2 |
|
| 4.17. |
Clonorchis sinensis (Opisthorchis sinensis) |
2 |
|
| 4.18. |
Clonorchis viverrini (Opisthirchis viverrini) |
2 |
|
| 4.19. |
Cryptosporidium hominis |
2 |
|
| 4.20. |
Cryptosporidium parvum |
2 |
|
| 4.21. |
Cyclospora cayetanensis |
2 |
|
| 4.22. |
Dicrocoelium dentriticum |
2 |
|
| 4.23. |
Dipetalonema streptocerca |
2 |
|
| 4.24. |
Diphyllobothrium latum |
2 |
|
| 4.25. |
Dracunculus medinensis |
2 |
|
| 4.26. |
Echinococcus granulosus |
3** |
|
| 4.27. |
Echinococcus multilocularis |
3** |
|
| 4.28. |
Echinococcus oligarthrus |
3** |
|
| 4.29. |
Echinococcus vogeli |
3** |
|
| 4.30. |
Entamoeba histolytica |
2 |
|
| 4.31. |
Enterobius vermicularis |
2 |
|
| 4.32. |
Enterocytozoon bieneusi |
2 |
|
| 4.33. |
Fasciola gigantica |
2 |
|
| 4.34. |
Fasciola hepatica |
2 |
|
| 4.35. |
Fasciolopsis buski |
2 |
|
| 4.36. |
Giardia lamblia (Giardia duodenalis, Giardia intestinalis) |
2 |
|
| 4.37. |
Heterophyes spp. |
2 |
|
| 4.38. |
Hymenolepis diminuta |
2 |
|
| 4.39. |
Hymenolepis nana |
2 |
|
| 4.40. |
Leishmania aethiopica |
2 |
|
| 4.41. |
Leishmania braziliensis |
3** |
|
| 4.42. |
Leishmania donovani |
3** |
|
| 4.43. |
Leishmania guyanensis (Viannia guyanensis) |
3** |
|
| 4.44. |
Leishmania infantum (Leishmania chagasi) |
3** |
|
| 4.45. |
Leishmania major |
2 |
|
| 4.46. |
Leishmania mexicana |
2 |
|
| 4.47. |
Leishmania panamensis (Viannia panamensis) |
3** |
|
| 4.48. |
Leishmania peruviana |
2 |
|
| 4.49. |
Leishmania tropica |
2 |
|
| 4.50. |
Leishmania spp. |
2 |
|
| 4.51. |
Loa loa |
2 |
|
| 4.52. |
Mansonella ozzardi |
2 |
|
| 4.53. |
Mansonella perstans |
2 |
|
| 4.54. |
Mansonella streptocerca |
2 |
|
| 4.55. |
Metagonimus spp. |
2 |
|
| 4.56. |
Naegleria fowleri |
3 |
|
| 4.57. |
Necator americanus |
2 |
|
| 4.58. |
Onchocerca volvulus |
2 |
|
| 4.59. |
Opisthorchis felineus |
2 |
|
| 4.60. |
Opisthorchis spp. |
2 |
|
| 4.61. |
Paragonimus westermani |
2 |
|
| 4.62. |
Paragonimus spp. |
2 |
|
| 4.63. |
Plasmodium falciparum |
3** |
|
| 4.64. |
Plasmodium knowlesi |
3** |
|
| 4.65. |
Plasmodium spp. (žmogaus ir beždžionės) |
2 |
|
| 4.66. |
Sarcocystis suihominis |
2 |
|
| 4.67. |
Schistosoma haematobium |
2 |
|
| 4.68. |
Schistosoma intercalatum |
2 |
|
| 4.69. |
Schistosoma japonicum |
2 |
|
| 4.70. |
Schistosoma mansoni |
2 |
|
| 4.71. |
Schistosoma mekongi |
2 |
|
| 4.72. |
Strongyloides stercoralis |
2 |
|
| 4.73. |
Strongyloides spp. |
2 |
|
| 4.74. |
Taenia saginata |
2 |
|
| 4.75. |
Taenia solium |
3** |
|
| 4.76. |
Toxocara canis |
2 |
|
| 4.77. |
Toxocara cati |
2 |
|
| 4.78. |
Toxoplasma gondii |
2 |
|
| 4.79. |
Trichinella nativa |
2 |
|
| 4.80. |
Trichinella nelsoni |
2 |
|
| 4.81. |
Trichinella pseudospiralis |
2 |
|
| 4.82. |
Trichinella spiralis |
2 |
|
| 4.83. |
Trichomonas vaginalis |
2 |
|
| 4.84. |
Trichostrongylus orientalis |
2 |
|
| 4.85. |
Trichostrongylus spp. |
2 |
|
| 4.86. |
Trichuris trichiura |
2 |
|
| 4.87. |
Trypanosoma brucei brucei |
2 |
|
| 4.88. |
Trypanosoma brucei gambiense |
2 |
|
| 4.89. |
Trypanosoma brucei rhodesiense |
3** |
|
| 4.90. |
Trypanosoma cruzi |
3** |
|
| 4.91. |
Wuchereria bancrofti |
2 |
|
| 5. |
GRYBAI PASTABA. Nuoroda „spp.“ šalia genties pavadinimo reiškia kitas žinomas žmonėms patogeniškas rūšis, priklausančias tai pačiai genčiai (žr. Sąrašo 3 punktą). |
||
| 5.1. |
Aspergillus flavus |
2 |
A |
| 5.2. |
Aspergillus fumigatus |
2 |
A |
| 5.3. |
Aspergillus spp. |
2 |
|
| 5.4. |
Blastomyces dermatitidis (Ajellomyces dermatitidis) |
3 |
|
| 5.5. |
Blastomyces gilchristii |
3 |
|
| 5.6. |
Candida albicans |
2 |
A |
| 5.7. |
Candida dubliniensis |
2 |
|
| 5.8. |
Candida glabrata |
2 |
|
| 5.9. |
Candida parapsilosis |
2 |
|
| 5.10. |
Candida tropicalis |
2 |
|
| 5.11. |
Cladophialophora bantiana (Xylohypha bantiana, Cladosporium bantianum, trichoides) |
3 |
|
| 5.12. |
Cladophialophora modesta |
3 |
|
| 5.13. |
Cladophialophora spp. |
2 |
|
| 5.14. |
Coccidioides immitis |
3 |
A |
| 5.15. |
Coccidioides posadasii |
3 |
A |
| 5.16. |
Cryptococcus gattii (Filobasidiella neoformans var. bacillispora) |
2 |
A |
| 5.17. |
Cryptococcus neoformans (Filobasidiella neoformans var. neoformans) |
2 |
A |
| 5.18. |
Emmonsia parva var. parva |
2 |
|
| 5.19. |
Emmonsia parva var. crescens |
2 |
|
| 5.20. |
Epidermophyton floccosum |
2 |
A |
| 5.21. |
Epidermophyton spp. |
2 |
|
| 5.22. |
Fonsecaea pedrosoi |
2 |
|
| 5.23. |
Histoplasma capsulatum |
3 |
|
| 5.24. |
Histoplasma capsulatum var. farciminosum |
3 |
|
| 5.25. |
Histoplasma duboisii |
3 |
|
| 5.26. |
Madurella grisea |
2 |
|
| 5.27. |
Madurella mycetomatis |
2 |
|
| 5.28. |
Microsporum spp. |
2 |
A |
| 5.29. |
Nannizzia spp. |
2 |
|
| 5.30. |
Neotestudina rosatii |
2 |
|
| 5.31. |
Paracoccidioides brasiliensis |
3 |
A |
| 5.32. |
Paracoccidioides lutzii |
3 |
|
| 5.33. |
Paraphyton spp. |
2 |
|
| 5.34. |
Rhinocladiella mackenziei |
3 |
|
| 5.35. |
Scedosporium apiospermum |
2 |
|
| 5.36. |
Scedosporium prolificans (inflatum) |
2 |
|
| 5.37. |
Sporothrix schenckii |
2 |
|
| 5.38. |
Talaromyces marneffei (Penicillium marneffei) |
2 |
A |
| 5.39. |
Trichophyton rubrum |
2 |
A |
| 5.40. |
Trichophyton tonsurans |
2 |
A |
| 5.41. |
Trichophyton spp. |
2 |
|
______________
Darbuotojų apsaugos nuo biologinių profesinės rizikos veiksnių poveikio darbe nuostatų
3 priedas
IZOLIAVIMO PRIEMONĖS
| A. Izoliavimo priemonės |
B. Izoliavimo lygmenys |
||
| 2 |
3 |
4 |
|
| DARBO VIETA |
|||
| 1. Darbo vieta turi būti atskirta nuo kitų tame pačiame pastate esančių darbo vietų |
Ne |
Rekomenduojama |
Taip |
| 2. Darbo vietą turi būti galima užsandarinti taip, kad būtų galima atlikti dezinfekciją dujomis arba aerozoliu |
Ne |
Rekomenduojama |
Taip |
| PATALPOS |
|||
| 3. Su infekuota medžiaga, įskaitant visą gyvūninę, dirbama saugos (laminarinėse) spintose, izoliatoriuose arba kitose tinkamai apsaugotose patalpose |
Prireikus |
Taip, jei infekcija plinta oru |
Taip |
| ĮRANGA |
|||
| 4. Į darbo vietą tiekiamas ir (ar) iš jos šalinamas oras filtruojamas naudojant HEPA* arba kitą panašų filtrą |
Ne |
Taip, orui šalinti |
Taip, orui ir tiekti, ir šalinti |
| 5. Darbo vietoje turi būti palaikomas žemesnis nei atmosferos slėgis |
Ne |
Rekomenduojama |
Taip |
| 6. Nelaidūs vandeniui ir lengvai valomi paviršiai |
Taip, darbastalių ir grindų |
Taip, darbastalių, grindų ir kitų paviršių, nurodytų profesinės rizikos vertinime |
Taip, darbastalių, sienų, grindų ir lubų |
| 7. Rūgštims, šarmams, tirpikliams ir dezinfekantams atsparūs paviršiai |
Rekomenduojama |
Taip |
Taip |
| DARBO SISTEMA |
|||
| 8. Patekti gali tik paskirti darbuotojai |
Rekomenduojama |
Taip |
Taip, per oro sandarinimo patalpą** |
| 9. Veiksminga užkrato pernešėjų (pvz., graužikų ir vabzdžių) kontrolė |
Rekomenduojama |
Taip |
Taip |
| 10. Detalizuota dezinfekavimo tvarka |
Taip |
Taip |
Taip |
| 11. Saugus biologinių veiksnių laikymas |
Taip |
Taip |
Taip, patikimas saugojimas |
| 12. Prieš išeidami iš izoliuotos zonos darbuotojai turi nusiprausti duše |
Ne |
Rekomenduojama |
Rekomenduojama |
| ATLIEKOS |
|||
| 13. Patvirtintas gyvūnų skerdenų neutralizavimo procesas, kad jos būtų pašalintos saugiai |
Rekomenduojama |
Taip, teritorijoje ar už jos ribų |
Taip, teritorijoje |
| KITOS PRIEMONĖS |
|||
| 14. Laboratorijos įranga negali būti naudojama kitose patalpose |
Ne |
Rekomenduojama |
Taip |
| 15. Įrengtas stebėjimo langelis ar lygiavertė priemonė, kad būtų galima matyti esančius patalpoje |
Rekomenduojama |
Rekomenduojama |
Taip |
PASTABOS:
1. Lentelėje nurodytos izoliavimo priemonės taikomos atsižvelgiant į veiklos pobūdį, profesinės rizikos vertinimo rezultatus ir konkrečių biologinių veiksnių pobūdį.
2. Nuostata „Rekomenduojama“ reiškia, kad izoliavimo priemonė turėtų būti taikoma, nebent Darbuotojų apsaugos nuo biologinių profesinės rizikos veiksnių poveikio darbe nuostatų 9 punkte nurodytame profesinės rizikos vertinime būtų nustatyta kitaip.
Darbuotojų apsaugos nuo biologinių profesinės rizikos veiksnių poveikio darbe nuostatų
4 priedas
PRAMONINIAMS PROCESAMS TAIKOMOS IZOLIAVIMO PRIEMONĖS
| A. Izoliavimo priemonės |
B. Izoliavimo lygmenys |
||
| 2 |
3 |
4 |
|
| BENDRIEJI REIKALAVIMAI |
|||
| 1. Su gyvybingais organizmais dirbama sistemoje, kurioje procesas yra fiziškai atskirtas nuo aplinkos |
Taip |
Taip |
Taip |
| 2. Iš uždaros sistemos išeinančios dujos tvarkomos taip, kad būtų: |
Iki minimumo sumažintas jų nutekėjimas |
Užkertamas kelias joms nutekėti |
Užkertamas kelias joms nutekėti |
| 3. Mėginiai imami, uždara sistema papildoma medžiagomis, gyvybingi organizmai į kitą uždarą sistemą perkeliami taip, kad būtų: |
Iki minimumo sumažintas jų plitimas |
Užkertamas kelias joms plisti |
Užkertamas kelias joms plisti |
| 4. Pagrindinės kultūros skysčiai neturi būti šalinami iš uždaros sistemos, jei gyvybingi organizmai nėra: |
Neutralizuoti patvirtintomis cheminėmis ir fizinėmis priemonėmis |
Neutralizuoti patvirtintomis cheminėmis ir fizinėmis priemonėmis |
Neutralizuoti patvirtintomis cheminėmis ir fizinėmis priemonėmis |
| 5. Sandarinimo priemonės turi būti suprojektuotos taip, kad: |
Sumažintų pralaidumą |
Užtikrintų nepralaidumą |
Užtikrintų nepralaidumą |
| 6. Kontroliuojama zona turi būti įrengta taip, kad sulaikytų visą išsiliejusį uždaros sistemos turinį |
Ne |
Rekomenduojama |
Taip |
| 7. Kontroliuojamą zoną turi būti galima užsandarinti dujinei dezinfekcijai atlikti |
Ne |
Rekomenduojama |
Taip |
| PATALPOS |
|||
| 8. Darbuotojai turi būti aprūpinti biologinių veiksnių neutralizavimo (valymo, kenksmingumo šalinimo) ir prausimosi įrenginiais ir priemonėmis |
Taip |
Taip |
Taip |
| ĮRANGA |
|||
| 9. Į kontroliuojamą zoną tiekiamas ir iš jos šalinamas oras turi būti filtruojamas naudojant HEPA* filtrą |
Ne |
Rekomenduojama |
Taip |
| 10. Kontroliuojamoje zonoje turi būti palaikomas mažesnis nei atmosferos slėgis |
Ne |
Rekomenduojama |
Taip |
| 11. Kontroliuojama zona turi būti tinkamai vėdinama, kad būtų sumažintas oro užterštumas |
Rekomenduojama |
Rekomenduojama |
Taip |
| DARBO SISTEMA |
|||
| 12. Uždaros sistemos** turi būti įrengtos kontroliuojamoje zonoje |
Rekomenduojama |
Rekomenduojama |
Taip, tikslingai pagal paskirtį |
| 13. Pakabinami biologinio pavojaus ženklai |
Rekomenduojama |
Taip |
Taip |
| 14. Patekti gali tik paskirti darbuotojai |
Rekomenduojama |
Taip |
Taip, per oro sandarinimo patalpą*** |
| 15. Prieš išeidami iš kontroliuojamos zonos darbuotojai turi nusiprausti duše |
Ne |
Rekomenduojama |
Taip |
| 16. Darbuotojai turi vilkėti apsaugančius drabužius |
Taip, darbo drabužius |
Taip |
Taip, visiškai persirengti |
| NUOTEKOS |
|||
| 17. Nuotekos iš kriauklių ir dušų turi būti surinktos ir neutralizuotos prieš jas išleidžiant |
Ne |
Rekomenduojama |
Taip |
| 18. Nuotekų apdorojimas prieš jas galutinai išleidžiant |
Nukenksminamos patvirtintomis cheminėmis ir fizinėmis priemonėmis |
Nukenksminamos patvirtintomis cheminėmis ir fizinėmis priemonėmis |
Nukenksminamos patvirtintomis cheminėmis ir fizinėmis priemonėmis |
PASTABOS:
1. Dirbant su 1 grupės biologiniais veiksniais, įskaitant gyvąsias susilpnintas vakcinas, reikia laikytis bendrųjų rizikos vertinimo ir darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo principų, nurodytų Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje, ir bendrųjų higienos principų.
2. Dirbant su 2, 3 ir 4 grupės biologiniais veiksniais, prireikus, remiantis su tam tikru procesu ar proceso dalimis susijusios profesinės rizikos vertinimu, pasirenkami ir derinami lentelėje nustatyti skirtingų kategorijų izoliavimo reikalavimai.
3. Nuostata „Rekomenduojama“ reiškia, kad priemonė turėtų būti taikoma, nebent Darbuotojų apsaugos nuo biologinių profesinės rizikos veiksnių poveikio darbe nuostatų 9 punkte nurodytame profesinės rizikos vertinime būtų nustatyta kitaip.
5. ** Uždara sistema – sistema, kurioje procesas fiziškai atskiriamas nuo aplinkos (pvz., inkubatoriai, rezervuarai).
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas
Nr. A1-1138/V-2677, 2020-11-20, paskelbta TAR 2020-11-20, i. k. 2020-24638
Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. birželio 21 d. įsakymo Nr. 80/353 „Dėl Darbuotojų apsaugos nuo biologinių medžiagų poveikio darbe nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo