Suvestinė redakcija nuo 1998-01-15 iki 2000-12-31

 

Nutarimas paskelbtas: Žin. 1997, Nr. 112-2855, i. k. 0972057NUTA00000528

 

 

VALSTYBINĖS DRAUDIMO PRIEŽIŪROS TARNYBOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS VALDYBA

 

N U T A R I M A S

DĖL METODIKOS DRAUDIMO TECHNINIŲ ATIDĖJIMŲ DYDŽIAMS APSKAIČIUOTI PATVIRTINIMO

 

1997 m. lapkričio 28 d. Nr. 528

Vilnius

 

 

Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos valdyba

NUTARIA:

1. Patvirtinti Metodiką draudimo techninių atidėjimų dydžiams apskaičiuoti (pridedama).

2. Nustatyti, kad Metodika draudimo techninių atidėjimų dydžiams apskaičiuoti taikoma nuo 1998 m. sausio 1 d.

3. Nuo 1998 m. sausio 1 d. pripažinti netekusiu galios Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos valdybos 1997 m. kovo 14 d. nutarimą Nr. 58 „Dėl Metodikos draudimo techninių atidėjimų dydžiams apskaičiuoti patvirtinimo“ (Žin., 1997, Nr. 26-618).

 

 

 

Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos

valdybos pirmininko pavaduotojas                                                                      E. Vasilis-Vasiliauskas

PATVIRTINTA

Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos

valdybos 1997 m. lapkričio 28 d. nutarimu

Nr. 528

 

METODIKA DRAUDIMO TECHNINIŲ ATIDĖJIMŲ DYDŽIAMS APSKAIČIUOTI

 

Draudimo techniniai atidėjimai – tai su draudimo veikla susiję draudiko įsipareigojimai. Jų paskirtis – užtikrinti draudimo įmonių prievolių, kylančių iš draudimo sutarčių, vykdymą, išlaikyti stabilią draudimo įmonių finansinę padėtį. Ne gyvybės draudimo įmonės, turinčios tebegaliojančių gyvybės draudimo sutarčių, toms sutartims privalo sudaryti techninius atidėjimus, remiantis ta pačia metodika, kaip ir gyvybės draudimo įmonės.

Pastraipos pakeitimai:

Nr. 4, 1998-01-07, Žin., 1998, Nr. 5-110 (1998-01-14), i. k. 0982057NUTA00000004

 

Draudimo techniniai atidėjimai sudaromi iš draudimo įmokų, investicinių pajamų, o jei nepakanka lėšų iš pastarųjų šaltinių, techninių atidėjimų formavimui naudojamas nuosavas kapitalas.

Sudarant techninius atidėjimus yra didinamos draudimo įmonių sąnaudos arba mažinamos pajamos:

1) sudarant perkeltų įmokų techninį atidėjimą, mažinamos draudimo įmonės pajamos, priskirtinos ataskaitiniam laikotarpiui;

2) sudarant techninius atidėjimus, kitus nei perkeltų įmokų, didinamos draudimo įmonės sąnaudos.

Draudimo techninių atidėjimų pokyčiai atsispindi finansinėje atskaitomybėje, jų sudarymo teisingumą tvirtina:

a) draudimo įmonės vadovas ir vyriausiasis finansininkas (vyriausias buhalteris) ne gyvybės ir kredito draudimo įmonėse. Jei ne gyvybės draudimo įmonė vykdo draudimo rūšį, kurioje numatomas draudimo išmokos mokėjimas rentos forma, šios rūšies atidėjimo teisingumą turi patvirtinti ir aktuarijus;

b) draudimo įmonės vadovas, vyriausiasis finansininkas (vyriausias buhalteris) ir aktuarijus gyvybės draudimo įmonėse.

Ne gyvybės (išskyrus kredito) draudimo įmonės privalo sudaryti šiuos techninius atidėjimus:

1) perkeltų įmokų techninį atidėjimą;

2) numatomų išmokėjimų techninį atidėjimą;

3) nuostolių svyravimo išlyginimo techninį atidėjimą;

4) draudimo įmokų grąžinimo techninį atidėjimą, jei grąžinimas numatytas draudimo sutartyje.

Gyvybės draudimo įmonės privalo sudaryti šiuos techninius atidėjimus:

1) perkeltų įmokų techninį atidėjimą;

2) žalos padengimo techninį atidėjimą;

3) numatomų išmokėjimų techninį atidėjimą;

4) draudimo įmokų grąžinimo techninį atidėjimą, jei grąžinimas numatytas draudimo sutartyje;

5) gyvybės draudimo techninį atidėjimą, kai investavimo rizika tenka draudėjui, jei draudimo įmonė vykdo draudimo rūšį, kurioje investavimo riziką prisiima draudėjas.

Kredito draudimo įmonės privalo sudaryti šiuos techninius atidėjimus:

1) perkeltų įmokų techninį atidėjimą;

2) nuostolių svyravimo išlyginimo techninį atidėjimą;

3) numatomų išmokėjimų techninį atidėjimą.

Valstybinė draudimo priežiūros tarnyba prie Finansų ministerijos pagal draudimo įmonės pateiktus pasiūlymus gali leisti papildomai formuoti ir kitus techninius atidėjimus, susijusius su specifine draudimo įmonės veikla.

Techniniai atidėjimai prisiimto perdraudimo ir bendro draudimo veiklai sudaromi atskirai, naudojant tą pačią metodiką kaip ir sudarant techninius atidėjimus tiesioginei draudimo veiklai.

 

Vartojamos sąvokos

 

Žalų sureguliavimo išlaidos – tai draudimo įmonės administracinės išlaidos, susijusios su žalų sureguliavimu ir patirtos įmonės viduje (darbo užmokestis žalų sureguliavimo skyriaus darbuotojams, kt.), taip pat išlaidos, tiesiogiai susijusios su draudiminio įvykio tyrimu, tretiesiems asmenims (darbo užmokestis ekspertams, galimos papildomos išlaidos tyrimo metu, kt.).

Uždirbtos įmokos – tai pasirašytos per ataskaitinį laikotarpį įmokos plius perkeltų įmokų techninis atidėjimas ataskaitinio laikotarpio pradžioje minus perkeltų įmokų techninis atidėjimas ataskaitinio laikotarpio pabaigoje.

Išmokų sąnaudos – tai per ataskaitinį laikotarpį apmokėtos žalos minus numatomų išmokėjimų techninis atidėjimas ataskaitinio laikotarpio pradžioje plius numatomų išmokėjimų techninis atidėjimas ataskaitinio laikotarpio pabaigoje.

Techninis pelnas – tai uždirbtų įmokų, išskaičiavus perdraudikų dalį uždirbtose įmokose, ir draudiminių sąnaudų, išskaičiavus perdraudikų dalį draudiminėse sąnaudose, skirtumas. Šis rezultatas skaičiuojamas kaip pelno (nuostolio) ataskaitoje, tik kiekvienai draudimo rūšiai atskirai.

Draudiminės sąnaudos apima:

a) išmokų sąnaudas;

b) kitų nei numatomų išmokėjimų techninių atidėjimų sąnaudas;

c) administracines sąnaudas, priskirtinas tam tikrai draudimo rūšiai;

d) įsigijimų sąnaudas;

e) pasikeitimus atidėtose įsigijimų sąnaudose;

f) kitas technines sąnaudas.

Iš draudiminių sąnaudų turi būti minusuojami iš perdraudikų gauti perdraudimo komisiniai tai draudimo rūšiai.

Nuostolingumas – tai išmokų sąnaudų, išskaičiavus perdraudikų dalį išmokų sąnaudose, ir uždirbtų įmokų, išskaičiavus perdraudikų dalį uždirbtose įmokose, santykis:

Ginčytina žala – tai žala, kurią draudikas įvertino mažesne suma, nei reikalauja padengti draudėjas, ir dėl to turi būti atliekamas papildomas draudiminio įvykio tyrimas.

Tiesioginis draudimas – tai draudimo įmonės veikla, kai draudimo rizika prisiimama iš draudėjo tiesiogiai ar per draudimo tarpininkus (brokerius, agentus).

Papildomas draudimas – tai gyvybės draudimo įmonėse kartu su gyvybės draudimu vykdoma draudimo rūšis nuo nelaimingų atsitikimų arba draudimas ligos atvejui.

Likutinis turtas – tai gautos ir gautinos sumos, realizavus po draudiminio įvykio draudiko nuosavybėn perėjusį turtą.

 

Skirsnio pakeitimai:

Nr. 4, 1998-01-07, Žin., 1998, Nr. 5-110 (1998-01-14), i. k. 0982057NUTA00000004

 

Perkeltų įmokų techninis atidėjimas (ne gyvybės ir kredito draudimo įmonėms)

 

Perkeltų įmokų techninis atidėjimas sudaro tą pasirašytų draudimo įmokų dalį, kuri turi būti priskirta ateinantiems ataskaitiniams laikotarpiams.

Perkeltų įmokų techninis atidėjimas skaičiuojamas kiekvienai draudimo sutarčiai atskirai, proporcingai paskirstant pasirašytą draudimo įmoką sutarties galiojimo laikotarpiui.

Perkeltų įmokų techninis atidėjimas gali būti skaičiuojamas šiais metodais:

•        „pro rata temporis“ (dienos) metodu:

Perkeltų įmokų techninio atidėjimo suma = ,

čia Pi – pagal i-ąją sutartį pasirašyta įmoka;

ti – dienų, likusių iki i-osios sutarties galiojimo pabaigos, skaičius;

Ti – i-osios sutarties galiojimo dienų skaičius;

•        1 / 24 metodu;

•        1 / 12 metodu su sąlyga, kad visos draudimo sutartys pradeda galioti pirmąją mėnesio dieną.

Kiekvienos draudimo sutarties atveju šio techninio atidėjimo dalis, tenkanti perduotam perdraudimui, procentiškai turi būti tokia pati kaip ir pasirašytos įmokos dalis, tenkanti perduotam perdraudimui.

 

Numatomų išmokėjimų techninis atidėjimas (ne gyvybės ir kredito draudimo įmonėms)

 

Šis techninis atidėjimas sudaromas įvertinus ataskaitiniam laikotarpiui ir praeitiems ataskaitiniams laikotarpiams tenkančių dar neapmokėtų žalų sureguliavimui ir apmokėjimui reikalingas sumas (įskaitant ir įvykusias, bet nepraneštas žalas).

Numatomų išmokėjimų techninis atidėjimas sudaromas sumuojant numatomų išmokėjimų techninius atidėjimus kiekvienai draudimo rūšiai.

Šis atidėjimas skaičiuojamas pagal formulę:

[(1 + C)(r1 + r2 + r3) + R4 – P](1 – X),

C – žalų sureguliavimo išlaidų koeficientas;

R1 – sumos, tenkančios praneštoms, bet dar nesureguliuotoms žaloms;

R2 – sumos, tenkančios įvykusioms, bet dar nepraneštoms žaloms;

R3 – sumos, tenkančios rentos forma apmokamoms žaloms;

R4 – sumos, tenkančios praneštoms, sureguliuotoms, bet dar neapmokėtoms žaloms;

P – išmokų dalis, kuri pagal turimas perdraudimo sutartis numatoma susigrąžinti;

X – regreso koeficientas;

C       Ataskaitinio laikotarpio žalų sureguliavimo išlaidų koeficientas randamas pagal formulę:

.

Skaičiuojant numatomų išmokėjimų techninį atidėjimą, naudojamas paskutinių trejų finansinių metų vidutinis koeficientas. Naujos draudimo rūšies atveju (kuri vykdoma mažiau nei trejus metus) naudojami trumpesnio laikotarpio (nuo rūšies vykdymo pradžios) duomenys.

 

R1      sudaromas atskirai kiekvienai žalai, kuri yra pranešta, bet dar nesureguliuota, įskaitant galimas sąnaudas ginčytinoms žaloms.

 

 

čia R'1 – sumos, numatomos išmokėti pagal praneštus, bet dar nesureguliuotus draudiminius įvykius,

Si – draudiko įvertinta i-ojo draudiminio įvykio žala,

si – draudėjo pareikalauta suma pagal i-ąjį draudiminį įvykį,

 

 

Imamas trejų paskutinių finansinių metų vidutinis koeficientas. Naujos draudimo rūšies atveju (kuri vykdoma mažiau nei trejus metus) naudojami trumpesnio laikotarpio (nuo rūšies vykdymo pradžios) duomenys.

R2      sudaromas kiekvienai draudimo rūšiai atskirai. Skaičiuojama „chain – ladder“ metodu arba kitais metodais, suderinus su Valstybine draudimo priežiūros tarnyba prie Finansų ministerijos.

Skaičiavimams naudojami paskutinių penkerių finansinių metų statistiniai duomenys. Naujos draudimo rūšies atveju (kuri vykdoma mažiau nei penkerius metus) naudojami trumpesnio laikotarpio (nuo rūšies vykdymo pradžios) duomenys.

 

„Chain-ladder“ metodo pavyzdys

 

Pranešimo metai

Draudiminių įvykių metai

 

Vėlavimo koef.

Vėlavimo daugiklis

 

1997

1996

1995

1994

1993

1992

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1

110

130

140

150

120

100

2.000

0.200

2

 

260

280

300

240

200

1.500

0.400

3

 

 

420

450

360

300

1.333

0.600

4

 

 

 

600

480

400

1.250

0.800

5

 

 

 

 

600

500

1.000

1.000

6

Iš viso apmokėta žalų

500

 

 

 

 

Šiame pavyzdyje supaprastintai laikoma, kad pagal ataskaitiniais metais galiojusias sutartis dėl naujai pranešamų (įvykusių ataskaitiniais metais, bet praneštų vėliau) žalų bendra suma, kurią draudikas turi išmokėti už ataskaitiniais metais įvykusius draudiminius įvykius, po metų padidėja dvigubai, po dvejų – trigubai, ir, tokiu būdu, po penkerių metų bendra žalų suma tampa penkis kartus didesnė nei per ataskaitinius metus praneštų žalų suma.

Pirmasis vėlavimo koeficientas gaunamas antros eilutės narių sumą dalijant iš atitinkamų pirmos eilutės narių sumos:

.

Antrasis, atitinkamai:

 ir t. t.

Konkrečių metų vėlavimo daugiklis parodo, kokia dalis numatomos galutinės žalų sumos jau yra pranešta iki tų metų galo. Vėlavimo daugikliai randami:

1.000: 1.250 = 0.800;

0.800: 1.333 = 0.600 ir t. t.

Naudojant vėlavimo daugiklius, bendra konkretiems metams tenkanti žalų suma gali būti įvertinta dalijant jau praneštų žalų sumą iš tuos metus atitinkančio vėlavimo daugiklio. Iš viso už 1997 m. galiojusias sutartis (per penkerius ateinančius metus) bus išmokėta: 110 / 0.200 = 550; už 1996 m. galiojusias sutartis: 260 / 0.400 = 650 ir t. t.

Šiuo atveju 1997 m. pabaigoje sudaromas atidėjimas įvykusiems, bet neapmokėtiems įvykiams bus lygus:

1997 metais galiojusioms sutartims:

550-110 = 440

1996 metais galiojusioms sutartims:

650-260 = 390

1995 metais galiojusioms sutartims:

700-420 = 280

1994 metais galiojusioms sutartims:

750-600 = 150

Iš viso:

               1260

 

R3 sudaromas susumavus jau mokamų ir mokėtinų pagal praneštus draudiminius įvykius rentų (anuitetų) esamąsias vertes (diskontuojant aktuariškai).

R4 sudaromas susumavus jau sureguliuotų įvykių dar neišmokėtas draudimo išmokas.

X Ataskaitinio laikotarpio regreso koeficientas randamas imant santykį tarp per ataskaitinį laikotarpį regreso tvarka išieškotų sumų (įskaitant likutinį turtą) ir ataskaitinio laikotarpio išmokų sąnaudų:

Skaičiuojant numatomų išmokėjimų techninį atidėjimą, naudojamas paskutinių trejų finansinių metų vidutinis koeficientas. Naujos draudimo rūšies atveju (kuri vykdoma mažiau nei trejus metus) naudojami trumpesnio laikotarpio (nuo rūšies vykdymo pradžios) duomenys.

Koeficientai α, C ir X ataskaitiniam laikotarpiui skaičiuojami pagal praeitų ataskaitinių laikotarpių duomenis, į skaičiavimus neįtraukiant einamojo laikotarpio duomenų.

Skirsnio pakeitimai:

Nr. 4, 1998-01-07, Žin., 1998, Nr. 5-110 (1998-01-14), i. k. 0982057NUTA00000004

 

Draudimo įmokų grąžinimo techninis atidėjimas (ne gyvybės draudimo įmonėms)

 

Draudimo įmokų grąžinimo techninis atidėjimas sudaromas kiekvienai draudimo sutarčiai atskirai, kurioje numatomas įmokų grąžinimas.

Šis techninis atidėjimas sudaromas iš sumų:

a) kurios, pasibaigus draudimo sutarties galiojimo laikotarpiui, yra numatomos grąžinti draudėjams iš įmonės veiklos pelno (ar vienos draudimo rūšies pelno), jei grąžinimas numatytas sutartyse;

b) kuriomis pagal atskiras draudimo sutartis gaunamos įmokos yra sumažintos, jei įmokų sumažinimas numatytas sutartyse.

Pastaba. Tarifų diferenciacija pagal rizikos klases nėra laikoma įmokų sumažinimu.

 

Techninių atidėjimų aprašyme sumos (a) ir (b) turi būti parodomos atskirai.

Draudimo įmokų grąžinimo techninis atidėjimas gali būti skaičiuojamas šiais metodais:

 

•        „pro rata temporis“ (dienos) metodu:

Draudimo įmokų grąžinimo techninio atidėjimo suma = ,

čia Gi – i-ojoje draudimo sutartyje numatyta grąžinti (arba sumažinti) įmokos dalis;

ti – dienų, praėjusių nuo i-osios draudimo sutarties galiojimo pradžios, skaičius;

Ti – dienų, kurioms buvo sudaryta i-oji draudimo sutartis, skaičius;

•        1 / 24 metodu;

•        1 / 12 metodu su sąlyga, kad visos draudimo sutartys pradeda galioti pirmąją mėnesio dieną.

Kiekvienos draudimo sutarties atveju šio techninio atidėjimo dalis, tenkanti perduotam perdraudimui, procentiškai negali būti didesnė nei pasirašytos įmokos dalis, tenkanti perduotam perdraudimui.

 

Nuostolių svyravimo išlyginimo techninis atidėjimas (ne gyvybės draudimo įmonėms)

 

Šis atidėjimas sudaromas nuostolingumo svyravimo (dėl teisinių, valdymo nurodymų pasikeitimo, kitų priežasčių) išlyginimui ir ypač didelių žalų padengimui. Nuostolių svyravimo išlyginimo techninis atidėjimas sudaromas sumuojant nuostolių svyravimo išlyginimo techninius atidėjimus kiekvienai draudimo rūšiai.

Į šį atidėjimą kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje pervedama 50% draudimo rūšies techninio pelno, kol pasiekiama suma, lygi per paskutinius finansinius metus pasirašytų įmokų sumai.

Jei ataskaitinio laikotarpio nuostolingumas didesnis nei vidutinis nuostolingumas per trejus paskutinius finansinius metus, nuostolių svyravimo išlyginimo techninis atidėjimas sumažinamas suma:

 

P × (N-Nvid.),

 

čia P – ataskaitinio laikotarpio uždirbtos įmokos, išskaičiavus perdraudikų dalį uždirbtose įmokose;

N – ataskaitinio laikotarpio nuostolingumas;

Nvid. – vidutinis paskutinių trejų finansinių metų nuostolingumas.

Vidutinis nuostolingumas naujos draudimo rūšies atveju (kuri vykdoma mažiau nei trejus metus) skaičiuojamas laikotarpiui nuo rūšies vykdymo pradžios.

 

Žalos padengimo techninis atidėjimas (gyvybės draudimo įmonėms)

 

Žalos padengimo techninis atidėjimas tam tikrai datai skaičiuojamas kiekvienai sutarčiai atskirai, remiantis ekvivalentiškumo principu. Šį atidėjimą sudaro aktuariškai diskontuotas atidėjimo skaičiavimo datai draudimo sutarties įsipareigojimo ir gautinų įmokų skirtumas, pridėjus numatomų žalų sureguliavimo išlaidų dabartinę vertę.

Jei draudimo sutarties galiojimo pradžioje, skaičiuojant ekvivalentiškumo principu, gaunamas dydis yra neigiamas, tada gali būti sudaromas tokio pat dydžio, tik teigiamas techninis atidėjimas, kuris priskiriamas kitiems techniniams atidėjimams.

Sudarant naujas gyvybės draudimo sutartis su fiksuota palūkanų norma (sutarties sudarymo momentu taikoma palūkanų norma galioja visai draudimo sutarties trukmei) taikoma palūkanų norma negali būti didesnė kaip 4%.

Sudarant žalos padengimo techninį atidėjimą, turi būti naudojama ta pati aktuarinė bazė kaip ir skaičiuojant įmokas. Gyvybės lentelių naudojimas derinamas su Valstybine draudimo priežiūros tarnyba prie Finansų ministerijos.

Jei kaupiamojo gyvybės draudimo sutarties sudarymo išlaidos nėra paskirstomos tolygiai visam sutarties galiojimo laikui, o sutarties galiojimo pradžioje padengiamos draudėjo sąskaita, tai šios išlaidos gali sudaryti ne daugiau kaip 4% draudimo sumos arba gautinų įmokų sumos (pasirinktinai).

Gyvybės draudimo sutartims su papildomu draudimu sudaromas žalos padengimo techninis atidėjimas, skaičiuojant pagal ekvivalentiškumo principą, draudimo sutarties įsipareigojimu laikant draudimo išmoką, numatytą pagal gyvybės draudimo sutarties sąlygas, o būsimų įmokų imant tik tą dalį, kuri tenka gyvybės draudimo sutarties rizikai padengti. Papildomo draudimo sutartyje numatytam draudiminiam įsipareigojimui sudaromi techniniai atidėjimai kaip ne gyvybės draudimo šakai, imant tą įmokos dalį, kuri tenka papildomo draudimo sutarties rizikai padengti.

Žalos padengimo techninio atidėjimo teisingumą kiekvienam ataskaitiniam laikotarpiui turi patvirtinti draudimo įmonės aktuarijus. Metinėje atskaitomybėje šio techninio atidėjimo teisingumą turi patvirtinti nepriklausomas auditorius su aktuariniu išsilavinimu ir patirtimi.

 

Perkeltų įmokų techninis atidėjimas (gyvybės draudimo įmonėms)

 

Perkeltų įmokų techninis atidėjimas gyvybės draudimo sutartims nėra sudaromas tik tuo atveju, jei įmoka vienkartinė. Kitais atvejais, kai įmokos periodinės, perkeltų įmokų atidėjimas skaičiuojamas tolygiai paskirstant įmoką laikotarpiui, už kurį įmoka yra pasirašyta. Perkeltų įmokų techninis atidėjimas papildomam draudimui sudaromas tolygiai paskirstant įmokos dalį, kuri tenka papildomo draudimo sutarties rizikai padengti, laikotarpiui, už kurį įmoka yra pasirašyta.

Perkeltų įmokų techninis atidėjimas gali būti skaičiuojamas šiais metodais:

•        „pro rata temporis“ (dienos) metodu;

•        1 / 24 metodu;

•        1 / 12 metodu, su sąlyga, kad visos draudimo sutartys pradeda galioti pirmąją mėnesio dieną.

 

Numatomų išmokėjimų techninis atidėjimas (gyvybės draudimo įmonėms)

 

Numatomų išmokėjimų techninis atidėjimas sudaromas kiekvienai gyvybės draudimo sutarčiai, pagal kurią:

a) turi būti išmokama draudimo išmoka dėl draudiminio įvykio (mirties atveju arba pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui);

b) jau yra mokama ar turi būti pradedama mokėti pensija (pensinio draudimo atveju);

c) gali būti išmokama išperkamoji suma (nutrauktos draudimo sutarties atveju).

Taip pat numatomų išmokėjimų techninis atidėjimas sudaromas gyvybės draudimo sutartims su papildomu draudimu. Atidėjimas skaičiuojamas analogiškai kaip ne gyvybės draudimo įmonėse, naudojant tą draudimo įmokos dalį, kuri tenka papildomo draudimo sutarties rizikai padengti.

 

Draudimo įmokų grąžinimo techninis atidėjimas (gyvybės draudimo įmonėms)

 

Draudimo įmokų grąžinimo techninis atidėjimas sudaromas sumuojant draudimo įmokų grąžinimo techninius atidėjimus kiekvienai draudimo rūšiai.

Kiekvienos draudimo rūšies atveju šis atidėjimas sudaromas pagal schemą, suderintą su Valstybine draudimo priežiūros tarnyba prie Finansų ministerijos.

 

Gyvybės draudimo techninis atidėjimas, kai investavimo rizika tenka draudėjui (gyvybės draudimo įmonėms)

 

Šis techninis atidėjimas sudaromas ekvivalentiškumo principu, analogiškai žalos padengimo atidėjimui, atsižvelgiant į draudimo rūšies taisykles. Formavimo metodika pateikiama kartu su draudimo rūšies taisyklėmis ir suderinama su Valstybine draudimo priežiūros tarnyba prie Finansų ministerijos.

 

Nuostolių svyravimo išlyginimo techninis atidėjimas (kredito draudimo įmonėms)

 

Šis atidėjimas sudaromas nuostolingumo svyravimo išlyginimui ir ypač didelių žalų padengimui. Nuostolių svyravimo išlyginimo techninis atidėjimas sudaromas sumuojant nuostolių svyravimo išlyginimo techninius atidėjimus kiekvienai draudimo rūšiai.

Į šį techninį atidėjimą kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje pervedama 75% draudimo rūšies techninio pelno, bet ne mažiau kaip 12% per ataskaitinį laikotarpį pasirašytų įmokų, išskaičiavus perdraudikų dalį pasirašytose įmokose, kol pasiekiama suma lygi 300% per paskutinius finansinius metus pasirašytų įmokų sumos.

Jei ataskaitinio laikotarpio nuostolingumas didesnis nei vidutinis nuostolingumas per penkerius paskutinius finansinius metus, nuostolių svyravimo išlyginimo techninis atidėjimas sumažinamas suma:

 

P × (N-Nvid.),

 

čia P – ataskaitinio laikotarpio uždirbtos įmokos, išskaičiavus perdraudikų dalį uždirbtose įmokose;

N – ataskaitinio laikotarpio nuostolingumas;

Nvid. – vidutinis paskutinių penkerių finansinių metų nuostolingumas.

Vidutinis nuostolingumas naujos draudimo rūšies atveju (kuri vykdoma mažiau nei penkerius metus) skaičiuojamas laikotarpiui nuo rūšies vykdymo pradžios.

_____________

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos valdyba, Nutarimas

Nr. 4, 1998-01-07, Žin., 1998, Nr. 5-110 (1998-01-14), i. k. 0982057NUTA00000004

Dėl Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos valdybos 1997 11 28 nutarimo Nr.528 "Dėl metodikos draudimo techninių atidėjimų dydžiams apskaičiuoti patvirtinimo" pakeitimo