Įsakymas netenka galios 2004-02-15:

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. 669, 2003-12-19, Žin., 2004, Nr. 25-778 (2004-02-14), i. k. 103301MISAK00000669

Dėl Miško ugdymo kirtimų taisyklių patvirtinimo

Suvestinė redakcija nuo 2001-07-20 iki 2004-02-14

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2000, Nr. 51-1472, i. k. 100301MISAK00000243

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

Į S A K Y M A S

DĖL MIŠKO UGDYMO IR SANITARINIŲ KIRTIMŲ TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

2000 m. birželio 15 d. Nr. 243

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (Žin., 1994, Nr. 96-1872; 1996, Nr. 110-2507; 1997, Nr. 56-1542) 19 straipsniu:

1. Tvirtinu Miško ugdymo ir sanitarinių kirtimų taisykles (pridedama).

2. Laikau netekusiu galios Lietuvos Respublikos miškų ūkio ministerijos 1995 m. lapkričio 8 d. įsakymą Nr. 160.

3. Aplinkos ministerijos informacijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis reikšminiu žodžiu „miškai“.

APLINKOS MINISTRAS                                                                                        DANIUS LYGIS

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2000 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. 243

MIŠKO UGDYMO IR SANITARINIŲ KIRTIMŲ TAISYKLĖS

1. BENDRIEJI NUOSTATAI

1.1. Ugdymo kirtimų tikslai ir uždaviniai

1. Miško ugdymo ir sanitarinių kirtimų taisyklės (toliau – Taisyklės) parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos miškų, saugomų teritorijų ir aplinkos apsaugos įstatymais, Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatais ir kitais teisės aktais. Taisyklių privalo laikytis valstybinių miškų valdytojai bei naudotojai. Privačių miškų savininkai privalo laikytis šių taisyklių nuostatų dėl miško sanitarinių kirtimų, miško ugdymo kirtimų technologijos, ugdymo kirtimų specialios paskirties ir apsauginiuose miškuose bei minimalaus medžių skaičiaus, paliekamo po miško ugdomųjų kirtimų. Kitos šių taisyklių nuostatos privačių miškų savininkams yra rekomendacinio pobūdžio.

2. Ugdymo kirtimai yra viena iš svarbiausių miško ūkio priemonių ūkiškai vertingiems, produktyviems ir atspariems medynams išauginti. Jų esmė yra ta, kad periodiškai nustatytais laiko tarpais nebrandžiame miške iškertama dalis medžių ar krūmų, kuriuos palikti ūkiniu ar biologiniu požiūriu yra netikslinga.

3. Pagrindiniai ugdymo kirtimų tikslai yra šie:

– formuoti tikslinę medynų rūšinę sudėtį, tankumą ir struktūrą;

– išsaugoti esamą bioįvairovę miškuose ir sudaryti prielaidas ją padidinti;

– padidinti bendrą medynų produktyvumą;

– sutrumpinti techniškai brandžios medienos išauginimo laiką;

– pagerinti medienos sortimentinę struktūrą, prekingumą ir padidinti padarinės medienos išeigą;

– padidinti medynų atsparumą vėjavartoms, snieglaužoms, sniegvartoms ir kitiems nepalankiems aplinkos faktoriams;

– laiku sunaudoti tą medieną, kuri supūtų miške savaiminio išsiretinimo metu;

– padidinti vandenų ir dirvų apsaugines, sanitarines – higienines, estetines ir kitas naudingas miško funkcijas.

4. Ugdymo kirtimai vykdomi visų miškų grupių ir kategorijų miškuose, išskyrus rezervatinius miškus.

1.2. Ugdymo kirtimų rūšys

5. Priklausomai nuo medyno amžiaus ir ūkinių tikslų ugdymo kirtimai skirstomi į 3 rūšis: šviesinimus ir valymus, retinimus ir einamuosius kirtimus (1 lentelė).

1 lentelė. Medynų ugdymo kirtimų rūšys priklausomai nuo amžiaus

Ugdymo kirtimų rūšis	Medynų amžius metais
	spygliuočių ir kietųjų lapuočių	minkštųjų lapuočių
Šviesinimai ir valymai	iki 20	iki 20
Retinimai	21–40	21–30
Einamieji kirtimai	41 ir daugiau	31 ir daugiau

6. Ugdymo kirtimų pradžia priklauso nuo jaunuolyno rūšinės sudėties ir rūšių tarpusavio santykių, esamo tankumo, miško tipo bei ūkinių tikslų. Mišriuose, didelio pradinio tankumo ir derlingose augavietėse augančiuose jaunuolynuose ugdymo kirtimai pradedami anksčiau negu grynuose, mažesnio tankumo ir augančiuose nederlingose augavietėse (1 priedas).

Ugdymo kirtimai paprastai baigiami pušynams, ąžuolynams ir uosynams, išskyrus II gr. miškus, esant 70 metų, eglynams – 60, beržynams, juodalksnynams – 50, drebulynams – 30 ir baltalksnynams – 20 metų amžiaus. Vyresnio amžiaus pušynuose, ąžuolynuose ir uosynuose vykdomi aktyvūs sanitariniai kirtimai, kurių metu iškertami ne tik sanitariniu požiūriu kirstini medžiai, bet ir nustelbti (C klasės) medžiai.

7. Pagrindiniai skirtingų ugdymo rūšių tikslai yra:

šviesinimų ir valymų – mišriuose medynuose formuoti jų rūšinę sudėtį, siekti, kad joje būtų kiek galima daugiau pagrindinių rūšių medžių, šalinant juos stelbiančius antraeilių rūšių medžius bei krūmus ir sudarant pagrindinių rūšių medžiams optimalias augimo sąlygas. Grynuose medynuose – sumažinti medynų tankumą, siekiant panaikinti ar susilpninti vidurūšinę konkurenciją, didinti medynų atsparumą nepalankiems aplinkos faktoriams;

retinimų – reguliuoti medžių tarpusavio santykius, geriausiems medžiams užtikrinti optimalias ar artimas joms augimo sąlygas, tęsti struktūros, o pavėluoto ugdymo atvejais – ir sudėties formavimą, ugdyti stiebų ir lajų formą, gerinti išauginamos medienos kokybę. Maksimalaus geriausių medžių tūrio prieaugio skatinimas yra vienas iš svarbiausių retinimo uždavinių. Sudėtiniuose šio amžiaus medynuose daug dėmesio skiriama antram ardui ir pomiškiui puoselėti;

einamųjų kirtimų – skatinti geriausių medžių ir viso medyno tūrio prieaugį, siekiant sukaupti kuo daugiau ir geresnės kokybės medienos brandos amžiuje, sutrumpinti techniškai brandžios medienos išauginimo laiką bei paruošti medynus pagrindiniam kirtimui (ugdyti antrąjį ardą, puoselėti pomiškį, šalinti traką, kad būtų pagerintos sąlygos miškui savaime atželti).

8. Įvairiaamžiai medynai, kuriuose sunku išskirti ugdymo kirtimų rūšis, ugdomi kompleksiškai visame plote.

9. Medynų ugdymui priskiriami ir kitokio pobūdžio kirtimai: ugdymo kirtimai pamiškėse, kraštovaizdžio formavimas, trako retinimas ar pašalinimas, pomiškio ugdymas.

1.3. Ugdymo kirtimų metodai ir būdai bei medžių klasifikavimas

10. Visų kategorijų medynuose nepriklausomai nuo kirtimų rūšies taikomas aktyvus ugdymo kirtimų metodas, jungiantis aukštutinio ir žemutinio ugdymo principus. Jo esmę sudaro tai, kad medžiai kirtimui atrenkami iš įvairių ardo dalių, tačiau priklausomai nuo medyno sudėties bei struktūros ir keliamų tikslų ugdymas gali įgauti daugiau aukštutinio (mišriuose medynuose) ar žemutinio (grynuose medynuose) metodų bruožų.

11. Vykdant ugdymo kirtimus, visi medžiai medyne pagal jų ūkinius ir biologinius požymius skirstomi į tris kategorijas: I – geriausieji; II – pagalbiniai (naudingi); III – kirstini.

12. Geriausieji medžiai yra ugdymo objektas. Prie jų priskiriami visų pirma vertingiausių rūšių, sveiki, geros stiebo formos, su gerai išsivysčiusia laja, gerai augantys, produktyviausi medžiai. Tai – A klasės medžiai. Mišriuose ir sudėtiniuose medynuose, kur pagrindinės rūšys yra stelbiamos, prie geriausių gali būti priskiriami ir silpnai besivystą (B klasės), o kartais ir nustelbti (C klasės) pagrindinių rūšių medžiai.

Medžių klasifikacija pateikiama 2 priede.

Geriausių medžių požymiai ir jų atrinkimo principai gali kisti priklausomai nuo funkcinės miškų paskirties. Pvz., miško parkuose ar rekreacinės paskirties miškuose prie geriausių priskirtini ir medžiai, pasižymintys dideliu dekoratyvumu, stiebo formos įvairumu.

13. Prie pagalbinių priskiriami pagrindinių ir antraeilių rūšių medžiai, kurie medyne padeda geriausiems medžiams augti, valytis šakas, formuoti stiebus ir lajas, atlieka dirvų apsaugos ir gerinimo funkcijas. Tai dažniausiai atsilikę augimu pagrindinių rūšių medžiai, kurie gali pakeisti geriausius medžius, jeigu jie būtų pažeisti ar dėl kitokių priežasčių pradėtų neatitikti geriausiems keliamų reikalavimų. Tai dažniausiai silpnai besivystą (B klasės), o kartais ir stelbiami (C klasės) medžiai. Prie pagalbinių taip pat priskiriami palydoviniai bei pavaroviniai medžiai ir krūmai, užtamsinantys geriausius medžius iš šonų ir padedantys jiems formuoti gerai besivalančias šakas, stiebą.

14. Prie kirstinų medžių priskiriami:

– visų rūšių sausi ir bedžiūstantys, pažeisti grybinių ligų ir kenkėjų, stipriai sužaloti žvėrių (prie stipriai sužalotų priskiriami medžiai su 2–3 kartus nukąstais viršūniniais ir daugiau kaip 50% nuskabytais šoniniais ūgliais bei su ištisinėmis kamieno žaizdomis, sudarančiomis daugiau kaip 2/3 stiebo perimetro), taip pat vėjo ir sniego išversti bei išlaužti medžiai, t. y. tokie medžiai, kurie turi būti iškirsti pagal miškų sanitarinės apsaugos taisyklių reikalavimus;

– medžiai ir krūmai, trukdantys geriausiems bei pagalbiniams augti, formuoti normalias lajas. Tai daugiausia stelbiantys bei čaižantys pagrindinių rūšių medžius minkštieji lapuočiai;

– kreivi, dvišakiai, nenormaliai stipriai išsivystę, taip pat atsilikę augimu medžiai, jeigu jie nėra naudingi kitais atžvilgiais ir jei, juos iškirtus, medyne nesusidarys didelių prošvaisčių;

– pavieniai gerai augantys ir geros kokybės medžiai, jeigu yra būtina išretinti tankiai augančias medžių biogrupes, taip pat nepageidaujamų rūšių medžiai.

Priklausomai nuo medyno rūšinės sudėties ir struktūros kirstini medžiai gali būti visų augimo klasių ir augti visose medyno dangos dalyse.

Sėklojai, atlikę savo paskirtį, taip pat pavieniai buvusio medyno medžiai, jeigu ūkiniu ar gamtosaugos požiūriu juos auginti nebetikslinga, iškertami pirmųjų ugdymo kirtimų metu. Šių medžių tūris, nustatant šviesinimų ir valymų intensyvumą, neįskaitomas.

15. Biologiniu požiūriu geriausias yra tolygus medynų ugdymo būdas. Taikant šį būdą, medžiai kirtimui atrenkami visame plote, stengiantis palikti po kirtimo kiek galima tolygiau išsidėsčiusius geriausius medžius. Schematiniai kirtimai, kai iškertama kas kelinta eilė, neatliekant selektyvinių kirtimų paliktose eilėse, Lietuvos miškų ūkyje netaikytini. Eilių kirtimas galimas tik tuomet, kai jos panaudojamos kaip valksmai. Kai kuriais atvejais, esant ryškiam grupiniam ar juostiniam pagrindinių rūšių išsidėstymui, gali būti taikomas grupinis ar juostinis ugdymo būdas, jeigu yra pakankamai pagrindinių rūšių medžių reikiamos sudėties medynui suformuoti.

16. Mišriuose jaunuolynuose, kuriuos sudaro rūšys, stipriai besiskiriančios augimo sparta, formuojant medyno sudėtį, reikia siekti, kad skirtingos rūšys augtų grynomis grupėmis ar juostomis.

1.4. Ugdymo kirtimų intensyvumas

17. Pagrindinis ugdymo kirtimų kokybės kriterijus (ugdymo kirtimų normatyvas) yra paliekamas po kirtimo medžių skaičius ar atstumas tarp jų, priklausantis nuo vidutinio gerai išsivysčiusių medžių aukščio. Ugdytiniems medynams parinkti ir ugdymo apimtims nustatyti miškotvarkos metu kaip papildomas rodiklis taikomas po kirtimo paliekamas glaudumas ar skalsumas.

Iškertamos medienos kiekis iš ploto vieneto arba kirtimo intensyvumas yra nustatomas remiantis skirtumu tarp natūrinio medyno tūrio ir po kirtimo paliekamo normatyvinio tūrio, pateikto specialiose produktyvių medynų formavimo programose (lentelėse).

18. Ugdymo kirtimų intensyvumą lemia medynų sudėtis, amžius, tankumas ar skalsumas, struktūra, būklė, miško tipas. Ugdymas laikomas silpnu, jeigu iškertama iki 15% pradinio tūrio, vidutinio intensyvumo – 16–25%, stipriu – 26–35% ir labai stipriu – jei iškertama daugiau kaip 35% tūrio, neįskaitant tūrio, iškertamo valksmose.

19. Labai tankiuose, nusilpusiuose medynuose pirmieji kirtimai turi būti ne tokie intensyvūs, palyginus su vykdomais normalaus tankumo medynuose. Tokiuose medynuose medžių skaičius iki optimalaus (normatyvinio) kiekio sureguliuojamas dviem kirtimų atvejais.

Atmosferos užterštumo pažeistuose medynuose ugdymo kirtimai turi būti ne tokie intensyvūs, palyginus su medynais, augančiais normaliomis sąlygomis.

20. Projektuojant ugdymo kirtimų intensyvumą, mediena, kuri bus iškertama iš valksmų, neįskaitoma, tačiau atrėžiant sklypą ugdymams, – įskaitoma į bendrą iškertamą tūrį.

1.5. Ugdymo kirtimų kartojimas

21. Ugdymo kirtimų kartojimas (laiko tarpas, po kurio atliekami pakartotini kirtimai) priklauso nuo medynų rūšinės sudėties, amžiaus, miško tipo ir, svarbiausia, – nuo kirtimo intensyvumo. Jaunesnio amžiaus, derlingesnėse augavietėse, mišriuose ir sudėtiniuose medynuose kirtimai kartojami dažniau.

22. Taisyklėse pateikti ugdymo kirtimų normatyvai (paliekamų po kirtimų medžių skaičius ar atstumas tarp jų) yra paruošti remiantis tokiu kirtimų kartojimo laiku: šviesinimai ir valymai mišriuose medynuose kartojami kas 5 metai, o visi kiti kirtimai – kas 10 metų. Šviesinimų ir valymų terminų nukrypimas neturi viršyti 2–3 metų, o retinimų ir einamųjų kirtimų – 3–5 metų.

1.6. Ugdymo kirtimų vykdymo laikas

23. Lapuočių jaunuolynai ugdomi vegetacijos periodo metu, o spygliuočių – ištisus metus. Ugdymo kirtimus eglių jaunuolynuose tikslinga suderinti su kalėdinių eglučių paruošimu.

Tankius spygliuočių medynus, kurie ugdomi pavėluotai, siekiant išvengti snieglaužų, tikslinga ugdyti pavasarį.

Saugomų teritorijų II ir III miškų grupių miškuose, o nacionalinių parkų visuose miškuose miško kirtimai draudžiami nuo kovo 1 d. iki liepos 1 d., jei saugomai teritorijai kitais teisės aktais nėra nustatytas kitoks miško kirtimų laikas. Kituose miškuose ugdymo kirtimai gali būti vykdomi ištisus metus.

Punkto pakeitimai:

Nr. 338, 2001-06-25, Žin., 2001, Nr. 63-2299 (2001-07-19), i. k. 101301MISAK00000338

24. Siekiant išsaugoti ir pagausinti retuosius ir saugomus paukščius, medynuose, kuriuose jie peri, ugdymo ir sanitariniai kirtimai leidžiami nuo rugsėjo 1 d. iki balandžio 1 d. Ugdymo ir sanitariniai kirtimai kurtinių tuokvietėse ir jų apsaugos zonose leidžiami nuo rugsėjo 1 d. iki sausio 1 d.

Spygliuočių medynuose, kuriuose yra šakninės pintainės plitimo pavojus, ugdymo kirtimai vykdomi žiemą, esant neigiamai temperatūrai.

Parenkant ugdymui sklypus ir planuojant jų kirtimo laiką, reikia siekti pašarų išteklių žvėrims padidinimo žiemos metu. Grynus ir mišrius lapuočių medynus, kuriuose gausu elninių žvėrių ir kiškių, tikslinga ugdyti žiemą.

Punkto pakeitimai:

Nr. 338, 2001-06-25, Žin., 2001, Nr. 63-2299 (2001-07-19), i. k. 101301MISAK00000338

2. UGDYMO KIRTIMŲ PLANAVIMAS IR PLOTŲ PARUOŠIMAS

2.1. Ugdytinų medynų atrinkimas

25. Svarbiausi ugdytinų medynų požymiai yra jų tankumas, skalsumas ar glaudumas bei pagrindinių rūšių medžių stelbimas.

26. Grynuose medynuose ugdymo kirtimams skiriami sklypai, kuriuose medžių yra 20% daugiau, negu nurodyta ugdymo kirtimų normatyvuose (lentelėse), medžiai per daug išstybę, silpnai išsivysčiusiomis lajomis, esama nemažai atsilikusių, daug blogos formos ir džiūstančių medžių arba medynų skalsumas šviesinimų ir valymų amžiaus medynuose yra 0,8 ir didesnis, o retinimų ir einamųjų kirtimų amžiaus priklausomai nuo medžių rūšies – 0,8–0,9 ir didesnis.

27. Mišriuose medynuose ugdymui skiriami sklypai su perspektyviais po laja atsidūrusiais želdiniais, taip pat sklypai, kuriuose antraeilės rūšys stelbia ar čaižo pagrindines. Pirmieji kirtimai tokiuose šviesinimų ir valymų amžiaus medynuose paprastai atliekami nepriklausomai nuo jų skalsumo, o retinimai ir einamieji kirtimai vykdomi medynuose, kuriuose antraeilių rūšių medžių skaičius 15% ir daugiau viršija normatyve nurodytą skaičių, o bendras medyno skalsumas priklausomai nuo jo rūšinės sudėties ir struktūros yra didesnis kaip 0,7–0,8.

28. Gryni ir mišrūs medynai, kuriuose medžiai yra išsidėstę grupėmis, ugdymo kirtimams skiriami nepriklausomai nuo bendro jų tankumo (skalsumo), jeigu atskirose grupėse pagrindinės rūšys yra stelbiamos antraeilių arba grynų medynų grupės yra pernelyg tankios.

29. Kad sumažėtų kanopinių žvėrių daroma žala, ugdymo kirtimai neprojektuojami ir nevykdomi pušynuose iki 20 metų amžiaus, jeigu 1000 ha miško yra daugiau kaip 3 briedžiai (arba kai vienam briedžiui tenka mažiau kaip 30 ha pušų jaunuolynų), grynuose ir mišriuose ąžuolynuose ir uosynuose (kietųjų lapuočių medyno sudėtyje 4 dešimtadaliai ir daugiau) – iki 40 metų amžiaus, jeigu 1000 ha miško yra minėtas briedžių skaičius arba daugiau kaip 12 elnių, taip pat grynuose bei mišriuose eglynuose, kuriuose eglių stiebus stipriai laupo briedžiai ir elniai, – nuo 21 iki 50 metų amžiaus.

30. Ugdymo kirtimai neprojektuojami ir nevykdomi pušynuose, pažeistuose šakninės pintainės, kai jos židiniai medynuose iki 20 metų užima ne mažiau kaip 10% jų ploto, o vyresnio amžiaus medynuose – ne mažiau kaip 15% jų ploto.

2.2. Ugdymo kirtimų eiliškumas

31. Ugdymo kirtimai pirmiausiai vykdomi II ir III grupės miškuose.

32. Tos pačios miškų grupės miškuose medynai ugdymo kirtimams skiriami tokia eilės tvarka:

I. Šviesinimai, valymai:

1. Ugdoma nedelsiant:

– pagrindinių medžių rūšių (pušų, eglių, maumedžių, ąžuolų, uosių) želdiniai, stelbiami antraeilių rūšių;

– mišrūs pagrindinių ir antraeilių medžių rūšių savaiminiai jaunuolynai su šviesinėmis rūšimis (P, M, Ą) viename arde, jei pagrindinės medžių rūšys yra stelbiamos;

– pernelyg tankūs (1,0 ir didesnio skalsumo) gryni spygliuočių jaunuolynai, kuriuose yra nemažai medžių nusilpusiomis lajomis ir sunkiai vyksta medžių diferenciacija į klases.

2. Pirma eile:

– mišrūs vienaardžiai eglių, uosių ir antraeilių rūšių jaunuolynai;

– mišrūs savaiminės kilmės jaunuolynai, turintys pakankamą kiekį perspektyvaus E, U pomiškio;

– nesusivėrę želdiniai, kuriuose atželia minkštieji lapuočiai.

3. Antra eile:

– spygliuočių ir lapuočių jaunuolynai, kurių skalsumas yra normalus (0,8–0,9), tačiau medžių skaičius juose daugiau kaip 15–20% viršija normatyvuose nurodytą;

– nesusivėrę želdiniai, kuriuose tikimasi minkštųjų lapuočių atžėlimo.

II. Retinimų ir einamųjų kirtimų metu ugdoma:

1. Ugdoma nedelsiant:

– miško želdiniai, stelbiami minkštųjų lapuočių;

– mišrūs su pagrindinėmis rūšimis 0,9 ir didesnio skalsumo retinimų amžiaus medynai;

– pernelyg tankūs 1,0 ir didesnio skalsumo spygliuočių retinimų ir einamųjų kirtimų amžiaus medynai, kuriuose yra išstybusių, su silpnai išvystytomis lajomis medžių, kai D/H santykis yra 0,9 ir mažesnis.

2. Pirma eile:

– mišrūs su pagrindinėmis rūšimis 0,9 ir didesnio skalsumo einamųjų kirtimų amžiaus medynai;

– 1,0 ir didesnio skalsumo pagrindinių rūšių medynai, nepatekę į nedelsiant ugdytinus medynus;

– dviardžiai medynai 0,7 ir didesnio skalsumo.

3. Antra eile:

– mišrūs su pagrindinėmis rūšimis 0,7–0,8 skalsumo medynai;

– gryni pagrindinių rūšių 0,8–0,9 skalsumo medynai;

– ugdytini antraeilių rūšių medynai be antrojo ardo.

2.3. Metinių ugdymo kirtimų apimčių nustatymas

33. Pagrindinis rodiklis planuojant ugdymo kirtimus yra plotas ir iškertamas bendras medienos tūris, iš to skaičiaus – likvidinis. Ugdytiniems medynams miškotvarkos metu kirstinos medienos kiekis nustatomas ESM, remiantis specialiai paruoštais ugdymo kirtimų normatyvais. Taksatoriai lauko darbų metu ugdymo kirtimus projektuoja tik tais atvejais, kai ugdymas reikalingas ne pagal medyno tankumą (skalsumą), bet pagal medžių grupių būklę. Esant būtinumui, taip projektuoti ugdymo kirtimus galima ir kituose miškuose, numatytuose pirmo miškotvarkos pasitarimo metu.

Privačiuose miškuose ugdytini medynai parenkami ir iškertamas medienos tūris nustatomas lauko darbų metu.

Ugdymo kirtimų pavadinimas nustatomas pagal vyraujančios medžių rūšies amžių ugdymo metu.

2.4. Medynų paruošimas ugdymo kirtimams

34. Sklypai ugdymo kirtimams atrenkami vadovaujantis miškotvarkos medžiaga, būtinai apžiūrint sklypus natūroje. Jeigu girininkijoje yra medynų, kuriuos ugdyti būtina, bet miškotvarka jų nenumatė, suderinus su miškų urėdo pavaduotoju miškininkystei, jie skiriami ugdymui.

35. Biržės atrėžiamos vadovaujantis Nurodymais biržėms atrėžti.

3. UGDYMO KIRTIMAI ĮVAIRIŲ MEDŽIŲ RŪŠIŲ MEDYNUOSE

3.1. Ugdymo kirtimai pušynuose

36. Miškininkystės požiūriu pušynus tikslinga auginti kerpinio, brukninio, mėlyninio, brukninio – mėlyninio, kimininio – mėlyninio, viksvinio – kimininio ir gailinio – kimininio (dtg: Ša, Na, La, Ua, Pa, Pan, Šb, Nb, Lb, Ub, Pb, Pbn) miško tipų augavietėse, tačiau Pa ir Pb dirvožemių tipologinių grupių pušynuose ugdymo kirtimai neprojektuojami ir nevykdomi.

37. Šviesinimai ir valymai. Ūkiniu požiūriu pirmieji ugdymo kirtimai grynuose pušų jaunuolynuose priklausomai nuo miško tipo pradedami vykdyti 15–20 jų amžiaus metais, kai prasideda ryškesnė medžių diferenciacija į klases, nors biologiniu požiūriu tai galima atlikti anksčiau, kai tik pradeda vertis lajos.

2 lentelė. Po kirtimo paliekamas medžių skaičius 1 ha ir atstumas tarp jų pušynuose

Vidutinis gerai išsivysčiusių medžių aukštis, m	Miško tipas (dtg)
	cl, v (Šae, Ša, Nae, Na)		m, v-m, ox, m-ox (La, Šb, Nb, Lb, Nc, Lc)
	Medžių skaičius, vnt./ha	Atstumas tarp medžių, m	Medžių skaičius, vnt./ha	Atstumas tarp medžių, m
3	5260	1,5	5480	1,5
4	4570	1,6	4760	1,6
5	4000	1,7	4170	1,7
6	3510	1,8	3670	1,8
7	3110	1,9	3250	1,9
8	2760	2,0	2890	2,0
9	2460	2,0	2580	2,1
10	2200	2,3	2320	2,2
11	1980	2,4	2090	2,3
12	1780	2,5	1890	2,5
13	1610	2,7	1720	2,6
14	1460	2,8	1570	2,7
15	1330	2,9	1430	2,8
16	1210	3,1	1310	2,9
17	1100	3,2	1200	3,1
18	1000	3,4	1110	3,2
19	910	3,6	1020	3,4
20	830	3,7	940	3,5
21			870	3,6
22			800	3,8
23			740	3,9
24			680	4,1
25			630	4,3

Pastaba: medynams, kurių gerai išsivysčiusių medžių vidutinis aukštis viršija didžiausią nurodytą lentelėje, medžių skaičius (vnt./ha) ir atstumas tarp medžių imamas pagal didžiausią aukštį, nurodytą lentelėje.

Grynuose pušų jaunuolynuose (gryni medynai yra tie, kuriuose kitos medžių rūšys sudaro ne daugiau kaip 20%) ugdymo kirtimai projektuojami esant 0,8 ir didesniam skalsumui. Po kirtimo paliekama tiek medžių, kiek nurodyta 2 lentelėje. Nors ugdoma gana intensyviai, tačiau negalima sudaryti „langų“. Jeigu tokio pavojaus nėra, reikia iškirsti visus A’ klasės medžius. Tuo atveju, kai jaunuolynas yra pernelyg tankus (santykis D/H mažesnis nei 0,9), pušaitės su silpnomis lajomis, pirmųjų ugdymų metu paliekama 15–20% daugiau medžių, negu nurodyta normatyve.

Savaiminės ar kultūrinės kilmės mišrūs su minkštaisiais lapuočiais pušų jaunuolynai pradedami ugdyti 5–8 jų amžiaus metais, kai tik minkštieji lapuočiai pradeda stelbti pušaites nepriklausomai nuo jaunuolynų tankumo (glaudumo). Iškertami visi minkštieji lapuočiai ir krūmai, stelbiantys pušaites. Ugdoma visame plote, paliekant tiktai grupėmis augančius beržus. Jokiu būdu negalima palikti pavienių beržų, jeigu numatoma, kad ateityje jie kenks pušims.

Tuo atveju, kai pušys ir beržai pasodinti juostomis, iškertami beržai, kurie stelbia gretimas pušis.

Valymų pabaigoje (15–20 metais) iškertant lapuočius, retinamos ir pušų grupės. Kertama pagal tuos pačius principus ir laikantis tų pačių normatyvų, kaip ir grynuose pušynuose.

Jeigu greta pušų auga kitos pagrindinės medžių rūšys (eglės, ąžuolai), iš kurių esamoje augavietėje gali susiformuoti produktyvūs mišrūs medynai, jos irgi priskiriamos tikslinių medžių kategorijai.

38. Retinimai projektuojami 0,8 ir didesnio skalsumo pušynuose nepriklausomai nuo jų rūšinės sudėties. Retinant grynus pušynus, po kirtimo 1 ha paliekama tiek medžių, kiek nurodyta 2 lentelėje. Medžiai kirtimui atrenkami vadovaujantis 14 p. reikalavimais. Kertant A' klasės medžius, reikia stebėti, kad nesusidarytų daug „langų“.

Pušynuose su minkštaisiais lapuočiais palaikomas anksčiau suformuotas grupinis mišrumas, tačiau beržų priemaiša palaipsniui mažinama, pirmiausia iškertant tuos, kurie čaižo ir stelbia pušis. Iš beržų biogrupių iškertami atsilikę (C klasės) bei stipriai išsivystę (A' klasės) medžiai. Kartu retinamos ir pušaitės. Ugdant vadovaujamasi tais pačiais principais ir normatyvais, kaip ir grynuose medynuose (2 lentelė).

Jeigu mišrūs pušų medynai iki retinimų amžiaus nebuvo ugdyti ir nesuformuota reikiama sudėtis, tai dar ir retinimų metu reikia stengtis formuoti optimalią medyno sudėtį. Šiuo atveju lapuočių biogrupes tikslinga formuoti ir tose vietose, kur pušys yra stipriai nustelbtos (dauguma jų yra C klasės ir net sausomis viršūnėmis).

39. Einamieji kirtimai grynuose pušynuose nepriklausomai nuo miško tipo projektuojami esant 0,9 ir didesniam jų skalsumui. Kirtimai turi būti ne tokie intensyvūs kaip retinimai. Po kirtimo paliekama tiek medžių, kiek nurodyta 2 lentelėje.

Mišrūs su minkštaisiais lapuočiais pušynai ugdyti skiriami esant 0,8 ir didesniam jų skalsumui. Kirtimų metu palaipsniui mažinama lapuočių priemaiša iki 0,1, išsaugant antrąjį ardą, taip pat pirmame arde esančių ąžuolų, eglių ir kitų vertingų medžių rūšių priemaiša. Jeigu reikia, pajauninamas trakas. Paliekamas po kirtimo pušų skaičius nustatomas pagal grynų pušynų normatyvus (2 lentelė).

3.2. Ugdymo kirtimai eglynuose

40. Pagrindinis ugdymo kirtimų tikslas eglynuose yra išauginti produktyvius, atsparius vėjavartoms ir snieglaužoms medynus, kuriuos sudarytų medžiai su gerai išvystytomis lajomis. Todėl kirtimai jauno amžiaus eglynuose turi būti gana intensyvūs, o vėliau jų intensyvumas turi mažėti. Grynuose eglynuose vyrauja žemutinis ugdymo metodas, o mišriuose – kombinuotas, aktyvus.

Miškininkystės požiūriu eglynus tikslinga auginti kiškiakopūstinio, mėlyninio – kiškiakopūstinio, mėlyninio, žibuoklinio – kiškiakopūstinio ir kiškiakopūstinio – plačialapio miško tipų (dtg: Šc, Nc, Lb, Lc, Nd, Šd, Ld) augavietėse.

41. Šviesinimai ir valymai. Biologiniu ir ūkiniu požiūriu grynus eglių jaunuolynus reikia pradėti ugdyti 10–12 metais, kai tik pradeda vertis medžių lajos. Taip išvengiama individų tarpusavio stelbimo ir sudaromos sąlygos daugumai medelių pasiekti maksimalų aukščio ir skersmens prieaugį.

Gryni eglių jaunuolynai turi būti auginami reti, todėl ugdyti turi būti skiriami visi 0,7 ir didesnio skalsumo eglynai. Kirtimai atliekami vadovaujantis 3 lentelėje nurodytais normatyvais.

Jeigu jaunuolyno aukštis yra 4–6 metrai ir jis gana tankus, tai medžių skaičius iki dydžio, nurodyto 3 lentelėje, sureguliuojamas dviem kirtimo atvejais. Pirmu atveju paliekama 20-30% daugiau medžių, negu nurodyta normatyve. Taip išvengiama snieglaužų.

Eglių su minkštaisiais lapuočiais jaunuolynuose, kuriuose viename arde su eglėmis auga ir jas čaižantys bei stelbiantys lapuočiai (3–5 sudėtinės dalys), pirmieji ugdymo kirtimai, atsižvelgiant į miško tipą, pradedami 7–10 jų amžiaus metais nepriklausomai nuo medyno skalsumo. Iškertami minkštieji lapuočiai, kurie čaižo ir stelbia egles. Jeigu eglės ir minkštieji lapuočiai auga biogrupėmis, taikomas vadinamasis vietinis ugdymo būdas, kai iš eglių grupių iškertami visi minkštieji lapuočiai ir palaipsniui plečiamos grynų eglių biogrupės. Grynos lapuočių biogrupės išsaugomos. Ypač jos saugotinos L hidrotopo augavietėse, esančiose reljefo pažemėjimuose, kad būtų suformuotas lapuočių karkasas, saugantis nuo vėjavartų. Iškertami tik silpnai augantys medeliai. Visais atvejais retinamos ir eglių biogrupės, vadovaujantis grynų eglynų ugdymo normatyvais (3 lentelė). Šviesinimų ir valymų laikotarpio antroje pusėje, kai jaunuolynai jau yra visiškai susiformavę, ugdyti skiriami 0,7 ir didesnio skalsumo mišrūs eglių su minkštaisiais lapuočiais jaunuolynai.

3 lentelė. Po kirtimo paliekamas medžių skaičius 1 ha ir atstumas tarp jų eglynuose

Vidutinis gerai išsivysčiusių medžių aukštis, m	Miško tipas (dtg)
	ox, m-ox, ox-h, ox-n (Nc, Lc, Nd, Ld)		m, ag ir kt. (Lb, Nf ir kt.)
	Medžių skaičius, vnt./ha	Atstumas tarp medžių, m	Medžių skaičius, vnt./ha	Atstumas tarp medžių, m
2	2410	2,2	2320	2,2
3	2400	2,2	2310	2,2
4	2390	2,2	2290	2,2
5	2370	2,2	2250	2,3
6	2320	2,2	2200	2,3
7	2270	2,3	2140	2,3
8	2210	2,3	2080	2,4
9	2140	2,3	2000	2,4
10	2070	2,4	1920	2,5
11	1980	2,4	1830	2,5
12	1890	2,5	1740	2,6
13	1800	2,5	1640	2,7
14	1700	2,6	1540	2,7
15	1590	2,7	1430	2,8
16	1490	2,8	1330	2,9
17	1380	2,9	1220	3,1
18	1280	3,0	1120	3,2
19	1180	3,1	1020	3,4
20	1080	3,3	920	3,5
21	980	3,4	830	3,7
22	890	3,6	740	4,0
23	800	3,8	650	4,2
24	720	4,0	580	4,6
25	650	4,2	510	4,8
26	590	4,4	450	5,1
27	540	4,6
28	490	4,8
29	470	5,0
30	450	5,1

Pastaba: medynams, kurių gerai išsivysčiusių medžių vidutinis aukštis viršija didžiausią nurodytą lentelėje, medžių skaičius (vnt./ha) ir atstumas tarp medžių imamas pagal didžiausią aukštį, nurodytą lentelėje.

Eglių su kietaisiais ir minkštaisiais lapuočiais jaunuolynai ugdomi 6–8 jų formavimosi metais. Stengiamasi palikti kuo daugiau kietųjų lapuočių, išskyrus skroblus. Visais atvejais pirmiausia iškertami trukdantys eglėms ir kietiesiems lapuočiams augti minkštieji lapuočiai.

42. Retinimai tiek grynuose, tiek ir mišriuose eglynuose vykdomi esant 0,8 ir didesniam jų skalsumui. Grynuose eglynuose medžiai kirtimui atrenkami daugiausia iš žemutinės medyno ardo dalies. Paliekamų medžių skaičius nustatomas vadovaujantis 3 lentelėje pateiktais normatyvais.

Eglynuose su minkštaisiais lapuočiais palaipsniui mažinamas minkštųjų lapuočių skaičius. Tačiau tie lapuočiai, kurie netrukdo eglėms ir auga grupėmis, paliekami. Jie padidina medyno atsparumą vėjams. Iš šių grupių iškertami C, A’, iš dalies – B klasių medžiai. Kietieji lapuočiai ir pušys išsaugomi. Eglių grupės ugdomos pagal grynų eglynų ugdymo principus.

43. Einamieji kirtimai grynuose eglynuose planuojami esant 0,9 ir didesniam, o mišriuose su minkštaisiais lapuočiais – 0,8 ir didesniam jų skalsumui. Kirtimai vykdomi, laikantis tų pačių principų kaip ir retinimų metu, tik kirtimo intensyvumas turi būti mažesnis. Paliekama tiek medžių, kiek nurodyta 3 lentelėje.

3.3. Ugdymo kirtimai mišriuose eglių – lapuočių medynuose

44. Šiai kategorijai priskiriami medynai, kurių pirmame arde eglės sudaro 2–4 dešimtadalius. Jie formuojami tų pačių miško tipų augavietėse, kuriose auginami eglynai. Svarbiausias ugdymo kirtimų tikslas šiuose medynuose – padidinti eglių kiekį medyno sudėtyje ir suformuoti produktyvius, atsparius vėjams eglynus su didesne ar mažesne lapuočių priemaiša. Formuojant medynų sudėtį iš minkštųjų lapuočių, pirmenybė teikiama beržui.

45. Šviesinimai ir valymai. Eglių – lapuočių jaunuolynai pradedami ugdyti priklausomai nuo miško tipo 7–13 metais. Visais atvejais ugdyti skiriami 0,7 ir didesnio skalsumo jaunuolynai.

Efektyviausias šios kategorijos medynuose yra vietinis ugdymo būdas, kai virš eglių grupių ar pavienių ūkiškai vertingų medžių, kurių aukštis yra ne mažesnis negu 1/2 lapuočių aukščio, iškertama visa lapuočių danga, temdanti arba čaižanti egles. Kietieji lapuočiai paliekami.

Atidengtos eglių grupės retinamos tokiu intensyvumu, kaip ir grynuose eglių jaunuolynuose, vadovaujantis 3 lentelėje pateiktais normatyvais.

Retinamos ir lapuočių grupės. Be blindžių ir kitų nepageidaujamų rūšių, iš lapuočių grupių šalinami baltalksniai, o kartais net ir drebulės, jeigu jos auga su beržais. Taip pat pašalinamas trakas, jeigu jis tamsina egles ir trukdo joms augti. Lapuočių grupės retinamos vadovaujantis 8 lentelėje pateiktais grynų lapuočių ugdymo normatyvais.

46. Retinimų metu eglių – lapuočių medynuose siekiama išplėsti eglių grupes, padidinti eglių kiekį medyne ir suformuoti produktyvius ir atsparius medynus. Stengiamasi suformuoti medyną iš A klasės lapuočių ir A bei B klasių eglių. Visų kitų klasių medžiai iškertami. Kirtimai projektuojami ir vykdomi 0,8 ir didesnio skalsumo medynuose. Tik eglių – baltalksnių medynuose retinti galima ir esant 0,7 skalsumui.

Kai ryškus grupinis medžių išsidėstymas, eglių grupės retinamos pagal 3 lentelėje pateiktus grynų eglynų ugdymo normatyvus, lapuočių grupės – pagal 4 lentelėje pateiktus dviardžių lapuočių su eglėmis ugdymo normatyvus, o jeigu pomiškyje eglių nėra, – tai pagal 8 lentelėje pateiktus grynų lapuočių ugdymo normatyvus.

47. Einamieji kirtimai vykdomi 0,9 ir didesnio skalsumo eglių – beržų ir 0,8 ir didesnio skalsumo eglių – drebulių bei eglių – baltalksnių medynuose. Visais atvejais pirmiausia iškertami baltalksniai, po to – drebulės, o beržai, kaip ilgaamžiškesni, paliekami. Taip pat iškertamas trakas, trukdantis vystytis eglių ir kietųjų lapuočių pomiškiui. Kertama vadovaujantis tais pačiais principais ir normatyvais, kaip ir retinant.

3.4. Ugdymo kirtimai minkštųjų lapuočių su eglėmis ir uosiais medynuose

48. Prie šios kategorijos priskiriami medynai, kurių viršutiniame arde eglės ir uosiai sudaro ne daugiau kaip 2 dešimtadalius, bet ryškus antrasis ardas arba yra gausus pomiškis. Pagrindinis ugdymo kirtimų tikslas šios kategorijos medynuose yra sudaryti palankias sąlygas antrajam ardui ar pomiškiui augti ir vystytis, labai nesumažinant viršutinio ardo produktyvumo. Ugdant šios kategorijos medynus, reikia vengti grupinio viršutinio ardo išretinimo, todėl medžiai kirtimui atrenkami tolygiai visame sklype.

49. Šviesinimai ir valymai. Ugdymo kirtimų pradžia priklauso nuo minkštųjų lapuočių dangos skalsumo (kirtimai projektuojami 0,7 ir didesnio skalsumo medynuose, išskyrus baltalksnius su uosiais, kuriuos planuojama ugdyti ir 0,6 skalsumo), jos rūšinės sudėties, augavietės sąlygų ir po lapuočių danga esančių uosių ir eglių būklės. Minkštųjų lapuočių su uosiais medynuose priklausomai nuo viršutinio ardo sudėties tai atliekama 6–8, o minkštųjų lapuočių su eglėmis – 7–13 metais.

Labiausiai šios kategorijos medynuose tinka ardų formavimo kirtimai. Medžiai kirtimui pirmiausia atrenkami iš žemutinės ardo dalies (C bei didžioji dalis B klasės medžių). Iškertami taip pat išsikeroję (A’ klasė) bei ligoti, pažeisti, blogos stiebo formos medžiai. Paliekamų medžių skaičius ploto vienete nustatomas vadovaujantis 4 ir 5 lentelės duomenimis. Iškertamas taip pat trakas, stelbiantis pomiškį, ir antraeilių rūšių medžiai, užimantys tarpinę padėtį tarp ardų.

Kartu su viršutiniu ardu, jeigu nėra žvėrių pažeidimo grėsmės, išretinamas ir eglių bei uosių pomiškis. Uosiukai išretinami iki lengvo lajų susilietimo, o eglaitės – vadovaujantis 4 lentelėje pateiktais duomenimis. Pomiškis retinamas tik atlikus kirtimą viršutiniame arde.

4 lentelė. Po kirtimo paliekamas medžių skaičius 1 ha ir atstumas tarp jų minkštųjų lapuočių su eglėmis medynuose

Vidutinis gerai išsivysčiusių medžių aukštis, m	Beržynai (visi miško tipai)		Drebulynai (visi miško tipai)		Baltalksnynai (visi miško tipai)		Antrasis eglės ardas
	Medžių skaičius, vnt./ha	Atstumas tarp medžių, m	Medžių skaičius, vnt./ha	Atstumas tarp medžių, m	Medžių skaičius, vnt./ha	Atstumas tarp medžių, m	Medžių skaičius, vnt./ha	Atstumas tarp medžių, m
3							1700	2,6
4							1640	2,7
5	5420	1,5	5890	1,4	3380	1,8	1580	2,7
6	4790	1,6	5200	1,5	2970	2,0	1520	2,8
7	4240	1,7	4590	1,6	2630	2,1	1470	2,8
8	3740	1,8	4060	1,7	2310	2,3	1410	2,9
9	3310	1,9	3580	1,8	2040	2,4	1360	2,9
10	2920	2,0	3160	1,9	1800	2,5	1310	3,0
11	2590	2,1	2790	2,0	1590	2,7	1260	3,0
12	2290	2,2	2470	2,2	1340	2,9	1210	3,1
13	2020	2,4	2180	2,3	1180	3,1	1160	3,2
14	1790	2,5	1920	2,5	1040	3,3	1120	3,2
15	1580	2,7	1700	2,6	920	3,6	1070	3,3
16	1400	2,9	1500	2,8	810	3,8
17	1230	3,1	1330	2,9	710	4,0
18	1090	3,3	1170	3,1	630	4,3
19	960	3,5	1040	3,3
20	850	3,7	910	3,6
21	750	3,9	810	3,8
22	660	4,2	710	4,0
23	590	4,4	630	4,3
24	520	4,7	560	4,5
25	460	5,0	490	4,9

Pastaba: medynams, kurių gerai išsivysčiusių medžių vidutinis aukštis viršija didžiausią nurodytą lentelėje, medžių skaičius (vnt./ha) ir atstumas tarp medžių imamas pagal didžiausią aukštį, nurodytą lentelėje.

Jeigu eglių ar uosių pomiškis yra gausus (1 hektare yra daugiau kaip 6 tūkst. eglaičių ar 7 tūkst. uosiukų) ir plote išsidėstęs maždaug tolygiai, jaunuolynuose galima visiškai pašalinti minkštųjų lapuočių dangą ir formuoti eglyną ar uosyną, laikantis šių medynų ugdymo normatyvų. Ji visais atvejais šalinama ir tuo atveju, kai po lapuočių danga yra atsidūrę eglių ar uosių želdiniai. Kai viršutinio ardo skalsumas yra 0,8 ir didesnis, lapuočiai šalinami dviem kirtimo atvejais, o skalsumui esant 0,7 ir mažesniam – vienu atveju.

50. Retinimai lapuočių su eglėmis ir uosiais medynuose atliekami aukščiau aprašytu ardų formavimo principu, viršutiniame arde paliekant normatyvuose nurodytą medžių skaičių (4 ir 5 lentelės).

Retinimai vykdomi 0,7 ir didesnio skalsumo medynuose. Išimtį sudaro baltalksniai su uosiais, kurie retinami pradedant nuo 0,6 skalsumo. Retinimų amžiaus medynuose ištisinis lapuočių ardo šalinimas jau netikslingas. Tai būtina atlikti iki 20 metų amžiaus jaunuolynuose. Jeigu šviesinimų ir valymų amžiuje eglių pomiškis buvo tinkamai išretintas, tai retinimų amžiuje jis neberetinamas, jam leidžiama palaipsniui susiglausti, iškertamos tik pažeistos eglaitės.

Jeigu šviesinimų ir valymų metu eglių pomiškis nebuvo išretintas, jis retinamas, laikantis 4 lentelėje pateiktų normatyvų. Tuo atveju, kai antrasis ardas yra 4–6 m aukščio ir labai tankus, tai medžių skaičius iki nurodyto normatyve sureguliuojamas dviem kirtimo atvejais, pirmu atveju medžių paliekama 15–20% daugiau, negu nurodyta normatyve. Uosių ardas retinamas tiek, kad medžiai augtų tik truputį liesdamiesi lajomis.

Viršutinis ir apatinis ardai išretinami kuo vienodžiau, viršutiniame arde paliekant daugiausia A, o apatiniame – A ir B klasių medžius.

5 lentelė. Po kirtimo paliekamas medžių skaičius 1 ha ir atstumas tarp jų minkštųjų lapuočių su uosiais medynuose

Vidutinis gerai išsivysčiusių medžių aukštis, m	Beržynai (visi miško tipai)		Drebulynai (visi miško tipai)		Baltalksnynai (visi miško tipai)
	Medžių skaičius, vnt./ha	Atstumas tarp medžių, m	Medžių skaičius, vnt./ha	Atstumas tarp medžių, m	Medžių skaičius, vnt./ha	Atstumas tarp medžių, m
5	4570	1,6	3390	1,8	2690	2,1
6	4050	1,7	3110	1,9	2380	2,2
7	3580	1,8	2850	2,0	2110	2,3
8	3180	1,9	2600	2,1	1860	2,5
9	2820	2,0	2380	2,2	1650	2,6
10	2500	2,1	2170	2,3	1450	2,8
11	2220	2,3	1970	2,4	1280	3,0
12	1970	2,4	1790	2,5	1130	3,2
13	1750	2,6	1620	2,7	990	3,4
14	1560	2,7	1460	2,8	870	3,6
15	1380	2,9	1320	3,0	750	3,9
16	1230	3,1	1180	3,1	660	4,2
17	1090	3,3	1060	3,3	580	4,5
18	980	3,4	940	3,5	500	4,8
19	870	3,6	830	3,7
20	780	3,8	730	4,0
21	700	4,1	640	4,2
22	620	4,3	550	4,6
23	560	4,5	470	5,0
24	500	4,8	400	5,4
25	450	5,1	330	5,9

Pastaba: medynams, kurių gerai išsivysčiusių medžių vidutinis aukštis viršija didžiausią nurodytą lentelėje, medžių skaičius (vnt./ha) ir atstumas tarp medžių imamas pagal didžiausią aukštį, nurodytą lentelėje.

51. Einamieji kirtimai vykdomi pagal tuos pačius principus, kaip ir retinimai, paliekant tiek medžių, kiek nurodyta 4 ir 5 lentelėse. Antrasis eglių ir uosių ardas retinamas neintensyviai, iškertant tik ydingus ir užstelbtus (C klasės) medžius. Kirtimai vykdomi 0,7 ir didesnio skalsumo medynuose.

3.5. Ugdymo kirtimai ąžuolynuose ir ąžuolų – minkštųjų lapuočių medynuose

52. Ąžuolynams auginti labiausia tinka garšvinio, žibuoklinio – kiškiakopūstinio, kiškiakopūstinio – plačialapio miško tipų (dtg Šd, Nd, Ld, Nf) augavietės. Kadangi ąžuolus labai pažeidžia žvėrys, todėl esant žvėrių skaičiui, nurodytam 29 p., ugdymo kirtimai ąžuolų jaunuolynuose nevykdomi.

53. Šviesinimai ir valymai. Gryni ąžuolų arba mišrūs su uosių, eglių, liepų priemaiša jaunuolynai ugdyti pradedami 12–15 metų amžiaus, kai prasideda medelių diferenciacija į klases. Ugdomi 0,8 ir didesnio skalsumo medynai, laikantis 6 lentelėje nurodyto normatyvo. Atrenkant paliekamus medžius, labiausiai vertinami sėklinės kilmės ąžuolai.

Ąžuolų – minkštųjų lapuočių jaunuolynai ugdyti pradedami gana anksti – 3–5 ąžuoliukų amžiaus metais; tai sąlygoja jaunuolyno mišrumo laipsnis, minkštųjų lapuočių rūšinė sudėtis, miško tipas ir ąžuoliukų būklė.

Priklausomai nuo ąžuoliukų kiekio medyne, jų būklės ir išsidėstymo mišrūs ąžuolų – minkštųjų lapuočių jaunuolynai gali būti ugdomi visame plote tolygiai, lizdais ar koridoriais.

Minkštųjų lapuočių su ąžuolais, kurie sudaro ne daugiau kaip 2 dešimtadalius ir išsidėstę pavieniui ar grupėmis, jaunuolynai ugdomi grupiniu būdu, apie ąžuoliukų grupes ar perspektyvius ąžuoliukus iškertant visus minkštuosius lapuočius spinduliu 1,3 (H-h), kai H-h – minkštųjų lapuočių ir ąžuolų aukščio skirtumas. Likusioje medyno dalyje ugdoma atsižvelgiant į pomiškyje esančių perspektyvių ąžuoliukų skaičių. Jeigu pomiškyje ąžuoliukų yra mažiau kaip 1000 vnt./ha, šios lapuočių biogrupės ugdomos kaip gryni lapuočių jaunuolynai, vadovaujantis 8 lentelėje pateiktais normatyvais. Jeigu perspektyvių ąžuoliukų pomiškyje yra daugiau kaip 1000 vnt./ha, tuomet viršutinis lapuočių ardas retinamas gana intensyviai, turint tikslą 2–3 kirtimų atvejais pašalinti visus minkštuosius lapuočius ir sudaryti viršutinį ąžuolų ardą. Beržai paprastai iškertami dviem atvejais, o drebulės ir baltalksniai, kurie gerai atželia šaknų ataugomis, – trimis atvejais. Tose vietose, kur pomiškyje ąžuoliukų nėra, lapuočiai paliekami ir formuojamos jų biogrupės.

Ugdant ąžuolų ir minkštųjų lapuočių (3–4 dešimtadaliai ąžuolų) bei ąžuolų su minkštaisiais lapuočiais (5–7 dešimtadaliai ąžuolų) jaunuolynus, visas sklypas ugdomas tolygiai. Ąžuolų ir minkštųjų lapuočių jaunuolynuose ugdymo kirtimai vykdomi, esant 0,6 ir didesniam, o ąžuolų su minkštaisiais lapuočiais – 0,7 ir didesniam skalsumui. Paliekamas minkštųjų lapuočių skaičius 1 ha nustatomas vadovaujantis 6 lentelėje pateiktais normatyvais. Tuo atveju, kai ąžuoliukų medyno sudėtyje yra 5 dešimtadaliai ir daugiau ir jie nėra stipriai užstelbti, minkštuosius lapuočius galima iškirsti iš karto, paliekant juos tik tose vietose, kur, juos iškirtus, susidarytų aikštės. Visais atvejais, formuojant tiek grynus, tiek ir mišrius ąžuolų medynus, paliekamos esančios unksminės medžių rūšys ir trakas.

Ugdant juostiniu ar koridoriniu būdu, koridorių plotis parenkamas atsižvelgiant į užveistų ąžuoliukų eilių kryptį ir ąžuoliukų stelbimo laipsnį. Koridoriai prakertami atsižvelgiant į minkštųjų lapuočių ir ąžuolų aukščio skirtumą. Jeigu eilių kryptis yra iš šiaurės į pietus, koridoriai prakertami tokio pločio, kad iki kito kirtimo ąžuoliukai nebūtų fiziškai stelbiami. Jeigu eilių kryptis yra iš rytų į vakarus, tai į pietus nuo ąžuolų eilių koridoriaus plotis turi būti lygus 1,3 (H-h), o į šiaurę – 1,0 (H-h), čia H – minkštųjų lapuočių, o h – ąžuolų aukštis.

54. Retinimų metu toliau formuojama medyno sudėtis, struktūra, stengiamasi sudaryti optimalias sąlygas geriausiems medžiams. Prie geriausių medžių priskiriami ne tik A klasės ąžuolai, bet ir A klasės uosiai, liepos, eglės. Antrasis ardas formuojamas iš liepų, klevų, eglių bei kitų rūšių.

Grynuose medynuose kertama atsargiai, daugiausia iš žemutinės ardo dalies. Jeigu nėra pavojaus, kad susidarys aikštės, pašalinami ir užsilikę A' klasės medžiai. Retinimai planuojami ir vykdomi 0,8 ir didesnio skalsumo ąžuolynuose. Po kirtimo 1 ha paliekama tiek medžių, kiek nurodyta 6 lentelėje.

Mišrūs ąžuolų – minkštųjų lapuočių medynai retinami vadovaujantis tais pačiais principais, kaip ir šviesinimų ir valymų laikotarpiu. Kai medyną sudaro 3-4 dešimtadaliai ąžuolų, ugdomi 0,7 ir didesnio, o kai ąžuolai sudaro 5–7 dešimtadalius – 0,8 ir didesnio skalsumo medynai. Konkretus paliktinų minkštųjų lapuočių skaičius nurodytas 6 lentelėje. Visais atvejais kertami tie minkštieji lapuočiai, kurie stelbia ąžuolus, ir paliekami tie, kurie ąžuolams nekenkia. Kertant reikia stengtis, kad nesusidarytų aikštės. Jeigu nėra žvėrių pažeidimo pavojaus, retinamos ir ąžuolų grupės, laikantis grynų ąžuolynų ugdymo normatyvų. Retinimų amžiaus pabaigoje lizduose paliekama po 1, daugiausia po 2-3 perspektyvius, geriausiai išsivysčiusius ąžuoliukus.

Norint išauginti aukštos kokybės bešakę medieną, ypač kai nėra antrojo ardo, 1 ha apgenimos 400-500 geriausių ąžuoliukų šakos.

55. Einamieji kirtimai grynuose ąžuolynuose vykdomi esant 0,9 ir didesniam jų skalsumui. Medynas formuojamas išimtinai tik iš A klasės geros stiebo kokybės medžių, paliekant 6 lentelėje nurodytą jų skaičių.

Mišriuose ąžuolų – minkštųjų lapuočių medynuose einamieji kirtimai vykdomi esant 0,8 ir didesniam jų skalsumui. Jeigu ąžuolų yra pakankamai, stengiamasi pašalinti didžiąją dalį lapuočių. Paliekami tik tie, kurie užtamsina ąžuolų kamienus, bet nespaudžia jų lajų. Kai ąžuolai sudaro mažiau kaip 5 dešimtadalius, formuojamas grupinis mišrumas, paliekant lapuočių biogrupes. Ąžuolų biogrupės išretinamos laikantis grynų ąžuolynų, o lapuočių – grynų lapuočių medynų ugdymo normatyvų.

3.6. Ugdymo kirtimai uosynuose ir uosių – minkštųjų lapuočių medynuose

56. Uosiai yra labai reiklūs dirvožemiui, todėl uosynus tikslinga auginti kiškiakopūstinio – plačialapio, garšvinio, viksvinio – įvairiažolinio ir dilgėlinio miško tipų (dtg Ld, Nf, Lf, Uf) augavietėse. Nors uosiai auga palyginti greitai, tačiau minkštieji lapuočiai juos vis dėlto praauga ir nustelbia, ypač iki 15-20 metų amžiaus. Nuo šio laikotarpio ir priklauso, ar bus uosiai viršutiniame arde, ar ne. Kuo medyne uosių mažiau, tuo labiau minkštieji lapuočiai juos stelbia. Labiausiai jie yra stelbiami mišriuose medynuose su baltalksniais, o mažiausiai – su juodalksniais.

Kadangi uosynai yra stipriai pažeidžiami žvėrių, tai esant žvėrių skaičiui, nurodytam 29 p., ugdymo kirtimai uosių jaunuolynuose nevykdomi.

6 lentelė. Po kirtimo paliekamas medžių skaičius 1 ha ir atstumas

tarp jų ąžuolynuose ir ąžuolų – minkštųjų lapuočių medynuose

Vidutinis gerai išsivysčiusių medžių aukštis, m	Gryni ąžuolynai (ąžuolų 8 dešimtadaliai ir daugiau)		Ąžuolų su minkštaisiais lapuočiais medynai (ąžuolų 5–7 dešimtadaliai)				Ąžuolų ir minkštųjų lapuočių medynai (ąžuolų 3–4 dešimtadaliai)
	Ąžuolų sk., vnt./ha	Atstumas tarp jų, m	Ąžuolų su beržais ir drebulėmis		Ąžuolų su baltalksniais		Ąžuolų ir beržų bei drebulių		Ąžuolų ir baltalksnių
			Beržų ar drebulių sk., vnt./ha	Atstumas tarp jų, m	Baltalksnių sk., vnt./ha	Atstumas tarp jų, m	Beržų ar drebulių sk., vnt./ha	Atstumas tarp jų, m	Baltalksnių sk., vnt./ha	Atstumas tarp jų, m
3			1890	2,5	1130	3,2	2970	2,0	1600	2,6
4			1700	2,6	1000	3,4	2620	2,1	1430	2,8
5	5380	1,5	1530	2,7	880	3,6	2300	2,2	1270	3,0
6	4250	1,6	1360	2,9	790	3,8	2040	2,4	1130	3,2
7	3460	1,8	1200	3,1	700	4,1	1810	2,5	1010	3,4
8	2890	2,0	1070	3,3	620	4,3	1600	2,7	890	3,6
9	2450	2,2	950	3,5	560	4,5	1420	2,9	800	3,8
10	2100	2,3	840	3,7	500	4,8	1260	3,0	710	4,1
11	1830	2,5	740	4,0	440	5,1	1120	3,2	630	4,3
12	1600	2,7	660	4,2	390	5,4	990	3,4	560	4,5
13	1410	2,9	580	4,5	350	5,8	880	3,6	500	4,8
14	1250	3,0	520	4,7	310	6,1	780	3,8	440	5,1
15	1110	3,2	460	5,1	280	6,4	690	4,1	400	5,4
16	990	3,4	410	5,3			610	4,4
17	890	3,6	360	5,7			540	4,6
18	800	3,8	320	6,0			480	5,0
19	710	4,0	280	6,4			430	5,2
20	640	4,2	250	6,7			380	5,5
21	580	4,5	220	7,2			330	5,8
22	520	4,7	200	7,6			300	6,2
23	470	5,0	180	8,0			260	6,7
24	420	5,2	160	8,5			230	7,1
25	370	5,6	140	9,1			210	7,4

Pastaba: medynams, kurių gerai išsivysčiusių medžių vidutinis aukštis viršija didžiausią nurodytą lentelėje, medžių skaičius (vnt./ha) ir atstumas tarp medžių imamas pagal didžiausią aukštį, nurodytą lentelėje.

7 lentelė. Po kirtimo paliekamas medžių skaičius 1 ha ir atstumas tarp jų

uosynuose ir uosių – minkštųjų lapuočių medynuose

Vidutinis gerai išsivysčiusių medžių aukštis, m	Gryni uosynai (uosių 8 dešimtadaliai ir daugiau)		Uosių su minkštaisiais lapuočiais medynai (uosių 5–7 dešimtadaliai)				Uosių ir minkštųjų lapuočių medynai (uosių 3–4 dešimtadaliai)
			Uosių su beržais ir drebulėmis		Uosių su baltalksniais		Uosių ir beržų bei drebulių		Uosių ir baltalksnių
	Uosių sk., vnt./ha	Atstumas tarp jų, m
			Beržų ar drebulių sk., vnt./ha	Atstumas tarp jų, m	Baltalksnių sk., vnt./ha	Atstumas tarp jų, m	Beržų ar drebulių sk., vnt./ha	Atstumas tarp jų, m	Baltalksnių sk., vnt./ha	Atstumas tarp jų, m
3			2400	2,2	1300	3,0	3500	1,8	2020	2,4
4			2150	2,3	1180	3,2	3050	1,9	1770	2,5
5	5360	1,5	1920	2,5	1070	3,3	2740	2,0	1580	2,7
6	4280	1,6	1700	2,6	960	3,5	2430	2,2	1400	2,9
7	3530	1,8	1510	2,7	850	3,7	2150	2,3	1250	3,0
8	2970	2,0	1340	2,9	760	3,9	1910	2,5	1110	3,2
9	2540	2,1	1180	3,1	680	4,1	1690	2,6	980	3,4
10	2200	2,3	1050	3,3	600	4,4	1500	2,7	870	3,6
11	1920	2,5	930	3,5	540	4,6	1330	2,9	770	3,9
12	1690	2,6	820	3,8	480	5,0	1180	3,1	690	4,1
13	1500	2,8	730	4,0	430	5,2	1050	3,3	610	4,3
14	1340	2,9	650	4,2	380	5,5	930	3,5	540	4,6
15	1200	3,1	570	4,4	340	5,8	830	3,8	480	5,0
16	1070	3,3	510	4,7			730	4,0
17	960	3,5	450	5,0			650	4,2
18	870	3,6	400	5,3			580	4,4
19	780	3,8	350	5,7			510	4,7
20	710	4,0	310	6,1			450	5,0
21	640	4,2	280	6,4			400	5,3
22	580	4,5	250	6,7			360	5,7
23	520	4,7	220	7,2			320	6,1
24	470	5,0	190	7,8			280	6,4
25	420	5,2	170	8,2			250	6,7

Pastaba: medynams, kurių gerai išsivysčiusių medžių vidutinis aukštis viršija didžiausią nurodytą lentelėje, medžių skaičius (vnt./ha) ir atstumas tarp medžių imamas pagal didžiausią aukštį, nurodytą lentelėje.

57. Šviesinimai ir valymai. Gryni ir mišrūs su kitais kietaisiais lapuočiais bei eglėmis uosių jaunuolynai ugdyti pradedami 12-15 jų formavimosi metais, kai prasideda ryškesnė medžių diferenciacija į klases ir kai jų skalsumas yra 0,8 ir didesnis. Iškertami blogos stiebo formos, atsiliekantys medžiai. Jeigu uosiai auga lizdais, juose paliekama po 2-3 geriausius. Kertama tokiu intensyvumu, kad po kirtimo liktų 7 lentelėje nurodytas medžių skaičius.

Mišrūs uosių – minkštųjų lapuočių jaunuolynai priklausomai nuo uosių kiekio medyne ir jų stelbimo laipsnio ugdyti pradedami 6–9 metais. Jie ugdomi taip pat, kaip ir mišrūs ąžuolų jaunuolynai.

Minkštųjų lapuočių su uosiais jaunuolynuose (uosių – ne daugiau kaip 2 dešimtadaliai), kuriuose uosiai išsidėstę pavieniui ar grupėmis, taikomas grupinis ugdymo būdas, iškertant apie uosiukų grupes ar pavienius perspektyvius uosiukus visus minkštuosius lapuočius spinduliu 1,15 (H-h), čia H-h – aukščio tarp minkštųjų lapuočių ir uosių skirtumas, m. Likusi medyno dalis ugdoma atsižvelgiant į esamą pomiškio kiekį. Jeigu pomiškyje perspektyvių uosiukų yra daugiau kaip 2000 vnt./ha, lapuočių ardas retinamas laikantis 5 lentelėje pateiktų normatyvų.

Jeigu po minkštųjų lapuočių danga uosių pomiškio nėra arba jo yra mažiau kaip 2000 vnt./ha, lapuočių ardas retinamas laikantis 8 lentelėje pateiktų grynų minkštųjų lapuočių medynų ugdymo normatyvų. Uosių ir minkštųjų lapuočių (uosių 3–4 dešimtadaliai) ir uosių su minkštaisiais lapuočiais (uosių 5–7 dešimtadaliai) jaunuolynai ugdomi visame plote. Tik jeigu uosiai aiškiai išsidėstę grupėmis, taikomas grupinis ugdymo būdas. Ugdomi 0,7 ir didesnio skalsumo medynai. Kuo daugiau uosių yra medyne, tuo daugiau iškertama minkštųjų lapuočių. Paliktinas jų skaičius nurodytas 7 lentelėje. Kai medyne uosių yra daugiau kaip 5 dešimtadaliai (uosių su minkštaisiais lapuočiais medynai) ir jie išsidėstę tolygiai, galima iškirsti ir visus minkštuosius lapuočius, paliekant pastaruosius tik ten, kur juos pašalinus susidarytų didesnės aikštės. Ąžuolų, eglių, liepų priemaiša paliekama. Iškertant minkštuosius lapuočius, retinamos ir tankios uosių grupės, vadovaujantis grynų uosynų ugdymo normatyvais.

58. Gryni uosynai retinami esant 0,8 ir didesniam jų skalsumui. Medynas formuojamas iš A klasės sveikų, geros stiebo formos, tolygiai išsidėsčiusių medžių, kurių skaičius nustatomas remiantis 7 lentelėje pateiktu normatyvu.

Uosių – minkštųjų lapuočių medynai retinami vadovaujantis tais pačiais principais, kaip ir ugdant jaunuolynus. Kai uosių medyne yra 5–7 dešimtadaliai, retinama 0,8 ir didesnio skalsumo, o kai 3-4 dešimtadaliai, – 0,7 ir didesnio skalsumo medynai. Pirmiausia iškertami minkštieji lapuočiai, kurie stelbia ir spaudžia uosius, kartu retinamos ir grynos uosių ar minkštųjų lapuočių grupės. Ugdoma vadovaujantis 7 lentelėje pateiktais normatyvais.

59. Einamieji kirtimai grynuose uosynuose projektuojami ir vykdomi esant 0,9 ir didesniam, o mišriuose uosių – minkštųjų lapuočių medynuose – esant 0,8 ir didesniam jų skalsumui. Kirtimo intensyvumas nustatomas pagal 7 lentelėje nurodytą paliktinų medžių skaičių. Visais atvejais pirmiausia kertami minkštieji lapuočiai, kartu reguliuojant ir uosių tankumą. Kai medyno sudėtyje uosių yra pakankamai, einamųjų kirtimų metu palaipsniui pašalinami visi minkštieji lapuočiai. Kartu šviesinamas ir pomiškis, iškertant esantį traką.

3.7. Ugdymo kirtimai beržynuose

60. Beržynų paplitimo ekologinė amplitudė labai plati. Visose augavietėse augančius beržynus reikia kryptingai formuoti, siekti kuo didesnio jų produktyvumo ir geresnės kokybės.

61. Šviesinimai ir valymai. Gryni beržų jaunuolynai neugdomi. Jeigu medyne yra pušų, pirmieji ugdymai pradedami 8–9 metais, o jeigu yra eglių ar kietųjų lapuočių – 10–13 metais, esant 0,7 ir didesniam jų skalsumui. Ugdant pirmenybė teikiama karpuotiesiems ir sėklinės kilmės beržams. Stengiamasi sudaryti optimalias augimo sąlygas pagrindinėms rūšims. Medyno skalsumas po kirtimo – 0,6.

62. Retinimų ir einamųjų kirtimų metu beržynuose, augančiuose derlingose augavietėse, sudaromos optimalios sąlygos fanerinei medienai auginti. Puoselėjami geriausi medžiai ir siekiama kuo didesnio esamų medynų produktyvumo. Būtina palikti tokį jų tankumą, koks nurodytas 8 lentelėje. Visais atvejais medyną stengiamasi formuoti iš geriausios stiebo formos, produktyviausių A klasės medžių, iškertant nustelbtus, atsilikusius, blogos stiebo formos ir kokybės medžius. Jei kartu auga plaukuotieji ir karpuotieji beržai, pirmenybė teikiama karpuotiesiems.

Gryni beržynai retinami tuomet, kai jų skalsumas yra didesnis negu 0,8, o einamieji kirtimai – kai jis didesnis negu 0,9, paliekant po kirtimo tiek medžių, kiek nurodyta 8 lentelėje.

8 lentelė. Po kirtimo paliekamas medžių skaičius 1 ha ir atstumas tarp jų beržynuose ir drebulynuose

Vidutinis gerai išsivysčiusių medžių aukštis, m	Beržynai (visi miško tipai)		Drebulynai (visi miško tipai)
	Medžių sk., vnt./ha	Atstumas tarp jų, m	Medžių sk., vnt./ha	Atstumas tarp jų, m
5	5540	1,4	5910	1,4
6	4900	1,5	5240	1,5
7	4330	1,6	4640	1,6
8	3830	1,7	4110	1,7
9	3390	1,8	3650	1,8
10	2990	2,0	3230	1,9
11	2630	2,1	2860	2,0
12	2340	2,2	2540	2,1
13	2080	2,4	2250	2,3
14	1830	2,5	1990	2,4
15	1620	2,7	1770	2,5
16	1430	2,8	1560	2,7
17	1270	3,0	1390	2,9
18	1120	3,2	1230	3,1
19	990	3“4	1090	3,3
20	880	3,6	960	3,5
21	770	3,9	860	3,7
22	680	4,1	760	3,9
23	600	4,4	670	4,2
24	540	4,6	600	4,4
25	470	5,0	530	4,7

Pastaba: medynams, kurių gerai išsivysčiusių medžių vidutinis aukštis viršija didžiausią nurodytą lentelėje, medžių skaičius (vnt./ha) ir atstumas tarp medžių imamas pagal didžiausią aukštį, nurodytą lentelėje.

Jeigu beržyne yra pagrindinių medžių rūšių, tai jos puoselėjamos. Tokiuose medynuose kirtimai turi būti intensyvesni negu grynuose medynuose. Ugdyti skiriami medynai, kurių skalsumas yra 0,8 ir didesnis, paliekant po kirtimo 10% mažiau medžių, negu nurodyta 8 lentelėje.

3.8. Ugdymo kirtimai drebulynuose

63. Ūkininkaujant drebulynuose, reikia stengtis atkurti pagrindines medžių rūšis. Kadangi drebulės yra stipriai pažeidžiamos centrinio puvinio, visur, kur yra galimybė, reikia stengtis didinti kitų medžių rūšių, ypač pagrindinių, priemaišą.

Pagrindinis ugdymo kirtimų drebulynuose uždavinys – suformuoti sparčiai augančius, sveikus, produktyvius medynus, duodančius didelę padarinės medienos išeigą, pirmiausia degtukų ir popieriaus gamybai.

Kadangi drebulinė pintis labiausiai pažeidžia tankius, lėtai augančius drebulynus, o juose – pirmiausia C ir B klasių medžius, todėl intensyviai ugdant ir iškirtus puvinio pažeistus medžius galima pagerinti drebulynų kokybę.

64. Šviesinimai ir valymai. Priklausomai nuo miško tipo pirmieji ugdymo kirtimai drebulynuose pradedami 10–14 augimo metais, esant 0,7 ir didesniam jų skalsumui. Ugdant drebulynus, taikomas žemutinis, tačiau gana intensyvus kirtimas. Paliktinas po kirtimo medžių skaičius nurodytas 8 lentelėje. Puoselėjami žaliažievės drebulės formos medžiai, kurie yra atsparesni puviniui, palyginus su kitų formų medžiais. Visais atvejais paliekami perspektyvūs eglių, uosių, ąžuolų ir kitų vertingų rūšių medžiai.

65. Retinimų ir einamųjų kirtimų metu toliau gerinama medynų kokybė, siekiama kuo didesnio geriausiųjų medžių tūrio ir skersmens prieaugio, todėl kirtimai gana intensyvūs. Medynai formuojami tik iš sveikų A klasės medžių. Paliktinas jų skaičius nurodytas 8 lentelėje. Visais atvejais išsaugoma kitų medžių rūšių priemaiša, puoselėjamas pagrindinių medžių rūšių pomiškis ir antrasis jų ardas. Retinimai vykdomi 0,7 ir didesnio, o einamieji kirtimai – 0,8 ir didesnio skalsumo medynuose.

3.9. Ugdymo kirtimai juodalksnynuose

66. Juodalksnynus tikslinga formuoti vingiorykštinio, dilgėlinio, vilkdalginio ir lendrūninio miško tipų (dtg Ud, Uf, Pd, Uc, Pc) augavietėse. Šlapokose ir drėgnose augavietėse dažniausiai auga mišrūs juodalksnynai su eglėmis, beržais, drebulėmis, ąžuolais, uosiais ir kitomis rūšimis. Todėl ugdymo kirtimų uždaviniai ir jų savitumas priklauso nuo medyno mišrumo ir augavietės sąlygų.

67. Šviesinimai ir valymai. Grynuose ar mišriuose su minkštaisiais lapuočiais juodalksnynuose ugdymo kirtimai pradedami 11–14 jų amžiaus metais, esant 0,8 ir didesniam skalsumui. Mišriuose su kietaisiais lapuočiais ir eglėmis juodalksnynuose pirmieji ugdymai atliekami anksčiau – 7–10 jų amžiaus metais. Ugdymo metu grynuose juodalksnynuose ir juodalksnynuose su nedidele kitų medžių rūšių priemaiša retinamos tankios kelmų atžalų grupės, paliekant jose po 2–3 geriausius medžius. Pirmenybė teikiama sėklinės kilmės juodalksnynams. Išretinti reikia iki 0,7 skalsumo.

68. Retinant tiek grynus, tiek ir mišrius juodalksnynus, ugdomos atžalų grupės, globojami sėklinės kilmės medžiai, taip pat medyne esantys kietieji lapuočiai ir eglės tinkamose šioms medžių rūšims augavietėse. Kiekvienu atveju stengiamasi palikti medyne A klasės medžius ir pašalinti ligotus, pažeistus, kreivus, dvišakius, atsilikusius medžius. Paliekami medžiai turi būti kuo tolygiau pasiskirstę. Retinimai vykdomi 0,8 ir didesnio skalsumo medynuose, po kirtimo paliekant 0,7 skalsumą.

69. Einamieji kirtimai juodalksnynuose atliekami esant 0,9 ir didesniam jų skalsumui, paliekant po kirtimo 0,8 skalsumą. Einamųjų kirtimų metu laikomasi tų pačių principų, kaip ir retinant.

3.10. Ugdymo kirtimai kitų medžių rūšių medynuose

70. Ugdymo kirtimai maumedynuose yra artimi ugdymo kirtimams pušynuose. Maumedžius tikslinga auginti gerai drenuotuose priesmėliuose, brukninio-mėlyninio (pušynų su eglėmis kirtavietėse), kiškiakopūstinio, žibuoklinio-kiškiakopūstinio, mėlyninio-kiškiakopūstinio ir kiškiakopūstinio-plačialapio miško tipų (dtg Nb, Šc, Nc, Šd, Nd, Lc, Ld) augavietėse. Kad maumedžiai neužsikrėstų maumedžių vėžiu, būtina, kad medynai būtų lengvai prapučiami vėjo.

Pirmieji ugdymo kirtimai grynuose maumedynuose pradedami 10–12 jų amžiaus metais. Maumedžių jaunuolynai su minkštųjų lapuočių priemaiša ugdyti pradedami 4–5 jų amžiaus metais. Iškertami visi medžiai ir krūmai, užtemdantys ir čaižantys maumedukus, bei išretinami maumedukai, paliekant po kirtimo 0,6–0,7 skalsumą. Kai želdiniuose yra lenkinių, europinių ir sibirinių maumedžių, pirmenybė teikiama lenkiniams ir europiniams.

Retinimų ir einamųjų kirtimų metu maumedynai formuojami iš sveikų, gerai išvystytomis lajomis, tolygiai pasiskirsčiusių plote geriausių medžių. Iškertama iki 0,7 skalsumo, todėl tiek retinimai, tiek ir einamieji kirtimai vykdomi tik 0,8 ir didesnio skalsumo medynuose.

71. Liepynai ugdomi panašiai kaip ir eglynai. Tankios liepų ataugų grupės retinamos 12–15 metais. Paliekamos daugiausia sėklinės kilmės liepos, taip pat ir ąžuolai, uosiai, eglės.

72. Skroblynuose, kaip ir baltalksnynuose, vykdomi rekonstrukciniai kirtimai. Nerekonstruotuose skroblynuose ugdoma daugiausia kitų kietųjų lapuočių ir eglių priemaiša, o skroblai, stelbiantys pagrindines rūšis, iškertami. Tankios skroblų grupės išretinamos.

4. UGDYMO KIRTIMAI SPECIALIOS PASKIRTIES BEI APSAUGINIUOSE MIŠKUOSE

IR SPECIALIOS UGDYMO KIRTIMŲ RŪŠYS

4.1. Ugdymo kirtimai II grupės miškuose

4.1.1. Ugdymo kirtimai ekosistemų apsaugos miškuose

73. Ekosistemų apsaugos miškuose ugdymo kirtimų tikslas – suformuoti atsparius ilgaamžius, vertingų medžių rūšių medynus, atitinkančius jų paskirtį, arba siekiama išsaugoti natūralią aplinką ar sudaryti optimalias sąlygas saugomiems objektams išlikti ir gausinti.

74. Šios grupės miškuose ugdymo kirtimai gali skirtis nuo kitų, kai:

a) jie vykdomi iki miškų gamtinės brandos, siekiant jų savaiminio atsikūrimo. Pasiekę gamtinę brandą, šių kategorijų medynai gali būti nukertami būdais ir metodais, numatytais Pagrindinių miško kirtimų taisyklėse;

b) kai kuriuose medynuose, ypač tuose, kurių viršutinį ardą sudaro menkavertės medžių rūšys, arba medynuose, neatitinkančiuose tam tikros medynų kategorijos reikalavimų, pagrindinis ugdymo kirtimų tikslas yra iš esamo antrojo ardo, pomiškio ar polajinių želdinių kaip galima greičiau suformuoti naują medyną, kuris pakeistų neatitinkantį savo funkcijų viršutinį ardą. Todėl tokiuose medynuose gali būti vykdomi gana intensyvūs kirtimai, kad kuo greičiau iš antrojo ardo ar pomiškio būtų suformuotas pagrindinių rūšių viršutinis ardas arba atlikta kitokia jų rekonstrukcija;

c) ugdymo kirtimų metu, ypač pusamžiuose ir bręstančiuose medynuose, siekiama, kad atželtų pagrindinių rūšių, ypač atitinkančių medynų paskirtį, medžiai. Didinamas kirtimų intensyvumas ar taikomas grupinis medynų išretinimas;

d) ugdymo kirtimai gali būti atliekami kompleksiškai su kitomis ūkinėmis priemonėmis, gerinančiomis medynų funkcinę paskirtį bei naujos miško kartos atkūrimą. Tai polajinių želdinių įveisimas, trako įveisimas ar jo iškirtimas, priemonių, didinančių medynų atsparumą, taikymas;

e) perbrendusiuose menkaverčių medžių rūšių medynuose su pagrindinių medžių rūšių pomiškiu ar antru ardu, jeigu viršutinis ardas nebeatitinka reikalavimų, pagrindinių medžių rūšių medynų suformavimo paspartinimui atliekama medynų rekonstrukcija, kurios metu viršutinis ardas, jei jo skalsumas yra 0,5 ir mažesnis, gali būti nukirstas iš karto ne didesniame kaip 2 ha plote. Jeigu sklypo plotas yra didesnis nei 2,0 ha, tai toks menkavertis medynas iškertamas per kelis kartus, vienkartinio kirtimo metu neviršijant 2 ha, ar juostomis, kurių plotis neturi viršyti dvigubo medžių aukščio, o atstumas tarp juostų turi būti ne mažesnis nei trigubas juostos plotis. Priklausomai nuo pomiškio aukščio kita medyno dalis kertama praėjus 6–10 metų. Jeigu būtina viršutinį ardą pakeisti nauja karta medynuose, kurių skalsumas 0,6–0,7, tai pirmiausia jis išretinamas iki 0,4–0,5 skalsumo, o po 6–10 metų pašalinama likusi jo dalis. Jeigu skalsumas yra 0,8 ir didesnis, tai atliekama per tris kartus. Tokių kirtimų plotas neturi viršyti 6 ha. Paskutiniu atveju nukertamo medyno plotas neturi viršyti 2 ha.

Visus šio pukto papunkčiuose numatytus ugdymo kirtimų savitumus, įskaitant ir medynų rekonstrukciją, galima taikyti tik tuo atveju, jeigu jie yra numatyti miškotvarkos projekte.

75. Kultūros ir gamtos paminklų apsaugos zonose visus kirtimus vykdyti vadovaujantis kraštovaizdžio formavimo kirtimų principais.

76. Mokslinės ir istorinės reikšmės miškuose, vertingų medžių rūšių medynuose ugdymo kirtimų metu siekiama išsaugoti natūralią aplinką ar sudaryti optimalias sąlygas saugomiems konkrečioje teritorijoje vietovaizdžio elementams (augalams, jų bendrijoms ir pan.) išlikti ir gausėti. Kirtimo intensyvumas tokiuose miškuose arba atskirose jų dalyse nustatomas priklausomai nuo saugomo objekto.

4.1.2. Ugdymo kirtimai rekreacinės paskirties miškuose

77. Ugdymo kirtimų tikslas rekreacinės paskirties miškuose yra suformuoti atsparius įvairiems neigiamiems gamtiniams ir antropogeniniams faktoriams medynus bei padidinti jų rekreacines estetines ir sanitarines – higienines savybes.

78. Medynų atsparumas pasiekiamas paliekant augti sveikus, su gerai išvystyta laja medžius, taip pat medžių rūšis, turinčias gilią šaknų sistemą. Estetinės ir sanitarinės – higieninės savybės gerinamos auginant įdomios išvaizdos medžius ir krūmus, įvairiai mišrinant medžių rūšis, formuojant įvairaus dydžio, amžiaus ir formos biogrupes, besikaitaliojančias su didesnėmis ar mažesnėmis aikštėmis.

79. Medynų rekreacinėms savybėms pagerinti geriausiai tinka kraštovaizdžio formavimo kirtimai. Intensyvaus rekreacinio naudojimo miškuose (miško parkuose, kurortiniuose miškuose) jie paprastai atliekami vadovaujantis individualiais projektais. Kituose rekreacinės paskirties miškuose šiems kirtimams medžius atrenka kvalifikuoti specialistai.

80. Yra trys kraštovaizdžio formavimo kirtimų rūšys: erdvių, sudėties formavimo ir dekoratyviniai kirtimai. Erdvių formavimo kirtimų metu siekiama optimalaus uždarų ir pusiau atvirų bei atvirų vietovaizdžių santykio, priklausomai nuo sklypų funkcinės paskirties tobulinama jų konfigūracija. Sudėties formavimo kirtimų metu siekiama norimos rūšinės sudėties, reikiamo spygliuočių ir lapuočių, medžių ir krūmų, skirtingų augalijos ardų santykio. Dekoratyvinių kirtimų metu siekiama estetinio – emocinio grožio. Atidengiami gražūs peizažai, išryškinami įdomios formos ir matmenų medžiai, dekoratyvios ir originalios augalų grupės, gamtos paminklai. Intensyvaus rekreacinio ūkininkavimo sąlygomis visos trys minėtos kirtimų rūšys taikomos kartu. Plačiausiai taikomi kirtimų būdai yra laisvieji, grupiniai atrankiniai. Laisvųjų ir grupinių atrankinių kirtimų metu formuojamos pusiau uždaros arba atviros erdvės su grupiniu medžių išdėstymu. Kirtimui atrenkami ligoti, sužaloti, persenę, blogos išvaizdos medžiai ir krūmai, menkavertės jų grupės. Formuojant didesnes aikštes arba keičiant jų konfigūraciją, galima kirsti ir plynai, tačiau nedideliais (iki 0,1 ha) ploteliais. Prieš kirtimą visada būtina įsitikinti, ar tikrai pagerės formuojamo sklypo ir visos teritorijos estetinės ir sanitarinės – higieninės savybės, augalų bendrijų atsparumas antropogeniniam poveikiui. Šie kirtimai vykdomi bet kokio amžiaus medynuose. Jie derinami su papildomu želdinimu, melioracija, takų tinklo formavimu bei kitais rekreaciniais įrenginiais.

81. Ne taip intensyviai lankomose zonose, kuriose nevykdomi kraštovaizdžio formavimo kirtimai, ugdymo kirtimai vykdomi laikantis anksčiau aptartų principų ir normatyvų.

82. Ugdymo kirtimai lapuočių ir mišriuose spygliuočių-lapuočių medynuose turi būti atliekami medžiams esant su lapais, kad būtų galima geriau įvertinti jų dekoratyvines savybes.

83. Atliekant ugdymo kirtimus rekreacinės paskirties miškuose, valksmos nekirstinos, o mediena ištraukiama keliais ir kitomis natūraliomis proskynomis. Medienos traukimui naudotini mažagabaričiai traktoriai ir arkliai.

84. Ugdymo kirtimų metu rekreacinės – estetinės reikšmės sklypuose palei geležinkelius ir automobilių kelius formuojami atsparūs, mišrūs ir įvairiaamžiai su laipsniško ardo paviršiaus įvairios formos ir struktūros medynai. Spygliuočių medynuose, kur yra gaisrų pavojus, tikslinga iki 1,5–2,0 m aukščio apgenėti medžių šakas. Ugdymo kirtimų metu šiuose miškuose kartu stengiamasi sudaryti ir įvairesnį peizažą. Valksmos neturi remtis į kelius ir neturi būti įrengiamos 25–30 m atstumu nuo kelių esančiose pakelių zonose.

4.2. Ugdymo kirtimai vandens ir laukų apsauginiuose bei priešeroziniuose miškuose

85. Pagrindinė vandens apsauginių miškų funkcija yra pervesti paviršinį nuotėkį į gruntinį ir apsaugoti dirvožemį nuo erozijos, o vandens telkinius – nuo užterštumo. Geriausiai šias funkcijas atlieka mišrūs ir sudėtiniai medynai, kuriuose vyrauja giliašaknės medžių rūšys – pušis, maumedis, ąžuolas, uosis, sugebančios suformuoti purius, didelio vandens imlumo dirvožemius. Blogiausiai apsauginę funkciją atlieka eglynai, kuriuose dėl plonesnio sniego dangos sluoksnio giliau įšąla dirva, todėl blogiau sugeriamas paviršinis nuotėkio vanduo. Todėl vandens ir dirvos apsauginiuose miškuose ugdymo kirtimų metu mažinamas eglių kiekis bei didinamas giliašaknių medžių rūšių kiekis medynuose. Kitų medžių rūšių pomiškis ir trakas paliekamas.

86. Atliekant ugdymo kirtimus vandens apsauginiuose miškuose, išskyrus eglynus, vadovaujamasi pateiktais ugdymo kirtimų normatyvais. Ugdant eglynus, nuo 25–30 metų amžiaus reikia palikti 10 % mažesnį medžių skaičių, negu nurodyta normatyve. Sumažinus eglynų skalsumą, padidės apsauginės eglynų savybės bei susidarys sąlygos atsirasti kitų medžių rūšių pomiškiui ir trakui.

87. Vandens apsauginiuose miškuose, kai gaunama likvidinė mediena, ugdymo kirtimus rekomenduojama atlikti žiemą. Valksmos įrengiamos išilgai šlaitų.

88. Miškuose, augančiuose kalvotose vietose, kurių pagrindinė funkcija yra apsaugoti dirvas nuo vandens erozijos, ugdymo kirtimai vykdomi laikantis tų pačių principų, kaip ir vandens apsauginiuose miškuose, t. y. formuojami mišrūs ir sudėtiniai su traku ir pomiškiu medynai, kuriuose vyrautų giliašaknės medžių rūšys. Kirtimų metu, ypač pamiškėse, mažinamas eglių kiekis.

89. Miškuose, augančiuose tarp laukų ir atliekančiuose priešdefliacinę (apsaugos nuo vėjo erozijos) funkciją, ugdymo kirtimų metu formuojami vidutinio skalsumo mišrūs spygliuočių – lapuočių medynai (pušis, eglė, ąžuolas, uosis, beržas) su prapučiamomis pamiškėmis, kuriuose vyrautų lapuočiai. Optimalus medynų skalsumas turi būti 0,6–0,7. Laukų apsauginių juostų ir mažų gojelių struktūra turi būti ažūrinė, t. y. jos turi būti netankios ir prapučiamos. Pakelių želdiniai laukuose turi būti tankūs, kad nepraleistų teršalų į laukus.

4.3. Ugdymo kirtimų ypatumai pamiškėse

90. Siekiant apsaugoti medynus nuo žalingo vėjų bei kitų neigiamų aplinkos faktorių poveikio, būtina specialiai formuoti 20–25 m pločio pamiškes aplink masyvus, besiribojančius su mišku neapaugusiais plotais, ypač iš vakarų, pietvakarių ir šiaurės – vakarų pusės, taip pat 5-10 m pločio apsaugines juostas palei plačias kelių, elektros linijų, melioracijos griovių ir kitas trasas. Tokios juostos visų pirma formuojamos aplink eglynus.

Pamiškių juostose stengiamasi formuoti mišrius iš atsparių vėjavartoms medžių rūšių (ąžuolų, pušų, liepų, klevų, skroblų) medynus. Jei šių rūšių medynuose nėra, jie formuojami ir iš esamų medžių rūšių. Tai pasiekiama, kai 20–25 m pločio pamiškių medynai auginami reti, o einant gilyn į medyną jų tankumas palaipsniui didėja iki optimalaus. Intensyviai išretinti iki 0,4–0,5 skalsumo būtina kiek galima jaunesnio amžiaus medyną. Taip suformuotose pamiškėse vėjas, įsiveržęs į mišką, greičiau nurimsta. Priešingai, tankios pamiškės oro mases nukreipia virš miško; jos gali padaryti žalos bet kurioje pažeidžiamoje miško vietoje. Būtina kuo anksčiau intensyviai išretinti eglių jaunuolynus, kad medeliai nesiliestų lajomis.

4.4. Ugdymo kirtimai įvairiaamžiuose medynuose

91. Įvairiaamžiuose medynuose vykdomi kompleksiniai ugdymo kirtimai, jungiantys visas (ar kelias) ugdymo kirtimų rūšis priklausomai nuo atskirų biogrupių amžiaus. Įforminant kirtimus, jie priskiriami prie vyraujančios ugdymo kirtimų rūšies, atsižvelgiant į vidutinį vyraujančios medžių rūšies amžių.

4.5. Ugdymo kirtimai laukinių žvėrių pažeidžiamuose ir komercinei medžioklei skirtuose miškuose

92. Medynai, kuriuose dėl gausaus laukinių žvėrių skaičiaus ir didelės jų daromos žalos ugdymo kirtimai nevykdomi, nurodyti šių Taisyklių 29 punkte. Visais kitais atvejais kartu su ugdymo kirtimais būtina vykdyti ir kitas ūkines priemones, mažinančias žvėrių daromą žalą. Antai pušų, eglių, ąžuolų ir uosių jaunuolynų apsaugai nuo ūglių skabymo, o eglių, ąžuolų ir uosių medynų – nuo žievės laupymo vartojami repelentai; žvėrių pažeidžiamuose miškuose negalima genėti šakų; vertingiausi ir introdukuotų medžių rūšių jaunuolynai aptveriami specialių konstrukcijų tvoromis.

93. Komercinei medžioklei skirtuose miškuose ugdymo kirtimų metu reikia gausinti natūralių pašarų išteklius kanopiniams žvėrims, kiškiams ir tetervinų šeimos paukščiams, mažinti medynų skalsumą ir didinti apšvietimą gyvosios dirvožemio dangos ir pomiškio bei trako atžėlimo zonoje.

94. Brukninio miško tipo (Na) augaviečių retinimo amžiaus beržynuose, siekiant stimuliuoti ankstyvesnį viržių sąžalynų susidarymą, 1 ha paliekama 30 % mažiau medžių, negu nurodyta ugdymo kirtimų normatyvuose.

95. Brukninio – mėlyninio (Nb) bei mėlyninio (Lb) miško tipų retinimų amžiaus beržynuose ir drebulynuose, siekiant stimuliuoti mėlynių sąžalynų susidarymą, taip pat paliekama 30 % mažiau medžių, negu nurodyta ugdymo kirtimų normatyvuose. Antrojo ardo skalsumas šiuose medynuose neturi būti didesnis nei 0,2, kad apšvietimas mėlynių sąžalynų zonoje būtų 10-35 %.

96. Kiškiakopūstinio, žibuoklinio – kiškiakopūstinio ir kiškiakopūstinio – plačialapio miško tipų augavietėse (Nc, Nd, Ld) ugdymo kirtimais stengiamasi formuoti mišrius eglynus su ąžuolais.

97. Garšvinio ir viksvinio – įvairiažolio miško tipų augavietėse (Nf, Lf), jeigu leidžia sąlygos, formuojami mišrūs ar gryni ąžuolynai ir uosynai. Retinimų ir einamųjų kirtimų metu šių medynų skalsumas minkštųjų lapuočių sąskaita sumažinamas iki 0,5–0,6, kad apšvietimas miško atžėlimo zonoje būtų ne mažesnis kaip 10-15%. Kietiesiems lapuočiams nuo pažeidimų apsaugoti naudojami repelentai: 1 ha apsaugoma ne mažiau kaip 500 vnt. pačių geriausių ąžuolų ir uosių.

98. Ugdant medynus, visur išsaugomi kietieji lapuočiai, miškinės obelys, paprastosios kriaušės, šermukšniai, putinai ir ožekšniai. Daug kartų elninių žvėrių nuskabytas lapuočių pomiškis ir trakas pasodinamas ant kelmo.

99. Ugdymo kirtimai komercinei medžioklei skirtuose miškuose atliekami žiemą, kad žvėrių pašarams būtų panaudotos medžių kirtimo atliekos.

4.6. Cheminis miško ugdymas

100. Cheminis miško ugdymas gali būti taikomas tik IV grupės miškuose, išskyrus saugomas teritorijas, iki 15 metų amžiaus spygliuočių (išskyrus maumedį) – minkštųjų lapuočių jaunuolynuose, jeigu medyne minkštųjų lapuočių yra nuo 3 iki 7 dešimtadalių, ypač ten, kur smulki mediena neturi paklausos. Mišrūs jaunuolynai apipurškiami mažo toksiškumo leidžiamais naudoti arboricidais. Purškiama įvairiais traktoriniais ir kitais purkštuvais. Jeigu mišriame medyne yra nemažai lapuočių biogrupių, kuriose nėra pagrindinių rūšių medžių, arba mišriuose pušų-beržų jaunuolynuose norima išsaugoti beržų priemaišą, galima pasirinktinai apipurkšti tam tikras vietas ar juostas.

Optimalus purškimo laikas yra liepos pabaiga – rugpjūtis, kai nustoja augti spygliuočiai.

4.7. Sanitariniai kirtimai

101. Sanitarinių kirtimų tikslas yra pagerinti medynų sanitarinę būklę, apsaugoti sveikus medžius nuo galimo ligų ir kenkėjų plitimo bei laiku panaudoti tą medieną, kuri dėl vienokių ar kitokių priežasčių miške supūtų.

Vykdant rinktinius sanitarinius kirtimus, iškertami sausuoliai, vėjavartos, vėjalaužos, snieglaužos, grybinių ligų (šakninės pinties, vėžinių ligų, guobų maro, saklio) ir kenkėjų (žievėgraužių, ūsuočių ir kt.) pažeisti medžiai.

102. Sistemingai ugdant medynus, išvardytų kategorijų medžiai iškertami ugdymo kirtimų metu, todėl normaliomis sąlygomis medynuose, kuriuose vykdomi ugdymo kirtimai, sanitariniai kirtimai paprastai nevykdomi. Tik po stichinių nelaimių (snieglaužų, vėjalaužų, vėjavartų, kenkėjų invazijos) arba džiūstant medžiams del atmosferos užterštumo, sanitariniai kirtimai vykdytini ir šiuose medynuose.

103. Pirmiausia sanitarinius kirtimus reikia atlikti II–III grupės ir kituose žmonių labiau lankomuose miškuose, medynuose, nukentėjusiuose nuo vėjavartų, snieglaužų, kenkėjų, taip pat šakninės pintainės ir kituose pavojingų ligų židiniuose, pramonės emisijų pažeistuose medynuose.

104. Visi sanitarinių kirtimų metu numatomi iškirsti medžiai turi būti iškirsti iš karto, jeigu po to medynų skalsumas neliks mažesnis kaip 0,6. Priešingu atveju kertami tik sausuoliai, išvirtę, nulaužti, apnikti liemenų kenkėjų, galintys apkrėsti kitus. Kiti mažiau pažeisti medžiai paliekami kitam kirtimui.

Labai išplitus sakliui (pažeista daugiau kaip 10 % medžių), siekiant nepadaryti medyne didesnių aikščių ir nesudarkyti medyno, pažeisti medžiai kertami palaipsniui. Pirmiausia iškertami atsilikę ir stipriai pažeisti apatinėje lajos dalyje medžiai, taip pat tie, kuriuos puola liemenų kenkėjai. Jeigu po sanitarinio kirtimo medyno skalsumas gali būti mažesnis nei 0,6, medžiai sausomis viršūnėmis paliekami.

105. Sanitarinių kirtimų metu medynuose, kuriuose jau nebevykdomi ugdymo kirtimai, be aukščiau paminėtų kirstinų medžių, galima iškirsti ir stipriai atsilikusius C klasės medžius bei dalį B klasės medžių.

106. Jeigu medynai stipriai pažeisti ir rinktinių sanitarinių kirtimų metu jų būklės pagerinti jau neįmanoma arba jei visų pažeistų medžių iškirtimas išdarkytų medyną (skalsumas sumažėtų iki 0,4 ar būtų dar mažesnis), paprastai vykdomi plyni sanitariniai kirtimai.

107. Sanitariniai kirtimai vykdomi laikantis miškų sanitarinės apsaugos taisyklių.

4.8. Ugdymo kirtimai ir bioįvairovė

108. Siekiant miškuose išsaugoti bioįvairovę, planuojant ir vykdant ugdymo bei sanitarinius kirtimus, taikyti šias priemones:

– visais atvejais, kuriais tikslinga, formuoti mišrius medynus;

– nekirsti senų, artėjančių prie gamtinės brandos pavienių ąžuolų, uosių, pušų ir kitų rūšių geros būklės medžių, jeigu 1 ha jų yra ne daugiau kaip 5 ir jie pasiskirstę tolygiai arba jų yra 1–2 nedidelės grupės;

– nekirsti miškuose retai sutinkamų rūšių medžių ir krūmų – miškinės obels, paprastosios kriaušės, pavienių klevų, liepų ir kt.;

– vykdant sanitarinius kirtimus, palikti nedidelį kiekį senų sausuolių ir stačių stuobrių;

– neleisti apaugti sumedėjusia augalija mažoms miško pelkutėms, aikštelėms, pievelėms (jeigu jų yra nedaug);

– visų mažų upelių ir šaltinių aplinką išlaikyti kiek įmanoma natūralesnę (neugdyti).

109. Ugdymo kirtimai medynuose aplink retų paukščių lizdus ir kurtinių tuokvietes turi būti neintensyvūs, medynų skalsumas kirtimų metu negali būti sumažintas daugiau kaip iki 0,7.

5. UGDYMO IR SANITARINIŲ KIRTIMŲ DARBŲ ORGANIZAVIMAS IR TECHNOLOGIJA

5.1. Darbų technologija

110. Siekiant užtikrinti reikiamą ugdymo kirtimų kokybę, sumažinti paliekamų medžių pažeidimus bei padidinti darbo našumą, sklypai technologiškai sutvarkomi, įrengiamos medienos pakrovimo aikštelės, valksmos.

111. Tarpiniai sandėliai, valksmos projektuojamos prisiderinant prie esamo kelių ir priešgaisrinių ir kitų proskiebių tinklo, orientuojantis į tai, kad vidutinis medienos ištraukimo atstumas nebūtų didesnis negu 300 m. Po kirtimų valksmų plotis (atstumas tarp menamų valksmų kraštinių) negali būti didesnis negu 4 m. Atstumas tarp gretimų valksmų centrų turi būti ne mažesnis kaip 24 m. Bendras valksmų užimamas plotas neturi viršyti 17% viso sklypo ploto.

112. Važinėti medvežėmis ir traktoriais ne valksmomis draudžiama.

113. Šviesinimų ir valymų metu pažeistų medžių gali būti ne daugiau kaip 2%, o retinimo ir einamųjų kirtimų metu – ne daugiau kaip 5% bendro paliekamų medžių skaičiaus. Visi stipriai pažeisti medžiai iškertami.

114. Rinktinių sanitarinių kirtimų technologija yra panaši į einamųjų kirtimų technologiją, išskyrus tai, kad valksmos gali būti prakertamos tik tada, kai nėra išankstinių valksmų ir kai sanitariniais kirtimais tolygiai išsidėsčiusių medžių 1 ha iškertama ne mažiau kaip 25 m³. II gr. miškuose, taip pat medynuose, kuriuose iš 1 ha iškertama mažiau kaip 25 m³ medienos, mediena traukiama važiuojant tarpais tarp medžių ar iškertant pravažiavimui tik kai kuriuos pavienius medžius. Iki pažeistų medžių židinio galima prakirsti valksmą, kai židinyje iškertama ne mažiau kaip 10 m³ medienos.

5.2. Darbų organizavimas

115. Ugdymo kirtimų darbai skirstomi į paruošiamuosius ir pagrindinius.

Paruošiamieji darbai atliekami tokia tvarka:

1. Prie visų keliukų aplink biržę pastatomi darbų saugos taisyklių numatyti draudžiamieji ir įspėjamieji ženklai.

2. Apie vietas, kurios skirtos darbuotojų poilsiui, technikos laikymui, bei pakrovimo aikšteles spinduliu, ne mažesniu kaip dvigubas medžių aukštis, iškertami pavojingi medžiai, kabančios šakos ir viršūnės.

3. Įrengiami tarpiniai medienos sandėliai, poilsio vietos, degalų sandėliai. Įrengiant tarpinius medienos sandėlius, nupjaunami kelmai, išlyginami didesni dirvos paviršiaus nelygumai, nurenkami akmenys, padedami padėklai rietuvėms.

4. Suprojektuojamos, pažymimos, iškertamos, išlyginamos valksmos ir į jas sukraunamos šakos.

5. Ne mažesniu kaip dvigubas medžių aukštis atstumu nuo medžių leidimo vietos uždaromi visi keliai ir takai, pastatomos užkardos ir draudžiamieji ženklai.

116. Išugdytuose medynuose būtina išvalyti kirtimo liekanas. Valymo būdus (šakų sukrovimas į krūvas, sukrovimas valksmose, susmulkinimas ir paskleidimas biržėje, išvilkimas į aikšteles ir sudeginimas) nustato miškų urėdija, nacionalinių parkų direkcija ar kitas miškų valdytojas, nurodydamas juos leidime kirsti mišką.

5.3. Ugdymo ir sanitarinių kirtimų darbų kontrolė

117. Kirtimų kokybę pagal kompetenciją tikrina Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos Miškų kontrolės skyriaus pareigūnai, valstybinės miškų tarnybos pareigūnai. Darbų kontrolė atliekama laikantis šių taisyklių reikalavimų.

118. Tikrinama: plotų atrinkimas ugdymo ir sanitariniams kirtimams, jų atribojimas ir įforminimas, kirstinų medžių atrinkimas ir jų žymėjimas, ugdymo kirtimų intensyvumas, t. y. ar paliktų po kirtimo medžių skaičius atitinka normatyvuose nurodytą skaičių, ugdymo kirtimų visame plote ir apskaitos plotelyje tapatumas, ar visame sklype atlikti kirtimai, kirtaviečių išvalymas, paliktų medžių ir pomiškio pažeidimo laipsnis, biržių materialinis ir piniginis įvertinimas, ugdymo kirtimų dokumentacijos tvarkymas.

119. Medžių atrinkimo kirtimui kokybė ir kirtimo intensyvumo atitikimas normatyviniam tikrinami perskaičiuojant medžius apskaitos bareliuose. Tikrinimo metu fiksuojama: paliktų ir kirstinų medžių rūšių atrinkimo teisingumas, paliktų ir iškirstų medžių klasė, paliktų medžių skaičiaus atitikimas normatyvuose nurodytą skaičių. Gali būti tikrinama ir kitais būdais, tačiau, iškilus konfliktui dėl patikrinimo, naudojamas tik apskaitos barelių metodas.

120. Biržių paruošimas ir ugdymo bei sanitarinių kirtimų kokybė kiekvienoje girininkijoje turi būti patikrinta ne mažiau kaip 20 % išugdyto ploto. Apie patikrinimo rezultatus surašomas aktas, kuriame įvertinami atlikti darbai, nurodomi pastebėti trūkumai ir pateikiamas pasiūlymas jiems pašalinti. Esant reikalui, tikrinant ugdymo kirtimų kokybę, gali būti pildomas ugdymo kirtimų patikrinimo žiniaraštis.

______________

1 priedas

Ugdymo kirtimų pradžia įvairių medžių rūšių medynuose

Pušynai

Eglynai

Ąžuolynai

Uosynai

Beržynai

Drebulynai

Baltalksnynai

Juodalksnynai

Gryni

Su minkštaisiais lapuočiais

Gryni

Su minkštaisiais lapuočiais

Gryni

Su minkštaisiais lapuočiais

Gryni

Su minkštaisiais lapuočiais

Gryni

Su pagrindinėmis rūšimis

Gryni

Su pagrindinėmis rūšimis

Gryni

Su pagrindinėmis rūšimis

Gryni ar su minkštaisiais lapuočiais

Su kietaisiais lapuočiais

Šae, Ša, Nae, Na

La, Šb, Nb, Lb, Nc, Lc

Šae, Ša, Nae, Na

La, Šb, Nb, Lb, Nc, Lc

17-20

15-17

6-8

5-6

10-12

7-10

12-15

3-7

12-15

6-9

20-22

8-13

10-14

7-12

-

6-10

11-14

7-10

______________

2 priedas

Medžių klasifikacija

A’ – stipriai besivystantys medžiai. Visada pirmojo ardo, dažnai auga prošvaistėse, yra visiškai apšviesti. Laja ilga (60–100 % eglių stiebo ilgio ir daugiau kaip 40 % lapuočių), eglių – paraboloidinė, o lapuočių – rutulinė arba ovalinė. Stiebai drūti, gausiai šakoti storomis šakomis, labai nulaibėję.

A – gerai besivystantys medžiai. Eglės I, rečiau – II ardo, lapuočiai – I ardo, gerai apšviesti. Laja kompaktiška, smailiaviršūnė, ilga (50–90 % eglių stiebo ilgio ir 30–50% lapuočių), kūgiška, verpstiška ar kiaušiniška. Stiebai aukšti, tiesūs, mažai nulaibėję.

B – silpnai besivystantys medžiai. Nepriklausomai nuo rūšies – tiek I, tiek ir II ardo, silpnai apšviesti. Medžių, augančių I arde, lajos suspaustos, menkai išvystytos, retos, vidutinio ilgio (30–50 % stiebo ilgio), cilindriškos arba siauro kūgio formos, augančių antrajame arde – retos, plataus kūgio formos, bukomis viršūnėmis, stiebai ploni, mažai nulaibėję, lapuočių – kreivoki, spygliuočių – tiesūs.

C – užstelbti medžiai. Mišriuose medynuose yra žemutiniame arde, o grynuose – žemutinėje ardo dalyje, užtamsinti. Eglių lajos skėtiškos, plačiai išsišakojusios, trumpos (mažiau kaip 30 % stiebo ilgio), lapuočių – neišsivysčiusios, šluotos pavidalo, labai trumpos (mažiau kaip 25 % stiebo ilgio). Stiebai ploni, ištįsę, dažnai kreivi.

______________

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. 338, 2001-06-25, Žin., 2001, Nr. 63-2299 (2001-07-19), i. k. 101301MISAK00000338

Dėl Miško ugdymo ir sanitarinių kirtimų taisyklių dalinio pakeitimo